ŠIAULIŲ APSKRITIES NEGALIĄ TURINČIŲ VAIKŲ ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR PROFILAKTIKOS PRIEINAMUMO ANALIZĖ

Vaiva Mažeikaitė

V kursas, 4 grupė

ŠIAULIŲ APSKRITIES NEGALIĄ TURINČIŲ VAIKŲ

ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR PROFILAKTIKOS

PRIEINAMUMO ANALIZĖ

Darbo vadovas

Doc. dr. Ingrida Vasiliauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

ŠIAULIŲ APSKRITIES NEGALIĄ TURINČIŲ VAIKŲ ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR PROFILAKTIKOS PRIEINAMUMO ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……… Darbo vadovas………

(parašas) (parašas) ……… .……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20….m. ………. 20….m. ……….

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0

aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0 mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų 8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0

rezultatai ir išvados?

apžvalga _{Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra} (1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0

kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo >20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5 44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

TURINYS

2.1.1. Sergančiųjų Dauno sindromu burnos ertmės sveikata ... 11

2.1.2. Profilaktikos svarba bei gydymo ypatumai ... 12

2.2. Cerebrinis paralyžius ... 12

2.2.1. Sergančiųjų CP burnos ertmės sveikata ... 12

2.2.2. Profilaktika ir gydymas ... 13

2.3. Autizmas ... 13

2.3.1. Autistų burnos ertmės sveikata ... 14

2.3.2. Profilaktika ir gydymas ... 14

2.4. Neįgalių asmenų prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų... 15

2.5. Tėvų žinios apie vaikų burnos priežiūrą ... 15

2.6. Profilaktikos planai neįgaliesiems ... 16

2.7. Profilaktikos priemonės neįgaliems asmenims ... 16

3. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

4. REZULTATAI ... 20

4.1. Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų ... 20

4.2. Pirminė individuali burnos higiena ... 21

4.3. Svarbiausi tėvų ir globėjų informacijos (apie burnos ertmės profilaktiką) šaltiniai ... 24

4.4. Vizitai pas gydytoją odontologą: pirmasis apsilankymas, apsilankymų priežastys, apsilankymų dažnumas ... 26

4.5. Gydymas bendrinėje nejautroje ... 29

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 36

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

Šiaulių apskrities negalią turinčių vaikų odontologinės priežiūros ir profilaktikos prieinamumo analizė

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje negalią turintys asmenys labai dažnai

susiduria su sunkumais gaunant tinkamą odontologinę priežiūrą. Gydytojai odontologai turėtų stengtis tokiems pacientams skirti daugiau dėmesio nei įprastai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar Šiaulių apskrityje gyvenantys neįgalūs vaikai gauna pakankamai žinių apie burnos ertmės profilaktiką, ar odontologinė priežiūra jiems lengvai prieinama.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 109 neįgalius vaikus auginantys tėvai ar globėjai.

Tėvai atsakė į 29 anketos klausimus apie vaiko higienos įpročius, apsilankymus pas gydytoją odontologą, gydymą bendrinėje nejautroje. Duomenims analizuoti naudotas neparametrinis Mann-Whitney testas arba dispersinė analizė, Chi-kvadrato (𝜒2) kriterijus.

Rezultatai. Respondentai vaikus pas gydytoją odontologą dažniausiai nuveda tik kartą per

metus (50,5 proc.). 48,1 proc. tėvų iki 40 metų dantis vaikams pradėjo valyti tada, kai tik išdygo pirmas dantis, o 49,1 proc. vyresnio amžiaus tėvų neprisimena kada pradėjo vaikams valyti dantis. 75 proc. respondentų informaciją gauna iš gydytojo odontologo. 75,2 proc. atsakiusiųjų teigė, kad gydytojai odontologai visuomet suteikia reikalingą odontologinę pagalbą. 75,9 proc. pacientų, kuriems gydymas bendrinėje nejautroje nebuvo atliktas net nebuvo informuoti apie tokį gydymo metodą.

Išvados. Tėvai mano, kad gauna pakankamai informacijos apie burnos ertmės priežiūrą,

tačiau remiantis gautais rezultatais matomas nepakankamas kiekis žinių apie burnos priežiūrą ir apsilankymų pas gydytoją odontologą svarbą. Didžioji dalis vaikų gauna reikalingą odontologinę priežiūrą. Nėra skirtumo tarp miesto ir kaimo gyventojų žinių apie burnos priežiūrą ir gydymą. Neįgalių vaikų kasdieniai burnos higienos įpročiai patenkinami.

Raktažodžiai: neįgalūs vaikai, bendrinė anestezija, vaikų dantų priežiūra, higiena, įpročiai,

An analysis of the accessibility of dental care and prophylaxis of children living in the county of Šiauliai

SUMMARY

The relevance of the problem and the purpose of the work. Persons with a disability in

Lithuania are very often faced with difficulties in obtaining proper dental care. Doctors dental practitioners should try to focus on these patients more than usual. The aim of the study is to find out if children with disabilities living in the county of Šiauliai receive enough knowledge about the prevention of oral cavity, or whether dental care is easily accessible to them.

Material and methods. The study involved 109 disabled childrens parents or guardians.

Parents responded to questionnaire 29 regarding child hygiene habits, visits to a dentist, general anesthesia. The nonparametric Mann-Whitney test or the dispersion analysis, Chi-square (𝜒2) criterion was used to analyze the data.

Results. The respondents often go to a dentist only once a year (50.5%). 48.1 percent of

parents up to 40 years old started to clean teeth for children when the first teeth emerged and 49.1% of elderly parents do not remember when they started to clean teeth for children. 75 percent of respondents receive information from a dentist. 75.2 percent of respondents said that dental practitioners always provide the necessary dental care. 75.9 percent of patients who have not been treated for general anesthesia have not even been informed about such a treatment.

Conclusions. Parents feel that they have enough information about oral cavity care, but on the

basis of the results there is an insufficient amount of knowledge about oral care and the importance of visiting a dentist. Most children receive the necessary dental care. There is no difference between urban and rural populations‘s knowledge of oral care and treatment. Disabled children's daily oral hygiene habits are satisfied.

Keywords: disabled children, general anesthesia, dental care for children, hygiene, habits,

10

1. ĮVADAS

Negalią turintys pacientai yra tie, kurie turi fizinę, psichinę, jutiminę, elgesio, kognityvinę ar emocinę medicininę būklę, kuri reikalauja sudėtingesnės burnos ertmės priežiūros nei įprastai, specializuotų žinių, didesnio sąmoningumo ir dėmesio 1.

Literatūroje randama nemažai teiginių, kad negalią turintys asmenys turi prastesnę burnos ertmės higieną, padidėjusią karieso bei periodonto ligų riziką lyginant su negalios neturinčiais pacientais 2–4. Tokį didelį burnos ertmės ligų paplitimą ir prastą burnos ertmės higieną gali įtakoti neįmanoma individuali burnos ertmės priežiūra dėl fizinės negalios, jutimų ar intelekto sutrikimų. Dėl to labai svarbu, kad negalią turinčių vaikų tėvai ar globėjai prisidėtų prie vaikų burnos priežiūros. Tačiau daugelis globėjų neturi reikiamų žinių apie burnos higienos svarbą. Jie patys retai užsiima tinkama burnos higiena arba pasirenka netinkamą mitybą – maitinasi saldžiu, minkštos konsistencijos maistu 1.

Labai dažnai negalią turinčių vaikų gydymas priklauso nuo negalios sunkumo laipsnio. Jei vaikas yra sukalbamas, sutinka bendradarbiauti, tuomet viską paaiškinus ir parodžius galima atlikti gydymą ambulatorijoje. Jeigu pacientai turi žymų protinį atsilikimą arba ryškius elgesio sutrikimus, tuomet gydymas turi būti atliekamas bendrinėje nejautroje 5. Neįgalių vaikų burnos priežiūra vis dar išlieka nemažu išbandymu. Vienas iš dviejų asmenų su negalia negali rasti profesionalo, kuris suteiktų tinkamą dantų priežiūrą. Neretai gydytojai odontologai pripažįsta, kad jiems trūksta įgūdžių ir praktikos dirbant su neįgaliais pacientais. Todėl manoma, kad tinkamai planuojant ir aiškiai komunikuojant dauguma asmenų atsakingiau žiūrėtų į burnos ertmės sveikatą ir dažniau išvengtų galimų nepatogumų, kylančių dėl nepakankamos burnos higienos 6.

Šiaulių apskrityje nebuvo atliktos studijos, kuriose ištirtas odontologinės priežiūros ar profilaktikos prieinamumas neįgaliems vaikams. Kyla klausimai, kokia situacija yra Šiaulių apskrityje, ar neįgalių vaikų tėvai supažindinti su profilaktikos ir gydymo galimybėmis.

Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti koks yra neįgalių vaikų odontologinių paslaugų ir informacijos

prieinamumas Šiaulių apskrityje.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti ar neįgalių vaikų tėvai gauna pakankamai reikalingos informacijos apie vaikų burnos priežiūrą.

2. Nustatyti ar neįgalūs vaikai, jų tėvų požiūriu, gauna tinkamą odontologinį gydymą.

3. Įvertinti, kur gyvenantys asmenys – mieste ar rajonuose – yra išsamiau susipažinę su tinkamos burnos higienos rekomendacijomis bei kur suteikiamas geresnis prieinamumas odontologinės priežiūros paslaugoms gauti.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Dauno sindromas

Dauno sindromas yra įgimtas genetinis sutrikimas, kuriam būdingas 21 chromosomos patrigubėjimas (kitaip vadinama trisomija). Sindromas sukelia vidutinį ar sunkų protinį atsilikimą, tipiškus veido bruožus: maža galva, apvalus veidas, stebimas didelis tarpas tarp akių, mažas apatinis žandikaulis, maža burna, sumažėjęs raumenų tonusas, dėl to vaikai dažniausiai vaikšto išsižioję. Šis sindromas taip pat susijęs su daugybe kitų medicininių problemų, tokių kaip širdies defektai, virškinamojo trakto anomalijos, autoimuniniai ir dermatologiniai sutrikimai ir žymiai padidėjusi ūmios leukemijos rizika 1.

2.1.1. Sergančiųjų Dauno sindromu burnos ertmės sveikata

Dauno sindromu sergančių vaikų burnos ertmės sveikata priklauso nuo imuninės sistemos, o esant nusilpusiam imunitetui dažniau išsivysto liežuvio, gleivinės ar lūpų ligos. Kadangi sergantieji Dauno sindromu paprastai kvėpuoja per burną, jų lūpos išsausėja, suskeldėja, gali prasidėti anguliarinis cheilitas. Neretai tokie pacientai susiduria su glositu, grybeline burnos gleivinės infekcija. Sergančiųjų tarpe stebimos dantų skaičiaus, formos, danties kietųjų audinių struktūros anomalijos 2.

Kalbant apie burnos ertmės sveikatą labai svarbu paminėti dantų kariesą ir periodonto ligas. SR Lee ir kiti autoriai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad mažesnį dantų ėduonies paplitimą sergančiųjų tarpe gali lemti įvairūs aplinkos veiksniai, įgimta oligodontija, vėlyvas dantų dygimas ar kitokia seilių sudėtis. Dauno sindromu sergančių vaikų seilėse pastebėta didesnė IgA, specifinio antikūno prieš Streptococcus mutans, koncentracija 3.

12

2.1.2. Profilaktikos svarba bei gydymo ypatumai

Tarp sergančiųjų Dauno sindromu stebima prasta burnos ertmės higiena. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad tokiems asmenims sunku suprasti burnos higienos svarbą, jiems trūksta motyvacijos, motorinių įgūdžių, jie yra fiziškai apriboti 5. Gerą burnos higieną gali užtikrinti tėvai ir globėjai, todėl labai svarbu, kad burnos priežiūros specialistas suteiktų pakankamai informacijos apie profilaktikos priemones, taisyklingą ir tinkamą dantų priežiūrą. Vaiką pas gydytoją odontologą reikėtų atvesti vos išdygus pirmam dančiui 1. P L Kaye ir kitų autorių publikuotame tyrime paaiškėjo, kad ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais tėvai gavo mažai informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų. Jų informacijos šaltinis buvo kiti tėvai, savanoriškos organizacijos bei literatūra 6.

Jei profilaktinės priemonės neveiksmingos ir reikalingas gydymas, galima rinktis du gydymo būdus – tai arba ambulatorinis gydymas, arba gydymas bendrinėje nejautroje. Pasirinkimas priklauso nuo sindromo sunkumo laipsnio bei paciento noro bendradarbiauti 2.

2.2. Cerebrinis paralyžius

„Egzistuoja keletas cerebrinio paralyžiaus apibrėžimų. Visuose juose nurodoma, kad tai yra neprogresuojantis galvos smegenų pažeidimas, atsiradęs nesubrendusiose smegenyse perinataliniu laikotarpiu“ 7. Šiam susirgimui būdinga simptomų įvairovė: raumenų sustingimas, tremoras, koordinacijos praradimas. Yra net kelios cerebrinio paralyžiaus klasifikacijos – viena dažniausiai naudojamų remiasi raumenų tonuso anomalijomis, taip pat dominuojančiu neurologiniu simptomu. Išskiriamos trys klasės: (1) spastinis – būdingas nuolatinis raumenų įtempimas ir standumas, (2) diskinetinis – būdingi netyčiniai, nekontroliuojami judesiai, (3) ataksinis – susijęs su drebėjimu ir koordinacijos stoka. Kita klasifikacija remiasi neurologinio simptomo vieta: (1) tetraplegija – kai paveiktos visos keturios galūnės, (2) hemiplegija – kai pažeista viena kūno pusė, (3) diplegija – kai pažeidimas apima simetriškas kūno dalis 8.

2.2.1. Sergančiųjų CP burnos ertmės sveikata

13 kad gerokai didesnis apnašų indeksas aptiktas cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų grupėje. Taip pat sergantiesiems dažniau išsivysto sąkandžio anomalijos, prasideda bruksizmas, dėl kurio gali būti stebimas dantų nudilimas 10.

2.2.2. Profilaktika ir gydymas

Norint užtikrinti, kad negalią turintis vaikas gautų tinkamą priežiūrą, labai svarbu mokyti pacientą, tėvus ir globėjus burnos priežiūros ypatumų nuo pat ankstyvo amžiaus, nes tai sumažina burnos ertmės ligų riziką 11. Pagrindinė priemonė užtikrinanti tinkamą burnos ertmės profilaktiką – dantų šepetėlis. 2012 metais Tel – Avive, Izraelyje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo palyginti dviejų dantų šepetėlių efektyvumą cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų tarpe. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad naudojamas trijų galvučių šepetėlis veiksmingesnis norint sumažinti apnašų kaupimąsį nei vienos galvutės šepetėlis 12. Rekomenduojama dantis valyti su fluoruota dantų pasta ir tarpdančių siūlų du kartus per dieną, taip pat sk alauti antiseptiniais skysčiais 9. Kaip alternatyvią profilaktinę terapiją vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, pasiūlė 2015 metais publikuoto tyrimo apie CPP – ACP pastą autoriai. Remiantis tyrimo išvadomis, kasdienės CPP – ACP (kazeino fosfopeptido – amorfinė kalcio fosfato) pastos aplikacijos efektyviai pakeičia seilių buferinę talpą ir apnašų pH, o tai sąlygoja karieso prevenciją tarp vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi 13.

Kokiais būdais gydysime dantis ir kokias priemones naudosime, priklausys nuo ligos sunkumo. Vaikus, turinčius sunkią ligos formą patartina gydyti bendrinėje nejautroje 9. Santos MT atliko tyrimą, kurio metu buvo panaudotos kelios elgesio valdymo technikos, tokios kaip: sakyk – rodyk – daryk, balso kontrolė, pagalbinė stabilizacija, premedikacija, metodų kombinacijos ir bendrinė anestezija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pagalbinė stabilizacija buvo veiksminga, dėl to CP sergantys asmenys galėjo būti gydomi ambulatorinėse įstaigose. Taip buvo sumažintas pacientų, kuriems skirta bendrinė anestezija, skaičius 14.

2.3. Autizmas

14 Tačiau šie požymiai nėra specifiniai tik šiam susirgimui apibrėžti. Autizmo etiologijoje didelę reikšmę turi genetinis ir aplinkos faktoriai 16.

2.3.1. Autistų burnos ertmės sveikata

Nors autizmu sergančių vaikų burnoje nestebimi specifiniai pakitimai, tačiau šiai grupei reikia ypatingos burnos ertmės priežiūros, nes ji priklauso aukštai karieso rizikos grupei 17. Autizmu sergantys vaikai turi padidėjusią karieso ir periodonto ligų atsiradimo riziką dėl prastų mitybos įpročių,tokių kaip nuolatinis minkšto maisto vartojimas. Taip pat riziką atsirasti burnos ertmės ligoms didina žalingi įpročiai, pavyzdžiui, bruksizmas bei prasta individuali burnos ertmės higiena. Šių pacientų dantų priežiūra dažnai apleista ir dėl to, kad sunku rasti gydytoją odontologą, kuris specializuojasi sutrikimą turinčių asmenų gydymu 18.

