MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MONIKA PETROŠIŪTĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ INFORMAVIMUI SKIRTAME
MONITORIUJE ESANČIOS REKLAMOS IR INFORMACIJOS ĮTAKA
VAISTŲ PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc., dr. Raimondas Radţiūnas
MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ INFORMAVIMUI SKIRTAME
MONITORIUJE ESANČIOS REKLAMOS IR INFORMACIJOS ĮTAKA
VAISTŲ PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas Darbo vadovas
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 5
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1 Pacientų informavimo šaltiniai apie vaistus ... 10
1.2 Reklama vaistinėse ... 12
1.3 Informacijos apie vaistus pateikimas reklamoje vaistinėje ... 13
1.4 Vaistų reklama Lietuvos vaistinėse ... 15
1.5 Vaistų reklama uţsienio šalyse ... 18
1.6 Farmacinė informacija vaistinėje ... 19
1.7 Pacientų informavimui vaistinėje skirti monitoriai ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1 Tyrimo planavimas ... 21
2.1.1 Tyrimo objektas ... 21
2.1.2 Tyrimo imties pasirinkimas ... 21
2.1.3 Tiriamųjų atranka... 22
2.2 Tyrimo metodai ... 25
2.3 Duomenų analizės metodai ... 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1 Informaciniai šaltiniai ... 26
3.2 Vaistų pasirinkimas ir pirkimas ... 31
3.3 Reklama vaistinėse ... 37
3.4 Monitorius ir jame vaizduojama informacija ... 40
IŠVADOS ... 45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
SANTRAUKA
M.Petrošiūtės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. R.Radţiūnas;
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ INFORMAVIMUI SKIRTAME MONITORIUJE ESANČIOS REKLAMOS IR INFORMACIJOS ĮTAKA VAISTŲ PASIRINKIMUI
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tyrimo tikslas
Ištirti paciento informavimui skirto monitoriaus įtaką vaistų pasirinkimui. Tyrimo uţdaviniai
Atlikti vaistinės pacientų stebėjimą ir išsiaiškinti daţniausiai naudojamus informacinius šaltinius apie vaistus; Nustatyti, ar skiriasi pacientų, kurie naudojasi/nesinaudoja, monitoriaus teikiama informacija apsilankymo vaistinėje ir vaistų vartojimo daţnis, vaistų pirkimo bei pasirinkimo būdai; Įvertinti, ar pacientai pastebi reklamas monitoriuose; Išanalizuoti prieţastis, lemančias kokį informacijos turinį pacientas pastebėjo monitoriuje; Apibendrinti gautus rezultatus ir pateikti rekomendacijas.
Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas - apţvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su analizuojama tema. Empirinis analizės metodas - pasirinktas stebėjimo metodas. Statistiniai analizės metodai - atlikta naudojant SPSS 17.0, Microsoft Office Excel programas.
Tyrimo dalyviai
Pacientai, perkantys receptinius/nereceptinius/kompensuojamuosius vaistus. Tyrimo rezultatai
2011 m. Lietuvoje ieškodami informacijos apie vaistus internetu naudojosi 41 proc. pacientų, 2014 m. šis skaičius išaugo iki 69 proc. 2009 m. duomenimis 57 proc. JAV gyventojų naudojosi internetu ieškodami informacijos apie vaistus. Lietuvoje 85 proc. populiariausias informacijos šaltinis apie vaistus yra vaistininko konsultacija. Moterys labiau pastebi maisto papildų reklamas ir vaistinės (tinklo) pavadinimą, vyrai – vaistų reklamas ir taip pat vaistinės (tinklo) pavadinimą. Priklausomai nuo to, ar pacientas naudojasi, ar nesinaudoja monitoriaus teikiama informacija skiriasi lankymosi vaistinėje daţnis, vaistų vartojimo trukmė, vaistų pirkimo ir pasirinkimo būdai. Atlikto tyrimo duomenimis galime teigti, kad pacientams perkant vaistus svarbiausia yra kaina ir suteikiama informacija apie pigiausius analogiškus preparatus.
Tyrimo išvados ir rekomendacijos
SUMMARY
Master thesis of M. Petrošiūtė‘s/research supervisor Assoc. Dr. R.Radţiūnas;
THE ADVERTISEMENT AND INFORMATION IN THE MONITOR DEDICATED FOR
INFORMING OF PATIENTS IN PUBLIC PHARMACIES AND INFLUENCE TO THE CHOICE OF DRUGS
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. - Kaunas.
The aim
To investigate the influence of monitor for patient on drug choice. Objectives of the study
To analyze the various countries experience of information to patients in pharmacies regulation of Lithuania on the patient information for the monitor; Perform data collection in pharmacies and the monitor on drug choice; Identify where the information contained in the monitor does/does not influence the choice of drugs; The findings of the survey results to compare with each other for patients looked at the monitor/not looked at the monitor; Summarize the results and make recommendations.
The methods
Theoretical analysis method - an overview and description of scientific publications and studies related to the topic under consideration. Empirical analysis method - a prospective observational study. Statistical analysis methods - was performed using SPSS 17.0, Microsoft Office Excel applications. The study participants
Patients who buy prescription/non-prescription/reimbursable drugs. The results
In 2011. in Lithuania patients looking for information about medications 41% used internet, in 2014 this number increased to 69%. In 2009 – 57% of patients in USA used the internet to search for information about drugs, in Lithuania it was 85%. Most popular source of information on drugs is a medical consultation. Women becoming aware of food supplements and pharmacy commercial adverts (pharmacy network) brand name, for men – pharmacy commercials and as well as pharmacies network (brand) name. Depending on whether the patient looked at the monitor or not, differs frequency of visits to pharmacy, duration of exposure, drug procurement and selection methods. The survey data showed that for patients buying drugs the most important is cost and provided information about the cheapest similar products.
The research findings and recommendations
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos ValstijosP – Statistinio reikšmingumo rodiklis PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SPSS – Statistinių programų paketas socialiniams tyrimams VRT – Vaistų reklamos taisyklės
SĄVOKOS
Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose [13].
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama [13].
Primenamoji vaistinio preparato reklama – reklama, kuria siekiama priminti apie vaistinį preparatą [13].
Vaistinių preparatų reklama - neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą [13].
ĮVADAS
Šiandieninėje nuolat besikeičiančioje visuomenėje pacientams informacija apie sveikatą bei vaistus yra lengvai pasiekiama įvairiausiais būdais: televizija, radiju, laikraščiais ar reklaminiais bukletais, internetu, gydytojo ar vaistininko konsultacija. Visų amţiaus grupių pacientai specialistų konsultacijas išskiria kaip informatyviausią ir daţniausiai naudojamą informacijos šaltinį. Tik tinkamai informuotas pacientas gali priimti optimalius gydymosi sprendimus, tačiau ne visada gydytojo ar vaistininko nuomonė sutampa su paciento. Todėl pacientas yra priverstas ieškoti būtinosios informacijos kitais informavimo būdais. Po populiariausių informavimo šaltinių - gydytojo ir vaistininko konsultacijų, seka internetas, itin populiarus tarp pacientų iki 65 m., televizija, radijas, laikraščiai.
Reklama vaistinėje taip pat priskiriama prie paciento informavimo šaltinių. Istorinėse reklamos uţuomazgose ji siejama su informacijos, naujienų, ţinių skleidimu. Reklama yra didţiulė farmacinių kompanijų veiklos dalis, kurios tikslas ne tik informuoti pacientą, bet ir skatinti vartotojiškumą. Nemaţą dalį pacientus pasiekiančios informacijos galime įvertinti kaip dviprasmišką ar netgi klaidinančią. Daţnai reklama yra painiojama su farmacine informacija. Reklamoje ir farmacinėje informacijoje pateikiami duomenys turi būti objektyvūs ir moksliškai įrodyti bei atitikti vaistinio preparato charakteristikos santrauką, tačiau reklamoje visada yra skatinimas vartoti.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas. Ištirti pacientų informavimui skirto monitoriaus įtaką vaistų pasirinkimui. Darbo uţdaviniai:
1. Atlikti vaistinės pacientų stebėjimą ir išsiaiškinti daţniausiai naudojamus informacinius šaltinius apie vaistus.
2. Nustatyti, ar skiriasi pacientų, kurie naudojasi/nesinaudoja, monitoriaus teikiama informacija apsilankymo vaistinėje ir vaistų vartojimo daţnis, vaistų pirkimo bei pasirinkimo būdai. 3. Įvertinti, ar pacientai pastebi reklamas monitoriuose.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Pacientų informavimo šaltiniai apie vaistus
Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad nuolat būdingas interesų konfliktas tarp teisėtai bei tikslingai dirbančių verslininkų, gamintojų bei vartotojų, siekiant parinkti ir vartoti vaistus pačiu racionaliausiu būdu, atsiţvelgiant į socialinius, medicininius ir ekonominius poreikius.
