LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Indrė Viršilaitė
KAUNO MIESTO IR RAJONO DEVINTŲ KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO SĄSAJOS SU PSICHINE SVEIKATA IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikata)
Studentas Mokslinis vadovas
Indrė Viršilaitė Prof. Aušra Petrauskienė
2017-05-22 2017-05-22
KAUNAS, 2017
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata).
KAUNO MIESTO IR RAJONO DEVINTŲ KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO SĄSAJOS SU PSICHINE SVEIKATA IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS
Indrė Viršilaitė
Mokslinio darbo vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.
Kaunas; 2017. 94 p.
Darbo tikslas: Išanalizuoti mokinių fizinio aktyvumo įpročius ir sąsajas su psichine sveikata bei mokymosi rezultatais.
Uždaviniai: Išanalizuoti ir įvertinti devintų klasių mokinių fizinį aktyvumą; įvertinti tiriamųjų mokymosi pasiekimus ir psichinę sveikatą; nustatyti mokinių fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos bei mokymosi rezultatų sąsajas.
Metodika. Tyrimas vykdytas 2016 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Mokyklos buvo pasirinktos iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos institucijų registro sąrašo. Tyrimas buvo atliekamas kartu su
„Lietuvos vaikų augimo stebėsenos“ tyrimu ir vykdomas vadovaujantis PSO ekspertų parengtais tyrimo protokolu ir tyrimo metodika. Magistro baigiamajam darbui atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirinktos 9 mokyklos. Magistrinio darbo tikslinė grupė – Kauno miesto ir rajono devintų klasių mokiniai, kurių amžius 15-16 metai (n = 307; 50,2 proc. vaikinų ir 49,8 proc. merginų).
Rezultatai. Didžioji dalis (88,6 proc.) devintokų prie savo gyvenamosios vietos turi erdvių, kur jie galėtų mankštintis laisvalaikiu, tačiau tik pusė apklaustų mokinių, didesnė dalis vaikinų, lyginant su merginomis, jose mankštinasi (p>0,05). Kasdien bent 60 min. per dieną fiziškai aktyvūs du kartus daugiau vaikinų, lyginant su merginomis. Kiek mažiau nei pusė devintokų, dažniau vaikinai, negu merginos, lanko sporto ir /ar šokių būrelius (p>0,05). Darbo dienomis daugiau nei pusė merginų ir tik ketvirtadalis vaikinų ruošia pamokas ir skaito knygas nuo 2 val. iki 3 val. ir daugiau. Darbo dienomis daugiau nei pusė merginų ir vaikinų prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžia 2 val. ir mažiau, tačiau savaitgaliais ženkliai išauga 3 val. ir daugiau prie ekranų praleidžiančių mokinių dalis. Daugiau merginų, lyginant su vaikinais, visų šešių analizuotų mokymosi dalykų žinios įvertintos nuo „puikiai“
iki „vidutiniškai“, trečdalio ir daugiau devintokų, didesnės dalies vaikinų, lyginant su merginomis, žinios yra „patenkinamos“ ir žemesnės. Didesnį socialumą nurodė merginos, palyginus su vaikinais.
Problemas dėl hiperaktyvumo nurodė tiek merginos, tiek vaikinai, tačiau vaikinai prisipažįsta turintys
daugiau problemų dėl hiperaktyvumo nei merginos. Vaikinai nurodė turintys mažiau emocinių
problemų, palyginus su merginomis. Nustatyta, kad mažiau elgesio problemų turi merginos nei
vaikinai. Lyginant visus rezultatus, nustayta, kad moksleivių fizinis aktyvumas, psichinė sveikata ir
3 mokymosi pasiekimai yra reikšmingai susiję. Kuo mokiniai daugiau dienų buvo fiziškai aktyvūs ir daugiau kartų per savaitę lankė sporto ir/ar šokių burelius tuo jie buvo socialesni, mažiau hiperaktyvūs, neturėjo emocinių simptomų, elgesio problemų ir sunkumų su bendraamžiais.
Merginos, kurios darbo dienomis ir savaitgaliais daugiau laiko praleido prie kompiuterio ir televizoriaus, turėjo daugiau emocinių simptomų, problemų su elgesiu ir bendraamžiais. Kuo merginos ir vaikinai daugiau dienų ir kartų per savaitę buvo fiziškai aktyvūs, tuo jie turėjo geresnius tiek tiksliųjų tiek humanitarinių mokslų pažymių vidurkius. Merginos, kurios darbo dienomis ir savaitgaliais daugiau laiko praleido prie kompiuterio ir/ar televizoriaus, turėjo blogesnius matematikos pamokų vidurkius.
Išvados. Didžioji dalis moksleivių prie savo gyvenamosios vietos turi fizinei veiklai skirtų erdvių, tačiau tik pusė apklaustųjųj jose mankštinasi. Dauguma devintokų buvo fiziškai aktyvūs bent 60 min.
dvi ar daugiau dienų per savaitę. Daugiau merginų, lyginant su vaikinais, visų šešių analizuotų mokymosi dalykų žinios įvertintos nuo „puikiai“ iki „vidutiniškai“, trečdalio ir daugiau devintokų, didesnės dalies vaikinų, lyginant su merginomis, žinios yra „patenkinamos“ ir žemesnės.
Analizuojant psichinės sveikatos ypatumus, nustayta, kad vaikinai prisipažįsta turintys daugiau problemų dėl hiperaktyvumo nei merginos, kurios tuo tarpu tui daugiau problemų dėl emocinių simptomų. Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp moksleivių fizinio aktyvumo, psichinės sveikatos ir mokymosi pasiekimų. Kuo mokiniai daugiau dienų buvo fiziškai aktyvūs ir daugiau kartų per savaitę lankė sporto ir/ar šokių burelius tuo jie buvo socialesni, mažiau hiperaktyvūs, neturėjo emocinių simptomų, elgesio problemų ir sunkumų su bendraamžiais bei gavo geresnius tiek tiksliųjų tiek humanitarinių mokslų pažymių vidurkius.
Raktažodžiai: paaugliai, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, mokymosi pasiekimai,
akademinis pažangumas.
4
SUMMARY
Public Health (Children and youth health).
CORELLATION BETWEEN PHYSICAL ACTIVITY, MENTAL HEALTH AND ACADEMIC ACHIEVEMENTS OF NINTH GRADERS FROM KAUNAS CITY AND DISTRICT
Indrė Viršilaitė
Aušra Petrauskienė, Dr. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas;
2017. 94 p.
Aim of the study: To analyze the students' physical activity habits and links with mental health and academic achievements.
Objectives: To analyze and evaluate the ninth grade students' physical activity; to assess the academic achievements and mental health of respondents; to determine correlations between students' physical activity, mental health and academic achievements.
Methods. The study was carried out in April-May of 2016. Schools were selected from the registry list of Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. The research was carried out in conjunction within the investigation of "Lithuanian childhood growth surveillance initiative” and carried out in accordance with the WHO expert's study protocol and methods. For the final work 9 schools were selected by a simple random sample from Kaunas city and district. The target group of Master thesis – ninth graders, youth of 15-16-year-old (n = 307; 50.2 % of boys and 49.8 % of girls).
Results. The majority of ninth graders (88.6 %) near their living area have space to exercise in their
free time, but half of the students, majority of male students compared to female students exercise in
those areas (p>0.05). Every day almost 60 minutes per day male students are physically more active
than female students. Little less than half of ninth graders more often male students’ than female
students actually go to gyms or dance activity clubs (p>0.05). On work days more than half of the
female students and one quarter of male students do their homework and reads books from 2 hours
up to 3 and more hours per day. At the same time more than half of male and female students spend
their time on computer or TV’s approximately about 2 hours or less, but on weekends the numbers
increase up to 3 hours and more. More girls compared to boys said that their knowledge in all six
analyzed studies are from “perfect” to “moderate” and one third and more ninth graders majority of
boys compared to girls said that their knowledge in studies are from “satisfied” to lower. Majority of
girls showed to be more social then boys. Girls and boys indicated having a problem with
hyperactivity, although boys admit having more problems dealing with it than girls do. Boys showed
having less emotional symptoms compared to girls. Established that girls have less behavior problems
than boys. Compared all of the results, we established that student physical activity, mental health
5 and academic achievements are significantly related. The more students were active daily and went to gyms or dance activity clubs the more social they got, less hyperactive, less emotional symptoms, less behavior problems within their age. Girls, which during work days and weekdays spent more time watching TV or being on computer had more emotional symptoms, behavior problems and problems within their age peers. When kids where active during the week their academic grades increased to be better than they were. Girls who spent more time watching TV or being on a computer had worse mathematical grades then the rest of the girls.
Conclusions. Majority of students near their district have opportunities to be physically active but only half of the questioned students actually do exercise in them. Majority of ninth graders were physically active at least 60 minutes two or more days a week. More girls compared to boys said that their knowledge in all six analyzed studies are from “perfect” to “moderate” and one third and more ninth graders majority of boys compared to girls said that their knowledge in studies are from
“satisfied” to lower. Analyzing metal health characteristics, we established that boys have more problems with hyperactivity than girls, which in the meantime have more problems with emotional symptoms. Established significant connection between student physical activity, mental health and academic performance. The more students were active during the whole time period the more social they become and less hyperactive, had less emotional difficulties or behavioral problems within kids their age and also had better academic grades.
