LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Aistė Vingytė
Šunų ir kačių stomatitų, gingivitų ir periodontitų susirgimų analizė Kauno
miesto “X” ir “Y” veterinarijos klinikose 2011 – 2013 metais
Analysis of dogs and cats stomatitis, gingivitis and periodontitis diseases in
Kaunas “X” and “Y” veterinary clinics 2011 – 2013
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc., dr. Gintaras Zamokas
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas
(pavadinimas)...
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Aistė Vingytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė)
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Aistė Vingytė (data) (autoriaus vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO
TEIKIMO GYNIMUI
doc. dr. Gintaras Zamokas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE prof. dr. Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė)
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9 1.1. Stomatitas ... 9 1.1.1..Gydymas ... 9 1.1.2. Diagnozavimas ... 9 1.2. Sisteminis stomatitas ... 10 1.2.1. Klinikiniai poţymiai ... 10
1.3. Membraninis opinis stomatitas ... 10
1.3.1. Klinikiniai poţymiai ... 10
1.3.2. Gydymas ... 10
1.4. Pasikartojantis nekrozuojantis stomatitas ... 11
1.4.1. Klinikiniai poţymiai ... 11
1.4.2. Gydymas ... 11
1.5. Lėtinis stomatitas ... 11
1.5.1. Gydymas ... 12
1.6. Gingivostomatitas (kaudalinis kačių stomatitas) ... 12
4 1.7.3. Diferencinė diagnozė ... 13 1.7.4. Diagnostiniai testai ... 14 1.7.5. Gydymas ... 14 1.8. Gingivitas ... 14 1.8.1. Etiologija ir patogenezė ... 14 1.8.2. Klinikiniai poţymiai ... 15 1.8.3. Diferencinė diagnozė ... 15 1.8.4. Diagnostiniai testai ... 15 1.8.5. Gydymas ... 16 1.9. Periodontitas ... 16 1.9.1. Etiologija ir patogenezė ... 17 1.9.2. Klinikiniai poţymiai ... 18 1.9.3. Diferencinė diagnozė ... 18 1.9.4. Diagnostiniai testai ... 18 1.9.5. Gydymas ... 19
2.1. Tyrimo objektas, vieta ir laikas ... 20
5 SANTRUMPOS
CEJ – cemento emalio jungtis FCV – kačių kalici virusas FeLV – kačių leukemijos virusas FIV – kačių imunodeficito virusas
IL-1 - interleukinas -1
6 SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: Šunų ir kačių stomatitų, gingivitų ir periodontitų susirgimų analizė Kauno miesto “X” ir “Y” veterinarijos klinikose 2011 – 2013 metais.
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas. Darbo apimtis 41 lapas.
Darbe yra 22 paveikslai.
Naudotų literatūros šaltinių kiekis: 34.
Darbe buvo ištirti šunys ir katės, sergantys stomatitu, gingivitu ir periodontitu. Pasirinktos „X“ ir „Y“ klinikos Kaune. Darbas buvo atlikas 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose iš viso buvo gydyti 2455 pacientai. Šiais tirtais metais burnos ertmės susirgimai buvo diagnozuoti 304 pacientams, iš jų 200 buvo šunys ir 104 – katės.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti šunų ir kačių burnos ertmės ligų pasireiškimo daţnumą ir įtakos turinčius faktorius.
Darbo uţdaviniai: išanalizuoti ir įvertinti burnos ertmės ligų pasireiškimo daţnumą ir gausumą, jų priklausomybę nuo amţiaus, lyties ir veislių dydţio.
Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad „X“ ir „Y“ klinikose buvo gydyti 304 pacientai (12,0 proc.), kurie sirgo stomatitais, gingivitais ir periodontitais. Iš jų 200 (8,0 proc.) pacientų buvo šunys ir 104 (4 proc.) pacientai buvo katės. Daţniausiai šunims diagnozuotas burnos ertmės susirgimas buvo periodontitas – 56 (43,0 proc.) pacientai 1-5 metų amţiaus grupėje, daţniausiai katėms diagnozuotas burnos ertmės susirgimas buvo gingivitas – 20 (43,47 proc.) pacientų 1-5 metų amţiaus grupėje.
Burnos ertmės susirgimams lytis įtakos neturėjo. Buvo nustatyta, kad daţniau burnos ertmės ligomis serga maţų dydţių šunys – 104 (52,0 proc.) pacientai, negu vidutinių dydţių šunys – 56 (28,0 proc.) ir didelių dydţių šunys – 40 (20,0 proc.)
7 SUMMARY
Topic title: Analysis of dogs and cats stomatitis, gingivitis and periodontitis diseases in Kaunas “X” and “Y” veterinary clinics 2011 – 2013.
Education institution: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary faculty.
The ambit of the work is 41 pages.
In the final work the number of pictures are: 22 pictures. A list of used literature: 34 references.
In this work has been investigated the dogs and cats with stomatitis, gingivitis, periodontitis. Selected the „X“ and „Y“ clinics in Kaunas. Work was done by 2011.11 - 2013.11 years period. 2011.11 - 2013.11 in „X“ and „Y“ clinics were treated 2455 patients. During this period, 304 patients were diagnosed with oral diseases, of which 200 were dogs and 104 - cats.
The aim: analyze and evaluate the frequency of dogs and cats oral cavity diseases and their influencing factors.
Tasks of work. To evaluate the frequency and abundance of oral cavity diseases, dependence on age, sex and breed size.
Based on the research, it was found that, in „X“ and „Y“ clinics were treated 304 patients (12,0 %), who had stomatitis, gingivitis, periodontitis. 200 (8,0 %) of them were dogs and 104 (4,0 %) were cats. The most common oral disease in dogs has been periodontitis - 56 (43 %) patients in the age group of 1-5 years and cats the most common oral disease was gingivitis - 20 (43,47 %) patients in the age group of 1-5 years.
Dependence oral cavity diseases on sex has not been determined. It was found that small breed dogs often suffer from diseases of the oral cavity (52,0 %) than other - medium (28,0 %) and large (20,0 %) size of dogs.
8 ĮVADAS
Veterinarinė odontologija buvo praktikuojama daug amţių, bet tikrai efektyvi ji tapo smulkių gyvūnų pacientams nuo 1980-ųjų. Dėka veterinarijos odontologijos pradininkų Emily, Mulligan, Williams, Grove ir Ross, ši specialybė tapo pripaţinta ir įgavo vis geresnę reputaciją. Dantų ligos tampa vis sunkiau išgydomos ir sukelia daugiau problemų (Niemiec, 2013).
Periodonto ligos priklauso uţdegiminių ligų grupei, kurias sukelia apnašose esančios bakterijos ir svyruoja nuo pradinės stadijos (gingivito) iki paţengusios stadijos (periodontito). Apnašose esantys mikroorganizmai turi didelę reikšmę ligos progresavimui. Ankstyva diagnostika ir pradėtas tikslingas gydymas yra labai svarbūs faktoriai šių ligų kontrolei. Periodonto ligos yra gausiai paplitusios tiek ţmonių medicinoje, tiek ir veterinarinėje medicinoje (Albuquerque, 2012).
Klinikiniai poţymiai burnos ertmės ligų yra gana panašūs šunims ir katėms, ir kartais būdingi kitoms ligoms todėl juos yra sunku tiksliai diagnozuoti.
Pasak daugelio pasaulio autorių, jie teigia, kad burnos ertmės ligos šunims ir katėms šiai dienai yra labai populiarios ir sudaro 70 – 80 proc. visų susirgimų (Ettinger ir Feldman, 2010).
Atsiţvelgiant į temos aktualumą nusprendėme suţinoti kokios yra tendencijos burnos ertmės susirgimų šunims ir katėms Kauno mieste.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti šunų ir kačių burnos ertmės ligų pasireiškimo daţnumą ir įtakos turinčius faktorius.
Darbo uţdaviniai:
1. Apţvelgti literatūrą ir identifikuoti burnos ertmės ligų atsiradimo prieţastis ir sukėlėjus. 2. Įvertinti burnos ertmės ligų pasireiškimo daţnumą ir gausumą 2011.11 – 2013.11
laikotarpiu.
3. Priklausomybė nuo amţiaus. 4. Priklausomybė nuo lyties.
9 1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Stomatitas
Stomatitas yra daţnai pasitaikanti burnos uţdegiminė liga (Zuckerman, 2011). Bet kokiame burnos audinyje gali išsivystyti uţdegimai: gleivinės, lieţuvio, gomurio, lūpų ir kiti. Daţniausia prieţastis yra susidariusios apnašos ant dantų paviršiaus. Lėtinis opinis stomatitas gali išplisti, kai gleivinė išopėja keliose burnos vietose. Labiausiai paţeidţiamos yra ţandų ir lūpų gleivinės vietos, kurios labiausiai kontaktuoja su dantų paviršiumi ir krūminiais dantimis. Sunkus uţdegimas šiose srityse daţnai sukelia dantų recesiją. Viena iš prieţasčių gali būti medţiagų apykaitos sutrikimai (inkstų nepakankamumas, autoimuniniai susirgimai, tokie kaip paprastosios pūslelinės (Pemphigus
vulgaris) ir eozinofilinis stomatitas
(http://veterinarycalendar.dvm360.com/avhc/Medicine/Dental-and-oral-examination-A-visual-atlas-of-dent/ArticleStandard/Article/detail/722835 prieiga per internetą 2013-02-10. Taip pat stomatitą gali sukelti bakterinės arba virusinės infekcijos, vitaminų trūkumas, trauminiai suţalojimai (Bojrab, Tholen, 1990).
