SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
EDITA GRIUČKAITIENĖ
CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO
KOKYBĖ IR JŲ SUVOKIMAS APIE DIABETINĖS PĖDOS
PRIEŽIŪRĄ IR PROFILAKTIKĄ
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė Dr. Rita Šulcaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė 2014 m. gegužės mėn. ____ d.
CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO
KOKYBĖ IR JŲ SUVOKIMAS APIE DIABETINĖS PĖDOS
PRIEŽIŪRĄ IR PROFILAKTIKĄ
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbasMokslinio darbo vadovė ______________ Dr. Rita Šulcaitė (parašas) 2014 m. gegužės mėn. 23 d. Recenzentas _______Dr. Alina Vaškelytė (parašas) 2014 m. gegužės mėn. 23 d.
Darbą atliko magistrantė ______________ Edita Griučkaitienė
(parašas)
2014 m. gegužės mėn. 23 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 PADĖKA ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Cukrinis diabetas ir jo rūšys ... 14
1.1.1. Pirmo tipo cukrinis diabetas ... 14
1.1.2. Antro tipo cukrinis diabetas... 15
1.1.3. Kiti specifiniai cukrinio diabeto tipai ... 15
1.1.4. Nėščiųjų (gestacinis) diabetas ... 16
1.2. Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 16
1.3. Diabetinė pėda ... 17
1.3.1. Diabetinės pėdos gydymas, profilaktika, priežiūra ... 18
1.4. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ... 20
1.4.1. Amžiaus ir gyvenimo kokybės sąsajos žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ... 20
1.4.2. Kojų opų, diabetinės pėdos ir gyvenimo kokybės sąsajos žmonėms, sergantiems CD ... 21
1.4.3. Socialinė padėtis, uždarbis ir gyvenimo kokybė ... 22
1.4.4. Nutukimo ir gyvenimo kokybės sąsajos ... 22
1.4.5. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu emocinė būsena ... 22
1.4.6. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybės tyrimo metodai ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 26
2.1. Tyrimo organizavimas ir kontingento charakteristika ... 26
2.2. Tyrimo metodika ... 26
2.3. Duomenų analizė ... 28
2.4. Tyrimo etika ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1. Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas vyrų ir moterų grupėse ... 29
3.1.1 EQ-5D modelis ... 29
3.1.2 SF-36 klausimynas ... 32
3.2 Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas, turinčių ir neturinčių diabetinės pėdos sindromą ... 33
3.2.2 SF-36 klausimynas ... 36
3.3. Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas priklausomai nuo sirgimo trukmės ... 36
3.3.1 EQ-5D modelis ... 36
3.3.2 SF-36 klausimynas ... 40
3.4. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, gyvenimo kokybės klausimynų sričių ryšys... 41
3.5. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, suvokimo apie diabetinės pėdos priežiūrą įvertintinimas .... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
5. IŠVADOS ... 49
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50
7. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 51
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52
SANTRAUKA
Griučkaitienė E. Cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo kokybė ir jų suvokimas apie diabetinės pėdos priežiūrą ir profilaktiką, magistrantės baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. Rita Šulcaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014, – 60 p.
Tikslas. Įvertinti cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo kokybę ir jų suvokimą apie diabetinės pėdos priežiūrą ir profilaktiką.
Uždaviniai. Įvertinti ir palyginti sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybę vyrų ir moterų grupėse bei priklausomai nuo sirgimo trukmės. Nustatyti ir palyginti sergančių cukriniu diabetu, turinčių ir neturinčių diabetinės pėdos sindromą gyvenimo kokybę. Įvertinti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, suvokimą apie diabetinės pėdos priežiūrą.
Metodai. Atlikta anketinė apklausa. Anketą sudarė keturios dalys: bendri klausimai apie tiriamuosius; klausimai apie diabetinę pėdą, diabetinės pėdos priežiūrą, diabeto mokyklos, bei diabetinės pėdos priežiūros kabinetų reikalingumą, vertinama sveikatos būklė penkiose srityse naudojant standartizuotą EQ-5D modelį, gyvenimo kokybės vertinimas SF-36 klausimynu. Statistinei analizei buvo naudojamos SPSS 21.0 ir Microsoft Excel 2010 programos.
Tyrimo organizavimas, kontingentas. Tyrimas atliktas 2013-2014 m., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, Endokrinologijos skyriuje. Taikytas patogiosios atrankos metodas – anoniminiu būdu apklausti žmonės, kurie stacionarizuoti Endokrinologijos skyriuje apklausos vykdymo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 335 respondentai, kuriems diagnozuotas CD. Iš jų 165 vyrai, 170 moterų. Šešiasdešimt devyniems apklaustiesiems diagnozuota diabetinė pėda – 28 vyrams ir 41 moteriai.
Išvados. Moterys blogiau vertina skausmo, judėjimo, fizinės ir kasdieninės veiklos sritis nei vyrai (p<0,05). Ilgesnį laiką sergantys žmonės blogiau vertina visas gyvenimo kokybės sritis (p<0,05), išskyrus energija / nuovargis ir emocinė savijauta. Turintys diabetinę pėdą blogiau vertina visas gyvenimo kokybės sritis (p<0,05), išskyrus energija / nuovargis. Daugelis pacientų žinojo, kas yra diabetinė pėda, kokios yra profilaktinės priemonės, kad diabetinė pėda neišsivystytų, tačiau apie tikslingą diabetinės pėdos priežiūrą nuomonės išsiskyrė dėl informacijos bei praktinių įgūdžių trūkumo.
Rekomendacijos. Būtina stebėti sergančių fizinę, emocinę, socialinę būklę, taikyti komplikacijų profilaktiką, nes komplikacijos blogina sergančių CD gyvenimo kokybę. Rekomenduojame kurti daugiau cukrinio diabeto mokyklų, nes nemažai apklaustųjų teigė, kad tokią mokyklą lankytų, bet šiuo metu tam neturi sąlygų (gyvena toliau nuo didžiųjų miestų).
Rekomenduojame plačiau skleisti informaciją apie diabetinės pėdos profilaktiką bei priežiūrą, kuriant lankstinukus, skelbiant informaciją žiniasklaidoje ar naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis.
SUMMARY
Griučkaitienė E. People with diabetes mellitus quality of life and their perceptions on diabetic foot care and prevention, Master‘s thesis / research supervisor dr. Rita Šulcaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2014, – 60 p.
The aim. To assess quality of life for people with diabetes mellitus and their perceptions on diabetic foot care and prevention
The goals. To evaluate and compare quality of life for men and women who has diabetes mellitus, and depending on the duration of their illness. Identify and compare the quality of life for people with and without diabetic foot syndrome. To rate the perceptions on diabetic foot care and prevention of patients with diabetes mellitus.
The methods. The questionnaire was performed for people. Questionnaire consisted of four parts: general questions about the researcher; Questions about diabetic foot, diabetic foot care, diabetes school and diabetic foot care needs, also was assessed health status in five areas using a standardized EQ-5D model, quality of life SF-36 questionnaire.
The contingent. The study was conducted in October of 2013– January of 2014, In Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Hospital, department of Endocrinology. It was applied convenience selection method – to interview people an anonymous way who are hospitalized in the section of Endocrinology of the survey period. The study involved 335 respondents diagnosed with diabetes mellitus. Of these participants was 165 men and 170 women. Fo 69 participants was diagnosed diabetic foot: 28 men and 41 women .
Conclusions . Women asess the pain, movement and daily physical activity worse than men ( p<0.05). People who has desease for a longer period of time assess quality of life worse (p<0.05), except energy / fatigue and emotional well-being areas. People who have a diabetic foot asesss the quality of life worse (p<0.05) , except energy / fatigue area. Many of the patients knew what is diabetic foot, what are the preventive measures to avoid the possibility of a diabetic foot, but the opinion about target diabetic foot care are divided because of the information and practical skills shortage.
Recommendations. It is necessary to observe the physical, emotional, social status, apply prevention for diabetic complications. We recommend that would be more diabetes education school, as many of the participants said that would attend to such a school, but currently does not have the conditions (living away from the big cities). We recommend that wider dissemination of information about the prevention of diabetic foot care to create brochures, information would be published in the media or by the use of modern technology.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Ritai Šulcaitei, už laiko skyrimą, dalinimąsi patirtimi ir žiniomis bei naudingais pasiūlymais.
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos skyriaus darbuotojams už pagalbą atliekant tyrimą šiame skyriuje.
Dėkoju šeimai už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
Su pagarba, Magistrantė Edita Griučkaitienė
SANTRUMPOS
ADA – Jungtinių Amerikos valstijų diabeto asociacija. CD – cukrinis diabetas.
DP – diabetinė pėda. GK – gyvenimo kokybė. KMI – kūno masės indeksas.
ĮVADAS
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją cukrinis diabetas, tai daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas. Šiam sutrikimui būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančių dėl įvairių egzogeninių ir genetinių veiksnių sąveikos (Alberti, 1998; WHO, 1999). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 metais patvirtino cukrinio diabeto apibrėžimą – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija (LRS Įsakymas).
