Paulina Surdokaitė
V kursas, 2 grupėPACIENTŲ POŽIŪRIO Į BENDRAVIMĄ SU GYDYTOJU
ODONTOLOGU ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Ingrida Vasiliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PACIENTŲ POŽIŪRIO Į BENDRAVIMĄ SU GYDYTOJU ODONTOLOGU ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Kaunas, 2021 Darbą atliko magistrantas ...
(parašas) Paulina Surdokaitė, V kursas, 2 grupė
(vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas) Doc. dr. Ingrida Vasiliauskienė (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil . Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar
ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
(neve rt.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslūs?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ __________________________________ Recenzento vardas, pavardė
_________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Į asmenį orientuoto gydymo svarba ... 10
1.2. Gydytojo odontologo – paciento bendravimo metodai ... 12
1.3. Pacientų supratimo apie gydymą užtikrinimas ... 12
1.4. Gydytojų odontologų bendravimas su pacientais, turinčiais dantų gydymo baimę... 13
1.5. Gydytojų odontologų bendravimo su vyresnio amžiaus žmonėmis ypatybės ... 14
1.5. Bendravimo problemos, atsirandančios gydytojo odontologo kabinete ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tyrimo charakteristika ... 18
2.2. Tyrimo imtis ... 18
2.3. Anketinės apklausos charakteristika ... 19
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 19
3. REZULTATAI ... 20
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 20
3.2.Pacientų bendravimo su gydytoju odontologu vizito metu svarbiausių aspektų įvertinimas .. 23
3.3. Pacientams iškylančių problemų bendraujant su gydytoju odontologu įvertinimas ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33 PADĖKA ... 35 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 35 IŠVADOS ... 36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PRIEDAI ... 43
PACIENTŲ POŽIŪRIO Į BENDRAVIMĄ SU GYDYTOJU ODONTOLOGU ĮVERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: efektyvus ir tinkamas bendravimas, pateisinantis pacientų lūkesčius, gali padėti pacientams labiau laikytis profilaktikos ir gydymo plano, pagerinti paciento sveikatos būklę bei padidinti pasitenkinimą gydymo kokybe. Gydytojai odontologai žinodami, kokie aspektai vizito metu pacientams yra svarbiausi, gali atitinkamai pritaikyti savo žinias bei elgesį ir padėti jiems komunikuoti nusiskundimus, sumažinti nerimo lygį ir suteikti visą reikalingą informaciją. Tyrimo tikslas: įvertinti pacientų požiūrį į bendravimą su gydytoju odontologu.
Medžiaga ir metodai: atlikta anonimė apklausa internetinėje erdvėje. Gauti anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS 25.0.0.0. paketą ir MS Excel programą.
Rezultatai: labiausiai pacientams svarbu odontologo dėmesys, jų įtraukimas į gydymo plano sudarymą ir leidimą pasirinkti, pasiteiravimas dėl skausmo ir diskomforto bei visos reikalingos informacijos suteikimas. Pacientams vertinant bendravimo su gydytoju odontologu aspektų svarbumą buvo rasta statištiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių (p<0,05). Nustatyta, kad moterims, žmonėms, turintiems vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą, 18-24 metų, studentams ir moksleiviams, pacientams, besilankantiems valstybinėje odontologines paslaugas teikiančioje klinikoje bei tiems, kurie pas odontologą lankosi dažniau nei kas pusę metų, dažniau iškyla problemų bendraujant su gydytoju odontologu (p<0,05). 37,3% respondentų atsakė, kad niekada nesusiduria su apklausoje išvadintomis problemomis, o 31,7% teigia, kad gydytojas odontologas vizito metu nepateikia pakankamai informacijos.
Išvados: pacientai norėtų, kad gydytojas odontologas būtų orientuotas ne tik į jų dantų ir burnos ertmės ligą, bet turėtų ir gerus socialinius sugebėjimus, skirtų pakankamai dėmesio, būtų empatiškas, suteiktų visą reikalingą informaciją ir užtikrintų skausmo kontrolę. Pacientai dažniausiai mano, kad odontologas jiems nesuteikia pakankamai informacijos apie jų sveikatos būklę, gydymo alternatyvas ir galimas komplikacijas.
EVALUATION OF PATIENTS 'ATTITUDES TOWARDS COMMUNICATION WITH THE DENTIST
SUMMARY
Relevance of the problem: effective and appropriate communication that meets patients' expectations can help patients adhere more closely to the prevention and treatment plan, improve the patient's health status and increase satisfaction with the quality of treatment. By knowing what aspects are the most important to patients during a visit, dentists can use their knowledge and adapt behavior accordingly, help them communicate complaints, reduce anxiety level and provide all the necessary information. The aim of the study: to evaluate patients' attitudes towards communication with the dentist.
Material and methods: an anonymous online survey was conducted. The obtained questionnaire data were processed and analyzed using the data collection and analysis program SPSS 25.0.0.0. package and MS Excel.
Results: the dentist's attention, patients‘ involvement in drawing up the treatment plan and giving an opportunity to choose, inquiring about pain and discomfort and providing all the necessary information are of the utmost importance to the patients. Statistically significant differences between groups were found in patients' assessment of the importance of communication aspects with the dentist (p <0.05).It has been found that women, people with secondary or basic education, people who are 18-24 years old, students and schoolchildren, patients who visit a public dental clinic and those who visit a dentist more than every six months are more likely to have problems communicating with a dentist (p <0.05). 37.3% of the respondents answered that they never face the problems identified in the survey, and 31.7% that the dentist does not provide enough information during the visit.
Conclusion: patients would like the dentist to focus not only on their dental and oral health, but also to have good social skills, to have empathy, provide the necessary information, and ensure pain control. Patients generally feel that the dentist does not provide them with the necessary information about their health condition, treatment alternatives and possible complications.
ĮVADAS
Nors gydytojai odontologai gydo dantų ir burnos ligas, bendravimas su pacientais yra neišvengiamas ir sudaro labai svarbią gydymo proceso dalį. Nustatyta, kad dėl gero bendravimo pagerėja pacientų bendradarbiavimas ir gydymo rezultatai, sumažėja dantų gydymo baimės, nerimo tikimybė, patobulėja burnos ertmės priežiūros įgūdžiai, padidėja motyvacija ir pagerėja gydymo plano laikymasis - tai daro teigiamą poveikį pacientų burnos sveikatai [1].
Sveikatos priežiūros specialistų gebėjimas efektyviai bendrauti su pacientais gali turėti įtakos tiek paciento patirčiai, tiek bendrai tolimesnei sveikatai. Pastebėtas reikšmingas ryšys tarp gydytojo ir paciento bendravimo ir objektyvių sveikatos rezultatų, tokių kaip kraujospūdis [2]. Panašiai teigiami odontologo ir paciento santykiai pagerina paciento žinias apie burnos ir dantų sveikatą ir gali padėti šiems priimti tinkamus sprendimus dėl dantų gydymo [3, 4]. Taip pat pranešta apie ryšius tarp odontologo bendravimo įgūdžių ir subjektyvių rezultatų, tokių kaip pacientų pasitenkinimas [5].
Yra reikšmingas ryšys tarp su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir gydytojo odontologo – paciento santykių. Išvados rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurių dantų gydymo poreikiai yra nepatenkinti ir tie, kurie nepasitikėjo savo gydytoju odontologu, dažniau kentėjo nuo su prasta burnos sveikata susijusios blogos gyvenimo kokybės. Tai įrodo odontologinių vizitų patirties svarbą paciento sveikatai ir gerovei [6].
Geri gydytojo odontologo ir jo paciento santykiai daro didelę įtaką ir gydytojo odontologo pasitenkinimui darbu, mažina stresą [7], sumažina skundų ar bylinėjimosi tikimybę [8].
