LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

DONATA LAURINAVIČIŪTĖ

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ PASLAUGŲ NAMUOSE

ORGANIZAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Išplėstinės slaugos praktikos“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Ida Liseckienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. J. Macijauskienė 2017 …... mėn. ...d.

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ PASLAUGŲ NAMUOSE ORGANIZAVIMAS

IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Išplėstinės slaugos praktikos“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Ida Liseckienė 2017…... mėn. ... d. Darbą atliko Recenzentas Magistrantė Donata Laurinavičiūtė 2017 ……...mėn. ... d. 2017…... mėn. ... d. KAUNAS, 2017

TURINYS

1.1 Bendruomenės sveikatos samprata ... 13

1.2 Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje ... 14

1.2.1 Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos prieţiūroje ... 14

1.2.2 Bendruomenės slaugytojo paslaugos namuose, taikomos paciento namuose ... 16

1.2.3 Bendruomenės slaugytoją reglamentuojantys dokumentai ... 18

1.3 Slaugos paslaugų namuose plėtojimas Lietuvoje ir uţsienyje ... 21

1.4 Ilgalaikės prieţiūros organizavimas Lietuvoje ir uţsienyje ... 22

1.5. Pacientai, turinys specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ... 25

1.5 Gyvybinių veiklų vertinimas ... 25

1.6. Slaugos paslaugų kokybės vertinimas ir jai įtaką darantys veiksniai ... 26

2. TYRIMO METODIKA ... 30

2.1. Tyrimo eiga ir imtis ... 30

2.2. Tyrimo organizavimas ir metodai... 30

2.3. Tyrimo etika ... 32

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 32

3. TYRIMO REZULTATAI... 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 75

IŠVADOS ... 79

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 80

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 82 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.

SANTRAUKA

Donata Laurinavičiūtė. Bendruomenės slaugytojų paslaugų namuose organizavimas ir kokybės vertinimas. Magistro baigiamasis darbas, mokslinė vadovė dr. I. Liseckienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2017, 87 p. (be priedų).

Darbo tikslas: Ištirti pacientų, turinčių specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį slaugos paslaugų namuose organizavimą ir kokybės vertinimą.

Darbo uţdaviniai: 1. Nustatyti bendruomenės slaugytojos teikiamų paslaugų apimtis slaugomų pacientų namuose remiantis pacientų apklausa bei tyrėjos vertinimu. 2.Ištirti bendruomenės slaugytojos teikiamų paslaugų apimtis, remiantis ambulatorinės asmens sveikatos kortelės duomenimis. 3.Palyginti pacientų apklausos duomenis su dokumentuojamomis paslaugomis apie teikiamas paslaugas namuose.

Tyrimo metodika: Tyrimo metu apklausta 81 pacientas, turintis specialųjį nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikių. Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa pacientų namuose bei ambulatorinių asmens sveikatos kortelių analizė. Tyrimui naudota anketa sudaryta remiantis N. Roper išskirtomis 12 gyvybinių veiklų, bei Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymu 2015 m. gruodţio 18d., Nr. V- 1473 . Kiekvienas pacientas dalyvavęs tyrime buvo apklausiamas namuose, tam skiriama individualus laikas, kuris siekia nuo 1 val. 30 min. iki 2 valandų. Tyrimas namuose vyko dviem etapais: 1.Pacientas išsakė savo nuomonę dėl socialdemografinės charakteristikos bei, socialinių poreikių. 2.Tyrėja įvertina paciento gyvybines veiklas. Taip pat, vertinat gyvybines veiklas buvo analizuojamos ambulatorinės asmens sveikatos kortelės metų laikotarpyje, atsiţvelgiant, kada vyksta paciento individualus ištyrimas. Pasirinkti statistiniai metodai: taikomas neparametrinis Kochrano testas; Chi kvadrato testas; Klausimyno vidiniam patikrinimui įvertinti skaičiuojamas Kronbacho alfa rodiklis atskirų sričių ir viso klausimyno. Vertinimas atsakymų į anketos klausimus daţnis (proc.), taip pat nustatyti vertinimo kriterijai

Tyrimo rezultatai: Specialiųjų nuolatinės prieţiūros poreikį turinčių pacientų buvo 46 moterys ir 35 vyrai. Ligonių amţių vidurkis - 68 metai. Nustatyta, kad pusę (49,9 proc.) tiriamųjų gyvena poroje, trečdalis (23,5 proc.) gyvena vieni, o likusi dalis (23,3 proc.) gyvena su kitais šeimos nariais. Ištirta, kad 77, 8 proc. ( n=63) tikisi moralinės pagalbos; 70,4 proc. (n=57) socialinės; 79 proc. (n = 64) profesionalaus procedūrų atlikimo iš bendruomenės slaugytojo. Moterys, bei vyresnio amţiaus pacientai labiau tikisi socialinės pagalbos ir profesionalaus procedūrų atlikimo iš bendruomenės slaugytojo ( p> 0,05). Nustatyta, kad respondentai labiausia nori socialinės pagalbos kaip informavimo ir konsultavimo bei transporto organizavimo paslaugos. Išsiaiškinta, kad bendruomenės slaugytojas aplankė namuose 70, 4 proc. ( n = 57 ) pacientus. Daugiausiai (84,8 proc.) pacientai turi regos sutrikimus bei pusiausvyros (66,7 proc.) problemų; vyrauja nerimas (79 proc.) ir liūdesys (63 proc.); (70,4 proc) pacientų susiduria su

burnos sausumo problema, bei (55,6 proc.) apklaustųjų naudoja dantų plokštelę ar protezus; (76,5 proc.) tiriamųjų skundţiasi šlapinimosi sutrikimu ir tiriamųjų (69,1 proc.) dalis skundţiasi vidurių uţkietėjimu; 75,3 proc. naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, silpnumas nustatytas 88,9 proc. tiriamųjų; paliatyvios pagalbos poreikis reikalingas 35,7 proc. tiriamųjų, o kitų specialistų pagalba reikalinga 82,7 proc. Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai randami lyginant tyrėjos vertinimą su ambulatorinės asmens sveikatos kortelės duomenis randama tarp savirūpos ir namų aplinkos pritaikymo, pusiausvyros; liūdesio ir nerimo; ryjimo, burnos sausumo, burnos infekcijos ir naudojimosi dantų protezais; šlapimo nelaikymo, vidurių uţkietėjimo ir tuštinimosi; pragulų ir kitų ţaizdų; pagalbinių priemonių poreikio, silpnumo ir griuvimo rizikos; visoje miego gyvybinėje veikloje; bei paliatyvios pagalbos poreikio.

Tyrimo išvados: Pacientai, kurie turi specialiųjų nuolatinės prieţiūros poreikių, iš bendruomenės slaugytojų daţniausia tikisi ne tik profesionalaus procedūrų atlikimo, bet ir moralinės bei socialinės pagalbos. Socialinės pagalbos ir profesionalaus procedūrų atlikimo labiau tikisi moterys, bei vyresnio amţiaus asmenys (p<0,05). Bendruomenės slaugytojai daugiausiai dėmesio skiria kvėpavimo ir asmens švarinimosi gyvybinei veiklai, vertinant kitas veiklas: saugios aplinkos, bendravimo, valgymo ir gėrimo, šlapinimosi ir tuštinimosi, judėjimo, miego bei paliatyvios pagalbos, pastebėtas dokumentacijos trūkumas. Lyginat asmens ambulatorinės sveikatos kortelės duomenis su tyrėjos atliktu objektyviu paciento vertinimu, statistiškai patikimai nustatyta (p<0,05), kad daugiausia sutapimų randama kvėpavimo gyvybinėje veikloje, o didţiausi nesutapimai randami asmens švarinimosi gyvybinėje veikloje.

Raktaţodţiai: namų slauga, integruota slauga, bendruomenės slaugytojos paslaugos namuose, specialioji slauga, nuolatinė slauga, gyvybinės veiklos.

SUMMARY

Donata Laurinavičiūtė. The organization and quality assessment of community nursing home services. Master‟s thesis, scientific supervisor dr. I. Liseckienė. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Nursing and Care Department. Kaunas, 2017: 87 p. (without appendixes).

The purpose of this study: To investigate organization and quality assessment patients with a special need for permanent care home services.

The objectives: 1. To identify the services provided by community nurses volume of patients cared at home based on a survey of patients and investigator assessment. 2. To investigate nurses scope of services provided, based outpatient health card data. 3. To compare patients with documented survey data services on the services provided at home.

