Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Aurelija Šalomskienė
MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO RYŠIAI SU ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS: KAUNO KOHORTOS TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė
Prof. dr. Janina Petkevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO RYŠIAI SU ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS: KAUNO KOHORTOS TYRIMAS
Aurelija Šalomskienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2015; 79 p.
Darbo tikslas – įvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius ir jų ryšius su antropometriniais rodikliais Kauno m. kohortoje.
Uždaviniai: įvertinti tirtųjų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius; nustatyti tirtųjų antropometrinius rodiklius; įvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo ryšius su tirtųjų antropometriniais rodikliais.
Tyrimo metodika: Tyrimo kontingentą sudarė 1977 metais ištirti atsitiktinai atrinkti Kauno miesto moksleiviai, gimę 1964 m. (n=1082). 2012 metais pakartotinis sveikatos patikrinimas atliktas 511 žmonių (64,4 proc. galėjusių atvykti). Sveikatos patikrinimo metu buvo atliekama standartizuota anketinė apklausa Dažnuminiu mitybos tyrimo metodu įvertintas 27 maisto produktų grupių vartojimo dažnis. Fizinis aktyvumas (FA) vertintas pagal IPAQ klausimyną. Tirtieji suskirstyti į 3 FA lygius: 1) žemas FA lygis - išeikvojama 600 MET-min/sav.; 2) vidutinis FA lygis - 600–1500 MET-min/sav.; 3) aukštas FA lygis - >1500 MET-min/sav. Tirtiesiems išmatuotas ūgis, svoris, liemens apimtis, procentinė kūno riebalų ir baltymų sudėtis, vidinių riebalų lygis. Antsvoris nustatytas, kai kūno masės indeksas (KMI) buvo 25-29,9 kg/m2, nutukimas – kai KMI>30 kg/m2. Vyrų liemens apimtis >94 cm, o moterų – >80 cm laikyta padidėjusia. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 18.0 for Windows programą. Hipotezių tikrinimui taikyti Stjudento t, Mann-Whitney, χ2
kvadrato kriterijai. Taikant faktorinę analizę, išskirti 8 mitybos faktoriai. Ryšiai vertinti taikant logistinę regresinę analizę.
Rezultatai: Daugiau nei 90 proc. suaugusiųjų kasdien valgė pusryčius, apie 80 proc. valgė šiltą maistą per pietus. Beveik pusė tirtųjų (43,2 proc. vyrų ir 41,9 proc. moterų) ant duonos tepė sviestą. Kavos nesaldino 22,9 proc. vyrų ir 36,9 proc. moterų, o du ir daugiau šaukštelių cukraus į vieną kavos puodelį dėjo 37 proc. vyrų ir 19 proc. moterų. Vasarą 72 proc. vyrų ir 85 proc. moterų kasdien valgė daržoves, tačiau žiemą – atitinkamai 28,9 proc. vyrų ir 35,5 proc. moterų. Retai buvo vartojamas greitas maistas, pusgaminiai, nesveiki užkandžiai, saldūs
gaivieji gėrimai. Kita vertus, per dažnai buvo vartojami riebūs pieno produktai, mėsa, rūkyti mėsos gaminiai, sumuštiniai, užkandžiaujama saldumynais. Ketvirtadalis tirtųjų (25,5 proc. vyrų ir 26,1 proc. moterų) buvo mažai fiziškai aktyvūs. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų (50,6 proc. vyrų ir 54,3 proc. moterų) laisvalaikio metu nesimankštino, tik 16,1 proc. vyrų ir 10,4 proc. moterų mankštinosi bent 4 kartus per savaitę. Net 69,1 proc. vyrų ir 56,1 proc. moterų nustatytas antsvoris; 57,0 proc. tirtųjų turėjo per didelę liemens apimtį, 71,5 proc. - per didelę riebalų procentinę kūno masės dalį, o 38,6 proc. - padidėjusį vidinių kūno riebalų lygį. Tirtieji, dažnai vartojantys „Sunkaus maisto“ faktoriui priskirtų produktų (mėsa ir perdirbtos mėsos gaminiai, virta dešra, grietinė, keptos ir virtos bulvės), dažniau turėjo padidėjusias antropometrinių rodiklių reikšmes. Vyrams dažnas „Pieno“ faktoriui priskirtų produktų vartojimas didino antsvorio galimybes. „Saldumynų“ faktoriui priskirtų produktų vartojimas buvo atvirkščiai susijęs su visais tirtųjų antropometriniais rodikliais. „Lengvą maistą“ dažnai vartoję vyrai rečiau turėjo padidėjusią procentinę kūno riebalų dalį. Didesnis nutukimo paplitimas nustatytas tarp ilgai sėdinčių žmonių. Vyrai, kurių fizinio aktyvumo lygis buvo didelis, turėjo mažesnės galimybes nutukti ir turėti padidėjusią liemens apimtį. Išvados: Kauno kohortos tyrime dalyvaujantiems žmonėms būdingi tiek sveikatai palankūs, tiek ir nepalankūs mitybos įpročiai. Pastariesiems priklausytų dažnas riebaus pieno ir mėsos produktų vartojimas, užkandžiavimas saldumynais, nepakankamas daržovių ir vaisių vartojimas, ypač žiemą. Didelė dalis gyventojų daug laiko praleidžia sėdėdami ir mažai juda laisvalaikio metu. Daugiau nei pusei tirtųjų nustatytos padidėjusios antropometrinių rodiklių reikšmės. Nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas buvo susiję su padidėjusiais antropometriniais rodikliais, tačiau antsvorį turintys žmonės stengėsi mažiau vartoti saldumynų.
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
ASSOCIATIONS BETWEEN NUTRITION, PHYSICAL ACTIVITY AND
ANTHROPOMETRIC INDICATORS: KAUNAS COHORT STUDY Aurelija Šalomskienė
Academic supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2015. – 79 p.
Aim of the study - To evaluate associations of dietary and physical activity habits with anthropometric indicators in Kaunas cohort.
Objectives: to assess dietary and physical activity habits of respondents; to identify the anthropometric indicators in study sample; to evaluate the associations between nutrition, physical activity and anthropometric indicators.
Methods: The study population was the cohort of Kaunas inhabitants born in 1964 and first time screened in 1977 (n=1082). In 2012, a follow-up examination of 511 persons (64.4% of eligible sample) was conducted. Food frequency questionnaire that included 27 food groups was used for dietary assessment. Physical activity was assessed using the International Physical Activity Questionnaire (IPAQ). Physical activity (PA) of less than 600 MET-min/week was considered as low, PA equal to 600 - 1500 MET-MET-min/week - as average, and PA>1500 MET-min/week - as high. The measurements of height, weight, waist circumference, body fat and lean mass percentage, and visceral fat rating were performed. Overweight was defined as body mass index (BMI) of 25-29.9 kg/m2, and obesity as BMI equal to or higher than 30 kg/m2. Central obesity was defined as waist circumference ≥94cm for men and ≥80cm for women. Statistical analysis was performed using program SPSS 18.0 for Windows. Hypotheses were tested using Student t, Mann-Whitney, χ2 criteria. By applying factor analysis 8 dietary factors were extracted. Logistic regression analysis was used for evaluation of associations between nutrition, physical activity and anthropometric indicators.
Results: More than 90% of adults had breakfast every day and 80% was eating warm food for lunch. Almost a half of participants (43.2% of men and 41.9% of women) used butter on bread; 22.9% of men and 36.9% of women drank coffee without sugar; 37% of men and 19% of women used two or more teaspoons of sugar for one cup of coffee. In summer, 72% of men and 85% of women consumed vegetables daily, however, in winter – only 28.9% of men and
35.5% of women. Fast food, ready-made products, unhealthy snacks and sweet soft drinks were used only occasionally. On the other hand, fat dairy product, meat and processed meat products, sandwiches and sweets were consumed too often. One fourth (25.5% of men and 26.1% of women) were insufficiently physically active; 50.6% of men and 54.3% of women were not engaged in PA in their leisure time; only 16.1% of men and 10.4% of women were exercising at least 4 times a week. Even 69.1% of men and 56.1% of women were overweight or obese, 57.0% of participants had increased waist circumference, 71.5% – excessive body fat, 38.6% – increased visceral fat rating. ‘Heavy food’ factor, which included meat and processed meat, sausages, sour cream, fried and boiled potatoes, was associated with increased values of anthropometric indicators. Men using food product included into “Dairy” factor were more likely to have overweight. ‘Sweets’ factor was inversely related to all anthropometric indicators. In men, the consumption of ‘Light food’ decreased the likelihood of having excessive body fat. Among people who spent sitting 5 and more hours a day the higher prevalence of obesity was observed. Men with high level of physical activity were more likely to be obese and to have increased waist circumference.
