LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA
Savižudybės grėsmės rizika sergant epilepsija Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko: Monika Jasinskaitė Darbo vadovė: dr. Kristina Dambrauskienė
KAUNAS, 2021
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. PADĖKA ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Epilepsijos apibrėžimas, paplitimas ir našta ... 10
10.2 Mirtingumas ... 11
10.3 Savižudybės grėsmės rizikos veiksniai sergant epilepsija ... 13
10.4 Epilepsijos komorbidiškumas su savižudybe ir savižudybės grėsmės rizika ... 14
11. TYRIMO METODIKA ... 16
11.1 Tyrimo tipas ... 16
11.2 Įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 16
11.3 Paieškos šaltiniai ir metodai ... 16
11.4 Tyrimų atranka ... 17
11.5 Tyrimų metodologinės kokybės vertinimas ... 17
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19
12.1 Pagrindiniai įtrauktų į sisteminę literatūros apžvalgą straipsnių duomenys ... 19
12.2 Duomenų analizės rezultatai ... 19
12.3 Tyrimų metodologinė kokybė ... 20
12.4 Sociodemografiniai požymiai darantys įtaką ESA savižudybės grėsmės rizikai ... 21
12.5 Epilepsijos klinikinių požymių grėsmė ESA savižudybės grėsmės rizikai ... 21
12.6 Psichiatrinės anamnezės įtaka ESA savižudybės grėsmės rizikai ... 22
12.7 Savižudybės grėsmės rizikos vertinimas ... 22
12.8 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai ... 23
1. SANTRAUKA
Darbo autorė: Monika Jasinskaitė Mokslinė vadovė: dr. Kristina Dambrauskienė Darbo tema: Savižudybės grėsmės rizika sergant epilepsija
Darbo tikslas: Įvertinti savižudybės grėsmės riziką tarp sergančiųjų epilepsija.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų pasireiškimą tarp epilepsija sergančių pacientų. 2. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų sąsajas su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis. 3. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų sąsajas su tiriamųjų epilepsijos klinikiniais požymiais.
Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga vykdant straipsnių iki 2020.12.31 paiešką PubMed duomenų bazėje. Ieškota mokslinių tyrimų analizuojančių savižudybės grėsmės riziką tarp epilepsija sergančių pacientų. Straipsniai atrinkti pagal iš anksto nustatytus kriterijus naudojant raktažodžius bei Būlio operacijas. Atrinktų straipsnių kokybė įvertinta pagal NOS kriterijus.
Rezultatai: Pirminėje paieškoje rasti 114 straipsnių, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti 9 tyrimai. Išnagrinėjus mokslines publikacijas visuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp savižudybės grėsmės rizikos ir epilepsijos.
Išvados: 1. Savižudybės grėsmės rizikos pasireiškimas yra nuo 2,06 iki 4,6 kartų dažnesnis tarp epilepsija sergančių pacientų nei tarp sveikų asmenų. 2. Prasta finansinė padėtis yra vienas dažniausių sociodemografinių rizikos veiksnių savižudybės grėsmės rizikai pasireikšti tarp epilepsija sergančių pacientų. 3. Dažniausi savižudybės grėsmės rizikos veiksniai tarp sergančiųjų epilepsija: ankstyva epilepsijos pradžia, trumpas periodas be epilepsijos priepuolių, dažni priepuoliai – kartą per savaitę, vaistų nuo epilepsijos politerapija, diagnozuota depresija bei psichotropinių vaistų vartojimas.
Rekomendacijos: 1. Siūloma diagnozavus epilepsiją atlikti psichiatrinį ir psichosocialinį vertinimą, siekiant įvertinti savižudybės grėsmės riziką. Neurologai, gydantys ESA, turėtų į gydymo planą įtraukti trumpą psichikos būsenos įvertinimą, pvz. tarptautinę struktūrizuotą neuropsichiatrinę apklausą (M.I.N.I.) dėl galimo depresijos pasireiškimo. Plačiai galėtų būti naudojama ir Beko depresijos skalė, į kurią yra įtrauktas klausimas „mintys ir norai apie savižudybę“, kurio gali pakakti greitai patikrai. Turėtų būti užtikrinamas psichiatrų ir neurologų bendradarbiavimas. 2. Pirmieji VNE, ESA turintiems nuotaikos sutrikimų, turėtų būti karbamazepinas ir valproatas. 3. Siūloma naudoti selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ESA esant sunkiai depresijai.
2. SUMMARY
Author: Monika Jasinskaitė Scientific supervisor: dr. Kristina Dambrauskienė Title: The Risk of Suicide in Patients with Epilepsy
The aim of the research: To evaluate the risk of suicide among patients with epilepsy.
The objectives: 1. To evaluate the occurrence of suicidal thoughts, intentions, and attempts among patients with epilepsy. 2. To evaluate the links between suicidal thoughts, intentions, and attempts and the sociodemographic characteristics of the subjects. 3. To evaluate the links between suicidal thoughts, intentions, and attempts and the clinical signs of epilepsy in the subjects.
Methods: A systematic literature review was performed by searching for articles in the PubMed database until 31 December 2020. Research looking at suicide risk among patients with epilepsy has been sought. Articles are selected according to pre-defined criteria using keywords and Boolean operations. The quality of the selected articles was assessed according to the NOS criteria.
Results: 114 articles were found in the initial search; 9 studies were included in the systematic literature review. A study of scientific publications found a statistically significant association between suicide risk and epilepsy in all studies.
Conclusions: 1. The risk of suicide is 2,06 to 4,6 times higher among patients with epilepsy than among healthy individuals. 2. Poor financial status is one of the most common sociodemographic risk factors for suicide risk among patients with epilepsy. Gender did not affect risk. 3. The most common risk factors for suicide in patients with epilepsy: early onset of epilepsy, the short period without epileptic seizures, frequent seizures once a week, polytherapy with antiepileptic drugs, diagnosis of depression, and use of psychotropic drugs.
Recommendations: 1. It is recommended that a psychiatric and psychosocial assessment be performed after the diagnosis of epilepsy to assess the risk of suicide. Neurologists treating patients with epilepsy should include a brief assessment of mental status in the treatment plan, e.g. an International Structured Neuropsychiatric Survey (M.I.N.I.) on the possible onset of depression. The Beck Depression Scale, which includes the question "thoughts and desires about suicide," which could be enough for a quick check, could also be widely used. Cooperation between psychiatrists and neurologists should be ensured.
2. Carbamazepine and valproate should be the first antiepileptic drugs for patients with mood disorders in epileptic patients. 3. The use of selective serotonin reuptake inhibitors (SSRIs) in people with severe
3. PADĖKA
Norėčiau labai padėkoti baigiamojo magistro darbo vadovei dr. Kristinai Dambrauskienei už skirtą laiką, patarimus bei pagalbą rašant baigiamąjį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Rašant šį darbą, autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2021-04-13 išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas, registracijos Nr. BEC-MF-347.
6. SANTRUMPOS
1. 5HT – serotoninas
2. CDC - JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras 3. CNS – centrinė nervų sistema
4. CSF MHPG – smegenų skystyje randamas 3-metoksi-4-hidroksifenilglikolis 5. DA – dopaminas
6. ESA – epilepsija sergantys asmenys
7. FDA – Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija 8. FDG – F-18 fluorodeoksigliukozės pozitronų emisijos tomografija 9. GABA – γ-amino sviesto rūgštis
10. GLU – glutamatas 11. HI – Higienos institutas
12. HPA ašis – pagumburio – hipofizės – antinksčių ašis 13. HVA – homovanilo rūgštis
14. M.I.N.I. (angl. Mini-International Neuropsychiatric Interview) – tarptautinė struktūrizuota neuropsichiatrinė apklausa
15. NE – norepinefrinas
16. NOS (angl. Newcastle-Ottawa Scale) – kriterijai skirti studijos kokybei įvertinti 17. OR (angl. odds ratio) – galimybių santykis
18. SSRI – serotonino reabsorbcijos inhibitorius
19. SUDEP (angl. sudden unexpected death in epilepsy) – staigi netikėta mirtis epilepsijoje 20. TLPE (angl. International League Against Epilepsy) – tarptautinė lyga prieš epilepsiją 21. USD – Jungtinių Amerikos Valstijų doleris
22. VNE – vaistai nuo epilepsijos
7. SĄVOKOS
1. Bandymas žudytis – sąmoningas savo noru pasirinktas veiksmas, kurį, nebūdamas tikras dėl mirtinos baigties, atlieka asmuo, siekiantis susižaloti arba pasitraukti iš gyvenimo, ir kuris nesibaigia mirtimi.