PSO gyvenimo kokybės apibrėžimas, kuris yra patvirtintas 1993 m., teigia, kad gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas, kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais (Kalėdienė ir kt., 1999) , taip pat tai kompleksinis reiškinys, apimantis individo fizinę sveikatą, dvasinę, psichologinę būseną, nepriklausomybės santykius, asmeninius įsitikinimus ir aplinką (WHO, 1993). Cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos yra susijusios tiek su fizine sveikata, tiek su psichoemocinėmis problemomis (Moussavi, 2007).
Daugelis autorių nagrinėja cukrinio diabeto įtaką gyvenimo kokybei ir teigia, kad gyvenimo kokybę nulemiančių veiksnių yra daug – socialinis, kultūrinis klimatas darbo ir namų aplinkoje, santykiai su aplinkiniais, gyvenimo ir darbo sąlygos, gaunamos pajamos – finansinė situacija, užimtumtas, gyvenimas šeimoje, sveikata, gyvenimo būdas (Juozulynas ir kt., 2000; Zulian et al., 2013).
Cukrinis diabetas – visą gyvenimą trunkantis susirgimas, dėl kurio sergantysis privalo pakeisti savo gyvenimo būdą – keisti mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, atsisakyti žalingų įpročių. Susirgusiam cukriniu diabetu žmogui yra didelis iššūkis įgyvendinti pokyčius, tad tam reikalingos žinios (Taylor et al., 2008).
Apie gyvenimo kokybę ir cukrinio diabeto sąsajas pirmi tyrimai atlikti jau 1979 metais (Deckert et al., 1979), tačiau plačiau apie tai pradėta kalbėti nuo 1990 m. (Wandell, 2005). Lietuvos mokslininkai teigia, kad norint įvertinti sergančiojo gyvenimo kokybę reikia įvertinti šiuos komponentus: fizinę būklę, kuri apima gerą savijautą, žvalumą ir diskomfortą, kurį sukelia liga; psichologinę būseną – nerimo, depresijos buvimą ar nebuvimą, teigiamas ar neigiamas emocijas, socialinę padėtį; bendravimą ir kasdieninę veiklą (Furmonavičius, 2004).
Tyrimo aktualumas. PSO duomenimis 2010 m. 347 mln. žmonių sirgo cukriniu diabetu, Tarptautinė diabeto federacija nurodo, kad 2013 m. cukrinis diabetas nustatytas 382 mln. žmonių (IDF,
2014). Per metus dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje 2013 m. mirė 5,1 mln. žmonių, kai tuo tarpu 2004 m. mirčių buvo 3,4 mln. (Wild et al., 2004). Todėl yra svarbu įvertinti gyvenimo kokybę, nes atsiradusios lėtinės komplikacijos, fizinės sveikatos pablogėjimas, darbingumo sumažėjimas ar jo netekimas keičia socialinę adaptaciją, blogina gyvenimo kokybę (Thommasen et al., 2006), todėl svarbu išsiaiškinti, šių veiksnių įtaką gyvenimo kokybei (Visockienė ir kt., 2004). Taip pat aktualu įvertinti suvokimą apie diabetinės pėdos priežiūrą, diabeto mokyklų ar diabetinės priežiūros kabinetų reikalingumą.
Lietuvoje nėra daug diabeto mokyklų bei daugelis jų yra įsikūrę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šio tyrimo naujumas ir viena iš pagrindinių užduočių buvo išsiaiškinti ar sergantieji cukriniu diabetu žino apie diabeto mokyklas, diabetinės pėdos kabinetus, ar yra juose lankęsi, ar lankytųsi, jei diabeto mokykla būtų jų mieste ar gyvenvietėje. Tyrimo rezultatus gali panaudoti slaugytojos, valdininkai, kurie kuria diabetinės pėdos kabinetus ir vertina jų reikalingumą. Tyrimas buvo atliktas naudojant tyrimo etikos principus.
Gyvenimo kokybės tyrimus svarbu atlikinėti, nes jie suteikia reikiamos, tikslingos informacijos apie žmonių sveikatą, padeda įvertinti parinkto gydymo efektyvumą, nustatyti gyvenimo kokybę nulemiančius veiksnius, taip pat, skatina rengti profilaktines gyvenimo kokybės gerinimo priemones, spręsti su gyvenimo kokybe susijusias problemas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas.Įvertinti cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo kokybę ir jų suvokimą apie diabetinės pėdos priežiūrą ir profilaktiką.
Uždaviniai.
1. Įvertinti ir palyginti sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybę vyrų ir moterų grupėse bei priklausomai nuo sirgimo trukmės.
2. Nustatyti ir palyginti sergančių cukriniu diabetu, turinčių ir neturinčių diabetinės pėdos sindromą gyvenimo kokybę.
3. Įvertinti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, suvokimą apie diabetinės pėdos priežiūrą. Tyrimo metodas.
Anketinė apklausa. Statistinei analizei buvo naudojamos SPSS 21.0 ir Microsoft Excel 2010 programos.
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Lentelės Nr. Lentelės pavadinimas
1 Fizinė veikla (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05) 2 Fizinė sveikata (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05) 3 Energija / nuovargis (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05)
4 Emocinė savijauta (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05) 5 Socialinė funkcija (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05) 6 Skausmas (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05)
7 Emocinės problemos (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05) 8 Bendra sveikata (vidurkis balais (SEM), * – p<0,05)
9 EQ-5D klausimyno sričių ryšys
10 SF-36 klausimyno sričių ryšys
Paveikslo Nr.
Paveikslo pavadinimas
1 SF-36 klausimyno schema
2 Judėjimo funkcijos vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
3 Savęs apsirūpinimo srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05) 4 Kasdieninės veiklos srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05) 5 Skaumo / nepatogumo vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05) 6 Depresijos / nerimo srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
7 SF-36 klausimyno rezultatai vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
8 Judėjimo funkcijos vertinimas turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) 9 Savęs apsirūpinimo srities vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (*–p<0,05) 10 Kasdieninės veiklos vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) 11 Skausmo / nepatogumo vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) 12 Nerimo / depresijos srities vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05)
13 SF-36 klausimyno rezultatai, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05)
14 Judėjimo funkcijos vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
15 Savęs apsirūpinimo srities vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05) 16 Kasdieninės veiklos vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05) 17 Skausmo / nepatogumo vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05) 18 Nerimo / depresijos srities vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Cukrinis diabetas ir jo rūšys
Cukrinis diabetas (CD) (pagal PSO) – daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandantis dėl įvairių egzogeninių ir genetinių veiksnių sąveikos (Alberti, 1998; WHO, 1999). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 metais patvirtino cukrinio diabeto apibrėžimą – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija (LRS Įsakymas).
Cukrinis diabetas skirstomas į šiuos tipus:
1 tipo cukrinis diabetas;
2 tipo cukrinis diabetas;
kiti specifiniai diabeto tipai;
nėščiųjų (gestacinis) diabetas (ADA, 2014).
1.1.1. Pirmo tipo cukrinis diabetas
Senesnėje literatūroje teigiama, kad 1 tipo CD serga nuo 5 ik 20 proc. visų sergančiųjų CD (Stuckey, 2003), naujausioje literatūroje sergančiųjų procentas sumažėjo iki 10 (ADA, 2014). Pirmo tipo cukrinio diabeto ligos pradžia staigi. Liga susergama, kai dėl įvairių veiksnių yra pažeidžiamos kasos Langerhanso salelių beta ląstelės – jų žūsta apie 90 proc. (WHO, 1999), tai dar vadinama autoimuniniu diabetu – nustatomi salelių ir (arba) insulino antikūnai (ADA, 2014).
Šio cukrinio diabeto formoje beta ląstelių ardymas gali būti spartus ir lėtas. Sparčiai beta ląstelės ardomos dėl įvairių priežasčių ir dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, lėtas – dažniausiai suaugusiems. Pirmojo tipo CD dažniausiai diagnozuojamas kūdikiams. Amžius iki kada gali būti diagnozuojamas CD įvairiose literatūros šaltiniuose išsiskiria. Autoriai 2004 m. straipsniuose teigia, kad pirmo tipo CD diagnozuojamas iki 40 m. amžiaus (Danytė ir kt., 2004), o Amerikos diabeto asociacijos 2014 m. publikacijoje pavyko rasti, kad šio tipo CD gali būti diagnozuojamas ir 8-9 dešimtmetyje. Etiologija dažnai lieka neaiški. Ligą gali lemti genetinis veiksnys, įgimti sindromai, difuzinis kasos pažeidimas, įgimta raudoniukė, citomegalo virusas, įvairūs infekcijos sukėlėjai, trauma, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis ar vaistų poveikis po gydymo (WHO, 1999; ADA, 2014).
