KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomen÷s sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Sigita Žalkauskait÷
SKELETO RAUMENŲ SISTEMOS PAKENKIMŲ
IR DARBO SĄLYGŲ VERTINIMAS BALDŲ
GAMYBOS ĮMONöSE
Magistro diplominis darbas(Visuomen÷s sveikata)
Mokslinis vadovas
doc. Ričardas Radišauskas
SANTRAUKA
Visuomen÷s sveikata (Sveikatos ekologija)SKELETO RAUMENŲ SISTEMOS PAKENKIMŲ IR DARBO SĄLYGŲ VERTINIMAS BALDŲ GAMYBOS ĮMONöSE
Sigita Žalkauskait÷
Mokslinis vadovas doc. Ričardas Radišauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2009. 69 p.
Darbo tikslas. Ištirti baldų gamybos įmonių darbuotojų darbo sąlygas ir juos veikiančius ergonominius rizikos veiksnius, įvertinti jų sąsajas su darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos pakenkimais.
Tyrimo metodika. Vienmomentin÷s anonimin÷s anketin÷ baldų gamybos įmonių darbuotojų apklausa buvo vykdyta 5-ose vidutinio stambumo ir smulkiose Kauno mieste veikiančiose įmon÷se. Tyrimo laikotarpis: 2008 m. birželio – rugs÷jo m÷nesiai. Tyrimo metu į anketos klausimus atsak÷ 449 gamybinių padalinių darbuotojai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: 1) anketin÷ apklausa; 2) darbo rizikos ir sąlygų vertinimas. Respondentai apklausti, individualiai užpildant anketą apie bendrus (asmens) duomenis, subjektyvų sveikatos vertinimą, psichosocialinius veiksnius, darbinę veiklą ir darbo sąlygas. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros šaltinių siūloma metodika. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analiz÷s programą SPSS12,0 for Windows.
Rezultatai. Esamomis ergonomin÷mis darbo sąlygomis yra patenkinti 66,8 proc., nepatenkinti – 33,2 proc. darbuotojų. Kenksmingiausiais profesiniais veiksniais, veikiančiais daugiau kaip 4 val. per pamainą 72,7 proc. darbuotojų įvardija triukšmą, 35,0 proc. – vibraciją, 43,4 proc. – sunkių krovinių kilnojimą, 27,4 proc. – skausmingą ir varginančią kūno pad÷tį, 88,0 proc. – monotoniškus rankų judesius. Sukirpimo, siuvimo ir apmušimo barų darbuotojai turi 2,9 kartus didesnę galimybę susidurti su alkūnių, 2,6 kartus pečių juostos, 2,3 kartus viršutin÷s nugaros dalies, 2,2 kartus kaklo bei sprando skausmais negu kitų barų darbuotojai. Apdailos - 1,8 karto didesnę galimybę turi patirti riešų ir 1,6 kartus apatin÷s nugaros dalies skausmus. Sukirp÷jai, siuv÷jai pečių lanko pažeidimus gali patirti daugiau nei du kartus dažniau nei kitų profesijų darbuotojai. Jie taip pat tur÷jo didžiausią galimybę susidurti su viršutin÷s nugaros dalies (GS=2,1), kaklo (GS=2,0), alkūnių (GS=2,2), bei riešų (GS=1,6) pakenkimais. Dažnai patiriamas profesinis stresas statistiškai patikimai siejasi su kaklo, nugaros viršutin÷s dalies, klubų, kelių ir p÷dų skausmais. Antrai rizikos zonai (RI 10<25), padid÷jusi apkrova) priklauso 30,2 proc. medienos paruošimo ir apdirbimo, 26,3 proc. apdailos, 30,8 proc. sukirpimo, siuvimo ir apmušimo ir 12,7 proc. surinkimo ir pakavimo cechų darbuotojų. Trečiai rizikos zonai (RI 25<50, stipriai padid÷jusi apkrova) priklauso 25,5 proc. medienos paruošimo, 9,9 proc. apdailos, 49,6 proc. sukirpimo, siuvimo, apmušimo ir 14,9 proc. surinkimo, pakavimo darbuotojų. Vertinant pagal profesijas, trečios rizikos zonos (stipriai padid÷jusios apkrovos) sąlygomis dirba 31,2 proc. stalių ir staklininkų, 43,3 proc. sukirp÷jų, siuv÷jų ir apmuš÷jų bei 25,5 proc. surink÷jų ir pakuotojų.
Išvados. Sukirpimo, siuvimo ir apmušimo barų darbuotojai turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę susidurti su alkūnių, pečių juostos, viršutin÷s nugaros dalies, kaklo bei sprando skausmais
negu kitų barų darbuotojai. Apdailos - beveik du kartus didesnę galimybę turi patirti riešų ir apatin÷s nugaros dalies skausmus. Sukirp÷jai, siuv÷jai ir apmuš÷jai pečių lanko pažeidimus gali patirti daugiau nei du kartus dažniau palyginus su kitų profesijų darbuotojais. Jie taip pat tur÷jo didžiausią galimybę susidurti su viršutin÷s nugaros dalies, kaklo, alkūnių, bei riešų pakenkimais. Dažnai patiriamas profesinis stresas statistiškai patikimai siejasi su kaklo, nugaros viršutin÷s dalies, klubų, kelių ir p÷dų skausmais.
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
MUSCULOSKELETAL SYSTEM DISORDERS AND WORKING CONDITIONS EVALUATION IN FURNITURE PRODUCTION COMPANIES
Sigita Žalkauskait÷
Supervisor Ričardas Radišauskas Sc. Assoc. Professor
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 69 p.
Aim of the study. To research the work conditions of the employees of furniture manufacturing companies and to define the ergonomic risk factors which affect the people; also to determine their relation to the skeletal muscle system alterations of the employees.
Methods. Cross-sectional anonymous questionnaire based survey was conducted with the employees of 5 medium-sized and small companies located in the City of Kaunas. The research period: June through September 2008. The total of 449 employees from the manufacturing departments participated in the survey. The research consisted of two stages: 1) the questionnaire-based survey; 2) the evaluation of the work conditions and risk factors. Each of the respondents completed the questionnaire providing some general (personal) information about himself/ herself and answering the questions regarding subjective health evaluation, psychosocial factors, professional activities and work conditions. The questionnaire was designed following the methodology offered by scientific literature. The statistical data analysis was carried out using the statistical analysis software SPSS 12.0 for Windows.
Results. 66.8 percent of the survey participants were satisfied with the current ergonomic work conditions and 33.2 percent were unsatisfied. In terms of the most harmful professional factors by which affect the employees for more than 4 hours per shift, the following opinions were expressed: 72.7 percent of the employees mentioned the noise, 35.0 percent thought it was vibration, 43.4 percent indicated the lifting of heavy items, 27.4 percent mentioned the painful and tedious position of the body and 88.0 percent pointed out monotonous hand movements. The employees of cutting, sewing and upholstery departments were 2.9 times higher tendency for elbow pain, 2.6 times for shoulder zone pain, 2.3 times for the pain in the upper back area and 2.2 times for the neck pain than the employees of other departments. The employees of finish department are 1.8 times more prone to wrist pain and 1.6 times to lower back pain. The employees of cutting and sewing departments were exposed to more than twice higher risk of getting shoulder zone injuries than the employees of other departments. They were also the most prone to the upper back (GS=2.1), neck (GS=2.0), elbow (GS=2.2) and wrist (GS=1.6) injuries. Frequent professional psycho-emotional stress was statistically clearly related to the neck, upper back, hip, knee, and foot pain. The second risk zone (RI 10<25, enhanced load) featured 30.2 percent of the employees from the wood preparation and processing departments, 26.3 percent from the finish departments, 30.8 percent from the cutting, sewing and upholstery departments, 12.7 percent from the assembly and packaging departments. The third risk
zone (RI 25<50, significantly enhanced load) included 25.5 percent employees from wood preparation departments, 9.9 percent from finish department, 49.6 percent from cutting, sewing and upholstery departments and 14.9 percent from assembly and packaging departments. Judging by profession, 31.2 percent of woodworkers and machinists, 43.3 percent of cutters, sewers and upholsterers and 25.5 percent of assemblers and packers were exposed to the third risk zone (significantly enhanced load) work conditions.
Conclusions. The employees who worked in the cutting, sewing and upholstery departments were more than twice more apt to develop elbow, shoulder zone, upper back and beck pains than the employees of other departments. The ones who worked in finish departments were almost twice more likely to develop wrist and lower back pains. Cutters, sewers and upholsterers experienced the shoulder zone pains more than two times more often than the people of other professions. They were also the most prone to various upper back, neck, elbow and wrist injuries. Frequent professional psycho-emotional stress was statistically clearly related to the neck, upper back, hip, knee, and foot pain.
