VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Indrė Mikuţytė
KLAIPĖDOS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ
FIZINĖS RAIDOS SĄSAJOS SU ŠEIMOS SOCIALINE
PADĖTIMI IR MITYBOS ĮPROČIAIS
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikata ir mityba
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
2011 m. geguţės 27 d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KLAIPĖDOS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINĖS RAIDOS SĄSAJOS SU ŠEIMOS SOCIALINE PADĖTIMI IR MITYBOS ĮPROČIAIS
Indrė Mikuţytė
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011 77 p.
Darbo tikslas: įvertinti Klaipėdos apskrities pradinių klasių moksleivių fizinės raidos sąsajas su
socialiniais veiksniais ir mitybos įpročiais.
Uţdaviniai: įvertinti Klaipėdos apskrities atrinktų mokyklų pradinių klasių moksleivių ūgio,
svorio ir kūno masės indekso pokyčius 2008 – 2010 metais; nustatyti Klaipėdos apskrities pradinių klasių moksleivių kūno masės indekso ir jo pokyčių ryšius su socialiniais veiksniais; įvertinti Klaipėdos apskrities trečios klasės moksleivių fizinės raidos sąsajas su mitybos įpročiais.
Tyrimo metodika. Šis darbas – PSO koordinuojamo tyrimo „Europos vaikų nutukimo stebėjimo
iniciatyva“ dalis. Klaipėdos apskrityje 2008 metais buvo sudaryta atsitiktinė 18 bendrojo lavinimo mokyklų imtis, kuriose buvo atlikti pirmokų antropometriniai matavimai (n = 563), bei buvo apklausti jų tėvai (n = 510). 2010 metais tie patys vaikai buvo išmatuoti antrą kartą (n = 634). Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; antropometriniai matavimai, naudojant standartizuotus matavimo prietaisus; anketinė tėvų apklausa; statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu SPSS for Windows 17.0. Vaikų fizinė raida vertinta pagal tarptautinius T. Cole ir bendraautorių kriterijus.
Rezultatai. Pradinukų vidutinis KMI buvo 16,8 (2,4) kg/m2. Antsvoris ir nutukimas 2008 ir 2010 metais buvo nustatytas 19,4 proc. pradinukų. Pakartotinai atlikto tyrimo duomenimis, tų pačių vaikų ūgis trečioje klasėje vidutiniškai padidėjo 11,5 (1,8) cm, svoris padidėjo vidutiniškai 6,6 (2,9) kg, o KMI per du metus padidėjo 0,65 (1,1) kg/m2, skirtumas tarp lyčių nenustatytas. Daugiau pradinukų (37.2 proc.), priaugusių maţai svorio, buvo iš šeimų, kuriose vienam šeimos nariui teko vidutinės ir didelės pajamos. Maţai priaugusių svorio vaikų mamos daţniau nebuvo baigusios vidurinės mokyklos nei priaugusių vidutiniškai, atitinkamai – 16,5 proc. ir 7,6 proc. Tarp vaikų, kurių mamos dirbo, buvo daugiau (34,1 proc.) vaikų su maţu svorio pokyčiu nei tarp
nedirbančių (23,3 proc.). Trumpiau nei vieną mėnesį natūraliai maitintų pirmokų tarp turinčių antsvorio rasta daugiau (19,4 proc.), nei tarp liesų (4,3 proc.). Iš visų vaikų, trečioje klasėje turėjusių antsvorio, net 76,4 proc. turėjo gerą apetitą.
Išvados. Klaipėdos apskrities pirmos ir trečios klasės moksleivių skirstiniai pagal fizinę raidą
buvo panašūs. Vaikų KMI pokyčiai 2008-2010 m. buvo susiję su šeimų socialine padėtimi, o pradinukų fizinė raida buvo susijusi su jų mitybos įpročiais.
SUMMARRY
Public health (Public health and nutrition)
ASSOCIATIONS OF PHYSICAL DEVELOPMENT OF PRIMARY SCHOOL CHILDREN WITH FAMILY SOCIAL STATUS AND NUTRITION HABITS IN KLAIPEDA COUNTY Indrė Mikuţytė
Academic supervisor Prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian university of health sciences, Medical academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2011 77 p.
Aim of the study: to assess associations of physical development of primary school children
with social factors and habits of nutrition in Klaipeda county.
Objectives: To evaluate the selected schools in Klaipeda county primary schools children‟s
height, weight and body mass index and changes in the 2008 – 2010 year; to estimate the body mass index of primary school children and its changes in relationship with social factors in Klaipeda county; to evaluate interfaces of physical development with eating habits of the third class students in Klaipeda county.
Methods: This research is a part of WHO (World Health Organization) project
coordinating the observation of children growth - European Childhood Obesity Surveillance Initiative. In 2008 18 secondary schools of Klaipeda County were randomly selected. There were anthropometric measurements (n = 563) made in these schools, children parents (n = 510) were interviewed too. In 2010 the same children were measured the second time (n = 634). Methods used during the work: analysis of scientific literature, anthropometric measurements, using standardized measuring devices, anonymous parents‟ questionnaire; statistical data analysis was made using statistical data package SPSS for Windows 17.0. Physical development of children was rated in accordance with international criteria of Cole and co-authors.
Results: The average body mass index of children was 16,8 (2,4) kg/m2. Overweight and obesity were established for 19,4 % children in 2008 and 2010. Based on the re-survey data, the same student‟s height increased on average by 11,5 (1,8) cm, the weight – by 6,6 (2,9) kg in the third class. And the body mass index increased by 0,65 (1,1) kg/m2 of over two years. Difference between sexes has not been established. More students (37,2 %) gained a little weight, were from families where one family member had to medium and high income. Mothers of children‟s,
which gained a little weight, had not graduated from high school more (16,5 %) than mothers of children, which gained weight on average (7,6 %). There were more children (34,1 %) with small weight change in these families, where mothers where working, than which had unemployed mothers (23,3 %). There were found more first – formers with overweight (19,4 %), which were naturally fed less than one month, than the first – formers with low weight (4,3 %). 76,4 % children with overweight had a good appetite in the third class.
Conclusions: The first and the third class students of Klaipeda County were similar to the
physical development. Changes of children‟s body mass index development were related to families‟ social status, and the physical development was associated with children‟s eating habits.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
COSI - Childhood Obesity Surveillance Initiative (angl.) IOTF – Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupė JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – Kūno masės indeksas WHR - waist-to-hip ratio (angl.) CI - conity index (angl.)
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
2.1. Vaikų nutukimo paplitimas pasaulyje ... 11
2.2. Nutukimo paplitimas tarp vaikų Lietuvoje ... 14
2.3. Vaikų augimo ir fizinės raidos vertinimo metodai. ... 18
2.4. Vaikų mityba ir nutukimas ... 22
2.5. Šeimos socialinių veiksnių sąsajos su vaikų nutukimu. ... 24
3. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI ... 30
3.1. Tyrimo aprašymas ... 30
3.2. Tiriamųjų kontingentas ... 30
3.3. Tyrimo eiga... 32
3.4. Duomenų rinkimo ir analizės metodai... 33
4.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 35
4.1. Pradinių klasių moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008 – 2010 m. ... 35
4.2. Pradinukų kūno masės indekso pokyčių ryšys su šeimos socialine padėtimi. ... 41
4.3. Pradinukų mitybos įpročių ir jų fizinės raidos sąsajos. ... 46
IŠVADOS ... 61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 63
ĮVADAS
„Tegul maistas būna jūsų vaistas, o vaistas - jūsų maistas“ Hipokratas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vaikų nutukimas - viena didţiausių visuomenės sveikatos problemų 21 - ame amţiuje. Nutukimo paplitimas pasiekė kritinę ribą ir prognozuojama, kad nesiimant rimtų priemonių, jis tik didės. Problema yra pasaulinė ir aktuali tiek maţas, tiek vidutines pajamas gaunančioms šalims. PSO duomenimis, 2010 metais visame Pasaulyje nutukusių vaikų iki penkerių metų skaičius siekė daugiau nei 42 mln., iš kurių iki 35 mln. gyveno besivystančiose šalyse [1].
Pokyčiai visuomenėje – pagrindinė vaikų nutukimo prieţastis. Sumaţėjęs fizinis aktyvumas, sėslus gyvenimo būdas, didelis pramoniniu būdu apdorotų, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį cukraus bei riebalų, maisto produktų vartojimas, taip pat didelio energinio tankio bei greitas maistas sutrikdo medţiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą, kuri ypač svarbi augančiam organizmui [2]. Vaikai, skirtingai nuo suaugusiųjų, negali pasirinkti aplinkos, kurioje gyvena arba pasirinkti kokį maistą valgo. Taip pat jie neturi pakankamo sugebėjimo įvertinti kokių pasekmių gali turėti jų elgesys [3].
Kadangi nutukimas yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų, Pasaulio sveikatos organizacijos įvardinama kaip „epidemija“, Pasaulyje bei Europoje yra imamasi tam tikrų priemonių prevencijai [4]. Kaip pavyzdį galima paminėti Europos kovos su nutukimu chartiją (European Charter on Counteracting Obesity, 2006), pasirašytą 2006 metais, Stambule, kurioje kalbama, kad pokyčiai ir naujas poţiūris reikalingas ekonominiame, politiniame, kultūriniame bei visuomeniniame lygmenyse [5]. 2009 m. gruodţio mėnesį priimta Pasaulio sveikatos organizacijos vaikų nutukimo prevencijos strategija (Population-based prevention strategies for childhood obesity, 2009). Šiuo dokumentu buvo apsibrėţti suinteresuotų šalių vaidmenys ir atsakomybė kovojant su nutukimu. Vykusiame forume dalyviai turėjo išskirtinę galimybę pasidalinti savo patirtimi, taikomomis priemonėmis, projektais ir pan. [1] 2006 m. Europos ministrų konferencijoje, kurioje ir buvo pasirašyta ankščiau minėta Europos kovos su nutukimu chartija, priimta, kad reikalinga standartizuota vaikų augimo ir nutukimo stebėsena. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2008 m. pradėjo vykdyti naują tyrimą „Europos
vaikų augimo/nutukimo stebėjimo iniciatyva“ – Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). Lietuvoje šio tyrimo vykdytojai ir koordinatoriai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai. Šio tyrimo duomenys bus analizuojami šiame darbe.
