LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
VIKTORAS KIRILA
TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ HIPERKINEZINIO SUTRIKIMO
GYDYMĄ PSICHOSTIMULIUOJANČIAIS VAISTAIS
Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa
Mokslinis vadovas: prof. dr. Darius Leskauskas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
9.1 Vaikų hiperkinezinio sutrikimo samprata, etiologija ir patofiziologija, epidemiologija, klinika bei diagnostika ... 9
9.2 Bendri HS gydymo principai ... 11
9.3 HS gydymas psichostimuliuojančiais vaistais... 13
9.4 Tėvų požiūris į HS diagnozę ir gydymą ... 14
10. TYRIMO METODIKA ... 15
10.1 Tyrimo vieta ir laikas ... 15
10.2 Tyrimo objektas ... 15
10.3 Tiriamųjų atranka ir sutikimas dalyvauti tyrime ... 15
10.4 Tyrimo metodai ... 16
10.5 Duomenų analizės metodai ... 16
11. REZULTATAI ... 16
11.1 Tiriamųjų charakteristikos bei psichostimuliuojančių vaistų vartojimo ypatumai ... 16
11.2 Tėvų požiūris į nemedikamentinius gydymo būdus ... 17
11.3 Tėvų požiūris į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą ... 18
11.5 Tėvų požiūris į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, pradėjus gydymą ... 18
11.6 Tėvų požiūris į vaikų elgesio pokyčius, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais ... 20
11.7 Tėvų nuomonės prieš gydymą psichostimuliuojančiais vaistais ryšys su vaisto efektyvumu ... 21
3
13. IŠVADOS ... 23
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 23
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 24
4
1. SANTRAUKA
Autorius: Viktoras Kirila
Tėvų požiūris į vaikų hiperkinezinio sutrikimo gydymą psichostimuliuojančiais vaistais Tikslas: Įvertinti tėvų požiūrį į vaikų hiperkinezinio sutrikimo gydymą psichostimuliuojančiais
vaistais.
Uždaviniai: Įvertinti tėvų požiūrį į nemedikamentinius gydymo būdus. Įvertinti tėvų požiūrį į
gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš pradedant šį gydymą. Įvertinti tėvų požiūrį į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, pradėjus šį gydymą. Įvertinti tėvų požiūrį į vaikų elgesio pokyčius, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais.
Metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 36 tėvai, kurių vaikai turi hiperkinezinį sutrikimą ir yra gydomi
arba anksčiau gydyti psichostimuliuojančiais vaistais. Buvo sudaryta ir tiriamiesiems pateikta anketinė apklausa apie tėvų požiūrį į hiperkinezinio sutrikimo gydymą psichostimuliuojančiais vaistais. Statistinė duomenų analizė atlikta remiantis aprašomąja statistika bei naudojant Mano-Vitnio U bei Chi kvadrato testus.
Tyrimo rezultatai: Teigiamą nemedikamentinių gydymo būdų efektą vaikams nurodė 22,2%
(n=8) tėvų. Prieš gydymą psichostimuliuojančius vaistus teigiamai vertino 72,2% (n=26) tėvų. Tėvų nuomone, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, teigiamas šių vaistų poveikis pasireiškė 97,2% (n=35) vaikams. Tėvų nuomone, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, teigiamas vaikų elgesio pokytis pastebėtas rytinėje (70,8%), mokyklos (85,2%), popietinėje (78,3%), vakarinėje (66,7%), einant miegoti (71,3%) ir bendro elgesio (87,5%) veiklose.
Išvados: Tėvų požiūriu, nemedikamentinis gydymas didžiajai daliai vaikų nebuvo efektyvus.
5
2. SUMMARY
Author: Viktoras Kirila
Parents’ Attitude to Treatment of Children’s‘ Hyperkinetic Disorder with Psychostimulants
Aim: To evaluate parents’ attitude to treatment of children’s hyperkinetic disorder with
psychostimulants.
Objectives: To evaluate parents’ attitude to non-pharmacological therapy. To evaluate parents’
attitude to psychostimulants before treatment. To evaluate parents’ attitude when psychostimulants treatment was started. To evaluate parents’ attitude to changes of children’s behavior when psychostimulants treatment was started.
Methods: 36 parents of children with diagnosis of hyperkinetic disorder and treated with
psychostimulants were included in this study. Questionnaire was composed about parents’ attitude to treatment of hyperkinetic disorder with psychostimulants. Analysis of this study was performed by descriptive statistics, Mann-Whitney U test and Chi-squared test.
Results: According to parents, positive effect of non-pharmacological treatment manifested for
22,2% of children (n=8). 72,2% (n=26) of parents assessed psychostimulants positively before treatment. In parents’ opinion, positive effect of psychostimulants manifested for 97,2% (n=35) of children when psychostimulants treatment was started. According to parents, positive effect of psychostimulants to children’s behavior manifested in morning activities (70,8%), school activities (85,2%), afternoon activities (78,3%), evening activities (66,7%), activities before sleep (71,3%) and in general behavior (87,5%).