SANTRUMPOS
AB – akcin÷ bendrov÷ Abs. sk.- absoliutus dydis BGĮ – baldų gamybos įmon÷
CAREX – Tarptautin÷ informacijos sistema apie profesinį žinomų ir įtariamų kancerogenų poveikį
COPD – l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga CTS – riešo tunelio sindromas
dBA – decibelai
df – laisv÷s laipsnių skaičius EU – Europos Sąjunga
EU/m3 – endotoksinų kiekis kubiniame metre GS – galimybių santykis
Hz – hercai
IARC – Tarptautinis v÷žio tyrimų centras JAV - Jungtin÷s Amerikos Valstijos IĮ – individuali įmon÷
KMI – kūno mas÷s indeksas KRS – kaulų–raumenų sistema
NIOSH – JAV Nacionalinis darbų saugos ir profesin÷s sveikatos institutas p - patikimumas
Pav. – paveikslas
PI – pasikliautinasis intervalas PEL – triukšmo ekspozicijos lygis Proc. – procentai
RI – rizikos indeksas
RVV- rankas veikianti vibracija SRS – skeleto ir raumenų sistema TWA – laiko–krūvio vidurkis UAB – uždara akcin÷ bendrov÷ Val. – valanda
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai ... 11
1.2. Nugaros skausmas ir pažeidimai ... 13
1.3. Kaklo ir pečių lanko srities pažeidimai ... 16
1.4. Kenksmingi veiksniai baldų gamybos darbuotojų darbo aplinkoje ir jų įtaka sveikatai ... 19
1.4.1. Triukšmo įtaka darbuotojų sveikatai ... 19
1.4.2. Vibracijos įtaka skeleto ir raumenų sistemai ... 21
1.4.3. Medienos dulkių poveikis baldų gamybos įmonių darbuotojams ... 25
1.4.4. Skeleto ir raumenų pažeidimų rizikos psichosocialiniai veiksniai ... 28
1.5. Baldų pramon÷s darbuotojų traumatizmas ... 31
2. TYRIMO OBJEKTAS, APIMTIS IR METODAI ... 34
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 38
3.1. Darbuotojų sociodemografin÷ charakteristika ... 38
3.2. Darbo sąlygos ir ergonominiai rizikos veiksniai ... 41
3.3. Darbuotojų sveikata ir jos sąsajos su skeleto ir raumenų sistemos apkrova bei profesinių pažeidimų rizika ... 45
IŠVADOS ... 63
LITERATŪRA... 66
PRIEDAI ... 74
ĮVADAS
Su darbu susiję skeleto - raumenų sistemos (SRS) pakenkimai yra kaulų, raumenų, nervų, sausgyslių, sąnarių bei vietin÷s kraujotakos pažeidimai, kuriuos sukelia ar padidina fizinis darbas ir darbo aplinkos veiksniai [1]. Dauguma su darbu susijusių SRS pažeidimų išsivysto ilgainiui atliekant vienodus, daug kartų pasikartojančius, fizin÷s įtampos reikalaujančius veiksmus, dažnai kilnojant, nešiojant sunkius krovinius ar būnant nepatogioje priverstin÷je pad÷tyje [2, 3,].
Per pastaruosius dešimt metų su darbu susijusių SRS pažeidimų skaičius stipriai išaugo visame pasaulyje. Europoje SRS pažeidimai yra labiausiai paplitusi su darbu susijusi problema. Apie 25 proc. ES – 25 šalių darbuotojų skundžiasi pastoviais nugaros skausmais, o 22 proc. – raumenų skausmais [4, 5].
Pastaraisiais metais Lietuvoje darbuotojų profesin÷ sveikata vis blog÷ja. Nuo 2002 m. iki 2007 m. profesinių ligų skaičius padid÷jo 40 proc. t.y. išaugo 1,4 karto. Profesinių ligų struktūroje pirmą kartą prad÷jo vyrauti ne triukšmo ir vibracijos sukelta patologija, bet jungiamojo audinio bei skeleto ir raumenų sistemos ligos, kurios 2008 m. sudar÷ 51,1 proc. visų profesinių ligų [6,7]. Lemiamą įtaką SRS ligų išsivystymui turi padidinta profesin÷ rizika, kurią sukelia ergonominiai (darbo sunkumas ir įtampa), fizikiniai (vibracija ir nepalankus mikroklimatas), bei psicho-socialiniai (stresas, santykiai su bendradarbiais, nesveika gyvensena ir kt.) veiksniai. Tod÷l šiuo metu Europos Komisijos saugos ir sveikatos darbe agentūra prioritetiniais laiko SRS pažeidimų ir jų prevencijos tyrimus [3, 8]. Lietuvoje SRS įtampos darbe ir jos sukeliamų pažeidimų problema labai mažai tyrin÷ta, o baldų gamybos įmon÷se – išvis netyrin÷ta.
Pagal valstybin÷s darbo inspekcijos atliktą higieninį darbo sąlygų įvertinimą nustatyta, kad šiuo metu 47,2 proc. medienos apdirbimo įmon÷se darbo sąlygos yra kenksmingos sveikatai. 70–80 proc. medienos ir baldų pramon÷s įmon÷se neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Tik 16 proc. įmonių atliko rizikos vertinimą, taip pat aprūpino darbuotojus asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis nuostatų reikalavimus“ [4].
2002 m. didžiausią dalį tarp profesinių ligų sudar÷ triukšmo sukeltos ausų ligos – 44,6 proc., vibracin÷s ligos – 37,3 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos – 12,4 proc. [4]. Tuo tarpu 2008 m. profesinių ligų struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos – 51,1 proc., ausų ligos – 23,6 proc. ir nervų sistemos ligos – 20,5 proc., visų nustatytų profesinių ligų (2005 m. atitinkamai 42,2, 18,9 ir 34,6 proc.).
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos nuo 29,9 proc. 2004 metais išaugo iki 51,1 proc. 2008 metais. Did÷jantis jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos profesinių ligų skaičius rodo, kad per mažas d÷mesys buvo skiriamas pagrindin÷ms profesinių ligų priežastims - dideliam darbo krūviui, nepatogiai darbo pozai, sunkių krovinių k÷limui mažinti ar šalinti [7, 9].
Medicinos praktikoje skeleto ir raumenų sistemos ligos yra labai svarbios, nes jomis labai dažnai sergama, d÷l jų tampama invalidais. Pasaulio epidemiologin÷s studijos parod÷, kad vien tik nugaros skausmus patiria 60–80 proc. žmonių. Tyrimais pagrįsti duomenys rodo, kad šios sistemos ligos yra gerokai dažnesn÷s trumpalaikio bei ilgalaikio nedarbingumo priežastys nei kitos ligos ir valstybei kainuoja didžiulius pinigus [10].
Jungiamojo audinio, skeleto-raumenų sistemos pažeidimams atsirasti įtakos turi nepatogi kūno pad÷tis, sunkių krovinių k÷limas ir stūmimas, vibracija bei triukšmas. Atlikti tyrimai parod÷, kad daugiausia baldų pramon÷je žmonių dirba stov÷dami ar truputį palinkę į priekį, o mažiausiai s÷d÷dami. Nemažai darbų reikia atlikti panaudojant dideles fizines pastangas (pvz.: rankomis kilnoti sunkius medienos gaminius), o tai sukelia raumenų ir sausgyslių patempimus, nugaros, pečių, riešų ir plaštakų skausmus [11, 12].
Lietuvoje apie 16 tūkst. dirbančiųjų kasdien dirba gamybin÷s vibracijos poveikyje. Tod÷l vibracija turi didžiulę įtaką skeleto-raumenų, jungiamojo audinio ir kitų organų sistemų pažeidimams. Kritin÷ literatūros apžvalga rodo, kad didesn÷ intensyvios ekspozicijos su vibracija trukm÷ didina stuburo pakenkimų riziką. Darbo medicinos centro tyrimu nustatyta, kad didžioji dalis skeleto-raumenų sistemos pažeidimo sindromų (peties-ment÷s sindromas, profesin÷ nugaros liga, žasto epikondilitas, riešo tunelio sindromas ir t.t.) nustatoma vibracine liga sergantiems ligoniams, kurie 10–15 metų dirba su vibraciją generuojančiais įrengimais [13, 14, 15].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Ištirti baldų gamybos įmonių darbuotojų darbo sąlygas ir juos veikiančius ergonominius rizikos veiksnius, įvertinti jų sąsajas su darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos pakenkimais.
Uždaviniai:
1. Ištirti baldų gamybos įmonių darbuotojų darbo sąlygas.
2. Ištirti baldų gamybos įmonių darbuotojus veikiančius ergonominius rizikos veiksnius.
3. Ištirti darbuotojų nusiskundimus sveikata ir įvertinti jų sąsajas su skeleto ir raumenų sistemos profesin÷s įtampos ir darbo sunkumo rodikliais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai
Per paskutiniuosius dešimt metų su darbu susijusių skeleto-raumenų sistemos ligų skaičius smarkiai išaugo visame pasaulyje. Tai tapo viena iš svarbiausių problemų šiuolaikin÷je pramonin÷je visuomen÷je. Lietuvoje profesinių ligų struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos. 2008 metais jos sudar÷ 51,1 proc. visų nustatytų profesinių ligų. Daugiausia profesinių ligų l÷m÷ fizikiniai (73,2 proc.) ir įtampos (22,3 proc.) veiksniai. Pra÷jusiais metais, skirtingai nuo ankstesniųjų, daugiausiai profesinių ligų atvejų užregistruota apdirbamosios pramon÷s (30,1 proc.), tarp jų tekstil÷s gaminių, maisto produktų, rafinuotų naftos produktų ir medienos gaminių gamyboje dirbantiems asmenims [7, 9].
Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai yra labiausiai paplitusi 27 valstybes nares sveikatos problema: nugaros skausmais skundžiasi 25 %, o raumenų skausmais – 23 % Europos darbuotojų. Šios problemos labiausiai aktualios naujosiose ES valstyb÷se nar÷se – su jomis atitinkamai susiduria 39 proc. ir 36 proc. darbuotojų. Pavyzdžiui Ispanijoje net 69,2 proc. darbuotojų tur÷jo nusiskundimų d÷l jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos pakenkimų. Vokietijoje apie 37 proc. darbuotojų teig÷ patiriantys apatin÷s nugaros dalies skausmus darbo metu ir po jo, 29 proc. kent÷ kaklo/pečių skausmus ir 13 proc. – rankų/plaštakų skausmus. Skeleto-raumenų pažeidimai ne tik sukelia skausmą ar yra pajamų praradimo priežastis, bet ir turi neigiamų padarinių verslui bei valstyb÷s ekonomikai (d÷l draudimo, kompensacijų, gydymo, administravimo bei mažesnio gamybos našumo). Bet kurio darbuotojo skeleto-raumenų sistema gali būti pakenkta, tačiau šiuo metu jau galima užkirsti kelią skeleto-raumenų pažeidimams atliekant darbo sunkumo ir įtampos įvertinimą, įgyvendinant prevencijos priemon÷s ir tikrinant ar tos priemon÷s yra veiksmingos [16].
