LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Eglė Jalinskienė 6 kursas, 1grupė

Pacientų požiūrio į gydymą antibiotikais pokyčiai per dešimtmetį

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Gediminas Urbonas

Kaunas 2019

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ...3 psl. 2. SUMMARY ...4 psl 3. PADĖKA ...5 psl 4. INTERESŲ KONFLIKTAI ...5 psl 5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5 psl 6. SANTRUMPOS ...6 psl 7. SĄVOKOS ...7 psl 8. ĮVADAS ...8 psl 9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9 psl 10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos...10 psl 10.2. Pacientų lūkesčiai gauti antibiotikų...10 psl 10.3. Netinkamas antibiotikų vartojimas ...11 psl 11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo planavimas ir organizavimas...13 psl 11.2 Tyrimo objektas...13 psl 11.3 Tiriamųjų atranka...13 psl 11.4 Tyrimo metodai...13 psl 11.5 Duomenų analizės metodai...13 psl 12. REZULTATAI

12.1 Tiriamieji...14 psl 12.2 Pacientų lūkesčiai sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų

gydymui ...15psl 12.3 Pacientų lūkesčių sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų

gydymui pokyčiai per 10 metų...16 psl 12.4 Pacientų, besitikinčių gauti antibiotikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui,

demografinių rodiklių vertinimas...17 psl 12.5Pacientų noro sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių pokyčio per dešimtmetį

vertinimas. ………...18 psl 13. REZULTATŲ APTARIMAS ...21 psl 14. IŠVADOS ...21 psl 15. PRAKTINĖS REKOMEDACIJOS...21 psl 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...22 psl 17. PRIEDAI...24 psl

(3)

3

1. SANTRAUKA

Pacientų požiūrio į gydymą antibiotikais pokyčiai per dešimtmetį.

Eglė Jalinskienė

Mokslinis vadovas dr. Gediminas Urbonas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas. Kaunas; 2019.

Tikslas

Nustatyti ir įvertinti pacientų lūkesčius gauti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir šių lūkesčių pokyčius per dešimtmetį.

Uždaviniai

1.Įvertinti paciento lūkesčius sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui.

2.Palyginti gautus rezultatus su prieš 10 metų atlikto identiško tyrimo duomenimis.

3.Palyginti pacientų, norinčių gauti antibiotikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui, demografinių rodiklių pokyčius per dešimtmetį.

4.Įvertinti pacientų noro sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių pokyčius per dešimtmetį. Metodika

Anoniminės anketinės apklausos metu PSP registratūrose apklausti 832 asmenys: 546 suaugusieji ir 286 vaikų globėjai, kurie atsakė į pateiktus klausimus apie savo vaikus. Apklausti pas savo šeimos gydytoją dėl pirmo VKTI epizodo atvykę asmenys: karščiuojantys ir besiskundžiantys bent vienu iš šių simptomų: kosuliu, sloga bei gerklės skausmu. Anketos buvo užpildomos ir sugrąžinamos į registratūrą prieš gydytojo konsultaciją. Pacientų buvo klausiama kokie yra jų lūkesčiai sulaukti gydymo antibiotikais bei kokios šio lūkesčio priežastys. Rezultatai buvo palyginti su analogiškos apklausos duomenimis, kuri buvo atlikta prieš dešimtmetį.

Rezultatai ir išvados

Išanalizavus gautus duomenis ir palyginus su gautais prieš dešimtmetį, suaugusiųjų pacientų

lūkesčiai gauti antibiotikų sergant ŪVKTI pakito nežymiai (p>0,05). Vaikų globėjų, kurie tikėjosi gauti antibiotikų savo vaiko ŪVKTI gydymui, buvo statistiškai patikimai mažiau, lyginant su rezultatais gautais prieš dešimt metų (nuo 26,4 proc. iki 18,3 proc., p<0,05). Vertinant demografinių rodiklių įtaką pacientų norui gauti antibakterinių vaistų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui, požiūris teigiamai pakito tarp vyrų, penkiasdešimtmečių bei jaunesnių asmenų, bei tarp turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą respondentų. Sulaukti gydymo antibiotikais besitikinčių respondentų nuomonės apie antibakterinius vaistus ryškaus pokyčio per dešimtmetį nebuvo.

(4)

4

2. SUMMARY

Changes of patients‘ approach on treatment of upper respiratory tract infesctions with antibiotics in the decade.

Eglė Jalinskienė

Supervised by: dr. Gediminas Urbonas

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine Kaunas; 2019

Aim

To identify and assess patients’ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection at primary health care institutions of Kaunas city; changes of the expectations in the decade.

Objectives

1.To assess patients’ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection;

2.To compare the received results with the identical research, 10 years ago;

3.To compare changes of demographic indexes during the decade for the patients‘ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection;

4.To receive opinion of treated patients on change of the approach on anti-bacteria medicines during the decade.

Methodology

832 respondents were questioned anonymously at receptions of the primary health care institutions: 546 adults, guardians of 286 children (regarding children). The respondents during their first visit to the family doctor, related to acute upper respiratory tract infection: with high temperature and at least one of the following symptoms: cough, sore throat or . The

questionnaires were filled in and returned to the reception before the visit. The question: what are the patients’ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection and what the reasons for expectations. The received results were compared with the identical research, 10 years ago.

Results and conclusions

Analysis of the received data and comparison with the analogue the decade ago, changes of the adult patients‘ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection were insignificant (p>0,05). The number of the guardians, expected to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection of their children was statistically lower,

compared to the results the decade ago (from 26.4 per cent to 18.3 per cent, p<0.05). Analyzing the changes of demographic indexes during the decade for the patients’ expectations to get antibiotics for treatment of acute upper respiratory tract infection, positive changes were noticed for men, people aged 50 and younger, also with lower than secondary education. There were no statistically significant changes in opinion of treated patients on change of the approach on anti- bacteria medicines during the decade.

(5)

5

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistro darbo vadovui dr. Gediminui Urbonui už paskirtą laiką, kompetentingus patarimus, kantrybę ir pagalbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAI

Autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

(6)

6

6. SANTRUMPOS

ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos VKTI – viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

AB – antibiotikai

n – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

PSPC – pirminis sveikatos priežiūros centras

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija proc. – procentas

TLK – teritorinė ligonių kasa

FIP – Tarptautinės farmacijos federacija CDC – JAV ligų ir kontrolės centras

(7)

7

7. SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Antimikrobinės medžiagos (angl. Antimicrobials) – yra vadinamos natūralios, pusiau

sintetinės arba sintetinės kilmės medžiagos, kurios naikina arba slopina mikroorganizmų augimą ir dauginimasį.

Antibiotikai (angl. antibiotics ) – tai yra medžiagos, kurios naikina ar sustabdo bakterijų ir

grybelių augimą.

Antimikrobinis atsparumas (angl. antimicrobial resistance) – tai atsparumas mikroorganizmų

(bakterijų, grybų, virusų ir kt.) antimikrobinėms medžiagoms.

Savigyda (angl. self – medication) – remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir

Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) apibrėžimu, savigyda yra praktika, asmeninis pasirinkimas ir naudojimas vaistinių preparatų asmeniškai identifikuotoms ligoms ar simptomas gydyti.

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ang. acute upper respiratory tract infections) – remiantis užkrečiamų ligų ir AIDS centro apibrėžimu, ŪVKTI yra nevienalytė ligų grupė, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, respiracinė, rinovirusinė ir koronavirusinė infekcijos.

(8)

8

8. ĮVADAS

Vienu didžiausių šių laikų laimėjimų medicinoje neabejotinai galime pavadinti antibiotikų išradimą. Praėjus 78 metams, nuo penicilino vartojimo pradžios klinikinėje praktikoje, sukūrus daugiau negu 150 antibiotikų buvo išsaugota milijonai žmonių gyvybių [1]. Dėl tokių neįtikėtinai gerų rezultatų antibiotikai tapo vienu iš labiausiai vartojamų vaistų visame pasaulyje. Tačiau vis dažniau galima pastebėti neigiamą šio gydymo pusę, tai yra vis stiprėjantis bakterijų atsparumas antimikrobiniams preparatams. Tai išties kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei [2]. Svarbu suprasti, kad bakterijos itin sparčiai geba mutuoti bei tapti atspariomis, o nauji antibiotikų preparatai kuriami žymiai lėčiau [3]. Bakterijų atsparumo antibiotikams vystymasį gali nulemti įvairūs veiksniai, kurių svarbiausi yra neracionalus antibiotikų skyrimas, netinkamas vartojimas bei savigyda [4]. Šios problemos mastas įvairiose pasaulio šalyse priklauso nuo to, kaip tose šalyse yra kontroliuojamas antibiotikų skyrimas. Taip pat svarbu koks žmonių švietimas apie antibakterinį gydymą ir jų pačių sąmoningumas vartojant AB. Tyrimai Lietuvoje ir visame pasaulyje parodė, kad žmonėms labai stinga žinių apie tinkamą antibiotikų vartojimą [5].

