MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
KAROLINA RUDZYTĖ
GYDYMO NURODYMŲ LAIKYMOSI IR SAVIGYDOS YPATUMAI TARP
PACIENTŲ, AMBULATORIŠKAI VARTOJANČIŲ ANTIBIOTIKUS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof.dr. Vitalis Briedis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. Vitalis Briedis 2015.05.29
GYDYMO NURODYMŲ LAIKYMOSI IR SAVIGYDOS YPATUMAI TARP
PACIENTŲ, AMBULATORIŠKAI VARTOJANČIŲ ANTIBIOTIKUS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. dr. Vitalis Briedis 2015.05.29
Recenzentas Darbą atliko Doc. Algirdas Baranauskas Magistrantė
2015.05.29 Karolina Rudzytė 2015.05.29
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Netinkamas antibiotikų vartojimas ... 9
1.2. Savigyda antibiotikais... 10
1.3. Gydymo nurodymų laikymasis ... 12
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16
3. TYRIMO REZULTATAI ... 19
3.1. Tiriamieji ... 19
3.1.1. Tiriamųjų asmenų socialinė – demografinė charakteristika ... 19
3.1.2. Ligos, dėl kurių vartoti antibiotikai ... 20
3.1.3. Gydymas ... 22
3.2. Savigyda ... 25
3.2.1. Savigydos mastai gydantis antibiotikais tiriamojoje grupėje ... 25
3.2.2. Su savigyda susiję veiksniai ... 26
3.2.2.1. Su pacientu susiję veiksniai ... 26
3.2.2.2. Su liga/būkle susiję veiksniai ... 31
3.2.2.3. Su gydymu susiję veiksniai... 34
3.2.2.4. Su sveikatos priežiūros sistema susiję veiksniai ... 39
3.3. Gydymo nurodymų laikymasis ... 39
3.3.1. Gydymo nurodymų nesilaikymo mastai antibiotikais tiriamojoje grupėje ... 39
3.3.2. Su gydymo nurodymų nesilaikymu susiję veiksniai ... 40
3.3.2.1. Su pacientu susiję veiksniai ... 40
3.3.2.2. Su liga/būkle susiję veiksniai ... 45
3.3.2.3. Su gydymu susiję veiksniai... 47
3.3.2.4. Su sveikatos priežiūros sistema susiję veiksniai ... 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
5. IŠVADOS ... 55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
Nnk4 – nurodymų nesilaikymo klausimynas Ds14 – D tipo asmenybės skalė
χ² - susijusių požymių chi kvadrato kriterijus
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija
KTI – Kvėpavimo takų ligos ŠTI – Šlapimo takų ligos
SANTRAUKA
Karolinos Rudzytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. dr. V. Briedis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra – Kaunas.
Darbo tikslas Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumus, taip pat su jais susijusius veiksnius tarp pacientų, ambularotiškai vartojančių antibiotikus.
Uždaviniai. 1. Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ypatumus tiriamojoje grupėje. 2. Įvertinti savigydos mastus tiriamojoje grupėje. 3. Įvertinti su pacientu susijusių veiksnių ir nurodymų nesilaikymo bei savigydos sąsajas. 4. Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumus priklausomai nuo ligos ir vartotų antibiotikų.
Tyrimo metodika ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2014 sausio mėn. iki 2015 vasario mėn. Respondentai pildė standartizuotas anketas Kauno, Alytaus ir Lazdijų miestuose esančiose UAB ,,Gintarinė vaistinė‘‘ vaistinėse. Duomenų analize atlikta pagal du kriterijus: savigydą ir gydymo nurodymų laikymąsi. Statistiškai duomenys įvertinti naudojant kompiuterinį SPSS 20,0 versijos statistinį duomenų analizės paketą.
Rezultatai. Nustatyta, kad daugiau nei ketvirtadalis respondentų (60/230; 26,09 proc.) vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo. Respondentai vartoję antibiotikus be gydytojo paskyrimo dažniau gydėsi virusinės kilmės infekcijas (p=0,030). Savigydos grupėje tiriamieji linkę dažniau vartoti antibiotikus (p=0,008) ir nutraukti gydymą savijautai pagerėjus (p<0,001), taip pat savigydos grupėje nustatyti prastesni ligos rezultatai po gydymosi antibiotikais (p<0,001). Įvertinus paciento veiksnių sąsajas su savigyda nustatyta, kad vartoti antibiotikus be gydytojo paskyrimo tiriamojoje grupėje labiau linkę Kauno ir Lazdijų miestuose apklausti respondentai lyginant su respondentais iš Alytaus (p=0,159). Savigydai įtakos turėjo negatyvi respondentų emocinė būsena (p=0,037) ir uždarumas (p=0,092). Nustatant gydymo nurodymų laikymąsi atrinkti respondentai, kuriems gydymą antibiotikais paskyrė gydytojas(170/230; 73,91 proc.) Nustatyta, kad beveik ketvirtadalis respondentų, vartojusių antibiotikus su gydytojo paskyrimu nesilaikė gydymo nurodymų – (40/170; 23,53 proc.). Grupėje vartojusioje antibiotikus su gydytojo paskyrimu dažniausia nurodymų nesilaikymo priežastimi buvo pagerėjus savijauta (p=0,022). Respondentai, kurie vartojo antibiotikus nesilaikydami gydymo nurodymų yra labiau linkę konsultuotis ne su specialistu (p=0,014).
Išvados. Savigyda ir gydymo nurodymų nesilaikymas yra paplitę reiškiniai. Šiuos reiškinius įtakoja daugybė veiksnių. Dažniausia netinkamo antibiotikų vartojimo priežastis susijusi su pacientu yra greitas sveikatos pagerėjimas.
SUMMARY
Master Thesis by Karolina Rudzytė/ research adviser prof. dr. V. Briedis; Lithuanian University of Health Science, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy – Kaunas.
The aim of thesis is to evaluate the peculiarities of following of medical indications and self-treatment as well as related factors among outpatients who use antibiotics.
The objectives: 1. Evaluate peculiarities of following of medical indications and self-treatment in the research group. 2. Evaluate varies of self-self-treatment in the research group. 3. Evaluate relationships between factors related to patient and not following medical indications and self-treatment. 4. Evaluate peculiarities of following of medical indications and self-treatment depending on disease and antibiotics.
Methodology of the research. Study was performed from January 2014 through February 2015. Respondents filled in a standardized questionnaire in JSC ,,Gintarinė vaistinė‘‘ pharmacies located in Kaunas, Lazdijai and Alytus.Data analyzsis was performed according to two criterion: Salf – medication and non – adherence. Data was rated statistically using SPSS 20.0 version software of the statistical analysis of the data.
Results. It was found out that more than a quarter of respondents (60/230; 26,09 %) used antibiotics without doctor‘s prescription. Respondents who used antibiotics without doctor’s prescription treated viral origin infections more often (p=0,030). In a self-treatment group research participants tend to use antibiotics and quit using when feeling better more often (p<0,001). Further to the assessment of relationships of patients‘ factors with self-treatment it was found out that people from Kaunas and Lazdijai tend to use antibiotics without doctor‘s prescription more often (p=0,159). self-medication is influenced by emotional state of respondents (p=0,037) and reticence (p =0,092). Identify non – adherence select only those respondents who were prescribed by doctor to use antibiotics(170/230; 73,91 %). It was found out that almost a quarter of respondents who used antibiotics with doctor‘s prescription did not follow medical indications (40/170; 23,53 %). The reason of not following medical indications in a group who used antibiotics with doctor‘s prescription was improvement in health (p=0,022). Respondents who used antibiotics without doctor‘s prescription are tend to consult a non-professional (p=0,014).
Conclusions. Self-treatment and not following doctor‘s indications are widespread phenomena nowadays. These phenomena are influenced by many factors. Usually the reason of wrong usage of antibiotics is quick improvement in health.
ĮVADAS
Antibiotikų išradimas yra vienas didžiausių medicinos pasiekimų. Šiais vaistais gydomos bakterinės kilmės ligos [1]. Antibiotikai yra vienas iš dažniausiai naudojamų vaistų visame pasaulyje. Vis dažniau pastebimas ženkliai didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams ir jų gebėjimas mutuoti. Tai kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei [2].
Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams priklauso nuo daugelio su žmogumi susijusių veiksnių: antibiotikų vartojimo apimčių, trukmės, dozavimo, infekcijų kontrolės priemonių, žmonių kelionių, socialinių ir ekonominių sąlygų [3]. Netinkamo antibiotikų vartojimo pavyzdžių surasti nesunku: netinkama antimikrobinio vaisto indikacija, netinkama vaisto dozė (dažniausiai per maža), per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas. Netinkamai antibiotikais gydomasi savarankiškai arba nesilaikoma gydytojo nurodymų [4].
Savigyda Lietuvoje yra labai paplitusi. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra antra šalis pagal antibiotikų vartojimą be recepto. Taip pat Lietuvoje nustatyti didžiausi savigydos mastai tarp Baltijos šalių [5]. Tiek Europos sąjungos šalyse, tiek visame pasaulyje stengiamasi kovoti su netinkamu antibiotikų vartojimu, tačiau tai yra sudėtingas procesas, priklausantis tiek nuo sveikatos apsaugos sistemos, tiek nuo pacientų [2].