Conclusions: According to parents, non-pharmacological treatment was ineffective for most
6
3. PADĖKA
Autorius dėkoja baigiamojo magistro darbo moksliniam vadovui prof. dr. Dariui Leskauskui už pagalbą ruošiant šį darbą. Taip pat dėkoja gydytojoms vaikų ir paauglių psichiatrėms Aidai Dianai Stankevičienei, Živilei Vilutienei, Virginijai Karalienei, Loretai Vitkutei-Maigienei, Jurgitai Baublytei ir Daliai Traškienei už pagalbą, vykdant apklausą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nekilo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
7
6. SANTRUMPOS
HS – hiperkinezinis sutrikimas
DSM-5 – Amerikos psichiatrų asociacijos sudarytas psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas.
TLK-10-AM – tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija
t. y. – tai yra lot. – lotyniškai angl – angliškai
ŠSD – širdies susitraukimų dažnis AKS – arterinis kraujo spaudimas n – tiriamųjų skaičius
p – statistinio reikšmingumo lygmuo proc. - procentai
vs. – versus (liet. prieš) SN – standartinis nuokrypis χ2 – chi kvadratas
8
7. ĮVADAS
Hiperkineziniu sutrikimu pasaulyje ir Lietuvoje serga apie 5% vaikų [1]. Hiperkinezinio sutrikimo pirmo pasirinkimo gydymas yra psichostimuliuojantys vaistai, kurie yra dažniausiai vaikų ir paauglių psichiatrijoje išrašomi vaistai. Šių vaistų teigiamas efektas, gydant hiperkinezinį sutrikimą, pastebėtas 1937 m. 1950 m. atsirado psichostimuliuojantis vaistas metilfenidatas, kuris iki šių dienų yra naudojamas, gydant hiperkinezinį sutrikimą [2]. Tuo tarpu Lietuvoje metilfenidatas buvo užregistruotas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje tik 2008 m.
Kadangi gydymas metilfenidatu Lietuvoje pradėtas neseniai, reikia įvertinti, kaip šį gydymą vertina hiperkinezinį sutrikimą turinčių vaikų tėvai. Šis tyrimas apie tėvų požiūrį į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais yra pirmas Lietuvoje. Tyrimas atliktas trijų savivaldybių – Kauno miesto, Vilniaus miesto ir rajono – poliklinikų psichikos sveikatos centruose.
Šiuo tyrimu siekiama įvertinti tėvų požiūrį į psichostimuliuojančius vaistus prieš gydymą ir pradėjus gydymą bei įvertinti tėvų požiūrį į vaikų elgesio pokyčius, pradėjus gydymą šiais vaistais. Taip pat siekiama įvertinti tėvų požiūrį į nemedikamentinius gydymo būdus. Šio tyrimo tikslas – įvertinti tėvų požiūrį į vaikų hiperkinezinio sutrikimo gydymą psichostimuliuojančiais vaistais.
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti tėvų požiūrį į vaikų hiperkinezinio sutrikimo gydymą psichostimuliuojančiais vaistais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti tėvų požiūrį į nemedikamentinius gydymo būdus.
2. Įvertinti tėvų požiūrį į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš pradedant šį gydymą. 3. Įvertinti tėvų požiūrį į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, pradėjus šį gydymą.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Vaikų hiperkinezinio sutrikimo samprata, etiologija ir patofiziologija,
epidemiologija, klinika bei diagnostika
Samprata. Hiperkinezinis sutrikimas (HS, angl. hyperkinetic disorder) – neuropsichiatrinis
sutrikimas, prasidedantis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, charakterizuojamas perdėtu judrumu, sunkiai kontroliuojamu elgesiu bei sukoncentruojamu dėmesiu, negebėjimu atlikti pradėtus darbus iki pabaigos. Šie elgesio bruožai trunka ilgai ir pasireiškia skirtingose situacijose [3,4].
Etiologija ir patofiziologija. HS etiologija yra neurobiologinė, nulemta genetinių ir aplinkos
veiksnių [5,6]. Paveldimumas tarp dvynių yra apie 75% [7]. HS turinčių vaikų broliai ir seserys yra tris kartus labiau linkę sirgti šiuo sutrikimu. Genetiniai tyrimai identifikavo genus, turinčius įtakos HS etiologijai. Dauguma identifikuotų genų (DAT-1, DRD4, DRD5, TAAR1, COMT, DBH) turi poveikį dopaminerginei neurotransmisijai [3,8,9]. Su HS etiologija taip pat siejami ir aplinkos veiksniai: rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, mažas gimimo svoris, nėštumo ir gimdymo komplikacijos, geležies bei omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių trūkumas motinos piene. Nustatyta, kad
DAT-1 genotipą turintys berniukai, kurių motinos rūkė nėštumo metu, yra labiau linkę sirgti HS [5].
Genetiniai ir aplinkos veiksniai lemia neuromediatorių dopamino ir noradrenalino funkcijos pokyčius priefrontalinėje žievėje ir dryžuotame kūne (lot. corpus striatum). Tai pagrindžia ir funkcinio magnetinio branduolių rezonanso tyrimas, kuriame pastebėtas mažesnis smegenų aktyvumas priefrontalinėje žievėje bei dryžuotame kūne tarp HS turinčių vaikų, atliekant neuropsichologinius testus [9]. Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad bendras smegenų tūris tarp HS sergančių vaikų yra mažesnis. Pozitronų emisijos tomografijoje nustatytas didesnis dopamino transporterių kiekis dryžuotojo kūno dopaminerginėse sinapsėse tarp HS pacientų, lyginant su sveikais pacientais [10].
