PACIENTŲ PSICHOLOGINĖ SVEIKATA NEŠIOJANT ORTODONTINIUS APARATUS

(1)

Benedikta Augytė

V kursas, 3 grupė

PACIENTŲ PSICHOLOGINĖ SVEIKATA NEŠIOJANT

ORTODONTINIUS APARATUS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Asist. Giedrė Trakinienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

PACIENTŲ PSICHOLOGINĖ SVEIKATA NEŠIOJANT ORTODONTINIUS APARATUS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ...

(parašas)

... (vardas, pavardė, kursas, grupė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20...m. ...

(mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pacientų psichologinė sveikata nešiojant ortodontinius aparatus“

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 30 Benedikta Augytė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020 04 30 Benedikta Augytė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(4)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:...

Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir

įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį _{bei reikalavimus?} 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir _{sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0

11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, _{tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos}

kriterijai?

(6)

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo _{tinkamas moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

(7)

32 rekomendaci Praktinės jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 _balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 _balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20% (nevert

.) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus? -0,2 balo

-0,5 balo 41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo _balo-0,5 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 _balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo _balo-0,5 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)? -0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

(8)

(9)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 10 SANTRAUKA ... 11 SUMMARY ... 12 ĮVADAS ... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Sveikatos ir gyvenimo kokybės ryšys ... 15

1.2. Burnos sveikata ir gyvenimo kokybė ... 15

1.3. Ortodontinių anomalijų paplitimas ... 16

1.4. Ortodontinio gydymo reikalingumas ... 17

1.5. Psichologiniai veiksniai ... 17

1.6. Ortodontinio gydymo poveikis gyvenimo kokybei ... 18

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19

2.1. Tyrimo metodika ... 19

2.2. Tyrimo populiacija ... 19

2.3. Imties dydžio nustatymas ... 19

2.4. Duomenų analizė ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 21

3.2. Rezultatai apie pacientų psichologinę savijautą, gydantis ortodontiškai ... 24

3.3. Rezultatai apie pacientų patiriamą skausmą, gydantis ortodontiškai ... 32

3.4. Rezultatai apie pacientų mitybos pokyčius, gydantis ortodontiškai ... 34

3.5. Rezultatai apie ortodontinių aparatų poveikį burnos gleivinei, kalbai ... 36

4. DISKUSIJA ... 40 4.1. Interesų konfliktas ... 43 IŠVADOS ... 44 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45 LITERATŪRA ... 46 PRIEDAI ... 49

(10)

SANTRUMPOS

AC – Aesthetic component DHC – Dental health component GK – Gyvenimo kokybė

IOTN – Index of orthodontic treatment need LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas LUHS – Lithuanian University of Health Sciences PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

RME – Greito plėtimo aparatas (rapid maxillary expander) VAS – visual analog scales (skausmo skalė)

(11)

PACIENTŲ PSICHOLOGINĖ SVEIKATA NEŠIOJANT ORTODONTINIUS APARATUS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų anomalijas gydantys ortodontiniai aparatai dažnai

pacientams sukelia nemalonius jausmus, skausmą. Tai gali daryti įtaką žmogaus, ypač jaunuolio, psichologinei gerovei ir gyvenimo kokybei. Šio darbo tikslas yra įvertinti išimamų ir neišimamų aparatų įtaką ortodontiškai gydomų pacientų psichologinei savijautai.

Medžiaga ir metodai: tyrimui naudota anoniminė anketa. Tyrime dalyvavo 339 pacientai, kurių

amžiaus vidurkis 14,08 m. Tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes: 1) nešiojantys išimamus ortodontinius aparatus – grupė iki 14 m. 2) nešiojantys neišimamus ap. – grupė iki 14 m.

3) nešiojantys išimamus ap. – grupė nuo 15 m. 4) nešiojantys neišimamus ap. – grupė nuo 15 m.

Rezultatai: nustatyta, kad daugiau nei 40 proc. pacientų, nešiodami ortodontinius aparatus, jaučiasi

vidutiniškai gerai. 53,7 proc. pacientų bent kartais jautėsi nelaimingi, nešiodami ortodontinius aparatus. Reikšmingas skirtumas nustatytas tarp fiksuotus aparatus nešiojančių pacientų (p=0,002). 42 proc. pacientų savo psichologinę būklę laiko vidutiniška. Nuolatinį skausmą jaučia beveik 16 proc. pacientų ir bent kartais skausmą jaučia 59 proc. tirtųjų. Taip pat skausmą reikšmingai dažniau jaučia fiksuotus aparatus nešiojantys pacientai (p=0,0008). Skausmo vertinimo vidurkis 4,47 balo. Su mitybos sunkumais taip pat dažniau susidūrė fiksuotus aparatus nešiojantys pacientai. Kalbos sutrikimu dažniau skundėsi išimamus aparatus nešiojantys pacientai. Pusė tiriamųjų teigė pastebėję padidėjusį seilėtekį ir jis reikšmingai dažnesnis išimamus aparatus nešiojančioje grupėje (p=0,02). 10,4 proc. apklausoje dalyvavusių pacientų teigė kartais patiriantys patyčias.

Išvados: tirtųjų pacientų psichologinė savijauta yra gera arba vidutinė. Su kalbos sutrikimu

dažniausiai susidūrė pacientai, nešiojantys išimamus ortodontinius aparatus. Pagal atliktą apklausą pacientai, nešiojantys išimamus aparatus, jaučiasi geriau, nei fiksuotus aparatus nešiojantys pacientai. Remiantis vieno klausimo kriterijumi, moterys statistiškai reikšmingai dažniau išgyvena dėl dantų išvaizdos.

(12)

PSYCHOLOGICAL HEALTH OF PATIENTS WEARING ORTHODONTIC APPLIANCES

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: orthodontic appliances that treat dental anomalies

may cause unpleasant feelings and pain. It could influence person‘s, especially teenager‘s, psychological well – being and quality of life. The aim of this study was to assess influence of psychological well – being of orthodontically treated patients with removable and fixed appliances.

Material and the methods: 339 patients answered anonymous questionnaire. They were devided

into four groups: 1) removable orthodontic appliances, age group 7 – 14 years 2) fixed orthodontic appliances, age group 7 – 14 years 3) removable app. age group 15 and older 4) fixed app. age groups 15 and older.

Results: more than 40 % patients feel not great wearing orthodontic appliances. 53,7 % at least once

felt unhappy while wearing orthodontic appliances. Statistically significant value between patients wearing fixed appliances (p=0,002). 42 % of patients think of their psychological well being less than good. 16 % of patients always feel pain while wearing appliances and 59 % feel pain occasionally. Patients wearing fixed appliances feel pain more often (p=0,0008). Average mean for pain is 4,47. Group wearing fixed appliances complained about uncomfortable eating more often (p=0,0006). Speech disorder was seen in removable orthodontic appliances wearing patients. Half of respondents complained about increased salivation, significantly higher in removable appliances group (p=0,02). 10,4 % of patients sometimes experience bullying.

Conslusion: respondents psychological well – being ir good or average. Patients wearing removable

appliances faced speech difficulties more frequently. From this study questionnaire patients wearing removable appliances feel better than patients wearing fixed appliances. Women tend to care more about their teeth appearance.

(13)

13

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sąvoką „sveikata“ apibrėžia kaip „bendrą fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės visumą, ne tik ligos ar negalios nebuvimą“ [1,2]. Taigi, burnos sveikata - viena iš žmogaus gyvenimo gerovės dalių. Ir jai įtakos gali turėti visi burnos susirgimai, taip pat dantų vystymosi, sąkandžio anomalijos. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad burnos ertmės ligomis serga apie 3,9 milijardo pasaulio gyventojų. Žinoma, plačiausiai paplitusi liga – dantų ėduonis, kuri paveikia 60 - 90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Šiandien PSO labiausiai paplitusiomis laiko tris burnos ertmės ligas: dantų ėduonį, periodonto ligas ir dantų vystymosi anomalijas.

