Gabrielė Navickaitė
V kursas 9 grupėSKIRTINGŲ DANTŲ PROTEZŲ KONSTRUKCIJŲ
PAPLITIMAS IR PACIENTŲ NUOMONĖ APIE DANTŲ
PROTEZAVIMO PASLAUGŲ POREIKĮ IR
PRIEINAMUMĄ
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė
LektorėEglė Ivanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKIRTINGŲ DANTŲ PROTEZŲ KONSTRUKCIJŲ PAPLITIMAS IR PACIENTŲ NUOMONĖ APIE DANTŲ PROTEZAVIMO PASLAUGŲ POREIKĮ IR PRIEINAMUMĄ
Baigiamasis magistro darbas
Kaunas, 2021
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas)
... (vardas, pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20....m. ...
MOKSLO TIRIAMOJO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO
LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5
balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar interpretaciją? autorius pateikia rezultatų 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20psl. (-2balai)
<15psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santraupų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,
įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ __________________________________ (recenzento vardas, pavardė)
__________________________________ (recenzento parašas)
TURINYS
Santrauka ... 8
Summary ... 10
Įvadas ... 12
1. Literatūros apžvalga ... 14
1.1 Dantų protezavimo paslaugos ... 14
1.2 Gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo ortopedo skirtumai, susiję su dantų protezavimu ... 14
1.3 Dantų protezų pasirinkimas ir pasitenkinimas jais... 15
1.4 Dantų protezavimo paslaugų poreikis ... 15
1.5 Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas ... 16
2. Medžiaga ir metodai ... 18 2.1 Tyrimo organizavimas ... 18 2.2 Tiriamųjų atranka ... 18 2.3 Tiriamųjų imtis ... 19 2.4 Tyrimo metodai ... 19 3. Rezultatai... 21
3.1. Tiriamųjų asmenų demografinė charakteristika ... 21
3.2. Respondentų dantų sveikatos būklės įsivertinimas ... 21
3.3. Respondentų nuomonė apie bendrosios praktikos gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo ortopedo praktikos skirtumus ... 23
3.4. Tiriamųjų dantų eilių defektų paplitimas jų pačių nuomone ... 24
3.5. Dantų protezų konstrukcijų paplitimas ... 26
3.6. Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas ... 32
3.7. Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas COVID-19 pandemijos metu ... 35
4. Rezultatų aptarimas ... 37 Išvados ... 41 Praktinės rekomendacijos ... 42 Literatūros sąrašas ... 43 Priedai ... 47 1. Priedas Nr. 1 ... 47 2. Priedas Nr. 2 ... 48 3. Priedas Nr. 3 ... 52
SKIRTINGŲ DANTŲ PROTEZŲ KONSTRUKCIJŲ PAPLITIMAS IR PACIENTŲ NUOMONĖ APIE DANTŲ PROTEZAVIMO PASLAUGŲ POREIKĮ IR PRIEINAMUMĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Norint atkurti pusiausvyrą burnoje netekus dantų, yra
reikalingas dantų protezavimas. Nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pilnos ar dalinės adentijos paplitimas mažėja, ypač tarp jaunų žmonių, tyrimai rodo, kad dėl senstančios visuomenės dantų protezų paplitimas ir toliau didėja. Visuomenė nuolat keičiasi ir anksčiau Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys ne iki galo atspindi šiuo metu vyraujančias tendencijas, be to COVID-19 pandemija, prasidėjusi nuo vieno ligos atvejo 2019 metų pabaigoje įnešė neišvengiamos sumaišties medicinos paslaugų sektoriuje. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti protezų konstrukcijų paplitimą, dantų protezavimo paslaugų poreikį, prieinamumą ir jo pokytį COVID-19 metu pačių pacientų nuomone.
Medžiaga ir metodai. Tyrimui sukurta anoniminė anketa buvo platinta internetiniu ir popieriniais
variantais pilnamečiams Lietuvos Respublikos gyventojams 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais. Tyrime išanalizuota tinkamai gauta 207 tiriamųjų nuomonė. Duomenys buvo suvesti į „Microsoft Excel 2016“ programą, statistinė analizė atlikta IBM SPSS 25.0 programos paketu, reikšmingumo lygmuo p=0.05.
Rezultatai. Pastebėta, kad nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų lyčių respondentų
vertinant savo dantų sveikata nebuvo, tačiau respondentai vyrai išreiškė didesnį poreikį anketos pildymo metu dantų protezavimo paslaugoms nei moterys (p<0,05). 59,9% respondentų mano, kad žino, kas yra gydytojas odontologas ortopedas, o jo paslaugomis yra naudojęsi 29% apklaustųjų. 76,3% respondentų norėtų gauti visą informaciją apie galimus gydymo būdus ir patys pasirinkti protezavimo planą, tačiau tik 70,6% procentų atžymi turintys galimybę pasirinkti vieną gydymo planą iš kelių. Tik 5,3% respondentų yra nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti dantų protezavimo paslaugų prieinamumu. COVID-19 pandemijos metu tik 39,5% dantų protezavimo paslaugomis besinaudojusių respondentų pastebėjo prieinamumo pasikeitimus.
Išvados. Apie pusei respondentų arba reikia dantų protezavimo paslaugų, arba jie yra jomis
naudojęsi. Beveik pusė respondentų neskiria bendrinės kompetencijos gydytojo odontologo nuo gydytojo odontologo ortopedo, dalis jų pastarąjį tapatina su gydytoju odontologu ortodontu ar burnos chirurgu. Daugumai respondentų ypač svarbus gydytojo malonus bendravimas, dantų protezo kaina, daugiau nei pusei – norisi turėti svaresnį indėlį renkantis gydymo planą. COVID-19 pandemijos metu,
mažiau nei pusei respondentų vizito tenka laukti ilgiau, dantų protezavimo poreikis sumažėjo dėl COVID-19 apsikrėtimo rizikos ir baimės.
Raktiniai žodžiai: Ortopedinė odontologija, Apklausa, Dantų protezas, Sveikatos paslaugų poreikis,
PREVALENCE OF DIFFERENT DENTAL PROSTHESIS AND PATIENTS' OPINIONS ABOUT THE NEED AND AVAILABILITY OF DENTAL PROSTHETIC SERVICES
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Prosthodontics are needed to restore balance in the
mouth after tooth loss. Although the prevalence of full or partial edentulism in some European Union countries, including Lithuania, is declining, especially among young people, research shows that the prevalence of various types of dentures continues to increase due to an aging population. Society is constantly changing and previous research data do not fully reflect the current trends in Lithuania. The pandemic, which started with only one case of the disease at the end of 2019 caused confusion in the sector of medical services. The aim of this research is to analyze self-reported prevalence of different prosthesis designs, the need for dental prosthetic services, its availability, and change during COVID-19.
Material and the methods. The anonymous questionnaire created for the research was distributed
in online and paper versions to adult residents of the Republic of Lithuania from December of 2020 to February of 2021. During the research fully filled questionnaires of 207 subjects were analyzed. The data were compiled into Microsoft Excel 2016 program, statistical analysis was performed with the IBM SPSS 25.0 software package, significance level p = 0.05.
Results. It was observed that although there was no statistically significant difference between the
respondents of both genders in assessing their dental health, at the time survey was performed male respondents expressed a greater need than female respondents for prosthetic services (p<0.05). 59.9% of respondents think they know who prosthodontists are, and 29% of respondents have used their services. 76.3% of the respondents would like to receive all the information about the possible prosthodontic treatment methods and choose it themselves, but only 70.6% state that they usually have the opportunity to do so. Only 5.3% of respondents were dissatisfied or completely dissatisfied with the availability of dental prosthetic services. During the COVID-19 pandemic, only 39.5% of respondents who used dental prosthetic services noticed changes in accessibility.
Conclusions. About half of the respondents either need dental prosthetic services or have used them.
Almost half of the respondents do not distinguish between a dentist of general competence and a prosthodontist, and some of them identify the latter with an orthodontist or oral surgeon. For most respondents, the pleasant communication of the dentist and the price of the dental prosthesis is
especially important, more than half of them want to have a more significant contribution when choosing a prosthodontic treatment plan. During the COVID-19 pandemic, less than half of all the respondents waited longer for a visit, the need for dental prosthetic services decreased due to the risk and fear of COVID-19 infection.