Key words: adolescents, physical activity, mental health, performance, academic achievements.
6
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Fizinio aktyvumo samprata ir reikšmė sveikatai ... 10
1.1.1. Paauglių fizinis aktyvumas ... 14
1.1.2. Fizinio aktyvumo rekomendacijos ... 16
1.2. Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata ... 17
1.3. Fizinis aktyvumas ir mokymosi pasiekimai ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas ... 21
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 21
2.3. Tyrimo instrumentai ... 22
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. REZULTATAI ... 27
3.1 Kauno miesto ir rajono devintokų fizinis aktyvumas ... 27
3.2 Kauno miesto ir rajono devintokų mokymosi pasiekimai ir psichinė sveikata ... 42
3.2.1 Devintokų mokymosi pasiekimai ... 42
3.2.2 Devintokų psichinės sveikatos ypatumai ... 48
3.3 Kauno miesto ir rajono devintokų fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos bei mokymosi rezultatų sąsajos ... 54
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 73
IŠVADOS ... 79
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 80
LITERATŪRA ... 81
PRIEDAI ... 88
7
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
SANTRUMPOS FA – fizinis aktyvumas.
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.
KMI – kūno masės indeksas.
n – absoliutus skaičius.
M - mediana proc. – procentai.
percent. - percentilis pav. – paveikslėlis.
lent. - lentelė
r – koeficientas, kuris nurodo koreliacinėje analizėje nustatyto statistinio ryšio stiprumą tarp stebėtų kintamųjų.
PSO – pasaulio sveikatos organizacija.
GSK - Galių ir Sunkumų Klausimynas (angl. Strenghts and Difficulties Questionnaire SDQ – Lit)
SĄVOKOS
Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [1].
Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje. Bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą: pratybos, rengimasis varžyboms, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų [2].
Psichinė sveikata – geros savijautos būseną, kurioje asmuo suvokia savo sugebėjimus, gali susidoroti
su įprastais gyvenimo stresais, našiai ir rezultatyviai dirbti ir įnešti savo indėlį į bendruomenę [3].
8
ĮVADAS
Gera sveikata – tai gera savijauta, būsena, kuomet kūnas ir protas funkcionuoja teisingai ir efektyviai. Tuomet daug operatyviau sprendžiamos įvairios mokslo ir darbo problemos, asmuo jaučia pasitikėjimą savimi ir yra savarankiškesnis. Būtent fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris skatiną gerą savijautą. Reguliari fizinė veikla gali suteikti ilgalaikę naudą sveikatai.
Fizinis aktyvumas yra naudingas ir visiškai nesvarbu, kuriai amžiaus grupei asmuo priklauso, kokia jo fizinė forma, dydis ir gebėjimai. Kuo daugiau esame fiziškai aktyvūs, tuo didesnė nauda mums ir mūsų gyvenimo kokybei. Jis yra labai svarbus, norint pagerinti ir pastiprinti žmogaus sveikatą, siekiant sumažinti riziką prieš lėtinių neinfekcinių ligų susirgimus. Tačiau modernėjančioje visuomenėje, kurioje laisvo laiko praleidimą kieme keičia kompiuteris ar kita sėdima, fiziškai pasyvi veikla, vis mažiau laiko skiriama aktyviam laisvalaikio praleidimui. Fiziškai pasyvi veikla neigiamai veikia mūsų gyvenimą ir sveikatą. Visame pasaulyje pastebimas fiziškai aktyvių jaunų žmonių mažėjimas, kuris sąlygoja įvairių lygų atsiradimą, nutukimą ir psichinės sveikatos sutrikimus. Šiais laikais jauno amžiaus asmuo gali sirgti tokia liga, kurią prieš gerą dešimtmetį tokiam amžiui dar nebūtų galima priskirti. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Visais laikais jaunų žmonių sveikata kėlė didelį susirūpinimą. Mokinių fizinio aktyvumo ugdymas yra svarbi ir aktuali problema. Lietuvoje atlikta nemažai studijų norint ištirti esamą mokinių fizinio aktyvumo lygį. Tačiau mažai atlikta tyrimų norint atrasti fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos bei mokymosi pasiekimų sąsajas. Vaikai ir paaugliai ypač jautri amžiaus grupė. Šiame amžiaus laikotarpyje susiformavę įsitikinimai pereis ir į suaugusiojo amžių [4]. Todėl labai svarbu nuo pat jauno amžiaus jaunimui diegti tas elgesio vertybes, rūpinimąsi sveikata, kurių jie laikysis ir vyresniame amžiuje. Būtina surinkti informaciją apie šiuo metu esančią padėtį, išanalizuoti rezultatus, atlikti analizę ir tik tuomet kurti atitinkamą strategiją, kuri skatintų vaikų ir paauglių siekį sveikiau gyventi.
Pastaruoju metu literatūroje daugiausia duomenų ir atliktų tyrimų, kurie analizuoja fizinio
aktyvumo naudą mokinių sveikatai ir jų bendrai fizinei kūno būklei. Tačiau užsienio mokslinėje
literatūroje rasta mažai tyrimų, kuriuose būtų analizuojama fizinio aktyvumo įtaka psichinei sveikatai
ir mokymosi pasiekimams, o Lietuvoje tokių tyrimų net gi nėra. Šis magistro darbas padės išsiaiškinti
Kauno miesto ir rajono mokinių fizinio aktyvumo sąsajas su psichine sveikata ir mokymosi
pasiekimais. Išanalizavus, koks yra Kauno miesto ir rajono mokinių fizinio aktyvumo lygis, psichinė
sveikata ir mokymąsis, būtų galima geriau suprasti fizinio aktyvumo poveikį pastariesiems
veiksniams. Iš gautų rezultatų bus įmanoma padaryti išvadas ir parengti galimas rekomendacijas.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: išanalizuoti mokinių fizinio aktyvumo įpročius ir sąsajas su psichine sveikata bei mokymosi rezultatais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir įvertinti devintų klasių mokinių fizinį aktyvumą;
2. Įvertinti tiriamųjų mokymosi pasiekimus ir psichinę sveikatą;
3. Nustatyti mokinių fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos bei mokymosi rezultatų sąsajas.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fizinio aktyvumo samprata ir reikšmė sveikatai
Fizinis aktyvumas neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jis mums yra lygiai taip pat reikalingas kaip oras ar maistas. Yra įvairių fizinio aktyvumo sąvokų paaiškinimų. Vienų autorių nuomone, fizinis aktyvumas yra bet kokie kūno judesiai, kurių atlikime dalyvauja didžiosios raumenų grupės ir sueikvojama energija [5]. Kitų - fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir gerovę. Jis svarbus organizmo vystymuisi, norint išlaikyti taisiklingą laikyseną, palaikyti gerą kūno sudėjimą, ugdant ir stiprinant visas organizmo sistemas ir jo funkcijas [6]. Daugiausiai mokslinių tyrimų nukreipta į fizinio aktyvumo poveikį sveikatai, fiziniui pajėgumui, įvairių letinių neifekcinių ligų išsivystymui ir bendrai organizmo sistemų funkcinei būklei.
Sveiko organizmo tobulinimui būtinas skirtingų tipų reguliarus fizinis aktyvumas. Rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas gali tureti gerų padarinių kūno kompozicijai, cholesteroliui, kraujospūdžiui, cukraus reguliacijoje, aerobinėje parengtyje, raumenų sustiprejimui, judejimo tobulėjimui ir kaulų stiprumui. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali sustiprinti akademinę veiklą ir sustiprinti gerą savijautą. Vaikystejė atliekama teigiama gyvensenos elgsena, tokia kaip reguliariai atliekama fizinė veikla, išlieka iki suagusiojo tarpsnio ir dar ilgiau [7].
Fizinis aktyvumas yra išmokstamas elgesys, kuriam daro įtaką šeimos nariai, draugai, mokytojai ir kiti asmenys. Taip pat kiekvieną iš mūsų gali vienaip ar kitaip paveikti aplinka, kurioje esame. Jauname amžiuje tiek vaikai tiek paugliai, kurie nebuvo nukreipti į pasitikejimo stiprinimo galimybes tolesniame jų gyvenimo tarpsnyje yra linkę į mažiau aktyvų gyvenimą. Judejimo geba tokia kaip bėgimas, šokinėjimas ir/ar kamuolio mėtymas gali būti kaip pati fizinio aktyvumo pradžia.
Vaikai, paaugliai, kurie jauname amžiuje netobulina šių gebėjimų dažniausiai ir tolesniame gyvenime netenkina pagrindinių rekuomenduojamų fizinio aktyvumo normų [7].
Aktyvus žaidimai ir fizinis aktyvumas yra itin svarbus tiek vaikų tiek paauglių gyvenimui.
