KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Indrė Simonavičiūtė
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: mityba)
Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė
Kaunas 2010
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba) PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MITYBOS YPATUMAI Indrė Simonavičiūtė
Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė
Kauno Medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010. 72 p.
Darbo tikslas: įvertinti pasirinktų mokyklų pradinių klasių mokinių mitybos ypatumus. Uţdaviniai: įvertinti pasirinktų mokyklų pradinių klasių mokinių mitybos ypatumus namie ir mokykloje; išanalizuoti valgančių mokykloje moksleivių bei jų tėvų pasitenkinimą tiekiamu maistu bei valgymo aplinka pagal anketinės apklausos duomenis; įvertinti valgančių mokykloje pradinukų nesuvalgytą maisto kiekį.
Tyrimo metodika: pasirinktos keturios mokyklos, besiskiriančios moksleivių maitinimo organizavimu: Kauno Martyno Maţvydo vidurinėje mokykloje maistas gaminamas mokyklos valgykloje, Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje ir Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykloje atveţamas jau pagamintas maistas, o Tauragės rajono Tarailių pagrindinėje mokykloje mokiniai valgo šalia mokyklos esančioje kavinėje. Tirti visi moksleiviai, besimokantys minėtų mokyklų pradinėse klasėse. 2009 m. rugsėjo-spalio mėnesiais buvo atlikta moksleivių ir jų tėvų anoniminė anketinė apklausa. Taip pat buvo registruojamas mokykloje pietaujančių mokinių nesuvalgytas maisto kiekis. Į anketas atsakė 565 mokiniai (89,3 proc.) ir 565 mokinių tėvai ( 89,3 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 15.0 statistinį paketą ir MS Excel.
Rezultatai: Dauguma (63,1 proc.) mokinių valgo 3 – 4 kartus per dieną. Namuose pusryčiauja 69,3 proc. mokinių. Vaikai košes ir dribsnius daţniausiai valgo kelis kartus per savaitę – 45,9 proc. vaikų. Vasarą vaisius kasdien vartoja 88, 1 proc., ţiemos metu - 66 proc. moksleivių, darţoves atitinkamai – 39 proc. ir 22 proc. Vaikai daţniausiai valgo šias darţoves: agurkus (58,2 proc.), pomidorus (48,9 proc.), kopūstus (31,9 proc.), morkas (54,9 proc.) ir vaisius: obuolius (70,6 proc.), kriaušes (40,5 proc.), bananus (44,1 proc.), apelsinus (31,9 proc.). Kasdien pieną geria 65,1 proc. moksleivių, pieno produktus vartoja 61,2 proc. miesto vaikų ir 42 proc. kaimo vaikų. Ţuvį 73,5 proc. pradinių klasių mokinių vartoja kelis kartus per mėnesį. Saldumynus vieną ar kelis kartus per dieną valgo daugiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nei 70 proc. mokinių šaldytus produktus (šaldytus ţuvų pirštelius, koldūnus, cepelinus ir pan.) bei traškučius valgo kelis kartus per mėnesį.
Didesnioji dalis mokinių (94 proc.) greito maisto produktus ir gazuotus gėrimus ( 87,1 proc.) skanauja tik kelis kartus per mėnesį.
Daugiau nei 60 proc. mokinių pietauja mokykloje, namuose – 36,8 proc, pietų nevalgo – 2,7 proc. mokinių. Visa patiektą maistą suvalgo 49,2 proc. mokinių. Daţniausiai nesuvalgytos lieka darţoves, duona, garnyras prie antro patiekalo. Daugiau nei pusė pradinukų į mokyklą nešasi uţkandţius, daţniausiai - sumuštinius. Mokiniai, gaunantys kišenpinigių, daţniausiai mokykloje perka bandeles (80,9 proc. kaimo ir 55 proc. miesto mokyklų mokinių). Daugiau nei pusė mokinių kartais mokykloje jaučiasi alkani. Mokiniai ne visada būna patenkinti maistu, trečdalis tėvų nurodė, kad mokyklos valgykloje maisto asortimentas daţnai kartojasi.
Išvados: Pradinių klasių moksleivių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vaikai nepakankamai valgo įvairių košių ir dribsnių, darţovių ir vaisių, varškės, balto sūrio ir sūrelių, vištienos. Daţniau nei rekomenduoja sveikos mitybos gairės valgo rūkytų mėsos gaminių ir dešrų, saldumynų. Labiausiai nepatinkantis moksleiviam patiekalas buvo įvairios sriubos.
Didesnioji dalis mokinių maitinasi mokyklos valgykloje – valgo karštus pietus (58 proc.). Trečdalis mokinių gauna papildomų pinigų tam, kad nusipirktų norimo maisto, kaime gyvenantys mokiniai daţniau nei mieste. Daugiau kaip pusė mokinių į mokyklą nešasi uţkandţių, negaunantys papildomų pinigų daţniau nešasi uţkandţių nei gaunantys. Vertindami mokyklos/kavinės darbą palankiausiai tėvai vertina pertraukos trukmę, patalpų švarą ir aptarnavimą. Tačiau trečdalis tėvų nurodė, kad maisto asortimentas daţnai kartojasi, kas ketvirtas, kad maistas neskanus.
Dauguma mokinių lėkštėse palieka daug nesuvalgyto maisto. Mokykloje duonos nevalgo 58,1 proc. mokinių. Tik pusė mokinių suvalgo visą patiektą sriubą. Mokiniai noriai valgo dešreles, burokėlių salotas, kotletus, cepelinus su varške, o nemėgsta bulvių plokštainio, picos, kopūstų salotų bei garnyrui tiekiamų makaronų.
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
NUTRITION HABITS OF PRIMARY SCHOOL CHILDREN Indrė Simonavičiūtė
Scientific adviser: Dr. Vilma Kriaučionienė
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventine Medicine Kaunas; 2010. 72 p.
The aim of the paper: to evaluate eating habit peculiarities of lower school pupils‟ in chosen schools.
Objectives: to evaluate eating habit peculiarities of lower pupils‟ at home and in chosen schools; to analyse if parents and schoolchildren are satisfied with food supply and eating atmosphere at school according to the questionnaire survey data; to assess the amount of uneaten food of lower pupils at school.
Methodology of the paper: four schools chosen differing in pupils‟ nutrition organisation. In Kaunas Martynas Maţvydas Secondary school the food is prepared in school canteen, Kaunas Varpelis primary school and Tauragė Tarailiai district Dapkiškiai rural school have their food ordered and schoolchildren from Tauragė district Tarailiai primary school usually eat at a nearby café. Surveyed all the lower school pupils attending the enumerated schools. Conducted anonymous questionnaire survey of pupils„ and their parents„ in 2009 september-october period. 565 pupils (89,3%) and 565 parents (89,3%) answered to these questionnaires. The statistical data analysis was performed using computerized statistical package SPSS 15.0 and MS Excel.
Results: a majority of pupils eat three or four times a day. Even 69,3% of interviewed pupils have their breakfast at home. 45,9% of surveyed schoolchildren eat porridges and flakes several times a week. In summer even 88,1% of children eat fruits, in winter this number has decreased up to 66%, respectively 39% and 22% of questioned pupils eat vegetables in summer and winter periods. It is important to note, that most often schoolchildren eat: cucumbers 58,2%, tomatoes 48,9%, cabbages 31,9% and carrots 54,9%. Among the most frequently edible fruits, 70,6% of children mentioned apples, 40,5% - pears, 44,1% - bananas and 31,9% - oranges. 65,1% of interviewed schoolchildren drink milk every day, 61,2% of urban children and 42% of rural children eat dairy products. 73,5% of lower school pupils‟ eat fish several times a month. More than a half of surveyed schoolchildren eat confectionery once or several times a day. More than 70% of schoolchildren eat frozen
product, such as fish fingers, dumplings, zeppelins and crisps several times a month. 94% of students enjoy fast food and 87,1% of them - carbonated drinks only several times a month.
The survey showed that more than 60% of schoolchildren have their lunch at school, 36,8% - at home and 2,7% of respondents do not eat lunch at all. 49,2% of schoolchildren eat all the supplied food. Among most often inedible products pupils mentioned vegetables, bread, garnish of the second course. More than a half of lower school pupils‟ bring snacks for their lunch, especially sandwiches, to school. Even 80,9% of urban schoolchildren and 55% of rural pupils their pocket-money spend on a roll of bread. More than a half of pupils feel hungry at school. Not always pupils are satisfied with food in school canteen. One third of parents stated that assortment of food in school canteen is poor.
Conclusions: The survey showed that children eat too little various porridges and flakes, vegetables and fruits, curd, white cheese and chicken. Schoolchildren eat smoked meat products, sausages and confectionery more often than recommended. Both rural and urban schoolchildren do not like various kinds of soups.
50% of schoolchildren eat in school canteen. Such children almost never bring snacks from home for their lunch at school. Schoolchildren living in villages get pocket-money more often than those living in the city. Irrespective of eating habits, more than a half of schoolchildren bring snacks for lunch from their home.
While assessing school‟s/café‟s work parents preferred the break time, services and cleanliness of facilities.
A majority of schoolchildren leave much uneaten food. Only a half of respondents eat all the soup. A survey showed that schoolchildren prefer eating sausages, beetroot salad, rissoles and zeppelins with curd but they dislike eating potato pie, cabbage salad and pasta for garnish.
