1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
PACIENTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS SĄSAJA SU PASITENKINIMU
ŠEIMOS GYDYTOJO DARBU
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro darbas
Darbą parengė:
Rūta Davidavičienė
Mokslinis vadovas:
Dr. Gediminas Raila
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
9. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
9.1 Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu ... 10
9.2 Depresija ir pasitenkinimas gydytojo darbu ... 11
9.3 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gydytojo darbu ... 12
9.4 Į pacientą orientuota sveikatos prieţiūra ... 13
10. TYRIMO METODIKA ... 14
10.1 Tyrimo organizavimas ... 14
10.2 Tyrimo objektas ... 14
10.3 Tiriamųjų atranka ... 14
10.4 Tyrimo metodai ... 15
10.5 Duomenų analizės metodai ... 16
11. REZULTATAI ... 17
11.1 Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 17
11.2 Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu ... 17
3
11.4 Depresiškumas ... 19
11.5 Pasitenkinimo šeimos gydytoju sąsaja su paciento depresiškumu ir sveikata ... 20
11.6 Sveikatos būklė ir depresiškumas ... 20
11.7 Depresija ir pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu ... 22
11.8 Depresija ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė... 22
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
13. IŠVADOS ... 27
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28
4
1. SANTRAUKA
Davidavičienė R. Pacientų sveikatos būklės sąsaja su pasitenkinumu šeimos gydytojo darbu. Baigiamasis magistro darbas. Mokslinis vadovas dr. G. Raila. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Šeimos medicinos klinika. Kaunas, 2017.
Darbo tikslas: nustatyti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir depresiškumo sąsajas su pasitenkinimu šeimos gydytojo darbu.
Darbo uţdaviniai: 1) Įvertinti tiriamųjų pasitenkinimą šeimos gydytojo darbu, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir depresijos poţymių pasireiškimą; 2) Įvertinti, ar pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir depresiškumas turi įtakos jų pasitenkinimui šeimos gydytojo darbu.
Tyrimo objektas ir metodika: 2016 m. birţelio – rugpjūčio mėnesiais vykdyta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos ir VšĮ Kauno Centro poliklinikos pacientai. Viso apklausta 300 respondentų. Anketa sudaryta iš 3 klausimynų: 1) Trumpo paciento pasitenkinimo klausimyno, angl. Short – Form Patient Satisfaction Questionnaire (PSQ-18); 2) Trumpo sveikatos tyrimo, angl. 36 – Item Short – Form Health Survey (SF-36); 3) Paciento sveikatos klausimyno, angl. Patient Health Questionnaire (PHQ-9). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis R programa.
Tyrimo rezultatai: tiriamųjų tarpe pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu pagal PSQ-18 įvertį - 3.45 (SD=0.55). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas pagal SF-36 bendro balo vidurkį - 67 (SD=18.52). 29.33% respondentų nustatyta lengvos, 10% - vidutinės, 3.33% - vidutiniškai sunkios, 2.33% - sunkios depresijos poţymių. Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp PSQ-18 ir SF-36 klausimynų - r=0.3 (p<0.001), tarp PSQ-18 ir PHQ-9 klausimynų - r=(-0.2) (p<0.05), tarp SF-36 ir PHQ-9 klausimynų - r=(-0.6) (p<0.001). Vidutiniškai sunkios depresijos poţymių turinčių respondentų grupėje nustatytas statistiškai reikšmingai ţemesnis PSQ-18 įvertis (2.83 (SD=0.56)), nei turinčių lengvos depresijos poţymių ar neturinčių depresijos poţymių respondentų grupėse (p<0.05).
Išvados: tiriamieji yra vidutiniškai patenkinti šeimos gydytojo darbu. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė įvertinta 67 balais. 45% respondentų nustatyta depresijos poţymių. Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu didėja pacientui geriau vertinant savo psichinę ir fizinę sveikatą, maţėja - daugėjant depresijos poţymių.
5
2. SUMMARY
Davidavičienė R. Relationship between patient health status and satisfaction with family doctor‘s work. Supervisor dr. G. Raila. Lithuanian University of Health Sciences. Academy of Medicine. Faculty of Medicine. Department of Family medicine. Kaunas, 2017.
Aim of the study: to determine patient‘s health related quality of life and depressiveness link to patient satisfaction with family doctor‘s work.
Tasks of the study: 1) to evaluate patient‘s satisfaction with family doctor‘s work, health related quality of life and depression symptoms; 2) to evaluate, if patient‘s health related quality of life and depressiveness have influence to patient‘s satisfaction with family doctor‘s work.
Object and methods: the survey was carried out in june – august, 2016. Participants were patients of Kaunas Kalniečių Clinic and Kaunas Centro Clinic. There were 300 respondents in total. The form was made of 3 questionnaires: 1) Short – Form Patient Satisfaction Questionnaire (PSQ-18); 2) 36 – Item Short – Form Health Survey (SF-36); 3) Patient Health Questionnaire (PHQ-9). The collected data was processed and analyzed using R program.
Results: the satisfaction with family doctor‘s work, evaluating PSQ-18, was 3.45 (SD=0.55). Health related quality of life, evaluating SF-36, was 67 (SD=18.52). 29.33% of participants had mild, 10% - moderate, 3.33% - moderately severe, 2.33% - severe depression symptoms. Spearman’s correlation coefficient between PSQ-18 and SF-36 - r=0.3 (p<0.001), between PSQ-18 and PHQ-9 - r=(-0.2) (p<0.05), between SF-36 and PHQ-9 - r=(-0.6), (p<0.001). Patients with moderately severe depression symptoms had statistically significant lower PSQ-18 score (2.83 (SD=0.56)), than those with mild or no depression symptoms (p<0.05).
Conclusions: respondents are moderately satisfied with family doctor‘s work. Health related quality of life evaluation score is 67. 45% of respondents have depression symptoms. Patients with better mental and physical health are more satisfied with family doctor’s work, and patients with higher depressiveness are less satisfied.
6
3. PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju moksliniam vadovui Dr. Gediminui Railai uţ pagalbą ir praktinius patarimus ruošiant šį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Išduotas LSMU Bioetikos centro leidimas tyrimui Nr. BEC – MF – 493. Leidimo išdavimo data: 2016 – 06 – 14.
7
6. SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JK – Jungtinė Karalystė
LR SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas
PHQ-9 – Patient Health Questionnaire PSP – pirminė sveikatos prieţiūra
PSQ-18 – Short – Form Patient Satisfaction Questionnaire SD – standartinis nuokrypis
SF-36 – 36 – Item Short – Form Health Survey
TLK – 10 AM – tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija.