Yra keletas tyrimų, kuriuose aprašoma autistų burnos ertmės sveikata. Vieni jų neparodė statistiškai reikšmingų rezultatų tarp autistų ir nesergančių vaikų. Tačiau Loo CY, Graham RM ir Hughes CV teigia, kad tarp pacientų, sergančių autizmu, pastebėtas mažesnis dantų ėduonies paplitimas 19. Mohamed Abdullah atlikto tyrimo metu buvo lyginami autizmu sergantys ir nesergantys vaikai. Autoriaus teigimu, dauguma autizmą turinčių vaikų turi labai prastą arba vidutinę burnos ertmės higieną, palyginti su sveikais kontroliniais asmenimis. Beveik visiems autistams buvo nustatytas gingivitas. Tarp sergančiųjų taip pat buvo stebimas didesnis karieso paplitimas 20.

Autizmu sergantiems pacientams dažnai skiriami antipsichoziniai vaistai siekiant sumažinti irzlumą, save žalojantį elgesį, agresiją ir haliucinacijas. Burnos priežiūros specialistai turėtų žinoti apie minėtų vaistų nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip kserostomija, sialorėja, sialadenitas, stomatitas, edema ar liežuvio spalvos pakitimai 15.

2.3.2. Profilaktika ir gydymas

Yra aprašomi keli rekomenduojamo elgesio modeliai gydant autistiškus vaikus, tokie kaip: tėvų buvimas; sakyk – rodyk – daryk technika; trumpos ir aiškios komandos bei verbalinis sustiprinimas. Vaizduojamosios pedagogikos taikymas taip pat palengvina apsilankymą pas gydytoją odontologą. Vaikui, turinčiam ribotą suvokimą ir dėmesio stoką, siūlomas „apdovanojimas“ už gerą elgesį dažnai nesukelia pageidaujamų rezultatų. Jaunesni vaikai geriau reaguoja į tam tikras valdymo priemones, pavyzdžiui: pozityvaus pastiprinimo modelį, todėl vaiko amžius gali būti svarbus autistų elgesio valdyme 15.

15

2.4. Neįgalių asmenų prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų

Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko pranešime „Pasaulinė ataskaita apie neįgaliuosius“ teigiama, kad negalią turintys asmenys gana dažnai negauna pakankamų sveikatos priežiūros paslaugų. Šiame pranešime taip pat pabrėžiama, kad yra nemažai su paslaugų teikimu susijusių problemų, tokių kaip, nepakankamas teikiamų paslaugų derinimas, per mažas darbuotojų, dirbančių su neįgaliaisiais skaičius. Taip pat akcentuojama, kad reikšmės paslaugų kokybei gali turėti nepakankama paslaugas teikiančių darbuotojų kompetencija. Pasaulinis sveikatos tyrimas atliktas 51 valstybėje: neįgalieji mano, kad sveikatos paslaugas teikiantys asmenys dažnai neturi pakankamų įgudžių jų poreikiams tenkinti. Taip pat manoma, kad negalią turintiems nebus suteiktos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos 21.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2009 metais atliktas tyrimas, kuriuo buvo norima įvertinti medicinos krypties studentų požiūrį ir pasiruošimą suteikti dantų gydymo paslaugas neįgaliems asmenims. Anketinės apklausos pagalba išsiaiškinta, kad didžioji dalis studentų stokoja kompetencijos, reikalingos šių asmenų priežiūrai. Todėl išryškėja poreikis didinti klinikinį studentų pasirengimą gydant specialius poreikius turinčius pacientus 22.

Jungtinėse Amerikos valstijose 2009 – 2010 metais atliktos, nacionalinės vaikų su specialiais sveikatos priežiūros poreikiais, apžvalgos metu išsiaiškinta, kad 17,8 % apklaustųjų susiduria su apsilankymo pas gydytoją problema, dažniausia jų – ilgos eilės iki vizito. 14,9 % apklaustųjų nurodė, kad paslaugų kaina yra per didelė 23.

Lietuvoje didelė dalis neįgalių pacientų dėl elgesio sutrikimų negali gauti įprastų odontologinių paslaugų, todėl dažnai jiems siūlomas gydymas bendrinėje nejautroje. Tačiau šalyje tokį gydymą bendrinėje nejautroje gali suteikti tik trys valstybinės gydymo įstaigos (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinika ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika). Susidaro nemažos eilės, o tai labai sumažina galimybę išsaugoti sveikus dantis 24.

2.5. Tėvų žinios apie vaikų burnos priežiūrą

16 ertmės priežiūrą iki 12 mėnesių. Vos keletas tėvų yra supažindinti su tokiomis rekomendacijomis 25.

2.6. Profilaktikos planai neįgaliesiems

Daugelis asmenų ir grupių išplėtojo bendruomenines sistemas, kurios galėtų pagerinti specialių poreikių turinčių asmenų burnos sveikatą. Tačiau šios sistemos nebuvo tokios sėkmingos dėl veiksmingų prevencinių protokolų, specialiai skirtų žmonėms su specialiaisiais poreikiais, trūkumo 26.

Nacionalinės burnos sveikatos 2016 – 2020 metų programoje numatyta 2016 – 2020 metais atlikti fizinę ir psichinę negalią turinčių asmenų odontologinių paslaugų prieinamumo analizę, taip pat įvertinti jų asmeninius burnos higienos įgūdžius bei atlikti išsamius burnos ertmės tyrimus. Taip pat šioje programoje numatyta parengti lankstinukus neįgaliems asmenims, kuriuose būtų aprašoma dantų priežiūros svarba 27.

2.7. Profilaktikos priemonės neįgaliems asmenims

Specialių poreikių turinčių asmenų burnos sveikata dažnai yra labai prasta, tarp jų labiau paplitęs dantų kariesas. Tokie pacientai turi daugiau trūkstamų dantų nei likusi populiacija 4, 5, 17. Jei negalią turintiems pacientams dantų gydymo paslaugos yra prienamos, jos gali būti sudėtingos arba brangios, todėl labai svarbiu uždaviniu tampa laiku užkirsti kelią burnos ertmės ligoms tarp šių pacientų. Tai padaryti galima pasitelkiant įvairias papildomas prevencines priežiūros strategijas 28. Keletą tokių priemonių savo publikacijoje aptarė Paul Glassman ir bendraautoriai. Straipsnyje pateikiami praktiniai protokolai, skirti užkirsti kelią dantų ligoms. Svarbiausi prevenciniai žingsniai:

 Naudoti fluoro turinčią dantų pastą.

 Naudoti minkštą dantų šepetėlį ir tarpdančių siūlą, taip efektyviai pašalinant minkštą apanašą.

 Naudoti fluoruotą vandenį.

 Sveikai maitintis, vengti angliavandenių vartojimo tarp valgių.

17 Kitos profilaktinės priemonės:

1. Kramtyti gumą su ksilitoliu, jei vaikas negali kramtyti, gali būti naudojami ksilitolio turintys maisto produktai. Kūdikiams gali būti naudojami įprasti buteliukai su tirpalais, kurių sudėtyje yra ksilitolio.

2. Asmenys, negalintys naudotis pirminėmis profilakinėmis intervencijomis arba kuriems šios intervencijos nėra veiksmingos, gali naudoti fluoro turintį skalavimo skystį.

18

3. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliktas 2017 metų spalio – 2018 metų sausio mėn. Šiaulių apskrityje, mokyklose ir darželiuose, kuriuos lanko negalią turintys vaikai. Tyrimo laikotarpiu Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje mokėsi 102 vaikai. Radviliškio „Gražinos“ pagrindinėje mokykloje įsikurusiame neįgaliųjų dienos centre „Meleta“ mokėsi 36 vaikai. Kelmės lopšelyje – darželyje „Kūlverstukas“ lankėsi 12 negalią turinčių vaikų. Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos dienos užimtumo centre lankėsi 41 negalią turintys asmenys bei Kuršėnų Pavenčių mokykloje mokėsi 30 negalią turinčių vaikų.

Imtis sudaryta naudojantis Panijoto formule:

n = 1/(Δ2 +1/N)

n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje N – generalinė aibė

Δ2 _{– imties paklaida} n = 1/(0,052 _{+ 1/221)}

n = 142

Apskaičiavus pagal Panijoto formulę (paklaida – 0,05, N – 221) imtis turėjo būti (n – 142) respondentai, kad ji būtų reprezentatyvi. Šio tyrimo metu išdalinta 150 anketų. Sugrįžo 115 anketų, keletas anketų buvo sugadintos, 35 anketos liko neatsakytos. Anketų atsakomumas 73 %. Remiantis skaičiavimais imtis n – 109 nėra pakankama.