Key words: Prosthodontics, Questionnaire, Dental Prosthesis, Health Services Needs and Demand,
12
ĮVADAS
Visais laikais dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmonės susidurdavo su įvairiomis dantų ir dantenų ligomis, ir jų pasekmėmis – danties audinių praradimu ir netekimu. Dauguma burnos ertmės patologijų nėra mirtinos, nors dažnai yra susijusios su įvairiomis ligomis, kurios turi įtakos fizinei, psichologinei ir socialiniai gerovei [1]. Oficialiosios statistikos portalo 2019 metų duomenimis, Lietuvos Respublikoje tik 7,5% gyventojų savo dantų ir dantenų būklę vertino labai gerai, 35,6% gerai, 36,5% vidutiniškai, 15,2% blogai ir labai blogai – 4,8% [2].
Įvairios dantų traumos, ėduonis ir kitos dantų ir periodonto ligos, sukeliančios danties kietųjų audinių praradimą bei adentiją, yra glaudžiai susijusios su socialiniais ir ekonominiais veiksniais ir yra labiau paplitusios tarp neturtingų žmonių [3]. Yra pastebėta, kad nors moterys linkusios labiau prižiūrėti savo dantis, vienas iš adentijos rizikos veiksnių yra būtent moteriškoji lytis [4, 5]. Nemaža dalis vidutinio amžiaus žmonių skundžiasi dantų netekimu, o su didėjant amžiui šios problemos paplitimas tik didėja [5, 6, 7].
Netekus dalies ar visų danties kietųjų audinių yra suardomas dantų lanko vientisumas, dėl to sutrinka burnoje nusistovėjusi fiziologinė pusiausvyra, o kartu ir kramtymo, kalbos ir estetinė funkcijos. Norint atkurti šią pusiausvyrą, yra reikalingas didelę burnos priežiūros paslaugų sektoriaus dalį apimantis dantų protezavimas [8]. Nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pilnos ar dalinės adentijos paplitimas mažėja, ypač tarp jaunų žmonių [4, 9], tyrimai rodo, kad dėl senstančios visuomenės dantų protezų paplitimas ir toliau didėja [10].
Per pastaruosius metus viso medicinos paslaugų sektorius veikla labai pasikeitė. 2019 metų gruodžio pabaigoje buvo praneštas pirmas oficialaus pranešimas Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) apie naujos labai užkrečiamos ligos – COVID-19 – atvejį, nuo kurio liga išplito po visą pasaulį taip sukeldama pasaulinę pandemiją [11]. Lietuvoje pasikeitęs medicinos, kartu ir odontologijos, paslaugų teikimas turėjo dar neištirtos įtakos ir dantų protezavimo paslaugų prieinamumui.
Lietuvoje atliktų tyrimų, kaip patys pacientai vertina protezavimo paslaugų poreikį bei prieinamumą, ar dantų protezų konstrukcijų paplitimą, paskutinių 5 metų laikotarpyje nėra. Visuomenė nuolat keičiasi ir senesnių tyrimų duomenys ne iki galo atspindi šiuo metu vyraujančias tendencijas. Įvairiose šalyse dantų protezavimas savaime bei skirtingos dantų protezų konstrukcijos yra plačiai paplitę ir vis dar turi didelės įtakos žmonių gyvenimo kokybei, todėl, manoma, panaši situacija gali būti ir Lietuvoje [10, 12, 13]. Šiuo tyrimu tikimasi išsiaiškinti pacientų požiūrį į tam tikrus dantų protezavimo paslaugų ypatumus, ir taip prisidėti prie burnos sveikatos priežiūros sistemos koregavimo gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
13 Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti dantų protezų konstrukcijų paplitimą, dantų protezavimo paslaugų poreikį, prieinamumą ir jo pokytį COVID-19 metu Lietuvoje pačių pacientų nuomone.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti pacientų nuomonę, kokia yra jų dantų būklė ir ar jiems reikia dantų protezavimo. 2. Išsiaiškinti, ar pacientai skiria bendrinės kompetencijos gydytojo odontologo ir gydytojo
odontologo ortopedo kompetenciją ir kurį iš šių specialistų renkasi dantų protezavimui. 3. Išsiaiškinti pacientų nuomonę, ar jie nori žinoti bei pasirinkti dantų protezavimo planą ir
protezo konstrukciją bei ar jie šią informaciją gauna.
4. Išsiaiškinti pacientų nuomonę, ar jiems yra pakankamai prieinamos ir tinkamos dantų protezavimo paslaugos ir kaip jos pakito COVID-19 pandemijos metu.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dantų protezavimo paslaugos
Vienas iš ortopedinės odontologijos tikslų yra prarastų danties audinių atkūrimas ir trūkstamų dantų atstatymas. Restauracinis dantų gydymas yra taikomas, kai yra nepakankama kramtymo funkcija ir/ar estetika, fizinis diskomfortas (pavyzdžiui, kai yra nepakankamai palaikomi skruostai, dėl ko jie gali būti nuolat pažeidžiami), danties audinių struktūriniai defektai (pavyzdžiui, dentinogenesis imperfecta), sutrikusi garsų artikuliacija ir dantų lanko vientisumas ar yra atsiradęs dantų paslankumas [5].
Nors medicininės dantų protezavimo indikacijos yra pakankamai apibrėžtos ir aiškios, prieš atliekant bet kokias manipuliacijas yra bendradarbiaujama su pacientu siekiant bendro sutarimo. Ortopedinis burnos gydymas tikslingas tik pacientui suvokus jo reikalingumą [5]. Neretai pacientai turi savų prioritetų dantų protezavimo klausimais, kurie nebūtinai sutampa su gydytojo odontologo. Jayasinghe, Rasika Manori su kolegomis atliktame tyrime nustatyta, kad net 23,8% tiriamųjų, turėjusių dantų eilių defektų, nemano, kad dantų eilių defektus reikia atstatyti, o 26,6% pacientų priekinių dantų atkūrimas yra svarbiau nei krūminių. Vis dėlto, dauguma pacientų mano, kad yra vienodai svarbu atkurti tiek priekinės, tiek šoninės grupės dantis [13].
1.2 Gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo ortopedo skirtumai, susiję su dantų protezavimu
Lietuvoje galiojančiais teisės aktais yra apibrėžtos gydytojo odontologo teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Juose nurodomos visos gydytojo odontologo veiklos ribos, tačiau šiame darbe yra aktualiausios tos, kurios tiesiogiai liečia dantų protezavimą. Įvardinta, kad „gydytojas odontologas turi mokėti protezuoti dantis laikinais ir nuolatiniais išimamais bei fiksuotais protezais“, atlikti jų pataisas ir korekcijas, „uždėti laikinus įtvarus gydant dantų traumas“ [14]. Gydytojo odontologo ortopedo kvalifikaciją galima įgyti gydytojui odontologui baigus odontologinės ortopedijos rezidentūrą. Jo kompetencijose taip pat yra įvardinta, kad jis turi mokėti protezuoti dantis visų rūšių intraoraliniais protezais, tačiau yra išskirtos ir kitos, susijusios su visų rūšių veido-žandikaulių srities organų protezais [15], kurių gydytojo odontologo ne specialisto kompetencijose nėra.
Nors renkantis danties defekto atstatymo būdą ir gydytojai odontologai, ir gydytojai odontologai ortopedai labiausiai atsižvelgia į tuos pačius kriterijus, o restauracijų gamybai teikia
15 prioriteto toms pačioms medžiagoms, jų darbo specifika turi įtakos netiesioginių ir tiesioginių restauracijų naudojimo dažniui. Pastebėta, kad gydytojai odontologai ortopedai dažniau nei bendrinės kompetencijos gydytojai odontologai renkasi dantis atstatyti netiesioginėmis restauracijomis [16]. Todėl galima manyti, kad asmenys, kurie dažniau renkasi gydytojo odontologo ortopedo paslaugas galimai turi daugiau protezuotų dantų, nei tie kurie dantų ir dantų eilių defektų atstatymui renkasi bendrinės praktikos gydytojo odontologo paslaugas.
1.3 Dantų protezų pasirinkimas ir pasitenkinimas jais
Naudojimasis dantų protezavimo paslaugomis yra susijęs su subjektyviu suvokimu apie burnos sveikatą ir gydymo poreikiais [17]. Dantų kietųjų audinių ir eilių defektai yra atstatomi įvairių rūšių dantų protezais, kiekvienu atveju atsižvelgiant į individualią klinikinę situaciją, paciento poreikius, protezuojančio gydytojo odontologo kompetenciją ir finansines paciento galimybes.