Methods used in this study. The study interviewed 81 patients, with a special permanent care (assistance) needs. Quantitative study - a survey of patients at home and outpatient individual health card analysis. The study used questionnaire was drawn up on the basis of N. Roper isolated 12 vital activities, and the Minister of Health Order 2015. December 18th., no. V-1473. Each patient in the study were interviewed at home, given individual time of between 1 hour. 30 min. to 2 hours. The study took place at home in two stages: 1.Pacientas commented on social demographics characteristics and social needs. 2. T The researcher assesses the patient's vital activities. Also, estimating the vital activities have been analyzed outpatient medical card-year period, depending on which place an individual examination of the patient. Selected statistical methods applied nonparametric test Cochrane; Chi-square test; Questionnaire for internal inspection to assess the calculated Cronbach alpha indicator for individual areas and the entire questionnaire. Evaluation of responses to the questionnaire rate (per cent.), as well as identify the evaluation criteria

Results of the study: Special needs constant care with the patients were 46 women and 35 men. The mean age - 68 years. It was found that half (49.9 percent). Participants live pair, one third (23.5 percent). Living alone, and the remaining (23.3 per cent.) Residing with the other family members. It was established that 77, 8 percent. (N = 63) expect moral support; 70.4 percent. (N = 57) social; 79 percent. (N = 64) professional clearance from the community nurse. Women and elderly patients expect more social support and professional clearance from the community nurse (p> 0.05). It was found that most respondents prefer social assistance as information and counseling, and transport services. They found that the community nurse visited the home 70, 4 percent. (N = 57) patients. The majority (84.8 percent). Patients have blurred vision and balance (66.7 percent.) Problems; dominated by anxiety (79 percent.) and sadness (63 percent.) (70.4 percent.) Of the patients are faced with the problem of dryness of the mouth, as

well (55.6 percent.) Of the respondents use a dental plate or dentures; (76.5 percent). Subjects complaining of urinary disorder, and subjects (69.1 percent). Part complain of constipation; 75.3 percent. use aids, weakness identified 88.9 percent. subjects; the need for palliative care needs of 35.7 percent. subjects and other expert assistance is required 82.7 percent. Statistically significant (p <0.05) differences are found by comparing investigator assessment of outpatient health card details are found between self-care and home environment, balance; sadness and anxiety; swallowing, dry mouth, oral infections and the use of dental prostheses; urinary incontinence, constipation and defecation; bedsores and other wounds; aids demand weakness and the fall of risk; throughout sleep vital activities; and the need for palliative care.

Main findings of the study. Patients who have special needs constant care from nurses usually expect not only a professional clearance, but also moral and social support. Social assistance and professional clearance hopes more women and older individuals (p <0.05). Community nurses focuses on respiratory and personal cleaning activities are vital activities in terms of other activities, noted the lack of documentation. Compared outpatient health card data with researchers carried out an objective assessment showed that most are found in the respiratory vital overlapping activities, all nursing needs are identified in a similar ratio of p> 0.05. The biggest discrepancy found the person cleaning activities vital activities caregiver significantly higher ratio captures the problems of p <0.05. Also, discrepancies found in other vital fields of activities, p <0.05.

Keywords: home care, integrated care, nurses home services, special care, continuous care, vital activity.

PADĖKA

Dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei Dr. Idai Liseckienei uţ rekomendacijas, patarimus bei pagalbą atsirenkant informaciją.

Uţ bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą norėčiau padėkoti KMUK Šeimos medicinos klinikos administracijai bei jos pacientams, sutikusiems dalyvauti tyrime, uţ sugaištą laiką pildant anketas ir atsakinėjant į pateiktus klausimus.

Nuoširdus ačiū šeimai, draugams ir kolegoms uţ moralinį palaikymą, supratimą, bei kantrybę darbo rašymo metu.

SANTRAUPOS

ES – Europos Sąjunga. LR – Lietuvos Respublika.

LSMULKK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetinė Ligoninė Kauno Klinikos. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija.

ŢODYNĖLIS

Gyvybinės veiklos – ţmogaus organizmo veikla, uţtikrinanti gyvenimo procesą [30].

Poreikis – tai vidinė ţmogaus būsena, įtampa, kurią sukelia ko nors stoka; individo reikmė,

būtina normaliam funkcionavimui [54].

Slauga – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir

išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [30].

Slaugos poreikiai – pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai,

kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos; kiekviena sveikatos problema, kuriai išspręsti reikia nors vieno slaugos veiksmo ar slaugytojo įsikišimo [55].

Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis - tai pagalba asmenims, kuriems dėl labai

didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens prieţiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą [30].

ĮVADAS

Bendruomenės sveikatos organizavimas yra siejamas su pacientų poreikiais, kuriuos kaip vienas iš komandos narių įgyvendina bendruomenės slaugytojas. Kintant gyvenimo kokybei pacientai tampa vis labiau reiklesni, didėja reikalavimai ir slaugos paslaugų kokybei. Bendruomenės slaugytojų paslaugų namuose organizavimas ir kokybės valdymas yra vienas sveikatos prieţiūros vadybos uţdavinių, nes paslauga yra atliekama dalyvaujant pacientui, todėl jis visada gali įvertinti ar jam buvo suteikta tinkama, kokybiška paslauga.

Slaugos paslaugų kokybė yra siejama su visuomenės sveikata ir slaugytojų kompetencija. Jai įtakos turi tiek paciento poţiūris (suvokiama paslaugų kokybė), kuri gali būti matuojama pagal įvairias dimensijas nuo personalo elgesio (patikimumo, komunikabilumo) iki paciento turimos patirties [34, 35, 36, 37, 38, 40, 45]. Tačiau tai nėra vieninteliai veiksniai, kurie daro įtaką slaugos paslaugų kokybei namuose, tam įtakos turi ir paslaugų organizavimo sistema (kuri Lietuvoje yra nepakankamai išvystyta), vadovavimo aspektai bei su pačiais slaugytojais susiję veiksniai (jų darbo grafikas, krūvis, turimos kompetencijos, jų tobulinimas, psichologinis nusiteikimas, emocinis intelektas ir pan.) [39, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47].

Problemos aktualumas. Kaip rodo mokslinių tyrimų rezultatai bei įvairūs strateginiai dokumentai (Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 gairės, pirminės sveikatos prieţiūros plėtros 2017-2025 metų veiksmų plano projektas ir pan.) slaugos paslaugos namuose Lietuvos mastu pasiţymi nepakankamu jų išvystymu [18, 20, 33]. Paslaugų teikimas namuose padeda uţtikrinti paciento gerovę [19, 22, 21, 23, 24], tačiau Lietuvoje pasireiškia ilgalaikė ir trumpalaikės slaugos paslaugų pacientų namuose stoka. Organizuojant ilgalaikę prieţiūrą Lietuvoje yra susiduriama su įvairiomis problemomis, kurios apima finansavimą bei neaiškią bendradarbiavimo tvarką su socialine paslaugas teikiančiomis įstaigomis [26]. Taigi galima teigti, kad slaugos paslaugų organizavimas namuose yra probleminis, todėl yra sudėtinga uţtikrinti ir šių paslaugų kokybę.

Temos mokslinis naujumas. Moksliniu aspektu bendruomenės slaugytojų paslaugų namuose organizavimas ir kokybės vertinimas Lietuvoje yra sąlyginai maţai nagrinėtas. Todėl temos naujumą galima pagrįsti tuo, kad visuomenės poreikiai formuoja (o ypatingai asmenų, kurie turi nuolatinės prieţiūros poreikį namuose) didesnius reikalavimus bendruomenės slaugytojo teikiamoms paslaugoms, jų kokybei, nes asmenims, turintiems specialųjį slaugos poreikį, teikiama pagalba turi būti kompleksinė.

Šio darbo tikslas yra ištirti pacientų, turinčių specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį slaugos paslaugų namuose organizavimą ir kokybės vertinimą.

TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti pacientų, turinčių specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį slaugos paslaugų namuose organizavimą ir kokybės vertinimą.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti bendruomenės slaugytojos teikiamų paslaugų apimtis slaugomų pacientų namuose remiantis pacientų apklausa bei tyrėjos vertinimu.

2. Ištirti bendruomenės slaugytojos teikiamų paslaugų apimtis, remiantis ambulatorinės asmens sveikatos kortelės duomenimis.

3. Palyginti pacientų apklausos duomenis su dokumentuojamomis paslaugomis apie teikiamas paslaugas namuose.

Darbo metodai:

 Teoriniai: medicininės literatūros ir teisinių dokumentų studijavimas pasirinktu aspektu.

 Empiriniai: respondentų nuomonių išsiaiškinimas pateikiant anketas (bendruomenės slaugytojos pacientams ) ir atliekant jų analizę. Taip pat, buvo analizuojamos pacientų ambulatorinės kortelės, metų laikotarpyje, atsiţvelgiant, kada vyksta paciento individualus ištyrimas.

1. LITERETŪROS APŢVALGA

1.1 Bendruomenės sveikatos samprata

Gyventojų sveikata yra didţiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė [2]. Sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas [5]. Paţymėtina, kad aktyvus ir efektyvus bendruomenės dalyvavimas sveikatos stiprinimo procese nustatant veiklos prioritetus, priimant sprendimus, planuojant ir įgyvendinant konkrečias sveikatinimo veiklas yra viena svarbiausių XXI amţiaus visuomenės sveikatos stiprinimo prioritetinių krypčių [4].