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju uţ pasiūlytą įdomią temą, uţ bendradarbiavimą rašant darbą, pagalbą, naudingus patarimus, pastabas, suteiktas ţinias, kantrybę ir man skirtą laiką magistrinio darbo vadovei dr. Vilmai Kriaučionienei, kuri labai stengėsi, kad mano darbas būtų kuo geresnis ir kokybiškesnis.
Dėkoju mokyklų, kuriose atlikau šį tyrimą, administracijai, mokytojams ir mokiniams bei jų tėveliams uţ jų geranoriškumą, nuoširdų bendravimą ir pagalbą vykdant apklausą.
TURINYS
ĮVADAS ...9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...11
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...12
1.1. Racionali ir subalansuota vaiko mityba ...12
1.2. Sveikos mitybos piramidės rekomendacijos ...15
1.3. Mokinių mitybos reţimas ...17
1.4 Mokyklinio amţiaus vaikų mitybos organizavimas ...19
1.5. Mokyklos valgiaraščiai ...21
1.6. Moksleivių mitybos įpročiai ...25
2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA ...28
2.1.Tiriamasis kontingentas ...28
2.2. Tyrimo metodai ...30
2.3. Statistinė duomenų analizė ...31
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...32
3.1. Moksleivių mitybos įpročiai namuose...32
3.2. Moksleivių mitybos įpročiai mokykloje...49
3.3. Valgančių mokykloje moksleivių bei jų tėvų pasitenkinimas tiekiamu maistu bei valgymo aplinka pagal anketinės apklausos duomenis...56
3.4. Mokykloje valgančių pradinių klasių mokinių nesuvalgytas maisto kiekis...60
IŠVADOS...68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...69
LITERATŪRA ...70
PRIEDAI ...73
SANTRUMPOS
CNS – Centrinė nervų sistema g - gramas
HN – Higienos norma p - pasikliautinumo lygmuo
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2 _
ĮVADAS
Racionali vaiko mityba sąlygoja harmoningą augimą, fizinį, nervinį bei psichinį vystymąsi, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, maţina atsparumą ligoms. Todėl maistas turi visiškai atitikti ne tik augančio organizmo fiziologinius poreikius, bet ir jo galimybes.
Mokykla yra ta vieta, kur vaikai praleidţia didţiąją dalį dienos, todėl mokykla turi būti ne tik mokymo, bet ir ugdymo įstaiga. Mokykloje turi būti mokoma ne tik matematikos ar biologijos, bet ugdomi ir sveikos gyvensenos pagrindai.
Vaikai nori būti savarankiški ir patys spręsti, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas. Maisto produktų rinkoje vis daugiau siūloma vaikams ir jaunimui patrauklūs, tačiau menką mitybinę vertę turintys maisto produktai, privatizuojamos mokyklų valgyklos, o siūlomas maisto racionas ne visada atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, didėja moksleivių bei jų tėvų uţimtumas, dėl ko maţiau skiriama dėmesio racionaliam maitinimuisi.
Maitinimosi įpročiai formuojasi ankstyvajame amţiuje, o šiuo amţiaus laikotarpiu įdiegti įgūdţiai išlieka visą gyvenimą.
Todėl svarbu, kad moksleiviams būtų sudarytos sąlygos tinkamai maitintis.
Lietuvoje atlikti moksleivių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad moksleivių mityba nėra sveika. Ne visi moksleiviai kasdien pusryčiauja, dalis moksleivių mokykloje būna nevalgę. Moksleiviai nepakankamai valgo švieţių darţovių ir vaisių, per maţai pieno produktų, daţniau nei rekomenduojama valgo saldumynų bei geria saldţiuosius gėrimus.
Vyresniųjų klasių moksleivių ir pradinukų gyvensena bei mityba buvo išsamiai tyrinėta Lietuvos mokslininkų (A Zaborskis, A Petrauskienė, E Grinienė, J.V Vaitkevičius). Tačiau duomenų apie pradinukų mitybos įpročius labai trūksta. Todėl mūsų darbo tikslas buvo išsiaiškinti pradinukų mitybos įpročius namie ir mokykloje. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uţdavinys yra uţtikrinti sveiką vaiko gyvenimo pradţią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti sveikos mitybos ir gyvensenos įgūdţius, plėtoti veiklą, atsiţvelgiant į vaiko raidos ypatumus, įtraukiant ne tik mokyklos darbuotojus, bet visus vaiką supančius artimus ţmones. Siekiant pagerinti moksleivių mitybos įpročius, svarbu mitybos įpročius tirti periodiškai bei analizuoti jų pokyčius. Gauti duomenys galėtų būti panaudojami praktiniame darbe, studentų ir visuomenės specialistų mokyme bei pristatyti
moksleivių tėvams ir plačiajai visuomenei. Tai leistų garantuoti racionalesnį ir saugesnį maitinimą, uţtikrinti ne tik saugią vaikystę, paauglystę, bet ir saugesnį bei produktyvesnį subrendusio amţiaus periodą ir laimingą senatvę.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti pasirinktų mokyklų pradinių klasių mokinių mitybos ypatumus.
Darbo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti moksleivių mitybos įpročius namie. 2. Išanalizuoti moksleivių mitybos įpročius mokykloje.
3. Išanalizuoti valgančių mokykloje moksleivių bei jų tėvų pasitenkinimą tiekiamu maistu bei valgymo aplinka pagal anketinės apklausos duomenis.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Racionali ir subalansuota vaiko mityba
Vaikų racionali mityba yra vienas iš pagrindinių normalaus augimo, fizinio, nervinio bei psichinio vystymosi prielaidų. Mityba turi didelės įtakos vaikų atsparumui įvairiems susirgimams ir kitiems neigiamiems aplinkos poveikiams. Šiuo poţiūriu itin reikšminga yra racionalioji mityba, atsiţvelgianti į vaikų anatomines ir fiziologines ypatybes, sąlygiškai didesnį maistinių medţiagų poreikį, kadangi vaikai sparčiai auga, vystosi ir tobulėja (22).
Maistas – pagrindinis šaltinis, su kuriuo vaikas gauna reikalingas maisto medţiagas ir energiją, kas būtina intensyviai medţiagų apykaitai, daugumos organų ir organizmo sistemų formavimuisi, brendimui ir funkcijų tobulėjimui (9). Todėl maisto racionai turi būti sudaromi iš įvairių ir lengvai virškinamų produktų, o jų apdorojimo būdai parenkami tokie, kad kuo maţiau nukentėtų apdorojamo produkto maistinė vertė, kad susidarę nauji junginiai per daug nedirgintų virškinimo sistemos (22).
Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII–833, numatyta iki 2010 m. sumaţinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį iki 30 proc. bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 proc. ir uţtikrinti maisto saugumą, stebėti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų bei maisto kilmės ligų sergamumo ir mirtingumo nuo jų, gyventojų mitybos pokyčius. Siekiama įgyvendinti maisto taršos stebėseną, vertinti gyventojų ţinių ir poţiūrio į sveiką mitybą pokyčius (18).
Norint realizuoti programoje iškeltus tiklus, labai svarbi vaikų mitybos kokybė. Sveika (subalansuota) mityba – tai mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medţiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami (15).
Tinkamai organizuota mityba turėtų būti nuosaiki, įvairi, subalansuota, reguliari. Subalansuota bei tinkama dieta vaikystėje ir paauglystėje sumaţina dantų ėduonies, maţakraujystės, augimo atsilikimo, viršsvorio ir nutukimo riziką (16).
Augančiam organizmui maisto medţiagų reikia nevienodai (14). Vaikų maisto medţiagų apykaita daug intensyvesnė nei suaugusiųjų, intensyvesni ir asimiliacijos procesai. Kiekvienam vaikų amţiaus periodui būdingos tam tikros morfologinės ir fiziologinės organizmo ypatybės bei savotiškas sugebėjimas reaguoti į įvairius išorinius poveikius (2 priedas) (1). Todėl rekomenduojami maisto produktų porcijų dydţiai skiriasi atsiţvelgiant į vaiko amţių (15,16) (3 priedas).
Medicininiai pastebėjimai ir atlikti tyrimai teigia, kad ţmogus, norėdamas būti sveikas, turi maitintis tik geros kokybės ir atitinkančiu jo fiziologinius poreikius maistu. Todėl daugelyje pasaulio šalių yra nustatytos paros maisto ir energijos normos (4 priedas), orientuotos į absoliučios individų daugumos energijos ir maistinių medţiagų fiziologinius poreikius. Lietuvos normos yra artimos kaimyninių – Lenkijos ir Skandinavijos šalių normoms, įteisintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 11 25 įsakymu Nr. 510.
Sveikiems vaikams rekomenduojami maistinių medţiagų ir energijos kiekiai per parą įvairiose šalyse skiriasi. Jie priklauso nuo amţiaus, o vyresniems kaip 11 metų vaikams ir nuo lyties (nuo 11 metų berniukų energijos poreikiai didesni nei mergaičių) (16).
Viena iš valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo 2003–2010 metų priemonių yra siekti, kad vaikų ir paauglių mityba atitiktų fiziologines mitybos normas (8).
Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti įvairių maisto medţiagų. Stingant kai kurių medţiagų (pvz., baltymų ar amino rūgščių, riebalų ar kai kurių riebalų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų), maţėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga (15,24).
Labai svarbu vaikų maisto racione ir baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekių santykis, kuris turėtų būti 1:1:6. Netinkamai sudarius produktų rinkinį, pakitus šiam santykiui, sutrinka medţiagų apykaitos procesai. Jei maiste per daug riebalų, sutrinka virškinimas, blogiau skiriasi skrandţio sultys, maistas per ilgai uţsibūna skrandyje. Jeigu vaikas gauna per daug angliavandenių, pakinta organizmo audiniai, juose kaupiasi vandens perteklius. Dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumaţėti darbingumas, gebėjimas mokytis. Floro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui. Trūkstant geleţies, pasireiškia anemija, kuriai būdingas silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo, atsparumo infekcijoms sumaţėjimas. Dėl kalcio stokos sutrinka kaulų vystymasis, tų tankis būna maţas, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze.
Darniai vaiko raidai pavojinga ne tik maisto stoka, bet ir perteklius. Per gausiai maitinant vaiką, sparčiai didėja jo kūno masė, jis tampa nejudrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio (15). Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėţio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys.
Tyrimas, vykdytas pagal PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, atliktas 2003 metais Vilniaus miesto mokyklose tiriant jaunesniojo mokyklinio amţiaus mokinius, nustatė, kad baltymai teikia 12,5 proc., riebalai - 41,23 proc., angliavandeniai – 46,3 proc.
paros raciono energinės vertės, kai rekomenduojama, kad baltymai sudarytų 12-15 proc., riebalai - ne daugiau kaip 30-35 proc., o angliavandeniai ne maţiau kaip 55 proc. paros raciono energinės vertės. Su maistu visi moksleiviai gauna per daug riebalų: vidutiniškai 105,4 g riebalų per parą gauna berniukai (rekomenduojama 80-93 g) ir 89,7 g mergaitės (rekomenduojama 75-85 g). Angliavandenių su maistu gaunama per maţai: vidutiniškai 260,8 g angliavandenių per parą gauna berniukai (rekomenduojama 350-396 g) ir 230 g mergaitės (rekomenduojama 311-329 g). Mono ir disacharidų (paprastųjų cukrų) moksleiviai gauna per daug: berniukai vidutiniškai 106 g, mergaitės – 99 g, kai rekomenduojama, kad paprastieji angliavandeniai sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. maisto raciono energinės vertės. Todėl aišku, kad moksleiviai gauna per maţai sudėtinių angliavandenių (polisacharidų): berniukai gauna vidutiniškai tik 106 g, o mergaitės – 130 g. Visi moksleiviai per maţai su maistu gauna kalcio, magnio, vitamino B2, vitamino A ir vitamino PP. Tačiau gauna per daug natrio ir kalio, taip pat fosforo (išskyrus paauglius berniukus, kurie gauna per maţai fosforo), daugiau negu rekomenduojama geleţies (išskyrus 13-16 m. mergaites), vitamino C ir vitamino B1 (išskyrus 9-11 m. amţiaus mergaites ir paauglius berniukus) (37).
Bet kurio amţiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas. Kuo įvairesnį maistą vaikas valgys, tuo geriau bus patenkinami visi jo organizmo poreikiai (16,24). Su augaliniu maistu gaunama daugiau angliavandenių, kurie lengvai skyla ir teikia energiją, daug nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių riebalų, šiek tiek baltymų, kai kurių riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių druskų, su gyvuliniu maistu – daugiau visaverčių baltymų, daugiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčių riebalų bei juose tirpių vitaminų, tarp jų tik gyvūnams būdingo ir kraujodarai reikalingo vitamino B12, mineralinių medţiagų
(15,22,39,40).
Maitinimas vienarūšiais produktais organizmui kenkia, nes sumaţėja ne tik vaiko apetitas, bet ir imunitetas, lėčiau auga bei funkciškai tobulėja įvairūs jo organai ir jų sistemos (24). Todėl vienas iš uţdavinių, keliamų sudarant racionus, - parinkti maisto produktus taip, kad jie papildytų vienas kitą ir bendra jo vertė atitiktų rekomendacijas. Be to, šiuo metu nustatyta, kad maiste turėtų būti ir pakankamai maisto skaidulų. Šios medţiagos pripildo skrandį, ţarnyną, uţima tūrį, padeda sukelti sotumo jausmą, bet ţmogaus virškinamojoje sistemoje maţai skaidomos, maţai pasisavinamos, todėl kraujas neperkraunamas riebalais ir angliavandeniais. Jos reikalingos geram ţarnyno darbui. Tai darţovių ir vaisių ląsteliena (22).
Tyrimas, vykdytas pagal PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, atliktas 2003 metais Vilniaus miesto mokyklose tiriant jaunesniojo mokyklinio amţiaus mokinius,
nustatė, kad moksleiviai gauna per maţai maistinių skaidulų: vidutiniškai 5-6 g. per parą. Rekomenduojama gauti per parą maistinių skaidulų: amţius metais plius 5 g. Tai paaiškinama tuo, kad visi moksleiviai vartoja per maţai augalinių produktų – vaisių ir darţovių - pagrindinio maistinių skaidulų šaltinio (37).
Pakankamas vandens kiekis taip pat svarbus augančiam organizmui. Vanduo įeina į visų kūno ląstelių sudėtį, dalyvauja daugelyje organizme vykstančių cheminių reakcijų, padeda įsisavinti maisto medţiagas (27).
Vandens kiekis organizme beveik pastovus, nes jis yra reguliuojamas. Vandens iš organizmo pasišalina tiek, kiek jo gaunama.
Fiziologinis vandens poreikis per parą vaikams: <10 kg - 100 ml/kg
11 – 20 kg – 1000 ml + (50 ml x kg; daugiau kaip 10 kg) >20 kg – 1500 ml + (20 ml x kg; daugiau kaip 20 kg) (16).
1.2. Sveikos mitybos piramidės rekomendacijos
Sveikos mitybos piramidė (5 priedas) – tai rekomenduojamos per dieną suvartoti įvairių maisto produktų porcijos. Maisto produktai suskirstyti į šešias grupes, kurios išdėstytos įvairiuose piramidės aukštuose atsiţvelgiant į tai, kiek jų sutartinių porcijų patartina suvalgyti per parą. Lietuvoje vadovaujamės SAM Respublikinio mitybos centro parengtu sveikos mitybos piramidės modeliu (33).
Norint, kad vaikų sveikata būtų gera, reikia rinktis daugiau maisto produktų, sudarančių piramidės pagrindą. Kuo aukščiau piramidės viršūnės išdėstyti maisto produktai, tuo maţiau tos grupės produktų reikėtų vartoti (15).
Maisto produktų piramidės pagrindą sudaro neriebūs, nesaldūs duonos, kruopų miltų, bulvių gaminiai, antrąją pakopą – darţovės ir vaisiai, trečiąją – pieno, mėsos, ţuvies patiekalai, kiaušiniai, riešutai, ankštinės darţovės. Piramidės smaigalyje – mišri produktų grupė, tai riebalai ir saldumynai. Vaiko maistas turi būti kokybiškas, švieţias, be konservantų (14, 24).
Svarbiausia grupė – grūdų produktai – puikus B grupės vitaminų kompleksas, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medţiagų ir baltymų šaltinis (24). Duona priklauso pamatinei sveikos mitybos piramidės grupei. Pagrindinis duonos komponentas yra angliavandeniai, didţioji dalis – polisacharidas krakmolas. Duonoje yra maistinių skaidulų. Duona turi nuo 0,6 iki 1,3 proc. riebalų. Polinesočiosios riebalų rūgštys duonos riebaluose sudaro apie 50 proc. visų riebalų rūgščių. Duona – vertingas mineralinių
medţiagų ir svarbus B grupės vitaminų šaltinis. Iš makroelementų duonoje yra nemaţai kalio, natrio, chloro, fosforo (33).
Bulvės – Lietuvoje viena populiariausių darţovių. Bulvėse maistinių skaidulų yra apie 1 proc., labai nedaug riebalų, pektininių medţiagų, organinių rūgščių. Baltymai sudaro apie 2 proc., bet pagal aminorūgščių sudėtį, jie visaverčiai ir gerai pasisavinami. Bulvėse yra įvairių mineralinių medţiagų, ypač daug kalio (33).
Iš piramidės pamatinės grupės rekomenduojama valgyti 5–11 porcijų per dieną (15).
Virš pamatinės grupės vienodu lygiu pateikiamos dvi produktų grupės – darţovių grupė – rekomenduojama valgyti 3-5 porcijas per dieną ir vaisių grupė – rekomenduojama 2–4 porcijos per dieną (15).
Darţovės ir vaisiai organizmui teikia vitaminus, skaidulines medţiagas, iš jų ir pektinines medţiagas šarminės reakcijos mineralines medţiagas, organines rūgštis, angliavandenius. Vaisių ir darţovių ypatinga reikšmė ta, kad jie aktyvina virškinimo liaukų, ypač pepsino liaukų, sekrecinę veiklą. Vaisiai ir darţovės pasiţymi ţarnyno mikroflorą normalizuojančiu poveikiu, maţina puvimo procesų intensyvumą, aktyvina skrandţio ir ţarnyno motorinę funkciją. Vaisiai ir darţovės padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Vaisiai, darţovės ir uogos turi daug maistinių skaidulų, puikus įvairių mineralinių medţiagų šaltinis, ypač daug vitaminų (33).