1.1.1..Gydymas
Stomatito gydymas gali būti varginantis, nes daţnai yra sunku nustatyti prieţastį (http://veterinarycalendar.dvm360.com/avhc/Medicine/Dental-and-oral-examination-A-visual-atlas-of-dent/ArticleStandard/Article/detail/722835 prieiga per internetą 2013-02-10. Gydymas apima profesionalų poliravimą, visų paţeistų dantų ištraukimą ir grieţtą dantų valymą namuose, tam, kad būtų išvengta apnašų (tai yra pagrindinis stomatito veiksnys). Neretai yra reikalingas antibiotikų ir priešuţdegiminių vaistų naudojimas (Cannon, Forster-van Hijfte, 2006).
Sulysę pacientai turi būti stacionarizuoti, tam, kad būtų atstatytas vandens kiekis organizme ir sureguliuota mityba. Geresnės būklės pacientai yra gydomi ambulatoriškai. Sergantiems gyvūnams skiriamas minkštas ėdalas (Tilley, Smith, 1997).
1.1.2. Diagnozavimas
10 1.2. Sisteminis stomatitas
Sisteminiai burnos ertmės susirgimai gali būti kitų ligų poţymiai, tokių kaip: pikornavirusas, gripas, panleukopenija, rinotracheitas, kalicivirusas, kraujo diskrazijos, leukemija, poţymiai. Sisteminių susirgimų atvejais lieţuvio bei burnos gleivinės audiniuose galima aptikti ţidininių opų.
Šunims leptospirozė ir pūslelinė yra sisteminės ligos, galinčios turėti komplikacijų. Esant sisteminiam stomatitui gali išsivystyti tokie sutrikimai kaip: diabetas, avitaminozė bei progresuojančios inkstų ligos. Kita galima prieţastis gali būti ne liga, o ilgas antibiotikų vartojimas, kuris gali sukelti gleivinės išopėjimus.
1.2.1. Klinikiniai poţymiai
Pagrindiniai sisteminio stomatito poţymiai yra anoreksija, sumaţėjęs apetitas, net kai šuo yra alkanas, seilėjimasis, halitozė, nepastovus karščiavimas, burnos gleivinės skausmas. Gydoma stengiantis sistemingai pašalinti prieţastį bei vykdyti kruopščią dantų profilaktiką.
1.3. Membraninis opinis stomatitas
Membraninis opinis stomatitas dar yra vadinamas Vincento stomatitu, tai bakterinė infekcija, kuriai esant burnos gleivinėje yra spirochetų ir verpstės formos bacilų. Šių bakterijų, sudarančių dalį burnos mikrofloros, pagausėjimas maţina paciento burnos gleivinės atsparumą.
1.3.1. Klinikiniai poţymiai
Susirgimo pradţia yra ūmi. Būdinga halitozė, skausmas, gausus seilėtekis, anoreksija. Liga pirmą kartą kliniškai pasireiškia kaip ūmus uţdegimas ir išopėjimas. Uţdegimas gali pereiti į kitas burnos gleivinės sritis, ilgainiui negrįţtamai paţeisti ţandikaulį.
Membraninis opinis stomatitas yra paplitęs tarp kačių, ypač Siamo veislės. Sergantiems gyvūnams ant dantų kaupiasi akmenys, kraujuoja dantenos. Kai kuriose vietose gali atsirasti nekrozės ir opos. Yra sunku nustatyti prieţastis, nes daţnai uţsikrečiama antrinėmis infekcijomis (Bojrab, Tholen, 1990).
1.3.2. Gydymas
11 1.4. Pasikartojantis nekrozuojantis stomatitas
Šis susirgimas taip pat ţinomas kaip ūmus nekrozuojantis opinis gingivitas. Jis apibūdinamas kaip dantenų opa, atsirandanti ant dantų emalio paviršiaus. Viena pagrindinių prieţasčių yra dantenų išsiplėtimas dėl periodontito. Pasikartojantis nekrozuojantis stomatitas gali būti kliniškai matomas kaip „raudonos linijos“ dantenos, kur gali atsirasti išopėjimas ir tai gali neigiamai veikti kitas burnos ertmės sritis.
1.4.1. Klinikiniai poţymiai
Padidėjęs seilėtekis, anoreksija, stiprus varginantis skausmas, halitozė. Imant kultūrų mėginį iš paţeistų vietų ieškoma Staphylococcus spp. ir Candida albicans bakterijų kolonijų. Kraujo cheminiai tyrimų rezultatai panašūs į hipotireozės. Gyvūnas gali būti limfopeniškas (maţai limfocitų kraujyje). Paprastai vyrauja nuomonė, kad polinkį sirgti šia liga turi nusilpę gyvūnai.
1.4.2. Gydymas
Gydymas reikalauja kruopščios dantų higienos programos, analgetikų, tinkamai paskirtų antibiotikų. Kadangi ši liga gali pasikartoti, yra rekomenduojama periodiškai patikrinti. Imuninės sistemos stiprinimui skiriamas „Staph Lysate“, kuris padeda įveikti stafilokokus. Praėjus mėnesiui nuo ligos pradţios periodonto įvertinimui naudojama periodonto zondo terapija. Jeigu dantenos buvo stipriai paveiktos, yra reikalinga gingivektomija (Bojrab, Tholen, 1990).
1.5. Lėtinis stomatitas
12 1.5.1. Gydymas
Gydymas gali būti neefektingas, kai vienais atvejais yra taikomas visų dantų ekstrahavimas, kitais atvejais gali padėti antibiotikų ir ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas (Hoad, 2006).
1.6. Gingivostomatitas (kaudalinis kačių stomatitas)
Gingivostomatitas yra klinikinis terminas, apibūdinantis dantenų ir burnos gleivinės uţdegimą. Jis gali būti lengvos ir sunkios formos, taip pat pereiti į lėtinį uţdegimą. Esant lėtinei formai, audiniai gali išopėti. Gali būti paţeistos dantenos, burnos gleivinė, ryklė, uţdegimas iš šių sričių gali pereiti į lieţuvį ir toliau plisti į ryklę. Uţdegimo išplitimas kaudalinėje burnos ertmėje su, ar be išopėjimo vadinamas kaudaliniu stomatitu (Niemiec, 2010).
1.6.1. Etiologija ir patogenezė
Kačių stomatito etiologija yra nepakankamai ištirta. Sergančių lėtiniu burnos uţdegimu
kalici viruso (FCV) gydymo efektyvumas gali būti nuo 50 iki 100 proc. Naujesniuose šaltiniuose
rašoma, kad 88 proc. kačių su stomatitu nešiojo seilėse FCV virusą ir kačių herpes virusą 1 (Reiter, 2005). Naminėms katėms herpes 1 virusą galima atpaţinti iš tokių poţymių kaip, kvėpavimo takų infekcija, ji gali išsivystyti lėtinė, ūmi, latentinė (Hargis et al., 1999). Nuo 10 iki 81 proc. kačių su stomatitu gali būti nešiotojos virusų:
kačių imunodeficito viruso (FIV)
kačių leukemijos viruso (FeLV)
FeLV uţsikrėtimo lygis maţesnis, nuo 0 iki 17 proc.. Manoma, kad stomatitas išsivysto dėl netipiško dantenų raiščio atsako į bakterines apnašas ir toksinus. Tačiau bakterinės apnašos atlieka tik antraeilį vaidmenį ligos patogenezėje, kai bakterijų padaugėja, jos uţkrečia dantenas ir tada įvyksta antra, pavojingesnė bakterinė infekcija. Vieno tyrimo metu, katės su burnos uţdegimu daţniau uţsikrėsdavo Bartonella spp. infekcija negu sveikos katės, tačiau prieţasties - pasekmės santykio nepavyko nustatyti. Polikloninės gamapatijos buvimas (dėl padidėjusių IgG, IgM, IgA ir IgE koncentracijų seilėse) ir kai kurių limfocitų - plazmocitų uţkrėtimas per burnos gleivinės paţeidimus rodo, kad kačių stomatitas tiesiogiai siejasi su imunine sistema. Seilėse būna padidėjusi IgG ir IgM koncentracija, o IgA yra sumaţėjusi (Reiter, 2005).
1.6.2. Klinikiniai poţymiai
13 nustoja ţiovauti, būdingas gausus seilėtekis, seilės gali būti su krauju, pasireiškia agresyvumas, padidėja apatinio ţandikaulio limfmazgiai.