Lietuvos vaikų antropometrinių matavimų ir duomenų apie jų mitybos įpročius nėra labai daug. Todėl nuosekliai vykdant tyrimą bei renkant duomenis, galima stebėti tų pačių vaikų augimą ir mitybos įpročių poveikį jų fiziniam vystymuisi. Lietuvoje nutukimo mastas nėra toks didelis kaip kitose Europos šalyse, todėl šiuo metu yra palanki situacija nuosekliai stebėti, analizuoti pokyčius ir planuoti prevenciją, formuojant palankią aplinką bei politiką vaikų augimui ir vystymuisi.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti Klaipėdos apskrities pradinių klasių moksleivių fizinės raidos sąsajas su socialiniais veiksniais ir mitybos įpročiais.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti Klaipėdos apskrities atrinktų mokyklų pradinių klasių moksleivių ūgio, svorio ir kūno masės indekso pokyčius 2008 – 2010 metais.
2. Nustatyti Klaipėdos apskrities pradinių klasių moksleivių kūno masės indekso ir jo pokyčių ryšius su socialiniais veiksniais.
3. Įvertinti Klaipėdos apskrities trečios klasės moksleivių fizinės raidos sąsajas su mitybos įpročiais.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Vaikų nutukimo paplitimas pasaulyje
Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) ataskaitos apie nutukimo paplitimą pasaulyje duomenimis, vaikų nutukimo epidemija išplito visame pasaulyje. Antsvorį turinčių vaikų ir paauglių skaičius pasaulyje siekia maţdaug 10 proc. ir kai kuriose Vakarų šalyse artėja prie 30 proc. Duomenys taip pat rodo, kad ekonomiškai besivystančiose šalyse paplitimas didėja sparčiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). [6]
Ispanijoje vaikų nutukimo paplitimas yra vienas iš didţiausių Europos šalyse. Vienintelis reprezentatyvus nacionalinis Ispanijos vaikų nutukimo tyrimas su tiesioginiais ūgio ir svorio matavimais yra enKid tyrimas, atliktas 1998 – 2000 metais [7]. Tirta atsitiktinė 2 – 24 metų amţiaus vaikų ir jaunų ţmonių imtis. Tarp 6 – 9 metų amţiaus berniukų antsvorio ir nutukimo paplitimas siekė atitinkamai 25,8 proc. ir 12,1 proc., tarp mergaičių 26,2 proc. ir 8,6 proc. To paties tyrimo duomenimis, 10 – 13 metų amţiaus berniukų grupėje nutukimo ir antsvorio daţnis buvo atitinkamai 6,6 proc. ir 23,8 proc., o mergaičių - 2,6 proc. ir 18,4 proc. Kuenkos mieste atlikto tyrimo 1992, 1996, 1998 ir 2004 metais duomenimis, nutukimo paplitimas išaugo nuo 4,4 proc. 1992 metais iki 10,1 proc. 2004 metais tarp berniukų, o tarp mergaičių atitinkamai nuo 2,9 proc. iki 7,8 proc [7]. M. Franco su bendraautoriais paţymi, kad Pietų Europos šalyse, Vidurţemio jūros regione, kartu su Didţiąja Britanija, antsvorio ir nutukimo skaičiai yra didţiausi. Graikijos pateiktoje nutukimo statistikoje matomas toks pat didelis nutukimo lygis kaip ir Ispanijoje. [7]
Nepriklausomai nuo didelių skirtumų tarp šalių ir regionų, pastaraisiais dešimtmečiais nutukimo ir antsvorio paplitimas išaugo visose Europos šalyse. Naujausiais duomenimis, kai kuriose Europos šalyse vaikų nutukimo ir antsvorio paplitimas siekia 20 proc. Didelė tikimybė, kad vaikas turintis antsvorį ar esantis nutukęs, turės antsvorį ir vyresniame amţiuje. Nutukusieji daţniau serga lėtinėmis ligomis [8]. Nutukimo gydymas yra ilgalaikis ir sunkus, todėl labai svarbu daugiau dėmesio skirti būtent vaikų antsvoriui. [8, 9]
Didėjantis tiek vaikų, tiek suaugusiųjų nutukimo paplitimas buvo pastebimas daugelyje pasaulio šalių. Kinija per pastaruosius kelis dešimtmečius taip pat patyrė ţymų antsvorio bei nutukimo didėjimą. Bendras paplitimas antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų Kinijoje buvo
atitinkamai 5 proc. ir 2 proc. 1980 m. 155 mln. vaikų iš viso pasaulio turi antsvorio arba yra nutukę, iš jų 2002 m. net 12 mln. gyveno Kinijoje. [10]
Australijos nacionalinio vaikų mitybos tyrimo, atlikto 1995 m. duomenimis, daugiau kaip 20 proc. 7 – 15 metų amţiaus vaikų turėjo antsvorio arba buvo nutukę [11]. Tai buvo dvigubai didesnis paplitimas nei per pastaruosius 10 metų [11]. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti vaikų antsvorį ir nutukimą skirtinguose Australijos regionuose ir išnagrinėti priklausomybę nuo gyvenamojo regiono bei individualaus socialinio ir ekonominio lygio. Australijoje buvo keletas nutukimo atvejų, tačiau Viktorijos regiono studijos duomenimis, 5 – 10 metų amţiaus vaikų antsvoris ir nutukimas 1997 metais siekė 19.3 proc. ir paplitimas padidėjo iki 24,5 proc. nuo 2000 metų iki 2001 metų, pagal Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) kriterijus [11]. Remiantis šiais duomenimis, pastebima, kaip per paminėtuosius metus situacija dėl nutukimo paplitimo komplikavosi. Andrea M. Sanigorski ir bendraautorių duomenimis, Viktorijos regione paplitimas nuo 2003 metų iki 2004 metų dar labiau išaugo ir pasiekė 27 proc., o tai yra maţdaug 1 procentinio punkto kilimas per metus, kas reiškia, kad Australijos lygmeniu kasmet apie 40 tūkst. vaikų tampa nutukusiais arba turinčiais antsvorį [11]. Šie duomenys rodo, kad Australijoje nutukimo paplitimas yra vienas didţiausių pasaulyje ir per minėtuosius metus ryškiai didėjo. Analizuojant skerspjūvio ir kohortos tyrimus nagrinėjančius pasaulio nutukimo ir antsvorio paplitimo tendencijas, naudojant IOTF kriterijus, didesnius rodiklius nei Australijos pateikė tik Ispanija bei Naujoji Zelandija (30 proc.) [11]. 2007 metų Australijos nacionalinio vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimo, kuriame dalyvavo 4487 2 – 16 metų amţiaus vaikai, duomenimis, per visas amţiaus grupes 5 proc. vaikų turėjo nepakankamą kūno svorį, 17 proc. turi viršsvorį ir 6 proc. nutukę (2.1.1. lentelė.) [12].
2.1.1 lentelė. Vaikų dalis (proc.) klasifikuojamų kaip nepakankamo, normalaus svorio, turinčių antsvorį ir nutukę [12]. BERNIUKAI MERGAITĖS Amţiaus grupė (metais) 2 - 3 4 - 8 9 - 13 14 - 16 2 - 16 2 - 3 4 - 8 9 - 13 14 - 16 2 - 16 Nepakankamas svoris 5 4 6 5 5 4 4 5 5 5 Normalus svoris 74 78 69 71 73 78 75 65 72 72 Viršsvoris 17 13 18 19 17 14 15 23 16 18 Nutukimas 4 5 7 6 5 4 6 7 7 6
Antsvoris paprastai daţniau paplitęs tarp ţemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio vaikų išsivysčiusiose šalyse ir atvirkščiai besivystančiose šalyse – tarp aukštesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio vaikų. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pateikia duomenis, kad yra paplitimo skirtumų tarp skirtingos tautybės vaikų. Daugiau nutukimo atvejų pasitaiko tarp afroamerikiečių (21,5 proc.) ir ispanų (21,8 proc.) tautybės vaikų, tarp baltųjų vaikų nutukimo paplitimas siekia 12,3 proc. [13]
Sudane, sostinės Chartumo vidurinės mokyklos vaikų tyrimo duomenimis, atlikto 2007 metais, antsvoris ir nutukimas siekė atitinkamai 28,5 proc. ir 5,6 proc. [14].
2004 metais Kinijoje, Beijinge atlikto moksleivių tyrimo duomenimis, maţdaug 20 proc. moksleivių turėjo antsvorio arba yra nutukę [15]. Beveik panašus paplitimas, 25 proc. vaikų su didesniu kūno masės indeksu (KMI, kg/m2) nustatyti Pakistane, Kačaryje [9]. Irane 8,8 proc. vaikų turėjo antsvorio ir 4,5 proc. buvo nutukę [9].
Jungtinėje Karalystėje antsvoris ir nutukimas išplito per pastaruosius 30 metų [16], ir šios padėties stabilizavimas turi būti valstybės prioritetas [5, 16]. Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės duomenimis, 2007 metais Anglijoje 26,6 proc. mergaičių turėjo antsvorio arba buvo nutukusios ir 22,7 proc. berniukų [17].