1.1.2. Antro tipo cukrinis diabetas
Antro tipo CD sergama 80-95 proc. visų sergančiųjų CD, naujausioje literatūroje teigiama, kad šis skaičius yra 90-95 proc. Antro tipo CD yra heterogeninis sutrikimas, šiam sutrikimui esant 25-85 proc. sergančiųjų būdingas atsparumas insulinui kepenyse (Reaven, 1988), raumenyse, sutrikusi insulino sekrecija kasos beta ląstelėse (DeFronzo, 1997; Sanghami, 2013). Ši diabeto forma dažniausiai lieka nediagnozuojama daugelį metų, nes hiperglikemija vystosi palaipsniui ir ankstesniuose etapuose dažniausiai yra sunkiai pastebima ir neatskiriama, jog tai klasikiniai diabeto simptomai (ADA, 2014). Antro tipo CD klinikiniai požymiai atsiranda vėliau, nes pradžioje išryškėja organizmo atsparumas insulinui (Haring et al., 1993; Gadsby, 2002). Šio tipo CD priežasčių yra daug ir įvairių. Dauguma šių pacientų turi nutukimą, kuris lemia tam tikrą atsparumą insulinui. Turint šį diabeto tipą ketoacidozė retai įvyksta spontaniškai, ji dažniausiai atsiranda kaip kitos ligos priežastis, pavyzdžiui infekcijos, streso. Šiems pacientams insulino sekrecija yra sutrikusi, todėl ne visada užtenka kompensuoti atsparumą insulinui. Atsparumas insulinui gali pagerėti taikant farmakologinį gydymą ar žmogui sumažinus kūno svorį (Sanghami, 2013).
Ši forma labiau siejama su genetine, nei autoimunine sistema, kaip pirmo tipo cukrinio diabeto atvejais. Antro tipo CD susirgimų atvejų daugėja žmonėms senstant ir dėl nutukimo bei mažo fizinio aktyvumo. Ši forma labiau būdinga moteriškai lyčiai bei asmenims, sergantiems hipertenzija ar dislipidemija (ADA, 2014).
1.1.3. Kiti specifiniai cukrinio diabeto tipai
Šią CD formą sudaro 1-5 proc. visų sergančiųjų CD. Šis CD tipas ypatingas tuo, kad diabeto priežastys yra žinomos, paprastai tai būna beta ląstelių funkcijos vieno geno defektas, dar kitaip vadinamas MODY CD – suaugusiųjų 2 tipo CD jauniems žmonėms. Liga pasireiškia vaikams ir jauno amžiaus žmonėms iki 25 m. amžiaus, ligos požymiai tokie patys kaip 2 tipo CD. Kitos specifinio CD susirgimų priežastys gali būti kasos pakenkimas po operacijų ar kitų susirgimų, endokrinologinės patologijos, vaistų ar infekcijų poveikis. Šis tipas susijęs su minimaliu insulino sekrecijos sutrikimu (Butnorienė, 2011).
Kita specifinio CD forma gali būti – naujagimio diabetas. Ši forma diagnozuojama kūdikiams per pirmus 6 mėnesius. Jei autoimuninė sistema nėra būdinga 1 tipo CD vadinasi diagnozuojamas naujagimių diabetas. Ši forma gali būti laikina arba nuolatinė. Dažniausiai genetinis defektas sukelia trumpalaikę ligą, o nuolatinis naujagimių CD dažniausiai yra geno, koduojančio beta ląstelių kanalą, defektas (WHO, 1999; Craig, 2006).
1.1.4. Nėščiųjų (gestacinis) diabetas
Daugelį metų nėščiųjų diabetu buvo vadinamas gliukozės netoleravimas nėštumo metu. Dažniausiai ši diabeto forma išnyksta, kai moteris pagimdo kūdikį, tačiau pastaraisiais metais dažnai pasitaiko, kad nėštumo metu išryškėja, kad moteris jau kurį laiką serga 2 tipo CD. Nėštumo metu įvykęs paūmėjimas lemia padidėjusį sergančiųjų 2 tipo CD skaičių. Tarptautinės diabeto asociacijos, Amerikos diabeto asociacijos ir Nėštumo studijų grupės 2008-2009 metais atliktose studijose teigiama, kad vidutiniškai 7 proc. moterų, kurioms buvo diagnozuotas CD nėštumo metu, buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos sergančiųjų skaičius pasiskirsto nuo 1 iki 14 proc. ištyrus daugiau nei 200 tūkst. susirgusiųjų diabetu per metus (ADA, 2011).
1.2. Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
PSO duomenimis 2010 m. 347 mln. žmonių sirgo CD, Tarptautinė diabeto federacija nurodo, kad 2013 m. CD nustatytas 382 mln. žmonių (IDF, 2014). Per metus dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje 2013 m. mirė 5,1 mln. žmonių, kai tuo tarpu 2004 m. mirčių buvo 3,4 mln. (Wild et al., 2004). PSO duomenimis daugiau nei 80 proc. mirčių, dėl CD patiria šalys, kuriose žmonės gauna mažas ar vidutines pajamas, nei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (Mathers et al., 2006). Kiekvienais metais žmonių, sergančiųjų 2 tipo CD, skaičius didėja, o 2013 m. buvo diagnozuoti daugiau nei 79 tūkst. atvejų vaikams, susirgusiems 1 tipo CD ir 21 mln. kūdikių. PSO organizacijos 2011 m. ataskaitoje teigiama, kad 2030 metais mirčių dėl CD padidės dvigubai, lyginant su 2005 m. duomenimis (WHO, 2011). Tarptautinė diabeto federacija teigia, kad 2035 metais diabetas bus diagnozuotas 592 mln. žmonių (Danaei, 2011).
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Sveikatos informacijos centro 2013 m. išleistame leidinyje nurodyta, kad vaikams iki 17 metų CD diagnozuota 11 atvejų 2009 metais, 12 atvejų – 2010 metais , 13 atvejų – 2011 metais ir 14 atvejų 2012 metais 10 tūkst. gyventojų. Kurio tipo cukrinis diabetas diagnozuotas nėra nurodoma (HI, 2013). Suaugusiesiems nuo 18 metų amžiaus 2009 metais buvo diagnozuotas 281 CD susirgimo atvejis, 2010 m. – 300, 2011 m. – 340, o 2012 m. – 374 susirgimo atvejai 10 tūkst. gyventojų. Dėl jau minėtų priežasčių – mažo fizinio aktyvumo, antsvorio, lėtinių ligų CD diagnozuojamas vis dažniau. Jungtinėse Amerikos valstijose 2010 metais buvo diagnozuoti nauji 1,9 mln. CD atvejų žmonėms, vyresniems nei 20 metų (DDT, 2011). Amerikos diabeto asociacijos duomenimis 2011 m. JAV CD buvo diagnozuotas 18,8 mln. žmonių (DDT, 2011). Lietuvos diabeto asociacijos 2013 metų duomenimis Lietuvoje yra 246 tūkstančiai diabetu sergančių žmonių. Kaip minėta anksčiau, CD nėra diagnozuojamas anksti, tad
Lietuvoje yra 84 tūkst. žmonių, kuriems liga dar nediagnozuota, tuo tarpu JAV šis skaičius yra 7 mln. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis Kinijoje 2013 m. CD sirgo 98,4 mln. žmonių, Indijoje – 65,1 mln. Jungtinės Amerikos valstijos yra trečia šalis pagal CD susirgimų skaičių – 24,4 mln. Pagal sergančiųjų skaičių į šalių dešimtuką patenka Brazilija (11,9 mln.), Rusija (10,9 mln.), Meksika (8,7 mln.), Indonezija (8,5 mln.), Vokietija (7,6 mln.), Egiptas (7,5 mln.), Japonija (7,2 mln.). Šiame sąraše Lietuva užima 134 vietą (IDF, 2014).
CD – visą gyvenimą trunkantis susirgimas, dėl kurio sergantysis privalo pakeisti savo gyvenimo būdą – keisti mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, atsisakyti žalingų įpročių. Susirgusiam CD žmogui yra didelis iššūkis įgyvendinti pokyčius, tad tam reikalingos žinios (Taylor et al., 2008).
Gyvenimo kokybę (GK) vertinti yra svarbu, nes atsiradusios lėtinės komplikacijos, fizinės sveikatos pablogėjimas, darbingumo sumažėjimas ar jo netekimas keičia socialinę adaptaciją, blogina GK (Thommasen et al., 2006), todėl svarbu išsiaiškinti, šių veiksnių įtaką GK (Visockienė ir kt., 2004).
1.3. Diabetinė pėda
Viena iš pagrindinių CD komplikacijų yra diabetinės pėdos sindromas. Lietuvoje kas metus 1000-1200 sergančiųjų CD diagnozuojama diabetinė pėda. Pasaulyje ši problema diagnozuojama 5 proc. visų sergančiųjų CD, o pėdos išopėjimų per visą sirgimo laiką atsiranda 15 proc. sergančiųjų. Diabetinės pėdos komplikacijos yra pėdų opos, infekcija ir amputacija. Pėdų pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sergantieji CD yra hospitalizuojami, o 70-85 proc. amputacijų yra atliekamos dėl opų pėdose, kurias sąlygoja CD, o atsiradus pėdos opai, galūnės amputacijos tikimybė padidėja nuo 8 iki 15 kartų (Boulton, 1996; Carrington et al., 2001; Cavanagh, 2001; Isevičienė ir kt., 2009).
