Jūratė Tamašauskaitė

Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Jūratė Tamašauskaitė

PROFESIONALIŲ MUZIKANTŲ ERGONOMINIŲ DARBO SĄLYGŲ

IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJŲ VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas doc. dr. Vidmantas Januškevičius

ĮVADAS ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 14

1.1. Ergonomika muzikantų darbe ... 14

1.2. Rizikos faktoriai, lemiantys kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus ... 18

1.3. Su grojimu susiję kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai ir jų prevencija ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 34

2.1. Darbuotojų anketinė apklausa ir darbo vietos vertimas RULA metodu ... 34

2.2. Duomenų apdorojimas ir matematinė statistika ... 36

3. REZULTATAI ... 38

3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 38

3.2. Profesionalių muzikantų nusiskundimų sveikata nustatymas ... 39

3.3. Darbo vietos ergonomikos įvertinimas ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 71

IŠVADOS ... 83

REKOMENDACIJOS ... 84

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 85

Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)

PROFESIONALIŲ MUZIKANTŲ ERGONOMINIŲ DARBO SĄLYGŲ IR

NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJŲ VERTINIMAS Jūratė Tamašauskaitė

Mokslinis vadovas doc. dr. Vidmantas Januškevičius

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 103 psl.

Trumpas įvadas. Muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus gali lemti biomechaniniai, aplinkos, psichosocialiniai ir asmeninės rizikos faktoriai, su kuriais susiduriama profesinėje aplinkoje. Šie sutrikimai tarp muzikantų yra vadinami sutrikimai, susiję su grojimu (SSG). Darbo tikslas. Įvertinti profesionalių muzikantų ergonomines darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikatos sutrikimais.

Uždaviniai. Nustatyti ir įvertinti profesionalių muzikantų nusiskundimus sveikata; Įvertinti profesionalių muzikantų ergonomines darbo sąlygas; Įvertinti ergonominių darbo sąlygų ir nusiskundimų sveikata sąsajas.

Tyrimo metodika. Mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas. Anoniminei anketinei apklausai naudotas standartizuotas klausimynas (Nordic Musculoskeletal Questionnaire). Išanalizavus šios srities mokslinę literatūrą, autorė sudarė klausimyną, kuris padėjo išaiškinti muzikantų darbo sąlygas ir nustatyti jų sveikatos sutrikimus. Darbo vietos ergonomikai vertinti naudotas greitas viršutinių galūnių įvertinimo tyrimo metodas – RULA (Rapid upper limb assessment). Tyrime dalyvavo 91 Kauno miesto simfoninio orkestro (n=44) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro (n=47) muzikantas. Į klausimus atsakė visi tuo metu buvę muzikantai (atsakymų dažnumas 100 proc.). Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės programos paketą SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Excel programą.

Rezultatai. Biomechaniniai ergonominiai veiksniai, rizikos faktoriai dažniausiai lemia viršutinių galūnių sutrikimus. Per paskutinius 12 mėn. vidutiniškai 33,2 proc. (nuo 11 proc. iki 68,1 proc.) tiriamųjų skundėsi KRS sutrikimais skirtingose vietose. Dažniausiai kaklo, dešiniojo ir kairiojo peties, nugaros, dešiniojo riešo, pirštų, juosmens sutrikimais. Kaulų raumenų sistemos riziką ištyrus greituoju viršutinių galūnių įvertinimo (RULA) metodu, nustatyta, kad instrumentai, kurių

ir skambinamieji instrumentai yra aukštesnio rizikos laipsnio nei mediniai ir variniai pučiamieji (p<0,05).

Išvados. Nustatyti predisponuojantys faktoriai, sukeliantys KRS sutrikimus: darbo krūvis, repertuaro sudėtingumas, ilgas grojimas be pertraukos, ilgos darbo valandos, darbo stažas, nepatogi darbo vieta, amžius, amžius, nuo kada pradėjo groti muzikos instrumentu, KMI, lytis, instrumento dydis. Logistinė regresinė analizė parodė, kad pasikartojančių judesių dažnumas, didelė jėga ir įtampa, grojimo metu patiriamas stresas, ergonominė darbo poza, muzikos instrumento grupė bei instrumento ar technikos keitimas yra pagrindiniai veiksniai, sukeliantys KRSS. Nustatytos sąsajos tarp aukštų RULA balų, pasikartojančių judesių ir kaulų raumenų sistemos sutrikimų, kurie lemia tolimesnių šių rizikos faktorių tyrimų poreikį, siekiant nustatyti prevencines strategijas profesionaliems muzikantams.

Praktinės rekomendacijos. Norint pašalinti profesinius sutrikimus, skausmus ir traumas būtina pradėti nuo individualaus muzikantų švietimo, ugdymo, prevencijos. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencija – tai fizinių galimybių ( jų ribų) įvertinimas. Nestiprius KRSS simptomus galima pašalinti keliais būdais: atkreipti dėmesį į grojimo techniką, kūno kontrolės didinimą, keisti muzikanto darbo rutiną.

Raktažodžiai. Sutrikimai, susiję su grojimu, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, muzikantai, ergonominiai rizikos veiksniai, RULA.

Public Health (Health Ecology)

ASSESSMENT OF LINKS BETWEEN ERGONOMIC WORK CONDITIONS AND HEALTH COMPLAINTS OF PROFESSIONAL MUSICIANS

Jūratė Tamašauskaitė

Supervisor Vidmantas Januškevičius, Dr. Sc Assoc. Professor

Department of Environmental and Occupational Medicine, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2013. 103 p.

Short introduction. The disorders of the musicians’ musculoskeletal system may be determined by the biomechanical, environmental, psychosocial and personal risk factors, which are

encountered in the professional environment. These disorders are called playing-related disorders (PRD) among the musicians.

Aim of the study: to assess the ergonomic work conditions of professional musicians and their links with health disorders.

Tasks of the study: to determine and assess the health complaints of professional musicians; to assess the ergonomic work conditions of professional musicians; to assess the links between the ergonomic work conditions and complaints about health.

Research methodology. Analysis and systemization of scientific literature. The standardized questionnaires were used for anonymous survey (Nordic Musculoskeletal Questionnaire). After the author had analyzed the scientific literature of this field, she created a questionnaire that helped to determine the work conditions of the musicians and their health disorders. In order to assess the ergonomics of work place, the RULA (Rapid upper limb assessment) method was applied. 91 musicians took part in the survey: musicians of Kaunas City Symphony Orchestra (n=44) and musicians of the orchestra of the Lithuanian National Theater of Opera and Ballet (n=47). All the present musicians answered the questions (response frequency 100 per cent). The questionnaires’ data were processed and analyzed using the package SPSS 17.0 for Windows program and Microsoft Excel program.

Results. The biomechanical ergonomic factors and risk factors usually cause disorders in upper limbs. During the last 12 months on average 33,2 per cent (from 11 per cent to 68,1 per cent) of respondents complained about playing-related musculoskeletal in different places. The

assessment (RULA), it was determined that the instruments, which RULA makes 5 and more scores, are more risky than the ones, which RULA scores are equal to 3-4. The stringed instruments and ringing instruments are of higher risk than the wooden and the brass (p<0,05). Conclusions: There were determined the predisposing factors, which cause: playing-related musculoskeletal work load, difficulty of repertoire, long playing without break, long work hours, work experience, inconvenient work place, age, age when the musician started playing some instrument, body mass index, gender, and size of the instrument. The logistic regressive analysis revealed that the frequency of repeatable movements, usage of big power and tension, and experienced stress while playing, ergonomic work pose, group of music instrument and change of the instrument or technique are the main factors, which cause disorders of musculoskeletal system. The links were determined between the high RULA scores, repeated movement and disorders of the musculoskeletal system. They stress the need for further researches of these risk factors in order to determine the preventive strategies for the professional musicians.

Practical recommendations: In order to eliminate professional disorders, pains, injuries and traumas, it is necessary to start with the individual education of the musicians, followed by treatment, training and prevention. The main prevention of traumas is preparation for playing. It is very important to assess the practicing period, the warming-up duration, the cooling-down period, as it may help to reduce the playing-related problems.

The disorders of musculoskeletal system prevention means work assessing the physical capacities (limits). Thus small symptoms of disorders of musculoskeletal system may be eliminated by several methods: to pay attention to the playing technique, increase of body’s control; to modify the work routine of the musician.

Key words: playing-related disorders, disorders of musculoskeletal system, musicians, ergonomic risk factors, RULA.

Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovui Doc. dr. Vidmantui Januškevičiui, KTU, Socialinių mokslų fakulteto Verslo administravimo katedros lektoriui Vytautui Skverniui už pagalbą rašant baigiamąjį magistrinį darbą. Taip pat noriu padėkoti Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiajam dirigentui Imantui Resniui ir atstovui ryšiams su visuomene Julijui Gricevičiui leidusiems atlikti šį tyrimą, kolegei Neringai Jaunulionytei, LNOBTO koncertmeisterei, pirmajam smuikui Linai padėjusioms atlikti apklausas. Už konsultacijas labai esu dėkinga „Savaitraščio Nemunas“ naujienų redaktoriai Audronei Meškauskaitei. Didžiausia padėka mano šeimai už palaikymą.

