1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS Medicinos studijų programa
Autorius: Paulina Abraitytė Mokslinis vadovas: Dr. A. Kunigėlienė
Polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą tarp
LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų, nutrikimo sąsajos su
pacientų lytimi, amžiumi ir jų socialine aplinka
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 11
11. REZULTATAI ... 13
11.1. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažnio tarp tyrime dalyvavusių LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų vertinimas ... 13
11.2. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo sąsajos su pacientų lytimi. ... 13
11.3. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimo sąsajos su paciento amžiumi. ... 15
11.4. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo sąsajos su išsilavinimu. ... 17
11.5. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą sąsajos su užimtumu. ... 19
11.6. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimą sąsajos su laisvalaikio praleidimo būdais. ... 20
11.7. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimą sąsajos gyvenamojąja vieta. ... 22
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
13. IŠVADOS ... 26
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Paulina Abraitytė. Vadovas: Dr. Aida Kunigėlienė.
Darbas atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Psichiatrijos klinika. Darbo pavadinimas: Polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą tarp LSMULKK SSE chirurgijos
skyriaus pacientų, sutrikimo sąsajos su pacientų lytimi, amžiumi ir jų socialine aplinka.
Tyrimo tikslas: Nustatyti polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą tarp LSMULKK SSE
chirurgijos pacientų pasireiškimą, sutrikimo sąsajas su pacientų lytimi, amžiumi ir socialine aplinka.
Tyrimo uždaviniai: Įvertinti polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažnį tarp tyrime
dalyvavusių LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų. 2. Įvertinti polinkį į persivalgymo sutrikimą turinčių pacientų grupės aplinkos veiksnių, lyties ir amžiaus sąsajas su sutrikimo
pasireiškimo dažniu. 3. Išanalizuoti lyties, amžiaus ir socialinių veiksnių sąsajas tarp turinčių polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą pacientų ir pacientų, kurie šio polinkio neturi.
Metodika: Tyrimui atlikti anoniminio anketavimo būdu buvo apklausta 60 LSMUL KK SSE
chirurgijos skyriaus pacientų, kurie visi yra morbidiškai nutukę ir turi indikacijas nutukimo gydymo operacijai. Kadangi visi šie pacientai 100% yra nutukę, šioje populiacijoje tikimybė pasireikšti persivalgymo sutrikimui yra didžiausia. Apklausai buvo naudojama autoriaus sudaryta anketa pagal DSM-5 nurodytus persivalgymo sutrikimo (Binge eating disorder) diagnostinius kriterijus ir pridedami klausimai apie paciento socialinės aplinkos veiksnius. Rezultatų palyginimui su kitų autorių duomenimis, duomenų bazėse PubMed, UpToDate, ScienceDirect, Cochrane peržiūrėti cituojami moksliniai straipsniai. Duomenų analizės metodai: statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21,0 for Windows“ statistinį paketą. Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus
ir Cramer‘s V testas. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai ir išvados: rezultatus kompulsinis persivalgymas yra dažnai pasireiškiantis sutrikimas tarp
nutukusių, chirurginio gydymo siekiančių pacientų. 67% apklaustųjų nustatytas polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą stipriausiai išreikštas miestų gyventojams lyginant su kaimo vietovių gyventojais. Pastebėta, kad turintys aukštesnį išsilavinimą yra mažiau linkę į persivalgymą nei žmonės su žemesniu išsilavinimu. Lytis, amžius ir laisvalaikio praleidimo būdas, reikšmingos įtakos polinkiui į persivalgymą pasireikšti neturėjo.
4
2. ABSTRACT
Author: Paulina Abraitytė.
Thesis Supervisor: Dr. Aida Kunigėlienė.
University: Lithuanian University Of Healt Science Department of Psyciatry
Thesis title: Binge eating disorder amongst LUHS KK GEE surgical department patients, relations with
patients‘ gender, age and social environment
Aim: To determine the tendency of binge eating disorder amongst LUHS KK GEE surgical department
patients and disorder relations with patients‘ gender age and social environment.
Obejctives: To evaluate the rate of binge eating disorder amongst LUHS KK GEE surgical department
patients. 2. To evaluate tendency rate of binge eating disorder patients and corelation between gender and age groups. 3. Determine and compare gender, age and social environment relations between the group of patients with binge eating disorder and without binge eating disorder.
Methods: Study consisted of 60 LUHS KK GEE surgical department patients. All of participant were
morbidly obese and all of them had an the indication to surgical obesity treatment. All the patients were 100% obese. For this reason the binge eating disorder was most likely suspected to occure in this population. To perform the survey the author‘s created quiz was made according to DSM-5 diagnostoc criteria of Binge eating disorder. Another quiz about social environment was attached to combine entire survey. For comparison with international sources PubMed, UpToDate, ScienceDirect, Cochrane data bases were used. Analysis was performed using „SPSS 21,0 for Windows“ software version SPSS, Chicago, IL USA). To determine corelation between variables Chi square (χ2) and Cramer‘s V test were
used. Results are statistically signifcant, when p value p<0,05.
Results and conclusions: binge eating disorder is very common condition amongst patients
that reach a surgical obesity treatment. 67% of all participants claimed that they experience episodes of binge eating. It was observed that binge eating disorder is more common in patients that live in the city compared with those who lived in country areas. It was also noticed that people with higher education were less prone to binge eating compared with those who had lower education. The impact of gender, age and free time activities to manifestation of binge eating disorder was not observed.
5
3. PADĖKA
Dėkoju LSMUL KK psichiatrijos klinikos gydytojai, Baigiamojo Magistro Darbo Vadovei Dr. Aidai Kunigėlienei už suteiktą pagalbą, kantrybę, nuoširdumą, globėjišką vadovavimą, praktinius patarimus bei įžvalgas organizuojant Magistrinį darbą, už kompetenciją ir suteiktas žinias, informaciją bei skirtą laiką.
Dėkoju LSMUL KK SSE chirurgijos skyriaus vadovui Prof. A. Maleckui už suteiktą galimybę surinkti medžiagą Magistriniam darbui, už skirtą laiką, konsultacijas, praktines žinias, pagalbą kompetenciją, kantrybę ir toleranciją.