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (VKTI) apie 90 proc. sukelia virusai ir tik vos apie 10 proc. bakterijos. VKTI pasireiškia vietiniais ir bendraisiais simptomais. Vietiniai simptomai yra sloga, gerklės skausmas, kosulys, bendriniai - karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas bei nuovargis. Netaikant jokio gydymo arba tik simptominį pacientai dažniausiai visiškai pasveiksta [6]. Tačiau net ir žinant, kad virusų antibiotikai tikrai neveiks, vis tiek labai dažnai sergant VKTI antibakteriniai preparatai yra paskiriami [3]. Viena iš priežasčių, kodėl gydytojai skiria antibiotikus VKTI gydymui yra pacientų išsakyti lūkesčiai jų gauti.

2009 m. dr. G. Urbonas savo daktaro disertacijoje analizavo koks yra pacientų, sergančių ŪVKTI, lūkestis gauti antibiotikų. Ir padarė išvadas, kad kiek daugiau negu trečdalis respondentų eidami į PSP įstaigą tikėjosi gauti antibiotikų peršalimui gydyti. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad dalis suaugusių pacientų teigiamai vertina antibiotikų vartojimą sergant virusine liga [7].

Darbo tikslas buvo išsiaiškinti koks pacientų lūkestis gauti antibiotikų sergant ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir kaip tas lūkestis pakito per dešimtmetį.

(9)

9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Nustatyti ir įvertinti pacientų lūkesčius gauti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir šių lūkesčių pokyčius per dešimtmetį.

Darbo uždaviniai

1.Įvertinti pacientų lūkesčius sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui.

2.Palyginti gautus rezultatus su prieš 10 metų atlikto identiško tyrimo duomenimis.

3.Palyginti demografinių rodiklių įtakos pacientų norui gauti antibiotikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui pokytį per dešimtmetį.

(10)

10

10. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (arba respiracinės infekcijos) – nevienalytė ligų grupė tiek etiologijos, tiek ligos lokalizacijos požiūriu, kuriai priklauso gripas, paragripas, rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, koronavirusinė ir kitos infekcijos. Dažniausiai suaugusiems, paaugliams ir vaikams šias ligas sukelia virusai - 90 proc. atvejų ir tik 10 proc. atvejų – bakterijos [8].

Pagal TLK klasifikaciją [9] viršutinėms kvėpavimo takų infekcijoms priskiriama: mas / Ūminis nazofaringitas ( J00)

Ūminis sinusitas (J01)

tas (J05)

Ūminės kelias vietas pažeidžiančios ir nepatikslintos vietos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (J06)

Pasaulyje VKTI yra viena iš labiausiai paplitusių užkrečiamų infekcinių ligų. Kas antras užkrečiamųjų ligų atvejis suaugusiems ir 3 iš 5 visų vaikų ligų yra VKTI. Taip pat tai yra viena iš dažniausių mažų vaikų (iki 5 metų) mirties priežasčių [10]. Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama apie penki šimtai tūkstančių susirgimų šiomis infekcijomis. VKTI būdingas sezoniškumas, jos dažniau pasireiškia šaltuoju metų laiku, kai daugelis žmonių būna uždarose patalpose (darbe, namuose, mokykloje ir kt.), kur nėra pakankamos oro drėgmės. Tai gali padidinti nosies gleivinės paburkimą, kas vėliau sąlygoja didesnį jautrumą infekcijoms. Tačiau kai kuriems virusams, kaip adenovirusai ir rinovirusai, sezoniškumas nėra būdingas ir infekcines ligas jie gali sukelti ištisus metus [8]. Po persirgtos virusų sukeltos infekcijos, nusilpus imuninei sistemai kaip komplikacijos galimos ir bakterinės infekcijos [11].

Didžioji dalis skiriamų antibiotikų yra kvėpavimo takų sistemos infekcijoms gydyti, tad 2010 m. Lietuvos higienos institutas pristatė rekomendacijas, kaip reikia diagnozuoti ir gydyti VKTI antibiotikais. Tarp svarbiausių gydymo principų yra pateikiama būtinybė atsižvelgti į konkretų atvejį, skirti AB tik tada, kai numatoma aiški klinikinė nauda. Neskirti antibakterinio gydymo ryklės skausmui, nekomplikuotam kosuliui ar peršalimui gydyti. Labai svarbu įvertinti paciento ar sergančio vaiko tėvų/globėjų lūkesčius gauti gydymą ir pasistengti kaip įmanoma labiau užtikrinti tarpusavio sutarimą, pasirenkant gydymo taktiką. Taip pat pacientams reikia papasakoti apie natūralią ligos eigą ir trukmę bei nurodyti į kokius požymius reikia atkreipti dėmesį - dėl galimų komplikacijų [12].

1.3. Pacientų lūkesčiai gauti antibiotikų

2006 m. buvo atliktas tyrimas Kauno apskrityje, kurio metu vertintas antibiotikų vartojimo ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti dažnis ir priežastys pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Nustatyta, kad kiek daugiau nei pusė apklaustų suaugusių pacientų,

(11)

11

sergančių VKTI ir kuriems buvo gydytojo paskirti antibiotikai, tikėjosi tokio gydymo. Pacientų, kuriems antibakterinis gydymas nebuvo skirtas grupėje - gydymo AB tikėjosi vos 27,6 proc. respondentų. Apklausiant vaikų, sergančiu VKTI globėjus, rezultatai buvo panašūs atitinkamai 56,5 proc. ir 22,7 proc. Išvadoje teigiama, kad respondentų noras gauti antimikrobinių vaistų ŪVKTI gydymui yra susijęs su gydytojo sprendimu išrašyti AB receptą . Taip pat vertintos antibiotikų lūkesčio priežastys ir nustatyta, kad globėjai, kurių vaikams gydytojai anksčiau dažnai skirdavo antibakterinį gydymą, labiau tikėjosi, kad antibiotikų dėka vaikai greičiau grįš į ugdymo įstaigas, nei tie, kurių vaikams prieš tai gydytojai antibakterinio gydymo neskyrė arba tai darė gana retai [7].

2018m. taip pat Kauno regione atliktas tyrimas, kuriame vertintas kvėpavimo takų infekcijos klinikinių simptomų ir pacientų lūkesčių sulaukti gydymo antibiotikais sąsajos. Nustatyta, kad dalis pacientų jau atvykdami pas savo šeimos gydytoją tikisi gauti antibiotikų. Lūkesčiams įtakos turėjo VKTI simptomai ir kaip stipriai jie pasireiškė, taip pat susirgimo trukmė. Suaugusiųjų, sergančių VKTI, lūkestį gauti antibiotikų stiprus kosulys didino – 2,4, stiprus galvos skausmas - 2,3, stiprus šaltkrėtis - 2,1, gerklės skausmas - 1,9 karto. Vaikų sergančių VKTI grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp pacientų, besiskundžiančių stipriu kosuliu. Jų tėvai arba globėjai daugiau nei tris kartus dažniau tikėjosi gauti antibiotikų [13].

2013m. Anglijoje atliktas tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad pacientų sergančių KTI simptomų stiprumas, jų įtaka pacientų kasdienei veiklai bei miegui, taip pat ar simptomai sukelia skausmą turi įtakos pacientų norams gauti antibiotikų. Besiskundžiantys gerklės ir ausų skausmu, karščiuojantys, dažniau tikisi sulaukti gydymo antibiotikais. Net 53,1 proc. pacientų, kurių ligos simptomai po kelių dienų nepraėjo, užsitęsė arba buvo sunkūs vylėsi sulaukti antibiotikų recepto. Respondentų suvokimas apie galimą antibiotikų šalutinį poveikį beveik neturėjo įtakos lūkesčiams sulaukti antibakterinio gydymo. Beveik visiems pacientams, kurie patys paprašė antibiotikų, jie ir buvo paskirti, tačiau 25 proc. jų nebaigė viso paskirto gydymo [14].