SSG – sutrikimai, susiję su grojimu; KRS – kaulų raumenų sistema;

KRSS – kaulų raumenų sistemos sutrikimai; PPS – profesinio perkrovimo sindromas;

ICSOM - International Conference of Symphony and Opera Musicians. KMI – kūno masės indeksas;

KMSO – Kauno miesto simfoninis orkestras;

LNOBTO – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro orkestras; GS – galimybių santykis;

RULA- Rapid Upper Limb Assessment; χ2

- Chi kvadrato kriterijus; df - Degrees of freedom ; p – reikšmingumo lygmuo; Proc. – procentai;

N – tiriamųjų skaičius;

1 priedas ... 93 2 priedas ... 94 3 priedas ... 98

1.1 lentelė. Su grojimu susijusių kaulų – raumenų sistemos sutrikimų tyrimų suvestinė ... 25

3.1. lentelė. Tiriamųjų duomenys apie darbą ... 39

3.2 lentelė. Tiriamųjų ūgis, svoris ir KMI ... 39

3.3 lentelė. Informacija apie sveikatos vertinimą ... 40

3.4. lentelė. Nusiskundimų KRS paplitimas tarp profesionalių muzikantų ... 42

3.5. lentelė. Per paskutinius 12 mėnesių diagnozuotų ligų paplitimas ... 43

3.6. lentelė. Simptomų, varginusių per paskutinius 12 mėnesių, paplitimas ... 44

3.7. lentelė. Nusiskundimų, patirtų KRS per paskutinius 12 mėn. sąsajos su lytimi ... 46

3.8. lentelė. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutines 7 d., atsižvelgiant į lytį ... 47

3.9. lentelė. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutinius 12 mėn., atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes ... 48

3.10. lentelė. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutinius 12 mėn., atsižvelgiant į muzikos instrumentų grupes ... 50

3.11. lentelė. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutinius 12 mėn., atsižvelgiant į RULA balus ... 53

3.12. lentelė. Nusiskundimų KRS per paskutines 7d. paplitimas, atsižvelgiant į RULA balus ... 54

3.13. lentelė. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į instrumento svorį ... 56

3.14. lentelė. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į jėgą, įtampą bei stresą ... 57

1.1 pav. Aktyvios veiklos sukelto tenosinovito patogenezė. ... 20 3.1 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7d. paplitimas, atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes ... 49 3.2 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti įprastinę veiklą per paskutinius 12 mėn.,

atsižvelgiant į muzikos instrumentų grupes ... 51 3.3 pav. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutines 7 d., atsižvelgiant į muzikos instrumentų grupes ... 51 3.4 pav. Nusiskundimų KRS paplitimas per paskutines 7 d., atsižvelgiant į muzikos instrumentų grupes ... 52 3.5 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti įprastinę veiklą per paskutinius 12 mėn.,

paplitimas, atsižvelgiant į RULA balus ... 53 3.6 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į pasikartojančių judesių atlikimą ... 55 3.7 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti įprastinę veiklą per paskutinius 12 mėn.,

paplitimas, atsižvelgiant į pasikartojančių judesių atlikimą ... 55 3.8 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į instrumento svorį .... 56 3.9 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7d. paplitimas, atsižvelgiant į jėgą, įtampą bei stresą ... 58 3.10 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti įprastinę veiklą per paskutinius 12 mėn.,

paplitimas, atsižvelgiant į instrumento technikos pakeitimą ... 58 3.11 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į instrumento

technikos pakeitimą ... 59 3.12 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į instrumento

technikos pakeitimą ... 59 3.13 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti įprastinę veiklą per paskutinius 12 mėn.

paplitimas, atsižvelgiant į darbo krūvį ... 60 3.14 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į darbo krūvį ... 60 3.15 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į amžių kada pradėjo groti muzikos instrumentu ... 61

3.17 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į darbo valandų

skaičių per savaitę ... 64

3.18 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į darbo valandų skaičių per savaitę ... 64

3.19 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į darbo vietos patogumą ... 65

3.20 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į darbo vietos patogumą ... 65

3.21 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į repertuaro sudėtingumą ... 66

3.22 pav. Nusiskundimų KRS, trukdančių atlikti normalią kasdienę veiklą per paskutinius 12 mėn., paplitimas atsižvelgiant į repertuaro sunkumą ... 67

3.23 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. sąsajos su repertuaru ... 67

3.24 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas atsižvelgiant į darbo stažą ... 68

3.25 pav. Nusiskundimų KRS per paskutines 7 d. paplitimas, atsižvelgiant į darbo stažą ... 68

3.26 pav. Nusiskundimų KRS per paskutinius 12 mėn. paplitimas, atsižvelgiant į apšilimą prieš darbą ... 69

ĮVADAS

Muzika yra gyvenimo džiaugsmas. Tai puikus būdas valdyti stresą ir reikšti emocijas. Tačiau muzikavimas reikalauja ypač daug fizinių pastangų, sukelia nuovargį ir stresą. Konstrukcinės instrumentų ypatybės verčia muzikantus dirbti ergonomiškai netinkamomis, nepatogiomis pozomis [32]. Žmogaus veikla nuolat reikalauja didesnių ar mažesnių fizinių pastangų. Dažniausiai darbas arba tiesioginiai darbo aplinkos veiksniai pažeidžia nugarą, kaklą, pečius ir viršutines galūnes. Vakarų šalyse skausmas dėl nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių sergamumo, neįgalumo ir nedarbingumo priežastis. Europos Bendrijų statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, kaulų raumenų sistemos ligos dominuoja Europos Sąjungos šalių profesinių ligų fiksavimo struktūroje. Sergamumas šios sistemos ligomis daro esminę įtaką bendrojo sergamumo profesinėmis ligomis mūsų šalyje dinamikai [2, 59].

Požymių, kad į šią rizikos grupę patenka ir muzikantai, taip pat daugėja. Žinoma, patys muzikantai apie tai žinojo jau prieš šimtmečius. Tačiau muzikantų sveikatos problemos lieka nežinomos ir netyrinėtos, nes kenčiama tylomis. „Muzikinių traumų“ pripažinimas vangus iš dalies yra dėl to, kad muzikantai, bijodami pakenkti savo karjerai, nenoriai ieško medicininės pagalbos. Daugelis klaidingai mano, jog skausmas yra sudėtinė kūrybinio proceso dalis. Tai, kad muzikantai groja kęsdami skausmą, priima jį kaip normalų muzikavimo komponentą, kelia rimtą susirūpinimą ir provokuoja naujas traumas. Kita problema – daugelis muzikantų yra „laisvosios profesijos atstovai“ ir nėra priskiriami prie darbuotojų, kurie gali gauti kompensacijas. Neužtikrinta karjera ir socialinė padėtis verčia muzikantus slėpti problemas. Daugelis menininko profesijos apskritai nelaiko legitimine, todėl profesiniai muzikantų susirgimai yra suvokiami daugiau kaip keisti kaprizai, o ne rimtos problemos [1, 57].

Nors per pastaruosius tris dešimtmečius susidomėjimas muzikantų profesiniais sutrikimais auga (Amerikoje ir Europoje susiformavo atskira medicinos sritis – „meno medicina“ (angl. performing art medicine), atliekamos įvairios studijos), su grojimu susijusios muzikantų sveikatos problemos vis dar pakankamai neištirtos ir nepripažintos. Nėra išsamių ir patikimų žinių apie šių problemų dydį, paplitimą, rizikos faktorius, efektyvios terapijos metodus ir prevenciją [12].

Kaip teigia Brusky (2009), nors terminologijoje daug neatitikimų, neginčijamai sutariama, kad pirma, muzikantai patiria su grojimu susijusių traumų. Antra, nėra tokio instrumento, kuriuo grojant nebūtų rizikos patirti minėtų traumų. Trečia, muzikantai dažniausiai kenčia nuo kaulų raumenų sistemos sutrikimų viršutinių galūnių srityje. Nepriklausomai nuo priežasčių, su grojimu susijęs KRSS lygis svyruoja nuo 37 iki 87 procentų. [25]. Literatūroje teigiama, kad net 12 proc. muzikantų ilgam atsisako savo profesijos [11].

Nors specifiniai KRSS rizikos faktorių tyrimai yra pradėti, jie neapima visų KRSS rizikos faktorių bendrosios reikšmės. Daugelis jų koncentruoti į KRSS paplitimą, kuriam svarbus biomechaninės rizikos faktorius. Studijose dažnai remiamasi tik respondentų nurodytais simptomais [11].

KRS ligoms būdingi raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, kaulų, nervų pažeidimai, lokalios kraujo cirkuliacijos sutrikimai. Simptomai gali varijuoti nuo diskomforto arba skausmo iki organizmo funkcijų sutrikimo bei negalios [2].

Novatyvumas mokslo kontekste.

Dauguma Lietuvos tyrimų, fiksuojančių KRS sutrikimų paplitimą, atlikta statybų, transporto, slaugos sektoriuose, apdirbamos pramonės šakose, žemės ūkio, žuvininkystės bei kitose ekonominės veiklos srityse. Lietuvos mokslininkų tyrimų, studijų, analizuojančių ergonominių darbo sąlygų sąsajas su KRS sutrikimais tarp profesionalių muzikantų, neaptikta. Pasaulyje šie sveikatos sutrikimai taip pat nėra išsamiai tyrinėti. Tad šis darbas išaiškins kaulų bei raumenų sistemos sutrikimų paplitimą tarp profesionalių muzikantų, leis objektyviai įvertinti ergonominių veiksnių sąsajas su kaulų bei raumenų sistemos pažeidimais. Jų paplitimas tiriamas plačiai panašiuose moksliniuose tyrimuose naudojamu Šiaurės šalių standartizuotu klausimynu (Standardized Nordic Musculoskeletal Questionnaire) [3] bei greituoju viršutinių galūnių įvertinimo metodu RULA (Rapid Upper Limb Assessment) [4].

Praktinė reikšmė

Tyrimo rezultatai padės atskleisti pagrindines profesionalių muzikantų darbo ergonomikos problemas bei jų sąsajas su kaulų raumenų sistemos pažeidimais. Muzikantai bus supažindinti su tyrimo rezultatais. Gaus praktines rekomendacijas, kaip pagerinti darbo vietos ergonomiką, kad išvengtų kaulų raumenų sistemos pažeidimų.