Šiais laikais kompiuterija ir socialinė media sumažino moksleivių nora judėti ir žaisti. Fizinio aktyvumo veikla mažėja su amžiumi, ir dar didesnis sumažėjimas stebimas merginų grupėje nei berniukų. Iššūkiai susiję su siekiu paskatinti vaikus būti fiziškai aktyviems turėtų būti vykdomi bendradarbiaujant tiek patiems vaikams bet ir jų tėvams, mokytojams bei kitiems suinteresuotiems asmenims [8].
Fiziniškai aktyvi veikla priskiriama prie sveikatą stiprinančių veiksnių. Ją tiksliau nusako 5
pagrindinės fizinio krūvio komponentės (1.1.1 pav.).
11 1.1.1 pav. 5 pagrindinės fizinio krūvio komponentės
Šaltinis. Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas. Lankstinukas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras; 2011
Taip pat yra trijų tipų fizinės veiklos: didelio intensyvumo (reikalaujančios didelio energijos kiekio), vidutinios sunkumo ir lengvo intensyvumo. Viskas priklauso nuo to, kuri būtent fizinė veikla pagreitina širdies ritmą ir priverčia sunkiau kvėpuoti. Nors kiekvienas žmogus kasdien juda, ši veikla yra priskiriama lengvam intesyvumui kadangi ji nepagreitina širdies dažnio. Kasdienis įprastas judėjimas (ėjimas įprastu tempu, apsipirkimas parduotuvėje, namų ruošos darbų vykdymas) nepadeda pasiekti PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų. Todėl tik vidutinio sunkumo ir didelio intesyvumo fizinė veikla gali patenkinti asmens fizinio aktyvumo poreikius ir yra priskirta prie sveikatai naudingos veiklos. Labai svarbus ne tik fizinės veiklos intensyvumas, bet ir kaip dažnai šia veikla užsiimama. Reguliari fizinė veikla gali suteikti ilgalaikę naudą sveikatai. Visų amžiaus grupių, formų, dydžių ir gebėjimų žmonės gali gauti teigiamą naudą, kuomet jie užsiima fiziškai aktyvia veikla.
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią ir norint sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Jis gali padėti prailginti gyvenimą. Tyrimų rezultatai rodo, kad reguliari fizinė veikla gali pridėti iki penkerių metų [9]. Taip pat galima gauti naudą psichinės sveikatos ir socialininiame lygyje. Yra nustatyta, kad dėl reguliaraus fizinio aktyvumo
Fizinio krūvio dažnumas
• Patartina mažiausiai 3 kartus per savaitę
užsiimti fizine veikla
Fizinio krūvio intensyvumas
• Fiziškai aktyvi veikla vyksta tuomet, kada širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas, palyginus su ramybės būkle, padidėja 40- 50 proc. Taip pat, padidėja prakaitavimas.
Fizinio krūvio trukmė
• Vienai treniruotei reikėtų skirti ne mažiau nei 20-30minučių.
Fizinio krūvio rūšis
• Svarbu pasirinkti fizinio krūvio rūšį arba veiklos pobūdį pagal savo sveikatos galimybės.
Poilsis po fizinės veiklos
• Poilsis po
fizinės veiklos
yra būtinas,
kadangi
tuomet
raumenyse
atsinaujina
energetinės
medžiagos ir
pasišalina jų
skilino
produktai.
12 pagerėja miegas, gyvenimo kokybė, tikslo ir didesnės vertės jausmas, sumažėjusi streso tikimybė, stipresni santykiai ir socialinis tarpusavio ryšys (1.1.2 pav.) [10].
1.1. 2 pav. Vidutinio intensyvumo reguliarios veiklos teigiamas poveikis sveikatai.
Šaltinis. Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas. Lankstinukas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras; 2011
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad fiziškai aktyvūs žmonės, palyginus su neaktyviais, turi daug mažesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis, mažesnė lėtinių susirgimų tikimybė, retesnės širdies ir kraujagyslių ligos bei susirgimai storosios žarnos ir krūties vėžiu. Taip pat mažas nutukimų ir depresija sergančių asmenų skaičius. Fizinis aktyvumas 30 proc. sumažina priešlaikino mirtingumo riziką nuo visų galimų priežasčių [11]. Žemiau pateiktoje 1.1.1 lentelėje nurodytos visos galima fizinio aktyvumo naudos ir jų detalūs paaškinimai:
1.1.1 lentelė. Fizinio aktyvumo nauda [12]
Nr. Fizinio aktyvumo
nauda Paaiškinimas
1. Fizinio aktyvumo pagalba galima kontroliuoti kūno svorį
Fizinė veikla gali padėti išvengti nepageidaujamo svorio priaugimo arba padėti išlaikyti esamą kūno svorį. Kuomet asmuo yra fiziškai aktyvus tokiu būdų deginamos kalorijos. Kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų yra sunaudojama. Apsilankymai sporto klube gali suteikti didžiulę naudą, tačiau nereikėtų nerimauti jeigu nerandame laiko kasdien atliti fizinių pratimų. Norint būti fiziškai aktyviems reikėtų dienos eigoje užsiimti labiau aktyvesne veikla nei įprasta, pavyzdžiui, pasirinkti lipimą
Vidutinio intensyvumo reguliari veikla
Regeneracija ir stimuliacija
Imuninės sistemos stabilizavimas
Fizinis pajėgumas
Atsparumas stresui Pasitikėjimas
savimi
Fobijų (baimių), nerimo mažinimas
Psichikos
stabilizacija
13 laiptais nei kilimą liftu, greitesniu tempu atlikti namų ruošos darbus, išeiti pasivaikščioti. Sėkmės garantas yra pastovumas ir nuoseklumas.
2. Išlaikoma gera sveikatos būklė ir padeda kovoti su ligomis
Kuomet asmuo yra fiziškai aktyvus jam nereikia nerimauti dėl širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Nesvarbu, koks yra jo ar jos svoris, nes užsiimant fizine veikla, esant aktyviam padidėja didelio-tankio lipoproteinų (DTL), arba “gerojo” cholesterolio kiekis ir sumažėja žalingų triglicerinų koncentracija. Būtent dėl šio dvejopo efekto palaikomas sklandus kraujo tekėjimas kraujagyslėmis. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai padeda išvengti arba kontroliuoti didelį spektrą sveikatos problemų, toki7 kaip insultas, metabolins sindromas, II tipo diabetes, depresija, tam tikro tipo vėžinius susirgimus ir artritą.
3. Judėjimas gerina emocinę būklę
Jeigu asmeniui reikia emocinio pakilimo arba jam tiesiog norisi nuleisti garą po ilgos ir sunkios dienos, tuomet vertėtų užsiimti fizine veikla arba išeiti pasivaikščioti maždaug 30 minučių. Fizinis aktyvumas stimuliuoja tam tikras smegenų dalis ir išsskiria reikiamus chemikalus, kurie gali leisti pasijausti daug laimingesniais ir padėti atsipalaiduoti. Taip pat, reguliariai užsiimant fizine veikla, asmuo skatinamas pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, tokiu būdu stiprėjant pasitikėjimui savimi ir didėjant savivertės jausmui.
4. Energingumas Reguliari fizinė veikla gali pagerinti jo/jos raumėnų stiprumą ir padidinti ištvermę. Tai itin aktualu, kuomet vargina nuovargis apsipirkinėjant ar atliekant kasdienius namų ruošos darbus. Pratimai perduoda deguonį ir kitas maistines medžiagas į kūno audinius ir padeda širdies ir kraujagyslių sistemai veikti daug efektyviau. Tuomet kai pagerėja širdies ir plaučių būklė, galima pastebėti, kad energijos turime daugiau ir atlikti namų ruošos darbus tampa daug paprasčiau
5. Miego kokybės pagerėjimas
Reguliari fizinė veikla gali padėti greičiau užmigti ir pagilinti miegą.
Tačiau nereikėtų atlikti fizinės veiklos prieš pat miegojimo laiką, kadagi būsite per daug energingi ir bus sunku užmigti. Geriausia jeigu makšta atliekama likus 2-3-val. iki miego. Taip pat mažesnė galimybė atsibusti naktį.
6. Imtymaus gyvenimo kokybės pagerėjimas
Kuomet asmuo jaučiasi pavargęs arba blogai atrodantis yra mažesnė tikimybė, kad jis/ji turės kokybišką lytinį gyvenimą. Tačiau reguliariai užsiimant fizine veikla galima padidinti energijos kiekį ir pagerinti fizinę išvaizdą. To pasekoje pagerėtų ir intymus gyvenimas. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas gali padidinti moterų susijaudinimą ir vyrai, kurie reguliariai atlieka fizinę veiklą, turės mažiau problemų su erekcijos disfunkcija, palyginus su fiziškai neaktyviais vyrais.
7. Geras laiko praleidimo būdas
Pratimai ir fizinė veikla gali būti linskma. Tai suteikia galimybę atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta arba tiesiog atlikti tam tikras veiklas, kurios padaro tave laimingu. Taip pat fizinis aktyvumas padeda bendrauti su šeima ar draugais daug linksmesniu būdu nei įprastai. Galima užsiimti kuom tik norima, pavyzdžiui, lankyti šokių pamokas, prisijungti prie futbolo komandos ir t.t. Svarbiausia rasti tokią fizinę veiklą, kuri tau teiktų malonumą ir džiaugsmą.