Vaisių ir darţovių rekomenduojama valgyti 400 g arba 3-5 porcijas per dieną, bet šios rekomendacijos laikosi tik apie pusė apklaustų Vilniaus miesto ugdymo įstaigas lankančių vaikų (44,7 proc.), kartą per dieną vaisių valgo 26 proc., o ne kiekvieną dieną – 27 proc. ir niekada nevalgo vaisių 2,3 proc. moksleivių (29).
Pienas ir pieno produktai – gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Piene yra beveik visos mineralinės medţiagos, visi ţinomi vitaminai ir vienintelis pieno angliavandenis – pieno cukrus laktozė, kurio daugiau niekur nėra. Vaikams pienas – tai produktas, kurio baltymai labai naudingi, vertingesni uţ mėsos ir ţuvies baltymus, be to, jie geriau virškinami ir ypač naudingi naujų ląstelių gamybai. Pieno riebalai priskiriami labiausiai vertingiems riebalams. Rekomenduojama, kad vaiko dienos racione būtų 0,5 litro pieno. Tačiau dalį jo galima pakeisti pieno produktais – varške, sūriu, kefyru. (22).
Rauginti pieno produktai pasisavinami geriau ir greičiau negu pienas. Svarbiausia raugintų pieno produktų sudedamoji dalis yra pieno rūgštis, pasiţyminti biologiniu aktyvumu. Ji sudaro optimalias sąlygas pasireikšti pieno rūgščių bakterijų gyvybingumui ir antibiotinių medţiagų veikimui. Pieno ir jo produktų kasdien reikėtų suvartoti 2–3 porcijas. Vilniaus miesto moksleivių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad pieną kiekvieną
dieną geria tik 34,3 proc. moksleivių, 18 proc. pieno visiškai negeria, kiti moksleiviai pieną geria ne kiekvieną dieną (29).
Mėsa ir jos produktai. Mėsa yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. Joje yra visų maistinių medţiagų, kurių reikia vaiko organizmui.
Paukštiena. Pagal aminorūgščių sudėtį paukštienos baltymai yra labai vertingi, turi visas nepakeičiamas ir labai gerai subalansuotas aminorūgštis. Baltoje paukščių mėsoje yra daug mineralinių medţiagų.
Ţuvis – tai puikus lengvai virškinamų, aukštos kokybės gyvūninių baltymų šaltinis, maistine verte prilygstantis mėsos ir pieno produktų baltymams.
Ankštiniai. Ankštinių augalų sėklos – augalinių baltymų šaltinis. Ankštinių sėklose randama nemaţai B grupės vitaminų ir mineralinių medţiagų.
Kiaušiniai – tai maisto produktas, turintis daug vertingų ir organizmui reikalingų medţiagų.
Riešutai yra augalo vaisius, tačiau nuo kitų vaisių jie skiriasi savo struktūra, chemine sudėtimi ir maistine verte. Branduolyje yra daug baltymų ir riebalų.
Mėsos, paukštienos, ţuvies, ankštinių, kiaušinių ir riešutų sveikos mitybos piramidė rekomenduoja 2–3 porcijas per dieną.
Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti maţiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai – juos rekomenduojama vartoti saikingai; cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai – šiuos produktus vartoti retai (15).
Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vienų ar kitų maisto ar biologiškai aktyvių medţiagų, kiek gramų vieno ar kito maisto produkto. Ji tik pateikia rekomendacijas – vartotojui nurodomi maisto produktai, maisto produktų grupės (15,16).
Taigi nuosaikumas, maisto medţiagų įvairovė, suderinta mityba – pagrindiniai sveikos vaiko mitybos principai.
1.3. Mokinių mitybos reţimas
Bet kurio amţiaus vaikų mityboje labai didelės reikšmės turi reţimas, t.y. tikslus laikymasis tam tikrų laiko tarpų tarp maitinimų ir tinkamas maisto paskirstymas kiekio ir kokybės atţvilgiu pusryčiams, pietums, priešpiečiams arba pavakariams ir vakarienei (14).
Nėra abejonės, kad mitybą ir jos reţimą lemia fizinio ir protinio darbo reţimas bei aktyvumas, nacionalinės ir šeimos tradicijos, sveikata, vaikų raidos ypatumai ir daugelis kitų socialinių, ekonominių, kultūrinių, psichologinių ir kitų veiksnių (35).
Tačiau rekomenduojama grieţtai laikytis nustatytų maitinimo valandų. Kai įprantama valgyti tuo pačiu metu, atėjus laikui valgyti, ima gausiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, t.y. susidaro „refleksas į laiką“. Vaikams apetitas gana daţnai įgauna įpročio pobūdį (33).
Vaikus reikia maitinti tokiais laiko tarpais, kad iki naujo maitinimo skrandis spėtų išsituštinti (33). Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5–6 valandos. Jei nustatytų valgymo valandų nesilaikoma, tai vaikų apetitas maţėja arba net ir visai dingsta, sutrinka virškinimo organų funkcija, dėl to gali kilti įvairios ligos (40). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2003 m. geguţės mėnesį atliko 3–4 klasių ir 7–8 klasių moksleivių apklausą. Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad moksleivių maitinimosi reţimas nėra pastovus: 72,4 proc. moksleivių kasdien valgo ne tuo pačiu metu (37).
Yra trys pagrindiniai taisyklingos mitybos reţimo principai (15, 16):
Pirmasis principas – mitybos reguliavimas. Valgyti reikia kasdien, tuo pačiu metu, nes
organizmas jau iš karto pasiruošia pasisavinti maistą.
Antrasis principas – fiziologiškas maisto kiekio išdėstymas per parą. Vaikams
rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną ir jokiu būdu ne rečiau kaip tris kartus per dieną.
Trečiasis principas – laikytis racionalios mitybos principų kiekvieno valgymo metu.
Vadinasi, renkantis produktus kiekvienam valgymui, reikia išlaikyti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių santykį, tai yra kiekvienam valgymui rinktis produktus iš įvairių produktų grupių.
Panevėţio rajono mokinių mitybos tyrimo duomenimis, mokiniai daţniausiai linkę valgyti 3–4 kartus per dieną (58 proc.tiriamųjų). Nemaţa dalis tiriamųjų (33 proc.), linkę valgyti 1–2 kartus (26). Vilniaus miesto moksleivių mitybos įpročių tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia respondentų (50 proc.) atsakė, kad valgo 3 kartus per dieną. 4 kartus per dieną valgo ţymiai maţiau (25 proc.) moksleivių (29). J. V. Vaitkevičiaus tyrimu, 13,6 proc. moksleivių valgo 1–2 kartus per dieną. Pradinėse mokyklose tokių vaikų yra 9,1 proc. (34).
Tyrimais nustatyta, kad valgantys vieną ar du kartus per parą vaikai daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba kartus per dieną, o geriausia – penkis ar šešis kartus per dieną (14). Vaiko apetitą gana greitai gali nuslopinti nereguliari mityba, vienodas maistas, skaitymas, pokalbiai valgio metu. (33).
Racionalusis reţimas – per pusryčius ir pietus vaikas gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – maţiau kaip trečdalį (15).
2 lentelė. Rekomenduojama energinės vertės dalis pavieniams valgymams (16)
Valgant 5 kartus Valgant 6 kartus
Pusryčiai -25 proc. energinės vertės Pusryčiai -20 proc. energinės vertės Priešpiečiai -10 proc. energinės vertės Priešpiečiai -10 proc. energinės vertės Pietūs -35 proc. energinės vertės Pietūs -30 proc. energinės vertės Pavakariai -10 proc. energinės vertės Pavakariai -10 proc. energinės vertės Vakarienė -20 proc. energinės vertės Vakarienė -20 proc. energinės vertės Priešnakčiai -10 proc. energinės vertės
Ţinant, kad dauguma moksleivių valgo tris kartus per dieną, mokyklose pietų davinys turėtų sudaryti 40-45 proc. rekomenduojamų paros maistinių medţiagų ir energijos vertės (29).
Jei vaiko mityba atitiks fiziologinius organizmo poreikius, bus pagrįsta sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis bei sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis, jei bus laikomasi mitybos rėţimo – mityba bus sveika (15).
1.4 Mokyklinio amţiaus vaikų mitybos organizavimas
Maitinimas - viena svarbiausių veiklos sričių vaikų ugdymo įstaigose. Ji veikia ne tik vaikų sveikatą, atsparumą ligoms, tinkamą augimą, bet ir mokymosi rezultatus.
Trečia Mokyklų Maitinimo Vertinimo Studija (SNDA-III), atlikta 2005 metais Anglijoje, nustatė, kad mokykloje galima sėkmingai padidinti sveikatai naudingo maisto vartojimą ir apriboti maisto, neatitinkančio sveikos mitybos rekomendacijų, vartojimą. Mokinių sveikatai būtų naudinga padidinus mokyklose siūloma švieţių vaisių, darţovių, grūdinių produktų kiekį ir įvairovę (4).
Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos racionaliam maitinimui organizuoti. Visi moksleiviai turėtų valgyti šiltą maistą. Maitinimas organizuojamas mokyklų valgyklose, bufetuose bei kitose tam tinkamose patalpose ar vietose (7).
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš visuomenės sveikatos centrų apskrityse surinko ir apibendrino informaciją apie maitinimo organizavimą bendrojo lavinimo mokyklose 2007 metais. Pagal pateiktas ataskaitas Lietuvoje yra 1553 mokyklos ir atskirose patalpose įrengti jų skyriai. Maistas gaminamas mokyklų maisto tvarkymo patalpose 1187 (76,4 proc.) mokyklose, į 353 (22,7 proc.) mokyklas maistas atveţamas, 13-oje mokyklų maitinimas neorganizuojamas (23).
Vilniaus miesto moksleivių mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2007 metais, nustatė, kad moksleiviai maistą daţniausiai perka mokyklos valgykloje ar bufete. Dauguma
moksleivių – 70, 4 proc. maistą perka mokykloje: mokyklos valgykloje – 48,3 proc., bufete – 20 proc., kioske, parduotuvėje – 8,5 proc., atsineša iš namų – 7,1 proc., maisto prekybos automate – 4 proc., kavinėje – 1,3 proc., nevalgo – 10,8 proc. Tačiau karštų pietų nevalgo vis daugiau – net 63 proc. moksleivių, o kiekvieną dieną karštus pietus valgo tik 14 proc. moksleivių. Į klausimą, kodėl nevalgo karštų pietų mokykloje, dauguma vaikų nurodė, kad maistas neskanus - 31 proc., ilgos eilės – 24 proc., per trumpos pertraukos – 23 proc., per brangu – 22 proc. mokinių (29).
Mokinių maitinimas mokyklose turi būti organizuojamas atsiţvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius, vaikų amţiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos prieţiūros bei kitų teisės aktų reikalavimus (33).
Maisto produktų rinkoje vis labiau siūlomi vaikams patrauklūs, tačiau turintys menką mitybinę vertę maisto produktai, privatizuojamos mokyklų valgyklos, brangsta maistas, didėja moksleivių uţimtumas, dėl ko maţiau skiriama dėmesio maitinimuisi.
Kad vaikas būtų sveikas ir darbingas, jo mityba turi atitikti šiuos reikalavimus: ji turi būti pakankama, priklausyti nuo vaiko organizmo medţiagų apykaitos intensyvumo, nuo aplinkos sąlygų, nuo atliekamo darbo, amţiaus, lyties. Maisto davinys turi suteikti pakankamą kalorijų kiekį.
Tyrimas, atliktas 2003 – 2005 metais Anglijos pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti maisto porcijų dydţius tiekiamus pietų metu, atskleidė, kad daugelis Anglijos mokyklų patiekia skirtingo dydţio porcijas ikimokyklinio ir pradinio amţiaus mokinimas. Daţnai pradinių klasių mokiniams siūlomos pietų porcijos dydis nesiskiria nuo ikimokyklinio amţiaus mokinių (13).
Casey (2003) nurodė įvairias prieţastis, kodėl maisto porcijos, patiekiamos mokyklinių pietų metu, turi būti skirtingos. Svarbų vaidmenį gali vaidinti lytis ir amţiaus, kadangi berniukams gali būti reikalinga didesnė porcija nei mergaitėms, o vyresniems vaikams turi būti didesnės porcijos negu jaunesniems. Pateikti duomenys rodo, kad vidurinės mokyklos vaikams buvo parduota daugiau maisto porcijų negu pradinės mokyklos vaikams, tačiau pradinių klasių mokiniai ne visada gaudavo didesnes porcijas nei ikimokyklinių klasių mokiniai. Be to, mokiniai, valgantys pietų pradţioje, gauna didesnes porcijas negu valgantys vėliau, nes baigiasi maistas (3).
Racionalios mitybos ugdymas yra viena iš svarbiausių šio laikmečio ugdymo problemų.
JAV mitybos standartų komisija maistui mokykloje rekomenduoja 13 svarbių standartų maisto produktams, kurie skirti vaikų mitybai: maisto davinio riebalai
uţkandţiuose, maisto porcijose ir gėrimuose neturi viršyti 35 proc., o prisotinti riebalai turi sudaryti maţiau nei 10 proc. bendrojo kalorijų skaičiaus, naudoti liesą pieną; maisto davinio cukrus uţkandţiuose, maisto porcijose ir gėrimuose neturi viršyti 35 proc. bendrojo kalorijų skaičiaus, į vaisius ir jų sultis, darţoves ir jų sultis neturi būti dedamas cukrus. Porcijoje (280 g) nugriebto pieno gali būti ne daugiau kaip 22 g, jogurto – ne daugiau kaip 30 g cukraus; lengvų uţkandţių porcijoje turi būti ne daugiau kaip 200 kalorijų; lengvų uţkandţių porcijoje turi būti ne daugiau kaip 200 mg, o įpakuotuose porcijose ne daugiau kaip 450 mg Na; gėrimus, turinčius nemaistingų saldiklių, gali vartoti tik vyresniųjų klasių moksleiviai po pamokų; maiste ir gėrimuose negali būti kofeino; tai, kas buvo anksčiau nurodyta, ribojama visą mokymosi dieną; paprastas geriamas vanduo turi būti moksleiviams prieinamas visą dieną; sportiniai gėrimai mokykloje neturi būti naudojami, išskyrus specialiuose sporto programose, jei jų trukmė ne trumpesnė kaip 1 val.; maistas ir gėrimai neturi būti naudojami kaip nuobaudos ar apdovanojimai mokykloje; sumaţinti prekybą uţkandţiais, maistu ir gėrimais vyresnėse klasėse, lokalizuoti ją maţai judriose mokyklos zonose, siekti, kad išoriniai prekybos taškai ir automatai prekiautų ţenklintais produktais, kur būtų nuorodos į jų poveikį sveikatai ir socialinei gerovei.
Šie standartai būtų palankūs organizuojant maitinimą mokyklose (35).
Tyrimas, atliktas 2005 metais Anglijoje, Kembridţo mieste, rekomenduoja mitybos specialistams padėti mokykloms planuoti meniu, kuris atitiktų sveikos mitybos reikalavimus. Mokyklose siūlomas maistas turi būti įvairesnis, siūloma daugiau švieţių vaisių, darţovių, grūdinių produktų, neriebių ar sumaţinto riebumo pieno ir pieno produktų. Mitybos specialistai taip pat turi skatinti mokinius rinktis sveiką maistą,
suteikti jiems kuo daugiau ţinių apie tai, kokį maistą jie vartoja. Tai padėtų vaikams lengviau pasirinkti sveikatai naudingą maistą (4).
Tėvai turi ţinoti, kuo vaikas maitinamas ugdymo įstaigoje, kad namuose vaiką maitintų tais produktas, kurių jis nepakankamai suvartojo mokykloje.
1. 5. Mokyklos valgiaraščiai
Gaunamas su maistu medţiagas vaiko organizmas suvartoja augimui. Kad vaikai būtų tinkamai maitinami, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medţiagų ir energijos poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Rekomenduojamos paros maisto medţiagų ir energijos normas patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 1999 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. 510 “Dėl rekomenduojamų paros maistinių medţiagų ir energijos normų tvirtinimo“.
Bent kartą per mėnesį medikas/dietistas ar dietologas, sudarantis valgiaraščius, turi apskaičiuoti (iš 10 dienų meniu) energetinę vertę ir pagrindinių maistinių medţiagų kiekius (33).
2003 m. lapkričio – gruodţio mėn. laboratoriniu tyrimo metodu buvo ištirtas maţas pajamas turinčių šeimų moksleivių pietų davinys 18–oje Vilniaus miesto mokyklų. Tyrimo metu nustatyta, kad valgiaraščiuose nurodyti maistinių medţiagų bei energijos kiekiai atitiko faktinius kiekius, nustatytus laboratoriniais tyrimais, bet daugumoje mokyklų valgiaraščiuose nurodyti porcijų dydţiai ir jų energinė vertė yra per maţi. Rekomenduojama vaikams pietų metu gauti 35–40 proc. per parą reikalingo energijos kiekio. Nustatytas pietų kaloringumas šešiose mokyklose (33 proc.) nesiekė 7–10 metų amţiaus vaikams rekomenduojamo 710–812 kcal kiekio. Keturiose mokyklose (22 proc.) pietūs tenkino tik 7–10 metų amţiaus vaikų ir 11–14 metų mergaičių pietų energijos poreikį. Septyniose mokyklose (39 proc.) pietūs sudarė vaikų iki 14 metų amţiaus energijos poreikį. Vienoje mokykloje pakankamą energijos kiekį pietų metu gavo 15–18 metų mergaitės, ir nei vienoje mokykloje vyresnių nei 15-kos metų berniukų pietų davinys nesiekė rekomenduojamo 35–40 proc. kiekio. (37)
Tyrimas, vykdytas pagal PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, atliktas 2003 metais Vilniaus miesto mokyklose tiriant jaunesniojo mokyklinio amţiaus mokinius, nustatė, kad vidutinė paros raciono energinė vertė tarp pradinių klasių moksleivių (9 -11 m.) beveik atitinka rekomenduojamą, o paauglių berniukų ir mergaičių paros maisto raciono energinė vertė neatitinka rekomenduojamos. Berniukų paros raciono energinė vertė yra ţymiai maţesnė uţ rekomenduojamą, paauglių mergaičių paros raciono energinė vertė šiek tiek – 2 proc.- didesnė nei rekomenduojama (37).
