Sveikatos vadybos katedra
Brigita Kairienė
SVEIKATOS STIPRINIMO GALIMYBĖS BEI
POREIKIS KLAIPĖDOS APSKRITIES VAIKŲ
GLOBOS NAMUOSE
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SVEIKATOS STIPRINIMO GALIMYBĖS BEI POREIKIS KLAIPĖDOS
APSKRITIES VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE Brigita Kairienė
Mokslinis vadovas doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 59 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių ir administracijos
darbuotojų poţiūrį į sveikatos stiprinimo galimybes bei poreikį Klaipėdos apskrities vaikų globos namuose.
Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių (12
– 18 metų amţiaus) apklausa. Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 18 Klaipėdos vaikų globos namų administracijos darbuotojų. Rezultatai apdoroti SPSS 17.0 versija ir MS Excel. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato ( 2) kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05.
Rezultatai. Dauguma respondentų yra vidutinių gabumų mokiniai, kurie savo sveikatą vertina
kaip „labai gerą arba gerą“ (66,9 proc.). Vaikų globos namuose gyvenančios mergaitės savo sveikatą nori pagerinti daugiausiai dėmesio skiriant sveikatos stiprinimui (sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui), o berniukai – ţalingų įpročių atsisakymui. Priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo ypatybių analizė parodė, kad daugiausiai vaikų globos namų auklėtinių (didţiausias procentas) vartoja alkoholinius gėrimus (75,4 proc.), 44,4 proc. – yra bandę rūkyti arba ir šiuo metu rūko. Bent kartą kitas priklausomybę sukeliančias medţiagas yra bandę 38,1 proc. vaikų globos namų auklėtinių. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai patikimai daţniau berniukai ir vyresnio amţiaus vaikų globos namų auklėtiniai rūko, vartoja alkoholinius gėrimus, priklausomybę sukeliančias medţiagas negu mergaitės ir jaunesnio amţiaus respondentai. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas (50,4 proc.) bei prizai ir apdovanojimai (32,2 proc.). Dauguma vaikų globos namų administracijos darbuotojų (88,9 proc.) palankiai vertina sveikatos stiprinimo veiklą, tačiau 77,8 proc. jų nurodo, kad Klaipėdos apskrityje trūksta organizuojamų sveikatos stiprinimo renginių.
Aktualiausios sveikatos stiprinimo renginių temos: priklausomybę sukeliančios medţiagos ir jų poveikis ţmogaus organizmui (88,9 proc.), lytinė elgsena (83,3 proc.) bei rūkymo ir alkoholio ţala ţmogaus organizmui (77,8 proc.).
Išvados. Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių gyvensena nėra palanki sveikatai:
nepakankamas fizinis aktyvumas, neracionali mityba, plačiai paplitę rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas). Daugumai respondentų organizuojamos sveikatos stiprinimo priemonės yra „ne visada įdomios“ bei „ne visada naudingos“. Nedidelis vaikų globos namų auklėtinių suinteresuotumas dalyvauti sveikatos stiprinimo veikloje stebimas dėl neįdomiai pateikiamos informacijos, nuolat besikartojančio informacijos turinio, pateikiamo renginių metu. Aktualiausia sveikatos stiprinimo tema išlieka priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo prevencija.
Raktaţodţiai. Vaikų globos namų auklėtiniai, vaikų globos namų administracija, sveikatos
SUMMARY
Management of Public Health
THE OPPORTUNITIES AND DEMAND OF HEALTH PROMOTION IN KLAIPEDA COUNTY CHILDREN’S FOSTER CARE HOMES
Brigita Kairienė
Supervisor Skirmantė Starkuvienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 59 p.
Aim of the study: To evaluate the approach of administrators and juvenile wards to health
promotion opportunities and demands in Klaipeda county children‟s foster care homes.
Research methods: An anonymous survey amongst juvenile wards of Klaipeda county
children‟s foster care homes (age range: 12-18) was carried out. Additionally, partly-structured interviews of 18 Klaipeda county children‟s foster care home administrators were conducted. The results have been processed using SPSS Version 17.0 and MS Excel. The statistic importance of the data was investigated using the criterion of Chi-square ( 2), the number of the degree of freedom (df) and statistical significance (p). Results were considered statistically reliable if p<0.05.
Results: Most of the juvenile respondents are schoolchildren with medium-level capabilities,
who evaluated their health status as „very good‟ or „good‟ (66.9%). The girls who are living in foster care homes want to improve their health by paying greater attention to health promotion (healthy nutrition and physical activity), while boys want to emphasise anti-addiction work. An analysis of the use of addictive substances shows that the majority (75.4%) of the children in foster care homes are taking stimulants, 44.4% have tried or are using cigarettes. At least once in their lifetime 38.1% of juvenile respondents have tried one or more addictive substances. The research identify as statistically significant the fact that more often boys and older wards of foster care homes smoke cigarettes or take stimulants and other addictive substances than girls and younger respondents. The main factors motivating juveniles in foster care homes to participate in the health promotion activities are the perceived importance of health promotion topics (50.4%) and prizes and awards (32.2%). Most of the foster care home administrators (88.9%) evaluate health promotion activities positively, but 77.8% of them note that there is a shortage of health promotion events in Klaipeda county. The most important health promotion topics are perceived as: addictive substances and their
influence on the human organism (88.9%); sexual behaviour (83.3%); as well as harm from smoking and stimulant taking (77.8%).
Conclusions: The lifestyle of juvenile wards of foster care homes in Klaipeda county are not
healthy: there is insufficient physical activity, poor nutrition, widely-spread risk factors (smoking, use of stimulants and other addictive substances, etc). Most juvenile respondents stated that organised health promotion activities are „not always interesting‟ and „not always useful‟. The notable lack of juvenile participation in health promotion activities of foster care homes can be attributed to poor and repetitive information and content presented during such events. The most important topic for health promotion events is perceived as addictive substances and their influence on the human organism.
Keywords: Juvenile wards in foster care homes, administrators of foster care homes, health
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1. Visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo sampratos ... 10
1.2. Vaikų globos samprata ir teisiniai aspektai Lietuvoje ... 16
1.3. Paauglių gyvensenos ir elgsenos ypatumai ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ir respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos ... 24
2.2. Statistinės duomenų analizės metodai ... 28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29
3.1. Vaikų globos namų auklėtinių gabumų ir savo sveikatos vertinimas ... 29
3.2. Vaikų globos namų auklėtinių fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumai ... 32
3.3. Vaikų globos namų auklėtinių rizikinga elgsena ir jos ypatumai ... 38
3.4. Vaikų globos namų auklėtinių poţiūris į sveikatos stiprinimo veiklą vaikų globos namuose ... 45
3.5. Vaikų globos namų administracijos darbuotojų poţiūris į sveikatos stiprinimo veiklą vaikų globos namuose ... 49
IŠVADOS ... 55
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56
LITERATŪRA ... 57
SANTRUMPOS
abs. – absoliutūs
ESPAD – Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojoimo tyrimo projektas HBSC – Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (Health Behaviour in School-Aged Children)
KMU – Kauno medicinos universitetas proc. - procentai
PSO – Pasaulinės sveikatos organizacijaf p – patikimumo lygmuo.
2
ĮVADAS
Pasaulyje vis dar ieškoma būdų kaip efektyviau stiprinti visuomenės sveikatą. Didţiausią įtaką ţmogaus sveikatai turi šie sveikatos determinantai: aplinkos veiksniai (20 proc.), genetiniai ir biologiniai veiksniai (20 proc.), gyvensena ir elgsena (50 proc.) bei kvalifikuota ir specializuota sveikatos prieţiūra (10 proc.) (34). Taigi, pastaruoju metu visuomenės sveikatos specialistų dėmesys vis labiau krypsta į vaiko gyvenamąją aplinką bei mokymo įstaigas. Atlikti įvairūs tyrimai atskleidţia, kad šiandienos jaunimo ţinios apie sveikatą yra nepakankamos, netinkamas jų elgesys (nesveika mityba, maţas fizinis aktyvumas, ţalingi įpročiai bei rizikingas elgesys), daţnai vyrauja neigiama psichologinė atmosfera šeimoje bei mokykloje.
Kiekvienos visuomenės svarbiausias uţdavinys yra uţtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradţią ir jo tolesnį vystymąsi sudarant tam palankią aplinką. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdţius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsiţvelgiant į vaiko raidos ypatumus (31). Vaikų globos namai yra ideali vieta prevencinių ir intervencinių priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo programų įgyvendinimui.