VšĮ – viešioji įstaiga
8
7. ĮVADAS
Kokybiška sveikatos prieţiūra yra sveikatos apsaugos sistemos prioritetas visose pasaulio šalyse [1]. Vertinant pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) paslaugų kokybę, svarbu atsiţvelgti į pacientų pasitenkinimą šia sritimi, nes tai yra vienas iš geriausiai kokybę atspindinčių rodiklių [2; 3]. Paciento teigiama ar neigiama patirtis gydymo įstaigoje daro įtaką tolimesnei jo elgsenai, sveikatos prieţiūros įstaigų paklausai, gydymo rezultatams. Paciento lūkesčių įgyvendinimas yra svarbi gydymo proceso ir sveikatos prieţiūros sistemos dalis [4; 5; 6].
Paciento pasitenkinimą lemiančių veiksnių yra daugybė – gydytojo kompetencija, bendravimas, bendra klinikos tvarka, veiksmingas gydymas, galimybė greitai patekti pas gydytoją, moderni medicininė įranga ir kt. Tačiau įtakos turi ir paties paciento veiksniai, tokie kaip sociodemografinės charakteristikos [1; 7; 8], socialinio palaikymo iš artimųjų suvokimas [9], savo paties sveikatos vertinimas [10; 11] ir kiti, kuriems neturi įtakos nei gydytojas, nei gydymo procesas. Kaip vienas svarbiausių paciento pasitenkinimą lemiančių veiksnių daţniausiai išskiriamas bendravimas su gydytoju [6; 12]. Nustatyta, kad prastai savo sveikatą vertinantiems ir turintiems psichikos sutrikimų pacientams, būtent bendravimas su gydytoju yra svarbiausias pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis lemiantis aspektas [12]. Todėl tikslinga panagrinėti atvirkštinį ryšį, kokią įtaką paciento sveikatos būklė daro jo subjektyviam medicininių paslaugų kokybės įvertinimui.
Paciento subjektyviai vertinama jo paties sveikata ir su tuo susijusi gyvenimo kokybė, psichinės sveikatos būklė yra keli iš aspektų, galinčių lemti pasitenkinimą šeimos gydytojo darbu [4; 10]. Ţinant paciento nuomonės apie jam suteiktas sveikatos prieţiūros paslaugas aktualumą šiuolaikinėje medicinos praktikoje, nuspręsta detaliau išnagrinėti paciento fizinės ir psichinės sveikatos sąsajas su pasitenkinimu šeimos gydytojo darbu.
9
8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – nustatyti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir depresiškumo sąsajas su pasitenkinimu šeimos gydytojo darbu.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų pasitenkinimą šeimos gydytojo darbu, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir depresijos poţymių pasireiškimą.
2. Įvertinti, ar pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir depresiškumas yra susiję su pasitenkinimu šeimos gydytojo darbu.
10
9. LITERATŪROS APŢVALGA
9.1 Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu
Pacientų pasitenkinimas gydytojo darbu yra vienas iš sveikatos prieţiūros kokybę atspindinčių rodiklių [4]. Siekdamas darbo kokybės šeimos medicinos, kaip ir bet kuris kitas, gydytojas turi mokėti ne tik ištirti, diagnozuoti ir gydyti, bet ir bendrauti su pacientu. Taip pasiekiamas efektyvus bendradarbiavimas su pacientu gydymo procese [5]. Atlikti tyrimai rodo, kad pacientai, kurie yra patenkinti savo sveikatos prieţiūra, lankosi pas tą patį šeimos gydytoją ir nėra linkę persiregistruoti pas kitą. Pacientai, kurie yra nepatenkiti jiems suteiktomis sveikatos prieţiūros paslaugomis, yra linkę pakeisti šeimos gydytoją [6], taip pat daţniau nesilaiko jiems paskirto gydymo rėţimo [4], neatvyksta į konsultacijas, jų simptomai negerėja [5]. Paciento pasitenkinimas priklauso ir nuo tokių paciento faktorių kaip amţius, lytis, išsilavinimas, lūkesčiai ir asmeninė patirtis. Pavyzdţiui, labiau išsilavinę, daugiau informacijos turintys pacientai turi didesnius lūkesčius, nei maţiau išsilavinę, todėl aukštesnio išsilavinimo asmenys rečiau gydytojo darbą įvertina teigiamai. Kuo labiau vizitas pas gydytoją atitinka paciento lūkesčius, tuo labiau jis lieka patenkintas, ir atvirkščiai – kuo maţiau bus patenkinti paciento lūkesčiai, tuo maţesnis bus jo pasitenkinimas. Pacientas ne visada gali įvertinti jam suteiktų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, tačiau visada įvertins personalo bendravimą, sugebėjimą išklausyti ir atsakyti į uţduotus klausimus, atsiţvelgimą į paciento poreikius sudarant tyrimų ir gydymo planą, konfidencialumo uţtikrinimą [13; 14]. Pacientų lūkesčių patenkinimas yra svarbus keliais aspektais – norint išlaikyti turimus ir norint pritraukti naujus pacientus [5].
Šeimos gydytojų darbas Lietuvoje vertinamas palankiai. LR SAM uţsakymu atliktoje analizėje teigiama, kad pacientai geriausiai vertina gydytojo kabineto tvarką ir švarą, yra patenkinti jiems suteikiamu dėmesiu ir pagarba, konfidencialumo uţtikrinimu bei iškilusių problemų nuodugniu išklausymu. Pacientų nepasitenkinimo sulaukia ilgos eilės tiek prie gydytojo kabineto, tiek norint uţsiregistruoti ir tai, kad gydytojas neretai neįvertina paciento finansinių galymybių ir į tai neatsiţvelgia skirdamas gydymą ir išrašydamas vaistų receptus [15]. Nors respondentai nepatenkinti ilgomis eilėmis pas gydytojus, Kauno PSP centruose analizuojant laukimo trukmę, nustatyta, kad ilgiau kaip 15 min prie šeimos gydytojo kabineto laukė 50%, o ilgiau kaip 30 min laukė 17% apklaustųjų. Respondentai kaip šių eilių prieţastį įvardija gydytojo norą priimti kuo didesnį kiekį pacientų [16]. 58.6% gydytojų taip pat nurodo, kad jiems tenkantis pacientų skaičius yra per didelis [17].
11 JK atliktame tyrime, apklausus 1 193 respondentus, nustatyta, kad didţiausią reikšmę bendrosios praktikos gydytojo darbe jie suteikia nuodugniam fiziniam ištyrimui. Toliau svarbumo maţėjimo tvarka pacientams pateikiama: gerai pacientą ir jo sveikatą ţinantis gydytojas, draugiškas elgesys, trumpesnis laikotarpis nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją, lankstus ir patogus pacientui gydytojo darbo grafikas [18]. Apklausus Kauno miesto gyventojus patvirtinta, kad pasitenkinimas PSP paslaugomis priklauso nuo gydytojo bendravimo su pacientu. Įdėmus paciento išklausymas, pakankamas laiko ir dėmesio skyrimas, ligos ir gydymo išaiškinimas bei paciento nuomonės paisymas yra reikšmingi veiksniai santykyje su šeimos gydytoju [8].