Siekiant užkirsti kelią netinkamam antimikrobinių vaistų vartojimui svarbu išsiaiškinti priežastis, kurios gali turėti įtakos gydytojo nurodymų nesilaikymui ir savigyda. Netinkamą antibiotikų vartojimą sąlygoja daugelis veiksnių: socialiniai ir ekonominiai, susiję su sveikatos apsauga, būkle, gydymu, pacientu. Iš šių veiksnių vienais svarbiausių yra laikomi su pacientu susiję veiksniai, tokie kaip užmaršumas ir įsitikinimai, požiūris, psichologinė būsena [3].
Tai, kad asmenybė ir sveikata yra tarpusavyje susiję, pastebėta dar nuo Galeno laikų [6]. Pastaruoju metu blogėjančios sveikatos priežasčių imta ieškoti ir žmogaus psichologijoje. Naujausiais moksliniais duomenimis, D asmenybės tipas ir gydymo nurodymų nesilaikymas vartojant vaistus siejamas su prastesniais gydymo rezultatais, tarp pacientų sergančių išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ir astma [7, 8, 9, 10]. Galima teigti, kad D asmenybės tipas yra nauja sąvoka, todėl kol kas mokslinių tyrimų nėra daug, tačiau iš atliktų tyrimų pastebima, kad šio tipo žmonės turi daugiau sveikatos problemų nei kiti asmenybės tipai.
Taigi gydymo nurodymų nesilaikymas ir savigyda yra aktuali problema, kelianti susirūpinimą visame pasaulyje. Nurodymų nesilaikymą ir savigydą įtakoja daugelis veiksnių. Šiame tyrime siekėme ištirti gydymo nurodymų nesilaikymo ir savigydos ypatumus ir su pacientu, su būkle, gydymu ir sveikatos priežiūros sistema susijusių veiksnių sąsajas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumus, taip pat su jais susijusius veiksnius tarp pacientų, ambularotiškai vartojančių antibiotikus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ypatumus tiriamojoje grupėje. 2. Įvertinti savigydos mastus tiriamojoje grupėje.
3. Įvertinti su pacientu susijusių veiksnių ir nurodymų nesilaikymo bei savigydos sąsajas. 4. Įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumus priklausomai nuo ligos ir vartotų antibiotikų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Netinkamas antibiotikų vartojimas
Antibiotikai - tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Tyrimais buvo nustatytas tiesioginis ryšys tarp piktnaudžiavimo antibiotikais ir padidėjusio bakterijų atsparumo [11, 12]. Atsparumas antibiotikams nėra naujas reiškinys, bet dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos šiuo metu laikomas viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų [2]. Dėl didėjančio bakterijų atsparumo bakterinių infekcijų gydymas brangsta, dėl to auga sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos. Be to didėja nesėkmingo gydymo atvejų, dėl kurių kartais prarandamos ir žmonių gyvybės [13].
Netinkamą antibiotikų vartojimą sąlygojantys veiksniai gali būti suskirstyti į 5 grupes [14]: 1. Socialiniai ekonominiai;
2. Susiję gydytoju ir sveikatos priežiūros sistema; 3. Susiję su gydymu;
4. Susiję su būkle; 5. Susiję su pacientu;
Netinkamo antibiotikų vartojimo pavyzdžių surasti nesunku: netinkama antimikrobinio vaisto indikacija, netinkama vaisto dozė (dažniausiai per maža), per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas. Netinkamai antibiotikais gydomasi savarankiškai arba nesilaikoma gydytojo nurodymų [4].
Dėl netinkamo vaistų vartojimo kyla įvairios problemos. Išskirtos septynios farmakoterapinės problemos vartojant vaistus [15]:
1. Papildomo vaisto poreikis. 2. Bereikalingas vaisto vartojimas. 3. Netinkamas vaistas.
4. Per maža vaisto dozė.
5. Nepageidaujama reakcija į vaistą. 6. Per didelė vaisto dozė.
7. Gydymo nurodymų nevykdymas.
Šiame darbe nagrinėsime nereikalingo vaistų vartojimo, per mažos vaisto dozės ir gydymo nurodymų nesilaikymo farmakoterapines problemas, kylančias ambulatoriškai gydantis antibiotikais.
1.2. Savigyda antibiotikais
Viena iš netinkamai vartojamų antibiotikų apraiškų yra savigyda. Savigyda antibiotikais – tai neatsakingas antimikrobinių vaistų vartojimas, kai antibiotikai vartojami be gydytojo paskyrimo [16]. Tam, kad išgydytų tam tikrus negalavimus kartais žmonės savo nuožiūra vartoja antibiotikus arba gydo jais vaikus [17]. Graikijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 74,6 proc. suaugusiųjų vartoja antibiotikus be gydytojo paskyrimo ir 22,7 proc. tiriamųjų be gydytojo paskyrimo antibiotikais gydo savo vaikus [18]. Siekdami antibiotikais gydytis patys žmonės jų gauna iš draugų ar giminių, vaistinėje be recepto ar turi užsilikusių nuo ankstesnio gydymo kurso [17].
Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozės,nepakankama gydymo trukmė,netinkamas intervalas, parenkamas netinkamas antibiotikas arba antibiotikai vartojami be reikalo, nes esamos ligos neįmanoma išgydyti antibiotikais. Tai sąlygoja bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą [19].
Savigyda antibiotikais yra pasaulinė problema ne tik besivystančiose šalyse, tokiose kaip Sudanas [17], Pakistanas [20], bet ir išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Lietuva [5], Ispanija [21], Graikija [18], Rusija [22], JAV [23]. 2006 metais buvo atliktas savigydos masto tyrimas Europos šalyse. Šiame tyrime dalyvavo 19 Europos šalių. Antimiktobinių vaistų savigydos paplitimas svyruoja tarp skirtingų Europos regionų, didžiausi savigydos mastai užfiksuoti rytinėse ir pietinėse šalyse, šiaurės ir vakarų šalyse – mažiausi. Lietuvoje nustatytas didžiausias savigydos lygis tarp visų tirtų šalių [24].
Europos ligų prevencijos ir kontrolės 2010 metais atliko antibiotikų vartojimo ypatumų tyrimą Europos Sąjungos šalyse. Didžiausi savigydos mastai nustatyti Rumunijoje, šioje šalyje antibiotikus be gydytojo paskyrimo vartojo 21 proc. respondentų. Lietuva yra antra šalis pagal antibiotikų vartojimą be recepto, 14 proc. respondentų antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo [5].
Visose trijose Baltijos šalyse nustatytas aukštas savigydos lygis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tarp Baltijos šalių, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias savigydos lygis. Lietuvoje be recepto įsigiję antimikrobinių vaistų teigė 14 proc. respondentų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje –12 proc. respondentų. Vartotus antibiotikus be recepto vaistinėje įsigijo 7 proc. Lietuvoje gyvenančių respondentų, Latvijoje – 6 proc., Estijoje – 5 proc. respondentų. Likučius nuo ankstesnio gydymo vartojo 5 proc. respondentų Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – 4 proc. (1 pav.) [5].
1 pav. Savigydos mastai ES šalyse 2010 m.
Ženevos universitete, Šveicarijoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti paciento indėlį racionaliam antibiotikų vartojimui. Buvo apklausti respondentai iš 9 šalių (Didžioji Britanija, Prancūzija, Belgija, Italija, Ispanija, Turkija, Tailandas, Marokas ir Kolumbija). Atliktame tyrime
nustatyta, kad maždaug 1 iš 4 respondentų išsaugojo nesunaudotus antibiotikus, kad galėtų juos panaudoti kitą kartą susirgus. Visose šalyse respondentai gavo antibiotikų be gydytojo recepto [25].
Turkijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti studentų žinias apie antibiotikus, jų požiūrį į šiuos vaistus ir elgesį vartojant antibiotikus. Nustatyta, kad tiriamieji antibiotikus vartojo natinkamai indikacijai, 83,1 proc. respondentų antibiotikus vartojo peršalimo ligoms gydyti, 32,1 proc. – sumažinti karščiavimui. Nors 89,1 proc. respondentų sutinka, kad antibiotikai turi būti pradėti vartoti tik su gydytojų paskyrimu 81,0 proc. respondentų pradėjo antibiotikus vartoti patys, kai jie sunegalavo. Prisiminus paskutinį kartą vartotus antibiotikus 39,0 proc. respondentų teigė, kad naudojo tuos pačius antibiotikus kaip ir ankstesniam negalavimui buvo paskyręs gydytojas ir iš naujo į jį nesikreipė. Atlikus šį tyrimą gauti rezultatai parodė jog studentai antibiotikus vartoja netinkamai, žinios apie antibiotikų vartojimą nesutampa su elgesiu juos vartojant [26].
Taigi, savigyda antibiotikais Lietuvoje yra labai paplitusi problema, galinti turėti pasekmių pacientams ir visai visuomenei. Pacientui gali pasireikšti nevisiškas pasveikimas, ligos siptomų pablogėjimas, visuomenei – bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą.
1.3. Gydymo nurodymų laikymasis
Gydymo nurodymų nesilaikymas, tai viena iš septynių farmakoterapijos problemų [15]. Gydymo nurodymų nesilaikymas, tai bet koks nukrypimas nuo gydytojo nurodymų [27]. Šis reiškinys paplitęs tarp visų pacientų. Iš viso maždaug 25 procentai pacientų nesilaiko gydymo nurodymų vartodami įvairius medikamentus [28].