Dantų gydymas istoriškai buvo apibūdinamas kaip sukeliantis daugiau baimės ir nerimo nei kitos sveikatos priežiūros formos; iš tikrųjų pacientų nerimas paprastai minimas kaip veiksnys, sukeliantis nekokybišką burnos ertmės sveikatą [9]. Todėl labai svarbu apsvarstyti, kaip odontologai turėtų elgtis pacientų atžvilgiu, kad užmegztų ryšį odontologinio vizito metu. Dėl to tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai, psichosocialinių ir elgesio principų naudojimas ir efektyvus bendravimas su asmenimis iš įvairių socioekonominių ir amžiaus grupių, įskaitant tuos, kurie kultūriniu požiūriu skiriasi nuo praktikuojančio asmens, laikomi esminėmis gydytojo odontologo kompetencijomis [10]. Dėl šių priežasčių komunikacijos metodų tobulinimas yra svarbus burnos sveikatos specialistų bendravimo įgūdžių ugdymui [11]. Rozier ir kt. atliktame tyrime [12], kuriame buvo apklausti gydytojai odontologai, paaiškėjo, kad beveik trys ketvirtadaliai (73,3 proc.) dalyvių teigė negavę sveikatos srities komunikacijos išsilavinimo, o 68,5 proc. dalyvių nurodė, kad būtų suinteresuoti lankyti tęstinio mokymo kursus, kurie padėtų pagerinti gydytojų odontologų bendravimo įgūdžius. Sėkmingas gydytojas odontologas susideda ne tik iš medicininių žinių ir techninių įgūdžių, bet ir iš gebėjimo užmegzti ryšį ir terapinius santykius su pacientais. Tai galima pasiekti naudojant aktyvias
bendravimo strategijas, suvokiant pacientų emocines būsenas, demonstruojant empatiją ir gydant struktūriškai ir profesionaliai.
Darbo tikslas: įvertinti pacientų požiūrį į bendravimą su gydytoju odontologu. Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokie aspektai bendraujant su gydytoju odontologu vizito metu pacientams yra svarbiausi.
2. Įvertinti pacientų atsakymus apie bendravimo su gydytoju odontologu aspektų svarbumą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, pagrindinės darbinės veiklos, gyvenamosios vietos, gydymo įstaigos, kurioje lankosi, ir lankymosi pas gydytoją odontologą dažnio. 3. Nustatyti, su kokiomis problemomis pacientai susiduria dažniausiai bendraudami su gydytoju
odontologu.
4. Palyginti, su kokiomis problemomis bendraujant su gydytoju odontologu susiduria skirtingų amžiaus grupių, lyties, iššilavinimo, pagrindinės darbinės veiklos, gyvenamosios vietos, pasirinkto gydymo įstaigos sektoriaus ir skirtingai dažnai pas gydytoją odontologą besilankantys pacientai.
Darbo hipotezė: pacientams svarbiausia bendraujant su gydytoju odontologu vizito metu yra gydytojo dėmesys ir supratingumas, o dažniausiai iškylanti problema – nepakankamas informacijos suteikimas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Į asmenį orientuoto gydymo svarbaGydytojo ir paciento interakcijos metu rekomenduojamas į pacientą orientuoto bendravimo stilius. XIX amžiaus viduryje sukurtas terminas „į pacientą orientuotas“ pabrėžia, kad svarbu spręsti ne tik paciento ligą (orientuotą į užduotį), bet ir rūpintis paciento patirtimi vizito metu. Šis požiūris teikia pirmenybę paciento požiūriui, tokiems kaip lūkesčiai, pageidavimai, subjektyvūs simptomai ir rūpesčiai [13].
Phillips teigė, kad į pacientą orientuotas gydymas turi šias savybes: jis yra glaudžiai suderinamas ir reaguoja į paciento norus, poreikius ir pageidavimus, atsižvelgia į psichologinius, socialinius, kultūrinius ir ekonominius paciento aspektus. Jis aptarė keletą aspektų, kurie paprastai siejami su į pacientą orientuotu gydymu, pavyzdžiui, informacijos teikimas, paciento ir gydytojo santykiai ir sprendimų priėmimas [14]. Apskritai, odontologijoje į pacientą orientuoto gydymo modeliai pabrėžia, kaip svarbu teikti humanišką pacientų priežiūrą ir užmegzti ryšį su jais [15].
Odontologijoje į asmenį orientuoto gydymo svarba pripažįstama kaip pagrindinis veiksnys gerinant lankomumą pas gydytojus odontologus [16]. Skirtingai nuo pokalbių, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama gydymo procedūroms, esant palaikymui ir padrąsinimui pacientams pasirodė, kad gydytojai teikia labiau į pacientą orientuotą priežiūrą ir labiau rūpinasi pacientais, taip sustiprindami paciento - gydytojo ryšį. Į pacientą orientuota priežiūra gali padėti gydytojams užmegzti tvirtesnius ilgalaikius gydytojo ir paciento santykius, siekiant produktyvaus profilaktinio paciento bendradarbiavimo [17].
Empatiškas požiūris yra pagrindinis į pacientą orientuoto gydymo elementas, ir nustatyta, kad jis reikšmingai susijęs su pacientų gydymo sėkme [18]. Geresnė paciento suvokiama bendravimo kokybė, atsirandanti dėl gydytojų empatijos ir dėmesio, taip pat galėtų sustiprinti paciento savęs priežiūros įgūdžius, gydymo plano laikymąsi ir sumažinti emocinį stresą [19].
Atlikus tyrimą, kuriame pacientai išsakė nuomonę apie į pacientus orientuoto gydymo modelį, paaiškėjo, kad odontologinė priežiūra turi būti asmeninė, individualizuota ir leidžianti jiems jaustis vertinamais, o į pacientą orientuotas gydymas buvo vertinamas kaip pagrindinis aspektas teikiant aukštos kokybės priežiūrą. Buvo nustatyti penki komponentai, sudarantys į pacientą orientuoto gydymo ašį: ryšys, rūpestingas požiūris, bendravimas, kontrolės suteikimas ir jausmas būti vertinamu [20].
Ryšys tarp gydytojo odontologo ir paciento vaidina svarbų vaidmenį palengvinant jų santykius. Pacientai reiškia didelį pageidavimą lankytis pas tą patį odontologą, nes jie labai vertina sveikatos priežiūros nuoseklumą ir tęstinumą. Kai kuriems pacientams santykiai su odontologu yra
ypač svarbūs. Jie mano, kad dantų priežiūros paslaugų teikėjas yra „jų odontologas“, ir užmezga tvirtus profesinius santykius, kurie jiems yra daug svarbesni nei techninės odontologijos paslaugos. Kai kurie pacientai aprašo sunkumus ir nusivylimą, su kuriais susiduria, kai odontologai nuolat keičiasi ir trūksta priežiūros tęstinumo [20].
Rūpestingas, supratingas ir empatiškas odontologų požiūris yra labai vertinamas. Pacientai vertina atsipalaidavusį, ramų gydytojų būdą ir švelnų dėmesingą požiūrį į gydymą. Nerūpestingas požiūris buvo labai kritikuojamas, ypač kai buvo gydomas fizinis diskomfortas. Tikimasi, kad su pacientais bus elgiamasi profesionaliai, pagarbiai ir oriai. Labai vertinami maži palaikymo ir supratimo gestai, kurie demonstruoja pacientui, kad darbuotojai juo tikrai rūpinasi [20].
Kontrolės suteikimas pacientui apima įvairias temas, įskaitant pasirinkimo galimybę, informacijos teikimą ir galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo. Pacientai išreiškia pažeidžiamumo jausmą lankydamiesi pas odontologą, ir tai dažnai atsiranda dėl ankstesnės blogos patirties, kai jie pajautė kontrolės praradimą. Odontologų komandos nuraminimas ir palaikymas laikomi labai svarbiais sprendžiant šį klausimą. Taip pat yra svarbus pasitikėjimas klinicistu, o tai nulemia žinojimas apie gydymo eigą, požiūris ir priežiūros tęstinumas. Pacientai įvertina galimybę aptarti galimybes ir turėti įtakos sprendimams dėl jų gydymo, nors norimas dalyvavimo lygis nėra nevienodas. Norimas bendro sprendimo priėmimo lygis susijęs su problemos sunkumu ir gydymo sudėtingumu. Atlikto tyrimo dalyviai teigė, kad jie džiaugiasi, jog mažiau dalyvauja priimant sprendimus dėl gydymo pasirinkimo atliekant paprastas ar skubias procedūras, tačiau norėjo gauti išsamesnės informacijos apie sudėtingesnį gydymą. Pacientai norėjo, kad jiems būtų suteikta galimybė pasirinkti, nors jie dažnai mielai pasinaudojo odontologo patarimais [20]. Nowak su bendraautoriais atliktame tyrime kiekvienas odontologas pabrėžė, kad jų prioritetas yra supažindinti pacientus su galimomis gydymo galimybėmis. Tačiau pacientų sąmoningumas ar noras dalyvauti priimant sprendimus buvo skirtingi. Pasak odontologų, daugelis pacientų žino savo autonomiją, ypač kai reikia pasirašyti sutikimo formas arba pasirinkti gydymo būdą. Tačiau kai kurie pacientai nori būti pasyvūs ir stengiasi atsakomybę už sprendimų priėmimą perduoti odontologams kaip ekspertams. Nepaisant to, daugelis apklaustųjų sutiko, kad toks požiūris nėra priimtinas, nurodydami sutikimo reikalavimus, skatinančius odontologų pacientus aiškiai suvokti, kad jie patys turi priimti sprendimą. Vis dėlto buvo pripažinta mintis, kad pacientų amžius, išsilavinimas ir pasitikėjimo lygis gali turėti įtakos pacientų norui savarankiškai dalyvauti priimant sprendimus [21].