2. Būlio operacijos – Būlio algebros dalis, dažnai naudojama atliekant paiešką duomenų bazėse, norint susiaurinti ir konkretizuoti paieškos rezultatus. Loginės Būlio funkcijos, pagrindinės operacijos yra konjunkcija (žymima IR), disjunkcija (žymima ARBA), inversija (žymima NE).
3. Epilepsija – lėtinė neurologinė galvos smegenų liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais.
4. Galimybių santykis – statistinė sąvoka, apibūdinanti santykį tarp galimybės pasireikšti išeičiai X veikiant faktoriui Y ir galimybės pasireikšti išeičiai Z veikiant faktoriui Y.
5. Ketinimas žudytis – savižudybės krizės etapas, kai asmens realus noras mirti didėja, pradedama galvoti apie savižudybės būdus, detalizuojamas savižudybės planas, taip pat kai asmuo kam nors yra išsakęs savo ketinimą nusižudyti ir (ar) iš jo elgesio galima spręsti apie jo pasiruošimą savižudybei.
6. NOS (angl. The Necastle - Ottawa Scale) kriterijai – kriterijai, skirti įvertinti nerandomizuotų studijų kokybę atliekant sistemines literatūros apžvalgas ar metaanalizes.
7. Pasikliautinis intervalas – statistinė sąvoka, intervalas, kuriame yra tikimybė, jog bus specifinis matuojamas dydis.
8. Politerapija – dviejų ir daugiau vaistų vartojimas.
9. Priepuolis – staigus, nevalingas, laikinas elgesio pakitimas, apimantis sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.
10. PRISMA (angl. Prefered Reporting Items for Systematic Review and Meta-Analyses) – įrodymais grįstų reikalavimų sąrašas, rekomenduojamas naudoti atliekant sistemines literatūros apžvalgas ir metaanalizes.
11. Savižudybė – valingas, paties žmogaus atliktas jo gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.
12. Savižudybės grėsmės rizika – situacija, kai asmuo turi savižudiškų minčių, ketinimų žudytis ir (ar) yra bandęs tyčia susižaloti.
13. Savižudiškos mintys – mintys, idėjos, fantazijos, impulsai, reiškiantys, kad realaus noro numirti nėra, tačiau žmogus apie savižudybę svarsto kaip vieną iš galimų problemų sprendimo variantų, bet savižudiški impulsai nėra stiprūs.
8. ĮVADAS
Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, kuri daro įtaką ne tik pacientų gyvenimo kokybei, bet ir sukelia priešlaikinę mirtį [1]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis maždaug 50 milijonų žmonių visame pasaulyje serga epilepsija. Lietuvoje šia liga 2019 metais sirgo 20 158 asmenys [2]. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų visame pasaulyje [3]. Asmenims, sergantiems epilepsija (ESA), yra stebima didesnė savižudybės ar savižudybės grėsmės rizika nei sveikiems [4]. ESA savižudybių skaičius yra 22% didesnis nei bendroje populiacijoje [5]. Šiuo metu bandoma rasti sąsajų tarp savižudybės grėsmės rizikos bei įvairių veiksnių, siekiant užkirsti kelią savižudiškam elgesiui tarp ESA.
Mintys apie savižudybę, ketinimai ir bandymai nusižudyti nėra labai dažni sergant epilepsija.
Nurodyti ESA minčių, ketinimų ir bandymų procentai skirtinguose tyrimuose skiriasi. Epilepsiją ir savižudybės grėsmės riziką sieja sudėtingas ryšys, kuris yra menkai ištirtas. ESA savižudiško elgesio grėsmės rizikos neurobiologija išlieka neaiški. Literatūroje yra randama pavienių studijų, nagrinėjančių įvairius savižudybės grėsmės rizikos veiksnius tarp ESA [6]. Įvairių studijų rezultatai rodo, kad gretutinės psichiatrinės ligos, paplitusios tarp ESA, laikomos svarbia savižudybės grėsmės rizikos koreliacija. Atsižvelgiant į tai, kad ESA savižudybės grėsmės rizika išlieka daug didesnė, net neįtraukiant pacientų, sergančių gretutiniais psichikos sutrikimais, yra tikslinga manyti, kad kiti su epilepsija susiję veiksniai, tokie kaip vaistų nuo epilepsijos (VNE) vartojimas ir traukulių dažnis, prisideda prie savižudybės rizikos grėsmės ESA [7]. Taip pat atliekant atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizę, naujesnių VNE naudojimas buvo susijęs su trigubai didesne savižudybės grėsmės rizika [8]. Kaip rizikos veiksnys išskiriamos ir sociodemografinės charakteristikos, tokios kaip prasta socioekonominė padėtis [9]. Didžiausia savižudybės grėsmės rizika ESA yra stebima jaunesniems suaugusiesiems [10]. Labai svarbu įvertinti savižudybės grėsmės rizikos veiksnius ir juos sistemingai pateikti.
Šios sisteminės apžvalgos tikslas įvertinti savižudybės grėsmės riziką tarp sergančiųjų epilepsija. Atlikus darbą tikimąsi sistemingai pateikti savižudybės grėsmės rizikos veiksnius, kurie ateityje padėtų išvengti savižudybės grėsmės rizikos – suteiktų galimybę sukurti efektyvią prevencijos sistemą. ESA turėtų galimybę gauti reguliarią pagalbą dėl savižudiško elgesio grėsmės rizikos ir galėtų jos išvengti.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti savižudybės grėsmės riziką tarp sergančiųjų epilepsija.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų pasireiškimą tarp epilepsija sergančių pacientų;
2. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų sąsajas su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis;
3. Įvertinti savižudiškų minčių, ketinimų bei bandymų sąsajas su tiriamųjų epilepsijos klinikiniais požymiais.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Epilepsijos apibrėžimas, paplitimas ir našta
Epilepsija yra lėtinė neurologinė galvos smegenų liga, kuriai dažniausiai reikalingas medikamentinis gydymas, kuris gali trukti visą gyvenimą [11]. Tarptautinės lygos prieš epilepsiją (TLPE) duomenimis, epilepsija apibūdinama kaip bet kuri iš šių būklių:
1. mažiausiai 2 neprovokuoti (ar refleksiniai) priepuoliai, atsirandantys >24 valandų laikotarpiu;
2. vienas neprovokuotas (ar refleksinis) priepuolis, kai pakartotinių priepuolių tikimybė per sekančius 10 metų yra tokia pati kaip ir po 2 neprovokuotų priepuolių (mažiausiai 60%);
3. diagnozuotas epilepsijos sindromas [12].
Epilepsijai yra būdingi pasikartojantys priepuoliai, kurie gali apimti visą ar dalį kūno [13].
Pagal TLPE klasifikaciją epilepsijos priepuoliai pagal pradžios tipą yra skirstomi į tris klases: židininės, generalizuotos ir nežinomos pradžios [12]. Priepuolio metu galima stebėti sąmonės netekimą, emocijų labilumą, motorikos ar suvokimo sutrikimus, kurie atsiranda dėl staigios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos [13]. Paprastai epilepsija siejama su smegenų disfunkcija, socialine izoliacija ir profesiniais sunkumais [14].