Dėkoju LSMUL KK chirurgijos klinikos vadovui A. Tameliui už suteiktą galimybę atlikti Magistrinį darbą renkant duomenis LSMUL KK SSE chirurgijos skyriuje.
Dėkoju LSMUL KK chirurgijos klinikos ir psichiatrijos klinikos administratorėms bei konsultacinės poliklinikos personalui už pagalbą, bendradarbiavimą ir skirtą laiką sprendžiant iškilusius klausimus, už paslaugumą ir geranoriškumą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų bioetikos centro leidimą. Nr. BEC-MF-327 išduota 2020 04 16
6
6. SANTRUMPOS
LSMUL KK SSE – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos skrandžio stemplės endokrininės chirurgijos skyrius.
DSM-5 – (The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders angl.) Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas.
KMI – Kūno masės indeksas.
7. SĄVOKOS
1. Bariatrinė chirurgija – nutukimo gydymas chiruginiu būdu esant morbidiniam nutukimui KMI >35 kg/m² esant gretutinėms ligoms II tipo cukriniam diabetui, arterinei hipertenzijai, osteoartritui, dislipidemijai, miego apnėjai, širdies ir kraujagyslių ligoms arba KMI pasiekus 40kg /m².
2. Kompulsinis persivalgymas arba persivalgymo sutrikimas – valgymo sutrikimas (Binge eating disorder angl.) priskiriamas impulsų kontrolės sutrikimams, kuriam būdinga 1-2 karus per savaitę pasikartojantys persivalgymo priepuoliai trunkantys ne trumpiau nei 3-6 mėnesius, lydimi kontrolės praradimo ir bejėgiškumo jausmo bei gėdos jausmo priepuoliui praėjus.
3. Rituališka valgymo elgsena – neįprasta su valgymu ir maitinimusi susijusi elgsena, kuomet valgymui ruošiamasi pagal tam tikrus susigalvotus principus, skirstoma maistą į gerą ir blogą, valgoma tam tikru metu tam tikroje vietoje iš anksto pasiruošus ir viską apgalvojus [1].
4. Socialinė aplinka – tai žmogaus gyvenimo aplinka ir darbo aplinka, pajamos, išsilavinimas ir bendruomenė, kuriai jis priklauso. Visi kartu šie veiksniai labai veikia žmogaus sveikatą ir psichoemocinę būseną, yra glaudžiai su jomis susiję [2].
7
8. ĮVADAS
Kompulsinis persivalgymas arba persivalgymo sutrikimas - tik 2013m. į valgymo sutrikimų sąrašą šalia anoreksijos ir bulimijos įtrauktas sutrikimas. Kompulsinis persivalgymas tai yra valgymo sutrikimas kuriam būdinga nekontroliuojami, periodiški persivalgymo epizodai, lydimi emocinio bei stresinio fono, kuomet suvalgomo maisto kiekis per labai trumpą laiką dešimtis kartų viršija maisto kiekį kurį normaliai pajėgia suvartoti žmogus. Priepuolių pasikartojimas bent 1 kartą per savaitę, priepuolių trukmė ne trumpiau nei 6 mėnesius arba pasikartojantys 2 kartus per savaitę ir trunkantys 3 mėnesius. Priepuolio metu pacientus lydi bejėgiškumo ir kontrolės praradimo jausmas dėl kurio jie negali sustoti valgyti kuomet jaučiasi fiziškai sotūs, o priepuoliui praėjus jaučiama gėda ir pasibjaurėjimas savimi [3].
Pacientai sergantys kompulsinio persivalgymo sutrikimu, dėl nuolat suvartojamo kalorijų pertekliaus ir nesugebėjimo kontroliuoti poreikio persivalgyti esti labai nutukę ir turi stipriai išreikštų metabolinio sindromo požymių, bei kitų sveikatos sutrikimų, todėl nutukimo gydymui dažnai kreipiasi į bariatrinės chirurgijos specialistus [4].
Nutukę pacientai turintys polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažniau nei tie pacientai, kurie taip pat yra nutukę, bet šio polinkio neturi skundžiasi nuotaikos sutrikimais, depresija, nerimu, miego bei dėmesio koncentracijos sutrikimais, dažniau turi priklausomybių rūkymui ir alkoholio vartojimui, jiemas būdingi asmenybės sutrikimai ir panikos atakų epizodai [5].
Dėl sunkaus nutukimo laipsnio ir sutrikusio ryšio su maistu pacientai turintys polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažnai patiria sunkumų socialinėje aplinkoje, gėdijasi savo išvaizdos, ribotų judėjimo galimybių, ir valgymo įpročių, todėl nukenčia jų socialinis gyvenimas, gyvenimo kokybė ir kinta elgsena, siaurėja interesų įvairovė, susidaro sąlygos atsirasti ydingam ratui. Žmogus įstringa patologinio ryšio su maistu spąstuose [6] [7].
Nors pacientams, kuriems nutukimą gydo chirurginiu būdu taikoma konservatyvi mitybos korekcijos schema sumažinant suvartojamų kalorijų ir maisto kiekį, pastebėta, kad pacientai, turintys polinkį į kompulsinį persivalgymą, kuriems papildomai taikytas kompleksinis gydymas derinant psichoterapiją bei gydymą medikamentais svorio numeta efektyviau. Todėl norint pagerinti pacientų svorio korekciją tikslinga atrinkti pacientus turinčius polinkį į kompulsinį persivalgymo sutrikimą ir jo neturinčius pacientus bei taikyti ne tik konservatyvius gydymo metodus, bet įtraukti gydymą medikamentais bei psichoterapija siekiant koreguoti impulsų kontrolę, mitybinę elgseną, taip pagerinant pacientų socialinį gyvenimą ir bendrą gyvenimo kokybę ir grąžinant normalų santykį su maistu [8] [9] [10].
8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Nustatyti polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą tarp LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų pasireiškimą, sutrikimo sąsajas su pacientų lytimi, amžiumi ir socialine aplinka.
Uždaviniai:
1. Įvertinti polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažnį tarp tyrime dalyvavusių LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų
2. Įvertinti polinkį į persivalgymo sutrikimą turinčių pacientų grupės aplinkos veiksnių, lyties ir amžiaus sąsajas su sutrikimo pasireiškimo dažniu.