Į tyrimą buvo įtraukiami Šiaulių mieste ir apskrityje gyvenantys tėvai ir globėjai, auginantys negalią turinčius vaikus.

Tyrimo objektas – negalią turinčių vaikų tėvų ir globėjų žinios apie burnos ertmės profilaktiką, gydymo prieinamumas.

Tyrimas atliktas naudojantis tėvams skirta anketine apklausa.

Anketą sudaro 29 klausimai, iš jų 4 yra apie tėvų lytį, išsilavinimą, amžių ir gyvenamąją vietą. Toliau seka klausimai apie individualią vaiko burnos ertmės higieną. Kita dalis klausimų orientuota į apsilankymus pas gydytoją odontologą: apie suteikiamas žinias, gydymą, priežastis, dėl ko lankosi pas gydytoją odontologą (priedas Nr. 1).

19 Prie anketų pridėtos informavimo ir sutikimo formos, respondentai supažindinti, kad pasirašydami sutikimo formą sutinka dalyvauti tyrime, garantuojamas jų atsakymų anonimiškumas, duomenys bus panaudojami tik šiam tyrimui (priedas Nr. 3, priedas Nr. 4). Respondentų dalyvavimas buvo savanoriškas.

Įvertintos visos atsakytos ir nesugadintos anketos (n – 109), suvesti duomenys į „Microsoft Excel 2016“ programą. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 23“ programinę įrangą. Taikant statistinius metodus (dažnio analizė, suvestinių dažnių analizė) įvertinama respondentų nuomonė apie odontologinės priežiūros prieinamumą, burnos ertmės profilaktiką, atskleidžiama požymių raiška, jų tarpusavio ryšiai. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo 𝛼 pasirinktas 0,05.

Tyrime analizuojant duomenis dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas arba dispersinė analizė. Chi-kvadrato 𝜒2 _{kriterijus buvo naudojamas}

20

4. REZULTATAI

4.1. Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų

Atliktame tyrime dalyvavo Šiaulių apskrityje gyvenantys, negalią turinčius vaikus auginantys tėvai ir globėjai. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių tėvų ar globėjų – moterys. Taip pat iš dalyvavusių daugiau nei pusė – mieste gyvenantys asmenys. Respondentai anketoje savo amžių pateikė patys, buvo išskirtos dvi amžiaus grupės, lentelėje matyti, kad tėvų amžiaus pasiskirstymas beveik vienodas. Anketinėje apklausoje taip pat buvo teiraujamasi vaikų amžiaus. Padalinus vaikus į dvi grupes, stebimas tolygus amžiaus pasiskirstymas (Lentelė nr.1 ).

Lentelė Nr. 1 Respondentų charakteristika (n = 109)

Tyrime taip pat galime stebėti pasiskirstymą pagal vaiko ligą. Daugiau nei trečdalis vaikų turi Dauno sindromą, o daugiau nei penktadalis vaikų – autizmą. Beveik tolygiai pasiskirstė vaikai su kompleksine negalia, intelekto sutrikimais ir cerebriniu paralyžiumi (1 pav.).

1 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų sutrikimų pasiskirstymas

34% 17% 14% 23% 12% Dauno sindromas Cerebrinis paralyžius Kompleksinė negalia Autizmas

Požymis Kategorija Skaičius Procentai

Lytis Vyras 16 14,7

Moteris 93 85,3

Tėvų amžius Iki 40 m. _{Virš 40 m.} 52 47,7

57 52,3

Vaikų amžius Iki 10 m. _{Virš 10 m.} 49 45

60 55

Gyvenamoji vieta Miestas 74 67,9

21 Analizuojant tyrimo rezultatus stebima, kad apsilankymų dažnis pas gydytoją odontologą ir gyvenamoji vieta buvo statistiškai reikšminga (𝑝 = 0,042; 𝑝 < 0,05). Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai dažniausiai pas gydytoją odontologą lankosi vieną kartą per metus, tačiau dažniau nei du kartus per metus arba du kartus per metus apsilanko pacientai iš miesto. Tuo tarpu rečiau nei kartą per metus arba tik kai skauda dantis dažniausiai apsilanko kaime gyvenantys asmenys (2 pav.).

𝜒2- 9,91; p < 0,05; lls - 4

2 pav. Apsilankymų dažnis mieste ir kaime

4.2. Pirminė individuali burnos higiena

Apklausos metu sužinota, kad 42,2 proc. vaikų dantis valosi patys, labai panašus kiekis atsakiusiųjų (37,6 proc.) teigė, kad valantis dantis vaikams reikia tėvų pagalbos. Ir tik penktadaliui vaikų dantis valo patys tėvai. Dantų valymosi įpročiai pasiskirstė tolygiai, pusės respondentų vaikai dantis valosi vieną kartą per dieną, likusios dalies respondentų vaikai dantis valosi du kartus per dieną. Vienas iš atsakymo variantų buvo „po kiekvieno valgio“ tačiau nebuvo nei vieno, kuris pasirinktų šį atsakymą. Dantų pastą valantis dantis naudoja visų 109 respondentų vaikai.

Anketinės apklausos pagalba išsiaiškinta kada tėvai ar globėjai pradeda vaikams valyti dantis. Tolygiai pasiskirstė respondentai, kurie dantis vaikams pradėjo valyti kai tik išdygo pirmas dantis arba kurie neprisimena dantų valymo pradžios ( 3 pav.).

10,8 17,6 55,4 6,8 9,4 2,9 14,3 40 17,1 25,7 0 10 20 30 40 50 60 Dažniau nei du kartus per metus Du kartus per metus

Vieną kartą per metus

Rečiau nei kartą per metus

22

3 pav. Dantų valymo pradžia, pasiskirstymas

Rezultatuose taip pat galime stebėti statistiškai reikšmingą sąsają tarp tėvų amžiaus ir laiko, kada vaikams pradėti valyti dantys (𝑝 < 0,001). Dažniausiai tėvai ar globėjai vaikams dantis pradeda valyti kai tik išdygsta pirmas dantis arba nuo 2 metų. Grafike taip pat matoma, kad didžioji dalis tėvų iki 40 metų vaikui dantis pradėjo valyti, kai tik išdygo pirmasis dantis. O didžiausias skaičius vyresnių nei 40 metų tėvų net neprisimena, kada pradėjo vaikui valyti dantis (4 pav.).

𝜒2_{- 19,1; p < 0,001; lls - 4}

4 pav. Dantų valymo pradžia pagal tėvų amžiaus grupę

Sąsaja tarp dantų valymo pradžios ir tėvų išsilavinimo nebuvo statistiškai reikšminga. Tačiau galime stebėti, kad dantis vaikui pradėję valyti nuo 4 metų tėvai/globėjai neturi aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, du trečdaliai tokių tėvų turėjo tik vidurinį išsilavinimą, trečdalis profesinį. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų/globėjų nebuvo nei vieno respondento atsakiusio, jog vaikui dantis pradėjo valyti tik nuo 3 ar 4 metų, taip pat šie tėvai sudarė didžiausią dalį tarp atsakiusiųjų, kad vaikams dantis pradėjo valyti vos išdygus pirmąjam dančiui (5 pav.).

48,1 25 2 7,6 17,3 21,1 15,8 10,5 3,5 49,1 0 10 20 30 40 50 60

Kai tik išdygo pirmas dantis

Nuo 2 metų Nuo 3 metų Nuo 4 metų Neprisimenu

P

ro

ce

n

tai

Iki 40 metų Virš 40 metų

34 %

20,2 % 6,4 %

5,4 % 34 % Kai tik išdygo dantis

23

5 pav. Dantų valymo pradžios priklausomybė nuo tėvų išsilavinimo

Respondentų buvo klausiama, ar apsilankymo pas gydytoją odontologą metu jiems buvo suteikta pakankamai informacijos apie burnos ertmės profilaktiką. 17,4 proc. respondentų mano, kad apsilankymo metu negavo pakankamai informacijos apie burnos ertmės profilaktiką.

Palyginus tėvų išsilavinimą su informacijos apie profilaktiką prieinamumą nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų. Nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo, visi apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gavo pakankamai informacijos apie burnos ertmės profilaktiką (6 pav.).