Diabetinės pėdos simptomai (Isevičienė ir kt., 2009):
skausmo jutimo sutrikimas kojose;
sutrikusi kraujotaka kojose;
nepakankamas pėdų aprūpinimas krauju;
sulėtėjęs žaizdų gijimas;
odos pažeidimai, nuospaudos, sukietėjęs epidermis, pūliniai, uždėgimai;
deformuoti pėdos kaulai.
Sergant CD pėdos raumenų atrofija lemia pėdos skliauto struktūros kitimą ir kojų pirštų deformacijos atsiradimą. CD sergančių žmonių pėdos raumenų atrofija yra diabetinės neuropatijos rezultatas (Andersen et al., 1999).
Jau nuo 1989 m. įvairiuose straipsniuose rašoma, kad sergant CD yra pastebima priekinio blauzdos raumens, dvilypio blauzdos raumens šoninės galvos, vidinių pėdos raumenų atrofija ir silpnumas. Šie nuokrypiai nuo normos lemia biomechaninių savybių kaitą pėdoje bei judesių kitimą čiurnos sąnaryje, tuo pačiu kinta pėdos forma (Andersen et al., 2004; Andersen, 2012; Bokan, 2011). Nagrinėjant pėdos anatomiją žinome, kad pėdą sudaro išilginis ir skersinis skliautai. Skliautų stabilumą išlaiko pėdų kaulai, raiščiai ir raumenys. Raumenys šį stabilumą užtikrina 80 proc. Todėl dėl motorinių nervinių skaidulų sutrikimų vystosi sergančiųjų CD pėdos raumenų atrofija, silpnumas. Dėl šių nukrypimų nuo normos išsivysto lenkiamoji pėdos pirštų deformacija, dar kitaip vadinama „plaktukinė“ pėdų forma. Ši deformacija stebima 32-46 proc. sergantiems CD ligonių (Smith, 1997). Visų pirma atsikiša padikaulių galvutės, pėdos pirštai įgauna „plaktukinių“ pirštų formą, vėliau išsivysto pirštams būdingas požymis – hiperekstenzija padiniuose pirštų sąnariuose ir hiperfleksija kojų pirštų sąnariuose – dažniausiai ši deformacija pakenkia II-III-IV pirštų sąnarius (Van Schie, 2004). Kaip minėta anksčiau, pagrindinė plaktukinių pirtšų deformacijos atsiradimo priežastis yra lenkiamųjų ir tiesiamųjų pėdos raumenų disbalansas (Danilevičius ir kt., 1994) bei šių raumenų pusiausvyros sutrikimas. Esant šiems sutrikimams padidėja spaudimas atipinėse pėdų vietose, tuo padidina opų atsiradimo riziką pėdose (Caselli et al., 2002).
Dar viena, galima pėdos deformacija sergant CD yra įgaubta pėda. Šios rūšies deformacijai būdinga priekinės pėdos dalies nusileidimas ir kulno traukimas į viršų. Kinta pėdos skliautai: išilginis pėdos skliautas didėja, o skersinis – mažėja. Pėda remiamasi į žemę padikaulių galvutėmis ir kulno sritimi (Van Schie, 2004), kai sveika pėda paprastai užpakalyje remiasi kulnakaulio gumburu, o priekyje – kojos nykščio ir mažylio pirštų padikaulių galvomis. Šią sutrikusią pėdos atramą lemia pėdų pirštuose vyraujantis tiesimas, nes sausgyslės ir raumenys, atliekantys pirštų tiesimą, yra įtempti, o šeiviniai ir pėdą tiesiantys raumenys yra nusilpę. Dėl spaudimo į atipines pėdų vietas susidaro sustorėjusi oda, skausmingos nuospaudos, dėl to kinta sergančiųjų eisena (Van Schie, 2004; Burns et al., 2005). Daugelis autorių, atlikdami savo tyrimus, lygina sveikų asmenų ir turinčių įgaubtos pėdos deformaciją spaudimą pėdose. Nustatyta, kad žmonėms, kuriems yra įgaubtos pėdos deformacija, spaudimas atipinėse pėdos vietose yra padidėjęs tiek priekinėje, tiek užpakalinėje pėdos dalyje (Kranicz et al., 1998; Pirani et al., 2009; Smith et al., 2014; Harmer et al., 2013).
1.3.1. Diabetinės pėdos gydymas, profilaktika, priežiūra
Pagrindinis diabetinės pėdos gydymo tikslas – išsaugoti galūnę bei išgelbėti sergančiojo gyvybę išplitus infekcijai (Petrėtis ir kt., 2003). Diabetinės pėdos deformacijos gydymas išsiskiria į dvi dalis – konservatyvus ir chirurginis. Chirurginio gydymo metodų naudojimas, sergantiems CD yra
ribotas, nes galimos pooperacinės komplikacijos (Vanlerberghe et al., 2013). Daugelis autorių pritaria, kad gydymas turi būti konservatyvus – kineziterapija, fizioterapinės procedūros, elektrostimuliacija, masažas (Resch, 2004).
Lietuvos mokslininkai teigia, kad diabetinę pėdą, visų pirma, reikia gydyti taikant glikemijos kontrolę, o prasidėjus infekcijai taikyti antibakterinį gydymą. Jeigu išplinta infekcija, prasideda sepsis, gelbstint sergančiojo gyvybę, atliekama chirurginė operacija – galūnė amputuojama. Taip pat yra naudojama infekuotos diabetinės pėdos drenavimas, plovimas, negyvybingo audinio šalinimas, hiperbarinė oksigenoterapija (Petrėtis ir kt., 2003).
Tarptautinė diabeto federacija teigia, kad griežta diabeto kontrolė ir tinkamas diabetinės pėdos gydymas padeda išvengti 45-85 proc. visų amputacijų (IDF, 2014). Rekomenduojama, kad sveikatos priežiūros specialistai sergančiuosius CD mokytų kuo anksčiau nustatyti pažeidimą kojose, anksti suprasti ligos simptomus ir nustatyti infekciją, laiku kreiptis į specialistus (Pataky et al., 2010; Chin et al., 2013).
Profilaktiškai rekomenduojama kiekvieną dieną apžiūrėti kojas, patikrinti ar nėra įdrėskimų, įpjovimų, sumušimų, pūslių, patinimų, spalvos pokyčių, atvirų skaudančių vietų, nes dėl sutrikusio skausmo pojūčio pažeidimas gali būti, bet pats žmogus nejaučia. Sergantysis CD visada turi saugotis, jog nesusižeistų pėdų, mūvėti tinkamą avalynę – tiek namuose, tiek lauke, privalo vengti vaikščioti basomis, vengti avalynės smailiais galais, aukštais kulnais, aštriais dirželiais. Sergantieji CD turi mūvėti ne per ankštas medvilnines ar vilnones kojines, ne užveržiančia kojų pakulne, taip pat privalo kojas plauti muilu kiekvieną dieną, rūpestingai išvalyti tarpupirščius, nusausinti pėdas, odą minkštinti aliejumi ar kremu, o sustorėjusią kietą pėdų odą kiekvieną dieną tepti specialiu tepalu (Kaitlin et al., 2013; Chagas et al., 2013; Dunbar et al., 2013).
Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje yra patvirtinusi diabetinės pėdos gydymo rekomendacijas. Sergantieji CD privalo (SAM, 2005):
kiekvieną dieną prausdamiesi apžiūrėti savo pėdas. Jei tai sunku, reikėtų naudotis veidrodžiu arba paprašyti pagalbos artimiausių žmonių;
plauti pėdas šiltu (37°C) tekančiu vandeniu su muilu;
prieš plaunant pėdas reikia išmatuoti termometru vandens temperatūrą;
rūpintis, kad pėdos visada būtų švarios ir sausos, ypač tarpupirščiai;
nenaudoti pėdų priežiūrai aštrių įrankių, elektros prietaisų ar cheminių priemonių;
nagų rekomenduojama nekirpti, o trumpinti tik dilde;
odos kietumus bei nuospaudas šalinti tik pemza;
jei oda pernelyg sausa, vartoti drėkinamuosius kremus;
nevartoti dirginančių kremų ar nuospaudas šalinančių priemonių;
kasdien keisti puskojines (jos turi būti iš medvilnės arba vilnos), pėdkelnes ar kojines;
niekuomet nevaikščioti basomis (ypač paplūdimyje);
nešildyti pėdų vandens pūsle ar elektros šildykle – geriau dėvėti šiltas puskojines;
visada patikrinti ar bate nėra svetimkūnių, patikrinti vidinę batų įklotę, kad nebūtų susirangiusi;
avėti tik minkštais, patogiais, plačiais ir gerai prie pėdos pritaikytais batais.