Vaikų ugdymo įstaigose vaikų maitinimas organizuojamas pagal iš anksto parengtus ir su visuomenės sveikatos centrų specialistais suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiai sudaromi atsiţvelgiant į vaikų mitybos ypatumus, amţių, sveikatos būklę, maisto produktų mitybos vertę (35).
2007 metais atliktas moksleivių maitinimo organizavimo tyrimas nustatė, kad valgiaraščiai 157-iose (10 proc.) mokyklose nebuvo suderinti su visuomenės sveikatos centrais apskrityse. Suderinti valgiaraščiai buvo visose Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskričių mokyklose. Vilniaus apskrityje valgiaraščiai nesuderinti 116-oje (37,0 proc.), Panevėţio ir Utenos apskrityse po 11-a mokyklų (7,7 ir 9,7 proc.) (23).
Sudarant valgiaraščius turi būti atsiţvelgiama į: vaiko amţių, fizinio ir psichinio krūvio dydį, sveikatos būklę; pagrindinių maistinių medţiagų, energijos poreikių normas ir jų subalansavimą; maisto produktų mitybinę vertę; piniginę valgiaraščio vertę (33).
Valgiaraščiai taip pat turi būti sudaromi atsiţvelgiant į teisės aktus: patiekalų sudėtis, maistinė ir energetinė vertė paskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto metodinius nurodymus „Maisto produktų sudėtis”, pusryčiai ruošiami atsiţvelgiant į sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą „Dėl pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amţiaus grupes“.
Lietuvos Respublikos higienos norma HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reglamentuoja (20):
Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amţiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles.
Maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka. Mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas priţiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal patvirtintus ir suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta patiekalo energinė vertė (kcal).“
Mokinių maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų maisto produktų grupėmis, nustatytomis šios higienos normos.
Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: darţovės, bulvės, vaisiai, uogos (ypač iš ekologinės gamybos ūkių) ir jų patiekalai, sultys (ypač švieţios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai (ypač liesi); liesa mėsa (paukštiena, jautiena, veršiena, triušiena ir kt.) ir jos produktai; ţuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).
Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (daţikliais, konservantais, saldikliais), gazuoti gėrimai; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai. Taip pat nerekomenduojami kiti daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar
druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai).“
Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsiţvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medţiagų ir energijos normas vaikams bei pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašus pagal mokinių amţiaus grupes.
Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsiţvelgti į tai, kad mokyklinio amţiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros energijos, pietūs 30–40 proc., priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc., (jei tokie yra valgiaraščiuose). Kai kurie produktai turėtų būti patiekiami kiekvieną dieną – darţovės, vaisiai ar uogos, pienas ar pieno produktai, mėsa, duona, kiti produktai gali būti patiekiami kas antrą dieną (bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę) – vaisių ar darţovių sultys, ţuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė.
Visuomenės sveikatos centrui apskrityje kasmet iki mokslo metų pradţios turi būti pateikti mokyklos vadovo patvirtinti ne maţiau kaip 10 dienų valgiaraščiai (20).
Valgiaraščiams sudaryti reikalingas platus maisto produktų asortimentas. Pavyzdţiui, jei sriuba kruopų, tai prie antrojo patiekalo turi būti darţovės. Mėsą labiau tinka valgyti su darţovių garnyru. Vaikams naudingos švieţių darţovių salotos su aliejumi (vitaminų, mineralinių medţiagų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, fosfatitų ir tokoferolio šaltinis). Ne tik manų ir ryţių, bet ir mieţių, grikių, aviţų, perlinių kruopų košės, nes jos turi skirtingų mineralinių medţiagų (22).
2003 metais lapkričio – gruodţio mėnesiais laboratoriniu tyrimo metodu buvo ištirtas maţas pajamas turinčių šeimų moksleivių pietų davinys 18–oje Vilniaus miesto mokyklų. Tyrimo metu nustatyta, kad patiekalų porcijų išeigos mokyklose buvo per maţos ir svyravo: sriubos - nuo 150 iki 250 gramų, salotos - nuo 25 iki 50 gramų, mėsa - nuo 50 iki 82 gramų, garnyro - nuo 100 iki 120 gramų ir gėrimo - 200 gramų. Mokyklose tiekiamų patiekalų svoris buvo maţesnis uţ rekomenduojamą 5–7 metų amţiaus vaikams. Įvairių darţovių (išskyrus bulvių) 6–17 metų amţiaus vaikams per parą rekomenduojama suvalgyti 400–470 gramų. Tyrimo metu vienuolikoje mokyklų buvo siūloma švieţių, virtų ar marinuotų darţovių salotų, bet jų kiekiai buvo labai maţi – 25–50 gramų. 6-17 metų amţiaus vaikams rekomenduojama per parą suvalgyti 250–300 gramų švieţių vaisių, tačiau nei vienos mokyklos pietų racione vaisių nebuvo. Net šešios mokyklos prie pietų patiekalų siūlė ir įvairių konditerijos gaminių, kurių per parą rekomenduojama suvalgyti iki 25 gramų. Trijose mokyklose tyrimo metu pietums buvo siūloma dešrelių, trijose – blynų, bulvių patiekalų. Šie patiekalai yra ţemos mitybinės vertės, todėl
nerekomenduojami gaminti pagrindiniam dienos valgymui. Tik vienoje mokykloje buvo gaminamas ţuvies patiekalas (37).
Kad valgiaraštyje nurodyti produktai būtų gaunami laiku, reikia sudaryti perspektyvius valgiaraščius dešimčiai dienų į priekį. Jei reikiamų produktų negaunama, jie keičiami kitais pagal specialias lenteles (6 priedas). Keičiant vieną produktą kitu negali nukentėti cheminė maisto davinio sudėtis, ypač baltymų kiekis ir energinė vertė (35). Svarbu, kad per savaitę produktų suvartoto kiekio vienos dienos vidurkis atitiktų rekomenduojamą maistinių medţiagų ir energijos poreikio normą (33).
1.6. Moksleivių mitybos įpročiai
Lietuvos tyrėjų nustatytos pagrindinės moksleivių mitybos problemos: Vaikai daţnai nevalgo pusryčių.
Uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – daţnai valgomas menkavertis maistas: bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai. Todėl daugėja nutukusių ar turinčių antsvorį vaikų.
Mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, ţuvies pirštelius, picą ir kt.
Geria daug saldţių gėrimų, kuriuose daug cheminių priedų. Todėl pastaraisiais metais gausėja vaikų, kurie skundţiasi įvairiais virškinimo sistemos sutrikimais.
Vartoja maţai vaisių ir darţovių, todėl organizmas negauna pakankamai vitaminų, mineralinių medţiagų ir maistinių skaidulų. Maţėja vaikų atsparumas uţkrečiamomis ligomis, daţnai pradeda kamuoti uţkietėję viduriai, o kartu - pilvo skausmai ir pilvo pūtimas (15, 33, 16, 36).
Tinkamai papusryčiauti – labai svarbu. Grinienės tyrimų duomenimis, tik pusė Kauno miesto moksleivių kasdien valgo pusryčius. Rečiau pusryčiauja mergaitės nei berniukai (11). J. V. Vaitkevičiaus duomenimis, Šiaulių miesto mokinių apklausa parodė, kad 37 proc. vaikų nevalgo pusryčių. Mergaitės tai daro 5,9 proc. daţniau nei berniukai (34). Vilniaus miesto mokinių mitybos tyrimo duomenimis, kasdien namuose pusryčiauja tik 65,1 proc. moksleivių (38). Vilniaus mieste 2007 metais atlikto vaikų mitybos ugdymo įstaigose tyrimo metu nustatyta, kad niekada nevalgo pusryčių pirmoje pamainoje besimokančių – 9,7 proc., o antroje pamainoje – 1,4 proc. moksleivių (29).
Dėl uţkandţiavimų menkaverčiais maisto produktais daugėja atsvorį turinčių vaikų. Vilniaus mitybos tyrimas nustatė, kad dauguma moksleivių šaltus uţkandţius perka bent kartą per dieną – 29, 7 proc., 3 – 4 kartus per savaitę – 18,6 proc., kelis kartus per dieną – 16, 6 proc., 1 – 2 kartus per savaitę – 16, 4 proc., nevalgo mokykloje – 18,7
proc. Daţniausiai vaikai mokykloje valgo menkos mitybinės vertės maistą: bandelę su arbata 38 proc., picą – 26 proc., mėsos patiekalus – 19 proc., salotas, mišraines – 6 proc., bulvių patiekalus – 4 proc., varškės patiekalus – 3 proc., sriubą – 2 proc., ţuvies patiekalus – 2 proc. (29). J. V. Vaitkevičiaus tyrimu, rekomenduojamą riboti maistą kasdien arba kelis kartus per dieną vartoja nemaţas skaičius mokinių, pvz., bulvių traškučių valgo 13,6 proc., saldumynų 57,2 proc. mėsainių ir picų kasdien ir daţniau valgo 9,8 proc. moksleivių (34). Zaborskio ir Makari tyrimų Lietuvoje duomenimis, kiekvieną dieną 43,8 proc. vaikų valgo saldainių ar šokolado, 22,5 proc. pyragaičių, sausainių, torto, 15,1 proc. - bulvių traškučių, 51,7 proc. – margarino, 43 proc. – rūkytos mėsos ir dešros, 8,2 proc. - mėsainių, keptų dešrelių (41). Panevėţio rajone atliktame tyrime nurodo, kad kas šešiolikstas (6 proc.) tirtas mokinys kartą per dieną valgo traškučius (26). Vilniaus miesto mokinių mitybos tyrimas parodė, kad daţnai valgo saldainių arba šokolado – 58,9 proc., sausainių, pyragaičių arba torto – 24 proc., traškučių – 12,9 proc. moksleivių. Statistiškai reikšmingai (p≤0,05) daţniau traškučius vartoja berniukai negu mergaitės (38).