Tuo tarpu, pasyvi veikla yra susijusi su padidėjusia nerimo, streso ir depresijos jausmo rizika.
Taip pat galimas aukštas kraujospūdis, širdies vainikinių kraujagyslių ligos, diabetas, osteoporozė,
gaubtinės žarnos vėžys, nutukimas ir ankstyva mirtis. Lėtiniai medžiagų apykaitos sutrikimai tokie
14 kaip 2-ojo tipo cukrinis diabetes ir širdies bei kraujagyslių ligos, paprastai pasirodo jau suaugus, tačiau širdies ir medžiagų apykaitos procesai, kurie grindžia anksčiau minėtas ligas prasideda jau ankstyvame amžiuje [13]. Tokių ligų vystymąsi galima sušvelninti per sveikos gyvensenos elgsenos įsisavinimą, pavyzdžiui, užsiimant reguliaria fizine veikla [14,15]. Taip pat mažo fizinio aktyvumo ir žemo fizinio pajėgumo asmenys turi du kartus didesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga lyginant su fiziškai aktyviais. Fiziškai aktyvūs žmonės turi žymiai mažesnę mirštamumo ir sergamumo riziką nei fiziškai pasyvūs ir jokia fizine veikla neužsiimantys asmenys, kurie turi antsvorį bei yra nutukę.
Apibendrinus, fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių sąlygų, jog asmuo jaustųsi visapusiškai gerai. Fizinis aktyvumas lemia fizinę, psichinę ir socialinę asmens gerovę ir nepakankamas jo lygis yra susijęs su įvairių lėtinių ligų išsivystimu, nervinės sistemos ir kitų organų sutrikimais [1].
1.1.1. Paauglių fizinis aktyvumas
Paauglystė yra pripažinta kaip viena iš pagrindinių amžiaus stadijų, kurių metu formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai. Paauglių fizinio aktyvumo įpročių ir jų santykis su sveikata supratimas yra būtinas norint įgyvendinti efektyvias intervencijas ir siekiant pagerinti fizinio aktyvumo lygį, kuris naudingas sveikatai ir taip ženkliai sumažinant neužkrečiamų ligų riziką [16,17]. Paauglystė taip pat yra labai svarbus amžiaus etapas ir dėl to, kad šiame amžiuje išsivysčiusi fizinio aktyvumo elgsena tęsiasi ir vyresniame amžiuje, vaikui jau suaugus [18], todėl labai svarbu, kad jaunimas pasiektų fizinio aktyvumo lygį, kuris yra naudingas sveikatai. Fizinio aktyvumo gairėse rekomenduojama, kad vaikams ir paaugliams kasdien būtina bent 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla [19]. Nors vaikai ir paaugliai yra daug aktyvesni nei suaugusieji, tačiau šis modernėjantis pasaulis, kuris yra pilnas įvairiausių technologijų ir gyvenimą lengvinančių priemonių, gali atitinkamai vienaip ar kitaip paveikti jaunimo fizinį aktyvumą. Ypač fizinio aktyvumo sumažėjimas pastebimas, kuomet vaikai pradeda lankyti mokyklą ir fizinę veiklą pakeičia protinė veikla. Įvairių autorių atlikti tyrimai patvirtina šį vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo mažėjimą [20, 21].
Fizinis aktyvumas yra sveikatą stiprinantis elgesys: kuomet fizinis aktyvumas praktikuojamas
reguliariai, tai ženkliai sumažina lėtinių ligų riziką [22, 23]. Taip pat tarp jaunimo, galima pagerinti
esamą sveikatą, kadangi fizinis aktyvumas padeda stiprinti kaulus, palaiko sveikus sąnarius, stiprią
širdį, gerą psichinę sveikatą ir neleidžia atsirasti pagrindinei šiandienos visuomenės sveikatos
susirūpinimui - nutukimui [24, 25]. Nepaisant gaunamos naudos sveikatai. Daug jaunų žmonių
neužsiima rekomenduojamu fizinio aktyvumo lygiu. Be to, ilgalaikiai tyrimų rezultatai atskleidė, kad
būtent fizinio aktyvumo sumažėjimas įvyksta paauglystėje [26].
15 Potencialūs veiksniai, kurie gali lemti paauglių fizinių aktyvumą:
šeimos pajamos;
tėvų išsilavinimas;
mažas kaiminystės nusikalstamumo atvejų kiekis;
antros pusės palaikymas;
palanki aplinka;
kitų asmenų (mokyklos bendruomenės, draugų) palaikymas.
Šie kintamieji turi būti orientuoti į daugiapakopes intervencijas, kurios siekia padidinti jaunimo fizinį aktyvumą [27]. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vaikinams fizinis aktyvumas rūpi labiau nei merginoms. Jie daugiau skiria dėmesio papildomam fiziniui aktyvumui. Taip pat gauti tyrimų rezultatai parodė, kad mažiausiai papildomo laiko fiziniui aktyvumui skiria būtent vyresniųjų klasių mokiniai palyginus su jaunesnių klasių mokiniais. Moksleiviai propaguojantys sveiką gyvenimo būdą atitinkamai rūpinasi ir savo fiziniu aktyvumu. Pačių vaikų nuomone, labiausiai jų sveikatos prastėjimą lemia neigiami įpročiai ir perkrautos mokymo programos [28].
Dauguma vaikų užsiima fiziniu aktyvumu dėl įdomumo, naujų draugų paieškai ir taip pat norėdami išmokti ką nors nauja. Kol jaunų vaikų sporto programos gali sudaryti galimybes tapti jauniems atletams fiziškai aktyviems, tačiau ne visi vaikai yra pasiruošę ir nori atlikti intensyvius pratimus ir/ar dalyvauti sporto varžybose [7]. Vaikai ir paaugliai turetų mėgautis fizinio aktyvumo procesu. Taip pat, neturėtų būti stabdomas kūrybingas ir laisvas žaidimas. Fizinis aktyvumas su kompetetinga instrukcija ir pagalba gali suteikti unikalias galimybes vaikams ir paaugliams išmokti naujų gebėjimų, pagerinti užduočių technikas ir jaustis gerai atlikus užduotis. Tai vadinama fiziniu ryžtingumu. Būtent tėvai, mokytojai ir/ar treneriai turėtų skatinti ir būti atsakingi už vaikų informavimą apie fizinio aktyvumo ilgalaikę naudą jų fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikai, kurie labiau pasitiki savo jėgomis yra labiau motivuoti dalyvauti daugybėje žaidimų ir aktyvių veiklų bei patys yra daugiau motyvuoti būti fiziškai aktyviais visą jų likusį gyvenimą [7].
Apibendrinant, fizinis aktyvumas stiprina paauglių sveikatą. Stiprina ir gerina įvairių funkcijų
vystymąsi, teigiamai veikia kaulus, stiprina širdį ir bendrą vaiko sveikatą. Fizinio aktyvumo nauda
yra moksliškai įrodyta, tačiau vaikai vis dar neužsiima rekomenduojamu fizinio aktyvumo lygiu. O
tai sąlygoja vis blogėjančią vaikų sveikatos padėtį ir įvairių ligų bei sutrikimų padidėjimą jaunimo
tarpe, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
16 1.1.2. Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Vaikų sveikatai stiprinti ir fiziniam aktyvumui skatinti PSO parengė „Bendrąsias sveikatai skirto fizinio aktyvumo rekomendacijas“ [29]. PSO manymu, vaikai bent 60 minučių per dieną turi skirti vidutinio ir stipraus intensyvumo fizinei veiklai [30].
1.1.2.1 pav. Vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo piramidė [31]
Aukščiau pateiktame paveikslėlyje (1.1.2.1 pav.), matome kokias veiklas vaikams nuo 5-17 m. vertėtų daryti kadien, 3-5 kartus per savaitę, 2-3 kartus per savaitę ir kurias veiklas reikėtų riboti.
Tačiau norint išlaikyti normalų asmens fizinį ir psichinį funkcionavima, užtektų ir to, jeigu kadien būtų užsiimama bet kokia fizine veikla, kurios metu vaikas ar paauglys būtų fiziškai aktyvus.
Įvairių tyrimų (kurių metu vaikams ir paaugliams sistemingai buvo taikomos fizinio aktyvumo intervencijos) rezultatai parodė tai, kad intervencijos bus sėkmingos tuomet, jeigu jos bus daugiapakopės, ilgos trukmės ir remsis gerai patvirtintomis teorijomis [32,33]. Taip pat šių tyrimų rezultatai pateikė rekomendacijas tyrimams, kuriomis ateityje vykdomi tyrimai galėtų pasinaudoti.