1.6.3. Gydymas
Gydymas gali būti labai sunkus ir varginantis. Daugeliu atveju panaikinti visus simptomus yra labai sudėtinga. Pirmiausiai turi būti nuvalomos apnašos ir akmenys nuo dantų, virš ir ţemiau dantų linijos. Tai galima atlikti anestezavus gyvūną. Pasitaikę dantų pakitimai turi būti išgydomi, o jei to neįmanoma išgydyti, tokie dantys yra ištraukiami. Antibiotikai skiriami vartoti su pertraukomis ir ne ilgą laiką. Kontroliuoti uţdegimą ir skausmą skiriami priešuţdegiminiai vaistai (Niemiec, 2010).
1.7. Ureminis stomatitas
Tai būsena, kai atsiranda burnos opos kaip inkstų ligų pasekmė, t.y. kai dėl inkstų ligų iš kraujo nepašalinamos nereikalingos medţiagos (azoto medţiagos).
1.7.1. Etiologija ir patogenezė
Tikroji burnos paţeidimų etiologija neţinoma. Yra ţinoma, kad burnos ţaizdos atsiranda tada, kai sergama inkstų ligomis ir kraujyje padidėja nebaltyminių azoto medţiagų. Tačiau tai nutinka ne visiems pacientams, sergantiems inkstų ligomis. Manoma, kad ureazė pablogina seilių sudėtį – padidina amoniako ir karbamido kiekį. Kadangi padidėja amoniako kiekis seilėse, burnos ertmė tampa sudirgusi, dėl to ji gali išsausėti, o taip pat sumaţinti kraujo krešėjimą.
1.7.2. Klinikiniai poţymiai
Gyvūnams, sergantiems ureminiu stomatitu daţnai pasireiškia ūmi priepuolinė anoreksija, letargija ir kitos sisteminės ligos. Taip pat gali būti lėtinis inkstų nepakankamumas, poliurija/polidipsija, toksinų padidėjimas (etileno glikolio). Tipiški poţymiai – balkšvos spalvos apnašos arba opiniai paţeidimai burnoje. Šios opos gali atsirasti bet kur burnoje, tačiau gyvūnams pasitaiko daţniausiai ant lieţuvio kraštų bei burnos gleivinėje. Gali atsirasti patamsėjimas, lupimasis, nekrozė ant lieţuvio kraštų ir blogas burnos kvapas.
14 1.7.4. Diagnostiniai testai
Norint nustatyti inkstų ligas, turi būti atliekamas pilnas biocheminis šlapimo tyrimas. Jei yra atliekamas biopsinis tyrimas, histopatologija parodo pagrindinius uţdegimo sukėlėjus, hiperplazinį epitelį ir hiper-parakeratinizaciją.
1.7.5. Gydymas
Pagrindinis būdas kovoti su šia liga – sumaţinti toksinų kiekį kraujyje. Tai pasiekama atstatant skysčių kiekį, gydant pagrindines prieţastis ir kruopščiai kiekvieną dieną stebint ir jei reikia atliekant hemodializę. Jei šlapalo kiekis kraujyje stipriai sumaţėja, tuomet opos pranyksta ţymiai greičiau (maţdaug per 10 dienų). Burnos skalavimas chlorheksidinu arba vandenilio peroksidu yra rekomenduojamas gydant bet kurią dantų ligą, tai padeda sumaţinti infekciją bei uţdegimą (Niemiec, 2010).
1.8. Gingivitas
Gingivitas – tai dantenų uţdegimas, tačiau terminas daţniausiai yra naudojamas nusakant bakterinių apnašų sukeltą gingivitą (Niemiec, 2010). Dantenų uţdegimą pirmiausiai sukelia apnašose esančios bakterijos, kurių kolonijos susikaupia dantenų vagelėse (Southerden, 2010). Kai kurių rūšių gyvūnams dantenos darosi hiperplastinės ir laisvas dantenos kraštas gali apimti nuo 5 iki 6 mm įprastos vainikinės padėties ( Ettinger S. 1983).
1.8.1. Etiologija ir patogenezė
15 Viršdanteninės apnašos susidaro ant danties vainiko virš dantenų, jas dengia minkštosios apnašos. Podanteninės apnašos susidaro ţemiau dantenų jungties epitelio srities – dantenų ar periodonto kišenėse, jas taip pat dengia minkštosios apnašos (Milčiuvienė, Jasulaitytė, 1999).
Faktoriai, kurie didina apnašų kaupimąsi, turi įtakos gingivito vystymuisi. Kreivi dantys, svetimkūniai po dantenomis, traumos, šiurkštūs dantų paviršiai, plombos gali padidinti apnašų kaupimąsi. Ligos ir vaistai, kurie paveikia dantenas taip pat gali prisidėti prie gingivito vystymosi (Niemiec, 2010). Akmenų susidarymas ant dantų yra prieţastis, dėl ko atsiranda dantenų ištinimai. Tai nutinka beveik visiems šunims virš 2 metų amţiaus. Kai kurioms šunų veislėms, pavyzdţiui pudeliams ir kitiems maţesniems šunims akmenys formuojasi daţniau. Šunys, kurie ėda sausą ėdalą ir kramto kaulus - turi maţiau akmenų nei šunys, kurie ėda tik minkštą ėdalą (http://pets.webmd.com/dogs/dog-gum-diseases prieiga per internetą 2013-04-20).
1.8.2. Klinikiniai poţymiai
Normalus dantenų audinys turi plonus ir siaurus tarpelius, kurie yra roţinės spalvos. Sergant gingivitu, akmenys ir apnašos gali būti matomi lygiagrečiai dantenų audiniui. Pradinis dantenų uţdegimas pasireiškia paraudimu ir suapvalėjusiais dantenų kraštais (Niemiec, 2010). Taip pat būdinga anoreksija, mieguistumas, svorio netekimas, burnos skausmas, dantenų uţdegimas, seilėtekis, halitozė, kraujavimas iš dantenų ir burnos gleivinės (Beckman, 2008). Gyvūno šeimininkai gali pastebėti dantenų kraujavimą gyvūnui valant dantis, ėdant kietą ėdalą, kramtant kietus daiktus ar ţaidţiant su ţaislais. Blogas burnos kvapas yra daţnas gingivito poţymis. Tarpelis tarp danties ir dantenų atitinka normas kai yra maţesnis nei 3 mm šunims ir maţesnis nei 0,5 mm katėms.
1.8.3. Diferencinė diagnozė
Periodontitas, giluminiai svetimkūniai, giluminio gingivito šaknies patologija, traumos, dantų rezorbcija, navikai.
1.8.4. Diagnostiniai testai
16 patikrinimas yra atliekamas tuomet, kai manoma, jog dantenų uţdegimas nėra dėl periodonto ligos (Niemiec, 2010).
1.8.5. Gydymas
Gingivitas išgydomas tuomet, kai pavyksta tinkamai pašalinti apnašas. Negydomas - gali progresuoti į periodontitą (Southerden, 2010). Neţymus gingivitas, su viršdanteninėmis apnašomis, gali būti išgydytas kasdien valant dantis. Jei kasdieninis dantų valymas nepašalina gingivito prieţasties, tikriausiai yra podanteninių apnašų arba akmenų, kurie yra pašalinami naudojant profesionalų valymą. Profesionalus valymas yra privalomas, kai apnašos nukeliauja po dantenomis arba susiformuoja akmenys. Apnašos būna mineralizuojamos per kelias dienas, ir toliau gydomos kaip akmenys. Fiziškai pašalinus viršdantenines ir podantenines apnašas bei akmenis, rezultatas – išgydytas gingivitas (Niemiec, 2010).
1.9. Periodontitas
Susikaupusios dantų apnašos sukelia gingivitą, dėl to bakterijos gali išplisti į dantenas ir rišamąjį kaulą, dėl šios prieţasties prasideda periodontitas (Hoad, 2006). Periodontas yra sudarytas iš audinių, kurie supa ir laiko dantį, įskaitant dantenas, dantų cementą, periodonto raištį, alveoles ir supantį kaulą (Niemiec, 2010). Tyrimai rodo, kad Porphyromonas spp. yra šunų periodonto ligų sukėlėjas (Isogai et al., 1999). Taip pat bakterijos, kurios susidaro periodonto kišenėse katėms, sergančioms gingivitu, labai panašios į tas, kurias galima rasti pas sergančius ţmones ir šunis, nors kai kurioms katėms buvo nustatyta specifinės rūšies bakterija Porphyromonas gingivalis (Chandler et al., 2004).
Periodonto ligų etapai
Sveikų dantenų audiniai yra koralo roţinės spalvos (arba pigmentinės spalvos), prigludę prie danties. Normalus vagelės gylis yra 1 - 3 mm šunims ir 0 - 0,5 mm – katėms. Sveikos dantenos priskiriamos 0 stadijai (Taylor, 2013).
