Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Eglė Kačergiūtė
PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIU SERGANČIŲJŲ GYVENIMO KOKYBĖS
VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas doc. dr. Giedrius Vanagas
2012 06 08
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIU SERGANČIŲJŲ GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS Eglė Kačergiūtė
Mokslinis vadovas doc. dr. Giedrius Vanagas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2012. 66 p.
Įvadas. Priešinės liaukos vėžys ir jo gydymas įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė vaidina pagrindinį vaidmenį diagnozavus priešinės liaukos vėžį ir vertinant jo gydymą.
Darbo tikslas. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą Lietuvoje.
Uždaviniai. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į ligos stadiją; atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į gydymo metodą; įvertinti veiksnius, įtakojančius priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Tyrimo metodika. Momentinio tyrimo metu buvo vertinama priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybė. Tyrimo imtis n = 372 apskaičiuota EpiInfo STATCALC programa. Duomenys buvo renkami naudojant anonimines anketas, kurios apėme priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-PR25 klausimynais. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS statistinių duomenų apdorojimo paketą. Duomenų analizei buvo naudojamas Kruskal-Wallis testas ir Pearson‘o koreliacijos koeficientas. Skirtumas tarp kintamųjų laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Į klausimynus atsakė 486 respondentai. 1) Geriausia gyvenimo kokybė I stadijoje, blogiausia – IV. Gyvenimo kokybė labiausiai paveikta emocinės būklės (χ² = 27,24; p < 0,001), socialinės veiklos (χ² = 27,07, p < 0,001) ir lytinio aktyvumo (χ² = 36,61, p < 0,001) skalėse. 2) Gyvenimo kokybė geriausia pacientų, kurie stebėjimo ir laukimo taktikoje, blogiausia – chemoterapijoje. Gyvenimo kokybė labiausiai paveikta fizinio aktyvumo (χ² = 32,51, p < 0,001), kasdieninės veiklos (χ² = 23,43, p < 0,001), emocinės būklės (χ² = 37,38, p < 0,001) ir socialinės veiklos (χ² = 54,72, p < 0,001) skalėse. 3) Amžius neigiamai įtakojo gyvenimo kokybę fizinio aktyvumo (r = -0,124; p = 0,013), pažinimo (r = 0,123; p = 0,017) ir lytinio aktyvumo (r = -0,295; p < 0,001) skalėse, šeimyninė padėtis - pažinimo skalėje (r = -0,132; p = 0,008), gyvenamoji vieta - kadieninės veiklos skalėje (r = -0,109; p = 0,034).
Išvados. Gyvenimo kokybė blogiausiai vertinama IV stadijos sergančiųjų, ypač emocinės būklės ir lytinio aktyvumo skalėse. Atsižvelgiant i gydymo metodą, gyvenimo kokybė blogiausiai vertinta pacietų, kuriems taikoma chemoterapija, del šio metodo gyvenimo kokybė labiausiai paveikiama fizinio aktyvumo, kasdieninės veiklos, emocinės būklės ir socialinės veiklos skalėse. Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę buvo amžius, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta.
Raktažodžiai. Priešinės liaukos vėžys, gyvenimo kokybė, gydymo metodas, ligos stadija.
SUMMARY
Public health (Health ecology)
EVALUATION OF QUALITY OF LIFE AMONG PROSTATE CANCER PATIENTS Eglė Kačergiūtė
Supervisor Giedrius Vanagas, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine. Kaunas; 2012. 66 p.
Prostate cancer and its treatment affects the patients' quality of life. Quality of life plays a key role after prostate cancer is diagnosed and during the evaluation of treatment.
Aim of the study. To performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients in Lithuania.
Objectives. To performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients depending on the stage of disease; to performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients depending on treatments, to evaluate the factors affecting quality of life of patients with prostate cancer.
Methods. Cross-sectional study was conducted to evaluate quality of life among prostate cancer patients. Sample size of 372 was calculated using program EpiInfo STATCALC. Data were collected using anonymous questionnaires, which consisted of standardized quality of life measurement tools: EORTC QLQ-C30 EORTC QLQ-PR25. SPSS statistical package was used to analyze the data. The analysis included Kruskal-Wallis test and Pearson‘s correlation coefficient, p value less than 0,005 was regarded as showing statistically significant difference between variables.
Results. 486 questionnaires were identified as suitable for analysis. 1) The highest quality of life scores was indicated in stage I prostate cancer, the worst – stage IV. Quality of life was the most affected in emotional functioning (χ² = 27,24; p < 0,001), social functioning (χ² = 27,07, p < 0,001) and sexual activity (χ² = 36,61, p < 0,001). 2) The highest quality of life scores was indicated in watchful waiting, the worst – chemotherapy. Quality of life was the most affected in physical functioning (χ² = 32,51, p < 0,001), role functioning (χ² = 23,43, p < 0,001), emotional functioning (χ² = 37,38, p < 0,001) and social functioning (χ² = 54,72, p < 0,001). 3) Age adversely effects quality of life in physical functioning (r = -0,124; p = 0,013), cognitive functioning (r = 0,123; p = 0,017) and sexual activity (r = -0,295; p < 0,001), marital status adversely effects quality of life in cognitive functioning (r = -0,132; p = 0,008), urban rural status adversely effects quality of life in role functioning (r = -0,109; p = 0,034).
Išvados. Quality of life was reported as the worst in the stage IV prostate cancer, particulary in emotional functioning and sexual activity. Quality of life was reported as the worst in chemotherapy, particulary in physical functioning, role functioning, emotional functioning and social functioning. The main factors affecting quality of life among prostate cancer patients was age, marital status and urban rural status. Key words. Prostate cancer, quality of life, stage of disease, treatment.
TURINYS
ĮVADAS………..6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………....…………8
1. LITERATŪROS APŽVALGA………...……..9
1.1. Epidemiologija………...………...…9
1.2. Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas...13
1.3. Veiksniai, įtakojantys gyvenimo kokybę...18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...25
2.1. Tyrimo tipas ir objektas...25
2.2. Tiriamoji aplinka...25
2.3. Imtis ir jos sudarymas...25
2.4. Tiriamieji...26
2.5. Tyrimo organizavimas...26
2.6. Tyrimo instrumentai ir priemonės...27
2.7. Tyrimo etika...29
2.8. Statistinė analizė...30
3. REZULTATAI...31
3.1. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos...31
3.2. Gyvenimo kokybės sąsajos su ligos stadija...32
3.3. Gyvenimo kokybės sąsajos su gydymo metodu...39
3.4. Veiksniai, įtakojantys gyvenimo kokybę...46
4. REZULTATŲ APTARIMAS...48
IŠVADOS...53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...54
LITERATŪRA...55
SANTRUMPOS
BR Brachiterapija
CG Chirurginis gydymas
CT Chemoterapija
ES Europos Sąjunga
EORTC QLQ-C30 Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas sergantiesiems vėžiu
EORTC QLQ-PR25 Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas sergantiesiems priešinės liaukos vėžiu
EQ-VAS Europos gyvenimo kokybės vaizdinio atitikmens skalė
GK Gyvenimo kokybė
HT Hormonų terapija
IR Išorinė radioterapija
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
KG Kombinuotas gydymas
PSA Prostatos specifinis antigenas
PSO Pasaulio Sveikatos Organizacija
PV Priešinės liaukos vėžys
RP Radikali prostatektomija
SG Spindulinis gydymas
ĮVADAS
Temos aktualumas. Onkologinės ligos - viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu užima pirmą vietą tarp onkologinių ligų, diagnozuojamų vyrams. Daugėjant priešinės liaukos vėžio atvejų, diagnozuojamų vis jaunesio amžiaus vyrams, problema tampa dar aktualesne. Tai labai vyrus varginanti liga, pati liga ir jos gydymas sukelia daug nemalonių fizinių, psichologinių ir socialinių išgyvenimų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Todėl diagnozavus ligą, pacientui svarbu ne tik išgyvenamumas (gyvenimo kiekis), bet ir gyvenimo kokybė.
Žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo klausimas darosi vis reikšmingesniu, sprendžiant daugelį visuomenėje iškylančių problemų. Tai įtakoja nuolat kintanti socialinė, ekonominė, kultūrinė, politinė ir aplinkos situacija tiek atskiro individo tiek visos visuomenės lygmenyse. Iš pradžių buvusi prieštaringa ir mažai reikšminga sritis, gyvenimo kokybės svarba išaugo iki tokio taško, jog dabar laikoma pagrindiniu elementu klinikinėje priežiūroje, parenkant ligos gydymo metodus ar skiriant medikamentus. Gyventojų sveikatos matavimai yra svarbūs norint įvertinti intervencijų poveikį, stebėti sveikatos pokyčius ir prognozuoti sveikatos priežiūros poreikį, taip sudarant sąlygas ne tik minimalios gyvenimo kokybės užtikrinimui, bet ir vis aukštesnės kiekvieno visuomenės nario gyvenimo kokybės siekimui. Gyvenimo kokybės vertinimas apima ne tik sisteminį požiūrį į problemos nustatymą ir priežastis, bet ir klinikinius sprendimus. Ir tik mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsta praktika sudaro galimybes siekti optimalios gyvenimo kokybės ir didesnio pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūra.