Darbo tikslas: įvertinti profesionalių muzikantų darbo sąlygas ir jų ryšį su sveikata. Darbo uždaviniai:

1. nustatyti profesionalių muzikantų sveikatos nusiskundimus; 2. įvertinti profesionalių muzikantų ergonomines darbo sąlygas;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ergonomika muzikantų darbe

2007 metais Statistikos departamentas atliko su darbu susijusių sveikatos problemų tyrimą. Rezultatai parodė, kad per 12 mėn. su darbu susijusių sveikatos problemų turėjo 111,8 tūkst. (arba 6,8 proc.) darbuotojų. Apie 56 tūkst. (arba pusė visų susirgimų), kilusių dėl darbo ar darbo sąlygų, buvo susiję su kaulų, sąnarių ir raumenų ligomis. Kaulų bei raumenų sistemos (KRS) pažeidimai labiausiai paplitę su darbu susiję sveikatos sutrikimai Europoje. Europos Sąjungoje (ES-27) dėl nugaros skausmų skundžiasi ketvirtadalis darbuotojų, o dėl raumenų skausmų – beveik ketvirtadalis. KRS pažeidimai kelia didelį susirūpinimą: jie kenkia darbuotojų sveikatai ir didina Europos įmonių ir šalių verslo bei socialines išlaidas, trikdo darbą, mažina produktyvumą, didina dėl ligos praleidžiamų dienų skaičių ir gali sukelti profesinį invalidumą [2, 61].

Didžiausią įtaką su darbu susijusioms KRS ligoms turi ergonominiai darbo vietos veiksniai. Terminas ergonomika kilęs iš graikiškų žodžių ergo - darbas ir normos - gamtos dėsnis [5]. Ergonomika tiria žmogaus ir jo veiklos sąveiką su technine aplinka konkrečiomis sąlygomis. Tai mokslas, kaip panaudojant žinias, principus, dėsnius, informaciją ir metodus, sukurti darbui tinkamą aplinką. Ergonomikos mokslas gamybą pritaiko ribotoms žmogaus fizinėms ir psichologinėms galimybėms remiasi anatomijos, fiziologijos, psichologijos, sociologijos, inžinerijos, fizikos žiniomis [6, 63]. Kitaip sakant, padeda greičiau, geriau ir lengviau dirbti [7].

Ergonomikos pagrindą sudaro sistema: „ Žmogus – mašina – aplinka“ (Ž-M-A). Šių trijų sudedamųjų dalių sąveika leidžia pasiekti darbo rezultatus [64]. Šios sistemos efektyvumą lemia darbo našumo ir kokybės santykis su materialinėmis, laiko, energijos ir psichologinėmis sąnaudomis [65]. Ergonomikos struktūrą sudaro: sistemos Ž-M-A efektyvumas, darbo saugumas ir darbuotojo komfortas. Ž-M-A sistemą galima įvertinti nagrinėjant atskirus ergonominius rodiklius: antropometrinius, higieninius, psichofiziologinius ir psichologinius [65].

Tarptautinė ergonomikos asociacija išskiria tris ergonomikos lygmenis: fizinį, pažinimo, socialinį [5]. Šiame darbe analizuojamas fizinis ergonomikos lygmuo, nes jo įtaka muzikantų sveikatai yra tiesioginė ir svarbiausia. Fizinė ergonomika susijusi su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir

dinaminių parametrų derinimu. Svarstoma problema apima darbo pozą, pasikartojančius judesius, su darbu susijusius KRS sutrikimus [7].

Ergonominiai veiksniai. Pagal Lietuvoje galiojančius rizikos vertinimo nuostatus, ergonominis veiksnys yra tas, kurio pagrindą sudaro fizinis darbo krūvis, įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms [7].

Paprastai tiriami šie ergonominiai veiksniai: 1. fizinio darbo krūvis;

2. daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai; 3. nuolat pasikartojantys rankų judesiai;

4. statinis darbo krūvis; 5. darbo poza;

6. dėmesio koncentracija, regos analizatoriaus įtampa; 7. darbo zonos bei priemonių išdėstymas [6].

Žmogui dirbant vyksta dviejų rūšių raumenų veikla: dinaminė (judėjimo) ir statinė (pozos). Dinaminė veikla apibūdinama susitraukimų ir atleidimų kaita. Statinė veikla – raumuo susitraukia ir išlieka tokioje padėtyje tam tikrą laiką. Statinės veiklos metu kraujagysles spaudžia raumenų audinių vidinis slėgis, todėl trikdomas kraujo ir energijos tiekimas. Kai kraujas nebetiekiamas, raumenys turi pakankamai energijos, reikalingos susidoroti su trumpais darbo periodais, bet šios sankaupos greitai išnaudojamos ir pagaminami nepageidaujami produktai (pvz. pieno rūgštis). Esant dinaminei veiklai (pvz. vaikštant) raumenys kraujo sistemoje veikia kaip pompa: suspaudžiant kraujas išstumiamas, poilsis leidžia kraujui atitekėti. Todėl dinaminė veikla negali ilgai trukti – skausmas privers mus pailsėti. Kita vertus, dinaminė veikla truks ilgą laiką, žmogus nepavargs, jei pasirinks teisingą ritmą. Statinė veikla pasižymi didesniu energijos naudojimu, ilgesnio poilsio poreikiu, sutankėjusiu širdies ritmu. Taip dirbant ilgesnį laiką, yra potenciali rizika atsirasti rimtiems raumenų sutrikimams. Ne tik judesiai ir krūvis pažeidžia raumenis. Verčiami ilgai išbūti fiksuotoje padėtyje, jie gali įsitempti, nuvargti, pradėti skaudėti. Statinis raumenų apkrovimas (tvirtai laikant įrankius) gali baigtis sąnarių, raiščių, sausgyslių ir susitraukiančio raumens silpnėjimu. Dažnai nėra aiškaus skirtumo tarp dinaminės ir statinės veiklos, pavyzdžiui, grojant pianinu nugaros, pečių ir rankų raumenys atlieka statinį darbą, o rankų pirštai juda dinamiškai. Raumenys ir sausgyslės, judinančios pirštus, gali justi nuolainę judėjimo įtampą. Beveik visi fiziniai darbai turi statinius komponentus [5, 10].

McPhee apibendrino veiksnius, turinčius įtakos KRS ligų atsiradimui: išoriniai veiksniai:

 judesių skaičius;

 statinis raumenų darbas;

 jėga;

 darbo pozos priklausomybė nuo darbo įrankių;

 darbo laikas be pertraukų.

Veiksniai, kurie lemia individualų atsaką, patiriant konkretų krūvį:

 individualios savybės (amžius, sveikata);

 darbo aplinkos veiksniai;

 psichosocialiniai veiksniai [60].

Ergonomika muzikanto darbe. Ergonominiai veiksniai neišvengiamai išryškėja kiekviename darbe. Literatūroje tvirtinama, kad muzikantai patiria traumų. Atrodo, kad, jų vis daugėja. 1986 m. Caldon teigė, jog 57 proc. tyrime dalyvavusių muzikantų yra patyrę traumas, 1987 m. Newark ir Lederman tyrimas rodo, kad 72 proc. tiriamųjų yra turėję traumų, 1988 m. Fishbein atliktame tyrime 76 proc. muzikantų teigė turėję sveikatos problemų, kurios paveikė grojimą [25].

Esant tokiam dideliam kenčiančių muzikantų ir studentų skaičiui, būtina atpažinti šias traumas sukeliančius rizikos faktorius. Rizika, grojant tam tikru instrumentu, yra apibūdinama šiais faktoriais:

 pasikartojančių judesių/įtempimų skaičius;

 neteisinga grojimo pozicija;

 pernelyg didelė jėga;

 ar instrumentas grojant turi būti prilaikomas;

 neergonomiška grojimo technika;

 statinės apkrovos;

 nepakankamas poilsis [1, 18].

Vadinasi, ilgalaikis darbas nepatogioje padėtyje, esant statinėms ir/ar dinaminėms raumenų apkrovoms, atliekant dažnai pasikartojančius vienodus judesius, sukelia įvairius lėtinius KRS pakenkimus. Todėl galima teigti, kad ergonominių veiksnių įtaka muzikantų darbo kokybei ir sveikatai yra didelė, o rizika susirgti KRS ligomis aukšto laipsnio [6, 13].

Instrumentų ergonomika. Viena visiškai aišku: nėra instrumento, kuriuo grodamas muzikantas būtų apsaugotas nuo traumų ar susirgimų. Hochberg, Collett, Bragges, Mandel, Hiner, Birkedahl, Wilkinson, Grimmer, Wees, Brandfonbrener, Fjellman-Wiklund, Cheskys, Lederman; Quarriera; Cheshire, Judkins, Wilson; Spencer, Thrasheris ir kiti mokslininkai nagrinėjo pianistų, smuikininkų, gitaristų, muzikantų, grojančių variniais bei mediniais pučiamaisiais instrumentais, perkusininkų su grojimų susijusius KRS sutrikimus. Didžiausia tyrimų dalis buvo atlikta su klasikinės muzikos atlikėjais [25]. Džiazo ir kitų sričių muzikantų SSG tyrinėti nepakankamai arba visiškai netyrinėti.

D. Cayea straipsnyje „Speciali instrumentų klasifikacija pagal viršutinių galūnių traumas tarp muzikos studentų“, instrumento sukeliamas traumas klasifikuoja kaip žemos, vidutinės ir aukštos rizikos. Visi variniai pučiamieji instrumentai proklauso žemų traumų rodiklių kategorijai, o mediniai pučiamieji pateko į žemos rizikos grupės aukštą lygmenį bei žemesnius lygmenis vidutinėje rizikos grupėje. Visi perkusiniai instrumentai, vargonai ir strykiniai-styginiai instrumentai pateko į vidutinę rizikos grupę. Trys aukštos rizikos grupės instrumentai yra: gitara, arfa ir pianinas [1].

R. Leaver, E. C. Harri ir K. T. Palmer atliktas Didžiosios Britanijos simfoninių orkestrų muzikantų tyrimas patvirtino teiginį, jog, priklausomai nuo instrumento kategorijos, pažeidimai atsiranda skirtingose KRS vietose. Šie skirtumai paaiškinami žvelgiant į skirtingai pasiskirstančias statines ir dinamines apkrovas. Panašius rezultatus gavo ir kiti tyrėjai. Muzikantų, grojančių styginiais instrumentais, dažniausiai pažeidžiami pečiai, alkūnės, jiems skauda rankas ir riešus. Mediniai pučiamieji instrumentai dažniausiai pažeidžia kaklą ir rankas. Žinojimas, kad regioninis skausmas atsiranda dėl ergonominių instrumentų savybių, leidžia teisingai modifikuoti ir pritaikyti instrumentus atlikėjams [18, 26].

Instrumento dydis ir jo nepritaikymas konkrečiam atlikėjui provokuoja traumas. Blum nustatė, kad, grojant dideliais instrumentais, traumų skaičius išauga nepaisant individualių muzikantų savybių. Blum ir Ahler nuomone, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp smuiko dydžio ir peties problemų [18]. ICSOM 1985 m. atlikta apklausa parodė, kad, didėjant styginiams instrumentams, didėja ir moterų muzikančių traumų skaičius [13]. Grojimas per dideliu instrumentu reikalauja nepatogios, ekstremalios kūno pozicijos, o tai neišvengiamai lemia traumas. Šis pavyzdys labiausiai tinka vaikams. Vis dėlto yra galimybė pasirinkti tinkamą

instrumento dydį, nes smuikai, gitaros ir kiti instrumentai gaminami įvairiausių dydžių. Kopfstein-Penk pataria gitaros dydį būtinai rinktis pagal antropometrinius gitaristo išmatavimus [13].

1.2. Rizikos faktoriai, lemiantys kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus

Rizikos faktoriai, lemiantys profesinių ligų ir traumų atsiradimą, skirstomi į išorinius ir vidinius. Vidinių faktorių individas negali kontroliuoti arba tai daro labai nežymiai. Tai yra amžius, lytis, dydis, tvirtumas, lankstumas. Išorinius faktorius individas gali iš dalies keisti. Tai yra kartojamų judesių dažnumas, grojimo intensyvumas (jėga), laikas, kurį groja nedarydamas pertraukų, grojimo technika, ergonomika, kūno pozicija, repertuaro sudėtingumas [19]. Nereikia pamiršti, kad prie bendrų rizikos faktorių prisideda specifiniai rizikos faktoriai, būdingi tik tam tikram instrumentui. Atskirų instrumentų sukeliami pažeidimai, jų atpažinimas ir gydymas taip pat gali būti specifiniai [18].

Vidiniai faktoriai

Lytis. Daugelis autorių pastebi, kad moterys yra labiau pažeidžiamos nei vyrai ir dažniau kenčia nuo KRS problemų. Pagal Helene M. Paarup tyrimo rezultatus, 83 proc. vyrų ir 97 proc. moterų per metus yra patyrę SSG, skausmą jautė 7 arba daugiau dienų; 86 proc. moterų bei 67 proc. vyrų ir 63 proc. moterų bei 49 proc. vyrų skausmą jautė ilgiau nei mėnesį. Tyrimas taip pat parodė, kad nusiskundimų paplitimo skirtumai tarp lyčių muzikantų tarpe yra panašūs, kaip ir kitų profesijų atstovų. Dawson, Burkholder ir Brandfonbrener nuomone, tai lemia rankos dydis ir silpnesni raumenys bei sąnariai. 1998 m. Zetterberg atlikto tyrimo rezultatai buvo labai panašūs: nors vyrai praktikuoja daugiau nei moterys, skausmai įvairiose kūno dalyse moteris kamuoja dažniau. Zetterberg iškėlė hipotezę, kad tai gali būti susiję su aukštesniu moterų streso galimybių lygiu. Teigiama, kad jis yra svarbus faktorius, prisidedantis prie pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių KRS sutrikimus. Burkholder ir Brandfonbrener analizavo vyrų ir moterų patiriamus simptomus. Nors moterims diagnozuojama daugiau sutrikimų, vyrams dažniau pasitaiko riešo kanalo sindromas ir tendinitas [13, 14, 25, 57, 19].

Amžius. Buvo manoma, kad amžius taip pat daro įtaką KRS sutrikimams ir traumoms, tačiau Fishbein, Dawson, Warrington, Abréu-Ram ir Micheo tyrimai parodė, kad jaunesni muzikantai turi daugiau KRS problemų. Taip pat pastebėta, jog pradėjusieji groti anksti, ilgiau išlieka darbingi. Žmogaus kūno linkės prisitaiko prie nuolat atliekamo veiksmo. Pradėjęs anksti groti

vaikas auga, ir jo anatomija pradeda „atspindėti“ grojamą instrumentą. Vėliau grojant prisiderinama prie degeneracinių sąnarių pasikeitimų, todėl groti galima ir vyresniame amžiuje [13, 25, 35].

Warrington analizavo muzikantų amžiaus sąsajas su traumomis, degeneracija ir skausmu. Pirmoji išvada, jog visi muzikantai yra vienodai pažeidžiami. Tačiau Dawson nurodo, kad neprofesionalūs muzikantai traumas patiria dažniau (30.4 proc.) nei profesionalūs ir studentai (27.5 proc.). Antra: vyresni atlikėjai kenčia nuo raumenų degeneracijos skausmo ir artrito. Trečia: buvo nustatyta, kad konkrečiai neapibrėžtą skausmą, kurį tyrėjai traktavo kaip PPS rezultatą, neįtikėtinai dažnai jaučia jauni (iki 25 metų) muzikantai (49 proc.). 1992 metais Smith atliktas tyrimas rodo, kad nemažas skaičius studentų jau mokykloje susiduria su grojimo keliamomis problemomis. Kai kurie studentai dėl besikartojančių sveikatos problemų atsisako profesionalaus muzikanto karjeros [25].

Ralph A. Manchester, atlikęs tyrimų rezultatų analizę, atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimuose nagrinėjami labai skirtingi duomenys, tačiau vis dėlto padarė keletą išvadų. Vertinant suminį KRS sutrikimų paplitimą (respondentai turi ir/ar yra turėję sutrikimų), galima teigti, jog jis gana dažnai pastebimas tarp vaikų (su amžiumi jų daugėja). Tačiau vertinant sutrikimų paplitimą tarp respondentų, turinčių traumas tiriamuoju momentu, sutrikimų skaičius aukštas tarp profesionalų, palyginti žemas tarp studentų. Tai rodo, kad vyresni muzikantai skausmus kenčia dažniau arba jie išlieka ilgesnį laiką [30].

Išoriniai rizikos faktoriai

Nors muzikanto profesijos specifika skiriasi nuo kitų, veiksniai, sukeliantys KRS sutrikimus, nesiskiria nuo bendrų šias ligas lemiančių veiksnių. Chong straipsnyje „Muzikantų profesinės sveikatos problemos“ teigia, kad dėl instrumentų specifikos atsirandančias problemas lemia pernelyg didelė jėga, statinių apkrovų, pasikartojančių judesių ir repeticijos/koncerto trukmė. Pasak Chong, pažeidimų galimybė yra maksimali, kai: 1) pakeičiama technika ar instrumentas; 2) intensyviai ruošiamasi pasirodymui; 3) naujos ir sudėtingos programos ruošimas; 4) pernelyg ilgas pasirodymas be pertraukų. 1.1 paveiksle pateikiama tenosinovito vystymosi patogenezė [19, 35]. Visi paveiksle išvardinti rizikos faktoriai reikalauja didesnės jėgos, didina statinę apkrovą, pasikartojančių judesių skaičių, tada atsiranda didesnė įtampa raumenų-sausgyslių sistemoje, atskirose dalyse, raiščiuose, periferiniuose nervuose. Šie faktoriai gali lemti vietinius uždegimus,

esant ekstremaliai sąnario padėčiai. Gydymas, be jokios abejonės, galimas pašalinus ar sušvelninus šiuos faktorius [19].

1.1 pav. Aktyvios veiklos sukelto tenosinovito patogenezė. Šaltinis: Chong J. ir kt., 1989. Padidinta jėga Padidintas sausgyslės makšties apkrovimas Padidintas statinis krūvis Ribotas praeinamumas Ekstremalus sąnario sukimo

kampas Prailgintas laikas Padažnėja sausgyslės slankiojimas makštyje Dažnas judesių kartojimas Technikos ar instrumento pakeitimas,

intensyvus ruošimasis pasirodymui, naujos ir sudėtingos programos ruošimas,

pernelyg ilgas pasirodymas be pertraukų

Padidintas trinties sausgyslės makštyje apkrovimas

Uždegiminė reakcija

Tenosinovitas

Pasikartojantys judesiai/įtempimai. Pasikartojantys judesiai neišvengiami grojant. Niežėjimas, deginimas, nuovargis, skausmas vienoje ar keliose kūno dalyse yra pirminiai simptomai. Jie pasireiškia po neįprastai intensyvių ar/ir ilgai trunkančių repeticijų bei pasirodymų, dėl sudėtingo repertuaro, kartais pakeitus instrumentą ar techniką. Ignoruojant pradinius simptomus, vėliau jie pradeda ryškėti ir po trumpesnį laiką vykusių repeticijų ar pasirodymų. Prie jau minėtų faktorių prisideda įtampa pirštų artikuliacijoje, nuovargis, netaisyklinga laikysena, fizinė disproporcija tarp muzikanto anatomijos ir instrumento, atsiranda neigiamas biomechaninis poveikis rankoms [57].