Kaip minėta anksčiau, daugelis autorių pripažįsta, kad sergantieji CD privalo užsiimti fizine veikla. Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti lauke, vaikščioti, lankyti kineziterapijos užsiėmimus (Metelko et al., 2013).
1.4. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybė
PSO gyvenimo kokybės apibrėžimas, kuris yra patvirtintas 1993 m., teigia, kad gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas, kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais (Kalėdienė ir kt., 1999), taip pat tai kompleksinis reiškinys, apimantis individo fizinę sveikatą, dvasinę, psichologinę būseną, nepriklausomybės .poreikį, asmeninius įsitikinimus ir aplinką (WHO, 1993). Gyvenimo kokybė priklauso nuo kultūros, kurioje individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų (Kalėdienė, 1999). Alison J. Carr ir kt. 2001 m. teigia, kad gyvenimo kokybė yra platesnė sąvoka ir yra susijusi su ligos ar negalios, trikdančios gyvenimą, nebuvimu, gebėjimais atlikti kasdieninius darbus ir kokybišką bei visavertį vaidmenį gyvenime.
Daugelis autorių nagrinėja CD įtaką gyvenimo kokybei ir teigia, kad gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių yra daug – socialinis, kultūrinis klimatas darbo ir namų aplinkoje, santykiai su aplinkiniais, gyvenimo ir darbo sąlygos, gaunamos pajamos – finansinė situacija, užimtumtas, gyvenimas šeimoje, sveikata, gyvenimo būdas (Zulian et al., 2013).
1.4.1. Amžiaus ir gyvenimo kokybės sąsajos žmonėms, sergantiems cukriniu
diabetu
Autoriai dažnai nagrinėja GK skirtumus, sergantiems CD, amžiaus aspektu, tačiau nuomonės išsiskiria. Yra manoma, kad senėjimas yra susijęs su bloga nuotaika, blogesne fizine, socialine,
emocine sveikata (Ryff et al., 1995). Tačiau daugelis autorių teigia priešingai, vyresnio amžiaus žmonės nėra nelaimingi, liūdni ir amžius ne kliūtis jaustis gerai (Brandstadter et al., 1994; Carstensen et al., 1994; Mroczek et al., 1998; Naughton et al., 2014), taip pat yra pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės sugeba reguliuoti savo emocijas. Jungtinėje Karalystėje 2008 m. atlikto tyrimo metu teigiama, kad dauguma senyvo amžiaus žmonių teigiamai vertina savo socialinius ryšius, sveikatą, materialinę ir socialinę padėtį. Prisitaikymas prie esamos situacijos ir atsparumas aplinkos sąlygoms turi įtakos gyvenimo kokybei. Šių autorių nuomone GK senyvame amžiuje didžiausia dalimi nulemia demencija ir depresija, tad pats senėjimas neturi neigiamos įtakos GK (Netuveli, 2008). Izraelio ir Vokietijos mokslininkų 2006 m. atliktuose tyrimuose nustatyta, kad moterys, sergančios CD, gyvenimo kokybę vertina mažesniais balais nei vyrai, jaunesni sergantieji GK vertina kur kas geriau, nei vyresni virš 50 m. amžiaus žmonės, didesnias pajamas gaunantys tiriamieji GK vertina geriau, nei mažas pajamas gaunantys žmonės, sergantys CD (Eljedi et al., 2006). Ispanijoje, Irane ir kitose šalyse atliktuose tyrimuose nustatyta, jog nutukusios, vyresnio amžiaus moterys ir vyrai neigiamai vertina GK, susijusią su sveikata (Redekop et al., 2002; Aghamollaei et al., 2003; Banegas et al., 2007). Turkijoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtino ankstesnių autorių duomenis, kad GK geriau vertina jaunesni nei 40 metų amžiaus susituokę ir gyvenantys šeimoje vyrai (Akinci et al., 2008). Jungtinėse Amerikos valstijose atlikto tyrimo duomenys teigia, kad GK ir diabetas yra susijęs su vyresniu amžiumi (Brown et al., 2004). Sergančiųjų amžius turi įtakos GK, tai patvirtina ir Estijoje atlikti tyrimai (Kalda et al., 2008).
1.4.2. Kojų opų, diabetinės pėdos ir gyvenimo kokybės sąsajos žmonėms,
sergantiems CD
Norvegijoje, naudojant SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną buvo tiriama socialinių faktorių įtaka sergančių CD žmonių gyvenimo kokybei. Pastebėta, kad sergantieji, kurie turėjo kojų opas linkę būti vieniši (Ribu et al., 2007). Kitų autorių nuomone, diabetinę pėdą turi daugiau vyrų, vyresnio amžiaus, vienišų žmonių, taip pat žemesnio išsilavinimo ar bedarbių. Diabetinę pėdą turinčių asmenų KMI vidutiniškai 28kg/m2, kai tuo tarpu sergančiųjų CD, bet neturinčių diabetinės pėdos, KMI buvo 27 kg/m2, sveikų grupėje – 25 kg/m2 (Redekop et al., 2002; Rejeski et al., 2006). Vokietijoje dėl diabetinės pėdos sindromo kasmet atliekama apie 22 000 amputacijų (Simson et al., 2008).
1.4.3. Socialinė padėtis, uždarbis ir gyvenimo kokybė
Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad sergantys 2-ojo tipo CD GK žemesniais balais vertina blogesnės socialinės padėties, mažas pajamas gaunantys, mažesnio išsilavinimo ir blogesnės fizinės sveikatos žmonės (Redekop et al., 2002; Rejeski et al., 2006). Jau 1997 m. mokslininkai rašė, kad mažos pajamos, žemesnis išsilavinimo lygis, mažas fizinis aktyvumas lemia mažesnį sergančiųjų CD GK vertinimą (Glasgow et al., 1997). Dauguma tyrėjų patvirtina, kad sergančiųjų lytis, šeimyninė padėtis, socialinis statusas nulemia GK vertinimą. Yra įrodyta, kad moterys, vieniši asmenys GK vertina žemesniais balais nei vyrai (Redekop et al., 2002; Koopmanschap, 2002; Mata Cases et al., 2003; H. Sakamaki et al., 2006).
1.4.4. Nutukimo ir gyvenimo kokybės sąsajos
Dauguma autorių teigia, kad nutukimas yra susijęs su prastesniu GK vertinimu (Grandy et al., 2008; Ucan et al., 2010; Green et al., 2011; Green et al., 2012). Pagal PSO, nutukimas yra tada, kai KMI didesnis nei 25 kg/m2. Nutukimas susijęs su kitų ligų atsiradimu ir gyvenimo trukmės mažėjimu (WHO, 2003). Įvairiuose tyrimuose, atliktuose Jungtinėse Amerikos valstijose, Estijoje, Indijoje, Vokietijoje teigiama, kad nutukimas sukelia fizinių, psichologinių problemų: daugiau sveriantys žmonės nepasitiki savimi, serga depresija, sutrinka fizinė veikla. Sergančiuosius CD ir turinčius viršsvorį dažnai vargina kojų, nugaros skausmai, gausus prakaitavimas, šie žmonės blogiau vertina savo GK nei normalaus kūno svorio asmenys (Jia et al., 2005; Valensi et al., 2005; Maciejewski et al., 2005; Rejeski et al., 2006; IDF, 2014).
1.4.5. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu emocinė būsena
Cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos yra susijusios ne tik su fizine sveikata, bet ir psichoemocinėmis problemomis (Moussavi, 2007). Dažniausias sutrikimas, sergantiems CD, yra depresija (Thomas et al., 2003; Bisschop et al., 2004; DHHS, 2005; Moussavi et al., 2007; Egede, 2007), kuri retai diagnozuojama ir gydoma. CD sergančiųjų žmonių depresijos ir nerimo būsena yra daug dažnesnė negu bendrai tarp gyventojų, ypač tarp žemesnės socialinės padėties asmenų (Thomas et al., 2003; Aarts et al., 2009; Weisserberg-Benchell et al., 2009). Atsiradusi depresija blogina gydymo režimą, funkcinį pajėgumą, didina išlaidas, skirtas sveikatos priežiūrai (Von Korff, 2005). Pasaulyje atliktų tyrimų, vertinusių CD sergančių žmonių sąsajas su depresija, yra daug. Pastebėta, kad
CD sergantys žmonės serga depresija daug dažniau, nei sveiki žmonės (Paile-Hyvarinen et al., 2007; Nichols et al., 2007) ir depresijos lygį didina su sveikata susijusios komplikacijos (Knol et al., 2007). Daugelio autorių duomenimis, depresija pasireiškia labiau moterims, nei vyrams (Goldney et al., 2004) ir nutukimas bei depresija tarpusavyje koreliuoja (Khamseh et al., 2007). Depresijos dažnis nepriklauso nuo fizinės simptomatikos, nes po atliktų diabetinės pėdos gydymų daugumai sergančiųjų savijauta pagerėjo, o nerimo ir depresijos vertinimas prieš ir po gydymo beveik nesiskyrė (Simson et al., 2008).