Belgijoje atlikto tyrimo metu gauti panašūs rezultatai: beveik visi pacientai, kurie patys paprašė gydytojo antibiotikų, juos gaudavo. Net 84 proc. apklaustųjų žinojo šiek tiek apie antibakterinį atsparumą, tačiau nemanė, kad tai yra problema. Tik vos kas trečias respondentas atsparumą AB įvardijo kaip didelę problemą [15].

JAV visuomenės sveikatos centro tyrimo duomenimis kas antras pilnametis pacientas ir kas trečias vaiko globėjas, besikreipiantis į šeimos gydytoją dėl ŪVKTI tikėjosi sulaukti gydymo antibiotikais. Suaugusieji tokį norą aiškino patirtimi vartojant antibiotikus ŪVKTI gydymui. Vaikų globėjai tikėjosi sutrumpinti ligos laiką ir palengvinti simptomus [16].

Danijoje taip pat buvo vertintas pacientų lūkestis sulaukti antibiotikų. Tyrėjai padarė išvadą, kad tie pacientai, kurie iki konsultacijos išreiškė norą antibakteriniam gydymui, AB buvo paskirti net aštuonis kartus dažniau, lyginant su pacientais, kurie tokio lūkesčio neturėjo [17].

1.2. Netinkamas antibiotikų vartojimas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), JAV ligų ir kontrolės centro (CDC), Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, infekcinės ligos išlieka viena iš pagrindinių sergamumo bei mirštamumo priežasčių. Taip yra todėl, kad sparčiai auga mikroorganizmų atsparumas antibiotikams, o šių vaistų paklausa kelia visuomenės „piktnaudžiavimą“ jais [1,18,19].

(12)

12

Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams yra apibrėžiamas kaip bakterijų gebėjimas prisitaikyti bei išgyventi žmogaus organizme, kai kraujyje yra pakankama antibiotiko koncentracija, kuri turėtų slopinti arba sunaikinti kitus tos pačios rūšies organizmus. Dėl to sumažėja infekcinių ligų gydymo efektyvumas, reikia naujų ir vis stipresnių antibakterinių preparatų. Taip pat didėja visuomenės ligotumas bei mirtingumas, ilgėja laikino nedarbingumo trukmė, auga sveikatos priežiūros išlaidos [1,2,20,21]. Todėl mikroorganizmų rezistentiškumas antibiotikams turi būti vertinamas kaip labai didelė problema, kurios negali ignoruoti nei medikų bendruomenė, nei visuomenė.

ECDC koordinuoja atsparumo antimikrobiniams preparatams priežiūros sistemą Europoje. Čia yra kaupiami ir analizuojami duomenys iš įvairių Europos šalių mikrobiologijos laboratorijų apie invazinių bakterijų Klebsiella pneumoniae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Enterococcus faecalis, Enteroccocus faecium, Staphylococcus aureus, Pseudomona aeruginosa paplitimą ir atsparumą antimikrobiniams vaistams Europoje. 2016 m. duomenimis, Šiaurės Europos šalyse buvo stebimas kur kas mažesnis bakterijų atsparumas, lyginant su rytų ir pietų Europos šalimis. Kaip pavyzdį galima pateikti K. pneumoniae atsparumą III kartos cefalosporinams, Lietuvoje jis buvo net 56,7 proc., o tuo tarpu Švedijoje — vos 4,9 proc.. Tos pačios grupės antibiotikams E. coli buvo rezistentiška 14,7 proc. infekcijos atvejų Lietuvoje, kuomet bendras Europos E. coli atsparumas sudarė 12,4 proc. [22].

2012 – 2013 m. Lietuvos Higienos institutas įvertino lietuvių žinias apie antibiotikų vartojimą. Rezultatai atskleidė, kad tik vos daugiau nei trečdalis (32,5 proc.) respondentų žinojo, kad antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusus. Net 43,4 proc. klaidingai manė, kad antibiotikai gali išgydyti peršalimo simptomus ir gripą. Lyginant Austrijos, Švedijos, Belgijos ir Nyderlandų gyventojų žinias apie antibiotikus, Lietuviai jų turėjo gerokai mažiau [23]. Galima teigti, kad visuomenės švietimas apie racionalų antibakterinį gydymą Lietuvoje yra nepakankamas.

Pastaraisiais metais tarptautinės organizacijos, kaip PSO, bandė ieškoti ir pasiūlyti įvairių antibakterinio atsparumo sprendimo būdų. Vienas iš jų yra itin griežta antibakterinių preparatų vartojimo kontrolė, tikslių receptų išrašymas, nevartojant AB peršalimo ir virusinių infekcijų gydymui. Taip pat griežtinti antibakterinių preparatų įsigijimą vaistinėse be receptų [24].

Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Turkijoje ir Ispanijoje buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti pacientų žinias apie kvėpavimo takų infekcijas ir jų požiūrį į antibiotikus. Gydytojui išrašius antibiotikų ir pacientui pavartojus juos 3 paras, net 80 proc. apklaustųjų vylėsi, kad būklė pagerės. O būklei pagerėjus antibiotikų vartojimas buvo nutraukiamas nebaigus viso paskirto kurso [25].

Europoje atliktas lyginamasis tyrimas, kuris atskleidė, kad lyginant su vakarų šalimis rytinėje bei pietinėje Europos dalyje gyvenantys žmonės linkę vartoti antibiotikus nestipriai sunegalavus ir turi gerokai mažiau žinių apie antibiotikų veiksmingumą kovojant su bakterijomis ir virusais. Apie 60 proc. europiečių nežino, kad antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusus, o 47 proc. įsitikinę, kad šie vaistai veiksmingi peršalus ar sergant gripu [26,27].

(13)

13

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo planavimas ir organizavimas

Apklausa buvo atliekama 2016 m. lapkričio - 2017m. kovo mėnesiais Kauno apskrityje. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Etikos komiteto leidimas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo sudarytos 2 anketos, viena skirta suaugusiems pacientams, kita vaikams (jas pildė tėvai/globėjai, atvedę vaikus į PSP įstaigą).

11.2 Tyrimo objektas

Buvo pasirinktos penkios Kauno apskrities pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos : 1. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika.

2. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika. 3. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika. 4. UAB Saulės šeimos medicinos centras.

5. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC).

11.3 Tiriamųjų atranka

Anketos buvo paliktos tyrime dalyvavusių penkių gydymo įstaigų registratūrų darbuotojams, prieš tai juos išsamiai supažindinus su tyrimu. Pacientus registratorės atrinko remiantis keliais kriterijus: skundėsi karščiavimu ir bent vienu ŪVKTI vietiniu simptomu (sloga, gerklės ar ausies skausmu, kosuliu) ir registravosi pirmą kartą.

11.4 Tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo naudojamas empirinis anketinės analizės metodas: paruoštas apklausos instrumentas - anoniminė anketa. Tyrimo anketa buvo sukurta, gavus autoriaus sutikimą, pagal prieš dešimt metų Kauno apskrityje vykdyto analogiško tyrimo klausimyną, sukurtą dr. G. Urbono. Originalų klausimyną sudarė 24 klausimai skirti suaugusiems ir 23 klausimai skirti vaikams (3,4 priedai).

Autorės naudotą anketą sudarė 16 klausimų suaugusiems ir 18 vaikų tėvams/globėjams. Klausimynas pagal klausimų temas ir pobūdį buvo suskirstytas į keturias dalis: duomenys apie ligą, duomenys apie antibiotikų vartojimą, lūkesčiai gauti antibiotikų, demografiniai duomenys (1,2 priedai).

11.5 Duomenų analizės metodai

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant ,,SPSS 20.0“ programų paketus ir,,Microsoft Office Excel 2010“. Nagrinėti požymiai tiriamųjų grupėse aprašyti remiantis bendrosios statistikos kriterijais. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai paskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p) buvo mažesnis už pasirinktąjį (α), t.y, kai α=0,05, o p<0,05.

(14)

14

12. TYRIMO REZULTATAI

12.1. Tiriamieji

Apskaičiuojant pagal imties skaičiavimo formulę mažiausia tiriamųjų imtis yra 385 asmenys. Buvo paruošta ir išdalinta 900 anketų, iš kurių sugrąžinta 832. Atsako dažnis 92,44 proc.