Tyrimo problema. Priešinės liaukos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, sergamumas šia liga nuolat auga. Gyvenimo kokybė yra svarbus rodiklis vertinant gydymo kokybę paciento požiųriu. Tačiau trūksta objektyvių duomenų, kuriuose lyginama gyvenimo kokybė skirtingose ligos stadijose bei vertinama įvairių gydymo metodų įtaka gyvenimo kokybei.
Hipotezė. Priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę įtakoja ligos ir jos gydymo sukeliami simptomai bei funkciniai pokyčiai - kuo simptomai mažiau išreikšti ir teigiami funkciniai pakitimai didesni, tuo geresnė pacientų gyvenimo kokybė.
Loginė darbo struktūra. Pirmoje dalyje nagrinėjami mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie priešinės liaukos vėžio epidemiologiją, analizuojamos gyvenimo kokybę
aiškinančios teorijos, jos matavimas ir gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Antroje darbo dalyje aptariama tyrimui taikyta metodika ir instrumentai, bei jų panaudojimas. Trečioje dalyje pateikiami tyrimo metu gauti rezultatai: gyvenimo kokybė pagal stadijas, pagal gydymo metodus ir gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Ketvirtoje dalyje aptariami tyrimo rezultatai, jie lyginami su kitais tyrimais, apžvelgiami tyrimo metodologiniai privalumai ir trūkumai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą Lietuvoje.
Uždaviniai:
1. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į ligos stadiją.
2. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į gydymo metodą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Epidemiologija
Priešinės liaukos vėžys (PV) - vėžio forma, kuri susidaro vyrų reprodukcinėje sistemoje esančioje priešinėje liaukoje - prostatoje (1). PV apibūdinamas kaip viena iš pagrindinių medicininių problemų vyrų populiacijoje. PV užima antrą vietą pagal dažniausiai diagnozuojamas vėžio formas vyrams (2). Pasaulyje 2008 metais užregistruoti 899 000 nauji PV susirgimai, kurie sudarė 13,6 proc. tarp visų vyrų vėžinių susirgimų (1.1 pav.). Beveik 75 proc. atvejų užregistruoti išsivysčiusiose šalyse (644 000 atvejų). PV sergamumo rodikliai labai skiriasi visame pasaulyje, didžiausias sergamumas užfiksuotas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje (104,2/100 000 gyv.), Vakarų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje. Taip pat palyginti didelis paplitimas yra tam tikruose besivystančiuose regionuose - Karibų jūros, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Mažiausias paplitimo laipsnis Pietų Centrinėje Azijoje (4,1/100 000 gyv.).
Mirtingumo nuo PV skaičius labai panašus tiek išsivysčiusiose tiek besivystančiose šalyse. Didžiausi rodikliai fiksuojami juodaodžių regionuose (Karibų jūros ir Afrikos), mažiausi - Azijoje, o vidutiniai mirtingumo rodiklai - Europoje ir Okeanijoje. Viso 2008 m. užregistruota 258 000 mirčių (3).
Mokslininkai, tyrinėję riziką susirgti PV 15 šalių, suskirstė jas į rizikos grupes. Didelės rizikos šalims buvo priskirta JAV, Kanada, Švedija, Australija ir Prancūzija. Tyrėjų grupė išnagrinėjo susirgimo dažnį atskirose šalyse, kuris 1973 - 1998 m. didelės rizikos šalyse svyravo nuo 48 iki 137/100.000 gyv. per metus. Mažos rizikos šalyse susirgimo dažnis svyravo 2,3 - 9,8/100.000 gyv. per metus (4). Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurių etninių grupių žmonės turi didesnę PV riziką, pavyzdžiui, afroamerikiečiai gerokai dažniau serga šia liga nei baltieji amerikiečiai (5). Afroamerikiečių sergamumo rodikliai aukštesni (217,5/100 000 vyrų) nei baltųjų vyrų (134,5/100 000 vyrų) ir daugiau nei du kartus didesni mirtingumo rodikliai, atitinkamai 56,1 ir 23,4/100 000 vyrų (6). Tarp Azijos vyrų priešinės liaukos vėžys - reta liga (5).
0 20 40 60 80 100 120 Pietų centrinė Azija
Vakarinė Afrika Rytinė Azija Pietryčių Azija Vakarinė Azija Rytinė Afrika Vidurio Afrika Vakarinė Afrika Pasaulis Centrinė ir rytų Europa Centrinė Amerika Pietinė Europa Pietų Amerika Pietinė Afrika Karibai Šiaurinė Europa Šiaurės Amerika Vakarų Europa Australija/Naujoji Zelandija Skaičius 100 000 gyventojų Mirtys Susirgimai
1.1 paveikslas. Priešinės liaukos vėžio sergamumo ir mirtingumo rodikliai pasaulyje 2008 m. (3).
Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas PV didėjo visoje Europoje. PV yra dažniausias piktybinis navikas tarp Europos vyrų. Sergamumo PV Europoje didėjimas siejamas su ankstyvu diagnozės nustatymu dėl prostatos specifinio antigeno (PSA) testo, taikomo vyrams, turintiems ir neturintiems prostatos vėžio simptomų, PSA testo naudojimas ypač paplitęs Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse, ir tai iš dalies gali paaiškinti kelis kartus didesnius sergamumo rodiklius nei kitose Europos šalyse (7).
Analizuojant PV sergamumo ir mirtingumo rodiklius Europos Sąjungos (ES) šalyse 2008 m. (1.2 pav.), nustatyta, kad 27 ES šalyse aukščiausias PV mirtingumo lygis yra Estijoje (36,8/100 000 gyv.), o žemiausias Maltoje (12,3/100 000 gyv.). Didžiausi segamumo rodikliai Airijoje (183,2/100 000 gyv.), mažiausi – Graikojoje (27,9/100 000 gyv.). Lietuvoje mirtingumo ir sergamumo lygis ES kontekste yra gana aukštas, mirtingumas siekia 32,5/100 000 gyv., sergamumas 104,8/100 000 gyv. (5).
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Graikija Rumunija Bulgarija Vengrija Slovakija Estija Lenkija Kipras Portugalija Malta Ispanija Italija Slovėnija Anglija Čekija Nyderlandai Austrija Latvija Lietuva Danija Liuksemburgas Vokietija Suomija Švedija Belgija Prancūzija Airija Skaičius 100 000 gyventojų Mirtys Susirgimai
1.2 paveikslas. Priešinės liaukos vėžio sergamumo ir mirtingumo rodikliai rodikliai Europos Sąjungos šalyse 2008 m. (5).
PV šiuo metu yra dažniausia vyrų onkologinė liga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Naujų PV atvejų skaičius nuolat didėjo nuo 1995 metų, o 2001 m. viršijo 1000 atvejų per metus (1.3 pav.) (8). 2005 metais pradėta Lietuvos vyrų ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa ir dažnas PSA nustatymas lėmė, kad daugiau vyrų apsilankė pas urologus, to pasekoje diagnozuotas didesnis naujų atvejų skaičius, kuris padidėjo daugiau nei 1000 atvejų per metus (9). Didžiausias naujų susirgimų skaičius nustatytas 2007 metais – 3834 atvejai ir tai sudarė net 40 proc. naujai diagnozuotų vyrų piktybinių navikų (10). 2009 m. buvo užregistruoti 3123 nauji PV susirgimo atvejai. Tais metais, sergamumas PV sudarė net 33 proc. visų vyrams diagnozuotų piktybinių navikų (8). Nors smarkiai didėjo naujai diagnozuojamų ligos atvejų skaičius, tačiau mirusiųjų nuo PV skaičius Lietuvoje didėjo kur kas lėčiau – padidėjo nuo 300 iki 500 atvejų per metus (11).
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 1 9 9 5 1 9 9 6 1 9 9 7 1 9 9 8 1 9 9 9 2 0 0 0 2 0 0 1 2 0 0 2 2 0 0 3 2 0 0 4 2 0 0 5 2 0 0 6 2 0 0 7 2 0 0 8 2 0 0 9 M etai A tv e jų s k a ič iu s Susirgimai Mirtys
1.3 paveikslas. Naujai diagnozuotų prostatos vėžio ir mirčių nuo jo atvejų skaičiaus dinamika Lietuvoje 1995–2009 m. (8).
PV yra vyresnio amžiaus vyrų onkologinė liga ir jo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus (12). Amžius yra vienas iš svarbiausių PV rizikos veiksnių (13). Didėjant amžiui didėja ir rizika susirgti PV – tik maža dalis nustatoma vyrams iki 50 metų, o 75 proc. visų susirgimų diagnozuojama 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrams (14). Manoma, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir senstant populiacijai, tuo pačiu didės ir rizika susirgti PV (15,16). Todėl epidemiologijoje susirgusiųjų PV ir mirusių nuo jo vyrų amžius skirstomas i tris grupes (15):
1. iki 55 metų; 2. 55 - 74 metų; 3. 75 metų.
Lietuvoje dauguma PV atvejų nustatoma vyrų amžiaus grupėje virš 55 metų. Analizuojant PV sergamumo ir mirtingumo pokyčius įvairiose amžiaus grupesė Lietuvoje 2005 - 2007 m. laikotarpyje, buvo stebimas ryškus PV didėjimas iki 55m. bei 55 - 74 m. amžiaus grupėse, o 75 m. ir vyresnių vyrų amžiaus grupėje matomas sergamumo mažėjimas. Tiriamuoju laikotarpiu didžiausias mirtingumas buvo tarp 75 m. ir vyresnių bei 55İ74 m. amžiaus vyrų (16). 2009 m. Lietuvoje didžiausias naujų susirgimų skaičius užfiksuotas 65-69 ir 70-74 amžiaus grupėse (11).
Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) PV yra antroje vietoje pagal mirties priežastis tarp visų vėžio formų, diagnozuojamų amerikiečiams vyrams, PV lenkia tik plaučių vėžys. Apie 30%
diagnozuojama 65 m. ir vyresnio amžiaus vyrams, vidurkis 67 m. (17). Nustatyta, kad JAV vienas iš šešių vyrų susirgs PV (18).
PV išplitimas onkologijoje apibūdinamas „stadija“. Atsižvelgiant į tai, kokia yra paciento ligos stadija, bendra sveikatos būklė, galima prognozuoti ligos eigą, bei parinkti tinkamą gydymą. Paprastai skiriamos keturios PV stadijos (19):
I stadija - navikas mažas, neišplitęs už prostatos ribų. Nesukelia jokių simptomų, kad galima būtų apie jį itarti, taip pat negali būti apčiuopiamas patikros metu pirštu per tiesiąją žarna. II stadija – navikas neišplitęs už prostatos ribų, tačiau jau gali būti apčiuopiamas pirštu per tiesiąją žarna. Dažniausiai taip pat nesukelia jokių simptomų.
III stadija – navikas išplitęs už prostatos ribų į kitus šalia prostatos esančius organus. IV stadija - navikas išplitęs po visą organizmą.
Lietuvos vėžio registro centro duomenimis, 2009 m. daugiausia naujų PV susirgimo atvejų diagnozuota II stadijoje (1730) ir tai sudarė 55,4 proc. visų atvejų (11).
Apibendrinimas. PV yra viena iš pagrindinių medicininių problemų vyrų populiacijoje ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Vakarų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje. Mažiausias paplitimas Pietų Centrinėje Azijoje. Europoje aukščiausias PV mirtingumo lygis yra Estijoje, o žemiausias Maltoje. Didžiausi segamumo rodikliai Airijoje, mažiausi – Graikojoje. Lietuvoje stebimos naujai diagnozuojamų PV atvejų ir mirusiųjų nuo jo skaičiaus didėjimo tendencijos. Amžius yra vienas iš svarbiausių PV rizikos veiksnių, 75 proc. visų susirgimų diagnozuojama 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrams. Daugiausia PV susirgimo atvejų diagnozuojama II ligos stadijoje.
1.2. Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas
Gyvenimo kokybė (GK) yra subjektyvi ir daugialypė koncepcija, kuri apibrėžiama kaip dinaminė sąveika tarp asmens gyvenimo išorinių veiksnių ir šių veiksnių vidinio suvokimo (20). Sąvoka apima įvairius žmogaus gyvenimo aspektus, tokius kaip fizinė, emocinė, socialinė ir dvasinė būsena bei aplinka (21,22). Haas (23), išnanalizavusi mokslinės literatūros straipsnius apie GK, pateikė tokius ją apibūdinančius aspektus:
• GK yra dabartinių individo gyvenimo aplinkybių vertinimas; • GK yra daugialypio pobūdžio;
• GK yra pagrįsta asmeninėmis savybėmis ir vertybėmis, bei yra kintanti; • GK apima subjektyvius ir objektyvius vertinimus;
• GK geriausiai įvertina asmenys, gebantys atlikti subjektyvią savianalizę.
GK Suvokimas priklauso nuo kultūros ir vertybių sistemos, susijusios su individo tikslais, lūkesčiais, normomis ir interesais, konteksto (24). GK suvokimas laikui bėgant kinta, todėl sunkia liga sergantis žmogus nebūtinai savo GK apibūdins kaip blogą (25). GK yra plati sąvoka, apimanti daugybę sferų, kurios neįtakoja sveikatos ir jos priežiūros, todėl medicinoje GK vadinama su sveikata susijusia GK, kuri nagrinėjama siauresniu požiūriu (26). Su sveikata susijusi GK – tai GK dalis, kurią įtakoja sveikata ar sveikatos priežiūra (27).
Bullinger ir kt. (25). Su sveikata susijusią GK apibrėžia kaip sveikatos suvokimo poveikį žmogaus gebėjimui gyventi pilnavertį gyvenimą. Su sveikata susijusi GK apima platų spektrą žmogaus patirties, įskaitant funkcionavimą ir subjektyvų atsaką į ligą (28,29). Šiuolaikinės su sveikata susijusios GK interpretacijos yra pagrįstos PSO sveikatos apibrėžimu, kuris sako: “sveikata – tai fizinės, emocinės ir socialinės gerovės visuma, o ne tik ligų nebuvimas” (30). Curtis (27) pasiūlė sveikatos būklės, funkcinės būklės, GK ir su sveikata susijusios GK tarpusavio sąveikos modelį (1.4 pav.). Funkcinė būklė apibūdina žmogaus fizinį aktyvumą, socialinę veiklą ir emocinę būklę, o kartu su sveikata susijusia GK apibūdina subjektyvų pojūtį kaip sveikatos būklė veikia GK. Sveikatos būklė – tai sveikatos poveikis gebėjimui atlikti kasdieninę veiklą ir jausti pasitenkinimą ją atliekant. Ši sąvoka apima funkcinę būklę bei su sveikata susijusią GK.
1.4 paveikslas. Sveikatos būklės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąveikos modelis (27).
Sveikatos būklė Funkcinė būklė Gyvenimo kokybė Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Su sveikata susijusi GK yra vis dažniau naudojama sveikatos priežiūros tyrimuose, ypač pacientų informavimo valdyme, politiniuose sprendimuose ir išteklių paskirstyme (20,31). Susidomėjimą GK tyrimais medicinoje paskatino tai, kad sergant lėtinėmis, luošinančiomis ligomis, GK dažnai tampa svarbesniu gydymo tikslu nei gyvenimo trukmė (27). Todėl imta remtis ne vien klinikiniais simptomais, fiziologinais parametrais ir laboratorinių tyrimų išvadomis, bet ir ieškoti priemonių, leidžiančių įvertinti ligą paciento požiūriu (32). Jei anksčiau tik gydytojai nuspręsdavo pacientų likimą, tai dabar patys ligoniai nori gauti atsakymus į klausimus apie gydymo galimybes jiems suvokiamomis sąvokomis (33).
Medicininiai GK tyrimai nagrinėja tik tuos aspektus, kurie tiesiogiai susiję su tiriamų žmonių sveikata. Su sveikata susijusios GK tyrimai vertina šias dimensijas:
• Fizinį funkcionavimą: funkcinę būklę, fizinį aktyvumą, mobilumą ir kt.; • Simptomus: nuovargį, skausmą, energingumo laipsnį ir kt.;
• Sveikatos suvokimą;
• Emocinę būklę: nerimą, depresiją, pyktį ir kt.;
• Socialinę veiklą: santykius su šeima ir draugais, visuomeninį gyvenimą, laisvalaikį ir kt.
• Kognityvinį funkcionavimą: budrumą, susikaupimą, atmintį ir kt.;
• Kasdieninę veiklą: užimtumą, namų ūkio valdymą, finansinius rūpesčius ir kt.; • Asmenines savybes; pasitenkinimą gyvenimu, dvasingumą, pasitenkinimą
išvaizda ir kt.;
• Pasitenkinimą sveikatos priežiūra: priežiūros greitumą, personalo korektiškumą, informacijos teikimą ir kt.
Nors GK yra subjektyvi sąvoka, tačiau veikiant apibrėžtai, ji gali būti patikimai ir teisingai išmatuota (35). Su sveikata susijusi GK yra į pacientus sukoncentruotas kintamasis, kuris matuojamas naudojant klausimynus, kitaip dar vadinamus intrumentais (36). Šumskienė (37) gyvenimo kokybės vertinimo intrumentus suskirstė į penkias grupes: bendrieji (angl. generic), specifiniai ligai ar populiacijai (angl. disease or population specific), specifiniai sričiai (angl. domain specific), naudos (angl. utility), individualizuoti (angl., individualized). Tačiau mokslinėje literatūroje dažniausiai sutinkamas GK klausimynų skirstymas į bendruosius ir specifinius ligai. (35). Bendro pobūdžio klausimynai yra bendri visiems pacientams, nepriklausomai nuo jų ligos. Šie klausimynai vertina su sveikata susijusios GK aspektus, tokius
kaip fizinis aktyvumas, emocinė būklė, bendras sveikatos suvokimas ir gyvybingumas (36). Specifiniai klausimynai skirti kokios nors vienos ligos (pvz.: PV, bronchų astmos), būklės (pvz.: nuovargio, skausmo) ar funkcijos sutrikimo (pvz.: lytinės, miego) įtakai subjektyviam sveikatos pojūčiui įvertinti (38). Specifiniuose klausimynuose dėmesys sutelktas į su liga susijusius sutrikimus, kurie gali turėti įtakos su sveikata susijusiai GK (36). Specifiniai klausimynai yra jautresni nedideliems sveikatos būklės pakitimams (38). Tačiau naudojant specifinius tam tikrai ligai GK klausimynus sunkiau juos taikyti palyginamiesiems tyrimams, todėl dažnai atliekant tyrimą naudojami kartu ir bendrieji ir specifiniai intrumentai (36). Klausimynai gali būti pacientų atsakomi raštu ar elektroninėje formoje arba pildomi objektyvios trečios šalies interviu metu. (35).
