Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rugilė Dauliūtė

Prancūzų ristūnų ir grynakraujų veislės žirgų čiurnos sąnarių

patologijų, matomų rentgeno nuotraukose, palyginamoji

analizė

Correlation of radiographic changes in the fetlock region in French

trotters and Thoroughbreds

Veterinarinės medicinos vientisųjų

studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Jūratė Sabeckienė

2

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „PRANCŪZŲ RISTŪNŲ IR GRYNAKRAUJŲ VEISLĖS ŽIRGŲ ČIURNOS SĄNARIŲ PATOLOGIJŲ, MATOMŲ RENTGENO NUOTRAUKOSE, PALYGINAMOJI ANALIZĖ”

1. yra atliktas mano paties(pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2019-12-01 Rugilė Dauliūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

2019-12-13 Loreta Dauliuvienė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

2019-12-13

(data)

Lekt. dr. Jūratė Sabeckienė

(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(KLINIKOJE)

2019-12-18 Prof. Saulius Petkevičius

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas Doc. dr. Algis Noreika

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Netaisyklingos biomechanikos įtaka patologijų atsiradimui ... 11

1.3. Čiurnos sąnario rentgeninio tyrimo atlikimo technika... 12

1.4. Atsitiktiniai radiniai ... 14

1.5. Rentgeno vaizdų vertinimo principai ... 14

1.6. Rentgeno diagnostiniame tyrime matomos patologijos ... 15

1.6.1. Osteoartritas (Degeneracinė sąnarių liga) ... 16

1.6.2. Osteochondrozė ir sąnarinio paviršiaus fragmentacija ... 17

1.6.3. Lūžiai ... 18

1.6.3 Sesamoiditas ... 21

1.6.4 Periostitas ... 22

1.6.5 Subchondrinės kaulinės cistos ... 23

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS ... 24

2.1. Rentgeno vaizdų analizė ... 25

2.2. Statistinė duomenų analizė ... 26

4

3.1. Pasiskirstymas pagal amžių, lenktynių skaičių ir veislę ... 27

3.2. Patologiniai radiografiniai pažeidimai ... 27

3.2.1. Patologiniai radinių pasireiškimas pagal amžių ... 29

3.2.2. Patologiniai radiniai pagal veislę ... 30

3.2.3. Patologiniai radiniai ir lenktynių skaičius ... 31

3.2.4. Patologinių radinių vieta ... 32

3.2.5. Atskirų patologinių radinių vietos ... 33

3.2.6. Patologinių radinių matmenys ... 35

3.2.7. Lenktynių skaičiaus koreliacija su pažeidimais galūnėse ... 37

REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 40

REKOMENDACIJOS ... 41

PADĖKA ... 42

5

SANTRAUKA

Prancūzų ristūnų ir grynakraujų veislės žirgų čiurnos sąnarių patologijų, matomų rentgeno nuotraukose, palyginamoji analizė

Rugilė Dauliūtė Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas buvo išanalizuoti čiurnos sąnario rentgeno nuotraukas, pasirinktiems lenktyniniams, prancūzų ristūnų ir grynakraujų veislės žirgams. Buvo surinktos 180 pacientų (68 prancūzų ristūnų ir 112 grynakraujų žirgų) čiurnos sąnarių rentgeno vaizdai, iš viso 960, daryti 2018 metais. Tyrime buvo analizuojamas žirgų amžiaus, veislės, dalyvautų lenktynių skaičiaus įtaka patologinių radinių pasireiškimui ir vietos pasiskirstymui. Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo atlikta tyrimų, nustatančių čiurnos sąnarių rentgenografinius pakitimus šiose lenktyninių žirgų veislėse.

Didžioji dalis (69 proc.) tiriamų žirgų rentgeno nuotraukų buvo su patologiniais pažeidimais: sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF) (18 proc.), entezofitais (8 proc.), osteofitais (8 proc.), lūžiais (18 proc.), periostitu (8 proc.) ir sesamoiditu (13 proc.).

Paneigta amžiaus priklausomybė nuo patologijų, kadangi tos pačios ligos pasireiškė įvairiose amžiaus grupėse, p>0,05. Gauti rezultatai rodo, kad didžiausia dalis žirgų, neturėjusių radiologinių čiurnos sąnario pakitimų, buvo tarp 5-erių ir 7-erių metų amžiaus (36 proc.). Degeneracinės ligos dažniausiai pasireiškė jauniausiems žirgams 2 – 4 metų (33 proc.), lūžiai nustatyti daugiausiai 5 – 7-erių metų (22 proc.), o uždegiminės ligos - vyresniems nei 8 metų žirgams (27 proc.). Veislės atžvilgiu prancūzų ristūnams daugiausiai nustatyta degeneracinės kilmės ligų (35,3 proc.), o grynakraujams – lūžių (26,8 proc.). Labiausiai visų tiriamųjų pažeista vieta buvo priekinės dešinės kojos trečiasis plaštakos kaulas. Tai buvo statistiškai reikšmingas rodiklis, p<0,05. Daugiausiai SPF (60 proc.) buvo rasta sagitaliniame plaštakos/ pėdų kaulų griovelyje. Lūžiai dažniausiai aptikti proksimalinio pirštakaulio kūne (29 proc.). Svarbus aspektas, nurodantis klinikinę radiografinių radinių reikšmę, buvo lenktynių skaičius. Vidutiniškai vienas žirgas dalyvavo 13 ± 1,384 lenktynių. Atlikus tyrimus pastebėta, kad prancūzų ristūnai (18 ± 2,498) vidutiniškai dalyvavo daugiau lenktynių nei grynakraujai (11 ± 1,574). Skirtingai nuo literatūros duomenų nustatyta, kad patologiniai radiniai nedarė įtakos dalyvautam lenktynių skaičiui, p>0,05.

Raktažodžiai: radiografija, prancūzų ristūnas, grynakraujis žirgas, čiurnos sąnario patologijos, lūžiai, sąnarinė paviršiaus fragmentacija.

6

SUMMARY

Correlation of radiographic changes in the fetlock region in French trotters and Thoroughbreds

Rugilė Dauliūtė Master‘s thesis

The aim of the thesis is to analyse the X-ray images of fetlock region in selected racing breeds - French trotters (n=68) and Thoroughbreds (n=112). 180 Radiographies of 2018 were collected and a total of 960 images were reviewed. Research inspected horses’ age, breed, number of participated races and their influence to radiological findings in the fetlock region. So far, no investigation was done in Lithuania towards X-ray analysis of fetlock in racing French trotters and Thoroughbreds.

Majority of analysed images (69%) contained some pathological findings: Osteochondritis dissecans (OCD) (18%), enthesophytes (8%), osteophytes (8%), fractures (18%), periostitis (8%) and sesamoiditis (13%).

The causation of age and pathological findings was not found as the same diseases were seen in different age groups, p>0,05. Majority of horses that didn’t have pathological findings in fetlock region were between 5 to 7 years old (36%). Degenerative type diseases were mostly seen in young horses between 2 to 4 years (33%), fractures in middle aged horses from 5 to 7 years old (22%) and inflammatory type diseases in population ≥8 years old (27%). Regarding the breed, French trotters had more degenerative type diseases (35,3%) while Thoroughbreds had more fractures (26,8%). For all the horses most common area of injury was the third metacarpophalangeal bone of the front right leg. This was a statistically significant finding, p<0,05. Most OCD (60%) appeared in the sagittal ridge of third metacarpal/ metatarsal bone. Most frequent area of fractions was the body of proximal phalanx (29%). Important aspect which showed clinical significance of radiographical changes were number of races. One horse approximately attended 13 ± 1,384 races. It was found that French trotters (18 ± 2,498) participated in more competitions than Thoroughbreds (11 ± 1,574). In contrast to other article, it was proven that pathological findings did not influence competition attendance, p>0,05.

Key words: radiography, French trotter, Thoroughbred, fetlock joint pathologies, fractures, OCD.

7

SANTRUMPOS

MKF - metakarpofalanginis sąnarys MTF - metatarsofalanginis sąnarys

DMFK - dorsalinis metakarpofalanginio sąnario kampas LM - lateromedialinė projekcija

DP - dorsopalmarinė projekcija

DLPMO - dorsolateralinė (30°)-palmaro/plantarinė projekcija DMPLO - dorsomedialinė (30°)-palmaro/plantarinė projekcija SPF - sąnarinio paviršiaus fragmentacija

RDT - rentgeno diagnostinis tyrimas RV - rentgeno vaizdai

GD – galinė dešinė galūnė GK – galinė kairė galūnė PD – priekinė dešinė galūnė PK – priekinė kairė galūnė

8

ĮVADAS

Fizinė žirgo sveikata yra reikšmingas aspektas nustatant patvarumą ir pajėgumą. Ypatingai svarbi yra žirgų judėjimo sistemos funkcija. Sportinių žirgų judėjimo sistema patiria ypač didelį krūvį dėl intensyvių varžybų bei ankstyvame amžiuje pradedamų treniruočių. Žirgų ortopedinių ligų pasireiškimui taip pat didelės įtakos turi šėrimas, amžius, veislė, eksploatacijos trukmė, įgimti ar įgyti genetiniai sutrikimai, persirgtos ligos bei auginimo sąlygos. Ortopedinių ligų ankstyvai diagnostikai ir gydymui teikiamas vis didesnis dėmesys. Radiologinis tyrimas dažnai naudojamas kaip žirgo ateities karjeros indikatorius pirkimo – pardavimo metu (1).

Norint atlikti teisingą rentgeno nuotraukų analizę reikalinga žinoti normalią žirgo radiografinę anatomiją, ligų patofiziologiją, radiologinius požymius, rentgeno vaizdų (RV) interpretavimo principus. Per dažnai šios informacijos išmanymas yra pamirštamas. Jei veterinarijos gydytojas skuba, galima klaidų tikimybė RV vertinimo metu. Be šių dalykų išmanymo teisinga radiografinė analizė nėra padaroma ir gydytojas padaro klaidingas išvadas, kurios veda į netinkamą diagnozę ir/ ar prognozę. Rentgenografija, nors ir yra vienas seniausių vaizdinės diagnostikos tyrimų, vis dar išlieka svarbia žirgų ortopedinių ligų diagnostikos dalimi. Priimant galutinę diagnozę ir paskiriant gydymą būtina pasitelkti ir kitus diagnostikos metodus. Dažniausiai pasireiškiančių ortopedinių ligų stebėsena svarbi, norint užkirsti kelią tolimesniems susirgimams, darantiems įtaką žirgo sveikatai ir karjerai (2).