3. Išanalizuoti lyties, amžiaus ir socialinių veiksnių sąsajas tarp turinčių polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą pacientų ir pacientų, kurie šio polinkio neturi.
9
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Kompulsinis persivalgymas arba persivalgymo sutrikimas tai yra valgymo sutrikimas kuriam būdinga nekontroliuojami, periodiški persivalgymo epizodai, pasikartojantys bent 1 kartą per savaitę ir trunkantys ne trumpiau nei 6 mėnesius arba pasikartjajntys 2 kartus per savaitę ir trunkantys 3 mėnesius . Šis sutrikimas pasireiškia impulsų kontrolės praradimu ir staigiu nenumaldomu poreikiu suvalgyti daug didesnį kiekį maisto nei įprastai, per labai trumpą laiką ir negatyviu emociniu fonu lydinčiu kiekvieną persivalgymo priepuolį dėl kontrolės praradimo. Suvalgomo maisto kiekis, per labai trumpą laiką, dešimtis kartų didesnis nei įprastai pajėgia suvartoti žmogus, o gaunamas kalorijų skaičius vieno persivalgymo priepuolio metu viršija rekomenduojamą paros kalorijų kiekį.[11]. Daugelį metų šis sutrikimas nebuvo klasifikuojamas kaip atskiras sutrikimas ir priskiriamas, kaip išraiška kitų valgymo sutrikimų [12] . Remiantis tyrimais atliktais per paskutinius dvidešimt metų [13] kompulsinio persivalgymo sutrikimas 2013m išskirtas, kaip atskiras sutrikimas dėl dažnai pasitaikančių netikslumų klaidingai diagnozuojant sutrikimą, kaip kito valgymo sutrikimo išraišką. Nuo 2013m. pakoregavus DSM-5 klasifikaciją, atliekami tyrimai rodo, kad persivalgymo sutrikimo pasireiškimas yra dažnesnis nei kiti sutrikimai tokie, kaip anoreksija ir bulimija [14]. Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tokių, kaip anoreksija ar bulimija tuo, kad pacientai sergantys šiuo sutrikimu jaučia didesnį poreikį kontroliuoti valgymą, nei kontroliuoti kūno svorį, neturi išreikšto poreikio būti itin liekni, todėl jiems mažiau būdingi kompensaciniai veiksmai siekiant atsikratyti suvartotų kalorijų pertekliumi vemiant, badaujant ar sportuojant. Šie pacientai dažniausiai esti morbidiškai nutukę - KMI viršija 40kg /m².arba KMI viršjus 35kg /m². nutukimą lydi gretutinės ligos cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, osteoartrozė, turi stipriai išreikštų metabolinio sindromo požymių ir nutukimo sukeltų pažeidimų įvairiose organų sistemose. Tai sukelia nuolatinį diskomfortą ir trukdo kokybiškai funkcionuoti kasdienėje aplinkoje, tiek fiziškai, tiek psichologiškai [15].
Pacientai sergantys kompulsinio persivalgymo sutrikimu dažnai patiria nerimo ir depresijos epizodus, susijusius su ydingu santykiu su maistu ir negalėjimu kontroliuoti noro persivalgyti, kurie dar labiau sustiprina impulsų kontrolės praradimą ir skatina dar daugiau persivalgyti. Šiems žmonėms būdingas rituališkas su valgymu susijęs elgesys; valgymui ruošiamasi iš anksto, perkamas skanus mėgstamas, lengvai pagaminamas maistas, bijoma ir gėdijamasi valgyti kitų žmonių akivaizdoje, valgoma vienumoje, pasirūpinama, kad valgymo niekas netrukdytų, valgomas tik tam tikras specifinis, dažnai labai kaloringas, gausus riebalų ir angliavandenių maistas [16]. Valgoma labai greitai beveik nekramtant, be pertraukų, o pasibaigus maistui jo papildoma iš paslėptų atsargų arba einama nusipirkti. Pacientai sergantys kompulsiniu persivalgymu dažnai nurodo jog priepuolio metu jaučiasi tarsi transo būsenoje, lyg jų veiksmus kontroliuotų kažkas kitas. Prasidedant priepuoliui jaučiamas bejėgiškumas
10 ir negalėjimas sukontroliuoti poreikio persivalgyti, negalėjimas nugalėti jo ar jam atsispirti. Praėjus priepuoliui dažnai jaučiamas labai stiprus gėdos ir pasišlykštėjimo jausmas dėl to, kad negalėjo susivaldyti, todėl noras persivalgyti vėl sustiprėja ir prasideda naujas persivalgymo epizodas.
Šie pacientai labai sunkiai numeta svorio, mitybos koregavimas, dietos ir režimai dažnai baigiasi prasidėjus naujam persivalgymo epizodui, todėl po nesėkmingų bandymų atsikratyti antsvorio jie kreipiasi į bariatrinės chirurgijos specialistus. 2005m. atliktame tyrime (Bariatric Surgery Program at the Hospital of the University of Pennsylvania (from September 2005 to December 2008)) nustatyta, kad pacientai, kuriems diagnozuotas persivalgymo sutrikimas, po bariatrinių operacijų svorio numeta sunkiau nei tie, kurie šio sutrikimo neturi. Pacientams atliekamos įvairios skrandžio tūrio mažinimo operacijos siekiant apriboti skrandžio talpą ir paciento pajėgumą suvalgyti didelį kiekį maisto, tačiau impulsų kontrolės sutrikimo klausimo operacija neišsprendžia. Dalis pacientų po operacijos lengvai prisitaiko prie naujų mitybos pokyčių ir lengvai numeta svorio, tačiau daliai pacientų polinkis persivalgyti transformuojasi į kitas valgymo sutrikimų formas [17]. Brariatrinės peracijos Lietuvoje yra mokamos, todėl sumokėti pinigai yra stipri motyvacija nugalinti kompulsyvų poreikį valgyti, o mitybos rekomendacijos kardinaliai pakeičia produktų racioną ir suvalgomo maisto kiekį bei skatina domėtis su mityba susijusiais faktais. Be to žmones baimina mintis, kad nesilaikant rekomendacijų gali įvykti pavojingų komplikacijų, todėl poreikis laikytis rekomendacijų tampa stipresnis nei poreikis „užvalgyti“ emocijas bei vartoti maistą net ir fiziškai nejaučiant alkio ne pagal jo tiesioginę paskirtį – papildyti organizmą energija. Dėl šios priežasties, atsiradus fiziniam barjerui neleidžiančiam persivalgyti atsiranda ir psichologinis barjeras, dėl to svorio numetama labai efektyviai, tačiau tai gali sukelti psichologinę frustraciją, ir jei prieš tai pacientas turėjo polinkį į kompulsinį persivalgymą, po operacijos šis sutrikimas niekur nedingsta tik įgauna kitokią išraišką ir sutrikęs santykis su maistu išlieka. Dėl sutrikusio santykio su maistu dalis operuotų nutukusių pacientų ir toliau persivalgo, todėl bariatrinės chirurgijos specialistus kreipiasi pakartotinai, nes svorio atsikratyti nepavyksta . To pasekmė dažnai esti skrandžio audinių išsitempimas ir tūrio padidėjimas dėl maisto kiekio ribojimo rekomendacijų nesilaikymo [18]. Tokiems pacientams paprastai būdinga polinkis į depresiją, nerimo sutrikimus, jie dažnai turi nuotaikos ir miego sutrikimų. pacientai pažymi, kad nauji mitybos apribojimai sukelia dar didesnę įtampą ir norą ją malšinti maistu, todėl ir toliau persivalgoma. [19] Yra pastebėta, kad šiems pacientams taikant kompleksinį gydymą, įtraukiant psichoterapiją bei depresijos ar nerimo simptomus slopinančius medikamentus pasiekiama geresnių nutukimo kontrolės rezultatų [20] [9].
