SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
EGIDIJA DANĖNAITĖ
BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ GIMDYMO BAIMĖS IR SAVĘS
VERTINIMO SAVITUMAI
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Viktorija Grigaliūnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Jūratė Macijauskienė
2016 m. 05 mėn. d.
BESILAUKIANČIŲ MOTERŲ GIMDYMO BAIMĖS IR SAVĘS
VERTINIMO SAVITUMAI
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Viktorija Grigaliūnienė
2016 m. 05 mėn. d.
Recenzentas Darbą atliko Dr. Alina Vaškelytė Magistrantė 2016 m. 05 mėn. d. Egidija Danėnaitė 2016 m. 05 mėn. d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 LENTELĖS... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Fiziologiniai moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ... 14
1.2. Besilaukiančių moterų emociniai pokyčiai nėštumo metu ... 15
1.3. Baimės susijusios su gimdymu... 17
1.4. Savęs vertinimas nėštumo metu ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 28
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka ... 31
2.3. Tyrimo etika ... 32
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 33
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Nėščiųjų duomenų analizė... 35
3.2. Nėščiųjų išgyvenamų baimių, susijusių su gimdymu, palyginamoji analizė ... 36
3.3. Nėščiųjų savęs vertinimo palyginamoji analizė ... 42
3.3.1. Faktorinė analizė. Savęs vertinimo nėštumo metu teiginių grupavimas ... 42
3.3.2. Skalės suderinamumo analizė ... 43
3.3.3. Savęs vertinimo aprašomųjų statistikų rezultatai ... 44
3.3.4. Pirmą ir ne pirmą kartą gimdysiančių nėščiųjų savęs vertinimo palyginamoji analizė ... 45
3.4. Išgyvenamų baimių gimdymo metu ir savęs vertinimo palyginamas tarp sveikų ir besigydančių nėščiųjų ... 46
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 50 IŠVADOS ... 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 PUBLIKACIJOS ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI ... 63
SANTRAUKA
Danėnaitė E. Besilaukiančių moterų gimdymo baimės ir savęs vertinimo savitumai, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. V. Grigaliūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, - 79 p.
Tyrimo tikslas – Išsiaiškinti besilaukiančių moterų baimes, susijusias su gimdymu ir savęs vertinimo savitumus.
Uždaviniai: Įvertinti ir palyginti pirmą ir ne pirmą kartą besilaukiančių moterų baimes, susijusias su gimdymu. Įvertinti ir palyginti pirmą ir ne pirmą kartą besilaukiančių moterų savęs vertinimą nėštumo metu. Palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų baimes, susijusias su gimdymu ir savęs vertinimą nėštumo metu.
Metodai. Tyrime dalyvavo LSMU KK Akušerijos ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje gulinčios nėščiosios (n=215) ir P. Mažylio gimdymo namų Moterų konsultacijoje besilankančios nėščiosios (n=130). Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, kuri vyko 2016 m. sausio – vasario mėn. Besilaukiančių moterų gimdymo baimei įvertinti buvo naudojamas Gimdymo baimės klausimynas bei Gimdymo lūkesčių/patirties klausimynas (A dalis). Savęs vertinimui nėštumo metu buvo naudojamas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas.
Rezultatai: :Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiosios nebijo gimdymo metu atsirandančių sunkumų. Išimtimi išlieka plyšimų ir traumų baimė, jų bijo 68,1 proc. apklaustųjų. Ne pirmą kartą gimdysiančios nėščiosios jausis stipriau (p=0,0001) ir pasitikės labiau (p=0,046) bei jausis saugesnės (p=0,019). Pasitenkinimas nėštumu, gailėjimasis dėl nėštumo, pasiruošimas gimdymui ir mamos palaikymas vertinamas panašiai, tiek dėl nėštumo patologijos, tiek dėl profilaktinio patikrinimo besilankančių nėščiųjų tarpe.
Išvados: Pastebėta, kad plyšimų ir traumų, gimdymo metu, labiau bijo ne primą kartą gimdysiančios nėščiosios. Skausmingų injekcijų bijo labiau pirmą kartą gimdysiančios nėščiosios. Pirmą kartą gimdysiančios nėščiosios jausis labiau nekontroliuojančios savo kūno, praradusios savikontrolę. Nėštumu labiau patenkintos pirmą kartą gimdysiančios nėščiosios, o labiau pasiruošusios gimdymui, nerimaujančios dėl gimdymo yra ne pirmą kartą gimdysiančios nėščiosios, kurios guli stacionare dėl nėštumo patologijos.
SUMMARY
Danėnaitė E. Pregnancy fears and peculiarities of self-evaluation of pregnant women, MA final thesis / scientific advisor dr. V. Grigaliūnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2016, - s. 79.
The purpose – To analyse the fears pregnant women experience concerning giving birth and the peculiarities of self-evaluation.
Objectives: To evaluate and compare the fears of women, who have been pregnant for one and more than one time. To evaluate and compare how women, who have been pregnant for one and more than one time, evaluate themselves. To compare the pregnancy fears and self-evaluation of healthy women ant those, who are treated in the Department of Pregnancy Pathology.
Methods. The participants of the research included pregnant women of the LUHS Kaunas Clinics, Clinics of Obstetrics and Gynecology, Department of Obstetrics (n=215) and the pregnant women of P. Mažylis Maternity Clinic, Department of Women Consultation (n=130). A quantitive research method was applied – an anonymous questionnaire, which was conducted in January – February of 2016. To evaluate the fears of pregnant women the Pregnancy Anxiety Questionnaire and Pregnancy Expectation/Experience Questionnaire were applied (part A). To evaluate self-evaluation, the Self-evaluation During Pregnancy Questionnaire was applied.
Results: The results of the research show that women do not fear the difficulties of pregnancy. The only exception is the fear of splits and traumas, 68,1% of the women fear them. The women, for whom the pregnancy is not the first, will feel stronger (p=0,0001), more confident (p=0,046) and safer (p=0,019). Such criteria as content and regret concerning the pregnancy as well as the preparation and support of the mother are evaluated similarly because of the pathology of the pregnancy and the prophylactic check-ups.
Conclusions: It was noted that women, who are not pregnant for the first time, fear splits and traumas more. The women, who are pregnant for the first time, have more fears about painful injections. The women, who are pregnant for the first time, have a stronger feeling of not being in control of their bodies and that they have lost control. The women, who are pregnant for the first time, feel more content with the pregnancy while the women, who are not pregnant for the first time and are treated in the Department of Pregnancy Pathology, are more prepared for birth and feel more anxious.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei, dr. Viktorijai Grigaliūnienei už suteiktą pagalbą, vertingas konsultacijas ir patarimus rašant šį mokslinį darbą. Taip pat dėkoju LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikų vadovei prof. R. J. Nadišauskienei ir P. Mažylio gimdymo namų vadovui E. Valasevičiui už priėmimą savo vadovaujamose įstaigose, visiems darbuotojams už geranoriškumą. Visoms tyrime dalyvavusioms nėščioms moterims už sugaištą laiką pildant anketą bei galimybę jų dėka susipažinti ir analizuoti nagrinėjamus reiškinius.
SANTRUMPOS
Angl. – anglų kalba KK – Kauno klinikos Kt. – kita
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LUHS - Lithuanian University of Health Sciences n – tiriamųjų skaičius
Proc. – procentai
p – statistinis reikšmingumas Pvz. – pavyzdys (-iai)
SĄVOKOS
Nėštumas – fiziologinis procesas – apvaisinto kiaušinėlio vystymasis moters organizme. Normalus nėštumas prasideda gemalui įsitvirtinus gimdos sienelėje ir baigiasi kūdikio gimimu Nėštumas trunka 40 savaičių [1].
Patologinis nėštumas – nustačius bent vieną didelės rizikos veiksnį (pvz., daugiavaisis nėštumas, cukrinis ar gestacinis diabetas, dvi cezario pjūvio operacijos ir kt.), padidėja nėščiosios ir gimdyvės komplikacijų atsiradimo ar vaisiaus pažeidimo galimybė (didėja perinatalinė rizika, atsiranda didesnė intervencijų tikimybė nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu). Toks nėštumas tampa patologiniu nėštumu [2].
Gimdymas – natūralus fiziologinis procesas, kurio metu iš gimdos išstumiamas vaisius, jo dangalai ir placenta [3].
Gimdymo baimė – gimdymo ir nėštumo baimė, apimanti biologinių (pvz., skausmo baimė), psichologinių (pvz., siejama su asmenybe, žemu savęs vertinimu, depresiškumu, nerimu), socialinių (pvz., santykiai su vyru/partneriu, tėvais), ekonominių (pvz., gyvenimo kokybė) ar šalutinių (pvz., ankstesnė gimdymo patirtis) veiksnių visumą [4].
Savęs vertinimas nėštumo metu – šiame darbe suprantamas kaip: nėštumo pripažinimas, pasiruošimas gimdymui, gailėjimasis dėl nėštumo, skausmo, bejėgiškumo, kontrolės praradimo gimdant, baimė, nerimas dėl gimdymo, tarpusavio santykiai su mama, vyru [5].
Sveikos nėščios moterys – šiame darbe tai moterys, kurios stacionare lankosi dėl nėštumo profilaktinio patikrinimo.
