MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

Kristina Skerlienė

MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR

PRIEINAMUMAS

Mokslinė vadovė

prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

Visuomenės sveikatos vadyba

MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS Kristina Skerlienė

Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra - Kaunas, 2009 – 58 psl.

Darbo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą pirminės

grandies pacientų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.

2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą jo socialinius ir demografinius netolygumus. 3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.

Tyrimo metodika. Anketinė anoniminė Kauno X poliklinikos šeimos gydytojų pacientų apklausa (n =

402). Rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 paketą.

Rezultatai. Per paskutiniuosius 2 metus 72 proc. respondentų nors kartą naudojosi masažo

paslaugomis. 21,4 proc. respondentų šioms paslaugoms nejautė poreikio, o likusiųjų poreikis liko nepatenkintas. Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (92,9 proc.). Jos paklausesnės poliklinikoje (69 proc.) nei privačiuose masažo kabinetuose (31 proc.) Daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų,naudojosi masažu tam tikrai ligai gydyti (54 proc.). Savo sveikatos problemas respondentai labiau patiki poliklinikos masažo specialistams (85,7 proc.), o išvaizdos defektus šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių (71,4 proc.) .

Su gydytojo siuntimu masažo paslaugomis pasinaudoja 80 proc. respondentų. 64 proc. respondentų galėjo pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą. 59,7 proc. respondentų masažo paslaugai įsigyti turėjo užsiregistruoti į eilę prieš savaitę ir ilgiau. 60,8 proc. respondentų eilėje prie masažo kabineto laukti netenka. 55,5 proc. respondentų masažo paslaugų kainas vertina kaip vidutines.

Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų organizacinio ir finansinio prieinamumo lygį, nustatyta, kad poliklinikoje paskirtu laiku paslaugą įsigijo 53 proc. respondentų, privačiame sektoriuje 76,9 proc. Poliklinikoje tenka registruotis daugiau nei prieš savaitę 76 proc., kai tuo tarpu privačiame sektoriuje paslaugą gauna per savaitę 69 proc. respondentų. Pageidaujama specialistą poliklinikoje pasirinko 68,8 proc., o privačiame sektoriuje 81,8 proc. Kainas poliklinikoje kaip vidutines vertina 72,1 proc., o privačiame sektoriuje 27,9 proc.

privačiuose masažo kabinetuose. Organizacinį ir finansinį prieinamumą įtakoja gydytojo siutimo gavimas, specialisto pasirinkimo galimybė, laukimo trukmė siekiant įsigyti paslaugą. Valstybiniame ir privačiame sektoriuje masažo paslaugų organizacinio bei finansinio prieinamumo lygiai yra nevienodai riboti.

SUMMARY

Management of Public Health

THE DEMAND AND ACCESSIBILITY OF MASSAGE SERVICES Kristina Skerlienė

Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 58p.

Aim of the study – to analyze the market of massage services and to evaluate the accessibility of these

services in the perspective of direct customers.

Objectives:

1. Evaluate the demand of massage services by first line patients.

2. Evaluate the accessibility of massage services, social and demographic spread of these services.

3. To compare the accessibility of massage services between private and public sector.

Methods. Anonymous survey of Kaunas X policlinic's patients (n = 402). The statistical analysis of

the results was carried out using SPSS 13.0.

Results. In the last 2 years 72% of the respondents have used massage services at least once. 21,4% of

respondents did not feel the need for those services and the rest did not get the services they needed. Massage services are most popular among 30-49 year old respondents (92,9%). It's more popular in policlinics (69%) than in private massage cabinets (31%).More than half respondents have used massage services as a medical treatment of some condition (54%). Health problems respondents are more likely to entrust for policlinics massage specialist (85,7%), while they usually use private sector's services for appearance related problems (71,4%).

80% of respondents use massage services with doctor's prescript. 64% were able to choose the massage specialist they wanted. 59,7% of respondents had to book an appointment a week or more before in order to get the massage service they wanted. 60,8% respondents did not have to wait in the queue at the massage cabinet. 55,5% of respondents think that the price of massage services is average.

Having compared the level of financial and organizational accessibility in policlinics and private massage cabinets, it was assessed that 53% of respondents did get the service at appointed time in policlinics and 76,9% in private sector. More than 76% have to book an appointment more than a week in advance in policlinics, while in private sector 69% of respondents get the service in a week. 68,8% have chosen their desired specialist in policlinics and 81,8% did so in private sector. 72,1% of

respondents think that the price of massage service in policlinics is average, while just 27,9% think the same about prices in private sector.

Conclusions. It was found that there is a demand for massage services. It's more popular in policlinics

than in private massage cabinets. Organizational and financial accessibility is related to doctor's prescription, the ability to choose desired specialist and the time needed to get the service.

Levels of financial and organizational accessibility are differently restricted in policlinics and in private sector.

TURINYS

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9

1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui...9

1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai...12

1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai...13

1.2.2. Paklausos valdymas...15

1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai ir sąlygojantys veiksniai...17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas...23

2.2. Statistinė duomenų analizė...27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas...30

3.2. Masažo paslaugų prieinamumas: demografiniai ir socialiniai netolygumai ir jų palyginimas poliklinikoje ir privačiame sektoriuje...39

IŠVADOS ... 54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI

ĮVADAS

Sveikatos priežiūros institucijų teikiamų paslaugų prieinamumas įvairaus tipo visuomenėse visuomet buvo ir yra diskutuotinas ir aktualus klausimas. Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ypač vykstant sveikatos reformai taip pat yra aktuali sociologinių tyrimų sritis (24). Kaip galima pastebėti iš daugelio atliktų tyrimų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – aktualus, diskutuotinas klausimas. Kadangi masažo paslaugos – viena iš sveikatos priežiūros paslaugų, vadinasi galima daryti išvadą, kad ir masažo paslaugų prieinamumas – taip pat aktualus klausimas esamiems ir potencialiems masažo paslaugų vartotojams.

Įrodant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aktualumą šiandieninei visuomenei pastebėta, kad didžioji dalis tyrimų (bent jau Lietuvoje) buvo atlikta analizuojant bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas, neišskiriant ir nedetalizuojant atskirų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problematikos. Šis tyrimas leis išsiaiškinti tipinius masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo ypatumus Lietuvos valstybinėse pirminės sveikatos priežiūros institucijose.

Pagrindinė darbo teorinė reikšmė – susisteminta informacija apie paslaugų paklausą ir prieinamumą, pritaikant ją specifinei paslaugų sričiai – masažo paslaugoms.

Praktinė šio darbo reikšmė – atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti masažo paslaugų paklausą ir prieinamumą viešojoje konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje – Kauno Šilainių poliklinikoje. Šio tyrimo rezultatai galės būti traktuojami kaip prielaida kitų Lietuvos didžiųjų miestų pirmojo lygmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo lygio įvertinimui.

Statistiniais duomenimis įrodyta, kad Lietuvoje masažo paslaugų poreikis ir paklausa sparčiai didėja. Skliutaitės (1) teigimu, masažas tampa vis populiaresnis tarp sveikos gyvensenos, gražių kūno formų puoselėtojų. Vadinasi, masažo paslaugų paklausa tampa vis didesnė, nes jų poreikį vis dažniau ima jausti ne tik stacionaruose gulintys ar po sunkių traumų bandantys išsigydyti pacientai, bet ir eiliniai nuolatinį stresą, įtampą, bendrą nuovargį jaučiantys, kūno formas norintys patobulinti gyventojai.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problematiką demonstruoja ne vienas atliktas tyrimas. Pavyzdžiui. Kairio ir Gurevičiaus (2) atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinė nepasitenkinimo esama draudos medicina Vilniaus mieste priežastis – didelės eilės pas apylinkės terapeutą. Tų pačių autorių (3) atliktas kitas tyrimas parodė, kad biurokratija registratūroje ir gydytojo kabinete yra visiškai nesuprantami pacientui, pacientai sugaišta nemažai laiko prie gydytojo kabineto. V.Grabausko, Peičiaus ir Kaminsko (4) atliktas tyrimas „Pacientų vaidmuo priimant sveikatos

priežiūros sprendimus“ pateikia faktą, kad dažniausiai nepateisinami lūkesčiai, susiję su paciento ir jį aptarnaujančio gydytojo tarpusavio bendravimo kokybe.

Kaip galima pastebėti iš didelio skaičiaus atliktų tyrimų, siekiant įsigyti vieną ar kitą sveikatos priežiūros paslaugą, gyventojams iškyla nemažai problemų šių paslaugų prieinamumo aspektu. Galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugų prieinamumas yra susijęs su panašiomis problemomis, kaip ir kitos bendrosios sveikatos priežiūros paslaugos.

Šiuolaikinėmis, nuolatinės įtampos ir streso sąlygomis, įtakotomis ekonominės krizės laikotarpio, masažo paslaugos turėtų būti paklausios skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo ir socialinio statuso asmenims. Jų įsigijimo efektyvus prieinamumas reikiamu metu galėtų padėti sumažinti ne tik įprastus pacientų negalavimus, bet ir užkirsti kelią potencialioms būsimoms pacientų lėtinėms ligoms.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą

pirminės grandies pacientų požiūriu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.

2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą ir jo socialinius, demografinius netolygumus. 3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui

Masažas – tai viena seniausių priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti (5, 6).

Masažas – tai moksliškai pagrįstas gydymo metodas, tiesiogiai veikiantis organizmą, kurio esmė – nuolatinis paciento kūno dirginimas masažuotojo rankomis arba specialiais aparatais (7, 8).

Masažuotojo rankomis atliekami veiksmai vadinami masažo veiksmais (7).

Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Remiantis paskutiniųjų dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą (9). Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. pradėjo veikti širmieji masažo kursai. 1937 m. buvo įsteigti specialūs kursai, kuriuose ruošė masažo ir gydomosios gimnastikos specialistus. Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas buvo taikomas gydymui valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, taip pat sportininkų fiziniam tobulinimui. Po Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje buvo vėl įkurti masažo kursai medicinos seserims. Širmiesiems kursams Druskininkuose vadovavo Dineika. vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Kaune, Palangoje (9).

Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas skirstomas į (9): 1) bendrąjį. Jo metu tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas. 2) dalinį. Ši masažo rūšis skirta atskiroms kūno dalims.

Pagal tikslą masažas skirstomas į (9):

1) gydomąjį. Jis taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms atkurti bei normalizuoti.

2) sportinį. Jis daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti varžyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti. 3) higieninį. Jis taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti,

senėjimo procesams stabdyti.

4) kosmetinį. Jo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius defektus.

Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas į (9):

1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui, sau, arba dviese masažuojant kitą žmogų. 2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams. 3) masažavimą aparatais.

4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.

Be masažo rūšių skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatumai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos parinkimas. Išskiriamos šios svarbiausios masažo sistemos arba jų grupės (9): klasikinė, švediškoji, suomiškoji, Sarkizovo-Serazino ir Biriukovo, refleksinio, taškinio, nekontaktinio masažo.

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms. Bendrasis masažo poveikis apima neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastarojo formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančiųjų nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Vadinasi, masažui yra būdingas neurofleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. (9)

Didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles. Pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis. (9)

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas (9).

Analizuojant masažo poveikį atskiroms kūno dalims galima būtų išskirti 4 pagrindines atskiras žmogaus organizmo dalis, kurioms masažas daro ypatingą poveikį (7):

1. Oda ir poodinis riebalinis audinys. Veikiant masažui oda apsivalo nuo suragėjusio paviršinio odos epidermio sluoksnio ir liaukose gaminamų išskyrų, dėl to gerėja dengiamųjų audinių kraujotaka, spartėja medžiagų apykaitos bei regeneraciniai procesai. Pagerėjus kraujotakai, nyksta audinių pabrinkimai, nelieka galimybių kauptis medžiagoms odos ir poodinio sluoksnio ląstelyne, todėl blyški, sausa ir suglebusi oda pasidaro rožinė, stangri ir švelni. Masažo įtakoje didėja odos atsparumas mechaniniams bei temperatūriniams pokyčiams. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita.

2. Širdies-kraujagyslių ir limfinė sistema. Masažas veikia odos kapiliarus, kurie yra pati didžiausia kraujagyslių sistemos refleksogeninė sritis. Būtent dėl to odos kapiliarų praplatėjimas masažo metu turi reikšmės viso organizmo audinių apykaitos, trofinei bei regeneracijos funkcijoms. Masažuojant atsidaro taip pat ir rezerviniai odos kapiliarai, dėl kurių veiklos pagerėja veninio kraujo nutekėjimas, ir taip pagreitinamas nereikalingų medžiagų apykaitos produktų pasišalinimas, kuris susidaro metabolizmo ar prakaitavimo

metu. Masažo procedūrų įtakoje didėja hemoglobino, eritrocitų, trombocitų bei leukocitų kiekis kraujyje. Masažas pagerina taip pat ir širdies darbą, nes normalizuojamas tonusas stambiosiose bei smulkiosiose arterijose ir venose. Masažas veikia taip pat ir limfinę sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias sąlygas šiems procesams vykti.

3. Raumeninė sistema ir sąnarių-jungiamasis aparatas. Veikiant masažui, didėja raumeninių skaidulų elastingumas, pagerėja jų susitraukinėjimo funkcija, užkertamas kelias raumenų atrofijai, sudaromos sąlygos geresniam limfos ir kraujo cirkuliavimui raumenyse, o tuo pačiu – ir raumeninių ląstelių medžiagų apykaitai, jų mitybos bei regeneracinei funkcijoms. Masažas padeda išlyginti randus ir odos nelygumus. Veikiant masažui, gerėja kraujo apytaka sąnario viduje bei jį supančiuose minkštųjų audinių sluoksniuose, didėja sąnarinės kapsulės ir jungiamųjų raiščių patvarumas, pagreitinamas patologinių produktų transportavimas iš sąnarių, sąnariai tampa judresni.

4. Nervų sistema. Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis. Gydytojai ir masažo specialistai teigia, kad pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo, susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas (10): esant kaklo, liemens ir nugaros skausmams, kai skauda galvą, sergant osteochondroze, esant raumenų, sausgyslių bei raiščių patempimams, po įvairių lūžių visose jų gijimo stadijose, esant funkcionaliems sutrikimams po kaulo lūžių ir išnirimų (sunkus sąnarių judėjimas, raumenų audinio pasikeitimai, randų susidarymas odos audiniuose), sergant artritu pradinėje ir chroniškoje stadijoje, neuralgijos ir neuritų atvejais, sergant radikulitu, paralyžiaus metu, esant chroniškam širdies raumens nepakankamumui, stenokardijos atvejais, sergant hipertonija, sergant arterine hipotonija, reabilitacijos metu po miokardo infarkto, esant chroniškam gastritui, sergant bronchitu, pneumonijos atvejais, esant skrandžio ir žarnyno sutrikimams, sergant bronchine astma, esant dvylikapirštės žarnos susirgimams (vengiant suaktyvėjimo).

Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad masažas – viena seniausių pasaulyje gydymo priemonių, rankomis arba specialiosiomis priemonėmis nuolat dirginant paciento kūną. Masažas

klasifikuojamas įvairiais požiūriais: pagal apimtį, pagal tikslą, pagal atlikimo priemones, pagal masažo sistemas. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms: odai ir poodiniam riebaliniam audiniui, širdies-kraujagyslių ir limfinei sistemai, raumeninei sistemai ir sąnarių-jungiamajam aparatui, nervų sistemai. Pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo, susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas.

1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai

Ekonomikos terminologijoje paklausa apibrėžiama kaip pirkėjų noro pirkti produktą (paslaugą) greitis. Ekonominė teorija teigia, kad paklausą lemia du faktoriai: skonis ir sugebėjimas nupirkti. Skonis, produkto geidimas, apibūdina norą nupirkti produktą už tam tikrą kainą. Sugebėjimas nupirkti apibūdina tai, kad pirkėjas gali produktą nupirkti tik turėdamas pakankamai turto ar pajamų (11).

Apibrėžus bendrąją paklausos sąvoką, galima ją pritaikyti ir masažo paslaugų paklausos sampratai suformuluoti. Taigi, masažo paslaugų paklausa – šių paslaugų vartotojų noro įsigyti šias paslaugas greitis. Masažo paslaugų paklausą lemia du faktoriai – masažo paslaugų poreikis ir galimybė įsigyti šias paslaugas. Lietuvoje galimybę įsigyti masažo paslaugas siūlo ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros institucijos, privatūs sveikatingumo centrai bei masažo kabinetai. Neretai masažo paslaugas siūlo ir pavieniai masažo specialistai, šias paslaugas klientui atlikdami savo arba jo namuose.

Galimybę įsigyti masažo paslaugą įtakoja šių paslaugų suteikimo kaina. 1 paveiksle pateikiama apibendrinta paklausos priklausomybė nuo kainos. Ši priklausomybė būdinga ir masažo paslaugų paklausai.

Pirminės sveikatos priežiūros institucijose 5 pirmos masažo paslaugos klientams atliekamos nemokamai, kitose anksčiau minėtose sveikatos priežiūros institucijose šios paslaugos yra mokamos, o jų kaina diferencijuoja priklausomai nuo daugelio faktorių. Privačiose gydymo ir sveikatos priežiūros institucijose masažo paslaugų kainos didžiąją dalimi priklauso nuo rinkos kainos.

Masažo paslaugų rinkoje, kaip ir bet kurių kitų produktų ir paslaugų rinkose, kai masažo paslaugos kaina yra didelė, paklausa šioms paslaugoms mažėja. Kai kaina sumažėja, paklausa didėja. Esant mažai masažo paslaugų kainai, dauguma šių paslaugų pageidaujančių vartotojų gali įsigyti paslaugą. Tačiau paslaugų žemomis kainomis pasiūla yra ribojama poreikių ir nėra begalinė, net jei kaina pasidaro lygi nuliui (šią situacija geriausiai iliustruoja masažo paslaugų pasiūla pirminės sveikatos priežiūros institucijose, kur masažo paslaugos yra nemokamos, o šių paslaugų paklausa yra itin didelė). Kai masažo paslaugų kaina yra labai didelė, paklausa sumažėja, nes, nors pirkėjai ir norėtų įsigyti paslaugą gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje masažo paslaugos yra mokamos, jie negali to padaryti būtent dėl aukštos kainos.

Privačiose gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigose vienkartinio masažo kaina Lietuvoje svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių ar net šimto litų. Masažo paslaugų kaina priklauso nuo to, kurią kūno dalį reikia išmasažuoti ir kur bei kokiu būdu masažo paslauga atliekama (1). Kaip jau buvo minėta anksčiau, turintys gydytojo siuntimą poliklinikose ir ligoninėse masažo paslaugos teikiamos nemokamai, neturintys siuntimo, arba pageidaujantys daugiau šių procedūrų nei buvo rekomenduota gydytojo, už masažą įprastai moka 5-20 Lt. Sveikatingumo ir grožio centruose už tokią pačią paslaugą dažnai tenka sumokėti gerokai daugiau. Brangiausi – įmantrūs masažai, skirti atsipalaidavimui, įveikti bendrą kūno nuovargį ar patobulinti kūno formas (1). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausa poliklinikose su gydytojo siuntimu ir be jo yra didesnė nei privačiuose masažo kabinetuose, sveikatingumo centruose ar grožio salonuose, kur už įsigytas masažo paslaugas vartotojas turi susimokėti. Poliklinikose masažo paklausa su gydytojo siuntimais didesnė nei tų pačių paslaugų paklausa be gydytojo siuntimo, nes be gydytojo siuntimo masažo paslaugos poliklinikose taip pat kainuoja, nors ir žymiai mažiau nei privačiose gydymo įstaigose.

Aptarus masažo paslaugų paklausos sampratą ir nurodžius pagrindinius šią paklausą įtakojančius veiksnius, kituose šio skyriaus poskyriuose aptariami masažo paklausos subalansavimo trukdžiai bei pačios paklausos valdymo ypatumai.

1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai

Masažo paslaugas teikiančios organizacijos, skirtingai nei gamybinė įmonės ar kitokio profilio paslaugas teikiančios įmonės, susiduria su kitokiais sunkumais tenkinant padidėjusią vartotojų paklausą šioms paslaugoms. Ypač šios problemos aktualios bendrosios profilaktikos poliklinikose, kur teikiamos nemokamos įvairaus tipo masažo paslaugos. Poliklinikų, o kartais ir privačių masažo kabinetų nesugebėjimas patenkinti padidėjusios masažo paslaugų paklausos, sukelia ir kokybės teikiant šias paslaugas problemų, o tuo pačiu ir vartotojų nepasitenkinimą.

Masažo paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšį galima būtų iliustruoti remiantis J.Teboul paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšio schema (2 pav.).

Paklausa

Prarastas vartotojas, negautos pajamos

Paslaugos kokybė blogėja (eilių susidarymas ir rezervavimo sistemos įvedimas)

Prieinami pajėgumai

Gera paslaugų kokybė Optimalus pajėgumų panaudojimas

Paslaugų kokybė nebūtinai gera. Išlaidos dėl nepanaudotų pajėgumų

Nepanaudoti pajėgumai

2 pav. Paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšys (12,260)

Autoriai Haksever, Render, Russell, Murdick (13) analizavo priežastis, sąlygojančias paslaugų organizacijų sunkumus, dėl menkų paklausos ir pasiūlos subalansavimo galimybių. Remiantis minėtų autorių mintimis, išskiriamos šios pagrindinės masažo paslaugų paklausos nesubalansavimo priežastys:

 Masažo paslaugos yra neapčiuopiamos, be to, vartojamos ir teikiamos tuo pačiu metu. Dėl to šias paslaugas teikiančios gydymo ir sveikatingumo įstaigos neturi galimybių įsigyti atsargų, kurios paprastai gamybos įmonėms padeda tenkinti padidėjusią paklausą. Masažo paslaugų teikimo atveju šios paslaugos padidėjus paklausai gali būti teikiamos vėliau nei pageidauja vartotojas tik tuo atveju, jei ši sutinka laukti ir jei jo sveikatos būklė tai leidžia.  Poliklinikų, sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas bei privačių masažo

kabinetų pajėgumų dalis yra nekintama. Gamybos įmonėje pajėgumų daugiau panaudojama dirbant viršvalandžius ar organizuojant papildomas pamainas. Tačiau minėtos gydymo įstaigos, teikiančios masažo paslaugas tokių galimybių dažniausiai neturi.

 Masažo paslaugų paklausa yra pakankamai sunkiai prognozuojama. Jeigu valstybinėse gydymo įstaigose dažniausiai visi masažo specialistai beveik visais metų laikais visomis pamainomis būna užimti, tačiau privatūs sveikatingumo centrai, teikiantys masažo

paslaugas bei privatūs masažo kabinetai kartais patiria nuostolių dėl sumažėjusios masažo paslaugų vartotojų paklausos šio tipo paslaugoms dėl potencialių vartotojų vasaros atostogų, valstybinių švenčių, metų laiko (tam tikrais metų laikais pacientai jaučia poreikį masažo paslaugoms, ta tikrais – visiškai juo nesidomi).

 Skirtingas masažo paslaugai suteikti reikalingas laikas. Kaip jau buvo aptarta 1.1. šio darbo poskyryje, Lietuvoje teikiamos įvairių rūšių ir sistemų masažo paslaugos, be to, šių paslaugų vartotojai siekia pasirinkti maksimaliai jų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl kiekvieno jų aptarnavimo laikas skiriasi. Dėl to sudėtinga apskaičiuoti, kiek galima aptarnauti vartotojų per laiko vienetą (valandą, darbo dieną ir kt.).

1.2.2. Paklausos valdymas

Praeitame šio darbo poskyryje išsiaiškinus, kad masažo paslaugų paklausą tinkamai subalansuoti yra pakankamai sunku, galima prieiti išvadą, kad pirminėse sveikatos priežiūros organizacijose, sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos bei privačiuose masažo kabinetuose siekiant visapusiško pacientų pasitenkinimo bei maksimalaus įmonės pajėgumų išnaudojimo, pelno ir paslaugų kokybės, pastarosioms reikia sugebėti tinkamai valdyti masažo paslaugų paklausą.

Haksever, Render ir kt. (13) teigia, kad svarbiausias reikalavimas, siekiant efektyvaus paslaugų paklausos valdymo, yra tas, kad paslaugų teikėjai gerai pažintų savo vartotojus ir suprastų jų poreikius. Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios įmonės. Pastarosios taip pat privalo rinkti informaciją apie savo vartotojus: demografinę jų charakteristiką (lytį, amžių, pajamas, profesiją), gyvenimo būdą, poreikius, lūkesčius ir kt. tai padėtų atskleisti, kas vartotojus motyvuoti rinktis vienokią ar kitokią masažo paslaugų rūšį.

Vartotojų pažinimas įgalina paslaugų organizaciją imtis tinkamų paklausos poveikio priemonių. Tačiau pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), to nepakanka. Paslaugų teikėjai turi įsigilinti į paklausos prigimtį, kad galėtų nustatyti paklausą sąlygojančius veiksnius. Kai kurie jų paklausą veikia nuolat, kiti – laikinai. Vartotojų pažinimas ir paklausos studijos neįmanomos be informacijos, tačiau jos rinkimas, kaupimas ir apdorojimas yra sudėtingas ir brangus procesas, todėl ne visos paslaugų organizacijos pajėgios turėti paklausos valdymui reikalingų duomenų bazę.

Apibendrinus įvairių autorių (13, 14, 15, 16) mintis paklausos valdymo aspektus, žemiau pateikiamos masažo paslaugas teikiančioms įmonėms siūlomos paklausos reguliavimo priemonės:

 Paklausos sklaida sudarant eiles. Tai – paslaugos teikimo terminų valdymas organizuojant vartotojo laukimą. Potencialiems masažo paslaugų vartotojams dažnai ilgai tenka laukti eilėje prie masažo kabineto, nors ir būna iš anksto užsisakęs paslaugą

konkrečiam laikui. Dėl ypatingai didelės nemokamų masažo paslaugų paklausos poliklinikose įsigyti šias paslaugas yra pakankamai sunku. Nepaisant to, kad šiai paslaugai įsigyti dažniausiai reikia turėti siuntimą (jam įsigyti taip pat tenka nemažai laiko praleisti eilėje), norint masažo paslaugas įsigyti bendrąja eilės tvarka, dažnai nemokamo masažo laikas nurodomos tik po mėnesio ar dar vėliau. Tokiu atveju poliklinikoje masažo paslaugoms užsiregistravę pacientai nesulaukę savo eilės dažnai kreipiasi į privačius masažo kabinetus, kuriuose susimokėję už jiems suteiktas reikalingas masažo paslaugas, jas dažniausiai įsigyja tą dieną, kurią ir pageidauja. Kitais atvejais poliklinikose masažo paslaugoms užsiregistravę pacientai pasijunta geriau ir po mėnesio nusprendžia, kad jiems iš viso nebereikalingos masažo paslaugos. Pirminės sveikatos priežiūros institucijos tokio pobūdžio situacijas įvertina, todėl dažnai užregistruojama daugiau pacientų nei įmanoma per vieną darbo dieną aptarnauti, tikintis aptarnauti daugiau klientų. Be to, masažo paslaugų kabinetai poliklinikose pacientus priima ir skubos tvarka. Tokiu atveju pacientams nereikia laukti eilėje. Atkreipus dėmesį į aukščiau išvardintus faktus, galima daryti prielaidą, kad pirminės sveikatos priežiūros institucijose masažo paslaugų paklausa dažniausiai viršija pasiūlą, nors jose ir funkcionuoja rezervavimo sistema.

 Rezervavimo sistemos įdiegimas. Ji padeda išvengti eilių ir sudaro vartotojui galimybes pasinaudoti paslauga jam tinkamu laiku. Ši paklausos reguliavimo priemonės ypač populiari sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos ir privačiuose masažo kabinetuose, tačiau pirminėse sveikatos priežiūros institucijose kol kas ši rezervavimo sistema nors ir veikianti, tačiau neefektyviai. Dažniausiai poliklinikose masažo paslaugų paklausa reguliuojama naudojant paklausos sklaidą sudarant eiles, t.y. nurodant vartotojui artimiausią masažo paslaugai suteikti laisvą datą ir laiką, tinkamą vartotojui, nes pats vartotojas sau laiką masažui gali rezervuoti tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, nes šio tipo paslaugų prieinamumas bendrosios sveikatos priežiūros institucijose yra pakankamai sudėtingas.

 Ekonominiai svertai. Siekdamos paveikti vartotojo elgseną, paslaugų organizacijos diferencijuoja kainas skirtingais paklausos svyravimo laikotarpiais, be to, skirtingiems vartotojų segmentams nustato nevienodės paslaugų kainas. Ne išimtis ir privatūs masažo paslaugas teikiantys kabinetai bei sveikatingumo organizacijos. Nors poliklinikos neturi tokios galimybės keisti masažo paslaugų įkainius priklausomai nuo šių paslaugų paklausos piko meto (šios paslaugos pirminės priežiūros institucijose yra iš viso teikiamos nemokamai), tačiau privačios šias paslaugas teikiančios organizacijos diferencijuoja masažo paslaugų kainas priklausomai nuo daugelio veiksnių: teikiamų masažo paslaugų rūšių, masažo paslaugas teikiančios organizacijos įsisteigimo vietos, esamų ir potencialių

klientų demografinių charakteristikų, klientų apsilankymų skaičiaus, t.y. naudojimosi masažo paslaugomis konkrečioje įstaigoje dažnio ir pan.

 Reklama. Ženklai (simboliai), reklaminės priemonės, vidaus ir išorės masažo kabinetų bei sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas reklama leidžia šioms organizacijoms įtikinti vartotojus naudotis paslaugomis, į kurias jie be paskatinimo nebūtų atkreipę dėmesio ir iškilus būtinybei kreiptųsi į kurią nors kitą gydymo įstaigą, o ne tą, kuri reklamos ir marketingo priemonių pagalba jiems liko įstrigusi atmintyje.

Apibendrinant šį poskyrį galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausą, kaip ir bet kokių kitų vartotojams siūlomų paslaugų paklausą, reikia sugebėti valdyti. Pagrindinis reikalavimas masažo paslaugų paklausos valdymui – informacija apie šių paslaugų vartotojus, jų poreikius, lūkesčius, demografines charakteristikas. Pagrindinės masažo paslaugų paklausos valdymo priemonės: paklausos sklaida sudarant eiles, rezervavimo sistemos įdiegimas, ekonominiai svertai, reklama.

1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai

ir sąlygojantys veiksniai

Masažo paslaugų prieinamumas – viena aktualiausių problemų vartotojams siekiant įsigyti šią paslaugą. Prieinamumas vartotojų požiūriu bendrąja prasme – tai paslaugų teikimo vietos pasiekiamumas ir patogūs kontaktai su tiekėjais (12).

Paslaugų prieinamumo vartotojams teorinius aspektus analizavo nemažai autorių (17, 18, 19, 20, 21). Lietuvoje paslaugų prieinamumo klausimai taip pat yra aktualūs ir nagrinėjami tiek teoriniu, tiek ir praktiniu lygmeniu (12, 22, 2). Kairio ir Gurevičiaus (3) nuomone, pagrindinis rodiklis, rodantis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – t.y. per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją, atlikti procedūras ir kt. Remiantis šiuo apibrėžimu galima suformuluoti ir masažo paslaugų prieinamumo sąvoką. Taigi, masažo paslaugų prieinamumas – tai rodiklis, rodantis per kiek laiko pacientas gali patekti pas masažo specialistą, atlikti reikiamas procedūras ir kt.

Ruošdamasi teikti paslaugas, organizacija turi atsakyti į klausimus, kur ir kaip bus teikiama paslaugas. Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios valstybinės ir privačios gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigos.

Įvairūs autoriai skirtingai apibrėžia paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. 3 paveiksle remiantis įvairių autorių mintimis pateikiamas apibendrintas, susistemintas ir masažo paslaugoms pritaikytas darbo autorės sudarytas masažo paslaugų prieinamumą sąlygojančių pagrindinių veiksnių sąrašas.

Nuo masažo paslaugų teikėjo priklausantys veiksniai

Paslaugų teikimo vieta

Personalas

Darbo režimas

Naudojama įranga

Paslaugų teikimo infrastruktūra

Telekomunikacinių paslaugų galimybė

Parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina)

Paslaugų įmonės matomumas

Paslaugų teikėjo ir gavėjo tarpusavio komunikacijos kokybė

Paslaugų suteikimo kokybė

Bendras konkurencinis patrauklumas

Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai Pėsčiųjų srautas

Viešasis transportas

Nuosavų automobilių skaičius

Kelių tinklas (važiavimo sąlygos, leistinas greitis, judėjimo apribojimai)

Nuo masažo paslaugų teikėjo nepriklausantys veiksniai

3 pav. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai

Kiekvienas paslaugų prieinamumo vartotojui teorinius aspektus nagrinėjęs autorius išskiria skirtingą skaičių bet kokio tipo paslaugų prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Aptariant masažo paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius, reikėtų atkreipti į dėmesį, kad valstybinėse ir privačiose gydymo ir sveikatingumo įstaigose, kuriose teikiamos masažo paslaugos, kai kurie šių paslaugų prieinamumą įtakojantys veiksniai skiriasi. Be to, skiriasi ir šių veiksnių intensyvumas.

Vietos pasirinkimas – sudėtingas ir atsakingas strateginis sprendimas, ne maža dalimis lemiantis privačių masažo paslaugas teikiančių įstaigų veiklos rezultatus. Jis priimamas steigiant

gydymo įstaigą. Bagdonienė ir Hopenienė (12) vietos parinkimo veiksnius skirsto į objektyvius ir subjektyvius, o šiose grupėse dar išskiria kiekybiškai įvertinamus ir kiekybiškai neįvertinamus. Vadinasi, privačios gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, besiruošiančios teikti masažo paslaugas, prieš priimdamos vietos sprendimus, turi išlaikyti objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo pusiausvyrą.

Gronroos (19) nuomone, vieta – ne vienintelis paslaugos prieinamumą sąlygojantis veiksnys. Šiai nuomonei pritaria ir darbo autorė, ypač pabrėždama pirminės sveikatos priežiūros institucijose teikiamų masažo paslaugų ypatumus. Minėto autoriaus nuomone, paslaugų prieinamumui didelę įtaką taip pat daro (19): personalas (darbuotojų skaičius, jų įgūdžiai), darbo režimas (darbo dienos ir valandos), paslaugų teikimo trukmė, naudojama įranga ir įvairūs posistemiai (pvz., paslaugos užsakymo, atsiskaitymo, funkcionavimas). Darbo autorė pritaria Gronroos (19) nuomonei, tačiau akcentuoja, kad nors visi autoriaus paminėti paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai yra aktualūs valstybinėms gydymo ir sveikatos priežiūros įmonėms, kuriose teikiamos nemokamos ar tik dalinai mokamos masažo paslaugos, tačiau kai kurie jų, pvz., darbo režimas, naudojama įranga, paslaugų teikimo infrastruktūra yra ypač reikšmingi paslaugų prieinamumą apsprendžiantys veiksniai, vartotojams renkantis mokamas masažo paslaugas.

Zeithaml, Parasuraman, Berry (20) paslaugų prieinamumą nagrinėja ir telekomunikaciniu aspektu. Pasak autorių, paslaugos prieinamos vartotojams, jei jie turi galimybę susiekti su įmone ryšio priemonėmis. Tokiu būdu vartotojas gali gauti informaciją, užsisakyti paslaugą, išsikviesti teikėjus į savo buvimo vietą, apmokėti paslaugą ir pan. Šis paslaugų prieinamumo veiksnys itin aktualus ir masažo paslaugų teikimui. Tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas užsisakantiems klientams patogu rezervuoti laiką paslaugai telefonu, gauti pageidaujamos informacijos apie paslaugų atlikimo trukmę, siūlomas rūšis ir pan.

Hope ir Muhlemann (21) teigia, kad paslaugų prieinamumą lemia: pėsčiųjų srautai, viešasis transportas (tipai, kainos, potencialas), nuosavų automobilių skaičius, kelių tinklas (važiavimo sąlygos, leistinas greitis, judėjimo apribojimai), parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina), paslaugų įmonės matomumas. Visi autorių paminėti paslaugų prieinamumą lemiantys veiksniai būdingi ir masažo paslaugas teikiančioms įmonėms.

Be minėtų įvairių autorių nurodytų paslaugų prieinamumą lemiančių veiksnių, analizuojant masažo paslaugų prieinamumą, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokius aspektus, kaip:

 Masažo paslaugos ypatumai. Pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), jeigu paslaugas teikiančios organizacijos dėmesys bus skiriamas vartotojams patraukliai kainai, tai tokio pobūdžio įmonės turėtų būti atidarytos ten, kur galima tikėtis didelio jų srauto. Vadinasi pirminės sveikatos priežiūros institucijos, teikiančios masažo paslaugos taip pat turėtų būti kuriamos ten, kur yra didžiausios gyventojų susitelkimo vietos ir dideli judėjimo srautai.

Kiek kitokia situacija susiklosto privačioms gydymo ir sveikatingumo organizacijoms, teikiančioms mokamas masažo paslaugas. Tokio tipo masažo paslaugų įmonių veikla paprastai būna nukreipta į paslaugų atlikimo aukštą kokybę, platų masažo paslaugų rūšių spektrą, netradicinius masažo tipus ir pan. Tokiu atveju žymiai svarbiau nei įmonės vieta organizacijai tampa palaikyti gerus santykius tarp paslaugos vartotojo ir teikėjo, tokiu būdu jį paskatinant vėl apsilankyti toje pačioje organizacijoje bei rekomenduoti ją pažįstamiems.

Masažo paslaugos – ne kasdieninio vartojimo paslaugos. Pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), įmonės, kurių pasiūlą sudaro retesnio vartojimo paslaugos, turėtų steigtis prestižinėse teritorijos dalyse. Įmonės, kuriose teikiamos masažo paslaugos yra mokamos, darbo autorės nuomone, taip pat priklauso minėtų retesnių paslaugų teikėjų grupei. Dažnai dėl nekasdieninio vartojimo tokių paslaugų teikėjų pasiekiamumas nesukelia vartotojams didesnių sunkumų. Tokioms įmonėms vieta yra daugiau prestižo dalykas, turintis įtakos įvaizdžiui.

 Klientų dalyvavimą masažo paslaugos teikime. Kai vartotojas privalo dalyvauti paslaugos teikimo procese ir jam reikia vykti į paslaugų įmonę, teikėjo buvimo vieta tampa labai svarbi. Vykdamas į įmonę vartotojas patiria piniginių, laiko sąnaudų, be to, kai kada kelionė pareikalauja nemažų fizinių pastangų (nuovargis, susierzinimas). Pasak Polese (cit. pagal 12), kai nuotolio įveikimo sąnaudos didesnės už paslaugos naudą, vartotojas paprastai jos atsisako. Analizuojant masažo paslaugų teikimą pirminės sveikatos priežiūros institucijose, masažo paslaugų įsigijimas vartotojui bet kuriuo atveju atsieina pigiau nei pati kelionė, lyginant masažo paslaugos kainą su tokios pačios paslaugos suteikimu privačiuose masažo kabinetuose ir pan. Vadinasi, dar karta galima prieiti išvados, kad poliklinikų steigimosi vieta yra ne itin svarbi vartotojui. Bagdonienė ir Hopenienė (12) pabrėžia, kad vietos svarba mažėja, jeigu vartotojas paslaugos kokybę vertina labiau nei sąnaudas, susijusias su nuvykimu į įmonę.

Eilės siekiant įsigyti paslaugą – vienas iš paslaugos prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Eilė – tai žmonių, automobilių ar kitų fizinių gėrybių, laukiančių aptarnavimo ar apdorojimo linija. Eilės susidaro, kai aptarnaujamų vartotojų ar apdorojamų gėrybių skaičius viršija paslaugų organizacijos pajėgumus. Susidarančios eilės gali būti ir nepateisinamos sąnaudų ekonomijos, pamirštant aptarnavimo kokybę, pasekmė (12).

Eilė masažo paslaugai įsigyti – tai žmonių, laukiančių masažo paslaugos linija. Analizuojant eilių problematiką masažo paslaugas teikiančiose organizacijose galima daryti prielaidą, kad fizinės eilės šioms paslaugoms įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose

gydymo ir sveikatos priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose.

Kadangi fizinės vartotojų eilės tiek paslaugų teikėjams, tiek ir patiems paslaugų vartotojams sukelia daugiausiai nepatogumų, todėl šiame poskyryje analizuojami fiziniu eilių siekiant įsigyti masažo paslaugą ypatumai.

Lovelock ir Wright (23) išskyrė 7 eilių sistemos elementus: vartotojų populiacija, vartotojų atvykimo laikas ir skaičius, vartotojo sprendimas nestovėti eilėje, eilės konfigūracija, vartotojo apsigalvojimas, vartotojų aptarnavimas ne eilės tvarka ir paslaugos teikimas. Autorių išskirtus eilių sistemos elementus darbo autorė pabandė aptarti masažo paslaugų teikimo aspektu.

Masažo paslaugas teikiančios organizacijos projektuodamos eilių sistemą jau iš anksto gerai žino šių paslaugų vartotojų poreikius ir lūkesčius. Tai joms padeda vartotojus suskirstyti į segmentus, besiskiriančius poreikiais ir lūkesčiais. Atskirų eilių sudarymą skirtingiems masažo paslaugų vartotojams lemia: būtinumas suteikti paslaugą skubiai, paslaugos teikimo trukmė, didesnė paslaugos kaina, vartotojo svarba (pvz., atskira eilė sudaroma nuolatiniams vartotojams, vartotojams, iš anksto užsiregistravusiems, vartotojams, kurių registracijos laikas atitinka esamąjį ir t.t.).

Vartotojai į masažo paslaugas teikiančias organizacijas dažniausiai atvyksta pavieniui. Jų atvykimas gali būti spontaniškas, arba planuotas, iš anksto susitarus ar užsiregistravus. Paprastai masažo paslaugas teikiančios įmonės administracija nustato vidutinį atvykstančiųjų skaičių ir atvykimų pasiskirstymą per tam tikrą laiką, kad būtų galima imtis reguliuoti pasiūlą.

Pamatęs eilę, dažnai vartotojas nusprendžia negaišti laiko, tikėdamasis, kad kitoje įstaigoje paslauga jam bus suteikta greičiau. Tokie atvejai dažnai pasitaiko pirminės sveikatos priežiūros institucijose, kai klientams tenka ilgai laukti eilėje siekiant įsigyti masažo paslaugą, į eilę jau seniai užsiregistravus. Tuomet dažnam klientui kyla pagunda pasinaudoti mokamomis masažo paslaugomis privačiose gydymo įstaigose, arba iš viso atisakyti šių paslaugų.

Nesėkmingai organizuotas masažo paslaugų teikimo procesas sąlygoja ilgesnį laukimo laiką. Tam gali daryti įtaką visi paslaugų teikimo sistemos elementai. Pasitaiko, kad nematomosios paslaugų organizacijos dalies personalo vykdomos funkcijos priverčia laukti kontaktinį personalą, taigi, ir vartotoją.

Psichologinės laukiančių masažo paslaugų vartotojų būsenos supratimas padeda imantis priemonių, mažinančių laukiančiųjų eilėje susierzinimą ir teigiamai veikiančių vartotojų pasitenkinimą. Siekiant pagerinti masažo paslaugas teikiančių organizacijų efektyvumą, padidinti šiose organizacijose teikiamų paslaugų vartotojų pasitenkinimą ne tik gaunama paslauga, bet ir pačia organizacija, vertėtų atkreipti dėmesį į psichologinius laukimo laiko suvokimo aspektus (24):

 Daugelis žmonių sureikšmina laukimo laiką ir jį nurodo ilgesnį. Tyrimais įrodyta, kad vartotojo realus laukimo laikas pailgėja dėl subjektyvaus suvokimo.

 Laikas nieko neveikiant žmogui atrodo ilgesnis nei kuo nors užsiėmus. Tai žinodami, masažo paslaugų tekėjai turėtų pasirūpinti, kad laukdamas vartotojas galėtų ką nors veikti.  Laukimas iki paslaugos teikimo pradžios vartotojui ilgesnis nei laikas, kai naudojamasi

pačia paslauga.

 Nerimas ilgina laukimo laiką. Dažnai vartotojo nerimo šaltinis būna netikrumas, kuris sąlygoja klaidingą laukimo laiko vertinimą paslaugos teikimo procese.

 Nepaaiškinus, kad teks laukti, vartotojui visada atrodys, kad jis laukia ilgiau nei iš tikrųjų yra.

 Kuo mažesnis asmeninis kontrolės laipsnis, tuo mažesnis pakantumas laukimui.

 Nepateisinamas laukimas ilgesnis už pateisinamą, t.y. kiekvieną kartą, kai kas nors pažeidžia taisyklę „Pirmas atėjai, pirmas būsi aptarnautas“, vartotojas mano, kad laukti tenka ilgiau nei jie laukia iš tikrųjų.

 Kuo vertingesnė paslauga, tuo pakantesnis vartotojas.  Vienam laukti visada yra ilgiau nei grupėje.

Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad įvairūs autoriai, analizavę paslaugų prieinamumo problematiką akcentuoja įvairius paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. Apibendrinus jų mintis, visus masažo paslaugų prieinamumą įtakojančius veiksnius galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: nuo masažo paslaugų teikėjo priklausančius veiksnius ir nuo masažo paslaugų teikėjo nepriklausančius veiksnius. Pastebėta, kad nuo paslaugų teikėjo priklausančių veiksnių sąrašas didesnis nei nuo teikėjo nepriklausančių veiksnių sąrašas. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai ir jų pasireiškimo intensyvumas skiriasi nemokamas arba dalinai mokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose ir įmonėse, kuriose masažo paslaugos yra mokamos.

Eilė masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantis veiksnys. Fizinės eilės šioms paslaugoms įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose gydymo ir sveikatos priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose. Aptarus eilių sistemos elementus masažo paslaugas teikiančių organizacijų aspektu galima daryti išvadą, kad pagrindiniai šios sistemos ypatumai: gerai paslaugų teikėjui žinomi vartotojų poreikiai ir lūkesčiai, iš anksto numatytas paslaugų vartotojų skaičius eilėje per tam tikrą laiko tarpą, įvertinamos paslaugos atsisakymo galimybės dėl eilėse sugaištamo laiko prie masažo kabineto. Masažo paslaugas teikiančios organizacijos įvertinusios psichologinius laukimo laiko aspektus galėtų laukiančių eilėje paslaugos vartotojus pasijusti komfortiškiau, padėtų jiems atsipalaiduoti, taip padidindamos jų toleranciją būsimos paslaugos atlikimui ir visos organizacijos įvaizdžiui.

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas

Tyrimo objektas – pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų nuomonė apie masažo

paslaugų paklausą bei prieinamumą.

Apklausoje dalyvavo 402 Kauno X poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientai.

Apibendrinus respondentų demografines charakteristikas pastebėta, kad vertinant lyties požiūriu, tyrime daugiausiai dalyvavo moterų (87,6 proc.) (1 lent.).

1 lentelė. Respondentų demografinės charakteristikos

Demografinė charakteristika Atsakymai, proc. ATSAKYMAI, VNT.

Lytis 1. Vyrai 12,4 50 2. Moterys 87,6 352 IŠ VISO: 100,0 402 Amžius 1. Iki 30 m. 12,7 51 2. 30-39 m. 21,1 85 3. 40-49 m. 31,1 125 4. 50-59 m. 25,6 103 5. 60 m. ir daugiau 9,5 38 IŠ VISO: 100,0 402 Išsilavinimas 1. Vidurinis 14,2 57 2. Specialusis 24,1 97 3. Aukštasis neuniversitetinis 39,8 160 4. Aukštasis universitetinis 21,9 88 IŠ VISO: 100,0 402

Vidutinės pajamos per mėnesį

1. Iki 700 Lt. 17,6 71 2. 701-1000 Lt. 32,9 132 3. 1001-1500 Lt. 32,6 131 4. Virš 1500 Lt. 16,9 68 IŠ VISO: 100,0 402 Socialinis statusas 1 Moksleiviai ar studentai 4,0 16 2. Vadovaujantys darbuotojai 8,0 32 3. Specialistai 60,0 241 4. Darbininkai 23,6 95 5. Nedirbantys 4,4 18 IŠ VISO: 100,0 402

Tarp skirtingų amžiaus grupių daugiausiai tyrime dalyvavo 40-49 m. m. amžiaus respondentų (31,1 proc.), mažiausiai – 60 m. ir vyresnio amžiaus respondentų (9,5 proc.). Didžiosios dalies

respondentų išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis (39,8 proc.). Respondentų išsilavinimo grupių požiūriu, mažiausiai į tyrimo imties atranką pateko vidurinį išsilavinimą įgijusių respondentų (14,2 proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų per mėnesį vidutiniškai uždirba 701-1000 Lt. vidutinių asmeninių pajamų (32,9 proc.) bei 1001-1500 Lt. pajamų (32,6 proc.). Mažesnes bei didesnes pajamas uždirbantys respondentai sudarė mažesniąją tyrimo dalyvių dalį (iki 700 Lt. – 14,2 proc., daugiau nei 1500 Lt. – 16,9 proc.).

Tyrimo metodas – anketinė apklausa (25). Anketinės apklausos instrumentas – anketa (1

priedas). Pagal pirmojoje darbo dalyje susistemintą teorinę informaciją ji buvo sudaryta pačios darbo autorės.

Įžanginėje anketos dalyje respondentai supažindinami su apklausos tikslu, tyrimo atlikėja, anketos pildymo metodika. Pažymima, kad anketa anoniminė. Pagrindinė anketos dalis suskirstyta į 3 sudėtines dalis: masažo paslaugų paklausai, prieinamumui nustatyti, bei išsiaiškinti respondentų demografines charakteristikas.

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas per 2008 m. rugsėjo mėnesį Kauno miesto X

poliklinikoje. Kauno miestas buvo pasirinktas argumentuotai – tai vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriame veikia daug pirminės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, pacientams be daugelio kitų paslaugų taip pat teikiančių ir masažo paslaugas. Tyrimo metu gautus rezultatus galima bus pritaikyti daugeliui Lietuvos panašaus tipo įstaigų.

Tyrimas buvo atliktas Kauno miesto X poliklinikoje. Ši poliklinika pasirinkta todėl, kad ji – didžiausia Kauno mieste. Tai - viešoji įstaiga, įkurta 1997 m. VšĮ Kauno miesto X poliklinika, teikianti pirmines bei antrines sveikatos priežiūros paslaugas, yra didžiausia poliklinika Kauno mieste ir Kauno apskrityje. Poliklinikoje yra 4 pirminės sveikatos priežiūros klinikos (I klinika, II klinika, X klinika su geriatrijos poskyriu, X klinika), X ambulatorija, Konsultacijų ir Diagnostikos centrai. Analizuojamoje poliklinikoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose dirba skirtingas skaičius šeimos gydytojų (2 lentelė). Beveik visi šeimos gydytojų kabinetai skirtingose klinikose dirba dviem pamainomis.

Masažo paslaugos – vienos iš daugelio X poliklinikoje teikiamų paslaugų. Jas X poliklinikoje teikia Konsultacijų centre veikiantis Fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyris. Jame pacientams siūlomos dviejų rūšių masažo paslaugos:

1. Gydomojo masažo paslaugos: galvos masažas, veido masažas, kaklo srities masažas, viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių masažas, alkūnės sąnario masažas, riešo sąnario masažas, plaštakos ir dilbio masažas, vibracinis masažas, nugaros masažas, pilvo raumenų masažas, juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis masažas, apatinės galūnės masažas, klubo sąnario masažas, kelio sąnario

masažas, čiurnos sąnario masažas, pėdos ir blauzdos masažas, bendrasis masažas kūdikiams, bendrasis masažas vaikams (iki 10 m .).

2. Sveikatą gerinantis masažas: masažas taikomas paciento fiziniam ir psichiniam atpalaidavimui, nerimui (dažnai tai įvardijama kaip vidinė įtampa bei stresas) bei raumenų skausmui mažinti, bendrai savijautai gerinti.

2 lentelė. Kauno X poliklinikai priklausančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose

šeimos gydytojų kabinetų bei juose dirbančių šeimos gydytojų skaičius

X poliklinikai priklausančios klinikos Šeimos gydytojų kabinetų skaičius Šeimos gydytojų skaičius

I X PSP klinika 7 12

II X PSP klinika 7 9

III X PSP klinika 5 9

IV X PSP klinika 4 6

X ambulatorija 1 3

Analizuojamoje poliklinikoje masažo paslaugos yra teikiamos penkiuose kabinetuose (257, 259, 261, 263, 321). Juose pamainomis dirba 7 masažistės. Specialistės dirba trimis pamainomis. X poliklinikoje masažo paslaugos pacientams teikiamos su gydytojo siuntimu (nemokamai) arba be gydytojo siuntimo (kaip mokama konsultacija). Nemokamoms masažo paslaugoms įsigyti pacientams eilėje tenka laukti apie 2 savaites. Pacientai, sumokėję už norimą masažo paslaugą, privalo kasos čekį saugoti ir pateikti masažuotojai, nes be čekio į procedūrą pacientai negali būti priimti.

Tyrimą leido pravesti X poliklinikos Konsultacijų centro vadovė.

Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekamas bandomasis tyrimas, kurio tikslas – įvertinti sudarytos anketos kokybę. Jo metu respondentams buvo išdalintos 23 anketos. Šias anketas atsitiktine tvarka poliklinikos X PSP klinikos koridoriuose prie šeimos gydytojų kabinetų laukiantiems pacientams išdalinto pati tyrimo atlikėja. Po šio tyrimo, kai kuriuos klausimus buvo tikslinga praplėsti (dabartiniai 5 ir 7 klausimai), 19 klausimą teko susiaurinti, nes nemažas skaičius respondentų pakankamai plačiai atsakinėjo į laisvos formos galimą atsakymą „Kita“, ko pasekoje šių atsakymų buvo negalima susisteminti, apdorojant gautus tyrimo rezultatus kompiuterine programa.

Koreguotos anketos buvo išdalintos trims šios sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančioms šeimos gydytojoms iš trijų skirtingų šios poliklinikos skyrių: I X PSP klinikos, X PSP. Konkrečios šeimos gydytojos buvo pasirinktos šia tvarka: užlipus laiptais į kiekvienos tyrime dalyvavusios PSP klinikos aukštą, buvo pasirinktas pirmas iš dešinės pusės šeimos gydytojo kabinetas ir jame dirbantis šeimos gydytojas. Su šiais gydytojais dirbančių slaugytojų buvo paprašyta išdalinti anketas poliklinikoje prie šių gydytojų kabinetų eilėje laukiantiems pacientams. Tyrime nedalyvavo Pagalbos namuose tarnyboje dirbančio šeimos gydytojo pacientai, II X PSP klinikoje bei X ambulatorijoje dirbančių šeimos gydytojų pacientai. Tyrime dalyvavę X poliklinikos skyriai buvo pasirinkti

tikslingai. X I ir II PSP klinikos yra apylinkės savo pacientų skaičiumi didžiausios klinikos, todėl tyrimui pasirinkta eiliškumo tvarka pirma X PSP klinika. X ambulatorijoje dirbančių šeimos gydytojų pacientai tyrime nedalyvavo.

Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis Paniotto formule su 0,5 proc.paklaida (26):

Kur:

n – reikiamas respondentų skaičius;  - 0,5 proc. paklaida;

N – tiriamos visumos narių skaičius.

Remiantis aukščiau pateikta formule bei apytiksliai apskaičiavus per metus Xnn poliklinikoje pas vieną šeimos gydytoją apsilankančių pacientų skaičiumi (per diena vienas šeimos gydytojas vidutiniškai priima apie 20, pacientų; atitinkamai permetus jis priima apie 4800 pacientų) apskaičiuota, kad šiame darbe atliekamo tyrimo statistiškai reikšminga imtis turėtų būti 369 respondentai.

Tyrimo metu šeimos gydytojams buvo palikta 450 tuščių (neužpildytų) anketų. Tai šiek tiek daugiau nei vienas šeimos gydytojas per mėnesį priima pacientų. Kadangi tyrimui reikalingus duomenis padėjo surinkti trijų šeimos gydytojų slaugytojos, vadinasi, kiekviena slaugytoja per tris savaites pacientams turėjo išdalinti po 150 anketų. Gydytojų prašymu slaugytojos respondentams anketas išdalindavo jų laukimo prie gydytojo kabineto eilėje metu. Respondentai anketas pildė poliklinikos koridoriuose, sėdėdami ant minkštasuolių. Tyrimo atlikėjai sugrąžinta 434 užpildytos anketos, iš kurių teisingai užpildytos buvo 402 (atsakas 89 proc.). Neteisingai užpildytos buvo 32 anketos (7,4 proc.). Kadangi 2008 m. sausio 1 d. duomenimis prie VšĮ Kauno X poliklinikos prisirašiusių gyventojų skaičius buvo 71393, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tyrime dalyvavo 0,6 proc. visų šios pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravusių gyventojų, kurie yra potencialūs arba esami masažo paslaugų vartotojai.

Principinė tyrimo organizavimo schema pateikiama 4 paveiksle.

;

1

n



4 pav. Principinė tyrimo organizavimo schema

2.2. Statistinė duomenų analizė

Anketiniai duomenys buvo apibendrinami ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. ir MS Excel 2003 kompiuterinę programą.

Suvedus tyrimo metu gautus rezultatus pastebėta, kad kai kurie tyrimo instrumentarijuje respondentams pateikti galimi kai kurių klausimų atsakymų variantai buvo nereikšmingi, t.y. tik itin nedidelė respondentų dalis pažymėjo šiuos atsakymų variantus. Todėl analizuojant duomenis buvo tikslinga kai kuriuos klausimų atsakymų variantus sujungti į vieną galimą atsakymų variantą. Taigi, apdorojant anketinės apklausos metu gautus duomenis buvo apjungti šių klausimų atsakymai:

 2 klausime „Jūsų amžius“ buvo apjungti 1 ir 2 atsakymų variantai ir įvardintas kaip „Iki 30 m.“. Taip pat šiame klausime buvo apjungti paskutinieji du atsakymų variantai ir įvardinti kaip vienas: „Virš 60 m.“.

 4 klausime „Jūsų vidutinės asmenines pajamos per mėnesį“ apjungti pirmieji du atsakymų variantai ir įvardinti kaip „Iki 700 Lt.“ bei paskutinieji du galimi atsakymų variantai, kurie įvardinti kaip „Virš 1500 Lt.“.

Tyrimo atlikėja (išdalinta 450 anketų)

I X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

X PSP klinikos praktikos šeimos padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)

Pacientai Pacientai Pacientai

I X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 148 anketas

(atsakas 98,7 proc.))

X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 142 anketas

(atsakas 94,7 proc.))

X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 146 anketas

(atsakas 97,3 proc.))

Iš viso surinkta 402 teisingai užpildytos anketos (atsakas 89,3 proc.)

 5 klausime trys galutiniai atsakymų variantai sujungti į vieną ir įvardinti kaip „Nedirbantys“.

 7 klausime skirtingų atsakymų variantų vertinimo skalėje buvo sujungtos pirma „visiškai sutinku“ ir antra „Iš dalies sutinku“ grafa ir įvardinta kaip „Sutinku“.

 9 anketos klausime „Jei vis tiktai Jums prireiktų masažo paslaugų, į kurią įstaigą kreiptumėtės?“ buvo sujungti visi galimi atsakymai pradedant antruoju ir įvardinti kaip „Kitur“.

 10 anketos klausime „Kaip dažnai Jums teko naudotis masažo paslaugomis per paskutinius 3 metus?“ paskutinieji galimi du atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir pavadinti „Dažnai (daugiau nei 3 kartus)“.

 11 anketos klausime „Kur Jums dažniausiai buvo suteiktos masažo paslaugos?“ visi galimi atsakymai pradedant antru sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“.

 13 anketos klausime „Kokio tipo masažo paslaugomis Jums teko naudotis paskutinį kartą?“ galimi trys atsakymų variantai „Ligoninėje“, „Privačiame masažo kabinete“ bei „Pas privatų asmenį“ sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“. Be to, šiame galimų atsakymų sąraše buvo sujungti pirmas „Masažas tam tikrai ligai gydyti“ bei antras „Masažas pažeistoms organizmo funkcijoms atstatyti“ galimi atsakymų variantai bei įvardinti kaip „Masažas pažeistoms organizmo funkcijoms atstatyti“; taip pat apjungti 3-6 galimi pasirinkimai ir įvardinti kaip „Masažas normaliai organizmo veiklai palaikyti“; taip pat apjungti 7-9 galimi pasirinkimai ir įvardinti kaip „Masažas kosmetiniams defektams pašalinti“.

 15 anketos klausime „Ar masažo paslaugai įsigyti galėjote pasirinkti pageidaujamą specialistą?“ 2-5 pasirinkimai apjungti į vieną ir įvardinti kaip „Negalėjau laisvai pasirinkti pageidaujamo masažo specialisto“.

 18 anketos klausime „Prieš kiek laiko Jums reikėjo užsiregistruoti eilėje masažo paslaugai įsigyti?“ 2-4 galimi atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir įvardinti kaip „Prieš savaitę ir daugiau“.

 20 anketos klausime „Įvertinkite masažo paslaugų kainas“ masažo paslaugų vertinimo skalė susiaurinta iki trijų dviejų galimų vertinimų – „Vidutinės“ (apjungti atsakymai „Mažos“ ir „vidutinės“), „Didelės“ (sujungti atsakymai „Didelės“ ir „Per didelės“) ir „Mokama masažo paslauga nesinaudojau“.

 21 anketos klausime „Atsakykite į keletą klausimų“ pirmas ir antras galimi atsakymų variantai buvo sujungti į vieną „Taip“.

Ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Remiantis šiuo metodu buvo apskaičiuota chi kvadrato (χ²) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Šie rodikliai leido nustatyti hipotezės, kad

požymiai nėra susieti, tikimybę p. Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę galėjome atmesti ir teigti, kad ryšys tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.Poriniai palyginimai buvo paskaičiuoti naudojant Z kriterijų.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad iš visų tyrime dalyvavusių respondentų (n=402) 72 proc. per 2 paskutinius metus nors kartą naudojosi masažo paslaugomis, o 28 proc. respondentų nei karto to nebuvo darę (5 pav.).

Naudojosi 72% Nesinaudojo

28%

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi

masažo paslaugomis per 2 paskutinius metus (n=402)

Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (3 lent.). Tarp skirtingų lyčių respondentų naudojimosi šiomis paslaugomis reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimąsi masažo paslaugomis ir amžių (n=290)

Naudojosi Nes

ina

Iš viso

Amžius _{N Proc. N Pro}

c. N Proc. Iki 30 m. 30 58,8 21 41,2 51 100,0 30-39 m. 79 92,9 6 7,1 85 100,0 40-49 m. 84 67,2* 41 32,8 125 100,0 50-59 m. 64 62,1* 39 37,9 103 100,0 60 m. ir vyresni 33 86,8** 5 13,2 38 100,0 Iš viso: 290 72,1 112 27,9 402 100,0 2=33,53, lls=4, p=0,00 * - p<0,05, lyginant su 30-39 m. amžiaus grupe ** - p<0,05, lyginant su 40-49 m. amžiaus grupe

Siekiant nustatyti masažo paslaugų naudojimosi intensyvumą, tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai respondentai per pastaruosius 2 metus naudojosi masažo paslaugomis. Paaiškėjo, kad 36,2 proc. visų respondentų (n=290) masažo paslaugomis naudojosi vieną kartą per pastaruosius du metus, o 63,8 proc. respondentų masažo paslaugomis per pastaruosius du metus naudojosi daugiau nei vieną kartą. Remiantis minėtais tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausa yra, be to, ji yra pakankamai didelė.

Išsiaiškinus, kad masažo paslaugos yra populiarios, tikslinga įvertinti, kuriame sektoriuje – valstybiniame (poliklinikose), ar privačiame (privačiuose masažo kabinetuose) šiomis paslaugomis yra naudojamasi dažniau. Tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai respondentų paskutinį kartą jas įsigijo poliklinikoje (68,6 proc.) (6 pav.). Likusieji 31,4 proc. respondentų masažo paslaugomis naudojosi privačiuose masažo kabinetuose. Taigi, galima daryti išvadą, kad masažo paslaugomis dažniau naudojamasi poliklinikoje, nei privačiame šias paslaugas teikiančiame sektoriuje.

Poliklinikoje 69% Privačiuose masažo kabinetuose 31%

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiame sektoriuje

jie naudojosi masažo paslaugomis paskutinį kartą, proc. (n=290)

Vertinant masažo paslaugų paklausą, tikslinga nustatyti, kurios iš masažo paslaugų rūšių respondentų tarpe yra populiariausios. Dažniausiai respondentai masažo paslaugomis naudojasi tam tikrai ligai gydyti (53,7 proc.) ir normaliai organizmo veiklai palaikyti (31,2 proc.) (7 pav.).