Pacientų pasitenkinimui sveikatos prieţiūros paslaugomis vertinti reikalingos standartizuotos priemonės, atspindinčios pagrindines pasitenkinimą lemiančias sritis, ir padedančios gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Šiam tikslui yra kuriami klausimynai pacientams, kuriais medicinos personalas ir įstaigų vadovai gauna grįţtamąjį ryšį apie savo darbinę veiklą [3]. Vienas iš tokių klausimynų – PSQ-18, tinkamas vertinti gydytojo darbą ir suteiktas sveikatos prieţiūros paslaugas tiek šeimos gydytojo praktikoje [19], tiek kitų terapinių ir chirurginių specialybių gydytojų veikloje [20].
9.2 Depresija ir pasitenkinimas gydytojo darbu
2008m. publikuotame straipsnyje „Depresijų paplitimas Lietuvoje“, nurodoma, kad depresijų paplitimas Kauno apskrityje svyruoja tarp 1010/ 100 000 iki 1124/ 100 000 gyventojų, t.y. apie 1% [21]. Higienos instituto duomenimis, ligotumas depresijomis (TLK – 10 AM kodai F32 – F33) 15 metų ir vyresnių asmenų amţiaus grupėje Kauno mieste 2014 metais buvo 1 159.86/ 100 000 gyventojų. Šie skaičiai parodo jau diagnozuotų depresijų skaičių, tačiau didţioji dalis šios ligos atvejų lieka nenustatyta. J. D. Tiemstra ir K. Fang 2017 metais atliko tyrimą, kurio metu 3341 pacientui, apsilankiusiam pas savo šeimos gydytoją, išdalino depresijos atrankinius klausimynus. Pacientai atrinkti nepriklausomai nuo jų skundų ir apsilankymo pas gydytoją prieţasties. Gauti rezultatai, kad net 11.8% respondentų, vertinant atrankinį klausimyną, nustatyta depresijos poţymių. Didţioji dalis šių asmenų (66.3%) nenurodė gydytojui skundų dėl nuotaikos sutrikimų. Taigi atrankiniai depresijos tyrimai PSP yra efektyvi ir reikalinga priemonė psichikos ligų nustatymui [22].
12 Depresija, priklausomai nuo sunkumo laipsnio, yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką pacientų pasitenkinimui gydytojo darbu. JAV atliktas tyrimas rodo, kad dauguma dėl depresijos gydomų pacientų yra patenkinti gydytojo darbu (79.45%), tačiau, didėjant depresijos laipsniui, šis procentas maţėja [24]. Taip pat yra nustatyta, kad geriau savo psichinę sveikatą vertinantys asmenys yra labiau patenkinti jiems suteikta sveikatos prieţiūra [25].
Depresija turi aiškų ryšį su gyvenimo kokybe, nes paţeidţia asmens socialinio funkcionavimo, gebėjimo dirbti, rūpinimosi savimi ir buitimi bei kitas gyvenimo sritis. Taip pat depresija turi neigiamą poveikį visai bendrai sveikatos būklei [26]. Vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp depresijos poţymių turinčių ir neturinčių pacientų grupių [27]. Kuo didesnis depresijos sunkumo laipsnis, tuo ţemesnis fizinės, psichologinės, socialinės ir bendros gyvenimo kokybės įvertinimas. Depresija sergančių ţmonių tarpe būdinga tai, kad kuo geriau vertinami su fizine sveikata susiję gyvenimo kokybės aspektai, tuo nustatomas ţemesnis objektyviai įvertintos depresijos laipsnis [26].
9.3 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gydytojo darbu
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata susideda iš sveikatos ir gyvenimo kokybės suvokimo, tačiau nėra pateikto vieningo šios sąvokos apibrėţimo. Gyvenimo kokybė – plati sąvoka, priklausanti nuo fizinės ir psichologinės būklės, gebėjimo savarankiškai funkcionuoti, socialinių santykių, ryšio su aplinka. Tuo tarpu su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima su liga ir gydymu susijusią gyvenimo kokybės dalį, kaip asmuo vertina ir reaguoją į savo sveikatą ir su ja susijusius gyvenimo kokybės veiksnius. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai atliekami klinikinėje medicinos praktikoje ir stebint visuomenės sveikatos būklę. Šiems tyrimams daţniausiai naudojami specialūs ar bendrieji klausimynai [28].
Paciento sveikatos būklė yra susijusi su pasitenkinimu medicinos paslaugomis. Australijoje atliktame tyrime teigiama, kad puikiai ir labai gerai savo sveikatą vertinantys asmenys yra labiau patenkinti savo bendrosios praktikos gydytojais [29]. Nustatyta, kad geriau savo sveikatą vertinantys asmenys geriau vertina visas pasitenkinimą atspindinčias sritis, nei tie respondentai, kurie savo sveikatą
13 vertina blogai. Savo sveikatą kaip puikią ar gerą įvardijantys pacientai du kartus labiau patenkinti prieinamumu, beveik 50% labiau patenkinti medicinos personalu ir 43% labiau patenkinti visos savo sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe [30]. Respondentai, kurie nurodo, kad yra vidutinės, blogos, ar labai blogos sveikatos, yra rečiau patenkinti savo sveikatos prieţiūra, nei geresnės sveikatos būklės tiriamieji [11].
9.4 Į pacientą orientuota sveikatos prieţiūra
Šiuolaikinėje medicinoje vis daţniau pabrėţiama paciento pasitenkinimo gydymu ir sveikatos prieţiūra svarba. Gydytojas nebėra visiškai autonomiškas paskiriant tyrimų ir gydymo planą - būtinybe tampa paciento nuomonės išklausymas ir pritarimas. Norint įdiegti šį supratimą jauniems medicinos srities studentams, Toronto universitetas pakvietė juos dalyvauti medicininės etikos profesionalumo mokančioje „Sveikatos mentoriaus“ programoje. Programos metu studentams buvo paskirti „sveikatos mentoriai“ – tai asmenys, turintys lėtinių sveikatos sutrikimų ir ligų, bei daţną kontaktą su gydytojais ir kitais sveikatos sistemos darbuotojais. Studentai su mentoriais atliko pusiau struktūrizuotą interviu, po kurio rašė refleksijas ir dalinosi savo patirtimi su kitais studentais. Iš surinktų duomenų iškeltos penkios aktualiausios temos gydytojo ir paciento santykyje: 1) paciento autonomija ir kompetencija; 2) etikos painumas ir jos neišvengiamumas klinikinėje praktikoje; 3) pacientų teisės ir jų gynimas; 4) kokios yra teigiamos gydytojo savybės; 5) gydytojų daromos bendravimo su pacientais klaidos. Šis tyrimas iškelia gydytojo empatiškumo paciento atţvilgiu svarbą, norint pasiekti tarpusavio bendradarbiavimo naudos gydymo procese [31].