6 pav. Informacijos prieinamumo priklausomybė nuo tėvų/ globėjų išsilavinimo

24,3 45,5 42,9 66,7 27 24,3 _22,7 42,9 33,3 18,9 16,2 18,2 14,3 0 29,8 35,1 13,7 0 0 24,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Kai tik išdygo pirmas dantis

Nuo 2 metų Nuo 3 metų Nuo 4 metų Neprisimenu

Proc

ent

ai

Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis

83,3 69,2 68,2 72 11,1 15,4 27,3 20 5,6 15,4 4,5 8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Vidurinis Profesinis Aukštasis

neuniversitetinis Aukštasis universitetinis G aunam a inf or m aci ja Tėvų išsilavinimas

24

4.3. Svarbiausi tėvų ir globėjų informacijos (apie burnos ertmės profilaktiką) šaltiniai

Anketinėje apklausoje negalią turinčių vaikų tėvų/globėjų buvo klausiama iš kur jie gauna informaciją apie vaikų burnos ertmės profilaktiką. Matoma, kad daugiausiai informacijos apie burnos ertmės profilaktiką žmonėms suteikia gydytojas odontologas. Nemažai daliai tėvų/globėjų pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas, taip pat daug žinių žmonės sukaupia iš asmeninės patirties. Knygos bei žurnalai pasirodė nelabai populiarūs informacijos šaltiniai. Ir vos keli respondentai pripažino, kad nesidomi burnos ertmės profilaktika (7 pav.).

7 pav. Svarbiausi informacijos šaltiniai

Palyginus informacijos šaltinių pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo gyventojų statistiškai reikšmingų rezultatų negauta. Tačiau galima matyti, kad beveik toks pat kiekis miesto ir kaimo gyventojų remiasi gydytojo odontologo suteikiama arba internete esančia informacija. Didesnė dalis gyvenančių mieste nei kaime remiasi savo asmenine patirtimi. (8 pav.).

75 35 6 11 40 2 2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Iš gydytojo odontologo Iš asmeninės patirties

25

8 pav. Informacijos šaltinių pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo gyventojų

Lyginant informacijos šaltinių pasiskirstymą tarp skirtingų tėvų amžiaus grupių gautas tik vienas statistiškai reikšmingas rezultatas. Jaunesni tėvai ar globėjai (iki 40 metų) daugiausiai informacijos gauna iš gydytojo odontologo. Taip pat dažniau nei vyresnio amžiaus tėvai ar globėjai, jie informaciją gauna internete. Asmenine patirtimi remiasi tiek jaunesni, tiek vyresni tėvai/globėjai (9 pav.).

* 𝜒2- 57,95; p < 0,05; lls - 33

9 pav. Informacijos šaltinių pasiskirstymas tarp skirtingų tėvų amžiaus grupių

77 40,5 5,4 8,1 40,5 1,4 1,4 71,4 22,9 5,7 17,1 40 2,9 2,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Iš gydytojo odontologo Iš asmeninės patirties

Knygose Žurnaluose Internete Nesidomiu burnos ertmės profilaktika Iš šeimos gydytojo P ro ce n tai Miestas Kaimas 88,5 34,6 5,8 13,5 46,2 * 3,9 _1,9 63,2 35,1 5,3 8,8 35,1 * 0 1,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Iš gydytojo odontologo Iš asmeninės patirties

Knygose Žurnaluose Internete Nesidomiu

profilaktika Iš šeimos gydytojo P ro ce n tai

26

4.4. Vizitai pas gydytoją odontologą: pirmasis apsilankymas, apsilankymų priežastys, apsilankymų dažnumas

Remiantis tyrimo duomenimis stebima, kad tėvai ar globėjai vaikus pas gydytoją odontologą pirmą kartą nuvedė vėlesniame amžiuje, t.y. didžioji dalis tėvų vaikus pas gydytoją odontologą nuvedė 4 metų. Penktadalis vaikų pirmą kartą pas gydytoją odontologą apsilankė sulaukę 3 metų. Vaikų, nuvestų pas gydytoją odontologą iki 1 metų, vos daugiau nei dešimtadalis (Lentelė nr. 2).

Lentelė Nr. 2 Amžiaus, kada tėvai pirmą kartą nuvedė vaikus pas gydytoją odontologą, procentinis

pasiskirstymas

Faktoriai kada tėvai ar globėjai pradėjo vaikui valyti dantis ir kokio amžiaus vaikas pirmą kartą nuvestas pas gydytoją odontologą buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 < 0,001). Anksčiau vaikams dantis pradėję valyti tėvai taip pat ir ankstesniame amžiuje juos nuvesdavo pas gydytoją odontologą. Tėvai, kurie vaikui dantis pradėjo valyti, kai tik išdygo pirmas dantis, pas gydytoją odontologą apsilankė įvairiais vaiko gyvenimo metais, tačiau didžiausia dalis - 27 proc. tėvų vaikus pas gydytoją odontologą nuvedė iki 1 metų.

27 𝜒2- 42,83; p < 0,001; lls - 16

10 pav. Dantų valymo pradžios sąsaja su pirmu apsilankymu pas gydytoją odontologą

Tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad net pusė respondentų vaikus pas gydytoją odontologą nuveda vieną kartą per metus. Kas septintas vaikas gydytoją odontologą aplanko tik tada, kai skauda dantis. Ir mažiausia dalis atsakiusiųjų pas gydytoją odontologą lankosi dažniau nei du kartus per metus (Lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3 Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnumo procentinis pasiskirstymas

Apklausos duomenys: kiek kartų per dieną vaikas valo dantis ir kaip dažnai su vaiku lankotės pas gydytoją odontologą buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 = 0,018, 𝑝 < 0,01). Tyrime stebima, kad vaikus pas gydytoją odontologą tėvai dažniausiai veda vieną kartą per metus. Dažniau nei du kartus per metus arba du kartus per metus apsilanko vaikai, kurie dantis valosi du kartus per dieną. Tuo

Dažniau nei du kartus per metus 8,3%

Du kartus per metus 16,5%

Vieną kartą per metus 50,5%

Rečiau nei kartą per metus 10,1%

Kai skauda dantis 14,6%

27 18,2 0 0 2,7 18,9 13,6 0 0 2,7 18,9 _22,7 42,9 0 10,8 16,2 27,3 42,9 16,7 16,2 18,9 18,2 14,3 83,3 67,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Kai tik išdygo pirmas dantis

Nuo 2 metų Nuo 3 metų Nuo 4 metų Neprisimenu

P

rocent

ai

28 tarpu rečiau nei kartą per metus arba tik kai skauda dantis, pas gydytoją odontologą apsilanko tik vieną kartą per dieną dantis valantys vaikai (11 pav.).

𝜒2_{- 11,9; p < 0,01; lls - 4}

11 pav. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis pagal dantų valymo įpročius

Anketinės apklausos pagalba išsiaiškinta, kokia dažniausia apsilankymo pas gydytoją odontologą priežastis. Daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinę apsilankymo priežastį nurodė profilaktinius patikrinimus. Dėl dantų skausmo dažniausiai į gydytoją odontologą kreipiasi penktadalis respondentų. Dėl didelio apnašų kiekio – tik dešimtadalis pacientų. O rečiausiai tarp respondentų pasitaikanti apsilankymo priežastis – kraujuojančios dantenos (Lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr. 4 Apsilankymų pas gydytoją odontologą priežastys

Faktoriai kaip dažnai tėvai ar globėjai su vaikais apsilanko pas gydytoją odontologą ir apsilankymų priežastys buvo reikšmingi (𝑝 < 0,05). Pacientai, pas gydytoją odontologą apsilankantys vos vieną kartą per metus, skundžiasi dideliu apnašų kiekiu ant dantų. Tie, kurie pas odontologą apsilanko rečiau nei kartą per metus taip pat dažniausiai skundžiasi dideliu apnašų

Profilaktinis patikrinimas 66%

Dantų skausmas 19,3%

Kraujuojančios dantenos 3,7%

Didelis apnašų kiekis ant dantų 11%

Kita 0% 0 14,8 53,7 14,8 16,7 16,4 18,2 47,3 5,5 12,7 0 10 20 30 40 50 60 Dažniau nei du kartus per metus

Du kartus per metus

Vieną kartą per metus

Rečiau nei kartą per metus

Kai skauda dantis

P

rocent

ai

29 kiekiu ant dantų. Nemaža dalis pacientų pas gydytoją odontologą apsilanko tik tada, kai skauda dantis (Lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr. 5 Apsilankymų pas gydytoją odontologą priežasčių ir apsilankymų dažnio sąsaja Profilaktinis patikrinimas Dantų skausmas Kraujuojančios dantenos Didelis apnašų kiekis ant dantų Dažniau nei du

kartus per metus 55,6% 33,3% 11,1% 0

Du kartus per

metus 83,3% 5,6% 5,6% 5,6%

Vieną kartą per

metus 78,2% 5,5% 0 16,4%

Rečiau nei kartą

per metus 63,6% 9,1% 9,1% 18,2%

Kai skauda dantis 12,5% 81,3% 6,3% 0

𝜒2- 59,68; p < 0,05 ; lls - 12

Net 75,2 proc. atsakiusiųjų teigė, kad gydytojai odontologai visuomet suteikia reikalingą odontologinę pagalbą. 63,3 proc. respondentų dažniausiai lankosi poliklinikoje, taip pat daugiau nei pusė respondentų (61,5 proc.) su vaiku lankosi pas tą patį gydytoją odontologą. Pusė atsakiusiųjų vizito laukia daugiau nei savaitę, 32,1 proc. turi laukti iki savaitės ir tik penktadalį gydytojai odontologai priima tą pačią dieną. 87,2 proc. respondentų neprireikė kreiptis į didžiųjų Lietuvos miestų gydytojus odontologus.