Kadangi HS etiologija yra neurobiologinė, šio sutrikimo gydymas turėtų veikti biologinius procesus galvos smegenyse [2].
Epidemiologija. HS paplitimas ištirtas tarp Kauno miesto pradinių klasių mokinių. Apklausus
mokinių tėvus ir mokytojus nustatyta, kad 5,2% tirtų pradinukų turi šį sutrikimą. Pastebėta, kad tarp berniukų HS 1,9 karto dažnesnis nei tarp mergaičių [11]. Epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad pasaulyje HS paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra apie 5%, pvz., Kanadoje – 4,7% [1]. Paplitimas tarp berniukų yra apie du – tris kartus didesnis nei tarp mergaičių. Tarp suaugusiųjų HS paplitimas siekia 2,5% [12,13].
Klinika bei diagnostika. HS būdingi nedėmesingumo, impulsyvumo bei hiperaktyvumo
10 bent dvejose srityse (namuose, mokykloje, socialiniame gyvenime), 3) reikšmingai trukdantys funkcionuoti.
HS pacientų nedėmesingumas pasireiškia:
Dažnai nesukoncentruoja dėmesio į įvairias detales, būdingos neatidumo klaidos mokyklos ir kitose veiklose;
Dažnai sunkiai išbūna susikaupę, atlikdami įvairias užduotis ar žaisdami; Dažnai susidaro įspūdis, kad nesiklauso, kai kreipiamasi tiesiai į juos;
Dažnai nesivadovauja nurodymais ir nesugeba iki galo užbaigti namų darbų, buities darbų ar pareigų darbe;
Dažnai sunkiai organizuoja savo užduotis ir veiklas;
Dažnai stengiasi išsisukti arba nenoromis atlieka protinio susikaupimo reikalaujančias užduotis; Dažnai neranda daiktų, kurių reikia atliekant užduotis;
Dažnai lengvai išblaškomi aplinkos dirgikliais; Dažnai užmiršta, ką tą dieną turi padaryti.
HS turinčių vaikų impulsyvumas pasireiškia:
Dažnai kalba be perstojo ir nepaisydami socialinių apribojimų; Dažnai lepteli atsakymą į klausimą, kurio neišklauso iki pabaigos; Dažnai būna sunku išlaukti eilės;
Dažnai pertraukinėja ar kišasi į kitų žmonių šneką ar žaidimą. HS vaikams hiperaktyvumas pasireiškia:
Dažnai judina galūnes ar sukiojasi sėdėdami;
Dažnai pakyla nuo kėdės tokiose situacijose, kur derėtų ramiai sėdėti; Dažnai bėgioja ar karstosi tokiose situacijose, kur tai daryti nepridera; Dažnai nesugeba būti ramūs, kai žaidžia ar užsiima kita laisvalaikio veikla; Dažnai yra „nenustygstantys vietoje“ arba „lyg užsukti“;
Dažnai kalba nesustodami.
Pasireiškus šiems požymiams, kyla antriniai simptomai: agresyvus elgesys, destruktyvumas, neigiama nuomonė apie save, sunkumai mokantis, netinkamas bendravimas su bendraamžiais.
11 impulsyvumo simptomo. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas diagnozuojamas, kai pasitvirtina anksčiau minėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei elgesio sutrikimo (F91) kriterijai. Elgesio sutrikimo kriterijai: daugkartinis melavimas, vogimas, bėgimas iš pamokų, bėgimas iš namų, dažnos peštynės ir triukšmavimas, žymus polinkis naikinti nuosavybę, žiaurus elgesys su žmonėmis ar gyvūnais, labai dažni ir intensyvūs pykčio priepuoliai, labai dažnas ir ženklus nedrausmingumas, provokuojantis elgesys [14,15].
HS atitikmuo Amerikos psichiatrų asociacijos sudarytoje psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove, penktame leidime (DSM-5), yra dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl.
attention deficit hyperactivity disorder), kuris apibrėžiamas kaip neurologinis – raidos sutrikimas.
Išskiriami trys pagrindiniai simptomai: nedėmesingumas, hiperaktyvumas bei impulsyvumas, sukeliantys funkcionavimo pablogėjimą [1].
9.2 Bendri HS gydymo principai
HS gydymas yra kompleksinis, todėl gydant šį sutrikimą svarbus ir nemedikamentinis, ir medikamentinis gydymas. Pagrindinis nedėmesingumo, impulsyvumo ir hiperaktyvumo gydymas yra medikamentinis, o mokymosi sutrikimų, elgesio bei bendravimo problemų – nemedikamentinis. Visą gydymą koordinuoja ir organizuoja gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras [14].