Tyrimų rezultatai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse nutukimo epidemija pastaraisiais metais sulėtėjo. Naujausios antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijos patvirtina, kad padėtis stabilizavosi Prancūzijoje tarp 3 – 4 metų amţiaus vaikų, kituose šaltiniuose minimas 7 – 9 vaikų amţius [18]. Panaši situacija Šveicarijoje tarp 6 – 13 metų amţiaus vaikų bei Švedijoje tarp 10 – 11 metų mergaičių [18].
Antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė pakankamai diskusijų ir didelį įvairių pasaulio šalių susirūpinimą besikomplikuojančia situacija vaikų sveikatos atţvilgiu, kurių rezultatas buvo prevencinių priemonių, susitarimų, programų kūrimas bei tyrimų organizavimas. Kai kurių tyrimų duomenimis, situacija stabilizuojasi [18, 19], tam įtakos galėjo turėti didelis susirūpinimas ir naudotos priemonės, tačiau tai nereiškia, kad toliau dėmesio tam skirti nereikia.
2.2. Nutukimo paplitimas tarp vaikų Lietuvoje
Lietuvoje taip pat kalbama apie vaikų nutukimo problemą. Tačiau J. Tutkuvienė teigia, kad 2000 – 2004 metų tyrimai parodė, jog per 10 – 15 metų Lietuvoje vaikų kūno masės indeksas net sumaţėjo [2]. Naujausi auksologiniai duomenys rodo, kad pradėjus silpti ūgio akceleracijai daugelyje pasaulio šalių pradėjo daugėti nutukusių vaikų: manoma, kad maţdaug nuo XX amţiaus tam tikri faktoriai, lėmę ūgio akceleraciją (pakitusi mityba ir gyvenimo būdas), vėliau pradėjo skatinti neproporcingą kūno masės didėjimą ūgio atţvilgiu [2]. Taigi netinkamas gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai lemia fiziologinius pakitimus ţmogaus organizme, kas įtakoja nutukimo atsiradimą. Pastaruoju metu Lietuvos vaikai ir paaugliai augdami patiria panašių veiksnių, kuriuos daugelis išsivysčiusių šalių vaikų patyrė prieš kelis dešimtmečius: pavyzdţiui, JAV – apie 1970 – 1980 metus, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse – apie 1980 – 1990 metus pradėjo silpti ūgio akceleracija, o maţdaug po 5 – 10 metų pradėjo gausėti nutukusių vaikų [2]. Šio fakto atsiradimą Lietuvoje lemia Europos šalių gyvenimo būdo mados – greitas maistas, maţas fizinis aktyvumas ir pan.
Anot N. Kondrotienės, vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje epidemijos masto nesiekia, tačiau skaičiai sparčiai auga ir kelia nerimą [20]. Pasak endokrinologės V. Liugaitės, vien Šiaulių vaikų ligų klinikoje kasdien su antsvorio problemomis apsilanko 5 – 10 įvairaus amţiaus vaikų [20]. Taip pat daugėja registruojamų vaikų (0 - 17 metų), sergančių nutukimu: 2001 metais sergamumo rodiklis buvo 1,2 1000 - čiui, tuo tarpu 2008 metais - 2,54 1000 - čiui Vilniaus miesto vaikų [20]. Per didelę kūno masę turi maţdaug 8 proc. 3 - 7 metų vaikų [20]. Kaip pastebima, rodikliai su metais įgauna tendenciją didėti, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į nutukimo problemą tol, kol ji nepasiekė kritinio taško.
E. M. Jakimavičienė ir J. Tutkuvienė pateikia tyrimo duomenis, kurie parodo, kaip keitėsi antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje tarp ikimokyklinio amţiaus berniukų (2.2.1. pav.) ir mergaičių (2.2.2. pav.) 1986 - 2006 metais [21]. Penkerių metų berniukų, turinčių antsvorio problemų, buvo daugiau nei ketverių metų tiek 1986 metais, tiek ir 2006 metais. Penkerių metų berniukai kaip ir ketverių 1986 m. nebuvo nutukę, tačiau iki 2006 metų nutukimo rodiklis buvo ţenkliai pakitęs – 3,73 proc. Šis procentas buvo taip pat aukštesnis lyginant ketverių metų berniukus tais pačiais metais. [21]
2.2.1. pav. Ikimokyklinio amţiaus berniukų, turinčių antsvorį ir nutukimo paplitimas (proc.). [21]
Šešerių metų berniukų antsvorio procentinis paplitimas buvo vienas iš didţiausių, lyginant su berniukais nuo trijų metų ir jis buvo panašus kaip trijų metų berniukų 2006 metais (12,38 proc.) – 12,73 proc. Kalbant apie nutukimą, 1986 metais buvo daugiausiai (4,55 proc.) nutukusių berniukų, tačiau po dvidešimt metų situacija pagerėjo, nes šis rodiklis ţenkliai sumaţėjo iki 0,58 proc. Lyginant šešerių metų berniukų antsvorio rodiklius 1986 - 2006 metais, nutukimo procentas sumaţėjo iki 1,4 karto. [21]
Apibendrinant duomenis, galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas 1986 - 2006 metais nekito tendencingai su berniukų amţiumi. Labai svyravo antsvorio paplitimas nuo maţo iki 12,73 proc. Kalbant apie nutukimo rodiklius, jis neuţfiksuotas 1986 metais tarp ketverių ir penkerių metų berniukų, o didţiausias procentas (4,55) buvo 1986 metais tarp šešiamečių berniukų. 2006 m. daugiausiai (12,38 proc.) antsvorio problemų turėjo trijų metų berniukai, maţiausiai (6,5 proc.) – ketverių metų, o nutukimo paplitimas didţiausias (3,73 proc.) buvo tarp penkiamečių berniukų. [21]
Galima daryti išvada, kad per dvidešimt metų antsvorio bei nutukimo paplitimas nedidėjo tendencingai – rodikliai arba maţėjo, arba didėjo, todėl negalima teigti, kad su metais ikimokyklinio amţiaus berniukų antsvorio ir nutukimo paplitimas tik didėjo.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 1986, 3 m. 2006, 3 m. 1986, 4 m. 2006, 4 m. 1986, 5 m. 2006, 5 m. 1986, 6 m. 2006, 6 m. 7,69 12,38 4,4 6,5 5,45 7,46 12,73 8,77 1,1 0,95 0 0,8 0 3,73 4,55 0,58 Antsvoris Nutukimas
2.2.2. pav. Ikimokyklinio amţiaus mergaičių, turinčių antsvorį ir nutukimą, paplitimas (proc.) [21]
Nagrinėjant antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp ikimokyklinio amţiaus mergaičių, matoma, kad antsvorio paplitimas tarp penkerių metų mergaičių, turinčių antsvorio procentas išaugo 1,3 karto, lyginant 1986 metais penkerių metų ir ketverių metų mergaites. 2006 m. pastebimas neţymus paplitimo didėjimas. Po dvidešimties metų penkerių metų mergaičių turinčių antsvorį skaičius sumaţėjo. Kalbant apie nutukimo rodiklius, pastebima, kad nutukimo paplitimas lyginant ketverių ir penkerių metų mergaites tendencingai maţėja 1986 metais ir 2006 metais [21].
Šešiamečių mergaičių antsvorio rodiklis 1986 metais, lyginant su penkiametėmis, sumaţėjo, tačiau po dvidešimties metų rodikliai smarkiai išaugo ir pasiekė 18,18 proc. Nutukimo paplitimas lyginant su metais jaunesnėmis mergaitėmis skiriasi vos 1 proc. Tačiau po dvidešimties metų situacija pasikeitė ir šešiamečių nutukimo paplitimas tapo didesnis nei penkiamečių mergaičių. Lyginant to paties amţiaus mergaičių antsvorio ir nutukimo tendencijas, pastebima, kad antsvorio problemų turi 50 proc. daugiau šešiamečių mergaičių, tačiau nutukimo rodiklis sumaţėjęs 1,8 karto. [21]
Apibendrinant statistinius duomenis, matoma, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas 1986 - 2006 metais neaugo kartu su mergaičių amţiumi, kaip ir berniukų. Antsvorio paplitimas buvo pakankamai aukštas nepaisant mergaičių amţiaus ir laikmečio. Nutukimo rodikliai labai
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1986, 3 m. 2006, 3 m. 1986, 4 m. 2006, 4m. 1986, 5 m. 2006, 5 m. 1986, 6 m. 2006, 6 m. 14,56 11,54 8,7 10,66 11,21 10,69 9,17 18,18 2,91 1,92 3,48 0,82 1,87 0 1,83 1 % Antsvoris Nutukimas
nesiskiria, bet galima išskirti, kad daugiausiai (3,48 proc.) nutukusių mergaičių buvo uţfiksuota tarp ketverių metų mergaičių 1986 metais. O visiškai neuţfiksuota (0 proc.) 2006 metais, tarp
penkerių metų mergaičių [21] Išanalizavus statistinius duomenis apie ikimokyklinio amţiaus berniukų ir mergaičių
antsvorio ir nutukimo paplitimą Lietuvoje, galima teigti, kad rodikliai nėra labai aukšti, tačiau reikalaujantys dėmesio ir intervencijos. Kadangi rodikliai nedidėjo kartu su vaikų amţiumi, negalima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas didėja. Lyginant situaciją pagal lyčių pasiskirstymą, galima daryti išvadą, kad mergaičių turinčių antsvorio yra daugiau nei berniukų. Kalbant apie nutukimo pasiskirstymą, abiejų lyčių procentinė išraiška yra labai panaši, skiriasi tik amţiaus grupės.