Dantų vystymosi anomalijos apibrėžiamos kaip nelygus dantų lankas, netaisyklingas viršutinio ir apatinio žandikaulių sąkandis [3]. Dantų vystymosi anomalijos pasaulyje yra labai paplitęs sutrikimas, kuris gali neigiamai paveikti socialinę, fizinę ir psichologinę žmogaus gerovę. Anomalijos gali bloginti žmogaus gyvenimo kokybę daugybe aspektų – tokių, kaip suprastėjęs kramtymas, funkcijos neatlikimas, išvaizdos pokyčiai. Ortodontinės anomalijos turi įtakos ne tik funkciniams sutrikimams ar estetikai – jos neigiamai veikia socialinę bei psichologinę gerovę [4].

Ortodontinių anomalijų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje yra labai didelis – ortodontinis gydymas reikalingas daugumai vaikų. Tarp Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų (7 – 15 m.) ortodontinių anomalijų nustatyta 84,7 proc. [5].

Pasaulio gydytojų odontologų federacija (FDI world dental federation) gyvenimo kokybę, susijusią su burnos sveikata, apibrėžia kaip „daugiamatį komponentą, kuris atspindi žmogaus komfortą valgymo, miego, socialinio bendravimo metu, jo savigarbą ir pasitenkinimą savo burnos sveikata“. Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad suaugusieji, kuriems buvo taikytas ortodontinis gydymas, savo psichologinę gyvenimo kokybę, susijusią su burnos sveikata ( angl. Oral health related quality of life OHRQoL ), laikė geresne, nei tie, kuriems ortodontinis gydymas taikytas nebuvo [6,7]. Po ortodontinio gydymo pastebėtas ryšys ne tik su pagerėjusia gyvenimo kokybe, bet ir su geresne bendra sveikata, išvaizda, burnos ertmės sveikata ir socialiniu bendravimu [6,8].

Objektyviam sąkandžio vertinimui populiariausias apibrėžiantis indeksas – ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need IOTN) [6]. IOTN indeksas – tai balų sistema, nustatanti dantų anomalijos lygį. Nors ši sistema skirta nustatyti ortodontinio gydymo reikalingumą, jis ne visada atspindi paciento psichologinę savijautą, susijusią su dantų būkle [9].

Dažniausiai dantys ortodontiškai gydomi augančiam žmogui, taigi dauguma pacientų yra mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai. Keletoje studijų pastebimas ryšys tarp paciento amžiaus ir

(14)

14 gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata. Kuo pacientas vyresnis, tuo jam labiau rūpi jo gyvenimo kokybė, susijusi su dantų anomalijomis [7].

Lietuvoje šia tema nėra atlika daug tyrimų, todėl išsiaiškinti ortodontiškai gydomų pacientų psichologinę sveikatą mūsų šalyje yra aktualu ir naudinga.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti pacientų psichologinę sveikatą, nešiojant ortodontinius aparatus.

Tyrimo uždaviniai:

1) Įvertinti ortodontiškai gydomų pacientų psichologinę sveikatą.

2) Išsiaiškinti ar paaugliai patiria patyčias ir ar tai turi įtakos jų gyvenimo kokybei. 3) Nustatyti ryšį tarp paciento lyties ir ortodontinių aparatų poveikio gyvenimo kokybei. 4) Ištirti išimamų ortodontinių aparatų poveikį pacientų gyvenimo kokybei.

5) Nustatyti fiksuotų ortodontinių aparatų poveikį gyvenimo kokybei.

(15)

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikatos ir gyvenimo kokybės ryšys

Kaip minėta anksčiau, sveikata apibrėžiama kaip „bendra fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės visuma, ne tik ligos ar negalios nebuvimas“ [1,2,10]. Taigi, kai norime nustatyti žmogaus sveikatą, turime suprantamai paaiškinti, ką reiškia sveikata. Šiai sąvokąi priskiriame ne tik fizinę organizmo būklę, bet ir kasdienes veiklas – tokias kaip darbas, poilsis, namų ruoša, santykiai su artimaisiais, draugais. Su sveikata susijusią gyvenimo kokybę apsprendžia ne tik gebėjimas atlikti šiuos vaidmenis, bet ir pasitenkinimo lygis gyvenant ir atliekant juos [11].

Bėgant laikui, atsirado daug gyvenimo kokybės apibrėžimų. Kai kuriuose straipsniuose gyvenimo kokybė apibūdinama kaip žmogaus gyenimo būdas, kai realizuojamos individo vertybės, tikslai ir poreikiai [1].

PSO įvedė gyvenimo kokybės sąvoką – „tai kiekvieno žmogaus individualus gyvenimo paskirties suvokimas, kultūriniu ir vertybių atžvilgiu, aplinkos, kurioje jis gyvena, kartu su žmogaus tikslais, viltimis, standartais ir interesais“ [2,8,12,13]. Iš apibrėžimų suprantame, kad sveikata ir žmogaus gyvenimo kokybė – viena nuo kitos neatsiejamos sąvokos.

1.2. Burnos sveikata ir gyvenimo kokybė

L.K Cohen ir J.D. Jago pirmieji paskelbė pacientų psichologinius vertinimus, susijusius su burnos sveikata. Tyrimų skaičius, susijęs su pacientų gyvenimo kokybe ir burnos sveikata, reikšmingai išaugo per pastaruosius du dešimtmečius [14]. Yewe – Dyer burnos sveikatą apibūdino kaip burnos ertmės ir jos struktūrų ligos nebuvimą, pakankamai gerą dantų okliuziją kramtyti maistą, socialiai priimtinos išvaizdos dantis [2]. Nors šis apibūdinimas įtraukia burnos ertmės ligas ir socialinį aplinkos modelį, T. Dolan pasiūlė kitą sąvoką. Ji burnos sveikatą apibūdino kaip patogų ir funkcionalų dantų išsidėstymą, kuris leidžia žmogui gyventi norimą socialinį gyvenimą [14]. Labiausiai pasitaikantys aspektai, susiję su burnos sveikata ir gyvenimo kokybe: burnos ertmės skausmas, kramtymo funkcijos būklė, aplinka, socialinė ir emocinė gerovė (1 pav.) [2]. Taigi, daugumoje burnos sveikatos apibrėžimų pradedama kalbėti ne tik apie burnos sveikatą, bet ir apie žmogaus savijautą, psichologinę būseną. 2003 metais PSO pasaulio burnos sveikatos programoje paskelbė, kad dantų anomalijos ir jų gydymas veikia žmogaus gyvenimo kokybę, susijusią su burnos sveikata [13].

D. Locker sukūrė modelį, kuris aiškina kaip burnos ligos daro įtaką gyvenimo kokybei: sveikatos blogėjimas, funkcijos apribojimas, diskomfortas, negalia [14]. Pasak D. Locker, burnos

(16)

16 sveikatos ir gyvenimo kokybės konceptas yra: 1) sunkiai apibrėžiamas, 2) daugiadimensinis ir sudėtingas, 3) subjektyvus, 4) nuolat kintantis, 5) priklauso nuo socialinės, kultūrinės, politinės būsenos. Jis taip pat pridūrė, kad bendra sveikata yra neatskiriama nuo burnos sveikatos [6,14].

1 pav. Burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės ryšį sąveikaujantys veiksniai [2]

1.3. Ortodontinių anomalijų paplitimas

PSO teigia, kad dantų anomalijos yra trečia pagal paplitimą burnos sveikatos problema visame pasaulyje [15–17]. Daugelis šalių atlieka ortodontinių anomalijų paplitimo tyrimus, kuriuose matomi panašūs rezultatai: 34 – 88 proc. tirtųjų asmenų nustatomos stebimos dantų anomalijos ir rekomenduojamas ortodontinis gydymas [5,15,16]. Yra daug faktorių, kurie nulemia dantų dygimo anomalijas. Jas veikia daug etiologinių veiksnių. Daugelyje studijų pabrėžiami genetiniai, rasės, paveldimumo faktoriai, [15,18,19] taip pat ėduonies bei periodonto ligos, ankstyvas dantų netekimas, [18] aplinkos bei geografiniai aspektai, [15] įpročiai. Pacientai su išsivysčiusia dantų anomalija susiduria su įvairiomis burnos sveikatos problemomis: sutrikusiomis kramtymo ir rijimo funkcijomis, kalbos sutrikimais, estetikos problemomis, o taip pat psichologine savo gerove [19–21]. Atliktuose tyrimuose pastebima, kad labiausiai paplitusi yra Angle I klasės anomalija – vidutiniškai 70 proc., mažiausias paplitimas – Angle III klasės anomalijos – apie 5 proc. [16,18,19].