Josephas-Williamsas ir kt. teigia, kad gydytojai dažnai tvirtina, kad jų pacientai nenori dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo, ir kad bendro sprendimo priėmimo proceso metu turėtų būti į tai atsižvelgta. Tačiau apie tai reikėtų informuoti, o pacientams taip pat gali prireikti palaikymo ir pasirengimo dalyvauti kitokio tipo konsultacijose [22].
Daugumos pacientų nuomonės apie apsilankymą pas odontologą centre buvo noras jaustis vertinamam ir įvertintam. Tai buvo kalbama apie laiką, pagarbą ir svarbiausia, kad su juo elgiamasi kaip su asmeniu [20].
1.2. Gydytojo odontologo – paciento bendravimo metodai
Pacientas turi teisę būti visapusiškai ir tinkamai informuotas, taip pat dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo. Odontologas visada turi siekti paciento gerovės ir gydyti jį ar ją pagal jo ar jos norus, kol šie lūkesčiai neviršija priimto gydymo ribų ir pacientui nekenkia. Odontologas turi teikti odontologinę pagalbą be diskriminacijos ir išankstinių nusistatymų [23]. Taigi, kaip patenkinti pacientų komunikacijos su gydytoju lūkesčius ir padėti jam jaustis gerai, įvertintam ir patenkintam gydymu, gali būti nelengvas uždavinys gydytojui odontologui ir reikalauti tam tikrų komunikacijos žinių ir įgūdžių.
Idealus komunikacijos technikų skaičius ir tipas, kuris turėtų būti naudojamas bendraujant su odontologijos pacientais nėra žinomas, tačiau pagal atliktus tyrimus galima daryti prielaidą, kad gydytojai odontologai naudoja mažiau komunikacijos technikų nei reikia patenkinti visų pacientų poreikiams. Rozier ir bendraautorių atliktame tyrime paaiškėjo, kad mažiau nei ketvirtadalis apklaustų gydytojų odontologų įprastai nukreipia pacientus pasidomėti internete ar kituose informacijos šaltiniuose arba paprašo pacientų pakartoti jiems pateiktą informaciją ar nurodymus. Du trečdaliai odontologų įprastai naudoja tik keturis komunikacijos metodus (kalba lėtai, vartoja paprastą kalbą, dalija spausdintą medžiagą, aiškina naudodamiesi modeliais ar rentgenogramomis) [12]. Nors „mokyk atgal“ technika, kuomet pacientų prašoma pakartoti informaciją ar instrukcijas gydytojui, kad būtų patikrints pacientų supratimas, įrodyta esanti efektyvi [24], ją naudoja mažiau nei vienas iš penkių gydytojų odontologų [12].
Vaikų odontologai ir odontologai specialistai naudoja daugiau komunikacijos metodų nei bendros praktikos gydytojai odontologai. Efektyvus bendravimas vaikų odontologijoje gali būti toks pat ar net didesnis iššūkis nei suaugusiųjų bendrosios odontologijos srityje, todėl galima tikėtis, kad vaikų odontologai įprastai naudoja daugiau metodų. Beveik visa vaikų odontologija apima ne tik vaiką, bet ir vieną iš tėvų arba abu tėvus [12].
1.3. Pacientų supratimo apie gydymą užtikrinimas
Vienas iš svarbiausių odontologų tikslų yra suprasti ir įsitikinti, kad pacientai žino savo diagnozę ir gydymo galimybes. Svarbu su pacientais kalbėti aiškiai, nenaudoti žargono. Visiškas supratimas yra reikšmingas ne tik dėl reikalavimo gauti informuotą sutikimą, bet ir dėl to, kad
pacientas suprastų gydymo pasekmes ir riziką. Tai galima atlikti paprašius pacientą papasakoti, ką gydytojas odontologas ketina atlikti [21].
1.4. Gydytojų odontologų bendravimas su pacientais, turinčiais dantų gydymo baimę
Žinoma, kad dantų gydymas sukelia daugiau baimės ir nerimo nei kitos sveikatos priežiūros formos. Neretai paciento baimė gydyti dantis ir atitolina pacientų gydymąsi. Toks elgesys paprastai pablogina dantų sveikatos problemą arba netgi sukelia negrįžtamą situaciją, dėl kurios blogėja asmens gyvenimo kokybė. Maždaug 20–30% suaugusių pacientų jaučia nerimą dėl odontologinių vizitų, o apie 4–5% kenčia nuo dantų gydymo fobijos [26]. Šie skaičiai aiškiai parodo gydytojo odontologo bendravimo įgūdžių svarbą.
Remiantis Berggreno užburtu dantų gydymo baimės ratu, paciento nerimas pasireiškia vengiant lankymosi pas gydytoją odontologą, dėl ko pablogėja dantų sveikata. Pablogėjusi dantų sveikata sukelia gėdos bei nepilnavertiškumo jausmą, o tai sukuria dar daugiau nerimo ar baimių [27]. Kita vertus, patikimas odontologo ir paciento santykis veiksmingai bendraujant vaidina pagrindinį vaidmenį valdant pacientų dantų gydymo baimę ar nerimą prieš vizitus [28].
Žiūrint iš gydytojų odontologų perspektyvos, šie pabrėžė paciento nerimą kaip veiksnį, darantį įtaką bendravimui. Odontologai teigia, kad kai kurie pacientai nenori klausytis jų gydymo nurodymų, o kiti nerimastingi pacientai aktyviai nori žinoti, ko tikėtis. Be to, nerimas gali paveikti paciento gebėjimą suvokti odontologo paaiškinimus ir sugebėjimą apibūdinti simptomus [21].
Atlikti tyrimai rodo, kad ryšys tarp komunikacijos ir dantų gydymo baimės yra statistiškai reikšmingas. Pastovi gėda dėl savo dantų būklės ir elgesys paskutinio vizito pas odontologą metu susijęs su paciento pasitikėjimu gydytoju odontologu ir dantų gydymo baime. Dantų gydymo baimė buvo teigiamai susijusi su bendravimu, trukdžiu „aiškiai atsakyti į klausimus“, „skiriant laiko aptarti“ ir „atsižvelgiant į paciento nuomonę” sudaryti gydymo planą [29].
Veiksmingas odontologo ir paciento bendravimas parodė naudą mažinant pacientų dantų nerimą ir gerinant jų dantų priežiūros patirtį [30]. Visų pirma, bendravimo įgūdžiai, tokie kaip aktyvus klausymasis ir empatijos demonstravimas, yra naudingi, kad pacientams būtų suteikta erdvė paleisti nerimą ir pradėti kurti pasitikėjimo santykius su savo odontologu. Išvada, kad bendravimas buvo susijęs su sumažėjusiu dantų nerimu ir gėda, preliminariai patvirtina teiginį, kad efektyvus bendravimas yra reguliaraus lankymosi pas odontologą variklis [29].
Geri paciento ir odontologo santykiai yra labai svarbūs valdant nerimą. Bendravimo strategijos yra labai svarbios. Visada turėtų būti abipusis bendravimas. Pirmiausia odontologas turėtų prisistatyti ir asmeniškai pasikalbėti su pacientu savo kabinete ir ramiai, susikaupęs ir neteisiančiai klausytis [31]. Iš paciento turėtų būti gaunama tinkama informacija apie dantų problemas ir rūpesčius
skiriant laiko pasiteirauti ir išklausyti jų baimes [32]. Toliau patariama teirautis, ar pacientai nepatiria nepatogumų, suteikti moralinę paramą ir raminti procedūros metu. Pacientai turėtų būti įsitikinę, kad į jų žodžius žiūrima rimtai ir su dideliu rūpesčiu [33]. Gydytojai odontologai turėtų pateikti visą reikalingą išsamią informaciją apie problemą, gydymo galimybes ir prevencines procedūras. Šis susitikimas turėtų sukurti gerą ryšį ir padidinti paciento pasitikėjimą odontologu. Pacientai vertina aiškius, sąžiningus ir tiesmukus atsakymus; taip pat derėtų vengti melagingų bandymų nuraminti, nes tai gali sugriauti pasitikėjimą. Nerimo jausmų normalizavimas ir neigiamų frazių vengimas gali būti naudingas. Neverbalinis bendravimas yra būtinas įgūdis. Palietimas gali būti naudojamas pacientams paguosti ir kontroliuoti. Odontologas turėtų atsisukti į pacientą, užmegzti akių kontaktą ir jį stebėti; tai teigiamas gestas. Reikėtų vengti greitų judesių, leisti pacientams pasijusti laukiamiems, o kalbant apie gydymą vartoti suprantamus žodžius. Paprastai pacientai gerai įvertins draugišką, jautrų ir užjaučiantį požiūrį [34]. Kitas atliktas tyrimas patvirtina, kad gydytojai buvo laikomi labiau orientuotais į pacientą ir užjaučiančiais, jei didesnė jų kalbėjimo dalis sudarė su nuraminimu ir užtikrinimu susiję raktiniai žodžiai [35].