Pacientas vis daţniau traktuojamas kaip paslaugų vartotojas, galintis rinktis sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją. Todėl svarbu analizuoti veiksnius, lemiančius paciento pasirinkimus. Kadangi paciento pasitenkinimas yra subjektyvus, tai nereiškia, kad gydytojas, vertinant objektyviai, savo darbą atliko gerai ar blogai. Subjektyvumas lemiamas skirtingų pacientų lūkesčių, socialinės padėties, skirtingų ligų ir sveikatos būklių [14].
14
10. TYRIMO METODIKA
10.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimo uţdavinių įgyvendinimui pasirinktas anketinės apklausos metodas. Anketa sudaryta naudojant 3 klausimynus (ţr. Priedas Nr. 1): PSQ-18, SF-36 ir PHQ-9. Klausimynai yra laisvai prieinami internete ir naudoti nepaţeidţiant autorių teisių (ţr. Priedas Nr. 2). Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas ir gydymo įstaigų, kuriose vykdyta apklausa, vadovų sutikimas. Tyrimas vykdytas VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje ir VšĮ Kauno Centro poliklinikoje 2016 m. birţelio – rugpjūčio mėnesiais.
10.2 Tyrimo objektas
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos ir VšĮ Kauno Centro poliklinikos pacientai.
10.3 Tiriamųjų atranka
Viso apklausta 300 respondentų, besilankančių VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje ir VšĮ Kauno Centro poliklinikoje. Apklausta 178 moterys ir 122 vyrai. Nepilnamečiai asmenys į tyrimą neįtraukti. Respondentai pasirinkti atsitiktine tvarka. Paaiškinus tyrimo tikslą ir respondentui sutikus uţpildyti anketą, buvo duodama pasirašyti tiriamojo asmens sutikimo forma pagal LSMU Bioetikos centro reikalavimus. Toliau duotos uţpildyti anoniminės anketos prieš arba po vizito pas gydytoją. Asmenims, nepasirašiusiems sutikimo dalyvauti tyrime, anketos nebuvo duodamos pildyti.
Kauno teritorinės ligonių kasos duomenimis 2016 m. geguţės mėn. pabaigoje VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje buvo prisiregistravę 31 907 pacientai, VšĮ Kauno Centro poliklinikoje – 32 587
15 pacientai [32]. Imties dydis, norint atspindėti šią populiaciją, esant 95% patikimumui, turėtų būti 382 pacientai. Tyrimo metu apklausta 300 pacientų.
10.4 Tyrimo metodai
Pasirinktas tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketą sudarė kelios dalys: 1) kreipinys į respondentą, kuriame paaiškinta, kas atlieka tyrimą, tyrimo tikslas, garantuojamas anonimiškumas, duoti kontaktiniai tyrėjo duomenys; 2) demografiniai respondento duomenys (lytis, amţius, išsilavinimas, pajamos); 3) Trumpas paciento pasitenkinimo klausimynas (Short – Form Patient Satisfaction
Questionnaire, PSQ-18); 4) Trumpas sveikatos tyrimas (36 – Item Short – Form Health Survey, SF-36);
5) Paciento sveikatos klausimynas (Patient Health Questionnaire, PHQ-9). Pacientams pateiktose anketose buvo paţymėtos anketos atskirų sudedamųjų dalių autorių teisės.
Trumpas paciento pasitenkinimo klausimynas (Short – Form Patient Satisfaction Questionnaire, PSQ-18) yra sudarytas iš 18 klausimų. Šis klausimynas vertina 7 sritis, susijusias su paciento pasitenkinimu gydytojo darbu – bendrą pasitenkinimą, technines savybes, tarpasmeninius santykius, komunikaciją, finansinius aspektus, gydytojo skirtą laiką ir prieinamumą bei patogumą. Klausimyno atsakymų variantai pateikti Likerto skale, kurioje 1 – visiškai sutinku, 2 – sutinku, 3 – abejoju, 4 – nesutinku, 5 – visiškai nesutinku. Vieni klausimyno teiginiai pateikti taip, kad sutikimas atspindi pasitenkinimą sveikatos prieţiūra, kiti teiginiai pateikti atvirkščiai – sutikimas atspindi nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra. Vertinant anketą rezultatai konvertuojami taip, kad didţiausias balas atspindi pasitenkinimą gydytojo darbu. Konvertavus rezultatus, suskaičiuojami vidurkiai 7 atskiroms paciento pasitenkinimą atspindinčioms sritims.
Trumpas sveikatos tyrimas (36 – Item Short – Form Health Survey, SF-36) yra sudarytas iš 36 klausimų. Klausimynas vertina paciento subjektyvų savo sveikatos vertinimą, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir atspindi šias 8 asmens sveikatos sritis – fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinės sveikatos, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, energingumą, emocinę būklę, socialinį funkcionavimą, skausmą, bendrą sveikatos būklę. Klausimyno atsakymų variantai pateikti skaitinėse skalėse, galimi atsakymai varijuoja nuo „taip“ ir „ne“ iki Likerto skalių. Vertinant anketą rezultatai
16 konvertuojami į balus nuo 0 iki 100 taip, kad didesnis balas atspindėtų geresnę anketuojamojo sveikatos būklę. Konvertavus rezultatus, suskaičiuojami vidurkiai 8 asmens sveikatą atspindinčioms sritims.
Paciento sveikatos klausimynas (Patient Health Questionnaire, PHQ-9) yra sudarytas iš 9 klausimų. Klausimynas vertina paciento depresijos simptomus. Klausimų atsakymų variantai vertinami balais: 0 – visai nekamavo, 1 – keletą dienų, 2 – daugiau nei pusę iš visų dienų, 3 – beveik kiekvieną dieną. Klausimyno rezultatas interpretuojamas suskaičiavus bendrą surinktų balų sumą: 0-4 balai – nėra depresijos poţymių, 5-9 balai – lengvos depresijos poţymiai, 10-14 balų – vidutinės depresijos poţymiai, 15-19 balų – vidutiniškai sunkios depresijos poţymiai, 20-27 balai – sunkios depresijos poţymiai. Originalioje anketos vertinimo metodikoje nurodoma, kad respondentui surinkus 1-4 balus rezultatą reikia vertinti kaip minimalios depresijos poţymius. Tačiau atliekant tyrimą pastebėta, kad, greičiausiai dėl didelio anketos jautrumo, beveik 44% respondentų patenka į šią kategoriją, tad nuspręsta 0-4 balų rezultatą vertinti kaip kliniškai reikšmingos depresijos poţymių nebuvimą.
10.5 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis R programa. Dviejų kintamųjų priklausomybės vertinimas atliktas skaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Koreliacija laikyta labai silpna, jei Spirmeno koreliacijos koeficientas nuo 0 iki 0.2, silpna – nuo 0.2 iki 0.5, vidutinė - nuo 0.5 iki 0.7, stipri – nuo 0.7 iki 1, labai stipri – 1. Dviejų imčių palyginimas atliktas skaičiuojant Mann - Whitney kriterijų. Grupių palyginimui naudotas Kruskal – Wallis testas. Empirinio skirstinio suderinamumui su teoriniu modeliu apskaičiuoti naudotas χ2 kriterijus. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmens (p) reikšmė yra maţesnė nei 0.05 (p<0.05).