Ortodontinių anomalijų paplitimui nustatyti tyrimuose dažniausiai naudojamas IOTN indeksas (angl. The index of orthodontic treatment need) [17].

Burnos sveikatos ir GK ryšys Burnos sveikata: Skausmas, dantų anomalijos Socialiniai ryšiai, bendravimas Aplinka: Mokykla Darbas Gydymo lūkesčiai – patenkinimas Funkcija: Kramtymas kalba

(17)

17

1.4. Ortodontinio gydymo reikalingumas

Ortodontinio gydymo reikalingumui nustatyti plačiausiai naudojamas IOTN indeksas. Šį indeksą sukūrė Brook ir Shaw Jungtinėje Karalystėje. IOTN sudarytas iš dviejų dalių – dantų sveikatos komponento (angl. DHC – dental heath component) ir estetinio komponento (angl. AC – aesthetic component) [17,21].

Daugelyje tyrimų labiausiai akcentuojamas DHC komponentas [18,21]. IOTN – DHC vertina dantų nebuvimą, horizontal ir vertikalų priekinių dantų persidengimą, žirklinį ar atvirą sąkandį, dantų susigrūdimą. Indeksas turi penkias vertinimo klases. 1 – gydymas nereikalingas, 2 – gydymo reikalingumas nedidelis, 3 – vidutiniškas ortodontinio gydymo reikalingumas, 4 – ortodontinis gydymas reikalingas, 5 – ortodontinis gydymas labai reikalingas [22].

Vertinant pagal indeksą, atsižvelgiama į didžiausią dantų anomaliją paciento burnos ertmėje. Dėl to, kartais, nedideli dantų lanko nukrypimai neparodo gydymo reikalingumo. Ortodontiškai dažniausiai gydomi paaugliai. Tyrimuose aprašoma, kad jau mokykinio amžiaus pacientai gali įvertinti savo dantų išvaizdą. Jie gali būti nepatenkinti savo dantų estetika turėdami nedideles, gydymo nereikalaujančias dantų anomalijas. Nors anomalija nedidelė, kartais ji trikdo paauglių psichologinę ir socialinę savijautą, veikia pasitikėjimą savimi [23].

Estetinį komponentą (angl. AC aesthetic component) sudaro dešimt dantų priekinio sąkandžio nuotraukų, kuiose dantų anomalijos atvaizduotos didėjančia tvakra. Pirmoje nuotraukoje gydymas neindikuotinas, paskutinėje, dešimtoje nuotraukoje – gydymas būtinas. Pagal nuotraukas pacientas taip pat gali įvertinti savo dantų būklę. Kai kurie tyrimai teigia, kad šis indeksas negali tiksliai nusakyti gydymo reikalingumo dėl dvimačių nuotraukų, jo pagalba galima spręsti tik apie dantų estetiką [22,24].

1.5. Psichologiniai veiksniai

PSO psichologinę sveikatą pripažino kaip vieną didžiausių problemų pasaulyje [8,25]. Burnos sveikata, dantų išvaizda, jų forma, pozicija žandikaulyje, kaip ir pats gydymo procesas yra labai svarbūs faktoriai, galintys nulemti žmogaus psichologinę gerovę. Žmonės, labiau patenkinti savo veido ir dantų išvaizda yra labiau pasitikintys savimi [14].

Ortodontinis gydymas dažniausiai yra nemaloni patirtis. Ortodontiniai aparatai dedami į burną – jautrią kūno vietą, todėl gali sukelti skausmą, tiek fizinį, tiek psichologinį [26]. Dažniausiai tokie jausmai gali neigiamai paveikti paciento nusiteikimą nešioti aparatą. Dauguma atliekamų tyrimų

(18)

18 nagrinėja paciento patiriamą fizinį skausmą atliekant ortodontinį gydymą. Taigi, psichologinė gerovė, susijusi su fizinio skausmo patyrimu, kol kas nėra plačiai ištirta [4,6,26].

1.6. Ortodontinio gydymo poveikis gyvenimo kokybei

Ortodontinis gydymas yra glaudžiai susijęs su burnos sveikatos gyvenimo kokybe. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nori ortodontinio gydymo, yra susijusios su estetika, funkcijos gerinimu ir psichologinės būsenos gerove [6,8]. Paauglystės laikotarpis – fizinių ir psichologinių pasikeitimų metas. Tai metas, kai formuojasi, stabilizuojasi pasitikėjimas savimi, emocinė gerovė [27]. P. Sliva tyrime pastebėta, kad pacientai, kurie buvo ortodontiškai gydyti, savo gyvenimo kokybę įvertino kaip geresnę, nei tie, kurie gydyti nebuvo [6]. Taip pat ankstesni tyrimai parodė, kad vaikai, turintys sąkandžio problemų, yra labiau linkę vertinti savo gyvenimo kokybę kaip prastesnę, nei tie, kurie tokių sutrikimų neturi. Tradiciškai dantų anomalijos, ortodontiškai pagydomas nukrypimas, neatsižvelgiant į poveikį psichologinei būsenai [27].

Ortodontinio gydymo ir gyvenimo kokybės ryšys taip pat priklauso nuo gydymo stadijos. Dažniausiai skausmas jaučiamas gydymo pradžioje, kai tik pradedami nešioti aparatai [26] ir laikui bėgant gyvenimo kokybė gali pagerėti. Danielos Feu tyrime pastebėta, kad pacientų, baigusių gydymą, gyvenimo kokybė geresnė, nei tų, kurie dar gydomi ortodontiškai [28]. Tai aiškinama tuo, kad burnoje įdėtas svetimkūnis sukelia nemalonius jausmus, diskomfortą, spaudimą, gleivinės braižymą, trumpiau tariant – skausmą [27,28].

(19)

19

2.

MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimas buvo vykdomas naudojant anoniminės apklausos metodą. Pagrindinis tyrimo įrankis – iš 31 klausimo sudarytas klausimynas (anketa). Anketos klausimai sudaryti siekiant įvertinti pacientų, nešiojantčių ortodontinius apparatus, psichologinę savijautą.

Anketą sudarė 31 klausimas. Pirmąją anketos dalį sudarė 7 klausimai, skirti išsiaiškinti tiriamojo demografinius duomenis. 13 klausimų – apie psichologinę tiriamojo savijautą, 3 klausimai – apie skausmą, 4 klausimai – apie mitybos sutrikimus, 3 klausimai – apie kalbos sutrikimus ir 1 – apie seilėtekį. Visi klausimai buvo su galimybe pasirinkti atsakymo variantus ir galimybe įvardinti nusiskundimus.

2.2. Tyrimo populiacija

Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete (LSMU) ortodontijos klinikoje. Tyrimo populiaciją sudarė pacientai, nešiojantys ortodontinius aparatus.

2.3. Imties dydžio nustatymas

Atliekant tyrimą, per 2019 m. dalyvavo 1900 LSMU pacientų. Imties dydis apskaičiuotas naudojantis Paniotto formule: n = 1/(∆^2 + 1/N).

n – tiriamųjų imties dydis; ∆^2 – imties paklaidos dydis; N – generalinės imties dydis;

Paklaidos dydžiui esant 0,05, kai generalinė imtis 1900, apskaičiuotas tiriamųjų imties dydis – 333. Tyrime dalyvavo 339 pacientai, todėl šio tyrimo imtis yra pakankama.

𝑛 = 1 ∆!₊1 𝑁 = 𝑛 = 1 0,05! ₊ 1 1900 = 𝑛 = 333

kur: n – imties dydis; ∆ - imties paklaidos dydis (0,05); N – generalinės imties dydis (1997 pacientai). Tiriamųjų atrankos kriterijus – ortodontiškai gydomi pacientai LSMU ortodontijos klinikoje. Tyrimo objektas – ortodontiškai gydomi pacientai LSMU ortodontijos klinikoje.

(20)

20

2.4. Duomenų analizė

Duomenys gauti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos ir lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, nominaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti dažniai (proc.). Nominaline skale išreikštų rezultatų skirtumų reikšmingumui nustatyti buvo taikytas Chi kvadrato (χ2_{) testas. Visais atvejais}

(21)

21

3.