Epidemiologiniai tyrimai parodo ryšį tarp tam tikrų žalingų veiksnių darbo vietoje ir įvairių skeleto ir raumenų sistemos ligų. Dažniausios su darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra:
1. nugaros skausmas (33 proc.); 2. stresas (28 proc.);
3. kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [17].
Standartiškai šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo sąlygomis. Išlieka per dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija, žema ir aukšta temperatūra) ir blogos darbo ergonomin÷s sąlygos (skausminga nepatogi kūno pad÷tis, per dideli krūviai).
Skeleto-raumenų sistemos sutrikimų dažn÷jimas yra glaudžiai susietas su nuovargio did÷jimu.
Taip pat sukelia įvairius sveikatos sutrikimus: nuo nemalonaus jausmo, nestipraus maudulio ar skausmo iki sunkesnių sveikatos sutrikimų, d÷l kurių tam tikrą laiką asmuo negali dirbti ir netgi turi kreiptis į gydytoją.
Skeleto-raumenų sistemos pažeidimus gali lemti įvairios veiksnių grup÷s, įskaitant fizinius, organizaciniu, psichologinius, socialinius bei individualius veiksnius. Šie veiksniai gali veikti pavieniui arba visi kartu [16].
McPhee ir kt. apibendrino veiksnius turinčius įtakos skeleto-raumenų sistemos ligų atsiradimui:
Fizikiniai veiksniai:
1. J÷gos naudojimas, (pvz., kilnojimas, nešiojimas, traukimas, stūmimas, įrankių naudojimas);
2. Judesių kartojimas ir jų skaičius, (pvz., dažymas, pakavimas);
3. Nepatogi arba nekintama darbo poza (pvz., ilgas stov÷jimas ar s÷d÷jimas, darbas išk÷lus rankas virš pečių);
4. Kontaktinis spaudimas, (pvz., vietinis įrankių arba paviršių spaudimas); 5. Vibracija;
6. Šaltis arba pernelyg didelis karštis;
7. Prastas apšvietimas (pvz., galintis sukelti nelaimingą atsitikimą); 8. Didelis triukšmas (pvz., sukeliantis kūno įtampą).
Organizaciniai ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai:
1. Daug pastangų reikalaujantis darbas, darbo kontrol÷s trūkumas, per mažas savarankiškumas;
2. Laiko trūkumas, darbas be pertraukų; 3. Nepakankamas pasitenkinimas darbu;
4. Sunkus darbas, (darbo sparta, pasikartojantys, monotoniški judesiai); 5. Bendradarbių, viršininkų ir vadovų pagalbos trūkumas.
Individualūs veiksniai:
1. Anksčiau persirgtos ligos ar patirtos traumos; 2. Fizinis paj÷gumas;
3. Prisitaikymas prie priverstin÷s pozos; 4. Bereikalingas statinio darbo atlikimas; 5. Būtinumas greitai ir tiksliai atlikti judesius; 6. Amžius;
7. Nutukimas; 8. Rūkymas.
Baldų fabrike dirbančių žmonių darbo krūvis ir darbo sąlygos yra nevienodi. Tod÷l veikiami šių veiksnių jie gali susirgti skeleto ir raumenų sistemos ligomis arba ne. Bent vieno šių veiksnių buvimas darbo vietoje padidina riziką susirgti skeleto-raumenų sistemos ligomis [12].
SRS pažeidimų dažn÷jimas yra tampriai susietas su nuovargio did÷jimu. Tačiau paskutiniu laikotarpiu pastebimas darbo specifikos pokytis – vidutinio darbuotojų amžiaus did÷jimas, daugiau dirbančių moterų, pakitęs darbo organizavimas, naujos technologijos – iškelia vis naujas sveikatos problemas [17].
1.2. Nugaros skausmas ir pažeidimai
Nugaros skausmas yra viena iš svarbiausių sveikatos problemų pasaulyje. Nugaros skausmą patiria nuo 60 iki 90 proc. žmonių Jungtin÷se Amerikos Valstijose ir beveik 24 proc. ES. Tai penkta pagal dažnį priežastis, d÷l kurios kreipiamasi į gydytoją. Ypatingą medicininę ir socialinę reikšmę turi l÷tinis skausmas. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 11 proc. žmonių. Besiskundžiančių nugaros skausmais daug÷ja, nepaisant gaus÷jančių priemonių nugaros skausmui diagnozuoti ir gydyti [16].
Krovinių k÷limas rankomis taip pat laikymas, nešimas, stūmimas ir pan. yra dažniausia priežastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe. Garg A., Saxena U.ir kt. [16] nustat÷, kad darbuotojai įvairius daiktus kelia pasilenkę, neteisingai suimant krovinį. Šio tyrimo metu buvo palygintos skirtingos k÷limo technikos. Ilgą laiką mokslininkai rekomendavo kelti daiktus iš tupimos pozos: ištiesiant kojas per kelius, o juosmenį laikant tiesiai. K÷limo techniką, kai keliama pasilenkus ir atsitūpus, o atstumai nuo p÷dų iki keliamo daikto yra skirtingi išanalizavo Park K.S., Chaffin D.B. ir kt. [17]. K÷limas tupint mažiau nei k÷limas pasilenkus, veikia nugarą, tačiau tik tada, kai keliamas daiktas yra labai arti kūno. K÷limas tupint reikalauja didesn÷s j÷gos, tod÷l sunaudojama daugiau energijos. Keliant daiktus, kurių svoris nuo 10 iki 15 kg, stuburas yra veikiamas didel÷s kompresijos. K÷limas nuo žem÷s yra didelis krūvis stuburui. Norint išvengti per didelio krūvio, reikia sumažinti du pagrindinius krūvio veiksnius, turinčius tiesiogin÷s įtakos nugaros juosmeninei daliai: keliamo daikto svorį ir atstumą nuo keliamo daikto iki kūno. Reikalavimus, taikomus krovinių k÷limui rankomis, nustato Europos Tarybos direktyva 90/269/EEB bei kiti teis÷s aktai [15, 17, 18].
K÷limo, nešimo ir kiti panašūs darbai vyksta dalyvaujant nugaros anatomin÷ms struktūroms. Nugaros skausmas atsiranda pertempus nugaros raumenis ir išsivysčius jų spazmui ar traukuliams. Nugaros skausmas taip pat gali atsirasti d÷l tarpslankstelinių sausgyslių ir raiščių įplyšimų. Nugarą galima susižaloti keliant per sunkų krovinį, per daug susilenkiant ar pasisukant į šoną. Šių veiksmų nuolatinis kartojimas padidina traumos riziką. Taip pat yra svarbios krovinio charakteristikos – svoris, forma, paviršius, pad÷tis prieš ir po k÷limo, su÷mimo ir pa÷mimo sąlygos bei pak÷limų kiekis. Kai krovinys pernelyg didelis, neįmanoma laikytis krovinių k÷limo taisyklių, be to kyla pavojus įvairioms traumoms atsirasti [19].
Apie rekomenduojamas krovinio svorio ribas ir jų apskaičiavimo metodiką yra rašoma Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. patvirtintame įsakyme Nr. 134/493 „Krovinių k÷limo rankomis bendrieji nuostatai“ [20].
Viena svarbiausių darbo medicinos problemų yra skausmas juosmens srityje. Tai viena dažniausių nedarbingumo priežasčių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 60–90 proc. žmonių patiria juosmens skausmus [17]. Skausmas juosmenyje gali kilti staiga ar pamažu, arba gali būti sukeltas kokio nors nenumatyto įvykio. Hildebrandt V.H. ir kt. [21] nustat÷ su darbu susijusius veiksnius, kurie įvardinami kaip juosmens skausmo rizikos indikatoriai:
1.
Bendri: sunkus fizinis darbas, varginančios darbo pozos;2.
Statinis darbo krūvis: ilgas s÷d÷jimas, stov÷jimas, pastovi, nekintanti darbo poza;3.
Dinaminis darbo krūvis: sunkių daiktų k÷limas rankomis, nešiojimas, stūmimas,k÷limas;
4.
Darbo aplinka: vibracija;5.
Pasitenkinimas darbu: monotonija, nepasitenkinimas darbu.Daugeliu vienmomentinių tyrimų nustatyta, kad juosmens skausmas susijęs su sunkiu fiziniu darbu, kituose šis ryšys nenurodomas. Juosmens pažeidimų labai dažnai pasitaiko visuose ekonomin÷s veiklos sektoriuose ir darbo vietose, tačiau keletas atliktų tyrimų rodo, kad apatin÷s nugaros dalies pažeidimus dažniausiai patiria tam tikrų profesijų darbuotojai. Ypač dažnai d÷l apatin÷s nugaros dalies pažeidimų kenčia žem÷s ūkio, statybų darbuotojai, staliai bei dailid÷s [22]. Krovinio k÷limas n÷ra skausmą stuburo audiniuose sukeliantis veiksnys tol, kol n÷ra viršijamas šių audinių atsparumas. Skausmo juosmens srityje atsiradimo priežastimi gali būti staigus didelio svorio pak÷limas. Sukimasis, lenkimasis, k÷limas ir kiti staigūs judesiai dažniausiai laikomi veiksniais, sukeliančiais ūmų juosmens skausmą.
Dažniausiai priverstinę liemens pad÷tį susijusią su k÷limu, kaip izoliuotą poveikį, sunku įvertinti [23].
Retrospektyvinių ir vienmomentinių tyrimų duomenimis, juosmens skausmo atvejų daug÷ja did÷jant amžiui iki 50 – 60 metų, po to priklausomyb÷ maž÷ja [23]. Ir vyrų ir moterų šių pokyčių dažnis beveik vienodas. Tyrimų rezultatai apie antropometrinių rodiklių ir nugaros skeleto-raumenų sistemos sutrikimų tarpusavio ryšį labai skirtingi. Vienuose tyrimuose nurodoma, kad aukšti žmon÷s turi didesnę riziką juosmens skausmui atsirasti, kituose, kad didesn÷ rizika priskiriama tiek aukštiems, tiek ir žemiems žmon÷ms, nes darbo vietos dažniausiai įrengiamos atsižvelgiant į visuotinius standartus. Taip pat yra tyrimų, kuriuose nustatytas teigiamas ryšys tarp padid÷jusio kūno svorio ir juosmens srities pažeidimų [24, 25].