Tyrime dalyvavo 61 pacientas iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos, 247 VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos, 54 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos, 217 UAB Saulės šeimos medicinos centro ir 253 iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro. Apklausti 546 pilnamečiai asmenys ir 286 vaikų globėjai. Suaugusiųjų grupėje į anketas atsakė 37,5 proc. vyrų ir 62,5 proc. moterų. Vaikų globėjų grupėje vyrų buvo 23,1 proc., moterų – 76,9 proc. Suaugusiųjų grupėje apklaustieji buvo padalinti į dvi amžiaus grupes, pasirikus 50 metų ribą. 50 ir mažiau metų turėjo 75,0 proc. apklaustųjų, vyresnių - 25,0 proc.Vaikų globėjų grupėje apklaustieji buvo padalinti į dvi amžiaus grupes, pasirinkus 30 metų ribą. 30 ir mažiau metų turėjo 33,5 proc. apklaustųjų, vyresnių - 65,5 proc.

Didžioji dalis apklaustųjų teigė, kad turi aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą - 62,5 proc. tarp suaugusių respondentų ir 76,6 proc. tarp vaikų globėjų, atitinkamai žemesnį negu 12 klasių išsilavinimą turėjo 37,5 proc. ir 23,4 proc. Dauguma apklaustųjų gyvena mieste 83,9 proc. suaugusiųjų grupėje ir 91,2 proc. vaikų globėjų grupėje - likusieji gyveno kaime, atitinkamai 16,1

proc. ir 16,1 proc. (1 lentelė).

1 lentelė.

Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą.

Metai Lytis, n (proc.) Amžius, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.) Gyveamoji vieta, n (proc.) Vyrai Moterys ≤ 50

metų metų > 50 klasių < 12 klasių > 12 Miestas Kaimas

Suaugusieji 2006m. (iš viso 301) 113 (37,5) 188 (62,5) 262 (87,0) 39 (13,0) 118 (39,2) 183 (60,8) 265 (88,0) 36 (12,0) 2016m. (iš viso 546) 236 (43,2) 310 (56,8) 407 (75,0) 136 (25,0) 205 (37,5) 341 (62,5) 458 (83,9) 88 (16,1) Metai Lytis, n (proc.) Amžius, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.) Gyveamoji vieta, n (proc.) Vyrai Moterys ≤ 30 metų > 30 metų < 12 klasių > 12 klasių Miestas Kaimas Vaikų globėjai 2006m. (iš viso 239) 21 (8,8) 218 (91,2) 57 (24,3) 178 (75,7) 87 (36,4) 152 (63,6) 204 (85,4) 35 (14,6) 2016m. (iš viso 286) (23,1) 66 220 (76,9) 95 (33,5) 189 (65,5) 67 (23,4) 219 (76,6) 260 (91,2) 25 (16,1)

Lentelėje pateikiami duomenys iš autorės atliktos apklausos 2016 m. ir iš dr. G. Urbono 2006 metų tyrimo. Anksčiau atliktoje apklausoje buvo išdalinta 815 anketų, iš kurių užpildyta ir sugrąžinta 620. Atsako dažnis 76,1 proc.

(15)

15

12.2 Pacientų lūkesčiai sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų

gydymui.

Suaugusiųjų apklausos duomenimis, dažiausiai (n=204, 37,4 proc.) respondetai neturėjo išankstinės nuomoės ar jiems reikia gauti antibiotikų, taip pat dalis respodentų visiškai nesitikėjo gauti (n=180, 33,0 proc.), o mažiausia dalis (n=162, 29,6 proc.) tikėjosi vizito pas gydytoją metu gauti receptą antibiotikams. (1 pav.)

1 pav. Suaugusiųjų pacientų lūkesčiai sulaukti gydymo antibiotikais (proc.)

Vaikų globėjų apklausos duomenimis, dažiausiai (n=134, 46,8 proc.) respondentai neturėjo lūkesčių gauti antibiotikų savo vaikų VKTI gydymui. Mažesnė dalis neturėjo išankstinės nuomoės ar jiems reikia gauti antibiotikų (n=100, 34,9 proc.), o likusieji (n=52, 18,3 proc.) tikėjosi vizito pas gydytoją metu gauti antibiotikų receptą.(2 pav.)

2 pav. Vaikų globėjų lūkesčiai sulaukti gydymo antibiotikais vaikui (proc.). 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 Tikisi Nesitiki Nežino 29,60 33,00 37,40 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 Tikisi Nesitiki Nežino 18,30 46,80 34,90

(16)

16 12.3 Pacientų lūkesčių sulaukti antibiotikų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui pokyčiai per 10 metų.

Įvertinus gautus rezultatus ir juos palyginus su tyrimu atliktu prieš dešimtmetį padaryta išvada,

kad reikšmingo skirtumo tarp suaugusiųjų lūkesčių gauti antibiotikų VKTI gydymui reikšmigo skirtumo nėra (p>0,05).(3 pav.)

3 pav. Suaugusiųjų pacientų lūkesčiai sulaukti gydymo antibiotikais 2006 ir 2016m. (proc.)

Įvertinus vaikų globėjų lūkesčių gauti antibiotikų vaikų VKTI gydymui pokyčius per dešimtmetį padarytos išvados, kad statistiškai reikšmingai sumažėjo respondentų, norinčių gauti antibakterinį gydymą (nuo 26,4 proc. 2006 m. iki 18,3 proc. 2016 m., p<0,05). Statistiškai reikšmigai padaugėjo pacientų, kurie nežino ar jų vaikams reikia antibiotikų (nuo 21,8 proc. 2006 m. iki 34,9 proc. 2016 m., p<0,05). Vaikų globėjų nesitikinčių gauti antibiotikų skaičius reikšmigai nepakito (p >0,05).(4 pav.)

4 pav. Vaikų globėjų lūkesčiai sulaukti gydymo antibiotikais 2006 m. ir 2016 m. (proc.)

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 Tikisi Nesitiki Nežino 26,40 51,80 21,80 18,30 46,80 34,90 2006 m. 2016 m. 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 Tikisi Nesitiki Nežino 27,60 34,20 38,20 29,60 33,00 37,40 2006 m. 2016 m.

(17)

17 12.4 Pacientų, norinčių gauti antibiotikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui, demografinių rodiklių pokyčiai per dešimtmetį.

Demografiniai rodikliai turi įtakos pacientų lūkesčiams gauti AB. Lyginami duomenys iš 2006 m. ir 2016 m. atliktų tyrimų. Pilnamečių pacientų grupėje vyrų lūkesčiai sulaukti antibiotikų statistiškai reikšmingai sumažėjo (nuo 44,2 proc.2006 m. iki 30,1 proc.2016 m.) (p<0,05). Moterų lūkesčiai gauti AB nepakito (34,6 proc.2006 m. ir 32,3 proc.2016 m.) (p>0,05). (5 pav.) 5 pav. Pilnamečių pacientų, besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui, pasiskirstymas pagal

lytį (proc).

Vertinant skirtingose amžiaus grupėse 50 metų ir jaunesnių pacientų noras gauti antibiotikų reikšmingai sumažėjo (37,4 proc. 2006 m. ir 29,2 proc. 2016 m.) (p<0,05). Virš 50 metų asmenų reikšmingų pokyčiu nenustatyta (43,6 proc.2006 m. ir 38,2 proc.2016 m.)(p>0,05).(6 pav.)

6 pav. Pilnamečių pacientų, besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui, pasiskirstymas pagal amžių (proc). 0 10 20 30 40 50 Moterys Vyrai 34,6 44,2 32,3 30,1 2006 m. 2016 m. 0 10 20 30 40 50 > 50 metų < 50 metų 43,6 37,4 38,2 29,2 2006 m. 2016 m.

(18)

18

Vertinant pagal gyvenamąją vietą, pacientai iš miesto ar iš kaimo, reikšmingų pokyčių nenustatyta (37,4 proc. 2006 m. ir 31,4 proc.2016 m.)(p>0,05).(7 pav.)

7 pav. Pilnamečių pacientų, besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui, pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc).

Vertinant pagal išsilavinimą, tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo (42,4 proc. 2006 m. ir 36,1 proc.2016 m.), bei baigusių vidurinę ar su aukštesniu išsilavinimu (35,5 proc. 2006 m. ir 28,4 proc.2016 m.) (p>0,05) reikšmingų pokyčių nenustatyta. (8 pav.)

8 pav. Pilnamečių pacientų, besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui, pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 > 12 klasių baigusių < 12 klasių baigusių 35,5 42,4 28,4 36,1 2006 m. 2016 m. 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Miestas Kaimas 37,4 44,4 31,4 30,7 2006 m. 2016 m.