REZULTATAI

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Tyrimo metu buvo vertinami 339 pacientų duomenys. Vidutinis tyrime dalyvavusio paciento amžius – 14,08 m., jauniausio paciento amžius buvo 7 metai, vyriausio – 42 metai. Kaip matyti iš žemiau esančioje lentelėje (1 lentelė) pateiktų pacientų socialinių – demografinių charakteristikų pagal pacientų grupes beveik pusė pacientų (49 proc.) buvo iki 14 metų ir nešiojo plokšteles, dar 17 proc. buvo iki 14 metų ir nešiojo breketus, tuo tarpu vyresnių nei 15 m. ir nešiojančių plokšteles ir breketus buvo atitinkamai 2 ir 32 proc. Pagal lytį daugiau nei pusė pacientų (69 proc.) buvo moterys, tuo tarpu vyrų buvo 31 proc. Pagal gyvenamąją vietą beveik pusė pacientų (48 proc.) buvo iš didžiųjų miestų, likusieji – iš regioninių miestų ir rajoninių miestelių. Pagal užsiėmimą didžioji dauguma pacientų (94 proc.) buvo moksleiviai, tuo tarpu pagal išsilavinimą – dauguma pacientų (91 proc.) turėjo pradinį ar pagrindinį išsilavinimą.

Kadangi apklaustųjų, nešiojančių išimamus aparatus, tokius kaip veido kaukė, funkcinis tempimo aparatas, tiesinamosios kapos, buvo tik 6 respondentai, jie priskirti nešiojančių išimamus aparatus grupei. Nešiojančių Herbsto aparatą ir RME buvo po vieną respondentą.

Daugumoje anksčiau atliktų tyrimų grupės buvo skirstomos pagal amžių – iki 14 metų (įskaitytinai) ir vyresniųjų grupė.

1 lentelė. Tirtų pacientų socialinės – demografinės charakteristikos

Charakteristika Vnt. Proc.

Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 167 49,3%

Iki 14 m., nešiojantys breketus 57 16,8%

Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 8 2,4%

Nuo 15 m., nešiojantys breketus 107 31,6%

Lytis Vyrai 105 31,0%

Moterys 234 69,0%

Gyvenamoji vieta Didieji miestai 163 48,1%

Regioniniai miestai 93 27,4% Rajoniniai miesteliai 83 24,5% Užsiėmimas Moksleiviai 319 94,1% Studentai 12 3,5% Dirbantieji 8 2,4% Išsilavinimas Pradinis 171 50,4% Pagrindinis 137 40,4% Vidurinis 23 6,8% Aukštasis 8 2,4%

(22)

22

Tyrimo metu nustatytas pacientų pasitenkinimas savo dantų išvaizda (1 pav.). Nustatyta, kad patenkinti savo dantų išvaizda yra 41,6 proc., tuo tarpu daugiau ar mažiau nepatenkinti – 48 proc.

1 pav. Pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo dantų išvaizda

Tyrimo metu palyginome pasitenkinimą savo dantų išvaizda tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (2 lentelė). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2_{) kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai}

(nes p<0,05), kurie parodė, kad savo dantų išvaizda reikšmingai dažniau buvo patenkinti vyresni, nei 15 m. ir plokšteles nešiojantys pacientai, negu kitų grupių pacientai. Taip pat labai patenkintos reikšmingai dažniau buvo moterys, nei vyrai, kurie reikšmingai dažniau nei moterys buvo tiesiog patenkinti savo dantų išvaizda. Toks rezultatas, galima manyti, yra dėl to, kad vyresni, nei 15 metų pacientai plokštelę dažniausiai nešioja po gydymo retencijai palaikyti.

2 lentelė. Pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo dantų išvaizda skirtingose pacientų grupėse

Pasitenkinimas savo dantų išvaizda

χ2 _{df p}

Labai

patenkinti Patenkinti Nepatenkinti

Visiškai nepatenkinti Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 2,4% 44,3% 50,9% 2,4% 39,497 9 0,000 Iki 14 m. nešiojantys breketus 26,3% 24,6% 43,9% 5,3%

(23)

23

2 Lentelės tęsinys

Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti

Tyrimo metu palyginome pasitenkinimą savo dantų išvaizda tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (3 lentelė). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2_{) kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai}

(nes p<0,05), kurie parodė, kad:

a) Dėl dantų kreivumo reikšmingai dažniau kreipėsi jaunesni, nei 14 m. ir plokšteles ar breketus nešiojantys pacientai, negu 15 m. ir vyresni, bei moterys, negu vyrai.

b) Dėl neteisingo, traumuojančio sukandimo reikšmingai dažniau kreipėsi įvairaus amžiaus ir breketus nešiojantys pacientai, nei plokšteles nešiojantys pacientai, bei moterys, nei vyrai. c) Dėl estetikos reikšmingai dažniau kreipėsi vyresni, nei 15 m. ir breketus nešiojantys pacientai,

negu pacientai iš kitų grupių, bei moterys, nei vyrai.

3 lentelė. Kreipimosi į gydytoją ortodontą priežastys skirtingose pacientų grupėse

Dantų kreivumas Neteisingas, traumuojantis sukandimas Estetika Kita Pacientų grupė

Iki 14 metų, nešiojantys

plokšteles 64,1% 48,5% 18,0% 0,0%

Iki 14 m., nešiojantys breketus 84,2% 52,6% 22,8% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 50,0% 0,0% 0,0% 50,0%

Nuo 15 m., nešiojantys breketus 55,1% 52,3% 37,4% 0,0%

χ2 _14,472 _8,469 _16,149 _167,476 df 3 3 3 3 p 0,002 0,037 0,001 0,000 Lytis Vyrai 55,2% 69,5% 11,4% 0,0% Moterys 68,4% 40,2% 30,3% 1,7% χ2 _5,450 _24,984 _14,022 _1,816 df 1 1 1 1 p 0,020 0,000 0,000 0,178

Nustatyta, kad daugiau 40 proc. pacientų, nešiodami ortodontinius aparatus, jaučiasi vidutiniškai. Tuo tarpu besijaučiančių blogai buvo tik 8 proc. (2 pav.).

Pacientų grupė

Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 50,0% 50,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 15,0% 45,8% 39,3% 0,0%

Lytis Vyrai 3,8% 46,7% 49,5% 0,0% 10,742 3 0,013

(24)

24

2 pav. Pasiskirstymas pagal pojūčius, nešiojant ortodontinius apparatus

3.2. Rezultatai apie pacientų psichologinę savijautą, gydantis ortodontiškai

Tyrimo metu palyginome pojūčius nešiojant ortodontinius aparatus tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (4 lentelė). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2_{) kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi}

skirtumai (nes p<0,05), kurie parodė, kad puikiai reikšmingai dažniau jautėsi nuo 15 m. ir plokštelę nešiojantys pacientai, nei kitų grupių pacientai, tuo tarpu gerai reikšmingai dažniau jautėsi iki 14 m. plokšteles ar breketus nešiojantys pacientai, nei pacientai nuo 15 m. Savijauta nešiojant aparatus tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

4 lentelė. Pasiskirstymas pagal pojūčius, nešiojant ortodontinius aparatus skirtingose pacientų

grupėse

Savijauta nešiojant ortodontinius aparatus

χ2 _df _p

Puikiai Gerai Viduti-_niškai Blogai _blogaiLabai

Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 6,6% 47,9% 41,9% 3,6% 0,0% 31,619 9 0,000 Iki 14 m., nešiojantys breketus 3,5% 40,4% 38,6% 17,5% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 50,0% 50,0% 0,0% 0,0% 0,0%

(25)

25 4 Lentelės tęsinys Nuo 15 m., nešiojantys breketus 14,0% 33,6% 42,1% 10,3% 0,0% Lytis Vyrai 3,8% 46,7% 42,9% 6,7% 0,0% 4,577 3 0,206 Moterys 10,3% 41,9% 39,3% 8,5% 0,0%

Nustatyta, kad nelaimingais nešiodami ortodontinius aparatus jautėsi tik 9 proc. pacientų, tačiau net 45 proc. teigė, kad bent kartais jaučiasi nelaimingais.

3 pav. Pasiskirstymas pagal jautimąsi nelaimingu nešiojant ortodontinį aparatą

Tyrimo metu palyginome jautimąsi nelaimingu nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (5 lentelė). Rezultatai parodė, kad bent kartais nelaimingais reikšmingai dažniau jautėsi iki 14 m. ir breketus nešiojantys pacientai, nei kitų grupių pacientai. Moterys statistiškai dažniau jautėsi nelaimingos (p=0,0006).