Pacientams sveikatos informacija yra pasiekiama iš daugybės skirtingų šaltinių – gydytojo, vaistininko, radijo, reklaminių lankstinukų, laikraščių, interneto ar televizijos. Pastarasis šaltinis yra populiarus tarp visų amţiaus grupių daugelyje šalių. 2007 m. duomenimis ţmonės ţiūrėdami televiziją Europoje praleido 226 min., tuo tarpu JAV - 297 min [39]. Šie skaičiai įrodo, kad televizija yra neatsiejama daugelio gyventojų kasdienybės dalis. 2012 m. statistiniais duomenimis Lietuvoje vaistinių reklamos uţėmė 7 poziciją tarp labiausiai reklamuojamų produktų grupių [23].
Internetas, kaip informacijos šaltinis, išsiskiria lengvai pasiekiama informacija visame pasaulyje. Jo populiarumas ir prieinamumas kasmet tendencingai didėja.
1 pav. Interneto naudojimas tarp skirtingo amžiaus grupių 2000-2012m. JAV (proc.) [48]
Lietuvoje internetas taip pat yra populiarus informacijos šaltinis. Pastaruoju metu labai padaugėjo pacientų, besinaudojančių internetinių vaistinių paslaugomis. Perkant vaistus internetu, daţniausiai nereceptinius, sumaţėja galimybė uţtikrinti saugų ir profesionalų konsultavimą, tai gali
prisidėti prie informacijos trūkumo apie pacientų vartojamus vaistus [41,40]. Tarp labiausiai lankomų internetinių svetainių sveikatos pobūdţio internetinis puslapis uţima 14-ą vietą iš 25, tarp vyresnių nei 55 metai respondentų [10]. Tuo tarpu jaunesnio amţiaus kategorijoje tarp lankomiausių svetainių nenurodyta nė viena. Ši statistika leidţia daryti prielaidą, kad vyresnio amţiaus pacientai, skirtingai nei jaunimas, šiuolaikinėmis technologijomis yra linkę naudotis sveikatinimosi klausimais.
1 lentelė. Interneto naudojimas tarp skirtingo amžiaus grupių 2013m. pirmame ketvirtyje Lietuvoje proc. [14] Visi 16-74 metų amţiaus gyventojai Iš jų: 16-24 metų 25-34 metų 35-44 metų 45-54 metų 55-64 metų 65-74 metų Asmenys, kurie naudojosi
internetu
68,9 97,6 93,7 83,3 65,1 45,3 15,1
Iš jų:
kasdien 53,3 91,4 79,2 59,8 42,8 29,1 8,7
bent kartą per savaitę, bet ne kasdien
12,3 4,9 11,9 18,8 17,7 11,9 5,1
rečiau nei kartą per savaitę 3,3 1,4 2,6 4,7 4,6 4,3 1,3
nesinaudojo 31,1 2,4 6,3 16,7 34,9 54,7 84,9
2012 m. tyrimų duomenimis radijo kasdien klausosi 73 proc., kartą per savaitę – 87 proc. 12-74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų. Radijo daugiau klausomąsi darbo dienomis nei savaitgaliais, rytiniame laike radijas stipriai konkuruoja su kitomis medijomis. Kasmet ilgėja klausymosi trukmė tarp jaunesnio amţiaus gyventojų bei jaunimo. Tikėtina, kad tai gali būti susiję su vis didėjančiu jaunų ţmonių skaičiumi, klausančių radijo internete [23].
2012 m. pasaulyje spausdintus laikraščius skaitė daugiau nei 2,5 milijardų ţmonių, 600 milijonų skaito laikraščius internete. Kaip labiausiai laikraščius skaitančios yra įvardijamos Skandinavijos šalys, Šveicarija, Austrija, Japonija, Honkongas, Pietų Korėja. Valstybės turinčios aukščiausius skaitomumo lygius, taip pat turi ir didţiausius interneto paplitimo rodiklius. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo nustatyta, kad 75 proc. šalies gyventojų reguliariai skaito spaudą [23].
Britanijos nustatyta, kad Didţiosios Britanijos pacientai yra blogiau informuojami apie vaistus, lyginant su kitomis šalimis. Tyrimo tikslas buvo ištirti gydytojo ir paciento bendravimą rašytine, ţodine informacija. Daugelis pacientų pasisakė, kad jiems sunku suprasti gydytojo teikiamą informaciją apie vaistus dėl per daţnų, jiems nesuprantamų, terminų vartojimo [45]. Gydytojo konsultacijų kokybė dėl vaistų vartojimo yra vertinama labai skirtingai. Jie daţnai neaptaria su pacientais vartojamų vaistų sąveikų svarbos ir argumentuotai nesumaţina pacientų susirūpinimo dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio.
Vaistininko bendravimas su pacientu taip pat ne visada būna kokybiškas. Pacientai gauna išspausdintus vaistų informacinius lapelius, tačiau ši informacija buvo neadekvati tiems pacientams, kurių raštingumas yra ribotas [44]. Daugelis pacientų tikisi, kad vaistininkai turi dalintis atsakomybe su gydytoju. Vaistininkas daţniausiai informuoja pacientą apie vaisto tinkamumą, galimas alternatyvas, analogiškus preparatus, vaisto dozes, šalutinius poveikius. Tyrimai parodė, kad pacientai apie vaistininkus neigimai atsiliepia dėl komunikacijos stokos ir ţinių trūkumo. Tačiau 96 proc. pacientų nurodė, kad buvo pasiruošę praleisti šiek tiek daugiau laiko konsultuojantis su farmacijos specialistu [42]. Tai įrodo, kad vaistininko konsultacija yra svarbus ir pacientų itin vertinamas informacijos šaltinis apie vartojamus vaistus.
1.2 Reklama vaistinėse
Sąvoka reklama yra daţnai kildinama iš prancūzų kalbos ţodţio reclame, kuris savo ruoţtu siejamas su lotynišku ţodţiu reclamo, reiškiančio „rėkiu“. Tai susiję su istorinėmis reklamos uţuomazgomis, kai miestuose vaikščiodavę šaukliai šaukdami pranešdavo įvairiausią informaciją, skelbimus ar naujienas [7]. 1894 m. JAV Henry James psichologo brolis William James, teigė, kad „medicinos reklamos bjauru“ ir pareiškė, kad „šių skelbimų autoriai turėtų būti traktuojami kaip valstybės priešai ir negailestingai viešinami“ [36]. Dabar vaistų ar medicinos prekių reklamos yra nieko nestebinantis kasdienis reiškinys. Amerikiečiai vidutiniškai tris savo gyvenimo metus praleidţia ţiūrėdami reklamas, tai sąlygoja nuolat augančius poreikius. Pasak reklamos, ţiūrovių rūpesčiai ir nepasitenkinimas yra išsprendţiami nuolatiniu vartojimu, ypatingai farmacijos srityje. Reklamos daţniausiai yra orientuotos į atskiras amţiaus grupes, tam tikrą gyvenimo būdą propaguojančius ţmones ar pagal gaunamas pajamas. Šiuolaikinėje visuomenėje reklama – tai pagrindinis informacijos šaltinis vartotojui, kurios tikslas yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir noras paveikti klausytoją, siekiant sulaukti norimos emocinės reakcijos [18].
Daugelyje medicinos ţurnalų galima išvysti gausybę įvairių tipų vaistų reklamų, kurių sudėtinės dalys yra: duomenys, grafikai, tekstas, nuorodos ir vaizdai. Tai atrodo kaip didţiulė farmacinių kompanijų veiklos dalis, tačiau iš tikro tai sudaro nedidelę jų lėšų dalį skirtą reklamai. JAV duomenys rodo, kad nuo 2005 m. vaistų reklama medicinos ţurnaluose kainavo 499 milijonus JAV dolerių, iš viso reklamai buvo skirta 27,7 milijardo dolerių [26]. Reklama leidinyje naudojama pardavimo atstovų vizitacijų metu, dovanojant šį leidinį norima išsamiau informuoti apie reklamuojamą vaistinį preparatą. Taip pat leidiniai paliekami vaistinėse, siekiant supaţindinti su reklamuojamu produktu ir sustiprinti įspūdį apie jį. Pasak mokslinių tyrimų organizacijos, kuri ėmėsi tirti vaistų pramonės uţsakytos reklamos įtaką ţiniasklaidoje receptinių vaistų pasirinkimui, reklama sustiprina sukurto produkto įvaizdį ir atperka įdėtas pastangas ir sąnaudas [28]. Uţ kiekvieną dolerį, išleistą reklamai medicinos ţurnale ar kitame leidinyje, lankstinuke per pirmuosius ketverius metus, kai vaistas yra rinkoje, pelnas iš investicijų yra 2,43 dolerio. Vėliau, investicijų grąţa padidėja iki daugiau nei 4 dolerių [31].
Pastebima, kad reklama leidiniuose, nors ir daro didţiulę įtaką vaistų pardavimams, receptų išrašymui, tačiau gydytojai skaitydami ir naudodamiesi medicinos ţurnalais, naudoja juos kaip informacijos šaltinį ir išrašo receptus netinkamai [24,27].