LENTELĖS
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas demografinėse grupėse
2 lentelė. Nėščiųjų išgyvenų baimių, susijusių su gimdymu, vertinimas 3 lentelė. Nėščiųjų gimdymo eigos vertinimų palyginimas
4 lentelė. Nėščiųjų savijautos ir gimdymo eigos vertinimų palyginimas 5 lentelė. Faktorinės analizės rezultatai
6 lentelė. Savęs vertinimo skalės vidinio suderinamumo rezultatai 7 lentelė. Savęs vertinimo skalės aprašomoji statistika
8 lentelė. Savęs vertinimo skalės vidurkių palyginimas
9 lentelė. Stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų baimių, susijusių su gimdymu palyginimas 10 lentelė. Stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų savęs vertinimo skalės vidurkių palyginimas
ĮVADAS
Nėštumas yra unikalus bei svarbus įvykis moters gyvenime, apimantis fiziologinius, psichologinius ir tarpasmeninius pokyčius [6].
Šiandiena, šiuolaikinėje akušerijoje, perinatalinis sergamumo, motinos ir vaiko mirštamumo dažnis labai sumažėjo. O gimdymo skausmas tapo valdomas. Tad galima daryti prielaidą, kad gimdymas turėtų būti malonesnis. Tačiau, nepaisant šios medicininės pažangos, nėščiosios vis dar bijo gimdymo, todėl kyla klausimai, kodėl jos bijo ir kokio intensyvumo yra jų baimės? Ar šias baimes įtakoja ankstesnių gimdymų patirtys? Ar prie to prisideda nėščiųjų kursai? [7].
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gimdymo baimė paveikia 6 – 10 proc. gimdyvių. Tai dažniausiai pasireiškia fiziniais nusiskundimais, sunkumais susikoncentruojant pačiam gimdymo procesui. Gimdymo baimę sukeliantys veiksniai labai dažnai verčia moteris rinktis ne natūralų gimdymą [8].
Gimdymo baimė gali atsirasti tiek jau gimdžiusioms, tiek pirmą kartą gimdysiančioms moterims. Ji siejama su ankstesniu gimdymu, kuris buvo komplikuotas, su gimdymo metu atsirandančiais skausmais, su komplikuotu nėštumu, žemu savęs vertinimu. Visi šie reiškiniai gali paskatinti pasirinkti ne natūralų gimdymą, ypač tas moteris, kurios gimdo ne pirmą kartą ir patiria rizikingą nėštumą [9].
Žinoma, kūdikio besilaukiančios moterys išgyvena daugybę skirtingų, dažnai nepastovių emocijų. Nėščių moterų emocijos, savęs vertinimas nėštumo metu, išgyvenimai, įvairios nėštumo bei gimdymo problemos tarpusavyje yra labai susijusios. Paprastai nėštumas ir kūdikio gimimas yra siejami su teigiamomis emocijomis. Beje, tokias emocijas patiria kiekviena nėščioji [10]. Daugeliui moterų nėštumo ir gimdymo patirtis yra stresą keliantis gyvenimo įvykis, reikalaujantis svarbių sprendimų. Teigiamos ir neigiamos emocijos turi skirtingą poveikį vaisiaus elgsenai tiek nėštumo metu, tiek jam gimus [6]. Pasaulyje sparčiai daugėja tyrimų, rodančių sąsajas tarp nėščių moterų emocijų, savęs vertinimo nėštumo metu ir įvairių nėštumo patologijų atsiradimo bei gimdymo problemų. Nėštumas yra labai jautrus moters emocinio gyvenimo laikotarpis, kurį galima vertinti kaip kritinę situaciją, skatinančią asmenybės raidą, bet kartu gali sukelti asmenybės krizes, vidinius konfliktus, žemą savęs vertinimą [11].
Tyrimų nagrinėjančių baimių susijusių su gimdymo baimės ir savęs vertinimo savitumais Lietuvoje yra labai nedaug, tik keletas. Tai nauja tema. Tuo tarpu kai, kitose šalyse tokių tyrimų, nagrinėjančių gimdymo baimę ir su ja susijusius veiksnius, yra atlikta. Todėl įdomu kokias gimdymo baimes patiria nėščios moterys Lietuvoje, ar patiriama baimė skiriasi tarp besigydančių dėl nėštumo patologijos ir sveikų nėščių
moterų grupėse, ar skiriasi savęs vertinimas šiose abejose grupėse. Ar skiriasi gimdymo baimės ir savęs vertinimas pirmą kartą ir ne pirmą kartą gimdysiančių moterų. Taigi ši analizė padėtų įvertinti baimių susijusių su gimdymu savitumus ir remiantis tuo būtų galima plačiau supažindinti specialistus su gimdymo baimę sąlygojančiais veiksniais, pasekmėmis ir kurti savitarpio pagalbos grupes, teikti psichologo pagalbą.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti besilaukiančių moterų baimių, susijusių su gimdymu ir savęs vertinimo savitumus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – išsiaiškinti besilaukiančių moterų baimių, susijusių su gimdymu ir savęs vertinimo savitumus.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pirmą ir ne pirmą kartą besilaukiančių moterų baimes, susijusias su gimdymu.
2. Įvertinti ir palyginti pirmą ir ne pirmą kartą besilaukiančių moterų savęs vertinimą nėštumo metu.
3. Palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų gimdymo baimes, susijusias su gimdymu, ir savęs vertinimą nėštumo metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fiziologiniai moters organizmo pokyčiai nėštumo metu
Pradedant analizuoti nėštumą ir jo poveikį moters organizmui, visų pirmą, reikėtų paminėti, kad nėštumas yra unikalus, svarbus įvykis moters gyvenime, apimantis fiziologinius, psichologinius ir tarpasmeninius pokyčius [12].
Žinoma, kalbėdami apie nėštumą, turime išsiaiškinti kas tai yra. Taigi nėštumas – tai fiziologinė moters būsena, kuri trunka 40 savaičių. Galima teigti, kad nėštumas yra normali būsena, dažniausiai pageidaujama, tai nėra neįprasta ir neturėtų sukelti jokių didelių pokyčių [13].
Tačiau, nors nėštumas yra normali būsena, fiziologiniai pokyčiai vyksta moters organizme nėštumo metu, jie sukuria tinkamą aplinką vaisiaus mitybai, augimui ir vystymuisi, paruošia moters organizmą gimdymui bei naujagimio maitinimui. Dauguma šių pokyčių prasideda tuojau po apvaisinimo ir tęsiasi viso nėštumo metu [14]. Nėštumo metu moteris patiria ryškių antropometrinių, kūno sudėjimo, įvairių medžiagų apykaitos grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčių [15]. Šiuo laikotarpiu mitybinėmis medžiagomis moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystančio vaisiaus organizmą, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita – kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos. Taip pat, moters organizme įvyksta tam tikri hormoniniai pakitimai, kurie sąlygoja vandens sulaikymą audiniuose. Nėštumo metu pasikeičia ir moters virškinimo sistema: apetito ir skonio jutimo pakitimai, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, seilėtekis, gali užkietėti viduriai, atsirasti vidurių pūtimas, taip pat pakisti kepenų veikla. Dėl hormonų poveikio nėštumo metu moterims gali išsiplėsti kraujagyslės, kojų venos, atsiranda ryškių odos pokyčių (pakinta odos pigmentacija, išryškėja kapiliarai). Taip pat nėštumo metu padidėja moters širdies apkrova [14].
Taigi, galima pastebėti, kad nors nėštumas priimamas kaip norima ir laukiama būsena, visgi, nėštumo metu moters organizme vyksta dideli fiziologiniai ir anatominiai pokyčiai, susiję su augančio vaisiaus fiziologinių poreikių tenkinimu, pasiruošimu gimdymui ir laktacijai [16]. Šie pokyčiai gali ir dažniausiai įtakoja ir emocinius moters pokyčius nėštumo metu. Kadangi, nėštumas yra intensyvaus pasiruošimo ir susitaikymo su artėjančiu gimdymu laikotarpis. Šiuo laikotarpiu, lūkesčiai ir rūpesčiai apie gimdymo eigą priklauso nuo pačios nėščiosios asmeninės patirties, jos kultūros ir aplinkinių įtakos [17]. Todėl kalbant apie pokyčius nėštumo metu, reikia kalbėti ne tik apie fiziologinius pokyčius, bet ir apie emocinius pokyčius,
kurie gali turėti didelės įtakos tolimesniam moters gyvenimui. Taigi toliau bus kalbama apie emocinius moters pokyčius nėštumo metu.
1.2. Besilaukiančių moterų emociniai pokyčiai nėštumo metu
Kaip jau minėjome, nėštumas ir gimdymas yra normalus fiziologinis procesas ir reikšmingas socialinis bei emocinis įvykis kiekvienai moteriai ir jos šeimai. Šiandiena, išsivysčiusiame pasaulyje gimdymo patirtis, nors kiekvienu atveju ir nenuspėjama, turėtų tapti teigiamu gyvenimo įvykiu, susijusiu su minimalia rizika ir nepageidaujamais įvykiais. Gimdymas vyksta sociokultūriniame ir sociopolitiniame kontekste ir šiame kontekste, žinoma, neišvengiamai turi įtakos moters charakteris bei požiūris į gimdymą nuo pat nėštumo pradžios [18].