Temos aktualumas. Paauglystės laikotarpiui būdingas siekis įsitvirtinti bendraamţių
grupėse, paklūstant jų nustatytoms normoms. Paaugliai būna labai paţeidţiami, lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį ar rūkyti. Gali pasireikšti per daug greitas lytinis brendimas. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų, lytiškai plintančių ligų prieţastis. Jauni ţmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Norint sukurti efektyvias sveikatos stiprinimo programas svarbu išsiaiškinti vaikų globos namų auklėtinių sveikatos stiprinimo poreikius ir galimybes. Nors gyvenimo sąlygos globos namuose iš esmės yra geros, tačiau aktualu tirti galimybes tobulinti sveikatos stiprinimo veiklos priemones vaikų globos namuose. Atlikti tyrimai atskleidė, kad prevencinės veiklos organizavimas siejamas tik su paskaitomis, renginiais, kad veikla yra vienkartinė, fragmentinė, kad nėra bendrų vertinimo kriterijų, leidţiančių nustatyti prevencijos veiksmingumą, kad ji vykdoma formaliai, nesistemingai (1).
Temos novatoriškumas. Siekiant sustiprinti paauglių sveikatą bei ţinias apie sveikatos
stiprinimą, jau eilę metų yra organizuojamos ir vykdomos sveikatos gerinimo programos, kuriose labai aktyviai dalyvauja pagrindinių bei vidurinių mokyklų moksleiviai. Tuo tarpu vaikų globos namų auklėtinių poţiūris į sveikatos stiprinimo veiklą, vykdomą vaikų globos
namuose - menkai tyrinėta sritis. Atlikus Klaipėdos apskrities globos namuose gyvenančių vaikų anketinę apklausą apie sveikatos stiprinimo galimybes ir poreikius, galima būtų paruošti sveikatos stiprinimo priemones, kurios būtų įdomios ir aktualios vaikų globos namų auklėtiniams.
Darbo tikslas - įvertinti Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių ir
administracijos darbuotojų poţiūrį į sveikatos stiprinimo galimybes bei poreikį Klaipėdos apskrities vaikų globos namuose.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių gyvenseną bei nuomonę apie ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą.
2. Nustatyti veiksnius, susijusius su vaikų globos namų auklėtinių nuomone apie sveikatos stiprinimą.
3. Nustatyti Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos darbuotojų poţiūrį į sveikatos stiprinimo galimybes bei sveikatinimo programų poreikį.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo sampratos
Prieš pradedant apţvalgą apie tai, kas yra „visuomenės sveikata“, būtina išsiaiškinti kaip šiandieninėje visuomenėje yra suprantama „sveikata“.
Šiandieninėje visuomenėje klausimas „kas yra sveikata?“ – nuolatinių diskusijų objektas. Siūloma daugybė sveikatos apibrėţimų, kuriuos specialistai skirsto į kelias kategorijas:
pirmoji kategorija remiasi objektyviu moksliniu biomedicininiu poţiūriu. Šios kategorijos sveikatos apibrėţimai teigia, kad sveikata yra organizmo būklė, kad nesama psichinių ir fiziologinių funkcijų sutrikimų, kurie gali būti nustatyti objektyviais moksliniais metodais.
antroji kategorija apima ne tik individą, bet ir jo ryšį su visuomene, todėl šios kategorijos sveikatos apibrėţimai vadinami sociologiniais. Jie teigia, kad sveikata yra nesutrikdytas ryšys tarp individų ir jų socialinės aplinkos.
trečioji sveikatos apibrėţimų kategorija pabrėţia subjektyvią ţmogaus patirtį bei pojūčius ir vadinama psichologine sveikatos koncepcija. Šia koncepcija grindţiami sveikatos apibrėţimai teigia, kad svarbiausia, kaip savo sveikatą interpretuoja pats individas. Psichologinis sveikatos apibrėţimas, be biomedicininio ir socialinio, gali būti vartojamas nagrinėjant negalavimo reikšmę bendruomenėje. Tuo atveju dėmesys daugiausiai kreipiamas į psichologinę, o ne į psichinę sveikatą (17).
Sveikata taip pat gali būti apibrėţiama dvejopai – vartojant neiginį arba teiginį. Vartojant neiginį sveikata apibrėţiama kaip ligų ir negalavimų nebuvimas. Toks sveikatos supratimas yra paplitęs Vakarų kultūrose ir atspindi medicininį sveikatos modelį.
Teigiamas sveikatos supratimas akcentuoja gerovės būseną. Teigiamą sveikatos apibrėţimą dar 1948 metais PSO pateikė savo konstitucijoje, kur sveikata yra apibrėţiama kaip „visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“ (39).
Sveikata taip pat suprantama kaip sugebėjimas išgyventi arba adaptuotis prie besikeičiančių individo sveikatos sistemos struktūrinių, socialinių ar asmeninių komponentų bei prie besikeičiančios aplinkos, kurioje individas gyvena (23).
Daugelio diskusijų objektas yra visuomenės sveikatos koncepcija. Daţniausiai vartojamas C.E.A. Winslow 1951 metais pasiūlytas apibrėţimas „Visuomenės sveikata – tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą
bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybą, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, taigi suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą.“ (17).
Sveikatos stiprinimo, kaip koncepcijos, idėja apibrėţta 1986 metais Otavos Chartijoje, priimtoje Pirmojoje tarptautinėje sveikatos stiprinimo konferencijoje (38). Ši konferencija buvo organizuota, kaip atsakas į naują visuomenės sveikatos judėjimą visame pasaulyje.
Šioje chartijoje sveikatos stiprinimas suprantamas kaip procesas, suteikiantis daugiau galimybių visuomenei rūpintis savo sveikata bei ją gerinti. Kad pasiekti fizinės, psichinės ir socialinės gerovės visumą, kiekvienas individas arba individų grupė privalo turėti galimybę patenkinti savo poreikius arba pakeisti aplinką, kurioje jie gyvena. Sveikata yra suprantama kaip teigiama sąvoka, kuri apibrėţia socialinius ir asmeninius resursus bei fizines galimybes.
Otavos Chartijoje išskirti pagrindiniai sveikatai būtini resursai ir sąlygos: taika, būstas, išsilavinimas, maistas, pajamos, stabili ekosistema,
tikslingas gamtos išteklių panaudojimas, socialinis teisingumas ir teisumas.
Kaip teigiama Otavos Chartijoje (38), siekiant pagerinti sveikatą būtina įgyvendinti šias pagrindines strategijas:
1. Sveikatos propagavimas. Gera sveikata yra pagrindinis veiksnys, skatinantis socialinį, ekonominį ir individo tobulėjimą bei svarbus gyvenimo kokybės matas. Sveikatos propagavimo tikslas yra sukurti tokius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, aplinkos, elgesio ir biologinius faktorius, kurie būtų palankūs sveikatos stiprinimui.
2. Vienodos galimybės. Sveikatos stiprinimo tikslas yra sumaţinti šiuo metu esančius sveikatos būklės socialinius skirtumus ir uţtikrinti, kad visiems ţmonėms būtų sudarytos vienodos galimybes ir sąlygos, siekiant pagerinti savo sveikatą. Tai apima tausojančią aplinką, informacijos prieinamumą, gyvenimo būdą.
3. Bendradarbiavimas. Vien sveikatos sektorius negali uţtikrinti sveikatos išsaugojimui būtinų sąlygų. Todėl yra būtinas bendradarbiavimas ir koordinuota veikla tarp visų institucijų ir ţinybų, dirbančių šioje srityje: vyriausybės, sveikatos, socialinio ir ekonomikos sektorių, nevyriausybinių ir savanoriškų organizacijų, vietinės valdţios institucijų, pramonės įmonių ir ţiniasklaidos.
Otavos Chartijoje (1986) taip pat paţymima, kad šios strategijos yra palaikomos 5 pagrindinių prioritetų:
1. Sukurta sveikatą palaikanti politika. Sveikatos stiprinimas turi būti prioritetine politinės veiklos kryptimi.
2. Sukurta sveikatą tausojanti aplinka. Bet kuri sveikatos strategija turi remtis natūralios ir urbanizuotos aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimu ir tausojimu.
3. Stiprinti bendruomenės veiklą, siekiant pagerinti sveikatą. Kiekviena bendruomenė turi gauti visą reikalingą informaciją apie sveikatos stiprinimą, turėti galimybes organizuoti sveikatos mokymą bei gauti finansinę paramą.
4. Ugdyti asmeninius įgūdţius. Gaunama informacija apie sveikatos stiprinimą padės patiems ţmonėms geriau rūpintis savo sveikata ir supančia aplinka.
5. Perorientuoti sveikatos prieţiūros tarnybas. Sveikatos sistema turi labiau orientuotis į sveikatos stiprinimą, o ne vien teikti gydymo paslaugas. Be to, atsakomybę uţ sveikatos stiprinimą turi pasidalinti visi: individai, bendruomenė, medicinos darbuotojai, vadovai bei vyriausybė (39).
Sveikatos stiprinimas dar gali būti apibrėţiamas kaip mokslas ir menas, padedantis ţmonėms keisti savo gyvenseną ir siekti optimalios sveikatos būklės. Optimali sveikata yra suprantama kaip dinaminė pusiausvyra tarp fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės ir intelektualinės sveikatos (1.1 pav.). Gyvenimo būdo pokyčiai gali būti lengviau įgyvendinami per gyvenimo patirtį, kuri padidina individo sąmoningumą, didina motyvaciją ir įgūdţius, o svarbiausia, sudarant galimybes patekti į tokią aplinką, kuri skatina teigiamus sveikatos pokyčius (26). Sveikatos stiprinimu siekiama ne tik keisti individo sveikatos elgesį, galvoseną, bet ir aprėpti socialinius bei politinius pokyčius, kad lengviausiai būtų pasirenkamos kuo sveikesnės sąlygos.
Soc
ialin
ė
In
te
le
kt
u
al
in
ė
Dvasinė
F
iz
in
ė
Em
oc
inė
Dra ugai Šeima Ben druom enė Išsi lavi nim as Ka rje ra Pa sie kim ai Meilė Viltis Dosnumas Valia F iz in is a k tyv um a s M ityb a M ed ic in in ė p rie ţiū ra Ţ aling ų įpr očių k on tro lė Stre so v aldy mas Emoc inių k rizių vald ymas1.1 pav. Optimali sveikata: pusiausvyra tarp 5 sveikatos sričių
Šaltinis: M. O‘Donnell, 1996
Kad sveikatos stiprinimas pasiektų tikslą, jį turi remti valstybės vykdoma sveikatos ir socialinė politika, jis turi būti laikomas prioritetine visuomenės sveikatos plėtotės ir investicijų sritimi. Tai galima išreikšti čia lygtimi (1.2 pav.):
1.2. Svarbiausių tesės aktų, nustatančių vaikų socialinę globą, apţvalga 1.2 pav. Sveikatos stiprinimo modelis
Šaltinis: K. Tones, S. Tilford, 2001
Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą populiariai iliustruoja A. Tannahill (1985) pasiūlytas modelis, pagal kurį sveikatos stiprinimo veikla suprantama kaip trijų veiklos sferų sąveika (1.3 pav.) (17, 33):
sveikatos mokymo, ligų profilaktikos, sveikatos saugos.
Profilaktinis sveikatos mokymas Sveikatos mokymas, palaikantis profilaktinę sveikatos saugą Sveikatos saugą skatinantis sveikatos mokymas Profilaktinė sveikatos sauga S VE IKA TO S S AU GA LIG Ų PR O FILA K TIK A SVEIKATOS MOKYMAS
1.3 pav. Sveikatos stiprinimo modelis
Šaltinis: V. Šveikauskas, 2008
Kadangi viena sveikatos stiprinimo sritis labai glaudţiai susijusi su kita, išskiriamos 7 sveikatos stiprinimo veiklos sritys (17, 33):
1. Profilaktiniai veiksmai (visuotinė imunizacija, profilaktiniai tikrinimai).
2. Profilaktinis sveikatos mokymas (sveikos gyvensenos mokymas, skatinimas imtis profilaktikos priemonių).
3. Profilaktinė sveikatos sauga (įstatymais, nutarimais ir kontrole pagrįsta galimybė išvengti ligų).
4. Sveikatos mokymas, palaikantis profilaktinę sveikatos saugą (pavyzdţiui, saugos dirţų naudojimo įteisinimo lobizmas).
5. Pozityvios sveikatos mokymas (skirstomas į dvi kategorijas: mokymas, kurio tikslas paveikti ţmonių elgesį, ir mokymas, kurio tikslas – padėti ţmonėms pasiekti gyvenimo pilnatvę ir pasitikėjimą savimi, nes tai laikoma gerovės pagrindu).
6. Pozityvios sveikatos sauga (nesveiko elgesio galimybių sumaţinimas įstatymų ir finansinės kontrolės priemonėmis, pavyzdţiui, draudimas rūkyti darbo vietoje).
7. Sveikatos mokymas, skatinantis sveikatos saugą (pastovus informacijos teikimas apie sveikatą ir su ja susijusias problemas, siekiant įtakoti politikų sprendimus).
Tannahill (1985) pabrėţia dviejų veiklos sferų – ligų profilaktikos ir teigiamos sveikatos ugdymo – skirtumus. Teigiamos sveikatos ugdymo sferą sudarančios veiklos sritys – teigiamos sveikatos mokymas, teigiamos sveikatos sauga ir sveikatos saugą skatinantis sveikatos mokymas – negali būti viena nuo kitos atskirtos, nes sveikatos stiprinimo samprata apima pastangas ugdyti sveikatą ir išvengti nesveikatos. Ji taikoma sveikatos mokymo, ligų profilaktikos ir sveikatos saugos sferoms. (33).
XXI amţiaus sveikatos stiprinimo vizija suformuluota Dţakartos Deklaracijoje (11, 17). Šioje deklaracijoje iškelti 5 pagrindiniai XXI amţiaus sveikatos stiprinimo prioritetai:
1. Didinti socialinę atsakomybę uţ sveikatos stiprinimą. Ir visuomeninis, ir privatus sektorius sveikatą stiprinti privalo taip, kad“
nepakenktų ţmonių sveikatai;
būtų saugoma mus supanti aplinka ir uţtikrinamas optimalus išteklių panaudojimas; apribota produktų, kurie kenkia sveikatai, gamyba ir reklama;
garantuotų saugias gyvenimo ir darbo sąlygas;
formuojant politikos gaires, sveikata būtų vertinama lygybės poţiūriu.
2. Didinti investicijas į sveikatos stiprinimą. Daugumoje valstybių investicijos į sveikatos sektorių nėra adekvačios ir paskirstytos tolygiai. Investicijos į sveikatą turi atitikti tam tikros tikslinės grupės poreikius: moterų, vaikų, pagyvenusių ţmonių ir kt.
3. Plėtoti bendradarbiavimą sveikatos srityje. Sveikatos stiprinimo veikla reikalauja skirtingų sektorių bendradarbiavimo tiek valstybiniame, tiek visuomeniniame lygmenyje. Šiuo metu esantis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas, įtraukiant vis naujus potencialius partnerius.
4. Didinti bendruomenės ir individo galimybes. Siekiant gerinti bendruomenės sveikatą tikslinga organizuoti bendruomenės mokymą, vadovų mokymus bei galimybę pasinaudoti esamais resursais.
5. Uţtikrinti sveikatos stiprinimo infrastruktūrą. Siekiant uţtikrinti sveikatos stiprinimo infrastruktūrą, būtina sukurti naujus vietinio, nacionalinio bei globalaus masto finansavimo mechanizmus, mobilizuoti sveikatos stiprinimui reikalingus išteklius bei organizuoti veiksmingą tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Siekiant įgyvendinti šiuos sveikatos stiprinimo veiklos prioritetus, XXI amţiuje numatyta didinti ţmogiškuosius išteklius. Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos prieţiūros Europos regione principai yra išdėstyti PSO priimtoje strategijoje „Sveikata visiems XXI amţiuje“, kuriame suformuluoti pagrindiniai sveikatos stiprinimo uţdaviniai (iš viso 21
uţdavinys). Šioje strategijoje pabrėţiama, kad sveikatos prieţiūros darbuotojų ir vadybininkų ugdymo programos turi būti grindţiamos sveikatos visiemspolitikos principais (14, 30, 33).
Sveikatos stiprinimas yra platus terminas, apimantis intervencijas, kurios skiriasi tikslais, uţdaviniais ir praktikui skiriamu vaidmeniu. Į sveikatos stiprinimą reikia ţiūrėti kaip į veiklą, turinčią aiškų tikslą išvengti ligų ir blogos sveikatos, mokyti ţmones sveikos gyvensenos ar nukreipti veiklą į socialinius ir aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką gyventojų sveikatai.