Tyrimo, kuriame pateikiamas kūno mases indekso (KMI), antsvorio bei nutukimo paplitimas tarp Lietuvos vaikų ir paauglių 1985 – 2002 metais. 2000 – 2002 metais daugiau nei 9 tūkst. 7 – 18 metų vaikų iš penkių didţiausių Lietuvos miestų ir aplinkinių gyvenviečių buvo įtraukti dalyvauti tyrime. Šie duomenys buvo lyginami su 1986 metų duomenimis. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo vertinamas pagal Tarptautinės kovo su nutukimu darbo grupės (IOTF) pasiūlytas KMI ribines vertes. Didesnis antsvorio paplitimas buvo nustatytas tarp jaunesnio amţiaus mokinių nei tarp vyresnių paauglių, tačiau paplitimas tarp jaunesnių Lietuvos paauglių iš esmės per pastaruosius 15 metų nepasikeitė, tik sumaţėjo tarp vyresnių berniukų, o mergaičių turėjusių antsvorio akivaizdţiai sumaţėjo. Lietuvoje antsvorio paplitimas yra ţemas palyginus su vaikais iš kitų šalių, teigia J. Tutkuvienė. [22]
Apie 21 proc. paauglių mergaičių ir 20 proc. 12 - 19 metų berniukų skundţiasi didesniu nei 20 proc. antsvoriu. N. Kondrotienė teigia, kad šiuo metu suskaičiuojama apie 30 proc. nutukimo problemą turinčių vaikų, tačiau gydytojai pabrėţia, kad patologija yra tik 5 proc. vaikų, kitiems dėl netinkamų gyvenimo sąlygų antsvoris sparčiai didėja. [20]
Tarptautinės kovos su nutukimo darbo grupės (IOTF) internetiniame puslapyje pateikti statistiniai duomenys rodo, kad 2000 - 2006 metais antsvorį turėjo jau 5 – 9,9 proc. berniukų ir iki 5 proc. mergaičių, kitaip tariant Lietuva patenka tarp šalių, kur antsvorio ir nutukimo paplitimas yra iki 10 proc. [23]. 2005 ir 2006 metais Lietuvoje 10,3 proc. vienuolikos, trylikos ir penkiolikos metų berniukų ir 4,3 proc. mergaičių turėjo per didelį svorį [24]. Tai nėra aukšti rodikliai, tačiau rodo pakitusią situaciją, kuri nekontroliuojama gali didėti sparčiau, ką rodo tolimesni tyrimai.
2008 metais Lietuvoje atlikto, PSO inicijuoto, „Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsena“ tyrimo (ang. Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI)) duomenimis, Vilniaus ir Kauno apskrityse kartu 11,9 proc. tirtų pirmokų turėjo antsvorio ir 5,9 proc. buvo nutukę [25]. Abiejuose apskrityse dalyvavo 1964 pirmaklasiai ir tai sudarė 38,8 proc. visų, Lietuvoje dalyvavusių mokinių [25]. Marijampolės apskrityje 2008 metais 14,8 proc. vaikų turėjo antsvorį ar buvo nutukę [26]. 2010 metais tirti tie patys vaikai, iš kurių 24,3 proc. berniukų ir 9,6 proc. mergaičių turėjo antsvorio [26]. 2008 metais tirti berniukai turėję antsvorio, 2010 metais išliko toje pačioje fizinės raidos kategorijoje, o 2008 metais turėję normalų svorį, iš jų 2010 metais net 6,8 proc. perėjo į antsvorio kategoriją [26].
Apibendrinant galima teigti, kad dešimties metų bėgyje vaikų nutukimo problema atsiranda ir Lietuvoje ir daţniausiai dėl netinkamo gyvenimo būdo, t.y. nepilnavertis, kaloringas maistas ir fizinio krūvio atsisakymas. Su metais antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų skaičius šiek tiek didėja ir daţnai antsvorį turėję vaikai, pereina į nutukusių kategoriją. Tai rodo, kad į antsvorio problemą nereaguojama, o su metais ji tampa vis didesnė, nes antsvoris bei nutukimas lemia kitų ligų atsiradimą netgi jauname amţiuje, bei antsvorio ar nutukimo turėjimą vyresniame amţiuje [8]. Kalbant apie vaikų nutukimą pagal lytį, tyrimai kol kas neatskleidė, kuri lytis yra labiau linkusi į nutukimą. Anot E. Ţemaitienės, situacija Lietuvoje nėra tokia sunki kaip Italijoje ar Graikijoje, tačiau vaikų nutukimas lemia būsimojo suaugusio ţmogaus sveikatą. Tai yra multidisciplininė problema, kurią turi spręsti įvairių specialistų komanda – kaip gastroenterologai, endokrinologai ir psichologai [27].
2.3. Vaikų augimo ir fizinės raidos vertinimo metodai.
M. Kaczmarek teigia, kad vienas svarbių visuomenės sveikatos tikslų yra visuotinė mokyklinio amţiaus vaikų augimo ir brendimo patikra, kontrolė ir prieţiūra. Tam reikia atitinkamų priemonių, tokių kaip augimo standartai bei jų vertinimo metodai. [28] Augimo standartai ar rekomendacijos yra viena geriausių ir plačiausiai naudojamų priemonių individualiai vaiko ar jų grupės fizinei raidai ir sveikatai vertinti. Antroje XX amţiaus pusėje daugelis šalių
sudarė augimo kreives pagal savo populiaciją, kurias naudoja vertinti vaikų augimą nacionaliniu mastu. [29, 30]
Nustatant vaikų antsvorį, nutukimą bei vertinant fizinę raidą, Lietuvoje naudojamas procentilinis metodas. Tai yra svorio ir ūgio procentilinės diagramos. [31] Šis metodas rodo ne tik rodiklio pasiskirstymą populiacijoje, bet ir individualaus rodiklio padėtį joje, taip pat rodo su amţiumi atsirandančius pokyčius. [32] Procentiliai – tai skaičiai, dalijantys variacinę eilutę į 100 intervalų. 50 – asis procentilis dalija eilutę į dvi dalis ir sutampa su imties mediana, o tarpai tarp procentilių vadinami intervalais [31]. Pagrindiniai intervalai yra šie:
- iki 3 procentilio – labai maţi rodikliai, - nuo 3 iki 10 procentilių - maţi rodikliai, - nuo 10 iki 25 procentilių – apymaţiai rodikliai, - nuo 25 iki 75 procentilių – vidutiniai rodikliai, - nuo 75 iki 90 procentilių – apydidţiai rodikliai, - nuo 90 iki 97 procentilių – didelis rodikliai, - nuo 97 procentilio – labai dideli rodikliai. [30, 31]
Pastaruoju metu stambumo ir proporcijų populiariausi indeksai, kurie turi būti vertinami pagal amţių ir lytį, yra:
- kūno masės indeksas (A. Quetelet indeksas) – KMI = svoris kg / ūgis (m)2, - Rorerio (F. Rohrer) indeksas – R = svoris kg / ūgis (m)3,
- juosmens ir klubų rodiklis JRK (ang. – waist-to-hip ratio, WHR) = juosmens apimtis (cm)/klubų apimtis (cm),
- liemens kūgiškumo indeksas, KI (angl. conity index, CI) = juosmens apimtis (cm)/0,109√svoris (kg)/ūgis (cm),
- koksalinis, arba klubų indeksas, Ic = klubų apimtis (cm)/juosmens apimtis (cm),
- akromiokristalinis indeksas, Ac = dubens plotis (cm)/pečių plotis (cm). [33] Daţniausiai epidemiologiniams tyrimams vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti taikomas kūno masės indeksas (KMI, kg/m2). Lietuvoje kol kas nėra nustatytų kūno masės indekso vertinimo normatyvų, todėl vaikų antsvorį ir nutukimą rekomenduojama vertinti naudojant tarptautinius kūno masės vertinimo standartus. Patvirtino ir įdiegė į praktiką savo nacionalinius
kūno masės standartus, iki šiol tik kelios šalys, pvz.: Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Belgija, Čekija. [34]
Kūno masės indeksas kinta per visą augimo laikotarpį. Rorerio indeksas buvo itin populiarus prieš keletą dešimtmečių, tačiau paskutiniais moksliniais tyrimais įrodyta didesnė KMI diagnostinė reikšmė kūno stambumui vertinti. [33] KMI daţniausiai buvo naudojamas vertinant suaugusiųjų nutukimą, tačiau paskutiniu metu jis vis daţniau rekomenduojamas ir vaikų bei paauglių antsvorio ir nutukimo vertinimui. [35] Kadangi vaikų augimas ir brendimas skiriasi įvairiose šalyse, rekomenduojama atitinkamai turėti tai šaliai pritaikytus kūno masės pagal amţių ir lytį normatyvus, kurie atitiktų vietos augimo ypatybes. [33]
Kūno masės indekso kitimas pagal amţių leidţia spręsti apie vaiko augančio kūno stambumo kitimus, taip pat prognozuoti vaiko sudėjimą suaugus, tam tikrų sutrikimų ar ligų riziką bei polinkį tukti. Jis didėja vaiko kūdikystėje, vėliau pradeda maţėti ir daţniausiai 5-6 amţiaus metais pasiekia maţiausia vertę, tada vėl pradeda didėti. Toks kūno masės kitimas vadinamas „tuklumo grąţa“. Pagal jį galima numatyti, koks kūno stambumas gali būti vyresniame amţiuje. Ankstyva „tuklumo grąţa“, ankščiau nei 5 metų amţiuje, turi įtakos nutukimui paauglystės laikotarpyje arba suaugus, taip pat siejasi su ankstyvu lytiniu brendimu. [33]
Kūno masės standartui duomenys turi būti renkami sveikoje ir normalios mitybos populiacijoje su nedideliu liesumo, antsvorio ir nutukimo paplitimu. Jei naudosime KMI ribines reikšmes antsvoriui vertinti, nustatytas populiacijoje, kurioje daug vaikų yra nutukę, jos viršys „normalias“ KMI reikšmes ir bus didesnės negu populiacijoje su nedideliu antsvorio paplitimu. Todėl antsvorio kitimams stebėti labai svarbios pasirinktos ribinės KMI reikšmės. KMI ir svoris yra labiau kintantys fizinės būklės rodikliai, kurie priklauso nuo išorinių sąlygų, todėl ir tarptautiniai jų standartai yra naudingi, nustatant nukrypimus konkrečioje populiacijoje, leidţia palyginti antsvorio paplitimą tarp skirtingų populiacijų bei sekti kokie pokyčiai vyksta per tam tikrą laiko tarpą. [30]
Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui bei liesumui vertinti rekomenduojama naudoti šiuos pagrindinius tarptautinius standartus:
1. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamos (1995 m.) KMI procentilių kreivės, sudarytos pagal JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NCHS/CDC Growth Charts) duomenis [36];
2. Tarptautinės nutukimo darbo grupės (IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės [37,38]; 3. 2006 – 2007 metais PSO paskelbti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai [36]. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras 2000 metais pateikė atnaujintus 2 – 19 metų vaikų KMI 85-ąjį ir 95-ąjį procentilius pagal lytį ir amţių. Jie buvo apskaičiuoti pagal 1963 – 1994 metais atliktas penkias dideles studijas. Šiuose CDC standartuose diagramos KMI vertinimui pateikiamos procentiliais pagal lytį nuo 2 iki 19 metų amţiaus vieno mėnesio intervalais. Antsvoriui vertinti taikomas 85-asis, o nutukimui 95-asis KMI procentilis. [39]
Tarptautinė nutukimo darbo grupė pasiūlė KMI tarptautines vertes (antsvoriui 2000 m., liesumui – 2007 m.), kurios apibūdina antsvorį, nutukimą bei įvairaus laipsnio liesumą 2 – 18 metų vaikams ir paaugliams, ţinoma atsiţvelgiant į jų lyti ir amţių. Tarptautinės KMI vertės apskaičiuotos iš didelės tarptautinių duomenų bazės, kuri buvo sudaryta remiantis šešių šalių tyrimais: JAV (1963 – 1980 m., tirti 2 – 18 metų vaikai ir paaugliai), Brazilijos (1989 m., tirti 2 – 18 metų), D. Britanijos (1978 – 1993 m., 2 – 18 metų), Singapūro (1993 m., 6 – 18 metų), Nyderlandų (1980 m., 2 – 18 metų), Honkongo (1993 m., 2 – 18 metų). Šiuose standartuose T. Cole ir bendraautorių ribinės vertės pateikiamos 6 mėnesių intervalais, taip pat šios apskaičiuotos ribinės vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI vertėmis. Vaikų antsvoriui bei nutukimui vertinti naudojama KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amţiuje atitinka KMI = 25 kg/m2, o nutukimui – KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amţiuje atitinka KMI = 30 kg/m2. Įvairaus laipsnio liesumui vertinti nustatytos ribinės vertės pagal T. Cole su bendraautoriais sudarytą metodiką tuo pačiu principu kaip ir antsvoriui bei nutukimui. Kai KMI = 18,5 kg/m2, nustatomas neţymus liesumas, KMI = 17 kg/m2 – vidutinis liesumas, KMI = 16 kg/m2 – didelis liesumas. [30, 33, 35]
J. Tutkuvienės teigimu, atlikus palyginamąją abiejų, ankščiau minėtų, metodų analizę didelių skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau autorės nuomone, Tarptautinės nutukimo darbo grupės pasiūlytas metodas leidţia objektyviau palyginti įvairių šalių duomenis, nes šis metodas sudarytas pagal šešias šalis, o ne vien tik pagal JAV vaikų tyrimus. [33]
Tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus PSO paskelbė 2006 – 2007 metais [40], kurie skirti kūdikių ir vaikų iki penkerių metų augimo vertinimui. Šie standartai buvo sudaryti remiantis šešių šalių: JAV, Brazilijos, Ganos, Indijos, Norvegijos ir Omano 0 – 5 metų vaikų imtimi. Standartams sudaryti, dvejus metus buvo stebimi laiku gimę naujagimiai, kurie buvo ţindyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, papildomą maistą gavę laiku, pagal rekomendacijas. Kita vaikų grupė - nuo 18 iki 71 mėnesio amţiaus, buvo ištirta vienmomentiškai. Šie standartai rodo,
kad „normalus“ vaiko augimas gali būti pasiektas laikantis maitinimo bei sveikatos prieţiūros rekomendacijų. [35]
E. M. Jakimavičienė teigia, kad bendra antsvorio ir nutukimo paplitimo rezultatų, taikant skirtingus, ankščiau paminėtus, kriterijus, tendencija tokia, kad naudojant PSO kriterijus nustatomas panašus antsvorio paplitimas, lyginant su kitais, tačiau didesnis nutukimo. [30]
2.4. Vaikų mityba ir nutukimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripaţįsta, kad prevencija yra tinkamiausia, siekiant paţaboti vaikų nutukimo epidemiją, nes dabartine gydymo praktika daugiausia siekiama gydyti, o ne kontroliuoti problemą. Taip pat minima, kad kovojant su vaikų nutukimo epidemija pirmiausia iškeliamas tikslas – nuo maţens vaikams diegti teisingus maitinimosi ir gyvenimo būdo įpročius [41], siekiant uţkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui. Subalansuota ir sveika mityba yra vaikų sveikatos pagrindas, teigia L. Labanauskas su bendraautoriais ir pateikia tokį subalansuotos mitybos apibrėţimą – vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medţiagų ir tokiais kiekais, kokie geriausiai pasisavinami [42]. Tinkama mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, imunitetui, darbingumui ir gyvenimo trukmei [20, 42], todėl labai svarbu ţinoti sveikos mitybos taisykles bei taikyti jas kasdienybėje. Vaikų sveikos mitybos taisyklės [20, 42] persidengia su PSO rekomendacijomis [43]:
1. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Vaikai – tai augantys organizmai, kuriems reikia įvairių maisto medţiagų, vitaminų, kuriuos jie gali pasisavinti vartodami kuo įvairesnį maistą, kuris turi būti suderintas.
2. Būtina išlaikyti normalią kūno masę. Kiekvieno amţiaus vaikai turi tam tikrus normatyvus pagal savo amţių, lytį, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kaip su metais kinta vaiko svoris, ir jis turėtų atitikti nustatytas normas, nes normalios kūno masės išlaikymas uţtikrina tinkamą vystymąsi ir sveikesnį vaiko gyvenimą.
3. Pasirinkti maistą, turintį mažiau riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių. PSO rekomenduoja, sumaţinti suvartojamos energijos kiekį, gautą kartu su riebalais, keičiant sočiuosius riebalus nesočiaisiais [43]. Kol vaikas maţas, tėvai įtakoja vaiko mityba, todėl svarbu
kaip įmanoma atitolinti nereikalingų mastinių medţiagų vartojimą, nes vartojant per daug sočiųjų riebalų rūgščių, didėja bendrojo ir maţojo tankio lipidų bei cholesterolio koncentracija kraujyje [42].
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, uogų ir grūdinių produktų. PSO taip pat rekomenduoja praturtinti vaikų racioną ankštiniais augalais, nesmulkintais grūdais ir riešutais [43], kadangi šiuose maisto produktuose gausu įvairių maistinių medţiagų reikalingų augimui, kaulų formavimuisi, imuniteto stiprinimui. Grūduose yra daugybė vaiko organizmui reikalingų medţiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medţiagų ir vitaminų, o vaisiai, uogos ir darţovės yra bene pagrindinis vitaminų (C, beta-karotino, B9 (folio rūgšties)), organinių rūgščių (obuolių, citrinų, oksalo ir kt.), mineralinių medţiagų šaltinis [42]. Tėvai turi mokinti vaikus smaguriauti šio tipo maistu, vengiant bulvių traškučių, saldţių uţkandţių ar kitų maisto produktų, kuriuose gausu druskos, cukraus, konservantų, saldiklių, prieskonių, riebalų ir pan.
5. Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų. PSO nuomone, vaikams reikia vengti angliavandenių [43] arba reguliuoti jų suvartojamą kiekį. Kaip ir minėta anksčiau, reikia ugdyti vaikų įpročius rinktis naudingesnius maisto produktus, kurie būtų skanūs, saldūs, tačiau teiktų augančiam organizmui ir naudą.
6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos. Valgomoji druska nėra naudinga nei augančiam organizmui, nei vaikui. [43]
Apibendrinant vaikų sveikos mitybos taisykles galima teigti, kad vaikai turi gauti kuo daugiau mikroelementų, vitaminų, kurie padėtų augti/vystytis organizmui ir vengti nereikalingų maistinių medţiagų, kurios slopintų augimą, brendimą ir įtakotų imuniteto silpimą bei susirgimų atsiradimą.
Vaiko sveikos mitybos įpročiai turi būti formuojami jau kūdikystėje, todėl vaikų ţindymas pirmasis ţingsnis link geros vaiko sveikatos. Kadangi kūdikiai labai greitai auga ir per pirmuosius savo gyvenimo metus jų kūno masė padidėja tris kartus, labai kinta ir būtinų maisto medţiagų įvairovė [44]. PSO kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad kūdikiui iki 6 mėnesių ţindymas - tinkamiausias maitinimas [45]. Motinos pienas pirmais gyvenimo metais lieka nepakeičiamas lengvai pasisavinamų maisto medţiagų šaltinis [44].
Turkijoje atlikto tyrimo, kurio tikslas buvo palyginti kaip skiriasi nutukusių ir nenutukusių 6 – 10 metų amţiaus vaikų mityba bei suvartojamų maisto medţiagų kiekiai, duomenimis, nutukę vaikai su maistu gavo energijos ţymiai daugiau nei tie, kurių svoris buvo
normalus [46]. Nutukę vaikai suvartojo daugiau cukraus ir riebalų bei maţiau vaisių ir darţovių, lyginant su nenutukusiais, taip pat per didelio svorio vaikų mityba neatitiko rekomendacijų, pateiktų JAV mitybos piramidėje [46].