17
11. REZULTATAI
11.1 Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Viso apklausta 300 respondentų - 178 (59.3%) moterys ir 122 (40.7%) vyrai. Tyrime dalyvavusių moterų amţiaus vidurkis - 47.02 m. (SD=17.97 m.), vyrų amţiaus vidurkis - 44.73 m. (SD=18.8 m.). Tirtųjų vyrų ir moterų grupėse pasiskirstymas pagal amţiaus grupes, vertinant χ2
kriterijų, atitinka Kauno miesto gyventojų pasiskirstymą amţiaus grupėse (p>0.05), lyginant su Lietuvos statistikos departamento 2016 metų pradţioje pateiktais duomenimis [33]. 134 (44.7%) respondentai apklausti VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje ir 166 (55.3%) VšĮ Kauno Centro poliklinikoje. 69 (23.1%) respondentai paţymėjo turintys vidurinį išsilavinimą, 41 (13.7%) baigęs profesinės kvalifikacijos kursus, 64 (21.4%) turintys aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą ir 125 (41.8%) turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
11.2 Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu
Pacientų pasitenkinimui šeimos gydytojo darbu vertinti naudotas PSQ-18 klausimynas. Vidutinis šio klausimyno įvertis repondentų tarpe – 3.45 (SD=0.55), iš galimo maksimalaus 5 balų įvertinimo. Anketos subskalių vidutiniai įverčiai pateikti 1 lentelėje. Pagal gautus rezultatus galima matyti, kad pacientai geriausiai vertina tarpasmeninius santykius (3.8) ir komunikaciją su gydytoju (3.9), o blogiausiai vertina prieinamumą (3.2) ir gydytojo jiems skirtą laiką (3.3) (p<0.05).
18 1 lentelė. PSQ-18 klausimyno subskalių vidutiniai įverčiai.
PSQ-18 subskalė Vidurkis (SD) Bendras pasitenkinimas 3.3 (0.86) Techninės savybės 3.5 (0.62) Tarpasmeniniai santykiai 3.8 (0.80) Komunikacija 3.9 (0.70) Finansiniai aspektai 3.6 (0.85) Laiko skyrimas 3.3 (0.81) Prieinamumas 3.2 (0.71)
11.3 Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
Pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (arba kitaip subjektyvus savo sveikatos vertinimas) vertinta naudojant SF-36 klausimyną. Respondentų tarpe nustatytas šio klausimyno bendro balo vidurkis – 67 (SD=18.52), iš galimo maksimalaus 100 balų įvertinimo. Anketos subskalių vidutiniai įverčiai pateikti 2 lentelėje. Lyginant tarpusavyje atskirų SF-36 klausimyno subskalių įverčius, nustatyta, kad pacientai geriausiai vertina savo fizinį aktyvumą, antroje vietoje – veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, trečioje – socialinį funkcionavimą (p<0.05). Blogiausiai įvertinti veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos, energingumas, emocinė būklė, skausmas ir bendra sveikata – tarp šių subskalių įverčių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0.05).
19 2 lentelė. SF-36 klausimyno subskalių vidutiniai įverčiai.
SF-36 subskalė Vidurkis (SD)
Fizinis aktyvumas 80.7 (20.83)
Veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos 56.9 (41.41) Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 72.9 (37.25)
Energingumas 57.5 (18.43) Emocinė būklė 65.8 (17.20) Socialinis funkcionavimas 72.5 (23.96) Skausmas 66.4 (27.69) Bendra sveikata 56.8 (21.06) 11.4 Depresiškumas
Pacientų depresiškumui vertinti naudotas PHQ-9 klausimynas. Respondentų tarpe nustatytas šio klausimyno bendro balo vidurkis – 5.4 (SD=4.76), iš galimo maksimalaus 27 balų įvertinimo. Depresijos poţymių nustatyta beveik pusei respondentų – 45%. Didesnis surinktų balų skaičius nurodo sunkesnę depresiją. Daugiausiai nustatyta lengvos depresijos, o maţiausiai – sunkios depresijos poţymių. Rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Respondentų depresiškumo pasireiškimas vertinant pagal PHQ-9 klausimyną.
Depresijos lygmuo Respondentai n (%)
Nėra depresijos 165 (55%)
Lengva depresija 88 (29.33%)
Vidutinė depresija 30 (10%)
Vidutiniškai sunki depresija 10 (3.33%)
20 11.5 Pasitenkinimo šeimos gydytoju sąsaja su paciento depresiškumu ir sveikata
Norint nustatyti, ar pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir depresiškumas turi įtakos jų pasitenkinimui šeimos gydytojo darbu, buvo ieškomas ryšys tarp PSQ-18 klausimyno ir SF-36 ir PHQ-9 klausimynų. Nustatyta, kad pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu silpnai koreliuoja su pacientų savo sveikatos vertinimu – Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp PSQ-18 ir SF-36 klausimynų įverčių yra 0.3 (p<0.001). Taip pat nustatyta, kad pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu labai silpnai koreliuoja su pacientų depresiškumu – Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp PSQ-18 ir PHQ-9 klausimynų yra -0.2 (p<0.05).
11.6 Sveikatos būklė ir depresiškumas
Tyrimo metu nustatyta vidutinė koreliacija tarp su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir depresiškumo - Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp SF-36 ir PHQ-9 klausimynų įverčių yra -0.6 (p<0.001) (ţr. 1 pav.). Taip pat nustatytas vidutinis ryšys tarp PHQ-9 klausimyno balo ir SF-36 klausimyno psichinę sveikatą vertinančių subskalių balo. Kadangi gauta neigiama koreliacija, tai reiškia, kad didėjant PHQ-9 anketos įverčiui (didėjant depresiškumui), maţėja SF-36 klausimyno psichinę sveikatą atspindinčių klausimų įvertis. Vertinant depresiškumo ryšį su fizine asmens sveikata, skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp PHQ-9 klausimyno ir SF-36 klausimyno fizinę sveikatą vertinančių subskalių. Nustatyta, kad koreliacija tarp šių rodiklių yra vidutinė (ţr. 4 lentelę). Kadangi gauta neigiama koreliacija, tai reiškia, kad didėjant depresiškumui blogėja ir asmens fizinės sveikatos būklė.
21 1 pav. Koreliacijos tarp SF-36 ir PHQ-9 klausimynų grafikas
4 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės (SF-36 klausimyno subskalių) ir depresyvumo (PHQ-9 klausimyno) koreliacija.