5 lentelė. Pasiskirstymas pagal jautimąsi nelaimingu, nešiojant ortodontinį aparatą skirtingose

pacientų grupėse Jautimąsis nelaimingais, nešiojant ortodontinį aparatą χ2 df p Taip Ne Kartais Pacientų grupė

plokšteles 10,5% 56,1% 33.3%

20,804 6 0,002

Iki 14 m., nešiojantys breketus 7,8% 37,1% 55,1% Nuo 15 m., nešiojantys

(26)

26 5 lentelės tęsinys Pacientų grupė Nuo 15 m., nešiojantys breketus 9,3% 51,4% 39,2% 20,804 6 0,002

Jautimąsis nelaimingais, nešiojant

ortodontinį aparatą χ2 _df _p

Taip Ne Kartais

Lytis Vyrai 2,9% 36,2% 61,0%

17,572 2 0,000

Moterys 11,1% 38,0% 50,9%

Nustatyta, kad nešiojant ortodontinį aparatą nusišypsoti bijo tik 12 proc. pacientų, o dar 37 proc. nurodė, kad tą daryti bijo kartais (4 pav.).

4 pav. Pasiskirstymas pagal baimę nusišypsoti nešiojant ortodontinį aparatą

Susisteminus rezultatus paaiškėjo, jog baimė nusišypsoti nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų yra skirtinga (6 lentelė). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2_{) kriterijus,}

buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad nusišypsoti reikšmingai dažniau buvo linkę vyresni, nei 15 m. pacientai, negu iki 14 m. plokšteles ar breketus nešiojantys pacientai. Tuo tarpu baimė nusišypsoti tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

(27)

27

6 lentelė. Pasiskirstymas pagal baimę nusišypsoti nešiojant ortodontinį aparatą skirtingose pacientų

grupėse

Baimė nusišypsoti nešiojant

ortodontinį aparatą χ2 _df _p Taip Ne Kartais Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 8,4% 46,1% 45,5% 20,367 6 0,002 Iki 14 m., nešiojantys breketus 12,3% 45,6% 42,1% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 100,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 19,6% 51,4% 29,0% Lytis Vyrai 9,5% 55,2% 35,2% 2,686 2 0,261 Moterys 13,7% 46,2% 40,2%

Pacientų buvo prašoma nurodyti, ar jie pastebėjo, kad pradėjus nešioti ortodontinį aparatą, kitų žmonių žvilgsnius nukreiptus į juos. Kaip matyti iš žemiau esančioje diagramoje pateiktų duomenų, tokių žvilgsnių nepastebėjo tik mažiau nei pusė (47 proc.) pacientų (5 pav.).

5 pav. Pasiskirstymas pagal pastebėjimą, kad kažkas žiūrėtų į juos nešiojant ortodontinį aparatą

Nagrinėdami rezultatus apie pastebėjimą, kad kažkas žiūrėjo į juos nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (7 lentelė), padarėme išvadą, kad kitų žmonių stebėjimo fiksavimas tarp skirtingų pacientų grupių ir vyrų bei moterų reikšmingai nesiskyrė.

(28)

28

7 lentelė. Pasiskirstymas pagal pastebėjimą, kad kažkas žiūrėjo į juos, nešiojančius ortodontinį

aparatą skirtingose pacientų grupėse

Pastebėjimas, kad kiti žiūrėjo į juos dėl to, kad nešioja ortodontinį aparatą

χ2 _df _p Taip, jaučiasi nemaloniai Taip, bet nekreipia į tai dėmesio Nepastebėjo Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 4,2% 44,3% 51,5% 8,232 6 0,222 Iki 14 m., nešiojantys breketus 10,5% 47,4% 42,1% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 50,0% 50,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 2,9% 54,8% 42,3% Lytis Vyrai 2,9% 57,1% 40,0% _{5,291 2 0,071} Moterys 5,6% 44,2% 50,2%

Nustatyta, kad kalbant prieš auditoriją diskomforto nejautė tik kiek daugiau, nei kas trečias pacientas, tuo tarpu bent kartais diskomfortą jautė 40 proc., o visada – beveik kas ketvirtas respondentas (6 pav.).

(29)

29 Vertinant diskomforto jutimą kalbant prieš auditoriją tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (8 lentelė), dažniau diskomfortą visada reikšmingai dažniau jautė nuo 15 m. pacientai, nešiojantys plokšteles ar breketus, nei iki 14 m. pacientai, taip pat moterys, nei vyrai.

8 lentelė. Pasiskirstymas pagal diskomforto jutimą kalbant prieš auditoriją skirtingose pacientų

grupėse

Diskomforto jautimas

kalbant prieš auditoriją _χ₂ _df _p Taip Ne Kartai_s

Pacientų grupė

plokšteles 14,4% 32,9% 52,7%

56,150 6 0,00₀

Iki 14 m., nešiojantys breketus 10,5% 57,9% 31,6% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 50,0% 50,0% 0,0%

Nuo 15 m., nešiojantys breketus 43,9% 29,0% 27,1%

Lytis Vyrai 11,4% 41,0% 47,6% 13,128 2 0,00₁

Moterys 29,5% 34,2% 36,3%

Kaip matyti iš žemiau esančioje diagramoje pateiktų duomenų, didžioji dauguma pacientų (89 proc.) patyčių dėl nešiojamų ortodontinių prietaisų nepatiria (7 pav.).

7 pav. Pasiskirstymas pagal patyčių sulaukimą nešiojant ortodontinį aparatą

Lyginant patyčių sulaukimą nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (9 lentelė) pastebėta, kad bent kartais patyčių reikšmingai dažniau sulaukdavo vyrai, nei moterys, tuo tarpu patyrimas tarp skirtingų pacientų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

(30)

30

9 lentelė. Pasiskirstymas pagal patyčių sulaukimą nešiojant ortodontinį aparatą skirtingose pacientų

grupėse Patyčių patyrimas dėl nešiojamų ortodontinių prietaisų χ2 df p Taip Ne Kartais Pacientų grupė

plokšteles 0,0% 91,6% 8,4%

3,948 3 0,267 Iki 14 m., nešiojantys breketus 0,0% 89,5% 10,5%

Nuo 15 m., nešiojantys

plokšteles 0,0% 100,0% 0,0%

Lytis Vyrai 0,0% 81,0% 19,0% 11,384 1 0,001

Moterys 0,0% 93,2% 6,8%

Pacientų buvo prašoma įvertinti savo psichologinę būklę, nešiojant ortodontinį aparatą. Analizuojant žemiau esančioje diagramoje pateiktus vertinimus, nustatyta, kad 48,7 proc. pacientų savo būklę vertino kaip gerą, o 38 proc. – kaip vidutinišką. Tuo tarpu vertinusių savo būklę blogai tebuvo 4 proc. (8 pav.).

8 pav. Pasiskirstymas pagal psichologinės būklės vertinimą nešiojant ortodontinį aparatą

Tyrimo metu palyginome psichologinės būklės vertinimą nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (10 lentelė). Statistiškai apskaičiavus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad savo būklę puikiai statistiškai reikšmingai geriau vertina nuo 15 m. pacientai, nei jaunesni, tuo tarpu gerai savo būklę reikšmingai dažniau vertina iki 14 m. plokšteles ir breketus nešiojantys pacientai, nei vyresni.

(31)

31 Taip pat nustatyta, kad puikiai savo būklę reikšmingai dažniau vertino moterys, nei vyrai, o vyrai reikšmingai dažniau, nei moterys savo būklę vertino kaip gerą ir vidutinišką (nes p<0,05).

10 lentelė. Pasiskirstymas pagal psichologinės būklės vertinimą nešiojant ortodontinį aparatą

skirtingose pacientų grupėse

Psichologinės būsenos, nešiojant ortodontinius prietaisus, vertinimas

χ2 _df _p

Puikiai Gerai Viduti-_niškai Blogai _blogaiLabai

Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 2,4% 56,3% 39,5% 1,8% 0,0% 73,398 9 0,000 Iki 14 m., nešiojantys breketus 1,8% 63,2% 24,6% 10,5% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 50,0% 50,0% 0,0% 0,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 21,5% 29,0% 46,7% 2,8% 0,0% Lytis Vyrai 0,0% 55,2% 41,9% 2,9% 0,0% 16,408 3 0,001 Moterys 13,7% 45,7% 36,8% 3,8% 0,0%

Žemiau esančiame paveiksle pateikti duomenys rodo pacientų pasiskirstymą pagal streso patyrimą. Nustatyta, kad stresą patiria ar kartais patiria 43 proc. pacientų (9 pav.)

