LIETUVOS SVEIKATOS MOKLSŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
ALTERNATYVIOSIOS IR PAPILDOMOSIOS MEDICINOS NAUDOJIMAS
TARP CUKRINIU DIABETU BEI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS
SERGANČIŲ PACIENTŲ BEI JŲ SĄSAJOS SU DEPRESIJOS SIMPTOMAIS
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro darbas
Darbą parengė:
Ingrida Ruškytė
Mokslinis vadovas:
Dr. Gediminas Raila
1
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8
7. ĮVADAS ... 9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
9.1 Cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų samprata ... 11
9.2 Cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų svarba Lietuvoje ir pasaulyje ... 12
9.3 Depresijos sąsajos su chroninėmis ligomis ... 14
9.4 Depresijos sąsajos su cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis ... 15
9.5 Depresijos patikros skalės bei ligos diagnozavimas ... 17
9.6 Papildomosios ir alternatyviosios medicinos samprata ir naudojimas ... 18
9.7 PAM medikamentinių produktų vartojimas sergant CD bei ŠKL ... 20
9.8 PAM nemedikamentinių gydymo metodų naudojimas sergant CD ir ŠKL ... 21
10. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 23
10.1 Tyrimo planavimas ... 23 10.2 Tyrimo objektas ... 23 10.3 Tiriamųjų atranka ... 23 10.4 Tyrimo metodai ... 23 10.5 Duomenų analizė ... 24 11. REZULTATAI ... 26
11.1 Tiriamasis kontingentas, imtis ... 26
11.2 PAM gydymo metodų pasirinkimas ... 27
11.3 PAM specialisto ir/ar bendrosios praktikos gydytojo pasirinkimas ... 28
11.4 Tiriamųjų PAM produktų vartojimas ... 28
11.5 Savigydos praktikų naudojimas tarp tiriamųjų ... 31
11.6 Depresijos simptomų pasireiškimas tarp atskirų ligų grupių ... 32
2 11.8 Depresijos simptomų įtaka gydymo būdų pasirinkimui sergantiems CD, ŠKL bei CD ir
ŠKL ... 34
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
13. IŠVADOS ... 39
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
3
1. SANTRAUKA
Ingrida Ruškytė. Alternatyviosios ir papildomosios medicinos naudojimas tarp cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų bei jų sąsajos su depresijos simptomais.
Tikslas: išsiaiškinti depresijos simptomų cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams įtaką gydymo būdų pasirinkimui.
Uždaviniai:
1. Įvertinti poliligotų pacientų ir sergančių tik viena chronine liga alternatyviosios bei papildomosios medicinos pasirinkimus ir pacientų nurodomas naudojimo priežastis.
2. Įvertinti depresijos simptomų dažnumą tarp cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų.
3. Įvertinti pacientų depresijos simptomų sąsajas su papildomų ir alternatyvių gydymo būdų naudojimu.
Metodika: Tyrimas atliktas VšĮ Antakalnio poliklinikoje Šeimos gydytojų skyriuje. Tiriamieji - pacientai ≥ 18 m., sergantys cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Apklausta 200 pacientų anonimine anketavimo apklausa. Duomenų statistinė analizė atlikta taikant „SPSS 22.0“ programą, taikytas Chi–kvadrato požymių homogeniškumo kriterijus. Stebėti skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai: Iš viso 162 (81,0 proc.) respondentai nurodė besinaudojantys bent viena iš papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) paslaugų. 91,0 proc. apklaustųjų gydosi pas tradicinės medicinos (TM) gydytoją ir tik 9,0 proc. respondentų kartu gydosi ir pas vieną iš PAM specialistų. 75,0 proc. tiriamųjų nurodė, jog vartoja ar vartojo per pastaruosius 12 mėnesių nors vieną PM produktą. 37,5 proc. respondentų nurodė praktikuojantys vieną ar kelias savigydos praktikas. Poliligoti pacientai rinkosi daugiau PAM gydymo metodų nei respondentai, turintys tik vieną ligą. Poliligotų pacientų PAM gydymo metodų naudojimo vidurkis 1,3 (0-3; mediana 1,0), o turinčių tik vieną ligą – 0,9 (0-2; mediana 1,0) (p < 0,05). Taip pat poliligoti pacientai dažniau nei turintys tik vieną ligą (n=77, 46,4 proc. palyginus su n=8, 23,5 proc.) vartojo vitiminus/mineralus (p < 0,05). 114 (57,0 proc.) tiriamųjų turėjo depresijos požymių. Pacientai, turintys gretutinių ligų dažniau nei neturintys (n=98, 86,0 proc. palyginus su n=58, 67,4 proc.), turėjo depresijos požymių (p < 0,05). Respondentai su depresijos požymiais dažniau nei neturintys depresijos simptomų (n=98,0, 86,0 proc. palyginus su n=64, 74,4 proc.) naudojosi bent viena PAM gydymo paslauga (p < 0,05). Be to tiriamieji, kuriems galima įtarti depresiją dažniau nei neturintys depresijos simptomų (n=54, 55,1 proc. palyginus su n=25, 39,1 proc.) vartojo bent vieną PAM produktą (ypač vitaminus/mineralus bei homeopatinius vaistus) (p < 0,05).
4 Išvados: 81,0 proc. respondentų nurodė naudojantys PAM. Dažniausiai pasirenkamos priemonės – vaistažolės, rečiau vitaminai/mineralai. Vaistažoles nurodė besirenkantys 63 proc. respondentų, o vitaminų/mineralų preparatus - 42,5 proc. Trys pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai vartojo vaistažoles buvo profilaktika, miegui gerinti, stiprinti nervų sistemą. Tuo tarpu vitaminų/mineralų – silpnas imunitetas, stiprinti nervų sistemą, kaulams. 57,0% pacientų buvo galima įtarti depresiją. Depresijos simptomų turintys pacientai dažniau naudoja PAM gydymo būdus bei produktus (ypač vitaminus/mineralus ir homeopatinius vaistus).
5
2. SUMMARY
Ingrida Ruskyte. The Usage of Alternative and Complementary Medicine Among Diabetes and Cardiovascular Patients and Their Relation to Symptoms of Depression.
Purpose: elucidate the impact of depression symptoms among patients with diabetes mellitus and/or cardiovascular diseases on the choice of treatments.
Objectives:
1. evaluate the choice and the reasons of usage of the alternative and complementary medicine among patients with multimorbidity and patients who have one chronic disease.
2. evaluate the rate symptoms of depression among patients with diabetes mellitus and /or cardiovascular diseases.
3. evaluate the link between depression symptoms and the usage of complementary and alternative medicine.
Methods: The study was carried out in the department of General Doctors, in the hospital Antakalnis. Subjects - patients ≥ 18 years with diabetes mellitus and/or cardiovascular diseases. It was interviewed 200 patients by anonymous questionnaire. The statistical analysis of the data was performed using the program of SPSS 22.0, the homogeneity criteria of the Chi-square attributes were applied. Observed differences were considered statistically significant when p < 0.05.
Results: There was 81,0% of respondents who used service of complementary and alternative medicine (CAM). Most of the patients (91,0% ) went to the doctor of conventional medicine and only 9,0 proc. went to the doctor of conventional medicine and specialist of CAM. Three quarters (75,0 proc.) of respondents consumed at least one product of CAM through the last 12 months. There was 37,5% of respondents who did one or several self-care practice. Patients with multimorbidity choosed more methods CAM’s treatment than respondents with one chronic disease. Also patients with multimorbidity used more vitamins/minerals than patients with one chronic disease (n=77, 46,4 proc. versus n=8, 23,5 proc.) (p < 0,05). 57,0% of patients had the depression symptoms. Patients who had comorbidities diseases more often had depression symptoms than patients without these diseases (n=98, 86,0 proc. versus n=58, 67,4 proc.) (p < 0,05). Respondents who had depression symptoms used more at least one method CAM’s treatment than patients without depression symptoms (n=98,0, 86,0 proc. versus n=64, 74,4 proc.) (p<0,05). Also patients with the depression symptoms used more at least one product of CAM (especially vitamins/minerals) than patients without depression symptoms (n=54, 55,1 proc. versus n=25, 39,1 proc.) (p<0,05).
Conclusions: 81,0% of respondents used CAM. The most common options were medical herbs, less often was vitamins/minerals. The medical herbs used 63% of respondents and the vitamins/minerals – 42,5%. Three main reasons why respndents used these herbs were prophylaxis, to
6 improve the sleep and strengthen the nervous system. Meanwhile the main reasons of usage the vitamins/minerals were weak immune system, strengthen the nervous system and for the bones. 57,0% of patients had the symptoms of depression. Patients who have the sypmtoms of depression used more CAM treatment and products (especially vitamins/minerals and homeopathy medicine).
7
3. PADĖKA
Dėkoju darbo vadovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Šeimos medicinos klinikos Docentui, Daktarui, Gediminui Railai, už nuoširdžią bei profesionalią pagalbą rašant baigiamąjį medicinos magistro darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2019-03-08 gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą. Leidimo Nr.: BEC-MF-338.