Kompulsinio persivalgymo sutrikimas tai ne tik somatinis bet ir psichikos sutrikimas, apimantis žmogaus elgseną, sprendimų priėmimą, impuslų kontrolę bei nuotaiką, todėl gydymui
11 tikslinga taikyti kombinuotą taktiką apimančią tiek fizinės, tiek psichologinės paciento būklės gerinimą.
Dėl nutukimo ir neįprasto su mityba susijusio elgesio pacientai dažnai patiria socialinę baimę būti atstumti bendruomenėje, vengia lankytis masiniuose renginiuose, viešose vietose, sportuoti, nes gėdijasi savo išvaizdos ir elgesio [21]. Dažnai renkamasi dirbti iš namų, žmogus atriboja save nuo kolektyvinės veiklos. Šie žmonės vengia visų socialinių situacijų kuriose kyla tikimybė persivalgyti, nes slepia savo valgymo sutrikimą, gėdijasi jo. Dėl to siaurėja jų interesų ratas, daugiausia laiko stengiamasi praleisti saugioje aplinkoje – dažniausiai namuose, kur jų niekas nepastebėtų ir netrukdytų jų valgymo ritualams. Žmogus apsiriboja minimalia veikla, dėl to didėja nutukimas ir stiprėja patologinis santykis su maistu, nes asmuo pritaiko aplinką prie savo sutrikimo ir eliminuoja iš jos tam kliudančius faktorius, kurie atitrauktų jį nuo valgymo. Sutrikimas pradeda valdyti žmogų ir jo socialinį gyvenimą. To pasekoje didėja nutukimas ir mažėja gebėjimas kontroliuoti impulsą persivalgyti, blogėja psichologinė būsena. Yra pastebėta, kad išsilavinimas turi įtakos persivalgymo sutrikimo kontrolei. Labiau išsilavinę žmonės išsamiau įsigilina į savo problemą yra geriau informuoti ir aiškiau suvokia situaciją, todėl lengviau pasiduoda gydymui, su tokiais pacientais lengviau kurti kontaktą siekiant efektyvių gydymo rezultatų [22].
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas (organizavimas) buvo atliktas 2019 gruodžio - 2020 vasario menesį vienmomentės anoniminės apklausos metodu apklausiant 60 respondentų. Tyrimo objektas LSMULKK SSE chirurgijos pacientai. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis); Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos metodu iš LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų. Tyrimo objektas – nutukę pacientai pasirinkti dėl tikslumo, nes šioje populiacijoje yra didžiausia tikimybė pasireikšti persivalgymo sutrikimui pagal kūno masės indekso kriterijus. Kadangi norint nustayti persivalgymo sutrikimo arba kompulsinio persivalgymo diagnozę reikalinga individuali kiekvieno žmogaus analizė, atliekamas tyrimas buvo skirtas polinkiui į šį sutrikimą pasireikšti nustatyti, tačiau ne diagnozuoti patį sutrikimą.
Apklausa buvo atlikta paaiškinus tyrimo tikslą, uždavinius, metodus, užtikrinant, kad apklausa yra anoniminė ir paciento duomenys nebus viešinami, ir gavus tiriamųjų sutikimą.
Tyrimo metodai: apklausai buvo naudojama autoriaus sudaryta anketa pagal DSM-5 nurodytus persivalgymo sutrikimo (Binge eating disorder) diagnostinius kriterijus ir prijungiami klausimai apie paciento socialinės aplinkos veiksnius. Rezultatų palyginimui su kitų autorių
12 duomenimis, duomenų bazėse PubMed, UpToDate, ScienceDirect, Cochrane peržiūrėti cituojami moksliniai straipsniai.
Duomenų analizės metodai: statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21,0 for Windows“ statistinį paketą. Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Cramer‘s
13
12. REZULTATAI
Tyrimo imtį sudarė 60 LSMULKK SSE chirurgijos skyriuje gydomi pacientai. Polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą nustaytas 40 (66,67%) apklaustųjų iš jų 32 (80%) moterims ir 8 (20%) vyrams, neturėjo polinkio į šį sutrikimą 20 (33,33%) apklaustųjų iš jų 12 (60%) moterų ir 8(40%) vyrai.
12.1. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą dažnio tarp tyrime dalyvavusių LSMULKK SSE chirurgijos skyriaus pacientų vertinimas
Kompulsinio persivalgymo dažnis pateiktas (1 pav.) Diagramoje matyti, kad kompulsinio persivalgymo sutrikimas pasireiškė daugiau nei pusei tiriamųjų. 67% tiriamųjų pildydami klausimyną į klausimus susijusius su persivalgymo epizodais atsakė „Taip“ ir 33% atsakė „Ne“
1 pav.
Kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimas
12.2. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo sąsajos su pacientų lytimi.
