Jolita Rimeikytė
V kursas, 1 grupė
SMILKININIO – APATINIO ŢANDIKAULIO SĄNARIO
SUTRIKIMŲ PAPLITIMAS TARP JAUNO IR VYRESNIO
AMŢIAUS ŢMONIŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
asist. Kęstutis Vaičekauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SMILKININIO – APATINIO ŢANDIKAULIO SĄNARIO SUTRIKIMŲ PAPLITIMAS TARP JAUNO IR VYRESNIO AMŢIAUS ŢMONIŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ...(parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD atitikimas ir įvertinimas reikalavimų
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uţdaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų
statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius?
0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomend
acijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavi mai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1.LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario anatominiai, fiziologiniai ir funkciniai aspektai ... 11
1.1.1.Stomatognatinės sistemos elementų tarpusavio ryšys ... 11
1.1.2. Smilkininio a/ţ sąnario ir kramtomųjų raumenų sistemos sandara, biomechanika ... 11
1.1.3.Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario elementų pokyčiai vyresniame amţiuje ... 12
1.1.4.Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų ryšys su dantų eilių defektais ... 13
1.2. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų charakteristika ... 13
1.2.1. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų klasifikacija ... 13
1.2.2. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų etiologija ... 14
1.2.3. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų paplitimas simptomatika ... 14
1.3. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų tyrimo metodai ... 15
1.3.1. Fonseca klausimynas ... 15
1.3.2. Klinikinis ekstraoralinis ištyrimas ... 16
1.3.3. Magnetinis rezonansas ... 17
2.TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ... 18
2.2. Kontingentas ... 18
2.3. Tiriamųjų atrankos kriterijai ... 18
2.4. Tyrimo metodai ... 18
2.4.1. Anoniminė anketa ... 19
2.4.1.1. Bendra informacija ir Fonseca klausimynas ... 19
2.4.1.2. Klinikinis intraoralinis ištyrimas ... 19
2.4.2. Pacientų grupavimas pagal dantų eilių būklę. ... 19
2.5. Duomenų statistinė analizė ... 20
3.REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų bendroji charakteristika ... 21
3.3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų eilių būklę ... 26
3.4. Tiriamųjų SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodikliai ... 27
3.5. SAŢS sutrikimo priklausomybė nuo amţiaus ... 28
3.6. SAŢS sutrikimo priklausomybė nuo dantų eilių defektų ... 28
REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
SMILKININIO – APATINIO ŢANDIKAULIO SĄNARIO SUTRIKIMŲ
PAPLITIMAS TARP JAUNO IR VYRESNIO AMŢIAUS ŢMONIŲ
SANTRAUKA
Temos aktualumas ir darbo tikslas: SAŢS disfunkcija yra plačiai paplitusi problema, kuri pasireiškia tam tikrame gyvenimo tarpsnyje. Ypač paveikiamos 20-40 metų moterys. Deja, tik 10 % pacientų, kurie jaučia SAŢS srities skausmą kreipiasi gydymui, o asmenys girdintys SAŢS srityje patologinius garsus sudaro dar maţesnę dalį besikreipiančiųjų pacientų. Šio tyrimo tikslas - nustatyti smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario (SAŢS) sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodiklių tarpusavio ryšį su paciento amţiumi bei dantų lankų būkle. Taip pat patvirtinti tiesioginės priklausomybės tarp šių tyrimo objektų hipotezę.
Medţiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 87 pacientai, vyresni nei 18 metų, apsilankę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) KK Veido ir ţandikaulių chirurgijos bei Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikose. Tiriamieji uţpildė anoniminę anketą (Fonseca klausimyną), o intraoralinio ištyrimo metu nustatyta dantų būklė. Pagal dantų formulės duomenis tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: turinčius pilną dantų lanką ir turinčius dantų eilių defektus.
Rezultatai: Iš 87 tiriamųjų: 51 moteris ir 36 vyrai. Jų amţiaus vidurkis - 34,01(SN 14,1). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Fonseca klausimyno klinikinio indekso klasifikaciją: "Nėra SAŢS sutrikimo" - 30(34,5%), "Lengvas SAŢS sutrikimas" - 43(49,4%), "Vidutinis SAŢS sutrikimas" - 10(11,5%), "Sunkus SAŢS sutrikimas" - 4(4,6%). Tyrimo rezultatai parodė, kad SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodikliai statistiškai reikšmingo ryšio neturi su amţiumi ir dantų eilių defektais (P>0,05).
Išvados: SAŢS sutrikimas pasireiškė dviems trečdaliams tiriamųjų, iš kurių daugiau nei pusė priklausė „lengvo SAŢS sutrikimo“ grupei, o maţiausias tiriamųjų skaičius priklausė „sunkaus SAŢS sutrikimo“ grupei. Taip pat nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp SAŢS ir kintančio tiriamųjų amţiaus bei dantų eilių defektų.
Raktiniai ţodţiai: smilkininis apatinio ţandikaulio sąnarys, dantų eilių defektai, Fonseca klausimynas.
EVALUATION OF TEMPOROMANDIBULAR JOINT (TMJ) DISORDER
PREVALENCE AMONG YOUNG PEOPLE AND ELDERLY
SUMMARY
Relevance of the problem: Temporomandibular joint disorder (TMD) are widespread problem, affecting general population at one life stage or another, especially 20-40 year-old women. However, only 10% of affected individuals seek treatment for pain, and, less frequently, for articular noises [17]. The objective of the study is to identify TMD prevalence and severity in correlation with the patient's age and condition of the dental arches. Also to confirm the hypothesis of direct relationship between these indicators.
Material and the metods: The study included 87 patients older than 18 years, who had visited the Maxillofacial Surgery and Dental and Maxillofacial Orthopedics departments of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kaunas clinics. Subjects filled out an anonymous questionnaire (Fonseca‟s questionnaire) and their dental condition was evaluated by intraoral examination. According to the dental formula, subjects were divided into two groups: subjects with full dental arch and subjects with partial edentulism.
Results: Out of 87 subjects there were 51 women and 36 men. The average of age (standard deviation) – 34,01(14,1). Subjects distribution of the questionnaire by Fonseca clinical index classification: “Absence of TMD" - 30(34.5%), "Easy TMD" - 43(49.4%), “Mild TMD"- 10(11.5%) "Severe TMD” - 4(4.6%). The results showed that TMD prevalence and severity have no statistically significant relationship with age and partial edentulism (P>0,05).
Conclusions: TMD occured in two-thirds of the subjects of which more than half of the subjects established – easy TMD and the lowest number of subjects were distributed at severe TMD. There were no statistically significant correlation between TMD and subjects age also partial edentulism.
10
ĮVADAS
Temos aktualumas. Terminas - smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario (SAŢS) disfunkcija
apjungia į bendrą visumą skirtingas prieţastis, veikiančias SAŢ sąnarį, kramtomųjų raumenų sistemą ir aplinkines struktūras. Nuo senų laikų literatūros analizėse pateikiama, kad vienas iš etiologinių veiksnių SAŢS sutrikimų atsiradimui yra okliuzijos disbalansas. Tačiau jau kelis paskutiniuosius metus tyrimuose pateikiamos išvados, kad okliuzijos būklė nėra tokia svarbi SAŢS sutrikimų atsiradimui kaip buvo manoma anksčiau. Pagal šiuos duomenis SAŢS sutrikimų etiologijos paradigma perkeliama nuo periferinių prieţasčių (pvz.: okliuzijos, anatomijos pokyčių) prie centrinių veiksnių (pvz.: psichosocialinių, neurologinių). Visgi, klinikinėje praktikoje dantų netekimas, kuris lemia pilnavertės okliuzijos praradimą, vis dar yra svarbus aspektas, kuris siejamas su SAŢS sutrikimu [1]. Taipogi, SAŢS disfunkcija yra plačiai paplitusi problema, kuri pasireiškia tam tikrame gyvenimo tarpsnyje. Daţniausiai paveikiamos 20-40 metų moterys. Deja, tik 10 % pacientų, kurie jaučia SAŢS srities skausmą kreipiasi gydymui, o asmenys girdintys SAŢS srityje patologinius garsus sudaro dar maţesnę dalį besikreipiančiųjų pacientų [2].