Fizinės sveikatos subskalės Psichinės sveikatos subskalės
SF-36 klausimyno subskalės r* p** SF-36 klausimyno subskalės r* p** Fizinis aktyvumas -0.4 <0.001 Veiklos apribojimas dėl
emocinių sutrikimų
-0.5 <0.001
Veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos
-0.4 <0.001 Emocinė būklė -0.6 <0.001
Skausmas -0.4 <0.001 Socialinis funkcionavimas -0.5 <0.001 Bendra sveikata -0.5 <0.001 Energingumas -0.6 <0.001
*Spirmeno koreliacijos koeficientas **reikšmingumo lygmuo
22 11.7 Depresija ir pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu
Tyrimo metu nustatyta, kad pacientų PSQ-18 klausimyno vidutiniai įverčiai skyrėsi skirtingo depresiškumo lygių respondentų grupėse (p<0.05). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp neturinčių depresijos poţymių ir turinčių vidutiniškai sunkios depresijos poţymių grupių ir tarp turinčių lengvos depresijos ir vidutiniškai sunkios depresijos poţymių grupių. Vidutiniškai sunkios depresijos grupė išsiskyrė ţemesniu PSQ-18 balu (ţr. 5 lentelę). Tarp kitų grupių statistiškai reikšmingų skirtumų pasitenkinimu šeimos gydytojo darbu nenustatyta.
5 lentelė. PSQ-18 klausimyno įverčio pasiskirstymas pagal depresijos lygmenis
Depresijos lygmuo pagal PHQ-9 PSQ-18 vidurkis (SD)
Nėra depresijos 3.52 (0.48)
Lengva depresija 3.43 (0.60)
Vidutinė depresija 3.36 (0.66) Vidutiniškai sunki depresija 2.83 (0.56)
Sunki depresija 3.54 (0.90)
11.8 Depresija ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Tyrimo metu nustatyta, kad skirtingo lygio depresijos grupėse skyrėsi SF-36 klausimyno vidutiniai įverčiai (p<0.05). Didţiausias šio klausimyno vidutinis įvertis nustatytas neturinčių depresijos poţymių respondentų grupėje. SF-36 klausimyno balų skaičius neturinčių depresijos poţymių ir turinčių lengvos depresijos poţymių respondentų grupėse skyrėsi 11.5 balo (p<0.001). Neturinčių depresijos poţymių ir turinčių vidutinės depresijos poţymių grupėse skirtumas 28.1 balo (p<0.001). Neturinčių
23 depresijos poţymių ir turinčių vidutiniškai sunkios depresijos poţymių grupėse skirtumas 33.1 balo (p<0.001). Neturinčių depresijos poţymių ir turinčių sunkios depresijos poţymių grupėse skirtumas 41.9 balo (p<0.001). 6 lentelėje pateikti SF-36 klausimyno įverčiai skirtingo depresiškumo lygmens repondentų grupėse.
6 lentelė. SF-36 klausimyno įverčio pasiskirstymas pagal depresijos lygmenis
Depresijos lygmuo pagal PHQ-9 SF-36 vidurkis (SD)
Nėra depresijos 75.3 (14.34)
Lengva depresija 63.8 (14.87)
Vidutinė depresija 47.2 (16.71) Vidutiniškai sunki depresija 42.2 (16.48)
24
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai šeimos gydytojo paslaugų kokybę vertina vidutiniškai - 3.45 balais iš galimų 5. Kituose Lietuvoje atliktuose tyrimuose, vertinančiuose pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis, gauti šiek tiek geresni rezultatai. 2010 metais LR SAM uţsakymu atliktoje analizėje, apklausus 1224 respondentus, nustatyta, kad visose pacientų amţiaus grupėse šeimos gydytojo darbas vertinamas gerai - 4 – 4,5 balo iš 5 [15]. Taip pat J. Grigės, K. Simanausko ir V. Kasiulevičiaus tyrime, vertinusiame, kaip VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro darbuotojai geba įgyvendinti pacientų lūkesčius, bendras pasitenkinimas konsultacija įvertintas gerai – 5,84 balo iš 7 galimų [5]. Lietuviškuose straipsniuose respondentų, patenkintų PSP paslaugomis, procentas svyruoja nuo 63% iki 90% [16; 8].
Grant N. Marshall ir Ron D. Hays straipsnyje apie PSQ-18 klausimyno kūrimą iš pirmtakės PSQ-III versijos, turint 2 197 respondentų duomenis, gauti panašūs rezultatai kaip ir šiame magistro darbe. Bendro pasitenkinimo vidurkis, gautas Grant N. Marshall ir Ron D. Hays darbe ir šiame tyrime, atitinkamai 3.58 ir 3.3, techninės savybės – 3.68 ir 3.5, tarpasmeniniai santykiai 4.09 ir 3.8, komunikacija 3.74 ir 3.9, finansiniai aspektai 3.78 ir 3.6, laiko skyrimas 3.59 ir 3.3, prieinamumas 3.76 ir 3.22 [34]. Taigi matome, kad gauti rezultatai subskalėse yra 0.18 – 0.29 balo maţesni, nei minėtų autorių tyrime. Didesnis skirtumas stebimas prieinamumo subskalėje – gautas 0.54 balo ţemesnis rezultatas. Geresnis įvertinimas gautas tik komunikacijos srityje. Nustatyta, kad pacientai geriausiai vertina tarpasmeninius santykius ir komunikaciją su šeimos gydytoju, o jau minėtame VUL Santariškių klinikose atliktame tyrime komunikacijos poskalė įvertinta prasčiausiai, o geriausiai įvertinta draugiškumo ir supratingumo poskalė [5].
Tiriamųjų tarpe su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagal SF-36 klausimyną vidutiniškai vertinta 67 (SD=18.52) balais iš maksimalaus 100. Kitame lietuvių autorių tyrime apklausta 1 016 respondentų, naudojant tą patį klausimyną. Lyginant su šiuo magistro darbu, kitų autorių tyrime gautas blogesnis fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos subskalių įvertinimas [35]. Lyginant su Kroatijoje atliktu tyrimu, kuriame apklausti 5 048 respondentai, pastebėti skirtumai, kad kroatai SF-36 subskalėse maţesniu balu vertino fizinį aktyvumą ir energingumą, o veiklos apribojimą dėl fizinės sveikatos įvertino didesniu balu [36]. Taigi matome, kad mūsų tiriamieji, lyginant su kitais dviem aptartais tyrimas, geriau vertina savo fizinio aktyvumo subskalę.