Kiekvienoje konkrečioje klinikinėje situacijoje gali būti bent keli dantų protezavimo variantai. Tradiciškai protezavimo galimybių nustatymas ir gydymo pasirinkimas buvo laikomi praktikuojančio asmens profesinės atsakomybės dalimi. Skirtingi gydymo planai turi savo trūkumus bei privalumus. Dažnai pigiausias dantų eilių defektų atstatymo būdas nebūna pats patogiausias pacientui ir neturi geriausios galimos estetikos. Akivaizdus tokios situacijos pavyzdys yra išimami plokšteliniai, kurie sukelia nepatogumų juos naudojant bei yra ne tokie estetiški, kokie gali būti fiksuoti dantų protezai. Gydymo trukmė, procedūrų skaičius ir pobūdis bei kiti veiksniai taip pat yra labai svarbūs priimant galutinį gydymo plano sprendimą. Todėl šiuolaikinėje odontologijos klinikinėje praktikoje pacientai vis aktyviau reiškia norą dalyvauti nustatant taikomą gydymo būdą, nurodydami savo lūkesčius ir apribojimus [18, 19, 20].
Prie dantų protezo konstrukcijos, kuri kliniškai ir technologiškai pagaminta be priekaištų, tačiau neatitinka paciento norų, sunkiau priprasti, dėl ko ji gali tapti nemėgiama ar net nenaudojama [21, 22]. Dar 1951 metais De Van teigė, kad su paciento mintimis turime susipažinti pirmiau nei su jo burnos ertme[23]. Yra atliktų tyrimų, kurie rodo ryšį tarp depresijos ir pasitenkinimo dantų protezais [24, 25]. Todėl pacientų lūkesčių išpildymas sudaro labai didelę sėkmingo dantų protezavimo dalį [22].
1.4 Dantų protezavimo paslaugų poreikis
Dantų funkcijos nepakankamumas apima kramtymą, veido estetiką, garsų artikuliaciją ir kt. [26]. PSO patvirtina, kad šių funkcijų sutrikimai turi įtakos bendrai gyvenimo kokybei [3]. Norint išspręsti šią problemą yra naudojami įvairūs fiksuoti ir išimami daliniai ir pilni dantų protezai
16 [26, 27]. Fiksuotų ir išimamų dantų protezų pasirinkimas priklauso ne tik nuo individualios burnos būklės, paciento norų bei finansinių galimybių tačiau ir nuo procedūrą atliksiančio gydytojo odontologo patirties ir asmeninių nuostatų [5].
2007 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu autoriai apžvelgė mokslinius straipsnius, aprašančius trylikos skirtingų Europos šalių (Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Švedijos, Ispanijos, Slovėnijos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Danijos bei Nyderlandų) protezuotų pacientų epidemiologinę situaciją ir padarė pagrindinę išvadą: daugumoje Europos šalių apie pusė suaugusiųjų populiacijos turėjo dantų protezus: fiksuoti protezai labiau paplitę tarp jaunesnio amžiaus gyventojų, o išimami protezai – tarp vyresnio amžiaus bei žemesnės socio-ekonominės klasės gyventojų [5]. 2019 m. Švedijoje atliktame tyrime 40% apklaustųjų teigė turintys fiksuotų dantų restauracijų ir tik 2,7% nešioja išimamus protezus. Nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir skirtingų protezų konstrukcijų naudojimo [28]. Prancūzijoje 48,4% apklaustųjų nurodė burnoje turintys restauracijų, 34,6% iš jų turėjo fiksuotų ir 13,8 % išimamų dantų protezų [7].
2009 bei 2012 metais Lietuvoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad apytiksliai pusė vyresnio amžiaus žmonių nešiojo dantų protezus, nemaža dalis (36,2%) iš jų, turėjo išimamus dantų protezus, o jaunesnių, nei 45 metai amžiaus žmonių grupėje, net 57,6% jau turėjo protezuotų dantų. Apie 15% vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių nešiojo pilnus išimamus protezus [29, 30]. Tačiau nuo tyrimų publikavimo jau praėjo mažiausiai 9 metai, todėl duomenys gali būti pasikeitę.
1.5 Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas
Odontologinės priežiūros prieinamumas priklauso nuo gyvenamosios vietos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasiskirstymo regione. Vis dėlto, dviejose savivaldybėse, kuriose odontologinę priežiūrą teikiančių įstaigų ir specialistų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, bus panašus, šių paslaugų prieinamumas gali būti skirtingas. Tai lemia ne tik turimi odontologinės sveikatos apsaugos ištekliai, bet ir gyvenimo būdas, socio-ekonominiai veiksniai bei socialinė-fizinė aplinka [31].
Europos valstybės, norėdamos padidinti dantų protezavimo paslaugų prieinamumą gyventojams, taiko įvairias lengvatas [32]. Lietuvoje taip pat kai kurie asmenys turi galimybę gauti kompensaciją už šias paslaugas, tarp jų yra gyventojai, gaunantys senatvės pensiją, yra visiškai ar iš dalies nedarbingi ir kt. [33]. Vis dėlto, Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad šiomis lengvatomis pasinaudoja ne visi galintys [32]. Todėl Vyriausybės siūlomos lengvatos nebūtinai reiškia, kad prieinamumas bei jo vertinimas yra teigiamas.
17 Lietuvoje 2019 metų duomenimis 10 tūkstančių gyventojų teko beveik 10 (9,5) praktikuojančių gydytojų odontologų. Šis skaičius yra vienas didžiausių visoje Europos sąjungoje [34].
Prieinamumas priklauso ne tik nuo teorinės galimybės gauti paslaugą, tačiau ir nuo faktinio sveikatos priežiūros paslaugų naudojimosi [31]. Vidutiniškai per 2019 metus vienas lietuvis apsilankė 1,7 karto pas gydytoją odontologą [34], todėl jei skaičiuosime, kad teoriškai vienas gydytojas per metus priima 1000 gyventojų, kurie ateina į 1700 vizitų, gautume, kad per dieną specialistas turi priimti 5 pacientus. Žinodami, kad kiekvienas gydytojas odontologas privalo mokėti protezuoti, galėtume teigti, kad dantų protezavimo paslaugų prieinamumas yra pakankamas. Vis dėlto, gauti duomenys yra ne visiškai tikslūs: skaičiai, gauti iš privačių odontologijos klinikų galimai nėra pilni (Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos apima tik 40-50% duomenų iš apsilankymų pas odontologus [34]), taip pat yra gydytojų odontologų, kurie neužsiima gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo ortopedo praktika ir kt. Dėl šių priežasčių realus protezavimo paslaugų prieinamumas nėra aiškus.
Atliktų tyrimų, analizuojančių dantų, jų eilių defektų ir dantų protezų paplitimą, pasitenkinimą dantų protezavimo paslaugomis ir jų prieinamu nėra daug arba visiškai nėra. Šiuo atliktu tyrimu buvo siekiama labiau pažinti odontologinį pacientą, sužinoti jo dantų protezavimo lūkesčius COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje, tikintis, kad tyrimo duomenys galėtų padėti odontologinės praktikos veiklą kiek įmanoma labiau orientuoti į paciento poreikius atliepiančią formą.
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais. Tyrimui atlikti 2020 metų gruodžio 2 dieną buvo gautas UAB „Marių klinika“ vadovo sutikimas ir 2020 metų gruodžio 18 dieną buvo išduotas LSMU Bioetikos centro leidimasNR. BEC-OF-26 (Priedas Nr. 1).
Atsižvelgiant į įvairių autorių atliktus tyrimus, buvo sukurtas klausimynas – anketa, kurios klausimai padėtų pasiekti išsikeltą tikslą bei uždavinius (Priedas Nr. 2). Internetinė anketos versija įkelta į svetainę www.google.com/forms ir platinta socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, o popierinė anketos versija buvo tiesiogiai dalinama pacientams, atvykusiems į UAB „Marių kliniką. Anketos preambulėje pateikta informacija apie atliekamą tyrimą, joje buvo nurodoma tyrimą atliekančio asmens duomenys ir susisiekimo galimybė, nurodoma, kad dalyvavimas tyrime yra savanoriškas ir anonimiškas, o duomenys bus naudojami tik moksliniais tikslais. Respondentai, pildę popierines anketas pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą, pateiktą priede Nr. 3. Pildžiusiems internete buvo pateikiamas papildomas klausimas apie sutikimą dalyvauti tyrime ir nurodoma, kad tolesnis atsakinėjimas į anketą laikomas tiriamojo sutikimu dalyvauti tyrime. Didžioji dalis anketinių apklausų dėl 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje vyravusios epidemiologinės situacijos buvo pateiktos ir užpildytos internetinėje erdvėje.