Kūdikio besilaukiančios moterys išgyvena daugybę skirtingų, dažnai nepastovių emocijų. Nėščių moterų emocijos, savęs vertinimas nėštumo metu, išgyvenimai, įvairios nėštumo bei gimdymo problemos tarpusavyje yra labai susijusios. Paprastai nėštumas ir kūdikio gimimas yra siejami su teigiamomis emocijomis [10]. Daugeliui moterų nėštumo ir gimdymo patirtis yra stresą keliantis gyvenimo įvykis, reikalaujantis svarbių sprendimų. Teigiamos ir neigiamos emocijos turi skirtingą poveikį vaisiaus elgsenai tiek nėštumo metu, tiek jam gimus [6]. Pasaulyje sparčiai daugėja tyrimų, rodančių sąsajas tarp nėščių moterų emocijų, savęs vertinimo nėštumo metu ir įvairių nėštumo patologijų atsiradimo bei gimdymo problemų. Nėštumas yra labai jautrus moters emocinio gyvenimo laikotarpis, kurį galima vertinti kaip kritinę situaciją, skatinančią asmenybės raidą, bet kartu gali sukelti asmenybės krizes, vidinius konfliktus, žemą savęs vertinimą [11].
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad emocinė būsena ir depresija nėštumo metu lemia didesnį nerimastingumą ir depresiškumą po gimdymo. Nėščių moterų emocijos, išgyvenimai, įvairios nėštumo bei gimdymo problemos tarpusavyje yra labai susijusios [19].
Taip pat, nėštumo psichologinės pasekmės yra apibūdinamos kaip emocijos nuo didelės laimės ir džiaugsmo iki pojūčio, kad tai didelė našta, kurią sukelia fizinis krūvis ir psichosocialinių sutrikimų kontinuumas. Emocinė gerovė nėštumo metu gali būti apibūdinama kaip, psichosocialinė adaptacija, gera savijauta nėštumo metu ir suvokiama savarankiškas bei veiksmingas susidorojimas su gimdymu [20].
Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu neturinčioms vaikų moterims yra pereinamasis laikotarpis tarp dviejų gyvenimo būdų, kai gyvenimas pasikeičia nuo gyvenimo be vaikų prie gyvenimo su vaikais. Tai vystymosi procesas su keliais pavieniais veiksniais, kai kartais vis dar grįžtama prie savęs, kaip moters be
vaikų, atsitiktinai. Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu veikia fizinę ir psichinę sveikatą, nors moteriai atrodo, kad jos sveikatą įtakoja besivystantis vaisius [21].
Norint suprasti psichosocialinę, emocinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu ir jos poveikį gimdymo rezultatui reikia, visų pirmą, suprasti, įvertinti bei įtakoti aplinkybes, veiksnius ir kt. [22]. Jei kūdikis yra laukiamas, motina jį myli ir visą nėštumo laikotarpį palaiko su juo glaudų kontaktą, toks nėštumas dažniausiai būna lengvas. Kai mažylis nelauktas, nėštumas dažnai būna komplikuotas. Šeimos planavimas, pagarbus požiūris į būsimą gyvybę gali padėti pašalinti arba sumažinti daugelį rizikos veiksnių, nepalankiai veikiančių motinos arba būsimo vaikelio organizmą. Didelės reikšmės sėkmingai nėštumo eigai turi būsimos motinos psichologinė būsena, jos vidinė darna [23].
Žinoma, svarbus gyvenimo įvykis ir pats gimdymas.Pastaruojumetudaugkalbama apiepsichologinį paruošimąmotinystei. Motersgimdymo baimė, kurios ji negali atsikratyti per visus nėštumo mėnesius, gali sukurti negatyvų santykį su pačiu nėštumu ir negatyviai veikti vaisiaus vystymąsi bei moters psichinę būklę, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik moters fiziniam, bet ir psichologiniam pasiruošimui gimdyti [16].
S.Sieber, N.Germann, A.Barbir ir U.Ehlert Šveicarijoje, Ciuriche, atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriamos 56 pirmąkart gimdysiančios nėščios moterys, neturinčios nėštumo patologijos, nėštumo laikotarpis svyravo nuo I iki III trimestro. Nėščiųjų amžiaus vidurkis 31,5 metų, 80,3 proc. apklaustų moterų buvo ištekėjusios, 55,8 proc. turinčios aukštąjį išsilavinimą. 86,9 proc. apklaustųjų nėščių moterų nėštumo metu dirbo ir 80,3 proc. planavo sugrįžti į darbą po gimdymo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad geras emocinis nusiteikimas, teigiama artimųjų parama, aukšta savigarba susijusi su besilaukiančios moters nėštumo pripažinimu, geresne identifikacija motinos vaidmenyje, pasiruošimu gimdymui įtakoja lengvesnį nėštumą, komplikacijų sumažėjimą bei geresnę gimdymo eigą [24]. Kito tyrimo metu, psichologai, tyrę sveikas pirmąkart gimdysiančias moteris, įrodė, kad teigiamos emocijos, artimųjų parama, aukšta savigarba susijusi su nėštumo pripažinimu, geresne motinos identifikacija, pasiruošimu gimdyti [25].
Kitų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad nėštumo metu patiriami rūpesčiai, nerimas neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi dar iki gimimo, ir tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bei tiesiogiai statistiškai patikimai koreliuoja su mažu būsimojo vaiko svoriu. Nėštumo metu patirtas stresas, nerimas gali lemti vaiko elgesio sutrikimus vaikui augant [26].
Apibendrinant, galima teigti, kad geras emocinis nusiteikimas, teigiama artimųjų parama, aukšta besilaukiančios moters savigarba susijusi su nėštumo pripažinimu, geresne identifikacija motinos vaidmenyje, pasiruošimu gimdymui. Literatūroje skiriami veiksniai susiję su moters nuotaika nėštumo metu:
santykiai su vyru ar partneriu, susirūpinimas dėl vaisiaus ir savo sveikatos, agresija, pyktis. Nuotaika siejama su išoriniais ir vidiniais veiksniais, patologiniu nėštumu.
1.3. Baimės, susijusios su gimdymu
Baimė yra normali žmogaus reakcija, kuri skatina apsaugą ir saugumą [27].
Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus [28].
Baimė, pagal S.J. Rachman apibrėžimą, susideda iš trijų veiksnių: • Baimės patirties,
• Psichofiziologinių pakitimų;
• Noro išvengti tam tikrų situacijų [29].
Literatūroje ieškoma priežasčių, kodėl nėščiosioms pasireiškia gimdymo baimė. Remiantis atliktais tyrimais ir jų rezultatais paaiškėjo, kad nėščiosios patiriama gimdymo baimė taip pat siejama su patiriamu susirūpinimu nėštumo metu, pirmo vaiko laukimu, nuovargiu, miego trūkumu. Taigi akcentuojami fiziologiniai aspektai [30].
Gimdymo baimę 1858 metais nagrinėjo prancūzų psichiatras Marce. Jis teigė, kad pirmą kartą kūdikio besilaukiančios moterys bijo nepatirto skausmo gimdymo metu, o jau patyrusios gimdymą moterys bijo gimdymo dėl tikimybės mirti jo metu [31]. Švedijoje ir Danijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama gimdymo baimė pirmą kartą gimdysiančių moterų tarpe. Buvo apklaustos 165 pirmakartės 33-37 nėštumo savaitės nėščios moterys. Tyrimo rezultatai parodė, kad 10 proc. iš 165 nėščiųjų patiria aukštą gimdymo baimę [32].
Dvidešimto amžiaus pabaigoje didelis dėmesys buvo skiriamas vaiko sveikatai. Tai medicinoje tapo interesų centru. Šiomis dienomis, sveikas vaikas, taip pat neskausmingas gimdymas tapo savaime suprantamu dalyku. Nepaisant mažo perinatalinio sergamumo ir mirtingumo bei lengvo prieinamumo vaistams nuo skausmo gimdymo metu, nėščios moterys vis dar baiminasi dėl savo ir vaiko sveikatos [33]. Taigi, net ir šiuolaikinėje, saugioje ir natūralioje akušerijoje nėščia moteris vis dar patiria gimdymo baimę. Kaip teigia T. Saisto, apie 20 proc. nėščių moterų išsivysčiusiose šalyse patiria varginančią baimę, o maždaug 6 – 10 proc. kenčia nuo nepakeliamos (sunkios) baimės [34]. Norvegijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 5,5 proc. apklaustųjų patiria gimdymo baimę [35]. Vakarų šalyse apie 6 – 15 proc. atitinka
sunkios gimdymo baimės kriterijus, tai yra, besilaukiančioms moterims gimdymo baimė įtakoja kasdienį gyvenimą, jį veikia neigiamai [36].
Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dažniausios baimės yra susijusios su vaiko sveikata (50 proc.) ir gimdymo skausmo baimė (40 proc.). Baimės, susijusios su akušerinėmis intervencijomis, patiria 12 proc. apklaustųjų nėščiųjų [35]. Pirmą kartą besilaukiančios moterys gali bijoti ir nerimauti dėl artėjančių pokyčių jų gyvenime, ar sugebės tinkamai pasirūpinti savo vaiku, ypač jeigu jos finansinė padėtis yra sunki ir nesulaukia paramos iš savo šeimos [37].
Taigi, apibendrinant, galimas baimes, susijuses su gimdymu, autoriai išskyrė gimdymo baimės dimesijas:
Fenomenas gimimo baimės dimensijoje – gimdymo baimė Socialinė dimensija
Būsimos baimės • Nežinojimo baimė
• Neigiamos gimdymo istorijos
• Bendra baimė, kad nesuteiks gerovės kūdikiui
Asmeninė dimensija
• Skausmo baimė • Kontrolės netekimas
• Kiekvieno gimdymo unikalumas Retrospektyvi baimė
Asmeninė dimesija
• Neigiama patirtis ankstesnių gimdymų • Greitas gimdymas [38].