Apatin÷s nugaros dalies skausmas yra stiprus ar l÷tinis str÷nų, s÷dmens ar viršutin÷s kojos dalies skausmas [26]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros ataskaitoje teigiama, kad kai kuriose ES valstyb÷se nar÷se yra užregistruojamas vis didesnis apatin÷s nugaros dalies pažeidimų skaičius susijęs su krovinių k÷limu rankomis. Milijonai darbuotojų Jungtin÷se Amerikos Valstijose kasmet patiria profesinius apatin÷s nugaros dalies pakenkimus. Jungtinių Amerikos Valstijų Darbo ministerija apskaičiavo, kad kasmet yra prarandama 100 milijonų darbo dienų d÷l apatin÷s nugaros dalies skausmo [22, 27]. Apytikriais skaičiavimais, ES valstybių narių kaštai, susiję su apatin÷s nugaros dalies pakenkimais sudaro nuo 2,6 iki 3,8 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, 1991 m. nugaros skausmai visuomenei kainavo apie 1,7 proc. bendrojo nacionalinio produkto [28].
Apatin÷s nugaros dalies skausmas yra paplitęs visuose demografiniuose sluoksniuose Jungtin÷se Amerikos Valstijose žmon÷ms vyresniems negu 45 metai, nugaros ir stuburo sutrikimai yra pagrindin÷ darbo sąlygų sukelta chroniška būkl÷.
Dauguma apatin÷s nugaros dalies skausmų yra nespecifiniai, tai reiškia, kad jie neturi aiškios priežasties. Apatin÷s nugaros dalies skausmas yra nekomplikuotas ir dažniausiai nurodomas kaip paprastas nugaros skausmas. Tik nedidel÷ dalis pacientų, jaučiančių apatin÷s nugaros dalies skausmą, nurodo aiškias priežastis. Dažniausiai tai stiprios traumos bei pasl÷ptos sistemin÷s ligos [29].
Kaip ergonomikos ir darbo sąlygų sukeltas padarinys, apatin÷s nugaros dalies skausmas, yra gerai įrodytas medicinin÷je literatūroje. Stiprūs požymiai atsiranda d÷l sunkaus krovinio k÷limo, pasilenkimų ir pasisukimų per liemenį, visą kūną veikiančios vibracijos bei sunkaus rankinio darbo. Visa tai profesiniai rizikos veiksniai, sukeliantys apatin÷s nugaros
dalies pažeidimus [29, 30]. Stov÷jimas ar s÷d÷jimas ilgą laiką, taip pat prisideda prie apatin÷s nugaros dalies skausmo [26]. Darbai, sukeliantys apatin÷s nugaros dalies skausmą, dažniausiai yra susiję su „medžiagos apdorojimu“, tai yra darbas reikalaujantis didel÷s j÷gos (žem÷s ūkio, statybų ir baldų fabriko darbuotojai, slaug÷s, sand÷lio darbuotojai ir t.t.) V. Griliauskien÷s ir kt. atlikti tyrimai rodo, kad slaug÷s, kurių darbas susijęs su ligonio k÷limu, daug dažniau nurodo skausmus juosmens bei kojų srityje [31].
Pasilenkimas į priekį, pasilenkimai, pasisukimai per liemenį, yra labiau žalingi apatiniai nugaros daliai nei kitos veiklos. Lüra J.P. ir kt. [32] teigia, kad fizin÷s ekspozicijos indeksas (sudarytas iš k÷limo, pasilenkimų ekspozicijos, darbo su vibruojančiais įrengimais, darbo nepatogioje pad÷tyje) 3 kartus dažniau susijęs su ilgalaik÷mis nugaros problemomis. [33, 34]. Buvo įrodyta, kad darbas nepatogioje pad÷tyje dvigubai dažniau sukelia ilgalaikes nugaros problemas. Chaffin D.B. ir kt., ištyr÷ darbuotojų sugeb÷jimus dirbti įvairiose nepatogiose pad÷tyse ir nustat÷ biomechaninių ir psichofiziologinių svorių kilnojimų ribas [35].
1.3. Kaklo ir pečių lanko srities pažeidimai
Tyrimai rodo, kad pagrindin÷s kaklo bei peties srities skausmų atsiradimo priežastys yra statin÷ bei netaisyklinga kūno pad÷tis, pasikartojantys, monotoniški judesiai bei blogos psichosocialin÷s sąlygos darbe [30].
Beveik du trečdaliai Europos Sąjungos darbuotojų teigia, kad atlieka pasikartojančius plaštakų ir rankų judesius, o ketvirtadalis – kad patiria įrankių keliamą vibraciją. Tai yra rimti su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų rizikos veiksniai. Šie pažeidimai išsivysto daugeliui įvairaus pobūdžio darbuotojų, ir tai yra labiausiai Europoje paplitusi profesin÷s ligos forma, sudaranti daugiau kaip 45 proc. visų profesinių ligų [36].
D÷l su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų ne tik kenčia žmon÷s, bet ir patiriami verslo bei šalies ekonominiai nuostoliai. D÷l su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų patiriami nuostoliai sudaro nuo 0,5 proc. iki 2 proc. bendrojo nacionalinio produkto.
Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimai yra tokių kūno dalių, kaip raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nervų, kaulų ir kraujotakos sistemos sutrikimai, kuriuos pirmiausia sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos veiksniai. Su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų simptomai gali išsivystyti per ilgą laiką ir pasireikšti skausmo, diskomforto, tirpimo ir dilgčiojimo forma. Nuo šių pažeidimų
kenčiantiems žmon÷ms taip pat gali tinti sąnariai, sumaž÷ti plaštakų ir pirštų judrumas arba sugniaužimo j÷ga, pasikeisti jų odos spalva [36].
Švedijoje atlikus 1239 vyrų ir 1298 moterų (18 – 65 metų) tyrimus, nustatyta, kad 20 proc. moterų ir 16 proc. vyrų per pastaruosius 12 m÷nesių skund÷si skausmu, tempimu ar sustingimu kaklo, pečių lanko srityje. Tai dažniau pasireikšdavo tarp vyresnio amžiaus žmonių ir tų, kurie dirba sunkų fizinį darbą [37].
Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimai kartais vadinami „sausgyslių patempimu arba pertempimu“, „sausgyslių patempimu d÷l pasikartojančių judesių“ ir pan. [36].
Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parod÷ ryšį tarp neigiamą poveikį turinčių psichosocialinių sąlygų bei ilgai trunkančių psichinę įtampą sukeliančių veiksnių ir skausmo, juntamo kaklo ir pečių srityje. Toks stresorius gali būti monotoniškas darbas ar neadekvatus darbo krūvis ir tempas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis (OSHA), beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe. Stresas yra antroji po nugaros skausmo su darbu susijusi problema Europos Sąjungoje. Taip pat nustatyta, kad l÷tinis nuovargis, neigiamos emocijos, tokios kaip baim÷, pyktis, nerimas ar depresija, sukelia pakitimus skeleto raumenyse, įskaitant ir miofascijinių trigerinių taškų formavimąsi. Nustatyta, kad kaklo ir sprando skausmus dažniau patiria darbuotojai, kuriuos dažniau kamuoja nuovargis, stresas ir įtampa [38].
Kaklo ir sprando srities skausmų ryšys su nerimu, depresija ir bloga savijauta buvo pasteb÷tas ir kai kuriose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei kitose mokslininkų studijose. Svarbu tai, jog šie psichologiniai simptomai buvo nurodyti pacientams dar neturint kaklo sprando srities skausmų. Tai rodo, kad psichologiniai simptomai neatsirado kaip kaulų – raumenų sistemos susirgimų pasekm÷. Labiau tik÷tina, kad nerimas ir depresija keičia centrinį sensorin÷s informacijos apdorojimą, taip padidindami skausminių stimulų sukeltą stresą [39].
Daugelio mokslininkų tyrimai rodo, kad kaklo ir pečių juostos skausmai turi tendenciją kartotis. Prieš tai buvę apatin÷s nugaros dalies skausmai taip pat nurodo gali iššaukti naujus kaklo bei sprando skausmų epizodus. Pastebima, kad rizika kaklo bei sprando skausmams kartotis yra didesn÷, kai prieš tai skeleto-raumenų sistemos sutrikimai pasikartojo per paskutinius 12 m÷nesių [40].
Kai kuriose studijose buvo pasteb÷tas ryšys su darbo organizaciniais faktoriais, tokiais kaip darbuotojo ignoravimas, dideli reikalavimai ir maži įgaliojimai priimant sprendimus darbe ir SRS pakenkimais. Tod÷l, negalima atmesti ryšio tarp fizinių ir psichosocialinių veiksnių darbe bei skeleto-raumenų sistemos simptomų kaklo ir pečių srityje atsiradimo [41].
Pasteb÷ta, kad fizin÷ veikla darbo metu yra stiprus kaklo bei sprando skausmų rodiklis. Kiti mokslininkai nurodo padidintą stiprių kaklo skausmų riziką, jei darbe atliekamas sunkių krovinių k÷limas, vyrauja nepatogi darbo poza, didel÷ fizin÷ įtampa, jei reikalingas pečių pak÷limas ir kaklo sulenkimas, dirbama išk÷lus rankas pečių lygyje ar virš jų. Rizika skausmų kaklo ir pečių lanko srityje did÷ja, did÷jant fizinių užduočių skaičiui [41].
Daugiafaktorin÷ regresin÷ analiz÷ parod÷, kad amžius, profesija, svorių k÷limas ir pernešimas bei priverstin÷ darbo poza (pasilenkimai, pakeltos rankos ir dažni pasikartojantys pirštų judesiai) yra susiję su kaklo ir rankų diskomforto simptomais [42].