Epilepsija yra paplitusi visame pasaulyje. Pasaulyje yra 50 milijonų asmenų, kurie serga epilepsija ir epilepsija prisideda prie 0,7% pasaulinės ligų naštos [7]. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 2,4 mln. naujų epilepsijos atvejų [3]. Didesnis sergamumas buvo stebimas mažas/vidutines nei dideles pajamas gaunančiose šalyse [14]. Higienos instituto (HI) sveikatos statistikos duomenimis 2019 m.
Lietuvoje epilepsija sirgo 7,21 asmenų iš 1000. Visoje šalyje šia liga 2019 metais sirgo 20 158 žmonės.
Didžiausias sergamumas buvo 2014 m., kada epilepsija sirgo 8,24 asmenys iš 1000. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas padidėjo nuo 6,84 iki 7,21 asmenų iš 1000 (5,13%) (1 pav.). Tendencija išlieka tolygi [2]. Epilepsija sergama dažniau jauniausiose ir vyresnėse amžiaus grupėse. Sergamumas yra didžiausias tarp vaikų iki 5 metų bei 55 ir vyresnio amžiaus žmonių. Išsivysčiusiose šalyse epilepsijos paplitimas didėja didėjant amžiui. Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, populiacijos senėjimo, epilepsijos paplitimas vyresnėje amžiaus grupėje ateinančius dešimtmečius toliau tik augs [14].
1 pav. Sergančių epilepsija asmenų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje [2]
Epilepsijos dažnis ir paplitimas vyrų tarpe yra šiek tiek didesnis nei moterų [15]. HI duomenimis Lietuvoje taip pat daugiau vyrų serga šia liga. Nuo 2010 m. iki 2019 m. sergamumas epilepsija vyrų populiacijoje buvo didesnis (2 pav.) [2].
2 pav. Sergančių epilepsija asmenų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje pagal lytį [2]
10.2 Mirtingumas
Epilepsija yra siejama su padidėjusiu mirtingumu. Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ESA mirtingumas yra 2,6 kartus didesnis nei šių šalių sveikų žmonių mirtingumas. Dideles pajamas gaunančiose šalyse mirtingumas nuo šios ligos yra mažesnis [16]. Pagrindinės mirties
6,84
7,64 8,01
8,24 8,21
8 7,9 7,8
7,52 7,21
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje
Metai
Sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje Tendencija
5,47 5,98 6,21 6,35 6,37 6,23 6,11 6,17 5,91 5,73 8,43
9,59 10,11 10,45 10,38 10,08 10 9,72 9,4 8,93
0 2 4 6 8 10 12
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje
Metai
Moterys Vyrai
Tendencija (moterys) Tendencija (vyrai)
priežastys yra epilepsinė būklė (status epilepticus), staigi netikėta mirtis (SUDEP), nelaimingi atsitikimai priepuolio metu (įvairūs nudegimai, nukritimai, paskendimai, avarijos, galvos traumos) bei savižudybės [16–19]. SUDEP yra viena dažniausių ESA mirties priežasčių [20]. SUDEP dažniausiai pasitaiko žmonėms, kuriems yra generalizuoti toniniai - kloniniai priepuoliai, naktiniai priepuoliai ir vaistams atspari epilepsija [14]. Dažniausiai miršta jauni asmenys, amžiaus vidurkis – 32 metai [17].
Didelę savižudybių riziką patiria pacientai, kurie yra linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, pastaruoju metu patyrė traumas, buvo gydyti dėl depresijos. Kaip mažesnės rizikos grupė išskirta ESA, kurie nepatyrė epilepsijos priepuolio per paskutinius vienerius metus [21]. JAV 2005 – 2014 m.
laikotarpiu ESA mirčių skaičius padidėjo net 47% [22]. Nustatyta, kad vyrai nuo epilepsijos miršta dažniau [17]. Lietuvoje epilepsija sergančių vyrų ir moterų mirčių skaičius tendencingai mažėja (3 pav.).
Vertinant bendrą mirčių skaičių nuo 2010 m. iki 2019 m. jis sumažėjo nuo 2,68 iki 2,15 100 000-čiui gyventojų (4 pav.) [2].
3 pav. Sergančių epilepsija mirčių skaičius 100 000 gyventojų pagal lytis Lietuvoje [2]
4,83
4,16 4,14 4,18
3,835 3,638 3,441 3,244 3,047 2,85
0,84 1,22
0,99 0,75 0,825 0,775 0,725 0,675 0,625 0,575
0 1 2 3 4 5 6
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Mirčių skaičius 100 000 gyventojų pagal ly:s
Metai
Vyrai Moterys Tendencija (vyrai) Tendencija (moterys)
4 pav. Sergančių epilepsija mirčių skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje [2]
10.3 Savižudybės grėsmės rizikos veiksniai sergant epilepsija
ESA turi didesnę riziką patirti savižudiškų minčių, ketinti ar bandyti nusižudyti lyginant su bendra populiacija [23]. Nurodyti ESA minčių, ketinimų ir bandymų procentai skirtinguose tyrimuose skiriasi. Atlikus metaanalizę, kuri apėmė septynis atvejo - kontrolės tyrimus, kuriuose dalyvavo 821 594 tiriamieji - 107 112 žmonių, sergančių epilepsija, ir 714 482 kontrolinės grupės pacientai, bendras minčių apie savižudybes paplitimas buvo 23,2% (95% PI = 0,176–0,301), o bandymų nusižudyti - 7,4% (95%
PI = 0,031–0,169). Bendras mirčių dėl savižudybių rodiklis buvo 0,5% (95% PI = 0,002–0,016) [9].
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ataskaita, žmonių, sergančių epilepsija, savižudybių rodiklis yra 22% didesnis nei visos populiacijos [24].
Nillson L. ir kt. išskiria savižudybės grėsmės rizikos veiksnius tarp ESA: jaunas amžius pirmojo priepuolio pasireiškimo metu, psichikos sutrikimas ir antipsichozinių preparatų vartojimas [25]. Nors epilepsijoje savižudybės grėsmės rizika yra dažnesnė esant gretutiniam psichikos sutrikimui, tačiau taip pat traktuojama, kad epilepsija yra nepriklausomas savižudybės grėsmės rizikos veiksnys [26]. Taip pat buvo pranešta, kad beveik trečdalis ESA, patvirtinusių savižudiškas mintis, buvo eutimiški arba turėjo tik silpnus, subklinikinius, depresijos simptomus [4]. Nustatyti savižudybės grėsmės rizikos veiksniai, kurie buvo siejami su didesniu Beko nevilties skalės balu asmenims, sergantiems epilepsija be gretutinių psichikos sutrikimų: moteriška lytis, jaunas amžius, aukštas intelektinis lygis, žemas socialinis ir ekonominis lygis, esama ligos pradžia, didesnis priepuolių dažnis, VNE politerapija [27]. Vidutinis amžius ir vyriška lytis buvo reikšmingi rizikos veiksniai ketinimų ir bandymų kategorijose [9].