Periodontito stadijos skirstomos pagal ligos sunkumą: 0 (nulinė) stadija: normali sveika burna;
1 stadija: Gingivitas. Dantenų uţdegimas, dantys laikosi tvirtai, norint išgydyti reikia profesionaliai pašalinti apnašas;
2 stadija: Ankstyvas periodontitas – prarandama iki 25 proc. periodontinio raiščio, tačiau su minimaliomis kišenėmis ir nesunykusiu rišamuoju kaulu.
17 nustatyti tokios stadijos ligą tik su rankiniais įrankiais, tiksliausiai diagnozuojama darant rentgeno nuotrauką.
4 stadija: Sunkus periodontitas - netenkama daugiau negu 50 proc. periodontinio raiščio, gilios periodonto kišenės. Kaulo suirimas daugiau nei 50 proc. - dantys pasidaro labai laisvi, ir dantų nepavyksta išsaugoti (Cannon, Forster-van Hijfte, 2006).
1.9.1. Etiologija ir patogenezė
Svarbiausias etiologinis veiksnys yra burnos mikroflora, veislių polinkis sirgti periodontitu, taip pat anatomija, mityba, profilaktikos trūkumas, sisteminės ligos bei blogas sąkandis (Gawor, 2007). Lėtinis periodontitas yra labai daţna problema šunims ir katėms. Agresyvus periodontitas (vietinis arba išplitęs) yra sunkios formos periodontitas, kuris pasitaiko rečiau. Periodontitas yra infekcinė liga, sukeliama bakterinių apnašų, pasireiškianti jautresniems gyvūnams. Gingivitas atsiranda prieš prasidedant periodontitui. Tačiau ne visi šunys ir katės, sergantys gingivitu, gali susirgti periodontitu (Niemiec, 2010). Kačių periodontitas gali pasireikšti veido srityje atsiradusiu abscesu. Nepašalinus pagrindinės prieţasties, abscesas gali vėl pasikartoti kai tik antibiotikų ir priešuţdegiminių vaistų gydymas bus baigtas (Reiter, 2005). Bakterinėse apnašose, esančiose po dantenomis, daţniausiai aptinkamos anaerobinės gramneigiamos bakterijos. Juodą pigmentą gaminančios anaerobinės bakterijos daţniausiai yra laikomos pirminiu ligos sukėlėju. Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad periodontito kišenėse randama: Porphyromonas gulae, P. salivosa, ir
P.denticanis.
Apnašos ir bakterijos, esančios po dantenomis stimuliuoja vietinį dauginimąsi ir uţdegiminių citokinų išskyrimą : interleukinų -1 (IL-1) ir navikų nekrozės faktoriaus α (TNF-α).
Šių citokinų pagrindiniai šaltiniai yra monocitai ir limfocitai. Lipopolisacharidai iš išorinių gramneigiamų bakterijų membranų išskiria uţdegiminius mediatorius ir citokinus, tokius kaip prostaglandinai: E2, IL-1α, IL-1β, TNF – α ir IL-8. Aktyvuoti neutrofilai išskiria proteolitinius enzimus ir reaktyvios deguonies formas, kurie yra pagrindiniai periodonto audinių naikintojai.
Skirtingi faktoriai, kurie gali skatinti periodontito vystymąsi yra: neiškritę pieniniai dantys, blogas sąkandis, dieta be kieto maisto, periodonto traumos, svetimkūniai, genetinis polinkis. (Niemiec, 2010). Ţaislinės veislės šunims turintiems per tankius dantis, įstringa plaukai tarp dantenų. Didelę įtaką turi kitos sekinančios ligos bei prasta mityba (http://www.dentalvet.com/vets/periodontics/periodontal_disease.htm prieiga per internetą 2012-08-19.
18 rišamasis sluoksnis nukeliauja link viršūnėlės, padidėja griovelis tarp dantenų ir danties. Kai liga progresuoja periodontinis raištis ir supantis kaulas sunyksta, periodontinė kišenė padidėja, nebent dantenos yra pasmukusios. Periodontitas yra paprastai laikomas neatstatomu procesu, po kurio nebeatsistato cementas, periodonto raištis ir supantis kaulas. Progresuojančios ir negydomos ligos rezultatas – dantų iškritimas (Niemiec, 2010).
1.9.2. Klinikiniai poţymiai
Lengviausiai atpaţįstamas periodontito poţymis (jį daţniausiai nurodo gyvūno savininkas) yra halitozė (blogas burnos kvapas) (Albuquerque et al., 2012). Sergantys periodontitu gyvūnai gali jausti diskomfortą ėsdami, nebeėsti sauso ėdalo, arba jo nekramtyti, taip pat būdingas apetito sumaţėjimas. Gyvūnai tampa jautresni ir neleidţia liesti savo snukio, valyti dantų. Sergantiems periodontitu ir čiaudantiems gyvūnams, kuriems iš nosies išsiskiria gleivės, gali susiformuoti oronazalinė fistulė.
Maţo dydţio bei ţaislinių veislių šunims dėl periodontito gali lūţti (įtrūkti) ţandikaulis. Tais atvejais, kai periodontitas stipriai paţeidţia kaulą, ties apatinio ţandikaulio dantimis, ypač ties krūminiais dantimis, net ir nestipraus sukandimo metu (pvz. kramtant kietą kaulą) arba į kaţką atsitrenkiant - apatinis ţandikaulis gali lūţti.
Kita periodontito pasekmė gali būti periodontinės votys (pūliniai). Nors burnos pūliniai tipiškai yra laikomi endodontiniais, periodontiniai pūliniai taip pat yra galimi.
1.9.3. Diferencinė diagnozė
Imuninės sistemos sukelta liga, svetimkūniai, rezorbcinis paţeidimas (Niemiec, 2010),
burnos navikai, pūslelinė, vilkligė, stomatitas
(http://www.dentalvet.com/vets/periodontics/periodontal_disease.htm prieiga per internetą 2012-08-19).
1.9.4. Diagnostiniai testai
Periodontinis zondas yra pagrindinis įrankis nustatant periodontinę ligą. Zondai būna skirtingų diametrų ir ilgių. Rekomenduojama naudoti siaurus zondus su ţenklinimu nuo “1,2,3 mm” iki 12 mm. Yra automatiniai ir rankiniai zondai. Klinikiniams tyrimams rankinis zondas yra patikimas įrankis. Periodontiniai zondai yra naudojami nustatyti kišenės gylį ir kur kišenė yra prisitvirtinusi bei patikrinimui ar yra apnašų ir akmenų.
19 (leidţiama norma iki 3 mm šunims ir 0,5 mm katėms), taip pat nustatyti kiek, kokio dydţio ir kur yra kišenių. Kišenės yra matuojamos nuo cemento emalio jungties (CEJ) iki epitelinės danties jungties. Tyrimas turi buti atliekamas švelniai, kad nebūtų paţeistas epitelinis sluoksnis. Kai dantena yra pasmukusi, danties laisvumas yra matuojamas susumuojant dantenos tarpelius (matuojama nuo laisvos dantenos iki CEJ) ir priskaičiuojamas periodontinės kišenės gylis. Zondas naudojamas nustatyti ar nesuiręs kaulas. Rentgeno nuotrauka yra svarbiausias įrankis nustatant kiek yra netekta kaulo (Niemec, 2010).
1.9.5. Gydymas
Gyvūnams, kuriems dantys yra valomi ilgą laiką, bet nėra gerų rezultatų, krūminiai dantys ir kapliai su giliomis kišenėmis (>4 mm) turi būti tvarkomi, paliekant didesnį priėjimą prie dantų, tam, kad būtų galima sutvarkyti sąkandį, po to turi būti nuvalyti kandţiai ir kiti dantys (Harvey, et al., 1990).
Periodontinės kišenės, kurios yra 3 - 6 mm gylio, turi būti gydomos antibiotikais ir po to giluminiu dantų valymu. Giluminis dantų valymas – tai mechaninis (arba ultragarsinis) apnašų, akmenų ir toksinių medţiagų iš po dantenų pašalinimas. Pašalinus visas šias apnašas ir toksines medţiagas, atsistato podanteninė mikroflora. Tačiau jei daug apnašų ir ant pačių dantų ir virš dantenų, svarbu valyti dantis ir namuose, nes priešingu atveju bakterijų kiekis po dantenomis greitai vėl gali padidėti.
Jei yra daug gilių kišenių, gali tekti taikyti sisteminį antibiotikų naudojimą, tačiau yra galimybė, kad naudojant antibiotikus danties laisvumas gali dar labiau padidėti. Sprendimas paskirti sisteminį antibiotikų naudojimą nėra lengvai priimamas, daţniausiai toks gydymas skiriamas gyvūnams, kurie turi agresyvų periodontitą, ir jiems apnašų valymas nepadeda. Kokį kiekį, ir kiek antibiotikų reikėtų skirti moksliškai nėra nustatyta (Niemec, 2010).
Periodontito prevencijos metodai – specialūs šepetėliai, kramtomieji produktai, antimikrobinių medţiagų naudojimas, visa tai reikalinga norint sumaţinti apnašas. Prevencinių metodų naudojimas turėtų būti stebimas veterinarijos gydytojo, tikslas – panaikinti likutines apnašas ir uţkirsti kelią susidaryti dantų akmenims (Perez-Marin, 2012).