(19)

19

Vaikų globėjų grupėje noras savo vaikui gauti antibiotikų sergant VKTI reikšmingai sumažėjo tiek tarp vyrų (nuo 52,4 proc.2006 m. iki 22,7 proc.2016 m.), tiek tarp moterų (nuo 33,0 proc. 2006 m. iki 22,3 proc.2016 m.) (p<0,05). ( 9 pav.)

9 pav. Vaikų globėjų besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui pasiskirstymas pagal lyti (proc).

Pagal gyvenamosios vietos vertinimą, statistiškai reikšmingai sumažėjo lūkesčiai gauti AB tiek tarp miesto gyventojų (nuo 33,8 proc. 2006 m. iki 23,5 proc.2016 m.) (p<0,001), tiek tarp kaimo gyventojų (nuo 40,0 proc.2006 m. iki 12,0 proc.2016 m.) (p<0,001). ( 10 pav.)

10 pav. Vaikų globėjų besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą (proc).

0 10 20 30 40 50 60 Moterys Vyrai 33 52,4 22,3 _22,7 2006 m. 2016 m. 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Miestas Kaimas 33,8 40 23,5 12 2006 m. 2016 m.

(20)

20

Tarp vaikų globėjų, asmenų turinčių žemesnį negu vidurinį išsilavinimą grupėje, sumažėjo besitikinčių gauti antibiotikų (nuo 42,5 proc.2006 m. iki 19,4 proc. 2016 m.) (p=0,001). Tarp vaikų globėjų, asmenų turinčių aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą grupėje, lūkesčiai sulaukti antibiotikų statistiškai reikšmingai nesumažėjo (nuo 30,3 proc.2006 m. iki 23,3 proc. 2016 m.) (p>0,05).( 11 pav.)

11 pav. Vaikų globėjų besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc).

Tarp baigusių mažiau negu 12 klasių apklaustųjų grupėje reikšmingai sumažėjo respondentų besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui (nuo 42,5 proc. 2006 m. iki 19,4 proc. 2016 m.) (p<0,05). Tarp baigusių daugiau negu 12 klasių apklaustųjų reikšmingų pokyčių nenustatyta (30,3 proc.2006 m. ir 23,3 proc.2016 m.) (p>0,05).(12 pav.)

12 pav. Vaikų globėjų besitikinčių gauti antibiotikų VKTI gydymui pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc). 0 10 20 30 40 50 > 12 klasių baigusiųjų < 12 klasių baigusiųjų 30,3 42,5 23,3 19,4 2006 m. 2016 m. 2006 m. 2016 m. 0 10 20 30 40 50 > 12 klasių baigusiųjų < 12 klasių baigusiųjų 30,3 42,5 23,3 19,4 2006 m. 2016 m.

(21)

21 12.5 Pacientų noro sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių pokyčio per dešimtmetį vertinimas.

Suaugusiųjų respondentų grupėje, besitikinčių gauti antibakterinį gydymą, vienodai dažnai

tikėjosi,tiek 2006 m., tiek 2016 m., kad gavus AB sumažės gerklės ar ausų skausmas (73,0 proc. 2006m. ir 66,1 proc. 2016m.), kūno temperatūra nukris iki tinkamos (74,8 proc. 2006m. ir 72,5 proc. 2016m.), sumažės sloga (68,7 proc. 2006m. ir 62,6 proc.2016m.), sumažės kosulys (78,3 proc. 2006m. ir 72,5 proc.2016m.), arba manė, kad ligos eigai įtakos nebus (15,7 proc. 2006m. ir 14,7 proc.2016m.) (p>0,05).

Per dešimt metų reikšmingai sumažėjo manančių, jog AB padės greičiau grįžti į darbą (nuo 85,2 proc. 2006m. iki 74,3 proc.2016m.) ir, kad antibiotikų vartojimas padės išvengti peršalimo ligų komplikacijų (nuo 83,3proc. 2006m. iki 70,2 proc.2016m.), (p<0,05). (13 pav.)

13 pav. Suaugusiųjų respondentų noro sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių palyginimas 2006 m. ir 2016 m. (proc.)

Vaikų globėjų, besitikinčių gauti antibakterinį gydymą, tokio lūkesčio priežastys statistiškai reikšmingai nepakito. Tiek 2006 m., tiek 2016 m. respondentai taip pat dažnai galvojo, kad vartojant antibiotikus, jų vaikai daug greičiau sugrįš į ugdymo įstaigas (79,5 proc. 2006 m. ir 82,8 proc. 2016 m.), tikėjosi išvengti komplikacijų (84,35 proc. 2006 m. ir 75,0 proc., 2016 m.), vylėsi, kad sumažės gerklės ar ausų skausmas (79,5proc. 2006 m. ir 68,8 proc. 2016 m.), kūno

15,70 68,70 78,30 74,80 _73,00 83,30 85,20 14,70 62,60 72,50 _72,50 66,10 70,20 74,30 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 Ligos eigai įtakos nebus Sumažės nosies užgulimas Sumažės kosulys Temperatūra taps normali Sumažės skausmas Išvengs komplikacijų Greičiau grįš į darbą 2006 m. 2016 m.

(22)

22

temperatūra normalizuosis (71,1 proc. 2006 m. ir 68,8 proc. 2016 m.), sumažės kosulys (74,7 proc. 2006 m. ir 71,9 proc.2016 m.) bei sumažės sloga (65,1proc. 2006 m. ir 65,6 proc.2016 m.) (p>0,05). 2016 m. duomenimis, lyginant su 2006 m. statistitiškai reikšmingai sumažėjo respondentų, manančių, kad antibiotikai neturės įtakos vaiko ligos eigai (nuo 24,1proc. 2006 m. iki 7,8 proc.2016 m.) (p<0,001).(14 pav.)

14 pav. Apklaustų vaikų globėjų noro sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių palyginimas 2006 m. ir 2016 m. (proc.) 24,10 65,10 74,70 71,10 79,50 84,30 79,50 7,80 65,60 71,90 68,80 73,40 75,00 82,80 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 2006 m. 2016 m.

(23)

23

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Pacientų norai ir lūkesčiai įtakoja šeimos gydytojo darbą. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas iš trijų pacientų, sergančių VKTI ir atėjusių pas savo šeimos gydytoją, iki konsultacijos pradžios tikisi sulaukti gydymo antibiotikais. Todėl antibakterinių vaistų yra skiriama daug dažniau, negu reikia.

Šiuo tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti, ar per dešimt metų pacientų požiūris pakito. Lyginant 2006 m. ir 2016 m. rezultatus teigiamai pakito tik vaikų globėjų požiūris į VKTI gydymą antibiotikais. Sumažėjo respondentų noras gauti antibakterinių vaistų, padaugėjo apklaustųjų nežinančių, ar jų vaikams reikia antibiotikų. Galima daryti išvadas, kad informacija apie racionalų antibiotikų vartojimą labiau pasiekė jaunus žmones.

Nors visoje pilnamečių grupėje statistiškai reikšmingo lūkesčio pokyčio nenustatyta, tačiau per dešimt metų sumažėjo vyrų ir penkiasdešimtmečių bei jaunesnių asmenų, kurie viliasi sulaukti gydymo antibiotikais.

Vertinant demografinius rodiklius, vyrų noras sulaukti antibakterinių vaistų ŪVKTI gydymui reikšmingai sumažėjo, o moterų nepakito. Taip pat reikšmingai sumažėjo norinčiųjų gauti antibiotikų tarp turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.

Vertinant pacientų lūkesčių priežastis, tiek 2006 m. tiek 2016 m. jos buvo panašios.

Apklaustieji dažniausiai tikėjosi palengvinti VKTI simptomus. Svarbu tai, kad per dešimtmetį sumažėjo pacientų, manančių, kad vartodami antibakterinius vaistus, jie greičiau galės sugrįžti į darbą bei išvengs peršalimo komplikacijų.

14. IŠVADOS

1. Beveik kas trečias pacientas sergantis VKTI apsilankęs pas savo šeimos gydytoją tikisi sulaukti antibiotikų recepto.

2. Per dešimtmetį suaugusiųjų lūkesčiai gauti antibiotikų sergant ŪVKTI gydymui nepakito, o vaikų globėjų, norinčių savo vaikų gydymui gauti antibiotikų, statistiškai patikimai sumažėjo. 3. Vertinant demografinių rodiklių įtaką pacientų norui gauti antibakterinių vaistų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui, požiūris teigiamai pakito tarp vyrų, penkiasdešimtmečių ir jaunesnių asmenų, bei tarp turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą respondentų.