Darbo tikslas: Nustatyti smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimo paplitimo ir
sunkumo rodiklių tarpusavio ryšį su paciento amţiumi bei dantų lankų būkle.
Darbo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti tiriamųjų SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodiklius.
2. Įvertinti priklausomybę tarp didėjančio amţiaus ir tiriamųjų SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodiklių kitimo.
3. Įvertinti tiriamųjų pacientų SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodiklių tarpusavio ryšį su dantų eilių defektais.
Hipotezė: Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario disfunkcijos atsiradimas tiesiogiai
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario anatominiai, fiziologiniai ir funkciniai aspektai
1.1.1.Stomatognatinės sistemos elementų tarpusavio ryšys
Stomatognatinės sistemos elementai: okliuzija, kramtomųjų raumenų sistema ir smilkininio apatinio ţandikaulio sąnarys, tai tarpusavyje viena nuo kitos priklausančios struktūros. Kramtymo sistema reikalauja subalansuoto dantų kontakto tarp abiejų ţandikaulių antagonistų tiek statinėje, tiek dinaminėje padėtyje. Okliuziniai kontaktai vykstant dinamikai yra priklausomi nuo apatinio ţandikaulio (a/ţ) judesių, kurie kontroliuojami smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario [3].
Nėra tokios sąveikos kaip subalansuota okliuzija kartu su SAŢS struktūros pakitimais. Tai reiškia, kad klinikinėje praktikoje SAŢS elementų pozicija ir būklė turi būti apsvarstyta siekiant maksimalios interkuspidacijos. Harmoninga stomatognatinės sistemos veikla suardoma ir tarpusavyje paveikiami kiti sistemos elementai, kai bent vienas iš jų pradeda funkcionuoti ne fiziologinės normos ribose [4].
1.1.2. Smilkininio a/ţ sąnario ir kramtomųjų raumenų sistemos sandara, biomechanika
Tam, kad suprasti kaip veikia sveikas, be patologinių pakitimų smilkininio apatinio ţandikaulio sąnarys reikia išmanyti jo anatomiją, fiziologiją ir biomechaniką. Tuomet esant pakitimams ir išsivysčius smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimams galime suvokti ir diagnozuoti nukrypimus nuo normos ribų [4].
Anatomija. SAŢS - vienintelis ţmogaus organizme porinis derintinis sąnarys, kadangi judesio
metu abiejų pusių sąnariniai elementai veikia kartu tuo pačiu metu. Struktūriniai SAŢS elementai skirstomi į:
Kietuosius audinius - a/ţ sąnarinė galva, smilkinkaulio sąnarinė duobė, sąnarinis gumburėlis.
Minkštuosius audinius - sąnarinis diskas, kapsulė, raiščiai, retrodiskiniai audiniai.
Taip pat fiziologinei veiklai reikalingas SAŢS struktūrų pajėgumas tam, kad atlaikytų kramtomųjų raumenų sistemos sukeliamą jėgą, kuri sukuriama dėl centrinės nervų sistemos (CNS) siunčiamų informacinių signalų. Pagal funkciją kramtomieji raumenys skirstomi į:
Keliančiuosius a/ţ - kramtomieji ir vidiniai sparniniai raumenys, smilkininių raumenų priekinės dalys.
12 Išstumiančius a/ţ į priekį - veikiant kartu keliamiesiems ir šoninių sparninių raumenų
apatinėms galvoms.
Traukiančius a/ţ atgal - abiejų smilkininių raumenų galinės dalys ir virš polieţuvio esantys raumenys.
Atliekančius a/ţ šoninius judesius – harmoninga keliančiųjų, traukiančiųjų atgal ir išstumiančių į priekį raumenų veikla [5].
Biomechanika. Ţinoma, SAŢS struktūros yra priklausomos nuo kramtomųjų raumenų
sistemos veiklos. Bet koks a/ţ judesys yra sukuriamas dėl kramtomųjų raumenų skaidulų susitraukimo ir atsipalaidavimo. Pagal raumenų funkciją apibūdinama ir SAŢ sąnario biomechanika. Vieningai veikiant stomatognatinės sistemos struktūroms sukuriami judesiai: išsiţiojimas/susičiaupimas, protruzija/retruzija, laterotruzija [4].
Taip pat svarbus akcentas SAŢS sistemos funkcionavime yra retrodiskinių audinių paskirtis. Dinamikos metu sąnarinė galva kartu su sąnariniu disku judėdama sąnariniu gumburėliu suformuoja tuščią erdvę sąnarinėje duobėje. Natūraliai nulemta, kad vakuumas negali susidaryti, todėl tuščią erdvę uţpildo retrodiskiniai audiniai, kuriuose išsiplečia kapiliarai dėl kraujo pritekėjimo. Grįţtant sąnarinei galvai atgal retrodiskinė sritis suspaudţiama, kas lemia kraujo išstūmimą ir kapiliarų susitraukimą. Jei įvyksta sąnarinio disko dislokacija pirmyn, tuomet judant sąnarinei galvai spaudţiama retrodiskinė sritis, kuri gausiai vaskuliarizuota ir inervuota, kas lemia skausmo atsiradimą SAŢS srityje [5].
1.1.3.Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario elementų pokyčiai vyresniame amţiuje
Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario elementai skiriasi kūdikystėje ir senatvėje. Kūdikių atveju, SAŢS struktūra adaptuojasi prie neonatalinio dantų nebuvimo ir kintančių procesų. Augant organizmui: pradeda dygti dantys, formuojasi okliuzija ir auga ţandikauliai - būtent šie faktoriai turi įtakos ir SAŢS vystymuisi. Neto su bendraautoriais teigia, kad augant vaikui ir formuojantis dentoalveoliniam kompleksui SAŢS srityje pastebimas sąnarinės duobės gilėjimas ir sąnarinio gumburėlio aukščio padidėjimas. Tačiau pasibaigus augimo fazei ir ilgus metus nevykstant pokyčiams SAŢS elementai praranda savo adaptacines ir regeneracines savybes, kas nulemia negalėjimą prisitaikyti prie pokyčių, atsirandančių po ilgų metų vyresniame amţiuje, kai netenkama dantų. Tai paaiškina, kodėl su amţiumi atsirandantys stomatognatinės sistemos pokyčiai tampa traumuojantys ir deformuojantys SAŢS elementus [6,7,8].
Morfologiniai pokyčiai SAŢS srityje po ramybės laikotarpio prasideda sulaukus maţdaug 40 -ies metų [9]. Literatūroje išskiriami amţiniai pokyčiai susiję su sąnarinės galvos ir sąnarinio gumburėlio formos pakitimais. Šioms sritims būdingas nusidėvėjimas, dėl ko sąnarinių elementų
13 bendrieji kontūrai suplokštėja, taip pat galima vietinė kaulo erozija, ataugų (osteofitų) susiformavimas, sklerozė [10]. Taip pat SAŢS struktūriniai pokyčiai yra siejami ir su SAŢS disfunkcija bei dantų netekimu. Tačiau tuo atveju pasireiškia ir klinikiniai simptomai susiję su patologiniu sutrikimu [9].