J. V. Vaitkevičiaus tyrimu, vaisvandenių ir kokakolos geria 25,3 proc. (34). Zaborskio ir Makari tyrimų Lietuvoje duomenimis, 39,2 proc. vaikų geria kokakolos ar kitų saldţių gazuotų gėrimų. Panevėţio rajone atliktame tyrime nurodo, kas keturioliktas (7 proc.) geria saldţiuosius gazuotus gėrimus (26). Vilniaus miesto mokinių mitybos tyrimas parodė, kad kokakolos arba kitų saldintų putojančių gėrimų geria 21,6 proc. moksleivių (38).
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2003 m. geguţės mėnesį atliko 3–4 klasių ir 7–8 klasių moksleivių apklausą Tik moksleivių švieţias darţoves ir vaisius
proc. proc. jų valgo rečiau.
proc. moksleivių darţovių ir vaisių valgo per maţai (37). 2006 m. apklausta 315 Kauno pradinių klasių moksleivių tėvelių apie jų vaikų mitybą. Trečdalis pradinių klasių moksleivių valgė rečiau negu rekomenduojama. Dauguma pradinių klasių moksleivių vasarą ir rudenį kas dieną vartojo švieţių vaisių ir darţovių, ţiemą ir pavasarį – tik pusė tirtųjų. Darţovių vaikai valgė rečiau negu vaisių. Kasdien pieno, kefyro, jogurto gėrė apie pusė pradinukų; varškės, balto sūrio valgė tik kas ketvirtas moksleivis. Pradinių klasių moksleiviai palyginti retai vartojo ţuvies ir grūdų produktų (košių ir/arba dribsnių). Net pusė moksleivių vartojo per daug cukraus, saldindami arbatą. Tyrimas parodė, kad pradinukų mityba, nors ir sveikesnė negu vyresniųjų klasių moksleivių, bet yra problematiška (28). Tyrimas, vykdytas pagal PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, atliktas 2003 metais Vilniaus miesto mokyklose tiriant jaunesniojo mokyklinio
amţiaus mokinius, nustatė: visi moksleiviai per maţai vartoja darţovių (vidutiniškai tik 102 g per parą) ir pieno produktų (vidutiniškai tik 175 g per parą) (37). Tyrimas, atliktas 2004 – 2005 metais Amerikos mokyklose, nustatė, kad bulvės fri buvo pagrindinė mokyklose vartojama darţovė. Iš siūlomų vaisių daţniausia vartojami obuoliai (5). J. V. Vaitkevičiaus tyrimas parodė, kad Šiaulių miesto moksleivių, valgančių rekomenduojamą maistą kasdien arba kelis kartus per dieną, nėra daug. Pieno produktų vartoja 58,7 proc., švieţių vaisių 61 proc., švieţių darţovių 53,1 proc. moksleivių (34). Panevėţio rajono mokinių mitybos tyrimo duomenimis, daţniausiai (daţnai, t.y. 5 – 7 dienas per savaitę ar kelis kartus per dieną) vaikai valgo mėsą (27 proc.), vaisius (14 proc.), švieţias darţoves (14 proc.) (26). Vilniaus miesto mokinių tyrimo duomenimis vaisių kartą ar kelis kartus per dieną valgė 35,3 proc. ir beveik kasdien (5-6 dienas) – 13,4 proc. apklaustųjų. Taigi daţnai vaisių valgė beveik pusė (48,7 proc.) moksleivių. Iš pieno produktų daţniau vartojamas pienas, kefyras ar jogurtas negu varškė ar sūris. Kasdien ar nors 5-6 kartus per savaitę šių produktų vartojo atitinkamai 46,1 proc. ir 36,1 proc. Tačiau daugiau nei trečdalis moksleivių nurodė, jog tik kartą per savaitę ar rečiau geria pieno, kefyro ar jogurto (32,3 proc.) ir valgo varškės ar sūrio (38,3 proc.). Kas trečias (35,3 proc.) moksleivis nurodė, jog juodą rupią duoną renkasi kasdien ar nors 5-6 dienas per savaitę. Tokia duona pasirenkama daug rečiau negu balta ir batonas. Daţniau berniukai (73,7 proc.) negu mergaitės (61,1 proc.) renkasi mėsos produktus ir rečiau (6,0 proc.) ţuvies produktus nei mergaitės (13,6 proc.) (38).
Tyrimai Lietuvoje rodo, kad moksleivių mityba yra neracionali, daţnai nesubalansuota. Per daug vartojama maisto produktų, kuriuose yra gyvulinės kilmės riebalų, cukraus ir per maţai vaisių, darţovių (2,10,32).
2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA
2.1.Tiriamasis kontingentas
Tyriamąjį kontingentą sudarė I – IV klasių mokiniai. Tyrimui pasirinktos keturios mokyklos – Kauno Martyno Maţvydo vidurinė mokykla, Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla, Tauragės rajono Tarailių pagrindinė mokykla ir Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykla. Šios mokyklos pasirinktos dėl maisto tiekimo skirtumų. Kauno Martyno Maţvydo vidurinėje mokykloje maistas gaminamas mokyklos valgykloje, Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje ir Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykloje atveţamas jau pagamintas maistas, o Tauragės rajono Tarailių pagrindinėje mokykloje mokiniai valgo šalia mokyklos esančioje kavinėje.
Parengus anketą, buvo prašoma Tauragės rajono Tarailių pagrindinės mokyklos, Kauno Martyno Maţvydo vidurinės mokyklos ir Kauno Varpelio pradinės mokyklos administracijos leidimo atlikti tyrimą šiose mokyklose. Gauti sutikimai buvo pateikti Kauno medicinos universiteto Bioetikos centrui, kuris išdavė leidimą atlikti tyrimą (1 priedas).
Anoniminė anketinė mokinių ir mokinių tėvų apklausa buvo atlikta 2009 metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Paaiškinus tyrimo tikslą ir turinį mokinių tėvams buvo išdalintos anketos kartu su sutikimais, prašančiais leidimo apklausti vaikus. Sutikimą dalyvauti organizuojamoje apklausoje moksleivių tėvai patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (7 priedas). Tėvams sutikus apklausti mokiniai.
2009 metais rugsėjo – spalio mėnesiais Tauragės rajono Tarailių pagrindinėje mokykloje mokėsi 74 mokiniai, Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykloje – 16 mokinių, Kauno Martyno Maţvydo vidurinėje mokykloje - 195 mokiniai, o Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje – 348 mokiniai.
Klausimyno tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jis vyko 2009 metų rugsėjo 7-11 dienomis. Buvo apklausta 40 mokinių besimokančių Kauno M. Maţvydo vidurinėje mokykloje. Pataisymų anketoje nereikėjo.
Tęstinei apklausai išdalintos 633 anketos tėvams ir 633 mokiniams. Buvo grąţintos 565 tėvų ir 565 mokinių anketos.
3 lentelė. Tiriamųjų mokinių ir jų tėvų skaičius ir atsako daţnis atsiţvelgiant į mokyklą
Mokykla Mokinių skaičius
Mokiniai Tėvai
n proc. n proc.
Tauragės rajono Tarailių
pagrindinė mokykla 73 98,64 73 98,64
Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykla
16 100 16 100
Kauno Martyno Maţvydo
vidurinė mokykla 165 84,62 165 84,62
Kauno Varpelio pradinė
mokykla 311 89,37 311 89,37
Iš viso 565 565
Pagal lytį mokiniai pasiskirstė panašiai – apklausoje dalyvavo 284 mergaitės (50,3 -proc.) ir 280 berniukų (49,7 proc.). Pagal mokyklas berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle. 2,5 3,2 13,2 12,7 25,4 32,7 58,9 51,4 0 10 20 30 40 50 60 70
proc. Dapkiškių pradinė
mokykla Tarailių pagrindinė mokykla M.Maţvydo vidurinė mokykla Varpelio pradinė mokykla Berniukai Mergaitės
1 pav. Apklaustų mokinių skirstymas, atsiţvelgiant į lytį ir mokyklą (proc.)
Pirmokų apklausoje dalyvavo – 124 (21,9 proc.), antrokų – 126 ( 22,4 proc.), trečiokų – 152 (26,9 proc.), ketvirtokų – 163 (28,8 proc.). Mokinių pasiskirstymas pagal klasę kiekvienoje mokykloje pavaizduotas 2 paveiksle.