Galimos rekomendacijos [34]:
į tyrimą įtraukti objektyviai fizinį aktyvumą vertinančias priemones;
pasirinkti tokį tyrimo instrumentą, kuris išmatuotų visą paros fizinę veiklą;
17
naudoti aiškias intervencijos įgyvendinimo strategijas;
sutelkti dėmesį į žemo socialinio ir ekonomio lygio grupes;
sutelkti dėmesį į intervencijas, kurios orientuojasi į paauglių amžiaus grupę;
vykdyti intervencijas, kurios truktų ilgiau nei 12 mėn. ir vėliau vykdytų tolimesnius veiksmus.
Apibendrinus, galima teigti, kad fizinis akyvumas būtinas kas dieną. Vaikams ir paaugliams kasdien reikėtų bent 60 min. per dieną skirti fizinei veiklai. Tačiau kiekvieno jaunuolis fizinės veiklos poreikis yra skirtingas. Todėl labai svarbu, kad fizinio aktyvmo forma būtų pasirinkta pagal galimybes, asmens poreikius bei individualias savybes. Fizinis aktyvumas gali padėti, tačiau netinkamai pasirinktas fizinės veiklos krūvis gali net gi neigiamai paveikti sveikatą.
1.2. Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata
Psichikos sveikata paaiškinama kaip psichologinės gerovės lygis arba kaip psichinės ligos nebuvimas [35]. Tai yra asmens psichologinė savijauta, kuomet jo emocijos ir elgesys funcionuoja patenkiname lygyje. Pagal pozityviąją psichologiją arba Holizmo teorijos atžvilgiu, psichinė sveikata gali būti asmens gebėjimas mėgautis gyvenimu ir kurti pusiausvyrą tarp gyvenimo veiklos ir pastangų pasiekti psichologinį atsparumą [36]. Lietuvoje daugybė vaikų nepasižymi gera psichine sveikata.
Tačiau šiuo metu plačiai pripažįstama, kad reguliariai užsiimant fizine veikla, galima išvengti depresijos arba nerimo susirgimų [37,38].
Paauglių psichikos sveikatos problemos yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Kaip pirminė prevencija ir galima alternatyva išspręsti šią problemą buvo pasiūlytas fizinis aktyvumas.
Vakarų Šalyse atliktų studijų rezultatai įrodė ryšį tarp paauglių fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos. Kalbant apie Azijos šalis, Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti asociaciją tarp paauglių fizinio aktyvumo ir psichinės gerovės, taip pat nustatyti ar, psichologinis (saviveiksmingumas ir atsparumas (šiame tyrime atsparumas buvo apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po neigiamos/nepageidaujamos situacijos)) ir socialinis (mokyklos ir šeimos tarpusavio ryšys) tarpininkavimo modelis yra galimas norint paaiškinti tokį ryšį. Momentiniame tyrime dalyvavo 775 Kinijos mokiniai iš 7-9 klasių. Buvo išdalinti klausimynai norint įvertinti mokinių fizinį aktyvumą, psichinę savijautą bei galimus tarpininkų vaidmenis. Gauti rezultatai parodė jog fizinio aktyvumo lygis reikšmingai koreliuoja su paauglių psichikos gerove (r = 0,66, p < 0,001), saviveiksmingumu (r = 0,21, p < 0,001) ir atsparumu (r = 0,25, p < 0,001), bet ne su mokyklos (r = 0,05, p = 0,15) arba šeimos tarpusavio ryšiu (r = 0,06, p = 0,13). Pakoregavus galimas klaidas šiame modelyje, fizinio aktyvumo lygis statistiškai reikšmingai susijęs su psichine gerove (b = 0,52, p <
0,001), o atsparumas buvo vienintelis reikšmingas tarpininkas (b = 0,31, p < 0,001), kuris iki 60%
prisidėjo prie šio ryšio buvimo [39].
18 Paauglių psichikos sveikatos problemos yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kadangi kasmet didėja ligų atvejų skaičius [40]. Nors mažiau tikėtina, kad paaugliai sirgs klinikinėmis psichikos ligomis nei suaugusieji, tačiau jų psichikos gerovė neturėtų būti pamiršta, kadangi daugelis suaugusiųjų sutrikimų yra kilę vaikystėje [41]. Numatoma, kad psichikos sutrikimai paveiks nuo 10%
iki 20% vaikų ir paauglių pasauliniu mastu, o tai sąlygos ilgalaikes nepageidaujamas pasekmes:
pavyzdžiui, pasitraukimas iš mokyklos, prasta gyvenimo kokybė, sergamumas, ir net mirtingumas [42].
Honkonge atlikto tyrimo rezultatai atskleidė panašią situaciją, kuri yra ne mažiau kelianti nerimą. Bent 16% paauglių nuo 7 iki 9 klasės turi psichikos sutrikimus ir papildomai 22% turi susijusius simptomus. Tarp šių psichinių ligų: opozicinis neklusnumo sutrikimas ir nerimo sutrikimas buvo dažniausios paplitusios ligos, atitinkamai 6,9% ir 6,8% [43]. Tradicinės strategijos gydant psichines ligas buvo grindžiamas ligų modeliu, kuris sutelktas į ligos gydymą. Tačiau atsiradę įrodymai pasiūlė, kad pirminė prevencija gali pagerinti bendrą vaikų ir paauglių protinę sveikatą, net jeigu jie neparodo jokių klinikinių simptomų [42].
Dalyvavimas fizinėje veikloje, gali padėti jaunimo socialinei plėtrai, taip suteikiant galimybę saviraiškai, padidinti pasitikėjimą savimi, socialinę sąveiką ir integraciją. Taip pat teigiama, kad fiziškai aktyvūs jauni žmonės lengviau priima kitus sveikos gyvensenos įpročius, pavyzdžiui, tabako vengimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojimas, parodo didesnę ir geresnę akademinę veiklą mokyklose [1].
Apibendrinus, fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik mūsų fizinę, bet ir psichinę sveikatą.
Paaugliai, kurie užsiima fizine veikla, rečiau patiria stresą, nerimą ir depresiją. Jie orientuoti į tikslą, labiau pasitiki savimi ir savo jėgomis, geresnė jų socialinė integracija.
1.3. Fizinis aktyvumas ir mokymosi pasiekimai
Pažinimas, mokymąsis, kuris apibūdina pažinimo ir mokymosi rezultatus, yra psichikos
funkcija, kuri dalyvauja įgyjant naujas žinias ir supratimą. Būtent mokykliniame amžiuje mokymąsis
yra pagrindinė veikla, kuri yra susijusi su visaverčiu mokinio asmenybės vystymųsi. Akademinio
švietimo dėka, plėtojamos žinios ir įgūdžiai, išmokstamas naujas elegsys, kuris padeda išgyventi
šiuolainėje visuomenėje. Taip pat plečiamas akiratis, įgijama informacija, kuri padeda suvokti, tai kas
mokiniui naudinga bei ko gyvenime reikėtų vengti. Aukštas pažinimo/kognityvinis lygis
identifikuojamas kaip teigiamas sveikatos žymuo. Fizinio udymo pamokų metu, mokiniai
sportuodami ne tik individualiai bet ir grupėsė (užduotys komandose, sportinės estafetės ir t.t.) didina
fizinį pajėgumą, socialinius įgūdžius bei bendradarbiavimą su kitais klasės draugais. Todėl labai
svarbus fizinio aktyvumo ir mokymosi pasiekimų sąsajos išaiškinimas ir perteikimas mokiniams.
19 Tačiau būtinas ne tik informacijos pateikimas, bet ir pačių vaikų suvokimas, kad fizinis aktyvumas yra svarbus sveikam vystymuisi ir jis turi teigiamą įtaką akademiniui pažangumui [44].
Kūno kultūros pamoka - svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Kūno kultūra padeda siekti asmens fizinės, psichinės bei dvasinės darnos, kurti ir tobulinti humanistines (judesių kultūrą, sveikatą, fizinį pajėgumą, išprusimą šioje srityje) bei materialines (sporto bazę, programas, vadovėlius ir kt.) vertybes. Kūno kultūra yra mokyklose dėstomas dalykas, kurį dėstant mokoma judesių ir veiksmų, lavinančių psichofizinę asmenybę, teikiama moksliškai apibendrintų žinių apie fizinį ugdymą ir sportą. Tikslas – stiprinti moksleivių sveikatą, lavinti fizines ypatybes, išmokyti juos pagrindinių judesių ir veiksmų, pripratinti mankštintis, atsižvelgiant į fizinę prigimtį ir laisvo pasirinkimo teisę [45].
Laikas, kuris turėtų būti skirtas mokyklos pagrindu vykstančioms fizinio lavinimo pamokoms, dažnai pakeičiamas kitomis pamokomis norint pagerinti mokinių mokymosi rezultatus. Tačiau daugėja literatūros, kuri teigia, kad fizinis aktyvumas arba neturi jokios reikšmės akademinei veiklai arba atvirkščiai, ją žymiai pagerina [46, 47].