4. Lūkesčio sulaukti gydymo antibiotikais priežasčių ryškaus pokyčio per dešimtmetį nebuvo.

15. PRAKTINĖS REKOMEDACIJOS

Vertinant, kad beveikkas trečias pacientas apsilankęs pas savo šeimos gydytoją ir sergantis VKTI tikisi sulaukti antibiotikų recepto, reiktų labiau šviesti visuomenę apie antibiotikų naudą ir žalą, veikimo principus. Gydytojai turėtų suteikti daugiau informacijos apie natūralią UVKTI eigą ir trukmę, bei galimas komplikacijas. Taip pat reikia vertinti pacientų lūkesčius gauti gydymą antibiotikais ir užtikrinti tarpusavio sutarimą, pasirenkant efektyvią gydymo taktiką.

(24)

24

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lobanovska M, Pilla G. Penicillin’s Discovery and Antibiotic Resistance: Lessons for the Future? Yale J Biol Med. 2017 Mar 29;90(1):135-145.

2. World Health Organization. Antimicrobial resistance. Geneva. 2015.

3. Fleming N, Barber S, Ashiru-Oredope D. Pharmacists have a critical role in the conservation of effective antibiotics. The Pharmaceutical Journal; 2011; 287-465.

4. Ivanovska V, Zdravkovska M, Bosevska G, Angelovska B. Antibiotics for upper respiratory infections: Public knowledge, beliefs and self-medication in the Republic of Macedonia. Prilozi 2013, 34, 59–70.

5. Pavydė E, Veikutis V, Mačiulienė A, Mačiulis V, Petrikonis K, Stankevičius E. Public knowledge, beliefs and behaviour on antibiotic use and self-medication in Lithuania. Int. J. Environ. Res 2015; 12: 7002-16.

6. Beržanskytė A, Valintėlienė R, Gurevišius R Antibiotic use. Aspects of antibacterial treatment of some respiratory tract infections. Visuomenės sveikata (Public.Health) 2009 Mar; 1(44):9-18. 7. Urbonas G. Antibiotikų vartojimo ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti dažnis ir priežastys Kauno apskrities pirminės sveikatospriežiūros įstaigose: daktaro disertacija. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2009.

8. 31. ULAC. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) [Internet]. ULAC; [cited 2018 Aug].: Available from: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti-;

9. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas [Internet]. [Cited 2019 Apr 03]. Available from: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp

10. Monto AS. Epidemiology of viral respiratory infections. Am J Med. 2002 Apr 22;112(6, Supplement 1):4–12.

11. Mäkinen TM, Juvonen R, Jokelainen J, Harju TH, Peitso A, Bloigu A, et al. Cold temperature and low humidity are associated with increased occurrence of respiratory tract infections. Respir Med. 2009 Mar;103(3):456–62.

12. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostika ir gydymas antibiotikais. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras; 2010.

13. Dadurkevičienė I, Simonaitytė E, Urbonas G, Vaitkutė V Kvėpavimo takų infekcijos klinikinių simptomų ir pacientų lūkesčių sulaukti gydymo antibiotikais sąsajos. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2018 Apr. 223-227.

14. McNulty CA, Nichols T, French DP, Joshi P, Butler CC. Expectations for consultations and antibiotics for respiratory tract infection in primary care: the RTI clinical iceberg. Br J GenPract. 2013; 63: 429-36.

15. Anon JB, Jacobs MR, Poole MD, Ambrose PG, Benninger MS, Hadley JA, et al. Antimicrobial treatment guidelines for acute bacterial rhinosinusitis. Otolaryngol Neck Surg Off J Am Acad Otolaryngol-Head Neck Surg. 2004 Jan;130:1—45.

16. Braun BL, Fowles JB. Characteristics and experiencesm of parents and adults who want antibiotics for cold symptoms. Arch Fam Med. 2000; 9(7):589–95.

17. Lauridsen GB, Sørensen MS, Hansen MP, Rathe J, Jarbøl DE. Consultation expectations among patients with respiratory tract infection symptoms. Dan Med J. 2017; 64(6):1-6.

(25)

25

18. Martínez, J. L., & Baquero F. Emergence and spread of antibiotic resistance: setting a parameter space. Upsala Journal of Medical Sciences 2014; 119(2): 68–77.

19. Roca I, Akova M, Baquero F, Carlet J, Cavaleri M, Coenen S, et al. The global threat of antimicrobial resistance: science for intervention. New Microbes and New Infections 2015; 6: 22–29.

20. Bengtsson-Palme J, Kristiansson E, Larsson DGJ. Environmental factors influencing the development and spread of antibiotic resistance. FEMS Microbiology Reviews.2018; 68-80. 21. Sabtu N, Enoch DA, Brown NM. Antibiotic resistance: what, why, where, when and how? British Medical Bulletin. 2015; 16:105-13.

22. European Centre of Disease Prevention and Control (ECDC): Antimicrobial resistance surveillance in Europe 2016. [Internet]. [Cited 2019 Jan 03]. Available from: https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/antimicrobial-resistance-surveillance-europe-2016 23. Ferech M, Coenen S, Malhotra-Kumar S, Dvorakova K, Hendrickx E, Suetens C, et al. European Surveillance of Antimicrobial Consumption (ESAC): outpatient antibiotic use in Europe. J Antimicrob Chemother. 2006 Aug 1;58(2):401–7.

24. Pharmacist TPJ 1 F 2010By HWWA, anti-infectives, Trust at UHSNF. Understanding antibiotic resistance [Internet]. Pharmaceutical Journal. [Cited 2019 Jan 14]. Available from: https://www.pharmaceutical-journal.com/learning/learning-article/understanding-antibiotic-resistance/10997314.article?firstPass=false

25. A.Branthwaite, J. C. Pechere. Pan-European survey of patients' attitudes to antibiotics and antibiotic use. Journal of International Medical Research.2013;75(6):572-76.

26. McNulty CAM, Boyle P, Nichols T, Clappison P, Davey P. Don’t wear me out—the public’s knowledge of and attitudes to antibiotic use. J Antimicrob Chemother. 2007 Apr 1;59(4):727–38. 27. Divyashanthi CM, Adithiyakumar S, N B. STUDY OF PREVALENCE AND ANTIMICROBIAL SUSCEPTIBILITY PATTERN OF BACTERIAL ISOLATES IN A TERTIARY CARE HOSPITAL. Int J Pharm Pharm Sci. 2014 Nov 14;7(1):185–90.

(26)

26

17. PRIEDAI

1 priedas

Anketa suaugusiajam pacientui, sirgančiam ŪVKTI

Suaugusiems Nr. ……… Įstaiga ………

Epizodo Nr. ……… Data ………

Dėkojame, kad sutikote dalyvauti apklausoje.

LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje šiuo metu vyksta antibiotikų vartojimo peršalimo ligoms gydyti tyrimas. Didėjantis įvairių ligų sukėlėjų atsparumas skatina aiškintis priežastis, kodėl antibiotikai skiriami tuomet, kai tam nėra būtinos priežasties. Šios apklausos rezultatai padės išsiaiškinti neracionalaus (nesaugaus) antibiotikų vartojimo priežastis bei veiksnius, susijusius su šių vaistų skyrimu.

Jeigu Jūs šiandien skundžiatės peršalimo ligoms būdingais simptomais (kosuliu, nosies užgulimu, gerklės arba ausies skausmu) ir pirmą kartą dėl šio susirgimo kreipiatės į savo šeimos gydytoją, maloniai prašome kaip galima tiksliau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

Jūsų vardo ir pavardės niekur nereikia rašyti. Surinkti duomenys bus naudojami tik apibendrinti; Jūsų asmeniniai duomenys niekur nebus skelbiami.

Užpildytą anketą prašome atiduoti registratūros darbuotojui.

Duomenys apie ligą:

1. Kokio stiprumo peršalimo simptomus Jūs jaučiate dabar? (apibraukite Jums tinkamą skaičių; 0 – požymio nėra, 5 – stipriausias galimas požymis)

Kosulio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus kosulys Slogos nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stipri sloga Nosies užgulimo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus užgulimas nėra

Gerklės peršulio 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus gerklės

nėra peršulys

Ausies skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus ausies

nėra skausmas

(27)

27 Galvos skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus galvos

nėra skausmas

Raumenų skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus raumenų

nėra skausmas

Nuovargio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus nuovargis 2. Kiek dienų Jūs sergate? (įrašykite) ... 3. Kokia buvo aukščiausia Jūsų kūno temperatūra šio peršalimo metu? (įrašykite) ... Duomenys apie antibiotikų vartojimą:

1. Ar Jūs kada nors gyvenime esate vartojęs antibiotikų peršalimo ligoms gydyti?

Ne Taip

Jei atsakėte NE, pereikite prie 2 klausimo.