20 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo objektas, vieta ir laikas
Tyrimo objektas - šunys ir katės, sergantys stomatitais, gingivitais ir periodontitais. Tyrimas atliktas 2011 – 2013 metais „X“ ir „Y“ klinikose, Kaune. Darbo metu rinkti ir išanalizuoti 2011 – 2013 metais diagnozuoti burnos ertmės ligų atvejai. Per šį laikotarpį „X“ ir „Y“ klinikose įvairių organų ir sistemų neuţkrečiamomis ligomis sirgo 2455 pacientai, iš jų 304 – iems pacientams diagnozuotos burnos ertmės ligos, iš kurių buvo 200 šunų ir 104 katės.
Gyvūnai buvo tiriami remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu 1997 lapkričio 6d. Nr. VIII-500.
1 pav. Tyrimo eiga
2.2. Anamnezės rinkimas
Šeimininkui atvedus savo augintinį į kliniką pirmiausia buvo renkami duomenys apie paciento bendrą sveikatos būklę, amţių, lytį, svorį ir jeigu jis buvo neţinomas, gyvūnas buvo sveriamas.
2.3. Klinikinis tyrimas
Klinikinis gyvūno tyrimas atliekamas veterinarijos gydytojo pagal pilną klinikinį gyvūno tyrimo planą (Sutkevičiaus, 2003). Apţiūrint burnos ertmę, šunys ir katės praţiodomi pirštais, spaudţiant tarp krūminių dantų jų ţandus ar tempiant ant viršutinio ir apatinio ţandikaulio uţmestomis marlės ar virvutės kilpomis. Sergantys stomatitu, gingivitu ir periodontitu gyvūnai daţnai jaučia skausmą ir diskomfortą, todėl yra naudojama gyvūno fiksacija, o jeigu jos nepakanka atlikti detaliai apţiūrai, agresyvesniems pacientams yra atliekama sedacija.
2.4. Duomenų rinkimas
Duomenys rinkti klinikų kompiuterinėse duomenų bazėse ir spausdintuose pacientų registracijos ţurnaluose.
Klinikinis tyrimas
Duomenų rinkimas
21 2.5. Duomenų apdorojimas
Katės ir šunys buvo suskirstyti pagal lytį, amţių ir svorį. Taip pat buvo vertintas ir palygintas nagrinėjamų susirgimų atvejų skaičius pagal metus „X“ ir „Y“ klinikose.
Šunys buvo skirstyti pagal svorį į tris grupes: 1. iki 10 kg (maţi šunys);
2. 10 - 25 kg (vidutinio dydţio šunys); 3. virš 25 kg (dideli šunys).
Šunys ir katės buvo skirstyti taip pat ir pagal amţių: 1. 1-5 metų;
2. virš 5 -10 metų; 3. vyresni nei 10 metų.
22 3. TYRIMŲ REZULTATAI
2011 - 2013 metų analizė „X“ ir „Y“ klinikose esant šunų ir kačių stomatitų, gingivitų, periodontitų susirgimams.
2 pav. Šunų burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 X klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje buvo gydyti 655 šunys sirgę vidaus ligomis. Kiti 586 atvejai (89,0 proc.) buvo kitomis vidaus ligomis sergantys gyvūnai. Didţiausias skaičius apsilankiusių pacientų sirgo virškinimo organų ligomis, maţesniam jų kiekiui diagnozuotos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, odos, nervų sistemos ligos. (2 pav.)
Burnos ertmės ligomis „X“ klinikoje per dvejus metus sirgo 69 šunys (11,0 proc.). Per šį laikotarpį daugiausiai šunų sirgo periodontitais - 31 atvejis (5,0 proc.), stomatitais - 30 atvejų (5,0 proc.), maţiausiai gingivitais - 8 atvejai (1,0 proc). (2 pav.)
23 3 pav. Šunų burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 Y klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje buvo gydyti 771 šuo sirgęs vidaus ligomis. Dvejų metų laikotarpyje iš viso sirgo 640 gyvūnų (83,0 proc.), kuriems buvo diagnozuotos kitos vidaus ligos, tokios kaip virškinimo organų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, odos, nervų sistemos. (3 pav.)
Burnos ertmės ligomis sirgo 131 gyvūnas (17,0 proc.). Šioje klinikoje didţiausią dalį apsilankiusių pacientų sudarė periodontitais sirgę šunys - 99 atvejai (13,0 proc.), gingivitais ir stomatitais sirgo vienodas šunų skaičius – po 16 atvejų (2,0 proc.) atitinkamai. (3 pav.)
4 pav. Kačių burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 X klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje buvo gydytos 537 katės, sirgusios vidaus ligomis. Per dvejus metus 531 gyvūnui (93,0 proc.) buvo diagnozuotos kitos ligos, tokios kaip virškinimo organų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, odos, nervų sistemos ligos. (4 pav.)
24 Išanalizavus kačių burnos ertmės ligas per dvejus metus X klinikoje matyti, kad jomis sirgo 36 katės (7,0 proc.). Stomatitais ir gingivitais sirgo vienodas individų skaičius po 16 atvejų (3,0 proc.), periodontitais - 4 atvejai (1,0 proc.). (4 pav.)
5 pav. Kačių burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 Y klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje buvo gydytos 492 katės, sirgusios vidaus ligomis. Per šį laikotarpį 424 gyvūnai (86,0 proc.) sirgo kitomis vidaus ligomis, iš kurių daugiausiai buvo uţregistruota virškinimo organų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, maţiau – šlapimo, odos, nervų sistemos ligų. (5 pav.)
Burnos ertmės ligomis sirgo 68 katės (14,0 proc.). Periodontitais sergančių kačių buvo daugiausiai per šiuos metus - 32 pacientai (7,0 proc.), maţiau kačių sirgo gingivitais – 24 pacientai (5,0 proc.), maţiausiai stomatitais - 12 pacientų (2,0 proc.). (5 pav.)
6 pav. Šunų burnos ertmės ligos 2011.11 – 2012.11 X ir Y klinikose. 2% 5% 7% 86% Stomatitai Gingivitai Periodontitai Kitos ligos
Stomatitai Gingivitai Periodontitai
25 „X“ klinikoje 2011.11 - 2012.11 laikotarpiu buvo gydyti 353 šunys. 307 pacientai sirgo kitomis vidaus ligomis. „Y“ klinikoje 2011.11 - 2012.11 laikotarpiu buvo gydyti 324 šunys. Iš jų 193 pacientai sirgo kitomis vidaus ligomis. (6 pav.)
„X“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 46 šunys. Daţniausiai sirgo stomatitais - 20 pacientų ir periodontititais - 20 pacientų, rečiau gingivitais - 6 pacientai. (6 pav.)
„Y“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 71 šuo. Daţniausiai sirgo periodontitais - 63 pacientai, rečiau stomatitais - 6 pacientai, rečiausiai gingivitais - 2 pacientai. (6 pav.)
7 pav. Šunų burnos ertmės ligos 2012.11 – 2013.11 X ir Y klinikose.
„X“ klinikoje 2012.11 - 2013.11 laikotarpiu buvo gydyti 302 šunys. 279 pacientai sirgo kitomis vidaus ligomis. „Y“ klinikoje 2012.11 - 2013.11 laikotarpiu buvo gydyti 447 šunys. Iš jų 387 pacientai sirgo kitomis vidaus ligomis. (7 pav.)
„X“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 23 šunys. Daţniausiai sirgo periodontitais - 11 pacientų, rečiau stomatitais - 10 pacientų, rečiausiai gingivitais - 2 pacientai. (7 pav.)
„Y“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 60 šunų. Daţniausiai sirgo periodontitais - 36 pacientai, rečiau gingivitais - 14 pacientų, rečiausiai stomatitais - 10 pacientų. (7 pav.)
Stomatitai Gingivitai Periodontitai
26 8 pav. Kačių burnos ertmės ligos 2011.11 – 2012.11 X ir Y klinikose.
„X“ klinikoje 2011.11 - 2012.11 laikotarpiu buvo gydytos 225 katės. 203 gyvūnai sirgo kitomis vidaus ligomis. „Y“ klinikoje 2011.11 - 2012.11 laikotarpiu buvo gydytos 242 katės. Iš jų 212 gyvūnų sirgo kitomis vidaus ligomis. (8 pav.)
„X“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 22 katės. Daţniausiai sirgo gingivitais - 12 gyvūnų, rečiau stomatitais – 8 gyvūnai, rečiausiai periodontitais - 2 gyvūnai. (8 pav.)
„Y“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 30 kačių. Daţniausiai sirgo periodontitais - 12 gyvūnų, rečiau stomatitais - 10 gyvūnų, rečiausiai gingivitais - 8 gyvūnai. (8 pav.)
9 pav. Kačių burnos ertmės ligos 2012.11 – 2013.11 X ir Y klinikose.