(32)

32 Susisteminę dalyvių atsakymus, palyginome streso patyrimą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (11 lentelė). Nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kurie parodė, kad stresą reikšmingai dažniau patyrė nuo 15 m. ir breketus nešiojantys pacientai, nei iki 14 m. breketus ir plokšteles nešiojantys pacientai. Tuo tarpu streso patyrimas tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

11 lentelė. Pasiskirstymas pagal streso patyrimą skirtingose pacientų grupėse

Streso patyrimas

χ2 _df _p

Taip Ne Kartais

Pacientų grupė

plokšteles 9,0% 55,7% 35,3%

14,432 6 0,025

Iki 14 m., nešiojantys breketus 10,5% 64,9% 24,6% Nuo 15 m., nešiojantys

plokšteles 0,0% 100,0% 0,0%

Lytis Vyrai 9,5% 50,5% 40,0% 5,946 2 0,051

Moterys 13,2% 59,8% 26,9%

3.3. Rezultatai apie pacientų patiriamą skausmą, gydantis ortodontiškai

10 paveiksle pateikti duomenys rodo pacientų pasiskirstymą pagal skausmo jutimą. Nustatyta, kad skausmą nuolatos jautė 16 proc. pacientų, o dar 59 proc. nurodė, kad jį jautė bent kartais.

(33)

33 Vertinant skausmo jutimą nešiojant ortodontinius aparatus tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (12 lentelė) tyrimo rezultatai parodė, kad skausmą nuolatos statistiškai reikšmingai dažniau jautė breketus nešiojantys įvairaus amžiaus pacientai, nei nešiojantys plokšteles, tuo tarpu skausmo jutimas tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

12 lentelė. Pasiskirstymas pagal skausmo jutimą nešiojant ortodontinius aparatus skirtingose

pacientų grupėse Skausmo jautimas χ2 _df _p Taip Ne Kartais Pacientų grupė

plokšteles 7,2% 44,3% 48,5%

74,444 6 0,000

Iki 14 m., nešiojantys breketus 19,3% 8,8% 71,9% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 0,0% 100,0%

Lytis Vyrai 16,2% 31,4% 52,4% 3,361 2 0,186

Moterys 15,4% 22,6% 62,0%

Tyrime dalyvavusių pacientų buvo prašoma dešimtbalėje skalėje nuo 0 iki 10 įvertinti patiriamą skausmą (aukštesnis balas rodo, kad skausmas patiriamas labiau). Nustatyta, kad skausmo vertinimo vidurkis sudarė 4,47 ±2,44 balus. Taip pat palyginome skausmo vertinimus skirtingose pacientų grupėse ir tarp vyrų bei moterų (13 lentelė). Apskaičiavus Kruskalio-Valio H kriterijų (pacientų grupių atveju) ir Mann-Whitney U kriterijų (lyties atveju), buvo nustatytas vienas reikšmingas skirtumas (nes p<0,05), kuris parodė, kad nuo 15 m. ir breketus nešiojantys pacientai patyrė reikšmingai stipresnį skausmą, nei kiti pacientai. Tuo tarpu vyrų ir moterų patiriamas skausmas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

13 lentelė. Skausmo vertinimo rodikliai skirtingose pacientų grupėse

Skausmo skalė

Staistika p Vidurkis SN

Pacientų grupė

Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 4,02 2,31

H=30,185 0,000

Iki 14 m., nešiojantys breketus 4,81 2,38 Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 1,50 0,53 Nuo 15 m., nešiojantys breketus 5,21 2,46

Lytis Vyrai 4,29 2,21 U=11723,00 0,497

Moterys 4,56 2,54

(34)

34

3.4. Rezultatai apie pacientų mitybos pokyčius, gydantis ortodontiškai

14 lentelėje pateikiamas susidūrimas su mitybos sunkumais, nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų. Stebima, kad su sunkumais reikšmingai dažniau susidūrė breketus nešiojantys įvairaus amžiaus pacientai, nei nešiojantys plokšteles, tuo tarpu susidūrimas su mitybos sunkumais tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

14 lentelė. Pasiskirstymas pagal susidūrimą su mitybos sunkumais, nešiojant ortodontinį aparatą

Susidūrimas su mitybos

sunkumais χ2 _df _p

Taip Ne Iš dalies

Pacientų grupė

plokšteles 10,8% 82,6% 6,6% 77,777 6 0,000 Iki 14 m., nešiojantys breketus 33,3% 57,9% 8,8% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 100,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 53,3% 32,7% 14,0% Lytis Vyrai 26,7% 61,9% 11,4% 0,966 2 0,617 Moterys 28,2% 63,7% 8,1%

Nagrinėjant susidūrimą su mitybos sunkumais nešiojant ortodontinį aparatą tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (15 lentelė) matome, kad maisto produktų reikšmingai dažniau turėjo atsisakyti įvairaus amžiaus breketus nešiojantys pacientai, nei nešiojantys plokšteles, taip pat vyrai, nei moterys. Paprašius pacientus nurodyti, kokių produktų turėjo atsisakyti, dažniausiai buvo atsisakoma tokių produktų kaip riešutai, kramtomoji guma, kukurūzų spragėsiai.

15 lentelė. Pasiskirstymas pagal maisto produktų atsisakymą skirtingose pacientų grupėse

Turėjimas atsisakyti kažkokio

maisto produkto χ2 _df _p

Taip Ne

Pacientų grupė

plokšteles 4,2% 95,8% 40,773 3 0,000 Iki 14 m., nešiojantys breketus 22,8% 77,2% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 100,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 31,8% 68,2%

(35)

35

15 lentelės tęsinys

Lytis Vyrai 24,8% 75,2% 8,862 1 0,003

Moterys 12,0% 88,0%

Taip pat matyti, kad dauguma pacientų (75 proc.) nesijautė nemaloniai dėl to, kad turėjo atsisakyti tam tikrų maisto produktų (11 pav.).

11 pav. Pasiskirstymas pagal jautimąsi nemaloniai

Nagrinėjant atskiras grupes dėl susidūrimo su mitybos sunkumais nešiojant ortodontinį aparatą (16 lentelė) stebima, kad nemaloniai reikšmingai dažniau jautėsi breketus nešiojantys tiriamieji, nei nešiojantys plokšteles. Jautimąsis nemaloniai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

16 lentelė. Pasiskirstymas pagal jautimąsi nemaloniai skirtingose pacientų grupėse

Jautimasis nemaloniai atsisakius

maisto produkto χ2 _df _p Taip Ne Kartais Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 1,8% 77,2% 21,0% 18,286 6 0,006 Iki 14 m., nešiojantys breketus 8,8% 68,4% 22,8% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 100,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 13,1% 72,0% 15,0% Lytis Vyrai 3,8% 72,4% 23,8% 3,746 2 0,154 Moterys 7,7% 75,6% 16,7%

(36)

36

3.5. Rezultatai apie ortodontinių aparatų poveikį burnos gleivinei, kalbai

Pacientų buvo prašoma nurodyti, ar ortodontiniai aparatai jiems braižo lūpas, skruostus. Įvertinus žemiau esančiame paveiksle pateiktus rezultatus nustatyta, kad daugumai pacientų (56 proc.) braižymai buvo tik nešiojamo pradžioje, o nuolatos braižymus jautė mažiau, nei kas penktas respondentas (12 pav).

12 pav. Pasiskirstymas pagal ortodontinių aparatų poveikį lūpų ir skruostų braižymui

17 lentelėje pavaizduotas pasiskirstymas pagal ortodontinių aparatų poveikį lūpų ir skruostų braižymui skirtingose pacientų grupėse. Rezultatai parodė, kad braižymus reikšmingai dažniau jautė breketus nešiojantys įvairaus amžiaus pacientai, nei nešiojantys plokšteles, taip pat braižymų reikšmingai dažniau nejautė moterys, nei vyrai.