4.5. Gydymas bendrinėje nejautroje

Apie gydymą bendrinėje nejautroje informuota daugiau nei pusę respondentų (59,6 proc.). Gydymo bendrinėje nejautroje atlikimas pasiskirstė tolygiai, pusei respondentų vaikų gydymas bendrinėje nejautroje buvo atliktas (50,5 proc.).

30 𝜒2- 29,13; 𝑝 < 0,001; lls - 1

12 pav. Informavimo apie gydymą ir gydymo atlikimo sąsaja

Iš viso gydymas bendrinėje nejautroje buvo suteiktas 55 vaikams. Vienodai pasiskirstė pacientai, kuriems gydymas buvo suteiktas 1 arba daugiau nei 2 kartus.

Jauniausi pacientai, kuriems buvo atliktas gydymas bendrinėje nejautroje vos 2 metų. Tokių pacientų atliktame tyrime buvo 4. Šiame tyrime stebima, kad dažniausiai gydymas bendrinėje nejautroje pirmą kartą atliktas 5, 10 ir 8 metų vaikams. Vyriausias pacientas, kuriam buvo atliktas gydymas bendrinėje nejautroje 15 metų (13 pav.).

13 pav. Vaikų amžiaus pasiskirstymas pagal gydymą bendrinėje nejautroje 70,8 29,9 20,5 79,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Atliko Neatliko P rocent ai

Taip, informavo Ne, neinformavo

31 Palyginus duomenis, kiek kartų atliktas gydymas bendrinėje nejautroje ir kokio amžiaus vaikams, statistiškai reikšmingų duomenų nėra, tačiau galima stebėti, kad daugiau nei du kartus gydymas bendrinėje nejautroje dažniausiai buvo atliktas vyresniems vaikams. Rezultatuose galime stebėti, kad 6 ir 11 metų vaikai bendrinėje nejautroje gydyti ne daugiau nei 2 kartus. Daugiau nei pusė 2, 3, 8 ir 13 metų vaikų gydyti bendrinėje nejautroje daugiau nei du kartus. Gydymas bendrinėje nejautroje 1 kartą atliktas daugiau nei pusei 2, 4, 6, 7, 10 ir 13 metų vaikams (14 pav.).

14 pav. Gydymo bendrinėje nejautroje dažnumas tarp skirtingo amžiaus vaikų

Vaiko liga ir faktorius, ar tėvams patogu nuvykti į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas gydymas bendrinėje nejautroje, buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 = 0,003, 𝑝 < 0,01). Dažniausiai tėvai ar globėjai, kurių vaikai serga dauno sindromu, autizmu ar intelekto sutrikimais nesiskundžia nuvykimu į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas gydymas bendrinėje nejautroje. Sunkumų su atvykimu patiria cerebrinį paralyžių arba kompleksinę negalią turinčių vaikų tėveliai. (16 pav.)

0 20 40 60 80 100 120 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 P rocent ai Vaikų amžius

32 𝜒2- 16,19; p < 0,01; lls – 4

16 pav. Gydymo bendrinėje nejautroje pasiekiamumas pagal vaiko negalią

Anketinės apklausos pagalba pastebėta, kad trečdalis pacientų laukė kelis mėnesius, kol bus suteikta pagalba bendrinėje nejautroje. O beveik trečdalis laukti turėjo savaitę ar trumpiau.

Atlikto tyrimo metu taip pat išsiaiškinkta kaip gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas) susijusi su tuo, kiek laiko reikia laukti, kol bus suteikta pagalba bendrinėje nejautroje. Šie faktoriai buvo statistiškai reikšmingi 𝑝 < 0,01. Didžioji dalis vaikų, gyvenančių mieste gydymo bendrinėje nejautroje turi laukti mėnesį ar kelis mėnesius. Beveik ketvirtadalis šeimų, gyvenančių kaime, gydymo bendrinėje nejautroje turi laukti ne ilgiau nei savaitę, beveik dešimtadalis gyvenančių mieste gydymo bendrinėje nejautroje laukia tiek pat – ne ilgiau nei savaitę. Tokį pasiskirstymą gali lemti tai, kad tyrime dalyvavo mažesnis kaimo nei miesto gyventojų skaičius (17 pav.).

𝜒2_{- 9,21; p < 0,01; lls – 3}

17 pav. Gydymo bendrinėje nejautroje pasiekiamumas mieste ir kaime 35,1 3,4 20 68 100 5,4 _3,4 33,3 4 ₀ 0 20 40 60 80 100 120 Dauno sindromas Cerebrinis

paralyžius Kompleksinėnegalia

Autizmas Intelekto sutrikimai P ro ce n tai

Taip, patogu Ne, nepatogu

8,1 10,8 14,9 17,6 22,9 2,9 2,9 17,1 0 5 10 15 20 25

Iki savaitės 2 - 3 savaites Mėnesį Kelis mėnesius

33

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktame tyrime įvertinta Šiaulių apskrityje gyvenančių ir negalią turinčių vaikų iki 18 metų individualūs burnos higienos įpročiai ir priežastys, dėl kurių pacientai dažniausiai lankosi pas gydytoją odontologą. Taip pat įvertintas odontologinės priežiūros ir informacijos apie priežiūrą prieinamumas.

Danielle de Moraes Pini Brazilijoje atliko tyrimą (2015 m.), kurio metu, kartu su klinikiniu pacientų ištyrimu buvo pateiktas klausimynas. Jį sudarė klausimai apie paciento burnos higienos įpročius: kiek kartų per dieną pacientai valosi dantis ir ar jie tai atlieka patys, ar su pagalba. Taigi 63,8 proc. respondentų teigė, kad dantis valo tris kartus per dieną, 23,4 proc. dantis valosi du kartus per dieną ir tik 12,8 proc. apklaustųjų dantis valosi vieną kartą per dieną. Mūsų atliktame tyrime stebimi kiek prastesni rezultatai, tolygiai pasiskirstė tiriamieji, kurie dantis valosi vieną kartą arba du kartus per dieną, atsakymo variantas, kuriuo nurodomas dažnesnis dantų valymasis nei du kartai per dieną nebuvo pasirinktas nei vieno respondento 30. Mūsų tyrime didesnei daliai vaikų tėvai padeda valytis dantis arba vaikai patys juos valo. Didžioji dalis Brazilijoje atlikto tyrimo apklaustųjų dantis valosi patys[30]. Tokį pasiskirstymą gali įtakoti tai, kad mūsų atliktame tyrime buvo apklausiami vaikų iki 18 metų tėvai.

Išanalizavus rezultatus matoma, kad dažniausia visų respondentų apsilankymo pas gydytoją odontologą priežastis – profilaktinis patikrinimas. Penktadalis pacientų į gydytoją odontologą kreipiasi tik kai skauda dantis. Tokie rezultatai gauti ir Tanya R. ir kt. tyrime (2007 m.) 31. Kitame tyrime gauti ne tokie teigiami rezultatai, kurie rodo, kad trečdalis negalią (fizinę ir dauno sindromą) turinčių vaikų pas gydytoją odontologą apsilanko dėl danties skausmo 32.

Įdomu tai, kad beveik pusė Dauno sindromą turinčių vaikų tėvų savo vaikų burnos sveikatą vertino gerai. Patenkinama vaikų burnos sveikata pasirodė ketvirtadaliui tėvų. Belgijoje atlikto tyrimo (2015 m.) metu gauti panašūs rezultatai, pusė tėvų savo vaikų burnos sveikatą vertinimo patenkinamai 33. Tyrimuose taip pat išsiaiškinta ar tėvai gauna pakankamai informacijos apie vaikų, sergančių dauno sindromu burnos ertmės profilaktiką. Mūsų tyrimo metu didžiąjai daliai dauno sindromu sergančių vaikų tėvų buvo suteikta pakankamai informacijos apie profilaktiką. Belgijos tyrimo rezultatai parodė, kad ketvirtadalis tėvų negauna pakankamai informacijos 33.