Nors diagramoje pateiktoje absoliučiais skaičiais matyti, kad kompulsinio persivalgymo sutrikimas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. (2 pav.). polinkį persivalgyti turinčių grupėje moterų buvo 80%, vyrų sudarė 20%. Polinkio persivalgyti neturinčių grupėje moterų skaičius taip pat dominavo vyrų atžvilgiu. Moterys 60% vyrai sudarė 40%. Vyrų ir moterų santykis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3pav.).
Skirtumas tarp požymių laikomas statistiškai nereikšmingu p = 0,066 (p > 0,05) koreliacija tarp požymių silpna (Cramer’s V=0,2).
pasireiškė 67% nepasireiškė 33%
kompulsinio persivalgymo
sutrikimas
pasireiškė nepasireiškė14 Persivalgymo pasireiškimas tarp lyčių
2 pav.
Požymių priklausomybė statistiškai
3 pav.
Veiksnys Moterys Vyrai p Cranmer‘s
V Persivalgymas
nepasireiškė
15 Persivalgymas
pasireiškė
33 16 0,065 0.2
12.3. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimo sąsajos su paciento amžiumi.
Diagramoje pateiktoje absoliučiais skaičiais (4 pav.) matyti, kad didžiąją dalį - 50% linkusių turėti kompulsinį persivalgymo sutrikimą pacientų grupę sudarė 26-41 metų asmenys, 35% sudarė asmenys vyresni nei 40 metų ir 15% asmenys tarp 18 ir 26 metų, kai tuo tarpu grupėje kurioje persivalgymo sutrikimas nepasireiškė procentai tarp grupių pasiskirstė po lygiai 26-41 metų pacientai sudarė 50% vyresni nei 41 metų sudarė taip pat 50%, tačiau nuo 18 iki 26 metų pacientų nebuvo. Polinkį persivalgyti turinčių grupėje didžiąją dalį užima pacientai nuo 26 iki 41 metų, grupėje kur šis sutrikimas nepasireiškė pacientų nuo 26 iki 41 metų ir vyresnių nei 41 metų skaičius buvo vienodas.
Požymiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė p=0,14 (p>0.05) (5pav), koreliacija tarp požymių (Cramer’s V=0,3) (5 pav.).
16
5 pav Požymių priklausomybė statistiškai
Veiksnys 18-26m. 26-41m. 41m.< p Cramer‘s V Persivalgymas nepasireiškė 0 9 10 0,14 0,3 Persivalgymas pasireiškė 6 30 24 0,14 0,3
17
12.4. Kompulsinio persivalgymo sutrikimo sąsajos su išsilavinimu.
Diagramoje pateiktoje absoliučiais skaičiais (6pav), matyti, kad pacientai turintys polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą didžiają dalį sudaro aukštojo išsilavinimo neturintys asmenys. 35% sudarė turintys aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą. Iš visų turinčių polinkį į kompulsinį persivalgymą 25% turėjo profesinį išsilavinimą ir 40% pagrindinį – vidurinį. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą neturinčių grupėje didžiąją dalį respondentų užima profesinį išsilavinimą turintys asmenys 70% ir 20% turintys aukštąjį išsilavinimą bei 10% turintys pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Abiejose grupėse turinčių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų sudarė mažiau nei turinčių profesinį ar pagrindinį bei vidurinį.
Skirtumas tarp požymių statistiškai reikšmingai skyrėsi p=0.002 (p<0,05) koreliacija tarp kintamųjų yra statistiškai reikšminga, todėl galime atmesti nulinę hipotezę, jog kintamieji nėra priklausomi vienas nuo kito (Cramer’s V=0,5) (7pav.).
18
7 pav. Požymių priklausomybė statistiškai
Veiksnys Aukštasis išsilavinima s Pagrindinis išsilavininim as Profesinis išsilavinima s Vidurinis išsilavinima s p Cramer‘s V Persivalgym as nepasireiškė 3 1 14 1 0,00 2 0,5 Persivalgym as pasireiškė 16 8 9 8 0,00 2 0,5
19
12.5. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą sąsajos su užimtumu.
Diagramose pateiktose absoliučiais skaičiais (8 pav.), lyginant turinčių polinkį ir neturinčių polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą, matyti, kad didžiąją dalį respondentų sudaro dirbantys žmonės. 75% dirbančiųjų buvo grupėje kurioje kompulsinio persivalgymo sutrikimas pasireiškė ir nedirbančių šioje grupėje sudarė 25%, o grupėje kurioje kompulsinio persivalgymo sutrikimas nepasireiškė dirbančių buvo 80% ir nedirbančių 20%. Abiejose grupėse dirbančiųjų dalis buvo ženkliai didesnė nedirbančiųjų atžvilgiu.
Skirtumas tarp šių požymių laikomas statistiškai nereikšmingu p= 0,78 (p>0,05), (Cramer’s V=0,04) (9 pav.).
8 pav. Persivalgymo pasireiškimo ir užimtumo sąsajos
9 pav. Požymių priklausomybė statistiškai
Veiksnys Dirbantys nedirbantys p Cramer‘s
V Persivalgymas nepasireiškė 15 4 0,78 0,04 Persivalgymas pasireiškė 31 10 0,78 0,04
20
12.6. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimą sąsajos su laisvalaikio praleidimo būdais.
Nors diagramoje pateiktoje absoliučiais skaičiais (10pav.), lyginant abi grupes matyti, kad dižiąją dali laisvalaikio praleidžia užsiimdami pasyvia veikla. Turinčių polinkį į persivalgymą grupėje, 60% laisvalakį leidžia namuose, 20% nurodė hobį, 10% nurodė sportą ir taip pat 10% kultūrinę veiklą, o kaip laisvalaikio praleidimo būdo kitos veiklos nenurodė niekas 0% . Neturinčių polinkio į persivalgymą grupėje 35% užsiiminėjo hobiu, 30% laisvalaikį leido namuose, 25% sportavo, 10% nurodė kitą veiklą, o kultūrinės veiklos kaip laisvalaikio praleidimo būdo nesirinko niekas ir tai sudarė 0%. Abiejose grupėse stebima tendencija laisvalaikį leisti pasyviai. Turinčių polinkį į persivalgymą niekas nežymėjo laisvalaikio veiklos “kita”, o polinkio neturinčių grupėje niekas nesirinko “kultūrinės veiklos”.
Skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas p= 0,08 (p>0,05), koreliacija tarp kintamųjų nėra statistiškai reikšmingas, todėl negalime atmesti nulinės hipotezės, kad kintamieji nėra priklausomi vienas nuo kito (Cramer’s V=0,2) (11pav.).
21
11pav. Požymių priklausomybė statistiškai
Veiksnys Pasyvus laisvalaikis Aktyvus laisvalaikis p Cramer‘s V
22 Persivalgymas nepasireiškė 12 7 0,08 0,2 Persivalgymas pasireiškė 28 32 0,08 0,2
12.7. Polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimo pasireiškimą sąsajos gyvenamojąja vieta.
Diagramose lyginant abiejų grupių duomenis (12pav.) pateiktus absoliučiais skaičiais matyti, kad didžioji dalis respondentų gyvena miestuose. Polinkį į kompulsinį persivalgymą turinčių grupėje 40% nurodė mažesnį miestelį, 35% didmiestį% ir 25% kaimo vietovę. Polinkio į persivalgymą neturinčių grupėje 60% nurodė didmiestį ir 40% mažesnį miestelį, o kaimo vietovės nenurodė niekas. Abiejose grupėse gyvenančių miestuose santykis buvo didesnis gyvenančių kaime atžvilgiu. Turinčių polinkį į persivalgymą grupėje gyvenančių mažesniame miestelyje buvo daugiau nei gyvenančių didmiestyje ar kaime, polinkio neturinčių grupėje didmiesčių gyventojai dominavo mažesnių miestelių atžvilgiu, o kaimo vietovių nenurodė niekas.
23 Požymiai statistiškai reikšmingai skyrėsi p=0,02 (p<0,05). Koreliacija tarp požymių yra (Cramer’s V=0,4) (13pav.).
24
Veiksnys didmiestis Kaimo
vietovė Mažesnis miestelis p Cramer‘s V Persivalgymas nepasireiškė 12 0 7 0,02 0,4 Persivalgymas pasireiškė 14 11 16 0,02 0,4
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Didelė dalis pacientų siekiančių chirurginio nutukimo gydymo turi išreikštą polinkį į kompulsinio persivalgymo sutrikimą, kuris yra dažna nutukimo gydymo atkryčių priežastis. Šis sutrikimas pasireiškia įvairaus, dažniausiai darbingo amžiaus vyrams ir moterims, dėl įtempto miesto gyvenimo ritmo miestiečiams būdinga turėti labiau išreikštą polinkį į persivalgymo sutrikimą nei kaimo gyventojams, tačiau tokie veiksniai, kaip išsilavinimas, aktyvus ar pasyvus laisvalaikis ar užimtumas persivalgymo sutrikimui pasireikšti įtakos neturi [23].
Darbo tikslas buvo nustatyti polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą tarp LSMUL KK SSE chirurgijos skyriaus pacientų pasireiškimą, sutrikimo sąsajas su amžiumi, lytimi, socialinės aplinkos veiksniais. Atlikus surinktų anketinių duomenų analizę pagal kompulsinio persivalgymo sutrikimui būdingus kriterijus remiantis DSM-5 rekomendacijomis pastebėta, kad kompulsinis persivalgymas pasireiškia 67% nutukusių pacientų. Užsienio šaltinių duomenimis persivalgymo sutrikimu serga nuo 2 iki 53% nutukusių pacientų, kurie siekia chirurginio nutukimo gydymo, todėl persivalgymo sutrikimo pasireiškimas yra svarbus aspektas sprendžiant nutukimo problemą [24].
Stipriausia koreliacija stebėta tarp persivalgymo sutrikimo pasireiškimo ir gyvenamosios vietos bei amžiaus. Polinkį į persivalgymą turinčių grupėje didžiąją dalį respondentų sudarė miestų gyventojai 40% nurodė mažesnį miestelį, 35% didmiestį, o kaimo vietovėje gyvenantys sudarė tik 25% visų turinčių polinkį į persivalgymą. Kompulsinio persivalgymo pasireiškimo tendencija būdinga miestų gyventojams kaimo vietovių gyventojų atžvilgiu (p<0,05). Panašus tyrimas atliktas Australijoje parodė, kad miestuose gyvenantys žmonės taip pat dažniau turi polinkį į persivalgymo sutrikimą[25]. Stipri koreliacija taip pat nustatyta tarp persivalgymo sutrikimo pasireiškimo ir išsilavinimo. Iš visų apklausoje dalyvavusių pacientų, kuriems nustaytas polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turintieji sudarė 40%, o 35% sudarė turintys aukštąjį neuniversitetinį ir universitetinį išsilavinimą ir 25% turėjo profesinį išsilavinimą. Tyrime, atliktame Amerikos Psichologų Asociacijos, su skirtingų rasių moterimis taip pat nustatyta jog persivalgymo sutrikimas yra labiau paplitęs tarp mažiau išsilavinusių tyrimo dalyvių, o taip pat nustatyta kad šiai kategorijai būdinga blogesni persivalgymo sutrikimo gydymo psichoterapija rezultatai [22].
25 Neturinčių aukštojo išsilavinimo, santykis su turinčių aukštąjį išsilavinimą yra didesnis, statistiškai skirtumas tarp požymių reikšmingas p>0,05.