Mokslinių tyrimų duomenimis, gimdymo baimė siejama su skausmu, patiriamu gimdymo metu. Skausmas, kurį patiria moterys gimdymo metu – vienas iš veiksnių, sukeliančių gimdymo baimę. Tikėtina, kad gimdymo skausmas yra sunkiausiai ištveriamas skausmas, kurį moteriai tenka patirti per gyvenimą [39]. S. Alehagen, B.Wijma, U. Lundberg ir K.Wijma atliko tyrimą, kurio metu gauti rezultatai atskleidė, kad gimdymo baimė susijusi su patiriamu skausmu gimdymo metu [40].
N. Lobel teigia, jog gimdymo skausmas yra individuali patirtis, susidedanti iš skirtingų atsakų į stimulus, kuriuos individualios moters emocinės, motyvacinės, pažintinės, socialinės ir kultūrinės savybės
unikaliai priima ir interpretuoja [41]. Gimdymas visada lydimas skausmo, kuris pagal savo intensyvumą tapatinamas su lėtinio skausmo sindromu. Per pirmąją gimdymo stadiją moterys paprastai patiria pilvo ir gimdos susitraukimų skausmus. Antroje stadijoje moterys jaučia aštresnį ir nuolatinį somatinį 17 skausmą tarpvietės srityje, nugaros ir kojų skausmus [42]. Kaip teigia L. Leeman, negimdžiusios moterys apskritai patiria daugiau sensorinio skausmo gimdymo metu, nei jau gimdžiusios, o gimdžiusios moterys patiria intensyvesnį skausmą dėl greitesnės gimdymo eigos [43].
Gimdymo metu patiriamo skausmo baimė yra natūralus procesas, kurį patiria visos moterys, tačiau kiekviena skirtingai suvokia: vienos bijo labiau, kitos mažiau. 72 proc. nėščių moterų šiek tiek bijo gimdymo skausmo, 88 proc. moterų yra numačiusios gimdymo metu prašyti skausmą silpninančių būdų ar medikamentų [44].
Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 119 gimdyvių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmą kartą gimdančių moterų patirtas gimdymo skausmas reikšmingai nesiskyrė nuo jų laukto skausmo todėl, kad dar negimdžiusios moterys labiau bijojo šios naujos patirties ir įsivaizdavo būsimą gimdymą kaip sunkesnį, labiau varginantį procesą nei tos, kurios jau buvo gimdžiusios anksčiau. Tuo tarpu pakartotinai gimdančios moterys tikėjosi reikšmingai mažesnio skausmo nei patyrė todėl, kad savo ankstesnių gimdymų skausmus jau buvo primiršusios, prisimindamos tik šviesius įspūdžius [45].
Taip pat, gimdymo skausmo suvokimas ir jo įveikimas susijęs ir su kultūriniais skirtumais. Pasak L. Leeman ir P. Fontaine, V. King, M.C. Klein ir S. Ratcliffe, moterų patirtas gimdymo skausmas turi įtakos kitam gimdymui. Labai svarbu, kad pirmoje gimdymo stadijoje moteris sugebėtų susidoroti su gimdymo skausmu. Tam didelės reikšmės turi medicinos personalas (gydytojas ginekologas, akušerė, slaugytoja, pribuvėja) ir visa aplinka, supanti moterį gimdymo metu [46]. Apibendrinant, atliktų tyrimų rezultatai vieningai teigia, kad viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių gimdymo baimę, yra gimdymo metu patiriamas skausmas. Moksliniais tyrimais taip pat nustatyta, kad patirtas gimdymo skausmas siejamas su kito gimdymo būdo pasirinkimu. Patiriamo skausmo baimę gimdant gali padėti įveikti medicinos personalas, artimųjų parama gimdymo metu [46].
Nėščiųjų baimės gali prognozuoti skausmą ir kančią gimdymo metu, didinti skubios cezario pjūvio operacijos riziką ir padidinti sunkų emocinį nestabilumą postnataliniu laikotarpiu. Neigiami išgyvenimai gimdymo metu gali sukelti baimę vėl pastoti. Baimė taip pat gali kilti iš kitų moterų neigiamų gimdymo istorijų. Atlikti tyrimai parodė, kad didelė gimdymo baimė dažnesnė tarp jauno amžiaus nėščiųjų [47].
Taigi, gana nauja problema akušerijoje yra susidorojimas su gimdymo baime. Neseniai ši tema buvo labai dažna literatūrinėse diskusijose, tose šalyse, kuriose gimdymo komplikacijų skaičius yra gana mažas.
Šiomis dienomis, susidomėjimas gimdymo baime didėja taip pat dėl to, jog didėja cezario pjūvio operacijų be jokių medicininių indikacijų, skaičius. Tai yra, šiandiena, moterys pačios nusprendžia ar joms reikia atlikti cezario pjūvio operaciją ar ne. Taigi dėl šių priežasčių cezario pjūvio operacijų skaičius didėja visame pasaulyje, nepaisant galimos rizikos moteriai [35]. Šiandiena daugėja moterų, kurios nori, kad joms būtų atliekama cezario pjūvio operacija be jokių indikacijų. Buvo nuspręsta, kad šiuos norus įtakoja gimdymo baimė nėštumo metu [48]. Viena iš pagrindinių idikacijų atlikti cezario pjūvio operaciją yra moters noras. Buvo nustatyta, kad 6 – 8 proc. visų besilaukiančių moterų rinktųsi cezario pjūvio operaciją, jei būtų suteikta galimybė rinktis [32]. Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė asociacijas tarp gimdymo baimės nėštumo pabaigoje ir skubios cezario pjūvio operacijos, tačiau tokio pačio tyrimo, atlikto Britanijoje, rezultatai nerodė jokių asociacijų su gimdymo baime ir cezario pjūvio operacija, skubia ar planine [49].
Pasak M.W. Pang, 24,4 proc. moterų renkasi cezario pjūvio operaciją, nes natūraliai gimdydama buvo patyrusi gimdymo baimę [50]. Nepaisant medicininės intervencijos pavojaus tiek pačiai moteriai, tiek ir kūdikiui, moterys, išgyvenusios baimę ir skausmą pirmą kartą natūraliai gimdydamos, antrą kartą renkasi cezario pjūvio operaciją [42].
Tyrimai parodė, kad iki 80 proc. moterų nustatyti bendri rūpesčiai ir baimės, šiek tiek daugiau kaip 20 proc. moterų nustatyti tam tikri, specifiniai ar labai intensyvūs rūpesčiai ir baimės apie artėjanti gimdymą, o tarp 6 – 10 proc. visų nėščiųjų patiria sunkią gimdymo baimę. Vakarų šalyse gimdymo baimė siejama su nėštumo komplikacijomis, didinat intervencijas bei atliekant planines ir skubias cezario pjūvio operacijas, pogimdyminėmis depresijomis, potrauminio streso sindromu ir sumažėjusiu motinos – kūdikio ryšiu. Šie rezultatai turi įtakos moters fiziniai ir emocinei gerovei, motinos vaidmeniui, geriems šeimos santykiams. Daugumos moterų didžiausias dėmesys gimdymo metu skiriamas kūdikio gerovei [17]. Atlikto tyrimo rezultatai tikrai patvirtina šiuos radinius: didesnę gimdymo baimę patiria tos moterys, kurioms ankstesnių gimdymų metų buvo atlikta cezario pjūvio operacija, taip pat tos moterys, kurių ankstesni gimdymai baigėsi vakuumo ekstrakcija. Taip pat, rezultatai parodė, kad gimdymo baimę dažniau patiria nėščiosios trečiajame trimestre. Ir gimdymo baimė, apklaustosioms, buvo nustatyta mažesnė nėštumo pradžioje [24].
Atliktas tyrimas parodė, kad moterys kurios patiria intensyvią gimdymo baimę, dažniau gimdymą nori baigti cezario pjūvio operacija. Žinoma, tokiam norui turi įtakos tai, kad moterys yra įsitikinusios, kad nesusidoros su gimdymu, todėl labai svarbu šioms moterims suteikti tinkamą priežiūrą, kuri padėtų susidoroti su baimėmis [40]. Taigi anksti pastebėta gimdymo baimė gali turėti įtakos gimdymo baigčiai, kadangi būtent moterims su intensyvia gimdymo baime, gimdymas baigiasi skubia cezario pjūvio operacija [20].
Prie gimdymo baimės atsiradimo prisideda ir neigiama ankstesnių gimdymų patirtis bei kitų moterų gimdymo istorijos. Ankstesnė neigiama nėštumo ir gimdymo patirtis lemia būsimų gimdyvių baimes ir yra viena bendriausių priežasčių renkantis nenatūralų gimdymo būdą [18]. Pasak J. Jolly, J.Walker ir K. Bhabra, atliktų tyrimų su moterimis, kurios maždaug prieš penkerius metus gimdė, duomenys parodė, kad 26 proc. gimdžiusiųjų atliekant cezario pjūvio operaciją, 25 proc.– natūraliai, su medicinine intervencija ir 10 proc. gimdžiusių natūraliai, bijojo būsimo gimdymo [51].
Kiti autoriai teigia, kad moterys, kartą jau patyrusios nesėkmingą gimdymą, jaučia gimdymo baimę ir kito gimdymo metu [21]. Kaip teigia R. Bakschi, A. Mehta ir B. Sharma, nėščios moterys, kurios patiria gimdymo baimę, dažniau renkasi ne natūralų (natūraliais gimdymo takais) gimdymo būdą, o cezario pjūvio operaciją [52].