34 žinojo, kokio amžiaus tūrėtų būti pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą, išskyrus tuos atvejus, kai atsiranda skausmas ar problemos, reikalaujančios didesnio dėmesio. Jų manymu, pirmasis vizitas tūrėtų būti tuomet, kai vaikui išdygsta visi pieniniai dantys 34. Indijoje R. Meera ir kt. atliko tyrimą (2008 m.), kurio metu irgi buvo tiriami negalios neturintys vaikai. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vaikų pirmasis vizitas pas odontologą buvo tarp 6 – 12 metų 35. Kalifornijoje Kristin S. Hoeft ir kt. (2011 m.) atliko panašų tyrimą, kurio metu motinų buvo klausiama apie vaikų pirmąjį vizitą pas odontolgą. Šio tyrimo metu gauti labai panašūs rezultatai, vidutinis amžius, kada vaikus nuveda pas gydytoją odontologą buvo 3 metai. Tačiau vos 3 proc. vaikų pas odontologą nuvesti iki vienerių metų, kai tuo tarpu mūsų tyrime šis rodiklis buvo beveik 14 proc. 36.

Šiaulių apskrityje atlikto tyrimo metu buvo svarbu sužinoti, iš kur tėvai gauna informaciją apie burnos ertmės profilaktiką, kuri yra pirmas žingsnis link sveikos burnos ertmės. Net 75 proc. atsakiusiųjų informaciją apie profilaktiką gauna iš gydytojo odontologo, o tai parodo, kad odontologai visgi rūpinasi specialių poreikių turinčiais vaikais bei jų gerove. Du trečdaliai respondentų informacijos gauna internete ar iš asmeninės patirties. Tokijuje Ayano Taniguchi-Tabata ir kt. atliktame tyrime (2014 m.) studentų buvo klausiama kur jie įgavo žinių apie odontologiją, galimi variantai buvo: odontologijos klinikose, mokykloje, televizijoje, laikraščiuose, įvairiose publikacijose ar iš šeimos narių. Daugiau nei pusė respondentų, kaip ir mūsų atliktame tyrime, kaip pagrindinį žynių šaltinį pasirinko odontologijos kliniką. Tačiau norint gauti informacijos apie burnos ertmę internetu remiasi vos 14,4 proc. respondentų 37.

Negalią turintys pacientai dažnai susiduria su sunkumais gydytojo odontologo kabinete, dažniausiai tai lemia bendradarbiavimo trūkumas. Todėl neretai tokiems pacientams prireikia gydymo bendrinėje nejautroje. Dėl kvalifikuotų medicinos darbuotojų, galinčių atlikti gydymą bendrinėje nejautroje, trūkumo, tokios procedūros laukimo laikas gali būt labai ilgas. Šiaulių apskrityje bendrinė nejautra atliekama Šiaulių mieste. Dažniausiai gydymas bendrinėje nejautroje buvo atliktas autizmą ir Dauno sindromą turintiems pacientams. Badre B. ir kt. Maroke atlikto tyrimo metu (2006 – 2011 m.) daugiau nei pusė respondentų sirgo cerebriniu paralyžiumi 38. Nepaisant to, kad didžioji dalis mūsų tyrime dalyvavusių vaikų, pasak tėvų ir globėjų, gauna reikalingą odontologinę pagalbą, tačiau prireikus gydymo bendrinėje nejautroje daugiau nei trečdalis pacientų vizito laukė kelis mėnesius. Toks rezultatas nustatytas ir Badre B. ir kt. tyrime 38. Tokie rezultatai parodo, kad gydymo prieinamumas yra nemažas iššūkis neįgaliesiems. Ilgai laukiant vizitų, gali pablogėti situacija, pacientams gali prasidėti komplikacijos, todėl galima svarstyti ar tikrai suteikiamas tinkamas gydymas.

35 Dėkoju Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos, Radviliškio „Gražinos“ pagrindinės mokyklos, Kelmės lopšelio – darželio „Kūlverstukas“, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos ir Kuršėnų Pavenčių mokyklos vadovams, kurie sutiko, kad jų įstaigų auklėtinių tėvai/globėjai galės dalyvauti tyrime. Taipogi už pagalbą išdalinant ir surenkant anketas.

Interesų konfliktas

36

IŠVADOS

1. Šiaulių apskrityje gyvenantys neįgalių vaikų tėvai, pasak jų pačių, gauna pakankamai informacijos apie vaikų burnos ertmės priežiūrą. Remiantis gautais rezultatais galima stebėti žinių trūkumą apie individualią burnos ertmės priežiūrą ir apsilankymus pas gydytoją odontologą.

2. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių vaikų gauna reikalingą odontologinę pagalbą, vizitų reikia laukti daugiau nei savaitę ar kelis mėnesius, toks ilgas laikas iki vizito dažnai gali pabloginti situaciją.

3. Tiek mieste, tiek rajonuose gyvenantys tėvai vienodai supažindinti su vaikų burnos ertmės profilaktika ir gydymo galimybėmis. Gydymo bendrinėje nejautroje kaime gyvenantys asmenys sulaukia greičiau, nei gyvenantys mieste.

37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į tai, jog tėvai nėra pakankamai supažindinti su individualia vaiko burnos ertmės priežiūra ir apsilankymais pas gydytoją odontologą, o ir burnos priežiūros specialistai ne visada turi pakankamai žinių kaip bendrauti ir atlikti intervencijas neįgaliems vaikams, rekomenduojama:

 kviesti burnos priežiūros specialistus į mokyklas, kuriose mokosi negalią turintys vaikai. Tėvų susirinkimų metu specialistai galėtų suteikti informacijos apie burnos ertmės profilaktiką, apie profilaktinių apsilankymų pas odontologą svarbą, gydymo galimybes;

 socialiniuose tinkluose platinti straipsnius apie negalią turinčių ir neturinčių vaikų burnos ertmės profilaktiką ar gydymo galimybes;

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1 Shore S, Lightfoot T, Ansell P. Oral disease in children with Down syndrome: causes and prevention. Community Pract. 2010 Feb;83(2):18-21.

2 Indrė Bakanienė, Daiva Bartkuvienė, Asta Eitmantytė, Milda Endzinienė, Viktorijas Gerulis, Daiva Nedzinskienė, Audronė Prasauskienė, Eglė Slabšinskienė, Deimantė Stankevičienė, Dalia Žemaitienė. Dauno sindromas: medicininiai, pedagoginiai ir socialiniai aspektai. Kaunas; 2011. p. 67 – 70.

3 Lee SR, Kwon HK, Song KB, Choi YH. Dental caries and salivary immunoglobulin A in Down syndrome children. J Paediatr Child Health. 2004 Sep-Oct; 40(9-10):530-3.

4 Atsuo Amano, Jumpei Murakami, Shigehisa Akiyama, IchijiroMorisaki. Etiologic factors of early-onset periodontal disease in Down syndrome. Japanese Dental Science Review. 2008 Oct; 44(2):118-127.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1882761608000537

5 Trentin Micheline Sandini, Costa Antonio Augusto Iponema, Barancelli Maurício, Marceliano-Alves Marilia Fagury Videira, Miyagaki Daniela Cristina, Carli João Paulo De. Prevalence of dental caries in patients with intellectual disabilities from the Association of Exceptional Children’s

Parents and Friends of Southern Brazil. RGO, Rev. Gaúch. Odontol. 2017 Dec; 65(4):352-358. URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1981-86372017000400352&lng=en

6 P L Kaye, J Fiske, E J Bower, J T Newton, M Fenlon. Views and experiences of parents and siblings of adults with Down Syndrome regarding oral healthcare: a qualitative and quantitative study. Br Dent J. 2005 May 14;198(9):571-8.

7 Audronė Prasauskienė ir bendraautoriai. Vaikų raidos sutrikimai. Cerebrinis paralyžius. Kaunas; 2003. p. 176.

8 Luca Bergamini, Simone Calderara, Nicola Bicocchi, Alberto Ferrari, Giorgio Vitetta. Signal Processing and Machine Learning for Diplegia Calssification. In: Sebastiano Battiato, Giovanni Maria Farinella, Marco Leo, Giovanni Gallo, editors. New Trends in Image Analysis and Processing – ICIAP 2017. Catania, Italy; 2017 Sept 11-15. p. 97-98.

9 Audronė Prasauskienė, Indrė Bakanienė, Daiva Bartkuvienė, Asta Eitmantytė, Milda Endzinienė, Šarūnas Bernotas, Aleksandras Kriščiūnas, Daiva Nedzinskienė, Audronė Prasauskienė, Eglė Slabšinskienė, Deimantė Stankevičienė, Dalia Žeimaitienė. Cerebrinis paralyžius: medicininiai, pedagoginiai ir socialiniai aspektai. Kaunas; 2011. p. 78-81.

10 Rodrigues dos Santos MT, Masiero D, Novo NF, Simionato MR. J Dent Child (Chic). Oral conditions in children with cerebral palsy. 2003 Jan-Apr;70(1):40-6.

39

12 Yitzhak M, Sarnat H, Rakocz M, Yaish Y, Ashkenazi M. The effect of toothbrush design on the ability of nurses to brush the teeth of institutionalized cerebral palsy patients. Spec Care Dentist. 2013 Jan-Feb;33(1):20-7.

13 Özdas DÖ, Tuna EB, Yilmaz EY, Aytepe Z. Casein Phosphopeptide-Amorphous Calcium Phosphate (CPP-ACP) May Be an Alternative Preventive Therapy in Children with Cerebral Palsy. Oral Health Prev Dent. 2015;13(5):441-8.

14 Santos MT, Manzano FS. Assistive stabilization based on the

neurodevelopmental treatment approach for dental care in individuals with cerebral palsy. Quintessence Int. 2007 Sep;38(8):681-7.

15 Konstantina Delli, Peter A. Reichart, Michael M. Bornstein, and Christos Livas. Management of children with autism spectrum disorder in the dental setting: Concerns, behavioural approaches and recommendations.Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2013 Nov; 18(6): 862–868.

16 Mohammad Ghaziuddin. Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome. Philadelphia; 2005. p. 15-16, 18.

17 Fakroon S, Arheiam A, Omar S. Dental caries experience and periodontal treatment needs of children with autistic spectrum disorder. Eur Arch Paediatr Dent. 2015 Apr;16(2):205-9.

18 Jyoti Magoo, Ashmitha K. Shetty, Prakash Chandra, Latha Anandkrishna, Punitha S. Kamath, Usha Iyengar. Knowledge, attitude and practice towards oral health care among parents of autism spectrum disorder children. Journal of Advanced Clinical & Research Insights 2015; 2, 82–86. URL: https://www.noexperiencenecessarybook.com/aoOMm/knowledge-attitude-and-practice-towards-oral-health-care-among.html

19 Loo CY, Graham RM, Hughes CV. The caries experience and behavior of dental patients with autism spectrum disorder. J Am Dent Assoc. 2008 Nov;139(11):1518-24.

20 Jaber Mohamed Abdullah. Dental caries experience, oral health status and treatment needs of dental patients with autism. J. Appl. Oral Sci. 2011 Jun; 19(3): 212-217.

21 World Health Organization. World report on disability Summary. 2011. p. 9-10.

URL:http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70670/WHO_NMH_VIP_11.01_eng.pdf?sequ ence=1

22 Matt Holder, H Barry Waldman, Henry Hood. Preparing Health Professionals to Provide Care to Individuals with Disabilities. Int J Oral Sci. 2009 Jun;1(2):66-71.

23 U.S. Department of Health and Human Services, Health Resources and Services

Administration, Maternal and Child Health Bureau. The National Survey of Children with Special Health Care Needs Chartbook 2009–2010. Rockville, Maryland: U.S. Department of Health and Human Services; 2013. p. 41.

40

24 http://lsveikata.lt/aktualijos/lietuvoje-yra-tik-3-istaigos-teikia-odontologo-paslaugas-sunkia-negalia-turintiems-zmonems-4637

25 Kagihara LE, Huebner CE, Mouradian WE, Milgrom P, Anderson BA. Parents' perspectives on a dental home for children with special health care needs. Spec Care Dentist. 2011

Sep-Oct;31(5):170-7.

26 Paul Glassman, Christine Ernst Miller. Preventing dental disease for people with special needs: the need for practical preventive protocols for use in community settings. Spec Care Dentist. 2003; 23(5): 165-167.

27 NACIONALINĖ BURNOS SVEIKATOS 2016–2020 METŲ PROGRAMA. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. 2016.

URL: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/ed6781e0b60a11e5a6588fb85a3cc84b/

28 Iole Vozza, Edoardo Cavallè, Denise Corridore, Francesca Ripari, Andrea Spota, Orlando Brugnoletti, et al. Preventive strategies in oral health for special needs patients. Ann Stomatol (Roma). 2015 Jul-Dec; 6(3-4): 96–99.

29 Paul Glassman, Max Anderson, Peter Jacobsen, Steve Schonfeld, Jane Weintraub, Alex White, et al. Practical protocols for the prevention of dental disease in community settings for people with special needs: the protocols. Spec Care Dentist. 2003; 23(5):160-164.

30 Pini DM, Fröhlich PC, Rigo L. Oral health evaluation in special needs individuals. Einstein (Sao Paulo). 2016 Oct-Dec;14(4):501-507.

31 Tanya Rouleau, Amanda Harrington, Michael Brennan, Flora Hammond, Mark Hirsch, Marcy Nussbaum, et al. Receipt of dental care and barriers encountered by persons with disabilities. Spec Care Dentist 2011; 31(2): 63‐67.

32 Shyama M, Al-Mutawa SA, Honkala E, Honkala S. Parental perceptions of dental visits and access to dental care among disabled schoolchildren in Kuwait. Odontostomatol Trop. 2015 Mar;38(149):34-42.

33 Descamps I, Marks LA. Oral health in children with Down syndrome: Parents' views on dental care in Flanders (Belgium). Eur J Paediatr Dent. 2015 Jun;16(2):143-8.

34 Rahul Naidu et al. Oral healthcare of preschool children in Trinidad: a qualitative study of parents and caregivers. BMC Oral Health. 2012 Aug 3;12:27.

35 R Meera, Muthu MS, Phanibabu M, Rathnaprabhu V. First dental visit of a child. J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2008;26 Suppl 2:S68-71.

36 Kristin S. Hoeft, Judith C. Barker, Erin E. Masterson. Maternal Beliefs and Motivations for First Dental Visit by Low-Income Mexican-American Children in California. Pediatr Dent. 2011 Sep-Oct; 33(5): 392–398.

41 and oral health behavior in Japanese university students: A cross-sectional study. PLoS One. 2017 Jun 8; 12(6): e0179298.

42

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

„ Šiaulių apskrities negalią turinčių vaikų odontologinės priežiūros ir profilaktikos prieinamumo analizė“ 1. Lytis:  Moteris  Vyras 2. Išsilavinimas:  Vidurinis  Profesinis  Aukštasis neuniversitetinis  Aukštasis universitetinis 3. Gyvenamoji vieta:  Miestas  Kaimas 4. Jūsų amžius: ________ 5. Vaiko amžius: ________ 6. Vaiko liga:  Dauno sindromas  Cerebrinis paralyžius

 Kitos ligos (įrašykite): ________

7. Iš kur gaunate žinias apie vaikų burnos ertmės profilaktiką?  Iš gydytojo odontologo

 Iš asmeninės patirties  Knygose

 Žurnaluose  Internete

 Nesidomiu burnos ertmės profilaktika  Įrašykite savo variantą:

8. Kaip vaikas valosi dantis?  Vaikas valosi pats  Tėvai padeda vaikui  Tėvai valo

9. Kada pradėjote valyti vaikui dantis?  Kai tik išdygo pirmas dantis  Nuo 2 metų

43 10. Ar valantis dantis vaikas naudoja dantų pastą?

 Taip, naudoja  Ne, nenaudoja

11. Kiek kartų per dieną vaikas valo dantis?  Vieną kartą per dieną

 Du kartus per dieną  Po kiekvieno valgio

12. Kaip jūs vertinate savo vaiko burnos sveikatą?  Bloga

 Patenkinama  Gera

 Labai gera

13. Kokio amžiaus pirmą kartą vaiką nuvedėte pas gydytoją odontologą?  Iki 1 metų

 1 metų  2 metų  3 metų  4 metų

14. Ar apsilankymo metu pas gydytoją odontologą buvo suteikta pakankamai informacijos apie burnos ertmės profilaktiką?

 Taip  Ne

 Neturiu nuomonės

15. Ar apsilankymo metu pas gydytoją odontologą buvo suteikta pakankamai informacijos apie gydymo galimybes?

 Taip  Ne

 Neturiu nuomonės

16. Kaip dažnai su vaiku lankotės pas gydytoją odontologą?  Dažniau nei du kartus per metus

 Du kartus per metus  Vieną kartą per metus  Rečiau nei kartą per metus  Kai skauda dantis

17. Kokia dažniausia apsilankymo pas gydytoją odontologą priežastis?  Profilaktinis patikrinimas

 Dantų skausmas

 Kraujuojančios dantenos  Didelis apnašų kiekis ant dantų  Įrašyti savo atsakymą:

18. Ar gydytojas odontologas skiria profilaktinius apsilankymus?  Taip