Koreliacija nenustatyta tarp persivalgymo sutrikimo pasireiškimo ir amžiaus. Nors didžiąją dalį turinčių polinkį į persivalgymą sudarė pacientai tarp 26 ir 41 metų – 50%, 35% - vyresni nei 41 metų, ir tik 15% sudarė pacientai nuo 18 iki 26 metų. Nors polinkis persivalgyti labiau būdingas 26-41 metų amžiaus pacientams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Silpna koreliacija nustatyta tarp persivalgymo pasireiškimo ir lyties bei laisvalaikio praleidimo būdų. Polinkį persivalgyti turinčių grupėje moterų sudarė 80%, vyrų sudarė 20%. Nors moterys sudaro daugumą vyrų atžvilgiu skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Koreliacija nestebima persivalgymo ir laisvalaikio praleidimo atžvilgiu. Poilsis namuose turinčių polinkį į kompulsinį persivalgymą grupėje sudarė 60%, 20% nurodė hobį po 10% nurodė sportą ir 10% kultūrinę veiklą. Nors stebima tendencija laisvalaikį praleisti pasyviai aktyvaus laisvalaikio atžvilgiu skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Silpniausia koreliacija stebėta tarp kompulsinio persivalgymo pasireiškimo ir užimtumo.grupėje kurioje kompulsinio persivalgymo sutrikimas pasireiškė 75% buvo dirbančiųjų ir nedirbančių sudarė 25%. Nors dirbančiųjų sudarė tris kart daugiau nei nedirbančiųjų skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas (p>0,05
Apibendrinant užsienio šaltinių duomenis ir tyrimo rezultatus kompulsinis persivalgymas yra dažnai pasireiškiantis sutrikimas tarp nutukusių, chirurginio gydymo siekiančių pacientų. Panašių tyrimų su nutukusiais pacientais duomenimis daugiau nei pusė pacientų yra linkę į kompulsinį persivalgymą [26]. 67% apklaustųjų nustatytas polinkis į kompulsinio persivalgymo sutrikimą. Persivalgymo sutrikimas miestų gyventojams stipriau išreikštas nei kaimo vietovių gyventojams. Labiau išsilavinę žmonės buvo mažiau linkę turėti persivalgymo sutrikimą mažiau išsilavinusių atžvilgiu. Lytis, laisvalaikio praleidimo būdai, užimtumas reikšmingos įtakos polinkiui į persivalgymą pasireikšti neturėjo. Polinkis persivalgyti labiausiai paplitęs tarp 26-41m. Amžiaus žmonių, tačiau statistiškai šie požymiai reikšmingai nesiskyrė, todėl teigti, kad persivalgymo sutrikimo pasireiškimas yra susijęs su amžiumi negalima.
26
14. IŠVADOS
1. Atlikus apklausą paremtą DSM-5 persivalgymo sutrikimo diagnostikos kriterijais,
persivalgymo sutrikimas pasireiškia 67% apklausoje dalyvavusių LSMUL KK SSE chirurgijos skyriaus pacientų.
2. Skirtumas tarp lyčių persivalgymo sutrikimo atžvilgiu statistiškai reikšmingai nesiskyrė, nors moterų buvo daugiau nei dviem trečdaliais daugiau nei vyrų.
Amžius statistiškai reikšmingai nekoreliavo su kompulsinio persivalgymo pasireiškimu, didžiają dalį pacientų sudarė asmenys tarp 26 ir 41 metų [27] koreliacija tarp požymių silpna (Cramer’s V=0,3). Stipriausia koreliacija nustatyta tarp persivalgymo sutrikimo pasireiškimo ir gyvenamosios vietos didžiąją dalį pacientų sudarė gyvenantieji miestuose, skirtumas tap požymių buvo statistiškai reikšmingas. Tarp polinkio į kompulsinio persivalgymo sutrikimą ir išsilavinimo skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, koreliacija tarp požymių stipri (Cramer‘s V=0,5) didžioji dalis respondentų nurodė neturintys aukštojo išsilavinimo, todėl galima teigti kad polinkis į persivalgymą priklauso nuo to ar žmogus yra daugiau išsilavinęs ar mažiau išsilavinęs. Polinkio į persivalgymo sutrikimą taip pat negalima laikyti statistiškai reikšmingu ir laisvalaikio praleidimo atžvilgiu, nors du trečdaliai apklaustųjų nurodė laisvalaikį leidžiantys namuose, tačiau pastebėtina, jog statistiškai reikšmingos įtakos šis pomėgis persivalgymui neturėjo. Labai silpna koreliacija stebima ir tarp persivalgymo sutrikimo pasireiškimo ir užimtumo, nors trys ketvirtadaliai polinkį į persivalgymą turinčių žmonių buvo dirbantys teigti, kad sutrikimas susijęs su užimtumu negalima, nes skirtumas tarp požymių statistiškai nereikšmingas.
3. Lyginant abi grupes: pacientus, kurie turėjo polinkį į persivalgymo sutrikimą ir pacientus kurie šio sutrikimo neturėjo reikšmingai skyrėsi jų išsilavinimas ir gyvenamoji vieta. Todėl galima daryti išvadą, kad miestuose gyvenantys žmonės dėl miestietiško sociumo keliamos įtampos gali turėti didesnį polinkį persivalgymo sutrikimui vystytis. Taip pat pastebėta, kad mažiau išsilavinusių žmonių taip pat buvo daugiau tarp turinčių polinkį į persivalgymo sutrikimą. Dėl to galima teigti, kad išsilavinimas turi įtakos savęs pažinimui, santykio su maistu suvokimui ir geriau diferencijuotam emocinio poreikio malšinti problemas maistu supratimui.
Tokie veiksniai, kaip lytis, amžius, laisvalaikis ir užimtumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp turinčių polinkį į persivalgymo sutrikimą ir tų, kurie neturi šio polinkio, todėl teigti kad jie turi įtakos šiam sutrikimui pasireikšti negalima.
27
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduojama, konsultuojant pacientus siekiančius chirurginio nutukimo gydymo, apklausti dėl polinkio į persivalgymo sutrikimą, užduodant klausimus apie valgymą ir valgymo elgseną bei santykį su maistu. Taip polinkį persivalgyti turintys pacientai būtų atskiriami nuo pacientų, kurie šio polinkio neturi. Tai gali padėti papildyti nutukimo gydymo taktiką, pasitelkiant psichiatrus ir psichologus tolimesniam paciento ištyrimui bei gydymui, šalinant ne fizines nutukimo priežastis, o nutukimo priežastinį veiksnį – valgymo sutrikimą, dėl kurio atsirado pakitę valgymo įpročiai ir mitybinė elgsena bei ydingas santykis su maistu. Neatpažinti valgymo sutrikimai sukeliantys tokias ligas, kaip nutukimas yra dažnai neteisingai gydomi svorio mažinimo metodais, kurie tinka tik valgymo sutrikimo neturintiems nutukusiems pacientams, todėl labai svarbu atpažinti sutrikimą ir gydyti ne nutukimą, o sutrikusį santykį su maistu bei keisti žmogaus mąstymą bei elgesio modelius, taip pagerinant paciento bendrą gyvenimo kokybę, fizinę ir psichinę sveikatą bei atkurti sveiką paciento santykį su maistu[28].