8
6. SANTRUMPOS
CD – Cukrinis diabetas
DSM – Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimų vadovas ES – Europos Sąjunga
I-CAM-Q – Tarptautinis klausimynas naudojamas vertinti Papildomosios ir Alternatyviosios medicinos naudojimą (angl. International Questionnaire to Measure Use of Complementary and Alternative Medicine)
Mln. - Milijonas
NCD-RisC - Non-Communicable Diseases Risk Factor Collaboration PAH – pirminė arterinė hipertenzija
PAM – Papildomoji ir Alternatyvioji medicina
PHQ-9 - Paciento sveikatos klausimynas – 9 ( angl. Patient Health Questionnaire-9) PM – Papildomoji medicina
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija SD – Standartinis nuokrypis
ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos ŠN – Širdies nepakankamumas TM – Tradicinė medicina VšĮ – Viešoji įstaiga
9
7. ĮVADAS
Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išlieka pirmoje vietoje. Nustatyta, kad 17,9 mln. mirė nuo ŠKL 2016 m., t.y. 31% visų pasaulio mirčių [5] [75]. Kiekvienais metais dėl ŠKL Europoje miršta 3,9 mln. žmonių, o Europos sąjungoje – daugiau nei 1,8 mln. [17]. Tuo tarpu nuo cukrinio diabeto (CD) 2016 m. mirė 1,6 mln. žmonių pasaulyje, tačiau 1 mln. daugiau nei 2000 m. [15]. CD yra pagrindinė priežastis aklumo, inkstų nepakankamumo, širdies infarkto, insulto ir apatinių galūnių amputacijos [76]. Europoje yra apie 60 mln. žmonių, sergančių CD arba apie 10,3% vyrų ir 9,6% moterų ≥ 25 metų amžiaus [9]. Be to sergant ŠKL ir CD, kardiovaskulinių mirčių dažnis padidėja 4,4 kartus lyginant su tais pacientais, kurie serga tik ŠKL [77].
Tarp lėtinių ligų ir depresijos atsiradimo stebimas trejopas ryšys: depresija įtakoja atsiradimą lėtinių ligų, lėtinės ligos įtakoja depresijos atsiradimą bei šios ligos viena nuo kitos gali būti nepriklausomos [24]. Sergantieji daugeliu lėtinių ligų reikšmingai dažniau turi depresijos simptomų nei nesergantys, o CD ir širdies ligos patenka tarp tų ligų, kurios didina depresijos simptomų atsiradimą [78]. Taip pat vyresnio amžiaus pacientai turi didesnę riziką turėti daugiau kardiovaskulinių įvykių ir ši sąsaja stiprėja daugėjant depresijos simptomų [79]. Tuo tarpu depresija pacientams, sergantiems CD, yra pagrindinė priežastis blogos savęs priežiūros, kuri ypač yra svarbi šiems pacientams, norint išvengti tolimesnių komplikacijų [80].
Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Tradicinės medicinos strategiją 2014-2023 m., kurioje vienas iš tikslų skatinti visuotinę sveikatos apsaugą integruojant PAM paslaugas į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir savarankišką sveikatos priežiūrą, ypač pirminėje sveikatos priežiūroje: pacientų prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir didesnį dėmesys sveikatos skatinimui ir ligų prevencijai [52]. Sergantieji lėtinėmis ligomis vis dažniau renkasi papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) paslaugas, visgi papildomoji medicina renkamasi dažniau nei alternatyvioji [81]. Tačiau sergant mentaline liga, pacientams sunku atpažinti, kada jiems reikalinga asmeninė sveikatos priežiūra [82], todėl šiuo tyrimu norima išsiaiškinti depresijos simptomų cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams įtaką gydymo būdų pasirinkimui.
10
8. DARBO TIKLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - Išsiaiškinti depresijos simptomų cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams įtaką gydymo būdų pasirinkimui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti poliligotų pacientų ir sergančių tik viena chronine liga alternatyviosios ir papildomosios medicinos pasirinkimus ir pacientų nurodomas naudojimo priežastis.
2. Įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis depresijos simptomų dažnumą.
3. Įvertinti pacientų depresijos simptomų sąsajas su papildomų ir alternatyvių gydymo būdų naudojimu.
11
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgai naudota duomenų paieškos sistemos (PubMed, UpToDate, BMJ Best Practice, BMJ Journals, Natural Medicines). Paieškai naudojami šie reikšminiai žodžiai:
complementary and alternative medicine among patient with chronic disease, depressio n among patient with chronic disease, depression among patient with diabetes mellitus and/or cardiovasculare diseases. Atlikus literatūros analizę identifikuota problema, suformuluota tema, išsikeltas tikslas bei nusistatyti uždaviniai ir sudarytas trijų dalių klausimynas.
9.1 Cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų samprata
Cukrinis diabetas (CD) – chroninė liga, kuri išsivysto, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba, kai organizmas negali efektyviai naudoti jo gaminamo insulino [1]. Išskiriami du tipai CD:
1 tipo CD – apibūdinamas insulino išsiskyrimo nepakankamumu, dėl kurio reikalingas kasdieninis insulino skyrimas.
2 tipo CD – apibūdinamas hyperglikemija ir insulino rezistensiškumu bei reliatyviai sumažėjusia insulino sekrecija [2].
2 tipo CD diagnozuojamas, kai glikemija nevalgius ≥ 7 mmol/L ir (arba) po 2 val. 75 g gliukozės krūvio ≥ 11,1 mmol/L arba abu kriterijai. 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, jog glikuotam hemoglobinui esant (HbA1c) ≥ 6,5 % (48 mmol/mol), gali būti naudojamas kaip vienas iš diagnostikos kriterijų, tačiau esant HbA1c < 6,5%, CD diagnozė neatmetama [3].
Kardiovaskulines ligas apibrėžia ŠKL, kurios apima:
1. Hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą): arterinė hipertenzija t.y., kai vizito metu pas gydytoją randamas sistolinis kraujo spaudimas ≥ 140 mmHg arba diastolinis kraujo spaudimas ≥ 90 mmHg [4],
2. Koronarines širdies ligas (miokardo infarktas): liga kraujagyslių, kurios aprūpina širdies raumenį maisto medžiagomis,
3. Cerebro - vaskuliarines ligas (insultas): kraujagyslių liga, kurios aprūpina smegenis maisto medžiagomis,
4. Periferinę kraujagyslių ligą, 5. Širdies nepakankamumą (ŠN), 6. Įgimtą širdies nepakankamumą, 7. Kardiomiopatijas [5] [6].
12 1 pav. Mirčių dėl ŠKL pasiskirstymas vyrų tarpe [7]
2 pav. Mirčių dėl ŠKL pasiskirstymas moterų tarpe [7]
9.2 Cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų svarba Lietuvoje ir pasaulyje
NCD-RisC (angl. Non-Communicable Diseases Risk Factor Collaboration, NCD-RisC) nustatė, kad visame pasaulyje suaugusių (≥ 18 m.) sergančių CD nuo 1980 m. iki 2014 m. yra registruojama 422 mln. žmonių [8]. Europos regione CD diagnozuotas apie 52 mln. žmonių, arba 8,4% vyrų ir 7,8% moterų tarp 20 ir 79 metų amžiaus. Didžiausias CD paplitimas yra Kipre (14,3%), Vokietijoje (12,7%) bei Šveicarijoje (12,1%) [9]. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės centro duomenis 2 tipo CD 1980 buvo diagnozuota 5,5 mln. žmonių, o 2010 m. 21,1 mln. žmonių [10]. Širdies ligos ir 2 tipo CD yra vienos iš pagrindinių mirties priežasčių bei neįgalumą sąlygojančių ligų [11].
Lietuvoje 2017 m. mirė 40 142 žmonės, iš jų vyrų - 19 286 ir moterų - 20 856. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,1 proc, o ŠKL mirtingumo rodiklis 2017 m. buvo
46%
34%
6% 1%
2%
11%
Išeminė širdies liga
Cerebro-vaskuliarinės liga
Hipertenzinė širdies liga
Reumatinė širdies liga
Uždegiminė širdies liga
Kitos ŠKL
39%
37% 2%
1% 7% 14%
Išeminė širdies liga
Cerebro-vaskuliarinės ligos
Uždegiminė širdies liga
Reumatinė širdies liga
Hipertenzinė širdies liga
13 795,9/100000 gyv. Tuo tarpu nuo CD 2017 m. mirė 420 žmonių, CD mirtingumo rodiklis - 14,85/100000 gyv. [12].
3 pav. Mirčių pasiskirstymas pagal priežastis Lietuvoje, 2017 m.
1,1 mlrd. suaugusiųjų turi padidėjusį kraujo spaudimą ir mažiau nei 1 iš 5 jį kontraliuoja [13]. Nekontraliuojamas kraujo spaudimas sukelia insultą, MI, ŠN, demenciją, inkstų funkcijos nepakankamumą bei aklumą [14]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 17,9 mln. žmonių kiekvienais metais miršta nuo kardiovaskulinių ligų, o tai sudaro 31% visų pasaulio mirčių [13].
2016 m. iš 56,9 mln. mirčių visame pasaulyje daugiau nei pusę (54%) sudarė top 10 mirties priežastys (žr. 4 pav.). Išeminė širdies liga ir insultas yra didžiausi pasaulio žudikai, skaičiuojant kartu šios ligos sudarė 15,2 mln. mirčių 2016 m. Tuo tarpu pagal 2016 m. duomenis dėl CD mirė 1,6 mln. žmonių t.y. 1 mln. žmonių daugiau nei 2000 m. [15].
4 pav. Top 10 mirties priežastys, 2016 [15]
Mirties priežastys Kraujotakos sistemos ligos (56,1%) Hipertenzinės ligos (32,3/100000 gyv.) Išeminės širdies ligos (512,5/100000 gyv.) Cerebro-vaskulinės ligos (189,8/100000 gyv.) Piktybiniai navikai (19,9%) Išorinės mirties priežastys (7%) 0 2 4 6 8 10 Tuberkuliozė Viduriavimo ligos Autoįvykių traumos Cukrinis diabetas Trachėjos, bronchų, plaučių vėžys Alzheimerio liga ir kitos demencijos Apatinių kvėpavimo takų infekcijos Lėtinė obstrukcinė plaučių liga Insultas Išeminė širdies liga
Mirtys (mln.)