2,68 2,58
2,44 2,33 2,25
2 1,95
2,23 2,21 2,15
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Mirčių skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje
Mirčių skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje Tendencija
Epilepsijos trukmė taip pat tiesiogiai nesusijusi su savižudybės grėsmės rizika; vieno tyrimo metu didžiausia savižudybės grėsmės rizika buvo pastebėta per pirmuosius šešis mėnesius po epilepsijos diagnozavimo [26]. Pastebima, kad bloga socialinė ir ekonominė paciento padėtis ar mažos pajamos yra susijusios padidėjusia epilepsijos rizika ir padidėjusia ESA savižudybės grėsme ir mirtingumu [9]. Su epilepsija susiję kintamieji (pvz., epilepsijos priepuolių tipas) ir tam tikrų VNE poveikis buvo susijęs su padidėjusia savižudybės grėsmės rizika [23]. Dažni priepuoliai (≥ 1 per mėnesį) buvo susiję su savižudybės grėsmės rizika suaugusiems pacientams vyresniems nei 40 metų [28]. 2008 m. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė perspėjimą apie padidėjusią savižudiškų minčių ir elgesio riziką pacientams, gydytiems VNE. Buvo nustatyta, kurie VNE yra padidėjusios savižudybės grėsmės rizikos priežastis. FDA ataskaitoje buvo apžvelgta 297 620 tiriamųjų, pradedančių naudoti vieną VNE ir tęsiantį jį mažiausiai 6 mėnesius. Tiriamuoju laikotarpiu įvyko 827 savižudybės: 801 kartą bandyta nusižudyti ir 26 savižudybės buvo įvykdytos. Palyginti su topiramatu, kuris buvo pasirinktas kaip referencinis VNE, savižudiškų veiksmų grėsmės rizika padidėjo: gabapentino – 1,42 karto, valproato –1,65 karto, lamotrigino –1,84 karto, okskarbazepino – 2,07 karto ir tiagabino – 2,41 karto. Žmonės, vartojantys lamotriginą ar okskarbazepiną, turėjo didesnę depresijos pasireiškimo riziką, todėl galėjo būti laikomi labiau rizikuojančiais nusižudyti, nepriklausomai nuo jų vartojamų VNE [29]. Pregabalino vartojimas buvo susijęs su savižudybės grėsmės rizika jauniems suaugusiesiems [28].
10.4 Epilepsijos komorbidiškumas su savižudybe ir savižudybės grėsmės rizika
Savižudybės grėsmės rizikos ir epilepsijos ryšys yra sudėtingas ir daugiaveiksmis. Patogeniniai mechanizmai apima su epilepsija susijusius kintamuosius bei asmeninę ir šeimos psichiatrinę anamnezę.
Dabartiniai tyrimai rodo galimus įprastus savižudybės ir savižudybės grėsmės rizikos ir epilepsijos neurobiologinius mechanizmus, kurie apima kelių neurotransmiterių išskyrimo sutrikimus: serotonino (5HT), norepinefrino (NE), glutamato (GLU), γ-amino sviesto rūgšties (GABA), dopamino (DA).
Svarbūs ir pagumburio – hipofizės – antinksčių (HPA) ašies sutrikimai, kurie savo ruožtu gali sukelti sutrikusią šių neurotransmiterių sekreciją [6].
Pastaruosius kelis dešimtmečius patogeninis 5HT vaidmuo savižudybėse buvo pradėtas tirti atliekant funkcinius neurografinius tyrimus. Naudodajant F-18 fluorodeoksigliukozės (FDG) pozitronų emisijos tomografiją, buvo nustatyta prefrontalinės žievės hipofunkcija ir sutrikęs serotoninerginis
Noradrenerginė sistema buvo seniai tiriama dėl jos galimo vaidmens savižudybėse. Smegenų skystyje randamas 3-metoksi-4-hidroksifenilglikolis (CSF MHPG), noradrenalino metabolitas, kai kuriuose tyrimuose numatė būsimą bandymą vienerių metų laikotarpyje asmenims, sergantiems sunkia depresija, ir tų bandymų mirtingumą [32]. Taip pat buvo nustatytas ryšys tarp didelio streso, dėl kurio bandoma nusižudyti. Per didelis kiekis streso gali sukelti pernelyg didelį NE išsiskyrimą ir jo išeikvojimą. Yra iškelta hipotezė, kad dėl per didelių stresinių potyrių NE kiekis gerokai sumažėja prieš bandymą nusižudyti [6].
Nustatyta, kad centrinės nervų sistemos (CNS) GLU ir GABA išskiriami neuromediatoriai atlieka pagrindinį patogeninį vaidmenį epilepsijoje, nes per didelis GLU kiekis ir sumažėjęs GABAerginis aktyvumas yra susijęs su padidėjusiu neuronų jaudrumu. Buvo pripažintas šių dviejų neuromediatorių patogeninis vaidmuo pirminių nuotaikos sutrikimų ir savižudybių atvejais. Patogeninis GLU ir GABA buvo pagrįstas GLU pernešėjų baltymų disfunkcija, rastomis nenormalios žievės GLU ir GABA koncentracijomis, nustatytomis atliekant funkcinius neurografinius ir neuropatologinius tyrimus ir antidepresiniu GLU receptorių antagonistų poveikiu [23].
Dopaminerginės sistemos disfunkcija esant depresijos sutrikimams ir suicidiniam elgesiui lieka neaiški. Kai kurie, bet ne visi tyrimai, kuriuose aptariami bandymai nusižudyti, parodė mažesnį smegenų skystyje esančio, DA metabolito, homovanilo rūgšties (HVA) kiekį. Taigi nėra aiškių įrodymų, kad smegenų skystyje esančios HVA lygis numato savižudybę arba yra susijęs su klinikiniais veiksniais, susijusiais su savižudybe [6].
HPA ašies funkcija gali būti susijusi su savižudybės grėsmes rizika esant ūmiam atsakui į stresą, į gyvenimo įvykius. Sutrikusios reakcijos į stresą mechanizmai prisideda prie rizikos. Tai taip pat nustatyta, kad padidėjęs reakcijos į stresą aktyvumas vystymosi metu turi žalingą poveikį kitų sistemų ir smegenų struktūrų, susijusių su savižudišku elgesiu, vystymuisi [6].
Savižudybės grėsmės rizikai taip pat įtakos gali turėti citokinai, imuninės sistemos nepakankamumas, uždegiminis procesas, trauminis įvykis bei vitamino D trūkumas [6].
Aptarta epilepsijos ir savižudybės bei savižudybės grėsmės rizikos neurohormoninė reguliacija yra labai svarbi. Nepaisant naujų išvadų, vis dar yra didelių spragų siekiant paaiškinti neurobiologinius mechanizmus, anksti nustatant jų disfunkciją.
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimas atliktas naudojantis PRISMA (angl. Prefered Reporting Items for Systematic Review and Meta-Analyses) gairėmis [33]. Sisteminės analizės paieška buvo atlikta naudojant raktažodžius PubMed duomenų bazėje. Atrinktų tyrimų kokybė ir patikimumas įvertintas naudojant NOS (angl. The Newcastle - Ottawa Scale) kriterijus [34]. Straipsnių kaupimui ir analizavimui naudota duomenų apdorojimo programa „Mendeley“.
11.1 Tyrimo tipas: sisteminė literatūros apžvalga.
11.2 Įtraukimo ir atmetimo kriterijai Įtraukimo kriterijai:
1. Tirtas tiriamųjų ryšys tarp epilepsijos ir savižudybės;
2. Savižudybės grėsmės rizika įvertinta remiantis diagnostiniais interviu arba kitomis anketomis arba diagnostinėmis priemonėmis;
3. Tiriamiesiems nustatyta epilepsijos klinikinė diagnozė;
4. Tyrimai ne senesni nei 5 metai;
5. Tiriamieji vyresni nei 18 metų;
6. Tiriamieji visų lyčių atstovai;
7. Straipsniai anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
1. Literatūros apžvalgos, sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, laiškai redaktoriui, vieno atvejo analizės;
2. Tyrimai savo turiniu neatitinkantys nagrinėjamos temos;
3. Tyrimai senesni nei 5 metai;
4. Tyrimai kitomis kalbomis (ne anglų kalba);
5. Ne pilno teksto tyrimai;
6. Tyrimai, kuriuose aprašomi asmenys iki 18 metų.
Naudotas filtras tyrimų publikacijos datai – iki 2020.12.31. PubMed paieškoje naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: epilepsy (epilep*, epilepsy, epileptic), seizures (seiz*, seizure, seizures, seizing), and suicidality (suicide*, suicidality, suicide, suicides, suicidal), bei Būlio operacijos: AND, OR.
11.4 Tyrimų atranka
Paieškos metu identifikuoti 114 bibliografiniai įrašai, peržiūrėti siekiant aptikti dublikatus.
Vykdyta straipsnių atranka pagal pavadinimą ir santrauką. Tyrimai buvo atmetami nesant prieigos prie santraukos, esant netinkamai publikacijos tematikai, publikacijoms ne anglų kalba. Apžvalgų pašalinimas paliktas kitam etapui, nes apžvalgų literatūros sąrašai atidėti pilno teksto peržiurai.