Jamaikoje, analizuojant greito maisto ir saldintų gėrimų vartojimo sąsajas su antsvoriu tarp paauglių, rasta, kad daţnas antsvorio paplitimas tarp 15 – 19 metų paauglių susijęs su padidėjusiu saldintų gėrimų vartojimu [47]. Duomenys taip pat rodo, kad didelė liemens apimtis labiau paplitusi tarp mergaičių ir susijusi su maţu švieţių vaisių ir darţovių vartojimu [47]. Autoriai teigia, kad sumaţinus saldintų gėrimų ir padidinus vaisių ir darţovių vartojimą, galima sumaţinti antsvorio paplitimą tarp paauglių [47]. Antsvoris paauglystėje gali reikšti, kad jaunesniame amţiuje vaiko svoris taip pat buvo per didelis [8] ir tai galėjo būti netinkamos mitybos pasekmė.
Saudo Arabijoje atlikto tyrimo duomenimis, 10 – 19 metų vaikų liemens apimtis ir kūno masės indeksas teigiamai koreliavo su cukrumi saldintų gazuotų gėrimų vartojimu tik tarp berniukų [48]. Taip pat minima, kad tokių gėrimų suvartojimas turėjo ryšį su prastesnės mitybos pasirinkimu tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų [48].
Apibendrinant galima teikti, kad geriausia vaikų nutukimo kontrolės priemonė yra ankstyva prevencija, formuojant tinkamus vaikų mitybos įpročius, suvokimą ir gebėjimą tinkamai pasirinkti iš šiandieninės didelės maisto produktų pasiūlos. Labai svarbu ugdyti vaikui suvokimą apie mitybos reikšmę jo vystymuisi ir sveikatai. Tyrimai rodo, kad kai kurių produktų vartojimo įpročiai turi ryšį su per dideliu kūno svoriu, atsiţvelgiant į tai, galima dar kartą patvirtinti, kad mityba turi didelę reikšmę nutukimo prevencijai ir valdymui.
2.5. Šeimos socialinių veiksnių sąsajos su vaikų nutukimu.
Valstybės paveikslas pasauliniu mastu priklauso nuo daugelio dalykų, bet vienas iš svarbiausių – šeima, jos padėtis atskleidţia visos valstybės situaciją. Šeima yra pirminis ir pagrindinis socializacijos institutas, kuriame įgyjami pagrindiniai gyvenimo įgūdţiai - nuostatos, gyvenimo būdas, tradicijos, taigi galima teigti, kad šeimoje pradeda formuotis asmenybė [49]. Kalbant apie gyvenimo būdą, neatsiejama dalis – tai maistas, jo pasirinkimą lemia asmeniniai
polinkiai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Visos šeimos elgesys lemia vaiko gyvenseną – psichologinę ir fizinę sveikatą, pvz.: sveiką ar nesveiką mitybą, kas įtakoja nutukimo atsiradimą tarp įvairaus amţiaus vaikų. Kalbant apie mitybą, svarbu aptarti šeimos socialinę padėtį, nes vis daţniau atrandama sąsajų tarp šių dviejų sričių. Tyrimuose vis daţniau minima, kad socialinė padėtis, pajamos ir išsilavinimas yra mitybą ir fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai [50, 51, 52].
Taigi šiame skyriuje bus aptarti šeimos socialiniai veiksniai lemiantys vaikų nutukimą. 2.5.1. paveiksle pavaizduota struktūra [53], kuria remiantis galima teigti, kad vaikų mitybos įpročiai, priklauso nuo šeimos padėties arba kitaip – socialinio statuso. Šį reiškinį išpildo jo sudedamosios dalys, kurios toliau bus aptartos – ekonominis kapitalas, t.y. pajamos, darbas ir gyvenamoji vieta; kultūrinis kapitalas, t.y. amţius ir lytis ir šeimos sudėtis (vaikų skaičius šeimoje ir abu tėvai augina vaikus ar ne), išsilavinimas ir šeimos nuostatos.
2.5.1. pav. Mitybos įpročius lemiantys socialiniai veiksniai.
Ekonominis kapitalas. Ekonominį kapitalas – tai šeimos gaunamos pajamos per mėnesį; darbas
Pajamos ir darbinė veikla – Skurdus namų ūkis – tai esminis nevisavertės mitybos faktorius [54], kuomet vaikai vartoja nekokybišką maistą, kuris gali būti netinkamas tam tikro amţiaus vaikui ir gali įtakoti nutukimą arba atvirkščiai. Anot Australijos mokslininkų būtent „tuščios“ kalorijos įtakoja nutukimo atsiradimą, tačiau būtina atsiţvelgti į amţių, lytį, ekonominę ir socialinę padėti, bei šalį, nes Rytų Europos šalyse situacija atvirkštinė – turtingų šeimų vaikai daugiau vartoja nesveiko maisto, todėl negalima apibendrintai teigti, kuriuose namų ūkiuose vaikai labiau linkę būti nutukusiais [55].
Atliekant 15 Europos valstybių mitybos tyrimų duomenų sisteminę apţvalgą, nustatyta, kad ţemesnės socialinės klasės šeimoms būdinga nesveikesnė mityba [56], nors daug mėsos, riebalų ir cukraus suvartoja visų socialinių grupių šeimos, nepaisant jų ekonominės padėties. Tačiau atlikti tyrimai Vakarų Europos šalyse parodė, kad geresnę ekonominę ir darbinę padėtį turinčios šeimos vartoja daugiau vaisių ir darţovių nei ţemo ekonominio lygio šeimos [57, 58]. 1980 ir 1990 metais atlikto tyrimo duomenimis, Šiaurės Europoje daugiau vaisių ir darţovių suvartoja aukštesnį ekonominį statusą turinčios šeimos. Jungtinėje Karalystėje metinė maisto pirkimo apţvalga parodė, kad mitybos kokybė nuolatos susieta su pajamų lygiu. Šeimos, gyvenančios skurdţiau, linkusios suvartoti maţiau vaisių, darţovių, ţuvies, grūdinių produktų, saldaus maisto, riebalų. Taigi, maţas būtinų maistinių medţiagų suvartojimo rodiklis rodo skurdesnį namų ūkį [57]. Apibendrinant galima teigti, kad vaikų nutukimo paplitimas yra didesnis tarp blogesnę ekonominę ir darbinę padėtį turinčių šeimų, ypač išsivysčiusiose šalyse [59].
Gyvenamoji aplinka - tam tikra gyvenamoji aplinka gali neskatinti uţsiimti fizine veikla, stokoti sąlygų aktyviam poilsiui ir labiau paveikti palankių sąlygų neturinčius negu tuos, kurie turi galimybę naudotis transportu, pvz. darbas, mokykla prie pat namų. Fizinio darbo nebuvimas įtakoja vaikų nutukimo paplitimą. Anot tyrimų, ţmonės, gyvenantys miestuose maitinosi sveikiau negu gyvenantys kaimo rajonuose. Tačiau kiti duomenys rodo, kad ūkininkai Norvegijoje vartoja maţiau riebalų, jų cholesterolio kiekis kraujyje yra ţemesnis nei miesto ţmonių [59]. Todėl galima daryti prielaidą, kad gyvenamoji aplinka gali sąlygoti vaikų nutukimo paplitimo didėjimą, tačiau trūksta duomenų, kurie sukonkretintų, kokia gyvenamoji aplinka daro didţiausią įtaką.
Apibendrinant, galima teigti, kad ekonominio kapitalo dydis įtakoja vaikų nutukimo paplitimo rodiklius, tačiau negalima daryti vienos išvados, nes skirtingos pasaulio šalys, tradicijos skirtingai toleruoja skurdą ar ekonominę laisvę – vieniems ekonominė laisvė suteikia
galimybę maitintis sveikiau, tai leidţia vartoti platesnio asortimento, brangesnius maisto produktus, o kitiems finansinė laisvė asocijuojasi ne su maisto kokybe, o kiekybe, todėl jie vartoja daug nesveiko, sotaus maisto. Kalbant apie skurdų namų ūkį – vienoje šalyje tai gali asocijuotis su badu, o kitoje su nutukimu, kuomet vaikai tokiose šeimose maitinami nesveiku, netinkančiu vaikams maistu, kuriame gausu konservantų, maisto priedų. Todėl kalbant apie vaikų nutukimo paplitimą ir ekonominį šeimos kapitalą, reikia atsiţvelgti į konkrečios šalies tradicijas. Gyvenamoji aplinka taip pat nėra tikslus indikatorius, kuriuo pasinaudojus galima teigti, kad tam tikroje aplinkoje vaikų nutukimo paplitimas yra didesnis ar maţesnis. Kaip minėta anksčiau, šeima yra pirminis socializacijos institutas, todėl tik nuo jos priklauso vaiko sveikata ir mitybos įpročiai.
Kultūrinis kapitalas. Kultūrinis kapitalas – tai nuo amţiaus ir lyties, šeimos sudėties
priklausančios šeimos nuostatos, tradicijos, turimas išsilavinimas.