1.4.6. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybės tyrimo metodai
Apie GK ir cukrinio diabeto sąsajas pirmi tyrimai atlikti jau 1979 metais (Deckert et al., 1979), tačiau plačiau apie tai pradėta kalbėti nuo 1990 m. (Wandell, 2005). Lietuvos mokslininkai teigia, kad norint įvertinti sergančiojo GK reikia įvertinti šiuos komponentus: fizinę būklę, kuri apima gerą savijautą, žvalumą ir diskomfortą, kurį sukelia liga; psichologinę būseną – nerimo, depresijos buvimą ar nebuvimą, teigiamas ar neigiamas emocijas, socialinę padėtį; bendravimą ir kasdieninę veiklą (Furmonavičius, 2004).
Norint įvertinti GK galima rasti daug ir įvairių klausimynų. Vieni yra bendriniai, kurie tinka vertinti bet kokia liga sergančių žmonių GK, kiti specifiniai – klausimynai, pritaikyti konkrečia liga sergančių ar problema besiskundžiančių asmenų GK vertinimui. Dažniausiai yra naudojami SF-36 ir EQ–5D klausimynai. Skandinavijos šalyse 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad bendriniai naudojami klausimynai yra SF-20, SF-36, Notingemo sveikatos anketa (Notthingham Health Profile), Gioteburgo gyvenimo kokybės klausimynas (Göteborg Quality of Life Instrument), Švedijos sveikatos sąsajos su gyvenimo kokybe klausimynas (The Swedish Health – Related Quality of Life Survey) (Levterova et al., 2013). Kituose literatūros šaltiniuose galima rasti, kad taip pat naudojama Ligos poveikio anketa (Sickness Impact Profile), Funkcinis gyvenimo indeksas (Functional Living Index) (Catalano et al., 2004; Gotoh, 2007), Pasaulio sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas (World Health Organization quality of Life) (WHO, 1996). Specifiniai, sergančiųjų CD, klausimynai dažniausiai naudojami šie: GK vertinimas esant diabetinei neuropatijai (Diabetic Neuropathy Quality of Life Questionnaire) (Vinik et al., 2008; Smith et al., 2012), GK priklausomybė nuo diabeto lygio (Audit of Diabetes Dependent Quality of Life) (Clifford et al., 2013), retai naudojamas Žinių apie diabetą vertinimas (Audit of Diabetes Knowledge) (Speight et al., 2001). Specifinių ligos vertinimo klausimynų tikslas – stebėti gydymo efektyvumą, ligos eigą ir simptomų išraiškas (Speight et al., 2000).
Kaip minėta anksčiau, dažniausiai GK vertinama SF-36 klausimynu – „Medicininių baigčių studijos trumpoji anketa – 36“ (Medical Outcomes Study Short Form – 36) (Furmonavičius, 2004). Šis klausimynas yra kokybinis ir jį sudaro 36 klausimai aštuoniose gyvenimo kokybės srityse (Ware et al., 2000; Korytkowski et al., 2013):
1) fizinė veikla vertinama 10-čia klausimų (3 a – 3 j). Ši sritis atspindi energingumą, fizinį pajėgumą, lipimą laiptais, ėjimą, daiktų kėlimą, pasilenkimą, klaupimąsi bei savarankiškumą;
2) aktyvumo apribojimas dėl fizinių problemų, vertinami 4 klausimais (4 a – 4 d,). Klausimai apibūdina įprastinės ar kitos veiklos apimties ir trukmės ribojimą;
3) kūno skausmas vertintas pagal atsakymus į anketos 7 ir 8 klausimus apie skausmo stiprumą ir skausmo poveikį kasdienei veiklai;
4) gyvybingumas vertinamas pagal atsakymus į 4 klausimus (9 a – 9 i), apibūdinančius energingumą, nuovargį;
5) socialinės veiklos sritis vertinta pagal atsakymus į 6 ir 10 klausimus apie visuomeninę veiklą, socialinę padėtį;
6) bendra žmogaus organizmo sveikatos būklė vertinima pagal 5 klausimų atsakymus (1, 11 a – 11 d), šiais klausimais tiriamasis įvertina savo sveikatą;
7) emocinė būklė vertinama pagal atsakymus į 5 a – 5 c klausimus. Šie atsakymai nurodo emocinių problemų įtaką gyvenimo kokybei;
8) psichikos sveikata ir veiklos apribojimas dėl psichologinių problemų vertinamas pagal 5 klausimus (9 b, 9 c, 9 d, 9 f, 9 h). Klausimai susiję su nerimu, bloga nuotaika, depresija.
SF-36 klausimyno atsakymai gali svyruoti nuo 0 iki 100 balų. Kuo didesnis skaičius – tuo žmogus geriau vertina savo gyvenimo kokybę (Ware et al., 2000).
Dar vienas, dažnai naudojamas klausimynas, vertinant CD sergančių žmonių GK yra EQ-5D klausimynas – „Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė 5 aspektais“ (Furmonavičius, 2004). Šis klausimynas EuroQoL mokslininkų sukurtas 1987 m. (Rabin, 2001). Įvairių autorių nuomone klausimynas apima pagrindinius GK komponentus: fizinę būklę, socialinę bei psichologinę būseną (Redekop et al., 2002).
EQ-5D klausimyne tiriamieji turi atsakyti į penkių sričių klausimus. Šios sritys apima judrumo, savęs priežiūros, įprastinės veiklos, skausmo/diskomforto, nerimo/depresijos vertinimą. Tiriamieji iš trijų galimų variantų kiekvienam klausimui turi pasirinkti vieną. Analizei, EQ-5D rezultatas matematiškai konvertuojamas į EQ-5D indeksą, didesnis EQ-5D indekso balas rodo geresnę funkciją ar gyvenimo kokybę (Lin et al., 2012).
Klausimynas EQ-5D yra paprastas, jo patikimumas, stabilumas, jautrumas yra įrodytas. Šį klausimyną nesudėtinga interpretuoti, o galimybė gyvenimo kokybę išreikšti indeksu atveria dideles perspektyvas, naudojant atliekamuose tyrimuose (Gutacker et al., 2013).
Gyvenimo kokybės tyrimus svarbu atlikinėti, nes jie suteikia reikiamos, tikslingos informacijos apie žmonių sveikatą, padeda įvertinti parinkto gydymo efektyvumą, nustatyti gyvenimo kokybę nulemiančius veiksnius, taip pat, skatina rengti profilaktines gyvenimo kokybės gerinimo priemones, spręsti su gyvenimo kokybe susijusias problemas.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir kontingento charakteristika
Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą NR. BEC-KS (M)-85 tyrimas atliktas 2013-2014 mėnesiais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, Endokrinologijos skyriuje. Tyrimo pradžioje atliktas bandomasis tyrimas, apklausta 20 žmonių, sergančių CD, neaiškūs klausimai pakeisti arba pakoreguoti. Taikytas patogiosios atrankos metodas – anoniminiu būdu apklausti žmonės, kurie stacionarizuoti Endokrinologijos skyriuje apklausos vykdymo laikotarpiu. Tyrimo metu buvo išdalintos 367 anketos, dėl anketų nepilno, neteisingo pildymo arba anketų negrąžinimo tyrime dalyvavo 335 respondentai, kuriems diagnozuotas CD. Iš jų 165 vyrai, 170 moterų. Tiriamųjų amžius 51,04±0,87m., jauniausias – 18 m., vyriausias – 81 m. Šešiasdešimt devyniems apklaustiesiems diagnozuota diabetinė pėda – 28 vyrams ir 41 moteriai. Jų amžius 52,45±14,64 (vidurkis±SEM), jauniausias žmogus, kuriam diagnozuota diabetinė pėda – 32 m., vyriausias – 81 m. CD sergamumo trukmė buvo nuo ką tik diagnozuoto iki 30 metų ir daugiau. Lyginant sveikatos būklę, atsižvelgiant į ligos trukmę, sergantieji suskirstyti į penkias grupes:
1 grupė – sergantieji mažiau nei 5 m., 65 tiriamieji; 2 grupė – sergantieji 5-10 m., 77 tiriamieji;
3 grupė – sergantieji 10-15 m., 78 tiriamieji; 4 grupė – sergantieji 15-25 m., 72 tiriamieji;
5 grupė – sergantieji 25 metus ir daugiau, 43 tiriamieji.
Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų duomenimis pagal imties tūrio skaičiuokles apskaičiuotas imties tūris. Į Kauno klinikas 2010 m. CD sergančių žmonių stacionarizuota – 1466, 2011 m. – 1378, 2012 m. – 1460. Vadovaujantis specialiomis skaičiuoklėmis gauta, kad imties tūris turi būti 312 tiriamųjų.