Žmonės, dirbantys kompiuteriu, kenčia dėl traumų, kurias sukelia nuolat pasikartojantys įtempimai. Jie nurodė, kad dirbdami su kompiuteriu, vidutiniškai spausdindami 60 žodžių per minute, per valandą klavišai nuspaudžia apie 18 000 kartų. Tai reiškia – penkis paspaudimus per sekundę arba penkiolika per tris sekundes! Oho! Tačiau, reikia atsižvelgti į štai ką. Kompiuterio klaviatūros dydis prilygsta tik trylikai normalaus pianino klaviatūros klavišų . Pagal žymaus neurologo dr. Franko Wilsono skaičiavimus, daugelis muzikantų geba sugroti 38 natas per tris sekundes. Tai du kartus daugiau nei dirbant kompiuteriu. Iš vso per valandą apie 45 600 paspaudimų! [1].

Muzikanto grojimo technika ir laikysena yra reikšmingi faktoriai, nustatant polinkį į traumas. Grojant daugeliu instrumentų, muzikantų poza būna nepatogi, sąnariai dažnai yra ribinėje padėtyje. Tačiau gana dažnai muzikantai būna nepatogioje pozoje netgi tada, kai to nereikia. Jie nekreipia dėmesio į savo kūno poreikius, pamiršta pagrindinius ergonominius dėsnius ir įgyja blogų įpročių. Tai padidina KRS apkrovas, ortostatinę asimetriją, kurie sąlygoja ligų simptomus [13, 32]. 1.3 skyriuje smulkiai aprašyta pagrindinių instrumentų grupių grojimo pozicijų specifika ir jų įtaka sveikatai.

Kad kūno pozicija grojant būtų gera, pirmiausia būtina teisingai pasirinkti instrumentą [18]. Vertinant grojimo pozą, reikia pradėti nuo to, ar grojama sėdint, ar stovint. Grojimo sėdint pavyzdys – klavišiniai instrumentai. Pianistams dažniau nei kitiems diagnozuojamas PPS, jie skundžiasi skausmais viršutinėje nugaros, kaklo ir pečių srityje. Tam tikros grojimo pianinu technikos literatūroje yra priskiriamos prie sukeliančių skausmą. Tai – dvigubos oktavos, akordai, grojimas fortissimo, trelės arba arpedžio. Airių atliktame tyrime 73 proc. respondentų patvirtino, kad patiria skausmą grojant bent viena iš šių technikų, dažniausiai grojant

dvigubas oktavas. Dauguma pianistų mano, jog skausmą sukelia mažas jų rankų dydis arba netaisyklinga technika [1, 13].

Asimetriška poza sukelia įtampą nugaroje, pavyzdžiui, gitaristams. Kad sumažėtų trapecinių raumenų apkrovos, galima paplatinti gitaros diržą. A. Fjellman-Wiklund ir C. Wahlström Edling atliktas tyrimas parodė, kad muzikos mokytojai, kurių kūno pozicija grojant yra asimetriška (nugara, pečiai), turi žymiai daugiau nusiskundimų sveikata nei mokytojai, grojantys simetriška kūno poza [13, 22].

4-oje tarptautinėje konferencijoje buvo nagrinėjami „Grojimo smuiku ergonominiai aspektai“. Smuikas nėra antropometriškai pritaikomas instrumentas, todėl smuikininkai, grojantys ilgą laiką, kenčia nuo daugybės traumų. Poza, kaip laikomas smuikas ir kokia technika grojama ypač svarbu mažinant apkrovas, todėl būtina išmokti teisingai laikyti instrumentą, įvaldyti teisingus judesius ir pasirinkti tinkamus aksesuarus [24].

Daugelis muzikantų nesikreipia į gydytojus, nes mano, jog skausmas yra jų neteisingos grojimo technikos rezultatas. Todėl literatūroje ergonomiška grojimo technika laikoma svarbia ilgos karjeros sąlyga. Sąnarių deformacijos ir sukietėjimai dažnai indikuoja netaisykliną grojimo techniką. Skausmas ir kiti nusiskundimai gali priversti muzikantus taisyti grojimo techniką. Egzistuoja nuomonė, kad nepriekaištinga technika leidžia išvengti traumų rizikos, tačiau yra ir kitų pavyzdžių. Individuali technika nebūtinai trukdo sėkmei. Pianistas Vladimiras Horowitz grojo visiškai tiesiais pirštais, tačiau virtuoziškai, su nepaprastu lengvumu iki pat mirties [13, 18].

Darbo laikas/ grojimas be pertraukų. Simfoninio orkestro muzikantai paprastai groja apie 1300 valandų per metus [14]. Tarp valandų skaičiaus, kurias muzikantas groja ar repetuoja, ir traumų pavojaus egzistuoja tiesioginis ryšys. Airių studija parodė, kad 36 proc. respondentų, kurie grojo septynias dienas per savaitę, patyrė SSG. 24 proc. respondentų, grojančių iki trijų valandų per dieną, ir 44 proc., grojančių nuo 3,5 ir 7 valandas per dieną, patiria SSG. O’Neill Kanadoje atliktas tyrimas tai tik patvirtina. Ryšį tarp grojimo laiko ir traumų galima paaiškinti tuo, kad dilbio raumenų aprūpinimas krauju pradeda lėtėti praėjus maždaug devyniasdešimčiai minučių po nepertraukiamų rankos ir pirštų judesių. Tai primena „blauzdos atplaišas“ atletų kojose [1]. Traumų atsiradimas taip pat siejamas su staigiu grojimo trukmės ilgėjimu. Ji dažniausiai ilgėja tuomet, kai muzikantas ruošiasi koncertui arba rengia naują programą [13].

Naudojama jėga. Priklausomai nuo instrumento tipo, muzikantui grojant tenka visiškai ar iš dalies laikyti instrumento svorį. Todėl būtina įvertinti, kaip instrumentas yra laikomas grojant: ar svoris yra paskirstomas prilaikant diržu, kokioje pozicijoje yra kaklas, pečiai, alkūnės, riešai. Svarbu įvertinti paties instrumento svorį, suprasti, kurias kūno dalis veikia statinės bei dinaminės apkrovos. Pavyzdžiui, grojant smuiku statinė apkrova veikia kairįjį petį, o dešinįjį – ir statinė, ir dinaminė. Statines apkrovas galima mažinti naudojant instrumentą prilaikančius diržus ar stovus. Grojant saksofonu, instrumentas laikomas priešais save. Kad būtų palengvintas rankoms tenkantis svoris, naudojama kaklo juosta. Kitiems instrumentams gali būti naudojamos pečių, krūtinės juostos arba stovai. Dažnai muzikantas priverstas vienu metu laikyti instrumentą ir pirštais atlikti greitus, pasikartojančius judesius. Dažniausiai dalis instrumento svorio tenka dešiniajam nykščiui. Todėl tarpfalanginis jo sąnarys, ypač grojant sunkiais instrumentais, patiria chronišką tempimą [13].

Grojimas blogai prižiūrimu ar netinkamai suprojektuotu instrumentu gali padidinti traumų riziką. Dažnas pavyzdys yra pučiamieji instrumentai, su orą praleidžiančiais vožtuvais ar pagalvėlėmis, styginiai instrumentai, kurių stygų ramstukai yra per aukšti, pianinas, kurio klaviatūros mechanika yra labai kieta. Tai iš muzikanto reikalauja papildomų pastangų reikiant išgauti norimą gražų intensyvumo garsą. Todėl teisingai prižiūrint ir derinant instrumentus, galima sumažinti dinamines apkrovas, muzikantui tenka eikvoti ne tiek daug jėgų grojant [18]. Profesionalus pianistas paprastai kontroliuoja veiksmą, kuriuo užgaunamas klavišas, todėl pirštai nėra sutrenkiami nei grojant lėtai, nei agresyviai - tai vadinama „išmokta sąnarių apsauga“. Egzistuoja ryšys tarp traumų skaičiaus ir jėgos, reikalingos klavišams nuspausti. Pakeitus instrumentą, ypač jei muzikantas yra pripratęs prie tam tikros jėgos panaudojimo grojant, tarpfalanginiai pirštų sąnariai patiria nuolatinį sutrenkimą, todėl išprovokuojamos traumos. Keliaujantys pianistai kiekvieną kartą groja skirtingu instrumentu, jų traumų rizika yra gana didelė. Grojant styginiais instrumentais, svarbu sumažinti stygų įtempimą. Derinimas ir stygų pakeitimas gali ne tik palengvinti, bet ir pabloginti grojimo pozą, pasunkinti traumas. Fleitos, saksofono, klarneto, obojaus ir kitų pučiamųjų klavišus galima modifikuoti taip, kad jie taptų patogesni konkretaus atlikėjo rankai [13, 18].

Aplinkos rizikos faktoriai. Šiuos rizikos faktorius savo straipsnyje „Kaulų raumenų sistemos sutrikimai, dažniausiai pasitaikantys atlikėjų darbe“ aprašė ir įvertino Pamela A. Hansen. Grojimas šaltame ore, blogas apšvietimas, neteisingai prižiūrimi instrumentai, netinkama aplinka

taip pat priskiriami prie riziką didinančių veiksnių. Šaltas oras sumažina kraujo cirkuliaciją į rankas ir pirštus; neteisingas apšvietimas trukdo muzikantui skaityti partitūrą, todėl jis yra priverstas koreguoti grojimo pozą. Būtų idealu groti tinkamai pritaikytoje aplinkoje, tačiau tai ne visada įmanoma. Tokiu atveju muzikantas turi pasirūpinti patogiais ir šiltais drabužiais, riešinėmis, sušildyti rankas prieš grojimą. Blogai apšviestoje aplinkoje būtina naudoti individualų apšvietimą natoms. Labai svarbu patogios kėdės, partitūros, instrumentų stovai ir laikikliai. Visa tai sukuria gerą grojimo aplinką. Kėdės aukštis turi būti reguliuojamas, sėdint muzikanto nugara turi išlikti tiesi, keliai remtis į grindis ir sudaryti 90 laipsnių kampą. Natų laikiklis privalo būti tokio aukščio, kad natų viršus būtų akių lygyje ar šiek tiek žemiau [18].