Nuo 2003m., kasmet palaipsniui didėjo metiniai leidiniai, kuriuose aprašomas vaikų fizinio aktyvumo ir pažinimo veiklos santykis, pavyzdžiui, 2005 ir 2007 m. išleistas 1 leidinis, 2010 m. – 6, o 2012 m. – 12 [46]. Būtent neurologijos mokslų pasiekimai lėmė didelę pažangą siekiant susieti fizinį aktyvumą su pažinimo rezultatais, smegenų struktūra ir įvairiomis funkcijomis. Pagrindiniai įrodymai, norint įrodyti įvairių pratimų daromą įtaką smegenims, buvo gauti atliekant tyrimus su gyvūnais. Graužikams fizinė veikla sukėlė įvairius neurologinius pokyčius hipokampo srityje, kuri yra susijusi su atminties konsolidacija ir specifine veikla. Nemažai tyrimų su gyvūnais paskatino neurogeninio-rezervo hipotezę [48], kuri teigia, kad fizinis aktyvumas jaunystėje optimizuoja smegenų tinklus, kurie yra atsakingi už atmintį ir sukuria prekursorinių ląstelių rezervą, kuris turi įtakos asmens mokymosi galimybėms viso tolimesnio gyvenimo eigoje. Tikėtina, kad pirmiausia ryšys tarp fizinio aktyvumo ir pažinimo funkcijų buvo nustatytas vaikų imtyje, tačiau fizinės veiklos nauda žmogaus kognicijai labiausia ištyrinėta suaugusiųjų amžiaus tarpe [46].
Manoma, kad paauglystės laikotarpyje reguliarus fizinis aktyvumas yra esminis veiksnys,
kuris lemia kognityvines funkcijas. Tai yra jautrausias amžiaus laikotarpis, kadangi būtent jame
mažėja fizinio aktyvumo lygis [49]. Vis daugiau literatūros šaltinių rodo, kad fizinė veikla turi aiškią
įtaką pažinimo priemonėse, tokiose kaip koncentracija, darbinė atmintis, inhibicija ir elgesys klasėje
[50]. Fizinis aktyvumas generuoja teigiamus struktūrinius pokyčius asmens smegenyse, pavyzdžiui,
neurogenezę, antiogenezę ir gerina neuronų ryšį [51]. Šis fizinio aktyvumo teigiamas poveikis mūsų
smegenims, gali pagerinti akademinius pasiekimus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vaikai, kurie
praleidžia daugiau laiko užsiimdami fiziškai aktyvia veikla turi geresnius mokymosi pasiekimus nei
20 tie, kurie yra mažiau fiziškai aktyvūs [52]. Kita vertus, vienos studijos taip pat parodė prieštaringus įrodymus tarp fizinio aktyvumo ir pažinimo funkcijų. Tai gali būti dėl to, kad vykdant tyrimus akademiniai pasiekimai yra vertinami tyrėjų pasirinktomis akademinio ir pažinimo priemonėmis [51].
Daugelis studijų buvo skirtos mažiems vaikams iki 12 metų, o paauglių grupei (12-18 metų) buvo skiriama daug mažiau dėmesio. Tyrimų, kuriuose dalyvauja vaikai, gautus rezultatus itin sunku lyginti su tyrimais, kuriuose dalyvauja paaugliai. Sunkumai iškyla dėl fiziologinių, emocinių ir elgesio pokyčių, kurie įvyksta paauglystės laikotarpiu. Pavyzdžiui, paauglystės metais priekinės smegenų skiltys greitai vystosi dėl mielinizacijos ir sinapsių pašalinimo. Taip pat yra gerai žinoma, kad priekinės smegenų skiltys dalyvauja vykdomųjų funkcijų reguliavime, kurios yra itin svarbios norint sėkmingai mokintis mokykloje. Dėl ankstesnių tyrimų rezultatų, jog fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį priekinei smegenų skilčiai [53], paauglystės laikotarpis yra įdomus periodas norint iširti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir smegenų funkcionavimo.
Lietuvoje yra vos keletas tyrimų, kurie analizuotų fizinio aktyvumo ir mokymosi pasiekimo sąsają. Tokie tyrimai daug populiaresni ir plačiau nagrinėjami kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau JAV) atlikti tyrimai su 5316 mokiniais atskleidė, kad merginos, kurios užsiimė nuo 70-300min. fizine veikla, pasižymėjo geresniais matematiniais ir skaitymo sugebėjimais [54]. Islandijoje nacionaliu mąstu buvo atliktas tyrimas, kuris ištyrė 5810 mokinius nuo 9-10 klasės. Buvo naudojami fizinio aktyvumo ir mokymosi pasiekimų įvertinimo anketos. Gauti tyrimo rezultatai parodė labai silpną (r = 0,09) ir reikšmingą (p<0,01) koreliaciją tarp fizinio aktyvumo ir vaikų pažymių [55]. Tačiau Kinijoje vykdyto tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo 333 mokiniai, parodė, kad fizinis aktyvumas nėra susijęs su akademiniu pažangumu tiek berniukų (r
= - 0,067, nereikšmingas ryšys), tiek mergaičiu tarpe (r = - 0,068, nereikšmingas ryšys). Fizinis aktyvumas buvo neigiamai susijęs su mergaičių elgsena mokykloje (r 0,124, p<0,01) [56].
Atsižvelgiant į tai, kad mokykloms suteikta unikali galimybė paveikti vaikų fizinį aktyvumą, nes vaikai turi lankyti privalomąją pradinę mokyklą, todėl itin svarbu išnagrinėti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir mokymosi pasiekimų [13]. Todėl siekiant išplėsti šios sąsajos supratimą, vertėtų susintetinti visa esamą literatūrą, kuri nagrinėja fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir akademinės veiklos asociaciją.
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas yra tiesiogai susijęs su mokymosi
pasiekimais. Užsienyje šia tema yra atlikta nemažai tyrimų. Vieni tyrimų rezultatai rodo teigiamą
koreliaciją, dar kiti tyrimai parodė neigiamą sąsają arba nebuvo rastas joks ryšys tarp šių dviejų
kintamųjų. Tačiau negalima paneigti, kad fizinis aktyvumas turi įtakos mūsų sveikatai ir gali taip pat
paveikti mūsų akademinį pažangumą.
21
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas
Tyrimas vykdytas 2016 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Mokyklos buvo pasirinktos iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos institucijų registro sąrašo. Iš jo paprastosios atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos 9 mokyklos. Svarbiausia kriterijai, jog mokykloje būtų daugiau nei viena 9 klasė ir, kad klasėje mokytųsi daugiau nei 17 mokiniai. Tyrimas buvo atliekamas kartu su „Lietuvos vaikų augimo stebėsenos“ tyrimu ir vykdomas vadovaujantis PSO ekspertų parengtais tyrimo protokolu ir tyrimo metodika. Tiriamoji imtis buvo sudaryta iš gimnazijoje besimokančių devintų klasių mokinių.
Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regiono biomedicininių tyrimų komiteto bioetikos leidimas (priedas Nr. 1) ir sutikimas iš švietimo ir mokslo ministerijos (priedas Nr 2). Tyrime dalyvavusių moksleivių tėvai buvo iš anksto informuoti. Jiems buvo įteiktas informacinis lapelis, kuriame aiškiai išdėstyta tyrimo informacija, kad jų vaikams bus pateiktos nekonfidencialios apklausos anketos ir vėliau bus išmatuotas vaikų ūgis ir svoris. Taip pat tėvų prašoma sutikimo leisti jų vaikui dalyvauti tyrime, tačiau vaikai, kurie jau turėjo 16 metų, galėjo savanoriškai dalyvauti tyrime ir be tėvų leidimo.
Vaikų anketos, tėvų informaciniai lapeliai, padedant klasių auklėtojams, buvo išdalinti prieš pamokas arba pamokų metu. Po savaitės buvo susitarta, kad bus grįžtama atsiimti vaikų anketų. Apklausiami buvo tik sutikę savanoriškai dalyvauti apklausoje vaikai. Jeigu buvo gautas tėvų sutikimas, bet vaikas pats nesutikdavo dalyvauti tyrime, tuomet toks vaikas nebuvo apklausiamas.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Anketas kokybiškai užpildė 307 moksleivių, atsako dažnis 68,22 proc. (buvo išdalintos 450 anketos). Pagrindinės priežastys, dėl kurių mokinys nedalyvavo tyrime ir neužpildė anketos:
Tėvų nesutikimas, jog jų vaikas dalyvautų tyrime;
Vaikų nesutikimas dalyvauti tyrime;
Nebuvimas mokykloje tą dieną kuomet buvo vykdoma apklausa.
Tyrimo kontingentą sudarė 307 paaugliai, iš jų 154 vaikinai ir 153 merginos (2.2.1 pav.).
2.2.1 paveikslas. Devintų klasių mokinių pasiskirstymas pagal lytį.
50,2%
49,8%
Devintų klasių mokiniai
Berniukai Mergaitės
22 Tyrime dalyvavo devynios Kauno miesto ir rajono mokyklos (2.1.1 lentelė.): Kauno „Saulės“
gimnazija, Kauno ,,Aušros“ gimnazija, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla – daugiafunkcinis centras, Kauno Kovo 11-osios gimnazija, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla, Kauno Grušo meno gimnazija, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, Raudonvario gimnazija
2.1.1 lentelė. Tyrime dalyvavusių mokyklų mokinių skaičius ir procentinė dalis
Mokykla Tiriamoji imtis
N Proc.