Likusiųjų 69 tyrimų tinkamumo analizė vykdyta taikant pilno teksto straipsnių analizę, panaudojant įtraukimo ir atmetimo kriterijus.
Tyrimų atrankos procesas apibendrintas taikant PRISMA [33] atrankos schemą (5 pav.).
11.5 Tyrimų metodologinės kokybės vertinimas
Tyrimų metodologija vertinta NOS skale [34]. Ši skalė tinkama vertinti atvejo – kontrolės ir kohortinius tyrimus įtrauktus į sisteminę literatūros apžvalgą. Kiekvienas tokio tipo tyrimas vertinamas pagal 8 kriterijus.
5 pav. Tyrimų atrankos procesas taikant PRISMA atrankos schemą
Įrašai identifikuoti duomenų bazių paieškos metu (n = 114)
Įrašai pašalinus dublikatus (n = 114)
Atranka pagal pavadinimą ir santrauką
(n = 114) Atmesti įrašai (n = 45)
Straipsnių tinkamumo pilno teksto
analizė (n = 69) Atmesti straipsniai (n = 60):
Literatūros apžvalgos, sisteminės apžvalgos, metaanalizės, laiškai redaktoriui, vieno atvejo
analizės (n = 23);
Nevertinamas ryšys tarp epilepsijos ir savižudybės (n = 29);
Tyrimai ne anglų kalba (n = 2);
Tyrimai, kuriuose aprašomi tiriamieji iki 18 metų (n = 4);
Negalima prieiga (n = 2)
Tyrimai įtraukti į sisteminę apžvalgą (n = 9)
IdentifikacijaAtrankaĮtraukimasTinkamumas
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Pagrindiniai įtrauktų į sisteminę literatūros apžvalgą straipsnių duomenys
Lentelėje Nr. 1 pateikiami duomenys, kurie buvo individualiai renkami iš atrinktų tyrimų.
1 lentelė. Duomenys renkami iš tyrimų
12.2 Duomenų analizės rezultatai
Atlikus paiešką atrankos kriterijus atitiko 9 straipsniai: 5 tyrimai – atvejo – kontrolės, vienas kohortinis tyrimas, 2 momentinio stebėjimo tyrimai ir 1 skerspjūvio tyrimas. Straipsnių publikavimo laikotarpis buvo nuo 2015 m. iki 2020 m. Bendra tyrimų duomenų informacija ir charakteristika pateikta lentelėse Nr. 2, 3.
Kategorija Pagrindiniai duomenys
Bendra informacija Autoriai, publikacijos data, atlikimo vieta.
Tyrimo charakteristika Tyrimo tipas, imtis, rizikos santykis/santykinė rizika.
Rizikos veiksniai Sociodemografinės charakteristikos, klinikiniai epilepsijos požymiai, psichiatrinė anamnezė.
2 lentelė. Atrinktų atvejo – kontrolės ir kohortinių tyrimų bendra informacija ir charakteristikos
ESA – epilepsija sergantys asmenys
3 lentelė. Momentinio stebėjimo ir skerspjūvio tyrimų bendra informacija ir charakteristikos
ESA – epilepsija sergantys asmenys Eil.
Nr. Publikacija Tyrimo tipas
Nusižudžiusių ESA skaičius
ESA skaičius
Nusižudžiusių skaičius kontrolinėje
grupėje
Kontrolinė grupė
Vidutinis ESA amžius
Galimybių santykis
1.
Harnod ir kt., Taivanas, 2018
[1]
Atvejo – kontrolės
tyrimas 351 68 543 185 137 086 56,4 3,81
2.
Hesdorffer ir kt., Jungtinė Karalystė,
2018 [35]
Atvejo – kontrolės
tyrimas 278 14 059 434 56 184 36 2,59
3.
Gorton ir kt., Jungtinė Karalystė,
2018 [18]
Kohortinis
tyrimas 63 58 729 606 1 170 794 42,5 2,15
4.
Park ir kt., Pietų Korėja,
2015 [36]
Atvejo – kontrolės tyrimas
74 3 402 222 35 638 39,6 3,49
5.
Eliasen ir kt., Danija, 2018
[37]
Atvejo –
kontrolės tyrimas
553 8 974 1 292 89 740 39,8 4,5
6.
Seo ir kt., Korėja, 2015
[38]
Atvejo – kontrolės
tyrimas 108 684 20 229 41,5 1,96
Eil.
Nr. Publikacija Tyrimo tipas Imtis
Bandžiusių nusižudyti ESA
skaičius
Vidutinis ESA
amžius Santykinė rizika 7.
Haile ir kt., Etiopija, 2018 [39]
Stebėjimo tyrimas 410 58 32,95 14,1 %
8. Ding ir kt.,
Kinija, 2019 [40] Stebėjimo tyrimas 251 36 36,61 14,3 %
9.
Tsigebrhan ir kt., Etiopija,
2017 [41]
Skerspjūvio
tyrimas 298 90 33,3 30,2 %
12.3 Tyrimų metodologinė kokybė
Norint išvengti nekokybiškų straipsnių ir siekiant, jog atrinktų straipsnių rezultatai būtų laikomi patikimais, buvo atliktas objektyvizuojantis atrinktų tyrimų kokybės vertinimas. Atvejo – kontrolės ir kohortinių tyrimų metodologija vertinta NOS skale. Skalė sudaryta iš kritinių klausimų, sugrupuotų į 3 kriterijų grupes: kohortos atranka, palyginimas ir išeitys. Atsakymai į klausimus vertinami žvaigždute
„*“. Straipsnis laikomas kokybišku ir nešališku, jei surenka ≥ 7 žvaigždutes (vertinimo kriterijai paaiškinti priede Nr. 1.). Atrinktų straipsnių vertinimo rezultatai pateikti lentelėje Nr. 4.
4 lentelė. Atrinktų publikacijų kokybės vertinitmas NOS kriterijais
12.4 Sociodemografiniai požymiai darantys įtaką ESA savižudybės grėsmės rizikai
Tyrimuose buvo vertinti įvairūs sociodemografiniai rodikliai. Daugiausia kartų atrinktuose tyrimuose išskirta prasta socialinė padėtis, kuri gali taip pat būti traktuota kaip mažos gaunamos pajamos ar prasta finansinė padėtis [18,38,39,41]. Pogrupių, turinčių mažas mėnesines pajamas (<495 USD) ir vidutines mėnesines pajamas (495–660 USD), OR buvo 1,75 (95% PI = 1,25–2,45) ir 2,07 (95% PI = 1,52–2,82), bandymams nusižudyti, palyginti su pogrupiu, turinčiu dideles mėnesines pajamas (>660 USD) [1]. Kaip rizikos veiksnys buvo išskirtas ir amžius, palyginti su vyresniais nei 65 metų pacientais,
≤ 49 metų turėjo žymiai didesnę bandymų nusižudyti riziką (OR = 1,60, 95% PI = 1,28–2,00) [1].
Literatūroje vyriška lytis buvo išskirta kaip reikšmingas rizikos veiksnys ketinimų ir bandymų kategorijose [9]. Tyrime bandymų nusižudyti rizika reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų [1].
Seo ir kt. [38] taip pat išskyrė žemesnį išsilavinimą, užimtumo nebuvimą, vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, gyvenimą ne santuokoje kaip savižudybės grėsmės rizikos veiksnius.
Vienišumas ir prasti santykiai šeimoje buvo dažnas rizikos veiksnys [39,40]. Tačiau Tsigebrhan ir kt.