Vaistų reklamos leidiniuose, medicinos ţurnaluose, brošiūrose pritraukia dėmesį, nes yra pateiktos patraukliai, t.y. spalvingai, ryškiai, vaizdţiai. Gaudami reklamas pacientai ir specialistai seka naujoves, mato naujai sukurtus ir rinkoje atsirandančius vaistus. Kadangi reklama gali turėti didţiulę įtaką receptų išrašymui, specialistui labai svarbu gebėti kritiškai vertinti jų turinį, mokėti tinkamai atsirinkti informaciją ir palyginti ją su objektyviais informacijos šaltiniais.
1.3 Informacijos apie vaistus pateikimas reklamoje vaistinėje
PSO patvirtino vaistų reklamos kriterijus, kuriais remiantis turi būti pateikiama etiška informacija vaistų reklamoje [35]. Tikslas yra uţtikrinti, kad būtų pateikta pagrindinė informacija, skiriant ir išrašant atitinkamą vaistą. Bendrinis vaisto pavadinimas turi būti raktinių ţodţių dalis, kurią būtina įtraukti į pagrindinės informacijos reklamoje pateikimą. Bendrinių vaistų pavadinimai padeda specialistui identifikuoti, kuriai vaisto grupei produktas priklauso, ir apsaugoti nuo dviejų vaistų, priklausančių tai pačiai farmakologinei grupei išrašymo.
PSO nustatyti kriterijai, kuriais remiantis pateikiama informacija vaistų reklamoje ţiniasklaidoje:
Bendrinis farmacinio produkto pavadinimas; Firminis, registruotas produkto pavadinimas;
Pagalbinių medţagų pavadinimai, kurie gali sukelti įvairias problemas; Patvirtintos terapinės sritys, kuriose nustatyta farmacinio produkto nauda; Dozavimas arba vartojimo reţimas;
Šalutinis poveikis ir nepageidaujamos vaistų reakcijos;
Reikalaujamos atsargumo priemonės, kontraindikacijos ir įspėjimai; Pagrindinė sąveika;
Gamintojo arba platintojo pavadinimas ir adresas; Nuorodos į atitinkamą medicininę literatūrą [35].
Ši išvardinta informacija yra pateikta visose reklamose, kurios yra publikuojamos išsivysčiusiose šalyse, tačiau šie kriterijai ne visada randami besivystančių šalių reklamose. Antroje lentelėje pateikti tyrimo duomenys, kuriuose matyti, kaip skiriasi vaistų reklamose pateikiama informacija apie farmacinius produktus išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse [29]. Nagrinėjant lentelėje pateiktus duomenis darosi akivaizdu, kad besivystančiose šalyse sistemingai ignoruojama vaisto saugumo informacija, kuri taip pat turėtų būti pateikta. Vėliau atlikti tyrimai Indijoje [30], Brazilijoje [32] ir Rusijoje [46] rodo, kad šios šalys ir toliau yra linkusios praleisti ir nepateikti esminės informacijos, rekomenduojamos PSO.
2 lentelė. Informacija vaistų reklamose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse [25]
Informacijos tipas
Skelbimai, kuriuose pateikiam visa informacija (proc.) Išsivysčiusios šalys* Besivystančios šalys**
Indikacijos 89 87
Kontraindikacijos 61 28
Įspėjimai 55 29
Šalutinis poveikis 64 29
* Išsivysčiusios šalys: Danija, Suomija, Prancūzija, Airija, Italija, Norvegija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
** Besivystančios šalys: Brazilija, Indonezija, Nepalas, Pakistanas, Šri Lanka, Turkija, Tanzanija, Zimbabvė.
nurodyti reikalavimai ir 15 proc. buvo pateiktos netinkamos indikacijos [25]. 1992 m. publikuotas straipsnis, kuriame buvo kritiškai nagrinėjama daugiau nei 100 reklamų dešimtyje pirmaujančių medicinos ţurnalų, analizuojamas jose pateiktos mokslinės informacijos tikslumas [34]. Specialistai, t.y. gydytojai ir farmacininkai, kurie nagrinėjo reklamų turinį, paskelbė, kad 34 proc. reklamų kūrėjų turėjo atlikti pakeitimus pagrindinėje informacijoje iki reklamos paskelbimo viešai, 28 proc. reklamų turėjo būti visai viešai neskelbiamos ir nepublikuojamos. 1995 m. dauguma Airijos gydytojų išreiškė susirūpinimą dėl reklamose pateiktų vaistų kokybės, 90 proc. manė, jog reklamoje pateikta informacija buvo neišsami. [28].
Siekiama, kad receptinių vaistų reklamose būtų visa informacija, kurią rekomenduoja pateikti PSO, pagal išskirtus kriterijus, susijusius su vaisto pavadinimu, gamintoju, indikacijomis, gaunama nauda ir ţala, nepageidaujamus šalutinius poveikius, nuorodas į mokslinius tyrimus ir gydymo reikalavimus. Tačiau šių duomenų buvimas neuţtikrina, kad vaistas bus išrašytas tinkamai ir naudojamas pagal paskirtį. Kritiškai vertinant vaisto reklamą svarbu atkreipti dėmesį į visas jos dalis: duomenis ir grafikus, tekstą, nuorodas ir vaizdus. Daţnai reklamose pasitelkiami socialiniai elementai: santykiai tarp gydytojo ar farmacininko ir paciento, pateikiami įvairaus amţaus moterų portretai. Mitai ir emocionalūs vaizdai sustiprina įspūdį apie prekės ţenklą, tačiau jis maţai susijęs su farmacinio produkto poveikiu ir savybėmis. Pagrindinis klausimas, kuris turėtų iškilti kritiškai vertinant reklamas tai: kokia ţinia reklamoje pateikiamais vaizdais ir tekstu yra siunčiama pacientui.
1.4 Vaistų reklama Lietuvos vaistinėse
1918-1940 m. Lietuvos periodinėje spaudoje tarp reklamuojamų prekių ir paslaugų, intensyviausiai reklamuojamos buvo gydymo paslaugos ir vaistai. Šios reklamos uţėmė 18 proc. visų reklaminių skelbimų. Laikraščių reklamose dominavo gydytojų skelbimai, o kaimo gyventojams skirtoje spaudoje - vaistai. Anuomet daugiausiai reklamuojami vaistiniai preparatai buvo nuo peršalimo, reumato ar skausmui malšinti [16].
Vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
vaistų reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus, pas sveikatos prieţiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius preparatus;
vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdţių platinimą;
reklaminių renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;
mokslinių konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą;
radijo, televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie vaistinius preparatus, rėmimą [13].
Šiuo metu vaistinių reklamos skamba kaip teiginiai, skatinantys ţmones pirkti kuo daugiau vaistų, akcentuojantys, kad konkrečiu metu, kurioje vaistinėje vaistai pigesni. Vaistinių preparatų kainų sumaţinimo reklamos sudaro sąlygas nelygiai vaistinių konkurencijai - dirbtinai ţlugdomos maţosios vaistinės, kurios finansiškai nepajėgios konkuruoti su aktyvia ir brangia vaistų reklama, kurią vykdo tinklams priklausančios vaistinės.
3 lentelė. Reklamuojamos prekės, kurias labiausiai linkstama įsigyti (proc.) [12]
Prekių kategorija (laisvas pasirinkimas) 2007 m. 2009 m. 2011 m.
Maistas 56 53 61 Buities prekės 44 46 39 Apranga 24 31 34 Naujos technologijos 30 32 32 Vaistai - 28 28 Bilietai į renginius 17 16 20
Groţiui skirtos prekės 19 22 16
Gėrimai: alkoholiniai nealkoholiniai 16 9 21 10 14 10
Remiantis 2009 m. ir 2011 m. duomenimis, vaistai priklauso vienai iš reklamuojamų prekių kategorijų, kurias gyventojai yra linkę pirkti labiausiai. Šie duomenys leidţia daryti prielaidą, kad reklama tikslingai skatina ţmones pirkti ir vartoti.
Vaistinių preparatų reklama Lietuvoje yra kontroliuojama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymo nustatyta tvarka. Reklamų paţeidimai yra nagrinėjami Vaistų rinkodaros etikos kodekso paţeidimų komisijos. Šiuo metu Lietuvoje negalima reklamuoti tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų.
ir televizijoje – 11,41 proc., elektroninėse ţiniasklaidos priemonėse – 3,36 proc. atvejų, kitur – 15,44 proc. visų VVKT uţfiksuotų paţeidimų [3].
2 pav.VVKT nustatytų VRT pažeidimų pasiskirstymas žiniasklaidos priemonėse (proc.) [3]
Neribotai, visomis priemonėmis, gali būti reklamuojami tik nereceptiniai vaistiniai preparatai. Receptinių vaistų pavadinimai gali būti publikuojami moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripaţintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose specialiuose mokslo leidiniuose, skirtuose tikslinei auditorijai [13]. Nors receptinių vaistų reklamų yra ţenkliai maţiau, tačiau vaistų reklamos taisyklių paţeidimų daţnis ţymiai didesnis ir sudaro 75,17 proc. visų paţeidimų [3].