Nuolat besikartojantys judesiai sukelia pasikartojančios įtampos traumą, dar žinomą kaip su darbu susijusį viršutinių galūnių ar l÷tinį trauminį pažeidimą. Pažeidžiami plaštakų, rankų, pečių, krūtinin÷s nugaros dalies ir kaklo raumenys, sausgysl÷s, nervai bei kiti minkštieji audiniai [30, 39].
Pasikartojantys judesiai sukelia mikrotraumas raumenyse ir sausgysl÷se, d÷l to prasideda jų uždegimas. Sausgysl÷se atsiranda patinimas, v÷liau sąnarinis skystis tampa tirštesnis, pažeidžiama sąnario kapsul÷. Prasideda sausgysl÷s bei sąnario kapsul÷s uždegimas. Raumens fascija praranda savo elastingumą ir jungiamasis audinys suformuoja sąaugą su raumeniniu audiniu, priversdamas raumenį likti susitraukusioje pad÷tyje. Taip raumuo yra apsaugomas nuo tolesnių pažeidimų, bet sutrikdomas normalus jo darbas ir formuojasi trigeriniai taškai [30].
Patinimas bei susitraukę raumenys suspaudžia nervus bei kraujagysles. Pažeistose vietose kraujagyslių spindis susiaur÷ja, jų sienel÷s tampa storesn÷s. Sumaž÷jusi kraujo t÷km÷ bei aprūpinimas deguonimi sudaro sąlygas dar didesniam pažeidimui. Prasideda ydingas ratas. D÷l nervų suspaudimo atsiranda skausmas, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar sutrikti jutimai [30].
Statin÷ pad÷tis – bet kokia pad÷tis, trunkanti ilgą laiką. Ilgai būnant vienoje pad÷tyje yra l÷tai pertempiami minkštieji audiniai, maž÷ja jų elastingumas. Padidintas spaudimas į raumenis, sausgysles ir nervus pablogina jų kraujotaką.. Į neaktyvius raumenis priteka mažiau kraujo, tod÷l sutrinka aprūpinimas deguonimi ir medžiagų apykaitos produktais bei pradeda kauptis žalingos metabolin÷s atliekos. Tai sukelia nuovargį ir, tęsiantis ilgą laiką, gali atsirasti rimtų pažeidimų. Formuojasi trigeriniai taškai, sutrikdantys normalų raumens darbą bei sukeliantys skausmą bei diskomfortą. Atsiranda l÷tin÷s skeleto-raumenų sistemos ligos bei skausmai. Riešo tunelinis sindromas yra užsitęsusio ar nuolat besikartojančio mechaninio streso pasekm÷s pavyzdys [31].
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra išskyr÷ kaklo ir pečių srities pažeidimų rizikos veiksnius:
1. J÷gos naudojimas, lemiantis sunkius mechaninius krūvius kaklui, pečiams ir viršutin÷ms galūn÷ms;
2. Darbas nepatogioje pad÷tyje – raumenims susitraukiant kūnui tenka didesni mechaniniai krūviai;
3. Pasikartojantys judesiai, ypač jei dirba tie patys sąnariai ir raumenų grup÷s; 4. Ilgai trunkantis darbas, be galimyb÷s pails÷ti ir atgauti j÷gas;
5. Ilgalaikis vietinis įrankių ir paviršių spaudimas; 6. Rankas/plaštakas veikianti vibracija [36].
Įvertinant prevencines priemones, svarbu nustatyti kaklo ir sprando sričių skausmų atsiradimo priežastis. Britų mokslininkų duomenimis, traukimas ir stūmimas yra susiję su žymiai didesne rizika pečių skausmams nei apatin÷s nugaros dalies skausmams atsirasti. Tai yra didel÷ problema, kadangi parodo, kad kai kurios priemon÷s, skirtos apatin÷s nugaros dalies skausmo sumažinimo rizikai gali didinti kaklo ir pečių skausmų atsiradimo riziką [41,43].
1.4. Kenksmingi veiksniai baldų gamybos darbuotojų darbo aplinkoje ir jų įtaka sveikatai
1.4.1. Triukšmo įtaka darbuotojų sveikatai
Vienas plačiausiai paplitusių kenksmingų darbo aplinkos veiksnių yra triukšmas. Baldų gamybos įmonių darbuotojai yra veikiami pavojingo sveikatai triukšmo lygio per visą gamybos procesą. Aukštą triukšmo lygį sukelia medienos pjovimas, apdorojimas, baldų gaminimas ir įrengimų naudojimas medienos ir baldų pramon÷je. Tokie prietaisai kaip dideli žiediniai pjūklai ir šlifuotuvai, krautuvai ir pan., sukelia triukšmą virš 100 dBA, kuris darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių priemonių, suteikia 100 proc. triukšmo dozę per palyginti trumpą laiką kasdien. Dažnai medienos ir baldų pramon÷s darbuotojai yra veikiami kelių triukšmo šaltinių iškart, kurie yra darbo aplinkos viduje [44].
Keletas tyr÷jų atliko tam tikrų darbų triukšmo matavimus baldų pramon÷je ir pripažino, kad baldų pramon÷s darbuotojai yra dažnai veikiami aukšto triukšmo lygio. Koehneke N. ir kt. triukšmo ekspozicijos lygio tyrimas lentpjūv÷je parod÷, kad net 27 proc. visų darbuotojų 8 valandas buvo veikiami triukšmo, kurio stiprumas daugiau nei 95 dBA [44]. Schneider ir kt. įvertino 8 valandų laiko-krūvio vidurkį įvairių darbų darbuotojams baldų
gamybos ceche naudojant triukšmo registravimo prietaisus – dozimetrus ir nustat÷, kad laiko-krūvio vidurkis (TWA) yra 90,25 dBA. Starck ir kt. tyrimai parod÷, kad miškų darbuotojai veikiami vidutiniškai 100 dBA triukšmo lygio per dieną. Keru M.J. ir kt. [45] pasteb÷jo reikšmingą triukšmo ekspozicijos kintamumą, priklausomą nuo to, kokius rankinius prietaisus ir įrengimus naudoja darbuotojai ir matavimo metodų. Baldų pramon÷je yra naudojami dideli ir galingi įrengimai, kurie sukelia ypač didelę triukšmo ekspoziciją darbuotojams, kuri priklauso nuo atliekamo darbo ir jo trukm÷s.
Gamybinio triukšmo išmatavimams yra naudojami trys plačiai paplitę garso lygio matavimo kriterijai įvertinantys profesinio triukšmo ekspoziciją darbuotojams:
1. Pagal priimtus profesinio triukšmo ekspozicijos standartus (29 CFR 1919/95) 8 valandų (laiko-krūvio vidurkis) triukšmo ekspozicijos lygis (PEL) 90 dBA.
2. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą (OSHA) triukšmo slenkstis yra 90 dBA (visi garsai žemiau 90 dBA yra atmetami), o vertinimo kriterijus yra 90 dB (100 proc. doz÷) ± 5 dB [34].
3. Tarptautinis profesin÷s sveikatos ir saugos institutas rekomenduoja triukšmo slenkstį – 80 dBA, o vertinimo kriterijų – 85 dB ± 3 dB [32].
Mokslininkai pasteb÷jo, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus, o vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančiu poveikiu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugeb÷jimo įveikti įtampą. Individualiai suvokiamas triukšmas nepriklauso nuo aplinkos triukšmo lygio ir yra susijęs su asmenyb÷s psichologin÷mis charakteristikomis. Tod÷l subjektyviai vertinamas kaip stresorius ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis daro įtaką individo sveikatai [46].
Nuolatinis triukšmas sukelia homeostaz÷s pakitimus, d÷l kurių atsiranda širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocin÷ įtampa [47]. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablog÷ja atmintis, d÷mesys, orientacija. Jo įtakoje 10-25 % sumaž÷ja fizinis ir protinis darbingumas, pablog÷ja žmogaus klauso ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, did÷ja gamybinių traumų rizika. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas sukelia funkcinius centrin÷s bei vegetacin÷s nervų sistemos sutrikimus, skatina arterin÷s hipertenzijos ir išemin÷s širdies ligos atsiradimą [48]. Eksperimentiniai duomenys rodo, kad ilgalaikis didelio triukšmo poveikis nešiojamam kūdikiui neštumo metu gali v÷liau paveikti jo klausą ir kad žemo dažnio garsai gali padaryti daugiau žalos. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, vibracija, nepalankus
mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio trukm÷s ir laiko per parą, bendros poveikio trukm÷s bei kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būkl÷, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo poveikio dydį [35].
Ilgai veikiantis triukšmas kaip stresorius aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus biocheminiame lygmenyje, didina katecholaminų kiekį kraujyje ir širdies sutrikimų dažnį, skatina periferinę vazokonstrikciją ir visa tai vadinama psichobiologiniu stresu. Triukšmas darbe, net jei n÷ra tokio lygio, kad reik÷tų imtis veiksmų klausos praradimui išvengti, gali tapti stresą sukeliančiu veiksniu. Tačiau triukšmo poveikis dažniausiai susilieja su kitų veiksnių poveikiu [49].
Apibendrinant triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūr÷ triukšmo, kaip streso šaltinio modelio grandinę: garsas (subjektyviai suvokiamas triukšmas) » streso indikatoriai (padidinta streso hormonų produkcija) » biologiniai ir psichofiziologiniai rizikos veiksniai » liga [46, 50].
Taigi triukšmas darbo aplinkoje sukelia darbuotojams stresą ir psichosocialinius (nerimas, miego sutrikimai, kasdienin÷s veiklos trikdymai) bei fizinius (klausos silpn÷jimas, klausos trauma, arterin÷ hipertenzija, išemin÷ širdies liga) sveikatos sutrikimus.