Bendruomenės sveikata yra siejama su medicinos bei klinikiniu mokslu. Ši koncepcijos objektas yra gyventojų grupių ir bendruomenių, o ne atskirų pacientų, sveikata. Sveikata, kaip aplinkos ir atskirų veiksnių sąveika, yra siejama su ţmonių, kurie paprastai yra bendruomenės nariai, sveikata. Tuo tarpu bendruomenė yra suvokiama kaip ţmonių, susietų socialiniai ryšiais ir besidalinančių panašia geografine vietove, grupė [1]. Panašiai bendruomenė yra apibūdinama ir Lietuvos Respublikos medicinos normoje 57:2011, t.y. Bendruomenė yra šeimų ar ţmonių grupė, kurią jungia tam tikros bendros vertybės, bendra tarnyba, įstaiga, interesai ar geografinis artumas [10]. Taigi galima teigti, kad bendruomenės sveikata yra siejama su aplinkos, socialiniais ir ekonominiais ištekliais, siekiant išlaikyti ţmonių emocinė ir fizinę savijautą, taip, kad būtų sudarytos sąlygos iš anksto patenkinti jų poreikius [1]. Bendruomenių sveikata yra svarbi ir besivystanti disciplina, siejama su ligų prevencija ir ankstyvą įsikišimą tam tikroje bendruomenėje [3].Bendruomenės sveikata taip pat yra siejama su viešosiomis sistemomis, programomis, intervencijomis ir politika, siekiant pagerinti bendruomenės narių gyvenimą ir sveikatą, tačiau šią koncepciją taip pat galima sieti ir su socialinio teisingumo bei lygybės dimensijomis, nes gyventojams turi būti uţtikrinama sveikatos apsauga nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, išsilavinimo ir pan. [6]. Paţymėtina, kad visuomenės sveikatos sąvoka nėra tapati bendruomenės sveikatos sąvokai t. y. bendruomenės sveikata yra visuomenės sveikatos dalis, kuria siekiama pagerinti sveikatos charakteristikas skirtingose bendruomenės. Bendruomenių sveikatos paslaugos yra telkiamos geografinėse vietovėse ir apima tiek pirminę, tiek antrinę sveikatos prieţiūrą [3].

Bendruomenės sveikatos sampratą galima aiškinti, remiantis bendruomenės koalicijos veiksmų teorija, kurios pagrindas yra orientacija į vietovę, veiksmų organizavimas ir planavimas. Orientacija į vietą reiškia laipsnį, kuriuo veiksmas yra orientuotas į vietos sveikatos poreikį ir paklausą, sprendţiant šiuos poreikius. Orientacija į vietą apima platų interesų spektrą (fizinius, psichologinius socialinės gerovės poreikius). Veiksmų organizavimas apima bendruomenės sveikatos veiksmų veiksmingumą ir tvarumą,

siekiant didinti bendruomenės narių informuotumą, o veiksmų planavimas - tikslų nustatymą bei planą, kaip bus įgyvendinti šie tikslai [1].

Apibendrinant galima teigti, kad bendruomenės sveikatos sampratą galima traktuoti, kaip siekį apsaugoti ir gerinti bendruomenės sveikatą, o bendruomenės sveikatos planavimas ir organizavimas yra siejamas su pacientų poreikiais.

1.2 Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje

1.2.1 Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos prieţiūroje

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme pirminė sveikatos prieţiūra yra apibūdinama, kaip nespecializuota kvalifikuota asmens sveikatos prieţiūra, psichikos sveikatos prieţiūra bei nespecializuota visuomenės sveikatos prieţiūra gyvenamojoje vietoje [2]. Pirminė sveikatos prieţiūra atspindi ir vystosi priklausomai nuo ekonominių sąlygų, socialinių ir politinių ypatumų atskirose šalyse ar šių šalių bendruomenėse ir yra grindţiama socialinių, biomedicinos, sveikatos paslaugų moksliniais tyrimais bei visuomenės sveikatos patirties taikymu. Ji nagrinėja pagrindinės sveikatos problemas bendruomenėje ir yra siejama su prevencija, gydymu, reabilitacijos paslaugomis [32]. Taigi galima teigti, kad pirminė sveikatos prieţiūra yra siejama su socialiai ir technologiškai pagrįstais metodais, siekiant apibūdinti universalią sveikatos prieţiūrą bendruomenėje.

Pirminės sveikatos prieţiūra yra prieinama visiems asmenims ir šeimoms bendruomenėje. Kaip išskiria Pasaulio Sveikatos organizacija (angl. WHO - World Health organization) pagrindiniai pirminės sveikatos prieţiūros tikslai yra:

1) maţinti atskirtį ir socialinius skirtumus sveikatos prieţiūroje;

2) organizuoti sveikatos paslaugų teikimą, atsiţvelgiant į ţmonių poreikius ir lūkesčius; 3) integruoti sveikatos prieţiūrą į visus sektorius;

4) vykdyti politinį dialogą;

5) skatinti suinteresuotų šalių dalyvavimą [7].

Pirminė sveikatos prieţiūra laikoma prioritetine sritimi, kadangi jai tenka spręsti daugelį asmens sveikatos problemų [18]. Pirminės sveikatos prieţiūros sistemos yra kuriamos remiantis teisingumo, įgalinimo bendruomenių apsisprendimo ir tarp sektorinio bendradarbiavimo principais [13]. Taigi būtent todėl bendruomenės slaugytojo vaidmuo pirminėje sveikatos prieţiūroje tampa vis aktualesnis.

Bendrąja prasme bendruomenės sveikatos slaugą derėtų traktuoti kaip visuomenės sveikatos ir slaugos sintezę, taikomą siekiant apsaugoti ir skatinti gyventojų sveikatą. Bendruomenės sveiktos slauga

sujungia principinius profesinius ir klinikinius slaugos elementus su bendruomenės sveikatos praktika. Bendruomenės sveikatos slauga yra siejama su sisteminių procesų naudojimu siekiant pasirūpinti atskirais asmenimis, šeimomis ir bendruomenėmis, daugiausiai dėmesio skiriant sveikatos skatinimui, išlaikymui ir saugojimui. Tokiu būdu sveikatos prieţiūra nukreipta į individualų asmenį, šeimą ar bendruomenė prisideda prie visuomenės sveikatos [8]. Bendruomenės slaugos tikslas yra uţtikrinti visos bendruomenės narių optimalią sveikatą ir ši praktika yra daţniausiai vykdoma pacientų namuose arba artimiausioje sveikatos prieţiūros įstaigoje. Ši sveikatos prieţiūra apima neatidėliotiną pagalbą institucijose, nors iš esmės tai yra neinstitucinė sveikatos prieţiūros praktika, kad būtų uţtikrinta sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas [9]. Paţymėtina, kad pirminės sveikatos prieţiūroje komandą sudaro ne tik bendrosios praktikos gydytojai, bet ir bendruomenės slaugytojai. Lietuvos medicinos normoje MN 57:2011 yra išskiriama, kad bendruomenės slaugytojas savo veikloje privalo bendradarbiauti su pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiais gydytojais, kitais asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros, slaugos specialistais ir socialinių paslaugų darbuotojais [10]. Tačiau, kaip išskiriama pirminės sveikatos prieţiūros plėtros 2017-2025 metų veiksmų plano projekte pirminės sveikatos prieţiūros paslaugos yra orientuotos į sveikatos problemų sprendimą, o ne į sveikatos puoselėjimą ar išsaugojimą. Šeimos gydytojo, odontologijos, psichikos sveikatos specialistų teikiamos paslaugos daţnai būna maţai koordinuojamos ir nėra tarpusavyje susiję [33].

Bendruomenės slaugytojas, pagal Lietuvos medicinos normą MN 57:2011, yra apibrėţiamas, kaip bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją ir teikiantis bendruomenės slaugos paslaugos bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos prieţiūros ir (ar) bendruomenės slaugos paslaugas teikiančioje įstaigoje [10]. Šios normos ketvirtoje dalyje išskiriama, kad bendruomenės slaugytojas, atsiţvelgdamas į kitų pirminės asmens sveikatos prieţiūros srityje dirbančių specialistų rekomendacijas, savarankiškai sudaro, įgyvendina ir dokumentuoja slaugos planą, savarankiškai teikia bendruomenės slaugos paslaugas asmeniui, šeimai, bendruomenei, vykdo pirminės sveikatos prieţiūros (išskyrus psichikos sveikatos) paslaugas teikiančio gydytojo paskyrimus [10].

Bendruomenės slaugytojai, atlikdami savo veiklą, bendruomenę turėtų suvokti kaip pacientą. Prieš pradėdama slaugyti bet kurį pacientą, pradedama nuo susipaţinimo su juo. Susipaţinimas su bendruomene gali vykti per jos apibūdinimą vadovaujantis tam tikrais kriterijais: jos ribų nustatymas, sveikatos prieţiūros įstaigų išdėstymas, geografinių ypatybių tyrimas, turinčių įtakos sveikatai, ţmogaus sukurtos aplinkos apibūdinimas, gyventojų tankumo ir amţiaus bei lyčių sudėties nustatymas. Kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas įvairaus amţiaus ţmonių grupėms bendruomenės slaugytojas turi gerai

išmanyti šeimos sveikatos, planavimo klausimus, vairaus amţiaus vaikų, paauglių sveikatos ypatumus, jaunų ţmonių, brandaus amţiaus ir senų ţmonių sveikatą [9].