3 pav. VVKT nustatytų pažeidimų santykis receptinių ir nereceptinių vaistų reklamose (proc.) [3] Vaistinėse gausu lankstinukų, brošiūrų ar įvairių šablonų, kuriuos platina farmacinės įmonės, siekdamos reklamuoti savo preparatus. Taip pat daţnai keičiamos planogramos, vaistinės prekių išdėliojimo schemos, dėţučių skaičius lentynose.
1.5 Vaistų reklama uţsienio šalyse
Lenkijos farmacijos rinkoje yra taikomi vaistų reklamos apribojimai, kurie stabdo farmacinėms įmonėms naudingus pardavimus. Kadangi joms svarbu išlikti konkurencingoms ir pelningoms, jų veikloje daţnai fiksuojami reklamos paţeidimai. Farmacinės kompanijos ir vaistinės, norėdamos veikti ir vykdyti vaistų reklamą, turi lakytis rinkodaros veiklą atitinkančių įstatymų [37].
Rusijoje buvo atliekamas tyrimas, ar vaistų reklamoje pateikiama moksliškai įrodyta informacija. Buvo renkami duomenys iš penkių skirtingų sričių medicinos ţurnalų ir kitų medicininių leidinių, brošiūrų. Taip pat buvo atsiţvelgiama į tai, kur reklama pasirodo, kokie cheminių junginių ir bendriniai pavadinimai, indikacijos ir kontraindikacijos, farmakologinė grupė, vartojimo saugumas. Nustatyta , kad nė viename medicininiame leidininyje nebuvo reklamos, kuri atitiktų visus vaisto reklamai nurodytus kriterijus. Reklamose nebuvo pateikta pagrindinė informacija, nepaisant to, kad teisingos informacijos nepateikimas Rusijoje yra neteisėtas. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad vaistų reklama Rusijoje yra neinformatyvi ir dėl per maţo informacijos kiekio potencialiai ţalinga [46].
Ispanijoje atliktame tyrime buvo analizuojami keturi medicinos mokslo ţurnalai ir juose publikuojamos vaistų reklamos. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokią ţinutę pacientui siunčia reklama. Reklaminiuose pranešimuose buvo analizuojamos penkios kategorijos: reklamos tikslas, pardavimo argumentas, reklamos ir gydymo sąsaja bei reklamoje naudojamas tekstas ir vaizdiniai. Pastebėta, kad leidiniuose ir medicinos ţurnaluose, kurie buvo skiriami gydytojams, išrašantiems vaistus, daugiau reklamos buvo pateikta teksto formatu, taip darant gydytojams spaudimą išrašyti konkrečius vaistus. Reklamos tekste daugiausiai įtakos vaisto išrašymui turėjo nurodyti argumentai ir vaistų gamintojų bei gydytojų komunikacija [43].
1.6 Farmacinė informacija vaistinėje
Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose [20].
Vaistinių preparatų reklama - neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą [13].
Šiuo metu ryškaus skirtumo tarp vaistų reklamos ir farmacinės informacijos nėra. Farmacijos įstatyme nurodoma, kad reklama ir farmacinė informacija turi būti moksliškai įrodyta, objektyvi, atitikti vaistinio preparato charakteristikos santrauką. Neretai toks pat tekstas vieną kartą gali būti vertinamas kaip reklama, o kitą – traktuojamas kaip farmacinė informacija, pvz:
1 teiginys: ,,Lietuvoje uţregistruotas vaistinis preparatas X (nurodoma veiklioji medţiaga) vėţiui gydyti“. Tai informacija.
2 teiginys: „Šalyje uţregistruotas N preparatas vėţiui gydyti. Juo gydosi 100 tūkst. ţmonių Europoje, pasiekti geri rezultatai“. Tai reklama (jos turinyje yra skatinimas vartoti) [19].
Nemaţą dalį pacientus pasiekiančios informacijos galime įvertinti kaip dviprasmišką ar netgi klaidinančią. Šiais laikais pacientams yra labai daug lengvai prieinamų informacijos šaltinių, todėl labai svarbu, kad prieš priimdami svarbius sprendimus, darančius įtaką gydymui, pacientai konsultuotųs su sveikatos prieţiūros specialistais – gydytojais, vaistininkais ar slaugytojais. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodo, kad vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos prieţiūros specialistai. Jie kompetentingi vaistų ekspertai, galintys pakonsultuoti ne tik pacientus, bet ir kitus sveikatos prieţiūros specialistus. Farmacijos specialistas profesionaliai suteikdamas farmacinę paslaugą padeda kontroliuoti saikingą ir tikslingą vaistų vartojimą, patikrina ar ekonominiai ištekliai bus efektyviai panaudoti, ar pasiektas optimalus gydymas ir palankios ligos išeitys.
1.7 Pacientų informavimui vaistinėje skirti monitoriai
kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų aiškiau matyti kainų skirtumus ir pasirinkti jam priimtiniausią variantą.
Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (uţ kurį primokėti pacientui reikėtų maţiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami ţemiau – paciento priemokos dydţio didėjimo tvarka. Lietuvos rinkoje egzistuoja daugiau negu 5000 vaistų. Daţnai vaistinius preparatus, turinčius vienodą veikliąją medţiagą, gamina skirtingos farmacijos kompanijos. Vieną bendrinį pavadinimą turintiems ir vieną vaistų grupę sudarantiems vaistams gamintojai suteikia skirtingus prekinius pavadinimus. Skiriasi ir preparatų kainos, nors jų veiklioji medţiaga yra ta pati, todėl pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, monitoriaus dėka iš analogiškų vaistų gali pasirinkti tą, kurio priemoka bus maţiausia. Monitoriaus ekrane taip pat yra pateikiama informacija apie nekompensuojamųjų vaistų didţiausias ir maţiausias maţmenines kainas [21].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo planavimas
Praktinėje dalyje pasirinktas socialinio tyrimo metodas – stebėjimas. Tyrimui atlikti atsitiktine tvarka buvo pasirinktos Kauno mieste esančios vaistinės. Susitarta su administracijomis ir vaistinės vedėjomis, patvirtintas prašymas bioetikos komitete dėl leidimo atlikti tyrimą. Diena prieš tyrimą, susisiekta su tyrimo dieną vaistinėje dirbančiu personalu. Personalas buvo informuotas apie tyrimo tikslą, supaţindintas su stebėjimo lapu. Tyrimui buvo pasirinktas stebėjimas natūraliomis sąlygomis [4]. Toks stebėjimas vadinamas natūraliu, nes jame skirtingai nuo kitų duomenų rinkimo metodų, stebėtojai nemanipuliuoja, nestimuliuoja elgesio tų, kuriuos stebi. Stebima situacija tyrimo tikslais nėra pertvarkoma, reguliuojama ar kitaip paveikiama [6]. Pacientai nebuvo informuojami, kad yra stebimi, apie stebėjimą ir jo tikslus ţinojo tik vaistininkas. Kadangi prieš tyrimą buvo ţinomas tyrimo objektas ir situacija, kuri yra svarbi tiriant išsikeltus uţdavinius, buvo pasirinktas standartizuotas stebėjimo būdas. Standartizuotas stebėjimas palengvinamas naudojant struktūrizuotą duomenų rinkimo instrumentą - iš anksto parengtą stebėjimo informacijos formą bei papildomus anketinius klausimus [10]. Pagal stebėtoją ir stebimųjų sąveiką šį stebėjimo būdą taip pat galima pavadinti atviru (reaktyviu), nes stebėjimas vyksta kontaktuojant su tiriamuoju ir jam sutikus papildomai pateikiami anketiniai klausimai. Pacientui atėjus į vaistinę buvo stebima, ar jis ţiūri į monitorių ir domisi jame pateikiama informacija. Paţymėjus stėbėjimo lape ar pacientas paţiūrėjo/nepaţiūrėjo į monitorių buvo uţduodami papildomi klausimai. Surinkti duomenys apdorojami kompiuteryje naudojant programas, Microsoft Excel 2010 ir IBM SPSS Statistics 17.0, analizuojami taikant statistinės analizės metodus.
2.1.1 Tyrimo objektas
Tiriamoji grupė – pacientai, perkantys receptinius/nereceptinius/kompensuojamuosius vaistus. Tyrimo tikslas yra ištirti paciento informavimui skirto monitoriaus įtaka vaistų pasirinkimui, todėl pasirinkus stebėjimo metodą pacientai yra stebimi vaistinėje, duomenis paţymint stebėjimo lape.
2.1.2 Tyrimo imties pasirinkimas
4 lentelė. Imties tūrio ir generalinės aibės nustatymas. [5] Genelinės aibės
visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000
Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398
2.1.3 Tiriamųjų atranka
Atsitiktinė respondentų atranka [5]. Pacientai vaistinėje buvo stebimi atsitiktinai, nepriklausomai nuo to, ar į monitorių buvo ţiūrima ar neţiūrima, viskas paţymima stebėjimo lape, papildomai uţduodant anketinius klausimus. Dienos tyrimui atlikti buvo pasirinktos perţiūrėjus praėjusių mėnesių receptus ir paskaičiavus kuriomis dienomis receptų kiekis įprastai būna didţiausias.