Nemedikamentinis gydymas. Lietuvoje pagal sveikatos apsaugos ministrės 2015 m. įsakymą,
kuris parengtas remiantis Jungtinės Karalystės Sveikatos ir slaugos nacionalinio instituto (angl. National
Institute for Health and Care Excellence) bei Amerikos pediatrų asociacijos (angl. American Academy of Pediatrics) rekomendacijomis, iš pradžių, nustačius diagnozę, ne mažiau kaip 3 mėnesius gydoma
nemedikamentiniais gydymo būdais: psichosocialinėmis intervencijomis bei mitybos korekcija. Mūsų šalyje taikomos šios psichosocialinės intervencijos: gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir/ar psichologo ir/ar psichoterapeuto konsultacijos (ne mažiau kaip šešios konsultacijos), tėvų ir pedagogų konsultavimas [16,17,18].
12 Tėvai konsultuojami ir atskirai: mokomi atpažinti ir atskirti HS simptomus, taikyti efektyvias elgesio koregavimo priemones. Svarbus tėvų uždavinys – sukurti aplinką, padedančią kompensuoti vaiko problemas ir tinkamai struktūruoti jo veiklą, išmokti vertinti simptomų pasireiškimą ir gydymo metodų veiksmingumą.
Jeigu tėvai sutinka, konsultuojami klasės mokytojai ar darželio auklėtojai. Pedagogams suteikiamos žinios apie HS ypatumus ir gydymo principus, kaip padėti vaikui geriau susikaupti, dirbti, suformuoti tinkamus mokymosi įgūdžius, skatinant vaiko iniciatyvumą ir savivertę. Taip pat pedagogai sužino, kaip padėti įveikti vaikų kolektyvo bendravimo problemas, bendraujant su HS turinčiais vaikais [14].
Vaikams gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija, kurios tikslas – paskatinti HS turinčių vaikų savikontrolę ir išmokyti problemų sprendimo strategijų. Taikant šią psichoterapiją, vaikai įgauna bendravimo įgūdžių, išmoksta keisti netinkamą elgesį deramu, tinkamai organizuoti savo laiką ir veiklas, užbaigti pradėtas užduotis. Abikoff ir kitų studija įrodė, kad kognityvinė elgesio terapija gali būti efektyvi gerinant organizacinius įgūdžius tarp HS turinčių vaikų [19,20].
Mitybos korekcija gali sumažinti HS simptomus. Teigiamą poveikį turi omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių turintys maisto papildai, kadangi, manoma, kad šios riebalų rūgštys turi teigiamą poveikį nervinio signalo perdavimui, dėl to jų trūkumas yra svarbus HS patogenezėje. Taip pat ir cukraus bei maisto dažiklių (tartrazino, saulėlydžio geltonojo FCF, karmosino) eliminavimas iš mitybos gali palengvinti HS simptomus [21,22].
Dar vienas HS gydyti taikomas nemedikamentinis metodas yra grįžtamasis ryšys (angl.
neurofeedback), kuris įgalina reguliuoti smegenų bangų aktyvumą. Smegenų elektrinis impulsas
užrašomas elektroencefalograma ir paverčiamas vizualiniais arba akustiniais signalais, kuriuos pacientas stebi ir išmoksta reguliuoti. Teigiama, kad HS simptomai sumažėja vyraujant beta bangoms, o padidėja vyraujant teta bangoms [19,21].
Medikamentinis gydymas. Medikamentinis gydymas galimas, kai pacientas yra ne mažiau
kaip šešių metų, jam buvo bent tris mėnesius taikytas nemedikamentinis gydymas, kuris nedavė laukiamo efekto, ir vaiko bendras funkcionavimo lygis pagal vaikų bendro vertinimo skalę yra įvertintas ne daugiau kaip 60 balų [14,16].
Pirmo pasirinkimo medikamentinis gydymas yra psichostimuliuojantys vaistai. Detaliau psichostimuliuojantys vaistai bus aptarti kitame skyriuje „HS gydymas psichostimuliuojančiais vaistais“.
13 Atomeksetinas yra selektyvus presinapsinio noradrenalino rezorbcijos inhibitorius, kuris padidina noradrenalino ir dopamino kiekį priefrontalinėje žievėje, tačiau dryžuotąjį kūną veikia nežymiai. Atomeksetino efektyvumas yra mažesnis nei stimuliantų. Šis vaistas įprastai yra gerai toleruojamas ir gali būti vartojamas ilgalaikiam gydymui [23].
Medikamentinis gydymas metilfenidatu ar atomeksetinu skiriamas iki tada, kai gydymas yra veiksmingas arba, nutraukus vaistą, sustiprėja HS simptomai ir vaiko bendras funkcionavimo lygis ryškiai pablogėja [16].
Kiti vaistai, kurie gali būti taikomi HS gydyti, yra alfa-2-adrenerginiai agonistai (klonidinas, guanfacinas), bupropionas, tricikliai antidepresantai (imipraminas, desipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas, klomipraminas), modafinilas, tačiau visų jų efektas yra mažesnis nei metilfenidato ar atomeksetino [24].
Tėvų svarba gydymo procese. Vaikų gydymo efektyvumas padidėja, kai tėvai yra aktyviai
įsitraukę į gydymą [25]. Tėvų dalyvavimas gydymo procese lemia pasitenkinimą gydymo paslaugomis, ilgesnę gydymo trukmę bei teigiamą rezultatą [26]. Taip pat pastebėta, kad tėvų įsitraukimas sąlygoja geresnį HS sergančių vaikų funkcionavimą akademinėje bei socialinėje aplinkoje [6].