Žirgu lenktynės yra populiariausia žirgų sporto rūšis pasaulyje. Jas galime suskirstyti į du pagrindinius tipus: lygiosios lenktynės ir ristūnų lenktynės. Lygiosioms lenktynėms taip pat priskiriamos lenktynės su kliūtimis: stipelčezas, taškas į tašką (angl. point to point) ir kliūtinės lenktynės (angl. hurdle races). Lenktyniniai žirgai pradedami ruošti varžyboms ankstyvame amžiuje ( nuo 1,5 – 2 metų). Žirgai patiria dideles apkrovas intensyvių treniruočių metu, o tai daro įtaką traumų ir ligų atsiradimui. Pagrindinės veislė, naudojama lygiosioms žirgų lenktynėms, yra grynakraujai. Prancūzų ristūnai daugiausiai dalyvauja ristūnų bėgimuose vežimėliuose, retai ir po balnu. Varžybų laimėjimams įtakos turi ne tik žirgo fizinis pajėgumas, bet ir veislė, amžius, patirtos traumos (3). Abi šios veislės startuoja varžybose, reikalaujančiose didelės apkrovos visai judėjimo sistemai, ankstyvo įtraukimo į darbą ir intensyvių treniruočių. Šie veiksniai daro įtaką ankstyvai ortopedinių ligų raidai.

9

Darbo tikslas: Išanalizuoti prancūzų ristūnų ir grynakraujų veislės žirgų čiurnos sąnario patologijas, matomas rentgeninio tyrimo metu.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tirtų žirgų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių;

2. Nustatyti prancūzų ristūnų ir grynakraujų žirgų rentgenografijose matomų patologijų pasiskirstymą čiurnos sąnaryje;

3. Palyginti rentgenografinių pakitimų pasiskirstymą pagal amžių ir lokalizacijos vietą;

4. Nustatyti patologijų dažnumą ir pasireiškimą skirtingose galūnėse vertinat dalyvautų lenktynių skaičių.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Anatomija

Čiurnos sąnarys dar kitaip vadinamas metakarpofalanginiu (MKF) arba metatarsofalanginiu (MTF) sąnariu. Jį sudaro pirmasis pirštakaulis, distalinė dalis trečiojo plaštakos arba pėdos kaulų bei proksimaliniai sezamiškieji kaulai. Čiurnos sąnaryje randami du sąnariniai paviršiai, kuriuos sudaro pirmasis pirštakaulis su plaštakos/ pėdos kaulais bei proksimaliniai sezamiškieji kaulai su plaštakos/ pėdos kaulais (4). Jie sudaro paprastąjį vienaašį sąnarį (5). Čiurnos sąnario kapsulė turi dvi „kišenes“: dorsalinę ir palmarinę. Dorsalinė randama tarp pirštų tiesiamosios sausgyslės ir trečiojo plaštakos/ pėdos kaulų. Palmarinė „kišenė“ randama tarp suspenzorinės sausgyslės ir trečiojo plaštakos/ pėdos kaulų (6).

Čiurnos sąnarį palaiko įvairūs raiščiai: palmarinis žiedinis raištis, kuris apsupa pirštų lenkiamąją sausgyslę ir sudaro sinovinę makštį. Sezamiškieji kaulai tarpusavyje jungiasi tarpsezamiškaisiais raiščiais. Jų yra du – palmarinis raištis (lot. ligamentum palmare) ir pasieninis/ kolateralinis raištis (lig. colateraliaI). Plaštakos-tarpsezamiškasis raištis (lot. lig. metacarpointersesamoideum) papildomai palaiko sąnarį iš palmarinės pusės. Šoniniai lateraliniai ir medialiniai raiščiai tęsiasi distaliai nuo trečiojo pėdos/ plaštakos kaulų. Jie padeda sutvirtinti čiurnos sąnario kapsulę. Bendroji ir lateralinė pirštų tiesiamoji sausgyslė eina palmariniu/ plantariniu čiurnos sąnario paviršiumi. Kartu ji uždengia paviršinę bursą. Ši bursa yra nedidelė ir randama palmarinėje arba lateralinėje čiurnos sąnario dalyje, proksimaliai tiesiamųjų sausgyslių. Čiurnos sąnariui stabilumą suteikia palaikomasis aparatas, kurį sudaro: paviršinė ir gilioji pirštų lenkiamosios sausgyslės, suspenzorinė sausgyslė (lot. ligamentum suspensorium), bendroji pirštų tiesiamoji sausgyslė bei distaliniai sezamiškieji raiščiai.

Čiurnos sąnario srities kraujotaką labiausiai palaiko medialinė palmarinė arterija. Ji aprūpina kraujotakos tėkme ne tik čiurnos, bet ir distaliau esančias sąnarių sritis. Medialinė palmarinė arterija išsišakoja į medialinę ir lateralinę pirštų arterijas tarp plaštakos/ pėdos srityje esančių pirštų lenkiamosios ir suspenzorinės sausgyslių. Anastomozinės šių arterijų šakos formuoja paviršinį palmarinį skliautą (lot. Arcus palmaris superficialis), kuris aprūpina papildomą kraujotakos tiekimą čiurnos sąnario sričiai. Proksimalinėje čiurnos sąnario dalyje kiekviena pirštų arterija tampa paviršine (2,6). Šitoje vietoje yra apčiuopiamas digitalinis pulsas.

11

1.2. Netaisyklingos biomechanikos įtaka patologijų atsiradimui

MKF/ MTF sąnarys yra paprastasis vienaašis ir turi didžiausią judėjimo amplitudę iš visų žirgo sąnarių. Čiurnos sąnario judėjimo amplitudė yra nuo 120° ištiesimo ir iki 120° lenkimo fazėse žirgui lenktyniaujant ar šokant per kliūtis. Dėl didelio aktyvumo, čiurnos sąnarys yra labai pažeidžiamas. Natūraliai žirgai šuoliais bėga 32 - 40 km/h greičiu, tačiau treniruoti žirgai pasiekia didesnį nei 65 km/h greitį. Akceleracijos padidinimas ir intensyvios treniruotės didina raumenų ir kaulų nuovargį ir daro įtaką ligų pasireiškimui. Lenktynės dažniausiai vyksta ratu, stačiakampio formos hipodrome su apvaliais posūkiais. Posūkiai yra sudėtingiausia varžybų trasos dalis žirgui bėgant pilnu greičiu. Ypač didelė apkrova tenka kojai, esančiai vidinėje rato pusėje (7).

MKF/ MTF sąnarys yra lenkiamas, kai koja yra tiesiama į priekį. Sąnarys lenkiasi dėl raumenų susitraukimo ir pasyviosios energijos grįžimo nuo sausgyslių ir raiščių. Žirgui keliant galūnę, susitraukia sausgyslės bei raiščiai ir susidariusi grįžtamoji energija padeda koją tiesti į priekį ir tokiu būdu judėti. Ši energija yra daugiausiai kaupiama paviršinėje pirštų lenkiamojoje sausgyslėje (8).

Dorsalinis metakarpofalanginio sąnario kampas (DMFK) parodo čiurnos sąnario ištiestumo lygį. Šis kriterijus gali būti naudojamas išmatuoti sąnariui tenkantį krūvį. Teisingai kaustant arklį turi būti atsižvelgta į DMFK, norint sumažinti paviršinei ir giliajai pirštų lenkiamosioms sausgyslėms tenkantį krūvį (9). Dažniausiai DMFK nustatomas radiologinės diagnostikos tyrimu (RDT). Tačiau radiografija turi keletą apribojimų: trimatis galūnės vaizdas pateikiamas plokštumoje bei reprezentuojamas statinis vaizdas. Taipogi RDT labai svarbus projekcijos kampas, arklio stovėsena, tolygus svorio paskirstymas, nes tiesiogiai keičia DMFK. Nustatyta, kad žirgai su didesniu DMFK sąnario kampu, turi platesnį žingsnį ir ilgesnę kojos perkėlimo fazę (10). Atliktas tyrimas su švedijos jojamųjų veislės žirgais nustatė, kad vidutinis MKF sąnario kampas yra 146° - 155°, o MTF sąnario 153° - 161° (2).

Dažnai aptinkami čiurnos sąnario srities pažeidimai yra sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF) (lot. Osteochondritis dissecans), lūžiai, osteoartritas. Moksliniai tyrimai Jungtinės Amerikos valstijose ir Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad lenktyniniams žirgams daugiausiai katastrofiškų sužalojimų įvyko dėl proksimalinių sezamiškųjų kaulų ir plaštakos/ pėdos kaulų lūžių. Intensyvus varžybų grafikas, jų metu patiriami sužalojimai, cikliškas nuovargis ir netaisyklingas kojos statymas daro įtaką ankstyvam osteoartrito atsiradimui. Kaulų sklerozė ir sąnarinių kremzlių plonėjimas taip pat atsiranda dėl didelės apkrovos žirgo galūnėms. Kasdienis nuovargis silpnina kaulą ir jis tampa mažiau atsparus patiriamam stresui ir krūviui. Kaulo tankumo nustatymui svarbus aspektas yra kaulų tarpusavio kontaktas ir kaip didinat krūvį šis kontaktas keičiasi. Easton et al tyrimas įrodė, kad didinat krūvį padidėja ir čiurnos sąnario kontakto kampai tarp distalinio trečiojo plaštakos kaulo, pirmojo

12

pirštakaulio ir proksimalinių sezamiškųjų kaulų. Pasikeitę kontakto kampai tarp sąnarinių paviršių skatina kaulų adaptaciją ir daro įtaką osteochondrinių ligų atsiradimui (11). Esant didelei čiurnos sąnario apkrovai sukeliami mikro įtrūkimai posąnariniame kaule ir raiščių kalcifikacija. Dėka šių patologijų inicijuojama kaulo moduliacija. Jos metu didėja kaulo tankis ir išsivysto „pastovus rezorbcinis atsakas“. Jo metu nutrūksta ryšys tarp kaulinio audinio atsinaujinimo ir rezorbcijos. Kaulas iš naujo modeliuojasi ir praranda savo pradinę architektūrą. Kaulinio audinio metabolizmo sutrikimas daro įtaką radiolucentinių zonų formavimuisi ir padidėjusiam kaulo korėtumui (12).