5 lentelė. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Analizuojami pacientų poţymiai Skaičius Procentai
Lytis Moterys 145 58
Vyrai 105 42
Iš viso: 250 100
Gyvenamoji vieta Miestas 180 72
Kaimas 70 28
Iš viso: 250 100
Šeimyninė padėtis Susituokęs 152 60,8
Nesusituokęs 98 39,2
Iš viso: 250 100
Ar šiuo metu dirba Taip 130 52
Ne 80 32
Ne nuolat 40 16
Analizuojami pacientų poţymiai Skaičius Procentai
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 40 16
Vidurinis 43 17,2 Profesinė technikos mokykla 70 28 Aukštasis neuniversitetinis 23 9,2 Aukštasis universitetinis 74 29,6 Iš viso: 250 100 Vaikų skaičius šeimoje Neturi 65 26 Vienas 80 32 Du 50 20 Trys ir daugiau 55 22 Iš viso: 250 100
4 pav. Respondentų lytis (proc.) 42
58
Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių ir imtį sudarančių respondentų buvo moterys – 58 proc., vyrai – 42 proc.
5 pav. Respondentų dažnis pagal išsilavinimą (proc.)
Pagal išsilavinimą didţiają dalį apklaustųjų sudarė respondentai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 30 proc., profesinį – 28 proc., vidurinį – 17 proc., nebaigtą vidurinį – 16 proc. ir aukštąjį neuniversitetinį – 9 proc.
6 pav. Respondentų dažnis pagal gyvenamąją vietą (proc.)
2.2 Tyrimo metodai
Pasirinktas stebėjimo metodas apėmė tam tikrus etapus: nustatytas tiriamasis reiškinys – monitoriaus ekrane rodoma informacija; Sukuriama hipotezė – monitoriuje rodoma informacija daro įtaką pacientų vaistų pasirinkimui; Pasirinkus keletą konkrečių atvejų hipotezė patvirtinta [5]. Stebėjimui buvo paruoštas stebėjimo lapas (ţr. 1 priedas). Magistrinis darbas parengtas atlikus teorinę studiją ir empirinį (stebėjimo ir kiekybinį) tyrimą. Tyrimas buvo vykdomas atsitiktinai pasirinktose vaistinėse. Siekiant tikslumo vienu metu registruojami duomenys tik apie vieną kintamąjį. Pasirinktas atvirasis (reaktyvusis) stebėjimas, kai kontaktuojama su tiriamuoju asmeniu jam sutikus [5]. Kiekybinis tyrimas pasirinktas todėl, kad buvo siekiama statistiškai pagrįsti esminius tyrimo poţymius, taip pat padeda giliau nagrinėti dėsningumus.
Stebėjimo lapą sudaro 26 uţdari klausimai (ţr. 1 priedas ), iš kurių 3 klausimai apie monitorių būklę vaistinėje, 3 klausimai apie pacientų informavimo šaltinius, 2 klausimai apie reklamos pobūdį vaistinėje, 7 demografiniai klausimai ir 11 klausimų apie informaciją pateikiamą monitoriuje. Klausimai buvo pateikti klausimų ir teiginių forma, į kuriuos respondentai turėjo pasirinkti vieną ar kelis labiausiai tinkančius atsakymų variantus. Prieš tyrimo pradţią anketa buvo validuota, išsiaiškinti ir pakoreguoti respondentams nesuprantami klausimai buvo pakeisti į suprantamesnius. Taupant respondento laiką tyrimo metu klausimyną pildo stebėtojas. Taip pat paţymimos pacientų rekomendacijos dėl pacientų informavimui skirto monitoriaus.
2.3 Duomenų analizės metodai
1. Teorinis analizės metodas. Apţvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe analizuojama tema.
2. Empiriniai analizės metodai. Empiriniam analizės metodui pasirinktas stebėjimo tyrimas. Stebėjimas - tai vienas seniausių duomenų rinkimo metodų, daţniausiai taikomas socialinių mokslų sričių atstovų. Šis metodas pagrįstas ţmonių elgsenos, objektų kaitos ar procesų raidos fiksavimu. Daţniausias stebėjimo vienetas yra pavienis ţmogus. Stebėjimas padeda tyrėjui surinkti pirminius duomenis. Stebėdamas tyrėjas suvokia sąveikos įvairovę, tai, apie ką stebimieji nekalba, susidaro visapusišką vaizdą apie tiriamą problemą [10]; [8]; [2]. Tyrimo pradţioje buvo nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uţdaviniai, atsiţvelgiant į generalinę tyrimo aibę pasirinktas tyrimo imties tūris [5]. Papildomai atlikta pacientų kiekybinė apklausa.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAI
3.1 Informaciniai šaltiniai
7 pav. Informacijos šaltinių populiarumas tarp respondentų (proc.)
Tyrimo duomenimis daugiausiai informacijos apie vaistus pacientai gauna iš vaistininko (85 proc.) konsultacijų metu. Deja šiuolaikiniame technologijų amţiuje, kada visa informacija yra lengvai prieinama internete, respondentai daţniau informacijos sveikatinimosi klausimais ieško internete (69 proc.), nei teiraujasi ar yra informuojami gydytojų (66 proc.). Televiziją (48 proc.), reklaminius lankstinukus (54 proc.) priešingai nei radiją (7 proc.) ar laikraščius (22 proc.) tyrime dalyvavę respondentai įvardija kaip pakankamai informatyvius. Dalis respondentų informaciją apie vaistus gauna iš šeimos, draugų (40 proc.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 66 85 48 7 54 22 40 69 2 P ro ce n ta i Informacijos šaltiniai
Suţinojo iš gydytojo Suţinojo iš vaistininko Suţinojo iš televizijos Suţinojo iš radijo Suţinojo iš reklaminių lankstinukų
8 pav. Pacientų pažiūrėjusių į monitorių informacijos šaltinių populiarumas (proc.)
Išanalizavus respondentų atsakymus matyti, kad skiriasi informacinių šaltinių populiarumas tarp pacientų, kurie stebėjo monitoriuje esančią informaciją ir pacientų, kurie nestebėjo. Tyrimo dalyviai, kurie paţiūrėjo į monitorių, daţniausiai naudojasi vaistininko (85 proc.) ir gydytojo (66 proc.) konsultacija, taip pat internetu (69 proc.). Tuo tarpu pacientai, nepaţiūrėję į monitorių, daţniausiai informaciją apie vaistus suţino iš radijo (92 proc.), laikraščių (78 proc.) bei kitų informacijos šaltinių (98 proc.). 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Paţiūrėjo į monitorių Nepaţiūrėjo į monitorių 66 34 85 15 48 58 7 93 54 46 22 78 40 60 69 31 2 98 P ro cn ta i Informacijos šaltiniai
Suţinojo iš gydytojo Suţinojo iš vaistininko Suţinojo iš televizijos Suţinojo iš radijo
Suţinojo iš reklaminių lankstinukų Suţinojo iš laikraščių
6 lentelė. Pacientų informavimo šaltinių populiarumas tarp skirtingų amžiaus grupių (proc.) iki 25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-55 m. 56-65 m. 66-75 m. > 76 m. Suţinojo iš gydytojo 11,1 37,5 50 57,9 83,3 89,2 100 Suţinojo iš vaistininko 77,8 81,3 84,0 78,9 70,8 100 100 Suţinojo iš televizijos 41,9 53,1 57,5 57,9 60 61,5 43,3 Suţinojo iš radijo 7,4 15,6 6,0 5,3 8,3 13,2 9,8 Suţinojo iš reklaminių lankstinukų 51,9 53,1 48,3 36,3 62,3 69,2 100 Suţinojo iš laikraščių 3,7 15,6 15 15,8 27,5 23,1 26,4 Suţinojo iš šeimos, draugų 29,6 31,3 50 36,8 33,3 46,2 66,7 Suţinojo iš interneto 100 96,9 93,8 68,4 41,7 38,5 0 Kita 0 3,1 0 10,5 0 0 0
9 paveiksle matyti, kad skiriasi informacijos šaltinių naudojimas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių pacientų. Respondentai turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą daţniausiai informaciją apie vaistus suţino iš interneto (11,6 proc.), šeimos bei draugų (12,5 proc.) ir vaistininko (10,6 proc.). Tarp pacientų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu populiariausias yra internetas (40 proc.), po kurio rikiuojasi informacija gaunama iš šeimos bei draugų (35 proc.), taip pat vaistininko (30 proc.). Profesinį išsilavinimą įgiję respondentai įvardijo, kad daugiausiai apie vaistus suţino iš laikraščių (40,9 proc.), gydytojo (33,3 proc.) bei radijo (28,6 proc.). Pacientai su viduriniu išsilavinimu nurodė, kad daţniausiai informacijos apie vaistus ieško internete (21,7 proc.), suţino iš televizijos (18,8 proc.) bei konsultuojasi su vaistininku (14,1 proc.). Tarp respondentų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, populiariausi informacijos apie vaistus šaltiniai yra: gydytojo (22,7 proc.) ir vaistininko konsultacijos (18,8 proc.), reklaminiai lankstinukai (22,2 proc.). Atlikto tyrimo duomenimis galime teigti, kad nepriklausomai nuo respondentų išsilavinimo populiariausi informacijos apie vaistus šaltiniai yra: internetas, gydytojo ir vaistininko konsultacijos, taip pat informacija suţinoma iš šeimos bei draugų. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingi duomenys yra gauta informacija iš gydytojo p=0,01, iš interneto p=0,00, p<0,05.