Bendruomenės slauga pirminės sveikatos prieţiūros sistemoje yra efektyviausia, kai: 1) prieţiūra yra išsami, tęstinė ir orientuota į asmenį;

2) pirminės sveikatos prieţiūros komandos dirba gerai apibrėţtoje populiacijoje; 3) slaugytojai bendrauja su kitais sveikatos ir kitų sektorių specialistais;

4) veiksmingai naudojamasi informacinėmis ir ryšių technologijomis, taip slaugytojams suteikiant galimybę išnaudoti savo turimą potencialą [13].

Paţymėtina, kad bendruomenės slaugytojai pirminėje sveikatos prieţiūroje turi būti susipaţinę su bendruomene, sveikatos prieţiūros sistemomis, praktikos filosofijomis bei turėti kultūrinių kompetencijų [14].

Apibendrinant galima teigti, kad bendruomenės slaugytojas yra vienas iš komandos narių priminėje sveikatos prieţiūroje. Nors bendruomenės slaugytojo praktiką galima traktuoti kaip neinstitucinę (pavyzdţiui, paslaugų teikimas pacientų namuose), tačiau daţnai jo pareigos apima pagalbos teikimą institucijose. Bet kuriuo atveju pirminėje sveikatos prieţiūroje bendruomenės slaugytojas turi gebėti efektyviai bendrauti su bendruomene bei bendradarbiauti su kitais pirminės sveikatos prieţiūros sistemos komandos nariais ir kitų sektorių specialistais.

1.2.2 Bendruomenės slaugytojo paslaugos namuose, taikomos paciento namuose

Bendruomenės slaugytojai, apsitelkdami savo ţinias ir įgūdţius, yra pagrindiniai sveikatos prieţiūros specialistai, kai yra kalbama apie sveikatos prieţiūros paslaugas namuose ir bendruomenėje. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos normą 57:2011 bendruomenės slaugytojas slaugo bendruomenės narius jų namuose, todėl turi išmanyti slaugos namuose organizavimo ir teikimo ypatumus [10]. Slaugos paslaugų namuose gavėjais laikomi asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Paţymėtina, kad slaugos paslaugų namuose tikslas yra pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, išsaugoti jų savarankiškumą gyvenamojoje aplinkoje, skatinant jų savirūpą, o uţdaviniai apima [15]:

1) Individualių slaugos poreikių pagal paciento gyvybines veiklas nustatymą;

2) Individualaus slaugos plano, atsiţvelgiant į gydančio gydytojo paskyrimus ir rekomendacijas, paciento poreikius, jo savirūpos ir jo artimųjų galimybes, sudarymą;

3) Slaugos paslaugų namuose plano vykdymą; 4) Slaugos paslaugų namuose dokumentavimą;

5) Rekomendacijų ir konsultacijų slaugos klausimais teikimą pacientui ir jo artimiesiems bei kitiems susijusiems specialistams [15].

Slaugos paslaugas, teikiamas paciento namuose galima suskirstyti į keturis lygius (ţr. 1 lentelę).

1 lentelė. Slaugos paslaugas, teikiamos paciento namuose pagal savarankiškumo lygius [15]

LYGIAI PASLAUGOS

I lygis - paslaugos, kurias savarankiškai atlieka slaugytojas, paskyrus gydytojui

 Injekcijos;

 Lašinės sistemos prijungimas ir prieţiūra;

 Lašinė infuzija kateteriu ir kateterio prieţiūra;

 Diagnostinės procedūros;

 Pragulų prieţiūra;

 Dirbtinių kūno angų prieţiūra;

 Drenų prieţiūra;

 Šlapimo pūslės kateterizavimas ir prieţiūra;

 Rektalinių ţvakučių įdėjimas;

 Ţarnyno valymas klizmomis;

 Zondų įvedimas;

 Vaistų vartojimo administravimas; I lygis - paslaugos, kurias

savarankiškai atlieka slaugytojas, paskyrus gydytojui  Pavilgų dėjimas;  Tepalų naudojimas;  Gydomoji vonelė;  Ledo pūslės uţdėjimas;  Šildyklės uţdėjimas;  Kompreso uţdėjimas; II lygis - paslaugos, kurias

savarankiškai atlieka slaugytojas, kontroliuojant gydytojui

 Ţaizdų prieţiūra.

III lygis - paslaugos, kurias

slaugytojas atlieka savarankiškai  Pragulų profilaktika; Šlapinimosi reflekso skatinimas;

 Pakišamųjų indų naudojimas;

 Asmens higienos paslaugos;

 Arterinio kraujo spaudimo matavimas;

 Pulso skaičiavimas;

 Kūno temperatūros matavimas. IV lygis - paslaugos, kurias

slaugytojas atlieka padedant socialiniam darbuotojui, jo padėjėjui, paciento artimiesiems

 Paciento lovos tvarkymas;

 Paciento marškinių ir kitų drabuţių keitimas;

 Paciento maudymas vonioje ar po dušu;

 Visiškas ar dalinis ligonio prausimas lovoje;

Apibendrinant 1 lentelėje pateiktas slaugos paslaugas namuose galima teigti, kad didţiąją dalį paslaugų slaugytojas atlieka savarankiškai, tačiau I lygio paslaugų atveju jos turi būti paskirtos gydytojo, o IV lygio paslaugų atveju jam padėti gali socialiniai darbuotojai ar artimieji. Paslaugos, kurias kontroliuoja gydytojas yra tik ţaizdų prieţiūra.

S. K. Chow, F. K. Wong, T. M. Chan, K. K. Chang, P. R. Lee tyrime išskiriama, kad siekiant pagerinti pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, gerovę yra tikslinga suformuoti visapusišką namų programą, pabrėţiant nuolatinę stebėsenos ir situacijos stebėseną [16]. Kitame tyrime buvo matuojami slaugos kokybės skirtumai namuose tarp neformalių globėjų (sutuoktinių, giminių, draugų) ir bendruomenės slaugytojų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) buvo labiau patenkinti bendruomenės slaugytojų paslaugomis lyginant su neformalių slaugytojų teikiama prieţiūra (37 proc.) [17].

Apibendrinant galima teigti, kad bendruomenės slaugytojų teikiamos paslaugos yra klasifikuojamos pagal savarankiškumo lygius t. y. kokias paslaugas bendruomenės slaugytojas gali teikti savarankiškai, o kokias – paskyrus ar kontroliuojant gydytojui. Galima teigti, kad bendruomenės slaugytojų paslaugos yra vertinamos teigiamai lyginant su neformalių globėjų teikiama prieţiūra, nes bendruomenės slaugytojai turi specifinius įgūdţius ir kompetencijas bei savo paslaugas gali teikti profesionaliai, tačiau tam turi būti suformuota aiški ir visapusiška programa pacientų slaugai namuose.

1.2.3 Bendruomenės slaugytoją reglamentuojantys dokumentai

Bendruomenės slaugytojo veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs įstatymai (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos prieţiūros įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas ir daugelis kitų) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Be to kaip jau buvo minėta bendruomenės slaugytojo veiklą reglamentuoja ir atskira Lietuvos Respublikos medicinos norma 57:2011. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme yra apibrėţiama bendruomenės sveikatos tarnybos veikla, susijusi su bendruomenės slaugytojo veikla. Remiantis minėto įstatymo 116 str. bendruomenės sveikatos tarnyba koordinuoja:

1) sveikatos ugdymo politiką; 2) alkoholio kontrolės politiką; 3) tabako kontrolės politiką;

4) narkotikų kontrolės politiką;

5) visuomenės sveikatos saugos politiką;

6) infekcinių susirgimų profilaktikos ir kontrolės politiką [11].

Kaip jau buvo minėta bendruomenės slaugytojas yra bendrosios praktikos slaugytojas įgijęs bendruomenės slaugytojo specializaciją. Lietuvos Respublikos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. yra išskiriama, kad slaugos specializaciją aukštojoje mokykloje įgyja bendrosios praktikos slaugytojai, baigę pasirinktos specializuotos slaugos srities neformaliojo švietimo programą. Specializuotų slaugos sričių sąrašą ir specializuotų slaugos sričių neformaliojo švietimo programų reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. O minėto įstatymo 11 str. išskiriamos bendrosios praktikos slaugytojo pareigos: 1) versdamasis slaugos praktika laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 2) pagal kompetenciją pacientams teikti asmens sveikatos prieţiūros paslaugas; 3) tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 4) laikytis Taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų; 5) gerbti pacientų teises ir jų nepaţeisti; 6) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 7) teikdamas slaugos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos prieţiūros ir kitais specialistais; 8) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms apie suţalotus ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta ţala; 9) nepriimti kyšių ir elgtis taip, kad savo veiksmais neprovokuotų paciento, jo artimųjų giminaičių ar kitų paciento atstovų duoti kyšį; 10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas [12].