17 lentelė. Pasiskirstymas pagal ortodontinių aparatų lūpų ir skruostų braižymą skirtingose pacientų

grupėse

Lūpų, skruostų braižymas

χ2 _df _p

Taip Ne Braižė nešiojimo _pradžioje

Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 2,4% 40,7% 56,9% 87,685 6 0,000 Iki 14 m., nešiojantys breketus 33,3% 22,8% 43,9% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 0,0% 50,0% 50,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 35,5% 3,7% 60,7% Lytis Vyrai 18,1% 14,3% 67,6% 12,142 2 0,002 Moterys 17,9% 31,6% 50,4%

(37)

37

Nustatyta, kad kalbos sutrikimus ortodontiniai prietaisai sukėlė kas trečiam pacientui, o dar 26 proc. nurodė, kad patyrė bent dalinius sutrikimus (13 pav.).

13 pav. Pasiskirstymas pagal ortodontinių aparatų kalbos sutrikimų sukėlimą

Tyrimo metu palyginome kalbos sutrikimų sukėlimą dėl ortodontinių aparatų nešiojimo tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (18 lentelė). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2_{) kriterijus, buvo}

nustatyti reikšmingi skirtumai (nes p<0,05), kurie parodė, kad kalbos sutrikimus reikšmingai dažniau patyrė įvairaus amžiaus plokšteles nešiojantys pacientai, nei nešiojantys breketus, taip pat vyrai, nei moterys.

18 lentelė. Pasiskirstymas pagal ortodontinių aparatų kalbos sutrikimų sukėlimą skirtingose

pacientų grupėse

Kalbos sutrikimų

sukėlimas χ2 _df _p

Taip Ne Iš dalies

Pacientų grupė

plokšteles 47,9% 18,0% 34,1% 109,178 6 0,000 Iki 14 m. nešiojantys breketus 0,0% 77,2% 22,8% Nuo 15 m. nešiojantys plokšteles 50,0% 50,0% 0,0% Nuo 15 m. nešiojantys breketus 14,0% 68,2% 17,8% Lytis Vyrai 45,7% 27,6% 26,7% 23,990 2 0,000 Moterys 21,8% 52,1% 26,1%

(38)

38 Taip pat nustatyta, kad dažniausias kalbos sutrikimas buvo šveplavimas (84 proc.), sunkumai ištarti tam tikrus žodžius (16 proc.), (14 pav.).

14 pav. Kalbos sutrikimų patiriančių pacientų pasiskirstymas pagal patiriamus kalbos sutrikimus

Statistiškai apskaičiavus patiriamus kalbos sutrikimus tarp skirtingų lyčių ir grupių pacientų (19 lentelė) tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).

19 lentelė. Kalbos sutrikimų patiriančių pacientų pasiskirstymas pagal patiriamus kalbos sutrikimus

Kalbos sutrikimai

χ2 _df _p

Šlepavimas Sunkumai ištarti tam tikrus žodžius Pacientų grupė Iki 14 metų, nešiojantys plokšteles 80,4% 19,6% 7,538 3 0,057 Iki 14 m., nešiojantys breketus 100,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys plokšteles 100,0% 0,0% Nuo 15 m., nešiojantys breketus 91,3% 8,7% Lytis Vyrai 81,9% 18,1% 0,576 1 0,448 Moterys 85,7% 14,3%

Kaip matyti iš 15 paveiksle pateiktų duomenų, seilėtekio padidėjimą, uždėjus aparatą, jautė daugiau nei pusė – 58,8 proc. pacientų, o to nejautė 41,2 proc.

(39)

39

15 pav. Pasiskirstymas pagal seilėtekio padidėjimą uždėjus aparatą

Tyrime klausėme apie seilėtekio padidėjimą, uždėjus aparatą, tarp skirting lyčių ir grupių pacientų (20 lentelė). Iš anketos atsakymų pastebėjome, kad seilėtekio padidėjimą reikšmingai dažniau jautė įvairaus amžiaus plokšteles nešiojantys pacientai, nei nešiojantys breketus, taip pat vyrai, nei moterys.

20 lentelė. Pasiskirstymas pagal seilėtekio padidėjimą uždėjus aparatą skirtingose pacientų grupėse

Seilėtekio padidėjimas

uždėjus aparatą χ2 _df _p

Taip Ne

Pacientų grupė

plokšteles 67,7% 32,3%

39,454 3 0,00

0

Iki 14 m., nešiojantys breketus 38,6% 61,4% Nuo 15 m., nešiojantys

plokšteles 50,0% 50,0%

Nuo 15 m., nešiojantys breketus 30,8% 69,2%

Lytis Vyrai 60,0% 40,0% 5,221 1 0,02₂

Moterys 46,6% 53,4%

41,2% 58,8%

(40)

40

4.

DISKUSIJA

PSO psichologinę sveikatą pripažino kaip vieną didžiausių problemų pasaulyje [8,25], o labiausiai paplitusios burnos ertmės ligos yra dantų ėduonis, periodonto ligos ir dantų vystymosi anomalijos. Atlikdami tyrimą, siekėme sužinoti, kaip jaučiasi pacientai, nešiodami ortodontinius aparatus.

Išnagrinėjus literatūros šaltinius, tyrimams atlikti pacientai buvo suskirstyti į amžiaus grupes iki 14 ir vyresnius. Kadangi atliktoje anketinėje analizėje dauguma respondentų yra mokykinio amžiaus, pacientai buvo suskirstyti į grupes 7 – 14 metų ir vyresni nei 15 metų amžiaus pacientai. Šiais laikais, kai vis labiau domimasi žmogaus socialine gerove, psichologine sveikata, tyrimų apie burnos sveikatą ir žmogaus gyvenimo kokybę atliekama vis daugiau Nors Lietuvoje tokių studijų nėra atlikta daug.

Iš apklausos rezultatų matome, kad pusė apklaustųjų buvo patenkinti savo dantų išvaizda. Rezultatuose statistiškai reikšmingai dažniau patenkinti dantų išvaizda yra vyresni, nei 15 m. nešiojantys breketus respondentai. Nustatyta, kad 40,4 proc. pacientų, nešiojančių ortodontinius aparatus, jaučiasi vidutiniškai ir 8 proc. jaučiasi blogai. Taip pat reikšmingai dažniau vidutiniškai ir blogai jaučiasi pacientai, nešiojantys neišimamus aparatus.

Apklausoje nustatyta, kad nelaimingais jaučiasi ir prasta savo gyvenimo kokybę laiko tik 9 proc. pacientų, tačiau 45 proc. visų apklaustųjų teigė, kad nelaimingais jaučiasi bent kartais. Taip pat atliktame tyrime matomi skirtumai tarp moteriškos ir vyriškos lyties (p=0,0006). Panašūs rezultatai susiję su lytimi ir gyvenimo kokybe gauti ir 2019 metais Brazilijoje atliktame tyrime (p=0,001) [29]. Jaučiamas skausmas nešiojant ortodontinius aparatus glaudžiai susijęs su žmogaus gyvenimo kokybe. Atliktame tyrime nustatyta, kad nuolatos skausmą jaučia 16 proc. apklaustųjų, o beveik 60 procentų skausmą jaučia bent kartais. Taip pat statistiškai dažniau ir stipresnį skausmą jaučia fiksuotus ortodontinius aparatus nešiojantys pacientai. Skausmo vertinimo vidurkis buvo 4,47 balo, todėl vidutiniškai visų pacientų patiriamas skausmas nėra labai stiprus. Apklausoje pacientai dažniausiai nurodė, kad skausmas sustiprėja po plokštelės paveržimo ar fiksuotų aparatų veržimo. 2015 m. atlikto tyrimo rezultatuose buvo nurodyta, kad fizinis skausmas turi reikšmingą santykį su gyvenimo kokybe [30]. Kitame tyrime taip pat teigiama, kad ortodontinis aparatas, kuris sukelia fizinį skausmą, kasdienį gyvenimą padaro nelaimingesnį ir pacientai skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe [31].

Išanalizavus atsakymus į klausimą ar ortodontiniai aparatai braižo aplinkinius audinius nustatyta, kad dauguma pacientų (56 proc.) braižymą jautė tik nešiojamo pradžioje, o nuolatos braižymus jaučia mažiau nei kas penktas apklaustasis. Taip pat braižymą reikšmingai dažniau (p=0,002) jaučia fiksuotus aparatus nešiojantys pacientai ir dažniau skundžiasi moterys [29].