1.5. Gydytojų odontologų bendravimo su vyresnio amžiaus žmonėmis ypatybės
Fiziniai ir psichosocialiniai pokyčiai, atsirandantys dėl senėjimo, vyresnio amžiaus pacientą skiria nuo kitų pacientų. Jų kartos suvokimas gali trukdyti bendrauti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Pagyvenę pacientai gali suvokti savo simptomus kaip senėjimo dalį ir jų nepasakyti gydytojui [36]. Komunikacija tarp sveikatos priežiūros specialistų ir vyresnio amžiaus pacientų gali tapti iššūkiu dėl priežasčių, susijusių su normaliu fiziologiniu senėjimo procesu ir sveikatos būklių, kurios dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms. Su amžiumi atsiradęs regos sutrikimas, pvz., katarakta, glaukoma ar presbiopija, gali sumažinti asmens galimybes apdoroti neverbalinius komunikacijos ženklus. Klausos praradimas vyresniame amžiuje taip pat apsunkina bendravimą, nes reikalauja kalbėti garsiau ir lėčiau [36]. Vyresnio amžiaus žmonės, turintys sutrikusią klausą, gali naudoti įvairias komunikacines strategijas, įskaitant prašymą kartoti, apsimetinėti, kad supranta, ir vengti pokalbio, kad sumažintų sutrikimo poveikį jų bendravimui [37]. Be to, klausos sutrikimų turintys žmonės dažnai pasikliauja lūpų skaitymu, todėl regos ir klausos sutrikimai tampa dar didesne kliūtimi bendravimui [36].Pagyvenusiems pacientams būdinga daugybė ypatumų, susijusių su šios amžiaus grupės pažeidžiamumu, kuriam įtakos turi įvairios gretutinės ligos, sumažėję fiziniai, pažintiniai ir finansiniai pajėgumai [38]. Apžvelgus literatūrą šia tema, rasta patarimų, kaip efektyviai bendrauti su vyresnio amžiaus pacientais.
1. Ilgesni vizitai: ilgesni vizitai gali padėti pagyvenusiems pacientams, ypač silpniems ar neįgaliems, nes jie gali būti pavargę po kelionės į odontologijos kliniką. Kalbėdamasi su vyresniais
pacientais odontologų komanda turėtų palaikyti akių kontaktą. Tai ypač svarbu pacientams, turintiems klausos sutrikimų, nes sąveika akis į akį gali padėti skaityti iš lūpų. Odontologai turėtų nusiimti veido kaukes bendraudami su pagyvenusiais pacientais, nebent tai draustų išskirtinės aplinkybės, tokios kaip „COVID-19 pandemija“ [36]. Uždavus atvirus klausimus vyresnio amžiaus žmonės skatinami dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gydymo. Tai taip pat sumažins odontologo dominavimo pokalbyje riziką [39].
2. Atidus klausymasis: odontologas turėtų atidžiai išklausyti paciento pateiktą informaciją. Žodžių sakymo būdas gali atspindėti paciento jausmus. „80-20“ bendravimo taisyklė teigia, kad 80% laiko odontologui reikia skirti klausymui ir tik 20% kalbėjimui. Ši taisyklė galioja visiems pacientams, bet ypač vyresnio amžiaus žmonėms [40].
3. Mokymo atgal technika: ji taip pat vadinama „perfrazavimu“, kuri yra svarbi klausymo įgūdžių stiprinimo strategija. Mokymo atgal technika (reikalaujant pacientų pakartoti instrukcijas savais žodžiais) gali būti įprasta technika tikrinti supratimą, o tai yra svarbi bendravimo su pagyvenusiais pacientais dalis. Įrodyta, kad ši technika odontologinio vizito metu užtrunka tik 3 minutes [39].
4. Kognityviniai sutrikimai: bendraujant su pagyvenusiais pacientais, turinčiais kognityvinių sutrikimų, galimi papildomi iššūkiai. Tokiais atvejais triukšmo ir žmonių, dalyvaujančių darbo vietoje, skaičiaus sumažinimas gali padėti, ypač dirbant su demencija sergančiu pacientu. Pacientai, turintys pažinimo sutrikimų, gali greitai nesugebėti priimti naujos informacijos. Pasiūlytas veiklos padalijimas į mažesnius etapus, kad demencija sergantis asmuo galėtų atlikti vieną žingsnį vienu metu [41]. Nurodymai turėtų būti pateikti trumpais, aiškiais sakiniais [36].
5. Kaip teigia Banovic ir kiti, demencija sergantiems pacientams reikia vengti pernelyg lėtos kalbos, nes jie negali pakankamai ilgai atsiminti informacijos, kad galėtų interpretuoti lėtai pristatytos žinutės prasmę. Šie pacientai labiau reaguoja į tai, kaip kažkas su jais kalba, o ne į tai, kas iš tikrųjų sakoma. Neverbalinis bendravimas yra ypač svarbus pacientams, sergantiems demencija, todėl reikėtų rūpintis kūno kalba. Pacientai dažnai būna atstumiami vizitų, kuriuose dalyvauja trečias asmuo, metu, todėl svarbu stengtis pacientą visapusiškai įtraukti į visus sprendimus [42].
6. Agresyvių, arogantiškų, grubių pagyvenusių pacientų gydymas: kartais odontologai turi būti tvirtai nusiteikę sunkaus būdo senyvų pacientų atžvilgiu. Tai vadinama „teigiamu bendravimu“, o tai reiškia būti tvirtam, bet mandagiam [39].
7. Paprasta kalba: odontologų komanda turėtų kalbėti „lėtai, aiškiai ir garsiai“ su pagyvenusiais pacientais, kad užtikrintų informacijos išgirdimą ir supratimą. Reikėtų sumažinti odontologinio žargono vartojimą, skatinti paprastą sakytinę ir rašytinę kalbą. Vaizdinės priemonės, tokios kaip nuotraukos, brošiūros ir vaizdo įrašai, gerina supratimą ir bendravimą [39].
1.5. Bendravimo problemos, atsirandančios gydytojo odontologo kabinete
Gydytojo ir paciento santykiuose yra daugybė gero bendravimo kliūčių, įskaitant pacientų nerimą ir baimę, gydytojų darbo naštą, teisminių ginčų baimę, fizinio ar žodinio piktnaudžiavimo baimę ir nerealius paciento lūkesčius [43].
Misra S. ir bendraautorių tyrimas parodė, kad gydytojai odontologai atsimena konsultaciją kitaip nei jų pacientai. Nors ryšys tarp paciento pasitenkinimo ir paciento galėjimo prisiminti informaciją po konsultacijos nebuvo reikšmingas, nerimą keliantis dalykas yra tai, kad pacientai dažnai negali tiksliai prisiminti patarimų dantų sveikatos ir profilaktikos klausimais. Kadangi šią informaciją visų pirma savo pacientams perduoda odontologai, ši išvada gali padėti numatyti, kaip pacientai galimai laikysis rekomendacijų. Siekiant paskatinti paciento bendradarbiavimą odontologijos srityje, reikia praktiškai imtis priemonių, kad pacientai iškart po konsultacijos prisimintų patarimus [44].
Dėl žinių stokos medicinos srityje pacientui gali kilti problemų dėl odontologo paaiškinimų ar rašytinės informacijos skaitymo. Odontologas gali to iškart nepastebėti, tačiau gali žinoti apie tai rodančius signalus. Tokie signalai gali būti įvairūs: nuo klausimyno neužpildymo iki neteisingo instrukcijų interpretavimo ar sistemingo neatvykimo į vizitus. Odontologas turi į tai atsižvelgti vartodamas kalbą ir pritaikyti visą informacinę medžiagą, kad ji būtų suprantama visiems [45].