H.L. Melender atliko tyrimą, vakarų Suomijos dalyje, kurio metu buvo apklaustos 329 nėščios moterys, nėštumo trukmė nuo 16 iki 40 savaitės. Rezultatai parodė, kad 78 proc. apklaustų moterų patiria nėštumo ar gimdymo baimę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gimdymo baimę lemia įvairūs pasakojimai apie nesėkmingus gimdymus, įvairias nelaimes ir akcentavo psichologinius aspektus [53].
Jei kūdikis buvo sužeistas, ar įvyko komplikacijų ankstesnio gimdymo metu, tai visiškai natūralu, kad kito nėštumo metu moterys bijos artėjančio gimdymo, nes nerimaus dėl kūdikio sveikatos ir galimų gimdymo komplikacijų [54]. Taip pat, pats gimdymas ne visuomet vyksta taip, kaip įsivaizduoja būsima motina. Nėštumo arba gimdymo komplikacijos, tam tikros taikytos akušerinės procedūros gali būti sunkaus gimdymo, vertinamo ir objektyviai, ir subjektyviai, priežastimi [55].
Taigi ankstesnė neigiama nėštumo ir gimdymo patirtis gali nulemti būsimų gimdymų baimes, priežastis renkantis nenatūralų gimdymo būdą, potrauminio streso atsiradimą. Ankstesnė gimdymo patirtis siejama su gimdymo baime, jei baigtis buvo nesėkminga, su komplikacijomis ar iškilo kiti nesklandumai. Ankstesnė neigiama gimdymo patirtis lemia potrauminės įtampos simptomus ir siejama su gimdymo baime [56].
Šiandiena, su gimdymu susijusios komplikacijos ir pavojai jau nėra tokie reikšmingi ir persikėlė į užribį. Bet modernėjanti medicina ir technologijų pažangos akušerijoje sukėlė naujų baimių, kadangi visuomenė nėštumą ir gimdymą šiuo metu apibūdina kaip ligą. Tokią nuomonę sukėlė atliekamos intervencijos akušerijoje jų baimė, bei nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais. Atsižvelgiant į tai, atsirado nuomonė, o prie to ir baimė, kad akušerija keičia natūralią gimdymo eigą ir dėl to gimdyvėms gimdymo patirtis atsiduria antrame plane [46].
Saito ir Halmesmakis nustatė, kad dažniausia priežastis dėl kurios atsiranda gimdymo baimės, tai pasitikėjimo akušerijos personalu trūkumas (73 proc.). Kiti atlikti tyrimai gavo panašius rezultatus. Melenderio atliktame tyrime, kuriame buvo apklaustos 329 moterys, gauti rezultatai parodė, kad daugelis Suomijos moterų nerimauja dėl nedraugiškų sveikatos priežiūros specialistų, dažnai būna paliktos vienos, neįtraukiamos į sprendimus ir iš sveikatos priežiūros specialistų bendravimo jaučiasi kvailos [34].
Išorinės sąlygos, kurios susijusios su gimdymo baimėmis yra susijusios su aplinkos įtaka, kurioje moteris gymė ir augo bei ryšys su sveikatos priežiūros specialistais [57].
Normalu, kad nėštumo metu moteris patiria nerimą dėl patirties stokos (ypač jeigu tai pirmas gimdymas) bei artėjančių motinystės pareigų, dėl intensyvaus galvojimo apie artėjantį gimdymą, rūpestį, ar viskas vyks sklandžiai, ar ji sugebės pagimdyti. Nėštumo metu normalu ir įprasta baimintis, nes šį jausmą patiria beveik kiekviena nėščia moteris. Gimdymo baimė, susirūpinimas ir nerimas būdingas viso moters nėštumo metu. Tokia baimė greičiau įveikiama tuomet, kai nėščios moterys jaučia palaikymą iš sau artimos aplinkos (vyro ar partnerio, mamos ir kt.), iš prižiūrinčio medicinos personalo [58].
Skandinavijos šalyse atliktame tyrime buvo nustatyta, kad besilaukiančioms moterys, kurios patyrė nerimą ir gimdymo baimę, buvo suteikta psichologinė parama, atitinkama akušerių priežiūra. Visgi, pirmasis sveikatos priežiūros specialistas, kuris nustatė, kad šios moterys patiria gimdymo baimę, buvo šeimos gydytojas. Taip pat, šio tyrimo rezultatai parodė, kad gimdymo baimė gali būti susijusi su seksualinę ar fizinę prievartą vaikystėje [36]. Areskog ir kiti, taip pat nustatė, kad neigiama patirtis vaikystėje gali būti susijusi su gimdymo baimės atsiradimu nėštumo metu. Tačiau jų tyrimas nenurodė kokia būtent patirtis gali sukelti šią baimę [59].
Nors baimė yra normali žmogaus reakcija, kuri skatina apsaugą ir saugumą. Kalbant apie gimdymą, visai normalu nėštumo metu jaustis susirūpinusia ar nerimauti, nes tai padeda pasiruošti gimdymui. Taigi, visai akivaizdu, kad puoselėjant ir gerinant moterų psichinę sveikatą nėštumo ir gimdymo metu, labai svarbu užtikrint ilgalaikę psichologinę ir socialinę gerovę moterims, jų kūdikiams ir šeimoms. Akušeriai, kiti sveikatos priežiūros specialistai ir politikai turi suprasti kokį vaidmenį atlieką sveikatos priežiūros specialistai gimdymo metu ir mažinant ar didinant gimdymo baimę. Klinikinėje praktikoje reikia sudaryti sąlygas, kad priežiūra būtų prieinama visoms moterims ir teikia galimybes kuri prasmingus santykius su akušerius ar gydytoju akušeriu ginekologu. Gimimas yra ne logiškas, o ne pavojingas. Tai yra socialinis fenomenas, o ne medicininis [23].
Tyrimai atskleidžia programų, skirtų besilaukiančių moterų pasiruošimui motinystei, poreikį. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo dydžio ir patirties, jaučia stiprią gimdymo baimę, nerimo jausmą ir
mano, kad yra vidutiniškai pasiruošusios gimdymui. Viso to pasekmė – tik vidutinio stiprumo noras patirti gimdymą (natūraliais gimdymo takais) [60].
Švedijoje gimdymo baimė sulaukia vis daugiau dėmesio. Šiandiena beveik visi akušerijos skyriai turi subūrę komandas, kurios teikia paramą moterims, patiriančioms gimdymo baimę. Šias komandas sudaro patyrę akušeriai, psichologai, socialiniai darbuotojai, o kartais ir psichiatrai. Tačiau visgi tyrimai rodo, kad 2 proc. moterų, kurios jautė gimdymo baimę, tačiau konsultacijos nebuvo atliktos, o tai rodo, kad akušeriai neidentifikavo šių moterų patiriamos baimės. Gimdymo baimė susijusi su didesniu cezario pjūvio operacijų skaičiumi ir gera gimdymo patirtimi tų moterų, kurioms buvo atliktos konsultacijos [32].
Visgi reikėtų skatinti moteris, kurios patiria intensyvią gimdymo baimę, suvaldyti savo mintis apie artėjantį gimdymą, tai gali būti vienas iš būdų atskleisti individualius besilaukiančios moters poreikius ir suteikti tinkamą priežiūrą. Analizuojant Saisto ir kitų atlikto tyrimo rezultatus, pastebėta, kad besilaukiančių moterų supažindinimas su emociniai ir psichologiniais pokyčiais nėštumo metu bei mokymas atsipalaiduoti yra sėkmingi būdai sumažinti moterų gimdymo baimę, bei pagerinti gimdymo eigą [34].
Dauguma tyrimų, susijusių su gimdymo baimę, nurodė, kad psichologinė parama ir gimdymo baimės įveikos strategijos labai svarbios nėštumo bei gimdymo metu [23].
Nėštumas yra pereinamasis laikotarpis, kai būdingi fiziologiniai, pažinimo, emociniai ir socialiniai pokyčiai, todėl normalu, kad nėščios moterys yra susirūpinusios dėl savo ateities [25]. Tyrimo rezultatai parodė, kad 278 Suomijos moterų mažos akušerinės rizikos grupėje patyrė gimdymo baimę ir tai, atliktame tyrime, siejama su žemu savęs vertinimu nėštumo metu [61]. O 280 pirmą kartą gimdysiančių moterų, Amerikoje atliktame tyrime, nurodė jaučiančios stiprią gimdymo baimę, tai siejama su žemu savęs vertinimu [62].Taigi gimdymo baimė ir savęs vertinimas yra susiję vienas su kitu bei yra vienas kitą veikiantys veiksniai.
1.4. Savęs vertinimas nėštumo metu
Nėštumas ir vaiko gimimas susijęs su branda, savęs vertinimu. Nėštumo metu keičiasi nėščiosios vidinė būsena. Nauji pokyčiai užvaldo ne tik nėščiosios kūną, bet ir protą, jausmus [63].
Mokslinėje literatūroje vartojama įvairių terminų žmonių supratimui apie save išreikšti, pavyzdžiui, savęs suvokimas, savigarba, savivertė. S. Harter siūlo kokybiniams arba aprašomiesiems apibūdinimams apie
save vartoti savęs suvokimo terminą, o kiekybiniams, įtraukiantiems vertinamąjį aspektą, – savęs vertinimo terminą [64].