Stomatitai Gingivitai Periodontitai
X klinika 8 12 2 Y klinika 10 8 12 0 2 4 6 8 10 12 14 A tvejai
Stomatitai Gingivitai Periodontitai
27 „X“ klinikoje 2012.11 - 2013.11 laikotarpiu buvo gydyta 312 kačių. 298 gyvūnai sirgo kitomis vidaus ligomis. „Y“ klinikoje 2012.11 - 2013.11 laikotarpiu buvo gydyta 250 kačių. Iš jų 212 gyvūnų sirgo kitomis vidaus ligomis. (9 pav.)
„X“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 14 kačių. Daţniausiai sirgo stomatitais - 8 gyvūnai, rečiau gingivitais – 4 gyvūnai, rečiausiai periodontitais - 2 gyvūnai. (9 pav.)
„Y“ klinikoje tuo metu burnos ertmės ligomis sirgo 38 katės. Daţniausiai sirgo periodontitais - 20 gyvūnų, rečiau gingivitais - 16 gyvūnų, rečiausiai stomatitais - 2 gyvūnai. (9 pav.)
10 pav. Šunų ir kačių burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 X klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje buvo gydyti 1192 pacientai. Iš jų 1087 (91 proc.) sirgo kitomis vidaus ligomis. 2011.11 – 2012.11 laikotarpiu šioje klinikoje apsilankė 578 pacientai. 2012.11 – 2013.11 laikotarpiu šioje klinikoje apsilankė 614 pacientų. (10 pav.)
Burnos ertmės ligos (stomatitai, gingivitai, periodontitai) buvo diagnozuotos 105 (9,0 proc.) pacientams. Iš jų 69 pacientai (6,0 proc.) buvo šunys, 36 pacientai (3,0 proc.) buvo katės. (10 pav.)
6% 3%
91%
28 11 pav. Šunų ir kačių burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 Y klinikoje.
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje buvo gydyti 1263 pacientai. Iš jų 1064 (84 proc.) sirgo kitomis vidaus ligomis. 2011.11 – 2012.11 laikotarpiu šioje klinikoje apsilankė 566 pacientai. 2012.11 – 2013.11 laikotarpiu šioje klinikoje apsilankė 697 pacientai. (11 pav.)
Burnos ertmės ligos (stomatitai, gingivitai, periodontitai) buvo diagnozuotos 199 (16,0 proc.) pacientams. Iš jų 131 pacientas (10,0 proc.) buvo šuo, 68 pacientai (6,0 proc.) buvo katės. (11 pav.)
12 pav. Šunų ir kačių burnos ertmės ligos bei kitos ligos 2011.11 – 2013.11 X ir Y klinikose. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose buvo gydyti 2455 pacientai. Iš jų 2151 (82,0 proc.) pacientas sirgo virškinimo organų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, odos, nervų sistemos ligomis. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje buvo gydyti 1192 pacientai. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje buvo gydyti 1263 pacientai. (12 pav.)
10% 6%
84%
Šunų burnos ertmės ligos Kačių burnos ertmės ligos Kitos šunų ir kačių ligos
8% 4%
88%
29 Burnos ertmės ligomis (stomatitais, gingivitais, periodontitais) sirgo 304 pacientai (12,0 proc.), iš jų 200 pacientų (8,0 proc.) buvo šunys, 104 pacientai (4,0 proc.) buvo katės. (12 pav.)
Pagal surinktus duomenis buvo atlikta analizė išskirsčius pacientus pagal lytį ir jų amţių.
13 pav. Šunų ir kačių, sergamumo stomatitu, pasiskirstymas pagal amţių ir pagal lytį (X klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje stomatitais sirgo 30 šunų, iš jų 14 (47,0 proc.) patinų ir 16 (53,0 proc.) patelių, 16 kačių, iš jų 12 (75,0 proc.) patinų ir 4 (25,0 proc.) patelės.
>5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 14 (46,0 proc.) šunų. Iš jų 6 (20,0 proc.) patinai ir 8 (26,0 proc.) patelės. 1 - 5 metų amţiaus grupeje sirgo 8 (27,0 proc.) pacientai, iš jų 4 (13,5 proc.) patelės ir 4 (13,5 proc.) patinai. >10 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (27,0 proc.) pacientai, iš jų 4 (13,5 proc.) patinai ir 4 (13,5 proc.) patelės.
1 – 5 metų amţiaus grupėje sirgo 10 (62,5 proc.) kačių. Iš jų 8 (50,0 proc.) patinai ir 2 (12,5 proc.) patelės. Patinų sirgo 4 kartus daugiau nei patelių. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 4 (25,0 proc.) pacientai, iš jų 2 (12,5 proc.) patinai ir 2 (12,5 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje sirgo tik 2 (12,5 proc.) patinai, o sergančių patelių šioje amţiaus grupėje nebuvo.
30 14 pav. Šunų ir kačių, sergamumo gingivitu, pasiskirstymas pagal amţių ir pagal lytį (X klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje gingivitais sirgo 8 šunys, iš jų 5 (62,0 proc.) patinai ir 3 (38 proc.) patelės, 16 kačių, iš jų 10 (62,0 proc.) patinų ir 6 (38,0 proc.) patelės.
1- 5 metų amţiaus grupėje sirgo 4 (50,0 proc.) šunys. Iš jų 3 (37,5 proc.) patinai ir 1 (12,5 proc.) patelė. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 4 (50,0 proc.) pacientai. Iš jų 2 (25,0 proc.) patinai ir 2 (25,0 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje nebuvo uţregistruota nei sergančių patinų nei patelių.
1 – 5 metų amţiaus grupėje sirgo 10 (62,5 proc.) kačių. Iš jų 6 (37,5 proc.) patinai ir 4 (25,0 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje sirgo tik 4 (25,0 proc.) patinai, sergančių patelių nepasitaikė. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo tik 2 (12,5 proc.) patelės, sergančių patinų uţregistruota nebuvo.
31 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ klinikoje periodontitais sirgo 31 šuo, iš jų 17 (55,0 proc.) patinų ir 14 (45,0 proc.) patelių, 4 katės, iš jų 4 (100,0 proc.) patelės, patinai periodontitu šioje klinikoje nesirgo.
>10 metų amţiaus grupėje sirgo 12 (39,0 proc.) šunų. Iš jų 6 (19,5 proc.) patinai ir 6 (19,5 proc.) patelės. 1 - 5 metų amţiaus grupėje sirgo 10 (32,0 proc.) pacientų. Iš jų 2 (6,0 proc.) patinai ir 8 (26,0 proc.) patelės. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 9 (29,0 proc.) patinai, sergančių patelių šioje amţiaus grupėje nebuvo.
>5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo tik 2 (50,0 proc.) patelės, sergančių patinų uţregistruota nebuvo. >10 metų amţiaus grupėje sirgo tik 2 (50,0 proc.) patelės, sergančių patinų uţregistruota nebuvo.
Surinkus ir apdorojus duomenis iš Y klinikos, pacientai taip pat buvo išskirti pagal lytį ir amţiaus grupes.
16 pav. Šunų ir kačių, sergamumo stomatitu, pasiskirstymas pagal amţių ir pagal lytį (Y klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje stomatitais sirgo 16 šunų, iš jų 6 (37,5 proc.) patinai ir 10 (62,5 proc.) patelių, 12 kačių, iš jų 6 (50,0 proc.) patinai ir 6 (50,0 proc.) patelės.
1- 5 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (50,0 proc.) šunys. Iš jų 2 (12,5 proc.) patinai ir 6 (37,5 proc.) patelės. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (50,0 proc.) pacientai. Iš jų 4 (25,0 proc.) patinai ir 4 (25,0 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje nesirgo nei patinai nei patelės.
32 17 pav. Šunų ir kačių, sergamumo gingivitu, pasiskirstymas pagal amţių ir pagal lytį (Y klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje gingivitais sirgo 16 šunų, iš jų 6 (37,5 proc.) patinai ir 10 (62,5 proc.) patelių, 24 katės, iš jų 10 (42,0 proc.) patinų ir 14 (58,0 proc.) patelių.
1- 5 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (50,0 proc.) patelės, patinų šioje grupėje neuţregistruota. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (50,0 proc.) pacientai. Iš jų 6 (37,5 proc.) patinai ir 2 (12,5 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje nesirgo nei patinai nei patelės.
1 – 5 metų amţiaus grupėje sirgo 14 (58,0 proc.) kačių. Iš jų 4 (17,0 proc.) patinai ir 10 (41,0 proc.) patelių. >10 metų amţiaus grupėje sirgo 6 (25,0 proc.) patinai, patelių šioje amţiaus grupėje nebuvo. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 4 (14,0 proc.) patelės, patinų šioje amţiaus grupėje nebuvo.
33 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „Y“ klinikoje periodontitais sirgo 99 šunys, iš jų 47 (47 proc.) patinai ir 52 (53,0 proc.) patelės, 32 katės, iš jų 16 (50,0 proc.) patinų ir 16 (50,0 proc.) patelių.