1.1.4.Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų ryšys su dantų eilių defektais
Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimo išsivystymas priklauso nuo kelių faktorių, tokių kaip: okliuzijos, netinkamos sąnarinės galvos ir sąnarinio disko padėties, kramtomųjų raumenų aktyvumo. Sousa su bendraautoriais teigia, kad galinių dantų netekimas yra vienas iš faktorių lemiančių SAŢS sutrikimų išsivystym [11]. Praradus daugiau negu 5 galinius dantis padidėja rizika pasireikšti SAŢS sutrikimo simptomams, ypač osteoartrito. Tačiau, tyrimo autoriai diskutuoja dėl dantų netekimo svarbos kaip rizikos veiksnio, kadangi gautas disfunkcinis efektas sudaro maţą procentą. Taip pat pastebėta, kad SAŢS sutrikimo atsiradimui svarbesnę įtaką turi dantų nebuvimo pasiskirstymas, o ne dantų skaičius [11]. Turp su bendraautoriais pritaria, kad okliuzijos disbalanso įtaka SAŢS sutrikimų patogenezei ir vystymuisi yra maţa. Tačiau net ir maţa tikimybė, jog inicijuojamas SAŢS sutrikimo simptomų atsiradimas, neturėtų būti nuvertinta. Šis poţiūris klinikinėje praktikoje gali pakenkti sudarant individualų gydymo planą, kai neatsiţvelgiama į paciento potyrius, susijusius su SAŢS būkle [12]. Taip pat abiejų tyrimų autoriai mano, kad pateikiant tikslesnes išvadas reikėtų detalesnių tyrimų dėl dalinio dantų netekimo kaip etiologinio faktoriaus SAŢS sutrikimo patogenezėje.
Visgi, mokslininkų nuomonė vieninga dėl visiško dantų netekimo - bedantystės įtakos SAŢS elementų pokyčiams. Bet kokie veido aukščio ar ţandikaulių dimensiniai pakitimai atsiradę dėl visiško dantų netekimo neišvengiamai paveikia SAŢS struktūras [13]. SAŢS srities remodeliacijos procesas vyksta visą ţmogaus amţių, kas lemia sąnarinės galvos formos pokyčius. Pastebėta, kad kaulo remodeliacijos laipsnis ir sąnarinės galvos formos pakitimas yra susiję su dantų lanko būklės pakitimais. Dėl spartesnio proceso vietoj fiziologinių pokyčių atsiranda patologiniai, kas lemia SAŢS disfunkciją [14].
1.2. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų charakteristika
1.2.1. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų klasifikacija
Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario struktūrą sudaro ne tik artrogeniniai elementai, bet ir neuroraumeninė dalis. Pusiausvyra tarp šių elementų lemia harmoningą stomatognatinės sistemos
14 veiklą, tačiau įvykęs disbalansas išprovokuoja patologijos atsiradimą. Tad Schiffman su bendraautoriais atsiţvelgdami į SAŢS disfunkcijos kilmę pateikia taksonominę klasifikaciją
(1 priedas) [15].
1.2.2. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų etiologija
Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų etiologija yra daugiafaktorinė, kurioje išskiriami šie veiksniai: psichologiniai, neurologiniai, fiziologiniai, struktūriniai, genetiniai, kūno laikysenos. Būtent dėl šių prieţasčių pakinta funkcinė pusiausvyra tarp pagrindinių stomatognatinės sistemos elementų: okliuzijos, kramtomųjų raumenų ir SAŢS [16].
Laplanche su bendraautoriais susistemino ir pateikia SAŢS sutrikimų etiopatogenezės modelį, kuriame išskiriami šie aspektai: biologiniai, psichosocialiniai ir struktūriniai [2]. Šiuo metu egzistuoja prieţastiniai veiksniai, kurie apima struktūrinius, neuroendokrininius, emocinius, funkcinius ir elgsenos elementus, jie kliniškai klasifikuojami į:
1. Predisponuojantys – naturalūs arba įgyti veiksniai turi įtakos sutrikimo atsiradimui, pvz.: sąkandţio anomalijos, parafunkcijos, depresija/stresas.
2. Dirginantys - staiga sutrikdoma kramtymo aparato homeostazė, o tai suardo stomatognatinės sistemos pusiausvyrą, dėl to atsiranda funkciniai ir struktūriniai pakitimai, lemiantys klinikinių poţymių atsiradimą. Pavyzdţiui, įtampa ar emocinis šokas išprovokuojantis parafunkciją, staigus jatrogeninis sąkandţio pokytis dėl ortodontinės ar ortopedinės intervencijos, traumavimas.
3. Palaikomieji - paveikiami struktūriniai, funkciniai pakitimai lemiantys sutrikimo atsiradimą per tam tikrą laikotarpį, pvz.: okliuzijos pokyčiai, dantų migracija, alveolės remodeliacija [2].
Itin svarbus ankstyvas etiologinių faktorių nustatymas, kadangi gydymo galimybės gali būti ribotos, o pirmas gydymo etapas yra prieţastinių veiksnių pašalinimas [16].
1.2.3. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų paplitimas simptomatika
Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario disfunkcija yra patologinis sutrikimas, kuris charakterizuojamas skirtingų simptomų, kurie pasireiškia individualiai ir įvairiomis kombinacijomis, todėl kiekvienas pacientas savo nusiskundimus gali išsakyti skirtingai [17]. Dėl to, Amerikos Kraniomandibulinių sutrikimų akademija pasiūlė suskirstyti SAŢS disfunkcijas į:
Artrogeninės kilmės patologijas Miogeninės kilmės patologijas
15 Priklausomai nuo kilmės yra išskiriami ir SAŢS sutrikimų simptomai (Lentelė Nr.2) [17,18]. Taip pat pastebėta, kad miogeninės kilmės sutrikimai yra daţnesni, tais atvejais rentgenogramose nenustatyti destrukciniai pokyčiai [19].
Lentelė Nr.1. SAŢS sutrikimų simptomai Artrogeninės kilmės SAŢS sutrikimų
simptomai:
Miogeninės kilmės SAŢS sutrikimų simptomai:
SAŢ sąnario srities skausmas Veido skausmas Funkcijos metu atsirandantys, SAŢ sąnario
patologiniai garsai: spragtelėjimas, traškesiai
Kramtomųjų raumenų skausmas/ nuovargis
Apsunkintas išsiţiojimas, sumaţėjusi a/ţ judesių amplitudė
Kaklo ir pečių juostos skausmas
Deviacija išsiţiojimo metu Ausų srities skausmas, be ausies uţdegimo/patologijos
SAŢS sutrikimų simptomų paplitimą 20 metų tyrę švedų mokslininkai nustatė, kad 10-15 metų paauglių populiacijoje SAŢS srities patologiniais garsais skundţiasi 2-17%, pasikartojančiais galvos skausmais 6-13%, kramtomųjų raumenų nuovargiu 3-9% [30]. Kroatijos mokslininkai teigia, kad visose amţiaus grupėse pasireiškia nusiskundimų SAŢS srities sutrikimais, visgi daţniausiai simptomatika pasireiškia 17-30 metų amţiaus populiacijoje. Vyresnių nei 60 metų amţiaus populiacijoje nustatyta, jog nusiskundimų procentas yra maţas, simptomatika pasireiškia pakankamai retai [19].
Lyčių skirtumas pastebimas ir kalbant apie SAŢS disfunkciją, kadangi sergamumas 60-70% populiacijos, kurioje moterų ir vyrų santykis 4:1. Nusiskundimai, kuriuos daţniau išsako moterys: kaklo ir galvos skausmai, patologiniai garsai sąnario srityje, parafunkcijos, apsunkintas išsiţiojimas ir kramtomųjų raumenų nuovargis. O vyrai daţniau skundţiasi: kaklo skausmu, parafunkcijomis, sąnario patologiniais garsais [19,20].
1.3. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų tyrimo metodai
1.3.1. Fonseca klausimynas
Kiekvienam ţmogaus organizmo sutrikimui nustatyti pasitelkiami diagnostiniai tyrimo metodai. Būtent Fonseca klausimynas yra skirtas smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų paplitimui ir sunkumui įvertinti. Mokslininkas Fonseca savo vardu pavadintą klausimyną pristatė
16 1994 metais. Netgi iki šių modernių laikų tyrimuose, ypač epidemiologiniuose, naudojamas šis ištyrimo būdas. Ši tiriamųjų apklausos priemonė priimtina dėl savo paprastumo, ekonominio prieinamumo bei galimybės per pakankamai trumpą laiką gauti didelę tiriamųjų imtį. Taipogi, naudojant Fonseca klausimyną tiriamojo atsakymai nėra paveikiami egzaminuotojo bei pacientas tiksliau apibūdina savo nusiskundimus ţinodamas, kad anketa yra anonimiška [21].