(41)

41 Kalbant apie kasdienės veiklos pokyčius, pradėjus nešioti ortodontinius aparatus, nustatyta, kad mitybos sutrikimais skundėsi apie 27 procentus pacientų. Vertinant ortodontinių aparatų poveikį valgymui, pastebėti skirtumai tarp grupių. Su mitybos sunkumais reikšmingai dažniau susidūrė breketus nešiojantys pacientai. Tiriamieji nurodė, kad turi atsisakyti kieto maisto, riešutų, kramtomosios gumos. S.Silva 2019 atlikto tyrimo rezultatuose nurodė, kad 18 proc. tirtųjų skundėsi mitybos sutrikimais [6]. Galima manyti, kad su sunkumais valgant dažniau susidūrė nešiojantys fiksuotus aparatus, nes išimamus aparatus nešiojantys pacientai prieš valgį juos dažniausiai išsiima [31].

Nustatyta, kad kalbos sutrikimus ortodontiniai prietaisai sukėlė kas trečiam pacientui, o dar 26 proc. nurodė, kad patiria bent dalinius sutrikimus. Panašūs rezultatai gauti 2012 metais A. Kavaliauskienės su bendraautoriais atliktame tyrime „ortodontinių aparatų sukeliamas skausmas ir diskomfortas“ 26,8 proc. tirtųjų skundėsi kalbos sutrikimu [32]. Pastebėta, kad kalbos sutrikimus reikšmingai dažniau patiria įvairaus amžiaus išimamus aparatus nešiojantys pacientai (p=0,0007). Dažniausiai buvo skundžiamasi buvo dėl aparatų sukeliamo šveplavimo, sunkumo tarti žodžius. Manoma, kad taip yra dėl to, kad nešiojant aparatą, jis užima vietos ir sumažėja vietos burnos ertmėje. Liežuvio judėjimas apsunkintas, blogėja artikuliacija. 2019 metais S.Silva atliktame tyrime apsunkinta kalba skundėsi tik 15,5 % [6].

Tyrime gautuose rezultatuose nusišypsoti dėl ortodontinių aparatų nešiojimo bijo 9 proc., o kartais nusišypsoti bijo 37 proc. tirtųjų. Taip pat reikšmingas skirtumas gautas tarp išimamų ir neišimamų aparatų grupių. Neišimamus aparatus nešiojantys pacientai mažiau norėjo šypsotis, nei tie, kurie nešiojo išimamus aparatus. 2019 metų tyrime pacientai teigė, kad šypsantis jie nesijaučia pakanakamai savimi pasitikintys [27].

Nors pacientai neretai susiduria su kasdienėmis problemomis, tik nedaugelis turėjo atsisakyti užsiėmimų dėl to, kad trukdė aparatas. Mūsų apklausoje niekas neatsisakė šokių, plaukimo ar dainavimo chore dėl ortodontinio aparato nešiojimo. Tik keli pacientai pažymėjo, kad teko atsisakyti grojimo pučiamaisiais instrumentais.

Daugiau nei pusė (58,8 proc.) pacientų jautė padidėjusį seilėtekį, pradėjus nešioti ortodontinius aparatus. Reikšmingai dažniau seilėtekio padidėjimą jaučia išimamus ortodontinius aparatus nešiojantys žmonės. A. Kavaliauskienės atliktame tyrime taip pat pastebėta, kad padidėjęs seilėtekis dažniau pasireiškia išimamus aparatus nešiojantiems pacientams [32]. Toks pat ryšys pastebėtas ir Kinijoje atliktame tyrime [33].

Dauguma pacientų nesiskundė bendravimo pokyčiais su aplinkiniais, nors žvilgsnius dėl nešiojamų ortodontinių aparatų pastebėjo 53 procentai tirtųjų. Patyčiomis taip pat skundėsi mažuma – 10,4 proc. ir 20,4 proc. į neigiamas replikas dėmesio stengėsi nekreipti. Išimamus ortodontinius

(42)

42 aparatus nešiojantys pacientai dažniau išgirsdavo neigiamus komentarus, nei nešiojantys fiksuotus aparatus. Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. 11 – 12 m. moksleivių patiria patyčias ir vienas dažniausių patyčių objektų yra dantys [34].

(43)

43

4.1. Interesų konfliktas

(44)

44

IŠVADOS

1) Tirtųjų pacientų psichologinė savijauta nešiojant ortodontinius aparatus – gera arba vidutinė. 2) Kartais patiriantys patyčias nurodė 10,4 proc. tirtų pacientų.

3) Moterys statistiškai reikšmingai dažniau išgyvena dėl dantų išvaizdos, dažniau kreipiasi į gydytoją.

4) Didesnį neigiamą poveikį psichologinei gerovei ir gyvenimo kokybei galime pastebėti nešiojančių neišimamus aparatus pacientų grupėse.

5) Pagal atliktą apklausą išimamus ortodontinius aparatus nešiojantys pacientai jaučiasi geriau, nei fiksuotus aparatus nešiojantys pacientai.

(45)

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gydytojams ortodontams reikėtų atsižvelgti į kiekvieną pacientą atskirai – į kiekvieno iš jų poreikius, į tai, ko jie tikisi iš gydymo, taip pat atsižvelgti į paciento psichologinę būklę. Rekomenduotina prieš gydymą supažindinti pacientus su galimais sutrikimais, skausmais, potyriais. Po ortodontinio gydymo reikėtų vertinti ne tik dantų lanko pagerėjimo rezultatą, bet taip pat atsižvelgti ir į paciento psichologinius bei gyvenimo kokybės pokyčius.

(46)

46

LITERATŪRA

1. Post MWM. Definitions of quality of life: What has happened and how to move on. Top Spinal Cord Inj Rehabil. 2014;20(3):167–180.

2. Sischo L, Broder HL. Oral health-related quality of life: What, why, how, and future implications. J Dent Res. 2011;90(11):1264–1270.

3. Guo L, Feng Y, Guo HG, Liu BW, Zhang Y. Consequences of orthodontic treatment in malocclusion patients: Clinical and microbial effects in adults and children. BMC Oral Health. 2016;16(1):1–7. URL: http://dx.doi.org/10.1186/s12903-016-0308-7

4. Demirovic K, Habibovic J, Dzemidzic V, Tiro A, Nakas E. Comparison of Oral Health-Related Quality of Life in Treated and Non-Treated Orthodontic Patients. Med Arch (Sarajevo, Bosnia Herzegovina). 2019;73(2):113–117.

5. Šidlauskas A, Lopatiene K. The prevalence of malocclusion among 7-15-year-old Lithuanian schoolchildren. Medicina (B Aires). 2009;45(2):147–152.

6. Paes da Silva S, Pitchika V, Baumert U, Wehrbein H, Schwestka-Polly R, Drescher D, Kühnisch J, Wichelhaus A. Oral health-related quality of life in orthodontics: a

cross-sectional multicentre study on patients in orthodontic treatment. Eur J Orthod. 2019;(1):1–11. 7. Kragt L, Dhamo B, Wolvius EB, Ongkosuwito EM. The impact of malocclusions on oral

health-related quality of life in children—a systematic review and meta-analysis. Clin Oral Investig. 2016;20(8):1881–1894. URL: http://dx.doi.org/10.1007/s00784-015-1681-3 8. Jamilian A, Kiaee B, Sanayei S, Khosravi S, Perillo L. Orthodontic Treatment of

Malocclusion and its Impact on Oral Health-Related Quality of Life. Open Dent J. 2016;10(1):236–241.

9. Chen M, Feng ZC, Liu X, Li ZM, Cai B, Wang DW. Impact of malocclusion on oral health-related quality of life in young adults. Angle Orthod. 2015;85(6):986–991.

10. Muragundi P, Tumkur A, Shetty R, Naik A. Health-related quality of life measurement. J Young Pharm. 2012;4(1):54. URL: http://dx.doi.org/10.4103/0975-1483.93568

11. Jackowski D, Guyatt G. A Guide to Health Measurement. Clin Orthop Relat Res. 2003;(413):80–89.

12. Group TW. WHO Quality of Life Scale (WHOQOL). Psuchological Med. 1998;28(3):551– 558.

13. Liu BCL, Lee IC, Lo LJ, Ko EWC. Investigate the oral health impact and quality of life on patients with malocclusion of different treatment needs. Biomed J. 2019;42(6):422–429. URL: https://doi.org/10.1016/j.bj.2019.05.009