Conclusions People who participated in Kaunas Cohort study had both healthy and unhealthy nutrition habits. Unhealthy nutrition habits were characterized by frequent consumption of high-fat dairy products, meat, and sweets, inadequate use of fruit and vegetables, especially in winter. A high proportion of the population spent a lot of time sitting and did not have enough PA at leisure time. More than a half of individuals had increased values of anthropometric indicators. Unhealthy diet and physical inactivity was associated with higher values of anthropometric indicators; however, overweight people tried to use less sweets.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujospūdis ES – Europos Sąjunga FA – fizinis aktyvumas
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos KMI – kūno masės indeksas
lls – laisvės laipsnių skaičius LNL – lėtinės neinfekcinės ligos MET - metabolinis ekvivalentas p – statistinio reikšmingumo lygmuo PSO - Pasaulio sveikatos organizacija RR – riebalų rūgštys
SN – standartinis nuokrypis ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos χ2 – Chi kvadrato kriterijus
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje. ... 11
1.2. Suaugusiųjų žmonių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ... 14
1.3. Suaugusiųjų žmonių mitybos įpročiai ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 18
2.1. Tiriamasis kontingentas ... 18
2.2. Tyrimo metodai ... 18
2.3.1. Anketinė apklausa ... 18
2.3.2. Antropometriniai matavimai ... 21
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 22
2.5. Darbo autorės indėlis ... 23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24
3.1. Tirtų vyrų ir moterų mitybos įpročių apibūdinimas ... 24
3.2. Tirtų vyrų ir moterų fizinio aktyvumo įpročių vertinimas ... 36
3.3. Tirtų vyrų ir moterų antropometrinių matavimų palyginimas. ... 39
3.4. Mitybos ir fizinio aktyvumo ryšių su antropometriniais rodikliais vertinimas. ... 44
IŠVADOS ... 64
REKOMENDACIJOS ... 65
LITERATŪRA ... 66
ĮVADAS
Antsvoris ir nutukimas tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema, turinčia reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui. Nutukusiems žmonėms didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo cukriniu diabetu, piktybiniais navikais ir kitomis lėtinėmis ligomis. Europos šalyse nutukimas kasmet nulemia apie 1 mln. mirties atvejų, pasaulyje – 2,8 mln. Antsvorio ir nutukimo plitimas turi ir ekonominių pasekmių, nes kasmet apie 7 proc. nacionalinio sveikatos priežiūrai skirto Europos valstybių biudžeto išleidžiama sveikatos sutrikimams, atsiradusiems dėl nutukimo, gydyti [31]. Per pastaruosius tris dešimtmečius nutukimo paplitimas daugelyje šalių padidėjo 2 ar net 3 kartus [91]. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, nuo 1994 m. iki 2012 m. nutukimo paplitimas tarp vyrų išaugo nuo 10 proc. iki 18 proc. [37]. Nutukusių moterų dalis nepasikeitė, išlikdama pakankamai didelė per visą tyrimo laikotarpį (1994 m. - 18 proc. ir 2012 m. - 19 proc.).
Žmonių gyvensenos įpročius veikia spartūs socialiniai ir ekonominiai aplinkos pokyčiai. Technologinė pažanga sumažino žmonių galimybes būti fiziškai aktyviais. Labai sumažėjo sunkaus fizinio darbo pramonėje, statybose, žemės ūkyje. Žmonės į darbą vyksta nuosavu ar viešuoju transportu. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, vyrų, pėsčiomis einančių į darbą ir iš darbo bent 30 min., dalis 1994 - 2012 m. sumažėjo nuo 29 proc. iki 18 proc. o moterų – atitinkamai nuo 27 proc. iki 23 proc. [37]. Be to, buitinė technika palengvino namų ruošos darbus. Dėl šių priežasčių ypatingai svarbią reikšmę įgauna žmonių fizinis aktyvumas laisvalaikio metu. Mažėjant gyventojų fiziniam aktyvumui, didėja energijos disbalansas tarp gautos su maistu ir išeikvotos energijos [1,66,10]. Dabartiniu metu daug energijos gaunama iš maisto produktų, kurių maistinė vertė yra maža. Produktai, kuriuose gausu vitaminų, maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų, pakeičiami maisto pramonės perdirbtais produktais, kuriuose yra gausu sveikatai nenaudingų riebalų ir lengvai pasisavinamų angliavandenių [55]. Mažiau laiko skiriama maisto gamybai namuose, dažnai užkandžiaujama greito maisto produktais, vartojami pusgaminiai. Išsivysčiusių šalių maitinimo įstaigose didėja patiekalų porcijos ir maisto produktų pakuotės [94]. Atsirado didelė saldintų gėrimų, įvairių saldumynų, pasiūla, o šviežių vaisių bei daržovių vartojimas sumažėjo [80]. Mažas fizinis aktyvumas kartu su nesveika mityba tapo pagrindinėmis pasaulinės nutukimo epidemijos priežastimis [56,91].
Mityba ir fizinis aktyvumas yra susiję ir su kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL): piktybiniais navikais, širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), osteoporoze, cukriniu
diabetu ir kt. [64]. Europos Komisijos duomenimis, LNL lemia beveik 90 proc. visų Europoje gyvenančių žmonių mirčių [42]. 2013 metais mirtys nuo ŠKL sudarė 57 proc. visų Lietuvos gyventojų mirčių [95]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos skiria daug dėmesio LNL ir nutukimo epidemijos problemoms spręsti. 2004 m. PSO patvirtino „Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją“ [34]. Po dviejų metų priimta „Europos kovos su nutukimu chartija“, kurios tikslas buvo sustabdyti nutukimo epidemiją [51]. Europos Komisija patvirtino baltąją knygą „Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“, kur visos valstybės buvo įpareigotos rengti nacionalines kovos su nutukimo programas [29]. PSO Europos regioninis komitetas pritarė „Maisto ir mitybos politikos veiksmų planui 2007–2012 metams“ ir dar kartą paragino valstybes įgyvendinti mitybą gerinančias programas [96]. 2014 metais Europos PSO regionui priklausančių valstybių vadovai pritarė trečiajam „Maisto ir mitybos politikos veiksmų planui 2015–2020 metams“, kur ypatingas dėmesys skiriamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyventojų mitybos, fizinio aktyvumo ir nutukimo problemas [97]. Visuose dokumentuose pabrėžiama gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo mokslinių tyrimų svarba, rengiant ir vertinant nutukimo profilaktikos ir kontrolės programas.
Lietuvoje atlikta nedaug tyrimų, nagrinėjančių, kaip mityba ir fizinis aktyvumas veikia įvairius antropometrinius indeksus, todėl šiame darbe buvo siekiama įvertinti Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 metais ir dalyvaujančių kohortiniame ŠKL rizikos vertinimo tyrime, antropometrinių rodiklių sąsajas su skirtingais mitybos ir fizinio aktyvumo veiksniais.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius ir jų ryšius su antropometriniais rodikliais Kauno m. kohortoje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti tirtųjų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. 2. Nustatyti tirtųjų antropometrinius rodiklius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Vertinant antsvorio ir nutukimo paplitimą, būtina atlikti antropometrinius matavimus. Jie yra taikomi kūno formos, jo dalių dydžiams, raumenų ir riebalų kiekiui nustatyti. Paprastai atliekami kūno svorio, ūgio, tam tikrų kūno dalių apimties matavimai [84].
Kūno svoris matuojamas medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis 100 g tikslumu. Tiriamasis turi būti be batų ir viršutinių drabužių [54]. Ūgis matuojamas standartiniu stadiometru. Tiriamasis turi būti basas, plaukai glotniai sušukuoti. Jis privalo stovėti suglaustomis kojomis ir kulnais, sėdmenimis ir nugara atsirėmęs į sieną. Rekomenduojama matavimas kartoti kelis kartus iš eilės, įvertinant matavimų aritmetinį vidurkį. Kūno svoris ir ūgis naudojami išvestiniam rodikliui - kūno masės indeksui (KMI) – suskaičiuoti:
KMI = svoris (kg)/ūgis (m2 ) [26].
Moksliniais tyrimais nustatytas atvirkštinis vyrų ir moterų KMI ryšys su kūno raumenų ir riebalų santykiu [12]. PSO pateikia tokius KMI vertinimo kriterijus: KMI<18,5 kg/m2 - kūno svoris yra per mažas; KMI 18,5-24,99 kg/m2
- normalus kūno svoris; KMI 25-29,99 kg/m2 yra antsvoris; KMI 30,0-34,9 kg/m2 nustatomas I laipsnio nutukimas; KMI 35,0-39,9 kg/m2 – II laipsnio nutukimas; KMI ≥40,0 kg/m2 – III laipsnio nutukimas [56]. Didėjant vyrų ir moterų amžiui, antsvorio ir nutukimo paplitimas taip pat didėja. Vyrų KMI didėja maždaug iki 50 metų, o moterų – net iki 70 metų, kol stabilizuojasi [81].
Didėjant KMI, nustatoma didesnė įvairių ligų rizika. KMI riba, nuo kurios sparčiai didėja lėtinių ligų rizika, įvairiose šalyse yra skirtinga. Remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo rezultatais, rizika padidėja, kai KMI > 25,8 kg/m2
[68]. M. Rahman ir kiti autoriai nurodo, kad nutukimas baltaodėms moterims yra nustatomas, kai KMI ≥ 25,5 kg/m2, juodaodėms moterims, kai KMI ≥ 28,7 kg/m2, o ispanų kilmės moterims, kai KMI ≥ 26,2 kg/m2
[65]. Kiti autoriai, atlikę Kinijos suaugusių gyventojų tyrimą, antsvoriu laikė, kai KMI > 24,5 kg/m2
[25].
KMI naudojimas kartais yra priešingai vertinamas dėl tinkamumo naudoti moksliniuose tyrimuose, nes šis indeksas neįvertina kūno formos bei riebalų dalies organizme. Antropometriniai matavimai, kurie gali nustatyti centrinį kūno nutukimą, yra jautresni gyvenimo būdo pokyčiams, nes jei, pavyzdžiui, sportuojant padidėja kūno raumenų masė ar dėl kitos fizinės veiklos ir mitybos pakinta kūno dalių santykinės reikšmės, tai KMI gali būti mažai pakitęs [71].
Kūno dalių apimtys yra matuojamos centimetrine juostele 0,1 cm tikslumu. Kūno apimtys koreliuoja su žmogaus kūno svoriu. Liemens apimtis taikoma centrinio tipo nutukimui nustatyti [12]. Ji matuojama vidurio linijoje tarp apatinio šonkaulio krašto ir klubakaulio skiauterės [54]. Nutukimo sukeltų metabolinių komplikacijų rizika padidėja, kai vyrų liemens apimtis >94 cm, o moterų - >80 cm [56]. Skirtingų pasaulio šalių tyrimai nustato skirtingas normalios liemens apimties ribas [44].
Dar tiksliau įvertina kūno sandarą bioelektrinės varžos analizė. Taikant šį metodą, galima nustatyti kūno raumenų ir riebalų procentinę sudėtį bei vidinių riebalų lygį.
Taikant standartizuotus antropometrinius matavimus, galima palyginti antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp skirtingų šalių bei stebėti jo pokyčius. Didelis nutukimo paplitimas yra viena svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos problemų. Nutukimo didėjimo pokyčiai yra siejami su pasikeitusiais žmonių mitybos ir fizinio aktyvo įpročiais, kuriuos įtakojo socialiniai ir ekonominiai aplinkos pokyčiai [37]. Jau 1992 m. PSO paskelbė, kad nutukimas plinta kaip epidemija [56]. Praėjus 23 metams, nutukimo paplitimas vis dar didėja. Lietuva nėra išimtis. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos stebėsenos duomenimis, per 1994 - 2012 m. laikotarpį antsvorio paplitimas tarp suaugusių vyrų padidėjo 1,3 karto, o nutukimo – beveik 2 kartus. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų pasikeitė nežymiai. 2012 m. antsvoris nustatytas 44 proc. moterų, o nutukimas – penktadaliui moterų [37].
Antsvorio ir nutukimo paplitimas skyrėsi tarp įvairių Lietuvos gyventojų socialinių ir demografinių grupių. Per visą stebėjimo laikotarpį universitetinio išsilavinimo moterys buvo rečiau nutukusios nei žemesnio išsilavinimo. 2012 m. nutukimo paplitimas tarp universitetinio išsilavinimo moterų buvo 22 proc., o tarp vidurinio ir žemesnio išsilavinimo – 9 proc. [37]. Lietuvos vyrų išsilavinimas buvo mažiau susijęs su antsvorio ir nutukimo paplitimu. Penktadalis turinčių vidurinį išsilavinimą ir 14 proc. aukštąjį išsilavinimą vyrų buvo nutukę 2012 m.. Vyrų nutukimo paplitimo nelėmė jų gyvenamoji vieta, o moterys, kurios gyveno mieste, rečiau turėjo antsvorio ir buvo nutukusios negu gyvenusios rajono centre ar kaime. Kasdien rūkantys tirtieji bei reguliariai laisvalaikiu besimankštinantys žmonės turėjo mažesnę galimybę nutukti negu kiti [37, 36].
A. Barzdos ir kitų 2002 m. atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 14,5 proc. Lietuvos vyrų ir 15,8 proc. moterų buvo nutukę [7]. Daugiausia nutukusių buvo 50 - 64 metų amžiaus grupėje (17,3 proc. vyrų ir 23 proc. moterų). Kaime daugiau negu mieste buvo nutukusių vyrų (atitinkamai kaime - 15 proc., mieste - 13,9 proc.) ir moterų (kaime - 28,2 proc., mieste - 21,3 proc.) [7].
Vėlesniuose tyrimuose A. Barzda ir kt. taip pat analizavo Lietuvos suaugusių žmonių antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijas. „Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo“ duomenys parodė, kad Lietuvoje nutukusių žmonių skaičius išlieka gana didelis [9]. 2007 m. nutukusių vyrų buvo 11,3 proc., o moterų - 15,2 proc. Palyginti su 2002 m. ir 1997 m. tyrimų duomenimis, vyrų, turinčių normalų kūno masės indeksą, sumažėjo, o vyrų, turinčių antsvorio, dalis padidėjo [9]. Didėjant amžiui, nutukusių žmonių daugėja. Palyginus 2007 m. ir 2002 m. duomenis, tarp 50-64 m. moterų nutukimo paplitimas padidėjo beveik 6 proc. [9].
Antsvorio ir nutukimo mastai daugelyje pasaulio valstybių yra prilyginami epidemijai [80,62]. Labai didelis nutukimo dažnis yra Rytų Europoje. Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo maždaug nuo 10 proc. iki 40 proc. [38]. PSO duomenimis, per 34 metus nutukimo paplitimas padidėjo daugiau negu du kartus. Pasaulyje 2014 m. daugiau nei 1,9 milijardo suaugusiųjų turėjo antsvorio. Iš jų daugiau kaip 600 milijonų buvo nutukę. Taigi 39 proc. pasaulio gyventojų (38 proc. vyrų ir 40 proc. moterų) turėjo antsvorio ir 13 proc. suaugusiųjų (11 proc. vyrų ir 15 proc. moterų) buvo nutukę [85]. Apskaičiuota, kad žmonių su antsvoriu, nuo 1980 metų kiekvienais metais padidėdavo 1 proc., o nutukusių - 0,5 proc. [30]. Remiantis „JAV Nacionalinės sveikatos apsaugos ir mitybos priežiūros tarnybos“ prognozėmis, 2025 m. gali būti net 40 proc. nutukusių žmonių, jei nutukimo plitimo tempai išliks tie patys [30].
Net ir Azijoje, kurios gyventojai paprastai buvo laikomi liesais, yra stebimas didėjantis nutukimo paplitimas. Visuose pasaulio regionuose, išskyrus Pietų ir Rytų Aziją, 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų turi antsvorio arba yra nutukę. Nustatyta, kad beveik 40 proc. Kanados gyventojų yra nutukę. Vidurio Rytų bei Šiaurės ir Pietų Afrikoje moterų nutukimo paplitimas taip pat yra didelis (atitinkamai 38,0 proc. ir 40,0. proc.) [5].
Labai didelis nutukimo paplitimas stebimas Amerikos regionuose (26 proc. suaugusiųjų), o mažiausias - Azijos regionuose (3 proc.). Visame pasaulyje, moterys yra labiau nutukusios negu vyrai [86].
Pasaulinės nutukimo plitimo tendencijos yra gana skirtingos: JAV nutukimo plitimas stabilizavosi, o kai kuriose Europos ir Azijos šalyse tebedidėja [67]. 2011 – 2012 m. JAV atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, 34,9 proc. JAV gyventojų buvo nutukę. 2003 – 2004 m. ir 2011 – 2012 m. laikotarpiais nebuvo reikšmingų JAV suaugusių gyventojų nutukimo paplitimo pokyčių [57]. J. Sundquist ir bendraautorių duomenimis, Švedijoje nutukimo paplitimas mažai kinta ir išlieka didelis [75]. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad apie 50 proc. Brazilijos suaugusių gyventojų turėjo antsvorį, o apie 15 proc. buvo nutukę. Kiekvienais metais šis skaičius vidutiniškai išauga po 1 proc. [20]. Australijoje
atlikto tyrimo duomenimis, nutukusių 45 metų ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų skaičius per pastaruosius tris dešimtmečius patrigubėjo. Dabar vienas iš keturių australų yra laikomas nutukusiu [17].
Apibendrinant galima teigti, kad nutukimas yra labai aktuali visų pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų problema. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi antsvorį, o kas ketvirtas gyventojas yra nutukęs. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, Lietuvoje stebimos nutukimo didėjimo tendencijos, ypač tarp vyrų.
1.2. Suaugusiųjų žmonių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas
Siekiant pagerinti ir sustiprinti žmonių sveikatą bei sumažinti riziką susirgti LNL, labai svarbu didinti fizinį aktyvumą. Pastarųjų metų moksliniuose darbuose vis dažniau teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis bent 30 minučių per dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, stiprina suaugusių žmonių sveikatą [59].
Suaugusiems (18 – 64 m.) žmonėms PSO rekomenduoja bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos per savaitę ar bent 75 min. didelio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, ar įvairios vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos kombinacijas (kiekvieną dieną sukaupti 30 minučių ar daugiau saikingo intensyvumo fizinės veiklos) [87]. Tuo tarpu aerobinės fizinės veiklos vieno epizodo trukmė turėtų būti ne mažesnė kaip 10 min. Žmonės, kurie siekia gauti papildomos naudos, turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 300 min. per savaitę arba didelio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 150 min. per savaitę. Bent 2 dienas per savaitę suaugę žmonės turėtų atlikti pratimus, skirtus kūno raumenims treniruoti [87].
P. Brukneris ir W. Brownas savo tyrimu įrodė, kaip suaugusiųjų fizinis aktyvumas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kai kurių lokalizacijų vėžio, osteoporozės, nutukimo, kritimų ir lūžių, tam tikrų psichinės sveikatos problemų riziką [16]. I. Klizienė ir kt. nustatė, kad po ilgesnį laiką trukusios fizinio aktyvumo programos, pagerėja suaugusių moterų fizinio pajėgumo rodikliai.[49].
Gyventojų fizinio aktyvumo mažėjimas yra viena iš pagrindinių nutukimo epidemijos priežasčių. Dėl automatizacijos ir mechanizacijos labai sumažėjo sunkaus fizinio darbo. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2012 m. tik 10,8 proc. vyrų ir 2,6 proc. moterų atsakė, kad dirba sunkų fizinį darbą [37]. Net 24,9 proc. vyrų ir 34,7 proc. moterų dirbo daugiausia sėdimą darbą. Beveik pusė vyrų (44,5 proc.) ir 30,5 proc. moterų nurodė, kad važiuoja į darbą viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu. Laisvalaikio metu
mankštinosi bent keturis kartus per savaitę po 30 minučių kasdien 31 proc. vyrų ir 27 proc. moterų. Tik pusė (48,7 proc.) vyrų ir 39,7 proc. moterų įvertino savo fizinį pajėgumą kaip labai gerą ar gerą [37].
Vyriausybės užsakymu 2013 m. atlikto 15-74 m. Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimo ataskaitoje teigiama, jog reikšmingai dažniau sportuoja arba mankštinasi jaunesnio amžiaus žmonės (15-24 m.), o dažniau nesimankština ir nelanko jokių sporto pratybų 45-74 m. amžiaus grupės respondentai, iš kurių daugiausiai vidurinio išsilavinimo asmenys, kaimiškųjų vietovių gyventojai, darbininkai, ūkininkai, pensininkai, bedarbiai [23]. Tyrimo ataskaitoje konstatuojama, jog sporto ir sveikatingumo klubuose aktyviai sportuoja tik penktadalis (22 proc.), daugiau nei pusė (62 proc.) niekada nesportuoja, nesimankština sporto ir sveikatingumo klube. Reikšmingai dažniau 1-2 kartus per savaitę sportuoja 35-44 m. amžiaus respondentai, 35-45 m. vyrai, gaunantieji dideles pajamas, vadovai, įmonės savininkai [23].
Š. Kliza ir kt. 2010 m. analizavo suaugusių moterų nutukimo ir fizinio aktyvumo tarpusavio ryšius [48]. Daugiau kaip pusės (65,7 proc.) fiziškai pasyvių apklaustųjų KMI buvo per didelis ir tik 34,3 proc. normalus. Tuo tarpu net 58,6 proc. fiziškai aktyvių moterų KMI buvo normalus, o 41,4 proc. turėjo antsvorį. Taip pat paaiškėjo, kad fiziškai aktyvios moterys turi mažiau sveikatos sutrikimų [48].
2006 m. atlikto sociologinio tyrimo „Sveikata ir mityba“ duomenimis, Lietuvos gyventojai mano, jog jų gyvenamoji aplinka neskatina žmonių būti fiziškai aktyviems laisvalaikio metu. Lietuviai taip pat yra linkę nesutikti, jog vietiniai sporto klubai sudaro galimybes jų fiziniam aktyvumui didėti [27].
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus antsvorio ir nutukimo profilaktikos bei ligų, susijusių su nutukimu, išvengimo veiksnys. Deja, pastaruoju metu didelės gyventojų dalies fizinis aktyvumas yra nepakankamas, kas sudaro palankias sąlygas didėti antsvorio ir nutukimo paplitimui.
1.3. Suaugusiųjų žmonių mitybos įpročiai
Antsvorio ir nutukimo paplitimą įtakoja ne vien tik fizinio aktyvumo stoka, bet ir žmogaus mitybos įpročiai. Yra žinoma, kai su maistu gaunamas energijos kiekis viršija tos dienos energijos išeikvojimą, kūno svoris pradeda didėti. Sukaupta daug duomenų, kurie liudija, kad didelės energinės vertės ir menkavertė mitybine prasme dieta skatina kūno svorio didėjimą [83, 45, 58].
Sveikos mitybos rekomendacijos yra parengiamos, apibendrinus mokslinių tyrimų duomenis ir nustačius tam tikrus mitybos ir sveikatos ryšius. Šių rekomendacijų tikslas yra paskatinti žmones sveikiau maitintis ir padėti jiems tarp daugybės maisto produktų išsirinkti tuos, iš kurių būtų gaunamas reikalingas maistinių medžiagų kiekis, išlaikytas rekomenduojamas maistinių medžiagų santykis ir būtų išvengta lėtinių ligų, o žmonės būtų darbingi ir gerai jaustųsi [37].
Tarp Lietuvos gyventojų yra labai paplitę su mityba susiję lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, sutrikusi angliavandenių apykaita, arterinė hipertenzija ir kt. Gausus riebalų, ypač gyvulinės kilmės, vartojimas skatina nutukimo ir hipercholesterolemijos atsiradimą [37]. Nustatyta, kad sočiosios riebalų rūgštys padidina tiek bendrojo, tiek mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją, kai tuo tarpu omega-3 šeimos polinesočiosios riebalų rūgštys cholesterolio kiekį kraujo serume mažina [22]. Tad gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas yra labai svarbus iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys [18, 3].
Mityba atlieka labai svarbų vaidmenį antsvorio profilaktikoje ir kontrolėje. Nustatyta, kad sumažinus iš riebalų gaunamos energijos dalį 10 proc. ir net neribojant suvalgomo maisto kiekio, per 2 mėnesius galima sumažinti kūno svorį 3 kg [4]. O produktų, kurie turtingi maistinėmis skaidulomis, vartojimas apsaugo nuo kūno svorio didėjimo ir padeda jį sumažinti [61]. Howarth su bendraautoriais išanalizavo daug tyrimo duomenų ir juos apibendrinę nustatė, kad padidinus su maistu gaunamų maistinių skaidulų (rupaus malimo grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai ir kt.) vartojimą, per 4 mėnesius kūno svoris vidutiniškai sumažėja 1,9 kg [43]. Tuo tarpu netinkama, neracionali mityba daro didelę įtaką lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui [1, 63].
PSO „Lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje“ akcentuojama, kad būtina skatinti gyventojų šviežių daržovių ir vaisių vartojimą. Kiekvieną dieną rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g daržovių ir vaisių. Daržoves ir vaisius rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną. Vartojant pakankamai daržovių ir vaisių, sumažėja širdies ir kraujagyslių
sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų ligų atsiradimo rizika [56]. Remiantis Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvoje šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didėja, nors vis vien išlieka nepakankamas. 2012 m. beveik kasdien valgė šviežias daržoves 29 proc. moterų ir 21 proc. vyrų [37].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad padidėjęs cukraus ir riebalų vartojimas skatina nutukimo atsiradimą [15,88,89]. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai nėra palankūs sveikatai. 1997 m., 2002 m. ir 2007 m. Respublikinis mitybos centras (nuo 2010 m. – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) atliko atsitiktinių Lietuvos gyventojų imčių mitybos tyrimus. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai retai vartoja šviežius vaisius ir daržoves, taip pat nepakankamai vartoja grūdinių produktų. Žmonės per daug vartoja riebalų, daug cholesterolio ir natrio turinčių maisto produktų. Taip pat labai mažai su maistu yra gaunama skaidulinių medžiagų. Šios mitybos tendencijos, taip pat ir didelis mėsos ir jos produktų vartojimas, išlieka per visą pastarąjį dešimtmetį (nuo 1997 m. iki 2007 m.) [10].
Tačiau yra stebimos ir žmonių mitybos gerėjimo tendencijos. Lietuvos gyventojų paros vidutinė maisto raciono energinė vertė per praėjusius dešimtį metų šiek tiek sumažėjo, taip pat neženkliai padidėjo žuvies ir jos produktų, grūdinių produktų vartojimas ir sumažėjo cukraus bei skirtingų riebalų rūgščių vartojimas [10].
Apibendrinant galima teigti, kad suaugusių žmonių mityba Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra palanki nutukimui atsirasti. Nors maisto produktų prieinamumas ir jų įvairovė didėja, tačiau vartojami didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktai, turintys daug riebalų ir cukraus, o šviežių daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Taigi būtina ugdyti sveikus gyventojų mitybos įpročius, mažėtų nutukimo ir su juo susijusių ligų rizika,
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tiriamasis kontingentas
Darbe pateikiami 2012 metų lapkričio mėnesį – 2013 metų vasario mėnesį atlikto Kauno kohortos, stebimos nuo 1977 metų, kartotinio sveikatos patikrinimo duomenys. Tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (1 priedas).
Kauno kohorta pirmą kartą buvo ištirta 1977 metais pagal Juvenilinės hipertenzijos programą. Atsitiktinai buvo atrinkta 15 Kauno miesto mokyklų, kuriose ištirti visi šeštų klasių moksleiviai (n=1082). Prieš pradedant kartotinį sveikatos patikrinimą, 2012 metais buvo atliktas kohortos narių gyvenamosios vietos patikslinimas Lietuvos gyventojų registre. Nustatyti asmenys, negalėję dalyvauti tyrime: 91 (8,4 proc.) žmogus buvo miręs, 103 (9,5 proc.) žmonės buvo išvykę iš šalies ir 90 (8,3 proc.) tirtųjų adresų nebuvo gyventojų registre arba jie buvo netikslūs (nurodyta tik savivaldybė). Kvietimai į sveikatos patikrinimą išsiųsti 798 anksčiau tirtos kohortos dalyviams, galėjusiems dalyvauti tyrime. Keturi žmonės informavo, kad sunkiai serga, todėl atvykti negalės. Į sveikatos patikrinimą atvyko 511 asmenų (64,4 proc. galėjusių atvykti), iš jų 280 (54,8 proc.) moterų ir 231 (45,2 proc.) vyras.
2.2. Tyrimo metodai
Sveikatos patikrinimo metu buvo atliekama standartizuota anketinė apklausa ir atliekami antropometriniai matavimai.
2.3.1. Anketinė apklausa
Tyrimo anketą sudarė 89 klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę ir gyvenseną. Šiame darbe analizuojami atsakymų į 19 klausimų apie fizinį aktyvumą ir mitybą (63 – 83 anketos klausimai) duomenys (2 priedas). Taip pat tirtieji pildė dažnuminį mitybos klausimyną (27 klausimai) apie skirtingų maisto produktų vartojimo dažnį (3 priedas).
Mitybos įpročių tyrimas. Anketoje buvo pateikiami klausimai apie tirtųjų kasdienės mitybos įpročius. Buvo klausiama, kiek kartų per dieną paprastai jie valgo. Taip pat anketoje buvo pateikti klausimai apie produktus, kuriuos dažniausiai valgė pusryčiams, pietums ir vakarienei, bei kokiais produktais užkandžiavo tarp pagrindinių valgymų. Pavyzdžiui, buvo prašoma atsakyti: „Ką dažniausiai valgote pusryčiams?“ Galimi atsakymo variantai: „kavą ar arbatą“, „sumuštinius“, „košes“, „nepusryčiauju“. Tirtieji galėjo pasirinkti kelis atsakymus. Kitus klausimus apie pietavimo, vakarieniavimo ir užkandžiavimo įpročius žiūrėti 2 priede.
Taip pat buvo klausiama, kokią riebalų rūšį tirtieji dažniausiai vartojo ruošdami maistą. Galimi atsakymų variantai buvo: „aliejų“, „margariną“, „sviestą“, „taukus“ ir „nevartoju jokių riebalų“. Tirtieji sugrupuoti į vartojančius aliejų ir kitus riebalus. Norint nustatyti, kokie riebalai buvo naudojami sumuštiniams sutepti, buvo pateiktas klausimas: „Kokius riebalus Jūs dažniausiai tepate ant duonos?“ Galimi atsakymų variantai: „jokių“, „margariną“, „tepų riebalų mišinį, pagamintą iš sviesto ir augalinių riebalų“, ir „sviestą“ (2 priedas). Analizuojant duomenis, vartojantieji sviestą ir tepius mišinius buvo apjungti į vieną grupę. Taip pat buvo klausiama: „Kokio riebumo pieną Jūs geriate?“. Galimi atsakymų variantai: „natūralų kaimišką karvės pieną“, „natūralų parduotuvėje pirktą pieną“, „vidutinio riebumo (2,5–3,2 proc. riebumo)“, „liesą (1 proc. ir liesesnį)“ ir „negeriu pieno“. Tirtieji sugrupuoti į geriančius natūralų ir mažesnio riebumo pieną. Respondentų buvo klausiama, kokią duoną (baltą, juodą) dažniausiai vartoja ir kiek riekelių vidutiniškai suvalgo. Darbe pateikiama gyventojų, vidutiniškai per dieną suvalgiusių bent po 5 juodos duonos riekes, dalis. Taip pat buvo klausiama: „Kiek šaukštelių cukraus dedate į kavos ar arbatos puodelį?“ bei apie gyventojų mėginimą keisti mitybos įpročius per praėjusius metus, t.y. sumažinti suvartojamą riebalų ir cukraus kiekį bei padidinti daržovių kiekį.
Dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tirtųjų vyrų ir moterų buvo klausiama apie dvidešimt septynių skirtingų maisto produktų grupių įprastinį vartojimą: bulvių, košių, dribsnių, makaronų, šviežių daržovių ir vaisių (žiemą ir vasarą), virtų daržovių, pieno produktų, mėsos, žuvies, sveikatai nepalankių maisto produktų, saldumynų ir kt. (3 priedas). Atsakymus galima buvo rintis iš šešių galimų: „Kelis kartus per dieną“, „Kasdien“, „Kelis kartus per savaitę“, „Kartą per savaitę“, „1-3 kartus per mėnesį“ ir „Rečiau ar niekada“. Analizuojant duomenis, atsakymai buvo apjungti į grupes. Buvo žiūrima, kokia tirtųjų dalis grūdinių produktų ir bulvių vartojo bent kelis kartus per savaitę (apjungiant vartojusius kelis kartus per dieną, kasdien, kelis kartus per savaitę); daržovių ir vaisių vartojo kasdien (apjungiant vartojusius kelis kartus per dieną, kasdien); pieno produktų vartojo bent kelis kartus per savaitę (apjungiant vartojusius kelis kartus per dieną, kasdien, kelis kartus per savaitę); mėsos, žuvies, kiaušinių vartojo bent kelis kartus per savaitę (apjungiant vartojusius kelis kartus per dieną, kasdien, kelis kartus per savaitę); sveikatai nepalankių produktų vartojo rečiau arba niekada (apjungiant 1-3 kartus per mėnesį, rečiau ar niekada).
Taikant faktorinę analizę, išskirti 8 bendrieji mitybos faktoriai: „Sunkaus maisto“ (rūkyta mėsa, virta dešra, jautiena, grietinė, keptos ir virtos bulvės); „Daržovių ir vaisių“ (šviežios daržovės žiemą ir vasarą, švieži vaisiai žiemą ir vasarą); „Pieno“ (jogurtas, varškė, pienas, fermentinis sūris); „Saldumynų“ (konditerijos gaminiai, šokoladas); „Užkandžių“
(užkandžiai, limonadai, greitas maistas, pusgaminiai); „Košių“ (makaronai, dribsniai, košės); „Paukštienos“ (paukštiena, karštos daržovės); „Lengvo maisto“ (kiaušiniai, žuvis). Pagal mitybos faktorių reikšmes tirtieji padalinti į grupes: dažnai valgantys tam tikram faktoriui priskirtus maisto produktus (teigiamos faktoriaus reikšmės) ir retai valgantys tuos produktus (neigiamos faktoriaus reikšmės).
Fizinio aktyvumo vertinimas. Tirtųjų fizinis aktyvumas buvo vertinamas pagal tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ) (2 priedas). Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją sudarė 7 klausimai, iš jų du klausimai buvo apie žmonių labai intensyvią fizinę veiklą, du klausimai apie vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą, du klausimai apie ėjimą, trunkantį ne mažiau kaip 10 minučių, ir vienas klausimas apie laiką, praleistą sėdint. Taip pat buvo klausiama, kiek vidutiniškai laiko truko atitinkama fizinė veikla per vieną iš praėjusios savaitės dienų. Fizinio aktyvumo lygmuo buvo nustatomas, skaičiuojant metabolinius ekvivalentus (MET). Energija, išeikvota tam tikrai fizinei veiklai per savaitę, skaičiuota pagal formulę:
MET per savaitę = atitinkamos fizinės veiklos MET koeficientas x vidutinė aktyvumo trukmė (minutėmis) x kartai per savaitę.
IPAQ duomenų analizei naudojamos tokios MET koeficientų reikšmės : ėjimas - 3,3 MET, vidutinis fizinis aktyvumas - 4 MET, ir didelis fizinis aktyvumas - 8 MET. [38]. Susumavus intensyviai, vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir vaikščiojimui išeikvotą energiją, suskaičiuotas visas per savaitę išeikvotas energijos kiekis.
Pagal IPAQ klausimyno vertinimo kriterijus, tirtųjų fizinio aktyvumo lygis buvo suskirstytas į 3 kategorijas: mažas, vidutinis ir aukštas.
Mažas fizinis aktyvumas nustatytas asmenims, kurių fizinio aktyvumo lygis netenkina vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo lygių reikalavimų ir išeikvojama mažiau nei 600 MET-min/sav.
Vidutinis fizinis aktyvumas nustatytas tiems žmonėms, kurie bent 3 dienas per savaitę užsiėmė intensyvia fizine veikla, trunkančia 20 min. ir ilgiau, arba bent 5 dienas per savaitę užsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla, arba vaikščiojo 30 min. per dieną ir ilgiau, arba bent 5 dienas per savaitę užsiėmė bet kuria fizine veikla, išeikvodami 600 – 2999 MET-min/sav.
Didelis fizinis aktyvumas nustatytas, tiems žmonėms, kurie bent 3 dienas per savaitę užsiėmė intensyvia fizine veikla, išeikvodami bent 1500 MET-min. arba bent 7 dienas per savaitę užsiėmė bet kuria fizine veikla, išeikvodami bent 3000 MET-min.[21,38].
Analizuojant tyrimo rezultatus, duomenys buvo apjungiami ir tirtieji buvo suskirstyti į dvi fizinio aktyvumo grupes: nepakankamai fiziškai aktyviais laikyti žmonės, kuriems nustatytas žemas ir vidutinis fizinio aktyvumo lygiai, o fiziškai aktyviais laikyti tie, kurių fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas.
IPAQ anketos klausimas apie sėdėjimą yra papildomas kintamasis, kuris nėra įtrauktas į suminį fizinio aktyvumo įvertinimą. Buvo vertinta, kiek laiko tirtieji vidutiniškai sėdi per dieną [38]. Analizuojant gautus duomenis tirtieji pagal sėdėjimo laiką buvo suskirstyti į dvi grupes, t.y tie, kurie sėdi ilgai (>5val. per parą) ir tie, kurie sėdi trumpai (<5 val. per parą).
Taip pat buvo vertinta, kiek dienų per savaitę laisvalaikio metu tirtieji mankštinasi bent 30 minučių, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų. Analizuojant duomenis buvo žiūrima, kuri dalis vyrų ir moterų laisvalaikio metu mankštinasi bent 2 kartus per savaitę. Be to, tirtųjų buvo prašoma apibūdinti savo darbinę veiklą: daugiausia sėdimas darbas; sėdimas ir/ar stovimas darbas; judamas darbas, kai daug vaikštoma; sunkus fizinis darbas.
2.3.2. Antropometriniai matavimai
Antropometrinių matavimų metu tirtieji turėjo būti be batų, apnuoginę viršutinę kūno dalį arba su plonais apatiniais drabužiais. Išmatuotas jų ūgis, svoris, liemens apimtis. Ūgis matuotas tirtiesiems stovint tiesiai 0,5 cm tikslumu, naudojant ūgio matuoklę. Tirtieji buvo sveriami standartinėmis medicininėmis svarstyklėmis 100 g tikslumu. Liemens apimtis matuota lanksčia matavimo juostele 0,1 cm tikslumu per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir klubakaulio keteros.
Išmatavus ūgį ir svorį, apskaičiuotas KMI (KMI = kūno svoris (kg)/ūgis2
(m). KMI vertinas pagal PSO rekomendacijas: kūno svoris normalus, kai KMI yra 18,5 – 24,9 kg/m2
, antsvoris, kai KMI yra 25 – 29,9 kg/m2, nutukimas, kai KMI ≥ 30 kg/m2 [56]. Vyrų liemens apimtis buvo laikoma padidėjusia, kai ji buvo >94 cm, moterų - >80 cm [56].
Procentinė kūno riebalų, vidinių kūno riebalų ir skeleto raumenų masės dalis paskaičiuota kūno sudėties analizatoriumi OMRON (BF511). Prietaisas atitiko ES medicininių prietaisų direktyvos 93/42/EEB reikalavimus. Atliekant matavimus, tiriamieji turėjo atsistoti ant prietaiso basomis kojomis. Procentinės kūno riebalų, vidinių kūno riebalų ir skeleto raumenų masės dalies rezultatai buvo vertinami pagal analizatoriaus gamintojų pateiktus kriterijus (2.3.1 ir 2.3.2 lentelės).
2.3.1 lentelė. Kūno riebalų ir skeleto raumenų procentinės dalies vertinimo kriterijai
Lytis Maža Normali Didelė Labai didelė
Kūno riebalų procentinės dalies vertinimas
Vyrai < 11,0 proc. 11,0 – 21,9 proc. 22,0 – 27,9 proc. ≥ 28,0 proc. Moterys < 23,0 proc. 23,0 – 33,9 proc. 34,0 – 39,9 proc. ≥ 40,0 proc.
Skeleto raumenų procentinės dalies vertinimas
Vyrai < 33,1 proc. 33,1 – 39,1 proc. 39,2 – 43,8 proc. ≥ 43,9 proc. Moterys < 24,1 proc. 24,1 – 30,1 proc. 30,2 – 35,1 proc. ≥ 35,2 proc.
2.3.2 lentelė. Vidinių kūno riebalų lygio vertinimo kriterijai Vidinių kūno riebalų lygis Vertinimas
1 – 9 Normalus
10 – 14 Aukštas
15 – 30 Labai aukštas
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 18.0 for Windows. Kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Ryšiai tarp kokybinių požymių buvo vertinami taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų. Skirstinių atitikimas normalaus skirstinio kriterijams buvo vertinamas, taikant Kolmagorovo-Smirnovo kriterijų. Esant normaliam skirstiniui hipotezė apie dviejų nepriklausomų kintamųjų vidurkių lygybę buvo tikrinama taikant Stjudento t kriterijų, o esant nenormaliam skirstiniui – Mann-Whitney kriterijų.
Siekiant sumažinti maisto produktų vartojimo dažnį apibūdinančių kintamųjų skaičių, buvo atlikta faktorinė analizė. Į analizę įtraukti 27 maisto produktai, kurių vartojimo dažnis tirtas dažnuminiu mitybos tyrimo metodu. Suskaičiuotas Kaizerio-Mejerio-Olkino kriterijus (KMO), kuris parodo, ar galima taikyti faktorinės analizės metodą. Jis buvo lygus 0,75, t.y kintamieji buvo tarpusavyje susiję ir šį metodą buvo galima taikyti. Taikant Varimax rotaciją, buvo išskirti 8 bendrieji mitybos faktoriai, kurie aprašyti Rezultatų 3.4 dalyje. Į bendruosius faktorius buvo įtraukti tie kintamieji, kurių svorio įvertis buvo ne mažesnis kaip 0,4. Kiekvienam tirtajam buvo apskaičiuotos bendrųjų mitybos faktorių reikšmės ir pagal jas tirtieji padalinti į dvi grupes, t.y. tuos, kurių atitinkamo faktoriaus reikšmės buvo teigiamos ir
tuos, kurių faktoriaus reikšmės buvo neigiamos. Teigiamos reikšmės rodo, kad maisto produktai, sudarantys tam tikrą mitybos faktorių, yra valgomi dažnai, o neigiamos – retai.
Vertinant antropometrinių indeksų ryšius su mityba ir fiziniu aktyvumu, taikyta logistinė regresinė analizė. Skaičiuoti antsvorio, nutukimo, padidėjusios liemens apimties, padidėjusios procentinės kūno riebalų dalies ar aukšto vidinių riebalų lygio šansai tirtiesiems, turintiems teigiamas ir neigiamas mitybos faktorių reikšmes bei skirtingą fizinio aktyvumo lygį. Kiekvienas antropometrinis indeksas buvo įtrauktas į skirtingą logistinės regresijos modelį. Į daugiaveiksnę logistinės regresijos analizę buvo įtraukti tik tie veiksniai, kurie buvo reikšmingi vienmatėje analizėje. Šansų santykiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai vienetas nepateko į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti paveiksluose ir lentelėse.
2.5. Darbo autorės indėlis
Autorė dalyvavo tyrime, atlikdama tiriamųjų antropometrinius matavimus ir vykdydama apklausą apie mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Tyrimo duomenis iš anketų suvedė į kompiuterį, naudodama EpiData programą. Ji pati atliko statistinę duomenų analizę ir apibendrino jos rezultatus magistriniame darbe. Rinko ir analizavo literatūrą apie antsvorio ir nutukimo paplitimą, antropometrinių indeksų sąsajas su fiziniu aktyvumu ir mityba.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tirtų vyrų ir moterų mitybos įpročių apibūdinimasIšanalizavus tirtųjų pusryčių valgymo įpročius nustatyta, kad pusryčius valgė didžioji dalis moterų (97,5 proc.) ir vyrų (94,8 proc.) (3.1.1 lentelė). Dažniausiai pusryčiams jie rinkosi kavą ar arbatą ir valgė sumuštinius. Pusryčių metu 1,9 karto daugiau moterų negu vyrų valgė košes, o 1,2 karto daugiau vyrų negu moterų pusryčiams pasirinko sumuštinius. Nevalgančių pusryčių vyrų dalis buvo du kartus didesnė nei moterų (3.1.1 lentelė).
Mūsų tyrimo rezultatai panašūs į A. M. Siega-Riz ir bendraautorių, kurie ištyrė suaugusių JAV gyventojų pusryčių valgymo įpročius ir nustatė, kad 17,4 proc. suaugusiųjų pusryčiams renkasi košes. Tačiau JAV 3 kartus daugiau tirtųjų, nei mūsų tyrime, visai nevalgė pusryčių [72].
3.1.1 lentelė. Tam tikrus pusryčiavimo įpročius turinčių vyrų ir moterų dalis (proc.)
Mitybos įprotis Vyrai Moterys p
Pusryčiauja 94,8 97,5 0,109
Geria kavą ar arbatą 90,9 94,3 0,143
Valgo sumuštinius 60,6 49,6 0,013
Valgo košes 19,9 37,1 <0,001
Nepusryčiauja 5,2 2,5 0,109
Pietaujančių ir per pietus valgančių tam tikrus maisto produktus moterų ir vyrų dalis statistiškai reikšmingai nesiskyrė, išskyrus salotų valgymą (3.1.2 lentelė). Didžioji dalis moterų (78,9 proc.) ir vyrų (76,6 proc.) pietums rinkosi šiltą maistą (sriubą ir/ar antrą patiekalą). Daugiau nei 13 proc. tirtųjų pietums rinkosi desertą, o beveik penktadalis valgė sumuštinius. Dešimtadalis vyrų ir 7,9 proc. moterų visai nepietavo. Salotas pietums rinkosi 1,2 karto mažesnė vyrų dalis negu moterų.
3.1.2 lentelė. Tam tikrus pietavimo įpročius turinčių vyrų ir moterų dalis (proc.)
Mitybos įprotis Vyrai Moterys p
Pietauja 89,6 92,1 0,408
Valgo šiltą maistą (sriuba
ir/ar antras patiekalas) 76,6 78,9 0,532
Valgo salotas 56,3 66,8 0,015
Valgo desertą 13,0 13,9 0,757
Valgo sumuštinius 18,2 15,4 0,393
Nepietauja 10,4 7,9 0,408
Vakarieniaujančių ir per vakarienę valgančių tam tikrus maisto produktus vyrų ir moterų dalis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.1.3 lentelė). Vakarieniavo 99,1 proc. vyrų ir 98,2 proc. moterų. Moterys ir vyrai dažniausiai vakarienei rinkosi šiltą maistą (86,1 proc. vyrų ir 83,9 proc. moterų). Dešimtadalis rinkosi sumuštinius, o daugiau nei trečdalis vakarienei valgė salotas. Trečdalis tirtųjų vakarienės metu valgė desertą. Lyginant su pietų valgymo įpročiais (3.1.2 lentelė), vakarienei rinkosi desertą du kartus daugiau tirtųjų nei pietų metu.
3.1.3 lentelė. Tam tikrus vakarieniavimo įpročius turinčių vyrų ir moterų dalis (proc.)
Mitybos įprotis Vyrai Moterys p
Vakarieniauja 99,1 98,2 0,373
Valgo šiltą maistą (sriuba
ir/ar antras patiekalas) 86,1 83,9 0,485
Valgo salotas 36,8 39,6 0,510
Valgo desertą 30,7 26,4 0,282
Valgo sumuštinius 12,6 8,2 0,106
Nevakarieniauja 0,9 1,8 0,373
Analizuojant užkandžiavimo tarp pagrindinių valgių įpročius, nustatyta, kad moterys dažniau užkandžiavo negu vyrai (3.1.4 lentelė.). Tarp pagrindinių valgių užkandžiavo 74 proc. vyrų ir 85,7 proc. moterų. Mažiausia dalis žmonių užkandžiavo sūriais riešutais, čipsais ir pan. Vaisius rinkosi 1,5 karto, o saldumynus - 1,4 karto daugiau moterų negu vyrų. Beveik du kartus daugiau vyrų negu moterų visai neužkandžiavo.
V. Dobrovolskij ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, 3 kartus per dieną valgė 59 proc. Lietuvos gyventojų, o užkandžiaujančiųjų dalis buvo didesnė (92,9 proc.) [24].
3.1.4 lentelė. Tam tikrus užkandžiavimo įpročius turinčių vyrų ir moterų dalis (proc.)
Mitybos įprotis Vyrai Moterys p
Užkandžiauja 74,0 85,7 <0,001
Valgo salotas 2,6 3,2 0,681
Valgo vaisius 43,7 66,1 <0,001
Valgo sumuštiniu 10,0 6,8 0,194
Valgo saldumynas 27,7 41,1 0,002
Valgo užkandžius (čipsai,
sūrūs riešutai ir pan.) 6,9 3,9 0,132
Neužkandžiauja 26,0 14,3 <0,001
Apibendrinant galime teigti, kad per mažai vartojama šviežių daržovių ir vaisių bei košių, per dažnai užkandžiaujama saldumynais, nesveikais maisto produktais.
Beveik visi tirtieji (99 proc.) maisto ruošimui rinkosi aliejų. Mažiau nei 1 proc. maistą ruošė be riebalų arba naudojo sviestą ar taukus. Vyrų ir moterų riebalų vartojimo įpročiai buvo panašūs. Analizuojant ant duonos tepamų riebalų vartojimo įpročius, nustatyta, kad beveik pusė tirtųjų ant duonos tepė sviestą (3.1.1 pav.). Rečiausiai buvo vartojamas tepių riebalų mišinys. Margariną vartojo 19,2 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų. Tepamų riebalų vartojimas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.1.1 pav.).
Mūsų tyrimo rezultatai yra panašūs kaip ir V. Grabausko su bendraautoriais atlikto suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys. Lietuvoje 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, sviestą arba tepų sviesto ir augalinių aliejų mišinį ant duonos tepė daugiau negu 60 proc. suaugusiųjų (atitinkamai: 60 proc. vyrų ir 64 proc. moterų) [37].
χ2
=1,63, lls=3, p=0,653, lyginant vyrus ir moteris
3.1.1 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal ant duonos tepamų riebalų rūšį .
Beveik pusė tirtųjų (43,5 proc. vyrų ir 46,9 proc. moterų) gėrė vidutinio riebumo pieną (3.1.2 pav.). Mažiausia dalis (atitinkamai 3 proc. ir 4,7 proc.) - liesą pieną. Natūralų kaimišką ir/ar parduotuvėje pirktą pieną rinkosi mažiau nei dešimtadalis tirtųjų. Lyginant gautus rezultatus su Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimu, mūsų tirtieji beveik 6 kartus rečiau gėrė kaimišką ir natūralų parduotuvėje pirktą pieną. 2012 m. suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, šį pieną rinkosi apie trečdalis gyventojų: 37 proc. vyrų ir 35 proc. moterų [37].
χ2
=2,13, lls= 4, p= 0,713, lyginant vyrus ir moteris
3.1.2 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal geriamo pieno rūšį 0 10 20 30 40 50
Jokių riebalų Margarinas Tepus riebalų mišinys Sviestas 31,4 19,2 6,1 43,2 35,1 15,8 7,2 41,9 P ro c. Vyrai Moterys 0 10 20 30 40 50 Natūralus kaimiškas karvės pienas Natūralus parduotuvėje pirktas pienas Vidutinio riebumo pienas (3,2%-2,5%) Liesas pienas (1% rieb. ir liesesni) Negeria pieno 8,3 3,9 43,5 3 41,3 6,9 4,3 46,9 4,7 37,2 P ro c. Vyrai Moterys
Tirtųjų buvo klausiama, kokią duoną (baltą, juodą) dažniausiai vartoja ir kiek riekelių vidutiniškai suvalgo per dieną (3.1.5 lentelė). Moterys ir vyrai daugiausiai vartojo juodą duoną, o mažiausiai - batoną. Visų rūšių duonos vyrai vartojo daugiau negu moterys. Juodos duonos per dieną vyrai suvalgė beveik 1,5 karto daugiau negu moterys, baltos – beveik 3 kartus daugiau, o batono – 2 kartus daugiau, lyginant su moterimis (3.1.5 lentelė).
3.1.5 lentelė. Vyrų ir moterų vidutinis per dieną suvalgytų skirtingų duonos rūšių riekelių skaičius
Duonos rūšys Lytis Per dieną suvalgytų
riekelių vidurkis SN Visų rūšių duonos suvartojimas Vyrai 4,33* 2,73
Moterys 2,40 1,43
Juodos duonos suvartojimas Vyrai 2,57* 2,39
Moterys 1,67 1,27
Baltos duonos suvartojimas Vyrai 0,84* 1,64
Moterys 0,30 0,78
Batono suvartojimas Vyrai 1,00* 2,03
Moterys 0,47 1,17
*p<0,001, palyginus su moterimis; SN – standartinis nuokrypis
Net 1,6 kartus daugiau vyrų negu moterų atsakė vartojantys 4 riekes juodos duonos per dieną ir net 7 kartus daugiau vyrų per dieną suvalgė 5 ir daugiau riekių (3.1.3 pav.). Daugiausia moterų (31,2 proc.) ir vyrų (29,4 proc.) atsakė vartojantys dvi riekes juodos duonos per dieną. 2,5 karto didesnė moterų negu vyrų dalis per dieną suvartojo tik 1 riekę juodos duonos. Penktadalis tirtųjų visai nevartojo juodos duonos.
χ2
=44,6, lls=12, p<0,001, lyginant vyrus ir moteris
3.1.3 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal per dieną suvalgomų juodos duonos riekelių skaičių
Siekiant išsiaiškinti tyrimo dalyvių cukraus vartojimo įpročius, jų buvo klausiama, kiek šaukštelių cukraus deda į kavos ir į arbatos puodelius (3.1.4 pav.). Šiek tiek daugiau nei trečdalis tirtųjų (34,8 proc.) karštųjų gėrimų cukrumi nesaldino, o 28,1 proc. dėjo du ir daugiau šaukštelius cukraus į vieną arbatos ar kavos puodelį. Gauti rezultatai įrodė, kad vyrai vartojo didesnį kiekį cukraus gėrimams saldinti nei moterys. Statistiškai reikšmingai 2 kartus daugiau moterų negu vyrų į arbatą ir 1,6 karto - į kavą visai nedėjo cukraus. Du šaukštelius ir daugiau cukraus į arbatą dėjo beveik 3 kartus didesnė vyrų dalis negu moterų, o kavą saldino daugiau nei dviem šaukšteliais cukraus beveik du kartus didesnė dalis vyrų, lyginant su moterimis (3.1.4 pav.). 0 5 10 15 20 25 30 35
Nevalgo 1 riekė 2 riekės 3 riekės 4 riekės 5 riekės ir daugiau 19,7 10,5 29,4 15,4 11,8 13,2 20,3 26,4 31,2 13 7,2 1,9 P ro c. Vyrai Moterys
χ2 = 54,4(arbata), χ2 =27,9 (kava), lls=3, p<0,001, lyginant vyrus ir moteris 3.1.4 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal į stiklinę arbatos ir
kavos dedamo cukraus kiekį.
Taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą, vertintas tam tikrų maisto produktų grupių vartojimo dažnis. Tirtųjų skirstinys pagal grūdinių produktų, daržovių ir vaisių vartojimo dažnį pateiktas 3.1.6 lentelėje. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartojo košes, dribsnius, makaronus, daržoves ir vaisius. Košes bent kelis kartus per savaitę vartojo 1,3 karto daugiau moterų nei vyrų. Du kartus daugiau moterų negu vyrų bent kelis kartus per savaitę valgė dribsnius. Moterys labiau buvo linkusios kasdien vartoti daržoves ir vaisius, o vyrai - bulves. Daržoves vasarą kasdien valgė šiek tiek daugiau nei 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų, o vaisius rinkosi daugiau negu 60 proc. moterų ir trečdalis vyrų. Daugiau vyrų bent kelis kartus per savaitę valgė bulves. Keptas bulves ir bulvinius produktus bent kelis kartus per savaitę vartojo du kartus daugiau vyrų negu moterų (3.1.6 lentelė).
Mūsų tyrimo rezultatai panašūs į A. Baubino su kolegomis atlikto tyrimo duomenis. Jie nustatė, kad kasdien bulves valgo daugiau vyrų negu moterų, o beveik ketvirtadalis tirtųjų jų visiškai nevartojo. Gerokai daugiau moterų negu vyrų kasdien vartojo vaisius ir daržoves [6].
Taip pat gauti panašūs rezultatai, lyginant su suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimo duomenimis (2007 m.), kur tik 43,4 proc. tirtųjų šviežias daržoves vartojo kasdien ir 24,1 proc. vartojo 3-5 kartus per savaitę, o net trečdalis respondentų daržoves buvo
0 10 20 30 40 50 60
Nededa Pusę šaukštelio Vieną šaukštelį Du šukstelius ir daugiau 22,9 8,4 31,7 37 36,9 15,1 29 19 26,4 4,4 27,8 41,4 52,9 6,2 25,9 15 P ro c.
linkę vartoti tik 1-2 kartus per savaitę. Virtas ir troškintas daržoves Lietuvos gyventojai vartojo dar rečiau, beveik pusė tirtųjų jas vartojo 1-2 kartus per savaitę [8].
V. Ramažauskienė su bendraautorėmis taip pat įrodė, kad moterys šviežių daržovių ir vaisių valgo dažniau negu vyrai. Jų tyrimo duomenimis,. beveik kasdien šviežių daržovių vasarą valgė 78 proc. tirtų Lietuvos moterų ir 60 proc. vyrų, o žiemą atitinkamai – 22 proc. moterų ir 14 proc. vyrų [66]. Šešiose Europos šalyse atliktas mitybos tyrimas taip pat atskleidė šiuos vaisių ir daržovių vartojimo skirtumus ir parodė, kad vyrai rečiau valgo vaisius ir daržoves negu moterys [13]. Didžiojoje Britanijoje kur kas didesnė moterų ir vyrų dalis (atitinkamai 72 proc. ir 51 proc.) kasdien valgė šviežias daržoves, o 58 proc. moterų ir 39 proc. vyrų – šviežius vaisius [11].
3.1.6 lentelė. Vyrų ir moterų skirstymas pagal grūdinių produktų, daržovių ir vaisių vartojimo dažnį (proc.)
Produktas Lytis Vartojimo dažnis Kelis kartus per dieną Kasdien Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per mėn. Rečiau ar niekada p Košės Vyr. 0,9 4,4 27,1 22,3 30,6 14,8 0,041 Mot. 1,8 7,5 33,7 25,4 20,8 10,8 Dribsniai Vyr. 0,0 0,9 8,5 5,8 19,2 65,6 <0,001 Mot. 0,2 1,8 12,9 15,5 21,2 48,6 Makaronai Vyr. - 0,9 22,3 29,3 34,5 13,1 <0,001 Mot. 0,4 0,7 8,6 27,0 42,4 20,9 Virtos bulves Vyr. 1,3 18,8 19,7 37,1 37,1 23,1 0,168 Mot. 0,4 7,9 12,3 41,9 41,9 37,5 Keptos bulvės, fri Vyr. - 1,3 18,8 19,7 37,1 23,1 <0,001 Mot. - 0,4 7,9 12,3 41,9 37,5 Daržovės vasarą Vyr. 17,0 54,6 20,1 3,9 3,5 0,9 0,02 Mot. 29,0 55,6 11,5 2,2 1,1 0,7 Daržovės žiemą Vyr. 4,4 24,5 45,4 13,5 10,0 2,2 0,049 Mot. 6,8 28,7 48,7 8,2 4,7 2,9 Virtos daržovės Vyr. 1,3 12,3 40,8 21,5 14,5 9,6 0,016 Mot. 4,7 19,5 43,0 15,2 10,8 6,9 Vaisiai vasarą Vyr. 10,5 28,8 30,1 13,1 5,7 11,8 <0,001 Mot. 21,9 38,7 22,2 5,4 5,0 6,8 Vaisiai žiemą Vyr. 1,7 11,8 32,8 18,8 23,6 11,4 0,083 Mot. 4,7 16,9 31,3 15,5 17,3 14,4 Vyr. – vyrai, Mot. – moterys.
Jogurtą bent kelis kartus per savaitę vartojo 1,5 karto daugiau moterų nei vyrų, grietinę bent kelis kartus per savaitę vartojo pusė visų tiriamųjų, o pieną – 55 proc. moterų ir 45 proc. vyrų (3.1.7 lentelė). Fermentinį sūrį dažniau vartoti buvo linkę vyrai, o varškę – moterys. Trečdalis visų tirtųjų teigė negeriantys pieno.
Mūsų tyrime gauti panašūs rezultatai kaip ir V. Dobrovolskij ir R. Stuko 2013 m. atliktame tyrime, kuriame tik 16,6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nevartojo pieno ir jo produktų. Kiekvieną dieną šiuos produktus vartojo apie trečdalis tirtųjų [24].
3.1.7 lentelė. Vyrų ir moterų skirstymas pagal pieno produktų vartojimo dažnį (proc.) Produktas Lytis Vartojimo dažnis Kelis kartus per dieną Kasdien Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per mėn. Rečiau ar niekada p Pienas Vyr. 2,2 16,1 22,6 12,6 16,5 30,0 0,641 Mot. 3,6 19,4 17,9 13,6 14,7 30,8 Jogurtas Vyr. 0,4 6,1 31,9 17,5 19,2 24,9 <0,001 Mot. 1,4 12,9 34,1 20,1 23,3 8,2 Varškė Vyr. 1,3 9,1 35,7 18,7 22,2 13,0 0,138 Mot. 2,2 16,1 35,1 19,7 16,1 10,8 Fermentinis sūris Vyr. 0,9 13,1 41,9 17,0 18,8 8,3 0,360 Mot. 2,5 10,8 39,8 22,9 17,6 6,5 Grietinė Vyr. 3,0 23,0 52,2 13,0 5,2 3,5 0,007 Mot. 2,5 12,6 50,5 18,1 10,8 5,4 Vyr. – vyrai, Mot. – moterys.
Mėsos produktus dažniau valgė vyrai nei moterys (3.1.8 lentelė). Net 1,4 karto daugiau vyrų negu moterų bent kelis kartus per savaitę valgė jautieną. Beveik du kartus daugiau moterų negu vyrų rūkytų mėsos gaminių visai nevalgė arba jų vartojo retai. Bent kelis kartus per savaitę žuvį vartojo pusė visų tirtųjų (55,8 proc. moterų ir 44,2 proc. vyrų). Kiaušinius bent kelis kartus per savaitę valgė beveik pusė tirtų vyrų ir beveik 60 proc. moterų. Daugiau vyrų negu moterų visai nevartojo paukštienos arba vartojo ją retai (3.1.8 lentelė).
Mūsų tyrimo rezultatai panašūs į A. Baubino su bendraautoriais atlikto tyrimo (2009 m.) duomenis, kad gerokai daugiau Vilniuje gyvenančių moterų negu vyrų kasdien vartojo pieno ir pieno produktų, vaisių ir daržovių. Liesos mėsos, paukštienos, žuvies, aliejaus, kiaušinių ir konditerijos gaminių dažniausiai tirtieji vartojo nuo vieno iki keturių kartų per savaitę; 39 proc. visiškai nevartojo riebios mėsos, 17,6 proc. – bulvių. Gana daug vilniečių
visiškai nevartojo tokių maisto produktų, kaip žuvies (10,7 proc.), liesos mėsos (6,2 proc.), aliejaus (8,3 proc.), kiaušinių (5,6 proc.) [6].
3.1.8 lentelė. Vyrų ir moterų skirstymas pagal mėsos, žuvies, kiaušinių vartojimo dažnį (proc.)
Produktas Lytis Vartojimo dažnis Kelis kartus per dieną Kasdien Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per mėn. Rečiau ar niekada p Paukštiena Vyr. 0,4 3,9 51,3 26,5 16,5 1,3 0,176 Mot. 0,4 6,5 52,7 24,4 11,8 4,3 Jautiena, kiauliena Vyr. 0,9 12,6 48,7 22,6 11,3 3,9 <0,001 Mot. 1,1 2,5 33,7 30,1 19,0 13,6 Rūkyta mėsa Vyr. 1,7 18,7 35,7 18,7 16,5 8,7 <0,001 Mot. 0,4 9,7 28,1 24,1 21,9 15,8
Virta dešra Vyr. 0,9 8,7 38,0 20,5 18,3 13,5 0,099
Mot. 0,7 7,5 27,6 21,5 21,5 21,1
Žuvis Vyr. 0,4 0,4 17,4 31,7 39,1 10,9 0,567
Mot. 0,7 1,8 16,5 33,0 40,5 7,5
Kiaušiniai Vyr. - 3,1 31,1 32,9 25,9 7,0 0,649
Mot. 0,4 5,4 27,7 32,0 25,9 8,6
Vyr. – vyrai, Mot. – moterys.
Vertinant vyrų ir moterų sveikatai nepalankių produktų vartojimo dažnį nustatyta, kad vyrai dažniau valgė pusgaminius, užkandžius ir gėrė limonadą (3.1.9 lentelė.). Daugiau moterų negu vyrų retai arba visai nevartojo pusgaminių ir užkandžių (atitinkamai 1,4 ir 1,3 karto didesnė dalis). Daugiau moterų negu vyrų buvo linkusios atsisakyti greito maisto, pusgaminių, užkandžių ir limonado, tačiau moterys buvo labiau linkusios kasdien vartoti konditerijos gaminius ir šokoladą (3.1.9 lentelė.).
3.1.9 lentelė. Vyrų ir moterų skirstymas pagal sveikatai nepalankių produktų vartojimo dažnį (proc.)
Produktas Lytis Vartojimo dažnis Kelis kartus per dieną Kasdien Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per mėn. Rečiau ar niekada p Konditeri-jos gaminiai Vyr. 1,8 14,0 32,9 18,4 21,9 11,0 0,427 Mot. 2,5 15,4 32,6 24,0 16,1 9,3 Šokoladas, saldainiai Vyr. 1,8 13,2 29,8 24,1 17,1 14,0 0,989 Mot. 1,8 14,0 32,0 21,9 16,9 13,3 Greitas maistas Vyr. - 0,4 2,6 5,7 21,8 69,4 0,488 Mot. - - 1,4 3,9 20,4 74,2 Pusgaminiai Vyr. - - 9,6 13,0 42,2 35,2 <0,001 Mot. - 0,4 2,9 9,0 35,8 52,0 Užkandžiai (pvz.,bulvių traškučiai) Vyr. - - 1,7 4,4 20,5 73,4 0,031 Mot. - 0,4 0,7 2,5 12,2 84,2 Limonadas Vyr. 0,4 0,9 6,1 7,0 17,5 68,1 0,009 Mot. - - 3,9 3,9 10,0 82,1
Vyr. – vyrai, Mot. – moterys.
Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, kad tirtųjų mityba nėra palanki sveikatai. Mažai vartojama žuvies, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių, retai geriamas liesas pienas. Daug vartojama riebios mėsos, sviesto, sūrio, kurie yra sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat tirtieji vartoja per daug cukraus, konditerijos gaminių. Moterų mityba yra sveikesnė negu vyrų. Moterys daugiau vartoja daržovių, vaisių, grūdinių ir pieno produktų, kiaušinių bei žuvies, vyrai dažniau renkasi mėsą ir jos produktus bei bulves. Vyrai yra labiau linkę valgyti greitą maistą, pusgaminius, gerti limonadą, tačiau moterys dažniau smaguriauja saldumynais ir konditerijos gaminiais.