Skerspjūvio plokštumoje proksimaliniai sezamiškieji kaulai nėra lygūs, bet sudaro dvi plokštumas: trumpesnę ašinę ir ilgesnę poašinę (abaksialinę). Medialinis ir lateralinis proksimaliniai sezamiškieji kaulai suformuoja sagitalinio griovelio pleištą plaštakos/ pėdos kaule. Daugelis sąnarinių lūžių įvyksta būtent šioje vietoje (13).

1.3. Čiurnos sąnario rentgeninio tyrimo atlikimo technika

Viena dažniausių RDT vietų žirgams yra čiurnos sąnario sritis. Tikslių patologinių pažeidimų nustatymui radiografiniai vaizdai turi būti labai kokybiški. Plačiausiai naudojama skaitmeninė radiografija. Techniniai RDT aspektai varijuoja priklausomai nuo naudojamos radiologinės įrangos: skaitmeninės, apdorojamosios (angl. computed radiography) ir paprastosios. Jei radiologinis tyrimas techniškai atliekamas teisingai, su bet kuria iš šių sistemų galima gauti geros kokybės vaizdus. Dažniausiai čiurnos sąnario rentgeninis tyrimas žirgui atliekamas be sedacijos. Tačiau sedacija gali sumažinti RDT laiką, kartojamų vaizdų kiekį ir sužalojimo riziką personalui bei inventoriui. Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis RDT, turi dėvėti apsauginius drabužius, pagamintus iš lengvo švino: prijuostes, skydliaukės kaklajuostę, pirštines. Žirgas turi stovėti nejudėdamas, atsirėmęs ant visų keturių kojų, o plaštakos/ pėdos kaulas turi būti pastatytas kiek įmanoma tiesiau (14, 15). Rentgeno vaizdai (RV) tampa netinkami interpretuoti, jei žirgas RDT metu pasuka galvą, stovi priekinėmis ar galinėmis kojomis nelygiagrečiai viena kitai ar neatrėmus pilno svorio ant žemės. Čiurnos srityje daromos 4 pagrindinės projekcijos: lateromedialinė (LM), dorsopalmarinė/ dorsplantarinė (DP), dorsolateralinė (30°) - palmaro/plantarinė įstrižoji (DLPMO), dorsomedialinė (30°) - palmaro/plantarinė įstrižoji (DMPLO). Norint išryškinti specifines anatomines struktūras, daromos papildomos projekcijos.

Lateromedialiniam (LM) čiurnos sąnario vaizdui gauti rentgeno spinduliai turi būti nukreipti horizontaliai ir statmenai dorsopalmarinei ašiai čiurnos sąnario aukštyje. Prieš tyrimą rekomenduotina atlikti lateralinio ir medialinio sezamiškųjų kaulų apčiuopą, norint nustatyti teisingą spindulių nukreipimo aukštį ir kampą. Rentgeno aparato šviesa turi būti lygiagreti ir šviesoje turi būti matoma

13

viena trečioji distalinės plaštakos/ pėdos kaulų dalis ir proksimalinis pirštakaulis. Taip pat svarbu, kad matytųsi plaštakos/ pėdos kaulų sagitalinė ketera ir sąnarių paviršius nebūtų persidengęs. Tai leidžia tinkamai įvertinti sąnario tarpą. Kita šios projekcijos rūšis – sulenkta lateromedialinė projekcija. Šis vaizdas leidžia atlikti geresnę sagitalinės keteros ir proksimalinių sezamiškųjų kaulų dorsalinio paviršiaus vizualizaciją. Koja pakeliama nuo žemės 20 - 25 cm ir sulenkiama per MKF/ MTF sąnarį, laikant už kanopos. Rentgeno spinduliai centruojami trečiojo plaštakos kaulo distalinėje dalyje. Projekcija sudėtinga, nes nežymus spindulių lygiavimo nukrypimas padaro vaizdą įstrižiniu. Teisingai atlikta rentgenograma leidžia pamatyti kai kurias proksimalinių sezamiškųjų kaulų sąnarines atplaišas, kurios nematomos kitose projekcijose.

Dorsopalmarinei (DP) radiografijai gauti aparatą pakreipiame 10° kampu distaline kryptimi. Įsitikiname, kad rentgeno spinduliai išdėstyti paraleliai kojos dorsopalmarine kryptimi ir juos centruojame proksimalinių sezamiškųjų kaulų aukštyje. Galinių kojų DP vaizdui gauti spinduliai turi būti pakreipti 15°. Standartiškai neteisingas vaizdas gaunamas nepakreipus spindulių įstrižine kryptimi. Tokiu atveju proksimaliniai sezamiškieji kaulai uždengia čiurnos sąnarį. Šioje projekcijoje geriausia vertinti sąnarinį pirmojo pirštakaulio paviršių bei proksimalinius sezamiškuosius kaulus. Papildomai atliekama išsišakojanti dorsopalmarinė projekcija (angl. Tangential dorsopalmar view). Šiame vaizde geriau vizualizuojama distalinės dalies plaštakos/ pėdos kaulų lūžiai. Norint atlikti išsišakojančią DP projekciją, koja per čiurnos sąnarį sulenkiama, o kasetė statoma statmenai rentgeno spindulių sklidimui. Geresnei sąnario paviršiaus vizualizacijai RDT atliekamas iš skirtingų proksimalinių ir distalinių kampų. DP projekcijoje ties sagitaliniu grioveliu MKF/ MTF sąnarys yra simetriškas, tačiau medialinis proksimalinis sezamiškasis kaulas yra šiek tiek platesnis už lateralinį. Distalinėje plaštakos/ pėdos kaulų medialiniame ir lateraliniame šonuose yra nedidelis įdubimas, dėl kurio kaulas atrodo šiek tiek sklerotiškas. Šioje vietoje jungiasi lateralinis kolateralinis raištis.

Atliekamos dvi įstrižosios čiurnos sąnario projekcijos: dorsolateralinė (30°)-palmaro/plantarinė (DLPMO), dorsomedialinė (30°)-(30°)-palmaro/plantarinė (DMPLO). Darant DLMPO projekcijos vaizdą, rentgeno spinduliai nukreipiami horizontaliai ir pakreipiami 45° kampu nuo dorsopalmarinės kojos ašies. Spinduliai centruojami ties plaštakos/ pėdos kaulų distaline dalimi. Šios projekcijos leidžia įvertinti lateralinę ir medialinę proksimalinių sezamiškųjų kaulų formą, ribas ir vidinę architektūrą. Geresniam pirmojo pirštakaulio palmarinės/ plantarinės ataugos įvertinimui daroma dorsalinės 30° proksimalinės 70° lateropalmarinė distalinė medialinės įstrižinės (D30°Pr70°L-PaDiMO) projekcijos vaizdas.

14

Kartais pagrindinių RV nepakanka nustatyti diagnozei, dėl to atliekamos papildomos vaizdų projekcijos. Viena jų - sulenkta dorsoproksimalinė – dorsodistalinė, dar kitaip vadinama anglišku terminu „skyline“. Ji naudojama norint pamatyti nedidelius plaštakos/ pėdos kaulų distalinės dalies pažeidimus. Atliekant „skyline“ projekciją, žirgo galūnė yra sulenkiama per čiurnos sąnarį, o plaštakos/ pėdos kaulas laikomas statmenai. Kasetė statoma distaliai čiurnos sąnariui ir paraleliai žemės. Rentgeno aparatas laikomas virš čiurnos sąnario pakreipus 45 - 70° kampu dorsaline kryptimi. Daroma keletas RV, šiek tiek pakeičiant kampą. Tokiu būdu apžiūrimos skirtingos sagitalinės keteros ir plaštakos/ pėdų krumplių vietos (16 - 17).

1.4. Atsitiktiniai radiniai

Kai kurie RDT metu aptikti radiniai gali būti traktuojami kaip kliniškai nesvarbūs ir nesukeliantys klinikinių simptomų ar atitinkantys normalias radiografines variacijas. Čiurnos sąnario srities dažniausi atsitiktiniai radiniai yra:

• Nežymi moduliacija čiurnos dorsoproksimaliniame sąnario krašte vyresniems žirgams. Ji retai sukelia klinikinius požymius, tačiau ilgainiui gali virsti degeneracine sąnarių liga.

• Plaštakos/ pėdos kaulo vidurio linijos kauliniai patamsėjimai.

• Nedidelė sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF) palmarinėje/ plantarinėje čiurnos sąnario dalyje. Dažniausiai ši SPF nėra kliniškai svarbi, tačiau gali daryti neigiamą įtaką tolimesnei lenktyninių žirgų karjerai.

• Nenormaliai ilgi proksimaliniai sezamiškieji kaulai. Jie būdingi žirgams, ankstyvame amžiuje patyrusiems proksimalinių sezamiškųjų kaulų lūžius.

• Radiolucentinės zonos MKF/ MTF sąnaryje po intrasąnarinės analgezijos. Leidžiant preparatus į sąnarį, atsitiktinai patenka ir šiek tiek oro. Po keleto valandų atliekant RDT, šis oras yra matomas sąnario kapsulėje kaip radiolucentinės zonos. Šie artefaktai gali atrodyti kaip pažeidimai, bet išnyksta per 24 - 48 val. (16).