1- 5 metų amţiaus grupėje sirgo 46 (46,5 proc.) šunys. Iš jų 22 (22,0 proc.) patinai ir 24 (25,0 proc.) patelės. >5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 45 (45,5 proc.) pacientai. Iš jų 23 (23,0 proc.) patinai ir 22 (22,0 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje sirgo 8 (8 proc.) pacientai. Iš jų 2 patinai (2,0 proc.) ir 6 (6,0 proc.) patelės.
>5 – 10 metų amţiaus grupėje sirgo 16 (50,0 proc.) kačių. Iš jų 10 (31,0 proc.) patinų ir 6 (19,0 proc.) patelės. 1 – 5 metų amţiaus grupėje sirgo 12 (37,5 proc.) pacientų. Iš jų 4 (12,5 proc.) patinai ir 8 (25,0 proc.) patelės. >10 metų amţiaus grupėje sirgo 4 (12,5 proc.) pacientai. Iš jų 2 (6,0 proc.) patinai ir 2 (6,0 proc.) patelės.
Šunų patelių ir patinų pasiskirstymas pagal ligas nesiskiria (p=0,67), taip pat svarbu paminėti, kad amţius nelemia polinkio susirgti kaţkuria iš tirtų burnos ertmės ligų, nes amţiaus grupėse pasiskirstymas pagal ligas nesiskiria (p=0,25) tiek „X“, tiek „Y“ klinikose.
Kačių pasiskirstymas pagal lytį, taip pat neturėjo reikšmės burnos ertmės ligoms (p=0,29), o tuo tarpu amţiaus grupėse pasiskirstymas pagal ligas skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Amţiaus grupėje nuo >5 - 10 metų, katės rečiau sirgo gingivitu (17,6 proc.), nei 1-5 ir >10 metų grupėse (48,0 - 55,6 proc.) (p<0,05) tiek „X“, tiek „Y“ klinikose.
Surinktų duomenų analizė buvo atlikta suskirsčius šunis pagal dydţių standartus.
19 pav. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu šunų dydţio įtaka ligų pasireiškimui (X ir Y klinika). 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose burnos ertmės ligomis sirgo 200 šunų. Visi pacientai buvo suskirstyti į 3 grupes (maţi šunys, vidutiniai šunys, dideli šunys). Daugiausiai pacientų uţregistruota maţų šunų grupėje - 104 (52,0 proc.) šunys, maţiau - vidutinių šunų grupėje - 56 (28,0 proc.) šunys, maţiausiai - didelių šunų grupėje - 40 (20,0 proc.) šunų.
0 20 40 60 80 100 120
34 20 pav. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu burnos ertmės ligų pasireiškimas maţų šunų grupėje (X ir Y klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose sirgo 104 maţi šunys. Per šį laikotarpį daugiausiai šunų sirgo periodontitais - 77 (74,0 proc.) pacientai. Beveik 4 kartus maţiau šunų sirgo stomatitais - 20 (19,0 proc.) pacientų. Maţiausiai šunų sirgo gingivitais - 7 (7,0 proc.) pacientai.
21 pav. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu burnos ertmės ligų pasireiškimas vidutinių šunų grupėje (X ir Y klinika).
35 22 pav. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu burnos ertmės ligų pasireiškimas didelių šunų grupėje (X ir Y klinika).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose sirgo 40 didelių šunų. Per šį laikotarpį daţniausiai šunys sirgo periodontitais - 21 (52,5 proc.) pacientas. Beveik 2 kartus rečiau šunys sirgo stomatitais - 12 (30,0 proc.) pacientų. Rečiausiai šunys sirgo gingivitais - 7 (17,5 proc.) pacientai.
36 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus ir išanalizavus tyrimus buvo nustatyta, kad 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu šunys ir katės daţniau burnos ertmės ligomis sirgo „Y“ klinikoje, tai atitinkamai sudarė šunų 17,0 proc., o kačių 14,0 proc. visų susirgimų. Rečiau šie susirgimai buvo diagnozuojami „X“ klinikoje, šunys šiomis ligomis sirgo – 11,0 proc., o katės – 7,0 proc.. Per šiuos metus tiek „X“ klinikoje, tiek „Y“ klinikoje iš visų gydytų pacientų 304 (12,4 proc.) gyvūnai sirgo stomatitu, gingivitu, periodontitu. Iš jų sirgo 200 (8,2 proc.) šunų ir 104 (4,2 proc.) katės. Visiškai skirtingus rezultatus ir tendencijas pateikia uţsienio autoriai Bojrab ir Tholen (1990), teigiantys, kad sergamumas šiomis burnos ertmės ligomis labai daţnas ir sudaro iki 80 ,0 proc. visų burnos ertmės susirgimų.
Nagrinėjant 2011 – 2013 metus „Y“ klinikoje daţniausiai diagnozuotas susirgimas šunims buvo periodontitas, kurio buvo uţregistruoti 99 (76,0 proc.) atvejai. Tą patį teigia ir autoriai Riggio ir kiti (2011), kad periodontitas yra labiausiai paplitusi burnos ertmės liga, kuri yra daţniausiai diagnozuojama šunims, iki 80,0 proc. visų burnos ertmės susirgimų. Iš viso „Y“ klinikoje per šį laikotarpį sirgo 131 šuo, iš jų sirgo stomatitais – 16 (12,0 proc.) gyvūnų, gingivitais taip pat 16 (12,0 proc.) gyvūnų. Šunys daţniausiai sirgo periodontitu tiek pirmais, tiek antrais metais, kas atitinkamai sudarė 2011 – 2012 metais - 63 (89,0 proc.) atvejus ir 2012 – 2013 metais 36 (60,0 proc.) atvejus.
Analizuojant gautus rezultatus 2011 – 2013 laikotarpiu „Y“ klinikoje daţniausiai diagnozuotas susirgimas katėms taip pat buvo periodontitas, kurio buvo uţregistruoti 32 (47,0 proc.) atvejai. Iš viso „Y“ klinikoje per šį laikotarpį sirgo 68 katės, iš jų gingivitais sirgo 24 (35,0 proc.) gyvūnai, stomatitais 12 (18,0 proc.) gyvūnų.
Apibendrinant rezultatus pagal metus, buvo nustatyta, kad tiek šunims tiek katėms vyraujantis burnos ertmės susirgimas yra periodontitas. Autoriai Ranjan ir kiti (2010) teigia, kad periodonto ligos yra daţnai diagnozuojamos šunims, bet tai retai pastebi pats savininkas, todėl ir nenurodo šios prieţasties veterinarijos gydytojui ir dėl to, burnos ertmės klinikinis tyrimas daţnai nebūna atliktas. Šių autorių tikslas buvo išsiaiškinti periodonto ligų epidemiologiją vienerių metų laikotarpyje ir gauti tyrimo rezultatai parodė, kad periodonto ligos sudarė 68,9 proc. visų burnos ertmės susirgimų.
37 „X“ ir „Y“ klinikose šunys daţniausiai sirgo stomatitais >5-10 metų amţiaus grupėje – 22 (47,8 proc.) pacientai, rečiau 1-5 metų amţiaus grupėje - 16 (34,8 proc.) pacientų , rečiausiai >10 metų amţiaus grupėje - 8 (17,4 proc.) pacientai. Abejose klinikose katės daţniausiai sirgo stomatitu 1-5 metų amţiaus grupėje - 14 (50,0 proc.) atvejų, rečiau >5-10 metų amţiaus grupėje - 12 (43,0 proc.) atvejų, rečiausiai >10 metų amţiaus grupėje - 2 (7,0 proc.) atvejai. Apţvelgiant pacientų amţių, matyti, kad tiek šunų, tiek kačių „X“ ir „Y“ klinikose didţiausias sergamumas stomatitu buvo 1-5 metų amţiaus grupėje - 22 (47,8 proc.) šunys ir >5-10 metų amţiaus grupėje - 14 (50,0 proc.) kačių.
„X“ ir „Y“ klinikose šunys daţniausiai sirgo gingivitais 1-5 metų amţiaus grupėje – 12 (50,0 proc.) pacientų ir >5-10 metų amţiaus grupėje - 12 (50,0 proc.) pacientų. Abejose klinikose katės daţniausiai sirgo gingivitu 1-5 metų amţiaus grupėje – 20 (43,5 proc.) pacientų, rečiau sirgo >5-10 metų amţiaus grupėje – 18 (39,1 proc.) pacientų, rečiausiai >10 metų amţiaus grupėje – 8 (17,4 proc.) pacientai. Apţvelgiant pacientų amţių, matyti, kad tiek šunų, tiek kačių „X“ ir „Y“ klinikose didţiausias sergamumas gingivitu buvo 1-5 metų amţiaus grupėje - 12 (50,0 proc.) šunų, >5-10 metų amţiaus grupėje - 12 (50,0 proc.) šunų ir 1-5 metų amţiaus grupėje – 20 (43,5 proc.) kačių.