Lietuvoje populiariausi informacijos šaltiniai apie vaistus yra vaistininko (85 proc.) ir gydytojo konsultacijos (66 proc.), taip pat internetas (69 proc.). Priklausomai nuo amţiaus ir išsilavinimo informacijos šaltinių populiarumas skiriasi. Visi pacientai iki 45 m. ieškodami informacijos apie vaistus daţniausiai naudojasi internetu, 46 – 55 m. amţiaus daugiausiai suţino iš vaistininko, 55 – 66 m. iš gydytojo, nuo 66 m. ir vyresni iš gydytojo, iš vaistininko. Nepriklausomai nuo respondentų išsilavinimo populiariausi informacijos šaltiniai apie vaistus yra: internetas, gydytojo ir vaistininko konsultacijos, taip pat informacija suţinoma iš šeimos bei draugų. Didţioji dalis internetu besinaudojančių ţmonių turi aukštąjį išsilavinimą. 2012 m. Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo indekse Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių ţmonių skaičių uţėmė 24 vietą [15]. 2011 m. Lietuvoje ieškodami informacijos apie vaistus internetu naudojosi 41 proc. pacientų, 2014 m. šis skaičius išaugo iki 69 proc. [11]. 2009 m. duomenimis 57 proc. JAV gyventojų naudojosi internetu ieškodami informacijos apie vaistus [38]. Lietuvoje (66 proc.) ir JAV (86 proc.) vienas populiariausių informacijos šaltinių apie vaistus yra gydytojo konsultacija. JAV atlikto tyrimo duomenimis, esant glaudţiam gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui, abiejų specialistų konsultacija yra sulyginama, neišskiriant tik gydytojo ar tik vaistininko [38].
3.2 Vaistų pasirinkimas ir pirkimas
10 pav. Pacientų lankymosi vaistinėje dažnis (proc.)
Tyrime dalyvavusių pacientų, nepriklausomai nuo to paţiūrėjo ar nepaţiūrėjo į monitorių, skaičius pasiskirstė po lygiai tų, kurie vaistinėje lankosi 1 kartą per 3 mėnesius (50 proc.). 1 kartą per savaitę vaistinėje lankosi dvigubai daugiau tų pacientų, kurie nepaţiūrėjo į monitorių (66,7 proc.) nei tų, kurie paţiūrėjo (33,3 proc.). Toks pat santykis taip pat ir tarp tų, kurie vaistinėje lankosi 1 kartą per mėnesį, paţiūrėjo – 33,3 proc., nepaţiūrėjo – 66,7 proc. Respondentų skaičius, kurie vaistinėje lankosi daţniau, 2 ir daugiau kartų per savaitę, yra panašus, pacientai, kurie paţiūrėjo i monitorių – 44,4 proc., pacientai, kurie nepaţiūrėjo – 55,6 proc. 10 paveiksle nurodyti duomenys nėra statistiškai reikšmingi, nes p=0,541, statistiškai reikšmingi duomenys laikomi, kai p<0,05. Išanalizavus klausimą: kaip daţnai pacientai lankosi vaistinėje - galima teigti, kad pacientai, kurie stebi monitoriuje esančią informaciją, vaistinėje lankosi rečiausiai, 1 kartą per 3 mėnesius. Šiek tiek maţesnė dalis pacientų stebėjusių monitoriuje esančią informaciją (44,4 proc.), vaistinėje lankosi 2 ir daugiau kartų per savaitę. Galima daryti prielaidą, kad pacientai rečiau lankantys vaistinėje labiau domisi monitoriuje esančia informacija. 0 10 20 30 40 50 60 70 Pacientas paţiūrėjo į monitorių Pacientas nepaţiūrėjo į monitorių 33,3 66,7 44,4 55,6 33,3 66,7 50 50 P ro ce n ta i
Lankymosi vaistinėje daţnis
1 kartą per savaitę
2 ir daugiau kartų per savaitę 1 kartą per mėnesį
11 pav. Pacientų vaistų pirkimo motyvai (proc.)
Pacientai, kurie paţiūrėjo į monitorių, daţniausiai vaistus perka tėvams (55,6 proc.), galima daryti prielaidą, kad tėvams perkami vaistai daţniausiai būna kompensuojamieji, dėl šios prieţasties, respondentai ţiūri į monitorių, domisi priemokų skirtumais, analogiško preparato pasirinkimo galimybe. Pirkdami vaistus vaikams, truputį daugiau nei pusė respondentų (51,9 proc.), taip pat ţiūri į monitorių, naudojasi monitoriaus teikiama informacija apie kainą, gamintoją. Dauguma tyrimo dalyvių pirkdami vaistus sutuoktiniui (54,8 proc.) arba sau (62,1 proc.) į monitorių nepaţiūri. 11 paveikslo duomenimis galima teigti, kad respondentai monitoriaus teikiama informacija naudojasi pirkdami vaistus tėvams arba vaikams. Duomenys nėra statistiškai reikšmingi, p>0,05.
12 pav. Pacientų vaistų vartojimo dažnis (proc.) 0 10 20 30 40 50 60 70 Pacientas paţiūrėjo į
monitorių Pacientas nepaţiūrėjo į monitorių 37,9 62,1 55,6 44,4 51,9 48,1 45,2 54,8 P ro ce n ta i
Vaistų pirkimo motyvai
Vaistus perka sau Vaistus perka tėvams Vaistus perka vaikams Vaistus perka sutuoktiniui
0 10 20 30 40 50 60 70 80 Pacientas paţiūrėjo į monitorių Pacientas nepaţiūrėjo į monitorių 46,2 53,8 45,2 54,8 25 75 23,1 76,9 P ro ce n ta i Vaistų vartojimas
Išanalizavus respondentų vaistų vartojimą, galima teigti, kad nepriklausomai nuo pacientų vartojamų vaistų daţnumo, didţioji dalis respondentų nestebi monitoriuje esančios informacijos. Rečiausiai vaistus vartojančiai kategorijai priklausantys respondentai stebi monitoriuje esančią informaciją daţniausiai iš visų ţiūrėjusių (46,2 proc.), rečiausiai – respondentai vaistus vartojantys nuolat (23,1 proc.). Duomenys statistiškai nereikšmingi, p=0,218, p>0,05.
13 pav. Pacientų vaistų vartojimo rūšies dažnis (proc.)
Pacientai, kurie paţiūrėjo į monitorių, daţniausiai vartoja nereceptinius (45,5 proc.) ir receptinius vaistus (43,8 proc.), rečiau kompensuojamus vaistus (24,1 proc.). Pacientai, nepaţiūrėję į monitorių, daţniausiai vartoja kompensuojamuosius (75,9 proc.), rečiau receptinius (56,3 proc.) ir nereceptinius (54,5 proc.). Remiantis atliktos apklausos duomenimis galime teigti, kad trys ketvirtadaliai respondentų, kurie vartoja kompensuojamuosius vaistus, pirkdami neţiūri į monitorių ir nesinaudoja jo teikiama informacija. Duomenys nėra statistiškai reikšmingi, kadangi p=0,149, p>0,05.
14 pav. Pacientų vaistų pirkimo būdai (proc.)
Pirkdami vaistus, pacientai, kurie stebi monitoriuje esančią informaciją daţniausiai įvardija vaisto veikliąją medţiagą (66,7 proc.). Šie duomenys statistiškai reikšmingi, nes p=0,036 (p<0,005). Didţioji dalis pacientų, kurie neţiūrėjo į monitorių ir nesidomėjo jame esančia informacija, prieš pirkdami vaistus atsineša ir parodo pakuotės pavyzdį (63,3 proc.), taip pat parodo reklaminį bukletą (60,5 proc.) ar išvardiję nusiskundimus klausia vaistininko patarimo (56,9 proc.). Panašus skaičius pacientų, nepriklausomai nuo to stebėjo ar nestebėjo monitoriuje esančią informaciją, pirkdami vaistus pasako gamintojo pavadinimą (stebėję – 45 proc., nestebėję – 55 proc.) ar atsineša vaistų sąrašą (stebėję – 48,6 proc., nestebėję – 51,4 proc.). Pacientai, stebintys monitoriuje esančią informaciją pirkdami vaistus 2 kartus daţniau, nei pacientai, kurie nestebi monitoriuje esančios informacijos, įvardija vaisto veikliąją medţiagą.