1.3. Su grojimu susiję kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai ir jų prevencija

Kiekviena žmogaus veikla reikalauja didesnių ar mažesnių fizinių pastangų. Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus, taip pat būnant priverstinėje padėtyje, ar netaisyklingai keliant gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų KRS pažeidimų [59]. Pažeidimų pasekmės gali būti ypač sunkios. Visi KRS pažeidimai sukelia skausmą, kuris apsunkina muzikantų profesinę veiklą ar net priverčia pirma laiko atsisakyti karjeros, kenkia muzikantų fizinei, psichologinei ir finansinei gerovei [18]. Nepalankios darbo sąlygos ir pats darbas gali turėti įtakos visų amžiaus grupių ir visų lygių atlikėjų sveikatai [19]. Pirmasis muzikantų patiriamas profesines traumas 1713 metais aprašė Bernardino Ramazzini. Nors jis tiesiogiai nekomentavo KRS pažeidimų ar viršutinių galūnių problemų, tačiau rašydamas apie muzikantus savo knygoje Ramazzini tvirtina, kad „ bet koks pratimas, geras ar blogas, sukels problemas, jeigu bus atliekamas per dažnai„. Nuo to laiko, kai Ramazzini pirmasis aprašė muzikantų traumas, buvo atlikta daug tyrimų ir daug skirtingų traumų tipų buvo priskirtos muzikantų profesiniams susirgimams [25].

Kaulų raumenų sistemos sutikimų tyrimų apžvalga. Christine Zaza atliko metodinę tyrimų analizę, kurie nagrinėja su grojimu susijusių KRSS dažnumą. Esami duomenys rodo, kad su grojimu susijusių KRS sutrikimų paplitimas tarp klasikinių muzikantų yra panašus, kaip ir šių sutrikimų paplitimas kitų profesijų atstovų tarpe. Galima daryti išvadą, kad KRS pažeidimų paplitimas didelis tarp tų profesijų atstovų, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais judesiais. Nuo 1980 metų apie 6000 muzikantų skirtingose šalyse dalyvavo skirtingose apklausose ir tyrimuose,

tačiau informacijos apie muzikantų profesinę sveikatą nėra daug. Priežastis gali būti ta, kad skirtingai nei kitų profesijų atstovai muzikantai neturi profesinių sveikatos standartų [12]. Autorė apžvelgė 17 tyrimų iš jų 10 neatitiko studijos reikalavimų dėl mažo respondentų aktyvumo ir kitų metodologinių problemų. 7 reikalavimus atitinkančiose studijose KRS sutrikimų paplitimas svyruoja nuo 39 proc. iki 87 proc. suaugusių muzikantų ir nuo 34 proc. iki 62 proc. studentų tarpe (žr. 1.1 lent.). Tiksliausias KRS sutrikimų paplitimas buvo gautas 3 tyrimuose, kuriuose buvo eliminuoti nestiprūs nusiskundimai. Šie tyrimai rodo, kad su grojimu susijusių KRSS paplitimas svyruoja nuo 39 proc. ir 47 proc. suaugusiųjų ir apie 17 proc. studentų tarpe. Tamara Mitchell atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimuose neįvertinti tie muzikantai, kurie dėl SSG paliko muzikanto karjerą [12, 32].

Ankstyvoji literatūra, analizavusi muzikantų profesines ligas, buvo paremta atskirų atvejų nagrinėjimu, ir tik nuo 1983 metų pradėti vykdyti platesni, sisteminiai tyrimai [19].

1.1 lentelė. Su grojimu susijusių kaulų – raumenų sistemos sutrikimų tyrimų suvestinė

Tyrimas Atranka Atsakymų vertinimas Proc. Rezultatas Rezultatų paplitimas Zara ir Farewell 281 profesionalais ir universiteto studentai 67 Su grojimų susijęs KRS sutrikimas 39

Roach ir kt. 90 studentų (instrumentalistų) ir

159 kontroliniai tiriamieji 99,6 KRS nusiskundimai 67

Larsson ir kt. 660 studentai ir dėstytojai 80 KRS simptomai 67

Pratt ir kt. 246 studentų ir 416 kontrolinių

tiriamųjų NR Su pasirodymu susijęs skausmas Su pasirodymu susijęs nestiprus skausmas 87 49

Lockwood 120 vidurinės mokyklos muzikos

moksleivių 100

Su grojimų susijęs skausmas stiprūs

nedidelis skausmas

49 17 Fry ir kt.

98 vidurinės mokyklos muzikos moksleivių ir 98 kontroliniai tiriamieji

100

Su instrumentu susijęs skausmas, išskiriant nedideles problemas

34

Grieco ir kt 117 konservatorijos fortepijono _studentų 75 Muzikinės komplikacijos 62

Šaltinis: Ch. Zaza, 1998

1986 Fishbein atliktas tyrimas parodė, kad simfoninio orkestro ir operos muzikantų tarpe (tyrime dalyvavo 2212 ICSOM muzikantų) medicininių problemų paplitimas yra labai aukštas. 82 proc. respondentų atsakė turintys sveikatos sutrikimų, 76 proc. muzikantų mažiausiai vieną

sveikatos problemą įvardino kaip sunkią ir įtakojančią jų profesinę veiklą [19]. Išplėstinėje apklausoje, kurią 1980-ųjų pradžioje atliko ICSOM ir kurioje dalyvavo apie 4000 simfonijos ir operos muzikantų iš 48 orkestrų Amerikoje, 76 proc. muzikantų teigė turį su grojimu susijusių medicininių problemų. Iš jų 36 proc. įvardino iki keturių rimtų problemų. Bejjan nuomone su grojimu susijusių KRS sutrikimų paplitimas yra labai aukštas - apie 80 proc. Studijos, kurias jis nagrinėjo, atskleidė nerimą keliančius skaičius muzikantų, patiriančių SSG. Airių atliktas tyrimas nustatė, kad 25,8 proc. muzikos studentų studijų metais kenčia nuo skausmingų traumų [1,12].

Sudėtinga daryti išvadas ir analizuoti problemas, kurios įtakoja sveikatos sutrikimus, kai jos nėra apibrėžtos tiksliais terminais, ar kruopščiai išnagrinėtos pirminiuose tyrimuose. KRS sutrikimų paplitimas aukštesnis tuose tyrimuose, kurių atlikimo ir vertinimo metodologija yra silpna. Lengvo, trumpalaikio skausmo vertinimas padidina paplitimą ir sąlygoja klaidinančias išvadas. Nors muzikantai aiškiai atskiria su grojimu susijusius KRS sutrikimus nuo kasdieninių nusiskundimų, mokslininkai linkę priskirti silpnus skausmus prie SSG. Reikia pripažinti, kad diagnozuojant KRS nėra bendrų kriterijų standartų ir sutrikimų simptomai yra gana panašūs. Tikslūs vertinimai taip pat negalimi dėl mažo kokybiškų tyrimų skaičiaus [12].

Sveikatos problemų mechanika

Atliekant klinikinius tyrimus ypač svarbu atlikti muzikanto grojančio instrumentu tyrimą tam, kad būtų galima stebėti muzikanto kūno poziciją, įtampos pasireiškimus, disproporciją tarp muzikanto ir instrumento, judesio amplitudę, riešo, alkūnių, pečių, kaklo ir nugaros pozicijas. Turi būti stebimi pirštų judesiai, ypač jeigu sunku pasakyti ar muzikantas agresyviai naudoja pirštų tiesiamuosius ir lenkiamuosius raumenis, ar vidinius rankos raumenis tam, kad sukurti jėgą [57]. Efektyvus vertinimas galimas tik tuomet, kada pakanka žinių apie muzikavimo techniką. Remiantis žiniomis galima įvertinti pakeitimų įtaką gebėjimui groti ilgus metus [13]. Sveikatos problemų mechanika ypač svarbi muzikantų profesinių sutrikimų prevencijai, profilaktikai ir gydymui. Tik išnagrinėjus atlikėjo grojančio muzikos instrumentu kūno poziciją, raumenų apkrovas ir įtempimus, judesių mechaniką galima suprasti kokie rizikos faktoriai veikia, kurios KRS dalys patiria didžiausias apkrovas, kokias traumas ir pažeidimus tai iššauks, o svarbiausia, kaip galima šių sutrikimų išvengti.

Styginiai instrumentai. Muzikantų grojančių styginiais instrumentais profesinė sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip muzikantas laiko instrumentą. Sutrikimų specifika kinta priklausomai nuo to, kuri kūno pusė aktyvi.

Poveikis kairei pusei . Instrumentas laikomas tarp kairio peties ir smakro. Kairys petys yra pakeltas ir smakras remiasi į instrumentą, kad ranka būtų laisva. Ši statinė padėtis ilgainiui sukelia kaklo miofascinį skausmą, smilkininio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimus, viršutinės krūtinės ląstos atvaros sindromą. Žiūrėjimas į pirštus sustiprina įtampą kaklo kairėje pusėje ir prisideda prie problemų atsiradimo. Riešo ir dilbio raumuo yra labiau apkrauti nei kiti išgaunant garsą ar vibrato, tai klasikinė riešo kanalo sindromą sukelianti poza [13, 24, 19].