„X“ ir „Y“ klinikose šunys daţniausiai sirgo periodontitais 1-5 metų amţiaus grupėje – 56 (43,0 proc.) pacientai, rečiau >5-10 metų amţiaus grupėje – 54 (42,0 proc.) pacientai, rečiausiai >10 metų amţiaus grupėje – 20 (15,0 proc.) pacientų. Abejose klinikose katės daţniausiai sirgo periodontitu – 18 (50,0 proc.) pacientų, rečiau 1-5 metų amţiaus grupėje – 12 (33,3 proc.) pacientų, rečiausiai >10 metų amţiaus grupėje – 6 (16,7 proc.) pacientai. Apţvelgiant pacientų amţių, matyti, kad tiek šunų, tiek kačių „X“ ir „Y“ klinikose didţiausias sergamumas periodontitu buvo 1-5 metų amţiaus grupėje - 56 (43,0 proc.) šunys ir >5-10 metų amţiaus grupėje - 18 (50,0 proc.) kačių.
Autoriai Samsar ir kiti (2001) atlikę tyrimą nustatė, kad dviejų metų laikotarpyje burnos ertmės ligomis daţniausiai sirgo 3 - 6 metų amţiaus grupei priskirtos katės.
Taip pat autoriai Ranjan ir kiti (2010) atliko tyrimą, suskirstė šunis į 3 amţiaus grupes: 1-3 metų, 3-6 metų ir >6 metų amţiaus. Jie nustatė, kad šunys >6 metų amţiaus sirgo daţniausiai (100 proc.), rečiau sirgo 3-6 metų amţiaus grupėje (88,8 proc.), rečiausiai burnos ertmės ligomis sirgo 1-3 metų amţiaus grupėje (48,1-3 proc.)
Pasak autorių Ettinger ir Feldman (2010) periodonto ligos yra daţniausiai diagnozuojamos šunims ir katėms iki 2 metų amţiaus (80,0 proc. ir 70,0 proc. atitinkamai). Jie taip pat teigia, kad šunims susirgti periodonto ligomis yra didelė tikimybė iki 5 metų amţiaus.
38 Tomis pačiomis ligomis iš viso sirgo 104 katės, iš jų 54 (52,0 proc.) patinai ir 50 (48,0 proc.) patelių.
Lytis neturėjo reikšmės šunų ir kačių burnos ertmės susirgimams. Duomenys statistiškai nėra patikimi (p>0,05). Kad lytis neturi reikšmės šiems susirgimams, teigia ir autoriai Sharma ir kiti savo atliktuose tyrimuose (2010).
39 IŠVADOS
1. Pagrindinės prieţastys burnos ertmės ligų atsiradimui daţniausiai yra apnašos, jose esančios bakterijos, mityba, profilaktikos trūkumas, traumos, svetimkūniai, genetinis polinkis sirgti šiomis ligomis, inkstų nepakankamumas, autoimuniniai susirgimai.
Bakterinėse apnašose daţniausiai randamos anaerobinės gramneigiamos bakterijos. Identifikuojami Porphyromonas spp., Staphylococcus spp., Candida albicans bakterijos. 2. 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose iš visų gydytų vidaus ligų 304 (12,0
proc.) gyvūnai sirgo burnos ertmės ligomis - stomatitu, gingivitu, periodontitu. Iš jų sirgo 200 (8,0 proc.) šunų ir 104 (4,0 proc.) katės.
3. Apţvelgiant 2011.11 – 2013.11 laikotarpiu tirtų pacientų amţių matyti, kad „X“ ir „Y“ klinikose didţiausias šunų sergamumas stomatitu buvo 1-5 metų amţiaus grupėje - 22 (47,8 proc.), o kačių >5-10 metų amţiaus grupėje - 14 (50,0 proc.).
2011.11 – 2013.11 laikotarpiu „X“ ir „Y“ klinikose šunys sirgo gingivitu vienodai daţnai 1-5 metų ir >5-10 metų amţiaus grupėse – po 12 (50,0 proc.) gyvūnų atitinkamai, o katės daţniausiai sirgo 1-5 metų amţiaus grupėje – 20 (43,47 proc.) pacientų.
Periodontitu „X“ ir „Y“ klinikose šunys sirgo daţniausiai 1-5 metų amţiaus grupėje – 56 (43 proc.) pacientai, kačių didţiausias sergamumas periodontitu buvo >5-10 metų amţiaus grupėje – 18 (50,0 proc) pacientų.
4. Šunų ir kačių burnos ertmės ligų pasireiškimui lytis įtakos neturėjo (p>0,05).
40 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Albuquerque C., Morinha F., Requicha J., Martins T., Dias I., Guedes-Pinto H., Bastos E., Viegas C. Canine periodontitis: The dog as an important model for periodontal studies. The veterinary journal Vol. 191. Portugal. 2012. 300 p.
2. Beckman B. Assessing, treating refractory feline chronic gingivo-stomatitis. DVM Newsmagazine. 2008. 14 p.
3. Bellows J. All pets dental. Periodontal disease. 2000.
http://www.dentalvet.com/vets/periodontics/periodontal_disease.htm. Prieiga per internetą 2012-08-19.
4. Bojrab Joseph M., Tholen M., Small animal oral medicine and surgery. 1990. 41 – 47 p. 5. Bonello D., The diagnosis and management of periodontal disease in dogs and cats.
2003.
6. Cannon M., Forster-van Hijfte M., Feline medicine. 2006. 34 – 35 p.
7. Chandler E., Gaskell C., Gaskell R. Feline medicine ant therapeutics. Oxford, UK. Blackwell Publishing. 2004. Third edition. 381 p.
8. Dr. Taylor E. Severe gingivitis – stomatitis complex.
http://www.virginiaveterinarydentistry.com/647115.html. Prieiga per internetą 2013-03-03.
9. DuPont G. Dental and oral examination: A visual atlas of dental and oral pathology (proceedings).
10. Eisenmenger E., Zetner K. Veterinary dentistry. USA, Philadelphia. 1985. 148 p. 11. Ettinger S., Feldman C. Textbook of veterinary internal medicine. Canada. 2010. Vol. 1.
7th edition. 179 p.
12. Ettinger S., Textbook of veterinary internal medicine diseases of the dog and cat. USA. 1983. Vol. 2. Second edition,. 1148 p.
13. Gawor J., 10 first steps into small animal dentistry. 2007. 1 – 2 p.
14. Giffin J., Carslon L. Dog Owner’s home veterinary handbook. Gum diseases in dogs. 15. Hargis A. M., Ginn P. E., Mansell J., Garber R. L. Ulcerative facial and nasal dermatitis
and stomatitis in cats associated with feline herpesvirus 1. Veterinary dermatology. Blackwell science. 1999. Vol. 10. Issue 4. 271 p.
16. Harvey E. Colin., Newton Charles D., Schwartz A. Small animal surgery. USA. 1990. 140 p.
41 18. http://pets.webmd.com/dogs/dog-gum-diseases. Prieiga per internetą 2013-04-20.
19. http://veterinarycalendar.dvm360.com/avhc/Medicine/Dental-and-oral-examination-A-visual-atlas-of-dent/ArticleStandard/Article/detail/722835. Prieiga per internetą 2013-02-10.
20. Isogai H., Kosako Y., Benno Y., Isogai E. Ecology of genus Porphyromonas in canine periodontal disease. Journal Veterinary Medicine. Berlin. 1999. Vol. 46. 470 p.
21. Milčiuvienė S., Jasulaitytė L., Stomatologinių ligų profilaktika. Kaunas. 1999. 55 p. 22. Niemiec A.B., Small animal dental, oral and maxillofacial disease. 2010. 160 – 169 p.,
176 – 181 p., 194 – 195 p.
23. Niemiec A.B., Veterinary periodontology. USA. Willey Blackwell. 2013.
24. Pentek G. Veterinary affairs manager Hill's central and eastern europe. Hill's european speaker tour March - June 2003.
25. Perez-Marin C. C. A bird’s-eye view of veterinary medicine. Rijeka, Croatia. InTech. 2012. 129 – 130 p.
26. Reiter M. Feline stomatitis: How to treat a disease of unknown etiology. DVM in Focus. 2005. 26 p.
27. Sakalauskas S. Statistika su statistica. Vilnius. 1998. 39 p.
28. Samsar E., Besalti O., Ozak A. Diagnostic approach to the prevalence of feline periodontal disease. Turkey. 2001. 350 p.
29. Southerden P. Periodontitis and chronic gingivostomatitis. Review of feline oral disease. In Practice. 2010. Vol. 32. 2 p.
30. Sutkevičius J., Veterinarinė klinikinė diagnostika. Kaunas. 2003. 151 p.
31. Taylor E.M. Periodontal Disease – Concepts, Misconceptions, and Updates. http://www.valvt.net/S3_PD__Concepts_and_misconceptions_2013.pdf. Prieiga per internetą 2013-12-17.
32. Tilley L., Smith F. The 5 minute veterinary consult. Canine and feline. USA. 1997. 160 p.
33. Veterinarijos gydytojo vadovas. Ţinynas. Sudarytojas A. Matusevičius. Vilnius. „Valstiečių laikraštis“. 1998. 49 p.