Fonseca klausimynas susideda iš 10 klausimų, kurie vertina daugiafaktorinius veiksnius: skausmingumą kramtymo metu, judinant a/ţ, ţiojantis bei SAŢS ar ausų bei galvos ar kaklo skausmo daţnumą; parafunkcijas; emocinę būseną - stresą; a/ţ judesių ribotumą; spragtelėjimą ar traškesius SAŢS srityje funkcijos metu. Į kiekvieną klausimą pacientas pasirenka vieną atsakymo variantą: "Taip", "Kartais", "Ne". Atitinkamai kiekvieno atsakymo vertė balais: "10", "5", "0", pagal tai nustatomas SAŢS sutrikimo sunkumas. Susumavus visų 10 klausimų atsakymų vertes pacientai priskiriami SAŢS sutrikimo sunkumo kategorijai: nėra (0 iki 15 balų), lengvas (20 iki 40 balų), vidutinis (45 iki 65 balų), sunkus (70 iki 100 balų) [22,23].
Tačiau kiekvienas tyrimo metodas turi savo patikimumo vertę, literatūroje galima rasti tik kelis straipsnius analizuojančius Fonseca klausimyno patikimumą ir pagrįstumą. Autoriai atlikę tyrimus pateikia išvadas, kad reikėtų koreguoti klausimyno sudėtį atsisakant kai kurių klausimų įtraukimo. Viename tyrime atmesti klausimai apie: galvos skausmo daţnumą, parafunkcijas (bruksizmą ir stiprų dantų sukandimą) bei emocinę būseną - stresą, kadangi šie veiksniai tiesiogiai nevertina struktūrinių - anatominių SAŢS pakitimų funkcijos metu.. Kiti tyrėjai vertindami patikimumą atmeta netgi 5 klausimus, jų manymu, nesusijusius su SAŢS funkcijos pakitimais. Abiejų straipsnių rezultatuose pateikiama, kad modifikuoto Fonseca klausimyno patikimumas padidėja atsisakius klausimų, kurie nebuvo įtraukti atskirų tyrimų metu. Visgi, tyrėjai išvadose pritaria, kad reikėtų išsamesnių tyrimų siekiant tęsti analizavimą apie Fonseca klausimyno patikimumą [22,24]. Priešingas išvadas pateikia Berni su bendraautoriais tyrę miogeninės kilmės SAŢS sutrikimus įtraukdami kontrolinę ir tiriamąją grupes. Palyginę gautus rezultatus, kokie tiriamųjų grupių atsakymai į visus 10 klausimų, tyrėjai gavo, jog Fonseca klausimynas yra tinkamas vertinti miogeninės kilmės SAŢS sutrikimų paplitimą ir sunkumą dėl savo aukšto tikslumo/patikimumo [25].
1.3.2. Klinikinis ekstraoralinis ištyrimas
Vienas iš svarbių etapų SAŢS sutrikimų diagnostikoje – klinikinis SAŢS funkcijos įvertinimas. Tai yra objektyvus gydytojo vertinimas bei pirmo pasirinkimo metodas kasdienėje odontologo praktikoje. Šiam metodui atlikti reikia paciento motyvacijos ir laiko atlikti nuosekliam ištyrimui.
17 SAŢS klinikinis ekstraoralinis vertinimas susideda iš 3 dalių: palpacijos, auskultacijos bei a/ţ judesių amplitudės ir tolygumo vertinimo [26].
Palpacija. Jos metu reikia įvertinti ne tik SAŢS, bet ir kramtomųjų raumenų būklę. Abiejų etapų eigoje palpacija atliekama bilateraliai, tačiau SAŢS būklė vertinama funkcijos metu (išsiţiojimo, protruzijos, laterotruzijos, retruzijos) čiuopiant anatomines struktūras priešais ausies landą bei prašoma paciento nurodyti esant skausmingumui. Čiuopiant kramtomuosius raumenis atsiţvelgiama į raumenų įtemptumą ir skausmingų trigerinių taškų radimą [26].
Auskultacija. Vertinami SAŢS patologiniai garsai, kurie gali atsirasti funkcijos metu (išsiţiojimo, uţsičiaupimo ar protuzijos). Šiam metodui atlikti gali būti reikalingas prietaisas – stetoskopas, tam kad tiksliai įvertinti patologinių garsų buvimą ar nebuvimą. Nuokrypis nuo normos laikomas, kai auskultacijos metu SAŢS srityje girdimas spragtelėjimas ar krepitacija (traškesiai).
A/ţ judesių amplitudė ir tolygumas. SAŢS būklę funkcijos metu apibūdina šie parametrai: maksimalus išsiţiojimas, maksimali laterotruzija į kairę/dešinę ir protruzija. Šių parametrų skaitinių reikšmių sumaţėjimas gali parodyti SAŢS sutrikimo buvimą. Taipogi, vertinama: deviacija – ar yra nuokrypis nuo centro linijos išsiţiojimo metu, arba sąnarinės galvos uţstrigimas, išnirimas funkcijos metu [26,27].
1.3.3. Magnetinis rezonansas
Iš visų potencialių SAŢS tyrimo metodų magnetinis rezonansas laikomas auksiniu standartu, net ir lyginant su kompiuterine tomografija ir ortopantomogramomis. Šis tyrimo metodas leidţia sudėtingesnėse situacijose diagnozuoti ir diferencijuoti SAŢS disfunkcijas. Svarbūs šio tyrimo būdo privalumai: neinvazyvus, aukštas tikslumas ir patikimumas, neskleidţiantis radiacijos ir leidţiantis visomis kryptimis vertinti į SAŢS struktūrą įeinančius minkštuosius audinius, pvz.: sąnarinį diską, kapsulę, raiščius. Visgi, prieš pasirenkant atlikti šį tyrimo būdą reikėtų įvertinti magnetinio rezonanso reikalingumą ir bet kokiu atveju, pirmiausia, reikalingas išsamus klinikinis ištyrimas [28,29].
Išanalizavus SAŢS tyrimo metodų privalumus ir trūkumus galima teigti, kad kiekvienas tyrimas pasirenkamas tam tikrame patologijos diagnozavimo etape. Tačiau mano tyrimo atlikimui pasirinktas metodas – Fonseca klausimynas, kuris gali būti laikomas kaip pirminis tyrimo būdas. Taip pat pasirinkimui turėjo įtakos šie privalumai: apklausos atlikimas nereikalaujantis didelių lėšų bei tiriamųjų laiko, paprastas ir suprantamas, galiausiai, lengvai prieinamas, nereikalinga speciali įranga.
18
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas
Tyrimas atliktas LSMUL Kauno klinikų, Dantų ir žandikaulių ortopedijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikose. Tyrimo pradžia 2016 lapkričio mėn., pabaiga 2017 vasario mėn.
2.2. Kontingentas
Atsitiktinės atrankos būdu buvo sudarytas tiriamųjų kontingentas, kuriam priklausė LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos bei Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikų pacientai, apsilankę šiose įstaigose ir sutikę savanoriškai dalyvauti moksliniame tyrime, bei atitinkantys visus įtraukimo į tyrimą kriterijus. Iš viso apklausti 102 tiriamieji, dėl atmetimo kriterijų liko 87 tiriamieji. Tiriamųjų imties grupės dydis apskaičiuotas bandomosios studijos metu.
2.3. Tiriamųjų atrankos kriterijai
1) Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
Asmuo, apsilankęs LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos arba Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje ir sutinkantis dalyvauti moksliniame tyrime.
Asmuo, vyresnis nei 18 metų amžiaus.
Asmuo, turintis pilnus dantų lankus arba dantų eilių defektus pagal Kennedy(I, II, III) klasę.
2) Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
Asmuo, nesutinkantis dalyvauti moksliniame tyrime.
Asmuo, neatitinkantis tyrimo amžiaus ribos (jaunesnis nei 18 metų). Asmuo, patyręs SAŽS ar a/ž traumą.