25 Šio tyrimo metu nustatytas gana didelis pacientų, turinčių depresijos poţymių, skaičius (45%). Depresija nepasireiškė 55% respondentų. Lengvos depresijos poţymiai nustatyti 29.33% respondentų, vidutinės depresijos – 10%, vidutiniškai sunkios – 3.33%, sunkios – 2.33%. Panašaus pobūdţio kitame Lietuvoje atliktame tyrime, naudojant PHQ-9 klausimyną, depresijos simptomų neturėjo 68.9% apklaustų vyrų ir 58.7% moterų. Minėtame tyrime vidutinio sunkumo depresijos poţymiai nustatyti 24.3% vyrų ir 33.3% moterų, vidutiniškai sunkios ir sunkios depresijos poţymiai – 6.8% vyrų ir 8% moterų [23]. Taigi matomi skirtumai, kad kitų autorių tyrime nustatytas didesnis procentas tiriamųjų, neturinčių depresijos simptomų, tačiau nustatytas ir ţymiai didesnis procentas apklaustųjų, turinčių vidutinės, vidutiniškai sunkios ir sunkios depresijos poţymių. Kito tyrimo duomenimis, vertinant Zungo depresijos skalę, depresiškumas nustatytas 6% respondentų (5.7% - lengvas ar vidutinis ir 0.3% - sunkus depresiškumas) [37]. Tai yra daug maţesnis procentas, nei randamas jau aptartuose tyrimuose. Uţsienio autorių duomenimis lengva ir sunki depresija nustatyta atitinkamai 23.4% ir 15% tiriamųjų pagal diagnostinį interviu NIMH –DIS (National Institute of Mental Health Diagnostic Interview Schedule) [4].
Tyrimo metu nustatyta labai silpna neigiama koreliacija tarp paciento depresiškumo ir pasitenkinimo šeimos gydytojo darbu. Tačiau kitų autorių tyrimuose rastas stipresnis ryšys tarp šių charakteristikų - geriau savo psichinę sveikatą vertinantys pacientai yra labiau patenkinti jiems suteiktomis sveikatos prieţiūros paslaugomis [25]. Tarp depresijos poţymių turinčių respondentų nustatytas PSQ-18 įvertis – 2.83 (SD=0.56) – 3.54 (SD=0.90). Palyginimui kitame straipsnyje nurodomas pasitenkinimo bendrosios praktikos gydytoju įvertinimas tarp pacientų, turinčių afektinių ir šizofrenijos spektro sutrikimų, yra 4.44 (SD=0.58) balo [38].
Vidutiniškai sunkios depresijos poţymių turintys respondentai buvo maţiau patenkinti šeimos gydytojo darbu. Penkiabalėje sistemoje jų pasitenkinimas buvo statistiškai reikšmingai maţesnis 0,69 balo, nei neturinčių depresijos respondentų grupėje (p<0.05). JAV atliktas tyrimas, įtraukęs 3 213 respondentų, iš kurių 1 288 nustatyta depresija, parodė, kad depresija lemia ţemesnį pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis (pasitenkinimas vertintas PSQ-18 klausimynu). Tyrimas nurodo, kad lengvos ir sunkios depresijos grupėse pasitenkinimas buvo maţesnis 4 ir 8 balais [4]. Mūsų tyrime tokio ryškaus skirtumo pasitenkinimu nestebima, ţemesniu balu išsiskiria tik vidutiniškai sunkios depresijos grupė.
Tyrimo metu, vertinant ryšį tarp PSQ-18 ir SF-36 klausimynų, nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp pasitenkinimo gydytojo darbu ir savo sveikatos vertinimo. JAV atliktame tyrime, naudojant tuos pačius klausimynus, nustatyta, kad geresnis savo sveikatos būklės vertinimas susijęs su
26 didesniu pasitenkinimu gydytojo darbu [10]. Lietuvių autorių atliktame tyrime taip pat gauta panaši išvada – tiriamieji, teigiantys, kad jų sveikata yra gera arba labai gera, daţniau nurodė esantys patenkinti gydytojo paslaugomis [8].
Analizuojant anketų duomenis nustatyta, kad didesnio depresiškumo poţymių turintys asmenys prasčiau vertina savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Apskaičiuota neigiama vidutinio stiprumo koreliacija tarp SF-36 klausimyno fizinę ir psichinę sveikatą vertinančių subskalių ir PHQ-9 klausimyno. Tokia pati tendencija nustatyta ir kitame lietuvių autorių tyrime – jame nurodoma, kad gyvenimo kokybės fizinės srities veiksniai koreliuoja su depresijos sunkumo laipsniu. Didėjant depresijos sunkumo laipsniui, blogiau vertinama tiek fizinė, tiek emocinė gyvenimo kokybės sritys [26]. JAV atliktas tyrimas, kurio metu naudojant PHQ-9 klausimyną ir SF-36 klausimyno trumpesnę versiją SF-12, ieškota, kaip depresija veikia gyvenimo kokybę. Šio tyrimo metu respondentams jau diagnozuotos depresijos laipsnis vertintas pagal PHQ-9 klausimyną. Tyrimo metu nustatyta, kad SF-12 reikšmingai skiriasi tarp benrdosios populiacijos ir depresija sergančių asmenų. Gauta tokia pati išvada – nesergančių depresija asmenų grupėje SF-12 įvertis buvo reikšmingai didesnis, o kuo sunkesnis depresijos laipsnis nustatytas, tuo ţemesnis buvo gyvenimo kokybės įvertinimas [27].
27
13. IŠVADOS
1. Tiriamieji yra vidutiniškai patenkinti šeimos gydytojo darbu. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė įvertinta 67 balais. 45% respondentų nustatyta depresijos poţymių.
2. Pasitenkinimas šeimos gydytojo darbu didėja pacientui geriau vertinant savo psichinę ir fizinę sveikatą, maţėja - daugėjant depresijos poţymių.
28
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. European Commision. Special Eurobarometer: Patient safety and quality of healthcare 2009 [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. balandţio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_327_en.pdf
2. Bubnienė D, Ruţevičius J. Kokybės valdymo sveikatos prieţiūros institucijose ypatumai. Verslo ir teisės aktualijos 2010; 5 (1): 22-41.
3. Al –Abri R, Al – Balushi Amina. Patient Satisfaction Survey as a Tool Towards Quality Improvement. Oman Medical Journal 2014; 29 (1): 3-7.
4. Bair M J, Kreonke K, Sutherland J M, McCoy K D, Harris H, McHorney C A. Effects of depression and pain severity on satisfaction in medical outpatients: Analysis of the Medical Outcomes Study. Journal of Rehabilitation Research & Development 2007; 44 (2): 143-51. 5. Grigė J, Simanauskas K, Kasiulevičius V. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Šeimos medicines centro gydytojų gebėjimas įgyvendinti pacientų lūkesčius. Gerontologija 2011; 12 (1): 41-8.
6. Platonova E A, Kennedy K N, Shewchuk R M. Understanding Patient Satisfaction, Trust, and Loyalty to Primary Care Physicians. Medical Care Research and Review 2008; 65 (3): 430-47.
7. Alrubaiee L, Alkaa’ida F. The Mediating Effect of Patient Satisfaction in the Patients’ Perceptions of Healthcare Quality – Patient Trust Relationship. International Journal of Marketing Studies 2011; 3 (1): 103-27.
8. Keliauskaitė S, Stankūnas M, Sauliūnė S. Kauno miesto gyventojų nuomonės apie pasitenkinimą pirminės sveikatos prieţiūros paslaugomis įvertinimas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2012; 16 (3): 140-5.