Visiškai sutinku Labiau sutinku nei nesutinku Nežinau Labiau nesutinku nei sutinku Visiškai nesutinku

Peršalimo ligų gydymas antibiotikais man padėjo 5 4 3 2 1 Dažnai savarankiškai (t. y. nepaskyrus gydytojui) vartoju antibiotikus, sirg-damas peršalimo ligomis 5 4 3 2 1

Mano šeimos gydytojas dažnai skiria antibiotikus, sergant

peršalimo ligomis

5 4 3 2 1

2. Ar Jūs šiuo metu vartojate antibiotikus?

Ne Taip

(28)

28

Nusprendžiau pats

Patarė draugai (pažįstami, kaimynai ir pan.) Patarė vaistininkas

Patarė gydytojas konsultuodamas telefonu Kita, įrašykite …... 4. Jei šiuo metu vartojate antibiotikus, kur jų gavote?

Turėjau namuose

Pasiskolinau (turėjo kaimynai, draugai, pažįstami ir pan.) Nusipirkau vaistinėje, pajutęs peršalimo simptomus Kita, įrašykite …...

Lūkeščiai dėl antibiotiko vartojimo:

5. Pažymėkite teiginius, su kuriais Jūs sutinkate arba nesutinkate (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai priimtinu atsakymu kiekvienoje lentelės eilutėje).

Visiškai sutinku

Labiau sutinku

nei nesutinku Nežinau

Labiau nesutinku nei sutinku

Visiškai nesutinku

Antibiotikų dėka aš galėčiau greičiau grįžti į darbą

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka aš galėčiau išvengti peršalimo komplikacijų

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka sumažtų gerklės ar ausų skausmas

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka mano kūno temperatūra taptų normali 5 4 3 2 1 Antibiotikų dėka palengvėtų mano kosulys 5 4 3 2 1 Antibiotikų dėka sumažėtų mano sloga ir nosies užgulimas

(29)

29 Antibiotikai mano ligos

eigai neturėtų įtakos 5 4 3 2 1

Antibiotikai man galėtų sukelti alergines reakcijas (pvz.: mane išbers) 5 4 3 2 1 Antibiotikai galėtų sumažinti organizmo atsparumą ir aš ilgiau sirgčiau

5 4 3 2 1

Vartojant antibiotikus man gali atsirasti nepageidaujami reiškiniai (pvz., pyki-nimas, viduriavimas)

5 4 3 2 1

6. Kaip Jūs manote: ar Jūsų peršalimo gydymui šiandien reikia antibiotikų? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

Ne Taip Nežinau

7. Ar Jūs prašysite gydytojo recepto antibiotikams?

Demografiniai duomenys: 1. Jūsų lytis:

Moteris Vyras

2. Jūsų amžius (įrašykite metus): …... metai 3. Jūsų išsilavinimas:

Nebaigtas vidurinis Vidurinis

Aukštesnysis (spec. vidurinis) Aukštasis

4. Kokios Jūsų šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui? …...(eurai)

5. Jūs gyvenate:

(30)

30 6. Kokia jūsų socialinė padėtis?

Mokausi Dirbu

Turiu invalidumą Pensininkas Bedarbis

Ačiū Jums už sugaištą laiką ir nuoširdžią pagalbą.

Jeigu Jums kilo klausimų arba turite pastabų klausimyno autoriams, maloniai prašome kreiptis į LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos gyd. Gediminą Urboną, tel. 327183 (darbo), 8 698 24972 (mobilus).

2 priedas

Anketa vaikams (pildė globėjai, atvedę vaikus į PSP įstaigą)

Įstaiga ………

LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje šiuo metu vyksta antibiotikų vartojimo peršalimo ligoms gydyti tyrimas. Didėjantis įvairių ligų sukėlėjų atsparumas skatina aiškintis priežastis, kodėl antibiotikai skiriami tuomet, kai tam nėra būtinos priežasties. Šios apklausos rezultatai padės išsiaiškinti neracionalaus (nesaugaus) antibiotikų vartojimo priežastis bei veiksnius, susijusius su šių vaistų skyrimu.

Jeigu Jūsų vaiką šiandien vargina peršalimo ligoms būdingi simptomai (kosulys, nosies užgulimas, gerklės arba ausies skausmas) ir Jūs pirmą kartą dėl šio vaiko susirgimo kreipiatės į savo šeimos gydytoją, maloniai prašome kaip galima tiksliau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

Jūsų vardo ir pavardės niekur nereikia rašyti. Surinkti duomenys bus naudojami tik apibendrinti; Jūsų asmeniniai duomenys niekur nebus skelbiami.

Duomenys apie ligą:

1. Kokio stiprumo peršalimo simptomus Jūsų vaikas jaučia dabar? (apibraukite Jums tinkamą skaičių; 0 – požymio nėra, 5 – stipriausias galimas požymis)

(31)

31 Slogos nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stipri sloga

Nosies užgulimo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus užgulimas nėra

nėra peršulys

nėra skausmas

Šaltkrėčio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus šaltkrėtis Galvos skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus galvos

nėra skausmas

Raumenų skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus raumenų

nėra skausmas

Nuovargio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus nuovargis 2. Kiek dienų Jūsų vaikas serga? (įrašykite) ... 3. Kokia buvo aukščiausia Jūsų vaiko kūno temperatūra šio peršalimo metu? (įrašykite) .... Duomenys apie antibiotikų vartojimą:

1. Ar Jūsų vaikas kada nors gyvenime yra vartojęs antibiotikų peršalimo ligoms gydyti? (pažymėkite vieną Jums tinkamą atsakymą)

Ne Taip

Visiškai sutinku Labiau sutinku nei nesutinku Nežinau Labiau nesutinku nei sutinku Visiškai nesutinku

Peršalimo ligų gydymas antibiotikais Jūsų vaikui padėjo

(32)

32 Dažnai savarankiškai (t. y.

nepaskyrus gydytojui) Jūs davėte antibiotikų savo vaikui, kai jis sirgo peršalimo ligomis

5 4 3 2 1

Mano šeimos gydytojas dažnai skiria

antibiotikus, mano vaikui sergant peršalimo ligomis

5 4 3 2 1

2. Ar Jūsų vaikas šiuo metu vartoja antibiotikus?

Ne Taip

3. Kas lėmė Jūsų sprendimą vaikui skirti antibiotikų? Nusprendžiau pats

Patarė gydytojas konsultuodamas telefonu Kita, įrašykite …...

4. Jei šiuo metu Jūsų vaikas vartoja antibiotikus, kur jų gavote? Turėjau namuose

Pasiskolinau (turėjo kaimynai, draugai, pažįstami ir pan.) Nusipirkau vaistinėje, pajutęs peršalimo simptomus Kita, įrašykite …...

Lūkeščiai dėl antibiotiko vartojimo:

5. Pažymėkite teiginius, su kuriais Jūs sutinkate arba nesutinkate (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai priimtinu atsakymu kiekvienoje lentelės eilutėje).

Labiau sutinku

Visiškai nesutinku

(33)

33 Antibiotikų dėka vaikas

geičiau grįš į darželį/ mokyklą

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka mano vaikas išvengs peršalimo komplikacijų

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka sumažės vaiko gerklės ar ausų skausmas

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka vaiko kūno temperatūra taps normali

5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka

palengvės vaiko kosulys 5 4 3 2 1

Antibiotikų dėka sumažės vaiko sloga ir nosies užgulimas

5 4 3 2 1

Antibiotikai vaiko ligos

eigai neturės įtakos 5 4 3 2 1

Antibiotikai vaikui sukels alergines reakcijas ( išbers)

5 4 3 2 1

Antibiotikai sumažins vaiko organizmo atsparumą ir jis(ji) ilgiau sirgs

5 4 3 2 1

Vartojant antibiotikus vaikui atsiras nepagei-daujami reiškiniai (pvz., pykinimas, viduriavimas)

5 4 3 2 1

6. Kaip Jūs manote: ar Jūsų vaiko peršalimo gydymui šiandien reikia antibiotikų? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

(34)

34 7. Ar Jūs prašysite gydytojo recepto antibiotikams?