2.4. Tyrimo metodai
Pirmiausia, tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-30 (2 priedas).
Tyrimo pradţioje pacientams buvo pateikta tiriamojo asmens informavimo forma bei ţodţiu paaiškinta mokslinio tyrimo esmė, parodyta anoniminė anketa. Pacientui išreiškus ţodinį sutikimą dalyvauti tyrime buvo duota pasirašyti tiriamojo sutikimo forma (3 priedas).
19
2.4.1. Anoniminė anketa
2.4.1.1. Bendra informacija ir Fonseca klausimynas
Pacientui pateikta anoniminė anketa sudaryta iš 3 dalių: bendros informacijos, Fonseca klausimyno ir dantų formulės (4 priedas). Bendrosios informacijos dalį sudaro: lytis, amţius, informacija apie SAŢS ir a/ţ traumas.
Kita anketos dalis skirta SAŢS sutrikimų paplitimui ir sunkumui vertinti – tam panaudotas Fonseca klausimynas, kuris į lietuvių kalbą išverstas mokslinio darbo vadovo leidimu. Klausimyną sudaro 10 klausimų, kurie susiję su: 1) skausmu kramtant, judinant a/ţ, ţiojantis, SAŢS ar ausų srityje bei galvos, kaklo; 2) parafunkcijomis; 3) emocine būsena - stresu; 4) a/ţ judesių ribotumu; 5) spragtelėjimu ar traškesiu SAŢS srityje. Į kiekvieną klausimą pacientas galėjo pasirinkti vieną atsakymą: "Taip", "Kartais" arba "Ne", atitinkamai kiekvieno atsakymo varianto vertė balais: "10", "5" ir "0". Visų klausimų balai susumuoti pagal paciento pasirinktus atsakymo variantus. Pagal bendrą balų sumą kiekvienas pacientas priskirtas Fonseca klausimyno klinikinio indekso klasifikacijos grupei: nėra/ lengvas/ vidutinis/ sunkus SAŢS sutrikimas (Lentelė Nr.3).
Lentelė Nr.2. Fonseca klausimyno klinikinio indekso klasifikacija Nr. Klausimyno atsakymų balų suma SAŽS sutrikimo sunkumas
1. 0 – 15 balų suma Nėra SAŢS sutrikimo 2. 20 – 40 balų suma Lengvas SAŢS sutrikimas 3. 45 – 65 balų suma Vidutinis SAŢS sutrikimas 4. 70 – 100 balų suma Sunkus SAŢS sutrikimas
2.4.1.2. Klinikinis intraoralinis ištyrimas
Tiriantis asmuo įvertina kiekvieno tiriamojo dantų eilių būklę, anketoje į dantų formulės lentelę paţymimi dantys, kurių pacientas netekęs. Jei pacientas turi visus dantis nieko nerašoma, kiti kietųjų ir minkštųjų audinių pakitimai nevertinami. Taip pat dantų eilių defektu nelaikomas trečiųjų krūminių dantų nebuvimas.
2.4.2. Pacientų grupavimas pagal dantų eilių būklę.
Visi tiriamieji pacientai suskirstyti į grupes, pagal kurias bus atliekama duomenų statistinė analizė - patikrinti ar yra tarpusavio ryšys tarp SAŢS sutrikimų atsiradimo ir dantų eilių būklės. Suskirstymui pasitelkti tiriamųjų dantų formulės duomenys:
20 II grupė – tiriamieji, turintys dantų eilių defektų (pagal defekto vietą suskirstomi į Kennedy I, II, III klases).
2.5. Duomenų statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS (Statistical Package for
Social Sciences), 21.0 for Windows bei Microsoft Excel 2010 programą.
Siekiant nustatyti ar tiriamųjų duomenų skirstinys yra normalusis, atlikti Shapiro-Wilk ir Kolmogorov-Smirnov testai.
Lyginant kiekybinius duomenis, kurie nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, taikyta neparametrinė ranginių kintamųjų analizė. Kintamųjų tiesinė priklausomybė vertinta Spearman koreliacijos koeficientu.
Kiekybinių duomenų palyginimui dviejose nepriklausomose imtyse, kuriose nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, taikyta Mann – Whitney U testas ir Kruskal – Wallis testas.
Duomenys statistiškai reikšmingi, kai P < 0,05.
21
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų bendroji charakteristika
Tyrime dalyvavo 87 pacientai: 51 moteris (58,6%) ir 36 vyrai (41,4%) (1 pav.). Jų amţiaus vidurkis - 34,01 (SN 14,1); (jauniausias – 19m., vyriausias – 75m., mediana – 28m.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
3.2. Fonseca klausimyno rezultatai
1. Į klausimą: ar būna sunku išsiţioti atsakė:
"Taip" - 6 (6,9%), "Ne" - 70 (80,5%), "Kartais" - 11 (12,6%) (2 pav.).
22 2. Į klausimą: ar būna sunku judinti a/ţ į šonus atsakė:
"Taip" - 4 (4,6%), "Ne" - 77 (88,5%), "Kartais" - 6 (6,9%) (3 pav.).
3 pav. Klausimo "Būna sunku išsiţioti" rezultatai
3. Į klausimą: ar kramtymo metu jaučiate kramtomųjų raumenų skausmą/nuovargį atsakė: "Taip" - 4 (4,6%), "Ne" - 59 (67,8%), "Kartais" - 24 (27,6%) (4 pav.).
4 pav. Klausimo "Kramtymo metu jaučiamas kramtomųjų raumenų skausmas/nuovargis" rezultatai
23 4. Į klausimą: ar daţnai jaučiate galvos skausmus atsakė:
"Taip"- 16 (18,4%), "Ne" - 39 (44,8%), "Kartais" - 32 (36,8%) (5 pav.).
5 pav. Klausimo "Daţnas galvos skausmas" rezultatai
5. Į kausimą: ar daţnai jaučiate skausmą/sustingimą kaklo srityje atsakė: "Taip" - 20 (23%), "Ne" - 50 (57,5%), "Kartais" - 17 (19,5%) (6 pav.).
24 6. Į klausimą: ar jaučiate SAŢS ar ausų srityje skausmą atsakė:
"Taip" - 6 (6,9%), "Ne" - 64 (73,6%), "Kartais" - 17 (19,5%) (7 pav.).
7 pav. Klausimo "SAŢS ar ausų srities skausmo" rezultatai
7. Į klausimą: ar nejaučiate SAŢS spragtelėjimo kramtymo ar išsiţiojimo metu atsakė: "Taip" - 13 (14,9%), "Ne" - 51 (58,6%), "Kartais" - 23 (26,4%) (8 pav.).
25 8. Į klausimą: ar bruksuojate ar stipriai sukandate dantis atsakė:
"Taip" - 15 (17,2%), "Ne" - 53 (60,9%), "Kartais" - 19 (21,8%) (9 pav.).
9 pav. Klausimo " Bruksuojate ar stipriai sukandate dantis" rezultatai
9. Į klausimą: ar jaučiate, kad jūsų dantys susikanda negerai/ nepatogioje padėtyje atsakė: "Taip" - 17 (19,5%) - "Ne" - 56 (64,4%), "Kartais" - 14 (16,1%) (10 pav.).
26 10. Į klausimą: ar esate įsitempęs/ nervingas ţmogus atsakė:
"Taip" - 20 (23%), "Ne" - 28 (32,2%), "Kartais" - 39 (44,8%) (11 pav.).
11 pav. Klausimo "ar esate įsitempęs/nervingas ţmogus" rezultatai
3.3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų eilių būklę
Atsiţvelgiant į dantų eilių būklę tiriamieji suskirstyti į 2 grupes (12 pav.):
I grupė - 45 (51,7%) tiriamieji, turintys pilnus dantų lankus (kontrolinė grupė)
II grupė - 42 (48,3%) tiriamieji, turintys dantų eilių defektus, iš kurių 8 priklauso Kennedy I, 12 - Kennedy II, 22 - Kennedy III. Netektų šoninių dantų skaičius vyravo nuo 1 iki 12.