1.5. Rentgeno vaizdų vertinimo principai

Atlikus RDT, gauti vaizdai interpretuojami. Naudojami trys pagrindiniai rentgeno nuotraukų vertinimo principai:

1. Vaizdo kokybės įvertinimas. Vaizdo kokybė įvertinama tikrinant vaizdo išlaikymą (angl. exposure), ženklinimą, kolimaciją ir pozicionavimą. Gero išlaikymo vaizdai yra pakankamai

15

kontrastingi, o tai leidžia tinkamai įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių kontūrus, kaulų trabekules. Vertinant RV, atsižvelgiama į galimus sistemos artefaktus ir kitas dirbtines struktūras, kylančiais nuo paciento. Teisingas pozicionavimas įvertinamas pagal sąnarinius tarpus ir kaulų išsirikiavimą (angl. bone alignment). Prastas pozicionavimas matomas, kai žirgo koja yra nestatmenai žemės, kasetė padedama neparaleliai galūnės, rentgeno aparato kamera nenukreipiama statmenai kasetės ar egzaminuojamosios galūnės daliai.

2. Rentgeno nuotraukų peržiūra. Atliekama kruopšti viso RV peržiūra, nieko nepraleidžiant. Būtina žinoti anatomiją bei radiologiškai matomų ligų simptomus. Be šitų žinių teisinga radiologinė interpretacija nėra gaunama.

3. Radiologinio įspūdžio (angl. radiographic impression), diagnozės, diferencinės diagnozės ir /ar prognozės suformulavimas. Galutinei diagnozei gauti būtina susieti gautą informaciją RDT metu su paciento ligos istorija, klinikiniu ir ortopediniu tyrimais bei kita vaizdine diagnostika (2).

1.6. Rentgeno diagnostiniame tyrime matomos patologijos

Daugelis patologijų MKF/ MTF sąnaryje atsiranda dėl lėtinio nuovargio, kuris kyla dėl didelio krūvio ir sunkaus treniruočių režimo. Sportiniams žirgams čiurnos sąnario pažeidimai yra vieni dažniausių. Mikro įtrūkimai posąnariniame kaule atsiranda dėl kaulų nuovargio (angl. Bone fatigue). Kaulų nuovargis kyla kai mikro pažeidimai vystosi greičiau nei kaulai spėja remodeliuoti. Kaulinė remodeliacija sumažėja treniruočių metu, tačiau pagreitėja poilsio periode. Daugelis pažeidimų lokalizuojasi proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose bei plaštakos/ pėdos kauluose.

Palaikomasis aparatas tampriai susijęs su žirgo čiurnos sąnariu ir jo pažeidimai daro įtaką degeneracinės sąnario ligos vystymuisi. Čiurnos sąnarys yra jautrus traumoms, dėl to dažnai jo pažeidimai matomi kliniškai. Darant lenkimo testus, sumažėja plati šio sąnario judėjimo amplitudė ir sąlygojamas skausmas. Dėl nedidelės minkštųjų audinių dangos, sąnario kapsulės sustorėjimai, sinovinio skysčio persipildymas ir minkštųjų audinių patinimai yra lengvai pastebimi.

Dažnos patologijos, aptinkamos čiurnos sąnaryje – sinovitai, kapsulitai, sąnarinio paviršiaus fragmentacija, lūžiai, liuksacijos, kauliniai cistiniai pažeidimai, artritai. Diagnozei pasiekti atliekamas klinikinis tyrimas, bėgimo, lenkimo testai ant kieto ir minkšto paviršiaus ratu ir tiesiojoje bei vaizdinė diagnostika. Radiografinis tyrimas yra dažniausiai naudojamas, norint nustatyti čiurnos sąnario kaulinius pažeidimus žirgams. Dėl radiologinio tyrimo ribotumo, tiksliai diagnozei gauti naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas. Jis leidžia tiksliai nustatyti kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių būklę (4).

16

1.6.1. Osteoartritas (Degeneracinė sąnarių liga)

Osteoartritas dar kitaip vadinamas degeneracine sąnarių liga. Ji apibūdinama kaip sąnarinės kremzlės nusidėvėjimu su pakitimais kaulinėse ir minkštųjų audinių struktūrose. Osteoartritas kyla dėl traumos, sužeidimų, per didelės sąnario apkrovos, netinkamo kaustymo ir amžiaus. Kartais osteoartritas progresuoja dėl sumažėjusio krūvio, imobilizacijos ir dėl to kylančios atrofijos. Labiausiai osteoartrito paveikiami čiurnos, riešo ir kulno sąnariai. Lenktyniniams žirgams degeneracinė sąnarių liga dažniausiai aptinkama čiurnos sąnaryje. Skirtingai nuo žmonių, osteoartritas žirgams gali pasireikšti labai jauname amžiuje – nuo 2 metų. Tai paaiškinama ankstyva treniruočių ir varžybų pradžia (18). Degeneracinė sąnarių liga skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminis osteoartritas susijęs su amžiumi, o antrinis priklauso nuo kitų sąnario pažeidimų, pvz. intrasąnarinių lūžių, septinio artrito, sąnario paviršiaus fragmentacijos ar liuksacijos. Didelės mechaninės jėgos, tenkančios MKF/ MTF sąnariui varžybų metu, taip pat sukelia degeneracinę sąnarių ligą. Ji tuomet vadinama „krūvio sukeltu osteoartritu“. Lenktyniniams žirgams dažniausiai pasitaiko krūvio sukeltas osteoartritas palmarinėje čiurnos sąnario dalyje (19).

Ankstyvas degeneracinės sąnarinės ligos klinikinis požymis yra minkštųjų audinių uždegimas, atsirandantis dar prieš kaulinių struktūrų patologinius pakitimus. Minkštųjų audinių uždegimą taip pat gali sukelti kitos ligos, tokios kaip suspenzorinės sausgyslės šakos desmopatija, pirštų sausgyslinės makšties uždegimas. Pažengusiam osteoartritui klinikiniai simptomai pasireiškia sinovitu, kapsulitu, sumažėjusia judėjimo amplitude, skausmu, atsinaujinančiu šlubavimu.

Radiologiniai pokyčiai degeneracinės sąnarių ligos atveju:

(I) Osteofitų susidarymas. Ankstyvoje osteoartrito stadijoje osteofitai randami proksimalinio pirštakaulio dorsaliniame paviršiuje, nes sąnarinės kremzlės degeneracija pirmiausia pasireiškia ten. Vėlesnėse osteoartrito stadijose įstrižinės RDT projekcijos leidžia geriau įvertinti dorsalinių osteofitų buvimą nei LM projekcija, kadangi osteofitai dažniausiai lokalizuoti dorsomedialiai ar dorsolateraliai; (II) Entezofitų formavimasis prie sąnario kapsulės arba sausgyslių ir raiščių prisijungimo vietose; (III) Plaštakos/ pėdos kaulų distalinės dalies erozija;

(IV) Plaštakos/ pėdos kaulų krumplių suplokštėjimas palmariniu/ plantariniu aspektu su galimais subchondrinio kaulo radiolucentiniais defektais. Sąnarinio tarpo suplokštėjimas matomas per visą sąnario plotį arba yra lokalizuotas medialinėje/ lateralinėje dalyje. Sąnarinio tarpo suplokštėjimas parodo išplitusį sąnarinės kremzlės praradimą;

(V) Subchondrinio kaulo sklerozė;

17

1.6.2. Osteochondrozė ir sąnarinio paviršiaus fragmentacija

Osteochondrozė – dažna kaulų vystymosi sutrikimų liga, pasireiškianti žirgo šlubavimu. Pirmas osteochondrozės vystymosi etapas yra augimo kremzlės ląstelių diferenciacijos sutrikdymas, o antras – įskilimų (lot. fissura) formavimasis pažeistoje kremzlėje dėl basalinių jėgų veikimo (1 pav.). Dažniausiai čiurnos sąnaryje matoma trauminė osteochondrozė. Ji išsivysto dėl per didelių apkrovų tenkančių sąnario paviršiui. Dėl šios priežasties kaulas tampa sklerotiškas, su mikro lūžiais, kurie vėliau sukelia subchondrinio kaulo lizę ir sąnarinio paviršiaus fragmentaciją (5)

Terminai osteochondrozė, osteochondrosis dissecans ir osteochondritis dissecans dažnai naudojami kaip sinonimai, tačiau tai yra klaidinantis skirstymas. Adams ir Stašak teigia, jog: osteochondrozė yra liga, osteochondritas yra šios ligos uždegiminis atsakas (2).

Sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF) (lot. Osteochondritis dissecans) – patologija, kai sutrikus posąnarinei kraujotakai, atskyla subchondrinio kaulo fragmentas ir virš jo esanti sąnario kremzlė. Atitrūkę fragmentai tampa laisvais kūnais sąnaryje. Atlikti skaičiavimai rodo, kad 20 - 25 proc. kumeliukų turės kremzlės atskilimus. Vien tik šiaurės vakarų Europos šalyse kasmet Osteochondritis dissecans pakenkia 20000 – 25000 kumeliukų. Dėl šios priežasties SPF yra viena svarbiausių sportinių žirgų patologijų ir vadinama „besivystančia ortopedine liga“ (1). SPF dažniausiai diagnozuojama RDT metu. Čiurnos sąnario paviršiaus fragmentacija aptinkama šiose vietose: (I) proksimodorsaliniame pirmojo pirštakaulio aspekte, (II) proksimalinių sezamiškųjų kaulų apikaliniame paviršiuje, (III) sagitaliniame griovelyje, (IV) dorsoproksimaliniame MKF/ MTF sąnario paviršiuje (angl. synovial plica), (V) proksimoplantariniame pirmojo pirštakaulio aspekte. Čiurnos sąnario sagitalinio griovelio SPF skirstoma į tris tipus:

Pirmojo tipo SPF pasireiškia sagitalinio griovelio suplokštėjimu ar nedideliu defektu. Gydoma konservatyviai, prognozė yra palanki;

Antrojo tipo SPF – fragmentai atsiranda sagitalinio griovelio suplokštėjimo vietoje. Rekomenduotina artroskopinė operacija;

Trečiojo tipo SPF – laisvi fragmentai visame sąnaryje. Rekomenduotina artroskopinė operacija. Esant antriniams sąnario pažeidimams, prognozė mažiau palanki.