Gydymo nurodymų nesilaikymas gali būti tyčinis ir netyčinis (1 lentelė). [29]
1 lentelė. Gydymo nurodymų nesilaikymo tipai
Gydymo nurodymų nesilaikymo tipas
Apibrėžimas Pavyzdžiai
Tyčinis Pacientas sąmoningai
priima sprendimą nutraukti vaisto vartojimą; tai gali padaryti dėl savo įsitikinimų, nuostatų ar žinių stygiaus. Nori susilpninti pašalinį poveikį Jaučiasi geriau
Mano, kad vaistas neveiksmingas
Netyčinis Pacientas nutraukia
vaisto vartojimą ar jį vartoja kitaip nei paskyrė gydytojas dėl lėšų trūkumo ar nežinojimo. Užmiršta išgerti vaistą Pritrūksta vaisto
Nepasiekus norimų gydymo rezultatų tarp galutinių priežasčių reikia nepamiršti galimo gydymo nurodymų nesilaikymo. Kartais gydytojui net labai aiškiai išdėsčius gydymo nurodymus nėra jokių garantijų, kad pacientas vaistus vartos tinkamai. Kadangi pacientas yra paskutinis veiksnys lemiantis racionalų vaistų vartojimą labai svarbu, kad pats pacientas būtų įtrauktas į gydymo procesą [30].
Gydymo nurodymų nesilaikymą įtakoja daugelis veiksnių apimančių paciento išteklius, žinias, požiūrį, įsitikinimus, suvokimą ir lūkesčius [14].
Dažniausios nurodymų nesilaikymo priežastys yra paciento įsitikinimai, tokie kaip baimė pakenkti imuninei sistemai ar netikėjimas, kad būtinas gydymas antibiotikais, antimiktobinių vaistų kaina, nepatraukli vaisto forma, organoleptinės savybės, dažnas dozavimas, ilgai trunkantis gydymas, nepageidaujami poveikiai, paciento užmaršumas, greitas sveikatos pagerėjimas [31]. Kai kurios priežastys gydytojui gali būti lengvai nuspėjamos. Pavyzdžiui, kuo dažnesnis vaistų vartojimas tuo labiau tikėtinas prastesnis nurodymų laikymasis. Taip pat gydymo nurodymų nesilaikymas dažnai pasitaiko tarp pacientų sergančių lėtinėmis ligomis. Nurodymų nesilaikymą sergant lėtinėmis ligomis iš dalies galima paaiškinti tuo, kad didelis skaičius šių ligų yra be simptomės [31]. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, pacientų įsitikinimai gydytojui nėra taip lengvai nuspėjami, juos suvaldyti yra sunkiau
[31]. Gydymo nurodymų nesilaikymas sergant ūminėmis ligomis atrodo mažiau tikėtinas, nes tokie pacientai turėtų būti labiau motyvuoti vartoti vaistus taip kaip paskirta, tačiau taip nėra [32].
Taivane buvo atliktas tyrimas, kuriame daugiau kaip 40 procentų apklaustųjų teigė nesilaikę gydymo nurodymų, nes manė jog antibiotikai jiems yra kenksmingi. 92,6 procentai respondentų nutraukė antibiotikų vartojimą ankščiau nei paskyrė gydytojas, nes ligos simptomai išnyko arba sumažėjo [33]. Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Turkijoje buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti paciento suvokimą apie kvėpavimo takų infekcijas ir požiūrį į vartojamus antibiotikus. Gydytojui paskyrus antibiotikus ir pradėjus juos vartoti 80 proc. apklaustųjų tikėjosi, kad po 3 parų gydymo būklė pagerės, o simptomams pagerėjus antibiotikų vartojimas buvo nutrauktas nesugėrus viso paskirto kurso [34].
LSMU atlikta keletas tyrimų, kuriais buvo siekiama ištirti galimus rizikos veiksnius, ir jų pagalba prognozuoti, kad pacientas nesilaikys gydytojo nurodymų. Iš pradžių buvo atliktas pilotinis tyrimas (N=36) [35]. Pilotinio tyrimo pagrindu atliktas didesnis tyrimas (N=122), kuriuo buvo siekta nuodugniai ištirti su nurodymų nesilaikymu susijusius veiksnius [35, 36]. Šių tyrimų metu pacientai, kuriems skirtas trumpas gydymo kursas namuose, gydymo pabaigoje buvo apklausti pagal standartizuotus klausimynus. Šiame tyrime nustatyta, kad 32 proc. respondentų nesilaikė nustatyto antibiotikų kurso. Pagal detalesnio tyrimo rezultatus, buvo atrinktas trumpas (4 klausimų) gydymo nurodymų nesilaikymo rizikos klausimynas, skirtas prognozuoti gydymo nurodymų laikymosi riziką pacientams, ambulatoriškai vartojantiems antibiotikus. Šis 4 klausimų gydymo nurodymų nesilaikymo rizikos klausimynas apima su pacientu, su gydymu ir su sveikatos priežiūros sistema susijusius veiksnius. Gauti rezultatai parodė, kad visi tirti veiksniai turi įtakos nurodymų nesilaikymui vartojant antibiotikus [36].
Nurodymų laikymuisi gali turėti įtakos paciento psichologiniai veiksniai. Atlikta tyrimų, kuriais nustatyta D asmenybės sąsaja su nurodymų nesilaikymu vartojant medikamentus. D asmenybės tipo sąvoka apibrėžiama kaip polinkis patirti psichologinį distresą, kuris pasireiškia depresija, nerimu ir kitų formų neigiamomis emocijomis [33, 34], taip pat socialiniu varžymusi [35]. D tipo asmenybės rezultatas priklauso nuo neigiamo afekto ir socialinio varžymosi asmenybės dimensijų.
Neigiamas afektas apibrėžiamas kaip ,,tendencija patirti neigiamas emocijas‘‘, įskaitant prislėgtą nuotaiką, nerimą, pyktį ir priešiškus jausmus [36, 37]. Asmenys turintys aukštą neigiamą afektą pasižymi ne tik neigiamais jausmais, tačiau taip pat turi ir neigiamą požiūrį į save, patiria daugiau nemalonių jausmų [38, 39].
Socialinis varžymasis apibūdinamas kaip pavojus, susijęs su bendravimu pvz.: baiminamasi nepritarimo, vengiama bendrauti [40]. Tokiu atveju žmogus patiria diskomfortą bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis, yra linkęs jausti įtampą, nepatogumą ir nesaugumą. Tiek neigiamas afektas ir socialinis varžymasis yra susijęs su socialiai nepalankios aplinkos suvokimu [41, 42].
D asmenybės tipas bendrojoje Vakarų Europos šalių populiacijoje paplitęs 13-32 proc. [43]. D asmenybės tipas yra gana nauja sąvoka, todėl kol kas mokslinių tyrimų nėra daug, tačiau iš atliktų tyrimų pastebima, kad šio tipo žmonės turi polinkį prasčiau laikytis gydymo nurodymų.
Atlikta keletas tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjama sąsaja tarp D asmenybės tipo ir gydymo nurodymų laikymosi [7, 8, 9, 10].
Vienas tyrimas atskleidė, kad D asmenybės tipas yra susijęs su prastu gydymo nurodymų laikymusi vartojant vaistus tarp pacientų sergančių miokardo infarktu [8]. Kito tyrimo rezultatai buvo tokie patys tarp pacientų sergančių ūminiu koronariniu sindromu [7]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos valstijose siekiant ištirti ryši tarp D asmenybės tipo ir nurodymų laikymosi sergant širdies nepakankamumu ir vartojant medikamentus. Gavus šio tyrimo rezultatus negalima teigti, kad būtent D asmenybės tipas yra susijęs su netinkamu medikamentų vartojimu sergant širdies nepakankamumu. Tačiau buvo nustatyta, kad neigiamas afektas buvo susijęs su prastesniu nurodymų laikymusi. Todėl D tipo asmenybės, kurios pasižymi aukštu neigiamu afektu prasčiau laikosi gydymo nurodymų [9].
Tiriant D asmenybės sąsajas su nurodymų laikymusi vartojant medikamentus tarp paauglių sergančių astma taip pat kaip ir ankstesniame tyrime buvo nustatyta, kad nurodymų nesilaikymui įtakos turėjo vienas iš D asmenybės tipo elementų – neigiamas afektas [10].
Taigi, gydymo nurodymų nesilaikymas vartojant antibiotikus yra paplitęs reiškinys. Gydymo nurodymų nesilaikymui gali turėti įtakos daugelis veiksnių, apimančių paciento išteklius, žinias, požiūrį, įsitikinimus, suvokimą, lūkesčius ir psichologinę būseną. Gydymo nurodymų nesilaikymo pasėkmės pacientui gali būti nevisiškas pasveikimas, būkės pablogėjimas, ligos komplikacijos, pasauliniu mastu gydymo nurodymų nesilaikymas vartojant antibiotikus didina baterijų atparumą vaistams.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Siekiant įvertinti gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumus, taip pat su jais susijusius veiksnius tarp pacientų, ambulatoriškai vartojančių antibiotikus buvo sudaryta 42 klausimų anketa.
Anketa buvo sudaryta iš trumpo klausimyno nurodymų nesilaikymui vartojant antibiotikus įvertinti (NNK4), D tipo asmenybės skalės (DS14) bei papildomų klausimų.