27
3.4. Tiriamųjų SAŢS sutrikimo paplitimo ir sunkumo rodikliai
Remiantis Fonseca klausimyno rezultatais nustatytas SAŢS sutrikimo paplitimas ir kiekvieno tiriamojo SAŢS sutrikimo sunkumo laipsnis. Tiriamųjų (87 asmenų) pasiskirstymas pagal Fonseca klausimyno klinikinio indekso klasifikacija: "Nėra SAŢS sutrikimo" - 30 (34,5%), "Lengvas SAŢS sutrikimas" - 43 (49,4%), "Vidutinis SAŢS sutrikimas" - 10 (11,5%), "Sunkus SAŢS sutrikimas" - 4 (4,6%) (13 pav.) Taip pat išskirtas tiriamųjų SAŢS sutrikimo sunkumo pasiskirstymas pagal dantų eilių būklę (Lentelė Nr.3)
13 pav. Tiriamųjų suskirstymas pagal SAŢS sutrikimo sunkumą
Lentelė Nr.3. Tiriamųjų suskirstymas pagal SAŢS sutrikimo sunkumą priklausomai nuo dantų lankų būklės
SAŢS sutrikimo sunkumo laipsniai Dantų eilių būklė Iš viso: Pilnas dantų lankas Dantų eilių defektai
Nėra SAŢS sutrikimo 19 11 30
Lengvas SAŢS sutrikimas 18 25 43
Vidutinis SAŢS sutrikimas 8 2 10
Sunkus SAŢS sutrikimas 0 4 4
Iš viso: 45 42 87
28
3.5. SAŢS sutrikimo priklausomybė nuo amţiaus
Atlikus neparametrinę Spearman tiesinės koreliacijos analizę nustatytas Spearman koreliacijos koeficientas – 0,062, tai reiškia labai maţą tarpusavio ryšį tarp amţiaus ir SAŢS sutrikimų pasireiškimo. Kadangi gautas P = 0,571, tai reiškia P > 0,05 – duomenys yra statistiškai nereikšmingi (Lentelė Nr.4). Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta, kad didėjantis tiriamųjų amţius nekoreliuoja su SAŢS sutrikimų daţnumu, t.y. nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jauno ir vyresnio amţiaus tiriamųjų.
Lentelė Nr.4. Spearman koreliacijos analizė lyginant tiriamųjų amţių ir SAŢS sutrikimus
Amţius (metai)
SAŢS sutrikimo pasireiškimas (pagal Fonseca klinikinio indekso
klasifikaciją)
Spearman koreliacijos koeficientas 0,062
P - reiškmė* 0,571
N- tiriamųjų skaičius 87
*- statistiškai reikšmingas skirtumas, kai P < 0,05.
3.6. SAŢS sutrikimo priklausomybė nuo dantų eilių defektų
Mann – Whitney U testu palyginus dvi nepriklausomas imtis: tiriamuosius, turinčius pilnus dantų lankus ir tiriamuosius, turinčius dantų eilių defektus gauta reikšmė P = 0,259. Tokiu atveju iškelta statistinė hipotezė (Hᴏ: skirstinys1 = skirstinys2) neatmetama, kadangi gautas P > 0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas. Šie statistiniai duomenys parodo, kad nerasta koreliacija tarp SAŢS sutrikimo atsiradimo ir esamų dantų eilių defektų.
Duomenų patikslinimui pasirinktas Kruskal – Wallis testas ir gauta reikšmė P = 0,291, tai reiškia statistiškai nereikšmingą skirtumą, kadangi P > 0,05. Šis testas patvirtina, kad dantų eilių defektai neturi įtakos SAŢS sutrikimų atsiradimui.
Palyginus atskirų Kennedy klasių priklausomybę su SAŢS sutrikimu nenustatytas statistiškai reikšmingas rezultatas (P > 0,05).
Apibendrinant gautus duomenis nustatyta, kad SAŢS sutrikimo paplitimas statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingų tiriamųjų grupių, turinčių dantų eilių defektus ir turinčių pilnus dantų lankus.
29
REZULTATŲ APTARIMAS
Tobulėjant odontologijai, atliekant vis daugiau mokslinių tyrimų kyla diskusijų ir nesutarimų dėl asociacijos tarp šoninių dantų netekimo ir SAŢS sutrikimo atsiradimo. Mano gauti tyrimo rezultatai nepatvirtina iškeltos hipotezės ir paneigia SAŢS sutrikimo tiesioginę priklausomybę nuo amţiaus ir dantų eilių defektų.
Tačiau 2009 metais publikuotame tyrime Wang su bendraautoriais analizuoja SAŢS sutrikimo atsiradimo priklausomybę nuo amţiaus (ištirti 21 – 60 metų amţiaus asmenys). Išvadose autoriai teigia, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyresnio amţiaus ir SAŢS sutrikimo diagnozavimo, tačiau išskiria tai, jog tiriamųjų didelę dalį sudarė jauno amţiaus asmenys su dantų eilių defektais [30]. Markovic su bendraautoriais savo tyrime paskelbtame 2010 metais kalba apie vyresnio amţiaus grupę ir išskiria, kad tai specifinė visuomenės dalis, kuri patiria degeneracinius pokyčius visame organizme, įskaitant ir burnos ertmę. Amţiaus eigoje netektų šoninių dantų skaičius didėja, kas lemia dantų eilių defektus ir progresuoja į visišką dantų netekimą. Šį reiškinį galime įvardinti kaip kryptingą procesą, kuris būdingas didesnei ar maţesnei visuomenės daliai. Tad paciento amţius nėra rodiklis, kuriuo reikėtų remtis analizuojant SAŢS disfunkciją, kadangi esminis atskaitos taškas yra dantų būklė, kuri kiekvieno paciento yra individuali, tiesiogiai nepriklausanti nuo amţiaus[31].
Pagal Malheiros su bendraautoriais atliktą tyrimą, kuriame Fonsecos klausimynu ištirtos 3 grupės: pilni dantų lankai, dantų eilių defektai ir bedančiai, nustatyta šių grupių tarpusavio koreliacija su SAŢS disfunkcija. Šie autoriai teigia, kad SAŢS sunkumo laipsniai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių: turinčių pilnus dantų lankus ir dantų eilių defektus (P = 0,917). Tačiau statistiškai reikšmingi rezultatai gauti tarp bedančių grupės ir tiriamųjų, turinčių pilnus dantų lankus (P = 0,025) bei grupės su dantų eilių defektais (P = 0,048). Tad šis tyrimas patvirtina visiško dantų netekimo įtaką SAŢS disfunkcijos atsiradimui, tačiau dantų eilių defektų poveikis išlieka diskutuojamas [32].
Garcia ir kiti patvirtina, kad nėra reikšmingo ryšio tarp SAŢS disfunkcijos ir dantų eilių defektų. Tačiau jų pasirinkta metodika išskirtinė dėl pasirinkto ištyrimo, kuris pagrįstas gydymo taktika. Šis tyrimas truko 4 metus, įtraukti Kennedy I ir II klasei priklausantys tiriamieji, kuriems dantų eilių defektai atstatyti dalinėmis išimamomis plokštelėmis. Pacientai buvo vertinami 1 vizito metu, po 2 ir 4 metų. Gauti duomenys, kad pacientų savijauta pablogėjo po 2 metų, o po 4 metų pasiekė - 46-ių procentų nepasitenkinimo lygį. Klinikinio vertinimo metu nustatyta, kad tiriamųjų SAŢS sutrikimo sunkumo laipsniai pakito: padidėjo – 46,15%, nepakito – 20,07% , sumaţėjo – 15,38 %. Tačiau šio tyrimo patikimumo lygmuo yra ţemas dėl maţos imties bei tiriamųjų kontrolės trūkumo [33].