Bendruomenės ar bendrosios praktikos slaugytojos teikia slaugos paslaugas pacientams namuose vadovaudamosi slaugytojo medicinos normoje nustatyta kompetencija, atsiţvelgdamos į šeimos gydytojo rekomendacijas, bendradarbiaudamos ir dirbdamos kartu su socialiniais darbuotojais bei kitais sveikatos prieţiūros specialistais [18].

Lietuvos Respublikos medicinos normoje 57:2011 taip pat yra išskiriamos atskiros bendruomenės slaugytojo teisės, pareigos, kompetencija bei atsakomybė. Toliau darbe yra plačiau aptariamos bendruomenės slaugytojo pareigos ir kompetencija. Remiantis Lietuvos Respublikos medicinos normos 57:2011 penkta dalimi bendruomenės slaugytojas privalo: 1) kvalifikuotai ir kokybiškai teikti asmens sveikatos prieţiūros (bendruomenės slaugos) paslaugas pagal VII skyriuje nurodytą kompetenciją; 2) pagal kompetenciją teikti būtinąją medicinos pagalbą; 3) vadovautis pirminės sveikatos prieţiūros tikslais ir savarankiškai teikti bendruomenės slaugos paslaugas; 4) slaugyti įvairaus amţiaus pacientus jų namuose ir (ar) pirminės sveikatos prieţiūros ir (ar) bendruomenės slaugos paslaugas teikiančioje įstaigoje; 5) pildyti slaugos dokumentus bei teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 6) vykdyti saugos darbe taisyklių ir higienos normų reikalavimus; 7) informuoti reikiamas tarnybas apie galimą socialinių paslaugų poreikį ir inicijuoti socialinių paslaugų teikimą; 8) bendradarbiauti su pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiais gydytojais, kitais asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros, slaugos specialistais ir socialinių paslaugų darbuotojais; 9) mokyti asmenis sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo šeimose ir bendruomenėje; 10) teisės aktų nustatyta tvarka tobulinti profesinę kvalifikaciją; 11) laikytis licencijuojamos veiklos – slaugos praktikos – sąlygų; 12) laikytis slaugytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepaţeisti; 13) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 14) perduoti informaciją apie smurtą šeimoje, suţeistus, suţalotus asmenis, įtariamą gresiantį smurtą vaikų, paauglių ar globojamų asmenų atţvilgiu, taip pat vaikų neprieţiūrą atitinkamoms institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 15) laiku informuoti pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiantį gydytoją apie paciento sveikatos būklės pokyčius, komplikacijas, vartojamų vaistų nepageidaujamą poveikį ar kitaip pablogėjusią sveikatą; 16) naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir priţiūrimi vadovaujantis Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir prieţiūros tvarkos aprašu; 17) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas [10].

Bendruomenės slaugytojo kompetencijos yra gana plačios t. y. bendruomenės slaugytojas turi ne tik ţinoti teisės aktus reglamentuojančius pirminę asmens sveikatos prieţiūrą ir slaugos praktiką Lietuvos Respublikoje, bet ir vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos bei vartojimo ypatumus įvairiais amţiaus tarpsniais. Papildomai bendruomenės slaugytojas turi išmanyti vykdomas sveikatos programas ir jų įtaką paciento, šeimos, bendruomenės sveikatai, slaugos namuose organizavimo ir teikimo ypatumus ir daugelį kitų kompetencijų. Taip pat bendruomenės slaugytojas turi mokėti nustatyti fizinių, psichologinių, kultūrinių, etninių, ekonominių, politinių, aplinkos veiksnių įtaką pacientų, šeimos, bendruomenės sveikatai; uţtikrinti slaugos tęstinumą bendruomenėje; numatyti slaugos paslaugų prioritetus ir eigą; veikti ekstremalių situacijų bendruomenėje metu; apibendrinti ir vertinti bendruomenės epidemiologinius duomenis, gautus rezultatus naudoti slaugos proceso metu. Lietuvos Respublikos medicinos normoje 57:2011 taip pat yra išskiriami bendruomenės slaugytojo gebėjimai apimantys dvidešimt punktų nuo slaugos paslaugų pirminės sveikatos prieţiūros ar bendruomenės slaugos paslaugas teikiančioje įstaigoje, paciento namuose ar bendruomenėje organizavimo ir teikimo iki savo profesinės veiklos planavimo ir analizavimo [10].

Bendruomenės slaugytojas uţ padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų paţeidimą, taip pat uţ pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka [10]. Daţniausiai slaugytojai uţ minėtų funkcijų netinkamą atlikimą uţsiraukia civilinę atsakomybę.

Apibendrinant galima teigti, kad nors bendruomenės slaugytojo veiklą reglamentuoja daugiau nei trisdešimt teisės aktų, tačiau pagrindinis teisinis dokumentas, kuriame yra suformuotos bendruomenės slaugytojo pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybė yra Lietuvos Respublikos medicinos norma 57:2011. Bendruomenės slaugytojas yra bendrosios praktikos slaugytojas, todėl jam galioja ir pareigos, apibrėţiamos Lietuvos Respublikos medicinos normoje 28:2011. Ţinoma, bendruomenės slaugytojui galioja ir atsakomybė uţ netinkamai atliekamus veiksmus.

1.3

Slaugos paslaugų namuose plėtojimas Lietuvoje ir uţsienyje

Slaugos paslaugos namuose yra asmens sveikatos prieţiūros paslaugos teikiamos pacientų namuose, siekiant uţtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant paciento gyvenimo kokybę [15]. Tačiau visos sveikatos prieţiūros paslaugos turi būti pritaikomos prie kintančių visuomenės poreikių, todėl tampa tikslinga išsiaiškinti kaip yra plėtojamos slaugos paslaugos namuose Lietuvoje ir uţsienyje.

Slaugos paslaugų namuose plėtojimas Lietuvoje. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra yra viena iš efektyvių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo priemonių, kuri gerina sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir daro teigiamą įtaką visuomenės senėjimo procesui bei pacientų gyvenimo kokybei. Visgi dėl pasirinkto slaugos paslaugų finansavimo modelio nepakankamai išvystytas slaugos paslaugų teikimas namuose. Be to slaugos paslaugų teikimui namuose kliudo ir maţėjantis slaugytojų skaičius [20]. Tačiau 2016-2018 m. Lietuvoje laikotarpiu yra planuojama plėsti slaugos paslaugas ir slaugytojų savarankiškumą, atnaujinti medicinos normas – todėl tai gali sudaryti teigiamas prielaidas slaugos paslaugų namuose plėtrai.

Ţinoma, slaugos paslaugų namuose plėtojimui yra svarbi ir šių paslaugų kokybė bei jos uţtikrinimas. S. Šileikaitės ir R. Kudukytės-Gasperės tyrimo rezultatai rodo, kad didţioji dalis pacientų ir jų artimųjų galimybę susisiekti su slaugytoja, slaugančia pacientą namuose, vertina labai gerai. Dauguma respondentų slaugos namuose paslaugų kokybę vertina labai gerai. Visgi 86 proc. respondentų pageidautų, kad būtų teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės slaugos paslaugos paciento namuose. Tuo tarpu 82 proc. sveikatos prieţiūros specialistų manė, kad slaugos paslaugų pacientams namuose labiausiai reikėtų darbo dienomis [18].

Slaugos paslaugų namuose plėtojimas užsienyje. Uţsienio praktika rodo, kad yra siekiama sveikatos prieţiūra iš institucijų perkelti arčiau prie ţmonių namų, todėl yra siekiama formuoti įvairių specialistų komandas, kurios būtų atsakingos uţ asmens sveikatos prieţiūrą jo namuose [21]. Paţymėtina, kad pacientams, kurie yra slaugomi namuose pasireiškia maţesnis infekcijų kiekis lyginant su pacientais, kuriems buvo skirta institucinė slauga [19]. C. Chaves ir M. Santos tyrime atskleista, kad pacientų pasitenkinimas namuose gaunamomis paslaugomis priklauso nuo santykio su slaugytoju, komunikacijos su juo ir apie sveikatą turimų ţinių [23]. Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame tyrime t. y. bendravimo kokybė tarp slaugytojo ir paciento uţtikrina ir geresnį poţiūrį š slaugos paslaugų namuose kokybę [24]. Taigi galima daryti prielaidą, kad slaugos paslaugų namuose kokybę daţniau nulemia asmeninis bendravimas bei techninis įsikišimas.

Visgi slaugos paslaugų namuose plėtra gali tapti sudėtinga, nes, pavyzdţiui Jungtinėje Karalystėje, bendruomenės slaugytojų amţius artėja prie pensinio, o naujų slaugytojų skaičius nėra pakankamas [22]. Viena iš prieţasčių, trukdančių slaugos paslaugų namuose plėtrai gali būti ir nepakankamas slaugytojų ir kitų sveikatos prieţiūros institucijų bendradarbiavimas t. y. slaugytojai, teikiantys paslaugas namuose, gauna maţai palaikymo iš susijusių institucijų [24].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugos paslaugų namuose teikimas Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas dėl esamo slaugos paslaugų finansavimo modelio, tačiau slaugos paslaugos namuose yra vertinamos teigiamai. Tačiau Lietuvoje yra stokojama ilgalaikės ir trumpalaikės slaugos paslaugų pacientų namuose. Uţsienio tyrimai rodo, kad slaugymas paciento namuose padeda uţtikrinti didesnę jo gerovę, tačiau siekiant slaugos paslaugų namuose plėtros yra svarbu ugdyti naują slaugytojų kartą, gerinti institucinį bendradarbiavimą ir be specifinių kompetencijų, kuriuos yra įgyjamos baigus studijas daugiau dėmesio kreipti į bendravimo su pacientu kokybės uţtikrinimą.

1.4

Ilgalaikės prieţiūros organizavimas Lietuvoje ir uţsienyje

Ilgalaikė prieţiūra yra traktuojama, kaip slaugos ir socialinių paslaugų visuma, kurias teikiant asmeniui tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų pagalba ir prieţiūra. Ilgalaike prieţiūra laikoma nuo tada, kai nustatomas ilgalaikės prieţiūros paslaugų poreikis asmeniui (šeimai) [25]. Taigi toliau darbe yra nagrinėjamas ilgalaikės prieţiūros organizavimas Lietuvoje ir uţsienyje.

Ilgalaikės priežiūros organizavimas Lietuvoje. Ilgalaikės prieţiūros paslaugų gavėjai yra asmenys, kuriems slaugos ir socialinės paslaugos teikiamos kartu. Ilgalaikės prieţiūros paslaugų gavėjų grupės Lietuvoje yra [25]:

1) vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, dėl neįgalumo iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amţių atitinkančio savarankiškumo, kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos ir kuriam reikalingos ilgalaikės prieţiūros paslaugos namuose. Jei vaikui teikiamos ilgalaikės prieţiūros paslaugos, tai šios paslaugos organizuojamos derinant bei bendradarbiaujant kartu su ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis;

2) suaugęs asmuo su negalia – darbingo amţiaus asmuo, dėl neįgalumo iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kuriam reikalingos ilgalaikės prieţiūros paslaugos namuose;

3) senyvo amţiaus asmuo – senatvės pensinio amţiaus asmuo, dėl amţiaus iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantis lėtinėmis ligomis, kuriam reikalingos ilgalaikės prieţiūros paslaugos.

4) asmuo, kuriam būtinos Paliatyviosios pagalbos paslaugos;

5) kiti asmenys, kurių ilgalaikės prieţiūros teikimo mastą ir rūšis nustato savivaldybė [25].

Uţ ilgalaikę prieţiūrą ir specialistų komandos sudarymą yra atsakinga savivaldybė, o specialistų komandą sudaro bendruomenės slaugytojas ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojas bei socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai. Kiekvienas specialistų komandos narys pagal nustatytą kompetenciją teikia ilgalaikės prieţiūros paslaugas asmeniui (šeimai) bei asmeniškai atsako uţ suteiktų paslaugų kokybę. Šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras, jei reikia, pildo asmeniui siuntimo formą Nr. 027/a dėl slaugos ir gydymo procedūrų atlikimo namuose, ilgalaikės prieţiūros paslaugų poreikio nustatymo, nurodydamas diagnozę (ar TLK kodą), paskirtą gydymą ir kitą informaciją, reikalingą slaugos ir socialinių paslaugų teikimui [25].

Ilgalaikės slaugos paslaugų organizavimo etapai Lietuvoje yra pateikiami 1 paveiksle.

Taigi pirmiausiai yra nustatomi paciento slaugos poreikiai, tuomet seka slaugos veiksmų planavimas t. y. drauge su asmeniu išsiaiškinama, kokių slaugos rezultatų siekiama, sprendţiama, kokių slaugos priemonių reikia asmeniui, slaugos planas aptariamas su asmeniu bei kitais šeimos nariais. Pacientas yra slaugomas pagal slaugos planą t. y. yra įgyvendinami slaugos veiksmai. Galiausiai slaugos rezultatai yra vertinami bei nustatomas planuotų slaugos priemonių efektyvumas. Slaugytojas dokumentuoja slaugą bei tvarko kitą medicininę ir statistinę dokumentaciją pagal nustatytus reikalavimus, pagal poreikį informuoja ar organizuoja šeimos gydytojo ir (ar) gydytojo psichiatro konsultaciją, paruošia asmenį gydančio gydytojo priėmimui arba pagal kompetenciją savarankiškai sprendţia asmens (šeimos) slaugos problemas asmens (šeimos) namuose. Paţymėtina, kad slaugos paslaugas namuose slaugytojas gali teikti kartu su kitais komandos nariais [25].

Visgi organizuojant ilgalaikę slaugą Lietuvoje yra susiduriama su problemomis: 1) Neuţtikrinamas efektyvus paslaugų namuose finansavimas (slaugos paslaugų namuose įkainiai neatitinka realių sąnaudų, todėl daugelis įstaigų stengiasi jas teikti minimaliai); 2) Nenumatyta sveikatos prieţiūros paslaugas ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų bendradarbiavimo tvarka (Kiekviena įstaiga paslaugas teikia tik savo kompetencijos ribose, dėl ko pailgėja paslaugų laukimo eilės ir nukenčia šias paslaugas gaunantys pacientai) [26].

Ilgalaikės priežiūros organizavimas užsienyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose ilgalaikė prieţiūra daţniausiai yra finansuojama naudojant įvairius šaltinius (pavyzdţiui, ilgalaikės prieţiūros draudimo, šeimos narių Madicaid ar Medicare lėšomis). Medicaid (socialinės sveikatos prieţiūros programa šeimoms bei asmenims su ribotais finansiniais ištekliais) yra vienas pagrindinių ilgalaikės prieţiūros dalyvių, nes privatus draudimas ir Medicare (nacionalinė draudimo programa, valdoma JAV federalinės vyriausybės) nesugeba mokėti uţ brangias ilgalaikės prieţiūros paslaugas (pavyzdţiui, slaugą namuose). Medicare programa paprastai apmoka tik 100 kvalifikuotų slaugos dienų ir 3 dienas po priėmimo į ligoninę [27].

Kanadoje ilgalaikė prieţiūra nėra viešai apdrausta pagal Kanados sveikatos įstatymą, kaip ir ligoninių bei gydytojų paslaugos, o ilgalaikės prieţiūros organizavimas priklauso provincijų ir teritorijų lygmeniui [28].

Daugumoje Vakarų Europos šalių yra įdiegtas mechanizmas, kuris finansuoja formalią ilgalaikę prieţiūrą, tačiau kai kuriose egzistuoja ir neformalios ilgalaikės prieţiūros mechanizmai [29].

Apibendrinant galima teigti, kad ilgalaikės prieţiūros organizavimas Lietuvoje susiduria su nepakankamu šių paslaugų finansavimu ir nepakankamu instituciniu bendradarbiavimu. Finansavimo

problemas stengiasi spręsti ir uţsienio šalys, įgyvendindamos specialias programas ar formuodami dalinai neformalios ilgalaikės prieţiūros paslaugų finansavimo mechanizmus.

1.5. Pacientai, turinys specialųjį nuolatinės slaugos poreikį

Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. A1-120/V-346 numatytus kriterijus. Asmenų, kuriems nustatomi specialieji poreikiai, grupės: 1) asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis; 2) asmenys iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudţiami valstybiniu socialiniu draudimu, kuriems nustatytas darbingumo lygis; 3) asmenys nuo 18 metų iki senatvės pensijos amţiaus, kuriems nustatytas darbingumo lygis; 4) asmenys, sukakę senatvės pensijos amţių, kurie dėl ilgalaikių sveikatos pokyčių ar jų pasekmių visiškai ar iš dalies netekę savarankiškumo ir negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu [30].

Kaip rodo R. Kudukytės-Gasperės ir K. Štaro (2015) tyrimo rezultatai lėtinėmis ligomis sergantiems, ilgai namuose priţiūrimiems pacientams, reikalinga integruota kompleksinė pagalba ir prieţiūra, teikiama multidisciplininės specialistų komandos, taikant konkrečiam pacientui atvejo vadybos principus, organizuojant ir teikiant šias paslaugas: sveikatos prieţiūros paslaugas, kurios turi būti prieinamos ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, nakties metu – kvalifikuotų slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pagalba bei socialinės paslaugos [31].

Apibendrinant galima teigti, kad pacientams, turintiems specialųjį slaugos poreikį yra integruota pagalba, todėl specialistų komandos, teikiančios slaugos paslaugas, kompetencijos turėtų būti plečiamos, siekiant patenkinti vis labiau augančius minėtos slaugos formos poreikius.

1.5 Gyvybinių veiklų vertinimas

Slaugytojas individualiai pagal asmens gyvybines veiklas savarankiškai įvertina slaugos poreikius namuose pacientui, atsiţvelgdamas į šeimos gydytojo rekomendacijas, paskyrimus, ir pildo paciento slaugos namuose lapą. Pasikeitus paciento sveikatos būklei iš naujo vertinami ir dokumentuojami slaugos poreikiai pacientui [15]. Gyvybinių veiklų vertinimo kriterijai yra pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Gyvybinių veiklų vertinimo kriterijai ir slaugos poreikiai [15]

GYVYBINĖ VEIKLA SLAUGOS POREIKIAI

Saugios aplinkos palaikymas Savirūpa, rega, klausa, koordinacija, pusiasvyra, orientacija, namų aplinkos pritaikymas.

Bendravimas Bendravimo raiška, sąmonė, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus, nerimas/baimė, agresyvumas/negatyvumas, liūdesys, ţinios apie ligą.

Kvėpavimas Dusulys, kosulys, skrepliavimas, krūtinės skausmas

Valgymas ir gėrimas Valgo/geria, apetitas, pykinimas, vėmimas, rijimas, burnos dţiūvimas, burnos infekcija, dantų protezai

Šlapinimasis ir tuštinimasis Šlapnimosi raiška, šlapimo nelaikymas, vidurių uţkietėjimas, tuštinimasis, viduriavimas, stoma, meteorizmas.

Asmens higiena ir apranga Viso kūno higieninė būklė, odos būklė, pragulos, kitos odos ţaizdos, rūpinimasis asmens higiena, sugebėjimas apsirengti, odos ir jos priedų parazitai, ţinios apie asmens higieną.

Kūno temperatūros reguliavimas Temperatūra, kambario temperatūra, apsirengimas adekvatus kambario temperatūrai.

Judėjimas ir transportavimas Juda, pagalbinių priemonių poreikis, silpnumas, griuvimo rizika. Laisvalaikio veikla Laisvalaikio uţimtumo poreikis.

Lyties raiška Šeimyninis statusas.

Miegas Miegas, prabudimas naktį, prabudimas labai anksti ryte,

migdomieji vaistai.

Paliatyviosios pagalbos poreikis Paliatyvios pagalbos poreikis, kitų specialistų pagalba.

Įvertinus slaugos poreikius kiekvienoje iš gyvybinės veiklos kategorijų (saugios aplinkos palaikymas, bendravimas, kvėpavimas, valgymas ir gėrimas, šlapinimas ir tuštinimasis, asmens higiena ir apranga, kūno temperatūros reguliavimas, judėjimas ir transportavimas, laisvalaikio veikla, lyties raiška, miegas, paliatyvios pagalbos poreikis) (ţr. 2 lentelę) slaugytojas pateikia išvadas bei rekomendacijas.

Apibendrinat galima teigti, kad gyvybinės veiklos vertinimas yra atliekamas atsiţvelgiant į numatytus kriterijus nuo saugios aplinkos palaikymo iki paliatyvios slaugos poreikio nustatymo. Slaugytojas turi gebėti tinkamai įvertinti slaugos poreikius, nes nuo to priklauso ir formuojami tolimesni dokumentai bei slaugos planas.

1.6. Slaugos paslaugų kokybės vertinimas ir jai įtaką darantys veiksniai

Bendrąja prasme paslaugų kokybę derėtų traktuoti kaip palyginimą tarp lūkesčių paslaugos atţvilgiu ir realiai gauto rezultato. Kaip išskiria R. Prokurotas, A. Šilys, R. Čepulis, R. Gurevičius su slaugos paslaugų kokybė atspindi siekį gerinti visuomenės sveikatą, bendrosios praktikos slaugytojų

kompetenciją. Slaugos kokybė taip pat yra siejama su slaugos veiksmingumo analize, sugebėjimu taikyti slaugos rezultatus, spręsti slaugos vadybos problemas. Todėl slaugos paslaugų kokybės uţtikrinimas yra traktuojamas kaip veikla, kuri yra formaliai ir sistemingai padeda identifikuoti slaugos problemas, suplanuoti veiksmus joms pašalinti, vykdyti kontrolę suplanuotų veiksmų atţvilgiu [34]. Derėtų išskirti, kad slaugos paslaugos ne visuomet atitinka pacientų lūkesčius, todėl susidaro skirtumas tarp to kokių paslaugų pacientai tikisi, jų lūkesčių ir suteiktų paslaugų [35].

Teikiamų paslaugų kokybės tyrimams plačiai taikomi įvairūs modeliai, sujungiantys teoriją su praktika. Slaugos paslaugų kokybės vertinimo modeliai ir metodai yra sistemingai pateikiami 3 letenėlėje.

3 lentelė. Slaugos paslaugų kokybės vertinimo modeliai ir metodai [34, 35, 36, 37, 38, 40, 45]

MODELIAI, METODAI APIBŪDINIMAS, STRUKTŪRA

EQ-5D-SL modelis  EQ-5D klausimynas pagrįstas Europos gyvenimo kokybės klausimynas, pritaikytas matuoti su slauga susijusius gyvenimo kokybės aspektus.

 Slaugos paslaugų vartotojo sveikatos būklės matavimo metodika;

 Sveikatos būklės indeksavimo metodika pagal EQ VAS tarifų ribas.

Tarptautinis Picker instituto (angl. Picker insitute Europe) klausimynas ir jo adaptacijos

Klausimyno sritys: sveikatos prieţiūros koordinavimas ir nuoseklumas, pagarbus ir orus gydymas, pacientų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, gydytojai (konfidencialumas, pasitikėjimas, informacija, atsakymai į klausimus), slaugos darbuotojai (konfidencialumas, pasitikėjimas, informacija), švara ir higiena, skausmo kontrolė.

Kokybės spragų modelis ir Sevqual metodika

Tyrimo instrumentas yra sudarytas iš 44 klausimų, kurie yra suskirstyti į du skirsnius: pacientų lūkesčius ir suvokimą kokybės atţvilgiu. Ši skalė apima 10 paslaugų kokybės dimensijų.

SSCN (angl. Satisfaction scale of community nursing) klausimynas

Klausimyną sudaro trys dimensijos: paslaugų koordinavimas, techninė kompetencija, tarpasmeniniai santykiai. Kokybė vertinama per pasitenkinimo dimensiją.

Donabedian modelis Modelis padeda įvertinti struktūrą, procesus, išdavas (rezultatus), susijusius su slaugos paslaugų kokybe

Siekiant atskleisti slaugos paslaugų kokybės vertinimo aspektus, toliau darbe yra detalizuojami tiek 3 lentelėje pateikti modeliai, tiek mokslinių tyrimų rezultatai, kurie buvo gauti pagal pateiktus modelius.

EQ-5D-SL modelis yra klasikinis slaugos modelis apimantis 12 prioritetinių gyvybinės veiklos funkcijų. EQ-5D-SL modelio sąvokos atitinka EQ-5D sąvokas, išskyrus gyvenimo individualumo sąvoką, kuri traktuojama individualios slaugos kontekste. Kiekviena iš gyvybinės veiklos funkcijų yra matuojama

5-balėje sistemoje, o sveikatos būklės indeksai randami remiantis tuo, į kokias EQ VAS tarifų zonos ribas patenka paciento gyvybinių funkcijų vertinimas [34] (ţr. 3 lentelę). R. Prokuroto, A. Šilio, R. Čepulio, R. Gurevičiaus tyrimo rezultatai parodė, kad matuojant prioritetinius (pasirinktus) gyvybinės veiklos parametrus, galima gretai ir paprastai atlikti kompleksinį slaugos rezultatų vertinimą. Tyrime taip pat daroma prielaida, kad visiškai priklausomų pacientų grupėje slaugos proceso valdymas yra gana veiksmingas, o vidutiniškai priklausomųjų grupėje šį procesą reikia gerinti [34].

Vertinant slaugos paslaugų kokybę taip pat galima naudoti ir Tarptautinio Picker instituto klausimyną (ţr. 3 lentelę), kur klausimai yra vertinami 5-balėje Likerto skalėje. G. Ţilinsko, D. Drungilienės, R. Uţkurėlytės ir L. Švedienės (2013) tyrimo rezultatai rodo, kad 78,7 proc. respondentų bendrą slaugos paslaugos kokybę ligoninėje vertino labai arba gerai, tačiau išryškėjo ir tai, kad pacientų dalyvavimas gydymo ir slaugos procese nėra pakankamas [35].

A. Parasuraman, V. A. Zeithaml ir L. L. Berry (1990) parengė kokybės spragų modelį. Šis modelis atskleidţia vartotojo kokybės suvokimą, pateikė ir kokybės matavimo instrumentarijų, kuris mokslinėje literatūroje vadinamas Servqual metodika. Šios metodikos esmė ta, kad suvokiama paslaugos kokybė nustatoma kaip balų, kuriais įvertinama laukiama ir patirta kokybė, skirtumas. Autoriai nustatė, kad, nepriklausomai nuo paslaugos, vartotojas daugeliu atvejų vertina tas pačias savybes. Servqual metodika numato šiuos kokybės kriterijus, kaip: patikimumas, reagavimas, kompetetingumas, prieinamumas, paslaugumas, komunikabilumas, pasitikėjimas, saugumas, vartotojo paţinimas, apčiuopiamumas. Šis modelis buvo pritaikytas ir su slauga bei medicinos mokslu susijusiuose tyrimuose, siekiant įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Daţniausiai, vertinant sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, yra adaptuojamos ir analizuojamos tokios dimensijos, kaip: apčiuopiamumas, patikimumas, operatyvumas, tikrumas, empatija, pasiekiamas ir prieinamumas [36, 37, 38].