Įvertinti nurodymų nesilaikymą tiriamojoje grupėje naudotas nurodymų nesilaikymo klausimynas (NNK4), kuris atskleidžia keturis svarbiausius nepriklausomus rizikos veiksnius ambulatoriškai vartojant antibiotikus (2 lentelė) [36].
2 lentelė. NNK4 vertinami rizikos veiksniai ir juos atskleidžiantys klausimai
Rizikos veiksniai Klausimai
Antibiotikų dozavimas Ar vartoti vaistus dažniau nei vieną kartą per parą yra nepatogu?
Užmaršumas Ar esate kada nors pamiršęs išgerti vaistų? Konsultacija su ne
specialistu
Su kuo pirmiausiai konsultuojatės, jei kyla neaiškumų dėl vaistų vartojimo?
Vaistų vartojimo nutraukimas arba dozes sumažinimas , kai būklė pagerėja
Kaip elgsitės, jei vartojant paskirtą antibiotiką būklė per keletą dienų pagerės?
Ištirti D asmenybės tipą, buvo pasitelktas 14 teiginių klausimynas – Type D scale (DS14) (3 lentelė).
3 lentelė. DS14 klausimynas
D tipo asmenybės verinimas Socialinis
varžymasis
K1 Aš lengvai užmezgu kontaktą su žmonėmis K2 Aš dažnai kalbuosi su nepažįstamais
K3 Aš dažnai jaučiuosi suvaržytas socialinėje aplinkoje K4 Aš pastebiu, kad man sunku pradėti pokalbį
K5 Aš esu uždaras žmogus
K6 Aš mieliau laikau kitus žmones per atstumą K7 Bendraudamas aš nerandu apie ką šnekėti Neigiamas
afektas
K8 Aš dažnai nervinuosi dėl nereikšmingų dalykų K9 Aš dažnai jaučiuosi nelaimingas
K10 Aš dažnai esu susierzinęs K11 Aš į viską žiūriu liūdnai
K12 Aš dažnai esu blogos nuotaikos
K13 Aš dažnai pastebiu save nerimaujantį dėl ko nors K14 Aš dažnai jaučiuosi tarsi žemę pardavęs
Šie teiginiai apibūdina tiriamųjų asmenybės bruožus. Pagal klausimyną įvertinamas neigiamas afektas (angl. negatyve affectivity) ir socialinis varžymasis (angl. social inhibition), tai pagrindiniai asmenybės D tipo požymiai. Neigiamo afekto skalė rodo polinkį patirti neigiamus jausmus, tokius kaip liguistai pablogėjusią nuotaiką, nerimą, irzlumą. Neigiamo afekto klausimų pavyzdys: „aš dažnai jaučiuosi nelaimingas“; klausimų, susijusių su nerimu ir irzlumu, pavyzdys: „aš dažnai nervinuosi dėl nereikšmingų dalykų“. Socialinio varžymosi skalė rodo diskomfortą patiriamą bendraujant, polinkį vengti socialinių kontaktų. Su socialiniu varžymusi susijusių klausimų pavyzdys: „bendraujant aš nerandu apie ką kalbėti.
Tiriamieji vertina asmenybės bruožus 5 balų Likerto tipo skalėje, didžiausias vertinimo balas reiškia didesnį atitinkamo bruožo išreikštumą. Neigiamo afekto ir socialinio varžymosi skalės gali būti naudojamos nepriklausomai vertinti šiuos du asmenybės bruožus. Asmenybės D tipas nustatomas, kai ir neigiamo afekto, ir socialinio varžymosi skalių balų suma ne mažiau kaip 10 [48].
Papildomi klausimai buvo naudojami siekiant išsiaiškinti kokiomis ligomis sirgo tiriamieji, kokius antibiotikus vartojo, sveikatos būklę po antibiotikų terapijos, socialines – demografines charakteristikas. Taip pat papildomais klausimais vertinta savigyda ir gydymo nurodymų laikymasis.
Pacientai pagal atsakymus į klausimus buvo suskirstyti į grupes pagal savigydą ir pagal nurodymų laikymąsi.
Savigyda. Visi apklausoje dalyvavę tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal savigydą. Savigydos faktas buvo nustatomas pagal atsakymus į klausimą „Ar paskutinį kartą vartotus antibiotikus Jums paskyrė gydytojas?“. Buvo laikoma, kad pacientai, kurie į šį klausimą atsakė neigiamai, antibiotikais gydėsi be gydytojo paskyrimo.
Gydymo nurodymų laikymasis. Gydymo nurodymų laikymasis buvo vertintas tik tiems respondentams, kuriems antibiotikus paskyrė gydytojas . Šie pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: tie kurie laikėsi, ir tie, kurie nesilaikė gydymo nurodymų. Gydymo nurodymų nelaikymo faktas buvo nustatomas pagal atsakymus į klausimus: ,,Kiek antibiotiko tablečių Jums buvo paskirta suvartoti?“, ,,Kiek antibiotiko tablečių iš tikro suvartojote?“, ,,Kiek dienų turėjote vartoti antibiotikus?“ ir ,,Kiek dienų iš tikro vartojote antibiotikus?“. Gydymo nurodymų nesilaikymo faktas buvo nustatomas, jei tiriamasis prisipažino neišgėręs visų paskirtų antibiotikų tablečių arba vartojo antibiotikus mažiau dienų nei paskyrė gydytojas.
Nuo 2014 sausio mėnesio iki 2015 vasario mėnesio buvo atliekamas trumpalaikis retrospektyvinis tyrimas. Buvo vykdoma pacientų apklausa Kauno, Alytaus ir Lazdijų miestuose esančiose UAB ,,Gintarinė vaistinė‘‘ vaistinėse. Iš eilės buvo atrenkami ir apklausiami vaistinės pacientai nuo 18 metų amžiaus, kurie dėl įvairių sveikatos sutrikimų pusės metų laikotarpyje gydėsi antibiotikais. Tyrime dalyvavo 230 respondentų. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas, prieš tai gavus įstaigos vadovo leidimą. Taip pat buvo gautas leidimas iš valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tvarkyti asmens duomenis. Kiekvienas tiriamasis buvo informuojamas apie tyrimą ir prieš pildydamas anketą pasirašydavo bioetikos komisijos patvirtintą sutikimo formą dėl dalyvavimo šiame tyrime.
Duomenys buvo apdoroti naudojant statistikos programų paketą SPSS 20 (angl. Statistical Package for the Social Sciences) versiją. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji statistinė analizė. Duomenims patikrinti naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p < 0,05 – rodiklių skirtumai laikomi statistiškai reikšmingi. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių ,,chi‘‘ kvadrato kriterijus (χ²). Šis kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis MS Office 2010 programų paketo MS Excel skaičiuokle.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamieji
3.1.1. Tiriamųjų asmenų socialinė – demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 230 respondentų iš Kauno (43,9 proc.), Alytaus (27,8 proc.) ir Lazdijų (28,3 proc.) pusės metų laikotarpyje ambulatoriškai vartoję antibiotikus (2 pav.). Tyrime dalyvavo (47,4 proc.) vyrai ir (52,6 proc.) moterys. Buvo apklausti tiriamieji nuo 18 iki 78 metų amžiaus, jų vidurkis 41,79 ± 12,65, mediana 42. Didžioji dalis apklaustųjų teigė gyventys su sutuoktiniu (-e) arba partneriu (-e) (64,4 proc.), likusieji nurodė gyvenantys su kitais suaugusiais (21,3 proc.) arba vieni (14,3 proc.). Pagal išsilavinimą tyrimo dalyviai pasiskirstė taip: beveik pusė (46,5 proc.) respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, mažiau nei trečdalis (29,6 proc.) – aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, likusieji (23,9 proc.) – vidurinį išsilavinimą. Dauguma (84,8 proc.) apklaustųjų buvo dirbantys, kiti apklaustieji buvo bedarbiai (4,3proc.), studentai (4,8 proc.) arba pensininkai (6,1 proc.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vietoves n=101; 43,9% n=64; 27,8% n=65; 28,3% Kaunas Alytus Lazdijai
3.1.2. Ligos, dėl kurių vartoti antibiotikai
Tyrime dalyvavusieji respondentai nurodė 17 skirtingų susirgimų, dėl kurių gydėsi antibiotikais. Pagal TLK klasifikaciją [49], šie susirgimai buvo suskirstyti į 4 grupes:
Kvėpavimo takų infekcijos (KTI), įskaitant gripą, peršalimą, bronchitą, plaučių uždegimą, gerklės uždegimą, anginą, sinusitą;
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI);
Odos infekcijos, įskaitant rožę;
Kitos infekcijos, įskaitant Laimo ligą, ausų, dantų, sąnarių uždegimus, nugaros skausmą, reumatą, pooperacinį laikotarpį.
Didžioji dalis respondentų nurodė, kad vartojo antibiotikus dėl KTI (84,3 proc.), likusieji – dėl ŠTI (5,7proc.), odos infekcijų (0,4 proc.), ar kitų infekcinių ligų (9,6 proc.) (3 pav.). Respondentų dažniausiai nurodytos ligos, dėl kurių paskutinį kartą gėrė antibiotikus buvo gripas (22,6 proc.), peršalimas (15,7 proc.), bronchitas (16,1 proc.) ir gerklės uždegimas (12,6 proc.).
n = 13 ; 5,7% n = 1 ; 0,4% n= 194 ; 84,3% n = 22; 9,6% Kvėpavimo takų infekcijos Šlapimo takų infekcijos Odos infekcijos Kita
Didžioji dalis apklaustųjų (71,7 proc.) teigė, kad nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio 1 kartą (įskaitant ir šį kartą) sirgo panašiomis ligomis, kurias nurodė apklausos metu, 21,3 proc. – 2 kartus, 3 ir daugiau kartų – 7,0 proc. respondentų (4 pav.).