30 Priešingi rezultatai gauti Krzemien su bendraautoriais atliktame tyrime. Mokslininkai pasitelkę aksiografinį ir klinikinį ištyrimą nustatė, kad dantų eilių defektai ne tik turi įtakos SAŢS sutrikimo vystymuisi, bet ir gavo statistiškai reikšmingus rezultatus. Jie teigia, kad kuo didesnis dantų eilių defektas, tuo sunkesnio laipsnio SAŢS sutrikimas. Tačiau tyrėjai pamini, kad klinikinio tyrimo metu 8 – iems iš 60 tiriamųjų, turinčių dantų eilių defektus - nepasireiškė SAŢS sutrikimo simptomai [34]. Įvertinus šių tyrėjų duomenis ir gautus atlikto tyrimo rezultatus būtų tikslinga koreguoti tiriamųjų imties dydį, kadangi 11 iš 42 tiriamųjų, turinčių dantų eilių defektus, SAŢS sutrikimų neturėjo.
SAŢS disfunkcijos priklausomybę nuo dantų eilių defektų patvirtina ir Fallahi su bendraautoriais savo atliktame tyrime [35]. Pasitelkę šiuos tyrimo metodus: Fonseca klausimyną, intraoralinį ir ekstraoralinį ištyrimą, autoriai nustatė, jog duomenys statistiškai reikšmingi (P < 0,05). Visgi, išvadose autoriai kategoriškai nepabrėţia tiriamųjų objektų ryšio. Mokslininkų teigimu dantų eilių defektai gali būti svarbus rizikos faktorius inicijuojantis SAŢS sutrikimo vystymąsi, tad gydytojai odontologai turėtų rekomenduoti pacientams atstatyti dantų eilių defektus siekiant išvengti tolimesnių stomatognatinės sistemos problemų [35].
Tikslenes išvadas savo darbe pateikia Wang su bendraautoriais. Jų tyrime nustatyta, kad didėjant netektų šoninių dantų skaičiui (jų tyrime nuo 1 iki 14 dantų) ir esant kelių dantų eilių kvadrantų defektams statistiškai reikšmingai padidėja rizika SAŢS sutrikimo atsiradimui. Visgi, esant vieno kvadranto dantų eilių defektui nepriklausomai nuo netektų dantų skaičiaus statistiškai reikšmingi rezultatai negaunami. Tad jų tyrimas parodo, kad SAŢS disfunkcijos priklausomybė nuo dantų eilių defektų išlieka diskutuojama dėl kintančių faktorių, kurie gali turėti įtakos tyrimo rezultatams. [30].
Apibendrinant išanalizuotos literatūros duomenis galima teigti, jog vieningos autorių nuomonės ir konkrečių išvadų nėra. Skirtingi mokslininkų tyrimų rezultatai gali būti paaiškinti skirtingu pasirinkimu: metodikos, kontingento. Daugelis tyrėjų įtraukia Fonseca klausimyną dėl to vyrauja subjektyvus faktorius. Ypač turi įtakos tiriamųjų grupių sudarymas, nerastas aukšto patikimumo išsamus tyrimas, kuris vertintų didelę imtį bei skirtingas dantų eilių defektų kombinacijas.
Manome, kad atlikto tyrimo rezultatai neatsipindi Lietuvos populiacijos SAŽS disfunkcijos paplitimo ir jos priklausomybės nuo amžiaus, dantų eilių defektų. Tad reikalingi tikslesni tyrimai norint patvirtinti iškeltą hipotezę.
31
IŠVADOS
1. SAŢS sutrikimas pasireiškė dviems trečdaliams tiriamųjų, iš kurių daugiau nei pusė priklausė „lengvo SAŢS sutrikimo“ grupei, o maţiausias tiriamųjų skaičius priklausė „sunkaus SAŢS sutrikimo“ grupei.
2. SAŢS sutrikimo pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo kintančio tiriamųjų amţiaus, t.y. nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jauno ir vyresnio amţiaus tiriamųjų. 3. SAŢS sutrikimo pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingų tiriamųjų
32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Harmoninga stomatognatinės sistemos veikla uţtikrina smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario veiklą. Visgi, neišvengiamas procesas yra amţiniai burnos ertmės pakitimai. Todėl dantų eilių defektai išlieka rizikos faktoriumi, kuris suardo stomatognatinės sistemos pusiausvyrą. Norint išsaugoti fiziologinę smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario padėtį ir funkciją rekomenduojama atstatyti dantų eilių defektus, ypač galinius neribotus.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Manfredini D, Perinetti G, Stellini E, Leonardo B, Guarda- Nardini L. Prevalence of static and dynamic dental malocclusion features in subgroups of temporomandibular disorder patients: Implications for the epidemiology of the TMD-occlusion association. Quintessence Int. 2015; 46(4):341-9.
2. Laplanche O, Ehrmann E, Pedeutour P, Duminil G. TMD clinical diagnostic classification (Temporomandibular Disorders). J Dentofacial Anom Orthod. 2012; 15(202):3-5.
3. Nilawar S, Pandita A, Shewale V. A Comparative Evaluation On Mandibular Movements Before And After Prosthodontic Treatment. Nat J Integ Res Med. 2016; 7(4):125-131.
4. Dawson P.E. Functional Occlusion From TMJ to Smile Design. 2007. p. I8-I9.
5. Cranham J, Dawson P. Functional Occlusion From TMJ To Smile Design. 2008. p. I22 – I23. 6. Csado K, Marton K, Kivovics P. Anatomical changes in the structure of the temporomandibular
joint caused by complete edentulousness. J Gerodontology. 2012; 29: 111–116.
7. Ichikawa J, Hara T, Tamatsu Y, Ide Y. Morphological Changes in the Internal Structure of the Articular Eminence of the Temporal Bone during Growth from Deciduous to Early Mixed Dentition. J Oral Biosciences. 2005; 47(3):263-271.
8. Neto J.V, Strela C, Bueno M.R, Guedes O.A, Porto O.C.L, Pecora J.D. Mandibular condyle dimensional changes in subjects from 3 to 20 years of age using Cone-Beam Computed Tomography: A preliminary study. Dental Press J Orthod. 2010; 15(5):172-81.
9. Mathew A.L, Sholapurkar A, Pai K.M. Condylar Changes and Its Association with Age, TMD, and Dentition Status: A Cross-Sectional Study. Intern J Dent. 2011.
10. Sreelal T, Janardanan K, Nair A.S. Age Changes in Horizontal Condylar Angle: A Clinical and Cephalometric Study. J Indian Prosthodont Soc. 2013; 13(2):108–112.
11. Sousa S, Mello V.V.C, Magalha B.G, Morais M.P.L.A, Vasconcelos M.M, Caldas A.F, Guimara S, Gomes F. The role of occlusal factors on the occurrence of temporomandibular disorders. J Craniomand & Sleep Prac. 2015; 33(3):211-216.
12. Turp J.C, Schindler H. The dental occlusion as a suspected cause for TMDs: epidemiological and etiological considerations. J Oral Rehab. 2012.
13. Kumar L. Biomechanics and clinical implications of complete edentulous state. Journal of Clinical Gerontology & Geriatrics. 2014 (1-4).
14. Mongini F. Anatomic and clinical evaluation of the relationship between the temporomandibular joint and occlusion. J Prosthet Dent. 1977; 38(5):539-551.
34 15. Schiffman E, Ohrbach R. Executive summary of the diagnostic criteria for temporomandibular
disorders for clinical and research applications. JADA. 2016; 133(5): 653-662.
16. Chisnoiu A.M, Picos A.M, Popa S, Chisnoiu P.D, Lascu L, Picos A, Chisnoiu R. Factors involved in the etiology of temporomandibular disorders. Literature review. Clujul Med. 2015; 88(4): 473–478.
17. Ferreira C, Rodrigues M, Felicio C. Signs and symptoms of temporomandibular disorders in women and men. CoDAS. 2016; 28(1):17-21.
18. Leketas M. Smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario ligų paplitimas ir simptomai. Odontologų Rūmų Ţinios. 2012; 4(30):19.