2.2 Tiriamųjų atranka
Vykdant tyrimą buvo taikomas tikimybinės (atsitiktinės) atrankos metodas. Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Asmuo, vyresnis nei 18 metų;
2. Asmuo mokantis ir suprantantis lietuvių kalbą; 3. Asmuo, sutinkantis dalyvauti tyrime;
4. Asmuo, taisyklingai užpildęs anketą. Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Asmuo, jaunesnis nei 18 metų;
2. Asmuo, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos; 3. Asmuo, nesutinkantis dalyvauti tyrime;
19
2.3 Tiriamųjų imtis
Rezultatų patikimumui reikalinga tiriamųjų imtis apskaičiuota pagal Paniotto formulę:
𝑛 = 1
Δ2+ 1
𝑁 Kur:
n – reikalingas imties dydis;
Δ – leistinas imties netikslumas, kuris gali būti laisvai pasirenkamas pagal duomenis, gautus ankstesnių tyrimų metu.
N – generalinės visumos dydis
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2020 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2295569 pilnamečiai asmenys.
Kadangi tiriama subjektyvi pacientų nuomonė ir pasirinkimai, susiję su dantų protezavimu, o rezultatai apie burnos būklę ir dantų protezus yra renkami ne specialistų, o pateikiami pačių respondentų nuomone, paklaidos dydis gali būti iki 9%. Atsižvelgiant į ankstesnių tyrimų duomenis pasirinkta 7% paklaida, todėl Δ = 0,07.
𝑛 = 1
0,072+ 1
2295569
= 204
Apskaičiuota, kad reikalinga tiriamųjų imtis yra ne mažesnė nei 204 respondentai.
2.4 Tyrimo metodai
Tyrimo anketą sudarė 32 klausimai (Priedas Nr. 2). Joje pateikti uždaro tipo vienavariančiai ir daugiavariančiai bei atviro tipo klausimai. 4 klausimai skirti išsiaiškinti tiriamųjų amžių, lytį, užsiėmimą bei gyvenamąją vietą. Du klausimai susiję su bendra respondentų burnos sveikata, 5 – su žiniomis apie gydytoją odontologą ortopedą, 10 – su dantų protezavimo paslaugomis, 11 – su dantų protezavimo paslaugų prieinamumu.
Gauti duomenys buvo kaupiami tyrėjo asmeniniame kompiuteryje, naudojant „Microsoft Excel 2016“ programą, statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS (Statistical Package for the Science) 25.0 programos paketą. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Tyrime naudoti statistiniai kriterijai: Chi – kvadrat (χ2) kriterijus, Mann-Whinney kriterijus bei ANOVA testas, kuriame naudotas Kruskal – Wallis kriterijus. Vertinant veiksnių išdėstymą eilės tvarka pagal svarbumą, buvo sudarytas faktoriaus indeksas, kuris lygintas atskirai su kiekvieno kriterijaus
20 vidurkiu. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui įvertinti taikyti absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (%). Rezultatai pateikiami dažnių lentelėse ir diagramose.
21
3. REZULTATAI
3.1.Tiriamųjų asmenų demografinė charakteristika
Iš viso surinkta 228 užpildytų anketų, tyrimo analizei tinkamos buvo 207 respondentų anketos: 38 popierinės ir 169 internetinės. Anketą aktyviau atsakinėjo moterys nei vyrai. Vyrų tyrime dalyvavo 57, o moterų – 150. Daugiausia tiriamųjų buvo iki 25 metų amžiaus grupėje, mažiausiai 35-44 metų amžiaus grupėje. Lentelėje Nr. 1 nurodytas lyties pasiskirstymas tarp skirtingo amžiaus tiriamųjų. Atlikus Mann-Whinney testą, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas lyties pasiskirstymas amžiaus grupėse (p = 0,223): nors moterų atsakė daugiau, proporcingai vienodai priešingų lyčių tiriamųjų visose amžiaus grupėse.
Lentelė Nr. 1 Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Amžiaus grupė
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys n % n % n % <25 metai 13 22,81 52 34,67 65 31,4 25-34 metų 10 17,54 11 7,33 21 10,14 35-44 metų 3 5,26 12 8 15 7,25 45-54 metų 17 29,82 42 28 59 28,5 55-64 metų 5 8,77 26 17,33 31 14,98 65 ir daugiau 9 15,79 7 4,67 16 7,73 Iš viso 57 100 150 100 207 100 n – skaičius;
% – procentinis pasiskirstymas amžiaus grupėse
Tyrime dalyvavo 165 asmenys, gyvenantys mieste, 21 – miestelyje ir 21 – kaime. Didžioji dalis apklaustųjų yra dirbantys asmenys (72%), beveik penktadalis (19,8%) – studentai, 7,2% – pensininkai, likęs 1% anketos pildymo laikotarpiu buvo bedarbiai.
3.2. Respondentų dantų sveikatos būklės įsivertinimas
Beveik pusė apklaustųjų (45,4%) savo dantų būklę įvertino kaip vidutinišką, tik 7,7% apklaustųjų savo dantų būklę įvertino labai gerai, trečdalis (31,4%) – gerai, 13% kaip blogą ir 2,4% kaip labai blogą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų savo dantų sveikatos vertinime nebuvo (χ2 = 8,281a; df = 4; p = 0,082). Vadinasi, ir vyrai, ir moterys savo dantų būklę vertina panašiai.
22 Naudojant Kruskal – Wallis kriterijų rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp savo dantų sveikatos įsivertinimas ir skirtingų amžiaus grupių (1 pav.). Didėjant amžiui respondentai savo dantų sveikatą vertina blogiau. Pastebėta tendencija, kad respondentai iki 45 metų amžiaus savo dantų sveikatos nelinkę vertinti labai blogai, o 45 metų ir vyresni – nelinkę vertinti labai gerai.
1 pav. Procentinis pasiskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių vertinant savo dantų būklę
93 respondentai (44,9% visų atsakiusiųjų) mano, kad jiems šiuo metu reikalingas dantų protezavimas. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2 = 8,781a; df = 2; p = 0,012) tarp skirtingų lyčių ir protezavimo poreikio anketos pildymo laikotarpiu. Daugiau nei pusė (50,9%) apklaustų vyrų teigia, kad jiems yra reikalingos dantų protezavimo paslaugos ir daugiau nei pusė (54%) moterų teigia, kad joms nėra reikalingos dantų protezavimo paslaugos (2 pav.).
2 pav. Procentinis pasiskirstymas tarp lyčių vertinant protezavimo paslaugų poreikį anketos pildymo
laikotarpiu 20% 10% 7% 42% 43% 47% 36% 10% 19% 29% 33% 33% 49% 68% 50% 9% 14% 13% 12% 19% 19% 3% 3% 13% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
<25 metai 25-34 metų35-44 metų45-54 metų55-64 metų 65 ir daugiau Pro ce n tin ė tiria mų jų d alis Tiriamųjų amžius Kaip manote, kokia yra Jūsų dantų būklė Labai bloga Bloga` Vidutinė Gera Labai gera 42,7% 54,0% 3,3% 50,9% 36,8% 12,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Taip Ne Nežinau Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis
Ar Jums šiuo metu reikalingos dantų protezavimo paslaugos? Lytis Moteris Vyras
23 Vertinant protezavimo paslaugų poreikį tarp skirtingo amžiaus asmenų taip pat rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) apskaičiavus Kruskal – Wallis kriterijų. Imčių pasiskirstymas statistiškai reikšmingas tarp manančių „Taip“ ir „Ne“. Rasta priklausomybė, kad didėjant amžiui, didėja protezavimo paslaugų poreikis (3 pav.).