Savęs vertinimo apibrėžimų yra nemažai. Todėl paminėsime keletą autorių išskirtų apibrėžimų. S. Harter pateikia štai tokį apibrėžimu, kad savęs vertinimas – tai savo bendrųjų charakteristikų, savo kompetencijų, galių, savo adekvatumo specifinėse srityse įvertinimai [64].
Kitas apibrėžimas sako, kad savęs vertinimas – tai teigiami, neigiami, objektyvūs ar neobjektyvūs jausmai sau. Šie jausmai susiformuoja dedant skirtingas pastangas, įskaitant sėkmingą ar nesėkmingą patirtį, požiūrį ir žinias, asmeninį temperamentą. Savęs vertinimas intensyviausiai pradeda formuotis mokykloje, kur vaikai patiria daug įvairiausių jausmų, ir išgyvenimų [65].
Psichologijos žodyne savęs vertinimas apibūdinamas kaip individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Nuo savęs vertinimo priklauso žmogaus santykiai su aplinkiniais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes. Savęs vertinimas turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai. Yra glaudžiai susijęs su žmogaus pretenzijų lygiu, tai yra tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu.
P. G. Zimbardo teigia, kad savęs vertinimas – tai žmogaus nuomonė apie save patį, susiformavusi savęs lyginimo su kitais žmonėmis rezultate.
S. Coopersmith savęs vetinimą vadina būdingą individui savo vertės jausmą, kuris kitiems žmonėms pasireiškia vienose ar kitose jo reakcijose. Savęs vertinimą, kurį išsiugdo ir palaiko žmogus, yra grynai asmeniška ir subjektyvi psichologinė būsena, bet ją galima nagrinėti, nes ji pasireiškia elgesyje.
Pasak I. C. Kono, žmogus, kuris gerbia save, pasitiki savimi, teigiamai save vertina – nesijaučia už kitus geresnis. Jis paprasčiausiai tiki savimi ir tuo, kad gali įveikti bet kokius sunkumus. Tai gali parodyti, kad šios moterys abejoja savo gebėjimais susidoroti su artėjančiu gimdymu [66].
Taip pat savęs vertinimą ir jo svarbą efektyviam bendravimui ir žmogaus psichikos sveikatai socialiniame kontekste tyrinėjo ir M. Boweno kolegė, patyrimu grįstos šeimos terapijos kūrėja V. Satir. Anot V. Satir, neigiamas savęs vertinimas yra paremtas tuo, ką asmuo mano, ką kiti apie jį galvoja. Kai kiti žmonės neatitinka jų lūkesčių, tokie asmenys jaučiasi įskaudinti, nuliūdinti, supykę, tai savo ruožtu veda prie sudėtingų tarpasmeninių santykių, konfliktų [67].
Savęs vertinimas taip pat yra svarbus veiksnys asmens psichologinei sveikatai palaikyti. Jis yra siejamas su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, aukštesniu vidinės darnos lygiu [68]. Pasak R. M. Furro, savęs vertinimas yra tiesiogiai proporcingas laimingumo ir prasmės pojūčiui [69].
Savęs vertinimas nulemia žmogaus tarpusavio santykius su aplinkiniais, savikritiškumą, reikalavimus sau, požiūrį į sėkmes ir nesėkmes. Tuo pačiu savęs vertinimas veikia žmogaus veiklos ir asmenybės vystymosi efektyvumą. Savęs vertinimas glaudžiai susijęs su pretenzijų lygiu, tikslais, kuriuos iškelia pats žmogus. Adekvatus savęs vertinimas leidžia žmogui teisingai suderinti savo galias su įvairaus sunkumo užduotimis ir aplinkinių reikalavimais. Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmens vidinį pasaulį. Iškraipo jo motyvacinę ir emocinę sferas ir tuo pačiu trukdo harmoningam asmenybės vystymuisi [67].
Ilgą laiką savęs vertinimas buvo analizuojamas kaip vienalytis konstruktas, tačiau gaunamų rezultatų prieštaringumas atskleidė būtinybę savęs vertinimą laikyti daugiamačiu fenomenu [70]. Daugiamačiai savęs vertinimo modeliai atsižvelgia į tai, kad įvairiose gyvenimo srityse asmuo nėra vienodai kompetentingas, skirtingai vertina savo gebėjimus ir pasiekimus, todėl, išskiriant savęs vertinimo sritis, gaunamas išsamesnis ir tikslesnis savęs vaizdas [71].
Pagal S. Harter siūlomą modelį atskiros savęs vertinimo sritys yra santykinai nepriklausomos ir žinios apie kiekvieną iš jų savaip papildo asmens savęs vaizdą. Šiame modelyje išskiriamos specifinės savęs vertinimo sritys ir bendrasis savęs vertinimas, kuris yra kokybiškai kitoks ir nėra specifinių savęs vertinimo [64].
Specifinės savęs vertinimo sritys skirtingame amžiuje yra skirtingos. Ankstyvojoje paauglystėje S. Harter išskiria šias svarbias savęs vertinimo sritis: akademinė kompetencija, socialinis priėmimas, sportinė kompetencija, išvaizda ir elgesio adekvatumas. Išvaizdos vertinimas atspindi, kiek asmuo patenkintas savo išvaizda – ūgiu, svoriu, veido bruožais ir sudėjimu. Elgesio adekvatumo vertinimas atskleidžia, kiek asmuo patenkintas savo elgesiu, kiek elgiasi adekvačiai, taip, kaip iš jo tikimasi. Svarbus šio modelio komponentas – bendrasis savęs vertinimas – atskleidžia, kiek žmogus yra patenkintas apskritai savimi kaip asmeniu, kiek laimingas savo gyvenimu. Šis bendrasis savęs vertinimas atsiranda vidurinėje vaikystėje ir yra holistinis, apimantis visą asmenį, tai nėra atskirų kompetencijų vertinimo suma. Kadangi bendrasis savęs vertinimas yra nepriklausomas savęs vertinimokomponentas, atskirų individų ar jų grupių jis gali būti skirtingai susijęs su specifinėmis savęs vertinimo sritimis. Remdamasi W. James ir C. H. Cooley teoriniais darbais apie savęs suvokimą, S. Harter tvirtina, kad savęs vertinimas priklauso nuo to, kas pasiekiama, palyginti su tuo, ko norima pasiekti, ir kiek tai svarbu [64].
Nėštumas, tikriausiai, yra vienas labiausiai normalus fiziologinis procesas. Socialiai ir individualiai, tai dažniausiai suvokiama kaip džiaugsminga patirtis [72]. Prisitaikymas prie nėštumo vertinamas kaip esminis aspektas geram vaiko ir mamos ryšio užsimezgimui, santykių vystymuisi ir pranašauja sėkminga gimdymo eigą [73]. Nėštumas, taip pat, apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris
pasiruošia motinystei. Per šį laikotarpi moteris susitaiko su būsimu motinos vaidmeniu, gauna reikalingų žinių, susijusių su motinystę ir įgyja įgūdžių reikalingų vaikų auklėjimui [74]. Geras ir lengvas prisitaikymas prie motinystės nėštumo metu turi įtakos geresniai gimdymo eigai. O didelis nerimas ir baimė dėl gimdymo, žema socialinė padėtis, maža parama iš partnerio, gali įtakoti sveikatos pablogėjimą bei nemalonius psichosocialinius potyrius nėštumo ir gimdymo metu [75].
Kaip jau minėjome, savęs vertinimas, tai yra individualus pasitikėjimas savo gebėjimais susidoroti su tam tikra situacija, todėl siūloma besilaukiančias moteris paveikti taip, kad jos pasitikėtu savimi gimdymo metu, tai gali sumažinti cezario pjūvio operacijų skaičių [63].
Tyrimai parodė, kad prislėgta nuotaika ir žemas savęs vertinimas nėštumo metu susijusi su retu lankymusi nėščiųjų klinikoje, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir tai gali įtakoti priešlaikinį gimdymą bei mažo gimimo svorio naujagimį [64]. Vakarų šalyse atliktame tyrime buvo nustatyta, kad stresas nėštumo metu susijęs su žemu savęs vertinimu ir socialinė parama teigiamai veikia psichosocialinį prisitaikymą motinystei [76].
Neigiama psichosocialinė įtaka, pavyzdžiui, padidėjęs nerimas ir baimė, žemas savęs vertinimas nėštumo metu, neigiamai įtakoja gimdymo eigą ir vaiko priežiūra po gimdymo, o tai gali prisidėti prie pogimdyminės depresijos atsiradimo [77].
Tyrimas parodė, kad ne pirmą kartą gimdžiusių moterų savęs vertinimas buvo žymiai didesnis. Manoma, kad didesnis savęs vertinimas įgyjamas per sąveiką su kūdikių ir vėlesnę kūdikio priežiūrą po gimdymo [78]. Tačiau nevaisingumas, ilgas nepastojimo laikotarpis gali turėti įtakos mažam savęs vertinimui nėštumo metu. Makmakano ir kitų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad nėštumo metu vyresnės moterys, būtent moterys kurių amžius nuo 38 metų save vertino geriau nei moteris iki 38 metų [79].
Viena vertus, moterys gali labiau nerimauti arba jaustis prislėgtomis dėl rizikingo nėštumo ir gresiančio pavojaus vaisiui pagaliau anksčiau patirtos psichologinės traumos arba nėštumo metu patiriamas stresas gali lemti ir didesnį emocinį pažeidžiamumą po gimdymo ir didinti nėštumo komplikacijų, netgi priešlaikinio gimdymo tikimybę kartais netikėtos arba komplikuotos situacijos gimdymo metu, stiprus skausmo patyrimas moteriai gali sukelti neigiamų jausmų bei sunkių išgyvenimų. Tyrimo metu siekėme nustatyti, kokie akušeriniai – susiję su nėštumu ir gimdymu, psichosocialiniai – susiję su emocine savijauta nėštumo metu, stresiniais įvykiais, socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis susiję veiksniai prognozuoja išnešiotus kūdikius pagimdžiusioms moterims didelę pogimdyminės depresijos riziką [67].