0 10 20 30 40 50 60 70 Pacientas paţiūrėjo į
monitorių Pacientas nepaţiūrėjo į monitorių
66,7 33,3 45 55 43,1 56,9 36,7 63,3 48,6 51,4 39,5 60,5 P ro ce n ta i
Vaistų pirkimo būdai
Įvardija vaisto veikliąją medţiagą Įvardija vaisto gamintojo
pavadinimą
Pasako nusiskundimus ir klausia vaistininko patarimo
15 pav. Vaistų pirkimo būdai pagal gyvenamąją vietą (proc.)
Į klausimą, kuris grafiškai pavaizduotas 15 pav. buvo galima pasirinkti kelis atsakymų variantus. Atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą skiriasi respondentų vaistų pirkimo būdai. Mieste gyvenantys pacientai pirkdami vaistus daţniausiai įvardija vaisto veikliąją medţiagą (83,3 proc., duomenys statistiškai nereikšmingi, p=0,351), gamintojo pavadinimą (72,5 proc., duomenys statistiškai nereikšmingi, p=0,928), bei išvardiję nusiskundimus konsultuojasi ir klausia vaistininko patarimo (69,4 proc., duomenys statistiškai nereikšmingi, p=0,361). Kaimo vietose gyvenantys respondentai pirkdami vaistus daţniausiai parodo reklaminį bukletą (44,7 proc., duomenys statistiškai reikšmingi, p=0,04), atsineša vaistų sąrašą (40,5 proc., duomenys statistiškai reikšmingi, p=0,032) ar pakuotės pavyzdį (36,7 proc., duomenys statistiškai nereikšmingi p=0,206). Pacientai, gyvenantys kaime, 5 kartus rečiau nei pacientai, gyvenantys mieste, pirkdami vaistus įvardija vaisto veikliąją medţiagą.
0 50 100
Įvardija vaisto veikliąją medţiagą Įvardija vaisto gamintojo pavadinimą
Pasako nusiskundimus ir klausia … Atsineša pakuotės pavyzdį
Atsineša vaistų sąrašą Parodo reklaminį bukletą
16 pav. Pacientų vaistų pasirinkimo būdai (proc.)
Didţioji dalis respondentų, nepaţiūrėjusių į monitorių, rinkdamiesi vaistus pasikliauja reklama (85 proc.). Šie duomenys statistiškai reikšmingi, nes p<0,05, p=0,014 . Daugiau nei pusė konsultuojasi su vaistininku (60 proc.) ar gydytoju (54,7 proc.). Respondentai, kurie paţiūrėjo į monitorių, rinkdamiesi vaistus pasikonsultavę su sveikatos prieţiūros specialistais sprendimą priima patys (54,8 proc.). Statistiškai reikšmingas rodiklis, p<0,05, p=0,030. Nemaţa dalis pacientų (60 proc.), stebėjusių monitoriuje esančią informaciją, nurodė, kad vaistus renkasi kitais būdais.
Priklausomai nuo to ar pacientas paţiūrėjo, ar nepaţiūrėjo į monitorių skiriasi lankymosi vaistinėje daţnis, vaistų vartojimo trukmė, vaistų pirkimo ir pasirinkimo būdai.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Pacientas paţiūrėjo į monitorių Pacientas nepaţiūrėjo į monitorių 40 60 45,3 54,7 54,8 45,2 15 85 60 40 P ro ce n ta i
Vaistų pasirinkimo būdai
Konsultuojasi su vaistininku Konsultuojasi su gydytoju
Pasikonsultavęs sprendimą priima pats Pasikliauja reklama
3.3 Reklama vaistinėse
17 pav. Reklamos pastabumas monitoriuje lyties atžvilgiu (proc.)
Vaistinėje esančiuose monitoriuose rodomas reklamas labiau pastebi moterys nei vyrai. 27,8 proc. vyrų pastebi reklamas monitoriuose, moterų – 72,2 proc. Nepastebi panašus kiekis stebėtų respondentų, tarp vyrų – 50 proc., moterų – 50 proc. Respondentų skirstinys atsiţvelgiant į tai ar pastebima reklama monitoriaus ekrane (proc.) (p=0,031), p<0,05 duomenys yra statistiškai patikimi.
18 pav. Monitoriuje rodomų reklamų pastabumas (proc.)
Monitoriuje gali būti rodoma ne tik reklama, bet ir informacija apie vaistus. Perkant vaistus parodomi visi tos pačios veikliosios medţiagos bei vaistų formos galimi analogiški preparatai. Taigi ne
visada vaistinėje esančiame monitoriuje galima išvysti reklamas. Vaistinėse, kuriose buvo 1 monitorius, 68 proc. apklaustų respondentų, kurie paţiūrėjo į monitorių, pastebėjo reklamas, o ne informaciją apie vaistus. 32 proc. nurodė, kad pastebėjo ne reklamą, o informaciją apie vaistus. Vaistinėse, kuriose buvo 2 monitoriai, 79 proc. respondentų pamatė reklamas, 21 proc. - informaciją apie vaistus. Atlikto tyrimo duomenimis galime teigti, kad monitoriuose, skirtuose informuoti pacientą, daţniau yra pastebima reklama, nei informacija apie vaistus.
19 pav. Reklamų vaistinėje pastabumas monitoriuje amžiaus atžvilgiu (proc.)
Priklausomai nuo amţiaus respondentai skirtingai pastebi reklamas. Daţniausiai reklamas vaistinėje esančių monitorių ekranuose pastebi respondentai, kurie priklauso amţiaus grupei 26-35 m. (31 proc.), maţiausi pastebi (3 proc.) vyriausiai respondentų amţiaus grupei priklausantys pacientai >76 m. Labiausiai nepastebi 36-45 m. amţiaus grupės ţmonės (10,5 proc.), taip pat >76 m. amţiaus grupei priklausantys respondentai (2,5 proc.). Apibendrinus duomenis pateiktus 19 pav. galima teigti, kad dauguma vyriausios amţiaus grupės respondentų nepastebi vaistinės monitoriuose esančių reklamų. 0 5 10 15 20 25 30 35 iki 25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-55 m. 56-65 m. 66-75 m. >76 11,1 30,6 13,9 13,9 19,4 8,3 2,8 17,2 17,2 10,9 15,6 23,4 12,5 3,1 P ro ce n ta i Amţius
20 pav. Reklamų monitoriuje pastabumas lyties atžvilgiu (proc.)
Vaistinėje esantys monitoriai rodo maisto papildų, vaistų reklamas, taip pat daţnai matomas vaistinės pavadinimas ar vaistinės tinklo uţsklandos. Ir vyrai, ir moterys įvardijo, kad daţniausiai monitoriuje pastebi vaistinės (tinklo) pavadinimą, moterys – 23,7 proc., vyrai – 10,3 proc. Maisto papildų reklamas monitoriuose moterys pastebi tris kartus daţniau nei vyrai, moterys – 11,8 proc., vyrai – 3,4 proc. Vaistų reklamos daţniau yra pastebimos vyrų - 10,3 proc. nei moterų - 5,3 proc. Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, kad daţniausiai vaistinių monitoriuose yra rodomas vaistinės (tinklo) pavadinimas.
Kadangi nėra atliktų panašaus pobūdţio tyrimų negalime lyginti gautų rezultatų apie reklamas rodomas vaistinėje esančiuose monitoriuose. Reklamas monitoriaus ekrane moterys pastebi tris kartus daţniau nei vyrai, priklausomai nuo amţiaus 26 – 35 m. respondentai reklamas pamato daţniausiai. Moterys labiau pastebi maisto papildų reklamas ir vaistinės (tinklo) pavadinimą, vyrai – vaistų reklamas ir vaistinės (tinklo) pavadinimą..
3.4 Monitorius ir jame vaizduojama informacija
21 pav. Monitorių veikimas. (proc.)
Tyrime dalyvavusiose vaistinėse 98 proc. monitorių buvo įjungti ir rodė įvairią informaciją, 2 proc. monitorių buvo neįjungti arba sugedę.
22 pav. Priežastys kodėl pacientai žiūri į monitorių (proc.)
22 paveikslo duomenimis 46 proc. respondentų į monitorių ţiūri, nes pataria vaistininkas, kuris įstatymo nustatyta tvarka privalo informuoti pacientą, apie pigiausią perkamos prekės variantą. 25 proc. apklaustųjų nurodė, kad naudojasi monitoriumi dėl ankstesnės vaistininko kaltės: vaistininkas nenurodė pigiausio varianto, pardavė ne reikiamą vaisto formą ar dozuotę. Beveik ketvirtadalis pacientų – 24 proc., į monitorių ţiūri, nes domisi patys, 5 proc. – nes patarė draugai ar šeima.
98 2 Monitorius veikia Monitorius neveikia 46 25 5 24 Patarė vaistininkas
Stebi dėl ankstesnės vaistininko kaltės Patarė draugai, šeima
23 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal supratimą apie monitoriuje nurodytų kainų eiliškumo tvarką (proc.)