1.2. Vaikų globos samprata ir teisiniai aspektai Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemaţai vaikų netenka tėvų globos. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pabaigoje Lietuvoje veikė apie 170 vaikų globos įstaigų, kuriose gyveno apie 6 000 vaikų (1.1 lent.). Dauguma vaikų buvo našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai (19). Apie 99,0 proc. vaikų globos namuose buvo tėvų globos netekę vaikai, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurie buvo apgyvendinti vaikų globos namuose, kol bus išspręstas jų globos (rūpybos) klausimas. Maţdaug septintadalis vaikų buvo našlaičiai. Kiti vaikai globos įstaigose gyveno dėl įvairių problemų, kylančių šeimoje,
1.1 lentelė. Vaikų globos įstaigos Lietuvoje 2008 metų pabaigoje
Vaikų globos namų įstaigos tipas Įstaigų skaičius Įstaigose gyvenančių vaikų skaičius
Kūdikių namai 5 372
Bendrojo lavinimo, specialiosios mokyklos ir specialiojo ugdymo centrai
45 3574
Globos namai vaikams ir jaunimui su negalia (pensionai)
4 711
Specialieji auklėjimo ir globos namai 4 92
Apskričių globos namai 33 2554
Savivaldybių globos namai 23 993
Visuomeninių organizacijų ir parapijų globos namai 15 453
Šeimynos (šeimyniniai globos namai) 37 276
Laikinosios globos namai 13 316
Globos grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose 21 204 Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis, 2009
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėţtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 1996 metais. Remiantis šiuo įstatymu vaikui, likusiam be tėvų ar jų prieţiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba).
Steigiant vaikui globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jam gyventi šeimoje kartu su broliais ir seserimis.
Kiti teisės aktai, reglamentuojantys vaiko globos organizavimą , yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymą (1998), likusį be tėvų globos vaiką apibūdina aštuonios pozicijos:
1. našlaitis, kurio tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2. kurio tėvai arba artimieji giminaičiai neţinomi (rastas vaikas); 3. kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš tėvų;
4. kurio tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra ţinomi ir jų ieškoma;
5. kurio tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų įstatymų nustatyta tvarka paskelbiami mirusiais arba pripaţinti neţinia kur esančiais;
6. kurio tėvai arba turimas vienas iš tėvų nustatyta tvarka pripaţinti neveiksniais;
7. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių prieţasčių;
8. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nepriţiūri, neauklėja, daro neigiamą įtaką, ir jo fiziniam ir psichiniam saugumui yra pavojus (22).
Įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui šalia globos sąvokos atsirado rūpybos sąvoka, nes vaiko globa nustatoma neveiksniam asmeniui (pavyzdţiui, vaikui iki 14 metų), o rūpyba nustatoma ribotai veiksniam asmeniui, t.y. vaikui sulaukusiam 14 metų amţiaus (20). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006) nuostatomis, likęs be tėvų globos vaikas - tai vaikas iki 18 metų amţiaus, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), socialinės globos įstaiga – turinti teisę teikti socialinę globą įmonė, įstaiga, šeimyna (21). Socialinės paslaugos (bendrosios ir specialiosios) yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amţiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės ir Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (29).
Lietuvoje išskiriamos 2 vaiko globos rūšys: vaiko laikinoji globa (trumpalaikė globa) ir vaiko nuolatinė globa (ilgalaikė globa, pakeičiamoji tėvystė).
Vaiko laikinoji globa organizuojama, kai vaiko tėvai negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Įvairios socialinės tarnybos, organizuodamos vaiko laikinąją globą, bendradarbiauja su vaiko biologine šeima, siekdamos padėti išspręsti susidariusias problemas ir pagelbėti vaikui grįţti į šeimą. Vaiko nuolatinė globa organizuojama, kai vaikas esamomis sąlygomis (tėvai mirę, neterminuotai apribota tėvų valdţia ir pan.) negali grįţti į savo šeimą (27).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (2000), nuolatinė vaiko globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams , kurie dėl susidariusių sąlygų neturi galimybių grįţti į savo šeimą, o jų prieţiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (20).
Nors Lietuvoje vaiko globa šeimoje nėra skirstoma pagal giminystės ryšius, tačiau pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai (27).
Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis vaiko globą šeimoje, yra natūrali šeimos aplinka, todėl išskiriami 2 vaiko globos modeliai šeimoje:
1. Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip 5 vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip 5 vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis tik tuo atveju, kai neišskiriami broliai ir seserys.
2. Vaiko globa šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip 12 vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimynoje gali būti didesnis, jeigu neišskiriami broliai ir seserys, arba maţesnis, jeigu globojamas neįgalus vaikas.
Vaikų globos institucijas pagal pavaldumą galima suskirstyti į 2 kategorijas: valstybines, kurių steigėjas ministerija, apskritis arba savivaldybė;
nevalstybines, kurių steigėjas yra nevyriausybinė organizacija, religinė bendruomenė ar privatus asmuo.
Daugelis globos institucijoje gyvenančių vaikų čia gyvena ilgai – nuo kelių mėnesių iki keliolikos metų, o kiti – ir iki pilnametystės. Dauguma vaikų, patekę į globos įstaigas yra socialiai apleisti, patyrę fizinę ar psichologinę prievartą, jie pasiţymi socialinių įgūdţių stoka ir stipriau išreikštu psichologiniu paţeidţiamumu. Tėvų globos netekę vaikai daţnai neturi sveikos gyvensenos ţinių ir įgūdţių, anksti pradeda lytinį gyvenimą, nuolat patiria stresą, linkę konfliktuoti bei sunkiau atsispiria siūlymams pabandyti priklausomybę sukeliančių medţiagų (9, 27).
Vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad
Lietuvoje ţymiai daugiau vaikų yra nukreipiama į vaikų globos institucijas negu į šeimynas. Taigi, galima teigti, kad vaikų globos institucijos išlieka svarbia globos sistemos dalimi.
1.3. Paauglių gyvensenos ir elgsenos ypatumai
Formuojant jaunų ţmonių gyvenseną, stengiamasi visokeriopai skatinti sveikatą, stiprinti ir puoselėti sveikatą stiprinančius ir palaikančius veiksnius bei maţinti rizikos veiksnius. Sveikos gyvensenos veiksniais laikomi racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas, priklausomybę sukeliančių medţiagų atsisakymas ir kt. (14, 25).
Rizikingas elgesys ypatingai būdingas paaugliams. Paaugliai linkę lauţyti taisykles, vartoti priklausomybę sukeliančias medţiagas. Nustatyta, kad 70 proc. paauglių mirčių pasaulyje yra susijusios su tokiomis sveikatai pavojingo elgesio kategorijomis kaip smurtas, tabako, alkoholio, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai, menkas fizinis aktyvumas bei nepakankama mityba. Alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas neigiamai veikia bręstančios asmenybės fiziologinius ir psichinius procesus: maţėja darbingumas, prastėja atmintis, judesių koordinacija, atsiranda įvairių psichosomatinių negalavimų. Statistiniai duomenys rodo, kad daugėja jaunų ţmonių, sergančių narkomanija, taip pat ir su ja susijusių infekcinių susirgimų skaičius (hepatito C, AIDS). Daugėja smurto, prievartos, nusikaltimų (14).
Savo sveikatos vertinimas.
Atlikto HBSC tyrimo duomenimis nustatyta, kad beveik trečdalis (28 proc.) mergaičių ir beveik penktadalis (17 proc.) 15 metų amţiaus berniukų Lietuvoje savo sveikatą vertina kaip prastą. Tyrimo metu pastebėta tendencija, kad kuo vyresnio amţiaus yra moksleivis, tuo prasčiau jis vertina savo sveikatą. 11 metų amţiaus tyrime dalyvavusios mergaitės palankiau vertina savo sveikatą, negu tokio paties amţiaus berniukai, dalyvę apklausoje (atitinkamai 15 proc. ir 13 proc.) (4).
Mityba ir fizinis aktyvumas.
Fizinis aktyvumas ir sveika mityba – neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Įvairūs atliekami Lietuvos ir uţsienio valstybių mokslininkų tyrimai parodė, kad Lietuvos moksleiviai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Lietuvos moksleiviai nuo 1994 m. dalyvauja PSO koordinuojamame tarptautiniame Mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime. Remiantis šio tyrimo duomenimis, apytikriai trečdalis berniukų ir du trečdaliai mergaičių Lietuvoje yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Kad pakankamai sportuoja nurodė 59 proc. 15 metų amţiaus berniukų ir 32 proc. mergaičių (4).