SPF dažnai aptinkama kelių kojų sąnariuose. Ši patologija dažnai sukelia šlubavimą ir sinovinio skysčio persipildymą, tačiau kartais klinikiniai simptomai nėra matomi ir SPF randama atsitiktinai atliekant RDT (pavyzdžiui - žirgo pirkimo – pardavimo metu) (4).

Radiologiniai pakitimai osteochondrozės metu yra: (I) Subchondrinio kaulo paviršiaus suplokštėjimas;

18

(II) Lokalizuota subchondrinio kaulo lizė;

(III) Sąnarinio paviršiaus fragmentacija – Osteochondritis dissecans; (IV) Antrinė degeneracinė sąnarių liga;

(V) Antriniai subchondriniai kauliniai cistas primenantys pažeidimai (angl. subchondral cyst-like lesions).

1.6.3. Lūžiai

MKF/ MTF sąnarių srities lūžiai yra viena svarbiausių patologijų lenktyniniams žirgams, sukelianti katastrofiškus padarinius. Tyrimai atskleidė, kad daugeliu atveju pilni arba nepilni lūžiai kyla dėl mikro pažeidimų, atsirandančių intensyvių treniruočių metu. Čiurnos sąnariui tenkanti didelė apkrova, plati judėjimo amplitudė bei antrinės ligos pridisponuoja čiurnos sąnario srities lūžius. Taip pat lūžių pasireiškimui įtaką daro prasta žirgo kondicija, netaisyklingas kanopų drožimas ir kaustymas.

Dažniausiai pasitaikantys čiurnos srities lūžiai yra:

1) Trumpi kortikaliniai lūžiai – įskilimai. Didesnis susirūpinimas lūžių patofiziologija ir specifinių radiologinių projekcijų bei magnetinio rezonanso tyrimo taikymas čiurnos sąnaryje leidžia aptikti trumpus kortikalinius lūžius, dar kitaip vadinamus įskilimais (lot. fissure). Rosdeilo žirgų klinikos (angl. Rossdale equine practise) tyrimas su 45-ių lenktyninių grynakraujų žirgų lūžiais plaštakos/ pėdos kaulų krumpliuose atskleidė, kad 78 proc. pacientų lūžis buvo matomas radiologiškai.

19

Vienintelė projekcija, leidusi aptikti šį pažeidimą buvo sulenkta dorsopalmarinė (DP)/ plantarodorsalinė. Standartinėse projekcijose, žirgui lygiai stovint ant visų keturių kojų, pažeidimo nesimatė. Sulenktoje dorsopalmarinėje/ plantarodorsalinėje projekcijose radiologiniai pakitimai varijavo nuo vos pastebimų radiolucentinių zonų parasagitalinėje plokštumoje iki aiškių linijinių radiolucentinių zonų, indikuojančių lūžį. Dešimčiai tirtų pacientų dėl neaiškių RV pakitimų buvo naudotas magnetinio rezonanso tyrimas diagnozei patvirtinti (20).

Lenktyniniams žirgams būdingi distaliniai plaštakos/ pėdos kaulų krumpliniai lūžiai (angl. condylar fractures). Dažniausiai pažeidžiamas lateralinis krumplis. Esant pilnam lūžiui, čiurnos sąnario kapsulė ištinsta, kyla skausmas darant lenkimo testą bei nustatomas vidutinis – stiprus šlubavimas. Jei lūžis yra nepilnas, lokalizuoti klinikiniai simptomai ir šlubavimas gali nepasireikšti. Krumplinių lūžių atsiradimo vietos yra: kondiliarinis griovelis ir greta sagitalinės keteros (16).

2) Proksimalinių sezamiškųjų kaulų lūžiai. Šių kaulų lūžiai pagal vietas proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose skirstomi į: apikalinius, vidurinės dalies, baziliarinius (sąnarinius ir nesąnarinius), poašinius ir ašinius (2 pav.). Galimos ir šių tipų kombinacijos. Proksimalinių sezamiškųjų kaulų lūžių etiologija kyla dėl didelių tempimo jėgų arba bukos traumos į čiurnos sąnarį. Didžiausias tempimas atsiranda lenktynių pabaigoje dėl pirštų lenkiamųjų raumenų nuovargio. Sąnario maksimalaus ištiesimo metu ypač apkraunami proksimaliniai sezamiškieji kaulai. Lūžiai atsiranda, kai proksimaliniai sezamiškieji kaulai nebeatlaiko suspenzorinės ir distalinių sezamiškųjų sausgyslių jėgos spaudimo. Tiesiogiai sezamiškuosius kaulus žirgas susižeidžia griuvus ar užmynus galine koja ant priekinės. Tokiu atveju šioje srityje matoma ir žaizda. Dėl šios kilmės traumos dažniausiai pažeidžiamas medialinis sezamiškasis kaulas. Proksimalinių sezamiškųjų kaulų lūžiai įtempia suspenzorinę sausgyslę proksimaliai, o distalinius sezamiškuosius raiščius distaliai. Klinikiniai požymiai pasireiškia šlubavimu, sąnario ištinimu, suspenzorinės bei distalinių sezamiškųjų sausgyslių uždegimu. Stebint einantį žirgą, matomas sąnario nelankstumas. Praėjus 7 - 14 d. po lūžio, žirgas gali nebešlubuoti, tačiau tynis išlieka. Diagnozei nustatyti atliekamos standartinės projekcijos: dorsopalmarinė (DP), lateromedialinė (LM) ir įstrižinės. Rekomenduotina atlikti sulenktą lateromedialinę projekciją. Nepilni lūžiai gali būti sumaišomi su išdidėjusiais kraujagysliniais kanalais dėl lėtinio sesamoidito. Norint atskirti šias dvi patologijas remiamasi dviem kriterijais: pirma - lūžiai tęsiasi iki išorinio (poašinio) paviršiaus krašto, o padidėję kraujagysliniai kanalai nesitęsia. Antra - lūžio linija eina skirtinga kryptimi. Jei įtariamas nepilnas sezamiškųjų kaulų lūžis, po 2 - 4 savaičių poilsio garde kartojamas RDT. Praėjus šiam laikui, galima geriau įvertinti lūžio liniją dėl įvykusios

20

kaulo lizės. Jei neužtenka radiologinio tyrimo, esant galimybei, atliekamas magnetinio rezonanso ar branduolinės scintigrafijos tyrimas (2).

3) Pirmojo (proksimalinio) pirštakaulio lūžiai. Lenktyniniams žirgams proksimalinio pirštakaulio lūžiai yra dažni. Įprastai lūžiai aptinkami dorsaliniame pirmojo pirštakaulio aspekte. Sagitalinis lūžis, apimantis sagitalinį griovelį proksimaliniame sąnariniame pirmojo pirštakaulio paviršiuje, yra dažniausias ilgųjų lūžių tipas (19). Vidurio linijos sagitaliniai lūžiai yra skirstomi į tris pagrindinius tipus: (I) lūžis, kuris prasideda čiurnos ir baigiasi proksimaliniame tarppirštakauliniame sąnaryje (angl. Pastern joint); (II) lūžis, kuris prasideda sąnaryje ir baigiasi kaulo kortikalinėje dalyje; (III) nepilnas lūžis, prasidedantis sąnaryje ir pasibaigiantis kaulo diafizėje. Retesni pirmojo pirštakaulio lūžiai yra palmarinės/ plantarinės ataugos, skeveldriniai ir įstrižiniai. Tarptautinės lūžių standartizacijos ir klasifikacijos „AO foundation“ duomenimis, proksimalinio pirštakaulio lūžiai yra skirstomi pagal 3 paveiksle nurodytus tipus. RDT metu gali būti sunku įvertinti lūžių linijas, dėl to reikia atlikti visas pagrindines čiurnos sąnario radiografines projekcijas. Įvairių projekcijų RV padeda nustatyti ir lūžio konfigūraciją. Ankstyvoje stadijoje RDT neatskleidžia pilnos lūžio konfigūracijos. Po 10 - 14 dienų

2 pav. Proksimalinių sezamiškųjų kaulų lūžių vietos: I – apikalinis lūžis

II – Vidurinės dalies lūžis III – Baziliarinis lūžis IV – Poašinis lūžis V – Ašinis lūžis

21

kartojami vaizdai gali parodyti papildomas lūžio linijas ir/ ar buvusių lūžio linijų pailgėjimą. Tai paaiškinama osteoklastų rezorbcija, kurios dėka lūžio linija yra geriau matoma praėjus tam tikram laikui. Nepasislinkę sagitaliniai lūžiai (angl. Non-displaced fractures) sukelia tik silpną šlubavimą, dėl ko tokie pacientai gali grįžti į darbą pilnai nediagnozavus pažeidimo. Ankstyvas įtraukimas į treniruotes esant nesugijusiems lūžiams priveda prie katastrofiškų rezultatų (16-19).

1.6.3 Sesamoiditas

Sesamoidito etiologija susijusi su mechaniniais faktoriais ir kraujo cirkuliacijos sutrikdymu (19). Pagrindinę proksimalinių sezamiškųjų kaulų kraujotaką sudaro medialinės ir lateralinės palmarinių digitalinių arterijų šakos. Jos įeina į sezamiškuosius kaulus poašiniame paviršiuje ir tęsiasi iki kaulų trabekulinių struktūrų. Sesamoiditas dažniausiai aptinkamas tarp 2 - 5 metų amžiaus lenktyninių ir konkūrinių žirgų. Dažna ligos priežastis - trauma suspenzorinės sausgyslės prisijungimo prie sezamiškųjų kaulų vietoje. Šios traumos metu sutrikdoma tarpkaulinė kraujo apytaka. Liga sukelia proksimalinių sezamiškųjų kaulų ir suspenzorinės sausgyslės uždegimą ir dėl to kylantį šlubavimą. Klinikiniai simptomai pasireiškia skausmu ir patinimu čiurnos sąnario suspenzorinės sausgyslės vietoje. Žirgas gali šlubuoti ir be šių matomų klinikinių požymių. Suspenzorinės sausgyslės uždegimas, kuris turi įtakos osteofitų atsiradimams ir kaulinei remodeliacijai, gali pakeisti proksimalinių sezamiškųjų kaulų formą.