Demografiniai duomenys: 1. Jūsų lytis:

Moteris Vyras

2. Jūsų amžius (įrašykite metus): …... metai 3. Jūsų išsilavinimas:

4. Kokios Jūsų šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui? …...(eurai)

5. Jūs gyvenate:

Mieste Kaime

6. Kokia jūsų socialinė padėtis? Mokausi Dirbu Turiu invalidumą Bedarbis 7. Jūsų vaiko lytis:

□

Mergaitė

□

Berniukas 8.Vaiko amžius (įrašykite metus)...metai.

Jeigu Jums kilo klausimų arba turite pastabų klausimyno autoriams, maloniai prašome kreiptis į LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos gyd. Gediminą Urboną, tel. 327183 (darbo), 8 698 24972 (mobilus).

(35)

35 Anketa suaugusiajam pacientui (pildė suaugusieji, sirgę ŪVKTI)

Suaugusiems Nr. ……… Įstaiga ………

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikoje šiuo metu vyksta antibiotikų vartojimo peršalimo ligoms gydyti tyrimas. Didėjantis įvairių ligų sukėlėjų atsparumas skatina aiškintis priežastis, kodėl antibiotikai skiriami tuomet, kai tam nėra būtinos priežasties. Šios apklausos rezultatai padės išsiaiškinti neracionalaus (nesaugaus) antibiotikų vartojimo priežastis bei veiksnius, susijusius su šių vaistų skyrimu.

Jeigu Jūs šiandien skundžiatės peršalimo ligoms būdingais simptomais (kosuliu, nosies užgulimu, gerklės arba ausies skausmu) ir pirmą kartą dėl šio susirgimo kreipiatės į savo šeimos gydytoją, maloniai prašome kaip galima tiksliau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

Jūsų vardo ir pavardės niekur nereikia rašyti. Surinkti duomenys bus naudojami tik apibendrinti; Jūsų asmeniniai duomenys niekur nebus skelbiami.

1. Kokio stiprumo peršalimo požymiai buvo šios ligos pradžioje? (apibraukite Jums tinkamą skaičių; 0 – požymio nėra, 5 – stipriausias galimas požymis)

Kosulio nebuvo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus kosulys Slogos nebuvo 0 1 2 3 4 5 Labai stipri sloga Nosies užgulimo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo užgulimas

Gerklės peršulio 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo gerklės peršulys

Ausies skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo ausies skausmas

Šaltkrėčio 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo šaltkrėtis

Galvos skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo galvos skausmas

Raumenų skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo raumenų skausmas

Nuovargio 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus

nebuvo nuovargis

2. Kokio stiprumo peršalimo simptomus Jūs jaučiate dabar? (apibraukite Jums tinkamą skaičių; 0 – požymio nėra, 5 – stipriausias galimas požymis)

Kosulio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus kosulys Slogos nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stipri sloga Nosies užgulimo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus užgulimas nėra

nėra peršulys

nėra skausmas

Šaltkrėčio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus šaltkrėtis Galvos skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus galvos

(36)

36 Raumenų skausmo 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus raumenų

nėra skausmas

Nuovargio nėra 0 1 2 3 4 5 Labai stiprus nuovargis 3. Kiek dienų Jūs sergate? (įrašykite) ... 4. Kokia buvo aukščiausia Jūsų kūno temperatūra šio peršalimo metu?

(įrašykite) ...

5. Ar Jūs kada nors gyvenime esate vartojęs antibiotikų peršalimo ligoms gydyti? (pažymėkite vieną Jums tinkamą atsakymą)

Ne Taip

Jei ne – praleiskite 6, 7 ir 8 klausimus, toliau anketą pildykite nuo 9 klausimo. Jei taip: anketą pildykite toliau.

6. Ar peršalimo ligų gydymas antibiotikais Jums padėjo? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

Visada

padėjo Dažniau padėjo nei nepadėjo Dažniau nepadėjo nei padėjo

Niekada nepadėjo

Negaliu atsakyti

1 2 3 4 0

7. Ar dažnai savarankiškai (t. y. nepaskyrus gydytojui) vartojote antibiotikus, sirgdamas peršalimo ligomis? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

Visada vartojau Dažniau vartojau nei nevartojau Dažniau nevartojau nei vartojau Niekada nevartojau Savarankiškai niekada nesigydžiau 1 2 3 4 0

8. Ar dažnai Jūsų šeimos gydytojas skiria antibiotikus, Jums sergant peršalimo ligomis? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

Visada skiria

Dažniau skiria nei neskiria

Dažniau neskiria nei skiria Niekada neskiria Negaliu atsakyti 1 2 3 4 0

9. Ar Jūs šiuo metu vartojate antibiotikus?

Ne Taip

Jei ne – praleiskite 10 ir 11 klausimus, anketą toliau pildykite nuo 12 klausimo. Jei taip, pildykite toliau.

10. Kas lėmė Jūsų sprendimą vartoti antibiotikus? Nusprendžiau pats

Patarė gydytojas konsultuodamas telefonu Kita, įrašykite

... ... ... 11. Jei šiuo metu vartojate antibiotikus, kur jų gavote?

(37)

37

Pasiskolinau (turėjo kaimynai, draugai, pažįstami ir pan.) Nusipirkau vaistinėje, pajutęs peršalimo simptomus

12. Kaip Jūs manote: ar Jūsų peršalimo gydymui šiandien reikia antibiotikų? (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai tinkamu atsakymu)

Tikrai reikia Labiau reikia, nei nereikia Neturiu nuomonės Labiau nereikia, nei reikia Tikrai nereikia 1 2 0 3 4

13. Kokią įtaką Jūsų sveikatai galėtų turėti antibiotikai, šiandien paskirti peršalimui gydyti?

Pažymėkite teiginius, su kuriais Jūs sutinkate arba nesutinkate (ratuku apibrėžkite skaičių po Jums labiausiai priimtinu atsakymu kiekvienoje lentelės eilutėje).

Labiau sutinku

Visiškai nesutinku Antibiotikų dėka aš

greičiau grįšiu į darbą 1 2 0 3 4

Antibiotikų dėka aš išvengsiu peršalimo komplikacijų

1 2 0 3 4

Antibiotikų dėka sumažės gerklės ar ausų skausmas

1 2 0 3 4

Antibiotikų dėka mano kūno temperatūra taps normali

1 2 0 3 4

Antibiotikų dėka

palengvės mano kosulys 1 2 0 3 4

Antibiotikų dėka sumažės mano sloga ir nosies užgulimas

1 2 0 3 4

Antibiotikai mano ligos

eigai neturės įtakos 2 0 3 4

Antibiotikai man sukels alergines reakcijas (mane išbers)

1 2 0 3 4

Antibiotikai sumažins organizmo atsparumą ir aš ilgiau sirgsiu

1 2 0 3 4

Vartojant antibiotikus man atsiras nepageidau-jami reiškiniai (pvz., py-kinimas, viduriavimas)

1 2 0 3 4

14. Ar Jūs prašysite gydytojo recepto antibiotikams?

15. Kiek kartų per pastaruosius metus (t.y. nuo praėjusių metų to paties mėnesio) lankėtės pas savo šeimos gydytoją? Įrašykite ... 16. Ar Jūs rūkote?

(38)

38

Ne Taip Retkarčiais

17. Kokia jūsų socialinė padėtis? Mokausi

Dirbu

Turiu invalidumą Pensininkas Bedarbis

18. Kokia Jūsų šeimyninė padėtis? Nevedęs/netekėjusi Vedęs/ištekėjusi Išsiskyręs/išsiskyrusi Našlys/našlė

19. Kokios Jūsų šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui? (Įrašykite vidutines pajamas litais) ... 20. Ar gaunamų pajamų Jums užtenka vaistams nusipirkti?

Ne Taip

21. Jūsų lytis:

Moteris Vyras

22. Jūsų amžius (įrašykite metus): ... metai 23. Jūs gyvenate:

Mieste Kaime Rajono centre

24. Jūsų išsilavinimas:

Jeigu Jums kilo klausimų arba turite pastabų klausimyno autoriams, maloniai prašome kreiptis į KMU Šeimos medicinos klinikos lektorių gyd. Gediminą Urboną, tel. 327183 (darbo), 8 698 24972 (mobilus).

4 priedas

Anketa vaikams (pildė globėjai, atvedę vaikus į PSP įstaigą)

Įstaiga ………

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikoje šiuo metu vyksta antibiotikų vartojimo peršalimo ligoms gydyti tyrimas. Didėjantis įvairių ligų sukėlėjų atsparumas skatina aiškintis priežastis, kodėl antibiotikai skiriami tuomet, kai tam nėra būtinos priežasties. Šios apklausos rezultatai padės