Poveikis dešinei pusei. Dešinė ranka laiko stryką. Ilgai trunkanti atitraukto ir lenkiamo peties padėtis priveda prie sukamosios manžetės sindromo. Greitas riešo judesys pirmyn ir atgal (reikalingas ilgai tremolei atlikti) gali lemti tiesiamojo stipininio riešo dilbio raumens ir alkūninio lenkiamojo riešo raumens sausgyslių jungties perkrovimo traumas [13, 24, 19].

Pučiamieji instrumentai. Grojant fleita karys petys yra nuolat pritrauktas ir lenkiamas; dešinys petys – nuolat atitrauktas; abi alkūnės – lenkiamos; galva paprastai lengvai pasukta į kairę ir palenkta į priekį; karys riešas dažniausiai ekstremaliai pasuktas į šoną; dešinys riešas nuleistas ir pirštai pastoviai sulenkti. Tokioje pozicijoje pernelyg tempiami riešo ir pirštų tiesiamieji raumenys, gali atsirasti miofascinis kaklo ir nugaros skausmas, sąnario rotatorio ir tiesiamojo stipininio riešo raumens tendinitas. Grojant fleita muzikanto galva yra pasukta ir palenkta. Ilga laiką statinė raumenų kontrakcija gali sąlygoti ankstyvą raumenų degeneraciją. Tokia statinė pozicija taip pat sustiprina kaklinio radikulito simptomus [13, 19].

Klavišiniai instrumentai. Grojant klavišiniais (pvz.: pianinu) instrumentais kūno pozicija panaši į spausdinant mašinėle. Galva truputį palinkusi į priekį ir nuleista žemyn, tokioje pozicijoje viršutinis trapecinis raumuo yra statiškai sutrumpėjęs. Dėl to pasireiškia miofascinis kaklo ir nugaros skausmas. Pečiai aktyvioje atitraukimo ir lenkimo padėtyje; aktyvus krūtinės raumuo. Ši padėtis vadinama „apvalūs pečiai“. Tokia pozicija kartu su į priekį palenkta galva ir neteisingu kvėpavimu gali išprovokuoti viršutinės krūtinės ląstos atvaros sindromą. Lateralinis epikondilitas gali išsivystyti dėl nuolat atskirai vienas nuo kito naudojamų sulenktų pirštų (delninio piršto sąnario atžvilgiu).

Technika, kada nykščiu siekiami klavišai, pertempiami nykščio tiesiamieji raumenys. Atsiranda galimybė susirgti Quervain‘o liga [19, 35].

Grojant garsiai oktavas ar didelius akordus, atstumas tarp mažojo piršto ir nykščio būna maksimalus, tai sukelia pernelyg didelį tempimą riešo sąnaryje. Dėl to ilgainiui išsivysto sąnario kapsulės arba sausgyslės makšties patologinis mazgas (ganglijas) ir gali pasireikšti distonija [19].

Pučiamieji instrumentai. Grojant fleita kairys petys yra nuolat pritrauktas ir lenkiamas; dešinys petys – nuolat atitrauktas; abi alkūnės – lenkiamos; galva paprastai lengvai pasukta į kairę ir palenkta į priekį; kairys riešas dažniausiai ekstremaliai pasuktas į šoną; dešinys riešas nuleistas ir pirštai nuolat sulenkti. Tokioje pozicijoje pernelyg tempiami riešo ir pirštų tiesiamieji raumenys, gali atsirasti miofascinis kaklo ir nugaros skausmas, sąnario rotatorio ir tiesiamojo stipininio riešo raumens tendinitas. Grojant fleita muzikanto galva yra pasukta ir palenkta. Ilga laiką statinė raumenų konstrukcija gali lemti ankstyvą raumenų degeneraciją. Tokia statinė pozicija taip pat sustiprina kaklinio radikulito simptomus [13, 19].

Dažniausiai diagnozuojami kaulų raumenų sistemos sutrikimai. Darbas arba tiesioginiai darbo aplinkos veiksniai dažniausiai pažeidžia nugarą, kaklą, pečius ir viršutines galūnes, taip pat gali būti pažeistos ir apatinės galūnės [2]. Kaulų raumenų sistemos ligoms būdingi kūno raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, kaulų, nervų pažeidimai, lokalios kraujo cirkuliacijos sutrikimai. Simptomai gali varijuoti nuo diskomforto arba skausmo iki organizmo funkcijų sutrikimo ir negalios [8]. KRS sutrikimai, kurie pradžioje atrodo sąlyginai nepavojingi tampa chroniški ir grasinantys karjerai. Jų įtaką karjerai didina tai, kad:

 Koncertų metu nervų bei kaulų raumenų sistemos patiria didžiules apkrovas ir jų reikšmė koncerto kokybei yra labai didelė.

 Neįprastai didelė konkurencija muzikos pasaulyje;

 Finansinio užtikrintumo stoka [19].

Pažeidimų simptomai gali pasireikšti staiga, gali išsivystyti savaičių ar net mėnesių bėgyje. Sutrikimų simptomai: skausmas, silpnumas, nuovargis, sunkumas, galūnių judrumo praradimas, tirpimas, dilgčiojimas, raumenų kontrolės praradimas, šąlančios rankos, jautrumo praradimas arba padidėjimas. Skausmas yra vienas pagrindinių SSG simptomų. Medikai pateikia skausmo susijusio su grojimo gradaciją: 1)skausmas atsiranda grojant; 2) skausmas atsiranda grojant ir trumpai po grojimo; 3) skausmas atsiranda grojant ir tęsiasi ilgai po grojimo; 4) pastovus skausmas; 5) stiprus skausmas ribojantis visas veiklas. Skausmas mažina grojimo greitį, intensyvumą, galimybę atlikti sunkius kūrinius. Simptomai ne visada gali apsunkinti grojimą, tačiau gali stipriai pasireikšti po grojimo. Negydomi jie progresuoja ir kelia vis daugiau problemų. Muzikantai, kurie jaučia skausmą dažnai prisitaiko prie jo, pakeisdami grojimo technika, tačiau tada padidėja traumų rizika kitose vietose. Kaip ir bet kurių kitų, KRS sutrikimų lengviausiai

išvengti, kontroliuojant rizikos faktorius ir laiku atpažįstant bei reaguojant į ankstyvus simptomus. Tačiau dažnai muzikantai ignoruoja skausmą, kol skausmas tampa nepakenčiamas [1, 18, 34].

Helene M Paarup atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su bendrais profesiniais KRS sutrikimais muzikantai kenčia nuo ilgiau trunkančių simptomų skirtingose kūno dalyse; muzikantams dažniau pažeidžiamos kairio peties, karės rankos ir riešo sritys. Šių sričių pažeidimai yra dėsningumas monotoniškos darbo pozos, kurią sudaro ilgalaikis statinis ir pasikartojantis dinaminis krūvis [14].

Tyrimai parodė, kad muzikantams dažnai diagnozuojamas PPS, tendovaginitas (sausgyslės makšties uždegimas), tendinitas (sausgyslių uždegimas); nervų įstrigimas, riešo kanalo sindromas, kaklo diskų liga. Literatūroje taip pat minima distonija, viršutinės krūtinės ląstos atvaros sindromas, kiti nervų sutrikimai. Dažniausiai pažeidžiamos viršutinės galūnės, kaklas, pečiai, nugara, veido raumenys. Anot Hochberg dažniausiai pasikartojančios muzikantų rankų problemos yra uždegiminė sausgyslių būklė, motorikos kontrolės sutrikimas, periferinio nervo įstrigimas. KRS sutrikimai dažnai tampa chroniškais susirgimais, kurių simptomai reiškiasi nuo 2 iki 5 metų. Didžiausias sunkumas su kuriuo susiduria medikai yra tai, kad visiškai aiški vienos ar kitos diagnozės patologija pasireiškia gana retai - tiktai apie 50 proc. atlikėjų. Tai ir gali būti priežastis, kodėl PPS terminas yra naudojamas įvardinti labai daug sutrikimų simptomų [12, 13, 21, 25, 19].

Profesinio perkrovimo sindromas. Šis sutrikimas darbo medicinos srityje sutinkamas gana dažnai. PPS taip pat dažniausiai literatūroje minimas muzikantams diagnozuojamas sutrikimas (apie 50 proc. simfoninio orkestro muzikantų) . PPS ir jo įtaką muzikantų sveikatai savo darbuose nagrinėjo H. Fry, S. Mandel, Newmark , Lederman, Goodman, Staza , Lockwood ir Dawson [25].

Australijoje atliktas tyrimas (tyrimas vykdytas 7 muzikos mokyklose) parodė, kad tarp vidutiniškai 9.3 proc. muzikos studentų yra patyrę profesinio perkrovimo traumas, tarp jų: 7 proc. varinių pučiamųjų studentai, 8 proc. styginių, 9 proc. pianistų ir perkusininkų ir 13 proc. medinių pučiamųjų studentų. Pastebėta 100 proc. koreliacija tarp simptomų pasireiškimo ir grojimo laiko bei intensyvumo [38].

Profesinio perkrovimo sindromas dažnai netinkamai apibrėžiamas ir netiksliai naudojamas terminas daugybei simptomų susijusių su skausmu darbe charakterizuoti. Išskirtinis šio sindromo bruožas yra skausmas be konkrečios diagnozės. PPS pažeidimai atsiranda todėl, kad atliekant darbus per daug apkraunamas tam tikras raumuo ar sąnarių grupė ir nėra pakankamai galimybių pailsėti. Jis naudojamas apibūdinti skirtingiems raumenų, sausgyslių, sąnarių ir nervų

pažeidimams, kuriuos sukelia fizinis perkrovimas ar intensyviai atliekamas darbas pažeista kūno dalimi. Remiantis tyrimais atliktais Australijoje galima teigti, kad PPS atsiradimą sąlygoja:

 genetinis pažeidžiamumas, kurio įtakoti nėra jokių galimybių;

 technika, kuri gali būti pakeista mokantis groti;

 įprasta rutina, grojimo laikas ir intensyvumas, pertraukos ir repertuaro pasikeitimai, kurie gali būti kontroliuojami muzikanto ir organizacijos. [10, 18, 19, 38].