1.4.2. Vibracijos įtaka skeleto ir raumenų sistemai
Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos skeleto-raumenų sistemos pažeidimams atsirasti, yra vibracija, kuri pagal veikimo pobūdį skirstoma į rankas ir visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją. Šis veiksnys turi didžiulę įtaką skeleto-raumenų, kraujagyslių, nervų ir kitų organų sistemų pažeidimų išsivystymui. Vien Lietuvoje per 1998 – 2005 m. vibracin÷ liga ar vibracijos sukelti jungiamųjų audinių ir skeleto-raumenų profesiniai susirgimai sudar÷ nuo 30 proc. iki 35 proc. visų profesinių ligų kiekio.
Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių metu nagrin÷tas vibracijos poveikis nugaros patologijai [51]. Profesiniai dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais skeleto raumenų sistemos pakitimai n÷ra specifiniai ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip: darbo sąlygos, ekspozicijos trukm÷, amžius, lytis ir pan. Nustatyta, kad žmogaus organizmas yra ypatingai jautrus vibracijai, kurios dažnis 100 – 300 Hz. Kūną veikiančios vibracijos žalingas poveikis apima virpesius, kurie sklinda pagrindiniais žmogaus atramos paviršiais (grindys, s÷dyn÷ ir pan.) nuo 0,5 Hz iki 80 Hz dažniu ir turi tam tikrą virpesių sukeltą amplitudę, dažniausiai vertinamą vibracijos pagreičiu. Rankas veikiančios vibracijos
kenksmingas poveikis apima virpesius, kurie sklinda nuo 6,3 Hz iki 1250 Hz dažniu. Nustatyta, kad kenksmingiausia yra žemesnių dažnių (iki 250 Hz) sritis [55].
Vibracijos poveikį sustiprina statinis rankų ir kojų įtempimas, triukšmas bei atšalimas. Vibracijai jautresni jauni žmon÷s ir moterys [52]. Higienos instituto darbo medicinos centro tyrimas [13] parod÷, kad ligonių, kuriems diagnozuota vibracin÷ liga, profesinis darbo stažas viršija 30 metų. Iš mokslin÷s literatūros žinoma [53], kad profesiniai skeleto-raumenų sistemos pakenkimai pasireiškia gerokai anksčiau ir reali situacija tur÷tų būti visiškai kitokia.
Lietuvoje apie 16 tūkst. dirbančiųjų kasdien dirba gamybin÷s vibracijos poveikyje. Atlikti tyrimai [14] parod÷, kad didžiausias skeleto-raumenų sistemos pažeidimų paplitimas nustatytas tarp patiriančių rankas ir visą kūną veikiančią vibraciją, vyresniems negu 40 metų darbuotojams, kurių darbo stažas daugiau kaip 20 metų. A. Einikien÷ ir kt. ištyr÷ jog darbuotojams patiriantiems rankas veikiančią vibraciją (RVV) dažniausiai nustatomas refleksinis ir peties - ment÷s sindromas, žasto epikondilitas ir šaknelinis sindromas. Bendras nusiskundimų skaičius tarp moterų buvo patikimai didesnis, negu tarp vyrų. Kritin÷s literatūros apžvalga rodo, kad didesn÷ intensyvios ekspozicijos su vibracija trukm÷ didina stuburo pakenkimų riziką [13].
Rankas ir visą kūną veikianti vibracija pažeidžia ir jud÷jimo organų bei skeleto ir raumenų sistemas. Atsiranda kaulų, sąnarių ir periartikulinių audinių – raiščių, sausgyslių ir raumenų pažeidimai. Jie lokalizuojasi tose vietose, kurias labiausiai veik÷ vibracija. Vibracijos sukeltų pažeidimų atsiradimui didelę reikšmę turi sąnarių pertempimai, sunkių daiktų k÷limas ir nešimas, neigiamos temperatūros įtaka. Vibracija gali pažeisti ir vidaus organų pad÷tį (pvz. gali nusileisti gimda, skrandis), pažeidžia virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemas, sukelia endokrininių liaukų bei lytin÷s funkcijos sutrikimus [54].
Kai kurių tyr÷jų nuomone, po 5 – 7 metų darbo su vibraciją generuojančiais įrengimais gali išsivystyti vibracin÷ liga. Bovenzi M., Della-Vedova A. ir kt, nustat÷, kad riešo kanalo sindromas, periferinių nervų pažeidimai ir priekinių galūnių skeleto-raumenų pažeidimai yra susiję su rankas veikiančia vibracija, įtampa ir vibracijos ekspozicija [56]. Gerai žinoma, kad pasikartojantys, didel÷s j÷gos reikalaujantys darbai, nepatogi rankos ir sąnarių pad÷tis yra rizikos veiksniai, sukeliantys riešo kanalo sindromą ir rankos ir riešo minkštųjų audinių sužalojimus [57]. Epidemiologiniuose darbuotojų dirbančių su vibraciniais prietaisais tyrimuose, nustatant ryšį tarp kasdienin÷s vibracijos ekspozicijos, vibracijos ekspozicijos trukm÷s ir net visą gyvenimą sukauptos vibracijos doz÷s, buvo nustatytas riešo kanalo sindromas. Tod÷l, NIOSH padar÷ išvadą, kad yra teigiamas ryšys tarp rankas veikiančios vibracijos ir riešo kanalo sindromo ir labai stiprus ryšys tarp valingo pasikartojančio darbo,
neutralios riešo pad÷ties, vibracijos ir riešo kanalo sindromo [26]. Šis tyrimas dar kartą patvirtina Bovenzi M. atlikto tyrimo išvadą. Be to Bovenzi M. ir kt. tyrimas atskleid÷, kad vibracijos ekspozicija ir ergonominis stresas yra kiekybiškai susiję su priekinių galūnių minkštųjų audinių pažeidimų atsiradimais [56].
Silverstein B. ir kiti nustat÷, kad riešo tunelio sindromo (CTS) rizika didesn÷ veikiant kartu didelei j÷gai ir dažnai pasikartojantiems judesiams, o rankų - riešo sužalojimų rizika didesn÷, kai kartu veikia nedidel÷ j÷ga ir nedažnai pasikartojantys judesiai. Buvo pasteb÷ta, kad didel÷s j÷gos ir dažno pasikartojimo darbo kombinacija labiau padidina riešo tunelio sindromo ir skeleto-raumenų pažeidimų riziką, negu pavieniai rizikos veiksniai. Vienas eksperimentas parod÷, kad n÷ščios ir esančios menopauz÷je moterys turi labiau išreikštą riešo tunelio sindromą ir kad n÷ščios moters simptomai linkę išryšk÷ti po n÷štumo [58].
Kai kurie atvejo-kontrol÷s tyrimai įrod÷, kad riešo kanalo sindromas yra reikšmingai susijęs su vibracinių prietaisų naudojimu, sunkiu fiziniu darbu ir pasikartojančiais riešo judesiais. Įrodyta, kad rankas veikiančios vibracijos ir sunkaus fizinio darbo derinys, gali padidinti riešo kanalo sindromo riziką iki 10 kartų [59].
Tyrimas apie skeleto-raumenų pažeidimus, kurį atliko JAV Nacionalinio darbų saugos ir profesin÷s sveikatos instituto (NIOSH), įrod÷, kad yra teigiamas ryšys tarp pasikartojančio darbo ir riešo tunelio sindromo (CTS), taip pat tarp didel÷s j÷gos reikalaujančio darbo ir riešo tunelio sindromo [26]. Vis dar yra diskutuojama apie rankas veikiančios vibracijos įtaką priekinių galūnių etiopatogeneziniams pažeidimams. Vienmomentiniai tyrimai parod÷, kad profesinis vibracinių prietaisų naudojimas yra didesnis rizikos veiksnys priekinių galūnių neuropatijai ir priekinių galūnių nervo užspaudimui, negu sunkus fizinis darbas [60]. Elektrofiziologiniai tyrimai įrod÷, kad kai kuriuose viduriniojo ir radialinio nervų segmentuose sensorinių nervų laidumas yra mažesnis vibracijos veikiamiems darbininkams [61].
Epidemiologinių ir klinikinių tyrimų metu buvo patvirtintas vibracijos ir įtempto, sunkaus fizinio darbo kombinacijos poveikis į minkštuosius priekinių galūnių audinius. Tačiau, yra sunku atskirti vibracijos poveikį nuo ergonominių rizikos veiksnių. Vibracija, kaip stiprus dirgiklis, gali sukelti l÷tinę periferinių vegetacinių darinių, nervų galūnių ir kraujagyslių mikrotraumatizaciją, o tai sutrikdo kraujotaką (pirmiausia kapiliarinę), mikrocirkuliaciją ir audinių trofiką. Išsiskiria serotoninas, histaminas ir kitos vazoaktyviosios medžiagos, kapiliaruose įvyksta spazmas [84,100]. Kenksmingo vibracijos poveikio pagrindiniai klinikiniai sindromai: periferinis angiodistoninis sindromas, ,,baltų pirštų“ Reino sindromas, rankų angiodistoninis sindromas, rankų ir kojų jutimin÷ vegetacin÷
polineuropatija, Vertigo sindromas. Būdingi sutrikimai yra parastezijos, skausmas, galūnių nutirpimas, priepuolinio pobūdžio rankų pirštų balimas ir šalimas, kojų ir rankų raumenų m÷šlungis, susilpn÷jusi rankų raumenų j÷ga. Objektyvūs ligos požymiai: galūnių hipotermija, cianoz÷ ir hiperhidroz÷, trofiniai odos (hiperkeratoz÷) ir nagų (sustor÷ję, deformavęsi) pažeidimai. Kartais Reino sindromas gali būti vienintelis vibracijos žalingo poveikio simptomas [84].