Sezamiškųjų kaulų trabekuliniai tarpai varijuoja savo dydžiu. Intensyvios treniruotės skatina kaulinę remodeliaciją ir mažina trabekulinius tarpus. Radiologiškai šios vietos atrodo tamsesnės, nes tolygiai didėja ir kaulo tankumas. Radiologinis tamsumas yra tiesiogiai proporcingas mineraliniam 3 pav. Proksimalinio pirštakaulio lūžių tipai

I – trumpas nepilnas sagitalinio griovelio lūžis II – pilnas sąnarinis sagitalinis lūžis

III – pilnas sąnarinis dorsalinis lūžis IV – palmarinės ataugos skeveldrinis lūžis V – ilgas nepilnas sagitalinio griovelio lūžis

22

kaulinio audinio storumui ir tankumui. Pagrindinis sesamoidito diagnozavimo būdas yra RDT. Linijinės, paralelinės, su aiškiomis ribomis liucentinės zonos, kurių plotis <2 mm yra laikomos radiografiškai normaliomis ir vadinamos kraujagysliniais kanalais. Patologijai aptikti atliekama dorsolateralinė (30°) - palmaro/plantarinė (DLPMO) ir dorsomedialinė (30°) - palmaro/plantarinė (DMPLO) projekcijos.

RDT metu sesamoiditas matomas: (I) ankstyva kaulinė remodeliacija (kraujagyslinių kanalų pagausėjimas ir išsiplėtimas >2 mm bei tų vietų osteolizė), (II) kaulo proliferacija poašinėje sezamiškųjų kaulų dalyje, (III) padidėjęs kaulinio audinio tankumas, (IV) suspenzorinės sausgyslės bei distalinio sezamiškojo raiščio kalcifikacija. Sezamiškųjų kaulų demineralizacija galima dėl uždegimo ir tiesioginės traumos.

Kentukyje (JAV) atliktas tyrimas su 487 grynakraujais 2 - 3 metų žirgais atskleidė, kad žirgai su 1 - 2 mm padidėjusiais kraujagysliniais kanalais proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose startavo mažesniame skaičiuje varžybų lyginant su sveikais tiriamaisiais. Taip pat žirgai, kurie turėjo daugiau nei du padidėjusius kraujagyslinius kanalus laimėjo mažiau lenktynių. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad tinkamas sezamiškųjų kaulų įvertinimas yra būtinas jaunų žirgų pirkimo – pardavimo metu ir turi įtakos žirgo sportinei karjerai (2, 19, 21).

1.6.4 Periostitas

Antkaulis yra stimuliuojamas esant tiesioginei traumai, minkštųjų audinių uždegimams, sausgyslių ir raiščių plyšimams, lūžiams. Kaulo pažeidimo metu dėl susidariusių hemoragijų, edemos, pūlių ir neoplastinių ląstelių infiltracijos antkaulis yra atkeliamas nuo kaulo. Šis procesas stimuliuoja naujo antkaulio formavimąsi (angl. periosteal new bone formation). Naujo antkaulio formavimosi procesas skirstomas į lėtinį arba ūmų. Ūmaus uždegimo pažeistas kaulas yra mažiau tankus, nelygiu paviršiumi. Kaului laipsniškai konsoliduojantis ir modeliuojantis, jis tampa radiolucentiškesnis ir lygesnis. Antkaulio formavimasis RDT metu matomas praėjus 2 - 3 savaitėms po traumos. Antras ir ketvirtas riešo ir pėdos kaulai yra labiausiai linkę į periostitą. Tarpkaulinių raiščių uždegimas tarp antrojo ir trečiojo plaštakos/ pėdos kaulų bei ketvirtojo ir trečiojo plaštakos/ pėdos kaulų sukelia antkaulio formavimąsi ir iš to kylančias egzostozes (22).

Lenktyniniams žirgams dažniausia periostito priežastis - reakcija į mikro lūžius. Didinat fizinį krūvį, kaulai bando prisitaikyti ir įvyksta kaulų kortikalinės dalies moduliacija. Treniruojant 2-3 metų lenktyninius žirgus, kaulo kortikalinės dalies moduliacija yra intensyvi ir sukuria poringas ertmes kaulo tankiojoje medžiagoje. Tai daro įtaką plaštakos/ pėdos kaulų antrajame trečdalyje atsirandantiems

23

mikro lūžiams, kurie dar nėra pastebimi RDT metu. Šie mikro lūžiai gali sukelti antkaulio ar endostiumo reakcijas. Jei ankstyvi klinikiniai simptomai yra nepastebėti ir žirgas yra toliau intensyviai treniruojamas, mikro lūžis tampa ryškesnis ir matomas RV. Klinikiniai požymiai yra plaštakos/ pėdos kaulų lokalizuotas uždegimas, skausmas bėgant ir skirtingo laipsnio šlubavimas. Radiografiškai mikro lūžiai matomi kaip radiolucentiniai įskilimai kortikalinėje kaulo dalyje. Praėjus 8 - 12 savaičių kai kurie mikro lūžiai sugyja ir žirgai gali grįžti į treniruočių režimą. Sugijus mikro lūžiams, RDT metu pažeistose vietose matoma: naujo antkaulio formavimasis, naujo endostiumo formavimasis, egzostozės (16).

1.6.5 Subchondrinės kaulinės cistos

Subchondrinės kaulinės cistos nėra tikros cistos ir neturi bendros ertmės su sąnariu. Dėl šios priežasties subchondrinės kaulinės cistos dar kitaip vadinamos kauliniais cistas primenančiais pažeidimais (angl. osseous cyst-like lesions). Subchondrinės kaulinės cistos dažniausiai randamos medialiniame šlaunikaulio gumbure bei pirštakauliuose (23). Subchondrinės kaulinės cistos čiurnos sąnaryje aptinkamos distaliniuose plaštakos/ pėdos kaulų krumpliuose, proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose ir pirmajame pirštakaulyje. Kauliniai cistas primenantys pažeidimai turi fibrozinę kremzlę, kuri gali būti sukaulėjusi ar turinti nekrozavusio kaulo dalių. Distalinės dalies plaštakos/ pėdos kaulų subchondrinės kaulinės cistos gali atsiverti į sąnarį kranialiai komunikuojančiu kanalu. Kontrastinė artrografija padeda demonstruoti komunikaciją tarp kaulinės cistos ir sąnarinio tarpo. RDT išlieka pagrindiniu tyrimu, kurio pagalba aptinkamos kaulinės cistos. Dažnai šios vaizdinės diagnostikos neužtenka pilnai diagnozei pateikti, dėl to daromas magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas. Keturios pagrindinės čiurnos sąnario RDT projekcijos leidžia įvertinti kaulinės cistos ribas ir galimą susisiekimą su sąnariniu paviršiumi. Sulenkta LM projekcija reikalinga vizualizuoti mažus cistinius pažeidimus palmariniame/ plantariniame plaštakos/ pėdos kaulų dalyje. Radiologiškai kaulinės cistos matomos kaip sklerotiniais kraštais apribota radiolucentinė zona, galinti varijuoti dydžiu ir forma (19).

24

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS

Tyrimas atliktas 2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarinės patobiologijos katedroje. Tyrimui reikalinga rentgeno vaizdų duomenų bazė gauta iš Prancūzijoje esančios žirgų klinikos. Tyrimui pasirinktos 2018 metų rentgeno nuotraukos. Iš duomenų bazės atsirinkti pacientai, kuriems buvo atliktas čiurnos sąnario RDT. Iš viso surinktos 180-ies pacientų čiurnos sąnario rentgeno nuotraukos ir 981 skirtingos projekcijos vaizdai. Atlikta retrospektyvi klinikinių atvejų analizė. Daugiausiai surinktų rentgenografijų buvo dorsopalmarinės, lateromedialinės, dorsolateralinė (30°) - palmaro/plantarinė (DLPMO) ir dorsomedialinė (30°) - palmaro/plantarinė (DMPLO) projekcijų vaizdų.

Kiekvienoje rentgeno nuotraukoje buvo nurodytas gyvūno ir savininko vardai, atlikto tyrimo data, galūnė bei, kartais, projekcija. Gyvūnų anamnezė, klinikinis ir kiti tyrimai, diagnozė ir gydymas nebuvo žinomi. Iš 2018-ųjų metų atrinkti tik tie pacientai, kurie buvo registruoti vienoje iš nurodytų duomenų bazių pagal žirgo veislę: prancūzų ristūnams - https://www.letrot.com/fr/, grynakraujams -

http://www.france-galop.com/. Iš šių sistemų gauti tolimesni žirgo duomenys: amžius, lytis, veislė, dalyvautų oficialių varžybų skaičius ir data. Kiti nurodyti duomenys – genetinis medis, kvalifikacijos, laimėti pinginiai prizai, varžybų kategorija ir vieta nebuvo traukiami į nagrinėjamus duomenis. Taip pat yra žinoma, kad Prancūzijoje yra 217 hipodromų, kuriuose žirgai bėga tiek į kairę, tiek į dešinę pusę bei, retais atvejais, tiesia linija ar aštuoneto forma (24). Prancūzijoje, panašiai kaip ir Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, lenktynės į kairę pusę vykdomos apie 6 kartus dažniau nei į dešinę (25).

Tiriamieji žirgai suskirstyti į tris amžiaus grupes (1 lent.) Amžiaus grupės parodo, kad į kliniką daugiausiai buvo atvežta aktyviai sportuojančių žirgų iki 7-erių metų amžiaus.

Žirgų lytis skirstyta į kumeles ir kastratus. Lyties pasiskirstymas buvo beveik vienodas – kastratai sudarė 51 proc. tiriamųjų (n=92), o kumelės – 49 proc. (n=88).

Tiriamieji žirgai buvo dviejų veislių: grynakraujai ir prancūzų ristūnai. Prancūzų ristūnai sudarė 38 proc. (n=68), o grynakraujai 62 proc. (n=112).

Amžiaus grupė Metai Žirgų skaičius

I 2 – 4 58 (33 proc.)

II 5 – 7 85 (48 proc.)

III ≥ 8 37 (19 proc.)

25

2.1. Rentgeno vaizdų analizė

Atrinkti rentgeno vaizdai buvo peržiūrimi naudojantis Micro Dicom Viewer programine įranga DICOM formate. Analizuojant tiriamuosius vaizdus rastos 3 pagrindinės patologijos ir 6 patologiniai radiografiniai pažeidimai: lūžiai, sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF), entezofitai, osteofitai, periostitas, sesamoiditas. Atsižvelgiant į ligų patogenezę, radiniai buvo suskirstyti į tris pagrindines patologijas: lūžius, degeneracines ir uždegimines ligas. I-ajai grupei (degeneracinėms ligoms) priskirti pažeidimai buvo: sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF), entezofitai bei osteofitai. II-ąją grupę sudarė žirgai su lūžiais, o III-ajai grupei priskirtos uždegiminės kilmės ligos - periostitas bei sesamoiditas. Pagal Adams osteochondritas yra uždegiminis osteochondrozės atsakas. Žirgai su osteochondroze gali turėti antrinę degeneracinę sąnarių ligą ir SPF (2). Dėl nežinomų klinikinių simptomų ir pacientų anamnezės duomenų trūkumo, osteoartritas arba kitaip vadinama degeneracine sąnarių liga buvo priskirtas prie degeneracinių ligų grupės. Osteoartritui atsižvelgiant į literatūrinę analizę buvo priskirti nurodyti radiografiniai dariniai: osteofitai ir entezofitai. Dėl RDT ribotumo, anamnezės, kitų vaizdinės diagnostikos metodų trūkumo nustatyti tik preliminarūs čiurnos sąnario patologinių radinių vertinimai.

Papildomai nustatyta patologinių radinių anatominė lokalizacija MKF/ MTF sąnariuose. Anatominė patologinių radinių lokalizacija suskirstyta į grupes pagal kaulus: I grupė – plaštakos/ pėdos kaulas, II grupė – pirmasis pirštakaulis, III grupė – proksimaliniai sezamiškieji kaulai. Šios anatominės vietos skaidytos į tikslesnes anatomines vietas (4 pav.). Surinkta informacija, kokioje galūnėje priekinėje kairėje (KP) ar galinėje kairėje (GK), priekinėje dešinėje (PD) ar galinėje dešinėje (GD) buvo aptikti pakitimai, bei kurioje RV projekcijoje pažeidimai geriausiai matėsi. Naudojantis Micro Dicom Viewer programine įranga, atlikti šių patologijų matavimai: lūžių ilgis, sąnarinių paviršių fragmentacijos skersmuo bei sesamoidito pažeistų proksimalinių sezamiškųjų kaulų kraujagyslinių tarpų plotis.

26

2.2. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25.0 programinę įrangą. Apskaičiuotas duomenų pasiskirstymas, didžiausios, mažiausios ir vidutinės reikšmės, dispersinė analizė, standartiniai nuokrypiai, kurie nurodo atsitiktinio dydžio įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Rastos koreliacijos tarp skirtingų duomenų ir jų patikimumo. Rodikliai skyrėsi statistiškai reikšmingai, kai p<0,01 ir p<0,005. Rodikliai skyrėsi statistiškai nereikšmingai, kai p>0,05.

4 pav. Anatominių vietų skirstymo schema ir pavaizdavimas rentgeno nuotraukoje

Plaštakos/ pėdos kaulas kūnas distalinė dalis (krumplis) sagitalinis griovelis grifelinis kaulas Proksimalinia i sezamiškieji kaulai Pirmasis pirštakaulis proksimali nė dalis sagitalinis paviršius palmarinė atauga ekstensori nė atauga kūnas

27

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pasiskirstymas pagal amžių, lenktynių skaičių ir veislę

Prancūzų ristūnų veislės žirgai (n=68) dalyvavo 2398 varžybose, vidutiniškai vienas prancūzų ristūnas dalyvavo 18 ± 2,498 varžybų. Iš 68 žirgų 22 proc. nebuvo dalyvavę varžybose (n=15). Grynakraujai žirgai (n=112) dalyvavo 2421 lenktynėse, vidutiniškai vienam žirgui teko startuoti 11 ± 1,574 varžybų. Iš 112 grynakraujų 31 proc. dar nedalyvavo varžybose (n=35), p<0,05. Daugiausiai lenktynių (98) buvo startavęs 10-ties metų grynakraujų veislės kastratas. Šiam žirgui nustatytas PD kojos grifelinio kaulo lūžis. Varžybų skaičiumi nedaug skyrėsi ir 12-os metų prancūzų ristūnas, turėjęs 89-is bėgimus. Šiam žirgui buvo rastas PK kojos sesamoiditas.

Pirmojoje amžiaus grupėje (n=58) vidutinis dalyvautų lenktynių skaičius buvo 2 ± 0.552. (2 lent.) Net 62 proc. šios grupės žirgų (n=36) nebuvo dalyvavę jokiose varžybose. Didžiausiame skaičiuje lenktynių startavo trejų metų grynakraujis, kuriam rastas GD galūnės plaštakos kaulo entezofitas lateralinio kolateralinio raiščio prisitvirtinimo vietoje. Antrojoje amžiaus grupėje (n=85) daugiausiai varžybų buvo startavusi šešerių metų prancūzų ristūnų veislės kumelė, turėjusi sąnarinio paviršiaus fragmentą PD kojoje. Visi tirti žirgai dalyvavo vidutiniškai 13 ± 1,384 varžybų, p<0,05.

3.2. Patologiniai radiografiniai pažeidimai

Nagrinėjant žirgų MKF/ MTF sąnarių RV nustatyti 6 pažeidimai: lūžiai, sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF), entezofitai, osteofitai, periostitas ir sesamoiditas. Daugiausiai tirtų žirgų (53 proc. ± 2,099, n=96) buvo nustatyta tik viena patologija. Dalis žirgų (16 proc. ± 3,479, n=28) turėjo dvi

Amžiaus grupė Vidutinis dalyvautų lenktynių skaičius Didžiausias dalyvautų lenktynių skaičius I 2 ± 0.552 23 II 14 ± 1,503 65 III 30 ± 4,513 98

28

matomas patologijas. Jokių radiologinių pažeidimų neaptikta (31 proc., n=56) žirgų, p<0,001. Išnagrinėjus žirgų rentgenogramas su dviem matomomis patologijomis nustatyta, kad 4 proc. žirgų turėjo kaulų lūžius bei sąnarinio paviršiaus fragmentaciją, 2 proc. tiriamųjų nustatytas lūžis bei sesamoiditas (n=3), o 3 proc. žirgų rastas periostitas su osteofitais arba entezofitais (n=5).

Tolimesniuose rezultatų duomenyse, žirgai, turėję dvi patologijas, buvo priskirti prie vieno, svarbesnę reikšmę turinčio patologinio pažeidimo. Patologiniai pažeidimai tiriamuosiuose žirguose pasiskirstė (5 pav.): lūžiai (18 proc., n=38), sąnarinio paviršiaus fragmentacija (18 proc. n=37), sesamoiditas (13 proc., n=27), osteofitai, entezofitai ir periostitas 8 proc. žirgų. Pakitimų neturėjo (27 proc., n=56) tiriamųjų. Lūžiai geriausiai buvo matomi dorsopalmarinėje (DP) projekcijoje, sąnarinio paviršiaus fragmentacija – lateromedialinėje (LM) bei įstrižosiose DLPMO irDMPLO projekcijose. Sesamoiditas taip pat geriausia matėsi DLPMO irDMPLO projekcijose.

Žirgai pagal patologinius darinius suskirstyti į grupes (6 pav.): I-oji grupė, kuriai buvo priskirti degeneracinėmis ligomis sergantys žirgai, turėję sąnarinio paviršiaus fragmentaciją, entezofitus bei osteofitus (26 proc., n=47), II-oji grupė (21 proc., n=38) apėmusi lūžius ir III-oji grupė (22 proc., n=39) uždegiminėmis ligomis sergantys žirgai, kuriai priskirti sesamoidito bei periostito patologiniai pažeidimai. Lūžiai 18 proc. Sąnarinio paviršiaus fragmentacija 18 proc. Periostitas 8 proc. Sesamoiditas 13 proc. Entezofitai 8 proc. Osteofitai 8 proc. Be pakitimų 27 proc.

29

3.2.1. Patologiniai radinių pasireiškimas pagal amžių

Tiriant žirgų patologinių grupių pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse (7 pav.) nustatyta, kad didžiausia dalis žirgų (36 proc., n=31), neturėjusių radiologinių čiurnos sąnario pakitimų, buvo tarp 5-erių ir 7-erių metų. Vyriausių žirgų amžiaus grupėje daugiausiai rasta degeneracinių ir uždegiminių ligų (po 27 proc., n=10). Jauniausiems žirgams nuo 2-iejų iki 4-erių metų amžiaus 33 proc. tiriamųjų buvo nustatytos degeneracinės ligos (n=19). Lūžiai visose amžiaus grupėse pasiskirstė beveik tolygiai. Uždegiminės kilmės pažeidimų daugiausiai turėjo žirgai virš 8-erių metų.

Be pakitimų 31 proc. I grupė 26 proc. II grupė 21 proc. III grupė 22 proc.