3 pav. Procentinis pasiskirstymas tarp skirtingo amžiaus grupių vertinant protezavimo paslaugų
poreikį
3.3. Respondentų nuomonė apie bendrosios praktikos gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo ortopedo praktikos skirtumus
Daugiau nei pusė (59,9%) tiriamųjų mano, kad žino, kuo skiriasi gydytojas odontologas ortopedas nuo bendrosios praktikos gydytojo odontologo. Iš teigiančiųjų, kad žino, tik beveik du trečdaliai (65,3% arba 81 respondentas) atsakė teisingai, jie išskyrė, kad bendrosios praktikos gydytojas odontologas, yra gydytojas kuris gali atlikti įvairias procedūras: gydyti pagal savo galimybes kariesą, atlikti endodontologinį bei periodonto ligų gydymą ir protezavimo darbus, o gydytojas odontologas ortopedas – yra gydytojas odontologas specialistas, kuris specializuojasi žandikaulių ir dantų protezavime. Net 9 respondentai (7,3%), teigiantys, kad žino skirtumą tarp gydytojo odontologo ortopedo ir bendrosios praktikos gydytojo odontologo, išskyrė, kad gydytojas odontologas ortopedas nuo bendrosios praktikos gydytojo odontologo skiriasi tuo, kad atlieka „dantų tiesinimo“ procedūras, 9 atsakiusieji (7,3% iš manančiųjų, kad žino) teigia, kad gydytojas odontologas ortopedas specializuojasi dantų implantavimo ar kitose chirurginėse procedūrose, 19,4% (24) respondentų mano, kad bendrosios praktikos gydytojas odontologas dantų neprotezuoja,
10,8% 19,0% 53,3% 62,7% 77,4% 81,3% 78,5% 71,4% 46,7% 35,6% 19,4% 12,5% 10,8% 9,5% 1,7% 3,2% 6,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% <25 metai 25-34 metų 35-44 metų 45-54 metų 55-64 metų 65 ir daugiau Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis Tiriamųjų amžius Ar Jums reikalingos dantų protezavimo paslaugos? Nežinau Ne Taip
24 priešingai nei gydytojas odontologas ortopedas ir vienas respondentas mano, kad šie gydytojai yra skirtingų kūno dalių specialistai.
29% tiriamųjų yra naudojęsi gydytojo odontologo ortopedo paslaugomis, 10,6% nežino ir didžioji tiriamųjų dalis (60,4%) nėra. Paklausus, kodėl nėra naudojęsi gydytojo odontologo ortopedo paslaugomis, ir atmetus atsakymą, kad niekada neprireikė dantų ir žandikaulių protezavimo paslaugų, 45,2% atsakė, kad brangu, 31% nežino, kur galima rasti tokį specialistą, 11,9% atsakė, kad dantų ir žandikaulių ortopedijos paslaugas atlieka bendrosios praktikos gydytojas odontologas ir likę dėl kitų priežasčių.
44% respondentų mano, kad jiems trūksta informacijos apie gydytojo odontologo ortopedo paslaugas, 35,7% mano, kad jiems informacijos netrūksta ir net 19,8% nėra apsisprendę, ar jiems informacijos pakanka.
3.4. Tiriamųjų dantų eilių defektų paplitimas jų pačių nuomone
Apie pusė respondentų (50,7%) nurodė, kad yra netekę nors vieno danties išskyrus protinius dantis ir dantis, pašalintus dėl ortodontinių priežasčių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atsakiusių vyrų ir moterų nebuvo (χ2 = 7,213a; df = 4; p = 0,125), tačiau pastebėta, kad vidutiniškai
vyrai netenka daugiau dantų nei moterys (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2 Dantų netekimo procentinis pasiskirstymas tarp lyčių
Lytis Ne Taip, vieno
danties
Taip, iki penkių dantų
Taip, daugiau
nei penkių dantų Taip, visų dantų
Moteris 50,7% 18,0% 22,0% 8,7% 0,7%
Vyras 45,6% 15,8% 17,5% 15,8% 5,3%
Viso 49,3% 17,4% 20,8% 10,6% 1,9%
Dantų eilių defektų pasiskirstyme tarp amžiaus pastebėta įprasta tendencija – didėjant amžiui didėja dantų netekimo paplitimas tarp gyventojų (4 pav.). Tik 9,2% jaunesnių nei 25 metai amžiaus žmonių yra netekę nors vieno danties, o 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje tik 6,3% nėra netekę nors vieno danties. Pastebėta, kad daugiau nei du penktadaliai (42,9%) 25-34 metų gyventojų turi dantų eilių defektų.
25
4 pav. Dantų netekimo procentinis pasiskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių
Didžioji dauguma respondentų (78,4%) jau yra atstatę arba planuoja atstatyti dantų eilių defektus (5 pav.). Populiariausias atstatymo būdas – restauracijos ant implantų, o rečiausias pasirinkimas – išimami protezai (6 pav.).
5 pav. Dantų eilių defektų atstatymo procentinis pasiskirstymas
6 pav. Planuojamų ir esamų dantų eilių defektų atstatymo būdų procentinis pasiskirstymas tarp
respondentų 90,8% 57,1% 46,7% 32,2% 12,9% 6,3% 9,2% 42,9% 53,3% 67,8% 87,1% 93,8% 0% 20% 40% 60% 80% 100% <25 metų 25-34 metai 35-44 metai 45-54 metai 55-64 metai 65 ir daugiau metų Tiriamųj ų amžiu s Ne Taip 78,4% 24,5% Atstatė/planuoja atstatyti Neatstatė ir neplanuoja atstatyti 37,5% 46,2% 16,3% Kaip atstatėte ar planuojante atstatyt dantų eilių defektus? Tiltiniais protezais Protezais ant implantų
26 Dažniausios priežastys, dėl ko respondentai neatstatė ir neplanuoja atstatyti dantų eilių defektų yra kaina (32%) ir defekto dydis (teigia, kad laukia, kol defektas bus didesnis) (32%), kiti atsakė, kad neatstato dėl to, kad nesimato (12%), susiaurėjo tarpas ir nebeliko vietos (12%), 8% nurodė, kad bijo procedūros, o 4% neatstatinėja defekto, nes atstatymo procedūra užtruktų per ilgai. 188 respondendai (90,8%) mano, kad atsiradus dantų eilių defektams, juos svarbu kuo anksčiau atstatyti ir tik likusiems 19 (9,2%) atrodo, kad nėra būtinas greitas defekto atstatymas. Lentelėje Nr. 3 pateikti atsakymų pasiskirstymai paklausus, kodėl atsakiusiųjų nuomone reikia arba nereikia kuo greičiau atstatyti dantų eilių defektą. Didžioji dauguma (72,5%) mano, kad netekus danties„migruoja“ gretimi dantys, sutrikdomas sąkandis, „tirpsta“ kaulas, dėl ko sutrinka kramtymo, estetinė ir kalbos funkcijos bei savaiminis burnos apsivalymas. Beveik 7% apklaustųjų mano, kad reikia atstatyti dantis, bet negali atsakyti, dėl kokios priežasties. Iš viso 10,6% respondentų greitą dantų eilių defektų atstatymą sieja tik su estetine dantų funkcija.
Lentelė Nr. 3 Atsakymų pasiskirstymas vertinant dantų eilių defektų atstatymą
Reikia kuo greičiau atstatyti, nes: Procentinė dalis visų atsakiusiųjų „Migruoja“ gretimi dantys, sutrikdomas sąkandis, „tirpsta“ kaulas, dėl ko sutrinka
kramtymo, estetinė ir kalbos funkcijos, savaiminis burnos apsivalymas
150 72,5%
Atsiranda galimybė plisti mikroorganizmams 6 2,9%
Sutrinka estetinis vaizdas 15 7,2%
Nežinau 14 6,8%
Praktinės priežastys („geriau iškart, nes paskui atidėlioji“; „ilgiau laukiant didėja
kaina“) 3 1,4%
Nebūtina kuo greičiau atstatyti, nes: Procentinė dalis visų atsakiusiųjų Jei tai nėra priekinis dantis, atstatymą galima atidėti 7 3,4% Nieko blogo nenutinka, prarasto danties funkciją atlieka kiti dantys 7 3,4%
Nežinau 5 2,4%
3.5.Dantų protezų konstrukcijų paplitimas
Beveik trys ketvirtadaliai respondentų (72,5%) nurodė, kad juos gydytojas odontologas supažindina su gydymo planu, tačiau net 13,5% apklaustųjų teigia, kad jie įprastai neturi tokios galimybės (7 pav.).
27
7 pav. Respondentų, supažindinimų su gydymo planu, procentinis pasiskirstymas
Respondentų paklausus, ar jie turi galimybę pasirinkti vieną iš kelių dantų protezavimo gydymo planų, iš susidūrusių, su dantų protezavimu 70,6% atsakė, kad tokią galimybę turi, 19,3% tokią galimybę turi tik kartais ir net 10,1% protezavimo gydymo plano pasirinkti patys negalėjo.
Bandant išsiaiškinti, ar respondentams svarbu, kad protezuojantis gydytojas odontologas pateiktų visus galimus gydymo planus, didžioji dauguma atsakiusiųjų (76,3%) norėtų patys apsispręsti, kuris gydymo planas jiems priimtiniausias, po to, kai protezuojantis gydytojas odontologas pateikia visus galimus gydymo planus ir informaciją, ir tik šimtadalis (1%) apklaustųjų šią informaciją laiko nereikalinga, nesuprantama ir neįdomia (8 pav.).
8 pav. Respondentų nuomonės, ar jiems svarbu, kad protezuojantis gydytojas odontologas pateiktų
visus galimus gydymo planus, procentinis pasiskirstymas
43% apklaustųjų teigia, kad burnoje turi bent vienos rūšies dantų protezų ir 57% teigia, kad neturi.
Reikšmingo skirtumo tarp lyčių ir dantų protezų paplitimo nustatyta nebuvo (χ2 = 0,621a; df = 1; p = 0,431), tačiau buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp teigiančiųjų,
72,5% 13,5% 14,0% Ar Jus įprastai gydytojas odontologas supažindina su gydymo planu? Taip Ne Kartais 76,3% 17,9% 1,0% 4,8%
Ar Jums svarbu, kad protezuojantis gydytojas
odontologas pateiktų visus galimus gydymo planus
Taip, noriu turėti visą informaciją ir pats apsispręsti, kuris gydymas man priimtiniausias Ne, aš manau, kad gydytojas parenka geriausią sprendimo būdą mano situacijai
Ne, man ši informacija nesuprantama/neįdomi
28 kad turi dantų protezų ir skirtingų amžiaus grupių (χ2 = 68,020a; df = 5; p = 0,000). Rezultatai patvirtina, kad vyresnis amžius yra susijęs su dantų protezų turėjimu, o jaunesniame amžiuje mažiau gyventojų turi dantų protezų (9 pav.).
9 pav. Amžiaus ir dantų protezų turėjimo santykis
Dažniausiai pasitaikanti dantų protezų konstrukcija, pasak tiriamųjų, šiuo metu naudojama gyventojų yra tiltiniai protezai (43,8% respondentų teigia, kad turi tiltinių dantų konstrukcijų). Mažiausiai populiari – laminatės (7,9%). 3,4% apklaustųjų teigia, kad turi kitokių dantų protezų konstrukcijų, nei įklotai, užklotai, laminatės, pilni vainikėliai, tiltiniai dantų protezai, išimami dantų protezai ar restauracijos ant implantų (10 pav.).
10 pav. Skirtingų dantų protezų procentinis paplitimas tarp respondentų
7,7% 28,6% 40,0% 59,3% 71,0% 93,8% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%
<25 metai 25-34 metų 35-44 metų 45-54 metų 55-64 metų 65 ir daugiau Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis Tiriamųjų amžius 3,4% 7,9% 11,2% 19,1% 23,6% 32,6% 43,8% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% Kita Laminačių Įklotų, užklotų Išimamų dantų protezų Restauracijų ant implantų Pilnų vainikėlių Tiltinių protezų
Procentinė tiriamųjų dalis
Dan tų p ro tezų k o n stru kcija
29 Statistiškai reikšmingo skirtumo, tarp lyties ir turimų dantų protezų nebuvo (p = 0,231), tačiau pastebėta tendencija, kad moterys šiek tiek rečiau nešioja išimamus bei tiltinės konstrukcijos dantų protezus, tačiau dažniau turi restauracijų ant implantų nei vyrai. Be to, moterys dažniau nei vyrai turi pilnų vainikėlių bei įklotų ar užklotų (11 pav.).
11 pav. Skirtingų dantų protezų paplitimas tarp lyčių
Lyginant skirtingas amžiaus grupes ir protezų konstrukcijų paplitimą, statistiniam reikšmingumui gauti, dėl būtino didesnio lyginamų grupių tiriamųjų skaičiaus, buvo lygintos ne 6, o 3 amžiaus grupės: iki 35 metų, nuo 35 iki 54 metų ir daugiau nei 55 metų amžiaus. Statistiškai reikšmingai skyrėsi skirtingų dantų protezų konstrukcijų paplitimas skirtingose amžiaus grupėse (p = 000). Žmonių iki 35 metų amžiaus tarpe dažniausios dantų protezų konstrukcijos yra pilni vainikėliai, įklotai ir užklotai bei laminatės, o išimami dantų protezai bei tiltinės konstrukcijos visiškai nebūdingos. Tarp 35-54 metų amžiaus žmonių populiariausios yra tiltinės konstrukcijos ir pilni vainikėliai. Asmenys virš 55 metų taip pat dažniausiai turi tiltinių konstrukcijų, dažnai galima rasti ir restauracijų ant implantų bei išimamų protezų, o estetinės restauracijos (tokios, kaip laminatės) visiškai nebūdingos (12 pav.).
13,2% 7,4% 36,8% 13,2% 41,2% 26,5% 4,4% 4,8% 9,5% 19,0% 38,1% 52,4% 14,3% 0,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis
Dantų protezų konstrukcija
Lytis Moteris
30
12 pav. Skirtingų dantų protezų paplitimas amžiaus grupėse
77,5% apklaustųjų nurodė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių jie pasinaudojo dantų protezavimo paslaugomis yra dantų netekimas – tai yra dažniausia nurodoma priežastis. Beveik pusė (45,1%) gyventojų nurodė, kad reikėjo sutvirtinti vieną ar kelis dantis po didelio ėduonies pažeidimo, skilimo ar dantų šaknų kanalų gydymo. Kitos priežastys buvo žymiai retesnės (13 pav.).
13 pav. Dantų protezavimo priežasčių procentinis pasiskirstymas tarp respondentų
Nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, tarp nešiojančiųjų tam tikros konstrukcijos dantų protezus ir pasitenkinimo jais (p = 0,053), tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų pasitenkinimo savo nešiojamais protezais buvo statistiškai reikšmingas (χ2 = 18,779a; df = 2; p = 0,000). Vyrai yra labiau nepatenkinti savo dantų protezais nei moterys, tačiau nemažai moterų (16,2%) yra neapsisprendusios dėl savo dantų protezų patogumo (14 pav.).
27% 9% 2% 20% 7% 40% 25% 16% 7% 23% 33% 38% 13% 16% 18% 2% 4% 0% 20% 40% 60% 80% 100% <35 metų 35-54 metai 55 ir daugiau metų
Procentinė tiriamųjų dalis
Tiriamųj amžiu s Įklotai.užklotai Laminatės Pilni.vainikėliai Išimami.dantų.protezai Tiltiniai.protezai Restauracijos.ant.implantų Kita 77,5% 45,1% 6,7% 3,4% 1,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Atstatyti danties/dantų netekimą Sutvirtinti dantį/dantis po didelio ėduonies pažeidimo, skilimo, kanalų gydymo Įtverti paslankius dantis/dantį Tik patobulinti danties/dantų išvaizdą (spalvą, dydį, formą) Kita Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis
31
14 pav. Pasitenkinimas savo dantų protezais priklausomai nuo lyties
Ir vyrai, ir moterys, veiksnius, lemiančius dantų protezo konstrukcijos pasirinkimą, išrikiavo vienodai: svarbiausias veiksnys buvo kaina, antroje vietoje – medžiaga, iš kurios pagamintas protezas, trečioje – išimamas, ar neišimamas protezas ir mažiausiai svarbiu nurodė į protezo konstrukciją įtraukiamų dantų skaičių.
Lyginant protezo konstrukcijos pasirinkimo veiksnius tarp amžiaus grupių, skirtumo tarp vidutinio (nuo 35 iki 54 metų) ir vyresnio (55 metai ir vyresni) amžiaus žmonių nebuvo, tačiau jauni (iki 35 metų) asmenys nurodė skirtingą veiksnių seką. Jaunesni nei 35 metų asmenys nurodė, kad jiems svarbiausias veiksnys, lemiantis dantų protezo pasirinkimą yra, ar tai bus išimamas, ar neišimamas protezas, tuo metu vyresni nei 35 metų asmenys nurodė, kad šis veiksnys jiems yra trečioje vietoje. Antroje vietoje visų amžių respondentai nurodė medžiagą, iš kurios pagamintas protezas. Protezo kainą jaunesni nei 35 metų asmenys nurodė trečioje vietoje pagal svarbumą, o vyresniems nei 35 metai asmenims protezo kaina yra svarbiausias veiksnys. O mažiausiai svarbus protezo pasirinkimą lemiantis veiksnys visose amžiaus grupėse – į protezo konstrukciją įtraukiamų dantų skaičius.
Lyginant duomenis, pagal gyventojų užsiėmimą, studentų nuomonė atitiko asmenų iki 35 metų amžiaus prioritetinę eilę: svarbiausia, ar tai išimamas, ar fiksuotas protezas, antroje vietoje – dantų protezo medžiaga, trečioje – kaina, ketvirtoje – į protezo konstrukciją įtraukiamų dantų skaičius. Dirbantys ir pensininkai veiksnių seką nurodė taip: pirmoje vietoje restauracijos kaina, antroje – medžiaga, trečioje – išimamas ar neišimamas protezas, ketvirtoje – į protezo konstrukciją įtraukiamų dantų skaičius. Bedarbiai, turintys dantų protezus, šioje apklausoje nedalyvavo.
79,4% 4,4% 16,2% 61,9% 38,1% 0,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Patenkintas Nepatenkintas Nežinau
Pro ce n tin ė tiria m ų jų d alis
Pasitenkinimas turimais dantų protezais
Lytis Moteris
32
3.6.Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas
Apklausti vyrai ir moterys paprašyti išrikiuoti eilės tvarka dantų ir žandikaulių ortopedinės pagalbos prieinamumą lemiančius veiksnius, vienodai svarbiausiu nurodė finansines galimybes, o antru pagal svarbumą – specialisto kompetenciją. Trečioje vietoje vyrai nurodė, kad yra ilgos eilės pas gyd. odontologą, o ketvirtoje – atstumą iki namų, tuo metu moterys šiuos du kriterijus nurodė atvirkščiai – trečioje vietoje atstumas iki namų, o mažiausiai svarbiu laiko ilgas eiles pas gyd. odontologą.
Siekiant nustatyti, kokie, pacientų požiūriu, yra reikšmingiausi ir mažiausiai reikšmingi kriterijai, renkantis dantų protezavimo paslaugas, buvo analizuojami 15 veiksnių, prie kurių kiekvienas respondentas pažymėjo, kaip dažnai atkreipia dėmesį („Visada“, „Dažnai“, „Retai“ ar „Niekada“). Buvo sudarytas faktoriaus indeksas, kuris lyginamas su kiekvieno kriterijaus vidurkiu atskirai (vidurkis – 1,5). Mažiau svarbūs veiksniai yra tie, kurių indeksas yra aukščiau nei vidurkis (virš 1,5), o svarbiausi – tie, kurių indeksas yra žemiau vidurkio (iki 1,5).
Renkantis dantų protezavimo paslaugas respondentai labiausiai atsižvelgia į malonų bendravimą bei aptarnavimą, taip pat svarbūs veiksniai yra gyd. odontologo pastovumas, gydymo kaina, gyd. odontologo darbo patirtis, privačioje klinikoje ar kabinete dirbantis gydytojas odontologas, įrangos naujumas, gyd. odontologo specializacija, pažįstamų atsiliepimai bei gyd. odontologo populiarumas. Mažiausiai svarbus kriterijus – gydytojo odontologo lytis (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4 Kriterijų, renkantis protezuojantį gydytoją odontologą, išdėstymas pagal svarbumą
(nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus)
Kriterijus Vidurkis
Malonus bendravimas, aptarnavimas 0,39 Kiekvieną kartą einu pas tą patį gyd.
odontologą 0,66
Kaina 0,70
Gyd. odontologo darbo patirtis 0,70 Privačioje klinikoje dirbantis gyd. odontologas 0,75
Įrangos naujumas 0,80
Gyd. odontologo specializacija 0,91
Pažįstamų atsiliepimai 0,93
Gyd. odontologo populiarumas 1,39
Eilės pas gyd. odontologą 1,52
Klinikos/kabineto išvaizda 1,67 Poliklinikoje dirbantis gyd. odontologas 2,02
Atstumas nuo namų 2,07
Reklama 2,31
Gyd. odontologo lytis 2,58
33,7% respondentų, turinčių dantų protezų teigia, kad jų kelionė iki protezuojančio gydytojo odontologo trunka daugiau nei 30min ir 66,3% atsakiusiųjų iki įstaigos keliauja trumpiau
33 nei 30min. Buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2 = 16,321a; df = 2; p = 0,000) tarp gyvenamosios vietos ir laiko, kiek užtrunka kelionė iki protezuojančio gydytojo odontologo. Didžioji dauguma respondentų (78,8%), kaip teigia, gyvenančių mieste, užtrunka iki 30min, tarp miestelyje gyvenančiųjų stebimas priešingas rezultatas: 72,8% užtrunka ilgiau nei 30min (15 pav.).
15 pav. Kelionės iki protezuojančio gydytojo odontologo trukmės, atsižvelgiant į respondentų
nurodomą gyvenamąją vietą, procentinis pasiskirstymas
Dažniausiai vidutinis laikas, kiek yra laukiama vizito pas protezuojantį gydytoją odontologą yra 3-4 savaitės (39,3%) ir 1,1% teigia, kad vidutiniškai laukia daugiau nei 6 mėnesius iki vizito pas protezuojantį gydytoją odontologą (16 pav.).
16 pav. Vidutinio vizito pas protezuojantį gydytoją odontologą laukimo laiko procentinis
pasiskirstymas tarp respondentų
0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Mieste Kaime Miestelyje
Pro ce n tin ė tiria mų jų d alis Gyvenamoji vieta Kiek trunka Jūsų kelionė iki protezuojančio gydytojo odontologo?
Mažiau nei 30min Daugiau nei 30min
16% 34% 39% 10% 1% Kiek vidutiniškai laukiate vizito dėl dantų protezavimo? Iki savaitės 1-2 savaites 3-4 savaites 1-3 mėnesius 4-6 mėnesius
34 Trys ketvirtadaliai (75,3%) atsakiusiųjų teigia, kad atvykus į įstaigą dėl dantų protezavimo, įprastai juos gydytojas odontologas priima per 5-10 min, o 1,1% laukia ilgiau nei 30min (17 pav.).
17 pav. Laukimo laiko atvykus į gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo procentinis pasiskirstymas
tarp respondentų
Nebuvo rasta reikšmingo skirtumo (χ2 = 2,255a; df = 6; p = 0,895) tarp gyvenančių
mieste, kaime ar miestelyje ir nuomonės, apie protezuojančių gydytojų odontologų pasirinkimo galimybes. Daugumos respondentų (70,5% visų respondentų) nuomone, protezuojančių gydytojų odontologų pasirinkimas yra pakankamas, tačiau 3,4% atrodo, kad pasirinkimo išvis nėra (18 pav.).
18 pav. Protezuojančių gydytojų odontologų pasirinkimo, respondentų nuomone, procentinis
pasiskirstymas
14,6%
75,3% 9,0%
1,1%
Kiek įprastai reikia palaukti atvykus į gydymo įstaigą dėl dantų protezavimo?
Iš karto atvykus Tenka laukti 5-10min Tenka laukti 10-30min Tenka laukti ilgiau nei 30min
3,9% 70,5% 22,2% 3,4% Koks, Jūsų nuomone, yra protezuojančių gydytojų odontologų pasirinkimas? Pasirinkimas per didelis Taip, pakankamas Gana ribotas Nėra pasirinkimo
35 Remiantis jų pačių ir artimųjų patirtimi, dantų protezavimo paslaugų prieinamumą 52,2% respondentų vertina gerai ir 5,8% labai gerai (19 pav.). Vertinant pasitenkinimą dantų protezavimo paslaugų prieinamumu, mažiau nei pusė (43,5%) atsakė, kad yra patenkinti ir 2,4%, kad yra visiškai nepatenkinti (20 pav.).
19 pav. Dantų protezavimo paslaugų prieinamumo vertinimo procentinis pasiskirstymas
20 pav. Pasitenkinimo dantų protezavimo paslaugų prieinamumo procentinis pasiskirstymas
3.7.Dantų protezavimo paslaugų prieinamumas COVID-19 pandemijos metu
Mažiau nei pusė atsakiusiųjų, kad burnoje turi dantų protezų (42,7%), lankėsi pas protezuojantį gydytoją odontologą COVID-19 pandemijos metu. 39,5% iš jų teigė, kad jų lankymasis
5,8% 52,2% 38,6% 2,4% 1,0% Kaip vertinate dantų protezavimo paslaugų prieianmumą? Labai geras Geras Patenkinamas Blogas Labai blogas 6,3% 43,5% 44,9% 2,9% 2,4% Ar esate patenkintas dantų protezavimo paslaugų prieinamumu? Visiškai patenkintas Patenkintas Nei patenkintas, nei nepatenkintas Nepatenkintas Visiškai nepatenkintas
36 išliko toks pat, kaip ir prieš pandemiją ir šiek tiek mažiau nei trečdaliui (31,6%) vizito reikia laukti ilgiau (21 pav.).