SSCN yra klausimynas skirtas įvertinti paslaugų kokybę, matuojant paciento pasitenkinimą. Klausimynas yra sudarytas iš 17 elementų, suskirstytų į tris dimensijas. (paslaugų koordinavimas, techninė kompetencija, tarpasmeniniai santykiai). Šio klausimyno pagalba atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pacientai buvo maţiau patenkinti paslaugų kokybe ir tarpasmeniniais santykiais, tačiau techninis paslaugų kokybės aspektas buvo vertinamas aukščiau nei vidutiniškai [40].

Donabedian modelio atributai yra struktūra (slaugos patogumas, maloni aplinka, privatumas), procesai (tinkama prieţiūros procedūra, paciento-slaugytojo bendravimas, paciento dalyvavimas), išdavos-rezultatai (fizinės būklės pokyčiai, paciento ţinių pokyčiai, pacientų pasitenkinimas). Pagal šį modelį atliktame tyrime nustatyta, kad proceso veiksniai tarpusavyje stipriai koreliuoja bei daro įtaką rezultatų veiksniams [45].

Taigi remiantis išskirtais moksliniais tyrimais [34, 35, 36, 37, 38] slaugos paslaugų kokybė yra vertinama pagal įvairias dimensijas (nuo paciento patirties vertinimo gavus slaugos paslaugas iki personalo elgesio ir pan.). Tačiau moksliniuose tyrimuose yra išskiriama ir daugiau veiksnių, kurie daro įtaką slaugos bei sveikatos prieţiūros kokybei. Vienus veiksnius galima sieti su 3 lentelėje išskirtų modelių dimensijomis.

Šie veiksniai yra susiję su pacientų poţiūriu slaugos paslaugų kokybės atţvilgiu. Tačiau taip pat derėtų išskirti slaugos paslaugų kokybei įtaką darančius veiksnius, kurie nepatenka į paciento poţiūrio amplitudę. Šie veiksniai apima slaugytojų kompetenciją ir jos vystymą, darbo grafiką, darbo aplinką, lyderystę ir valdymą, slaugytojų atsidavimą darbui ir pasitenkinimą [39]. Kitame tyrime išskiriama, kad prie slaugos paslaugų kokybės prisideda slaugos informatika, nes informacinės sistemos uţkerta kelią klaidoms, padeda efektyviau interpretuoti duomenis, padeda geriau bendrauti slaugytojų ir gydytojų komandoms, padeda atlikti geresnį paciento būklės vertinimą [41]. Slaugos kokybei įtakos taip pat turi ir psichologiniai veiksniai (elgesys, savigarba, savikontrolė, nerimas ir pan.), darbe patiriamas stresas, nuovargis [42], o slaugytojo emocinis intelektas ir teikiamų slaugos paslaugų kokybė yra susietos stipriais teigiamais ryšiais [43]. Be to įtakos slaugos kokybei turi ir slaugytojo turimas darbo krūvis [44]. P. Davies, L. Wye, S. Horrocks. C. Salisbuty, D. Sharp (2011) atliktame tyrime išskirta, kad slaugos paslaugų kokybei įtaką daro organizaciniai, klinikiniai ir su pacientais susiję veiksniai [46]. Dar viename tyrime nustatyta, kad suvokiamai slaugos paslaugų kokybe įtaką daro tarpasmeniniai aspektai, efektyvumas, kompetencija, komfortas, fizinė aplinka, švara, personalizuota informacija [47].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugos paslaugų kokybė gali būti matuojama įvairiai, tačiau daţniausiai paciento poţiūriu slaugos paslaugų kokybė yra matuojama naudojant Servqual metodiką. Paţymėtina, kad slaugos paslaugų kokybei įtaką daro ir išoriniai bei vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai apima slaugos sistemą, jos valdymą, o vidiniai veiksniai siejami su slaugytojo darbo krūviu, psichologiniu pasirengimu ir emociniu intelektu, turimomis kompetencijomis, jų kėlimo galimybėmis.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo eiga ir imtis

Tyrimas buvo pradėtas vykdyti 2016 m. rugsėjo 28 d. – 2017 m. sausio 31d. Tyrimo metu apklausta 81 pacientas, turintis specialųjį nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikių. Tyrime dalyvavę asmenys buvo supaţindinami su tyrimu eiga bei tvarka.

Kiekvienas pacientas dalyvavęs tyrime buvo apklausiamas namuose, tam skiriama individualus laikas, kuris siekia nuo 1 val. 30 min. iki 2 valandų ir daugiau. Taip pat, buvo analizuojamos pacientų ambulatorinės asmens sveikatos kortelės, metų laikotarpyje, atsiţvelgiant, kada vyksta paciento individualus ištyrimas ( jei apklausa vyksta spalio 1d., tai analizuojama ambulatorinė kortelė nuo 2015m. spalio 1d. iki 2016 m. spalio 1d.)

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

 LSMUL KK Šeimos klinikos pacientai, turintys specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį, nustatyta pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. geguţės 4 d. įsakymu Nr. A1 -120/V-346, sutikę dalyvauti tyrime.

Tiriamųjų išbraukimo kriterijai:

 Nesutikę dalyvauti vykdomoje apklausoje;

 Pagal TLK – 10 – AM tarptautinės sisteminės ligų ir sveikatos sutrikimų kvalifikacijos sąrašą, pacientai turintys F00 – F99-F99 nustatytas diagnozes.

 Nesugebantys suvokti ir atsakyti į anketos pateiktus klausimus;

 Pacientų artimieji prieštaravę dalyvauti apklausoje. Tyrimas paciento namuose vyko dviem etapais:

1. Pacientas išreiškia savo nuomonę apie socioldemografinę charakteristiką bei socialinius poreikius. Kiekvienas klausimas buvo skaitomas garsiai ir respondentas galėjo pasirinkti jam tinkamiausius atsakymus.

2. Tyrėja objektyviai įvertinta paciento kiekviena gyvybinė veiklą, remiantis autorių sudaryta anketa.

2.2. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – Pacientų, turinčių specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį slaugos paslaugų namuose organizavimas ir kokybės vertinimas.

Tyrimo subjektas – LSMUL KK Šeimos klinikos pacientai, turintys specialųjį nuolatinės prieţiūros poreikį, nustatyta pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. geguţės 4 d. įsakymu Nr. A1 -120/V-346.

Tyrimo metodas –Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa pacientų namuose bei ambulatorinių asmens sveikatos kortelių analizė. Tyrimui naudota anketa sudaryta remiantis N. Roper išskirtomis 12 gyvybinių veiklų, bei Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymu 2015 m. gruodţio 18d., Nr. V- 1473 „Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo“, kuriame teigiama, kad slaugytojai organizuoja paciento slaugos poreikių įvertinimą pildydami formą “Paciento būklės ir paciento savarankiškumo, savirūpos ir artimųjų galimybių rūpintis pacientu vertinimas”. Įstatymo 3 priede pateikiama šita forma, kurią privalo pildyti pasikeitus paciento būklei , poreikiai vertinami ir dokumentuojami iš naujo.

Tyrimo anketą sudaro 24 klausimai. Anketos klausimai apima 3 sritis: socioldemografinę charakteristiką, socialinius poreikius, gyvybines veiklas. Socioldemografiniai charakteristikai skiriami 1-5 klausimai, bei 21 – 24 klausimai. Socialiniams poreikiams nustatyti naudojami 6 – 11 anketos klausimai.

Gyvybinių veiklų įvertinimui buvo naudojama 9 klausimai, o kiekviena atskira gyvybinė veikla turėjo papildomus klausimus savo veiklai išanalizuoti. Klausimai išskirstyti pagal atskiras gyvybines veiklas:

 saugi aplinka (12.1 – 12.6 klausimai)

 bendravimas (13.1 – 13.5 klausimai)

 kvėpavimas (14.1 – 14.4 klausimas)

 valgymas ir gėrimas (15.1 – 15.6 klausimas);

 šlapinimasis ir tuštinimasis (16.1 – 16.5);

 asmens švarinimo ( 17.1 – 17.3 klausimai);

 judėjimo (18.1 – 18.3 klausimai );

 miego (19.1 – 19.4 klausimai);

 paliatyvios pagalbos (20.1 – 20.2 klausimai). Gyvybinių veiklų vertinimą suskirstėme į dvi dalis:

1. Tyrėjos objektyviai ištirtos pacientų gyvybinės veiklos, ties kiekvienu teiginiu buvo fiksuojama „problemų yra“ arba „ problemų nėra“;

2. Analizuojamos ambulatorinės kortelės, ieškomi įrašai ir statusai apie pacientų gyvybines veiklas, ir atsiţymima „ statusų yra“ arba „statusų nėra“.