Top 10 pasaulio mirties priežastys, 2016
Traumos
Užkrečiamos ligos ir kt.
14 Didėjant sergančiųjų 2 tipo CD skaičiui, neišvengiamai didėja sveikatos priežiūros išlaidos. Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, jog sergančiam 2 tipo CD sveikatos priežiūra kainuoja 2,6 kartų (1,7 kartų didesnis po amžiaus ir lyties standartizavimo) daugiau nei nesergančiam šia liga. Šis skirtumas didesnis jaunesniame amžiuje [16]. Apskaičiuota, kad bendra suma, kurią išleidžia ES dėl ŠKL yra 210 mlrd. eurų per metus. Iš visų ES išlaidų skiriamų ŠKL apie 53% (111 mlrd. eurų) yra susiję su sveikatos priežiūros išlaidomis, 26% (54 mlrd. eurų) prarandama dėl sumažėjusio produktyvumo bei 21% (45 mlrd. eurų) skiriama neformaliajai žmonių priežiūrai sergantiems ŠKL [17].
9.3 Depresijos sąsajos su chroninėmis ligomis
Depresija yra dažna ir rimta medicininė liga, kuri negatyviai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir poelgius. Depresija yra priežastis liūdesio ir/arba prarasto susidomėjimo veikla, kuri anksčiau patiko. Ji gali sukelti įvairių emocinių ir psichinių problemų ir sumažinti asmens gebėjimą dirbti darbe ar namuose [18]. Visame pasaulyje depresija serga 322 mln. žmonių, iš jų 40,27 mln. (12%) gyvena Europos regione [19]. Depresija, sergantys pacientai, miršta 5-10 metų anksčiau palyginus su nesergančiais šia liga [20]. Šie pacientai miršta nuo tokių ligų kaip kraujagyslių ligos, CD, lėtinė obstrukcinė plaučių liga/astma ir vėžys (ligos, kurios dominuoja ir bendroje populiacijoje), tačiau sergantys depresija ir kitomis psichiatrinėmis ligomis, minėtomis ligomis dažnai suserga jaunesniame amžiuje dėl neadekvataus sveikatai rizikingo elgesio bei dėl jų psichiatrinių ligų patofiziologinio poveikio [21]. Negana to, depresija turi didesnį neigiamą poveikį sveikatai lyginant su tokiomis chroninėmis ligomis kaip krūtinės angina, artritas, astma ir diabetas [22]. Nustatyta, kad depresijos egzistavimas kartu su lėtinėmis ligomis siejamas su dažnesniu vizitų skaičiumi ambulatoriniame ar skubios pagalbos skyriuose, dienomis praleistomis lovoje dėl ligos ir funkcine negalia [23].
Santykis tarp chroninių ligų ir depresijos ar nerimo gali būti dvejopas: 1. tarpusavyje susijęs (kai viena iš jų sukelia kitą),
2. nepriklausomas (kai nėra jokio ryšio tarp chroninių ligų ir depresijos ar nerimo). Pirmuoju atveju, galimi trys variantai (žr. 5 pav.):
1. chroninės ligos sukelia depresiją ar nerimą,
2. depresija ar nerimas paskatina chroninių ligų atsiradimą, 3. depresija ir nerimas paūmina chronines ligas ir atvirkščiai [24].
15
5 pav. Ryšys tarp lėtinių ligų bei depresijos ir nerimo [24]
9.4 Depresijos sąsajos su cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis
Depresijos paplitimas tarp sergančiųjų CD ir koronarinėmis širdies ligomis yra nuo 12% iki 18% ir nuo 15% iki 23%, atitinkamai [21]. Ankstesnės studijos parodė, kad depresijos paplitimą tarp pacientų, sergančių 2 tipo CD ir PAH, lemia amžius, lytis, išsilavinimo lygis bei ligos trukmė (daugiau nei 10 m.) [25]. Depresija pasireiškia dažniau sergantiems 2 tipo CD ir PAH esant miego sutrikimams, kūno masės pokyčiams (padidėjęs svoris), nutrauktam ar nereguliariam fiziniam krūviui, nutukimui, šeiminei CD, AH anamnezei ar psichiniams sutrikimams. Pastebėta, jog tarp šių grupių pacientų depresijos paplitimą sumažina pojūtis arba suvokimas, jog liga yra kontraliuojama [26]. Dar daugiau depresijos simptomai yra susiję su padidėjusiu kūno masės indeksu, prasta mityba, mažu fiziniu aktyvumu ir rūkymu, o pastarieji yra rizikos veiksniai 2 tipo CD ir ŠKL [27].
Sergantieji 2 tipo CD turi 24% padidėjusią riziką susirgti depresija [28], o depresija yra susijusi su 60% padidėjusia rizika 2 tipo CD atsiradimu [29]. Šią tarpusavio sąveiką pagrindžia tai, jog depresija ir 2 tipo CD vystosi paraleliai dalijantis tuo pačiu biologiniu keliu. Vaisiaus ar nėščiosios stresas, priklausymas žemam socialiniam ir ekonominiam statusui ir nesirūpinimas sveikata, žmogui su genetine predispozicija gali sukelti pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies disbalansą, skatinti cirkadinio ritmo sutrikdymą ir veikti kaip toksinai, suaktyvinantys uždegiminį atsaką (žr. 6 pav.) [30] [27]. Taip pat antidepresantų vartojimas (atipiniai antipsichotikai, tricikliai antidepresantai (nortriptilinas)) ilgą laiką bei didelėmis dozėmis skatina 2 tipo CD išsivystymą. Tuo tarpu su 2 tipo CD susiję rizikos veiksniai, didinantys depresijos išsivystymą, yra metabolinis sindromas, nutukimas, stresas dėl ligos [30].
Depre-sija/
neri-mas
Lėtinė
liga
16 6 pav. Depresijos bei CD patogenezė [27]
Depresija yra susijusi ne tik su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, medikamentų nevartojimu bei prasta mityba, tačiau ir su nepakankamu gliukozės tikrinimusi ir net didesne rizika išsivystyti mikrovaskulinėms ir makrovaskulinėms komplikacijoms [31]. Dar daugiau depresija ir nerimas yra rizikos veiksnys savižudybės idėjai ypač vienišiems pacientams, todėl ypatingai svarbi ankstyva diagnostika psichinių sutrikimų norint išvengti suicido rizikos [32]. Kognityvinė elgesio terapija yra veiksminga intervencija, padedanti pagerinti depresijos ir glikemijos kontrolę, turinti ilgalaikę kliniškai reikšmingą naudą glikemijos ir diabeto kontrolei, sergantiems 2 tipo CD [33].
Organizmo disbalansas aptartas anksčiau taip pat gali paskatinti ir ŠKL išsivystymą (žr. 6 pav.) [34]. Depresija yra dažnesnė nuo 2 iki 3 kartų pacientams sergantiems ŠKL nei bendrojoje populiacijoje [23]. Šis skirtumas stebimas visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausias tarp jaunų pacientų, ypač moterų [35].
Depresija yra rizikos veiksnys sergamumo/mirtingumo po miokardo infarkto (MI). Didžiausias mirtingumas po MI yra per pirmuosius 6 mėn. bei siejamas su depresijos balais, beviltiškumo jausmu ir priešlaikiniu skilvelio susitraukimu (žr. 7 pav.) [36]. Negana to, pacientams sergantiems ŠN, depresija padidina širdies transplantacijos tikimybę bei mirties riziką [31] [37].
Tuo tarpu nustatyta, jog daugiau kaip 30% pacientų po insulto serga depresija, kuri yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu, pažinimo funkcijų sutrikimu, prastesniais reabilitacijos rezultatais bei didesniais funkciniais sutrikimais [38]. Atliktoje metaanalizėje teigiama, jog depresija po insulto poūmėje insulto fazėje reikšmingai dažniau pasireiškia pacientams su frontalinės dalies ir pamato branduolių pažeidimais [39]. Santykinai didesnė rizika atsirasti bet kokiam depresijos sutrikimui
17 (mažajam ar didžiajam) po insulto yra didesnė esant kairiojo (dominuojančio) pusrutulio pažeidimui, afazijai ir pacientams, turintiems šeimos anamnezėje ar praeityje nuotaikų sutrikimų [40].
7 pav. Depresijos ir ŠKL ryšys [36]
9.5 Depresijos patikros skalės bei ligos diagnozavimas
Pagrindinės depresijos patikros skalės, padedančios gydytojui identifikuoti pacientus, kuriems galima depresija, yra Paciento sveikatos klausimynas – 9 (angl. The Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9), Paciento sveikatos klausimynas – 2 (angl. The Patient Health Questionnaire-2, PHQ-2), Beko depresijos skalė (angl. The Beck Depression Inventory for Primary Care, BDI-PC) ir PSO (5) geros savijautos rodiklis (angl. The 5-Item World Health Organization Well-Being Index, WHO-5) [41].
PHQ-9 yra 9 klausimų depresijos modulio anketa iš pilno PHQ klausimyno. Didžioji depresija galima, jei 5 ir daugiau iš 9 depresijos simptomų kriterijų pasireiškia daugiau nei pusę dienų per pastarąsias 2 savaites ir vienas iš simptomų yra depresiška nuotaika ar anhedonija [23]. PHQ-9 yra šiek tiek tikslesnė nei kitos patikros (jautrumas 88%, specifiškumas 88%) ir naudinga stebėti paciento atsaką į gydymą, tačiau PHQ-9 nėra pakankamai tiksli kaip ir kiti patikros metodai, kad būtų galima patvirtinti galutinę depresijos diagnozę [42].
PHQ-2 yra dviejų klausimų anketa, kuri apima pirmuosius du PHQ-9 elementus. Ši anketa yra kaip „pirmasis žingsnis“ dėl depresijos patikros. Pacientai, kuriems patikra yra teigiama, toliau turėtų būti vertinti PHQ-9 klausimyno pagalba [43].
BDI-PC turi gana aukštą jautrumą (90%) bei specifiškumą (79%) palyginus su kitomis skalėmis identifikuojančiomis didžiąją depresiją, tačiau kuomet tyrime vyrauja vyresnio amžiaus pacientai, ši skalė nėra tinkamiausias pasirinkimas, nes su amžiumi reikšmingai didėja skalės įvertis
•Depresija yra rizikos veiksnys išsivystyti ŠKL Depresija •↑ Trombocitų aktyvacija •↑ Tormbocitų reaktyvumas •↑ Širdies ligos Depresijos poveikis organizmui • Depresija yra sergamumo/mirtin-gumo po miokardo infarkto rizikos veiksnys Depresija ir ŠKL
18 [44][45]. Pilnas klausimynas sudarytas iš 21 elemento, kuris vertina bendruosius depresijos simptomus [46].
WHO-5 – sudarytas iš 5 klausimų, kurie skirti įvertinti pacientų savijautą pirminėje sveiktos priežiūroje [47]. Nors šios skalės jautrumas (93%) aukščiausias iš visų skalių, tačiau specifiškumas siekia tik 64% [48].
Visos aukščiau minėtos depresijos skalės yra ribotos, todėl depresijos diagnozę gali patvirtinti, tik gydytojas, besivadovaujantis Tartautine ligų klasifikacija – 10 (TLK-10), kurioje įvardijami šie pagrindiniai depresijos simptomai: pakitusi nuotaika, interesų ir pasitenkinimo sumažėjimas bei energijos ir aktyvumo sumažėjimas [49].
9.6 Papildomosios ir alternatyviosios medicinos samprata ir naudojimas
Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos apsauga ir medicininė praktika yra grupė skirtingų medicininių ir sveikatos apsaugos sistemų, praktikų bei produktų, kurie šiuo metu nėra svarstomi kaip dalis šiuolaikinės medicinos [50], nors PAM yra aptinkama beveik kiekvienoje šalyje ir paklausa šių paslaugų tik didėja [51]. Netgi daugeliui milijonui žmonių žolinė medicina, netradicinė medicina ir netradicinės medicinos praktikuotojai yra pagrindinis sveikatos priežiūros šaltinis, o kartais ir vienintelis [52]. PAM pagrindinė filosofija yra holistinis požiūris, kuris akcentuoja žmogaus kaip visumos gydymą, o ne atskirų jos sistemų [50].
Nacionalinis alternatyviosios ir integracinės medicinos centras PAM apibrėžia taip: - papildomoji medicina yra, kai netradicinė medicina naudojama kartu su tradicine medicina; - alternatyvioji medicina yra, kai vietoj tradicinės medicinos naudojama netradicinė medicina [53].
Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis 2007 m. per 12 mėn. beveik 40% suaugusiųjų ir 12% vaikų pasinaudojo bent viena PAM paslauga [54].
1 lentelė. Naudojama nors 1 PAM terapija per paskutinius 12 mėn. (Laura M. Kemppainen, Teemu T. Kemppainen, Jutta A. Reippainen, Suvi T. Salmenniemi1 & Pia H. Vuolanto) [55]
Šalis Procentinė dalis % Standartinė paklaida Bendras skaičius Austrija 35,5 1,2 1768 Belgija 26,6 1,1 1760 Čekija 25,0 1,1 2045 Danija 32,1 1,4 1493 Estija 35,1 1,2 2030 Suomija 35,3 1,2 2081
19 Prancūzija 31,2 1,4 1907 Vokietija 39,5 1,1 3019 Vengrija 9,5 0,8 1649 Airija 19.2 1,0 2261 Izraelis 15,1 0,8 2491 Lietuva 32,9 1,3 2174 Olandija 14,1 0,9 1917 Norvegija 28,8 1,3 1433 Lenkija 12,9 0,9 1588 Portugalija 14,1 1,4 1030 Slovėnija 22,7 1,4 1196 Ispanija 17,2 0,9 1894 Švedija 31,5 1,2 1763 Šveicarija 39,4 1,3 1525 Jungtinė Karalystė 20,6 1,0 2234 Visos šalys 26,0 0,3 39258
Žmonės naudoja PAM, reaguodami į grėsmę sveikatai, norėdami užkirsti kelią ligoms ir išlaikyti sveikatą [56]. Pacientai, sergantys tik CD ar AH, ar esantys nutukę, linkę mažiau naudotis PAM paslaugomis nei asmenys, neturintys šių chroninių ligų. Visgi CD pasireiškiantis kartu su AH ar hipercholesterolemija, ar nutukimu yra reikšmingas bendram PAM naudojimui, kuris svyruoja nuo 2,9% iki 4,3%, tačiau PAM naudojimas išlieka didesnis tarp asmenų, kurie neserga šiomis ligomis [57].
Suaugusieji dažniausiai PAM renkasi gydyti įvairias skeleto-raumenų ligas tokias kaip nugaros skausmas, kaklo skausmas, sąnarių skausmas ar sąstingis bei kitas sąnarių ligas [54]. Masažo terapija dažniausiai pasirenkama PAM sritis (11,9%), antroje vietoje homeopatija (5,7%), osteopatija (5,2%), vaistažolės (4,6%), akupunktūra (3,6%). Manualinės terapijos dažniausiai naudojamos, ypač tarp pacientų su nugaros ir kaklo skausmu, o alternatyvią mediciną dažniausiai renkasi pacientai, turintys alergijų, skrandžio ir žarnyno problemų bei odos ligų (8 pav.) [55].
20 8 pav. Naudojimas PAM esant skirtingoms sveikatos problemoms (%) [55]
9.7 PAM medikamentinių produktų vartojimas sergant CD bei ŠKL
Tik 3,4% sergančių 2 tipo CD naudoja papildomąją mediciną gydyti ar kontroliuoti savo ligą, tačiau pastebėta, kad kuo liga tampa sunkesnė, tuo pacientai dažniau linkę naudotis PM terapijomis [58]. Sergantys CD dažniausiai linkę vartoti vaistažoles, tokias kaip juodasis kmynas, cinamonas bei alyvuogių lapai [59]. Tuo tarpu tyrimų rezultatai rodo, jog vartojant kininį cinamoną 120 mg – 6 g kasdien nuo 4 iki 18 savaičių ne tik sumažėja gliukozės kiekis nevalgius, bet ir bendras cholesterolio kiekis, mažo tankio lipoproteinai, trigliceridai bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis [60]. Amerikičių atliktame tyrime nustatyta (n=3469), jog net 70 proc. tiriamųjų, kurie yra ≥ 60 metų amžiaus, vartoja nors vieną maisto papildą ar vitaminus/mineralus. Dažniausias tiriamųjų pasirinkimas buvo vit. D, omega-3 riebalų rūgštys bei B grupės vitaminai [61]. Visgi geriamasis vitaminas D didina 25(OH) D kiekį kraujo serume ir sumažina insulino rezistensiškumą tarp 2 tipo CD sergančių pacientų [62]. O maisto papildai tokie kaip alfa lipoinė rūgštis, magnis taip pat svarbūs pacientams, jau turintiems CD komplikacijų. Alfa lipoinė rūgštis pagerina periferinių nervų aprūpinimą krauju ir sumažina endotelio pažeidimą, taip padėdama kovoti sergantiems CD su periferine neuropatija, o magnio trūkumas pasireiškia pacientams, turintiems lėtines mikrovaskulines komplikacijas [63].
ŠKL bei hipertenzijai gydyti yra veiksmingi tokie produktai kaip valgomasis česnakas, burokėlių maisto papildai, kininio arbatmedžio arbata ir kt. [64]. Pažymėtina, kad su maistu suvartojant magnio, folio rūgšties, vitamino C ir flavononų sumažėja insulto rizika. Negana to gaunat šias maisto medžiagas iš daržovių ir vaisių gali būti geresni ilgalaikiai rezultatai nei jas pakeičiant
0 5 10 15 20 25 30
Manualinė terapija Alternatyvioji medicina Tradicinė Azijos medicina Kūno ir judesio terapija
21 maisto papildais. Tuo tarpu mažas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusiu mirtino insulto dažniu [65]. Australų atlktoje sisteminėj apžvalgoje atsispindi, jog nuo 2 proc. iki 46 proc. sergančiųjų ŠKL renkasi vaistažoles (ežiuolė, česnakas, imbieras), o vitaminus, mineralus ir kitus papildus (vit. B/B12, vit. C, kalcis, koenzimas q10, kalcis ir magnis) vartoja tarp 3 proc. ir 54 proc. visų sergančiųjų ŠKL [66]. Sergantys ŠN pacientai nurodo keturias pagrindines priežastis, dėl kurių vartoja PAM produktus, širdies problemos, nerimas, svorio praradimas bei artritas [67]. Dažniausi vitaminai ar mineralai vartojami ŠN sergančių pacientų tarpe yra multivitaminai, vit. D ir kalcis, tačiau atliktuose tyrimuose nustatyta, jog žuvų taukai sumažina trigliceridus nuo 20% iki 50%, o pacientų, turinčių ŠN, mirtingumas nuo bet kokios priežasties sumažėja 9% [68]. Taip pat Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas sumažina mirtingumą nuo širdies ligų, kraujo spaudimą bei endotelio uždegiminį atsaką [69]. Tuo tarpu pacientai, kurie turi ŠN kartu su hipertenzija ar hiperlipidemija, dažniau nei turintys tik ŠN vartoja vaistažoles [70].
9.8 PAM nemedikamentinių gydymo metodų naudojimas sergant CD ir ŠKL
Pagal amerikiečių nacionalinės sveikatos duomenis kūno-judesio terpijos išlieka mažiausiai populiarios iš PAM gydymo metodų. Dažniausiai iš jų CD sergantys pacientai pasirenka jogą, thai chi bei meditaciją. Pacientai jogą ir meditaciją dažniau praktikuoja dėl CD gydymo bei dėl geros savijautos palaikymo, o Thai Chi – dėl geresnės savijautos [87]. Australų atliktoje mata-analizėje nustatyta, jog kardiovaskulinėmis ligomis sergantys pacientai kūno-judesio terapijas linkę praktikuoti nuo 5 proc. iki 57 proc. Gilaus kvėpavimo terapija bei meditacija dažniausios pasirenkamos terapijos sergančiųjų ŠKL tarpe. Tuo tarpu dažniausios priežastys – emocinė ir psichologinė sveikata [66]. Anglijoje vertinant jogos paplitimą nustatyta, jog tiriamieji, sergantys CD, ŠKL, AH, linkę mažiau praktikuoti jogą nei šių ligų neturintys respondentai [93].
Visgi tyrimai atskleidė, jog derinant tradicinę su netradicine medicina, pacientų savijauta pagerėja, pvz.: meditacija pagerina nuotaiką ir palengvina depresijos simptomus, sumažina nuovargį, pagerina kraujo spaudimą, sumažina insulino rezistensiškumą, hiperlipidemiją [71]. Manoma, kad vietoj struktūrizuoto fizinio aktyvumo, vidutinis ar energingas gyvenimo būdas yra geresnė alternatyva diabeto pacientams t.y. laisvalaikio metu atliekama fizinė veikla tokia kaip bėgiojimas, vaikščiojimas, sodininkystė, thai chi chuan ir qigong pratimai [72]. Praktikuojant jogą sumažėja gliukozės koncentracija po valgio, gliukozės kiekis nevalgius, HbA1c, arterinis kraujo spaudimas sergantiems I⁰ arterinė hipertenzija [88] [89]. Nors mechanizmai, kuriais grindžiamas jogos terapijos teigiamas poveikis CD sergantiems pacientams, tiksliai nežinomi, tačiau tikėtina, kad jie yra kompleksinai ir tarpusavyje sąveikauja [88].
Tuo tarpu pacientai, sergantys ŠKL, dažniausiai naudoja relaksacijos programas, streso valdymą bei praktikuoja meditaciją, norint sumažinti simptomus susijusius su širdimi [83]. Olandų
22 atliktoje mata-analizėje atskleidžiamos kelios priežastys, dėl kurių pacientai praktikuoja kūno-judesio terapijas t.y. šias terapijas lengva išmokti ir jos leidžia pacientui aktyviau dalyvauti jų pačių gydyme, dauguma pratimų galima atlikti namie be išorinės pagalbos, maža emocinė ir fizinė rizika bei išlaidos yra palyginti mažos [90]. Taip pat joga/meditacija gali kontraliuoti širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip metabolinis sindromas, nutukimas, dislipidemija, oksidacinis stresas [91].
23
10.TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
10.1 Tyrimo planavimas (organizavimas). Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas anketinės apklausos metodas (žr. priedas Nr.1). Buvo gautas autoriaus sutikimas (žr. priedas Nr.2), naudoti tarptautinį klausimyną, vertinantį Papildomosios ir Alternatyviosios medicinos naudojimą (International Questionnaire to Measure Use of Complementary and Alternative Medicine, I-CAM-Q), o Paciento sveikatos klausimynas – 9 (Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9) yra laisvai prieinamas internete ir naudotas nepažeidžiant autorių teisių (žr. priedas Nr.3). Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą atlikta anketinė apklausa VšĮ Antakalnio poliklinikoje. Tiriamasis anketą pildė vienas arba buvo apklaustas vestibiulyje prieš ar po konsultacijos. Atliekant anketinę apklausą kiekvienas tiriamasis skyrė 25-30 min.
10.2 Tyrimo objektas. VšĮ Antakalnio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus pacientai ≥ 18 m., sergantys cukriniu diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis be ar su gretutinėmis ligomis.
10.3 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis). Iš viso 490 respondentams buvo pasiūlyta užpildyti anketą, iš jų 290 atsisakė ir 200 tiriamųjų, besilankančių VšĮ Antakalnio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriuje užpildė anketą. Atsako dažnis – 40,82 proc. Apklausta 63 vyrai ir 137 moterys. Nepilnamečiai asmenys į tyrimą neįtraukti. Respondentai pasirinkti atsitiktine tvarka. Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai, susipažinę su tyrimu ir pasirašę sutikimo formą jame dalyvauti. 2. Pacientai ≥ 18 metų, sergantys CD ir/ar ŠKL be ar su gretutinėmis ligomis. 3. Pacientai, gebantys savarankiškai užpildyti anketą arba su tyrėjo pagalba.
10.4 Tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo instrumentas – klausimynas (anketa), kurį sudarant remtasi literatūros analizės metu rastomis anketomis. Siekiant išsiaiškinti sergančiųjų CD bei ŠKL, sąsają tarp depresijos simptomų ir naudojimo dažnumo alternatyviosios bei papildomosios medicinos, atliktas kiekybinis tyrimas. Anketinė apklausa suskirstyta į tris pagrindines dalis. Kiekviena dalis leido įvertinti skirtingus tiriamus aspektus (žr. 2 lentelę). Įžanginėje dalyje respondentui nurodomas tyrėjas, jo kontaktiniai duomenys, tyrimo tikslas, garantuojamas anonimiškumas.
2 lentelė. Klausimyno dalių paaiškinimas Anketos
dalys
Klausimų charakteristika
Klausimų paskirtis I dalis Atviri, uždari ir
kombinuoti klausimai
1-3 klausimai - dokumentiniai bei socialiniai duomenys 4 – išsiaiškinamos ligos, kuriomis respondentas serga II dalis Atviri, uždari ir
kombinuoti klausimai
PAM naudojimo įvertinimas:
5 klausimas – specialisto pasirinkimas + lentelės priedas 6 klausimas – PAM produktų vartojimas + lentelės priedas 7 klausimas – užsiėmimas savigydos praktikomis + lentelės priedas
24 III dalis Uždarojo tipo
klausimai
8 - 9 klausimai – patikra dėl depresijos
I-oji anketos dalis sudaryta remiantis bendraisiais anketos sudarymo reikalavimais [73]. Šioje dalyje tiriamieji nurodė savo lytį, amžių, išsilavinimą bei kokiomis ligomis serga. II-oji anketos dalis sudaryta iš išversto į lietuvių kalbą ir pritaikyto I-CAM-Q. III-ioji klausimyno dalis sudaryta remiantis PHQ-9.
Orginalusis I-CAM-Q susideda iš keturių skirsnių: 1-asis skirsnis klausia apie vizitus pas sveikatos priežiūros specialistus, tokius kaip akupunktūristas (alternatyviosios medicinos praktikuotojas, kurio gydymas paremtas plonų adatų įvedimu į kūną), chiropraktikas (specialistas, dirbantis su judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimais), homeopatas, masažo terapeutas ir žolininkas; 2-asis skirsnis – Papildomosios medicinos gydymą, gautą iš gydytojo; 3-iasis skirsnis – naudojimą vaistažolių ir maisto papildų, 4-asis skirsnis – savigydos praktikas [74]. Gydymo būdai pateikiami sąrašo forma, o respondentai turi pateikti informaciją apie jų naudojimą per pastaruosius 12 mėn. (taip/ne) ir pateikti išsamią informaciją apie tai, kiek kartų turėjo vizitų pas gydytoją ar kiek kartų gydymas buvo gautas per pastaruosius 3 mėn. Respondentai taip pat prašomi nurodyti, ar PAM terapija buvo naudojama dėl ūminės, chroninės ligos, profilaktiškai ar dėl kitų priežasčių. Galiausiai prašoma nurodyti, ar buvo naudingas PAM gydymas. Šis klausimynas leido įvertinti, kokius metodus ir dėl kokios priežasties šios grupės pacientai renkasi PAM. Taip pat pacientas įvertino, ar buvo naudingas vizitas, ar gydymo metodas.
PHQ-9 yra patikros metodas depresijos simptomams nustatyti. Klausimų atsakymų variantai vertinami balais: 0 – visai nekamavo, 1 – keletą dienų, 2 – daugiau nei pusę iš visų dienų, 3 – beveik kiekvieną dieną. Maksimalus balų skaičius, kurį galima surinkti užpildžius šį klausimyną, yra 27. Depresijos simptomai pagal PHQ-9 anketos balus buvo vertinami taip: 0-4 simptomų nėra; 5-9 lengvi; 10-14 vidutiniai; 15-19 vidutinio sunkumo; ≥ 20 sunkūs. Pacientai buvo suskirstomi į dvi grupes: 0-4 balų – depresijos simptomų nėra, 5-27 balai – pacientai, turintys depresijos požymių. Taip pat šis klausimynas įtraukia klausimą, kuris įvertina, ar depresijos simptomai trukdo kasdieninę veiklą, ir yra pagrindinis kriterijus, skirtas nustatyti DSM pagrįstą diagnozę. [49]
10.5 Duomenų analizė. Duomenys suvesti į Microsoft Exel programą, o duomenų statistinė analizė atlikta programa IBM SPSS Statistics 22. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant Chi–kvadrato (χ²) požymių homogeniškumo kriterijų. Rezultatai aprašyti, pateikiant kokybinio požymio reikšmių dažnį bei santykinį dažnį lyginamosiose imtyse. Kiekybinio požymio, netenkinančio normalinio skirstinio sąlygų, reikšmės trijose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Kruskalio Voliso kriterijų. Stebėti
25 skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p –reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α = 0,05).
26
11.REZULTATAI
11.1 Tiriamasis kontingentas, imtis
Tyrimo metu apklausta 200 tiriamųjų, moterų 137 (68,5%) ir vyrų 63 (31,5%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 69,3 (SD=10,2), moterų 68,7 (SD=10,5), vyrų 70,7 (SD=9,3) (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį bei amžių
Lytis Tiriamųjų skaičius Amžius (SD)
n %
Vyras 63 31,5 70,7 (9,3)
Moteris 137 68,5 68,7 (10,5)
Daugiau nei trečdalis tiriamųjų įgiję aukštąjį išsilavinimą (n=77, 38,5 proc.), aukštąjį su moksliniu laipsniu n=8, 4,0 proc., aukštesnįjį n=21, 10,5 proc., profesinį n=26, 13,0 proc., vidurinį n=58, 29,0 proc., pradinį n=10, 5,0 proc. (žr. 9 pav.)
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Iš 200 respondentų širdies ir kraujagyslių ligomis nurodė sergantys 110 (55,0 proc.) apklaustųjų, cukriniu diabetu - 46 (23,0 proc.), ŠKL ir CD - 44 (22 proc.). Ligų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 4 lentelėje. 166 pacientai nurodė turintys ≥ 2 ligas (poliligotumas).
4 lentelė. Ligų pasiskirstymas pagal lytį
Liga Lytis
Moterys Vyrai Iš viso
Cukrinis diabetas: n (%) 31 (22,6) 15 (23,8) 46 (23)
Širdies ir kraujagyslių ligos: n (%) 78 (56,9) 32 (50,8) 110 (55) Cukrinis diabetas bei širdies ir
kraujagyslių ligos: n (%) 28 (20,4) 16 (25,4) 44 (22) 5.0% 29.0% 13.0% 10.5% 38.5% 4.0% Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
27 11.2 PAM gydymo metodų pasirinkimas
Iš viso 162 (81,0 proc.) respondentai nurodė besinaudojantys bent viena iš PAM paslaugų (lankėsi pas specialistą ar vartojo produktus, ar praktikavo savigydos praktiką) per pastaruosius 12 mėn. Moterys dažniau nei vyrai (n=121, 74,7 proc. palyginus su n=41, 25,3 proc.) renkasi nors vieną PAM gydymo metodą (p < 0,05). Tuo tarpu tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu dažniau nei su aukštesniuoju (n=69, 89,6 proc. palyginus su n=13, 61,9 proc.) naudojosi bent vienu PAM gydymo metodu (p < 0,05) (žr. 10 pav.).
10 pav. PAM naudojimas pagal išsilavinimą
Taip – pasinaudojo bent viena PAM gydymo paslauga per pastaruosius 12 mėn. Ne – nesinaudojo nė vienu PAM gydymo metodu per pastaruosius 12 mėn.
Tarp ligų grupių (CD, ŠKL bei ŠKL ir CD) PAM gydymo metodų pasirinkimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (žr. 5 lentelę), tačiau poliligoti pacientai rinkosi daugiau PAM gydymo metodų nei respondentai, turintys tik vieną ligą. Poliligotų pacientų PAM gydymo metodų naudojimo vidurkis 1,3 (0-3; mediana 1,0), o turinčių tik vieną ligą – 0,9 (0-2; mediana 1,0) (p < 0,05). 5 lentelė. Papildomosios medicinos gydymo metodų pasiskirstymas pagal atskiras ligų grupes
Pro-duktas Savigy-dos praktika Produktas ir savigydos praktika Specialistas ir produktas Specialistas, produktas, savigydos praktika Iš viso p-reikšmė CD: n (%) 16 (45,7) 0 (0,0) 13 (37,1) 2 (5,7) 4 (11,4) 35 >0,05 ŠKL: n (%) 45 (49,5) 8 (8,8) 26 (28,6) 4 (4,4) 8 (8,8) 91 >0,05 CD+ŠKL: n (%) 18 (50,0) 4 (11,1) 14 (38,9) 0 (0,0) 0 (0,0) 36 >0,05 Iš viso: n (%) 79 (48,8) 12 (7,4) 53 (32,7) 6 (3,7) 12 (7,4) 162 >0,05 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis Aukštasis su moksliniu
laipsniu
28 11.3 PAM specialisto ir/ar šeimos gydytojo pasirinkimas
Didžioji dalis apklaustųjų (n=182, 91,0 proc.) gydosi pas tradicinės medicinos (TM) gydytoją (šiuo atveju pas šeimos gydytoją) ir tik 18 (9,0 proc.) respondentų kartu gydosi ir pas vieną iš PAM specialistų. 40 (87,0 proc.) pacientų, sergančių CD, gydosi pas TM gydytoją ir tik 6 (13,0 proc.) pas TM gydytoją bei PAM specialistą, ŠKL sergantieji 98 (89,1 proc.) ir 12 (10,9 proc.) atitinkamai bei 44 (100 proc.) CD ir ŠKL sergantys gydosi tik pas TM gydytoją (žr. 11 pav.).
11 pav. Specialisto pasirinkimas tarp atskirų ligų grupių (%)
Tiriamųjų grupė, kuri gydėsi pas PAM specialistą bei TM gydytoją (n=18, 9,0 proc.) iš galimų 5 sričių PAM specialistų, visi gydėsi pas masažo terapeutą. Pacientai nurodė 3 priežastis, dėl kurių lankėsi pas masažo terapeutą, t.y. sąnarių ligos (n=6, 33,3 proc.), lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma) (n=1, 5,6 proc.), skeleto-raumenų ligos (n=11, 61,1 proc.). Visgi dažniausiai respondentai nurodė besilankantys pas PAM specialistą dėl gretutinių ligų, bet ne dėl CD ir/ar ŠKL.
Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, jog būtent šios ligos (CD ir/ar ŠKL) neturi įtakos vizitų pas masažo terapeutą skaičiui. ŠKL sergančiųjų vidutinių vizitų kiekių mediana 20,0 (5-50; vidurkis 24,17) ir CD sergančiųjų vidutinių vizitų kiekių mediana 15,0 (4-20; vidurkis 13,00). Skirtumas statistiškai nereikšmingas (p > 0,05).
11.4 Tiriamųjų PAM produktų vartojimas
Trečdalis tiriamųjų (n=150, 75,0 proc.) nurodė, jog vartoja ar vartojo per pastaruosius 12 mėn. nors vieną PAM produktą (vaistažolės, vitaminai/mineralai, homeopatiniai vaistai, kt. papildai). Daugiausia pacientai teigė vartojantys vaistažoles (n=126, 63,0 proc.), antroje vietoje pagal
PAM specialistas ir gydytojas Gydytojas 0 20 40 60 80 100 CD ŠKL CD ir ŠKL
29 pasirinkimą vitaminai/mineralai (n=85, 42,5 proc.) bei trečioje kiti papildai (n=71, 35,5 proc.) ir tik 16 (8,0 proc.) tiriamųjų vartojo homeopatinius vaistus (žr. 6 lentelę).
6 lentelė. Papildomosios medicinos produktų vartojimo pasiskirstymas pagal ligą Liga Vaistažolės Vitaminai/Mineralai Homeopatiniai
vaistai Kiti papildai Cukrinis diabetas: n (%) 31 (67,4) 17 (37,0) 1 (2,2) 10 (21,7) Širdies ir kraujagyslių
ligos: n (%) 63 (57,3) 52 (47,3) 8 (7,3) 41 (37,3)
Cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos n (%)
32 (72,7) 16 (36,4) 7 (15,9) 20 (45,5)
Iš viso: n (%) 126 (63,0) 85 (42,5) 16 (8,0) 71 (35,5) Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, jog liga turi įtakos PAM vartojamų produktų skaičiui. ŠKL sergančiųjų PAM vartojamų produktų vidurkis 1,98 (1-4; mediana 2), CD sergančiųjų PAM vartojamų produktų vidurkis 1,69 (1-3; mediana 2) bei CD ir ŠKL sergančiųjų PAM vartojamų produktų vidurkis 2,34 (1-4; mediana 2). Skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,05).
Trys pacientų nurodomos pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai vartojo vaistažoles, yra profilaktika (n=74, 27,7 proc.), miegui gerinti (n=45, 16,9 proc.) bei stiprinti nervų sistemą (n=34, 12,7 proc.) (priežasčių pasiskirstymas pagal ligas žr. 12 pav.). Tuo tarpu vitaminų/mineralų – silpnas imunitetas (n=58, 41,4 proc.), stiprinti nervų sistemą (n=16, 11,4 proc.), kaulams (n=14, 10 proc.) (žr. 13 pav.). Homeopatinius vaistus dažniausiai vartojo dėl ūmių kvėpavimo takų ligų (n=14, 70 proc.), virškinamo trakto ligų (n=2, 10 proc.), silpno imuniteto (n=2, 10 proc.), ŠKL (n=2, 10 proc.). Kitus papildus dažniausiai vartojo dėl silpno imuniteto (n=24, 26,4 proc.), profilaktiškai (n=24, 26,4 proc.) ir mažinti cholesteroliui (n=15, 16,5 proc.) (žr. 14 pav.). Vis dėlto tarp pagrindinių PAM produktų vartojimo priežasčių dažniausiai tiriamieji nurodė gretutines ligas, o dėl CD ir/ar ŠKL PAM produktus vartojo tik nedaugelis respondentų. Dėl CD vaistažoles vartojo 16 (6,0 proc.) respondentų, o dėl ŠKL – 8 (3,0 proc.) tiriamieji. Vitaminus/mineralus dėl ŠKL vartojo 6 (4,3 proc.) respondentai bei kitus papildus dėl CD – 2 (2,2 proc.) pacientai.