URL:http://odontologurumai.lt/lt/nariams/odontolog%C5%B3-r%C5%ABm%C5%B3- %C5%BEinios?task=callelement&format=raw&item_id=2350&element=7c641627-2c6b-4d7a-9eba-ba71c2cc5561&method=download
19. Valentic-Peruzovic M. Temporomandibular disorders – problems in diagnostics. Medical Sciences. 2010; 34:11-32.
20. Franco R, Basili M, Venditti A, Chiaramonte C, Ottria L, Barlattani A, Bollero P. Statistical analysis of the frequency distribution of signs and symptoms of patients with temporomandibular disorders. Oral Implantol (Rome). 2016; 9(4): 190–201.
21. Habib S, Rifaiy M, Awan K, Alsaif A, Alshalan A, Altokais Y. Prevalence and severity of temporomandibular disorders among university students in Riyadh. The Saudi Dental Journal. 2015; 27(3):125-130.
22. Campos J, Goncalves DAG, Camparis CM, SPeciali JG. Reliability of a questionnaire for diagnosing the severity of temporomandibular disorder. Rev Bras Fisioter. 2009; 13(1):38-43. 23. Nomura K, Vitti M, Oliveira A, Chaves TC, Semprini M, Siessere S, Hallak JEC, Regallo
SCH. Use of the Fonseca's Questionnaire to Assess the Prevalence and Severity of Temporomandibular Disorders in Brazilian Dental Undergraduates. Braz Dental J. 2007; 18(2):163-167.
24. Campos J, Carrascosa A, Bonafe F, Maroco J. Severity of temporomandibular disorders in women: validity and reliability of the Fonseca Anamnestic Index. Braz Oral Res. 2014; 28(1):1-6 25. Berni K.C.S, Dibai-Filho A, Rodrigues-Bigaton D. Accuracy of the Fonseca anamnestic index in the identification of myogenous temporomandibular disorder in female community cases. J Bodywork & Movement Therapies. 2015; 19(3):404-409.
26. Witulski S, Vogl T. Rehart S, Ottl P. Evaluation of the TMJ by means of Clinical TMD Examination and MRI Diagnostics in Patients with Rheumatoid Arthritis. BioMed Research International. 2015.
35 27. Schmitter M, Kress B, Leckel M, Henschel V, Ohlamnn B, Rammelsberg P. Validity of temporomandibular disorder examination procedures for assessment of temporomandibular joint status. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics. 2008; 133(6):796-803. 28. Vogl T, Lauer H-C, Lehnert T, Naguib N, Ottl P, Filmann N, Soekamto H, Nour-Eldin A. The
value of MRI in patients with temporomandibular joint dysfunction: Correlation of MRI and clinical findings. Europ J Rad. 2016; 85(4):714-719.
29. Alarabawy R, Ahwal H, Sergany M, Mehrez W. Magnetic resonance imaging evaluation of temporo-mandibular joint disorders, criterial analysis and significance in comparison with arthroscopy. Egypt J Rad Nucl Med. 2016; 47(2):467-475.
30. Wang M.Q, Xue F, He JJ, Chen S.H and C.S, Raustia A. Missing Posterior Teeth and Risk of Temporomandibular disorders. J Dent Res, 2009; 88(10):942-945.
31. Markovic D, Jeremic-Kneţevic M, Milekic B, Djurovic-Koprivica D. The Effect of Age on Distribution and Symptomatology of Craniomandibular Dysfunction. Serbian Dental Journal. 2010; 57(3):149-153.
32. Malheiros A.S, Carvalhal S.T, Pereira T.L, Filho E.M.M, Tonetto M.R et al. Assocation between tooth loss and degree of temporomandibular disorders: a comparative study. 2016; 17(3):235-239.
33. Garcia A.R, Gallo A.K, Zuim P.R, Dos Santos D.M, Antenucci R.M.F. Evaluation of temporomandibular joint noise in partially edentulous patients. 2008; 21(1):21-27.
34. Krzemien J, Baron S. Axiographic and clinical assessment of temporomandibular joint function in patients with partial edentulism. Acta of Bioengineering and Biomechanics. 2013; 15(1). 35. Fallahi H.R, Alikazaemi M, Javidi P, Kazemi P, Behbudi A, Zanganeh T. Evaluation of The
Relationship Between Partial Edentulism and TMJ Disorders. Biosci Biotech Res Asia. 2016; 13(3):23-28.
36
PRIEDAI
1 priedas
I. SAŢS sąnarinių struktūrų sutrikimai II. Kramtomųjų raumenų sistemos sutrikimai
1.SAŢS sutrikimai
I. Sąnarinio disko (SD) sutrikimai 1. SD dislokacija su redukcija
2. SD dislokacija su redukcija su įterptiniu
uţstrigimu
3. SD dislokacija be redukcijos su ribotu
išsiţiojimu
4. SD dislokacija be redukcijos be riboto
išsiţiojimo
II. Hipomobilumo sutrikimai, nesusiję su SD sutrikimais 1. Sąaugos
2. Ankilozė a. Fibrozinė b. Kaulinė
III. Hipermobilumo sutrikimai 1. Dislokacijos
A. Subluksacija B. Luksacija
1.Kramtomųjų raumenų skausmas A. Mialgija
1. Vietinė mialgija
2. Miofascijinis skausmas
3. Plintantis miofascijinis skausmas
B. Tendinitas C. Miozitas D. Spazmai
2.SAŢ sąnario skausmas
A. Artralgija B. Artritas 2.Kontraktūros 3.Hipertrofija 4.Neoplazma 3.SAŢS ligos
A. Degeneracinė SAŽS liga 1. Osteoartrozė 2. Osteoartritas B. Sisteminiai artritai
C. Kondilitas arba idiopatinė sąnarinės galvos rezorbcija
D. Koenig liga (Osteochondritis dissecans) E. Osteonekrozė
F. Neoplazma
G. Sinovialinio skysčio chonromatozė
5. A/ţ judesių sutrikimas A. Veido ir burnos diskinezija B. Burnos ir žandikaulių distonija
4.Įgimti ir raidos sutrikimai 1. Aplazija
2. Hipoplazija 3. Hiperplazija
6.Kramtomųjų raumenų skausmas, susijęs su
sisteminiu ar CNS skausmu
A. Fibromialgija arba plačiai išplitęs
skausmas
5.Lūţiai
III. Galvos skausmas IV. Susijusios struktūros 1. Galvos skausmas susijęs su SAŢS
disfunkcija
37
38 3 priedas
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Odontologijos fakulteto Vk. 1gr. studentė Jolita Rimeikytė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti smilkininio-apatinio ţandikaulio sąnario (SAŢS) sutrikimų paplitimą ir sunkumą tarp skirtingų amţiaus grupių. Tyrimo dalyviai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) pacientai, kurie apsilankys 2016-11-02 – 2017-03-30 laikotarpiu Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikoje, Veido ir ţandikaulių chirurgijos klinikoje.
Tyrimo metu pacientui reikės uţpildyti anoniminę anketą, atsakant į klausimus reikalingus nustatyti smilkininio-apatinio ţandikaulio sąnario sutrikimų paplitimą ir sunkumą, bei bus atliekamas klinikinis ištyrimas ekstraoralinis (išorinis burnos) ir intraoralinis (vidinis burnos).
Pacientų nepatogumai minimalūs, susiję su sugaištu laiku.
Pacientų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: +37063060314 Jolita Rimeikytė
Dėkoju uţ Jūsų pagalbą.
Darbo mokslinis vadovas: Kęstutis Vaičekauskas Tyrėjas: Jolita Rimeikytė
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Odontologijos fakulteto studentės Vk. 1gr. Jolitos Rimeikytės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti smilkininio-apatinio ţandikaulio sąnario (SAŢS) sutrikimų paplitimą ir sunkumą tarp skirtingų amţiaus grupių LSMUL KK Dantų ir ţandikaulių ortopedijos/Veido ir ţandikaulių chirurgijos klinikoje.
Tiriamasis: ___________________________________________________ (Vardas Pavardė) (Parašas)
Nr.: _____________ Data: _____________
39