Prie pagrindinių rizikos faktorių literatūroje taip pat minima fizinio pasiruošimo stoka, bendra sveikatos būklė, grojimas neapšilus ir kt. [32].

Galima daryti išvadą, kad PPS sukelia per didelis jėgos naudojimas, judesių dažnumas ir trukmė, nepatogi ar priverstinė padėtis, bloga technika. Visose Lewi publikacijose akcentuojama PPS prevencija, tai reiškia - darbas įvertinant fizines galimybes (ribas). Šokiruoja tai, kad, Lewis nuomone, poilsis nepašalins PPS simptomų, būtinas gydymas, reabilitacija, gali prireikti net persikvalifikavimo.H. Fry su tuo nesutinka ir esant sunkiems atvejams skiria 12 mėnesių poilsį. H. Fry teigia, kad nestiprius PPS simptomus galima pašalinti keliais būdais:

 atkreipti dėmesį į grojimo techniką, kūno kontrolės didinimą;

 modifikuoti muzikanto darbo rutina, panaikinti sutrikimų priežastis;

 gydymas vaistais;

 stuburo masažai, akupunktūra, arba taikyti kitus terapijos metodus;

 pratimai stiprinantis raumenis [38].

Labai svarbu laiku atpažinti PPS požymius: skausmą, nutirpimą, silpnumą, dilgčiojimą, plaštakos ar riešo patinimus, mazgelio prie sausgyslės ar sąnario susidarymą, raumenų silpnumą, spazmus, sąnarių judesių ribotumą ar praradimą, traškėjimo pojūtį. Simptomai nebūtinai atsiranda tam tikra tvarka, bet PPS yra ilgalaikė ir progresuojanti būklė [10].

Nėra vieno termino šiam negalavimui įvardyti, todėl tai sukelia tam tikrą painiavą. Literatūroje PPS dar vadinamas pasikartojančios įtampos pažeidimas, pasikartojančių judesių pažeidimas, kumuliacinis traumavimo pažeidimas. Anglų kalboje naudojami terminai musculoskeletal pain, overuse syndromes, repetitive strain injury, ir repetitive motion disorder [10, 18, 25].

Anot Dawson, neretai PPS ir tendinitas klaidingai suprantami ir naudojami terminai tiek muzikantų tiek medikų tarpe. Jo nuomone tendinitas susijęs su uždegiminiu procesu, tuo tarpu

PPS nėra uždegiminio pobūdžio. Parry manymu, teiginys, jog tendinitas muzikantams diagnozuojamas gana dažnai, nėra tikslus. Tendinito paplitimas yra mažesnis, nei kitų sutrikimų, tiktai apie 12 proc. Šis nesusikalbėjimas atsiranda dėl „gana laisvo terminų naudojimo, apibūdinant bet kokį skausmą skirtingose srityse“. Anot CH. Zaza daug kas tiki, kad tendinitas yra plačiai paplitęs ir kad šį terminą jie supranta teisingai. Nežiūrint medicininės bendruomenės pastangų atskiriant PPS nuo tendinito iškyla sunkumų. Netikslumas ir painiava šių terminų naudojime vis dar išlieka [25].

PPS gydymas koncentruojasi į poilsį. Muzikantai jaučia pastovų stresą dėl darbo nepastovumo ir ypatingą spaudimą išlaikyti aukštus meistriškumo standartus. Todėl siūlomas poilsis priimamas su dideliu pasipriešinimu [18].

Paplitimas. Atlikus literatūros analizę galima drąsiai teigti, kad muzikantų viršutinės galūnės pažeidžiamos dažniausiai. Ši sritis apima visas kūno dalis nuo krūtinės į viršų, tai pečiai, krūtinė, rankos, pažastis, riešai. Nieko nuostabaus, kad būtent viršutinių galūnių srities KRS yra dažniausiai pažeidžiamos. Visi instrumentai reikalauja rankų ir pirštų pasikartojančių judesių. Priklausomai nuo to, kokiu instrumentu grojama, priklauso skausmo vieta. Manoma, kad didžiausią riziką patiria grojantys styginiais ir klavišiniais instrumentais [25]. Bajjan nustatė, kad strykinių styginių instrumentų muzikantus dažniausiai kamuoja kaklo ir nugaros problemos, o violončelininkai ir arfininkai daugiausiai kenčia nuo skausmų žemutinėje nugaros dalyje, galimai dėl instrumento svorio, kurį jie turi išlaikyti. Kaklo skausmų sąrašo viršuje yra pianistai bei arfininkai. Klavišinių instrumentų muzikantų tarpe, labiausiai pažeidžiami yra riešas, piršto raumenys, bei smulkieji rankos raumenys [1]. Fleita grojančius muzikantus kamuoja dešinio peties problemos, nes jis nuolat yra atitraukiamas ir lenkiamas. Klarnetistai ir obojumi grojantys muzikantai skundžiasi skausmu tarp nykščio ir smiliaus, nes nykštys naudojamas kaip atrama instrumentui. Trombonistų kairėje rankoje sutelkiama statinė apkrova, nes ja laikomas instrumentas [34].

Terapija ir profilaktika. Norint pašalinti profesinius sutrikimus, skausmus ir traumas būtina pradėti nuo individualaus muzikantų švietimo, po to gydymo, reabilitacijos ir prevencijos. Kad išvengti sutrikimų ir traumų nemažiau svarbu išsiaiškinti jų priežastis ir rizikos faktorius. Muzikanto sąveika su instrumentu ir išoriniais stresoriais pateikia begalinį skaičių kintamųjų, kuriuos būtina įvertinti norint kontroliuoti ir koreguoti sutrikimus ir traumas. Lietuvoje atskirų

gydimo įstaigų atlikėjams kol kas nėra, tačiau Europoje, Amerikoje , Kanadoje jau egzistuoja klinikos, kurios specializuojasi „meno medicinos srityje“ [57;19].

Jeffrey Snedeker kalbėdamas apie muzikantus, grojančius variniais pučiamaisiais instrumentais teigia, kad pagrindinis tikslas – gauti maksimalų rezultatą minimaliomis pastangomis. Todėl būtinas stiprus liežuvėlis ( prižiūrimas instrumentas), ramus ir efektyvus kvėpavimas, protinga repeticijų rutina; Tai padės sukaupti ir tausoti jėgas ir tai yra pritaikoma kiekvienam muzikantui, priklausomai nuo jo asmeninių fizinių duomenų. Prie viso to dar reikia pridėti savęs pažinimą ir kantrybę, pastovų praktikavimą lėtai ir teisingai. Tokiu būdu neabejotinai lydės sėkmė [21].

Pagrindinė traumų prevencija yra pasiruošimas grojimui. Apšilimas pagerins kraujo cirkuliacija ir padidins lankstumą. Emocinis ir mentalinis pasiruošimas leis groti sąmoningai, ramiai, atsipalaidavus. Kad išorinė įtampa, kuri sukuria stresą, neįtakotų grojimo kokybės, nesukurtų papildomos įtampos ir traumų rizikos prieš grojimą būtina:

 apšilti ir atlikti tempimo pratimus;

 nusiraminti;

 sėdėti tiesiai;

 taisyklingai kvėpuoti;

 suvokti supančią aplinką;

 nusiteikti muzikuoti, pajusti džiaugsmą ir malonumą [32].

Muzikantai, patyrę traumas, kartais neturi galimybių sumažinti grojimo laiko tiek, kad sveikata atsistatytų ir simptomai pradėtų nykti. Koncerto grafikai būna sustatyti iš anksto. Po traumų ruošiantis koncertams profilaktiškai padeda šildymas, minkštų audinių mobilizacija, šalti kompresai ant skaudamų galūnių po pasirodymo. Taip pat padeda, analgetikai ar nesteroidiniai vaistai. Pakankamas poilsis, taisyklinga mankšta išoriniams ir vidiniams raumenims subalansuoti atstato normalią sinergiją ir simptomai paprastai sumažėja per porą savaičių. Ignoruojant simptomus gali atsirasti pastovus stiprus skausmas, kuris nepraeina esant ramybės būsenoje. Tada reikalingas ilgesnis laikas gydimui ir padidėja rizika ilgam netekti darbingumo [57].

Labai svarbu įvertinti praktikavimo laiką, apšilimo laiką, atvėsimo laiką, tai gali padėti sumažinti su grojimu susijusias problemas. Reikia vengti visiškos ramybės, naudingiau rinktis dalinį poilsį. Imobilumas daugiau nei 3-4 savaites stipriai padidina traumų riziką. Pradėti vėl groti reikia nuosekliai, rinktis lengva repertuarą, didinti minučių skaičių laipsniškai, nutraukti grojimą

skausmui atsinaujinus, grojimo laiką reikėtų suskirstyti sesijomis po 5-10 minučių. 10-15 minučių tempimo pratimai tarp grojimo sesijų visiškai normalizuoja kraujo pritekėjimą. H. Frys pataria pakeisti mąstymą; į ergonominę darbo strategiją žiūrėti ne kaip į reaguojančią į sutrikimus, o kaip į prevenciją, padedančią išvengti problemų. Nemažiau svarbu ir sunku motyvuoti pacientus kol jie dar yra sveiki. Profesiniai reikalavimai šią pacientų grupę padaro ypač pažeidžiamą. Būtinas mokymas ir švietimas, kad muzikantai ir studentai suprastų, jog prevencijos programos yra ypač svarbios jų ilgai ir sėkmingai karjerai. Medikai neturėtų pamiršti, kad muzikantams jų profesija yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet dažnai didžioji aistra ir gyvenimo tikslas [14, 18, 29, 34].