126 (84,0 proc.) pacientai, turintys 2 ligas ir daugiau, bei 24 (16,0 proc.) respondentai, turintys tik vieną ligą nurodė vartojantys bent vieną PAM produktą per pastaruosius 12 mėn. Šio tyrimo metu nustatyta, jog poliligotumas neturi įtakos PAM vartojamų produktų skaičiui (p > 0,05). Poliligoti bei turintys tik vieną ligą tiriamieji dažniausiai nurodė vartojantys vaistažoles n=82,5, 62,7 proc. ir n=22, 64,7 proc., atitinkamai. Visgi poliligoti pacientai dažniau nei turintys tik vieną ligą (n=77, 46,4 proc. palyginus su n=8, 23,5 proc.) vartojo vitiminus/mineralus (p < 0,05). Kitus papildus nurodė vartojantys 12 (35,3 proc.) respondentų su viena liga ir 59 (35,5 proc.) turintys ≥ 2 ligas. O homeopatinius vaistus nurodė vartojantys 14 (8,4 proc.) poliligotų pacientų bei 2 (5,9 proc.) turintys tik vieną ligą.
30 12 pav. Pagrindinės vaistažolių vartojimo priežastys tarp ligų grupių (%)
13 pav. Pagrindinės vitaminų/mineralų vartojimo priežastys tarp ligų grupių (%)
0 5 10 15 20 25 30 35
Stiprinti nervų sistemą Nefrologinės ligos Profilaktiškai Miegui gerinti Virškinimo trakto ligos ŠKL Ūmios kvėpavimo takų ligos Akių ligos Oda, plaukai, nagai CD Urologinės ligos Ginekologinės ligos
CD ir ŠKL ŠKL CD
0 10 20 30 40 50 60
Stiprinti nervų sistemą Nefrologinės ligos Kaulams Neurologinės ligos Virškinamo trakto ligos ŠKL Vitaminų trūkumas Akių ligos Silpnas imunitetas Sveikas senėjimas Energijos trūkumas Sportui Geležies trūkumas CD ir ŠKL ŠKL CD
31 14 pav. Pagrindinės kitų papildų vartojimo priežastys tarp ligų grupių (%)
11.5 Savigydos praktikų naudojimas tarp tiriamųjų
75 (37,5 proc.) respondentai nurodė praktikuojantys vieną ar kelias savigydos praktikas per pastaruosius 12 mėn. Iš jų 60 (80,0 proc.) tiriamųjų mankštinosi ir 15 (20,0 proc.) pacientų nurodė kitas savigydos praktikas, kurias praktikavo (joga, meditacija, malda, inversiniai stalai). Tarp 60 respondentų, kurie nurodė, jog mankštinosi, 9 (15,0 proc.) sirgo CD, 33 (55,0 proc.) – ŠKL bei 18 (30,0 proc.) – CD ir ŠKL (žr. 15 pav.).
Tuo tarpu 67 (40,4 proc.) poliligoti pacientai ir 8 (23,5 proc.) turintys tik vieną ligą nurodė praktikuojantys bent vieną savigydos praktiką. Be to 54 (32,5 proc.) pacientai, turintys ≥ 2 ligas ir 6 (17,6 proc.) turintys tik vieną ligą, nurodė atliekantys mankštą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių nestebėta (p < 0,05).
Dažniausios nurodomos priežastys, dėl kurių tiriamieji rinkosi mankštą, yra bendrai savijautai pagerinti ar gretutinės ligos t.y. skeleto-raumenų ligos (n=17, 28,3 proc.), fiziniam aktyvumui didinti (n=28, 46,7 proc.), sąnarių ligos (n=11, 18,3 proc.), neurologinės ligos (n=4, 6,7 proc.), tačiau nė vienas nenurodė CD ir/ar ŠKL kaip mankštinimosi priežasties. Tyrimo metu nustatyta, jog sergantys
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Stiprinti nervų sistemą Skeleto-raumenų ligos Profilaktiškai Miegui gerinti Cholesteroliui mažinti Sąnarių ligos Silpnas imunitetas Akių ligos Neurologinės ligos CD Onkologinės ligos Atminčiai gerinti CD ir ŠKL ŠKL CD
32 CD ir ŠKL dažniau nei sergantys tik CD (n=18, 100,0 proc. palyginus su n=9, 60,0 proc.) atlieka mankštą (p < 0,05).
15 pav. Savigydos praktikų naudojimo pasiskirstymas tarp tiriamųjų (%) 11.6 Depresijos simptomų pasireiškimas tarp atskirų ligų grupių
Tarp 200 pacientų 86 (43,0 proc.) depresijos simptomų visiškai neturėjo ir 114 (57,0 proc.) tiriamųjų buvo galima įtarti depresiją (16 pav.). Iš 46 sergančiųjų CD depresijos požymių turėjo 32 (69,6 proc.) respondentai. Tuo tarpu tarp sergančiųjų ŠKL depresijos simptomų turėjo 56 (50,9 proc.) tiriamieji ir tarp sergančiųjų CD ir ŠKL - 26 (59,1 proc.) respondentai (17 pav.). Tarp ligų (CD, ŠKL, CD ir ŠKL) nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo įtariant depresiją (χ²=4,707; p > 0,05), tačiau pacientai, turintys gretutinių ligų dažniau nei neturintys (n=98, 86,0 proc. palyginus su n=58, 67,4 proc.) turėjo depresijos požymių (p < 0,05).
16 pav. Depresijos simptomai tiriamųjų grupėje (%)
S
av
ig
y
dos
pr
akti
kos
(
n
=
75,
37,
5
pr
oc
.)
Mankšta (n=60, 80,0 proc.) CD (n=9, 15,0 proc.) ŠKL (n=33, 55,0 proc.) CD ir ŠKL (n=18, 30,0 proc.) Kitos savigydos praktikos (n=15,20,0 proc.) 43% 57% Depresijos simptomų nėra Galima depresija
33 17 pav. Depresijos požymių pasiskirstymas tarp sergančiųjų CD, ŠKL bei CD ir ŠKL (%)
11.7 Depresijos simptomų sąsaja su PAM gydymo būdų naudojimu
Nors viena PAM paslauga (specialistas, produktas ar savigydos praktika) per pastaruosius 12 mėn. naudojosi 64 (74,4 proc.) tiriamieji, neturintys depresijos simptomų, ir 98 (86,0 proc.) respondentai su įtariama depresija. Respondentai su depresijos požymiais dažniau nei neturintys depresijos simptomų (n=98,0, 86,0 proc. palyginus su n=64, 74,4 proc.) naudojosi bent viena PAM gydymo paslauga (p < 0,05). Dauguma respondentų, kuriems buvo galima įtarti depresiją (n=104, 91,2 proc.) gydėsi pas TM gydytoją ir tik maža dalis (n=10, 8,8 proc.) lankėsi pas PAM specialistą ir pas TM gydytoją. 8 (9,3 proc.) pacientai, kurie visiškai neturėjo depresijos simptomų, gydėsi pas TM gydytoją bei PAM specialistą ir 78 (90,7 proc.) gydėsi tik pas TM gydytoją. Visgi tiriamieji, kuriems galima įtarti depresiją dažniau nei neturintys depresijos simptomų (n=54, 55,1 proc. palyginus su n=25, 39,1 proc.) vartojo PAM produktus (p < 0,05) (žr. 7 lentelėje).
7 lentelė. PAM gydymo metodų pasirinkimas atsižvelgiant į depresijos požymių buvimą/nebuvimą Be depresijos
simptomų
Su depresijos
požymiais Iš viso
p-reikšmė Produktas: n (%) 25 (39,1) 54 (55,1) 79 (48,8) <0,05 Savigydos praktika: n (%) 6 (9,4) 6 (6,1) 12 (7,4) >0,05 Produktas ir savigydos praktika: n (%) 25 (39,1) 28 (28,6) 53 (32,7) >0,05 Specialistas ir produktas: n (%) 0 (0,0) 6 (6,1) 6 (3,7) >0,05 Specialistas, produktas ir savigydos praktika: n (%) 8 (12,5) 4 (4.1) 12 (7,4) >0,05
8 lentelėje pavaizduota, kiek pacientų su depresijos požymiais ir be jų vartojo PAM produktus ir praktikavo savigydos praktikas. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių dviejų grupių rastas, kurie
30.4 69.6 49.1 50.9 40.9 59.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Depresijos simptomų nėra Galima depresija
34 vartojo vitaminus/mineralus bei homeopatinius vaistus. Vitaminus/mineralus vartoja dažniau pacientai (n=57, 50,0 proc. palyginus su n=28, 32,6 proc.), kurie turėjo depresijos simptomų nei be jų (p < 0,05). Taip pat pacientai, kurie buvo su depresijos požymiais dažniau nei be jų (n=14, 12,3 proc. palyginus su n=2, 2,3 proc.), nurodė vartoję homeopatinius vaistus (p < 0,05).
8 lentelė. PAM produktų vartojimo bei savigydos praktikų praktikavimo pasiskirstymas tarp pacientų su depresijos požymiais ir be jų
Be depresijos
simptomų: n (%) požymiais: n (%) Su depresijos p-reikšmė
Vaistažolės 54 (62,8) 72 (63,2) >0,05 Vitaminai/mineralai 28 (32,6) 57 (50,0) <0,05 Homeopatiniai vaistai 2 (2,3) 14 (12,3) <0,05 Kiti papildai 35 (40,7) 36 (31,6) >0,05 Savigydos praktikos 37 (43,0) 38 (33,3) >0,05 Mankšta 31 (36,0) 29 (25,4) >0,05
Savigydos praktikas nurodė praktikuojantys 37 (49,3 proc.) pacientai, neturintys depresijos simptomų ir 38 (50,7 proc.) turintys depresijos požymių. Tuo tarpu mankštinosi 31 (51,7 proc.) pacientas be depresijos simptomų ir 29 (48,3 proc.) tiriamieji su depresijos simptomais. Tarp šių grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta (p < 0,05).