4 pav. Respondentų sergamumo dažnis nuo 2013m. rugėjo mėnesio
Didžiajai daliai respondentų (70,4 proc.) suvartojus antibiotikų kursą ligos simtomai išnyko, daugiau nei ketvirtadaliui (27,0 proc.) – sumažėjo, 2,2 proc. respondentų savijauta nepasikeitė, 0,4 proc. – pablogėjo (5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų ligos simptomų pokyčiai suvartojus antibiotikų kursą n = 165; 71,7% n = 49; 21,3% n = 16; 7,0% Vieną kartą Du kartus Tris kartus ir daugiau n = 162; 70,4% n = 62; 27,0% n = 5; 2,2% n = 1; 0,4% Išnyko Sumažėjo Nepasikeitė Pablogėjo
3.1.3. Gydymas
Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad dėl paskutinės ligos vartojo vienos rūšies antibiotikus (n=229; 99,56 proc.), vienas pacientas nurodė vienu metu vartojęs kelis antibiotikus. Iš viso tyrime dalyvavę respondentai nurodė vartoję 17 skirtingų antibiotikų [4 lentelė]. Vartoti antibiotikai buvo suskirstyti i grupes pagal ATC klasifikaciją [50].
Du trečdaliai tiriamųjų (67,4 proc.) teigė vartoję beta laktaminius antibiotikus, 6,1 proc. tiriamųjų – tetraciklinus; kitų grupių antibiotikus nurodė mažiau nei 2 proc. tiriamųjų. Penktadalis apklaustųjų (21,7 proc.) neprisiminė, kokį antibiotiką vartojo.
4 lentelė. Respondentų vartoti antibiotikai (n = 230)
Antibiotikų grupės n (proc.) Visi vartoti antbiotikai n (proc.)
Beta laktaminiai (J01C) 155 (67,4) Amoksicilinas
Fenoksimetilpenicilinas Penicilinas Ampicilinas Sultamicinas Oksacilinas 139 (60.4) 5 (2,2) 6 (2,6) 4 (1,7) 1 (0,4) 1 (0,4)
Tetraciklinai (J01A) 14 (6,1) Tetraciklinas Chlortetraciklinas Doksiciklinas 1 (0,4) 1 (0,4) 12 (5,2) Aminoglikozidai (J01G) 3 (1,3) Gentamicinas 3 (1,3) Makrolidai (J01F) 3 (1,3) Klaritromicinas Azitromicinas 2 (0,9) 1 (0,4) Chinolonai (J01M) 2 (0,9) Norflaksacinas Ciprofloksacinas 1 (0,4) 1 (0,4)
Sulfanilamidai (J01E) 2 (0,9) Kotrimoksazolis 2 (0,9)
Kombinuotas gydymas 1 (0,4) Amoksicilinas, eritromicinas ir penicilinas 1 (0,4) Antibiotiko pavadinimas nenurodytas 50 (21,7)
Didžioji dalis apklaustųjų (80,4 proc.) teigė, kad nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio 1 kartą (įskaitant ir šį kartą) vartojo antibiotikus, 13 proc. – 2 kartus, 3 ir daugiau kartų 6,5 proc. respondentų (6 pav.).
6 pav. Gydymosi antibiotikais dažnis tiriamojoje grupėje nuo 2013m. rugsėjo mėn.
Daugumos (94 proc.) respondentų gydymas antibiotikais truko iki 10 dienų. Daugiau nei pusė respondentų (55,7 proc.) antibiotikus vartojo 6 – 10 dienų, truputį mažiau respondentų (38,3 proc.) nurodė vartoję antibiotikus iki 5 dienų, likusieji – 11 – 15 dienų (4,8 proc.) ir virš 16 dienų (1,3 proc.) (7 pav.).
7 pav. Gydymo antimikrobiniais vaistais trukmė n = 185; 80,4% n = 30; 13,0% n = 15; 6,5% Vieną kartą Du kartus Tris kartus ir daugiau 88; 38,3% 128; 55,7% n = 11; 4,8% n = 3; 1,3% Iki 5 dienų 6 - 10 dienų 11 - 15 dienų Virš 16 dienų
Didžioji dalis apklaustųjų (64,8 proc.) vartojo antibiotikus 2 kartus per dieną, ketvirtadalis respondentų (25,2 proc.) nurodė vartoję vaistus 1 kartą per dieną, likusieji (10,0 proc.) vartojo antibiotikus 3 kartus per dieną (8 pav.).
8 pav. Paskutinį kartą vartotų antibiotikų vartojimo dažnis per dieną
3.2. Savigyda
3.2.1. Savigydos mastai gydantis antibiotikais tiriamojoje grupėje
Tyrime nustatyta, kad daugiau nei ketvirtadalis respondentų (60/230; 26,09 proc.) vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo (9 pav.).
9 pav. Savigydos mastai tiriamojoje grupėje n = 58; 25,2%
n = 149; 64,8% n = 23; 10,0%
Vieną kartą per dieną
Du kartus per dieną
Tris kartus per dieną
n = 170; 73,91% n = 60; 26,09% Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo
Respondentai, kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo nurodė, kad vaistų gavo iš draugų, giminių ar pažįstamų (20,0 proc.), turėjo likučių nuo ankstesnio gydymo (63,6 proc.) arba gavo vaistinėje be recepto (16,7 proc.) (10 pav.) Skaičiuojant nuo visų respondentų, antibiotikus vaistinėje be recepto įsigijo 4,3 proc. (10/230) respondentų.
10 pav. Savigydai vartotų antibiotikų gavimo būdai
3.2.2. Su savigyda susiję veiksniai
Respondentai buvo suskirstyti į grupes pagal tai ar antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu ar be jo. Šios dvi grupės buvo lyginamos tarpusavyje pagal su pacientu susijusius veiksnius, su gydymu susijusius veiksnius, su būkle susijusius veiksnius ir su sveikatos priežiūros sistema susijusius veiksnius.
3.2.2.1. Su pacientu susiję veiksniai
Socialinės-demografinės charakteristikos. Palyginimas pagal socialinius – demografinius veiksnius pateiktas 5 lentelėje. Pasiskirstymas pagal lytį, amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, užimtumą ir gyvenamąją vietą tarp grupių statistiškai reikšmingai neišsiskyrė. Procentiniai skirtumai buvo pastebėti lyginant grupes pagal užimtumą: tarp respondentų savigyda labiau buvo linkę užsiimti studentai, kitos grupės, įskaitant dirbančiuosius, nedirbančiuosius ir pensininkus tarpusavyje skyrėsi mažai. Procentiniai skirtumai taip pat pastebėti lyginant grupes pagal gyvenamąją vietą: be gydytojo paskyrimo antibiotikais dažniau gydėsi Kauno ir Lazdijų gyventojai, rečiau – Alytaus gyventojai (5 lentelė).
n = 38; 63,3% n = 12; 20,0%
n = 10; 16,7% Turėjo ankstesnio gydymo
likučių Davė
draugai/giminės/pažįstami Gavo vaistinėje be recepto
5 lentelė. Savigyda pagal socialinius – demografinius duomenis
Veiksnys Vartojo antibiotikus be
gydytojo paskyrimo n (proc.) Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu n (proc.) p reikšmė Iš viso: n = 60 n = 170 Lytis Moteris 31(51,7) 90 (52,9) 0,865 Vyras 29(48,3) 80 (47,1) Amžius 18-44 metai 36 (60,0) 99 (58,2) 0,911 45-64 metai 21 (35,0) 64 (37,6) 65 metai ir daugiau 3 (5,0) 7 (4,1) Šeiminė padėtis Vienas(-a) 9(15,0) 24 (14,1) 0,913 Su vyru/žmona ar partneriu(-e) 37 (61,7) 110 (64,7) Su kitais suaugusiais 14 (23,3) 36 (21,2) Išsilavinimas Vidurinis 17 (28,3) 38 (22,4) 0,565 Aukštesnysis/ Spec. vidurinis 15 (25,0) 52 (30,6) Aukštasis 25 (46,7) 80 (47,1) Užimtumas Dirbantis 49 (81,7) 146 (85,9) 0,107 Nedirbantis 1 (1,7) 9 (5,3) Studentas 6 (10,0) 5 (2,9) Pensininkas 4 (6,7) 10 (5,9) Gyvenamoji vieta Kaunas 29 (48,3) 71 (41,8) 0,159 Alytus 11 (18,3) 53 (31,2) Lazdijai 20 (33,3) 46 (27,1)
Ištyrus D asmenybės tipo ir savigydos sąsajas, duomenys statistiškai reikšmingai neišsiskyrė (p=0,889). Grupėje, vartojusioje antibiotikus be gydytojo paskyrimo, D tipo asmenybės pasiskirstymas buvo panašus kaip ir grupėje, vartojusioje antibiotikus su gydytojo paskyrimu (atitinkamai 33,3 proc. ir 32,4 proc.) (11 pav.).