Nowak su bendraautoriais atliktame tyrime, kuriame buvo apklausiami gydytojai odontologai, nustatė, kad odontologai dažnai būna socialinių stereotipų taikinys [21]. Neretai pacientai mano, kad odontologas yra į pinigus orientuotas specialistas, kuriam nerūpi pacientų gerovė, o jų vienintelis tikslas yra pelnas. Be to, odontologas matomas kaip figūros galva, sukelianti skausmą, taip pat buvo apibūdinamas kaip dažnai pasitaikantis stereotipas, galintis atbaidyti kai kuriuos pacientus nuo tinkamiausio dantų gydymo ir būti trukdžiu bendravimui.
Dauguma odontologų pabrėžia savo pacientų mandagumo, gerumo ir pagarbos svarbą. Jie stengiasi būti draugiškais, todėl vertina tokį patį pacientų atsakymą. Todėl jausmų ir požiūrių abipusiškumas yra ypatingai svarbus. Jiems atrodė lengviau bendrauti su pacientais, kai šie parodo norą bendradarbiauti, tiksliai apibūdindami savo simptomus ir rūpesčius bei aktyviai bendraudami su jais. Kita vertus, gydytojai odontologai atkreipia dėmesį į pacientų elgesio ir požiūrio aspektus, kurie gali žymiai trukdyti užmegzti efektyvų bendravimą. Kuomet pacientas tik įžengęs pas odontologą pasako, kad nekenčia odontologų, iš karto praneša apie galimai sudėtingą būsimą bendravimą. Be to, pacientų pagarbos odontologams, kaip specialistams, ir pasitikėjimo jų profesine nuomone trūkumas buvo vertinamas neigiamai [21].
Kiekvienas odontologas pabrėžė, kad jų prioritetas yra supažindinti pacientus su galimomis gydymo galimybėmis. Tačiau pacientų sąmoningumas ar noras dalyvauti priimant sprendimus buvo
skirtingas. Pasak odontologų, daugelis pacientų žino savo autonomiją, ypač kai reikia pasirašyti sutikimo formas arba pasirinkti gydymo būdą. Tačiau kai kurie pacientai nori būti pasyvūs ir stengiasi atsakomybę už sprendimų priėmimą perduoti odontologams. Nepaisant to, daugelis apklaustųjų sutiko, kad toks požiūris nėra priimtinas, nurodydami sutikimo reikalavimus, skatinančius odontologus aiškiai informuoti pacientus, kad jie patys turi priimti sprendimą [21].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo charakteristika
Tyrimas buvo atliktas 2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais internetinėje erdvėje. Tyrimą patvirtino LSMU Bioetikos centras, kuris 2020 metų spalio 5 dieną išdavė leidimą Nr. BEC-OF-03 (Priedas Nr.1).
Buvo sudaryta anoniminė anketa (Priedas Nr. 2), kuri buvo platinama socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, susijusiose su dantų gydymu: „Viskas apie dantukus“, „BREKETAI! Ir viskas kas susije su dantukais“.
Elektroninė anketa buvo savanoriška, tiriamieji patvirtino sutikimą dalyvauti tyrime užpildydami anketą.
2.2. Tyrimo imtis
Imties dydžiui nustatyti taikoma Panijoto formulė:
2 2 2 / 1 (1 ) d p p z n= − − Šioje formulėje:
n – minimalus imties dydis
z1-/2 – Gauso skirstinio (1- /2) eilės kvantilis, (kai =0,05, tai z(1-)/2 =1,96)
p – numatomas paplitimas (proporcija nuo 0 iki 1) – šiuo atveju 0,5 d – paplitimo nustatymo paklaida 0,07
Apskaičiuotas minimalus imties dydis 196.
Tyrimo vykdymo laikotarpiu buvo priimamos visos pasirinktų „Facebook“ grupių dalyvių užpildytos anketos. Po anketų surinkimo atmestos anketos, kurias užpildė:
• asmenys, jaunesni nei 18 metų (2 anketos klausime įrašyta 17 ir mažiau);
• asmenys, nesilankantys pas gydytoją odontologą (6 anketos klausime pažymėta „Nesilankau“).
2.3. Anketinės apklausos charakteristika
Elektronėje erdvėje buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa, kurios klausimai suskirstyti
į tris dalis:
1. Bendra tiriamųjų charakteristika. Šioje dalyje buvo klausiami respondentų demografiniai duomenys, kokiame sektoriuje ir kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją odontologą (1-7 klausimai anketoje). Šioje dalyje tiriamųjų buvo prašoma pasirinkti vieną atsakymo variantą, klausime nr. 2
-nurodyti amžių įrašant skaičių.
2. Klausimų dalis, kuria siekiama išsiaiškiti pacientų nuomone svarbiausius aspektus, jiems bendraujant su gydytoju odontologu (8-20 klausimai anketoje). Šioje dalyje klausimynas sudarytas, pateikiant teiginius, kurie aprašo gydytojo odontologo - paciento bendravimo aspektus. Atsakymai pateikti pritaikant 5 balų Likerto skalę. Tiriamųjų prašoma pasitrinkti vieną atsakymo variantą, pagal tai, kaip jiems pateiktas teiginys yra svarbus:
1 – „visiškai nesvarbu”; 2 – „nesvarbu”;
3 – „neturiu nuomonės”; 4 – „svarbu“;
5- „labai svarbu“.
3. Klausimų dalis, kuria buvo siekiama išsiaiškinti dažniausiai pacientams iškylančias problemas bendraujant su gydytoju odontologu vizito metu (21 klausimas anketoje). Šioje dalyje klausimynas sudarytas pateikiant problemas, kurios gali iškilti pacientams bendraujant su gydytoju odontologu.
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai
Gauti anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS (pilnas pavadinimas – Statistical Package for Social Science) 25.0.0.0. paketą ir MS Excel programą. Analizei naudotas Stjudento (t) kriterijus (dviejų imčių vidurkiams lyginti) ir ANOVA testas (kelių imčių vidurkiams lyginti). Chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Fišerio tikslusis testas (mažoms imtims) naudoti kokybinių požymių ryšiui nustatyti. Rezultatai laikyti reikšmingais, kai p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Iš viso internetinėje apklausoje dalyvavo 502 respondentai, iš kurių 22 buvo nepilnamečiai. Kadangi jaunesni nei 18 metų asmenys nepriklauso tyrimo imčiai, jų anketos buvo atmestos ir galutinei duomenų analizei gautos 480 užpildytos elektroninės anketos. Moterys apklausoje dalyvavo aktyviau nei vyrai – respondentų tarpe buvo 418 moterų ir 62 vyrai (1 pav.).
Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į 4 grupes. Respondentų pasiskirtymas amžiaus grupėse pakankamai tolygus (2 pav.).
12,92% 87,08% Vyrai Moterys 26,88% 22,92% 22,50% 27,71% 18-24 m. 25-30 m. 31-40 m. 41 ir daugiau m. 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
Vertinant tiriamųjų pasikirstymą pagal išsilavinimą, didžioji dalis turi aukštąjį išsilavinimą (3 pav.).
Anketinėje apklausoje paklausus tiriamųjų apie jų pagrindinę darbinę veiklą, dižioji dalis atsakė esą dirbantys (4 pav.).
Respondentų internetinėje apklausoje buvo prašoma pasirinkti gyvenamąją vietą – didžioji dalis atsakiusųjų gyvena mieste (5 pav.).
63,13% 15% 20,40% 1,46% Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis 77,9% 1,0% 7,9% 2,5% 10,6% Dirbantis (-i) Moksleivis (-ė) Nedirbantis (-i) Pensininkas (-ė) Studentas (-ė) 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Respondentų pasiskirtymas pagal lankymosi pas gydytoją odontologą dažnį pavaizduotas 6 pav., o pagal pasirenkamą odontologines paslaugas teikiančią kliniką - 7 pav..
15,8% 84,2% Kaime Mieste 18,3% 27,1% 21,5% 10,8%
22,3% Dažniau nei kas pusęmetų Kas metus
Kas pusę metų Rečiau nei kas metus Tik tuomet, kai turiu nusiskundimų 19,2% 75,8% 5,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Lankausi ir valstybinėje, ir privačioje odontologijos klinikoje Privačioje Valstybinėje Pro ce n ta i
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi pas gydytoją odontologą dažnį.
7 pav. Kokioje odontologines paslaugas teikiančioje klinikoje lankotės? 5 pav. Respondentų pasiskritymas pagal gyvenamą vietą.