11.8 Depresijos simptomų įtaka gydymo būdų pasirinkimui sergantiems CD, ŠKL bei CD ir ŠKL Tyrimo metu nustatyta, jog sergantys CD ir ŠKL su galima depresija dažniau nei šios grupės pacientai, neturintys depresijos simptomų (n=25, 96,2 proc. palyginus su n=11, 61,1 proc.), pažymėjo, jog naudojosi bent vienu PAM gydymo metodu per pastaruosius 12 mėn. (p < 0,05) (žr. 9 lentelėje). 9 lentelė. PAM gydymo būdų naudojimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei buvimą/nebuvimą
depresijos požymių
PAM gydymo metodų naudojimas
Įtariamos depresijos nėra Su depresijos požymiais Iš viso reikšmė
p-CD: n (%) 12 (85,7) 23 (71,9) 35 (76,1) >0,05
ŠKL: n (%) 41 (75,9) 50 (89,3) 91 (82,7) >0,05
CD ir ŠKL: n (%) 11 (61,1) 25 (96,2) 36 (81,8) <0,05
Iš viso: n (%) 64 (74,4) 98 (86,0) 162 (81,0) <0,05
Tiriamieji, sergantys ŠKL bei turintys depresijos požymių dažniau nei šios grupės pacientai be jų (n=48, 85,7 proc. palyginus su n=35, 64,8 proc.) vartojo bent vieną PAM produktą per pastaruosius 12 mėn (p < 0,05). Tuo tarpu vaistažolių vartojimui depresijos simptomų buvimas ar nebuvimas įtakos neturėjo tarp atskirų ligų grupių (žr. 10 lentelę).
35 10 lentelė. Vaistažolių vartojimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei įtariamą/neįtariamą depresiją
Vaistažolės
Depresijos simptomų nėra Depresijos
požymiai yra Iš viso p-reikšmė
CD: n (%) 10 (71,4) 21 (65,6) 31 (67,4) >0,05 ŠKL: n (%) 33 (61,1) 30 (53,6) 63 (57,3) >0,05 CD ir ŠKL: n (%) 11 (61,1) 21 (80,8) 32 (72,7) >0,05 Iš viso: n (%) 54 (62,8) 72 (63,2) 126 (63,0) >0,05 Tuo tarpu sergantys ŠKL su galima depresija dažniau nei šios grupės pacientai, neturintys depresijos simptomų (n=33, 58,9 proc. palyginus su n=19, 35,2 proc.), vartoja vitaminus/mineralus bei toks pats statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tarp tiriamųjų, sergančių CD ir ŠKL (n=15, 57,7 proc. palyginus su n=1, 5,6 proc., atitinkamai) (p < 0,05) (žr. 11 lentelę).
11 lentelė. Vitaminų/mineralų vartojimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei depresijos požymių
buvimą/nebuvimą
Vitaminai/mineralai
Depresijos požymių nėra Su depresijos
požymiais Iš viso p-reikšmė
CD: n (%) 8 (57,1) 9 (28,1) 17 (37,0) >0,05
ŠKL: n (%) 19 (35,2) 33 (58,9) 52 (47,3) <0,05
CD ir ŠKL: n (%) 1 (5,6) 15 (57,7) 16 (36,4) <0,05
Iš viso: n (%) 28 (32,6) 57 (50,0) 85 (42,5) <0,05
Tarp atskirų ligų grupių homeopatinių vaistų vartojimui depresijos požymių buvimas/nebuvimas įtakos neturėjo (p > 0,05) (žr 12 lentelę).
12 lentelė. Homeopatinių vaistų vartojimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei įtariamą/neįtariamą
depresiją
Homeopatiniai vaistai
Depresijos simptomų nėra Su depresijos
požymiais Iš viso p-reikšmė
CD: n (%) 0 (0,0) 1 (3,1) 1 (2,2) >0,05
ŠKL: n (%) 2 (3,7) 6 (10,7) 8 (7,3) >0,05
CD ir ŠKL: n (%) 0 (0,0) 7 (26,9) 7 (15,9) >0,05
Iš viso: n (%) 2 (2,3) 14 (12,3) 16 (8,0) <0,05
Dėl per mažos tyrimo imties nebuvo įmanoma patikrinti tarp atskirų ligų grupių depresijos požymių įtaką papildų vartojimui (p > 0,05) (žr 13 lentelę).
13 lentelė. Kitų papildų vartojimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei depresijos požymių
buvimą/nebuvimą
Kiti papildai
Depresijos požymių nėra Su depresijos
požymiais Iš viso p-reikšmė
CD: n (%) 8 (57,1) 2 (6,3) 10 (21,7) >0,05
ŠKL: n (%) 19 (35,2) 22 (39,3) 41 (37,3) >0,05
36
Iš viso: n (%) 35 (40,7) 36 (31,6) 71 (35,5) >0,05
Dėl per mažos tyrimo imties nebuvo įmanoma patikrinti tarp atskirų ligų grupių depresijos požymių įtaką užsiėmimui savigydos praktikomis (p > 0,05) (žr. 14 lentelę).
14 lentelė. Savigydos praktikų praktikavimo pasiskirtymas pagal ligos grupę bei depresijos požymių
buvimą/nebuvimą
Savigydos praktika
Depresijos požymių nėra Su depresijos požymiais Iš viso p-reikšmė
CD: n (%) 8 (57,1) 7 (21,9) 15 (32,6) >0,05
ŠKL: n (%) 21 (38,9) 21 (37,5) 42 (38,2) >0,05
CD ir ŠKL: n (%) 8 (44,4) 10 (38,5) 18 (40,9) >0,05
37
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu 162 (81,0 proc.) respondentų pažymėjo besinaudojantys nors viena iš PAM paslaugų (lankėsi pas specialistą ar vartojo produktus, ar savigydos praktikas praktikavo) per pastaruosius 12 mėn. Tuo tarpu 2018 m. švedų atliktame tyrime nustatyta, jog iš 21 šalies apklaustųjų, 25,9 proc. dalyvavusių respondentų pažymėjo besinaudojantys PAM gydymo metodais per pastaruosius 12 mėn. (manualinė terapija, alternatyvi medicina, tradicinė Azijos medicina, kūno-judesio terapija) [55]. Amerikiečių atliktame tyrime: „Complementary and alternative medicine use among persons with multiple chronic conditions: results from the 2012 National Health Interview Survey“ nustatyta [57], kaip ir mūsų tyrimo duomenimis, jog moterys dažniau nei vyrai beitiriamieji su aukštuoju išsilavinimu dažniau nei su aukštesniuoju naudojosi PAM gydymo metodais.
2009 m. Mayo klinikoje, Minesotoje apklausti pacientai, sergantys kraujagyslių ligomis, iš jų 81.8% pažymėjo, jog anksčiau naudojosi PAM ir beveik pusė iš besinaudojusių (44.2%) nurodė, jog PAM naudojosi būtent dėl simptomų, susijusių su širdimi. Top 4 PAM sritys, kuriomis tiriamieji naudojosi po maisto papildų, yra chiropraktiko terapija (31,5 proc.), masažas (19,2 proc.), relaksacijos technikos (12,6 proc.) ir streso valdymo technikos (10,2 proc.) [83]. Šio tyrimo metu didžioji dalis apklaustųjų (n=182, 91,0 proc.) gydosi pas tradicinės medicinos (TM) gydytoją ir tik 18 (9,0 proc.) respondentų kartu gydosi ir pas masažo terapeutą. Šiame tyrime pacientai nurodė 3 priežastis, dėl kurių lankėsi pas masažo terapeutą, t.y. sąnarių ligos (n=6, 33,3 proc.), lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma) (n=1, 5,6 proc.), skeleto-raumenų ligos (n=11, 61,1 proc.), tačiau nė vienas nenurodė ŠKL ar CD kaip PAM naudojimo priežasties.
2018 m. Pietų Korėjoje atlikta anketinė apklausa su 1668 tiriamaisiais pritaikius I-CAM-Q klausimyno versiją korėjiečiams ir nustatyta, jog populiariausi maisto papildai, kurie buvo vartojami, yra vit. C (35,1 proc.), raudonasis ženšenis (30,8 proc.), omega-3 riebalų rūgštys (29,3 proc.) ir multivitaminai (22,0 proc.) [84]. Dar daugiau Turkijoje atliktame tyrime 2016 m. su 453 pacientais, sergančiais CD, nustatyta, jog tarp besinaudojusių PAM gydymo metodais, daugiausiai tiriamieji rinkosi vaistažoles (73.7 proc.) [59]. Mūsų apklausos duomenys rodo panašų pasiskirstymą tarp PAM gydymo metodų bei produktų pasirinkimo, kaip ir anksčiau minėtuose tyrimuose: tiriamieji dažniau nei kitus PAM gydymo būdus vartojo PAM produktus, o tarp jų buvo populiariausios vaistažolės (n=126, 63,0 proc.), antroje vietoje pagal pasirinkimą vitaminai/mineralai (n=85, 42,5 proc.) bei trečioje maisto papildai (n=71, 35,5 proc.).
Tyrimo metu nustatėme, jog pacientai, sergantys CD bei ŠKL, daugiau vartoja PAM produktų, nei tie, kurie serga tik CD ar ŠKL. Rezultatai yra priešingi nei Floridoje atliktame tyrime, kuriame nustayta, jog sergančių tik CD PAM naudojimas svyravo nuo 25,2 proc. iki 26,6 proc., kai