3,2 2,4 2 3,7 11,3 11,111,8 16,6 33,1 26,227 30,7 52,4 60,3 59,2 49 0 10 20 30 40 50 60 70
proc. Dapkiškių pradinė
mokykla Tarailių pagrindinė mokykla M.Maţvydo vidurinė mokykla Varpelio pradinė mokykla Pirmokai Antrokai Trečiokai Ketvirtokai
2 pav. Apklaustų mokinių skirstymas, atsiţvelgiant į klasę (proc.)
Kadangi Tauragės rajono Tarailių skyriaus Dapkiškių kaimo mokykloje mokosi tik 16 mokinių ir ši mokykla priklauso Tauragės rajono Tarailių pagrindinei mokyklai, todėl šių mokyklų anketinės apklausos duomenis analizavome kartu. Tauragės rajono Dapkiškių pradinės mokyklos duomenys atskirai naudojami tik nesuvalgytam maisto kiekiui įvertinti.
2.2. Tyrimo metodai
Tyrimo metu buvo naudota anoniminė anketinė moksleivių ir jų tėvų apklausa (8 ir 9 priedai). Klausimynai sudaryti remiantis išanalizuota literatūra.
Tėvų anoniminė anketa buvo sudaryta iš 22 klausimų, prašant paţymėti vieną ar kelis pasirinktus atsakymus iš pateiktų variantų arba įrašyti atsakymą nurodytose vietose.
Anketą sudarė šios klausimų grupės:
1. Sociodemografiniai duomenys - (vaiko lytis ir amţius); 2. Vaiko mitybos įpročiai namuose;
3. Šeimos mitybos įpročiai namuose; 4. Vaiko mityba mokykloje;
5. Maitinimo mokykloje vertinimas.
Moksleiviams skirta anketa sudaryta iš 26 klausimų. Mokinių buvo prašoma nurodyti savo lytį, klasę. Taip pat mokinių buvo klausiama apie jų mitybos rėţimą („Kiek kartų per dieną valgai?“, „Ar pusryčiauji namuose?“), mitybos įpročius namuose („Ką Tu labiausiai mėgsti valgyti?“, „Kokio maisto Tu labiausiai nemėgsti?“, „Jei būni ištroškęs,
ką daţniausiai geri?“, „Kiek šaukštelių arba gabalėlių cukraus dedi į arbatos puodelį?“). Buvo klausiama apie tam tikrų maisto produktų vartojimo daţnį („Kokias darţoves daţniausiai valgai?“, „Kokius vaisius daţniausiai valgai?“, „Kaip daţnai valgai saldumynus?“). Taip pat mokinių buvo prašoma nurodyti, ar jie jaučiasi alkani namuose ir mokykloje. Šių klausimų analizė padės įvertinti mokinių mitybos įpročius namuose ir mokykloje.
Siekiant įvertinti, ar mokiniai valgo mokykloje, anketoje buvo pateikti šie klausimai: „Jei valgai mokykloje, tai: 1) gauni nemokamą maitinimą, 2) tėvai uţsako pietus, 3) tėvai uţsako bandelę, 4) nešiesi į mokyklą savo maistą“. Ar mokiniams patinka mokykloje pateikiamas maitinimas, aiškinomės klausdami: „Jei valgai mokykloje šiltą maistą, ar suvalgai visą Tau patiektą maistą?“ „Jei suvalgai ne viską, tai ką palieki?“ „ Ar nešiesi į mokyklą uţkandţių?“, „Jei nešiesi, tai ką daţniausiai?“, „Ar tėvai duoda pinigų nusipirkti maisto pačiam?“, „Jei gauni pinigų, kur daţniausiai perki sau maisto?“, „Jei perki mokykloje, ką renkiesi daţniausiai?“.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį „SPSS 15.0 for Windows” statistinį duomenų analizės paketą ir MS Excel. Kokybinių poţymių skirstinių
tapatumui nustatyti naudotas 2 kriterijus
k i i n np n 1 2 2
bei Z krierijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p ≤ 0,05.
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Moksleivių mitybos įpročiai namuose
Sveikam vaikui rekomenduojama valgyti 4 – 5 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius, pietus, vakarienę ir pavakarius. Norėdami išsiaiškinti, kiek kartų per dieną valgo mokiniai, uţdavėme jiems klausimą: „Kiek kartų per dieną valgai?“. Susumavus gautus rezultatus suţinojome, kad dauguma (63,1 proc.) mokinių valgo 3 – 4 kartus per dieną. Daugiausiai besimaitinančių 3 - 4 kartus mokosi trečioje – 73 proc. ir ketvirtoje - 71,2 proc. klasėse. Daţniau nei 4 kartus maitinasi tik 16,7 proc. mokinių. 1 – 2 kartus per dieną valgo 20,3 proc. (3 pav.).
25,8 51,6 22,6 23 56,4 20,6 17,1 73 9,9 15,3 71,2 13,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80
proc. Pirmokai Antrokai Trečiokai Ketvirtokai
1 - 2 kartus 3 - 4 kartus Daţniau
χ2 = 21,661 p<0,05
3 pav. Mokinių skirstymas pagal maitinimosi įpročius, atsiţvelgiant į klasę (proc.)
Lyginant mokinių maitinimosi daţnį su 2007 metų Vilniaus mieste atliktu mitybos įpročių tyrimo duomenimis [29], mokinių maitinimosi daţnis išlieka panašus. Daugiausiai mokinių maitinasi 3 – 4 kartus per dieną: 75 proc. (2007 m.) ir 63,1 proc. (2009 m.).
Yra ţinoma, kad mokiniai, kurie valgo pusryčius, labiau susikaupia per pamokas ir geriau atlieka uţduotis. Mokinių klausėme, ar jie pusryčiauja namuose. Pusryčiauja 69,3
proc. mokinių: berniukų - 71,4 proc., mergaičių - 67,1 proc. Niekada rytais nevalgo 15 proc. mokinių (4 pav.).
71,4 21,8 6,8 67,1 24,7 8,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
proc. Berniukai Mergaitės
Taip Kartais Ne χ2 = 1,684 p>0,05
4 pav. Berniukų ir mergaičių skirstymas, atsiţvelgiant į pusryčiavimo įpročius (proc.) Pagal HBSC (Health Behaviour In School – Aged Children International Report From The 2005/2006 Survey) duomenis (6), Lietuvoje 2005/2006 metais pusryčiavo 68 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad pusryčiaujančių berniukų skaičius šiek tiek padidėjo, tačiau pusryčiaujančių mergaičių skaičius sumaţėjo.
Daţniau pusryčiauja tie vaikai, kurių tėvai nurodo, kad jiems svarbu sveikai maitintis, nei tie vaikai, kurių tėvams sveikai maitintis nėra svarbu (5 pav.).
71,6 22,8 5,6 0 63,4 18,3 17,1 1,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
proc. Sveikai maitintis svarbu Sveikai maitintis nesvarbu Taip Kartais Ne Neţinau
χ2
= 19,876 p<0,05
5 pav. Tėvų skirstymas pagal vaikų pusryčiavimo įpročius, atsiţvelgiant į sveikos mitybos svarbą (proc.)
Moksleivių klausėme, ar namuose jie jaučia alkį. Pusė apklaustų moksleivių namuose alkani nesijaučia. Tačiau 10,3 proc. moksleivių nurodo jaučiantys alkį. Miesto mokyklose besimokantys pradinių klasių mokiniai daţniau jaučia alkį namie nei kaimo mokyklose besimokantys vaikai (p<0,05).
Prašėme mokinių parašyti, kokį maistą labiausiai mėgsta ir kokio nemėgsta. Kaimo ir miesto mokyklų mokinių mėgiami patiekalai skyrėsi. Kaimo mokyklų mokiniai labiausiai mėgsta mėsos patieklus - 25,8 proc. ir cepelinus – 18 proc., miesto mokyklų mokiniai – greito maisto patiekalus - 29,1 proc. ir mėsos patiekalus – 19,2 proc. Mėgiamų patiekalų pasiskirtymas pagal mokinių gyvenamąją vietą pavaizduotas 6 paveiklse. 10,1 25,8 18 12,4 7,9 4,5 11,2 2,2 7,9 0 0 6,6 19,2 10,3 8,7 3 4,1 29,1 0,9 11,7 1,6 4,8 0 5 10 15 20 25 30
proc. Kaimo mokyklų mokiniai Miesto mokyklų mokiniai
Varškės apkepas Mėsos patiekalai Cepelinai Salotos Plokštainis Įvairios sriubos
Greito maisto patiekalai Balandėliai Blynai Bulvytės fri Makaronų patiekalai χ2 = 29,176 p<0,05
6 pav. Kaimo ir miesto pradinių klasių mokinių skirstymas, atsiţvelgiant į mėgstamus patiekalus (proc.)
Paklausus, ko mokiniai labiausiai nemėgsta, gavome tokius rezultatus: tiek kaimo, tiek miesto mokyklų mokiniai daţniausiai minėjo įvairių rūšių sriubas, miesto mokyklų mokiniai taip pat daţnai minėjo ţuvį, mėsos patiekalus ( 7 pav.).