9.3 HS gydymas psichostimuliuojančiais vaistais
Bendri principai. Psichostimuliuojantys vaistai HS gydyti vartojami jau virš penkiasdešimt
metų ir yra dažniausiai išrašomi vaistai vaikų ir paauglių psichiatrijoje. Šie vaistai yra vieni iš labiausiai ištirtų psichotropinių medikamentų [23].
Psichostimuliuojančių vaistų grupę sudaro: metilfenidatas bei amfetaminai (dekstroamfetaminas, amfetamino derivatai, lisdeksamfetaminas). Teigiama, kad nepakankamas vieno vaisto veikimas dar nereiškia, kad kiti psichostimuliuojantys vaistai neefektyvūs ir siūloma pereiti prie kito tos pačios grupės medikamento [2,14,23]. Kadangi Lietuvoje iš psichostimuliuojančių vaistų grupės registruotas tik metilfenidatas, detaliau bus aptartas šis vaistas.
Metilfenidato veikimo mechanizmas. Metilfenidatas inhibuoja dopamino rezorbciją sinapsėje
14
Metilfenidato dozė. Iš pradžių, skiriama mažiausia vaisto dozė, sekančias keturias savaites
palaipsniui didinama iki optimalios vaisto dozės. Optimali dozė pasiekiama, kai vaisto dozės didinimas nepadidina gydomojo efekto arba išryškėja pašalinis medikamentų poveikis. Galimos metilfenidato formos yra trumpo veikimo bei pailginto atpalaidavimo [16,23].
Metilfenidato sukeliami šalutiniai poveikiai. Jei pasireiškia šalutiniai poveikiai, tai jie yra
linkę būti švelnūs, trumpalaikiai. Šalutinis poveikis gali išnykti sumažinus dozę arba pakeitus vartojimo laiką. Labai dažni (≥ 1/10) nepageidaujami poveikiai yra nemiga, nervingumas, galvos skausmas. Dažni šalutiniai poveikiai (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) – sumažėjęs apetitas, anoreksija, vaikų kūno svorio ir ūgio sulėtėjimas, emocijų labilumas, nerimas, depresija, dirglumas, agresyvumas, padidėjęs hiperaktyvumas, svaigulys, diskinezija, aritmija, tachikardija, palpitacija, hipertenzija, pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, alopecija, niežėjimas, sąnarių skausmas, karščiavimas ir kt. [2,23]. Kai kurių nepageidaujamų poveikių galima išvengti, laikantis tam tikrų patarimų. Apetito sumažėjimo prevencijai patariama skirti vaistą valgio metu arba po valgio, tam, kad vaikas pavalgytų prieš stimuliantų apetito supresijos poveikį. Norint užkirsti kelią svorio kritimui, patariama valgyti didelėmis porcijomis bei užkandžiauti tarp valgymų. Norint sumažinti miego sutrikimus, reikėtų neskirti metilfenidato vėlai vakare. Jei pasireiškia nemiga, patariama sumažinti stimuliantų dozę. Taip pat labai svarbu reguliariai matuoti pacientų ūgį, svorį, kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį [23].
9.4 Tėvų požiūris į HS diagnozę ir gydymą
Tėvai dažniausiai patys pirmieji pastebi vaikų elgesio problemas, atsiradusias dėl HS. Neretai tėvų dėmesį į vaikų elgesio problemas atkreipia pedagogai, kurie paskatina ieškoti pagalbos. Tačiau lemiamą vaidmenį kreiptis pas specialistus atlieka tėvų požiūris į vaikams kylančias problemas [27].
15 Dauguma tėvų, vartodami metilfenidatą, įsitikina šio vaisto saugumu ir efektyvumu. Daugelio tėvų nuomone, jų vaikų HS gydymui efektyviausia priemonė yra kombinuotas gydymas, kai psichostimuliuojantys vaistai derinami su psichosocialinėmis intervencijomis [28,29,30].
10. TYRIMO METODIKA
10.1 Tyrimo vieta ir laikas
Tyrimas vykdytas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 22 d. trijų savivaldybių (Kauno miesto, Vilniaus miesto ir rajono) poliklinikų psichikos sveikatos centruose: Kauno miesto poliklinikos Dainavos ir Kalniečių padaliniuose, Antakalnio poliklinikoje, Centro poliklinikoje, Karoliniškių poliklinikoje, Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje.
10.2 Tyrimo objektas
Tėvai, kurių vaikai turi HS (t. y. diagnozių kodai pagal TLK-10-AM versiją buvo F90.0 arba F90.1) ir yra gydomi arba anksčiau gydyti psichostimuliuojančiais vaistais.
10.3 Tiriamųjų atranka ir sutikimas dalyvauti tyrime
Anketos buvo paliktos Kauno ir Vilniaus poliklinikų psichikos sveikatos centrų gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, kurie jas perdavė HS turinčių ir psichostimuliuojančiais vaistais besigydančių/anksčiau gydytų vaikų tėvams. Tyrime sutiko dalyvauti 36 tėvai.
16
10.4 Tyrimo metodai
Anketą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis – darbo autoriaus sudaryta anketa, kuria siekiama ištirti tėvų požiūrį į nemedikamentinius gydymo būdus, psichostimuliuojančių vaistų vartojimo įpročius, požiūrį į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą ir šio gydymo eigoje. Antroji dalis sudaryta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos metodikoje „Hiperkineziniai sutrikimai (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, hiperkinezinis elgesio sutrikimas) vaikų amžiuje: diagnostika ir gydymas“ pateiktą lentelę „HS simptomai per dieną“. Šioje dalyje siekiama ištirti tėvų požiūrį į vaikų elgesio pokyčius, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais.
10.5 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta programa „IBM SPSS Statistics Version 24“. Didžioji darbo dalis atlikta remiantis aprašomąja statistika (procentine išraiška). Kiekybiniai neparametriniai duomenys vertinti naudojant Mano-Vitnio U testą (angl. Mann- Whitney U test). Požymių priklausomumo analizė atlikta naudojant Chi kvadrato (χ2) testą. Išvadų pasikliautinumo lygmuo – 0,95, o paklaidos tikimybė –
0,05 (p=0,05). Jei p<0,05, rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi.
11. REZULTATAI
11.1 Tiriamųjų charakteristikos bei psichostimuliuojančių vaistų vartojimo
ypatumai
Apklausoje dalyvavo 36 tėvai: daugumą sudarė moterys – 83,3% (n=30) tiriamųjų, o vyrai - 16,7% (n=6). Apklausos dalyvių auginamų vaikų lytis pasiskirstė santykiu 4:1, kai berniukai sudarė 80,6% (n=29), o mergaitės – 19,4% (n=7). Dauguma vaikų gydymo pradžioje buvo 8-9 m. amžiaus – 41,7% (n=15). Vienodas pasiskirstymas tarp 6-7 m. ir 10-11 m. amžiaus grupių po 19,4% (n=7). Mažesnis pasiskirstymas 12-13 m. (13,9%, n=5) bei 14-15 m. (5,6%, n=2) amžiaus grupėse.
17 Dažniausiai skirta pradinė metilfenidato dozė buvo 5 mg (36,1%, n=13). Kitos skirtos pradinės dozės – 10 mg (25%, n=9), 18 mg (30,6%, n=11), 20 mg (8,3%, n=3). Didžiausia vartota dozė dažniausiai buvo 36 mg (33,3%, n=12). Kitos didžiausios dozės – 5 mg (2,8%, n=1), 10 mg (8,3%, n=3), 18 mg (19,4%, n=7), 20 mg (25,0%, n=9), 30 mg (2,8%), 40 mg (2,8%, n=1). Du apklaustieji (5,6%) pažymėjo atsakymą kita dozė ir įrašė savo atsakymus: „15 mg“, „41 mg“.
Metilfenidato vartojimo pertraukų nedarė 27,8% apklaustųjų (n=10), pertraukas savaitgaliais darė 36,1% (n=13), pertraukas per atostogas – 27,8% (n=10), vaisto negeria, kai nekyla problemų – 5,6% (n=2). Atsakymą „kita“ pasirinko vienas apklausos dalyvis (2,8%), kuris įvardino, kad „pertraukos būna, kai vaikas atsisako gerti vaistus“.
Penki apklausos dalyvių vaikai (16,7%) nutraukė gydymą metilfenidatu. Vaisto nutraukimo priežastimis buvo įvardinti: šalutinių poveikių pasireiškimas (n=1), baigtas gydymas (n=1), nepateisinti lūkesčiai (n=1). Du apklaustieji pasirinko atsakymą „kita“ ir įvardino šias priežastis: „vaikas tapo ramus, susitvarkome be vaisto“, „bijau pripratimo“. Metilfenidatas buvo nutrauktas savo nuožiūra (n=1) arba pasitarus su gydytoju (n=4).
11.2 Tėvų požiūris į nemedikamentinius gydymo būdus
Visi vaikai prieš gydymą psichostimuliuojančiais vaistais buvo konsultuoti psichiatro. Dauguma vaikų (88,9%, n=32) konsultuoti psichologo. Kiek daugiau nei trečdalis (36,1%, n=13) – socialinio darbuotojo. Tėvų konsultavimas taikytas 75% (n=27), o mokytojo konsultavimas – 50% (n=18). Patarta keisti gyvenimo būdo ir mitybos įpročius 69,4% tiriamųjų vaikams (n=25).
Tiriant nemedikamentinių gydymo būdų efektą, buvo pastebėta, kad teigiamas poveikis pasireiškė daugiau nei penktadaliui vaikų (22,2%, n=8). Penki apklausos dalyviai (13,9%) pastebėjo, kad vaikas dažniau sugebėdavo atlikti užduotis. Keturi tėvai (11,1%) atkreipė dėmesį, kad vaikas dažniau sukoncentruodavo dėmesį. Trys apklausos dalyviai (8,3%) pastebėjo, kad vaikas tapo ramesnis. Vienas tėvas (2,8%) atkreipė dėmesį, kad vaikas dažniau apgalvodavo prieš ką nors darydamas.
Nemedikamentinio gydymo poveikio ryšiai su lytimi, amžiumi ir tėvų požiūriu į psichostimuliuojančius vaistus prieš gydymą
18
11.3 Tėvų požiūris į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą
Prieš gydymą metilfenidatą vertino teigiamai daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (72,2%, n=26). Tiriant tėvų lūkesčius į gydymą metilfenidatu, buvo pastebėta, kad beveik visi tėvai tikisi, kad vaikui bus lengviau susikaupti mokykloje (97,2%, n=35). Apie du trečdalius tėvų tikėjosi, kad vaikas bus ramesnis (63,9%, n=23) ir atidesnis (58,3%, n=21). Apie baimes prieš gydymą metilfenidatu buvo užduotas atviras klausimas. Šalutinio poveikio bijojo daugiau nei pusė apklaustųjų (52,8%, n=19). Pripratimo baiminosi 8,3 % (n=3) tėvų. Vienas tėvas įvardino, kad baimių neturi (2,8%). Į klausimą neatsakė daugiau nei penktadalis apklaustųjų (22,2%, n=8). Kitas baimes įvardino 13,9% (n=5) tėvų, jie baiminosi „blogų pasekmių“, „nervinių tikų padidėjimo“, „ilgos vaisto vartojimo trukmės“, „kad netiks vaistai“, „kad vaikas gali tapti kito charakterio“.
Apsisprendimui gydytis metilfenidatu didžiausią įtaką turėjo gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai (83,3%, n=30). Kiti tėvai, kurių vaikai turi HS, padėjo apsispręsti 5,6% tėvų (n=2), internetas – 8,3% (n=3). Vienas tėvas (2,8%) įvardino – „mūsų (tėvų) nervai“.
Tėvų požiūrio į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą ryšiai su vaikų lytimi ir amžiumi
Pritaikius Chi kvadrato testą, buvo nustatyta, kad tėvų požiūris į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą nesusijęs su vaikų lytimi (p=0,96). Taip pat nustatyta, kad tėvų požiūris į gydymą psichostimuliuojančiais vaistais prieš gydymą nesusijęs su vaikų amžiumi (p=0,21).
19
Psichostimuliuojančių vaistų poveikio ryšys su vaikų lytimi ir amžiumi bei tėvų požiūriu į psichostimuliuojančius vaistus prieš gydymą
Pritaikius Chi kvadrato testą buvo nustatyta, kad psichostimuliuojančių vaistų poveikis nesusijęs su vaikų lytimi (p=0,62), nesusijęs su vaikų amžiumi (p=0,17), nesusijęs su tėvų požiūriu į psichostimuliuojančius vaistus prieš gydymą (p=0,10).
Šalutinio psichostimuliujančių vaistų poveikio ryšys su vaikų lytimi ir amžiumi
Pritaikius Chi kvadrato testą buvo nustatyta, kad šalutinis psichostimuliuojančių vaistų poveikis nesusijęs su vaikų lytimi (p=0,36), nesusijęs su vaikų amžiumi (p=0,79).
Tėvų nuomonės prieš gydymą metilfenidatu ryšys su šalutinių poveikių pasireiškimu
Taikytas chi kvadrato testas įvertinti tėvų nuomonės prieš gydymą metilfenidatu ryšį su šalutiniais poveikiais. Kaip matoma 1 lentelėje, tėvų nuomonė prieš gydymą neturi statistiškai reikšmingos įtakos šalutinių poveikių nepasireiškimui, apetito sumažėjimui, sutrikusiam miegui, padidėjusiam hiperaktyvumui, širdies permušimams, padidėjusiam nervingumui, pilvo skausmams ir/ar pykinimui ir vėmimui, galvos svaigimui ir/ar galvos skausmui, padidėjusiam kraujospūdžiui ir/ar padidėjusiam širdies ritmui, pagausėjusiam prakaitavimui bei turi statistiškai reikšmingą įtaką nepakankamam vaiko svorio didėjimui ir sulėtėjusiam augimui.
1 lentelė. Tėvų nuomonės prieš gydymą metilfenidatu ryšys su šalutinių poveikių pasireiškimu
Šalutinio poveikio pobūdis Teigiamai vertino prieš gydymą, n Neigiamai vertino prieš gydymą, n
χ2 reikšmė p (teigiamai vertinę vs neigiamai);
Nėra šalutinio poveikio 11 4 0,02 0,90
Apetito sumažėjimas 12 3 0,78 0,39
Nepakankamas svorio augimas ir/ar sulėtėjęs
augimas 0 3 8,51 0,02 Sutrikęs miegas 1 2 2,47 0,18 Padidėjęs hiperaktyvumas 0 1 2,67 0,28 Širdies permušimai 2 0 0,81 0,37 Padidėjęs nervingumas 2 2 1,11 0,31
Pilvo skausmai ir/ar pykinimas ir vėmimas
20
Galvos svaigimas ir/ar skausmas
1 2 2,47 0,12
Padidėjęs AKS ir/ar ŠSD
0 2 5,51 0,07
Padidėjęs prakaitavimas
2 1 0,05 0,83
AKS – arterinis kraujo spaudimas, ŠSD – širdies susitraukimų dažnis, n – tiriamųjų skaičius, vs. – versus (liet. prieš), χ2 – chi kvadratas, p – reikšmingumo lygmuo. Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.