Amžius ir lytis – vaikų nutukimo paplitimo rodiklius gali įtakoti tėvų lytis ir amţius, nes tyrimų išvados rodo, kad lyginant moters ir vyro mitybos įpročius, moteris linkusi maitintis sveikiau - jeigu vaikas gyvena tik su mama, galima daryti prielaidą, kad jo mitybos įpročiai bus geresni ir tikimybė būti nutukusiu bus maţesnė, nei gyvenant su tėvu. Tačiau moksliškai nepatvirtintas teiginys, kad vaikų, gyvenančių su mamomis, nutukimo paplitimas yra maţesnis, todėl reikia atsiţvelgti ir į kitus rodiklius, t.y. ţmogaus individualius įpročius, nuostatas ir vertybes. Kalbant apie amţių, vyresnio amţiaus ţmonės nevartoja daug maisto produktų, kurie yra reikalingi augančiam organizmui, tyrimais neįrodyta, kad vaikas, augantis su vyresnio amţiaus tėvais/globėjais turi didesnę riziką būti per didelio svorio. [50, 60]
Šeimos sudėtis - tyrimai Jungtinėje Karalystėje parodė, kad vaikai yra viena iš paţeidţiamiausių grupių. Gyvenant asocialiose ir išsiskyrusiose šeimose – vaikai maţiau valgo sveiko maisto ir jiems trūksta reikalingų maistinių medţiagų - vitamino C, geleţies, cinko ir magnio. Taip pat šeimose, kur pajamos nesiekia 180£ (~ 700 Lt) per savaitę ar šeimose su daugiau kaip trimis vaikais ar vienišais tėvais [57]. Tyrimai rodo, kad Europoje šeimos su vaikais gyvena skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų auginama šeimoje [61], nes didesnis vaikų skaičius reikalauja didesnių pajamų. Taigi, galima teigti, kad šeimos, auginančios daugiau kaip tris vaikus ar šeimos tik su vienu iš tėvų, tikėtina, kad uţdirba maţiau, nei šeimoje su abiem tėvais, todėl šios šeimos mitybos įpročiai gali neatitikti sveikos mitybos reikalavimų – vaikas
tokioje šeimoje vartoja maţai reikalingų medţiagų, kaip minėta anksčiau, skurdas priverčia vartoti nesveiką maistą, kuris įtakoja vaikų nutukimo atsiradimą.
Šeimos tradicijos/nuostatos – taip pat reikia paminėti, kad nuo ţmogaus, šeimos tradicijų, nuostatų priklauso jo mitybos įpročiai, nepaisant to, kiek jis uţsidirba, kur dirba, kur gyvena, kokios lyties ar amţiaus jis yra. Jei ţmogus yra motyvuotas ir turi sveikos mitybos įpročius, tokio ţmogaus vaikui susirgti nutukimu yra maţiau rizikos. Kalbant apie tradicijas, svarbu, kad šeima turėtų tradiciją gaminti ir valgyti kartu namuose. Belgijos ir Ispanijos mokyklų vaikai turi galimybę grįţti namo valgyti pietų [62], tai yra naudinga dviem aspektais – vaikai valgo sveiką, namuose gamintą maistą ir bendrauja su šeimos nariais. Vaikai turi matyti maisto gaminimo procesą, tėvai turi pasakoti vaikams apie maisto teikiamą naudą ţmogaus organizmui ir taip pat supaţindinti vaiką su maisto medţiagomis, kurios yra pavojingos ar nenaudingos ţmogui.
Išsilavinimas. Menkesnis išsilavinimas sumaţina galimybes sąmoningai rinktis maisto produktus [63]. Norvegijoje daugiau kaip 3000 išsilavinusių ţmonių ir su aukštu ekonominiu rodikliu, suvartojo daugiau vaisių, darţovių ir daugiau dietinio nei riebaus maisto. Tai rodo, kad jie suvokia, koks maistas yra jiems naudingesnis, teikiantis naudą jų organizmui ir apsaugantis nuo nutukimo [64]. Išsilavinę tėvai daugiau pasirūpina vaikų švietimu ir ugdymu, todėl svarbu uţtikrinti pilnavertį augančio vaiko gyvenimą, mokant sveikos gyvensenos. Kaip pastebima, tėvų įtaka vaikų vystymuisi yra didelė, todėl tėvai turi atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, nes vaikai mokosi kartodami ir gaudami paskatinimą [64]. Tėvai turi paisyti vaikų norų, tačiau privalo mokyti vaikus, kaip teisingai jie turi maitintis ir koks maistas yra naudingas ţmogaus organizmui [65]. Vaikai patys neţino, negeba atsirinkti jiems reikalingų maisto produktų, neţino kaip juos teisingai reikia vartoti [3]. Brazilijos mokslininkai atliko tyrimą su 573 mokiniais, norėdami įvertinti, ar yra sąsajos tarp vaikų nutukimo, mitybos įpročių ir ţinių lygio apie mitybą. Gauti rezultatai patvirtino nuomonę, kad daugiau išmanantys apie mitybą vaikai, nepaisant to, ar visada vadovaujasi ţiniomis, ir mitybos įpročiai bus teisingesni tų vaikų, kurių tėvai, mokykla supaţindino su sveikos mitybos nuostatomis. Maţiau ţinių turintys vaikai 5 kartus daţniau buvo linkę į nutukimą [66].
Apibendrinant kultūrinio kapitalo įtaką vaikų nutukimo paplitimui, galima teigti, kad tėvų lytis ir amţius gali turėti ryšį su vaiko sveikata, tačiau trūksta mokslinių tyrimui pagrįsti šiai nuomonei. Kalbant apie šeimos sudėtį, čia išryškėja ekonominiai aspektai, nes kuo daugiau vaikų turi šeima, tuo jai sunkiau finansiškai, tuo labiau kai vaikus augina vienas iš tėvų. Tačiau čia
grįţtama prie finansų temos, kur vieningos nuomonės dėl vaikų nutukimo paplitimo rodiklio nėra. Šeimos tradicijos ir nuostatos įtakoja vaikų sveikatą, nes jie mokosi iš tėvų pavyzdţių. Tėvai turi skirti laiko, supaţindinant vaikus su maisto nauda ir pavojais, nes nuo to priklauso vaikų nutukimo paplitimo rodikliai. Taip pat svarbu paminėti, kad išsilavinusių tėvų vaikai, kuriems ugdomi teisingi mitybos įpročiai, rečiau susiduria su nutukimu.
3. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI
3.1.Tyrimo aprašymas
Šis darbas – PSO koordinuojamo tyrimo „Europos vaikų nutukimo stebėjimo iniciatyva“ dalis. Europos ministrų konferencijoje apie nutukimo įveikimą (European Ministerial Conference on Counteracting Obesity, Istanbul, November, 2006) buvo nutarta, jog reikalinga visos Europos mastu standartizuota ir suderinta vaikų nutukimo stebėjimo sistema. 2007 metais PSO inicijavo tyrimą, į kurį įsijungė 14 Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuva. Visose šalyse tyrimas atliekamas pagal vieningą protokolą, taikant tas pačias metodikas. Anketinei apklausai naudojami PSO ekspertų parengti klausimynai. Antropometriniai matavimai atliekami naudojant SECA nešiojamos elektroninės svarstyklės bei SECA nešiojamos ūgio matuoklės. Tyrimas yra koordinuojamas PSO Europos regioninio biuro, o Lietuvoje vaikų augimo stebėsenos tyrimas vykdomas ir koordinuojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos BMTI Socialinės pediatrijos laboratorijos mokslininkų. Uţ tyrimo vykdymą atsakinga dr. Aušra Petrauskienė.
Šiame magistro diplominiame darbe analizuojami Klaipėdos apskrities 2008 metų pirmos klasės mokinių antropometrinių matavimų rezultatai bei tėvų anketinės apklausos duomenys ir 2010 metų trečios klasės mokinių antropometrinių matavimų rezultatai.
3.2.Tiriamųjų kontingentas
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje buvo 35312 pirmaklasių. Iš Lietuvoje buvusių dešimties apskričių atsitiktinai buvo atrinktos mokyklos ir sudaryta 6000 pirmos klasės moksleivių imtis. 2008 metų balandţio mėnesį vykdant tyrimą, pavyko išmatuoti 5341 pirmaklasį bei anonimiškai apklausti jų tėvus. 2010 metais balandţio – geguţės mėnesiais buvo pakartotinai išmatuoti tie patys vaikai, jau trečiokai ir ištirta nauja pirmokų imtis (n = 6000).
Klaipėdos apskrityje 2007/2008 mokslo metais buvo 150 bendrojo lavinimo mokyklų, iš kurių buvo sudaryta atsitiktinė 18 mokyklų imtis (3.2.1. lentelė) ir jose planuota išmatuoti 655
pirmos klasės moksleivius bei apklausti jų tėvus, naudojant anoniminę anketą. Pirmais tyrimo metais pavyko išmatuoti 563 pirmokus (86 proc.) bei apklausti 510 jų tėvų (78 proc.).
3.2.1. lentelė. Mokyklų, dalyvavusių tyrime sąrašas ir tirtų pirmokų pasiskirstymas jose.
Mokykla Pirmokų
skaičius
1. Klaipėdos „Gilijos“ pagrindinė mokykla 19
2. Agluonėnų pagrindinė mokykla 12
3. Gargţdų „Kranto“ vidurinė mokykla 34
4. Klaipėdos „Smeltės“ pagrindinė mokykla 43
5. Klaipėdos „Versmės“ pagrindinė mokykla 54
6. Klaipėdos Prano Mašioto vidurinė mokykla 37
7. Dituvos pagrindinė mokykla 12
8. Kretingos mokykla-darţelis „Ţibutė“ 9
9. Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla 23
10. Palangos pradinė mokykla 34
11. Priekulės I. Simonaitytės vidurinė mokykla 22
12. Salantų gimnazija 17
13. Skuodo Bartuvos vidurinė mokykla 31
14. Aleksandrijos pagrindinė mokykla 7
15. Šilutės pradinė mokykla 40
16. Švėkšnos „Saulės“ vidurinė mokykla 27
17. Veivirţėnų gimnazija 23
18. Vėţaičių pagrindinė mokykla 16
Bendras skaičius vaikų, kurių tyrimo duomenys naudoti analizei 460
2010 metais pakartojus tyrimą tose pačiose mokyklose, pavyko išmatuoti 634 trečiokus. Pirmais tyrimo metais atliekant tyrimą, buvo didesnis skaičius tėvų, kurie nesutiko, kad jų vaikas dalyvautų tokiame tyrime. Taip pat nemaţai moksleivių tyrimo metu dėl ligos ar kitų prieţasčių nebuvo mokykloje. Po dviejų metų kartojant tyrimą, pasitaikė labai maţai atvejų, kad tėvai nesutiktų leisti savo vaikui dalyvauti šiame tyrime, todėl buvo išmatuoti tie vaikai, kurie būdami
pirmoje klasėje nebuvo išmatuoti. Nors trečios klasės mokinių išmatuota kiek daugiau nei buvusių pirmoje klasėje 2008 m., tačiau tik 460 mokinių turėjo abiejų matavimų duomenis. Kai kuriose mokyklose buvo pastebėta, kad sumaţėjo mokinių skaičius. Mokyklų administracija teigė, kad tam įtakos galėjo turėti emigracija. Šiame darbe analizuojami tik vaikų, turėjusių abu matavimus, duomenys.