Kauno „Aušros“ gimnazija 48 15,6%
Kauno „Saulės“ gimnazija 47 15,3%
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija 95 30,9%
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla – daugiafunkcinis centras
17 5,5%
Kauno Kovo 11-osios gimnazija 30 9,8%
Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla 15 4,9%
Kauno Grušo meno gimnazija 11 3,6%
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 15 4,9%
Raudondvario gimnazija 29 9,4%
Iš viso: 307 100%
2.3. Tyrimo instrumentai
Tyrimui atlikti buvo pasirinkta momentinė anketinė apklausa. Naudotas PSO ekspertų sudarytas klausimynas, kuriame buvo klausimai skirti vyresniems mokiniams (iš viso 35 klausimai).
Pirmiausia mokinai turėjo nurodyti bendrinius duomenis apie save (gimimo datą, lytį ir kt.), atsakyti į klausimus apie savo gyvenseną (fizinis aktyvumas, mityba) ir papildomai prie anketos pridėtus klausimus apie jų psichinės sveikatos ypatumus bei įrašyti nurodytų pamokų pažymius.
Fizinis aktyvumas. Vertinamas panaudojus klausimus iš bendros anketos, kuria buvo apklausiami mokiniai vykdant „Lietuvos vaikų augimo stebėsenos“ tyrimą. Iš viso buvo 10 klausimų, tokių kaip: Kaip dažniausiai nuvyksti į mokyklą ir grįžti iš jos į namus?; Ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose stadionuose, aikštelėse?; Kiek valandų per dieną būni fiziškai aktyvus (sportuoji, žaidi krepšinį, futbolą, bėgioji, važinėji dviračiu, riedlente, atlieki namų ūkio darbus ir kt.)?; Kaip manai, kiek esi fiziškai aktyvus? ir kt. Taip pat buvo norima nustatyti, kiek ilgai vaikas yra fiziškai pasyvus, anketoje buvo pateikti klausimai: Kiek valandų per dieną dažniausiai žaidi, dirbi kompiuteriu arba žiūri televizijos laidas, filmus?; Kiek laikp per diena praleidi skaitydamas knygas ir ruošdamas pamokas? Visus klausimus ir galimus atsakymų variantus galima rasti 3 Priede.
Pakankamo fizinio aktyvumo rodiklis. Apskaičiuojant devintokų pakankamo fizinio
aktyvumo rodiklį, buvo pasirinkta atsakymus į klausimus vertinti balais. Po vieną balą buvo skiriama,
jei devintokai atsakė teigiamai į šiuos klausimus Ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose
stadionuose, aikštelėse? Ar naudojiesi mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ar
23 vidaus erdvėmis fiziškai aktyviai veiklai?; Ar lankai sporto arba šokių būrelį (futbolo, plaukimo, teniso, krepšinio ir kt.)? Jei respondentai nurodė, kad į mokyklą ir iš jos eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu, jiems taip pat buvo skiriamas vienas balas. Jei atsakydami į klausimą „Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus – sportavai, ėjai greitesniu žingsiu, važiavai dviračiu, dirbai namų ūkio darbus ir kt., bent 60 min. (susumuok visą fizinės veiklos laiką)?“ mokiniai nurodė, kad aktyvūs buvo 1-3 dienas per savaitę, jiems buvo skirtas 1 balas, jei aktyvūs buvo 4 ir daugiau kartų per savaitę, skirta 2 balai. Jei mokiniai nurodė, kad sporto arba/ir šokių būrelius lanko 1-2 kartus per savaitę, jiems buvo skirtas 1 balas, o jei būrelius lanko 3 ir daugiau kartų per savaitę – 2 balai (2.3.1 lentelė).
Visi gauti atsakymai vėliau buvo vertinami balais: 0, 1 ar 2. Nulis balų buvo skiriama, jei vaikas į mokyklą nuvyksta ir iš jos grįžta fiziškai pasyviu būdu, nesimankština netoliese esančiose aikštelėse, niekada arba labai retai naudojasi mokykloje esančiomis aikštelėmis, nei vienos dienos per 7 dienas nebuvo fiziškai aktyvus, nelanko sporto arba šokių būrelio. Po vieną balą buvo skiriama tiems vaikams, kurie į mokyklą vyko ir iš jos grįžo fiziškai aktyviu būdu, kartais mankštinosi netoliese esančiose erdvėse, kartais naudojasi mokykloje esančiomis aikštelėmis, 1-3 dienas per savaitę buvo fiziškai aktyvus, lankė sporto arba šokių būrelį 1-2 dienas per savaitę. Po du balus buvo skiriama, jei respondentai dažnai mankštinosi netoliese esančiose erdvėse, dažnai ar beveik visada naudojosi mokykloje esančiomis aikštelėmis, 4 ir daugiau dienų per pastarąsias 7 dienas buvo fiziškai aktyvūs, sporto būrelius lankė 3 ir daugiau kaip kartų per savaitę.
2.3.1 lentelė. Devintokų fizinio aktyvumo vertinimas balais Eil.
Nr. Fiziškai aktyvios veiklos Išpildytos sąlygos
Balų skaičius 1 Kaip dažniausiai nuvyksti į mokyklą ir
grįžti iš jos į namus? (atvykimas ir grįžimas vertinami atskirai)
Į/iš mokyklos važiuoja autobusu,
vežamas automobiliu 0
Į/iš mokyklos eina pėsčiomis arba
važiuoja dviračiu 1
2 Ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose stadionuose, aikštelėse?
Laisvalaikiu niekada ar labai retai mankštinas šalia esančios erdvėse
0 Kartais mankštinas netoliese esančiose
erdvėse
1 Laisvalaikiu dažnai mankštinasi
netoliese esančiuose stadionuose,
aikštelėse 2
3 Ar naudojiesi mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ar vidaus erdvėmis fiziškai aktyviai veiklai?
Niekada nesinaudoja mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ar vidaus erdvėmis
0
Naudojasi mokykloje esančiomis erdvėmis
1 4 Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai
fiziškai aktyvus – sportavai, ėjai greitesniu žingsniu, važiavai dviračiu, dirbai namų ūkio darbus ir kt., bent 60
1-3 dienas per savaitę buvo fiziškai aktyvus
1 4-7 dienas per savaitę buvo fiziškai
aktyvus 2
24 min. (susumuok visą fizinės veiklos
laiką)?
5 Ar lankai sporto arba šokių būrelį (futbolo, plaukimo, teniso, krepšinio ir kt.)?
Ne 0
Taip 1
6 Kelis kartus per savaitę lankai sporto arba/ir šokių būrelius?
Būrelį lanko 1-2 kartus per savaitę 1 Būrelį lanko 3 ir daugiau kartų per
savaitę
2
Priklausomai nuo surinktų balų, respondentai buvo priskiriami tam tikrai fizinio aktyvumo gupei: nepakankamas fizinis aktyvumas (iki 5 balų) ir pakankamas fizinis aktyvumas (6-10).
Psichinė sveikata. Vertinama visame pasaulyje plačiai naudojamu Galių ir Sunkumų Klausimynu [58]. Šis klausimynas leidžia palyginti žemo ir aukštesnio socialinio - ekonominio sluoksnio šeimose augančių vaikų elgesį ir emocijas, detalizuoti vaikų elgesio ir emocinių problemų lygio ypatybes tiek tarp berniukų tiek tarp mergaičių (Priedas Nr. 3.).
Galių ir Sunkumų Klausimynas - GSK (Strenghts and Difficulties Questionnaire SDQ - Lit) yra plačiai taikomas visame pasaulyje norint nustatyti vaikų emocinius simptomus, hiperaktyvumą, elgesio problemas, santykių su bendraamžiais problemas ir socialinį elgesį. Lietuvoje tai pirmasis klausimynas, kuris gali būti naudingas ankstyvai diagnostikai, kalbant apie vaikų elgesio ir emocines problemas. Pirmą kartą šis klausimynas publikuotas 1997 metais ir nuo to laiko jis buvo išverstas į daugiau nei 40 pasaulio kalbas. Galių ir Sunkumų Klausimyne pateikiami 25 teiginiai apie teigiamas ir neigiamas vaiko savybes. 10 teiginių pateikiami suformuluoti vaiko galioms, o 15 teiginių – apibūdinti vaiko sunkumus. Galių ir Sunkumų Klausimynas aprėpia 5 elgesio, emocijų ir santykių sritis:
Elgesio problemos;
Hiperaktyvumas;
Emociniai simptomai;
Problemos su bendraamžiais;
Socialus elgesys.
Parengtos 5 klausimyno versijos. Dvi trumposios klausimyno versijos: 11-17 metų vaikams,
tėvams ir mokytojams (abiem grupėms duodamas toks pat klausimyno variantas). Trys ilgosios
klausimyno versijos, kuriose papildomai pateikta poveikio skale ir pakartotinio tyrimo forma. Trys
skirtingos klausimyno versijos duodamos atskirai 11-17 metų vaikams, tėvams ir mokytojams. Šiame
tyrime buvo naudojama trumpoji Galių ir Sunkumų Klausimyno versija, kuri buvo padalinta
devintokams. Žemiau pateikiami Galių ir Sunkumų klausimyno Cronbacho alpha koeficientai (2.1.3
lent.).