2.2. Tyrimo metodika
Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimui atlikti parengta anketa (žr. priedus). Anketą sudaro keturios dalys:
I dalį sudarė bendri klausimai apie tiriamuosius: lytis, amžius, gyvenimo vieta, ligos trukmė, gydymo būdas, išsilavinimas.
II dalis – klausimai apie diabetinę pėdą, diabetinės pėdos priežiūrą, diabeto mokyklos, bei diabetinės pėdos priežiūros kabinetų reikalingumą.
III dalis – vertinama sveikatos būklė penkiose srityse naudojant standartizuotą EQ-5D modelį, kurio tikslas įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Šis modelis susijęs su 5 gyvybinės veiklos funkcijomis – judėjimu, savęs apsirūpinimu, kasdienine veikla, skausmu, nepatogumais, nerimu, depresija. Tiriamajam užduoti 5 klausimai, susiję su gyvybinės veiklos funkcija. Kiekvienai funkcijai apibūdinti duoti trys galimi variantai – neturiu problemų, turiu nedidelių problemų, turiu didelių problemų (judėjimas, savęs apsirūpinimas, kasdieninė veikla) ir nejaučiu, jaučiu silpną, jaučiu stiprų (skausmas / diskomfortas, nerimas / depresija).
IV dalis – gyvenimo kokybės vertinimas SF-36 klausimynu. Naudojant šį klausimyną vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Šis klausimynas yra kokybinis ir jį sudaro 36 klausimai aštuoniose gyvenimo kokybės srityse (1 pav.).
1 pav. SF-36 klausimyno schema SF-36 klausimyno schema
Klausimų
skaičius Fizinė sveikata Psichinė sveikata
Klausimų skaičius
10 Fizinis aktyvumas Emocinė būklė 5
Žmogaus gebėjimas atlikti kasdieninę veiklą
Įvairios psichologinės būsenos, ypač nerimas ir depresija 4 Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų 3
Fizinių veiksnių įtaka darbui ir kitai veiklai
Emocinių veiksnių įtaką darbui ir kitai veiklai
2 Skausmas Socialinė funkcija 2
Skausmo trukmė, intensyvumas, įtaka kasdieninei veiklai
Sveikatos ir emocinių problemų įtaka bendravimui su aplinkiniais
5 Bendras sveikatos vertinimas Energingumas / nuovargis 4
Paciento savo sveikatos vertinimas Energijos, žvalumo ir nuovargio lygmuo
2.3. Duomenų analizė
Tyrimo duomenys analizuoti naudojant „MS Excel 2010“ ir „IBM SPSS Statistics 21“ statistinę programą. Gautiems duomenims apibūdinti naudojami aprašomosios statistikos metodai. Tolydieji rodikliai pateikiami aritmetinis vidurkis ± standartinė vidurkio įverčio paklaida (SEM), minimali ir maksimali reikšmės. Statistiniam duomenų apdorojimui naudojami neparametriniai kriterijai: dviejų grupių palyginime – Mano-Vitnio ir Chi-kvadrato testai, daugiau nei 2 grupių palyginimui – Kruskal-Voliso tesas. Kategorinių duomenų dažnis vertintas absoliučiais skaičiais ir procentais. Rezultatai statistiškai reikšmingi, esant klaidos tikimybei p < 0,05.
2.4. Tyrimo etika
Tyrimas atliktas naudojant tyrimo etikos principus. Visi tiriamieji apklausti savanoriškai, garantuojamas anonimiškumas ir konfidencialumas, atsakymai nesusiejami su atsakinėjusiuoju į klausimus, nes kiekvienam atsakinėjusiam suteiktas kodas.
Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimo tikslą, tyrimo reikalingumą, kas atlieka tyrimą, kokie bus duomenų apdorojimo būdai. Taip pat tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo nauda. Tiriamieji informuoti, kad galimi tik tie tyrimo nepatogumai, kurie gali būti susiję su sugaištu laiku.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas vyrų ir moterų
grupėse
3.1.1 EQ-5D modelis
Vertinant judėjimo funkcijos vyrų ir moterų duomenis pastebėta, kad vyrai linkę teigti, kad neturi problemų dėl judėjimo, moterys – turi nedidelių problemų (p<0,05), nedidelis procentas vyrų ir moterų teigia, kad turi didelių problemų dėl judėjimo (2 pav.).
2 pav. Judėjimo funkcijos vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
Savęs apsirūpinimo sritį vyrai ir moterys įvardino vienodai (3 pav.).
Vertinant kasdieninės veiklos srities vyrų ir moterų duomenis pastebėta, kad vienodas skaičius vyrų ir moterų teigia, kad turi didelių problemų kasdieninėje veikloje, didesnis skaičius vyrų linkę teigti, kad neturi problemų ir didesnis skaičius moterų – jog turi nedidelių problemų kasdieninėje veikloje (p<0,05) (4 pav.). 55 38 7 35 53 12 0 10 20 30 40 50 60 70
Neturiu problemų Turiu nedidelių problemų Turiu didelių problemų P roc ent ai
Judėjimo funkcija
Vyrai Moterys*
*
3 pav. Savęs apsirūpinimo srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
4 pav. Kasdieninės veiklos srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
85 15 0 78 20 2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Neturiu problemų Turiu nedidelių problemų Turiu didelių problemų P roc ent ai
Savęs apsirūpinimas
Vyrai Moterys 62 31 7 46 49 5 0 10 20 30 40 50 60 70 80Neturiu problemų Turiu nedidelių
problemų Turiu dideliųproblemų
P roc ent ai
Kasdieninė veikla
Vyrai Moterys*
*
5 pav. Skaumo / nepatogumo vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
Įvertinus skausmo duomenis pastebime, jog didesnis procentas vyrų atsakė, kad nejaučia skausmo (p<0,05), vienodas procentas vyrų ir moterų atsakė, kad jaučia silpną skausmą. Moterys linkę teigti, kad jaučia stiprų skausmą (p<0,05) (5 pav.).
6 pav. Depresijos / nerimo srities vertinimas vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
Vyrai ir moterys depresijos ir nerimo sritį apibūdino beveik vienodai (6 pav.).
47 42 11 34 46 20 0 10 20 30 40 50 60
Nejaučiu Jaučiu silpną Jaučiu stiprų
P roc ent ai
Skausmas / nepatogumas
Vyrai Moterys 36 53 11 35 53 12 0 10 20 30 40 50 60 70Nejaučiu Jaučiu silpną Jaučiu didelį
P roc en tai
Depresija / nerimas
Vyrai Moterys*
*
3.1.2 SF-36 klausimynas
Lyginant vyrų ir moterų SF-36 klausimyno rezultatus 8 srityse, pastebėta, kad vyrai skausmą jaučia rečiau nei moterys bei vyrai fizinę veiklą įvertina geriau nei moterys (p<0,05). Fizinės sveikatos, emocinių problemų, energijos ir nuovargio, emocinės savijautos, socialinės funkcijos ir bendros sveikatos sritis vyrai bei moterys įvertina praktiškai vienodai (7 pav.).
7 pav. SF-36 klausimyno rezultatai vyrų ir moterų grupėse (* – p<0,05)
0 10 20 30 40 50 60 70 Fizinė veikla Fizinė sveikata Emocinės problemos Energija/nuovargis Emocinė savijauta Socialinė funkcija Skausmas Bendra sveikata Fizinė veikla Fizinė sveikata Emocinės problemos Energija/nu ovargis Emocinė savijauta Socialinė funkcija Skausmas Bendra sveikata Moterys 47.65 29.56 35.10 47.82 58.40 62.65 51.22 38.12 Vyrai 61.64 36.21 30.71 51.97 56.32 61.29 62.98 35.88
SF-36 klausimynas
*
*
3.2 Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas, turinčių ir
neturinčių diabetinės pėdos sindromą
3.2.1 EQ-5D modelis
8 pav. Judėjimo funkcijos vertinimas turinčių ir neturinčių diabetiną pėdą (* – p<0,05)
Lyginant judėjimo funkcijos vertinimus žmonių, turinčių ir neturinčių DP, pastebėtas didelis skirtumas. Tiriamieji, neturintys diabetinės pėdos sindromo, judėjimo sritį vertina daug geriau (p<0,05). Neturintys DP linkę teigti, kad neturi problemų dėl judėjimo, o turintys DP nei vienas nepažymėjo, kad problemų neturi. Turintys DP dažniau teigia, kad turi nedidelių problemų ir ketvirtis apklaustųjų pažymėjo, kad turi didelių problemų dėl judėjimo (8 pav.).
Savęs apsirūpinimo srityje neturintys DP dažniau teigė neturintys problemų, o turintys nedidelių problemų – turintys DP (P<0,05) (9 pav.). Savęs apsirūpinimo srityje didelių problemų neturi abiejų grupių tiriamieji.