Beveik pusė respondentų (49 proc.) paprašo vaistininko paaiškinti kainų eiliškumą nurodyta vaistinėje esančiame monitoriuje. 37 proc. respondentų supranta, kad monitoriaus viršutinėje eilutėje yra nurodyta maţiausia kaina, po kurios seka kiti preparatai, kainos didėjimo tvarka. 14 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nesuprato monitoriuje nurodyto kainų eiliškumo, neprašė paaiškinti vaistininko, nes jiems kaina buvo nesvarbi.
24 pav. Pacientų pasiskirstymas amžiaus atžvilgiu pagal supratimą apie monitoriuje nurodytų kainų eiliškumo tvarką (proc.)
24 paveikslo duomenimis daţniausiai monitoriuje nurodyta kainų eiliškumo tvarka domisi respondentai, kurių amţiaus grupė 26-36 m., 33,3 proc. – supranta, kad monitoriaus pirmoje eilutėje rodomo maţiausia vaisto kaina, po kurios rikiuojasi kiti preparatai kainų didėjimo tvarka, 33,3 proc. – paprašo paaiškinti vaistininko. Pacientai , kurie priklauso amţiaus grupei 46 – 55 m. ir pacientai nuo 66 m. daţniausiai nesuprantų monitoriuje nurodytos kainų eiliškumo tvarkos. Respondentų skirstinys atsiţvelgiant į pacientų pasiskirstymą amţiaus atţvilgiu pagal supratimą apie monitoriuje nurodytą kainų eiliškumo tvarką, duomenys yra statistiškai reikšmingi p<0,05, p=0,028.
25 pav. Pacientams matoma informacija monitoriuje (proc.)
Tyrime dalyvavę respondentai nurodė, kad daţniausiai monitoriuje pastebi kainą (39 proc.), gamintojo pavadinimą (21 proc.), vaisto formą (20 proc.) ir priemokos dydį (12 proc.). Remiantis 25 paveiksle pateiktais duomenimis galime teigti, kad pacientams svarbiausias faktorius renkantis vaistą yra kaina.
Į patikslintą klausimą: į ką ţiūrėdami į monitorių labiausiai atkreipiate dėmesį? Pacientai atsakė, kad į kainą (46 proc.). Buvo galima pasirinkti tik vieną atsakymą. Remiantis tikslinamojo klausimo atsakymais, galima patvirtinti teiginį, kad respondentams renkantis vaistą svarbiausia yra kaina.
27 pav. Pacientų pasirinkimas perkant vaistus amžiaus atžvilgiu (proc.)
Priklausomai nuo amţiaus skiriasi pacientų vaistų pasirinkimo prioritetai perkant vaistus. Jauniausios amţiaus grupės iki 25 m. pacientams svarbiausias yra vaisto gamintojo suteiktas firminis pavadinimas. Pacientams amţiaus grupėje 26 – 35 m. yra vienodai svarbi kaina ir vaisto gamintojo suteiktas bendrinis pavadinimas. Didėjant amţiui didėja kainos reikšmingumas perkant vaistus ir maţėja vaisto gamintojo suteikto bendrinio pavadinimo reikšmė. Duomenys yra statistiškai reikšmingi p<0,05, p=0,028.
Kitose šalyse įdiegta monitorių sistema nėra tirta ir analizuoti, todėl nėra duomenų, kuriuos būtų galima lyginti su Lietuvoje esančių monitorių ekranuose teikiama informacija. Tyrime dalyvavusiose vaistinėse 98 proc. monitorių buvo veikiantys ir įjungti. Pacientai į monitorių pasiţiūri, nes pataria vaistininkas - 46 proc., yra suinteresuoti ţinoti apie vartojamus vaistus ir domisi patys - 24 proc., taip pat analizuoja informaciją dėl ankstesnės vaistininko kaltės ar klaidos - 25 proc. Kaip daţniausią informaciją matomą monitoriuje respondentai įvardija kainą - 39 proc., tačiau tik 37 proc. respondentų supranta monitoriuje nurodytą jų eiliškumo tvarką. Paprašyti įvardyti kam teikia prioritetą renkantis vaistus 46 proc. pacientų nurodė kainą, 21 proc. – pavadinimą, o 33 proc. – nurodė, kad abu
IŠVADOS
1. Nustatyta tendencija, kad stebimų įvykių atveju pacientai populiariausiais informacijos šaltiniais apie vaistus įvardija gydytojo ir vaistininko konsultacijas bei internetą.
2. Atskleista, kad vaistinėje ilgiau uţtrunka ir plačiau apie vartojamus vaistus domisi pacientai, kurie stebėjo monitoriuje esančią informaciją.
3. Nustatyta, kad moterys pastebi reklamas monitoriuje tris kartus daţniau nei vyrai. Tačiau nenustatyta, kad tai būtų lemiantis veiksnys vaistų pasirinkimui.
4. Monitoriuje esančia informacija pacientai daţniausiai naudojosi paraginti vaistininko. Daugumoje atvejų respondentams aktualiausia informacija - vaisto kaina.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Pasak 1948 m. Generalinės Asamblėjos priimtos ir paskelbtos Visuotinės ţmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio, kuris teigia, kad „kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabuţius, būstą ir sveikatos prieţiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio“ [22]. Tyrimo metu nustatėme aktualiausias problemas:
Konfidencialumo. Monitoriuje rodoma informacija yra konfidenciali, tačiau ją mato visi pacientai esantys vaistinėje;
Kainos. Pacientus labiausiai domina vaistų kainos ir priemokų dydţiai, todėl jie turėtų būti pateikiami suprantamiau ir aiškiau;
Reklamos kiekio. Vaistinėje esančiame monitoriuje turėtų būti kontroliuojamas reklamos kiekis, nes pacientai jame daţniau pastebi reklamą nei informaciją apie vaistus;
Informacijos pateikimo. Vyresnio amţiaus pacientai, skundţiasi, kad sunku suprasti monitoriuje pateikiamą informaciją.
Dėl efektyvaus monitorių funkcionavimo ir objektyvios informacijos pateikimo vaistinėje siūlomos rekomendacijos farmacijos specialistų profesinėms ir pacientų organizacijoms bei Sveikatos apsaugos ministerijai.
Rekomendacijos farmacijos specialistų profesinėms organizacijoms:
Kiekviena organizacija turėtų siekti, kad jos nariai kurtų geresnę vaistų pasirinkimo ir aptarnavimo aplinką. Kiekvienas vaistinėje apsilankęs pacientas turėtų būti supaţindintas su monitoriuje pateikiama informacija, iškilusius neaiškumus bei klausimus turėtų objektyviai išspręsti farmacijos specialistas, pasikliaudamas savo ir kolegų profesine kompetencija. Taip pat vaistinės darbuotojai turėtų priţiūrėti, kad vaistinėje esantys monitoriai visada būtų įjungti, o iškilus techniniams nesklandumams jie būtų kuo greičiau pašalinti.
Rekomendacijos pacientų organizacijoms:
Kiekvienas pacientas turėtų domėtis monitoriaus teikiama informacija ir iškilusius neaiškumus aptarti su vaistininku. Gerbti kitų pacientų konfidencialumą ir išlaikyti atstumą laukiant eilėje.
Rekomendacijos Sveikatos apsaugos ministerijai:
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Balčiūnienė G. Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: MRU; 2009.
2. Bitinas B, Rupšienė L, Ţydţiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda: KU leidykla; 2008.
3. Didţiokaitė D. Vaistų reklamos taisyklių paţeidimų 2003 – 2005 m. Lietuvos spaudoje analizė. Magistro darbas. Kaunas: KMU; 2006.
4. Dikčius V. Marketingo tyrimai. Teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija; 2003.
5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex; 2002. 6. Luobienė I. Sociologijos tyrimų metodika. Kaunas: Technologija; 2010.
7. Markauskas L. Reklamos ir kitos informacijos apie prekes ir paslaugas santykis: teisinis aspektas. Socialinių mokslų studijos 2010; 2(6): 196.
8. Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; 2007.
9. Unterkauser L. Marketingo tyrimai. Vilnius: Virtuali leidykla – knygynas; 2006.
10. Gyvenamosios vietos ir amţiaus įtaka interneto vartojimo įpročiams. Prieiga per internetą:
http://www.slideshare.net/Gemius_Baltics/gyvenamosios-vietos-ir-amiaus-taka-interneto-vartojimo-proiams.
11. Kuncaitė G, Radţiūnas R, Daukšienė J, Paciento ieškoma sveikatos informacija internete, poţiūris į ją ir bandymas pritaikyti. 2011. Prieiga per internetą: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/139/pdf
12. Laimonas Markauskas Reklamos teisinis reglamentavimas: teorija ir praktika [interaktyvus].
13. Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymas. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280067&p_query=&p_tr2=. 14. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą:
http://osp.stat.gov.lt/pranesimai-spaudai?articleId=2255605.
15. Pagal konkurencingumą pasaulyje Lietuva - 48 vietoje. Prieiga per internetą:
http://vz.lt/article/2013/9/4/pagal-konkurencinguma-lietuva-pasaulyje-48-vietoje
16. Prekių ir paslaugų pasiūlos kaita Lietuvos periodinės spaudos reklamoje 1918-1940 metais. Prieiga per internetą:
