LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ignas Gudžius
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS
VERTINIMAS X MIESTO POLIKLINIKOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas: Mokslinis vadovas: Ignas Gudžius dr. Loreta Marmienė 2018 – 05 - 162018 – 05 - 16
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS X MIESTO POLIKLINIKOJE
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas;2018. 60p.
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį į fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybę
Tyrimo metodika. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugų kokybei įvertinti taikytas anketinės apklausos metodas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 375 pacientai, besigydantys fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2010 programa.
Rezultatai. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugomis vieną kartą per metus naudojasi 39,2 proc. tyrimo dalyvių. Didžiausią įtaką fizinės medicinos ir reabilitacijos įstaigos pasirinkimui turėjo gydančio gydytojo rekomendacija bei nukreipimas (41,6 proc.). Daugiau negu pusei tyrimo dalyvių (51,2 proc.) fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų išlaidas padengė ligonių kasos. Analizuojant funkcinės paslaugų kokybės teikimo procesą, aukščiausiais balais respondentai įvertino gaunamų paslaugų kokybę (4,03 balai iš 5), žemiausiais – paslaugų teikimo laiko patogumą (3,21 balai iš 5). Vertindami gautas procedūras, respondentai aukščiausiais balais vertino individualų kineziterapijos užsiėmimą (4,2 balai iš 5), ergoterapijos užsiėmimą (4,14 balai iš 5), mažiausiais - gydomojo masažo procedūras (2,99 balai iš 5). Jaunesni nei 35 metų amžiaus respondentai techninę fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų kokybę vertino aukštesniais balais nei vidutinio amžiaus (36-55 metų) pacientai(p<0,05). Moterys fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo atliekamas konsultacijas visais aspektais vertino geriau nei vyrai (p<0,05). Dažniausias pacientų lūkestis iš fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistų yra paprastas registracijos procesas (4,38 balo iš 5), tarimasis dėl gydymo ir procedūrų (4,15 balo iš 5) bei greitesnis paslaugų gavimas (4,01 balo iš 5). Išvados. Pacientai vertindami fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus techninę, funkcinę bei išorinio efektyvumo kokybę, aukščiausiais balais įvertino techninę paslaugos kokybę bei personalo tvarkingumo aspektą. Žemiausiais balais įvertino funkcinės kokybės paslaugų teikimo laiko patogumą. Moterų, jaunesnio amžiaus pacientų, žemesnį išsilavinimą turinčių bei dažniau besinaudojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugomis požiūris į paslaugas buvo geresnis
(p<0,05). Vertindami fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus personalo teikiamų konsultavimo ir atliekamų procedūrų kokybę, geriausiai pacientai vertinoindividualios kineziterapijos ir ergoterapijos paslaugas, prasčiausiai – gydomąjį masažą. Moterys gaunamų paslaugų kokybę vertino prasčiau negu vyrai, tačiau moterys geresnį vertinimą suteikė fizinės medicinos ir reabilitacijosgydytojo teikiamoms paslaugoms. X miesto poliklinikos, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus, pacientai tikisi paprastesnio registracijos proceso, greitesnio paslaugos gavimo bei norėtų, kad su jais būtų tariamasi dėl gydymo eigos ir procedūrų. Pacientų lūkesčiai pagal lytį, amžių ir išsilavinimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
SUMMARY
Public healthcare management
Physical Medicine and Rehabilitation Service Quality Assessment of X city polyclinic
Lithuanian university of health sciences, Faculty of Public Health, Public health management cathedral. Kaunas; 2018. 60Pages.
Aim of the study. To evaluate physical medicine and rehabilitation section providing services quality by patient position
Methods. To evaluate physical medicine and rehabilitation section services applied questionnaire method. Inquest questionnaire participated 375 patients who were treated in physical medicine and rehabilitation section. Statistical analysis of the research data has been performed with SPSS 17.0 program and Excel 2010 program.
Results. According to the study, 39.2% of all services provided by the physical medicine and rehabilitation section are used once a year by study participants. The greatest influence on the choice of physical medicine and rehabilitation institution was for the recommendation of the treating physician and referring 41.6 percent. More than half of the participants in the study (51.2%) paid medical insurance and rehabilitation costs to patients' cash registers. When analyzing the functional quality of service delivery process, the respondents rated the quality of the services received (4.03 points out of 5), the lowest - the convenience of providing the service (3.21 out of 5). In assessing the received procedures, respondents rated individual physiotherapy (4.2 out of 5), ergotherapy (4.14 out of 5), and the smallest therapeutic massage procedures (2.99 out of 5) in the highest score. According to the survey, respondents under 35 years of age assessed the technical quality of physical medicine and rehabilitation services at higher scores than patients with middle age (36-55 years). Women in the physical medicine and rehabilitation section assessed the behavior of a physician in almost all aspects better than men (p <0.05). The results of the research show that most patients' expectations from physicians and rehabilitation specialists are simple registration (4.38 out of 5), talking about treatment and procedures (4.15 out of 5), and faster access to services (4.01 points out of 5).
Conclusions. Patients evaluated the technical, functional and external quality of physical medicine and rehabilitation section, evaluated the highest quality of technical service and staffing aspect. Lower points rated the convenience of providing a functional quality service. The treatment of women, younger patients with lower education and more frequent use of physical medicine and
rehabilitation services was better (p<0.05). When evaluating the quality of counseling and procedures performed by the staff of the Physical Medicine and Rehabilitation Department, patients were best evaluated for individual physiotherapy and ergotherapy, and the worst for therapeutic massage. Women received poorer quality of services than men, but women provided a better assessment of the services provided by physicians and rehabilitation physicians. In the X City Polyclinics, Physical Medicine and Rehabilitation section, patients expect a simpler registration process, faster service delivery, and would like to be consulted on the treatment and procedures. Patients' expectations for gender, age and education were not statistically significant (p> 0.05). Keywords. Health care, health care quality, patient satisfaction,rehabilitation.
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ... 13
1.1.1 Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka teisėje ... 14
1.2 Sveikatos priežiūros kokybės rodikliai ... 15
1.3 Sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo metodai ir modeliai ... 18
1.4 Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugos poliklinikoje ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 26
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 30
3.2 Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugų techninė, funkcinė ir išorinio efektyvumo kokybė ... 33
3.3 Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus atliekamų procedūrų kokybė ... 37
3.4 Pacientų lūkesčiai, susiję su fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybe ... 42 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45 IŠVADOS ... 48 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49 LITERATŪRA ... 50 PRIEDAI ... 56
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.2 lentelė. Kokybiškos sveikatos priežiūros apibrėžimas pagal dimencijas...……….. 16
1.3 lentelė. Pagrindiniai paslaugų kokybės tyrimams naudojami modeliai ………….………. 21
1.4 lentelė. Fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų ir specialistų apibrėžimai……..….…….. 24
2.1 lentelė. Anketos vidinio nuoseklumo rodikliai... 28
3.1.1 lentelė. Tiriamųjų socialinės ir demografinės charakteristikos... 30
3.2.1lentelė. Pacientų techninės kokybės vertinimas... 34
3.2.2 lentelė. Pacientų funkcinės kokybės vertinimas... 34
3.2.3 lentelė. Išorinio efektyvumo vertinimas ... 35
3.2.4 lentelė. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal amžių (m±SN) ... 36
3.2.5 lentelė. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal išsilavinimą (m±SN) ... 36
3.2.6 lentelė. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas priklausomai nuo naudojimosi FMR paslaugomis dažnio (m±SN) ... 37
3.3.1 lentelė. FMR procedūrų kokybės vertinimas ... 38
3.4.1 lentelė. Respondentų lūkesčių vertinimas ... 42
3.4.2 lentelė. Respondentų lūkesčių vertinimas pagal naudojimosi FMR paslaugomis dažnį ... 43
3.4.3 lentelė. Tyrimo dalyvių lūkesčių dėl FMR specialistų bei Poliklinikos veiklos kokybės dimensijų sąsajos (Spearman koreliacija,r (p)) ... 44
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
3.1.1 pav. Naudojimosi FMR paslaugomis pasiskirstymas (n=375) ... 31 3.1.2 pav. Konkrečios FMR paslaugas teikiančios įstaigos pasirinkimo priežastys (n=375) ... 31 3.1.3 pav. Konkrečios FMR paslaugas teikiančios įstaigos pasirinkimo priežastys priklausomai pagal lytį (n=375) ... 323.1.4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal FMR procedūrų kaštų padengimą... 33 3.2.1 pav. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal lytį ... 35
3.3.1 pav. Gautų procedūrų įvairovė bei dažnis... 38 3.3.2 pav. FMR skyriaus teikiamų paslaugų vertinimas pagal lytį (m±SD)... 39 3.3.3 pav. Pacientų FMR gydytojo elgesio vertinimas ... 403.3.4 pav. FMR gydytojo paslaugų kokybės vertinimas pagal lytį ... 41
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
ASP – asmens sveikatos priežiūra.
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
FMR – fizinė medicina ir reabilitacija KIN – kineziterapija.
LR – Lietuvos Respublika
LR CK - Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. PSDF – privalomasis sveikatos draudimo fondas. PSO - pasaulio sveikatos organizacija.
„Medicininė reabilitacija – kompleksinis medicininių reabilitacijos priemonių (fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės pagalbos, gydymo vaistais, pacientų ir jų artimųjų mokymo, gydymo dieta ir kt.) taikymas siekiant kuo daugiau sugrąžinti sutrikusias funkcijas (sveikatos grąžinamasis gydymas) arba, esant negrįžtamiems pakitimams, jas kompensuoti (reabilitacija III, reabilitacija II, ambulatorinė reabilitacija), arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį (palaikomoji reabilitacija)” (40).
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius – specializuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) padalinys, teikiantis medicininės reabilitacijos paslaugas, steigiamas stacionarines ir ambulatorines paslaugas teikiančiose ASPĮ (44).
ĮVADAS
Darbo temos aktualumas. Asmens sveikatos priežiūros kokybė yra vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros prioritetų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse (1). Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi savo tikslus - užtikrinti ligų prevenciją, gyventojų sveikatos kokybę bei visos visuomenės gerovę (2). Kokybės užtikrinimas sveikatos priežiūroje padeda gydymo įstaigai taupyti išteklius, patenkinti pacientų poreikius bei pritraukti naujus pacientus (3).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ atkreipiamas dėmesys į šiuo metu ryškėjančią tendenciją labiau įtraukti piliečius į sveikatos priežiūrą, suteikti jiems daugiau informacijos. Lietuvoje 2017 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo programą, kuri numato asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą (4).
Pacientų sukaupta ir perduota patirtisyra svarbus sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo įrankis. Lietuvoje pacientų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę yra plačiai tyrinėjama norint priimtisprendimus dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės gerinimo, pasiūlant prioritetinio finansavimo paslaugų sritis (5).
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje nuolatinis kokybės valdymas turėtų remtis patikima informacija apie pacientų lūkesčius, paslaugų prieinamumą bei kokybės gerinimą. Veiklos kokybės įvertinimas sveikatos priežiūros įstaigoje yra svarbiausias veiksnys kokybei gerinti. Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybę vertinti pradėjo po Nepriklausomybės atgavimo. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė pirmiausia buvo vertinama kiekybiniu metodu, o po to ir kokybiniu (6). Kokybės vadybos sistemos modelio pradininku yra laikomas Averidis Donabedianas. Jo sukurtas modelis naudojamas tarptautiniu mastu ir yra pagrįstas organizacine struktūra, procesais bei veiklos rezultatais (7).
Didžiausias dėmesys vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę yra skiriamas paciento nuomonei apie gautų paslaugų kokybę. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog paslaugų kokybę racionaliau vertinti pagal paciento nuomonę negu pagal jo pasitenkinimą gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes nuomonė apie gautas paslaugas labai priklauso ne tik nuo pačių paslaugų kokybės ir rezultatų, tačiau ir nuo daugelio veiksnių, susijusių su sveikatos priežiūros darbuotojų elgesiu su pacientais ir jų tarpusavio santykiais, t. y. nuo psichologinių bei organizacinių/vadybinių veiksnių. Taigi, siekiant sveikatos priežiūros įstaigai gerinti teikiamų paslaugų kokybę yra būtinas nuolatinis teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas, o paciento nuomonė ne tik gali, bet ir privalo būti naudojama kaip priemonė medicinos įstaigos darbui vertinti (8, 9).
Darbo naujumas. Kokybės valdymą ir vertinimą sveikatos įstaigose nagrinėjo daug Lietuvos mokslininkų (2, 10, 11, 5). Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais siekta įvertinti pacientų pasitenkinimą ir prieinamumą sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų paslaugų kokybę bei išsiaiškinti pacientų lūkesčius, susijusius su paslaugų kokybe (12, 1, 13, 14, 9). Pavienių fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų kokybę plačiau nagrinėjo kitų valstybių mokslininkai (15, 16, 17, 18). Lietuvoje dažniausiai vertinama šeimos gydytojų atliekamų paslaugų kokybė, specializuotų ambulatorinių paslaugų kokybė, stacionarinių paslaugų kokybė, o fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų kokybė sveikatos priežiūros įstaigoje iki šiol nebuvo vertinta, todėl šis tyrimas yra naujas empiriniu požiūriu. Atlikto tyrimo praktinė reikšmė – gauti rezultatai gali būti naudojami siekiant gerinti paslaugų kokybę poliklinikoje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti pacientų požiūrį į fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugų techninę, funkcinę ir išorinio efektyvumo kokybę.
2. Ištirti fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus atliekamų procedūrų kokybę.
3. Nustatyti pacientų lūkesčius, susijusius su fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybe.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė
Kiekvienas pacientas sveikatos priežiūros paslaugų kokybę supranta savaip ir tai yra normalu, nes žmonės skirtingai suvokia paslaugų kokybę, o ypač sveikatos priežiūros paslaugos kokybę. Ši paslaugų kokybė pacientams yra sava, unikali ir savaip suprantama. Kiekviena organizacija turi tikslus ir, vienas iš pagrindinių tikslų yra patenkinti klientą, o sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas – užtikrinti paciento pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Siekti šio tikslo yra tikrai nelengvas darbas, tačiau labiau įsigilinus ir išsiaiškinus tam tikrus niuansus, įmanoma pritaikyti savo siūlomas paslaugas tiek daugumai klientų, tiek daugumai pacientų. Kokybės valdymas ir vertinimas šiandien yra viena svarbiausių paslaugų srities, taip pat ir asmens sveikatos priežiūros temų (19).
Bandymai vienu terminu arba sakiniu apibrėžti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę dažniau klaidina negu padeda suprasti jos esmę (14).
Sveikatos paslaugų kokybė – neatsiejama, nuo visuotinės kokybės vadybos, kurios pagrindinė funkcija - organizacijos valdymas, patvirtintas įstaigos valdymo strategija. Užtikrinant tinkamą paslaugų kokybę yra svarbus įstaigos narių įtraukimas ir visapusiškas dalyvavimas, taip užtikrinama nauda ne tik organizacijai bet ir klientams, darbuotojams, savininkams, ir visuomenei. Paciento požiūris į sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę priklauso nuo to, kokias paslaugas gali suteikti sveikatos priežiūros įstaigos, kokias paslaugas jis gali gauti, o taip pat labai svarbus saugumo užtikrinimas procedūros metu. Pacientams aktualu ne tik kaip suteikiama paslauga, bet kaip organizuojamas visas gydymo procesas, išskiriant psichocialinio bendravimo svarbą (t.y. atvirumas, privatumas, dėmesys, atjauta, bendravimas) (20).
Sveikatos priežiūra svarbiausia gyventojų aptarnavimo sritis, nes teikiant paslaugas dideliam pacientų kiekiui, atsiranda paslaugų kokybės pokyčiai. Paslaugų kokybė gali skirtis ir yra natūralu, kad pacientai tikisi gauti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas (20).
Pasak Jankauskienės, tarptautiniu mastu sveikatos politikoje, sveikatos priežiūros kokybės vadybos teorijos pradininku laikomas Averidis Donabedianas, kuris sukūrė kokybės sistemos modelį, pagrįstą organizacine struktūra, procesais ir veiklos rezultatais (21).
Struktūra – pacientai ir personalas, tai pat sveikatos priežiūros įstaigos trumpalaikis ir ilgalaikis turtas.
Įstaigoje vykdomi procesai – sveikatos priežiūros įstaigos veikla ir valdymas.
Siekiami rezultatai – pacientų pasitenkinimas ir veiklos efektyvumas (21).
„Kokybė yra objekto savybių visuma, įgalinanti tenkinti vartotojų išreikštus ir numatomus poreikius. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 - 2010 m. programoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pateikiama JAV Medicinos instituto sveikatos priežiūros kokybės suformuluota sąvoka – tai laipsnis, kuriuo sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines žinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę” (22).
„Teisę į kokybišką paslaugą, kurią sukuria ir aukšti technologiniai standartai, ir žmogiški santykiai tarp paciento ir medicinos personalo, deklaruoja Pacientų teisių skatinimo deklaracijos Europoje (PSO 1994 m., Amsterdamas) 5.3 straipsnio nuostata”(23).
Apibendrinant galime teigti, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – preoritetinė sritis. Pačią sąvoką, kas yra sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra sunku apibrėžti, tačiau pacientams, tai yra savaime suprantamas dalykas. Sveikatos priežiūros strategijoje numatomi uždaviniai, kurie užtikrintų pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, nes šiandieninė sveikatos priežiūra paremta ne tik tinkamu gydymo procesu, tačiau ir pagrindiniai sveikatos priežiūros paslaugų kokybės akcentais: konfidencialumu, supratingumu, bendravimu ir bendradarbiavimu, saugumu.
1.1.1Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka teisėje
„Gyventojų sveikata – didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė” (26).
Lietuvoje pacientų teises į tinkamą sveikatos priežiūrą numato, teisės aktai. Pagrindinis dokumentas „Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas”, kuriame numatytos pacientų teisės ir pareigos, bei žalos sveikatai atlyginimo procesai. Įstatyme aprašyta kokybiška sveikatos priežiūra, kaip„sveikatos priežiūra, teikiama laikantis nustatytų sveikatos priežiūros
normų, kitų teisės aktų ir vykdoma asmenų, turinčių medicinos ar kitos atitinkamos praktikos licencijas sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę už žalą pacientams” (24).
Aktualus dokumentas užtikrinant pacientų teisę gauti kokybiškas paslaugas – Lietuvos civilinis kodeksas, kuris įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigą teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas (25).
Pacientų teisės užtikrinamos ne tik mūsų šalyje, panaši praktika taikoma ir Skandinavijos šalyse. Švedijos įstatymai numato, kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti geros kokybės. Norvegijos pacientų teisės užtikrinamos visiems piliečiams, suteikiant galimybę lygiateisiškai gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Islandijoje pacientai kiekvieną kartą kreipdamiesi į gydymo įstaigą turi teisę į geriausią suteikiamą sveikatos priežiūrą paslaugą (21).
Taigi, nors sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybei skiriamas didelis dėmesys, tačiau pacientų lūkesčiai sveikatos priežiūrai didėja. Išlaikyti aukštą teikiamų paslaugų kokybę prioritetas išlieka ir pačioms įstaigoms, nes tai ne tik patenkina pacientų poreikius, tačiau užtikrina efektyvesnį įstaigos valdymą. Stiprėjant konkurencijai tarp įstaigų svarbu išlikti konkurencingiems, pritraukiant naujus pacientus.
1.2 Sveikatos priežiūros kokybės rodikliai
Žegulis teigia, jog „veiklos rodiklių vertinimas daugiau nei 250 metų yra aktuali mokslinių
tyrimų sritis, tačiau kol kas neprieita prie bendros nuomonės dėl vienos metodologijos, nes skirtingos šalys taiko skirtingas metodologijas, todėl kyla nesutarimų, kokius rodiklius reikėtų vertinti, kokie metodai turėtų būti taikomi. Šiuos pokyčius, susijusius su sveikatos priežiūros kokybės rodikliais, nulėmė pacientų lūkesčių augimas, informacijos sklaida, galimybė gydytis arba palyginti gydymo metodus taikomus užsienio šalyse, o taip pat informacinių technologijų vystymasis, suteikęs galimybę įvertinti, palyginti ir susisteminti kiek įmanoma daugiau skirtingų rodiklių” (11).
Vertinant sveikatos sistemos veiklos kokybę, reikalinga sveikatos priežiūros veiklos procesų bei rodiklių analizė, kuri nusako teikiamų paslaugų prienamumą ir veiksmingumą bei užtikrina vykdomų procesų kokybę. Sveikatos įstaigos rodiklių vertinimas reikalingas vykdant veiklos pokyčius, veiksmingai vykdant sveikatos priežiūros reformas, taikant ekonomiškai naudingas priemones (11).
Kairys ir kt., teigia, kad „sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas atskirais rodikliais
(dimensijomis) laikomas vertingesniu procesu negu ieškojimas „absoliučios kokybės” apibrėžimo. Skirtingų kokybės rodiklių identifikavimas padeda nustatyti kokybės problemų atsiradimo priežastis, potencialius sprendimus ir perspektyvas dirbančiųjų sveikatos priežiūroje bei jos paslaugų
vartotojų“ (14). Pacientai skirtingai interpretuoja gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes tai
priklauso nuo pačio paciento lūkesčių, sveikatos priežiūros įstaigos, bei aptarnaujančio personalo. Pirmenybę teikiant paciento aptarnavimo kokybei plėtojama pacientų aptarnavimo sistema, kuri apima ne tik kiekybinius veiklos rodiklius bet ir visą organizacijos sistemą (27).
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) siekdama užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros politiką įvairiose šalyse, išleido dokumentą skirtą planuoti ir įgyvendinti veiksmingas priemones. PSO akcentuoja šešias pagrindines sritis, kurios nusako kas yra sveikatos priežiūros kokybė. Analizuojant kokybiškos sveikatos priežiūros apibrėžimus pagal rodiklius galima suskirstyti į 1.2 lentelę (28).
1.2 lentelė. Kokybiškos sveikatos priežiūros apibrėžimas pagal dimencijas Kokybiškos sveikatos priežiūros apibrėžimas pagal dimensijas
Rezultatyvi
sveikatos priežiūra organizuojama remiantis mokslu grįstais įrodymais, siekiant asmens ir asmens sveikatos rodiklių.
Efektyvi
sveikatos priežiūra organizuojama teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ištekliai naudojami efektyviai.
Prieinama sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos laiku,
pagal geografinę padėtį.
Teisinga
Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos užtikrinant lygias galimybes ir nediskriminuojant pagal lytį, rasę.
Saugi Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos
užtikrinant teikiamų paslaugų saugą
Priimtina – orientuita į pacientą Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į pacientų lūkesčius.
Šaltinis – PSO leidiny Priežiūros kokybė (angl. Quality of care), 2006 m.
Kitų autorių nuomone, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė neįsivaizduojama be veiksmingos, teisingos ir prieinamos, sveikatos įstaigos politikos kūrimo. Akcentuojama sveikatos priežiūros saugos svarba, nuolat užtikrinant paciento lūkesčius (29, 30).
PSO teigia, jog „pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe matavimai yra svarbi sveikatos
apsaugos sistemos vertinimo dalis bei pagrindas formuoti nacionalinę sveikatos politiką, o taip pat ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje nuolatinis kokybės valdymas turėtų remtis patikima informacija apie pacientų lūkesčius bei pasitenkinimą naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis. Įvairių gyventojų grupių keliami reikalavimai sveikatos priežiūros sistemai, paslaugų prieinamumui yra skirtingi ir keičiasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, pajamų. Siekdami teisingai interpretuoti paciento pasitenkinimą, jo atsaką į mūsų veiklą, turime suprasti, kad šį rodiklį nulemia daugelis veiksnių: socialinės ir demografinės ypatybės, požiūriai, vertybės, gyvenimo kokybė, sveikatos būklės“ (12).
Kai kuriose šalyse manoma, kad paciento nuomonė ar pasitenkinimas suteikta paslauga nėra brangi investicija, siekiant galutinio rezultato. Įstaigose organizuojamos reprezentatyvios apklausos leidžia įstagai veiksmingai įvertinti teikiamų paslaugų rodiklius. Manoma, kad pacientų nuomonė yra objektyvi vertinant suteiktų paslaugų kokybę, pacientų pasitenkinimas yra vienas esminių kokybės rodiklių įrodymų. Informacija apie kokybę lengva ir nebrangu surinkti, o svarbiausia interpretuoti. Analizuojant pacientų paslaugų kokybės pasitenkinimą išskiriami du kokybės aspektai: kaip techniškai buvo atliekama paslauga ir personalo elgesys su pacientu priėmimo metu. Analizuojant grįžtamąjį ryšį apie pacientų patirtį gaunant sveikatos priežiūros paslaugas galima įvertinti paslaugų kokybės prienamumą ir tobulinimo aspektus. Sistemingas informacijos rinkimas apie pacientų patirtį plačiai naudojamas vertinant paslaugų kokybę (29).
Įvairiose šalyse atlikta nemažai tyrimų siekiant išsiaiškinti pacientų pasitenkimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Tokiose valstybėse kaip Kanada, Danija, JAV, Norvegija, Nyderlandai, Didžioji Britanija pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis tyrimai yra vykdomi nuolatos. Kitose šalyse kaipČekija, Estija, Slovėnija, Ispanija, Izraelis, Airija o tai pat ir Lietuva nėra vykdoma nuolatinė sisteminga stebėsena, vykdomi tik pavieniai tyrimai, kurie neatspindi pacientu pasitenkinimo nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį informacija gaunama iš pacientu yra pripažystama ir naudojama, kaip paslaugų kokybės rodiklis (5).
Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatyme ir LR sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programoje, kurią 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V - 642 patvirtino LR sveikatos apsaugos ministras prieinamumas apibrėžiamas – „valstybės nustatyta tvarka
pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei“ (31).
Problema išlieka, jog Lietuvoje iki šiol yra neapibrėžti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodikliai. Nors išleidus pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą bei patvirtinus
minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašą, buvo siekiama užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklių reikalavimus, tačiau pasigendama sveikatos apsaugos ministro patvirtintų teisės aktų, kurie nustatytų rodiklių turinio reikalavimus. Remiantis minimaliu asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimo aprašu, numatytos pagrindinės veiklos kryptys, kurios privalomos sveikatos priežiūros įstaigoms, norint gerinti teikiamų sveikatos priežūros paslaugų kokybę. Aprašas įpareigoja visas įstaigas, kurios teikia asmens sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo to, kokias paslaugas įstaiga teikia ir kam įstaiga pavaldi. Pozityvi teisė numato, kokybės rodiklio įvertinimo rezultato matą, kuomet siekiama kiekybiškai įverinti sveikatos priežiūros veiklą. Galime daryti prielaidą, jog numatytas kokybės rodiklis skirtas kiekybiškai įvertinti įstaigos kokybę, analizuojant jos atliktus statistinius duomenis, bet ne vertinat konkrečios suteiktos paslaugos kokybę, kas paskatintų teisinės atsakomybės atsiradimą. Pati rodiklio sąvoka neapima visos sveikatos priežiūros kokybės struktūros vertinimo (19).
Tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 15 d.įsakymu Nr. V - 1292 planuojama nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinius veiklos (paslaugų) rodiklius bei bendrųjų (administracinių) paslaugų rodiklius, kurie būtų naudojami sveikatos priežiūros įstaigų veiklai vertinti, sukurti objektyviais duomenimis grįstą sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo bei tobulinimo sistemą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, sveikatos priežiūros įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų aptarnavimo kokybę, valdymą ir administravimą, didinant jų atitiktį pacientų poreikiams, visuomenei viešinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rezultatus, pagrįstus objektyviais duomenimis (4).
Apibendrinant, sveikatos priežiūros paslaugos kokybė yra vertinama pagal tam tikrus rodiklius. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga šiuos rodiklius nustato individualiai. Pirmiausia reikia sužinoti kaip paslaugos kokybę suvokia pacientas ir kaip paslaugos kokybę suvokia tiesioginis tos paslaugos tiekėjas. Tada įvertinus abiejų grupių lūkesčius galime formuluoti specifinės paslaugos kokybės vertinimo rodiklius.
1.3 Sveikatos priežiūros paslaugų vertinimometodai ir modeliai
Kosinskienė su bendraautoriaisteigia, kad „sveikatos priežiūros įtaigos specifikai pritaikytos
tobulinimas yra nenutrūkstamas nuolatinis procesas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose vidaus kokybei gerinti ir jai vertinti kokybės sistemos jau naudojamos daugiau kaip šimtą metų” (32).
Svarbiausias veiksnys gerinant sveikatos priežiūros įstaigos kokybę – veiklos kokybės įvertinimas. Mūsų šalyje sveikatos priežiūros įstaigų kokybės vertinimo rodikliai pradėti stebėti nuo Nepriklausomybės atgavimo. Pradžioje buvo akcentuojama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kiekybinis įvertinimas, o tikvėliau pradėta tirtikokybinius aspektus. Šia tema domėjosi nemažai Lietuvos mokslininkų (3, 2, 6).
Dauguma Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) pacientų apklausai naudoja vidaus auditogrupės parengtus klausimynus, todėl rezultatai gali būti panaudoti tik vidaus kokybės procesui vertinti. Kitų šalių patirtis rodo, kad paslaugų kokybei vertinti ir ambulatorinėje, ir stacionarinėje grandyse dažniau naudojami nacionaliniai standartiniai klausimynai, užtikrinantys vykdomų tyrimų patikimumą ir validumą, suteikia galimybę stebėti vykstančius pokyčius, o tai pat juos lyginti tarp kitų gydymo įstaigų (4). Norint palyginti tyrimus nacionaliniu lygmeniu trukdo skirtingi pacientų lūkesčiai sveikatos priežiūros paslaugų atžvilgiu. Rezultatų patikimumui įtakos turi sociaekonominiai aspektai, kurie įtakoja požiūrį į sveikatą, lyginant rezultatus svarbu atsižvelgti į nedarbo lygį bei šalies finansų krizes (6).
Valstybinio audito ataskaitos duomenimis, duomenis apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų kokybės sistemų veiklą, analizuoja bei vertina įstaigų vidaus medicininio audito darbuotojai. 2007 metų birželio 26 d. ataskaitoje teigiama, jog apie 80 proc. duomenų, kuriuos pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo planinės, vykdomos įstaigos vidaus audito. Analizuojant, kaip sveikatos priežiūros įstaiga laikosi numatytų standartų, vertina, kaip pildomi medicininiai duomenys bei neatitiktys. Neplaniniai asmens sveikatos priežiūros įstaigos auditai buvo vykdomi gavus skundus (33).
Lietuvos sveikatos priežūros įstaigose kokybės valdymo sistemų diegimas nėra spartus, todėl tai sumažina galimybę pagerinti įstaigos efektyvumą. Remiantis Lietuvos standartizacijos departamento sertifikuotų įmonių registro duomenimis, 2010 m. buvo tik 1099 organizacijos ataitinkančios tarptautinius standartus, kurios buvo įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, iš kurių labai maža dalis sudarė sveikatos priežiūros institicijos, kurių trečdalį sudarė ligoninės. Tai patvirtina problemą, dėl kokybės vadybos priemonių diegimo sveikatos priežiūros įstaigose (10, 32). Lietuvoje kolkas nėra vieno modelio, tinkančio privačiam ir viešam sektoriui, kurio pagalba būtų galima išmatuoti ir vertinti su teikiamų paslaugų kokybe susijusius vertinimo aspektus. Todėl atsiranda būtinybė sukurti kuo paprastesnius modelius, galinčius nustatyti pacientų pasitenkimą, pritaikant juos ne tik didelėse viešojo sektoriaus įstaigose (27).
Užsienio autorių nuomone, vieno modelio, kuris įvertintų teikiamų paslaugų kokybę nėra. Tyrimų gausa vertinant suteikiamų paslaugų kokybės modelius patvirtina faktą, kad paslaugų kokybės vertinimas yra labia sudėtingas, nes skiriasi tiek vertinimo objektu, tiek pačių rezultatų pateikimu. Priklausomai nuo to, kaip pateikti modeliai, kokybės vertinimas skirstomas į tris grupes: 1. Tai, kaip vartotojas suvokia kokybę.
2. Tai, kaip kokybė atsispindi paslaugos teikimo procese.
3. Visos paslaugos teikimo Sistema, atskleidžianti sudėtinių dalių įtaką (34, 11, 5, 32).
Bagdonienė su bendraautoriais teigia, kad “paslaugų kokybė yra išskiriama į du
pagrindinius kokybės modelius: techninę ir funkcinę kokybę. Techninė ir funkcinė kokybės, kurias suvokia vartotojas, taip pat susiformavęs įvaizdį apie paslaugą suformuoja vartotojo bendrą patirtą kokybę“ (35).
Išnagrinėjus mokslinę literatūrą galime išskirti, kad įstaigos, kurios teikia sveikatos priežiūros paslaugas, paslaugų kokybei vertinti taiko keletą kokybės vertinimo modelių (47, 48, 35).
1.3lentelė.Pagrindiniai paslaugų kokybės tyrimams naudojami modeliai
Modelio kūrėjai Esmė
Gronroos, Ch. (1990) Bendrai suvoktos kokybės modelis
Tai modelis sujungiantis laukiamos ir suteiktos kokybės dimensijas su paciento kokybės suvokimu.
Gummesson, E. (1987) 4 Q išplėstinis kokybės modelis
Šis modelis orientuotas į du aspektus, tiek į patį vartotoją, tiek į procesą. Akcentuoja keturis esminius išplėstinės kokybės šaltinius: projektavimas, pateikimas, gamyba ir ryšiai.
Parasuraman, A., Zeithaml, V. A., Berry, L. L. (1985) Kokybės spragų modelis
Modelis naudojamas siekiant nustatyti kokybės spragas.
Parasuraman, A. Zeithaml, V. A., Berry, L. L. (1985) Servqual metodika
Modelis skirtas norint įvertinti paslaugos suteikimo spragas, kurios nurodo neatitikimus tarp paciento lūkesčių ir paslaugos gavimo.
Dabholkar (1996) Mažmeninės prekybos paslaugų kokybės modelis (RSQS)
Modelis skirtas mažmeninės prekybos įmonėms, siekiant įvertinti kokybę.
Kokybės įvertinimą pakankamai sudėtingu padaro paslaugų nevienalytiškumas, neapčiuopiamumas, neatskiriamumas nuo procese dalyvaujančių klientų. Taip pat egzistuojantis paslaugos kokybės subjektyvumas, kurio metu vertinama pagal paciento įsivaizduojamą emocijomis, lūkesčiais bei asmeniniais patyrimais paremta schema. Todėl paciento požiūris turi lemiamą įtaką tiek vertinimo procesui, tiek galutiniams rezultatams (34).
Užsienio autorių pateiktoje literatūroje aprašomas ne vienas modelis, nagrinėjantis teikiamų paslaugų kokybę. Randama mokslinių tyrimų gausa įrodo paslaugų kokybės vertinimo sudėtingumą, vieno modelio taikymas neatskleistų pacientų laukiamos kokybės ypatumų. Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę svarbu reguliari paslaugų gavėjų nuomonių apklausa bei rezultatų lyginimas. Sveikatos priežiūros įstaigoms privalu nustatyti įstaigos kokybės standartus, kad galėtų vykdyti įstaigos kokybės kontrolę, taip pat, kad ateityje galėtų nustatyti ir pateikti naujus kokybės gerinimo būdus. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi registruoti ir palyginti kokybės rezultatus, norint užtikrinti kokybės gerinimo sistemos plėtojimą, į kokybės proceso gerinimo procesą turi būti įtraukiami visi įstaigos darbuotojai. Apibendrinant galima teigti, kad norint išmatuoti ir tobulinti paslaugų kokybę, reikia pasitelkti šiuolaikines pasaulyje naudojamas kokybės matavimo priemones.
1.4 Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugos poliklinikoje
Visame pasaulyje vyksta dideli demografiniai pokyčiai. Viena iš aktualiausių problemų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse yra gyventojų senėjimas. Darbingo amžiaus žmonių skaičius Europoje mažėja, o santykinis pencininkų skaičius didėja, todėl didėja ir sergamumas lėtinėmis ligomis. Pacientai, turintys didelių sveikatos problemų, taip pat pacientai po įvairių traumų, pažymi, jog medicininė reabilitacija yra būtina gydymo dalis. Reabilitacija šiems pacientams užimą svarbią vietą visame gydymo procese, kuris skiriamas sergantiems lėtinėmis ligomis, po traumų, po ūmių ligų, operacijų ir kt. Reabilitacijos metu siekiama pacientą greičiau išgydyti ir grąžinti į darbo rinką, siekiant kuo trumpesnio nedarbingumo laikotarpio, užkertant kelią neįgalumui (36).
Norint gauti medicininę reabilitaciją, reikia gauti siuntimą iš bendrosios praktikos gydytojo ar gydytojo specialisto, kuris išanalizuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Gydantis gydytojas turi atsakingai įvertinti paciento diagnozę, sveikatos būklę bei
ligos sunkumą ir taip pat nuspręsti ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos stacionarinėmis, ar ambulatorinėmis sąlygomis. Gydymo įstaigą, teikiančią reabilitacijos paslaugas, sergantysis gali pasirinkti pats bei sužinoti, kiek joje yra laisvų vietų (37).
Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra privačios ir viešos. Viešos ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas ir būtinąją medicinos pagalbą. Poliklinikos – sudariusios sutartį su ligonių kasa, todėl asmenys, prisirašę prie poliklinikos, gauna visas valstybės nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (38). Viena iš svarbiausių gydymo įstagų yra poliklinika, nes būtent į bendrosios praktikos gydytoją pacientai kreipiasi dėl pagrindinių sveikatos problemų ir sunegalavus. Kitų šalių patirtis rodo, kad apie 80 proc. visų sveikatos problemų turėtų spręsti šeimos medicina (39).
Didžiausia privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų dalis skiriama – asmens sveikatos priežiūrai, o kasmet apie 75 proc. PSDF biudžeto lėšų yra skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Pavyzdžiui, 2014 m. išlaidos šioms paslaugoms buvo apie 970,6 mln. eurų arba 74 proc. viso biudžeto (38). 2017 m. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti planuojama skirti 47 596 tūkst. Eur, t. y. 3429 tūkst. Eur (arba 7,8 proc.) daugiau, nei numatyta patvirtintame 2016 m. PSDF biudžete. Planuojama, kad 2018 m. ir 2019 m. lėšos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti sudarys tiek pat, kiek 2017 metais (37).
Pacientams gali būti teikiamos ir pavienės (atskiros) medicininės reabilitacijos paslaugos – tai bet kurio iš medicininės reabilitacijos specialistų komandos narių taikoma medicininės reabilitacijos priemonė, kai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, kitų šios komandos narių taikomos medicininės reabilitacijos priemonės nereikalingos. Pagal galiojančius norminius teisės aktus - „didžioji dalis medicininės reabilitacijos paslaugų finansuojama PSDF lėšomis. Gydytojui
įvertinus paciento sveikatos būklę bei biosocialines funkcijas yra sprendžiama ar pacientui yra reikalingas pirmas reabilitacijos etapas. Jeigu pirmas reabilitacijos etapas pacientui yra nebūtinas, tai pagal indikacijas yra skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos (kineziterapija, ergoterapija, psichoterapija, fizioterapija, masažas, logopedo užsiėmimai ir kt.)”.
Šios pavienės reabilitacijos paslaugos gali būti skiriamos ir polikninikoje (40). Pacientas turi teisę pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą (51). Dauguma pacientų pasirenka poliklinikoje teikiamas ambulatorines paslaugas, nes kai kurios paslaugos žymiai pigesnės negu reabilitacija stacionare, pacientas yra neatskiriamas nuo šeimos narių, ambulatorinė reabilitacijas poliklinikoje gali trukti ilgiau, nes procedūros gali būti derinamos taip, kad būtų atliekama kas antra dieną, o tai yra labai
Fizinė medicina ir reabilitacija yra viena iš gydymo rūšių, tirianti sergančiųjų sveikatos gražinamojo gydymo ir reabilitacijos dėsningumus. Kiekvienais metais Lietuvoje, tiek ambulatorinėse ir stacionarinėse, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tiek specializuotose medicininės ir socialinėse reabilitacijos įstaigose, medicininės reabilitacijos paslaugos yra suteikiamos virš 350 tūkst. sergačiųjų (52).
Lietuvos Respublikos (LR) dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo įstatymo, sveikatos apsaugos ministras 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V – 889 patvirtino medicininės reabilitacijos specialistus – „medicininės
reabilitacijos paslaugas teikia specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas, bendrosios praktikos slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas, socialinis darbuotojas, logoterapeutas (esant kalbos sutrikimų) ir kiti specialistai, dirbantys reabilitacijos komandos principu, derinantys tarpusavio veiklą ir siekiantys bendro rezultato. Prireikus į šią grupę gali būti įtraukti ir kiti specialistai”
(40, 42 - 46) (1.4 lentelė).
1.4 lentelė. Fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų ir specialistų apibrėžimai
Procedūra/specialistas Apibrėžimas
Fizioterapija
natūralių ir performuotų fizikinių veiksnių naudojimas ligoms ir traumoms gydyti bei reabilitacijai.
Bendrosios praktikos slaugytojas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.
Kineziterapija (KIN)
gydymas, turintis apibrėžtą teorinį ir praktinį pagrindą bei platų klinikinį pritaikymą, ligų ir traumų prevencija, sveikos gyvensenos skatinimas ir mokymas, siekiant vystyti, palaikyti ir (ar) atkurti optimalias judėjimo ar kitas funkcines galimybes, kai judėjimas ar kitos funkcijos yra pažeistos dėl amžiaus, traumos, ligos ar aplinkos veiksnių.
1.4 lentelės tęsinys. Fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų ir specialistų apibrėžimai
Procedūra/specialistas Apibrėžimas
Masažas
speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių, atliekamų fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą, visuma.
Masažuotojas
asmuo, reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Masažuotojas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas.
Ergoterapija
asmens/grupių įgalinimas prasminga veikla, siekiant asmens/grupių gerovės, skatinant aktyvumą ir įsitraukimą į prasmingą (-as) veiklą (-as), ugdant reikiamus įgūdžius, įpročius, vaidmenis kasdienėje, mokymosi, darbinėje/profesinėje bei laisvalaikio aplinkose namuose ir bendruomenėje.
Ergoterapeutas
asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs ergoterapeuto profesinę kvalifikaciją.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo praktika
gydytojo pagal įgytą FMR gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti fizinę mediciną ir reabilitaciją.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMR gydytojas)
gydytojas, įgijęs FMR gydytojo profesinę kvalifikaciją.
Apibendrinant galime teigti, kad asmens sveikatos priežiūra yra prioritetinė praktinės sveikatos priežiūros sritis, kuri gyventojams ne tik padeda išspręsti daug sveikatos problemų, bet ir užkerta kelią plintančioms ir esamoms ligoms. Šalys, kurios daug dėmesio skiria būtent pirminei sveikatos priežiūrai, pasižymi mažesniais skirtumais, kurie yra susiję su sveikata ir mažesnėmis išlaidomis sveikatos priežiūrai bei geresne visuomenės sveikata. Pacientai fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas gali rinktis ir poliklinikoje nuo pat susirgimo ar traumos gydymo pradžios. Atliekant ambulatorinę reabilitaciją poliklinikoje pacientas nėra atskiriamas nuo šeimos narių, gydymo trukmę galima prailginti dienomis, nes procedūras galima atlikti kas antrą diena arba kelis kartus per savaitę. Toks gydymo proceso organizavimas yra labai svarbus pacientams, kurių laiko ištekliai riboti (galima derinti su darbu) bei gyvenantiems toliau nuo gydymo įstaigos. Dar vienas privalumas ambulatorinės reabilitacijos poliklinikoje – pigesnės procedūros negu atliekant reabilitaciją stacionare ar sanatorijoje (50).
2. TYRIMOMETODIKA
Tyrimo organizavimas. Tyrimas vykdytas nuo 2018 m. kovo mėn. 13 d. iki balandžio 6 d. gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos leidimą (priedas nr. 2) ir X miesto poliklinikos direktoriaus leidimą. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas – anketavimas. Anketinės apklausos metu tyrėjas asmeniškai prisistatydavo kiekvienam respondentui bei informuodavo apie atliekamo tyrimo tikslą, anketos turinį bei pildymo instrukciją, taip pat paaiškindavo, kodėl svarbi kiekvieno jų nuomonė. Respondentai anketas pildė tyrėjo akivaizdoje. Kiekybinė pacientų apklausa buvo atliekama savipildos būdu poliklinikoje, pacientams jau atlikus visas procedūras.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrime dalyvavo X miesto polikninikos pacientai, kurie naudojosi fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugomis. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, pagal X miesto poliklinikos statistinius duomenis, 2017 metaispaslaugomis pasinaudojo 10 000 pacientų. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal imties dydžio nustatymo formulę:
n =z²∗s²Δ² , kur n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje; z - koeficientas, surandamas iš
Stjudento pasiskirstymo lentelių. Pasirinktas patikimumas 95 proc. (p=0,05), z = 1,96; s — imties vidutinis kvadratinis nuokrypis; Δ (delta) — leistinas netikslumas. Nustatyta, kad reikia į tyrimą įtraukti mažiausiai 370 respondentų. Buvo išdalintos 394 anketos, teisingai anketas užpildė 375 pacientai. Atsako dažnis – 100 proc., tačiau tinkamų anketų – 95,1 proc.
Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai: Amžius nuo 18 metų.
Pacientai, kurie baigė gydymo kursą fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.
Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
Asmenys jaunesni nei 18 metų amžiaus.
Pacientai, kurie yra tik pradėję gydymą FMR skyriuje.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Anketinės apklausos metodas yra vienas populiariausių duomenų rinkimo metodų. Šiuo metodu, naudojant anketos blanką, kuriame suformuluoti ir atitinkamai išdėstyti klausimai, siekiama išsiaiškinti apklausiamojo nuomonę kasdieninės veiklos veiksnius, apie elgesio motyvus bei vertybines orientacijas, tai pat požiūrį į supančią aplinką (58). Siekiant išsiaiškinti pacientų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę X miesto polikninikoje, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, buvo sudaryta anketa.
Pirmiausia anketoje buvo aiškinama, dėl ko yra atliekamas šis tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija. Anketą sudarė penkios dalys:
I dalis – socialiniai duomenys apie respondentus, bendri klausimai apie lankymosi dažnį sveikatos priežiūros įstaigoje, kokiomis procedūromis naudojosi, kas padengė procedūrų kaštus ir kodėl pasirinko būtent šią gydymo įstaigą.
II dalis – sudarant anketą buvo remtasi Ferguson (9) ir kitų autorių pasiūlytu instrumentu paslaugų kokybei tirti sveikatos priežiūros įstaigose. Klausimynas padeda įvertinami tris kokybės aspektus: techninės kokybės, funkcinės kokybės, išorinio efektyvumo įvertinimo kokybė.
Techninė kokybė – tai yra išorinė kokybės išraiška, kuri siejama su materialiomis paslaugos teikimo priemonėmis ir technologijomis. Šios kokybės aspektai apibrėžiami kaip fiziškai čiuopiami, matomi, vartotojas juos naudoja arba gauna teikiamos paslaugos metu (57). Techninį paslaugų kokybės aspektą apibūdina pacientų įvertinimai apie esamas nuorodas ir stendus, kurie geriau pacientams padeda orientuotis X miesto poliklinikoje, įrangos bei patalpų švarą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų ir slaugytojų aprangą bei išvaizdą. Taip pat apie personalo darbo laiko pateikimo aiškumą.
„Funkcinis paslaugų kokybės aspektas – tai vidinė kokybė, apibrėžiama tuo, kaip vartotojas
suvokia žmonių sąveiką paslaugos gavimo, vartojimo metu. Funkciniai požymiai yra aplinka ir teikėjai, kurie nusprendžia, kaip paslauga yra teikiama” (57). Svarbus pačios paslaugos teikimo
procesas, paciento bendravimas su paslaugos teikėju paslaugos teikimo ir vartojimo metu. Funkcinio paslaugos kokybės vertinimui buvo įtraukti klausimai: ar paslaugos suteikiamos sutartu ir patogiu laiku, ar sveikatos priežiūros specialistai bei kitas personalas bendrauja mandagiai ir maloniai, o taip pat išklauso nusiskundimus ir padeda spręsti iškilusias problemas.
Išorinis efektyvumas – pacientų buvo klausiama, ar rekomenduotų polikliniką savo draugams/artimiesiems bei buvo prašoma įvertinti bendrą reabilitacijos paslaugų kokybę ir savo pasitenkinimą gautomis paslaugomis.
Šioje anketos dalyje tirimieji kiekvienam kokybės aspektui turėjo priskirti vieną iš penkių variantų, kuris geriausiai atitinka gautos paslaugos kokybę: 5 balai - visiškai sutinku, 4 balai - sutinku, 3 balai - nei sutinku, nei nesutinku, 2 balai – nesutinku, 1 balas - visiškai nesutinku.
III dalis – bendras atliktų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje paslaugų vertinimas. Respondentai turėjo įvertinti masažo, individualios kineziterapijos, grupinės mankštos salėje, fizioterapijos, ergoterapijos ir kineziterapijos baseine procedūras pažymėdami anketoje: labai gerai, gerai, neturiu nuomonės, patenkinamai, blogai. Taip pat buvo vertinama FMR gydytojo konsultacijų kokybė. Norint įvertinti FMR gydytojo teikiamu konsultacijų kokybę buvo sudaryta atskira skiltis iš
10 klausimų į kuriuos respondentams reikėdavo atsakyti: taip arba ne, remiantis QUALIPOC klausimynu pacientams (59).
IV dalis – klausimai apie pacientų lūkesčius iš fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistų. Šioje klausimyno dalyje respondentams buvo pateikti 8 klausimai. Respondentai turėjo įvertinti teiginius, pasirinkdami atsakymo variantus: ,,labai svarbu“, ,,svarbu“, ,,nei svarbu, nei nesvarbu“, ,,nesvarbu“, ,,visiškai nesvarbu“.
Įvertinti anketos patikimumą vertintas subskalių (31 teiginys) vidinis nuoseklumas. Skaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Naudoto klausimyno skalių vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai pateikti 2.1 lentelėje (53).
2.1 lentelė. Anketos vidinio nuoseklumo rodikliai
Subskalės Teiginių skaičius Cronbacho alfa
koeficientas
Techninė kokybė 4 0,773
Funkcinė kokybė 8 0,821
Išorinio efektyvumo įvertinimas 3 0,656
Procedūrų kokybė 6 0,701
Lūkesčiai iš FMR specialistų 10 0,844
Bendras 31 0,931
Visų teiginių Cronbacho alfos koeficientas yra didesnis už 0,6; kas rodo gerą klausimyno vidinį nuoseklumą.
Tyrimo etika.Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos leidimas Nr. BEC – VSV(M) – 95 (2018 – 03 - 13, žr. priedas Nr. 2). Anketos sudarymo proceso metu bei vykdant pacientų apklausą, buvo atsižvelgiama į visus etinius tyrimo aspektus. Sudarytoje anoniminėje anketoje, tyrimo dalyviai buvo informuoti apie duomenų konfidencialumą, anketoje nebus prašoma nurodyti asmens tapatybę patvirtinančių ar kitų asmeninių duomenų. Anketos metu gauti duomenys bus naudojami tik apibendrinimui.
Duomenų analizės metodai. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2010 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN), nurodomos jų mažiausios
(min) ir didžiausios (max) reikšmės. Dviejų nepriklausomų imčių ranginių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann-Whitney U testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių ranginių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Kruskal-Wallis testas. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybei vertinti naudotas z testas. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman ranginės koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
3. REZULTATAI
3.1.Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Tyrime iš viso dalyvavo 375 pacientai. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų yra moterys (72,8 proc.), vyresnio amžiaus (>46 metų) (67,7 proc.), turintys aukštesnį nei vidurinįjį išsilavinimą. Tiriamųjų socialinės ir demografinės charakteristikos pateiktos (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Tiriamųjų socialinės ir demografinės charakteristikos
Socialiniai ir demografiniai požymiai Abs. skaičius (n) Proc.
Lytis Vyrai 102 27,2 Moterys 273 72,8 Iš viso: 375 100 Amžiaus grupės ≥ 35 m 63 16,8 36 – 45 m. 57 15,2 46 – 55 m. 114 30,4 ≥56 m. 141 37,3 Iš viso: 375 100 Išsilavinimas Vidurinis 56 14,9 Profesinis 94 25,1 Aukštesnysis 96 25,8 Aukštasis 129 34,4 Iš viso: 375 100
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugos apima individualią kineziterapiją, fizioterapiją, masažą, ergoterapiją ir kitas sveikatą palaikančias ar grąžinančias paslaugas. Didžioji dalis (39,2 proc., n=147) tyrimo dalyvių naudojosi FMR paslaugomis vieną kartą per metus, mažiau nei trečdalis (28,8 proc., n=108) – du ar tris kartus per metus. Rečiau nei kartą per dvejus metus FMR paslaugomis naudojosi trečdalis (32,0 proc., n=120) respondentų (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Respondentų naudojimosi fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugomis pasiskirstymas (n=375)
Fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pasirinkimui didžiausios įtakos turi gydančio gydytojo rekomendacijos bei nukreipimas. 41,6 proc. (n=156) tyrimo dalyvių pažymėjo, jog lankosi konkrečioje FMR įstaigoje, nes ten nukreipė gydantis gydytojas. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadaliui tyrimo dalyvių įstaigos pasirinkimą nulėmė ankstesnė patirtis (n=99) bei patogi vieta (n=102) (3.1.2 pav.).
3.1.2pav. Konkrečios fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos pasirinkimo priežastys (n=375)
28.8 proc.
39.2 proc. 32.0 proc.
Du – tris kartus per metus Vieną kartą per metus Kartą per dvejus metus
41.6 proc. 27.2 proc. 26.4 proc. 3.2 proc. 1.6 proc. Nukreipė gydantis gydytojas
Yra arčiau namų (darbo)
Teko naudotis
paslaugomis anksčiau Patarė namiškiai (draugai, bendradarbiai)
Tyrimo rezultatai rodo, jog rinkdamiesi fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą vyrai labiau vadovavosi gydančio gydytojo nurodymais, o moterys dažniau atsižvelgė į pažįstamų rekomendacijas (p<0,05) (3.1.3 pav.).
*- p<0,05, palyginus su vyrais
3.1.3 pav. Konkrečios fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos pasirinkimo priežastys priklausomai pagal lytį (n=375)
Fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų išlaidas tyrimo dalyviams padengė savo lėšomis arba jas kompensavo ligonių kasos (3.1.4 pav.).
52.9 20.6 5.9 17.6 2.9 37.4 29.7 2.2 29.7 1.1 0 10 20 30 40 50 60 Nukreipė gydantis gydytojas
Yra arčiau namų (darbo) Teko naudotis paslaugomis anksčiau Patarė namiškiai (draugai, bendradarbiai) Atsitiktinai procent ai
Įstaigos pasirinkimo priežastys
Vyrai Moterys
3.1.4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų kaštų padengimą
Apibendrinant galime teigti, kad X miesto poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugomis dažniausiai naudojasi moterys (72,8 proc.). Didžioji tiriamųjų dalis (39,2 proc., n=147) naudojosi FMR paslaugomis vieną kartą per metus, tačiau yra tiriamųjų (28,8 proc., n=108), kurie poliklinikos paslaugomis naudojasi du ar tris kartus per metus. Poliklinikos pasirinkimą dažniausiai nulemia gydančio gydytojo rekomendacijos, o daugiau nei pusei tiriamųjų gydymo kaštus padengia ligonių kasos.