3.2. Pacientų bendravimo su gydytoju odontologu vizito metu svarbiausių aspektų įvertinimas
Paprašius respondentų įvertinti, kaip jiems svarbu anketoje paminėti aspektai bendraujant su gydytoju odontologu vizito metu, šie pažymėjo, kad labiausiai nori būti kantriai, dėmesingai išklausyti, galėti pasirinkti iš kelių gydymo variantų, nori, kad jų gydytojas pasidomėtų ir užtiktintų skausmo kontrolę bei papasakotų apie bendrą jų burnos sveikatos būklę (lentelė Nr. 1).
1 lentelė. Pacientų bendravimo su gydytoju odontologu vizito metu svarbiausių aspektų įvertinimas.
Kriterijus Atsakymų
vidurkis Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas yra su Jumis draugiškas, šypsosi? 4,6 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas būtų komunikabilus? 4,5 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas Jus kantriai, dėmesingai išklausytų?
4,7 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas parodo, jog supranta, kaip jaučiatės?
4,5 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas priimant sprendimus atsižvelgia į
Jūsų nuomonę, suteikia galimybę pasirinktų iš kelių galimų gydymo galimybių? 4,7 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina ir stengiasi nuraminti
procedūros metu? 4,6
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas procedūros metu paklausia, ar
nejaučiate skausmo ar diskomforto? 4,7
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina paklausti klausimų apie
Jūsų dantų ir burnos sveikatos būklę? 4,4
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas paaiškina, ką ketina daryti, prieš
pradėdamas procedūrą? 4,6
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas vizito metu pasakoja, kokius
veiksmus atlieka? 4,0
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas suteikia informacijos ne tik apie problemą, dėl kurios kreipėtės, bet suteikia ir papildomos informacijos apie
bendrą Jūsų dantų ir burnos ertmės sveikatą? 4,7
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas pataria, kaip išvengti dantų ir burnos ertmės ligų ir papasakoja apie profilaktikos priemones? 4,6 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas suteiktų raštišką instrukciją? 3,0
Apklausoje moterų dalyvavo žymiai daugiau nei vyrų. Kadangi tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų imtys yra nehomogeniškos, siekiant patikimų statistinių rezultatų, lyginant pagal lytį imtys buvo suvienodintos, atsitiktinai parenkant tyrime dalyvavusių moterų rezultatus. Naudojant Stjudento - T kriterijų, tarp vyrų ir moterų nuomonės buvo rasta statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05), rezultatai pavaizduoti lentelėje Nr. 2.
Kriterijus Lytis Atsakymų
vidurkis
p reikšmė Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas yra su Jumis
draugiškas, šypsosi?
Moteris 4,774 <0,001* Vyras 4,194
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas Jus kantriai, dėmesingai išklausytų?
Moteris 4,774 <0,001* Vyras 4,258
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas parodo, jog
supranta, kaip jaučiatės? Moteris Vyras 4,543 <0,001*
3,935 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina ir
stengiasi nuraminti procedūros metu?
Moteris 4,758 <0,001* Vyras 3,935
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas procedūros metu paklausia, ar nejaučiate skausmo ar diskomforto?
Moteris 4,871 0,001* Vyras
4,532 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina
paklausti klausimų apie Jūsų dantų ir burnos sveikatos būklę?
Moteris 4,548 0,005* Vyras 4,065
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas paaiškina, ką ketina daryti, prieš pradėdamas procedūrą?
Moteris 4,774 <0,001* Vyras
4,210 Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas vizito metu
pasakoja, kokius veiksmus atlieka?
Moteris 4,210 <0,001* Vyras 3,452
*p<0,05
Respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai mažiau svarbu, kad gydytojas odontologas būtų komunikabilus (p=0,025), procedūros metu padrąsintų ir stengtųsi nuraminti (p=0,010), kad gydytojas odontologas procedūros metu paklaustų, ar jie nejaučia skausmo ar diskomforto (p=0,039), suteiktų raštišką instrukciją, nei respondentams, turintiems pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą (p<0,04) (9 pav.).
Respondentams, besilankantiems valstybinėje odontologijos klinikoje, statistiškai
reikšmingai labiau svarbu, kad gydytojas odontologas pradrąsintų paklausti klausimų apie jų dantų ir burnos sveikatos būklę (p=0,050) (10 pav.).
4,37 4,50 4,71 2,90 4,58 4,69 4,75 3,00 4,61 4,76 4,87 3,37 0 1 2 3 4 5 6
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas būtų
komunikabilus?
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas
padrąsina ir stengiasi nuraminti procedūros metu?
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas procedūros metu paklausia,
ar nejaučiate skausmo ar diskomforto?
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas suteiktų raštišką instrukciją?
Ats ak ym ų v idru kiai
Aukštasis Aukštesnysis Pagrindinis, vidurinis
4,15 4,40 4,54 3,9 4 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina paklausti klausimų
apie Jūsų dantų ir burnos sveikatos būklę? Ats ak ym ų v id ru kis Lankausi ir valstybinėje, ir privačioje odontologijos klinikoje Privačioje Valstybinėje
10 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas padrąsina paklausti klausimų apie Jūsų dantų ir burnos sveikatos būklę?“ priklausomybė pagal pasirenkamą odontologines paslaugas teikiančią kliniką.
9 pav. Respondentų požiūrio į bendravimo su gydytoju odontologu palyginimas pagal išsilavinimą.
Lyginant pagal gyvenamąja vietą, buvo išsiaiškinta, kad kaime gyvenantiems respondentams statistiškai svarbiau, kad gydytojas odontologas parodo, jog supranta, kaip jie jaučiasi, nei respondentams, gyvenanties mieste, p=0,031 (8 pav.).
Įvertinus respondentų atsakymus apie bendravimo su gydytojų odontologu aspektų svarbumą pagal amžiaus grupes, pagrindinę darbinę veiklą ir lankymosi pas gydytoją odontologą dažnį, nebuvo gauta jokių statistiškai reikšmingų rezultatų.
3.3. Pacientams iškylančių problemų bendraujant su gydytoju odontologu įvertinimas
Respondentai, atsakydami į klausimą, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria bendraudami su gydytoju odontologu, dauguma teigė, kad nesusiduria su jokiomis anketoje išvardintomis problemomis, o dažniausiai respondentai susiduria su problema, kad gydytojas odontologas nepateikia pakankamai informacijos apie sveikatos būklę, gydymo alternatyvas, gydymo išlaidas, komplikacijas. Kaip dažnai respondentai susiduria su anketoje išvadintomis problemomis, rezultatai pateikti lentelėje Nr. 3.
4,66 4,43 4,300 4,350 4,400 4,450 4,500 4,550 4,600 4,650 4,700
Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas parodo, jog supranta, kaip jaučiatės? Ats ak ym ų v id u rk is Kaime Mieste
8 pav. Tiriamųjų nuomonės į klausimą „ Ar Jums svarbu, kad gydytojas odontologas parodo, jog supranta kaip jaučiatės?“ palyginimas tarp gyvenančių kaime ir mieste.
Problemos Pasirinkta
Per didelis suteikiamos informacijos kiekis 3,1%
Gydytojas odontologas per greitai įsiterpia išsakant nusiskundimus 10,0% Nedrįstate paklausti, kuomet nesuprantate ar neišgirstate 21,3% Gydytojas odontologas kritikuoja Jūsų burnos ertmės higieną 13,5% Gydytojas odontologas nepateikia pakankamai informacijos apie sveikatos
būklę, gydymo alternatyvas, gydymo išlaidas, komplikacijas 31,7% Gydytojas odontologas skiria Jums per mažai laiko, yra nedėmesingas 11,0% Gydytojas odontologas yra nemalonus, nedraugiškas 11,3% Gydytojas odontologas nesupranta, kaip Jūs jaučiatės 6,5% Gydytojas odontologas priimdamas sprendimus neatsižvelgia į Jūsų
nuomonę 10,0%
Gydytojas odontologas vizito metu nepadrąsina, nepadeda Jums įveikti
nerimo ar baimės 10,4%
Gydytojas odontologas nesirūpina ar per mažai rūpinasi Jūsų
komfortabilumo užtikrinimu vizito metu 10,2%
Gydytojas odontologas nepaaiškina prieš procedūrą, kaip ji bus atliekama 23,1% Gydytojas odontologas nepasakoja, kokius veiksmus atlieka procedūros
metu 21,9%
Gydytojas odontologas neįspėja, kuomet procedūros metu gali skaudėti 17,3% Gydytojas odontologas vartoja nesuprantamus žodžius kalbėdamas apie
Jūsų dantų priežiūrą ir sveikatos būklę 13,3%
Nesusiduriu su jokiomis aukščiau išvardintomis problemomis 37,3%
Kadangi tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų imtys yra nehomogeniškos, siekiant patikimų statistinių rezultatų, lyginant pagal lytį imtys buvo suvienodintos, atsitiktinai parenkant tyrime dalyvavusių moterų rezultatus. Vertinant problemas, su kuriomis susiduria pacientai vizito pas gydytoją odontologą metu, buvo rasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų, p<0,05. Moterims statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrams iškyla nesusipratimų gydytojo odontologo kabinete (11 pav.).
Lentelė Nr. 3. Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, pasiskirstymas.
Lygindami respondentus pagal amžiaus grupes iš gautų duomenų matome, kad respondentai nuo 18 iki 24 metų statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su bendravimo problemomis odontologo kabinete nei 41 metų ir vyresni tyrimo dalyviai (lentelė Nr.4).
Problema Amžiaus grupė n (%) p reikšmė
Gydytojas odontologas per greitai įsiterpia išsakant nusiskundimus
18-24 m. 23 (17,8) 0,002*
25-30 m. 12 (10,9) 31-40 m. 6 (5,6) 41 ir daugiau m. 7 (5,3) Nedrįstate paklausti, kuomet nesuprantate ar
neišgirstate
18-24 m. 40 (31) 0,001*
25-30 m. 28 (25,5) 31-40 m. 12 (11,1) 41 ir daugiau m. 22 (16,5) Gydytojas odontologas kritikuoja Jūsų burnos
ertmės higieną
18-24 m. 26 (20,2) 0,041*
25-30 m. 16 (14,5) 31-40 m. 11 (10,2) 41 ir daugiau m. 12 (9) Gydytojas odontologas skiria Jums per mažai
laiko, yra nedėmesingas
18-24 m. 22 (17,1) 0,029* 25-30 m. 14 (12,7) 31-40 m. 7 (6,5) 41 ir daugiau m. 10 (7,5) 28,6 16,7 25,0 71,4 83,3 75,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Gydytojas odontolgas nepateikia pakankamai informacijos apie sveikatos būklę, gydymo alternatyvas, gydymo išlaidas, komplikacijas Gydytojas odontologas nepaaiškina prieš procedūrą, kaip ji bus
atliekama Gydytojas odontologas nepasakoja, kokius veiksmus atlieka procedūros metu Proce n ta i ,% Vyrai Moterys
11 pav. Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal lytį.
Lentelė Nr.4 Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal amžiaus grupes.
Gydytojas odontologas vizito metu
nepadrąsina, nepadeda Jums įveikti nerimo ar baimės
18-24 m. 24 (18,6) 0,003*
25-30 m. 6 (5,5) 31-40 m. 11 (10,2) 41 ir daugiau m. 9 (6,8) Gydytojas odontologas nesirūpina ar per mažai
rūpinasi Jūsų komfortabilumo užtikrinimu vizito metu
18-24 m. 23 (17,8) 0,008*
25-30 m. 7 (6,4) 31-40 m. 10 (9,2) 41 ir daugiau m. 9 (6,8) Gydytojas odontologas neįspėja, kuomet
procedūros metu gali skaudėti
18-24 m. 31 (24) 0,011*
25-30 m. 16 (14,5) 31-40 m. 23 (21,3) 41 ir daugiau m. 13 (9,8) Nesusiduriu su jokiomis aukščiau
išvardintomis problemomis 18-24 m. 33 (25,6) 0,006* 25-30 m. 41 (37,3) 31-40 m. 44 (40,7) 41 ir daugiau m. 61 (45,9) *p<0,05
Respondentams, turintiems vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau iškyla problemų bendraujant su gydytoju odontologu nei respondentams, turintiems aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, p<0,05. Tuo tarpu respondentai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą beveik du kartus dažniau nesusiduria su jokiomis išvadintomis problemomis bendraujant su gydytoju odontologu, p=0,10 (lentelė Nr. 5.).
Problema Išsilavinimas n (%) p reikšmė
Gydytojas odontologas yra nemalonus,
nedraugiškas Aukštasis 32 (10,6) 0,047* Aukštesnysis 4 (5,6) Pagrindinis, vidurinis 18 (17,1) Gydytojas odontologas nesupranta, kaip Jūs
jaučiatės Aukštasis 17 (5,6) 0,044* Aukštesnysis 2 (2,8) Pagrindinis, vidurinis 12 (11,4) Gydytojas odontologas nesirūpina ar per mažai
rūpinasi Jūsų komfortabilumo užtikrinimu vizito metu Aukštasis 26 (8,6) 0,008* Aukštesnysis 4 (5,6) Pagrindinis, vidurinis 19 (18,1) Nesusiduriu su jokiomis aukščiau
išvardintomis problemomis Aukštasis 116 (38,3) 0,010* Aukštesnysis 35 (48,6) Pagrindinis, vidurinis 28 (26,7) *p<0,05
Lentelė Nr. 5. Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal išsilavinimą.
Įvertinus respondentus pagal jų pagrindinę darbinę veiklą, studentai ir moksleiviai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su keblumais bendraujant su gydytoju odontologu nei kitą pagrindinę darbinę veiklą turintys tyrimo dalyviai, p<0,05 (lentelė Nr. 6.).
Problema Pagrindinė
darbinė veikla
n (%) p reikšmė
Gydytojas odontologas per greitai įsiterpia išsakant nusiskundimus Dirbantis (-i) 30 (8) 0,008* Nedirbantis (-i) 7 (18,4) Pensininkas (-ė) 0 (0) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 11 (19,6) Nedrįstate paklausti, kuomet nesuprantate ar
neišgirstate Dirbantis (-i) 77 (20,6) 0,012* Nedirbantis (-i) 4 (10,5) Pensininkas (-ė) 1 (8,3) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 20 (35,7) Gydytojas odontologas skiria Jums per mažai
laiko, yra nedėmesingas
Dirbantis (-i) 36 (9,6) 0,013* Nedirbantis (-i) 4 (10,5) Pensininkas (-ė) 0 (0) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 13 (23,2) Gydytojas odontologas vizito metu
nepadrąsina, nepadeda Jums įveikti nerimo ar baimės Dirbantis (-i) 34 (9,1) 0,025* Nedirbantis (-i) 4 (10,5) Pensininkas (-ė) 0 (0) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 12 (21,4) Gydytojas odontologas nepasakoja, kokius
veiksmus atlieka procedūros metu
Dirbantis (-i) 75 (20,1) 0,022* Nedirbantis (-i) 6 (15,8) Pensininkas (-ė) 3 (25) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 21 (37,5) Nesusiduriu su jokiomis aukščiau
išvardintomis problemomis Dirbantis (-i) 144 (35,5) 0,017* Nedirbantis (-i) 18 (47,4) Pensininkas (-ė) 6 (50) Studentas (-ė), moksleivis (-ė) 11 (19,6) *p<0,05
Respondentai, besilankantys valstybinėje odontologines paslaugas teikiančioje klinikoje, statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su tam tikromis bendravimo problemomis vizito pas gydytoją odontologą metu, p<0,05 (lentelė Nr. 7.).
Lentelė Nr. 6. Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal pagrindinę darbinę veiklą.
Problema Kokioje odontologines paslaugas teikiančioje klinikoje lankotės? n (%) p reikšmė
Gydytojas odontologas nepateikia pakankamai informacijos apie sveikatos būklę, gydymo alternatyvas, gydymo išlaidas, komplikacijas
Ir valstybinėje, ir privačioje
32 (34,8) 0,032* Privačioje 107 (29,4)
Valstybinėje 13 (54,2) Gydytojas odontologas nesirūpina ar per mažai
rūpinasi Jūsų komfortabilumo užtikrinimu vizito metu Ir valstybinėje, ir privačioje 8 (8,7) 0,047* Privačioje 35 (9,6) Valstybinėje 6 (25) Gydytojas odontologas neįspėja, kuomet
procedūros metu gali skaudėti
Ir valstybinėje, ir privačioje 16 (17,4) 0,026* Privačioje 58 (15,9) Valstybinėje 9 (37,5) *p<0,05
Respondentai, kurie pas gydytoją odontologą lankosi dažniau nei kas pusę metų, statistiškai reikšmingai dažniau teigia, kad jiems iškyla sunkumų bendraujant su gydytoju vizito metu nei respondentams, kurie lankosi pas odontologą rečiau (p<0,05) (lentelė Nr. 8.).
Problema Kaip dažnai lankotės
pas gydytoją odontologą?
n (%) p reikšmė
Nedrįstate paklausti, kuomet nesuprantate ar neišgirstate
Dažniau nei kas pusę metų
30 (34,1) 0,002*
Kas metus 20 (15,4)
Kas pusę metų 14 (13,6) Rečiau nei kas metus 10 (19,2) Tik tuomet, kai turiu
nusiskundimų
28 (26,2) Gydytojas odontologas nepaaiškina prieš
procedūrą, kaip ji bus atliekama
Dažniau nei kas pusę metų
31 (35,2) 0,030*
Kas metus 26 (20)
Kas pusę metų 17 (16,5) Rečiau nei kas metus 11 (21,2) Tik tuomet, kai turiu
nusiskundimų
26 (24,3)
Lentelė Nr. 7 Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal pasirenkamą odontologines paslaugas teikiančią įstaigą.
Lentelė Nr. 8. Problemų, su kuriomis susiduria tiriamieji bendraudami su gydytoju odontologu, palyginimas pagal lankymosi pas gydytoją odontologą dažnį.
Gydytojas odontologas nepasakoja,
kokius veiksmus atlieka procedūros metu Dažniau nei kas pusę metų
30 (34,1) 0,029*
Kas metus 23 (17,7)
Kas pusę metų 17 (16,5) Rečiau nei kas metus 12 (23,1) Tik tuomet, kai turiu
nusiskundimų
23 (21,5) p<0,05
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktas tyrimas leido įvertinti gydytojo odontologo - paciento bendravimo aspektų aktualumą iš pacientų perspektyvos. Kadangi ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad pacientai teikiamos priežiūros kokybę pirmiausia vertina pagal socialinius gydytojo įgūdžius, o ne pagal techninę patirtį ar klinikinių rezultatus [46], tikslinga atlikti pacientų apklausas, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie gydytojo odontologo socialinių įgūdžių aspektus, jų socialinius poreikius vizito metu, o gautą informaciją panaudoti gydytojų odontologų kompetencijos tobulinimui bendravimo su pacientais srityje.
Pusė apklaustųjų lankosi pas gydytoją odontologą kas pusę metų ar metus. Reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą leidžia užtikrinti dantų ir burnos sveikatą, suvaldyti beprasidedančias dantų ligas, taip išvengiant tolimesnių komplikacijų, skausmo, gyvenimo kokybės sumažėjimo ir atsiradusios baimės bei gėdos lankytis pas odontologą [34]. Tuo tarpu tie pacientai, kurie atvyksta pas gydytoją tik esant reikalui, dažnai esant skausmui ir reikalingai pirmajai pagalbai, asocijuoja gydymą su neigiamais išgyvenimais, jaučia didelį nerimą, yra įsitempę [47]. Tai apsunkina odontologo – paciento efektyvų bendravimą.
Rezultatai parodė, kad pacientams yra labai svarbu, kad gydytojas odontologas juos kantriai išklausytų ir skirtų visą savo dėmesį išsakant nusiskundimus. Kuomet sveikatos paslaugų teikėjai, kurie per pirmąsias 60 susitikimo sekundžių skiria savo dėmesį pacientams, pacientas mano, kad gydytojai praleido su jais „prasmingai daug laiko“ [48]. Panašūs rezultatai buvo gauti ir kituose tyrimuose, kuriuose tvirtinama, kad visų pirma pacientai nori odontologo, kuris jų klausytų ir turėtų draugišką, rūpestingą požiūrį [49-51]. Sbaraini atliktame tyrime visi pacientai, nepaisant jų praktikos ar klinikinės rizikos susirgti dantų ėduonimi, norėjo rūpestingo odontologo, kuris juos gerbtų ir išklausytų jų rūpesčių, „nekaltindamas“ dėl burnos sveikatos būklės [52].
Tyrime gauti rezultatai, kad vidutiniškai respondentams nėra skirtumo, ar bus suteikta raštiška instrukcija po vizito. Vis dėlto, tai naudinga atlikti, ypatingai pacientams, kurie labai bijo gydymo ar jaučia nerimą, senyviems pacientams, kuriems gali būti sunku prisiminti viską, ką gydytojas odontologas aptarė vizito metu. Kito atlikto tyrimo išvados rodo, kad vyresni pacientai prisimena mažiau nei pusę informacijos, kurią jiems pateikė gydytojai [53]. Hawe ir Higgins pranešė, kad pacientai geriau prisimena informaciją, kai gydytojai pateikia jiems rašytines instrukcijas, kad vėliau būtų galima jas aptarti [54]. Gydytojai turėtų raštu pateikti svarbius priminimus, kad pacientas galėtų pasiimti į namus. Apsilankymo santrauka, parašyta paprasta kalba, gali būti naudinga teikiant pagrindinius pranešimus namo [55]. Visa tai užtikrins, kad ateityje nebus nesusipratimų, kad pacientas nebuvo informuotas.
Lyginant gydytojo odontologo – paciento bendravimo aspektus pastebėta, kad moterims daug svarbiau nei vyrams į pacientą nukreiptas empatiškas gydytojo požiūris, palaikymas ir padrąsinimas. Rezultatai, tvirtinantys, kad moterims statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrams iškyla nesusipratimų gydytojo odontologo kabinete tik patvirtina moterų didesnį poreikį bendravimo kokybei su gydytoju bei didesnį atsiradusį nepasitenkinimą nepatenkinus šio poreikio. Panašūs rezultatai buvo gauti ir Skär ir Söderberg atliktame tyrime, kuriame moterys nurodė daugiau skundų dėl savo nepasitenkinimo vizitais ir bendravimu, palyginti su vyrais [56]. Yra įrodymų, kad sveikatos priežiūros specialistai pacientėms moterims dėl atviresnio jų jausmų, rūpesčio ir klausimų reiškimo linkę suteikti daugiau informacijos ir palaikyti pacientes [57].
Respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai mažiau svarbu, kad gydytojas odontologas būtų komunikabilus, procedūros metu padrąsintų ir stengtųsi nuraminti, kad paklaustų, ar jie nejaučia skausmo ar diskomforto, suteiktų raštišką instrukciją, nei respondentams, turintiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Pastariesiems statistiškai reikšmingai dažniau iškyla problemų bendraujant su gydytoju odontologu nei respondentams, turintiems aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Nowak su bendraautoriais atliktame tyrime daugelis odontologų manė, kad socioekonominė aplinka ar išsilavinimas turi įtakos pacientų bendravimo įgūdžiams ir bendradarbiavimui su odontologu. Pacientai, priklausantys žemesnio išsilavinimo ir socioekonominės aplinkos grupei buvo suvokiami kaip abejingesni savo burnos sveikatai arba suinteresuoti tik išspręsti konkrečią problemą, pavyzdžiui, estetiką. Veiksmingų santykių su šiais pacientais kūrimas buvo laikomas sunkiu, nes jie mažiau domisi odontologų paaiškinimais arba menkai juos supranta ir sunkiai apibūdina simptomus. Kita vertus, pacientai, turintys aukštesnį išsilavinimą ar socioekonominę padėtį, buvo geriau bendraujantys, atsakingesni už burnos higieną ir labiau išmanantys aplaidumo pasekmes. Iš tiesų, odontologai suprato, kad juos labiau domina jų sveikata [21].
Rezultatai parodė, kad pacientai labai nori gauti kuo daugiau informacijos apie savo burnos sveikatą, gydymą, komplikacijas, kainas. Atlikto tyrimo hipotezė pasitvirtino, kad respondentai dažniausiai negauna pakankamai informacijos iš savo odontologo. Kito atlikto tyrimo, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kurioje srityje odontologų pacientų pasitenkinimas buvo mažiausias, informacijos stoka prieš procedūrai prasidedant išsiskyrė iš kitų rezultatų [58]. Tyrimai, kuriuose buvo lyginamos pacientų nuomonės apie idealų ir faktinį odontologų elgesį, didžiausi neatitikimai atiteko „komunikaciniam ir informatyviam“ veiksniui. Autoriai spėja - kadangi odontologai yra labai gerai susipažinę su procedūromis, jie pamiršta, kaip svarbu jas paaiškinti pacientams [59,60]. Kita galima visos reikalingos informacijos nesuteikimo priežastis gali būti ta, kad ilgai gydant pacientus, odontologai daro prielaidą, kad pacientai „tiesiog jais pasitiki“ ir paaiškinimo nereikia [61]. Vis dėlto