6 pav. Tiriamųjų žirgų patologinių grupių pasiskirstymas MKF/ MTF sąnariuose Be pakitimų

I grupė - degeneracinės ligos

II grupė – lūžiai III grupė – uždegiminės ligos

30

3.2.2. Patologiniai radiniai pagal veislę

Nagrinėjant prancūzų ristūnų bei grynakraujų žirgų patologines grupes (8 pav.) matome, kad abiejų veislių žirgai turėjo tas pačias patologijas. Prancūzų ristūnų veislės žirgams (35,3 proc., n=24) RV buvo rasta mažiau patologinių pažeidimų nei grynakraujams (28,6 proc.). Prancūzų ristūnams daugiausiai nustatytos degeneracinės kilmės ligos (35,3 proc., n=24). Grynakraujams žirgams degeneracinės ligos buvo rečiausiai pasitaikęs pažeidimas, nustatytas 20,5 proc. tiriamųjų (n=23). Grynakraujams žirgams dažniausiai pasitaikiusi patologija buvo kaulų lūžiai (26,8 proc., n=30). Prancūzų ristūnams lūžiai buvo rečiausiai pasitaikęs pažeidimas (11,8 proc., n=8)

28% 33% 19% 21% 36% 21% 22% _20% 24% 27% 22% 27% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Be pakitimų I II III Patologijų grupė Ti ri amų jų s kai či u s, p ro c.

Amžiaus grupė 1 Amžiaus grupė 2 Amžiaus grupė 3

31

3.2.3. Patologiniai radiniai ir lenktynių skaičius

Vertinamas vidutinis dalyvautų lenktynių skaičius pagal patologines grupes (9 pav.). Sveiki žirgai buvo rečiausiai dalyvavę varžybose lyginat su žirgais, turėjusiais patologiją – vidutiniškai 12 ±

1,966. Maksimalus dalyvautų lenktynių skaičius šioje grupėje buvo 62. Žirgai, kuriems nustatyta viena patologija, vidutiniškai dalyvavo 15 ± 2.099 lenktynių, o žirgai su nustatytomis dvejomis patologijomis – 11 ± 3.478 varžybų.

Vienodame kiekyje lenktynių dalyvavo žirgai su degeneracinės ir uždegiminės kilmės ligomis, atitinkamai 14 ± 2,755 ir 14 ± 3,357. Antrosios patologinės grupės tiriamieji, turėję lūžį, dalyvavo daugiausiai varžybų – net 98-iose, vidutiniškai kiekvienam žirgui teko varžytis 14 ± 3,433 lenktynių. Visiems tiriamiesiems žirgams vidutinis dalyvautų varžybų skaičius buvo 13 ± 1,384.

35.3% 35.3% 11.8% 17.6% 28.6% 20.5% 26.8% 24.1% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% Be pakitimų I II III Patologijų grupė T ir ia m ųj ų ska ič ius , pr o c.

Prancūzų ristūnai Grynakraujai

32

3.2.4. Patologinių radinių vieta

Patologiniai radiniai buvo lokalizuojami pagal plaštakos/ pėdos kaulus, pirmąjį pirštakaulį ir proksimalinius sezamiškuosius kaulus (10 pav.). Daugiausiai patologijų aptikta trečiajame plaštakos/ pėdos kauluose (32 proc., n=65). Šioje vietoje 57 proc. tiriamųjų nustatytos degeneracinės kilmės ligos (n=40). Lūžiai nustatyti daugiausiai tiriamųjų pirmajame pirštakaulyje (42proc., n=16). Lūžiai dažnai apėmė ir plaštakos/ pėdos kaulus (39 proc., n=14). Nagrinėtos uždegiminės ligos – periostitas ir sesamoiditas dažniausiai pasireiškė proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose (57 proc., n=25) ir plaštakos/ pėdos kauluose (25 proc., n=11). Tik dviems žirgams buvo nustatytos degeneracinės kilmės ligos proksimalinių sezamiškųjų kaulų vietoje (3 proc.)

1.97 2.76 3.43 3.36 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Be pakitimų I II III V idut ini s da ly va ut ų le nkt yni ų ska ič ius , vn t. Patologijų grupės

33

3.2.5. Atskirų patologinių radinių vietos

Sąnarinio paviršiaus fragmentacija rasta 18 proc. tirtų žirgų sąnariuose (n=37). Daugiausiai SPF buvo rasta sagitaliniame MKF/ MTF kaulų griovelyje (60 proc., n=18) (11 pav.). Antrojoje vietoje pagal lokalizacijos dažnumą buvo proksimoplantarinė pirmojo pirštakaulio vieta ties palmarine atauga (27 proc., n=8). SPF dorsoproksimaliniame MKF/ MTF sąnario paviršiuje nustatyta 7 proc. žirgų (n=2). SPF apikaliniame proksimalinių sezamiškųjų kaulų paviršiuje ir proksimodorsalinėje pirmojo pirštakaulio aspekte nustatyta po 3 proc. (n=1).

57% 39% 25% 39% 42% 18% 3% 16% 57% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% I II III P atol oginė gr upė

Anatominės vietos grupė Plaštakos/ pėdos kaulai Anatominės vietos grupė Pirmasis pirštakaulis

Anatominės vietos grupė Proksimalinai sezamiškieji kaulai 10 pav. Patologinių grupių pasiskirstymas anatominėse vietose, (p<0,05)

11 pav. SPF sagitaliniame plaštakos kaulo griovelyje (balta rodyklė)

12 pav. Osteofitas dorsaliniame pirmojo pirštakaulio paviršiuje (balta

34

Osteofitai (12 pav.) nustatyti 8 proc. visų žirgų (n=10). Dorsaliniame MKF/ MTF sąnario aspekte nustatyti (30 proc., n=3) osteofitų. Po 20 proc. rasta palmariniame MKF/MTF sąnarių paviršiuje bei dorsaliniame pirmojo pirštakaulio krašte ties palmarine atauga (n=2).

Entezofitai formuojasi ties sausgyslių ir raiščių prisijungimo vietomis ir prie sąnario kapsulės (26). Dėl šios priežasties jų patikslinta anatominė vieta buvo nagrinėta būtent pagal raiščių ir sausgyslių prisitvirtinimą. Iš viso aptikti 9 entezofitai. Daugiausiai (44 proc., n=4) entezofitų rasta medialiniame ir lateraliniame kolateraliniame MKF/ MTF sąnario raiščių tvirtinimosi vietoje šių kaulų epifizėje. Dviems pacientams (22 proc.) entezofitai nustatyti proksimalinio pirštakaulio žiedinio raiščio vietoje. Po vieną atvejį (11 proc.) rasta ties suspenzorinės sausgyslės ekstensorinėmis šakomis ir lateraliniu kolateraliniu sezamiškuoju čiurnos sąnario raiščiu.

Lūžiai (13 pav.) nustatyti 18 proc. žirgų (n=38). Daugiausiai lūžių (42 proc.) aptikta pirmajame pirštakaulyje: proksimalinėje dalyje 9 proc. (n=3), ties palmarine atauga 5 proc. (n=2), proksimalinio pirštakaulio sagitalinio paviršiaus kūne daugiausiai (29 proc., n=11). Plaštakos/ pėdos kauluose rasta 39 proc. visų lūžių: distalinėje jos dalyje - epifizėje (21 proc. n=8) ir kūne (18 proc., n=7). Šie lūžiai pagal morfologiją buvo: išilginiai, trumpi, ilgi ir intrasąnariniai. Proksimaliniuose sezamiškuosiuose kauluose lūžiai rasti 13 proc. žirgų (n=5). Tyrime nustatyti du žirgai su grifelinių kaulų lūžiu medialinėje pusėje (5 proc.)

13 pav. Lūžių lokalizacija čiurnos sąnaryje

5% 18% 21% 9% 29% 5% 13% Grifelinis kaulas

Plaštakos/ pėdos kaulo kūnas

Plaštakos/ pėdos kaulo dist. epifizė

Pirmojo pirštakaulio proks. epifizė

Pirmojo pirštakaulio kūnas

Pirmojo piršt. palmarinė atauga

35

Periostitas (n=11) dažniausiai lokalizuotas grifeliniuose kauluose (46 proc., n=5). Kitose anatominėse vietose pasiskirstymas buvo retesnis: plaštakos/ pėdos kauluose 27 proc. (n=3), pirmojo pirštakaulio kūne 9 proc. (n=1).

3.2.6. Patologinių radinių matmenys

Atlikti sąnarinio paviršiaus atskilimų - fragmentų diametrų matavimai 37-iems žirgams su degeneracinės kilmės ligomis (3 lentelė). Vidutinis SPF diametras buvo 8,95 ± 6,43 mm. Dviejų metų prancūzų ristūnas turėjo mažiausio diametro 1,25 mm SPF galinės kairės kojos apikaliniame proksimalinio sezamiškojo kaulo dalyje. Tuo tarpu didžiausia SPF (34,6 mm) nustatytas 7-erių metų grynakraujų veislės žirgui PD kojoje ties sagitaliniu grioveliu. Žemiau pateikta SPF priekinėje dešinėje kojoje, proksimoplantarinėje pirmojo pirštakaulio dalyje, 10,5 mm diametro (14 pav.).

Sąnarinio paviršiaus fragmentacija (SPF)

Diametras (mm)

Žirgų skaičius

Mažiausias Vidutinis Didžiausias 95 proc.

PI

37 1,25 8,95 34,6

6,8-11,06

Visiems žirgams, turėjusiems MKF/ MTF sąnario

srities lūžį, buvo atlikti lūžio linijos matavimai (4 lent.). Vidutinis lūžių ilgis buvo 39,2 ± 1,147 mm. Trumpiausias lūžis nustatytas 3-ejų metų amžiaus prancūzų ristūnui GD kojoje pėdos kaulo

distalinėje dalyje. Lūžis buvo matuotas dorsopalmarinėje (DP) projekcijoje. Žirgas turėjo ir antrą patologinį radinį galinėje dešinėje kojoje – sąnarinį paviršiaus fragmentą. Ilgiausias lūžis, nustatytas 4-erių metų amžiaus kumelei priekinėje kairėje kojoje MKF kaulo kūne ir distalinėje dalyje.

Rentgenografijos darytos ir operacijos metu: lūžio fiksacija atlikta kortikaliniais sraigtais ir dinaminės 3 lent. SPF diametro matavimai, (p<0,05).

14 pav. SPF proksimo - plantarinėje pirmojo pirštakaulio dalyje (balta