Specialistai rekomenduoja vaikams ne daugiau kaip 2 valandas per dieną praleisti ţiūrint televizorių ar ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus. Televizoriaus ţiūrėjimas ar kompiuterinių ţaidimų ţaidimas yra tiesiogiai susijęs su smurtu, didesniu saldumynų ir gazuotų gėrimų bei maţesniu vaisių ir darţovių vartojimu. Tačiau HBSC (2005-2006) tyrimo duomenimis, net 83 proc. mergaičių ir 82 proc. 13 metų amţiaus berniukų nurodė, kad per dieną daugiau nei 2 valandas praleidţia ţiūrėdami televizorių arba ţaisdami kompiuterinius ţaidimus (15 metų amţiaus atitinkamai 78 proc. mergaičių ir 77 proc. berniukų) (4).
Lietuvos paauglių ir suaugusių ţmonių gyvensenos pokyčių 1994 – 2002 metais tyrimo metu nustatyta, kad berniukai yra labiau fiziškai aktyvūs negu mergaitės.
To paties tyrimo duomenimis, beveik kas trečias moksleivis teigė, jog valgo švieţių darţovių kartą arba kelis kartus per dieną. Tačiau per tiriamąjį laikotarpį sumaţėjo paauglių, kurie nurodė, kad kasdien valgo vaisius (7).
Priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas.
A.Juozulyno ir kitų autorių (2009) atlikto tyrimo „Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo integralaus poveikio jaunų ţmonių sveikatai problema“ duomenimis, net 71,7 proc. 14 – 29 metų amţiaus jaunuolių patenka į rizikos grupę, o tai reiškia, kad jie rūkė, vartojo alkoholio ar narkotikų kelis kartus per mėnesį, savaitę ar kasdien (13). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai (75,2 proc.) tai darė daţniau negu moterys (69,89 proc.). Taip pat, didėjant amţiui, didėja ir psichoaktyvių medţiagų vartojimo intensyvumas
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) paţymima, kad jaunimo tarpe sparčiai plinta ţalingi įpročiai. Atliktų tyrimų duomenimis, 19 proc. 15 – 17 metų amţiaus vaikų globos namų auklėtinių yra bandę bent vieną iš narkotikų nors kartą gyvenime (36).
2006 metais atliktas Psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimo vaikų globos namuose tyrimas atskleidė, kad bent vieno narkotiko yra bandęs beveik kas penktas (18,5 proc.) valstybiniuose vaikų globos namuose gyvenantis paauglys. Tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad bent vienos priklausomybę sukeliančios medţiagos bent 1 – 2 kartus bandė pusė teigiamai apie priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimą atsakiusių vaikų globos namų auklėtinių.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių vaikų globos namų auklėtinių nurodė, kad rūko visi jų draugai, 43,0 proc. – vartoja alkoholinius gėrimus, 2,2 proc. respondentų nurodė, kad visi jų draugai vartoja bent vieną iš priklausomybę sukeliančių medţiagų. 25,0 proc. vaikų globos namų auklėtinių nurodė, kad bent vienas iš draugų rūko hašišo arba marihuanos. Tyrimas parodė, kad priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo daţnumas vaikų globos namuose labai priklauso nuo šių medţiagų vartojimo rizikos suvokimo. Labiausiai
įsitikinę šių priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo kenkiančiu poveikiu respondentai šių medţiagų vartoja rečiau.
Gauti tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad vaikų globos namų įstaigose plinta priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimas, nurodomos įvairios paplitimo ir vartojimo prieţastys, todėl ir prevencijos priemonės turi būti įvairios, skirtos ir vaikų globos namų auklėtiniams, ir visai visuomenei. Neabejotinas dėmesys turi būti skiriamas švietimo politikai. Būtina skirti dėmesį teisiniam vaikų švietimui, per visuomenės informavimo priemones propaguoti alkoholio, priklausomybę sukeliančių medţiagų nevartojimą. Taip pat autoriai paţymi, kad būtina vykdyti aktyvią uţimtumo ir socialinę politiką. Rūpintis vaikų globos namų auklėtinių uţimtumu, organizuoti jų įtraukimą į visuomeninę veiklą ir sveiką gyvenseną. Pirminę priklausomybę sukeliančių medţiagų prevenciją vaikų globos namų įstaigose būtina derinti su alkoholio ir tabako vartojimo prevencija (2).
Atlikto „Skirtingų Lietuvos edukacinių kontingentų rūkymo įpročių socialinės prielaidos“ (2004) tyrimo duomenys parodė, kad rūkymas yra plačiai paplitęs 16 – 18 metų amţiaus paauglių tarpe. Kad rūko bent kartą per savaitę ar daţniau nurodė 25,6 proc. moksleivių. Remiantis šio tyrimo duomenimis, statistiškai patikimai daţniau rūko berniukai nei mergaitės (15).
Lietuvos paauglių ir suaugusių ţmonių gyvensenos pokyčių 1994 – 2002 metais (2004) tyrimo duomenimis, nors kartą per mėnesį rūkančių paauglių skaičius statistiškai reikšmingai didėjo tiek berniukų, tiek mergaičių tarpe. Ypatingai spartus rūkymo daţnio augimas buvo pastebėtas 15 metų amţiaus paauglių tarpe. Taip pat didėjo ir moksleivių, vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius. Vyresni moksleiviai alkoholinius gėrimus vartojo daţniau negu jaunesni (7).
HBSC atlikto tyrimo duomenimis net 34 proc. 15 metų amţiaus mergaičių ir 49 proc. berniukų nurodė, kad pirmą kartą rūkyti pabandė iki 13 metų amţiaus. Kad pirmą kartą alkoholinių gėrimų iki 13 metų amţiaus pabandė nurodė 19 proc. 15 metų amţiaus mergaičių ir 29 proc. berniukų. Kad bent kartą gyvenime bandė kanapių nurodė 10 proc. to paties amţiaus mergaičių ir 20 proc. berniukų (4).
ESPAD (2007) tyrimo duomenimis net 75 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių nurodė, kad Lietuvoje yra pakankamai lengva įsigyti cigarečių. Kad per pastarąsias 30 dienų rūkė, nurodė 39 proc. tyrime dalyvavusių berniukų ir 29 proc. mergaičių. Alkoholinius gėrimus per pastaruosius 12 mėnesių vartoję nurodė 86 proc. berniukų ir 89 proc. mergaičių. Kad alkoholį vartojo paskutinių 30 dienų laikotarpyje nurodė 65 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moksleivių.
Apie trečdalis ESPAD tyrime dalyvavusių Lietuvos moksleivių (29 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių) nurodė, kad panorėjus galėtų pakankamai lengvai įsigyti priklausomybę sukeliančių medţiagų. Bent kartą gyvenime vartoję nelegalių narkotikų nurodė 26 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių (10).
Įvairūs atliekami tyrimai parodo, kad daugeliui mokyklinio amţiaus jaunuolių yra tekę gerti alkoholinių gėrimų. 2001-2002 m. J. Bielskutės ir A. Zaborskio atlikto tyrimo duomenimis, tik 5,4 proc. berniukų ir 7,8 proc. mergaičių buvo nebandę vartoti alkoholinių gėrimų. Tyrimo duomenys parodė, kad populiariausias tarp moksleivių yra alus. Alkoholį vartoti moksleiviai pradeda gana anksti. Pastebėta, jog iki 11 metų alaus jau buvo gėręs beveik kas antras vaikinas (45,6 proc.) ir kas trečia mergina (30,4 proc.) (3).
Kauno medicinos universiteto mokslininkų (A. Zaborskis, A. Veryga ir kt) atlikto tyrimo „Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita 1994 – 2006 m. ir nauji iššūkiai“ (2008) metu nustatyta, kad nuolat auga moksleivių, ypatingai mergaičių, kurios vartoja alkoholinius gėrimus, skaičius. Taip pat, pastebėta, kad svaigintis alkoholiu pradeda vis jaunesnio mokyklinio amţiaus vaikai. Šios alkoholio vartojimo tendencijos susijusios su silpnų alkoholinių gėrimų vartojimu moksleivių tarpe ( 37).
Lytinė elgsena.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) paţymima, kad dalis paauglių per anksti pradeda lytinį gyvenimą. Tai neigiamai veikia skirtingos lyties asmenų gebėjimus ateityje uţmegzti ilgalaikius atsakomybe, pagarba ir meile grįstus tarpusavio santykius ir ryšius, būtinus visavertei šeimai sukurti ir plėtoti (36).