25 2.3.2 lentelė. Galių ir Sunkumų klausimyno Cronbacho alpha koeficientai
Skalės Cronbacho alpha koeficientai
Socialumo ,741
Hiperaktyvumo ,654
Emocinių simptomų ,741
Elgesio problemų ,415
Problemų su bendraamžiais ,431
Bendra skalė ,680
Galių ir Sunkumų klausimyno (GSK) skalės:
Socialumo skalės teiginiai: atsižvelgia į kitų jausmus; paslaugus įskaudintiems, susikrimtusiems; geranoriškas mažesniems vaikams;
Hiperaktyvumo skalės teiginiai:. nenustygsta vietoje, pernelyg aktyvus; nuolat muistosi ir rangosi; greit išsiblaško;
Emocinių simptomų skalės teiginiai: dažnai skundžiasi galvos, pilvo skausmais;
nerimauja, atrodo susirūpinęs; dažnai nelaimingas, prislėgtas, graudinasi;
Elgesio problemų skalės teiginiai: dažnai pratrūksta pykčiu, nesusivaldo; paprastai paklūsta suaugusiems; dažnai pešasi su vaikais, juos skriaudžia;
Problemų su bendraamžiais skalės teiginiai: mėgsta vienatvę, dažniau žaidžia vienas;
turi vieną ar kelis gerus draugus; paprastai jį mėgsta kiti vaikai.
Bendras sunkumų įvertis apskaičiuojamas susumavus keturių skalių, be socialaus elgesio skalės. Šis įvertis gali būti nuo 0 iki 40 balų. Atsakymas „iš dalies tiesa“ visada vertinamas 1 balu, o
„netiesa“ – 0 ir „tiesa“ vertinimas 2 balais. Bendras įvertis skaičiuojamas tik jei buvo pažymėta ne mažiau kaip 12 iš 20 teiginių. Kiekvienos skalės rezultatas gali svyruoti nuo 0 iki 10, jei buvo pažymėti 5 teiginiai.
Mokymosi pasiekimai. Mokinių pasiekimai/įvertinimai buvo gauti jų sutikimu užpildžius trumpą anketą, kurioje patys vaikai turėjo įrašyti savo pažymius. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, vaikų buvo paprašyta, kad jie pažymius surašytų iš mokykloje veikiančio el. dienyno (www.tamo.lt, www.manodienynas.lt). Buvo nuspręsta lyginti humanitarinius mokslus (lietuvių kalba, užsienio kalba, istorija), tiksliuosius mokslus (matematika, chemija, biologija) ir bendrus pažymių vidurkius.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Surinktų anketų duomenys buvo koduojami ir vedami į kompiuterį naudojant EPIdata programą. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 19 for Windows“ programinį paketą.
Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems apskaičiuoti procentai, kiekybiniams –
26 aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai). Skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmagorovo - Smirnovo kriterijumi. Požymių tarpusavio priklausomybė tikrintą remiantis chi kvadrato (χ2) testu. Hipotezės apie dviejų procentinių dydžių lygybę buvo tikrinamos z – testu.
Sąsajos tarp Kauno miesto ir rajono devintų klasių mokinių fizinio aktyvumo, psichinės sveikatos ir mokymosi pasiekimų buvo apskaičiuotos remiantis Spearman’s rho koreliacijos koeficientu, Mann- Whitney testu ir taikant tiesinė regresinę analizę.
Pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p reikšmė
neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotezė ir
teigiama, kad skirtumai yra patikimi (reikšmingi). Jei p reikšmė viršydavo 0,05, nulinė hipotezė buvo
atmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, kad skirtumai statistiškai nereikšmingi. Ryšiai laikomi
statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
27
3. REZULTATAI
3.1 Kauno miesto ir rajono devintokų fizinis aktyvumas
Šiame skyriuje analizuojami Kauno miesto ir rajono devintų klasių mokinių fizinio aktyvumo ypatumai. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti mokinių galimybes būti fiziškai aktyviais ir įvertinti, ar jie jomis naudojasi.
Nustatyta, kad didžiausia dalis devintokų į mokyklą vyksta fiziškai pasyviais būdais:
visuomeniniu transportu (29,9 proc.), yra nuvežami automobiliu (30 proc.) ar mokyklos autobusu (2,0 proc.). Mažesnė mokinių dalis atvyksta fiziškai aktyviais būdais: eina pėsčiomis(37,5 proc.) arba važiuoja dviračiu (0,6 proc.).
Analizuojant atvykimo į mokyklą būdus pagal lytį (3.1.1 pav.), vaikinų tarpe populiariausias būdas yra ėjimas pėsčiomis (40,9 proc.), beveik trečdalis jų yra atvežami automobiliu (31,2 proc.), dar kas penktas atvyksta visuomeniniu transportu (24 proc.).
χ 2 = 7,411; lls= 4; p=0,116
3.1.1 pav. Devintokų skirstinys pagal atvykimo į mokyklą būdus, atsižvelgiant į lytį
Didžiausia dalis merginų į mokyklą važiuoja visuomeniniu transportu (35,9 proc.), trečdalis
– eina pėsčiomis (34 proc.), kas ketvirtą – atveža automobiliu (28,8 proc.). Nei viena mergina
28 nepažymėjo į mokyklą važiuojanti dviračiu. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikinų ir merginų atvykimo į mokyklą būdų nenustatyta.
Grįžtančių įvairiais būdais iš mokyklos devintokų procentinė dalis pasiskirsto kitaip. Kiek mažiau negu pusė devintų klasių mokinių grįžta visuomeniniu transportu (45,9 proc.), dar panašiai kita tiek eina pėsčiomis (45,3 proc.), nedidelę dalį iš mokyklos tėvai parsiveža automobiliu (4,9 proc.), kai kurie vyksta mokyklos autobusu (2,9 proc.), mažiausia dalis važiuoja dviračiu (1,0 proc.).
Analizuojant grįžimo iš mokyklos būdus, atsižvelgiant į lytį (3.1.2 pav.), vaikinų tarpe populiariausias grįžimo būdas yra ėjimas pėsčiomis, taip elgiasi beveik pusė apklaustųjų (47,4 proc.), kiek mažesnė dalis - važiavimas visuomeniniu transportu (44,8 proc.), nedidelė dalis keliauja mokyklos autobusu, arba juos parsiveža automobiliu. Merginų tarpe yra atvirkščiai, daugiausiai jų iš mokyklos grįžta visuomeniniu transportu (47,1 proc.), kiek mažesnė dalis eina pėsčiomis (43,1 proc.).
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų grįžimo iš mokyklos būdų nenustatyta.
χ 2 = 5,013; lls= 4; p=0,286
3.1.2 pav. Devintokų skirstinys pagal grįžimo iš mokyklos būdus, atsižvelgiant į lytį
Lyginant atvykimo ir grįžimo į/iš mokyklos būdus, didžiausi skirtumai pastebimi analizuojant
mokinių naudojimosi visuomeniniu transportu ir nuveža/parsiveža automobiliu proporcijas. Beveik
dvigubai daugiau vaikinų ir 1,3 karto daugiau merginų grįžta namo visuomeniniu transportu, nei
29 atvyksta (atitinkamai vaikinų grįžta 44,8 proc., atvyksta 24 proc.; atitinkamai merginų grįžta 47,1 proc. ir atvyksta 35,9 proc.) ir 12 kartų mažiau vaikinų tėvai parsiveža automobiliu (atvyksta 31,2 proc., grįžta 2,6 proc.). Keturis kartus mažiau merginų tėvai parsiveža namo automobiliu (atvyksta 28,8 proc., grįžta 7,2 proc.). Taip pat nežymus skirtumas matomas ėjimo pėsčiomis grupėje.
Nustatyta, kad didžioji dalis (88,6 proc.) devintokų prie savo gyvenamosios teritorijos turi erdvių, kur jie galėtų mankštintis laisvalaikiu. Taip pat devintokų buvo klausiama, ar jie tose erdvėse mankštinasi. Analizuojant atsakymus, nustatyta, kad daugiau nei pusė (54,1 proc.) moksleivių mankštinasi netoliese esančiuose stadionuose ir aikštelėse, o šiek tiek mažiau nei pusė (45,9 proc.) – to nedaro.
Lyginant vaikinus ir merginas, merginų tarpe matomas panašus procentinis skirstinys tiek grupėje, kuri mankštinasi (50,3 proc.), tiek ir grupėje, kuri nesimankština (49,7 proc.). Tuo tarpu didesnis skirtumas matomas vaikinų tarpe: 1,4 karto daugiau vaikinų mankštinasi (57,8 proc.) nei nesimankština (42,2 proc.) (3.1.3 pav.). Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų mankštinimosi įpročių netoli namų esančiose erdvėse nenustatyta.
χ 2 = 1,722; lls= 1; p=0,189