21 pav. Vizito pas protezuojantį gydytoją odontologą laukimo laiko pasikeitimo tarp respondentų
procentinis pasiskirstymas
Daugiau nei pusė COVID-19 pandemijos metu pas protezuojantį gydytoją odontologą besilankiusiųjų respondentų (57,9%) mano, kad jų vizitų dažnumas dėl dantų protezavimo nepakito (22 pav.). Pagrindinės priežastys, lėmusios pasikeitusį gyventojų lankymąsi pas protezuojantį gydytoją odontologą, yra baimė ar nenoras lankytis dėl COVID-19 apsikrėtimo rizikos (58,8% atsakiusiųjų, kad jų lankymasis pasikeitė) bei problemos prisiskambinti į registratūrą ar laisvų vizito laikų nebuvimas (17,6% atsakiusiųjų, kad jų lankymasis pasikeitė), retesnės priežastys, kad gyd. odontologas rekomenduoja atidėti vizitą ar atsirado daugiau laiko ir pradėjo lankytis dažniau.
22 pav. Vizitų pas protezuojantį gydytoją odontologą dažnių pasikeitimo procentinis pasiskirstymas
tarp respondentų
31,6%
7,9% 39,5%
21,1%
Ar pasikeitė vizito pas protezuojantį gydytoją odontologą laukimo laikas?
Taip, laukti reikia ilgiau Taip, laukti reikia trumpiau Ne Nežinau 39,5% 57,9% 2,6% Ar pasikeitė vizitų pas protezuojantį gydytoją odontologą dažnis? Taip Ne Nežinau
37
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pacientai vertina protezavimo paslaugų poreikį bei prieinamumą ir kokias dažniausiai renkasi dantų protezų konstrukcijas. Švedijoje buvo įrodyta, kad anoniminės anketos yra pakankamai tikslus ir ekonomiškas variantas, norint išsiaiškinti esamą dantų protezų paplitimą tarp gyventojų [28].
Respondentų vyrų proporcingai daugiau nei moterų mano, kad jiems šiuo metu yra reikalingos dantų protezavimo paslaugos. Priežastis gali būti ta, kad kaip ir anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad moterys labiau nei vyrai kreipia dėmesį į dantų būklę ir stengiasi kuo greičiau pašalinti visus trūkumus [35].
Daugiau nei pusė tiriamųjų teigia žinantys, kuo skiriasi gydytojas odontologas ortopedas nuo bendrosios praktikos gydytojo odontologo, tačiau iš teigiančiųjų, kad žino, tik 65,3% atsakė teisingai. Beveik penktadalis respondentų mano, kad bendrosios praktikos gydytojas odontologas dantų neprotezuoja, priešingai nei gydytojas odontologas ortopedas. Vieno respondento teigimu, šie gydytojai yra skirtingų kūno dalių specialistai, tačiau ši klaida galėjo įvykti respondentui neįsiskaičius į klausimą.
Dažniausia nustatyta dantų protezavimo priežastis tarp apklaustųjų yra dantų eilių defektai, todėl džiugu, kad 9 iš 10 respondentų mano, kad atsiradus dantų eilių defektams, juos reikia atstatyti kuo greičiau. Nors tik kas dešimtas respondentas nemano, kad atsiradusį dantų eilių defektą reikia atstatyti kuo greičiau, tačiau 21,6% atsakiusiųjų neatstatė ir neplanuoja atstatyti dantų eilių defektų. Argumentai yra didelė ortopedinio gydymo kaina, mažas ar nesimatantis defektas, kuris netrukdo, procedūros baimė ar laiko stoka. Taip pat ir Jeyapalan K. ir Sruth R. atliktame tyrime ištirta, kad pagrindinė priežastis tarp respondentų neatstatyti dantų eilių defektų yra finansinės problemos, o laiko stoka buvo įvardinta antroje vietoje [36].
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų ir dantų eilių defektų paplitimo nebuvo, tačiau pastebėta, kad vidutiniškai vyrai netenka daugiau dantų nei moterys. Anksčiau Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad vyrai linkę rečiau lankytis pas gyd. odontologus nei moterys, be to pastebėta, kad asmenys, kurie vieną ar du kartus per metus lankosi pas gydytoją odontologą, turi mažesnę riziką netekti dantų, nei tie, kurie iš viso nesilanko [9].
Buvo nustatyta, kad 43% atsakiusiųjų turi kokios nors rūšies dantų protezų. Gauti duomenys panašūs į kitų autorių, Korėjoje atliktame tyrime nustatyta, kad 41,9% vyresnių nei 20 metų asmenų turi dantų protezus [37], 42% apklaustųjų Švedijoje teigė turintys kokių nors dantų protezų konstrukcijų [28]. Taip pat patvirtinta daugelyje straipsnių gauta išvada, kad dažnesnis dantų protezų turėjimas yra siejamas su vyresniu amžiumi [6, 7, 10, 17, 30, 38, 39]. Šiek tiek mažiau nei
38 6% 65 metų ir vyresnių apklaustųjų neturėjo jokių dantų protezų, šie duomenys sutampa su Makedonijoje atliktais tyrimais [40].
Išimamos restauracijos tarp asmenų iki 35 metų amžiaus visiškai nebūdingos, tokiame amžiuje dažniausiai aptinkamos fiksuotos restauracijos, be to, beveik pusė (47%) visų restauracijų yra ne pilnai dengiančios vainiką. Tarp vidutinio amžiaus žmonių galima aptikti įvairių dantų protezų konstrukcijų, tačiau vyrauja fiksuotos restauracijos, rečiau nei kas dešimtas teigia turintis išimamų dantų protezų. Vyresnių žmonių tarpe išimamos restauracijos dažnesnės, nei tarp jauno ar vidutinio amžiaus žmonių, vis dėlto, populiariausia dantų protezo konstrukcija yra tiltinis protezas. Panašūs rezultatai stebimi ir kitose Europos valstybėse [5], tarp jų ir Švedijoje, kur nustatyta, kad tarp įvairaus amžiaus gyventojų dažniausiai aptinkamos fiksuotos restauracijos, o išimami protezai yra reta dantų protezo konstrukcija, kuriuos įprastai nešioja vyresnė populiacijos dalis [28].
Skirtumo tarp dantų protezų turėjimo ir lyties nustatyta nebuvo: ir vyrai, ir moterys vienodai dažnai turi dantų protezų, tačiau pastebėta, kad moterys šiek tiek dažniau dantų eilių defektus atstato restauracijomis ant implantų ir rečiau išimamais protezais bei tiltais nei vyrai. Tyrimais įrodyta, kad pasitenkinimas yra didesnis kai dantų eilių defektai atstatyti dantų protezais fiksuotais ant implantų, nei išimamais ar fiksuotais ant dantų [41, 42], todėl toks protezų pasiskirstymas tarp lyčių gali būti susijęs su tuo, kad vyrai dažniau yra nepatenkinti savo dantų protezais nei moterys.
Dauguma respondentų nuomone, svarbiausias veiksnys, lemiantis dantų protezo konstrukcijos pasirinkimą, yra kaina, antroje vietoje – medžiaga, iš kurios pagamintas protezas, trečioje – išimamas, ar neišimamas protezas ir mažiausiai svarbus yra į protezo konstrukciją įtraukiamų dantų skaičius. Tik jaunesnė atsakiusiųjų dalis skirtingai išrikiavo šiuos veiksnius: jiems kaina neatrodo, pats svarbiausias veiksnys, svarbesniais jie nurodė faktą, ar tai išimamas, ar fiksuotas protezas bei medžiaga, ir kurios yra pagaminamas protezas. Tokią tendenciją galima pamatyti ir tarp paplitusių protezų – išimamos restauracijos tarp asmenų iki 35 metų amžiaus yra visiškai nepaplitusios, nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse [28], o populiariausi tarp šio tyrimo respondentų yra tiltiniai dantų protezai, kuriuos naudojant prarasto danties funkcijos atstatymui panaudojamos gretimų dantų rezervinės jėgos.
70,6% respondentų, turinčių dantų protezus, teigia, kad visada gali pasirinkti vieną iš kelių protezavimo gydymo planų, tačiau net kas dešimtas respondentas teigia, negalintis pasirinkti savo gydymo plano. O gauti duomenys apie galimybę respondentams bendrai susipažinti su savo gydymo planu rodo, kad daugiau nei 13% respondentų gydytojas odontologas neinformuoja apie planuojamas procedūras. Vadinasi, dalis gyventojų negali pasirinkti gydymo plano bei nežino, kokios restauracijos yra planuojamos. Apklausa rodo, kad 1% respondentų informaciją apie dantų protezavimą laiko nesuprantama ir neįdomia, o 17,9% nėra svarbu gauti visą informaciją apie