3.2Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugų techninė, funkcinė ir išorinio efektyvumo kokybė
Techniniai paslaugos teikimo aspektai apima aplinką, kurioje paslauga yra teikiama, tvarką bei aiškiai ir suprantamai pateiktą informaciją. Tvarkinga personalo apranga ir išvaizda buvo geriausiai vertinamas techninės kokybės aspektas (4,1±0,6 balo iš 5). Tyrime dalyvavusiems pacientams informacija apie personalo darbo laiką buvo mažiausiai suprantama. Bendras techninės kokybės vertinimo pacientų požiūriu balas buvo 3,94±0,6 balo iš 5. Pacientų techninės kokybės vertinimas pateiktas 3.2.1 lentelėje.
51.2 proc. 48.8 proc.
3.2.1 lentelė. Pacientų techninės kokybės vertinimas Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (±SN) Mažiausias įvertis (min) Didžiausias įvertis (max) Poliklinikoje yra aiškūs ženklai, iškabos,
schemos, supaprastinančios orientavimąsi aplinkoje
3.90 0,7 2 5
Gydymui bei apžiūrai reikalinga įranga ir
patalpos yra švarios. 3.90 0,7 2 5
Personalo apranga ir išvaizda
yra tvarkinga. 4.10 0,6 2 5
Informacija apie personalo darbo laiką
tinkamai pateikta ir aiški. 3.88 0,8 2 5
Bendras įvertinimas 3.94 0,6 2 5
Funkcinė paslaugų kokybė apima paslaugų teikimo procesą. Aukščiausiais balais respondentai įvertino gaunamų paslaugų kokybę (4,03±0,7 balai iš 5), žemiausiais – paslaugų teikimo laiko patogumą (3,21±1,0 balo). Personalo paslaugumas bei dėmesingumas taip pat vertinami gana aukštais balais (3.2.2 lentelė).
3.2.2 lentelė. Pacientų funkcinės kokybės vertinimas
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (±SN) Mažiausias įvertis (min) Didžiausias įvertis (max) Paslaugos suteikiamos tiksliai sutartu
laiku. 3.95 0,7 2 5
Paslaugos suteikiamos Jums patogiu
laiku. 3.21 1,0 1 5
Atliekant įvairias procedūras, sveikatos priežiūros specialistai yra malonūs, jautrūs, dėmesingi
3.97 0,7 2 5
Visus Jūsų nusiskundimus ir pastebėjimus sveikatos priežiūros specialistai išklauso dėmesingai
3.81 0,8 1 5
Visus Jūsų nusiskundimus ir
pastebėjimus FMR gydytojai išklauso dėmesingai
3.63 0,9 1 5
Jums skirtos procedūros yra atliekamos
kokybiškai. 4.03 0,7 2 5
Iškilus sunkumams, personalas stengiasi išspręsti Jūsų problemas per kuo
trumpesnį laiką
3.85 0,7 2 5
FMR paslaugų registratūros darbuotojas
(-a) paslaugus (-i) ir mandagus (-i) 3.54 0,9 2 5
Besilankančiųjų konkrečioje įstaigoje asmenų rekomendacijos dažnai atspindi jų pasitenkinimą gautomis paslaugomis. Nors tyrime didžioji dalis tyrime dalyvavusių pacientų pritarė, jog yra patenkinti teikiamomis paslaugomis (4,02±0,6 balo) ir bendra gydymo ir paslaugų kokybe (3,94±0,7), tačiau ne visi iš jų rekomenduotų būtent šią polikniniką savo draugams ir artimiesiems (3,82±0,7 balo) (3.2.3 lentelė).
3.2.3 lentelė. Išorinio efektyvumo vertinimas
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (±SN) Mažiausias įvertis (min) Didžiausias įvertis (max) Aš rekomenduočiau šią gydymo
įstaigą savo draugams ir/ar artimiesiems
3.82 0,7 2 5
Iš esmės aš patenkintas (-as) čia
teikiamomis paslaugomis 4.02 0,6 2 5
Bendra gydymo ir paslaugų kokybė
yra aukšta 3.94 0,7 3 5
Bendras įvertinimas 3.91 0,6 2 5
Vyrų ir moterų nuomonė vertinant FMR skyriaus aplinką, darbo organizavimą bei personalo bendravimą skyrėsi. Moterys funkcinę paslaugų kokybę vertino reikšmingai aukštesniais balais nei vyrai (p<0,05). 3.2.1 paveiksle matoma tendencija, jog moterys visus paslaugų teikimo vietos, darbo organizavimo, personalo bendravimo bei išorinio efektyvumo aspektus vertino aukštesniais balais negu vyrai.
*-p=0,001, palyginti su vyrais
3.2.1 pav. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal lytį
3.75 3.30 3.72 4.01 3.83 3.99 1 2 3 4 5
Techninė Funkcinė Išorinio efektyvumo
ba la i Kokybės dimensijos Vyrai Moterys
*
Pacientų amžius turėjo įtakos teigiamam polikninikosaplinkos vertinimui. Jaunesni nei 35 metų amžiaus respondentai techninę fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų kokybę vertino aukštesniais balais nei vidutinio amžiaus (36-55 metų) pacientai (p<0,05). Respondentų techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal amžių pateiktas 3.2.4 lentelėje.
3.2.4 lentelė. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal amžių (m±SN) Paslaugų kokybės dimensijos Amžiaus grupės χ² (p) ≤ 35 m 36 – 45 m. 46 – 55 m. ≥56 m. Techninė 4,07±0,5* 3,80±0,5 3,87±0,7 4,00±0,5 13,7 (0,003) Funkcinė 3,83±0,6 3,64±0,6 3,65±0,8 3,76±0,6 8,4 (0,063) Išorinio efektyvumo 3,95±0,5 3,96±0,5 3,84±0,7 3,94±0,5 6,4 (0,094) *- p<0,05, palyginti su 36-45 m. ir 46-55 m. amžiaus grupėmis
Respondentai, turintys žemesnį išsilavinimą, poliklinikos aplinką, darbo organizavimą bei personalo bendravimą vertino aukštesniais balais nei aukštesnį išsilavinimą įgiję respondentai (p<0,05). Tyrimo rezultatai parodė, jog vidurinį išsilavinimą turintys respondentai paslaugų techninę ir funkcinę kokybę vertino statistiškai reikšmingai geriau nei profesinį išsilavinimą įgiję tyrimo dalyviai (p<0,05). Funkcinės kokybės vertinimas yra reikšmingai aukštesnis ir už respondentų su aukštesniuoju išsilavinimu (p<0,05) (3.2.5 lentelė).
3.2.5 lentelė. Techninės ir funkcinės kokybės bei išorinio efektyvumo vertinimas pagal išsilavinimą (m±SN)
Paslaugų kokybės dimensijos
Išsilavinimas χ² (p)
Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
Techninė 4,12±0,5* 3,83±0,4 3,93±0,6 3,95±0,6 10,9 (0,001)
Funkcinė 3,93±0,7** 3,62±0,5 3,58±0,6 3,81±0,7 7,6 (0,006)
Išorinio efektyvumo 3,89±0,7 3,90±0,6 3,93±0,5 3,92±0,6 0,2 (0,673) *- p<0,05, palyginus su įgijusiais profesinį išsilavinimą; **-p<0,05, palyginus su įgijusiais profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimą
Naudojimosi FMR paslaugomis dažnis turi teigiamos įtakos rekomenduojant įstaigą, kurioje teikiamos šios paslaugos. Besinaudojančiųjų FMR paslaugomis 2-3 kartus per metus išorinio efektyvumo vertinimo balai statistiškai reikšmingai skyrėsi už besinaudojančių šiomis paslaugomis rečiau (p<0,05) (3.2.6 lentelė).