74 26 57 37 6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Neturiu problemų Turiu nedidelių problemų Turiu didelių problemų P roc ent ai
Judėjimo funkcija
Turintys DP Neturintys DP*
*
*
9 pav. Savęs apsirūpinimo srities vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) Kasdieninę veiklą blogiau vertina DP turintys apklaustieji (p<0,05). Neturintys DP linkę teigti, kad neturi problemų dėl kasdieninės veiklos. Turintys DP dažniau teigia, kad turi nedidelių problemų kasdieninėje veikloje (10 pav.).
10 pav. Kasdieninės veiklos vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) 70 30 83 14 3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Neturiu problemų Turiu nedidelių problemų Turiu didelių problemų P roc en tai
Savęs apsirūpinimas
Turintys DP Neturintys DP 22 74 4 61 31 8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Neturiu problemų Turiu nedidelių problemų Turiu didelių problemų P rocen taiKasdieninė veikla
Turintys DP Neturintys DP*
*
*
*
Lyginant skausmą / nepatogumą geriau šiuos pojūčius vertina neturintys DP (11 pav.). Pusė apklaustųjų, neturinčių DP, pažymėjo, kad nejaučia skausmo ir nei vienas apklaustasis, turintis DP, neįvardino, kad nejaučia skausmo. Turintys DP dažniau jaučia silpną skausmą (p<0,05).
Neturintys DP dažniau teigė, kad nejaučia ar jaučia didelį nerimą / depresiją, o turintys DP dažniau jaučia silpną nerimą / depresiją (p<0,05) (12 pav.).
11 pav. Skausmo / nepatogumo vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05)
12 pav. Nerimo / depresijos srities vertinimas, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05) 81 19 51 34 15 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Nejaučiu Jaučiu silpną Jaučiu didelį
P roc en tai
Skausmas / nepatogumai
Turintys DP Neturintys DP 15 78 7 41 46 13 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Nejaučiu Jaučiu silpną Jaučiu didelį
P roc en tai
Nerimas / depresija
Turintys DP Neturintys DP*
*
*
*
*
3.2.2 SF-36 klausimynas
13 pav. SF-36 klausimyno rezultatai, turinčių ir neturinčių diabetinę pėdą (* – p<0,05)
SF-36 klausimyno rezultatai parodė, kad neturintys DP visas klausimyno sritis, išskyrus energija / nuovargis, vertina geriau, nei turintys DP (p<0,05). Energijos ir nuovargio sritį tiriamieji, turintys ir neturintys DP, įvertino vienodai (13 pav.).
3.3. Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybės palyginimas priklausomai nuo
sirgimo trukmės
3.3.1 EQ-5D modelis
Vertinant gautus rezultatus atsižvelgta į sirgimo CD trukmę. Nustatyta tendencija, jog judėjimo funkcija skiriasi priklausomai nuo didesnio skirtumo tarp ligos trukmės. Pirmoje lentelėje matome, kad neturi problemų dėl judėjimo neišsiskyrė nei viena grupė, tarp visų grupių buvo statistiškai reikšmingas skirtumas, išskyrus lyginant 10-15 m. ir 15-25 m. sergančių tiriamųjų atsakymus. Daugiausiai metų CD sergantys žmonės dažniausiai įvardino, kad turi nedidelių problemų dėl judėjimo (p<0,05), atsakymai nesiskyrė tik 25 m. ir daugiau sergančių ir CD sergančių 10-15 m.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 Fizinė veikla Fizinė sveikata Emocinės problemos Energija/nuovargis Emocinė savijauta Socialinė funkcija Skausmas Bendra sveikata Fizinė veikla Fizinė sveikata Emocinės problemos Energija/n uovargis Emocinė savijauta Socialinė funkcija Skausmas Bendra sveikata Turintys DP 35.07 11.96 18.36 47.10 52.00 48.19 41.27 29.20 Neturintys DP 59.59 38.25 36.72 50.58 58.77 65.55 61.10 39.04
SF-36 klausimynas
*
*
*
*
*
*
*
tiriamųjų. Vertinant judėjimo funkciją, turintys didelių problemų mažiausiai įvardino sergantys iki 5 m. ir sergantys 5-10 m. (p<0,05). Šių grupių atsakymai tarpusavyje nesiskyrė, tačiau su sergančiais 10-15 m., 10-15-25 m., 25 m. ir daugiau – skyrėsi statistiškai reikšmingai (14 pav.).
14 pav. Judėjimo funkcijos vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
Vertinant savęs apsirūpinimą, pastebėta, jog 25 m. ir daugiau sergantys žmonės mažiausiai paminėjo, kad neturi problemų savęs apsirūpinimo srityje (p<0,05). Sergantieji iki 5 m. kartu su sergančiais 10-15 m. ir 15-25 m. vienodai įvardino neturintys problemų savęs apsirūpinimo srityje. Turintys nedidelių problemų savęs apsirūpinimo srityje daugiausiai įvardino žmonės, sergantys 25 m. ir daugiau, o mažiausiai – sergantys 5-10 m. (p<0,05). Turintys didelių problemų, pažymėjo 4 proc. 10-15 m. sergančių žmonių grupėje, kitose grupėse nepažymėjo nei vienas (15 pav.).
Lyginant sergančiųjų problemų neturėjimą kasdieninėje veikloje išsiskyrė dvi grupės: sergantieji iki 5 m. ir 15-25 m. Šių dviejų grupių atsakymuose dažniausiai buvo minima, kad neturi problemų kasdieninėje veikloje (p<0,05). Vertinant nedidelių problemų turėjimą kasdieninėje veikloje tendencijų nepastebėta. Sergančiųjų iki 5 m. kasdieninė veikla skyrėsi nuo visų grupių, išskyrus, nuo 15-25 m. sergančiųjų, sergančiųjų 5-10 m. – nuo visų keturių grupių, sergantieji 10-15 m. ir sergantieji 25 m. ir daugiau vienodai įvardino, kad turi nedidelių problemų kasdieninėje veikloje. Nei vienas sergantysis iki 5 m. ir 25 m. ir daugiau neįvardino, kad turi didelių problemų kasdieninėje veikloje. Didžiausias procentas tiriamųjų turi didelių problemų kasdieninėje veikloje, atsakė sergantys 5-10 m., 15-25 m. grupėse ir jų duomenys skyrėsi nuo iki 5 m ir 25 m. sergančiųjų tiriamųjų (p<0,05) (16 pav.).
60 40 51 43 6 39 47 14 41 44 15 28 54 18 0 10 20 30 40 50 60 70
Neturiu problemų Turiu nedidelių
problemų Turiu dideliųproblemų
P ro ce nta i
Judėjimo funkcija
iki 5m 5-10 10-15 15-25 25 ir daugiau15 pav. Savęs apsirūpinimo srities vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
16 pav. Kasdieninės veiklos vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
Analizuojant, kad tiriamieji nejaučia skausmo / nepatogumų, mažiausias procentas pažymėjo 10-15 m. ir 25 m. ir daugiau sergančių tiriamųjų grupėse. Šių dviejų grupių rezultatai skyrėsi nuo likusių trijų grupių (p<0,05). Tiriamųjų, jaučiančių silpną skausmą / nepatogumus, tendencija išlieka ta pati, kaip ir prieš tai – sergantieji 10-15 m. ir 25 m. ir daugiau pažymėjo dažniausiai, lyginant su kitomis grupėmis (p<0,05). Penkis metus ir 25 m. ir daugiau sergantys tiriamieji mažiausiai pažymėjo,
79 21 92 8 80 16 4 79 21 70 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Neturiu problemų Turiu nedidelių
problemų Turiu dideliųproblemų
P ro ce nta i
Savęs apsirūpinimas
iki 5m 5-10 10-15 15-25 25 ir daugiau 74 26 47 41 12 39 54 7 68 23 9 40 60 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90Neturiu problemų Turiu nedidelių
problemų Turiu dideliųproblemų
P ro ce nta i
Kasdieninė veikla
iki 5m 5-10 10-15 15-25 25 ir daugiaukad jaučia stiprų skausmą / nepatogumus. Šių dviejų grupių rezultatai skyrėsi nuo likusių trijų grupių (p<0,05) (17 pav.).
17 pav. Skausmo / nepatogumo vertinimas priklausomai nuo sirgimo trukmės (←→ – p<0,05)
Įvardijant, kad tiriamasis nujaučia nerimo / depresijos pastebėta, kad 25 m. ir daugiau sergantieji pažymėjo mažiausiai (p<0,05). Penkis-dešimt metų sergantys tiriamieji mažiausiai pažymėjo, sergantys 25 m. ir daugiau – dažniausiai, kad jaučia silpną nerimą / depresiją. Šių dviejų grupių rezultatai skyrėsi nuo likusių trijų grupių (p<0,05). Didžiausias procentas jaučiančių didelį nerimą / depresiją yra tarp sergančių 5-10 m. ir 25 m. ir daugiau (p<0,05) (18 pav.)
51 40 9 51 31 18 36 46 18 46 33 21 7 86 7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Nejaučiu Jaučiu silpną Jaučiu didelį
P ro ce nta i