3.3. Tyrimo eiga
Visą tyrimo eigą sudarė du etapai, pirmasis 2008 metais, kurio metu buvo atliekami atsitiktinai atrinktų mokyklų pirmokų antropometriniai matavimai bei anoniminė tėvų apklausa, antrasis – 2010 metais, pakartotinai buvo matuoti tie patys vaikai, jau trečiokai bei išmatuota nauja pirmokų imtis ir apklausiami jų tėvai. Abiejų etapų metu, mokyklų administracijos atstovai buvo prašomi uţpildyti mokyklos grįţtamuosius lapus.
Tyrimo parengiamojo etapo metu pirmiausia buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas vykdyti tokio pobūdţio tyrimą bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas šiam tyrimui (priedas Nr. 1). Įsigytos PSO rekomenduojamos priemonės antropometrinių matavimų atlikimui (ūgio ir svorio matuokliai). Buvo išverstos PSO parengtos anketos anoniminei tėvų apklausai, mokyklos grįţtamasis lapas bei tyrėjo uţrašai. 2008 metų kovo mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas Kauno miesto mokykloje-darţelyje „Rūtelė“. Šioje mokykloje-darţelyje buvo išdalintos 49 tėvų anketos, iš kurių sugrįţo 26 ir tai sudarė 53,1 proc. atsako daţnį. Atliktas bandomasis tyrimas leido padaryti išvadą, kad tyrimui parengta anketa yra suprantama respondentams ir ją galima naudoti tolimesniame tyrime, renkant duomenis.
Prieš pradedant tyrimą, atrinktų mokyklų vadovai buvo informuoti, kad jų vadovaujama mokykla yra atrinkta dalyvauti tokiame tyrime, buvo informuojama apie tyrimo tikslą, kam bus naudojami gauti duomenys, kokiu būdu bus renkami duomenys ir gautas leidimas iš atrinktų mokyklų vadovų vykdyti tyrimą. Pirmokų klasių auklėtojams buvo išdalintos anketos tėvams bei informaciniai lapeliai, kuriuose tėvai turėjo paţymėti ar sutinka, kad jų vaikas dalyvautų atliekant matavimus. Šių anketų pildymui buvo skirtos dvi savaitės, vėliau buvo atliekami vaikams, kurių tėvai davė leidimą, matavimai. Uţ anketų ir tėvai sutikimų surinkimą buvo atsakingi klasių auklėtojai.
2010 metų balandţio mėnesį buvo atliktas pakartotinis tyrimas, išmatuoti tie patys vaikai jau trečioje klasėje, bei nauja pirmokų imtis. Uţ tyrimo atlikimą buvusioje Klaipėdos apskrityje buvo atsakinga darbo autorė, kuri atliko trečiokų ir naujų pirmokų matavimus bei anketinę apklausą dešimtyje mokyklų. Kitose mokyklose uţ tyrimo vykdymą buvo atsakingi Klaipėdos rajono Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai.
Pirmiausia su mokyklomis buvo susisiekta elektroniniu paštu, buvo informuota, kad tam tikromis dienomis į mokyklas atvyks tyrėjas, pristatyti tyrimo bei susitarti dėl galimybės vykdyti tyrimą. Visos atrinktos mokyklos sutiko dalyvauti bei prisidėti atliekant antropometrinius matavimus. Pirmojo apsilankymo metu, mokyklų vadovams buvo pristatytas tyrimas, klasių auklėtojams išdalinti tėvų informaciniai lapeliai bei pirmokų tėvams anketos, su visuomenės sveikatos specialistais aptarta kaip bus atliekami matavimai. Po savaitės apsilankyta mokyklose atlikti vaikų matavimus, kurių tėvai sutiko, kad vaikas dalyvautų tyrime. Priklausomai nuo numatytų ištirti vaikų skaičiaus, kai kuriose mokyklose teko apsilankyti po kelis kartus.
Atlikus matavimus ir anketinę apklausą, gauti duomenys buvo koduojami ir vėliau suvesti į kompiuterinę duomenų bazę.
3.4. Duomenų rinkimo ir analizės metodai.
Vaikai buvo matuojami atskiroje patalpoje, daţniausiai mokyklos visuomenės sveikatos specialisto kabinete. Kai kurių mokyklų moksleivių tėvų pageidavimu, vaikai patalpoje buvo matuojami po vieną, siekiant išvengti bendraklasių patyčių dėl vaiko svorio ar išvaizdos ir pan. Vaikų ūgis buvo matuojamas PSO rekomenduota SECA 214 nešiojama ūgio matuokle, 1 mm tikslumu, svoris matuotas taip pat PSO rekomenduota SECA 872 elektronine nešiojama svorio matuokle, 100 g tikslumu. Tiek ūgio, tiek svorio matavimai buvo atliekami laikantis gamintojo rekomendacijomis, pateiktomis matavimo priemonių instrukcijose. Matuojant svorį, vaikų buvo prašoma nusirengti viršutinius rūbus ir likti su lengvais apatiniais rūbeliais.
Tyrime buvo naudota tėvų apklausos anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie vaiko ir šeimos mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, sveikatą, laisvalaikio leidimo pomėgius, socioekonominę padėtį, taip pat apie tėvų antropometrinius rodiklius ir kita informacija (priedas Nr. 2).
Rezultatų analizei buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS for Windows 17.0. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (nurodyta skliaustuose). Moksleivių skirstymui į labai liesus, liesus, normalaus svorio, turinčius antsvorį ir nutukusius taikyti T. Cole ir bendraautorių pasiūlyti tarptautiniai KMI vertinimo kriterijai [37]. Atliekant analizę kaip pasikeitė vaikų fizinė raida trečioje klasėje, lyginant su fizine raida pirmoje klasėje bei analizuojant vaikų mitybos įpročių sąsajas su fizine raida, dėl maţo skaičiaus nutukusių pradinukų, antsvorio ir nutukimo grupės buvo sujungtos ir pavadintos turinčių antsvorio grupe. Vertinant socialinių veiksnių įtaką vaikų fizinei radai, KMI pokytis buvo padalintas į tercilius, kurių pirmą vadinsime maţu svorio pokyčiu, antrąjį – vidutiniu ir trečią – dideliu svorio pokyčiu. Kiekybinių dydţių skirstinių normalumui nustatyti naudotas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Visi kiekybinių dydţių skirstiniai netenkino normalumo hipotezės, todėl dviejų nesusijusių imčių poţymių palyginimui taikytas Mann-Whitney kriterijus. Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudoti chi kvadrato (χ2) kriterijus. Kiekybinių poţymių priklausomumas vertintas skaičiuojant Pearson‟o koreliacijos koeficientą (r). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Pradinių klasių moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008 – 2010 m.
Vertinant buvusios Klaipėdos apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinius rodiklius, 2008 metais ir 2010 metais buvo atlikti pirmokų ir trečiokų ūgio ir svorio matavimai bei skaičiuotas KMI (kg/m2). Pirmaklasių vidutinis ūgis 2008 metais buvo 130,4 (5,5) cm, vidutinis kūno svoris – 28,7 (5,6) kg, vidutinis KMI buvo 16,8 (2,4) kg/m2 (4.1.1. lentelė). Skaičiuojant vidutinį ūgį, kūno svorį bei KMI pagal lytį, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių nebuvo rastas (p > 0,05) (4.1.2. lentelė). To paties tyrimo metu Vilniaus ir Kauno apskrityse ištirtų berniukų vidutinis ūgis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei mergaičių [25].
Gautas pirmokų fizinės raidos rodiklių vidutines reikšmes lyginant su to paties tyrimo metu ištirtų pirmokų buvusiose Vilniaus ir Kauno apskrityse fizinės raidos rodikliais, matyti, kad Klaipėdos apskrities pirmokų vidutinis ūgis (130,4 cm) buvo toks pat, kaip Vilniaus ir Kauno apskričių pirmos klasės berniukų vidutinis ūgis (130,4 cm), tuo tarpu šiose apskrityse mergaičių vidutinis ūgis buvo maţesnis nei mūsų analizuojamoje apskrityje ir siekė 129,3 cm [25].
4.1.1. lentelė. Pirmos klasės mokinių fizinės raidos rodikliai 2008 metais. Fizinės raidos
rodikliai X SN
Procentiliai
5- tas Mediana 95 - tas
Ūgis (cm) 130,4 5,5 121,9 130,2 139,0
Svoris (kg) 28,7 5,6 22,1 27,6 40,1
KMI (kg/m2) 16,8 2,4 14,0 16,2 21,8
X - reikšmių vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
J. Tutkuvienės 2000 metais atlikto tyrimo penkiuose didţiausiuose Lietuvos miestuose bei aplinkinėse gyvenvietėse, tarp tokio pat amţiaus vaikų, duomenimis, vidutinis KMI tarp mergaičių ir berniukų siekė atitinkamai 15,5 kg/m2 ir 16,7 kg/m2 ir tai rodo, kad per paskutinį