11 pav. D asmebybės tipo ir savigydos sąsajos
D asmenybės vertinimo klausimai (K1 – K14) buvo išanalizuoti kiekvienas atskirai (7 lentelė). Statistiškai reikšmingai rezultatai išsiskyrė lyginant grupes pagal tai, kaip dažnai tiriamieji yra blogos nuotaikos (K12). Respondentai, kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo prisipažino dažniau esantys blogos nuotaikos nei pacientai vartojantys antibiotikus su gydytojo paskyrimu
(p=0,037).
Skirtumai pastebėti lyginant grupes pagal tai, kaip jiems sekasi pradėti pokalbį su kitais žmonėmis (K4). Respondentai, kurie antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimno dažniau pripažino, kad jiems sunku pradėti pokalbį, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,092) (6 lentelė).
0% 50% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu Vartojo antibiotikus be
gydytojo paskyrimo D asmenybės tipas
Ne D asmenybės tipas
6 lentelė. D asmenybės klausimyno vertinimas pagal savigydą D tipo asmeny bė Klau sima i
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
n (proc.)
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo n (proc.) p reikš mė 0 1 2 3 4 0 1 2 3 4 Sociali nis varžym asis K1 8 (4,7) 12 (7,1) 16 (9,4) 57 (33,5) 77 (45,3) 2 (3,3) 1 (1,7) 8 (13,3) 24 (40,0) 25 (41,7) 0,964 K2 29 (17,1) 38 (22,4) 27 (15,9) 50 (29,4) 26 (15,3) 7 (11,7) 10 (16,7) 15 (25,0) 17 (28,3) 11 (18,3) 0,310 K3 71 (41,8) 31 (18,2) 27 (15,9) 28 (16,5) 13 (7,6) 20 (33,3) 13 (21,7) 14 (23,3) 12 (20,0) 1 (1,7) 0,587 K4 92 (54,1) 31 (18,2) 14 (8,2) 27 (15,9) 6 (3,5) 24 (40,0) 12 (20,0) 12 (20,0) 10 (16,7) 2 (3,3) 0,092 K5 86 (50,6) 35 (20,6) 11 (6,5) 27 (15,9) 11 (6,7) 25 (41,7) 12 (20,0) 10 (16,7) 10 (16,7) 3 (5,0) 0,299 K6 64 (37,6) 34 (20,0) 18 (10,6) 37 (21,8) 17 (10,0) 18 (30,0) 11 (18,3) 12 (20,0) 12 (20,0) 7 (11,7) 0,356 K7 88 (51,8) 31 (18,2) 15 (8,8) 29 (17,1) 7 (4,1) 35 (58,3) 10 (16,7) 8 (13,3) 7 (11,7) 0 (0,0) 0,243 Neigia mas afektas K8 39 (22,9) 34 (20,0) 30 (17,6) 35 (20,6) 32 (18,8) 12 (20,0) 15 (25,0) 10 (16,7) 14 (23,3) 9 (15,0) 0,866 K9 89 (52,4) 31 (18,2) 20 (11,8) 19 (11,2) 11 (6,5) 27 (45,0) 22 (36,7) 4 (6,7) 7 (11,7) 0 (0,0) 0,936 K10 73 (42,9) 33 (19,4) 22 (12,9) 32 (18,8) 10 (5,9) 21 (35,0) 18 (30,0) 9 (15,0) 12 (20,0) 0 (0,0) 0,890 K11 114 (67,1) 27 (15,9) 11 (6,5) 12 (7,1) 6 (3,5) 34 (56,7) 12 (20,0) 5 (8,3) 6 (10,0) 3 (5,0) 0,146 K12 100 (58,8) 30 (17,6) 9 (5,3) 25 (14,7) 6 (3,5) 22 (36,7) 24 (40,0) 3 (5,0) 10 (16,7) 1 (1,7) 0,037 K13 60 (35,3) 28 (16,5) 23 (13,5) 38 (22,4) 21 (12,4) 11 (18,3) 16 (26,7) 12 (20,0) 14 (23,3) 7 (11,7) 0,207 K14 92 (54,1) 23 (13,5) 26 (15,3) 21 (12,4) 8 (4,7) 32 (53,3) 13 (21,7) 8 (13,3) 6 (10,0) 1 (1,7) 0,650
Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji, kurie antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo labiau linkę nutraukti gydymą (atitinkamai 31,7 proc. ir 15,9 proc.) ir sumažinti vaisto dozes arba vartoti juos rečiau (atitinkamai 31,7 proc. ir 12,9 proc.). Tiriamieji, kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu per keletą dienų pagerėjus savijautai labiau linkę tęsti gydymą antibiotikais, lyginant su tais, kurie antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo (atitinkamai 70,6 proc. ir 36,7 proc.). Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001) (12 pav.).
12 pav. Kaip elgsities, jei vartojant antibiotiką per keletą dienų būklė pagerės?
Užmaršumas
Tyrimo rezultatai rodo, kad abiejose grupėse, tiek vartojusių antibiotikus su gydytojo paskyrimu, tiek be jo, didžioji dalis respondentų (atitinkamai 81,8 proc. ir 80,0 proc.) yra bent kartą pamiršę išgerti vaistų. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,763) (13 pav.).
13 pav. Ar esate kada nors pamiršęs išgerti vaistų?
0% 50% 100% Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo Vartos toliau Toliau nebevartos
Sumažins vaisto dozes arba vartos rečiau Padidins vaisto dozę arba vartos dažniau
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo
3.2.2.2. Su liga/būkle susiję veiksniai
Ligos, dėl kurių buvo vartoti antibiotikai pagal savigydą
Susirgimai, kuriuos respondentai gydėsi antibiotikais be gydytojo paskyrimo buvo panašūs kaip ir su gydytojo paskyrimu. Dažniausiai dažniausiai antibiotikai vartoti dėl kvėpavimo takų ligų (KTI) (7 lentelė). Procentiškai daugiau respondentų antibiotikus vartojo savigydai dėl KTI ir mažiau dėl visų kitų infekcijų, nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
7 lentelė. Ligų grupių pasiskirstymas tarp respondentų vartojančių antibiotikus su gydytojo paskyrimu ir be jo
Ligos pagal grupes
Vartojo su gydytojo paskyrimu n (proc.)
Vartojo be gydytojo paskyrimo
n ( proc.) p reikšmė
Iš viso n = 170 n = 60
KTI 141 ( 82, 9 ) 53 ( 88, 3 ) 0,704
ŠTI 11 ( 6,5 ) 2 ( 3,3 )
Odos infekcijos 1 ( 0, 6 ) 0 ( 0,0 )
Procentiniai skirtumai pastebėti lyginant grupes pagal atskirus negalavimus: be gydytojo paskyrimo vartotais antibiotikais dažniau buvo gydomi gripas (atitinkamai 25,0 proc. ir 21,8 proc.) ir peršalimas (atitinkamai 25,0 proc. ir 12,4 proc.) lyginant su grupe, kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu (8 lentelė).
8 lentelė Ligų pasiskirstymas tarp respondentų vartojančių antibiotikus su gydytojo paskyrimu ir be jo
Ligos pavadinimas Vartojo su gydytojo paskyrimu n (proc. ) Vartojo be gydytojo paskyrimo n ( proc.) p reikšmė Iš viso: n = 170 n = 60 Gripas 37 (21,8) 15 (25,0) 0,307 Peršalimas 21 (12,4) 15 (25,0) Bronchitas 31(18,2) 6 (10,0) Plaučių uždegimas 8 (4,7) 5 (8,3) Gerklės uždegimas 21 (12,4) 8 (13,3) Angina 19 (11,2) 2 (3,3) Sinusitas 4 (2,4) 2 (3,3)
Šlapimo takų infekcija 11 (6,5) 2 (3,3)
Rožė 1 (0,6) 0 (0,0) Laimo liga 3 (1,8) 0 (0,0) Ausų uždegimas 2 (1,2) 1 (1,7) Dantų uždegimas 6 (3,5) 2 (3,3) Sąnarių uždegimas 1 (0,6) 0 (0,0) Uždegimas 1 (0,6) 1 (1,7) Nugaros skausmas 0 (0,0) 1 (1,7) Reumatas 1 (0,6) 0 (0,0) Pooperacinis laikotarpis 3 (1,8) 0 (0,0)
Grupės buvo lyginamos pagal tai, kokias infekcijas gydėsi vartodami antibiotikus. Infekcijos buvo sugrupuotos į virusines ir bakterines. Virusinės kilmės infekcijoms priskirta gripas ir peršalimas, bakterinės kilmės infekcijoms priskirta visos kitos respondentų nurodytos infekcijos. Gauti apklausos rezultatai rodo, kad pacientai, kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo, dažniau gydydėsi visrusinės kilmės infekcijas lyginant su tais pacientais, kurie antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu (atitinkamai 50,0 proc. ir 34.1 proc.). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,030) (14 pav).
14 pav. Infekcijų rūšys gydomos antibiotikais su gydytojo paskyrimu ir be jo
Grupės buvo lyginamos pagal tai, kiek kartų nuo 2013 m. rugsėjo mėn. sirgo panašiomis ligomis, įskaitant ir šį kartą. Gauti duomenys statistiškai reikšmingai neišsiskyrė (p=0,228), tačiau savigydos grupėje daugiau tiriamųjų sirgo tris kartus ir daugiau (atitinkamai 11,7 proc. ir 5,3 proc.) lyginant su grupe, kurie antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu. (15 pav.).