Tyrimai parodė, kad kuo didesnį nerimą moterys jaučia gimdymo metu, tuo mažesnis savęs vertinimas, kas įtakoja negebėjimą atsipalaiduoti gimdymo metu [80]. O kito tyrimo rezultatai parodė
didelius teigiamus pokyčius nėštumo metu, kai moteris save vertina gerai, pasitiki savimi nėštumo metu ir tiki, kad gimdymo metu ji nepraras kontrolės ir sugebės atsipalaiduoti [81].
Apibendrinant, galima teigti, kad emocinę gerovę aukštas savęs vertinimas nėštumo metu galima apibūdinti kaip psichosocialinį prisitaikymą prie nėštumo, mažą gimdymo baimę. O tai gali įtakoti psichologinius, medicininius ir socialinius veiksnius.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – besilaukiančių moterų gimdymo baimės sąsajos su savęs vertinimu nėštumo metu.
Tyrimo subjektas – LSMU KK Akušerijos ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje besigydančios nėščiosios ir P. Mažylio gimdymo namų Moterų Konsultacijoje dėl profilaktinio patikrinimo besilankančios nėščiosios.
Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Siekiant išsiaiškinti besilaukiančių moterų gimdymo baimės ir savęs vertinimo savitumus, 2016 metų sausio – vasario mėnesiais atliktas tyrimas. Gavus įstaigų vadovų sutikimus, tyrėja vyko į gydymo įstaigas. P. Mažylio gimdymo namuose tyrėja susitiko su įstaigos pavaduotoja slaugai ir su jos pagalbą buvo išdalinamos anketos nėščiosioms prieš ar po profilaktinio patikrinimo. Užpildytas anketas tyrėja vykdavo susirinkti pati į gydymo įstaigą kas dvi savaites. LSMU KK Akušerijos ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje tyrėja pati išdalindavo/susirinkdavo anketas. Anketoms buvo užpildomos iš karto, per 10-20 min.
Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmame etape išnagrinėta sveikatos priežiūros, psichologijos, sociologijos mokslų literatūra, kuri leido giliau išanalizuoti ir suvokti veiksnius, susijusius su besilaukiančių moterų patiriama gimdymo baime ir savęs vertinimu nėštumo metu. Skaitant literatūrą, buvo stengiamasi suprasti ir įvertinti tam tikro leidinio ar straipsnio turinį ir padaryti atitinkamus žymėjimus citavimo ir suvestinio konspektavimo forma.
Antrame etape tyrimui atlikti buvo naudotas Gimdymo baimės klausimynas, Gimdymo lūkesčių/patirties klausimyno A dalis, sutrumpintas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas.
Nėščių moterų gimdymo baimė buvo vertinama B.Areskog (1982) sukurtu ir T.Saisto (2001) modifikuotu Gimdymo baimės klausimynu (angl. Fear of childbirth questionnaire) (žr. 1 priedą). Šiuo klausimynu vertinta nėščių moterų gimdymo baimė. Klausimynas naudotas įvairiuose tyrimuose skirtingose populiacijose – su pirmakartėmis nėščiosiomis, jau gimdžiusiomis, trečiame nėštumo trimestre, vienišomis ir ištekėjusiomis, 19-mis ar moterimis virš 40 metų, taip pat skirtingose socioekonominio statuso grupėse.
Šiame tyrime naudotas T.Saisto (2001) modifikuotas variantas skirtas įvertinti nėščiosios gimdymo baimę. Klausimynas buvo išvertas ir pritaikytas, iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantės Gretos Jakaitės. Klausimyną sudaro 10 teiginių, pvz.: „Ar jums sunku atsipalaiduoti, nes nuolat galvojate apie gimdymą“, „Ar bijote, kad nebekontroliuosite savęs gimdymo metu“, ir kt., į kuriuos reikia atsakyti „taip“ arba „ne“. Klausimynas pildomas atsakant į klausimus savarankiškai. Didesnė balų suma rodo mažesnę gimdymo baimę. Klausimyno vidinis suderinamumas (Cronbach ά) - 0,74.
Gimdymo lūkesčių/patirties klausimynas (angl. The Wijma Delivery Expectancy/Experience Questionnaire) buvo sukurtas siekiant išsiaiškinti moterų patiriamus jausmus ir baimę prieš gimdymą. Šis klausimynas naudojamas tiek moksliniais tikslais, tiek klinikinėje praktikoje. Šis klausimynas buvo sukurtas daugiau kaip prieš 10 metų ir naudojamas išsiaiškinti/įvertinti gimdymo baimę. Vertinant šį klausimynas buvo nustatyta, kad tai yra patikimas klausimynas gimdymo baimei įvertinti. Šiame tyrime buvo naudojama klausimyno A dalis, kuri skirta įvertinti lūkesčius, susijusius su gimdymu. Šią klausimyno dalį sudaro 4 Likerto tipo klausimai, prie jų 24 teiginiai. Atsakymai gali būti nuo 1 iki 6: kuo didesnis balas, tuo didesnė baimė. Šis klausimas analizuoja emocijų intensyvumą, susitaikymą su nėštumu, kurie atskleidžia gimdymo baimę, pvz.: ,,Jaučiuosi vieniša – visiškai nesijaučiu vieniša. Jaučiuosi stipri – visiškai nesijaučiu stipri.” Klausimyno vidinis suderinamumas (Cronbach ά) - 0,92.
Anketos vertimas į lietuvių kalbą ir pritaikymas Lietuvoje. Anketos vertimo tikslas – pasiekti žodžių ar teiginių reikšmės ir prasmės lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmiausia anketos tekstas dviejų nepriklausomų vertėjų buvo išverstas į lietuvių kalbą, abu lietuviški tekstai buvo sulyginti, siekiant nustatyti skirtumus ir neatitikimus. Suderintas lietuviškas vertimas atgal į anglų kalbą, originalus ir išverstas tekstai anglų kalba sulyginti su klausimyno autoriumi. Vertimų skirtumai koreguoti atitinkamai. Lietuvių kalbą ir stilių redagavo lietuvių kalbos specialistė.
Nėščių moterų savęs vertinimas nėštumo metu buvo vertinamas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu (angl. The Prenatal Self-Evaluation Questionnaire), sukurtu R. P. Lederman. Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas sukurtas 1981 metais. Šiame tyrime naudotas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas skirtas įvertinti moterų savęs vertinimą nėštumo metu. Kadangi naudojamas sutrumpintas variantas (sukurtas 2012 m.), šį klausimyną sudaro septyni faktoriai, sutrumpintame variante sujungti į penkis (pasitenkinimas nėštumu, gailėjimasis dėl nėštumo, pasiruošimas gimdymui, mamos/vyro palaikymas, nerimas dėl nėštumo ), todėl jis leidžia nustatyti ir įvertinti skirtingus moterų savęs vertinimo nėštumo metu aspektus. Šie penki nėštumo faktoriai yra susiję su nėštumo pripažinimu ir motyvacija, procesais susijusiais su motinystes jausmo vystymusi, pokyčiais reikšminguose santykiuose (su vyru/partneriu ir mama) bei
emociniu ir fiziniu pasiruošimu gimdymo procesui. Klausimyną iš anglų į lietuvių kalbą išvertė ir pritaikė naudoti Ž. Jankauskienė (2008). Buvo naudojama sutrumpintas klausimyno variantas.
Klausimyną sudaro 53 teiginiai, matuojantys penkias dimensijas:
•Motinos vaidmens identifikavimas – sudaro Identifikacijos motinos vaidmenyje skalė (angl. Identification with a motherhood role scale). Ji sudaryta iš teiginių, kurie atspindi nėščios moters jausmus būsimo kūdikio ir apskritai vaikų auginimo atžvilgiu, jos įsivaizduojamą sugebėjimą prižiūrėti kūdikį, jos susikurtą vaizdą kokia ji bus mama savo kūdikiui, pvz.: ,,aš galvoju apie tai, kokia norėčiau būti mama savo vaikui“; ,,aš jaučiu, kad kūdikiais rūpintis nėra labai smagu“ ir kt
• Nėštumo pripažinimas – sudaro nėštumo pripažinimo skalė (angl. Acceptance of pregnancy scale) . Ji sudaryta iš teiginių, kurie vertina moters palankumą nėštumui - kiek jai yra tinkamas metas būti nėščiai, kiek ji sugeba toleruoti su nėštumu susijusius nepatogumus, ar jai pavyksta prisitaikyti prie pokyčių, susijusių su nėštumu, pvz.: ,,aš džiaugiuosi, kad esu nėščia“; ,,man yra sunku priimti šį nėštumą“ ir kt.
• Pasiruošimą gimdymui – sudaro pasiruošimo gimdymui skalė (angl. Preparation for labor scale). Ji sudaryta iš teiginių, kuriais vertinama nėščios moters nuomonė apie jos pasiruošimo gimdymui lygį, žinių apie gimdymą būtinumą, pvz.: ,,aš manau, kad yra būtina turėti daug žinių apie gimdymą“, ,,aš esu gerai informuota apie gimdymą“ ir kt.