A.Juodraičio ir R. Pocevičienės (2008) atliktas „Paauglių poţiūrio į ankstyvus lytinius santykius tyrimas“ atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (39,3 proc.) apklausoje dalyvavusių 14 – 18 metų amţiaus paauglių yra turėję lytinius santykius. Su amţiumi, turėjusių lytinius santykius paauglių procentinis daţnis didėja. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad turėjusių lytinių santykių vaikinų buvo 2 kartus daugiau nei merginų (atitinkamai 51,3 proc. ir 25,4 proc.). Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, kad pirmuosius lytinius santykius turėjo būdami 15 – 16 metų amţiaus (12).
HBSC tyrimo metu respondentų buvo paklausta apie tai, kada turėjo pirmuosius lytinius santykius. 12 proc. mergaičių ir 25 proc. berniukų nurodė, kurie dalyvavo minėtame tyrime nurodė, kad lytinius santykius pradėjo iki 15 metų amţiaus (4).
Visi apţvelgti tyrimai rodo, kad Lietuvoje aktuali tabako, alkoholio ir priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo bei ankstyvų lytinių santykių problema. Vis jaunesnio mokyklinio amţiaus vaikai išbando vieną ar kelias priklausomybę sukeliančias medţiagas.
Apţvelgtų tyrimų duomenys leidţia teigti, kad berniukai yra smalsesni uţ mergaites, labiau rinkę rizikuoti ir maţiau rūpinasi savo sveikata.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tyrimo organizavimas ir respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos
Iškeltam tikslui - įvertinti Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių ir administracijos darbuotojų poţiūrį į sveikatos stiprinimo galimybes bei poreikį Klaipėdos apskrities vaikų globos namuose – pasiekti buvo panaudoti šie tyrimo metodai:
Klaipėdos apskrities vaikų globos namuose gyvenančių vaikų anketinė apklausa. Pusiau struktūrizuotas interviu su Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovais.
Tyrimas buvo atliekamas tokiais etapais: 1. Tiriamosios grupės sudarymas.
2. Klausimyno paruošimas bei Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa.
3. Pagrindinių nestruktūrizuoto interviu klausimų paruošimas ir Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovų interviu organizavimas.
4. Statistinė duomenų analizė ir interpretacija.
Kad tyrime neiškiltų etinių problemų, nebūtų paţeistas tiriamųjų orumas, buvo kreiptasi į Kauno medicinos universiteto Bioetikos centrą ir gautas šio centro leidimas tyrimui vykdyti (1 priedas).
Anketinė Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa ir administracijos darbuotojų interviu buvo vykdytas nuo 2009 m. gruodţio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. Tyrime dalyvauti sutiko 7 Klaipėdos apskrities vaikų globos įstaigos, kuriose šiuo metu globojama 160 12-18 metų auklėtinių (2.1 lentelė). Tyrime dalyvauti atsisakė J. ir L. Siručių šeimyna, nes Palangos miesto taryboje šiuo metu svarstomas klausimas dėl šios šeimynos panaikinimo. Taip pat tyrime nedalyvavo Agentūros – Visos Lietuvos vaikai, Klaipėdos fondo vaikų globos namai, nes šiuo metu jie atlieka Vaikų dienos centro funkcijas ir juose nebėra nuolat gyvenančių globotinių.
Tyrimo metu buvo atliekama ištisinė tikslinės grupės apklausa. Buvo apklausiami visi 12-18 metų amţiaus Klaipėdos apskrities vaikų globos namuose gyvenantys vaikai, kurie sutiko atsakyti į anketos klausimus. Anketos buvo išdalintos 160 vaikų. Anoniminę anketą uţpildė 128 vaikų globos namų auklėtiniai (atsako daţnis 80 proc.).
2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal vaikų globos įstaigas
Eil. Nr.
Vaikų globos namų pavadinimas
12 -18 metų a mţia us auklėtini ų ska ičius 12 -18 metų a mţia us auklėtini ų uţ pil dytų anke tų skaič ius Ne struktūriz uotame int erviu da lyvavusių admi nist ra cij os da rbuotojų skaič ius
Klaipėdos miesto savivaldybė
1. Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“ 37 22 5
2. Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ 36 27 2
3. Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ 22 14 3
Skuodo rajono savivaldybė
4. Barstyčių vaikų globos namai 15 15 4
5. Mosėdţio parapijos vaikų globos namai 12 12 1 Šilutės rajono savivaldybė
6. A. Grikšienės šeimyna 5 5 0
7. Saugų vaikų globos namai 33 33 3
Iš viso 160 128 18
Apklausa buvo atliekama paliekant anketas vaikų globos namų administracijos atstovams, kurie įpareigodavo atsakingą darbuotoją išdalinti anketas globotiniams ir jas surinkti. Tokiu būdu uţpildytos anketos buvo surenkamos per 1-2 savaites, nedalyvaujant pačiam tyrėjui. Dalis vaikų globos namų auklėtinių anketas pildyti atsisakė, kadangi anketoje pateikti klausimai jiems pasirodė per daug asmeniški. Kitiems anketos pasirodė labai ilgos, dar kita dalis anketų tiesiog negrąţino dėl neţinomų prieţasčių.
Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 18 Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovų, kurie atsakingi uţ sveikatos ugdymo veiklą vaikų globos namuose.
Vaikų globos namų auklėtinių anketą sudarė 57 atviro ir uţdaro tipo klausimai (2 priedas). Klausimai sugrupuoti ir suskirstyti į septynias grupes:
pirmoje dalyje (Nr. 1-8) pateikiami aštuoni klausimai – bendrieji duomenys: lytis, amţius, kokiuose vaikų globos namuose ir kiek laiko gyvena, ar turi artimų ţmonių/globėjų;
antroje dalyje (Nr. 9-13) pateikiami klausimai apie sveikatos vertinimą,; trečioje dalyje (Nr. 14-17) pateikiami klausimai apie fizinį aktyvumą; ketvirtoje dalyje (Nr. 18-20) pateikiami klausimai apie mitybos įpročius;
penktoje dalyje (Nr. 21-34) pateikiami klausimai apie priklausomybę sukeliančias medţiagas, jų vartojimą bei lytinę elgseną;
septintoje dalyje (Nr. 39-57) pateikiami klausimai apie vaikų globos namų auklėtinių poţiūrį į sveikatos stiprinimo veiklą vaikų globos namuose bei pagrindinius informacijos apie sveikatos stiprinimą šaltinius.
Pusiau struktūrizuoto interviu metu Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos darbuotojams buvo pateikiami pagrindiniai klausimai apie:
pareigas ir darbo staţą vaikų globos namuose;
sveikatos stiprinimo renginių naudingumą ir kokiuose sveikatos stiprinimo renginiuose dalyvauja vaikų globos namų auklėtiniai;
vaikų globos namų darbuotojų indėlį, skatinant vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose;
aktualiausias sveikatos stiprinimo renginių temas; efektyviausią sveikatos ugdymo integravimo modelį.
Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtiniai, kurie dalyvavo tyrime ir tinkamai uţpildė anketas bei Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovai, kurie dalyvavo pusiau struktūrizuotame interviu, analizuojant surinktus duomenis vadinami respondentais. Vaikų globos namų auklėtinių struktūra pagal lytį, amţių, laiką, pragyventą vaikų globos namuose bei vaikų globos namų teisinį statusą, turimus artimuosius pateikiama 2.2 lentelėje.
Organizuotos apklausos metu buvo apklausti 62 berniukai (48,4 proc.) ir 66 mergaitės (51,6 proc.). 50,8 proc. apklaustų vaikų globos namų auklėtinių gyvena Klaipėdos apskrities rajonuose įsikūrusiuose vaikų globos namuose (Šilutės ir Skuodo rajonuose), 49,2 proc. – Klaipėdos mieste.
Respondentai buvo suskirstyti pagal amţių į šias grupes: 12 - 13 m., 14 - 15 m. ir 16 – 18 m. Daugiausiai respondentų buvo 16 – 18 m. amţiaus grupėje (40,0 proc.), maţiausiai – 12 – 13 m. grupėje (29,2 proc.).
86,7 proc. visų apklaustųjų gyvena valstybiniuose vaikų globos namuose, kurių steigėjas yra apskrities viršininko administracija arba savivaldybė. Vaikai iš parapijos įsteigtų vaikų globos namų arba šeimynų sudarė tik 13,3 proc. visų respondentų.
Vaikų globos namų auklėtiniai, gyvenantys vaikų globos namuose maţiau nei 5 metus sudarė didţiausią respondentų dalį (41,3 proc.), maţiausiai respondentų buvo gyvenančių vaikų globos įstaigoje nuo gimimo (5,5 proc.).
Apklaustųjų tarpe daugumą sudarė vaikų globos namų auklėtiniai, turintys artimų ţmonių, pas kuriuos praleidţia savaitgalius, šventines dienas ar atostogas (78,0 proc.).