15 pav. Antibiotikų vartojimo dažnumo palyginimas su gydytojo paskyrimu ir be jo
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo Bakterinės kilmės infekcija Virusinės kilmės infekcija 0% 50% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo
Vieną kartą Du kartus Tris kartus ir daugiau
Sveikatos būklės pokytis suvartojus antibiotikų kursą
Grupės buvo lyginamos pagal sveikatos būklę po suvartoto antibiotikų kurso. Didžiajai daliai apklaustųjų (74,1 proc.), kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu ligos simptomai išnyko, ketvirtadaliui (25,9 proc.) sumažėjo, nei vienas respondentas šioje grupėje nenurodė, kad simptomai nepasikeitė ar pablogėjo. Daugiau nei pusei respondentų (60,0 proc.), kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo ligos simptomai išnyko, trečdaliui respondentų (30,0 proc.) simptomai sumažėjo, 8,3 proc. ¬ nepasikeitė, 1,7 proc. savijauta pablogėjo. Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi
(p<0,001) (16 pav.).
16 pav. Ligos simptomų pokytis po suvartoto antibiotikų kurso su gydytojo paskyrimu ir be jo
3.2.2.3. Su gydymu susiję veiksniai
Respondentus vartojusius antibiotikus sugrupavus pagal ATC klasifikaciją statistiškai reikšmingų skirtumų pagal savigydą nepastebėta. Antibiotikų grupės, kurias respondentai vartojo be gydytojo paskyrimo buvo panašios kaip ir su gydytojo paskyrimu. Abiejose grupėse daugiausiai respondentų vartojo beta laktaminius antibiotikus (9 lentelė).
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo
paskyrimo Išnyko
Sumažėjo Nepasikeitė Pablogėjo
9 lentelė. Vartotų antibiotikų pasiskirstymas tarp respondentų vartojančių antibiotikus su gydytojo paskyrimu ir be jo
Vartotų antibiotikų grupės Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu n (proc.) Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo n (proc.) p reikšmė Iš viso: n = 170 n = 60 Beta laktaminiai 118 (69,4) 37 (61,7) 0,343 Tetraciklinai 12(7,1) 2 (3,3) Aminoglikozidai 3 (1,8) 0 (0,0) Makrolidai 2 (1,2) 1 (1,7) Chinolonai 2 (1,2) 0 (0,0) Sulfanilamidai 1 (0,6) 1 (1,7)
Neprisimena kokį antibiotiką vartojo
31 (18,2) 19 (31,7)
Keli antibiotikai iš karto 1 (0,6) 0 (0,0)
Gauti rezultatai rodo, kad pacientai, kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo dažniau neprisiminė, kokius antibiotikus vartojo lyginant su tais pacientais, kurie antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu (atitinkamai 31,7 proc. ir 18,2 proc.). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas
(p = 0,030 ) (17 pav).
17 pav. Žinios apie vartotą antibiotikų pavadinimą su gydytojo paskyrimu ir be jo
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo
paskyrimo Prisimena kokį
antibiotiką vartojo
Neprisimena kokį antibiotiką vartojo
Grupės buvo lyginamos pagal tai kiek kartų nuo 2013 m. rugsėjo mėn. vartojo antibiotikus, įskaitant ir šį kartą. Savigydos grupėje daugiau respondentų nurodė antibiotikus vartoję tris kartus ir daugiau (atitinkamai, 15,0 proc. ir 3,5 proc) lyginant su grupe, kurie antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu. Grupėje, kurioje tiriamieji vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu daugiau respondentų nurodė gėrę antibiotikus vieną (atitinkamai 82,9 proc. ir 73,3 proc.) ir du kartus( atitinkamai 13,5 proc. ir 11,7 proc.) per nurodytą laikotarpį lyginant su tais respondentais, kurie užsiėmė savigyda. Šis
skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,008) (18 pav.).
18 pav. Panašių susirgimų dažnis savigydoje ir su gydytojo paskyrimu
Palyginus grupes pagal antibiotikų vartojimo laikotarpį savigydos grupėje respondentai buvo linkę antibiotikus vartoti trumpiau lyginant su grupe, kuri vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,001). Pusė respondentų (50,0 proc.), kurie vartojo antibiotikus be gydydytojo paskyrimo antibiotikus vartojo iki 5 dienų. Daugiau nei pusė respondent (61,8 proc.), kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu antibiotikus vartojo 6 –10 dienų (10 lentelė).
10 lentelė. Antibiotikų vartojimo trukmė pagal savigydą
Antibiotikų vartojimo laikotarpis Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu n (proc.) Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo n (proc.) p reikšmė Iš viso n= 170 n = 60 Iki 5 dienų 58(34,1) 30(50,0) 0,001 6-10 dienų 105(61,8) 23(38,3) 11-15 dienų 4(2,4) 7(11,7) Virš 16 dienų 3(1,8) 0(0,0) 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo
paskyrimo Vieną kartą
Du kartus
Tris kartus ir daugiau
Palyginus grupes pagal tai kiek kartų per dieną vartojo antibiotikus statistiškai reikšmingai duomenys neišsiskyrė (p=0.307). Gauti apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė tiriamųjų vartojusių antibiotikus su gydytojo paskyrimu antibiotikus gėrė du kartus per dieną, 22,9 proc. – vieną kartą per dieną, 11,2 proc. – tris kartus per dieną. Savigydos grupėje 61,7 proc. apklaustųjų vartojo du kartus per dieną, 31,7 proc. – vieną kartą per dieną, 6,7 proc. – tris kartus per dieną (19 pav.).
19 pav. Antibiotikų vartojimo dažnis savigydoje ir su gydytojo paskyrimu
Daugiau nei pusė respondetų (52,6 proc.), kurie vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo vieną kartą dienoje vartojo betalaktaminius antibiotikus, kita dalis tiriamųjų nepamena kokį antibiotiką vartojo (47,4 proc.).
Daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.), kurie vatojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu vieną kartą dienoje vartojo betalaktaminius antibiotikus, 10,2 proc. – tetraciklinius antibiotikus, po 2,6 proc. respondentų vartojo makrolidus ir aminoglikozidus, 28,2 proc. apklaustųjų neprisiminė kokį antibiotiką vartojo (20 pav.).
20 pav. Antibiotikai vartoti vieną kartą per dieną savigydoje ir su gydytojo paskyrimu
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo
Vieną kartą per dieną
Du kartus per dieną
Tris kartus per dieną
0% 50% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo Betalaktaminiai antibiotikai Makrolidai Tetracikliniai antibiotikai Aminoglikozidai Neprisimena kokį antibiotiką vartojo
Gydymo sudėtingumas
Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji, kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu dažniau teigė, kad jiems yra nepatogu vartoti vaistus dažniau nei vieną kartą per dieną lyginant su tais, kurie antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo (atitinkamai 45,3 proc. ir 36,7 proc.). Didesnė dalis tiriamųjų, kurie antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo lyginant su respondentais, kurie antibiotikus vartojo su gydytojo paskyrimu (atitinkamai 36,7 proc. ir 28,2 proc.). Abiejose grupėse tiek vartojusių antibiotikus su gydytojo paskyrimu, tiek be jo ketvirtadalis respondentų (atitinkamai 26,5 proc. ir 26,7 proc.) nurodė, kad tai jiems nepatogumų nesukelia. Šie skirtumai tarp grupių statistiškai neišsiskyrė (p=0,406) (21 pav.).
21 pav. Ar vartoti vaistus dažniau nei vieną kartą per parą yra nepatogu?
0% 50% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo
Taip
Nei taip nei ne Ne
3.2.2.4. Su sveikatos priežiūros sistema susiję veiksniai Konsultacija su specialistu
Gauti apklausos rezultatai rodo, kad pacientai, kurie vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu buvo labiau linkę konsultuotis dėl vaistų vartojimo su gydytoju (atitinkamai, 48,2 proc. ir 25,0 proc.) lyginant su tais pacientais, kurie nurodymų nesilaikė. Nurodymų nesilaikę pacientai dažniau nurodė, kad jie konsultuotųsi su vaistininku (atitinkamai 50,0 proc. ir 30,6 proc.) ar ieškotų informacijos internete ar spaudoje (atitinkamai 20,0 proc. ir 15,3 proc.). Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,012 ) (22 pav.).
22 pav. Su kuo pirmiausiai konsultuojatės kilus neaiškumams dėl vaistų vartojimo?
3.3. Gydymo nurodymų laikymasis
3.3.1. Gydymo nurodymų nesilaikymo mastai antibiotikais tiriamojoje grupėje
Tyrime buvo vertinta, ar vartodami antibiotikus pacientai laikėsi gydytojo nurodymų. Į šią grupę įtraukti tik tie pacientai, kuriems gydymą antibiotikais paskyrė gydytojas (170/230; 73,91 proc.).
0% 50% 100%
Vartojo antibiotikus su gydytojo paskyrimu
Vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo Su gydytoju Su vaistininku Su kitu asmeniu Ieškos informacijos spaudoje, internete
Beveik ketvirtadalis respondentų tiriamojoje grupėje (40/170; 23,53 proc.) nesilaikė gydymo nurodymų (23 pav.).
23 pav. Nurodymų nesilaikymo mastai tiriamojoje grupėje
Visi 40 apklaustųjų suvartojo mažiau antibiotiko tablečių nei buvo paskirta. Tiriamieji nesuvartojo nuo 96,67 proc. iki 50 proc. paskirto gydymo kurso.
3.3.2. Su gydymo nurodymų nesilaikymu susiję veiksniai
Respondentai buvo suskirstyti į grupes pagal tai ar laikėsi gydytojo nurodymų ar ne. Šios dvi grupės buvo lyginamos tarpusavyje pagal su pacientu susijusius veiksnius, su gydymu susijusius veiksnius, su būkle susijusius veiksnius ir su sveikatos priežiūros sistema susijusius veiksnius.
3.3.2.1. Su pacientu susiję veiksniai
Palyginimas pagal socialines – demografines charakteristikas pateiktas 12 lentelėje. Palyginus respondentų grupes pagal gydymo nurodymų laikymąsi, pasiskirstymas pagal amžių, šeiminę padėtį, lytį, išsilavinimą, užimtumą ir gyvenamąją vietovę statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Procentiniai skirtumai buvo pastebėti lyginant grupes pagal lytį: gydymo nurodymų nesilaikyti labiau linkę moterys nei vyrai (11 lentelė).
n =130;76,5% n = 40; 23,5% Laikėsi gydymo nurodymų Nesilaikė gydymo nurodymų
11 lentelė. Nurodymų laikymasis pagal socialinius – demografinius duomenis
Veiksnys Laikėsi gydymo
nurodymų n (proc.) Nesilaikė gydymo nurodymų n (proc.) p reikšmė Iš viso n = 130 n = 40 Lytis Moteris 73 (56,2) 17 (42,5) 0,130 Vyras 57 (43,8) 23 (57.5) Amžius 18-44 metai 79 (56,2) 26 (65,0) 0,516 45-64 metai 52 (40,0) 12 (30,0) 65 metai ir daugiau 5 (3,8) 2 (5,0)
Šeiminė padėtis Gyvena vienas(-a) 18 (13,8) 6 (15,0) 0,549
Gyvena su vyru/ žmona ar partneriu(-e) 82 (63,1) 28 (70,0) Gyvena su kitais suaugusiais 30 (23,1) 6 (15,0) Išsilavinimas Vidurinis 30 (23,1) 8 (20,0) 0,907 Aukštesnysis/ Spec. vidurinis 39 (30,0) 13 (32,5) Aukštasis 61 (46,9) 19 (47,5) Užimtumas Dirbantis 112 (86,2) 34 (85,0) 0,623 Nedirbantis 8 (6,2) 1 (2,5) Studentas 3 (2,3) 2 (5,0) Pensininkas 7(5,4) 3(7,5)
Gyvenamoji vieta Kaunas 58 (44,6) 13 (32,5) 0,303
Alytus 37 (28,5) 16 (40,0)
D tipo asmenybė
Ištyrus D asmenybės tipo ir nurodymų nesilaikymo sąsajas, statistiškai reikšmingų duomenų neišsiskyrė (p=0,716). Grupėje, besilaikiusioje gydymo nurodymų D tipo asmenybės pasiskirstymas buvo panašus kaip ir grupėje, nesilaikiusioje gydymo nurodymų (atitinkamai 33,1 proc. ir 30,0 proc.) (24 pav.).
24 pav. D asmenybės tipo ir nurodymų laikymosi sąsajos
0% 50% 100% Laikėsi gydymo nurodymų Nesilaikė gydymo nurodymų D asmenybės tipas Ne D asmenybės tipas
D asmenybės vertinimo klausimai buvo išanalizuoti kiekvienas atskirai. Statistiškai reikšmingai duomenys neišsiskyrė (12 lentelė).
12 lentelė. D asmenybės klausimyno vertinimas pagal nurodymų laikymąsi
D tipo asmeny bė Klau sima i
Laikėsi gydymo nurodymų n (proc.)
Nesilaikė gydymo nurodymų n (proc.) p reikš mė 0 1 2 3 4 0 1 2 3 4 Sociali nis varžym asis Q1 8 (6,2) 9 (6,9) 13 (10,0) 43 (33,1) 57 (43,8) 0 (0,0) 3 (7,5) 3 (7,5) 14 (35,0) 20 (50,0) 0,307 Q2 23 (17,7) 32 (24,6) 21 (16,2) 35 (26,9) 19 (14,6) 6 (15,0) 6 (15,0) 6 (15,0) 15 (37,5) 7 (17,5) 0,198 Q3 51 (39,2) 24 (18,5) 20 (15,4) 23 (17,7) 12 (9,2) 20 (50,0) 7 (17,5) 7 (17,5) 5 (12,5) 1 (2,5) 0,126 Q4 70 (53,8) 24 (18,5) 11 (8,5) 20 (15,4) 5 (3,8) 22 (55,0) 7 (17,5) 3 (7,5) 7 (17,5) 1 (2,5) 0,920 Q5 70 (53,8) 26 (20,0) 7 (5,4) 18 (13,8) 9 (6,9) 16 (40,0) 9 (22,5) 4 (10,0) 9 (22,5) 2 (5,0) 0,149 Q6 47 (36,2) 31 (23,8) 14 (10,8) 24 (18,5) 14 (10,8) 17 (42,5) 3 (7,5) 4 (10,0) 13 (32,5) 3 (7,5) 0,855 Q7 66 (50,8) 256 (19,2) 11 (8,5) 23 (17,7) 5 (3,8) 22 (55,0) 6 (15,0) 4 (10,0) 6 (15,0) 2 (5,0) 0,747 Neigia mas afektas Q8 32 (24,6) 29 (22,3) 21 (16,2) 22 (16,9) 26 (20,0) 7 (17,5) 5 (12,5) 9 (22,5) 13 (32,5) 6 (15,0) 0,262 Q9 67 (51,5) 21 (16,2) 15 (11,5) 17 (13,1) 10 (7,7) 22 (55,0) 10 (25,0) 5 (12,5) 2 (5,0) 1 (2,5) 0,295 Q10 52 (40,0) 27 (20,8) 20 (15,4) 23 (17,7) 8 (6,2) 21 (52,5) 6 (15,0) 2 (5,0) 9 (22,5) 2 5,0 0,361 Q11 83 (63,8) 23 (17,7) 8 (6,2) 10 (7,7) 6 (4,6) 31 (77,5) 4 (10,0) 3 (7,5) 2 (5,0) 0 (0,0) 0,105 Q12 75 (57,7) 21 (16,2) 8 (6,2) 21 (16,2) 5 (3,8) 25 (62,5) 9 (22,5) 1 (2,5) 4 (10,0) 1 (2,5) 0,390 Q13 47 (36,2) 25 (19,2) 15 (11,5) 26 (20,0) 17 (13,1) 13 (32,5) 3 (7,5) 8 (20,0) 12 (30,0) 4 (10,0) 0,434 Q14 69 (53,1) 18 (13,8) 18 (13,2) 18 (13,2) 7 (5,4) 23 (57,5) 5 (12,5) 8 (20,0) 3 (7,5) 1 (2,5) 0,469
Gauti apklausos rezultatai rodo, kad tiriamieji, kurie antibiotikus vartojo netinkamai labiau linkę nutraukti gydymą (atitinkamai 27,5 proc. ir 12,3 proc.), sumažinti vaisto dozes arba vartoti juos rečiau (atitinkamai 15,0 proc. ir 12,3 proc.), padidinti vaisto dozę arba vartos dažniau (atitinkamai 2,5proc. ir 0,0 proc.). Tiriamieji, kurie vartojo antibiotikus laikydamiesi gydymo nurodymų per keletą dienų pagerėjus savijautai labiau linkę tęsti gydymą antibiotikais, lyginant su tais, kurie antibiotikus vartojo netinkamai (atitinkamai 75,4 proc. ir 55,0 proc.). Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi
(p=0,022) (25 pav.).
25 pav. Kaip elgsities, jei vartojant antibiotiką būklė per keletą dienų pagerės?
Užmaršumas
Rezultatai rodo, kad abiejose grupėse, tiek nurodymų besilaikiusioje, tiek nurodymų nesilaikiusioje, didžioji dalis respondentų (atitinkamai 83,1 proc. ir 77,5 proc.) yra bent kartą pamiršę išgerti vaistų. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,424) (26 pav.).
26 pav. Ar esate kada nors pamiršęs išgerti vaistų?
0% 50% 100% Laikėsi gydymo nurodymų Nesilaikė gydymo nurodymų Vartos toliau Toliau nebevartos
Sumažins vaisto dozes arba vartos rečiau
Padidins vaisto dozę arba vartos dažniau 0% 50% 100% Laikėsi gydymo nurodymų Nesilaikė gydymo nurodymų Taip Ne
3.3.2.2. Su liga/būkle susiję veiksniai
Susirgimai, kuriuos respondentai gydėsi antibiotikais nesilaikydami gydymo nurodymų buvo panašūs kaip ir besilaikiusių gydymo nurodymų. Dažniausiai buvo žymėtos kvėpavimo takų ligos (KTI) (13 lentelė).
13 lentelė. Ligų grupių pasiskirstymas tarp respondentų pagal nurodymų laikymąsi
Ligos pagal grupes
Laikėsi gydymo nurodymų n (proc.)
Nesilaikė gydymo nurodymų
n (proc.) p reikšmė Iš viso n = 130 n = 40 KTI 106 (81,5) 35 (87,5) p = 0,816 ŠTI 9 (6,9) 2 (5,0) Odos infekcijos 1 (0,8) 0 (0,0) Kitos infekcinės ligos 14 (10,8) 3 (7,5)