Eksperimentinių tyrimų atradimai įrod÷, jog trumpalaik÷ rankas veikiančios vibracijos ekspozicija gali sumažinti lyt÷jimo jautrumą ir gali sukelti pirštų ir rankų pažeidimus, tokius kaip parestezija ir tirpulys [62]. Lyt÷jimo sutrikimus gali lemti did÷l÷s suspaudimo j÷gos, laikant vibracinių prietaisų ranken÷les, priežastis. Did÷jantis jutiminis ir vibrotaktilinis skausmo slenkstis yra vibracijos ekspozicijos sukeltos disfunkcijos, skirtinguose odos mechanoreceptoriuose ir jų įcentrinio nervo pluoštuose, kurie yra išsid÷stę epidermyje, odos ir poodiniuose rankų ir pirštų lygiuosiuose odos audiniuose, priežastis [63]. Kai kurie patogeniniai mechanizmai, atsiradę d÷l vibracijos sukeltų nervų pažeidimų, yra įrodyti histologiniais gyvūnų eksperimentais ir žmogaus pirštų biopsijų tyrimais. Įrodyta, kad didel÷ vibracijos ekspozicija sukelia epineuralinę edemą žiurkių s÷dmens nervuose. Šie atradimai derinami su žmogaus pirštų odos biopsijų tyrimų rezultatais, kurie įrod÷ maž÷jantį mielino nervų skaidulų skaičių pirštuose ir rieše žmon÷ms, kurie yra veikiami rankas veikiančios vibracijos [39, 64].
Tyrimuose dalyvavusiems darbininkams, veikiamiems vibracijos, tokiems kaip medienos gaminių, baldų surink÷jams, šlifuotojams, siuvimo mašinų operatoriams, mašinų surink÷jams, periferin÷s neuropatijos požymiai bei priekinių galūnių skeleto-raumenų sistemos pažeidimai buvo dažnesni nei kraujagyslių pažeidimai [65]. Panašūs duomenys gauti vienoje Britanijoje vykusioje apklausoje, kurioje sensoneuralginiai pažeidimai buvo dažnesni negu baltų pirštų sindromas [66].
Vibracijos sukeltas stresas taip pat yra realus rizikos veiksnys priekinių galūnių jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos pažeidimams. Tačiau apie šį rizikos faktorių yra labai mažai informacijos, kuri gaunama tik iš klinikinių ir lavonų tyrimų [57].
Bovenzi M. bei kiti tyrimai parod÷ teigiamą ryšį tarp profesinių vibracinių prietaisų naudojimo (baldų fabrikų darbuotojai naudoja žiedinius šlifuotumus, elektrinius varžtų prisuktuvus ir pan.) ir skeleto-raumenų sistemos pažeidimų. Kiekybiniai vibracijos ekspozicijos ir įtampos indekso (RI) vertinimai parod÷, kad fizikiniai rizikos veiksniai padidina l÷tinių nervų ir skeleto-raumenų sistemos pažeidimų riziką baldų pramon÷s darbininkams, dirbantiems su vibraciniais prietaisais [56]. Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat
įrod÷, kad vibracija turi didel÷s įtakos skeleto-raumenų sistemos pažeidimų išsivystymui [14, 67].
Profesinių ligų valstyb÷s registre užregistruotų profesinių skeleto-raumenų sistemos susirgimų analiz÷ rodo, kad Lietuvoje šios ligos diagnozuojamos asmenims, kurių mažiausias profesinis stažas – 8 metai. Profesinių skeleto-raumenų sistemos ligų struktūroje dominuoja stuburo osteochondroz÷, kuri sudaro 80 proc. visų atvejų, o kitų ligų užregistruojami tik pavieniai atvejai [14]. Visų ekonomin÷s veiklos rūšių darbuotojams vyrauja nugaros patologija (stuburo osteochondroz÷), dažniausiai tiems, kurie dirba su vibruojančiais įrenginiais [68, 69].
Lietuvoje darbo medicinos gydytojai vengia diagnozuoti profesinius skeleto ir raumenų sistemos pažeidimus, nes dažniausiai ginčijamasis d÷l šių ligų etiopatogenetinių veiksnių. Iš literatūros žinoma, kad nustatyti profesinius skeleto-raumenų sistemos pažeidimus sunku d÷l individualių darbo sąlygų specifikos (vibracijos pobūdžio, dažnio ir pan.). Taip pat skeleto-raumenų sistemos pažeidimus gali sąlygoti darbo aplinka bei daugelis individualių rizikos veiksnių (pvz. amžius, lytis, darbo stažas ir pan.) [68].
1.4.3. Medienos dulkių poveikis baldų gamybos įmonių darbuotojams
Visi medžiai pagal savybes, pluošto sandarą, tekstūrą yra skirstomi į kietąją ir minkštąją medieną. Kietoji mediena gaunama iš lapuočių medžių (uosio, alksnio, beržo, klevo, raudonmedžio, ąžuolo, vyšnios), o minkštoji – iš spygliuočių (kedro, egl÷s, pušies). Kietoji tarnauja žymiai ilgiau, yra kieta, brangesn÷ nei minkštoji mediena. Tod÷l stambios baldų pramon÷s įmon÷s dažniausiai naudoja minkštą medieną, o mažos baldų pramon÷s įmon÷s – kietą.
Profesin÷ medienos dulkių ekspozicija yra plačiai paplitusi visos 25 Europos Sąjungos šalyse. Populiacijos dalis, veikiama medienos dulkių, Belgijoje sudaro 1,2 proc., Estijoje – 4,5 proc. ir Latvijoje. – 4,6 proc. visos populiacijos. CAREX duomenimis 1990 – 1993 m. EU – 15 šalyse apie 2,6 milijonai darbuotojų buvo veikiami medienos dulkių. 2000–2003 metais net 3,6 milijonai darbuotojų buvo veikiami medienos dulkių, tai paaiškinama, kad nuo 1990 m. medienos dulkių ekspozicija nuolat did÷ja [70]. Lietuvoje, CAREX duomenimis, 1997 m. buvo nustatytas medienos dulkių poveikis 47263 darbuotojams. 1995–2002 m. Profesinių ligų registre d÷l medienos dulkių poveikio buvo užregistruoti šeši astmos ir šeši l÷tinio obstrukcinio bronchito atvejai [71].
Epidemiologinių tyrimų duomenys parod÷, kad darbuotojams, kurių darbo aplinkoje yra medienos dulkių, dažniau pasireiškia astmos simptomai, l÷tinis bronchitas, sloga, plaučių funkcijos sutrikimai. Schlünssen V. ir kt., ištyr÷ doz÷s-atsako ryšį tarp įkvepiamos medienos dulkių koncentracijos ir pasikartojančio, stipraus nosies gleivin÷s pabrinkimo bei padid÷jusio bronchų hiperreaktyvumo [72].
Medienos dulk÷s yra dalinai pakibusios ore ir gali būti įkvepiamos darbuotojų. Darbininkams nenaudojant apsaugos priemonių dulk÷s gali sukelti kv÷pavimo sutrikimo simptomus, odos ir kitas ligas. Dulk÷s dirgina akių gleivinę, o per ilgesnį laiką sukelia jos konjunktyvitus, blefaritus, keratokonjunktyvitus, kurie pasireiškia akių paraudimu, ašarojimu. Kartais akys net pradeda traiškanoti. Patekusios ant odos, dulk÷s užkemša prakaito ir riebalinių liaukelių angeles. Odoje atsiranda išb÷rimų, o nuo odos paviršiuje esančių bakterijų ir pūlinukų. Ausyse nuo pluoštinių dulkių susidaro „kamščiai”. Rimčiausia pasekm÷ sveikatai yra nosies ir prienosinių ančių v÷žys, kuris daugiausia buvo pasteb÷tas tarp darbuotojų veikiamų kietmedžio dulk÷mis. Minkštos medienos dulk÷s, tokios kaip egl÷s, pušų, kedro dulk÷s gali sukelti astmą ir kitus respiracinius negalavimus [73].
Europos Sąjungoje yra paplitusios kelių rūšių medienos dulk÷s. Pavyzdžiui, 75 proc. prancūzų darbuotojų buvo veikiami dulkių mišiniu iš skirtingų rūšių medienos, dažniausiai kietmedžio, minkštos medienos ir medžio plokščių mišinio. Įvertinti skirtingos medienos rūšies ekspoziciją yra labai sud÷tinga, nes įmon÷s neturi jokių duomenų apie naudojamos medienos dulkių struktūrą. Tod÷l, veikiamų, skirtingos medienos rūšies dulkių, darbuotojų skaičiai yra netikslūs. 2/3 visų medžio dulk÷mis veikiamų darbuotojų yra traktuojami, kaip veikiami nenustatytos medienos rūšies dulkių. Nežinoma, ar mišinys yra labiau pavojingas nei atskiros medžiagos ar ne. Kidney J., Larama ir kt. patvirtino did÷jantį kv÷pavimo simptomų paplitimą tarp stalių, dailidžių dirbančių su įvairiomis medienos rūšimis. Taip pat pasteb÷jo, kad profesinei astmai būdingas jaunas amžius (77% astma išsivyst÷ iki 35 metų), moterys serga dažniau, trumpas latentinis periodas (56% astma išsivyst÷ po 3-jų darbo metų). Dažniausiai astmos riziką didina raudonmedžio, raudonojo kedro medžių dulk÷s [74].
Britanijos Pavojingų medžiagų kontrol÷s centras nustat÷ pareigas darbdaviui, kurios sumažina medienos dulkių ekspoziciją žemiau 5,0 mg/m3 ribos. Tačiau, tai n÷ra saugi riba. Įrodyta, jog smulkios dispersiškos dulk÷s (0,5 – 5 µ), nors jų ir n÷ra daug, patenka į alveoles ir sukelia ten būdingus patologinius pakitimus, o jų turimas elektrinis krūvis užtikrina ilgesnį išlikimą. Nus÷sdamos nosies, trach÷jos, bronchų gleivin÷je, dulk÷s sukelia uždegimines reakcijas, ilgainiui vystosi l÷tiniai hipertrofiniai ir atrofiniai katarai. Europos komisijos
0,5 mg/m3 tur÷jo rimtų sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, daugelyje šalių bet kokios rūšies medienos dulkių didžiausia leistina riba yra 5 mg/m3 ar net mažesn÷. Tod÷l net 16 proc. Europos Sąjungos darbuotojų yra veikiami didesn÷s nei >5 mg/m3 dulkių koncentracijos, kuri viršija ES nustatytą didžiausią leistiną ribą. Dauguma šių darbuotojų yra veikiami minkštos medienos arba medžio plokščių dulk÷mis. [75].