Artimaisiais pagrinde buvo nurodyti: globėjai, močiutės bei seneliai arba mamos ar tėčio broliai ar seserys.
2.2 lentelė. Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių pasiskirstymas pagal demografinius ir socialinius poţymius
Analizuojami poţymiai Absoliutus skaičius Procentai Lytis Mergaitė 66 51,6 Berniukas 62 48,4 Iš viso 128 100,0 Amţius 12 - 13 m. 35 29,2 14 - 15 m. 37 30,8 16 - 18 m. 48 40,0 Iš viso 120 100,0
Kiek laiko gyvena vaikų globos
namuose
Nuo gimimo 7 5,5
Maţiau nei 5 metus 52 41,3
5 – 10 metų 51 40,5
Daugiau nei 10 metų 16 12,7
Iš viso 126 100,0
Vaikų globos namų geografinė padėtis
Klaipėdos miestas 63 49,2
Klaipėdos apskrities rajonai 65 50,8
Iš viso 128 100,0
Vaikų globos namų teisinis statusas
Valstybiniai 111 86,7
Privatūs 17 13,3
Iš viso 128 100,0
Ar turi artimų ţmonių, pas kuriuos
praleidţia savaitgalius, šventines dienas, atostogas Taip 99 78,0 Ne 28 22,0 Iš viso 127 100,0
Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovų pasiskirstymas pagal pareigas ir darbo staţą pateikiamas 2.3 lentelėje.
Didţiąją dalį apklaustų vaikų globos namų administracijos darbuotojų sudarė socialiniai darbuotojai (38,9 proc.), kurių darbo staţas vaikų globos namuose - iki 5 metų (55,5 proc.).
2.3 lentelė. Klaipėdos apskrities vaikų globos namų administracijos atstovų pasiskirstymas pagal demografinius ir socialinius poţymius
Analizuojami poţymiai Absoliutus skaičius
Procentai
Pareigos
Įstaigos vadovas (-ė) 1 5,6
Socialinis darbuotojas (-a) 7 38,9
Visuomenės sveikatos specialistas (-ė) 1 5,6 Socialinis pedagogas (-ė) 3 16,6 Bendruomenės slaugytojas (-a) 5 27,7 Psichologas (-ė) 1 5,6 Iš viso 18 100,0
Kiek metų dirba vaikų globos namuose 0 – 5 metus 10 55,5 6 – 10 metų 2 11,1 11 – 15 metų 5 27,8 16 metų ir daugiau 1 5,6 Iš viso 18 100,0
2.2. Statistinės duomenų analizės metodai
2009 - 2010 m. Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių anketinės apklausos bei administracijos darbuotojų interviu duomenų analizė buvo atlikta panaudojant statistinį SPSS (Statistical Package for Social Sciences) Windows paketą, 17.0 versiją.
Kintamųjų (tiriamųjų poţymių) kaupimui naudota „MS Excel 2007“ programa.
Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo tikrinamos susietų lentelių metodu naudojant Chi kvadrato (χ²) kriterijaus reikšmę, jo laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (p). Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant z kriterijų (5).
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Vaikų globos namų auklėtinių gabumų ir savo sveikatos vertinimas
PSO atlikto tarptautinio HBSC tyrimo, kuriame dalyvavo ir Lietuva, duomenimis savęs, kaip mokinio, vertinimas yra labai svarbus veiksnys kuriant ateities karjeros planus, įsidarbinimo galimybėms. Visose tyrime dalyvavusiose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, mergaitės daţniau negu berniukai linkusios save, kaip mokines, vertinti „labai gerai arba gerai“. 2005 – 2006 metais atlikto tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad net 51 proc. 13 metų amţiaus mergaičių ir 42 proc. to paties amţiaus berniukų Lietuvoje save, kaip mokinius, vertina „labai gerai arba gerai“ (4).
Apklausos metu nustatyta, kad net 65,4 proc. vaikų globos namų auklėtinių save vertina kaip vidutiniško gabumo mokinį (3.1 pav.). Kaip „gerą“ arba „labai gerą“ mokinį save vertina 27,5 proc. respondentų (atitinkamai 24,4 proc. ir 3,1 proc.). Labai blogais mokiniais save laiko 1,6 proc. vaikų globos namų auklėtinių.
3.1 pav. Vaikų globos namų auklėtinių savęs, kaip mokinio, vertinimas (proc.)
Nagrinėjant vaikų globos namų auklėtinių savęs, kaip mokinio, vertinimą, nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp savęs, kaip mokinio, vertinimo ir respondento lyties ( 2=3,968l; lls=2; p=0,138) bei amţiaus ( 2=4,019; lls=4; p=0,403).
Palyginus apklausos rezultatus su 2008 m. Šiaulių, Kuršėnų ir Radviliškio vaikų globos namuose atlikto tyrimo duomenimis pastebėta, kad daug didesnis procentas Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių save, kaip mokinius vertina teigiamai, t.y. „labai gerai“, „gerai“ ir „vidutiniškai“ (92,9 proc., o Šiaulių, Kuršėmų ir Radviliškio vaikų globos namuose –tik 46 proc.) (16).
Net 66,9 proc. vaikų globos namų auklėtinių savo sveikatą vertina „labai gerai“ arba „gerai“ (atitinkamai 25,2 proc. ir 41,7 proc.). Tik 4 proc. respondentų nurodė, kad savo sveikatą vertina „blogai“ arba „labai blogai“. Analizuojant respondentų sveikatos vertinimą, nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaikų globos namų auklėtinių sveikatos vertinimo ir respondento lyties ( 2 =3,573; lls=2; p=0,168) bei amţiaus ( 2=3,390; lls=4; p=0,495).
27,3 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jiems nei karto neprireikė gydytojo arba bendruomenės slaugytojos pagalbos, 45,7 proc. – per pastaruosius 12 mėnesių į medikus pagalbos kreipėsi 1 kartą.
Tarp daţniausių negalavimų, dėl kurių respondentai per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į medikus buvo kvėpavimo takų susirgimai (29,7 proc. visų kreipimosi atvejų bei 40,5 proc. visų respondentų) (3.1 lentelė). Taip pat nemaţai vaikų globos namų auklėtinių skundėsi galvos skausmais (19,2 proc. kreipimosi atvejų bei 26,2 proc. visų respondentų). Maţiausiai respondentų į medikus kreipėsi dėl odos bėrimų bei alergijos, miego sutrikimų ir klausos sutrikimų (atitinkamai 4,7 proc./6,3 proc., 3,5 proc./4,8 proc. ir 1,7 proc./2,4 proc.). Nagrinėjant daţniausių negalavimų, dėl kurių buvo kreiptasi į medikus, pasiskirstymą tarp berniukų ir mergaičių, nustatyta, kad mergaitės statistiškai patikimai daţniau, nei berniukai ( 2=5,904; lls=1; p=0,015) į medikus kreipėsi dėl kvėpavimo takų susirgimų (atitinkamai 50,8 proc. ir 29,5 proc.). Tačiau analizuojant kreipimosi į medikus per pastaruosius 12 mėnesių daţnumą pagal kitas 3.1 lentelėje nurodytas prieţastis, nenustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp respondento lyties ir amţiaus bei kreipimosi į medikus prieţasties.
3.1 lentelė. Vaikų globos namų auklėtinių kreipimosi į medikus per pastaruosius 12 mėnesių prieţastys
Eil. Nr.
Kreipimosi į medikus prieţastys Absoliutus skaičius
Procentai Proc. nuo visų respondentų
(N=126)
1. Nesikreipiau nei karto 35 20,3 27,8
2. Miego sutrikimai 6 3,5 4,8
3. Kvėpavimo takų susirgimai 51 29,7 40,5
4. Virškinimo sutrikimai 15 8,7 11,9
5. Galvos skausmai 33 19,2 26,2
6. Galvos svaigimas 11 6,4 8,7
7. Odos bėrimas, alergija 8 4,7 6,3
8. Klausos sutrikimai 3 1,7 2,4
9. Regos sutrikimai 10 5,8 7,9
Iš viso 172 100 -
Į klausimą „Ką tu norėtum pakeisti per ateinančius metus, kad pagerinti savo sveikatą?“ 44,4 proc. visų respondentų atsakė, kad norėtų sveikiau maitintis, 34,7 proc. – būti fiziškai aktyvesniu, 29,8 proc. – rūkyti maţiau arba visai neberūkyti.