• Mamos/vyro palaikymas – sudaro tarpusavio santykių su mama skalė (angl. Relationship with mother scale). Ji sudaryta iš teiginių, kurie vertina nėščios moters tarpusavio santykių su savo mama kokybę, moters mamos nusiteikimą nėštumo bei būsimo anūko atžvilgiu, gaunamą socialinį palaikymą iš mamos pusės, pvz.: ,,mano mama nuramina, kai abejoju savimi“; ,,kada mes susitinkame su mama, dažnai susiginčijame“ ir kt.
Tarpusavio santykių su vyru skalė (angl. Relationship with husband or partner scale). Ji sudaryta iš teiginių, kurie vertina nėščios moters tarpusavio santykių ir intymaus gyvenimo su vyru/partneriu kokybę, iš vyro/partnerio gaunamą socialinį palaikymą nėštumo metu, moters lūkesčius būsima vyro/partnerio pagalba gimdant, prižiūrint kūdikį, pvz.: ,,aš galiu tikėtis iš savo vyro/partnerio palaikymo gimdymo metu“, ,,mano vyras/partneris nuramina mane, kai aš esu liūdna“ ir kt.
• Nerimą dėl gimdymo – sudaro skausmo, bejėgiškumo, kontrolės praradimo gimdant
baimės skalė (angl. Fears of pain/helplessness/loss of control in labor scale). Ji sudaryta iš teiginių, kuriais vertinami nėščios moters įsitikinimai savo sugebėjimais įveikti skausmą būsimo gimdymo metu, kaip jai pavyksta susitvarkyti su gyvenime iškilusiais sunkumais, pvz.: ,,aš įsitikinusi, kad prarasiu kontrolę gimdymo metu“; ,,aš galvoju, kad galiu pakelti diskomfortą gimdymo metu“.
Moters susirūpinimas dėl savo ir kūdikio geros savijautos gimdant skalė ( angl. Wellbeing
of self and fetus during labor scale). Skalę sudaro teiginiai, kurie atspindi nėščios moters mintis, jausmus, lūkesčius nėštumo, gimdymo eigos ir savo pačios bei būsimo kūdikio sveikatos atžvilgiu, pvz.: ,,aš galvoju, kad mano nėštumo ir gimdymo eiga bus normali“; ,,aš nerimauju, kad kūdikis gali gimti nesveikas“ ir kt. (Priedas Nr.1).
2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka
Tyrime dalyvavo LSMU KK Akušerijos ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje dėl nėštumo patologijos besigydančios nėščiosios ir P. Mažylio gimdymo namų Moterų konsultacijoje dėl profilaktinio patikrinimo besilankančios nėščiosios.
Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir su anketos pildymo nuoroda. Anketos buvo pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant apklausoje.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
besilaukiančios moterys, kurios gydosi dėl nėštumo patologijos arba besilaukiančios moterys, kurios lankosi gydymo įstaigoje dėl profilaktinio patikrinimo;
sutikusios dalyvauti tyrime. Į tyrimą neįtrauktos nėščiosios: nesutikusios dalyvauti tyrime.
Kad apklausos rezultatai būtų reprezentatyvūs, buvo pasirinktas tikslinis apklausos segmentas. Besilaukiančių moterų, kurios gydosi dėl nėštumo patologijos imties dydis paskaičiuotas pagal formulę:
N – 2152 generalinės imties dydis, nes LSMU KK Akušerijos - ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje per metus vidutiniškai gydomos 2152 nėščiosios.
z - 1,96 koeficientas iš Stjudento pasiskirstymo lentelių esant 95,0 proc. patikimumui.
Δ (delta) = 6,59 – leistinas netikslumas, tai yra skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės aibės vidurio.
S – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis: S - p × (00 – p)
p – tiriamos savybės konkrečios reikšmės laukiamas pasirodymo santykinis dažnis išreikštas procentais. Jeigu laukiamą santykinio dažnio reikšmę prognozuoti sunku, imama p = 50 proc., tada imties tūris gaunamas didžiausias.
Pagal nurodytas formules buvo paskaičiuotas tiriamųjų nėščiųjų pacienčių imties dydis n= 201, šio tyrimo metu buvo išdalinta LSMU KK Akušerijos skyriuje gulinčioms respondentėms, sugrįžo 215 anketos (atsako dažnis 86 proc.).
Pagal tokią pačią formulę buvo paskaičiuota ir P. Mažylio gimdymo namuose Moterų konsultacijoje besilankančių nėščiųjų imtis. Imties dydis paskaičiuotas 146, buvo išdalinta 150 anketų P. Mažylio gimdymo namų Moterų konsultacijoje besilankančioms respondentėms, sugrįžo 130 anketos (atsako dažnis 87 proc.).
Duomenys apie respondentų demografines charakteristikas pateikiami skyrelyje „Rezultatai”.
2.3. Tyrimo etika
Prieš pradedant atlikti tyrimą, buvo gauti LSMU KK Akušerijos ginekologijos klinikos vadovės ir P. Mažylio gimdymo namų vadovo sutikimai tyrimui atlikti. Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centras 2016-01-14 išdavė leidimą Nr. BEC-KS(M)-125 (2 priedas). Taip pat, buvo gautas žodinis informuotas sutikimas iš kiekvieno tyrime sutikusio dalyvauti respondento, prieš tai pristačius tyrimo temą ir tikslą. Respondentų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardžių, adresų neklausiama. Surinkti duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti ir moksliniais tikslais. Respondentai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti tyrime. Taikant respondentams anketinės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Respondentų apklausa sukėlė nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų kaupimo ir analizės paketus SPSS for Windows 21.0 (Statistical Package for Social Sciences).
Nominalių dažnių, procentinių dažnių lentelės naudotos atvaizduoti respondentų vertinimus ir nustatyti, koks nominalus skaičius bei procentinė dalis respondentų pasirinko tam tikrą atsakymą. Lentelės leidžia apibendrintai pavaizduoti tiriamąjį reiškinį.
Klausimų blokui, kuris matuoja nėsčiųjų savivertę, atlikta faktorinė analizė, nes klausimų bloko elementų vertinimai yra stipriai tarpusavyje susiję ir pavienių klausimų analizavimas pažeidžia multikolinearumo prielaidą. Atlikus faktorinę analizę sudarytos skalės, kurios vertina skirtingos savęs vertinimo apskektus.
Sudarytų skalių patikimumui įvertinti apskaičiuotos Cronbach-alfa statistikos ir nustatytas skalių vidinis suderinamumas su duomenimis. Skalės suderinamumas su duomenimis laikomas priimtinu, jei Cronbach-alfa reikšmė yra didesnė nei 0,7.
Tyrimo metu tikrinta duomenų normalumo prielaida, intervaliniams ir ranginiams klausimams bei skalėms. Tam tikslui taikytas Kolmogorov-Smirnov kriterijus. Nustačius, jog duomenų normalumo prielaida nėra tenkinama, taikyti neparametriniai statistiniai kriterijai. Jei duomenų normalumo prielaida yra tenkinama, taikyti parametriniai statistiniai kriterijai.
Norint palyginti pirmą ir ne pirmą kartą besilaukiančių moterų išgyvenamas baimes, susijusiąs su gimdymu, ir jų sąsajas su savęs vertinimu nėštumo metu sudarytos kontingencijos lentelės, kuriose pateikti apibendrinti atsakymų dažniai ir procentinė jų dalis. Norint palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų neščiųjų gimdymo baimę ir savęs vertinima nėštumo metu, taip pat, sudarytos kontingencijos lentelės. Tam, kad nustatyti, ar nėsčiųjų nuomonės skiriasi, priklausomai nuo to, kurioms demografinėms grupėms jos priklauso, taikytas Chi-kvadrato, požymių nepriklausomumo tikrinimo kriterijus.
Analizuojant klausimų vertinimus, rezultatai palyginti skirtingose demografinėse grupėse (pirmą kartą / ne pirmą kartą nėščiųjų ir stacionare besigydančių / sveikų). Respondentų vertinimų palyginimui 2 nepriklausomose grupėse taikytas Mann-Whitney kriterijus. Prieš nustatant, ar vertinimų vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi skirtingose grupėse, apskaičiuoti skalių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai, kad geriau atvaizduoti vertinimų skirtumus ir duomenų sklaidą. Apskaičiuota mediana.
3. REZULTATAI
3.1. Nėščiųjų duomenų analizė
Tyrime dalyvavo 345 nėščiosios moterys. Analizuojant tiriamųjų amžių nustatyta, kad amžiaus vidurkis sudaro 28,75 m., o standartinis nuokrypis, 5,24 m.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą yra netolygus. Didžioji dalis nėščiųjų turi aukštąjį išsilavinimą (64,1 proc.). Dauguma tiriamųjų gyvena mieste (70,1 proc.) ir yra ištekėjusios (66,7 proc.).
Analizuojant priežastis, dėl kurių tyrime dalyvavusios nėščiosios lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje, matyti, kad didžioji dalis tiriamųjų lankosi dėl nėštumo patologijos (62,3 proc.), o 37,7 proc. apklaustųjų lankosi dėl profilaktinio patikrinimo nėštumo metu.
Analizuojant tiriamųjų gimdymo kartų skaičių nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų y gimdys pirmąjį kartą (52,8 proc.), o kiek mažiau nei trečdalis tiriamųjų gimdys antrąjį kartą (35,4 proc.) (1 lentelė). Detalus tiriamųjų pasiskirstymas demografinėse grupėse pateiktas 1 lentelėje.