Eil. Nr. Publikacija, metai Atranka Palyginimas Išeitys Balų suma
1 2 3 4 5 6 7 8
1. Harnod ir kt., 2018 [1] * * * * ** * * * 9
2. Hesdorffer ir kt., 2016 [35] * * * - * * * * 7
3. Eliasen ir kt., 2018 [37] * * - * ** * * * 8
4. Gorton ir kt., 2018 [18] * * * * * * * * 9
5. Park ir kt., 2015 [36] * * * * ** * * * 9
6. Seo ir kt., 2015 [38] * * * * ** * * * 9
[41] tyrime teigiama, kad santuoka (OR = 2,81, 95% PI = 1,22-6,46) buvo savarankiškai siejama su savižudybės grėsmės rizika sergant epilepsija.
Įvertinus visus atrinktus tyrimus, kurie vertino sociodemografinius rodiklius, dažniausiai išskirtas savižudybės grėsmės rizikos veiksnys buvo prasta finansinė padėtis.
12.5 Epilepsijos klinikinių požymių grėsmė ESA savižudybės grėsmės rizikai
3 tyrimai nevertino epilepsijos klinikinių požymių, kaip galimų rizikos veiksnių. Didžioji dalis tyrimų išskyrė šiuos epilepsijos rizikos veiksnius: ankstyva epilepsijos pradžia, trumpas periodas be epilepsijos priepuolių, dažni priepuoliai – kartą per savaitę ar dažniau, VNE politerapija [36,38,40].
Haile ir kt. [39] išskyrė retesnį priepuolių dažnį kaip rizikos veiksnį - įvykęs epilepsijos priepuolis per pastaruosius metus.
Park ir kt. išskyrė būtent levetiracetamo vartojimą kaip savižudybės rizikos veiksnį (OR = 7,6, 95% PI = 1,1–53,7) [36]. Taip pat buvo išskirtas auros nebuvimas prieš epilepsijos priepuolį (OR = 4.0, 95% PI 1,7– 9,3) [36].
Įvertinus visus atrinktus tyrimus, kurie nagrinėjo epilepsijos kliniką, dažniausiai išskirti epilepsijos klinikiniai požymiai savižudybės grėsmės rizikai - ankstyva epilepsijos pradžia, trumpas periodas be epilepsijos priepuolių, dažni priepuoliai – kartą per savaitę ar dažniau, VNE politerapija.
12.6 Psichiatrinės anamnezės įtaka ESA savižudybės grėsmės rizikai
8 tyrimai iš 9 vertino tiriamųjų psichikos būklę. Depresijos komorbidiškumas buvo minimas visuose tyrimuose. Didžiausias savižudybės grėsmės rizikos veiksnys tarp ESA buvo depresija (OR = 6,448, 95% PI = 3 739–11,120, p <0,001), po to sekė generalizuotas nerimo sutrikimas (OR = 3,561, 95% PI = 1,966–6,452, p <0,001) [38]. Bandymų nusižudyti rizika buvo žymiai padidėjusi pacientams, sergantiems depresija ir psichikos sutrikimais, bet ne tiems, kurie serga šizofrenija, su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, nerimu ir nemiga [1]. Pirmojo bandymo nusižudyti rizika epilepsija padidėjo 2,5 karto (95% PI = 1,9–3,2) tiriamiesiems, turintiems psichikos sutrikimų, palyginus su kontroliniais pacientais, sergančiais psichikos sutrikimais [35].
Psichotropinių vaistų vartojimas taip pat turėjo reikšmingą poveikį mintims apie savižudybės, besigydantys asmenys 4,2 karto dažniau turėjo minčių apie savižudybės nei tie, kurie anksčiau nebuvo sirgę psichikos ligomis (OR = 4,16, 95% PI = 1,42-12,24) [39]. Park ir kt. [36] teigia, kad antidepresantų
Tiriamieji, pranešę apie šeimoje buvusius bandymus nusižudyti, turėjo 4,4 karto didesnę savižudybės grėsmės riziką, palyginti su tais, kurie nepateikė savo šeimos anamnezės (OR = 4,36, 95%
PI = 1,07-17,80) [39].
Įvertinus visus atrinktus tyrimus, kurie nagrinėjo psichiatrinę anamnezę, dažniausiai išskirtas savižudybės grėsmės rizikos veiksnys buvo depresija.
12.7 Savižudybės grėsmės rizikos vertinimas
Atvejo – kontrolės ir kohortiniuose tyrimuose savižudybės grėsmės rizikos pasireiškimas tyrimuose buvo nuo 2,06 iki 4,6 kartų dažnesnis tarp epilepsija sergančių pacientų nei tarp sveikų asmenų [1,18,35,37,38]. Gauta rizika panaši į Abraham ir kt. [9] metaanalizėje (OR = 3,25, 95% PI=
2,69–3,92, p <0,001), o tai rodo, kad ESA turi padidėjusią savižudybės grėsmės riziką. Savižudiškų minčių paplitimas svyravo nuo 15,7% iki 30,2%, bandymų paplitimas nuo 14,1% iki 15,8% stebėjimo ir skerspjūvio tyrimuose [39–41].
Įvertinus tyrimus savižudybės grėsmės rizikos pasireiškimas yra nuo 2,06 iki 4,6 kartų dažnesnis tarp epilepsija sergančių pacientų nei tarp sveikų asmenų.
12.8 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai
Buvo rasta nedaug tyrimų per pastaruosius 5 metus, kurie palygino minčių apie savižudybę ar mirties dėl savižudybės paplitimą tarp ESA ir kontrolinių grupių. Tiriant ir kontrolinę grupę galima geriau palyginti ir suprasti padidėjusią savižudybės riziką tarp ESA.
Skerspjūvio ir stebėjimo tipo tyrimai negali nustatyti priežastingumo. Norint nustatyti ryšį tarp predisponuojančių veiksnių ir rizikos grėsmės išsivystyti savižudybei, reikia atlikti daugiau tęstinių tyrimų.
Tyrimai nenurodė epilepsijos tipo, todėl nebuvo galima palyginti savižudybės rizikos grėsmės paplitimo tarp įvairių tipų epilepsijos.
Į sisteminę analizę buvo įtraukti tik tyrimai anglų kalba, todėl galbūt buvo praleisti kiti svarbūs tyrimai kitomis kalbomis.
Ne visuose atrinktuose mokslinės literatūros publikacijose vertinti vienodi rodikliai, sociodemografiniai duomenys.
5 lentelė. Atrinktų publikacijų rizikos faktorių įvertinimas
Publikacija Sociodemografiniai požymiai darantys įtaką ESA savižudybės grėsmės rizikai
Epilepsijos klinikinių požymių įtaka ESA
savižudybės grėsmės rizikai Psichiatrinės anamnezės įtaka ESA savižudybės grėsmės rizikai
Savižudybės grėsmės rizikos vertinimas Harnod ir kt.,
Taivanas, 2018 [1]
Bandymų nusižudyti rizika reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų.
<49 m., gyvenimas mažiau urbanizuotoje teritorijoje.
Nevertinta Bandymų nusižudyti rizika buvo žymiai
padidėjusi pacientams, sergantiems depresija ir psichikos sutrikimais, bet ne tiems, kurie serga šizofrenija, su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, nerimu ir nemiga.
2,06 karto didesnė ESA (95% PI = 1,65–2,56)
Hesdorffer ir kt., Jungtinė
Karalystė, 2018 [35]
Nevertinta Tiriamiesiems, kuriems paskirti VNE,
pasikartojančio bandymo nusižudyti rizika nepakito.
Pirmojo bandymo nusižudyti rizika
epilepsija padidėjo 2,5 karto (95% PI = 1,9–
3,2 karto) tiriamiesiems, turintiems psichikos sutrikimų, palyginus su kontroliniais pacientais, sergančiais psichikos sutrikimais, bet taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo, jei nebuvo diagnozuotų psichikos sutrikimų.
2,9 karto didesnė ESA (95% PI = 2,5-3,4)
Gorton ir kt., Jungtinė Karalystė, 2018 [18]
Gyvenimas nepritekliuje. Nevertinta Psichotropinių vaistų vartojimas. 2,15 karto didesnė
rizika ESA (95%
PI = 1,51-3,07)
Park ir kt., Pietų Korėja, 2015 [36]
Nevertinta Dažni priepuoliai – kartą per savaitę ar
dažniau, auros nebuvimas prieš priepuolį, smilkininė epilepsija, levetiracetamo vartojimas.
Antidepresantų vartojimas. 3.49 karto didesnė rizika ESA (95% PI = 2,67-3,3)
ESA – epilepsija sergantys asmenys
Seo ir kt., Korėja, 2015 [38]
Žemesnis išsilavinimas, užimtumo nebuvimas, vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, mažos gaunamos pajamos, gyvenimas ne santuokoje.
Ankstyva epilepsijos pradžia, VNE
politerapija, prasta traukulių kontrolė. Didžiausias savižudybės grėsmės rizikos veiksnys tarp ESA buvo depresija (OR = 6,448, 95% PI = 3 739–11,120), po to sekė generalizuotas nerimo sutrikimas (OR = 3,561, 95% PI = 1,966–6,452).
4,6 karto didesnė rizika ESA.
15,7% ESA turėjo minčių apie savižudybę ir bandė
nusižudyti. Tarp
bandžiusių nusižudyti 40,7% buvo bandę bent du kartus.
Haile ir kt., Etiopija, 2018 [39]
Prasta socialinė padėtis, gyvenimas vienam. Įvykęs epilepsijos priepuolis per
pastaruosius metus. Psichotropinių vaistų vartojimas, depresija, šeiminė savižudybių anamnezė.
Savižudiškų minčių
paplitimas tarp ESA
29,8%, bandymų
paplitimas 14,1%.
Ding ir kt., Kinija, 2019 [40]
Prasti santykiai šeimoje. Ankstyva epilepsijos pradžia, trumpas periodas be epilepsijos priepuolių, dažni priepuoliai, VNE politerapija.
Depresija Savižudiškų minčių
paplitimas tarp ESA 14,3%.
Tsigebrhan ir kt., Etiopija, 2017 [41]
Santuoka, prasta finansinė padėtis. Nevertinta Depresija Savižudiškų minčių
paplitimas tarp ESA 30,2%, 15,8% turėjo planą, 9,4% nusižudė.
13. REKOMENDACIJOS
1. Siūloma diagnozavus epilepsiją atlikti psichiatrinį ir psichosocialinį vertinimą, siekiant įvertinti savižudybės grėsmės riziką [42]. Neurologai, gydantys ESA, turėtų į gydymo planą įtraukti trumpą psichikos būsenos įvertinimą, pvz. tarptautinę
struktūrizuotą neuropsichiatrinę apklausą (M.I.N.I.) dėl galimo depresijos pasireiškimo. Plačiai galėtų būti naudojama ir Beko depresijos skalė, į kurią yra įtrauktas klausimas „mintys ir norai apie savižudybę“, kurio gali pakakti greitai patikrai [44]. Turėtų būti užtikrinamas psichiatrų ir neurologų bendradarbiavimas [43].
2. Pirmieji VNE, ESA turintiems nuotaikos sutrikimų, turėtų būti karbamazepinas ir valproatas [42].
3. Siūloma naudoti selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ESA esant sunkiai depresijai [45].
14. IŠVADOS
1. Savižudybės grėsmės rizikos pasireiškimas yra nuo 2,06 iki 4,6 kartų dažnesnis tarp epilepsija sergančių pacientų nei tarp sveikų asmenų.
2. Prasta finansinė padėtis yra vienas dažniausių sociodemografinių rizikos veiksnių savižudybės grėsmės rizikai pasireikšti tarp epilepsija sergančių pacientų.
3. Dažniausi savižudybės grėsmės rizikos veiksniai tarp sergančiųjų epilepsija:
ankstyva epilepsijos pradžia, trumpas periodas be epilepsijos priepuolių, dažni priepuoliai – kartą per savaitę, vaistų nuo epilepsijos politerapija, diagnozuota depresija bei psichotropinių vaistų vartojimas.
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Harnod T, Lin CL, Kao CH. Evaluating clinical risk factors for suicide attempts in patients with epilepsy. J Affect Disord. 2018;229(2):79-84.
doi:10.1016/j.jad.2017.12.048
2. Higienos institutas [internetas]. [žiūrėta 2021-03-31]. Prieiga per internetą:
https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168.
3. World Health Organization (WHO). Media centre. Fact sheets. Epilepsy [internetas].
[žiūrėta 2021-03-31]. Prieiga per internetą:
http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs999/en/.
4. Hecimovic H, Santos JM, Carter J, et al. Depression but not seizure factors or quality of life predicts suicidality in epilepsy. Epilepsy Behav. 2012;24(4):426-429.
doi:https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2012.05.005
5. Tian N, Cui W, Zack M, Kobau R, Fowler KA, Hesdorffer DC. Suicide among people with epilepsy: A population-based analysis of data from the U.S. National Violent Death Reporting System, 17 states, 2003–2011. Epilepsy Behav. 2016;61:210-217.
doi:10.1016/j.yebeh.2016.05.028
6. Hećimović H, Popović Z, Gilliam F. Suicidality in Epilepsy: Does It Share Common Pathogenic Mechanisms with Epilepsy? In: Springer Berlin Heidelberg; 2021:1-42.
doi:10.1007/7854_2021_220
7. Fazel S, Wolf A, Långström N, Newton CR, Lichtenstein P. Premature mortality in epilepsy and the role of psychiatric comorbidity: a total population study. Lancet.
2013;382(9905):1646-1654. doi:https://doi.org/10.1016/S0140-6736(13)60899-5 8. Andersohn F, Schade R, Willich SN, Garbe E. Use of antiepileptic drugs in epilepsy
and the risk of self-harm or suicidal behavior. Neurology. 2010;75(4):335-340.
doi:10.1212/WNL.0b013e3181ea157e
9. Abraham N, Buvanaswari P, Rathakrishnan R, et al. A meta-analysis of the rates of suicide ideation, attempts and deaths in people with epilepsy. Int J Environ Res Public Health. 2019;16(8). doi:10.3390/ijerph16081451
11. Syvertsen M, Koht J, Nakken KO. Prevalence and incidence of epilepsy in the Nordic countries. Tidsskr Nor Laegeforen. 2015;135(18):1641-1645.
doi:10.4045/tidsskr.15.0454
12. Fisher RS, Acevedo C, Arzimanoglou A, et al. ILAE official report: a practical clinical definition of epilepsy. Epilepsia. 2014;55(4):475-482. doi:10.1111/epi.12550
13. Bruno E, Bartoloni A, Zammarchi L, et al. Epilepsy and Neurocysticercosis in Latin America: A Systematic Review and Meta-analysis. PLoS Negl Trop Dis.
2013;7:e2480. doi:10.1371/journal.pntd.0002480
14. Beghi E. The Epidemiology of Epilepsy. Neuroepidemiology. 2020;54(2):185-191.
doi:10.1159/000503831
15. Fiest KM, Sauro KM, Wiebe S, et al. Prevalence and incidence of epilepsy: A systematic review and meta-analysis of international studies. Neurology.
2017;88(3):296-303. doi:10.1212/WNL.0000000000003509
16. Levira F, Thurman DJ, Sander JW, et al. Premature mortality of epilepsy in low- and middle-income countries: A systematic review from the Mortality Task Force of the International League Against Epilepsy. Epilepsia. 2017;58(1):6-16.
doi:10.1111/epi.13603
17. Bellon M, Panelli RJ, Rillotta F. Epilepsy-related deaths: An Australian survey of the experiences and needs of people bereaved by epilepsy. Seizure. 2015;29:162-168.
doi:10.1016/j.seizure.2015.05.007
18. Gorton HC, Webb RT, Carr MJ, DelPozo-Banos M, John A, Ashcroft DM. Risk of unnatural mortality in people with epilepsy. JAMA Neurol. 2018;75(8):929-938.
doi:10.1001/jamaneurol.2018.0333
19. Mbizvo GK, Bennett K, Simpson CR, Duncan SE, Chin RFM. Epilepsy-related and other causes of mortality in people with epilepsy: A systematic review of systematic reviews. Epilepsy Res. 2019;157(May):106192. doi:10.1016/j.eplepsyres.2019.106192 20. Ellis SPJ, Szabó CÁ. Sudden Unexpected Death in Epilepsy: Incidence, Risk Factors,
and Proposed Mechanisms. Am J Forensic Med Pathol. 2018;39(2):98-102.
doi:10.1097/PAF.0000000000000394
21. Ridsdale L, Charlton J, Ashworth M, Richardson MP, Gulliford MC. Epilepsy mortality and risk factors for death in epilepsy: a population-based study. Br J Gen Pract J R Coll Gen Pract. 2011;61(586):e271-8. doi:10.3399/bjgp11X572463 22. Greenlund SF, Croft JB, Kobau R. Epilepsy by the Numbers: Epilepsy deaths by age,
race/ethnicity, and gender in the United States significantly increased from 2005 to
2014. Epilepsy Behav. 2017;69:28-30. doi:https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2017.01.016 23. Hecimovic H, Salpekar J, Kanner AM, Barry JJ. Suicidality and epilepsy: A
neuropsychobiological perspective. Epilepsy Behav. 2011;22(1):77-84.
doi:https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2011.04.059
24. Tian N, Cui W, Zack M, et al. HHS Public Access. Published online 2018:210-217.
doi:10.1016/j.yebeh.2016.05.028.Suicide
25. Nilsson L, Ahlbom A, Farahmand BY, Asberg M, Tomson T. Risk factors for suicide in epilepsy: a case control study. Epilepsia. 2002;43(6):644-651. doi:10.1046/j.1528- 1157.2002.40001.x
26. Christensen J, Vestergaard M, Mortensen PB, Sidenius P, Agerbo E. Epilepsy and risk of suicide: a population-based case-control study. Lancet Neurol. 2007;6(8):693-698.
doi:10.1016/S1474-4422(07)70175-8
27. Ciuffini R, Marrelli A, Perilli E, Stratta P. Epilepsy and suicide: A narrative review. J Psychopathol. 2019;25(3):155-161.
28. Kim SJ, Kim HJ, Jeon J-Y, Kim H-W, Lee S-A. Clinical factors associated with suicide risk independent of depression in persons with epilepsy. Seizure. 2020;80:86- 91. doi:10.1016/j.seizure.2020.05.026
29. Britton JW, Shih JJ. Antiepileptic drugs and suicidality. Drug Healthc Patient Saf.
2010;2(1):181-189. doi:10.2147/DHPS.S13225
30. Parsey R V, Oquendo MA, Ogden RT, et al. Altered Serotonin 1A Binding in Major Depression: A [carbonyl-C-11]WAY100635 Positron Emission Tomography Study.
Biol Psychiatry. 2006;59(2):106-113.
doi:https://doi.org/10.1016/j.biopsych.2005.06.016
31. Arango V, Huang Y, Underwood MD, Mann JJ. Genetics of the serotonergic system in suicidal behavior. J Psychiatr Res. 2003;37(5):375-386.
doi:https://doi.org/10.1016/S0022-3956(03)00048-7
32. Galfalvy H, Currier D, Oquendo MA, Sullivan G, Huang Y-Y, Mann JJ. Lower CSF MHPG predicts short-term risk for suicide attempt. Int J Neuropsychopharmacol.
2009;12(10):1327-1335. doi:10.1017/S1461145709990228
33. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, Group TP. Preferred Reporting Items for
605. doi:10.1007/s10654-010-9491-z
35. Hesdorffer DC, Ishihara L, Webb DJ, Mynepalli L, Galwey NW, Allen Hauser W.
Occurrence and recurrence of attempted suicide among people with epilepsy. JAMA Psychiatry. 2016;73(1):80-86. doi:10.1001/jamapsychiatry.2015.2516
36. Park SJ, Lee HB, Ahn MH, et al. Identifying clinical correlates for suicide among epilepsy patients in South Korea: A case-control study. Epilepsia. 2015;56(12):1966- 1972. doi:10.1111/epi.13226
37. Eliasen A, Dalhoff KP, Horwitz H. Neurological diseases and risk of suicide attempt: a case–control study. J Neurol. 2018;265(6):1303-1309. doi:10.1007/s00415-018-8837- 4
38. Seo JG, Lee JJ, Cho YW, et al. Suicidality and its risk factors in Korean people with epilepsy: A MEPSY study. J Clin Neurol. 2015;11(1):32-41.
doi:10.3988/jcn.2015.11.1.32
39. Haile K, Awoke T, Ayano G, Tareke M, Abate A, Nega M. Suicide ideation and attempts among people with epilepsy in Addis Ababa, Ethiopia. Ann Gen Psychiatry.
2018;17(1):1-8. doi:10.1186/s12991-018-0174-6
40. Ding S, Li X, Hua Y, et al. Risk factors for suicidal tendency in adult patients with epilepsy in China. Epilepsy Behav. 2019;97:118-122. doi:10.1016/j.yebeh.2019.06.006 41. Tsigebrhan R, Hanlon C, Medhin G, Fekadu A. Help seeking and suicidality among
people with epilepsy in a rural low income country setting: Cross-sectional survey. Int J Ment Health Syst. 2017;11(1):1-9. doi:10.1186/s13033-017-0151-5
42. Verrotti A, Cicconetti A, Scorrano B, et al. Epilepsy and suicide: pathogenesis, risk factors, and prevention. Neuropsychiatr Dis Treat. 2008;4(2):365-370.
doi:10.2147/ndt.s2158
43. Bell GS, Sander JW. Suicide and epilepsy. Curr Opin Neurol. 2009;22(2):174-178.
doi:10.1097/WCO.0b013e328328f8c3
44. Jones JE, Hermann BP, Barry JJ, Gilliam FG, Kanner AM, Meador KJ. Rates and risk factors for suicide, suicidal ideation, and suicide attempts in chronic epilepsy.
Epilepsy Behav. 2003;4 Suppl 3:S31-8. doi:10.1016/j.yebeh.2003.08.019
45. Bell GS, Sander JW. Suicide and epilepsy. Curr Opin Neurol. 2009;22(2):174-178.
doi:10.1097/WCO.0b013e328328f8c3
16. PRIEDAI
1 priedas. Tyrimų kokybės vertinimas pagal NOS kriterijus [34]
Kriterijų grupės Kriterijai Vertinimas
1
Kohortų atranka
1 Tiriamosios kohortos reprezentatyvumas
a) „*“- atrinkti standartiniai populiacijos pacientai sergantys epilepsija.
b) „-“-
pacientų pasirinkimas neapibūdintas.
2 Lyginamosios kohortos reprezentatyvumas
a) „*“- ta pati populiacijos dalis, kaip ir tiriamosios kohortos.
b) „-“- pacientai ne iš tos pačios populiacijos dalies, pacientų pasirinkimas neapibūdintas.
3 Klinikinių duomenų vertinimas
a) „*“- saugoma dokumentacija, struktūrizuoti interviu, apklausos.
b) „-“- subjektyvus vertinimas, nenurodyta.
4 Interesų konfliktas a) „*“- nėra.
b) „-“- yra.
Palyginimas 5 Kohortų palyginimas remianti tyrimo struktūra
ir analize
a) „*“- tarp kohortų nėra demografinių skirtumų.
b) „*“- vertinimui naudotos skalės.
Išeitys 6 Išeičių vertinimas a) „*“- nepriklausomas aklas vertinimas, vertinti dokumentai.
b) „-“- informacija nepateikta, nebuvo priėjimo prie pradinių paciento dokumentų.
7 Stebėjimo laikotarpis a) „*“- ilgiau nei 1 m.
b) „-“- trumpiau nei 1 m.
8 Prarastų pacientų kiekis stebėjimo laikotarpiu
a) „*“- mažiau nei 20 % pacientų.
b) „-“- daugiau nei 20 % pacientų.