Nagrinėjant respondentų atsakymų į klausimą, ką jie norėtų pakeisti savo gyvensenoje per ateinančius metus, kad pagerintų savo sveikatą, pasiskirstymą pagal lytį nustatyta, kad mergaitės statistiškai patikimai daţniau nei berniukai norėtų sveikiau maitintis ( 2
=7,583; lls=1; p=0,006) (atitinkamai 56,3 proc. ir 31,7 proc.), numesti svorio ( 2=20,451; lls=1; p=0,000) (atitinkamai 35,9 proc. ir 3,3 proc.) bei išmokti kontroliuoti nerimą ir stresą ( 2=4,863; lls=1; p=0,027) (atitinkamai 29,7 proc. ir 13,3 proc.). Tuo tarpu berniukai, statistiškai patikimai daţniau nei mergaitės, norėtų neberūkyti arba rūkyti maţiau ( 2
=7,768; lls=1; p=0,005) (atitinkamai 41,7 proc. ir 18,8 proc.), vartoti maţiau alkoholinių gėrimų ( 2=6,497; lls=1; p=0,011) (atitinkamai 16,7 proc. ir 3,1 proc.) bei priaugti svorio ( 2=9,122; lls=1; p=0,003) (atitinkamai 13,3 proc. ir 0,0 proc.).
Analizuojant respondentų atsakymus pagal amţių, statistiškai patikimas ryšys nustatytas tik tarp respondentų amţiaus grupių ir noro neberūkyti arba rūkyti maţiau ( 2=9,074; lls=2; p=0,011). Nustatyta, kad kuo vaikų globos namų auklėtinis yra vyresnis, tuo labiau jis nori atsisakyti rūkymo įpročio: 16 - 18 metų amţiaus grupėje net 45,8 proc. respondentų nurodė, kad norėtų nustoti rūkyti, 14 – 15 metų amţiaus grupėje šį atsakymą paţymėjo 25,0 proc. respondentų, 12 – 13 metų amţiaus – 15,6 proc.
58,5 proc. vaikų globos namų auklėtinių nurodė, kad jie neturi jokių kliūčių, siekiant įgyvendinti aukščiau minėtus pokyčius. 13,0 proc. vaikų globos namų auklėtinių paţymėjo,
kad įgyvendinti anksčiau minėtiems pokyčiams jiems trūksta pinigų, 12,2 proc. – neţino nuo ko pradėti, 10,6 proc. – neturi tam laiko.
Nagrinėjant vaikų globos namų auklėtinių atsakymus apie prieţastis, trukdančias įgyvendinti minėtus pokyčius, nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondento lyties ir amţiaus bei prieţasčių, trukdančių įgyvendinti minėtus pokyčius.
Apibendrinant Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių gabumų ir savo sveikatos vertinimą, galima teigti, kad dauguma respondentų yra vidutinių gabumų mokiniai, kurie savo sveikatą vertina kaip „labai gerą arba gerą“. Pagrindiniai negalavimai, dėl kurių vaikų globos namų auklėtiniai kreipėsi į medikus – kvėpavimo sistemos ligos. Iš gautų rezultatų matyti, kad vaikų globos namuose gyvenančios mergaitės savo sveikatą norėtų pagerinti daugiausiai dėmesio skiriant sveikatos stiprinimui (sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui), o berniukai – ţalingų įpročių atsisakymui. Tačiau šiuos teigiamus pokyčius įgyvendinti labiausiai trukdo pinigų bei laiko ir informacijos stoka.
3.2. Vaikų globos namų auklėtinių fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumai
Mityba ir optimalus fizinis aktyvumas glaudţiai susiję su sveikata. Šie veiksniai uţtikrina harmoningą vaiko raidą, gerą vaikų savijautą, padeda išvengti daugumos ligų. Skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą – prioritetinis Pasaulio sveikatos organizacijos uţdavinys (14).
Atliktos apklausos metu nustatyta, kad dauguma (43,4 proc.) vaikų globos namų auklėtinių aktyvia fizine veikla uţsiima 1 – 3 kartus per savaitę. Kad nesportuoja arba sportuoja rečiau nei kartą per savaitę nurodė 31,2 proc. respondentų.
Analizuojant vaikų globos namų auklėtinių fizinio aktyvumo daţnio pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad statistiškai patikimai daţniau berniukai (31,6 proc.) sportuoja „1-3 kartus per savaitę“, lyginant su mergaitėmis (53,8 proc.) ( 2
=10,848; lls=2; p=0,004) (3.2 lentelė). Berniukai (38,6 proc.), taip pat statistiškai patikimai daţniau negu mergaitės (13,8 proc.), sportuoja ir „4 – 7 kartus per savaitę“.
3.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo daţnį ir lytį (proc.)
Lytis
Fizinio aktyvumo daţnis
Iš viso 4-7 k. per savaitę 1-3 k. per savaitę
Rečiau nei 1 k. per savaitę arba
niekada
abs.sk. proc. abs.sk. proc. abs.sk. proc. abs.sk. proc.
Mergaitė 9 13,8 35 53,8 21 32,4 65 100,0 Berniukas 22 38,6* 18 31,6* 17 29,8 57 100,0 Iš viso 31 25,4 53 43,4 38 31,2 122 100,0 2 =10,848; lls=2; p=0,004 * -p<0,05, lyginant su mergaitėmis
Vertinant respondentų fizinio aktyvumo daţnio pasiskirstymą pagal amţiaus grupes, nenustatytas statistiškai patikimas skirtumas ( 2
=1,008; lls=4; p=0,909).
Nejudrus gyvenimo būdas lemia daugelio ligų atsiradimą. Nepakankamai fiziškai aktyvūs ţmonės rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nutukti. Todėl tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kaip savo sveikatos vertinimas priklauso nuo fizinio aktyvumo daţnio.
Pastebėta statistiškai patikima tendencija (p=0,021), kad kuo rečiau respondentai sportuoja, tuo daţniau jie savo sveikatą vertina kaip „blogą arba labai blogą“. Net 60,0 proc. vaikų globos namų auklėtinių, kurie savo sveikatą vertina „blogai arba labai blogai“ nurodė, kad sportuoja vos 1 kartą per savaitę arba visai nesportuoja (3.2 pav.). Kita pastebėta tendencija – nepriklausomai nuo sportavimo per savaitę daţnumo, vaikų globos namų auklėtiniai pagal savo sveikatos vertinimą kaip „labai gera arba gera“ pasiskirstę tolygiai (4-7 k. per savaitę – 33,4 proc., 1-3 k. per savaitę – 37,0 proc., rečiau nei 1 k. per savaitę arba niekada – 29,6 proc.). Dauguma (61,1 proc.) respondentų, kurie savo sveikatą vertina kaip „vidutinišką“, nurodė, kad daţniausiai sportuoja 1-3 kartus per savaitę.
3.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo daţnį ir savo sveikatos vertinimą (proc.)
( 2=11,575; lls=4; p=0,021, *-p<0,05, lyginant „labai gerai ir gerai“ vertinančiais savo sveikatą)
Trečdalis (36,0 proc.) vaikų globos namų auklėtinių nurodė, kad daţniausiai pasilieka sportuoti mokykloje po pamokų, 20,0 proc. – kieme su draugais arba sporto aikštynuose bei 19,2 proc. respondentų nurodė, kad papildoma fizine veikla uţsiima sporto mokykloje. Tik 2,4 proc. respondentų nurodė, kad jiems yra sudarytos sąlygos papildoma fizine veikla uţsiimti pačiuose vaikų globos namuose esančioje treniruoklių salėje.
Nagrinėjant klausimą „Kiek valandų per parą daţniausiai Tu praleidi ţiūrėdamas televizorių, ţaisdamas kompiuterinius ţaidimus?“ nustatyta, kad net 76,8 proc. respondentų prie televizoriaus arba kompiuterio praleidţia 2 ir daugiau valandų per parą. Analizuojant respondentų atsakymus, nenustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp laiko, kurį respondentai praleidţia ţiūrėdami televizorių arba ţaisdami kompiuterinius ţaidimus bei fizinio aktyvumo daţnumo ( 2
=2,385; lls=4; p=0,065). Net 57,7 proc. respondentų iš grupės, kuri nurodė, kad papildoma fizine veikla uţsiima 1 – 3 kartus per savaitę teigia, jog 2 – 3 valandas per parą ţiūri televizorių ţiūri ar ţaidţia kompiuterinius ţaidimus. Trečdalis respondentų nurodţiusių, kad aktyvia fizine veikla uţsiima tik 1 kartą per savaitę arba iš viso nesportuoja teigia, jog prie televizoriaus ar kompiuterio praleidţia 4 ir daugiau valandų.