Higienos instituto cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos 22 įmon÷se atlikti 464 medienos dulkių tyrimai. Daugiausia tyrimų atlikta baldų gamybos įmon÷se – 353 tyrimai, taip pat medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamybos įmon÷se – 33 tyrimai. 19% visų tyrimų rezultatų viršijo ribinį 5,00 mg/m3 dydį (medienos ir medienos gaminių gamyboje – 48,5% tyrimų).Vidutin÷ medienos dulkių koncentracija buvo 4,57 mg/m3, ji svyravo nuo 0,24 iki 19,43 mg/m3. Didžiausia maksimali medienos dulkių koncentracija aptikta baldų gamybos įmon÷je staliaus darbo vietoje – 19,43 mg/m3, maksimalios ir vidurkin÷s koncentracijos viršijo ribinį dydį ir medienos bei medienos gaminių gamybos, pastatų statybos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos srityse. Staliai, staklininkai, staliai -dailid÷s buvo veikiami didžiausių medienos dulkių koncentracijų [76].
Medienos dulkių sukeltus kv÷pavimo sutrikimus dar labiau sustiprina natūralios kilm÷s mikroorganizmai (pel÷siai, bakterijos, grybai ir pan.) ir chemin÷s medžiagos naudojamos baldų pramon÷je (skiedikliai, šlifavimo priemon÷s, medžio klijai, lakas, ir t.t.).
Medienos dulk÷se esantys mikroorganizmai, tokie kaip pel÷siai, grybai ir bakterijos, gamina toksinus arba juos atpalaiduoja irimo metu taip didindami kv÷pavimo takų pakenkimų riziką. Labai didel÷ mikroorganizmų koncentracija yra lentpjūv÷se, nes jose yra apdirbama visų rūšių mediena. Neseniai atlikti tyrimai parod÷ endotoksinų ekspozicijos lygius: lentpjūv÷je (7–588 EU/m3), medienos plokščių fabrike (193,1–1974,0 EU/m3) ir medienos drožlinių plokščių fabrike (2,2–217,4 EU/m3). Tyrimai įrod÷, kad chemin÷s medžiagos veikdamos kartu su medienos dulk÷mis padidina kv÷pavimo sutrikimų atsiradimo riziką [77]. Staliai, staklininkai ir dailid÷s baldų pramon÷s įmon÷se išsivysčiusiose šalyse turi padid÷jusią astmos ir kitų kv÷pavimo ligų riziką. Dailid÷ms d÷l įkvepiamų medžio dulkių tenka didesn÷ rizika susirgti nosies v÷žiu. Baldų pramon÷s darbuotojai gali būti veikiami įvairių alergenų, imunotoksinių ir kancerogeninių medžiagų (susidariusių iš medienos sakų, dervos rūgšties), bakterijų, grybelių bei iš cheminių medžiagų, naudojamų baldų gamybos procesuose [78]. Šie mikroorganizmai ir chemin÷s medžiagos kartu su medienos dulk÷mis gali sukelti plaučių funkcijos sutrikimus, bronchų hiperaktyvumą, astmą, bronchitą, l÷tinę obstrukcinę plaučių ligą (COPD), alerginį alveolitą, rinitą, nosies ir prienosinių ančių v÷žys ir kitas respiracines ligas [79].
Dulkių koncentracija gamybinių patalpų ore priklauso nuo žaliavos rūšies, įrengimų, mašinų būkl÷s, skaičiaus, tipo, taip pat nuo jų hermetizacijos laipsnio ir ventiliacijos sistemų galingumo, efektyvumo bei priežiūros. Endotoksinų ekspozicijos lygis taip pat gali priklausyti nuo klimato ir medienos rūšies, medienos laikymo ir apdirbimo, taip pat ir nuo pačio fabriko struktūros. Medienos dulkių ir endotoksinų ekspozicijos lygis sausuoju sezonu yra didesnis negu dr÷gnuoju sezonu. Didžiausias dulk÷tumas būna žaliavos paruošimo baruose. Mechanizuotas pjovimas ir rankinis šlifavimas yra susiję su did÷jančia dulkių ekspozicija, o rankinis obliavimas ir rankinis pjovimas yra susiję su did÷jančia endotoksinų ekspozicija [74]. Baldų fabriko darbuotojai yra veikiami įvairių mikroorganizmų, kurie sukelia įvairias ligas. Arthrobacter globiformis gali sukelti alerginį alveolitą. Aspergillus fumigatus yra žinomas kaip grybinis patogenas sukeliantis alerginį alveolitą, astmą, plaučių aspergilozę ir mikotoksikozes. Bokov ir kt. įrod÷, kad jautresni bakterijoms ir grybeliams bei jų išskiriamiems toksinams tie darbuotojai, kurie dirba lakavimo, šlifavimo cechuose. Keletas tyrimų, parod÷, kad n÷ra tiesioginio ryšio tarp teigiamos alergin÷s reakcijos į darbo aplinkos mikrobus ir kv÷pavimo simptomų atsiradimo, tarp baldų fabriko darbuotojų. Tačiau, jautrumas aplinkos alergenams gali tur÷ti įtakos kv÷pavimo sistemos pažeidimams [39, 80].
Apdirbant medieną negalima išvengti dulkių susidarymo, tod÷l Tarptautinis v÷žio tyrimų centras (IARC) medienos dulkes priskyr÷ kancerogenų grupei [81]. Europos Sąjungos Direktyva (1999/38) taip pat medienos dulkes priskyr÷ kancerogenams ir nustat÷ medienos dulkių didžiausią leistiną vertę, kuri yra 5,0 mg/m3 (darbo vietos ore). Siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, kuri pakeit÷ higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribin÷s vert÷s darbo aplinkoje. Bendrieji reikalavimai“. Į naują higienos normą perkelti cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti Komisijos direktyvoje 2006/15/EB, kuri nustato antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą [39, 82].
1.4.4. Skeleto ir raumenų pažeidimų rizikos psichosocialiniai veiksniai
Su darbu susijusio streso problema iškyla tais atvejais, kai darbo aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo galimybes juos įvykdyti (ar kontroliuoti). Psichosocialiniai veiksniai yra susiję su darbo sąlygomis, reikalaujančiomis didesnių pastangų, siekiant gauti tą patį rezultatą, kai veikia eil÷ kenksmingų ir pavojingų veiksnių: per didelis darbo krūvis, blogi darbuotojų ir darbdavių santykiai, ilga darbo trukm÷, dideli darbo tempai, pamaininis ar
naktinis darbas, viršvalandžiai, per didel÷ darbo kontrol÷ ir pan. Visi šie veiksniai ir sudaro sąvoką “stresas darbe”. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe priežastimi [83]. Stresas darbe – tai darbuotojo reakcija į nepalankias darbo aplinkos sąlygas, kurią sukelia darbo reikalavimų, organizavimo, darbuotojų tarpusavio santykių su darbdaviu psicho-socialiniai veiksniai. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų ES dažniausiai sutinkama (28 proc.) su darbu susijusi sveikatos problema[76]. Daug veiksniu (stresorių) gali prisid÷ti prie streso, susijusio su darbu, ir retai vienintelis veiksnys būna streso priežastimi. Stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, organizme sukelia įvairius nervų, kraujotakos, kv÷pavimo, endokrinin÷s ir kitų sistemų sutrikimus, kurie pasireiškia įvairiomis fiziologin÷mis bei patologin÷mis reakcijomis.
Stresą patiria vienas iš keturių ES darbuotojų. Ilgalaikis psichogenin÷s kilm÷s stresorių poveikis yra laikomas vienas didžiausių rizikos veiksnių ateroskleroz÷s, hipertonijos, ischemin÷s širdies ligos, vegetodistonijos ir kt. ligų etiopatogenez÷je [84]. Individualiai kiekvienam žmogui stresas gali sutrikdyti emocines (irzlumas, susirūpinimas, miego problemos, depresija, hipochondrija, susvetim÷jimas, pervargimas, šeimynin÷s problemos), pažintines (sunkumai susikaupiant, prisimenant, mokantis naujų dalykų, priimant sprendimus), elgesio (piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, tabako gaminiais, destruktyvus elgesys) bei fiziologines reakcijas (nugaros skausmai, susilpn÷jęs imunitetas, skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opa, širdies problemos, padid÷jęs kraujospūdis). Plačiais epidemiologiniais ir klinikiniais tyrimais įrodyta, kad streso somatin÷s pasekm÷s taip pat gali būti galvos skausmai, traumos, alergijos, virškinimo problemos bei įvairių lokalizacijų ir sunkumo skeleto ir raumenų sistemos pakenkimai [26, 27, 85, 86].
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros paskelbtuose mokslo darbuose įvardijami šie psichosocialiniai veiksniai, galintys įtakoti skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų vystymuisi: nepasitenkinimas darbu, per mažas savarankiškumas, daug pastangų reikalaujantis darbas, atliekamų užduočių kontrol÷s stoka, pasikartojantis, monotoniškas, spartus darbas, bendradarbių ir vadovų pagalbos trūkumas. Kaip individualūs veiksniai nurodomi: anksčiau persirgtos ligos ar patirtos traumos, fizinis paj÷gumas, amžius, nutukimai ir rūkimas [87].
Skandinavijos [41, 88] šalių studijų metu išaiškinta, kad darbo sukeliamas stresas yra susijęs su apatiniais nugaros dalies pažeidimais. Kaklo ir sprando srities skausmų ryšys su nerimu, depresija ir bloga savijauta buvo pasteb÷tas ir kai kuriose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei kitose mokslininkų studijose. Itin svarbu tai, kad šie psichologiniai simptomai buvo nurodyti pacientams dar neturint kaklo sprando srities skausmų. Tai rodo, kad