9. Bliuvaitė S, Šinkariova L. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos kontrolės lokuso, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba ligoninėje sąsajos. Tarptautinis psichologijos ţurnalas: biopsichosocialinis poţiūris 2012; 11 (2): 9-29.
10. Kamimura A, Ashby J, Myers K, Nourian M M, Christensen N. Satisfaction with Healthcare Services Among Free Clinic Patients. Journal of Community Health 2014; 39 (3): 413-24. 11. Bleich N S, Ozaltin E, Murray JL C. How does satisfaction with health – care system relate to
29 12. Paddison A M C, Abel A G, Roland O M, Elliott N M, Lyratzopoulos G, Campbell L J. Drivers of overall satisfaction with primary care: evidence from the English General Practice Patient Survey. Health Expectations 2013; 18 (1): 1081-92.
13. Misevičienė I, Milašauskienė Ţ. Pacientų pasitenkinimas ligoninės medicinos personalo darbu. Medicina (Kaunas) 2002; 38 (5): 559-65.
14. Leonavičius V, Plieskis M, Petrauskienė J. Pacientų pasitenkinimo analizė sveikatos modelio atţvilgiu. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2003; 11 (1): 93-101.
15. Goštautaitė B, Jankauskienė D, Išganaitis V. Pacientų ir sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu analizė (I dalis) 2011 [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. kovo 31d.]. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_pacientu_ir_sveikatos_p rieziuros_paslaugu_teikeju_pasitenkinimo_teikiamomis_paslaugomis_analize_1.pdf
16. Valius L, Rastenytė D, Malinauskienė V, Krančiukaitė – Butylkinienė D. Evaluation of the Quality of Services in Primary Care Institutions. Medicina (Kaunas) 2011; 47(1): 57-62. 17. Bulotienė G, Raskatov D, Ostapenko V, Vesėliūnas J. Nerimas, depresija ir gyvenimo kokybė
po I – II stadijos krūties vėţio chirurginio gydymo. Sveikatos mokslai 2005; 15 (1): 51-6. 18. Cheragbi-Sobi S, Hole A R, Mead N, McDonald R, Whalley D, Bower P. et al. What Patients
Want From Primary Care Consultations: A Discrete Choice Experiment to Identify Patients’ Priorities. Annals of Family Medicine 2008; 6 (2): 107-115.
19. Grogan S, Conner M, Norman P, Willits D, Porter I. Validation of a questionnaire measuring patient satisfaction with general practitioner services. Quality in Health Care 2000; 29 (6): 210-15.
20. Thayaparan A J, Mahdi E. The Patient Satisfaction Questionnaire Short Form (PSQ-18) as an adaptable, reliable, and validated tool for use in various settings. Medical Education Online 2013; 18 (1): 29-30.
21. Danilevičienė V, Adomaitienė V, Valius L, Davidonienė O. Depresijų paplitimas Lietuvoje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2008; 12 (12): 836-41.
22. Tiemstra J D, Fang K. Depression Screening in an Academic Family Practice. Family Medicine 2017; 49 (1): 42-45.
23. Sirutytė G, Radzevičienė – Jurgutė R, Martinkėnas A, Jurgutis A. Klaipėdos miesto šeimos gydytojo pacientų depresijos ir nerimo paplitimas. Visuomenės sveikata 2014; 1 (1): 46-51.
30 24. Kendrick T, Stuart B, Leydon G M, Geraghty A W A, Yao L, Ryves R. et al. Patient – reported outcome measures for monitoring primary care patients with depression: PROMDEP feasibility randomized trial. BMJ Open 2017; 7 (3): 41-51.
25. Hung M, Zhang W, Chen W, Bounsanga J, Cheng C, Franklin J et al. Patient – Reported Outcomes and Total Health Care Expenditure in Prediction of Patient Satisfaction: Results From a National Study. JMIR Public Health and Surveill 2015; 2 (1): 2-14.
26. Tamušauskaitė J, Vasyliūtė I, Drungilienė D, Mockienė V. Depresija sergančių asmenų gyvenimo kokybė. Visuomenės sveikata 2015; priedas Nr. 1: 42-50.
27. Pyne J M, Fortney J C, Tripathi S, Feeny D, Ubel P, Brazier J. How Bad is Depression? Preference Score Estimates from Depressed Patients and the General Population. Health Services Research 2009; 44 (4): 1406-23.
28. Staškutė I. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata, stebėsenos ir vertinimo metodai bei reikšmė sveikatos politikoje. Sveikatos politika ir valdymas 2014; 6 (1): 7-19. 29. Potiriadis M, Chondros P, Gilchrist G, Hegarty K, Blashki G, Gunn J M. How do Australian
patients rate their general practitioner? A descriptive study using the General Practice Assesment Questionnaire. Medical Journal of Australia 2008; 189 (4): 215-9.
30. Xiao H, Barber J. The Effect of Perceived Health Status on Patient Satisfaction. Value in Health 2008; 11 (4): 719-25.
31. Langlois S, Lymer E. Learning Professional Ethics: Student Experiences in a Health Mentor Program. Education for Health 2016; 29 (1): 10-5.
32. Kauno TLK veiklos zonos pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose prisirašiusių gyventojų skaičius 2016 metais [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. balandţio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ktlk.lt/istaigoms/statistika-ir-tyrimai/gyventoju-skaicius. 33. Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amţių apskrityse ir savivaldybėse 2016 m. metų
pradţioje. Lietuvos statistikos departamentas 2016 [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. liepos 13d.]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19.
34. Marshall G N, Hays R D. The Patient Satisfaction Questionnaire Short – Form (PSQ-18). Published by RAND 1994: 36p. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2015 m. kovo 09 d.]. Prieiga per internetą: http://www.rand.org/content/dam/rand/pubs/papers/2006/P7865.pdf.
35. Andriuškienė J, Varoneckas G, Martinkėnas A, Grabauskas V. Factors associated with poor sleep and health – related quality of life. Medicina (Kaunas) 2008; 44 (3): 240-6.
31 36. Jureša V, Ivankovic D, Vuletic G, Babic – Banaszak A, Srček M, Mastilica M. et al.The Croatian Health Survey – SF-36: General Quality of Life Assessment. Coll. Antropol 2000; 24 (1): 69-78.
37. Davidonienė O, Stanislavovienė J, Utkuvienė J. Depresiškumo paplitimas tarp Lietuvos kaimų gyventojų. Visuomenės Sveikata 2012; 22 (1): 15-20.
38. Ruud T, Aarre F T, Boeskov B, Husevag P, Klepp R, Kristiansen A S et al. Satisfaction with primary care and mental health care among individuals with severe mental illness in a rural area: a seven – year follow – up study of a clinical cohort. International Journal of Mental Health Systems 2013; 33 (10): 10-19.
32
PRIEDAI
33 Priedas Nr. 1
38 Priedas Nr. 2
39 https://www.rand.org/health/surveys_tools.html
44 http://www.phqscreeners.com/select-screener