Klausimynai kuriami taikant psichometrinio testo teorijos principus ir griežtai vertinami prieš naudojimą, kad apsidrausti, jog surinkti duomenys yra pagrįsti ir patikimi (35). Fitzpatrick ir kt. (34) sukūrė atrankos kriterijus, kurie įvertina klausimyno kokybę, tai yra: patikimumas, vidinis nuoseklumas, pakartotinio atsakomumo patikimumas, tinkamumas, jautrumas, priimtinumas, galimybės. Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių tyrimui skirti intrumentai turi būti daugiadimensiniai, budingi onkologinėms ligoms ir atspindintys gydymo šalutinius poveikius (40). Literatūroje nurodomi GK vertinimo bendrieji ir specifiniai klausimynai (1.1 lentelė), kurie gali būti naudojami vertinant problemas, susijusias su PV ir jo gydymu (39).
Dažniausiai naudojamas onkologinių ligonių GK vertinimo intrumentas - Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos EORTC QLQ-C30 klausimynas (41), tinkamas asmenų su skirtingomis vėžio formomis ir ligos stadijomis GK vertinti. Tai 30 klausimų instrumentas, išverstas į 81 pasaulio kalbas, kurį sudaro penkios funkcinės skalės (fizinis aktyvumas, kasdieninė veikla, emocinės būklė, pažinimas, socialinė veikla), trys simptominės skalės (nuovargis, pykinimas ir vėmimas, skausmas) ir šeši pavieniai klausimai (dusulys, nemiga, apetito stoka, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, finansiniai sunkumai). Ankstesni tyrimai nustatė klausimyno patikimumą, tinkamumą ir jautrumą pokyčiams įvairiose pacientų grupėse (42,43). Klausimynas apibūdinamas kaip turintis puikias psichometrines savybes. QLQ-C30 tapo auksiniu standartu GK vertinimo klinikiniuose tyrimuose Europoje ir Šiaurės Amerikoje (41,44, 45).
1.1 le n te lė . G y v eni m o k o ky b ės v er ti n im o k la us im y na i, ta ik y ti ni s er g ant ie si em s p ri eš in ės l ia uk os v ėž iu ( 39 ). K la u si m y n a s T ip a s V er ti n a m o s sr it y s A ts a k o m u m a s (l a S F -3 6 : T ru m p a 3 6 k la u si m ų s v ei k a to s ap k la u so s fo rm a B en d ra si s S k a u sm as , b en d ra sv ei k at a , p si ch in ė sv ei k at a, fi zi n is fu n k ci o n a v im as , k as d ie n in ė s v ei k lo s ap ri b o ji m as d ėl e m o ci n ių p ro b le m ų , k as d ie n in ė s v ei k lo s ap ri b o ji m as d ėl f iz in ių n e g al a v im ų , so ci al in ia i ry ši ai , g y v y b in g u m as . In te rv iu , sa v ip il d a S F -1 2 : T ru m p a 1 2 k la u si m ų s v ei k a to s ap k la u so s fo rm a B en d ra si s S k a u sm as , en er g in g u m as /g y v y b in g u m a s, b en d ra sv ei k at a, p si ch in ė sv e ik at a, fi zi n is f u n k ci o n av im a s, k as d ie n in ė s v ei k lo s ap ri b o ji m a s d ėl e m o ci n ių p ro b le m ų , k as d ie n in ė s v ei k lo s ap ri b o ji m as d ėl f iz in ių n e g al av im ų , so ci al in ia i ry ši ai . In te rv iu , sa v ip il d a E u ro Q o l E Q 5 D : E u ro p o s g y v en im o k o k y b ė s k la u si m y n as B en d ra si s E Q -5 D : su si rū p in im a s/ d ep re si ja , ju d ru m a s, s k au sm as /d is k o m fo rt a s, r ū p in im as is sa v im i, k as d ie n in ė v ei k la . E Q -V A S : įs iv ai zd u o ja m a sv ei k at a. In te rv iu , sa v ip il d a H U I3 : S v ei k at o s v er ti n im o i n d ek sa s B en d ra si s R eg ėj im a s, k la u sa , k al b a, v ai k šč io ji m as , v ik ru m a s, e m o c ij o s, p až in im as , sk a u sm as . In te rv iu ( 2 -3 m in ), sa v ip il d a (1 0 m in ) Q WB : G er o s sa v ij au to s k o k y b ės s k al ė B en d ra si s Ju d ru m as i r ap ri b o ji m a s, f iz in is a k ty v u m as , so ci al in is a k ty v u m a s, s im p to m ai i r m ed ic in in ė s p ro b le m o s. In te rv iu , sa v ip il d a E O R T C Q L Q -C 3 0 : E u ro p o s v ėž io ty ri m ų i r g y d y m o o rg a n iz ac ij o s g y v e n im o k o k y b ės k la u si m y n as se rg a n ti es ie m s v ėž iu B en d ra si s F u n k c io n a v im o sk al ė : fi zi n is ak ty v u m as , k as d ie n in ė v ei k la , e m o ci n ė b ū k lė , so ci al in ė v ei k la , p až in im as . S im p to m in ė sk al ė : n u o v ar g is , sk a u sm as , p y k in im as i r v ė m im as , d u su ly s, m ie g o su tr ik im ai , ap et it o su tr ik im ai , v id u ri ų u žk ie tė ji m as , v id u ri av im as , fi n a n si n ia i su n k u m ai . B en d ro s sv ei k at o s sk al ė: g y v e n im o k o k y b ė Ik i 1 0 m in F A C T -G : B en d ra s v ėž io g y d y m o fu n k ci n is v er ti n im a s B en d ra si s F iz in ė, s o ci al in ė, e m o ci n ė ir f u n k ci n ė sa v ij au ta . S av ip il d a (5 -1 0 m in ) E O R T C Q L Q -P R 2 5 : E u ro p o s v ėž io ty ri m ų i r g y d y m o o rg a n iz ac ij o s g y v e n im o k o k y b ės k la u si m y n as se rg a n ti es ie m s p ri eš in ė s li a u k o s v ėž iu S p ec if in is Š la p in im o si , tu št in im o si , šl ap im o n el ai k y m o p ro b le m o s, s u h o rm o n in iu g y d y m u su si ję s im p to m a i, l y ti n is a k ty v u m a s ir l y ti n ia i sa n ty k ia i. S av ip il d a (5 -1 0 m in ) F A C T -P : P ri ėš in ės l ia u k o s v ė ži o g y d y m o f u n k ci n is v er ti n im a s S p ec if in is F A C T -G k la u si m y n as p ap il d y ta s 1 2 sp ec if in ių k la u si m ų , v er ti n a n či ų su p ri eš in ės l ia u k o s v ėž iu s u si ju si u s si m p to m u s. S av ip il d a (8 -1 0 m in ) P C T O -Q : P ri eš in ė s li au k o s v ėž io g y d y m o r ez u lt at ai S p ec if in is P o k y č ių d až n u m a s ir s u n k u m as t ri jo se s ri ty se : tu št in im o si , šl ap in im o si i r ly ti n ių sa n ty k ių . S av ip il d a (8 -1 5 -2 0 m in ) U C L A -P C I: K al if o rn ij o s-L o s A n d že lo u n iv er si te to p ri eš in ė s li au k o s v ėž io i n d ek sa s S p ec if in is Š la p in im o si f u n k ci ja , ly ti n ė fu n k ci ja , tu št in im o si f u n k ci ja , n er im as , k u rį s u k el ia šl ap in im o si p ro b le m o s, n er im as , k u rį su k el ia ly ti n ės fu n k ci jo s su tr ik im ai , n er im a s, k u rį s u k el ia t u št in im o si p ro b le m o s. S av ip il d a (8 -1 0 m in ) E P IC : Iš p lė st a p ri eš in ės l ia u k o s v ėž io in d ek so s u d ėt is S p ec if in is P ap il d y ta U C L A -P C I k la u sy m y n o v er si ja : tu št in im o si s u k el ia m o s p ro b le m o s, šl ap in im o si p ro b le m o s, ly ti n ės fu n k ci jo s p ro b le m o s, su h o rm o n in io g y d y m u su si ju si o s p ro b le m o s. S av ip il d a (8 -1 5 -2 0 m in )
Medicinoje GK tyrimų galutinis tikslas yra pagerinti sveikatos priežiūrą ir informuoti priimant medicinius sprendimus. (46). Su sveikata susijusiais GK tyrimais siekiama šių tikslų:
• Įvertinti bendrą gydymo efektyvumą, įskaitant subjektyvų sergamumą; • Padėti nustatyti, ar buvo pasiekti ir kokie gydymo tikslai;
• Šviesti pacientus ir gydytojus praktikus apie gydymo rezultatus; • Palengvinti medicinos sprendimų priėmimą;
• Pateikti išvadas apie ligos ir jos gydymo poveikį;
• Palyginti rezultatus tarp gydymo metodų ir populiacijų (47).
Pacientai, kurie įtraukia GK svarstymus į savo sprendimus, paprastai geriau jaučiasi dėl gydymo pasirinkimo, yra apskritai labiau patenkinti sveikatos priežiūra, ir mažesnė tikimybė, kad gailėsis dėl pasirinkto gydymo (46).
Apibendrinimas. Gyvenimo kokybės koncepcija apima įvairius žmogaus gyvenimo aspektus, tokius kaip fizinė, emocinė, socialinė ir dvasinė būsena bei aplinka. Medicinoje GK nagrinėjama siauresniu požiūriu, kuris apima tik tiesiogiai su tiriamų žmonių sveikata susijusius kriterijus. Su sveikata susijusios GK tyrimai naudojami pacientų informavimo valdyme, politiniuose sprendimuose ir išteklių paskirstyme. GK vertinama naudojant klausimynus, skirstomus į bendruosius ir specifinius ligai. Dažniausiai naudojamas onkologinių ligonių GK vertinimo klausimynas - Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos EORTC QLQ-C30 klausimynas, turintis puikias psichometrines savybes ir tinkamas asmenų su skirtingomis vėžio formomis ir ligos stadijomis GK vertinti.
1.3. Veiksniai, įtakojantys gyvenimo kokybę
PV sergančiųjų vyrų su sveikata susijusi GK yra veikiama bendrų ligos, bei specifinių jos gydymo veiksnių (48). Tačiau sunku suprasti šių veiksnių įtaką GK, jeigu nėra aiškus su sveikata susijusios GK modelis. Žinant GK modelį, galima suprasti PV ir jo gydymo sukeliamų simptomų įtaką ir įšsamų poveikį GK, bei ją pagerinti. Wilson ir Cleary (49) su sveikata susijusios GK modelį pritaikė sergantiesiems PV (1.5 pav). GK koncepcija prasideda biologiniais faktoriais, susijusiais su PV. Tai vėžio agresyvumas, ligos stadija diagnozavimo metu, gydymo sukelti šalutiniai poveikiai. Šie veiksniai yra glaudžiai susiję, kadangi vėžio agresyvumas ir ligos stadija įtakoja gydymo metodo pasirinkimą. Biologiniai veiksniai savo ruožtu įtakoja fizinius
simptomus. Šie simptomai yra įtakojami pacientų ir aplinkos. Pavyzdžiui, jeigu pacientas praeityje turėjo lytinės funkcijos sutrikimų, po PV gydymo šie simptomai gali dar labiau paaštrėti (50). Fizinių simptomų pasekoje, sukeliami funkcinės būklės pokyčiai, pvz., erekcijos sutrikimai sukelia depresiją (51). Priklausomai nuo paciento funkcinės būklės, pasikeičia bendras sveikatos suvokimas. Ne visus pacientus vienodai paveikia tas pats simptomas, pavyzdžiui, jeigu lytinės funkcijos sutrikimas nelabai įtakoja paciento GK, tai šis aspektas ir mažiau turės įtakos sveikatos suvokimui. Sveikatos suvokimas apskritai įtakoja GK, kadangi jis priklauso nuo PV ir funkcijų sutrikimų (36).
1.5 paveikslas. Sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyvenimo kokybės koncepcija (49).
Sergantieji dėl PV lokalizacijos ir gydymo metodo dažnai patiria daugybę problemų, kurios įtakoja įvairias gyvenimo sritis (48). Todėl vyrai, kuriems kątik diagnozuotas PV, susiduria su pagrindiniu klausimu - kurį gydymo būdą pasirinkti iš kelių galimų. (36) PV gydymui galimi tokie gydymo metodai: stebėjimas ir laukimas (SL), chirurginis gydymas (CG)
Fiziniai simptomai: Ligos simptomai; gydymo šalutiniai poveikiai. Funkcinė būklė: Trukdžiai užsiimti įprasta veikla ar normaliai funkcionuoti Sveikatos suvokimas: Žemas savęs vertinimas; pakitęs kūno vaizdas; sumažėjęs gerovės jausmas. Gyvenimo kokybė: Sumažėjusi bendra ir su liga susijusi GK. Biologiniai veiksniai: PV agresyvumas; ligos stadija; gydymo metodo įtaka Aplinkos veiksniai Kiti ne medicininiai veiksniai Individualios savybės
(radikali prostatektomija RP), spindulinis gydymas (SG) (išorinė radioterapija IR ir brachiterapija BR), hormonų terapija (HT), chemoterapija (CT) bei kombinuotas gydymas (KT) (1.2 lentelė) (19). Nors nėra jokių patikimų įrodymų, kad kuris nors iš šių gydymo būdų yra pranašesnis už kitą bendrame išgyvenamume (52), tačiau aišku, kad kiekvienas iš šių terapijos metodų sukelia šalutinius poveikius, kurie daro vienokį ar kitokį poveikį GK. Yra aiškių įrodymų, kad pacientas gerai apsvarsto GK klausimą, prieš pasirinkdamas naujai diagnozuotos ligos gydymo metodą (53).
1.2 lentelė. Priešinės liaukos vėžio gydymo metodai (19).
Gydymo metodas Galimi šalutiniai poveikiai
Stebėjimas ir laukimas Didesnė emocinio streso rizika. Chirurginis gydymas:
radikali prostatektomija
Šlapimo nelaikymas, šlapimo nutekėjimo sutrikimai, nervų pažeidimas, erekcijos sutrikimai.
Spindulinis gydymas: išorinė radioterapija, brachiterapija
Išorinė radioterapija: padažnėjęs noras tuštintis, viduriavimas, nuovargis ir silpnumas, plaukų nuslinkimas gaktos srityje, cistitas, šlapimo nelaikymas, šlapimo nuotėkis, deginimas ir skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, skubus šlapinimasis, kraujas šlapime ar išmatose, tuštinimosi problemos, erekcijos sutrikimai, apatinių galūnių nuolatinis pabrinkimas.
Brachiterapija: šlaplės susiaurėjimas (sunkiau šlapintis), šlapimo nuotėkis, šlapimo nelaikymas, deginimas ir skausmas šlapinantis, kraujas šlapime, padažnėjęs šlapinimasis, cistitas, uretritas, viduriavimas, erekcijos sutrikimai.
Hormonų terapija Impotencija, lytinio potraukio praradimas, karščio pylimas, prakaitavimas, kūno svorio padidėjimas, fizinis ir protinis nuovargis, krūtų padidėjimas ir skausmingumas.
Chemoterapija Sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijoms, slopinama kraujo kūnelių gamyba, mažakraujystė, silpnumas, dusulys, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, nuplikimas.
Kombinuotas gydymas Gydymo taktika, kai naudojami keli gydymo metodai, jeigu yra rizika, kad liga gali atsinaujinti ar išplisti į kitus organus.
PV bei jo gydymas sukelia įvairius psichosocialinius ir fizinius simptomus, kurie sutrikdo normalią organizmo veiklą ir sukelia įvairių funkcijų sutrikimus (49). PV gydymo metodai gali sukelti pacientams šlapinimosi ir tuštinimosi problemas, erekcijos sutrikimus (54). Taip pat PV gydymas dažnai sukelia tokius šalutinius povekius kaip nuovargis, skausmas, depresija, miego sutrikimai, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir apetitas. Šie veiksniai taip pat turi reikšmę sumažėjusiam lytiniam potraukiui ir seksualinei funkcijai (55). Po šių problemų seka asmens savivertės sumažėjimas ir visa tai įtakoja paciento su sveikata susijusią GK (49).
Nuovargis. Tai vienas iš dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria sergantieji PV. Jis paliečia 50-70 proc. populiacijos. Pasak mokslininkų išvadų, nuovargis yra fizinių ir psichosocialinių veiksnių sąveikos rezultatas (56).
Nuovargis įtakoja visas paciento gyvenimo sritis, kadangi ligonis jaučiasi perdaug pavargęs, kad užsiimtų kasdienine veikla, dalyvautų socialiniame gyvenime, bendrautų su kitais žmonėmis. Nuovargio kankinamam sergančiajam būna sunku sutelkti dėmesį, blaiviai mastyti, šlubuoja atmintis. Nuovargis gali tapti darbo vietos praradimo, o tuo pačiu ir pajamų netekimo priežastimi (57-59). Todėl visa tai neigiamai veikia jų GK.
Nuovargį gali įtakoti pati vėžio diagnozė, nesubalansuota ar nepakankama mityba, pyktis ir depresija, miego trūkumas, tačiau dažniausiai nuovargis susijęs su gydymo metodų, tokių kaip CT ir SG, šalutiniu poveikiu (49). Atlikus tyrimus, praėjus 16 mėn. po SG nustatyta, kad iki 40 proc. sergančiųjų skundžiasi dideliu nuovargiu (60). Pastebėta, kad aukštesnis chroniško nuovargio laipsnis pas tuos, kurie gydomi SG, lyginant su pacientais, kuriems atliekama RP (61).
Skausmas. Tai yra vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių onkologiniams ligoniams. Vidutinį ir stiprų skausmą patiria apie 50 proc. vėžiu sergančių žmonių ir 80 proc. pacientų jaučia stiprų skausmą ligai progresuojant (62). PV gydymo metodai gali įtakoti skausmo atsiradimą dėl žuvusių sveikų ląstelių ir audinių pažeidimo. Skausmas gali atsirasti dėl naviko augimo, pavyzdžiui, navikui spaudžiant ar įsiskverbiant į organus ir jungiamuosius audinius. Prisijungus augliui, galima audinių nekrozė, kurią lydi skausmas. Taip pat skausmą gali sukelti tiek pati pradinė diagnostika, tiek pats gydymo metodas (CG, IR ar CT). CT metu gali būti pažeidžiami nervų audiniai ir sukelti skausmingą būseną. Tačiau nesvarbu kas yra skausmo priežastis, tai yra sunki ir varginanti patirtis (56).
Kai skausmas tampa kiekvienos dienos dalimi, tos dienos tarsi išbraukiamos iš gyvenimo, nes sutrikdoma GK.
Nekontroliuojamo ar lėtinio skausmo įtaka GK : • Miego sutrikimai;
• Apetito stoka;
• Sumažėjusi galimybė dirbti;
• Kelionės ar atostogos tampa ne tik, kad nepatogios, bet dažnai ir neįmanomos; • Nenoras judėti ir mankštintis;
• Lytinio potraukio sumažęjimas ir erekcijos sutrikimai;
• Negalėjimas džiaugtis paparstais dalykais, tokiais kaip artimųjų buvimas šalia; • Depresija, liūdesys, pyktis ir baimės;
• Izoliacijos nuo pasaulio jausmas.
Taigi nemalšinamas ir negydomas skausmas tiesiogiai veikia paciento GK, kadangi sutrikdo daugumą organizmo funkcijų. Dėl chroniško skausmo gali sumažėti apetitas. O tai reiškia, kad sergantysis negaus pakankamo kiekio maistinių medžiagų ir energijos, kas sukelia liūdesį ir depresiją. Toliau seka žmogaus organizmo nusilpimas, jis tampa labiau pažeidžiamas ir neatsparus infekcijoms. Viso to pasekoje sumažėja paciento gebėjimas atlaikyti gydymą bei kovoti su liga (55).
Pykinimas. Kai kurie PV gydymui ar gydymo šalutiniams poveikiams malšinti skiriami vaistai gali pykinti. Pykinimas yra vienas iš dažniausių trumpalaikių simptomų, kuris seka po ST ir CT gydymo. Šis simptomas gali įtakoti žmogaus lytinį potraukį ir seksualinius santykius.
Miego sutrikimai. Asmenys, sergantys vėžiu, gerokai dažniau skundžiasi prastesne miego kokybe negu sveikieji. Apie 30-50 proc. pacientų pažymi, kad patiria didelį stresą, susijusį su miego sutrikimais, dažniausiai nemiga. Nepakankamas miego kiekis tiesiogiai susijęs su nuovargiu ir nuotaikų kaita. Nemigo naktys palieka vietos blogoms mintims, susirūpinimui bei skausmo jutimui. Negydomi miego sutrikimai gali progresuoti į lėtinius bei tęstis metus laiko nuo pradinės diagnozės ir gydymo pabaigos.
Nerimas ir depresija. Depresija paliečia 15-25 proc. vėžio pacientų. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip mirties baimė, baimė patirti skausmą, nežinomybė, padidėjęs sergamumo lygis bei gulėjimas ligoninėje, gydymo sukeliami neigiami poveikiai (56). Nustatyta, kad dauguma sergančiųjų patiria didelį nerimo ir pasikartojančių baimių lygį (63). Šie simptomai išlieka iki 2 metų pasisibaigus gydymui (64). Dėl PV gydymo sukeltos seksualinės problemos įtakoja neigiamų jausmų atsiradimą dėl pakitusio „aš“ vaizdo, to pasekoje sumažėja savigarba ir
savivertė (65,66). Kitaip tariant, fiziniai sutrikimai iššaukia prichologines problemas ir įtakoja psichosocialinę gerovę. Vyrai, patyrę šlapimo nelaikymo problemas po RP, praėjus metams po chirurginės operacijos nurodo mažesnį gerovės jausmą ir aukštesnį depresijos bei pykčio lygį, lyginant su priešoperaciniu laikotarpiu. Negatyvūs psichologiniai veiksniai labiausiai išreiškiami pirmus 3 mėn. po operacijos (67) ir laikui bėgant mažėja (68).
Kognityvinė disfunkcija. Kognityvinę disfunkciją įtakoja amžius, medikamentai, PV gydymo metodai, bei pati PV diagnozė. Kognityvinės funkcijos sutrikimai pasireiškia dėmesio, atminties, koncentracijos ir klausos sutrikimais. Tai negalėjimas susieti dabarties su praeities įvykiais ar suprasti išgyvenimus. Daugiau kaip 75 proc. vėžiu sergančių pacientų patiria lengvas ar vidutinio sunkumo pažinimo funkcijos problemas. Dėl kognityvinių pokyčių patiriamas stresas gali pasireikšti nuo nežymių atminties sutrikimų iki kliedesių. Atminties sutrikimai ir dėmesio trūkumas dažnai lydi nuovargį (56).
Šlapinimosi problemos. Tai šlapimo nelaikymas ar jo nuotėkis, padažnėjęs, skubus šlapinimasis, skausmas ir deginimas šlapinantis, bei kraujas šlapime. Dažniausiai šlapimo disfunkciją sukelia gydymo metu pažeisti nervai ir raumenys, kurie kontroliuoja šlapinimosi funkcijas. Beveik visi sergantieji patiria šlapinimosi sutrikimus tuoj pat po gydymo, bet paprastai šie simptomai pagerėja per du metus pasibaigus terapijai (69). Vyresnio amžiaus ir aukštesnį PSA kiekį turintys pacientai po PV gydymo susiduria su didesne šlapimo nelaikymo problema (70). Tačiau šlapinimosi sutrikimų sunkumas, pobūdis ir trukmė labiausiai priklauso nuo taikyto gydymo metodo. Vyrai, gydyti IR ar BR metodais, dažniau susiduria su skubaus ir skausmingo šlapinimosi problemomis, tuo tarpu vyrai, kuriems buvo atlikta RP, dažniau patiria šlapimo nutekėjimą kosėjant (54,57). Nors šlapimo nelaikymas dažniausiai susijęs su PV gydymu, bet gali būti ir pačios ligos sukeltas simptomas. Tyrimai pardodė, kad pacientai, kuriems nebuvo taikytas joks agresyvus gydymo metodas, o buvo tiesiog buvo SL, taip pat susidūrė su šlapimo nelaikymo simptomais.
Tuštinimosi problemos. Šia sąvoka apibūdinamas viduriavimas, vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas, peristaltikos sutrikimai, bei rekaltinis kraujavimas. Tuštinimosi disfunkcija patiriama, kai gydant IR ar BR metodais pažeidžiami sveiki žarnyno audiniai. Tuomet gali varginti tokie simptomai kaip išmatų nelaikymas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno nekrozė (69). Iki 10 proc. pacientų, gydomų SG, patiria sunkius tuštinimosi sutrikimus (70).
Erekcijos sutrikimai. Blogesnę lytinę funkciją įtakoja vyresnis amžius, didesnė prostata ir aukštesnis PSA lygis kraujyje (71). Tačiau labiausiai sutrikimų sunkumas ir paplitimas priklauso nuo metodo, kuriuo vyras buvo gydytas. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas praėjus vieniems metams po PV gydymo parodė, kad erekcijos sutrikimus patiria 75 proc. sergančiųjų po RP, 24 proc. po BR, 40 proc. po IR ir 40 proc. po KG (72). Sunkiau atsistato lytinė funkcija tų pacientų, kuriems taikoma HT kartu su IR, lyginant su tais, kuriems taikoma tik IR (71).
Erekcijos disfunkciją gali sukelti CG, SG, CT ir HT. Kelios studijos parodė, kad 30-50 proc. pacientų turi didelius erekcijos sutrikimus tuo metu, kai diagnozuojamas PV. Po CG ar SG erekcijos sutrikimų rizika išauga iki 50-80 proc., ir 80-90 proc. vyrų kankina seksualinė disfunkcija po HT. Pakeistas gydymo metodas gali sumažinti ar išvis pašalinti erekcijos sutrikimus. Pavyzdžiui, RP gali būti taikoma norint išvengti erekcijos sutrikimų ar atstatyti normalų funkcionavimą. Ankstesnis tyrimas parodė, kad pacientams, kuriems buvo atlikta RP, iš jų 86 proc. per 18 mėn. po operacijos pilnai atsistatė lytinė funkcija (55).
Apibendrinimas. Esminiai gyvenimo kokybę įtakojantis veiksnys PV sergančiųjų populiacijoje yra amžius. Dauguma tyrimų patvirtino, kad PV stadija ir jo gydymo šalutiniai veiksniai turi neigiamą įtaka pacientų GK. Dažniausiai tyrimų rezultatuose minimi simptomai, įtakojantys sergančiųjų gyvenimo kokybę, yra šie: nuovargis, skausmas, nerimas ir depresija, pykinimas, apetito stoka, miego sutrikimai, erekcijos sutrikimai, šlapinimosi ir tuštinimosi problemos, kognityvinė disfunkcija. Pabrėžiamos lytinio potraukio ir lytinių santykių bei pakitusio kūno vaizdo problemos. Neigiami ligos ir jos gydymo sukeliami fiziniai ir psichosocialiniai veiksniai gali įtakoti kitų funkcijų sutrikimą ar simptomų pasireiškimą.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo tipas ir tyrimo objektas
Tyrimo tipas - epidemiologinio stebėjimo momentinis tyrimas.
Tyrimo objektas - priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybė.
2.2. Tiriamoji aplinka
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje (Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), teikiančios onkologinės priežiūros paslaugas ir gydymą savo onkologijos ir urologijos skyriuose ir sutikusios dalyvauti tyrime. Tai Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Klaipėdos Universitetinė Ligoninė, Šiaulių apskrities ligoninė, Panevėžio apskrities ligoninė.
2.3. Imtis ir jos sudarymas
Imtis buvo skaičiuojama naudojantis statistinio paketo EpiInfo imties skaičiavimo programa STATCALC. Realiai pasiekiama tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc. paklaidos tikimybe (p). Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta remiantis realiu imties tūrio poreikiu. Remiantis 2005 m. Lietuvos Respublikos Vėžio registro duomenimis apie sergančių vyrų skaičių Lietuvoje (6573 vyrai) bei LR Statistikos departamento duomenimis apie gyventojų skaičių šalyje (1592400 vidutinis metinis vyrų gyventojų skaičius), apskaičiuota, kad priešinės liaukos vėžio paplitimas Lietuvoje yra 0,41 proc.. Skaičiavimai parodė, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, reikia apklausti 372 sergančiuosius. Per tyrimo laikotarpį buvo išdalinta 650 klausimynų, iš jų surinkti 499, o 486 klausimynai identifikuoti kaip tinkami tyrimui. Klausimynas identifikuotas kaip tinkamas tyrimui, jeigu užpildytas daugiau kaip 70 proc.. Atitinkamai, atsakomumo dažnis buvo 74.8 proc.
2.4. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo visi Priešinės liaukos vėžiu sergantys asmenys, besikreipiantys ir besigydantys Kauno medicinos universiteto klinikose, Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje, Vilniaus universiteto Onkologijos institute, Klaipėdos Universitetinėje Ligoninėje, Šiaulių apskrities ligoninėje, Panevėžio apskrities ligoninėje nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki m. 2011 vasario mėn., atitinkantys visus įtraukimo į tyrimą kriterijus.
2.4.1. Įtraukimo kriterijai
1. TLK-10 priešinės liaukos vėžio diagnozė (C61).
2. Amžius nuo 18 metų.
3. Sugeba pats užpildyti anoniminę anketą.
4. Sutinka atsakyti į anoniminį klausimyną.
2.4.2. Atmetimo kriterijai
1. Nediagnozuota C61.
2. Amžius iki 18 metų.
3. Akivaizdi psichinė ar fizinė negalia, trukdanti dalyvauti tyrime.
4. Nesutinka atsakyti į anoniminį klausimyną.
2.5. Tyrimo organizavimas
Tyrimo metu informacija buvo renkama naudojant anketas. Joms sudaryti buvo naudojami bendrieji vėžio ir specifiniai priešinės liaukos vėžio klausimynai. Apklausas atliko LSMU magistrantė Eglė Kačergiūtė, LSMU doktorantė Aušra Mickevičienė bei urologijos ir onklogijos skyrių vyresniosios seserys, kurios padėjo išdalinti ir surinkti anonimines anketas. Klausimynai buvo pateikiami visiems priešinės liaukos vėžiu sergantiems asmenims, apsilankiusiems arba besigydantiems visose tyrime dalyvauti sutikusiose įstaigose.
2.6. Tyrimo instrumentai ir priemonės
Tyrimui atlikti buvo parengta anoniminė anketa (1 priedas), kuri buvo pateikiama kartu su užklijuojamu voku.
Anoniminę anketą pacientams sudarė 4 skyriai: 1. Asmens sociodemografiniai duomenys;
2. Asmens duomenys apie priešinės liaukos vėžį;
3. Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas sergantiesiems vėžiu (QLQ-C30); 4. Gyvenimo kokybės vertinimo vaizdinio atitikmens skalė (EQ-VAS)
5. Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas sergantiesiems priešinės liaukos vėžiu
(QLQ-PR25).
Anketos pabaigoje paprašoma paciento užpildytą anketą įdėti į voką ir užklijuoti.
2.6.1. EORTC QLQ-C30 klausimynas
EORTC QLQ-C30 (angl. European Organization for Research and Treatment of Cancer
Quality of Life Questionnaire Core 30) (45) - tai Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos 30 klausimų gyvenimo kokybės klausimynas, sukurtas vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybei vertinti. Klausimyną sudaro trys skalės – bendros sveikatos būklės, funkcionavimo ir simptomų.
Tyrimo anketoje buvo naudojamos dvi skalės – funkcionavimo (fizinis aktyvumas, kasdieninė
veikla, emocinė būklė, pažinimas, socialinė veikla) ir simptomų (nuovargis, pykinimas ir vėmimas, skausmas, dusulys, miego sutrikimai, apetito sutrikimai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, finansiniai sunkumai).
Kiekvienas klausimas gali būti vertinamas nuo 1 (visiškai ne) iki 4 (labai daug) balų. Atlikus apklausas EORTC QLQ-C30 klausimyno balai buvo skaičiuojami taip: 1. Kiekvienos srities klausimų balų vidurkio skaičiavimas pagal formulę:
RawScore = RS = (Q +Q +K+Qn 2
1 )/n, kai:
Q – klausimo atsakymas balais;
n – skaičius atsakytų klausimų, įeinančių į šią sritį.
2. Balų vidurkio konvertavimas į skalę nuo 0 iki 100, skaičiuojant pagal formules: a) kai skaičiuojama funkcionavimo skalė:
Score ={1-(RS-1)/range}*100, kai: RS =RawScore;
range = 3 (pagal klausimyno vertinimo metodiką). b) kai skaičiuojama simptomų skalė:
Score ={(RS-1)/range}*100, kai: RS =RawScore;
range = 3 (pagal klausimyno vertinimo metodiką).
Funkcionavimo skalėje aukštesnis rezultatas rodo geresnį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę. Simptomų skalėje kuo aukštesnis rezultatas, tuo ryškesnis simptomas ir blogesnė gyvenimo kokybė.
2.6.2. EQ-VAS skalė
EQ-VAS (angl. European Quality of Life Visual Analogue Scale) (73) – tai Europos gyvenimo kokybės vaizdinio atitikmens skalė, panaši į termometrą, kuria vertinama esama gyvenimo kokybės būklė. Vertinama skalėje nuo 0 (blogiausia įsivaizduojama būklė) iki 100 (geriausia įsivaizduojama būklė).
2.6.3. EORTC QLQ-PR25 klausimynas
EORTC QLQ-PR25 (angl. European Organization for Research and Treatment of
Cancer Quality of Life Questionnaire for Patients with Prostate Cancer) (74) – tai Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas, specialiai sukurtas sergantiesiems priešinės liaukos vėžiu. Klausimynas turi 25 klausimus, kurie padeda atskleisti su vėžio lokalizacija ir gydymu susijusius požymius. Klausimyną sudaro funkcionavimo ir simptomų skalės. Funkcionavimą apibūdina lytinio aktyvumo ir lytinių santykių sritys. Simptomų skalėmis vertinamas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, tuštinimasis, su hormoniniu gydymu susiję simptomai.
Kiekvienas klausimas gali būti vertinamas nuo 1 (visiškai ne) iki 4 (labai daug) balų. Atlikus apklausas EORTC QLQ-PR25 klausimyno balai buvo skaičiuojami taip: 3. Kiekvienos srities klausimų balų vidurkio skaičiavimas pagal formulę:
RawScore = RS = (Q +Q +K+Qn 2
1 )/n, kai:
Q – klausimo atsakymas balais;
n – skaičius atsakytų klausimų, įeinančių į šią sritį.
4. Balų vidurkio konvertavimas į skalę nuo 0 iki 100, skaičiuojant pagal formules: a) kai skaičiuojama funkcionavimo skalė:
Score ={1-(RS-1)/range}*100, kai: RS =RawScore;
range = 3 (pagal klausimyno vertinimo metodiką). b) kai skaičiuojama simptomų skalė:
Score ={(RS-1)/range}*100, kai: RS =RawScore;
range = 3 (pagal klausimyno vertinimo metodiką).
Funkcionavimo skalėje, išskyrus lytinio aktyvumo ir lytinių santykių subskalėse, kuo aukštesnis rezultatas, tuo geresnis funkcionavimas ir gyvenimo kokybė. Lytinio aktyvumo ir lytinių santykių subskalėse aukštesnis rezultatas reiškia blogesnį funkcionavimą. Simptomų skalėje aukštesnis rezultatas rodo didesnį simptomo ryškumą, tuo pačiu ir blogesnę gyvenimo kokybę.
2.6.4. Medicininių duomenų rinkimo forma
Ant voko viršaus pateikiama medicinių duomenų rinkimo forma, kurią pildo medicinos personalas iš medicinių dokumentų. Šia forma siekiama išsiaiškinti paciento ligos TLK kodą, vėžio stadiją ir pacientui taikomą gydymo metodą.
2.7. Tyrimo etika
Tyrimo protokolas buvo patvirtintas 2010 m. rugpjūčio 31 d. Kauno biomedicininių
2.8. Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS for Windows 15.0 statistinių duomenų apdorojimo paketą.
Lyginant GK tarp ligos stadijų ir tarp gydymo metodų, buvo naudojamas Kruskal-Wallis testas (75), kuris taikomas kelių nepriklausomų imčių palyginimui. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p < 0,05.
Siekiant nustatyti amžiaus, šeimyninės padėties, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir darbinės veiklos ryšį su gyvenimo kokybės veiksniais, buvo apskaičiuotas Pearson‘o koreliacijos koeficientas (75), kuris matuoja kiekybinių kintamųjų tiesinio ryšio stiprumą. Koreliacija parodo ryšio kryptį – vieno kintamojo reikšmei didėjant, kito kintamojo reikšmė gali didėti arba mažėti. Teigiama reikšmė – tiesioginė koreliacija, neigiama reikšmė – atvirkštinė koreliacija. Kuo reikšmė arčiau –1 arba 1, tuo priklausomybė tarp kintamųjų yra stipresnė. Koreliacija laikyta reikšminga, kai p < 0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos
Respondentų amžiaus vidurkis buvo 69.36 ± 8.825 metų, ligos trukmė vidutiniškai 42.96 ± 36.26 mėnesių. Visa kita aprašomoji statistika pateikiama 3.1 lentelėje.
Dauguma tyrimo dalyvių buvo 63 ir vyresnio amžiaus (76,5 proc.), gyvenantys partnerystėje (vedę arba gyvena nesusituokę) (82,5 proc.), iš miesto (69,3 proc.), be aukštesnio išsilavinimo (75,7 proc.) ir pensininkai (72 proc.). Daugiausia respondentų buvo II ar III ligos stadijoje (88,5 proc.) ir gydyti hormonų terapija (37,9 proc.). 81.6 proc. respondentų ligos trukmė buvo trumpesnė nei 5 metai, vidutiniškai 42.96 ± 36.3 mėnesiai.
3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių, sergančių priešinės liaukos vėžiu sociodemografinės charakteristikos (N=486). Kintamasis N (%) Amžius (metai) 452 ≤62 106 (23,5) 63-75 223 (49,3) ≥75 123 (27,2) Šeimyninė padėtis 483 Gyvena partnerystėje 401 (82,5) Vienišas 35 (7,2) Našlys 47 (9,7) Gyvenamoji vieta 482 Miestas 334 (69,3) Kaimas 148 (30,7) Išsilavinimas 477 Pradinis/ pagrindinis 179 (37,5) Vidurinis 182 (38,2) Aukštesnis 116 (24,3)
3.1 lentelės tęsinys. Tyrimo dalyvių, sergančių priešinės liaukos vėžiu sociodemografinės charakteristikos (N=486). Kintamasis N (%) Darbinė veikla 481 Dirba 84 (17,5) Bedarbis/ pensininkas 348 (72,3)
Dirbti negali dėl ligos 46 (9,6)
Kita 3 (0,6) IV 31 (6,4) Gydymo metodas 485 Stebėjimas ir laukimas 61 (12,6) Chirurginis gydymas 88 (18,1) Chemoterapija 22 (4,5) Spindulinis gydymas 80 (16,5) Hormonų terapija 184 (37,9) Kombinuotas gydymas 50 (10,3)
Ligos trukmė (mėnesiai) 342
0-12 91 (26,6)
13-60 188 (55,0)
≥61 63 (18,4)
3.2. Gyvenimo kokybės sąsajos su ligos stadija
3.2.1. Ligos simptomų raiška, priklausomai nuo ligos stadijos
Vertinant simptomų išreikštumą tarp ligos stadijų, statistiškai patikimi (p < 0,05) skirtumai nustatyti apetito stokos, pykinimo ir vėmimo, vidurių užkietėjimo, nuovargio, skausmo ir su hormoniniu gydymų susijusių simptomų skalėse. Rezultatai pateikiami 3.2 lentelėje.
3.2 l en te lė . L ig os s im p tom ų p ap li ti m as p ri k la us om ai n uo l ig os s ta di jos . S m p to m a i I s tad ij a N = 13 II s tad ij a N = 166 II I s tad ij a N = 264 IV s tad ij a N = 31 χχχχ ² p V ± S N V ± S N V ± S N V ± S N D u sul ys 3,70 ± 11,11 20,30 ± 31,20 24,13 ± 31,95 18,05 ± 24,03 5,367 0,147 M ie g o su tr ik im ai 18,51 ± 24,21 43,2 6 ± 35,80 42,61 ± 36,02 77,77 ± 201,49 4,075 0,253 A p et it o st o ka 10,00 ± 16,10 20,10 ± 30,00 12,86 ± 25,80 25,64 ± 35,66 10,509 0,015 P yk in im a s ir vė m im a s 0,00 ± 0,00 4,94 ± 12,95 3,26 ± 10,22 10,66 ± 16,58 13,006 0,005 V idur ių u žk ie tė ji m a s 3,70 ± 11,11 16,16 ± 28,24 32,34 ± 56,26 41,33 ± 33,71 25,276 < 0,001 V idur iav im a s 3,70 ± 11,11 15,67 ± 22,27 11,96 ± 22,88 17,33 ± 29,05 6,650 0,08 4 N uov ar g is 18,51 ± 24,84 37,12 ± 27,46 31,16 ± 25,92 47,86 ± 26,06 15,061 0,002 Sk au sm a s 5,55 ± 8,33 24,73 ± 27,82 21,66 ± 25,50 41,02 ± 35,66 11,969 0,007 F inan si n iai sunk um a i 33,33 ± 27,21 42,44 ± 35,84 34,18 ± 36,50 46,15 ± 38,96 6,514 0,089 Šl a p im o ne la ik ym a s 25,00 ± 16,66 28,70 ± 34,87 26,88 ± 31,52 38,88 ± 38,96 0,651 0,885 Šl a p ini m o si p robl em o s 16,91 ± 10,92 27,80 ± 20,53 25,92 ± 19,07 30,91 ± 19,61 4,730 0,193 T u št ini m o si p robl em o s 7,40 ± 5,00 13,52 ± 13,40 10,60 ± 12,41 18,48 ± 17,94 7,153 0,067 Su hor m on ini u gy d ym u su si ję si m p tom ai 13,14 ± 11,15 20,48 ± 14,83 18,02 ± 13,75 29,72 ± 16,77 11,459 0,009 p – p at ik im u m as ; χ ² c hi k v adr at o k ri te ri jus ; V – s k al ių v idur k is ; S N – s ta nda rt in is nuok ry p is .
Tyrimo duomenys rodo, kad dusulio simptomas labiausiai išreikštas III stadijos PV sergančiųjų. Mažiausiai simptomas juntamas I stadijoje. Kitose stadijose simptomo ryškumas žymiai nesiskyrė. Statistiškai patikimas skirtumas tarp stadijų nenustatytas (χ² = 5,367; p = 0,147).
Miego sutrikimai didžiausi IV stadijoje, o mažiausi – I stadijos sergančiųjų. Kitose stadijose sutrikimai žymiai nesiskyrė. Lyginant miego sutrikimus tarp stadijų, statistiškai patikimas skirtumas nenustatytas (χ² = 4,075; p = 0,253).
Apetito problemos statistiškai patikimai (χ² = 10,509; p = 0,015) didžiausios II ir IV ligos stadijose. I ir III stadijose žymiai nesiskyrė, tačiau mažesnis simptomo ryškumas I stadijoje.
Pykinimo ir vėmimo simptomai statistiškai patikimai (χ² = 13,006; p = 0,005) labiausiai juntami IV ligos stadijoje, o mažiausiai – I stadijoje. Kitose stadijose žymiai nesiskyrė.
Vidurių užkietėjimas didėja didėjant ligos stadijai. I stadijoje šis simptomas mažiausias, IV – didžiausias. Lyginant simptomo ryškumą tarp ligos stadijų, nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (χ² = 25,27; p < 0,001).
Viduriavimas labiausiai juntamas I stadijos, o mažiausiai – IV stadijos sergančiųjų. Kitose stadijose viduriavimo simptomo išreikštumas žymiai nesiskyrė. Statistiškai patikimas skirtumas tarp stadijų nenustatytas (χ² = 6,650; p = 0,084).
Nuovargis statistiškai patikimai (χ² = 21,322; p = 0,001) didžiausias IV stadijos sergančiųjų. Simptomas mažiausiai juntamas I stadijos pacientų. Kitose ligos stadijose nuovargis skyrėsi nežymiai.
Skausmas didžiausias IV ligos stadijoje. Mažiausiai skausmas juntamas I stadijoje. Kitose stadijose skausmo ryškumas žymiai nesiskyrė. Lyginant skausmą tarp stadijų, nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (χ² = 11,969; p = 0,007).
Finansiniai sunkumai didžiausi II ir IV stadijų sergančiųjų. Kitose ligos stadijose sunkumai žymiai nesiskyrė, tačiau jie mažiausi I stadijoje. Statistiškai patikimas skirtumas tarp ligos stadijų nenustatytas (χ² = 6,514; p = 0,089).
Šlapimo nelaikymo simptomas ryškiausias IV ligos stadijoje. Kitose stadijose simptomo išreikštumas žymiai nesiskyrė, tačiau mažiausiai juntama problema I stadijoje. Skirtumas tarp ligos stadijų statistiškai nepatikimas (χ² = 4,730; p = 0,885).