Rekomenduojamas kompleksinis gydymas gali papildyti chirurginį gydymą, pagreitinti svorio mažinimą, padėti išvengti atkryčių sprendžiant esminę per didelio maisto kiekio suvartojimo priežastį, nukreipiant pacientą psichikos sveikatos specialistams, kurie atliktų išsamesnį paciento ištyrimą nustatytų sutrikimą ir skirtų gydymą.
28
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Jaffe AC, Singer LT. Atypical eating disorders in young children. Int J Eat Disord 1989;8:575– 82.
[2] A definition of „social environment“. Am J Public Health 2001;91:465a – 465.
[3] Byrne R, Kirschner K. Unusual Behaviors. Nelson Pediatr. Symptom-Based Diagnosis, Elsevier; 2018, p. 421-438.e1.
[4] Smith BR, Schauer P, Nguyen NT. Surgical Approaches to the Treatment of Obesity: Bariatric Surgery. Med Clin North Am 2011;95:1009–30.
[5] Association of binge eating disorder and psychiatric comorbidity in obese subjects [published erratum appears in Am J Psychiatry 1993 Dec;150(12):1910]. Am J Psychiatry 1993;150:1472– 9.
[6] Sylvers P, Lilienfeld SO, LaPrairie JL. Differences between trait fear and trait anxiety: Implications for psychopathology. Clin Psychol Rev 2011;31:122–37.
[7] Jenkins PE, Hoste RR, Meyer C, Blissett JM. Eating disorders and quality of life: A review of the literature. Clin Psychol Rev 2011;31:113–21.
[8] Faulconbridge LF, Wadden TA, Thomas JG, Jones-Corneille LR, Sarwer DB, Fabricatore AN. Changes in depression and quality of life in obese individuals with binge eating disorder: bariatric surgery versus lifestyle modification. Surg Obes Relat Dis 2013;9:790–6.
[9] Leahey TM, Crowther JH, Irwin SR. A Cognitive-Behavioral Mindfulness Group Therapy Intervention for the Treatment of Binge Eating in Bariatric Surgery Patients. Cogn Behav Pract 2008;15:364–75.
[10] Marcus MD, Wing RR, Lamparski DM. Binge eating and dietary restraint in obese patients. Addict Behav 1985;10:163–8.
[11] Grilo CM, Ivezaj V, White MA. Evaluation of the DSM-5 severity indicator for binge eating disorder in a clinical sample. Behav Res Ther 2015;71:110–4.
[12] Wilfley D, Citrome L, Herman B. Characteristics of binge eating disorder in relation to diagnostic criteria. Neuropsychiatr Dis Treat 2016;Volume 12:2213–23.
[13] Fichter MM. Eating Disorders: Anorexia Nervosa, Bulimia Nervosa, and Binge Eating Disorder. Int. Encycl. Soc. Behav. Sci., Elsevier; 2001, p. 4002–8.
[14] Williamson DA, Martin CK. Binge eating disorder: A review of the literature after publication of DSM-IV. Eat Weight Disord - Stud Anorexia, Bulim Obes 1999;4:103–14.
[15] Wassenaar E, Friedman J, Mehler PS. Medical Complications of Binge Eating Disorder. Psychiatr Clin North Am 2019;42:275–86.
29 the food addiction construct in obese patients with binge eating disorder. Int J Eat Disord 2012;45:657–63.
[17] Nikiforova I, Barnea R, Azulai S, Susmallian S. Analysis of the Association between Eating Behaviors and Weight Loss after Laparoscopic Sleeve Gastrectomy. Obes Facts 2019;12:618– 31.
[18] Busetto L, Segato G, De Luca M, De Marchi F, Foletto M, Vianello M, et al. Weight Loss and Postoperative Complications in Morbidly Obese Patients with Binge Eating Disorder Treated by Laparoscopic Adjustable Gastric Banding. Obes Surg 2005;15:195–201.
[19] Matos MIR, Aranha LS, Faria AN, Ferreira SRG, Bacaltchuck J, Zanella MT. Binge eating disorder, anxiety, depression and body image in grade III obesity patients. Rev Bras Psiquiatr 2002;24:165–9.
[20] Saunders R. Compulsive Eating and Gastric Bypass Surgery: What does Hunger have to do with It? Obes Surg 2001;11:757–61.
[21] Sawaoka T, Barnes RD, Blomquist KK, Masheb RM, Grilo CM. Social anxiety and self-consciousness in binge eating disorder: associations with eating disorder psychopathology. Compr Psychiatry 2012;53:740–5.
[22] Thompson-Brenner H, Franko DL, Thompson DR, Grilo CM, Boisseau CL, Roehrig JP, et al. Race/ethnicity, education, and treatment parameters as moderators and predictors of outcome in binge eating disorder. J Consult Clin Psychol 2013;81:710–21.
[23] Mulders-Jones B, Mitchison D, Girosi F, Hay P. Socioeconomic Correlates of Eating Disorder Symptoms in an Australian Population-Based Sample. PLoS One 2017;12:e0170603.
[24] TESS BH, MAXIMIANO-FERREIRA L, PAJECKI D, WANG Y-P. BARIATRIC SURGERY AND BINGE EATING DISORDER: SHOULD SURGEONS CARE ABOUT IT? A LITERATURE REVIEW OF PREVALENCE AND ASSESSMENT TOOLS. Arq Gastroenterol 2019;56:55–60.
[25] Mulders-Jones B, Mitchison D, Girosi F, Hay P. Socioeconomic Correlates of Eating Disorder Symptoms in an Australian Population-Based Sample. PLoS One 2017;12:e0170603.
[26] Olguin P, Fuentes M, Gabler G, Guerdjikova AI, Keck PE, McElroy SL. Medical comorbidity of binge eating disorder. Eat Weight Disord - Stud Anorexia, Bulim Obes 2017;22:13–26. [27] Smith DE, Marcus MD, Lewis CE, Fitzgibbon M, Schreiner P. Prevalence of binge eating
disorder, obesity, and depression in a biracial cohort of young adults. Ann Behav Med 1998;20:227–32.
[28] Agras WS, Telch CF, Arnow B, Eldredge K, Wilfley DE, Raeburn SD, et al. Weight loss, cognitive-behavioral, and desipramine treatments in binge eating disorder. An additive design. Behav Ther 1994;25:225–38.