11.6 Tėvų požiūris į vaikų elgesio pokyčius, pradėjus gydymą
psichostimuliuojančiais vaistais
Tėvai buvo apklausti apie vaikų elgesio pokyčius įvairiose veiklose dienos eigoje bei bendrame elgesyje, pradėjus gydymą metilfenidatu. Kaip matoma 1 paveiksle, tėvai pastebėjo teigiamą vaikų elgesio pokytį visose dienos veiklose bei bendrame elgesyje. Didžiausias teigiamas pokytis pastebimas mokyklos veikloje bei bendrame elgesyje.
1 pav. Elgesio pokyčiai įvairiose veiklose, pradėjus gydymą metilfenidatu
70,8 85,2 78,3 66,7 71,3 87,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Rytinė veikla Veikla mokykloje Popietinė veikla Vakarinė veikla Veikla, einant
21
11.7 Tėvų nuomonės prieš gydymą psichostimuliuojančiais vaistais ryšys su vaisto
efektyvumu
Taikytas Mano-Vitnio U testas palyginti efektyvumą tarp dviejų grupių (teigiamai ir neigiamai vertinusių metilfenidatą prieš gydymą). Kaip matoma 2 lentelėje, tėvai, kurie prieš gydymą metilfenidatą vertino teigiamai, labiau linkę šį gydymą vertinti kaip efektyvesnį statistiškai reikšmingiau nei tie tėvai, kurie prieš gydymą metilfenidatą vertino neigiamai.
2 lentelė. Efektyvumo palyginimas teigiamai ir neigiamai prieš gydymą vertinusių imtyse
Teigiamai vertino prieš gydymą (n=26) Neigiamai vertino prieš gydymą (n=10) U Z p (teigiamai vertinę vs neigiamai) Efektyvumas (suminio balo vidurkis ±SN) 51,12±9,29 40,9±15,15 65,00 -2,29 0,02
SN – standartinis nuokrypis, U – U testo koeficientas; Z – Z testo koeficientas, p – reikšmingumo lygmuo, vs. – versus (liet. prieš). Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime visi HS sutrikimą turintys vaikai yra gydomi psichostimuliuojančiais vaistais. Todėl šio tyrimo imtis negali atspindėti visos HS populiacijos, kuri gydoma ne tik psichostimuliuojančiais vaistais, bet ir kitomis priemonėmis. Berniukų ir mergaičių santykis pasiskirstė santykiu 4:1, atitinkamai, kai HS santykis tarp lyčių įvairiuose tyrimuose varijuoja nuo 2:1 iki 3:1, atitinkamai [13]. Mažesnis mergaičių skaičius šiame tyrime galėtų būti siejamas su tuo, kad mergaites tėvai labiau saugoja ir dėl to dažniau atsisako gydymo psichostimuliuojančiais vaistais.
Nemedikamentinio gydymo metodai (psichosocialinės intervencijos nukreiptos į vaikus, tėvus ir mokytojus bei mitybos korekcija), taikomi be medikamentinio gydymo, didžiajai daliai vaikų (77,8%) nebuvo efektyvūs. Kiti tyrimai taip pat pastebi, kad anksčiau minėtų nemedikamentinių gydymo būdų efektyvumas yra ribotas [21]. Nemedikamentinio gydymo ribotas efektyvumas siejamas su tuo, kad HS yra neurobiologinis sutrikimas, kurio pagrindinis gydymas yra medikamentinis.
22 kartus gydymo eigoje. Tikėtina, kad tėvai gydymo eigoje, matydami psichostimuliuojančių vaistų teigiamą efektą, yra linkę užmiršti, kad prieš gydymą šį vaistą vertino neigiamai.
Teigiamas efektas pasireiškė didžiajai daliai (97,2%) metilfenidatu gydomų vaikų. Weiss ir kiti pastebėjo šiek tiek mažesnį šio vaisto efektyvumą: tėvų ir mokytojų nuomone, teigiamas metilfenidato efektas pasireiškė 77,4% vaikų [31]. Šiame tyrime teigiamas efektas galėjo pasireikšti didesnei daliai vaikų dėl galimai geresnio vaikų atrinkimo gydymui metilfenidatu. Teigiamas metilfenidato efektas siejamas su tuo, kad stimuliantai yra efektyviausia priemonė HS gydymui [2].
Didžiausią teigiamą pokytį metilfenidatas turėjo mokyklos veikloje bei bendrame elgesyje. Berger ir kiti taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvai pastebi metilfenidato teigiamą poveikį vaikų mokyklos veikloje [29]. Šiai tėvų nuomonei pritaria ir Rothenberger ir kiti, kurie, lygindami metilfenidato poveikį skirtingoms vaikų veikloms, pažymėjo, kad didžiausią teigiamą poveikį metilfenidatas padarė mokyklos veiklai [32]. Teigiamas poveikis mokyklos veikloje siejamas su metilfenidato teigiamu poveikiu dėmesio koncentravimui.
23
13. IŠVADOS
1. Tėvų požiūriu, nemedikamentinis gydymas didžiajai daliai vaikų nebuvo efektyvus. 2. Dauguma tėvų psichostimuliuojančius vaistus vertino teigiamai prieš gydymą.
3. Pradėjus gydymą, tėvai pastebėjo psichostimuliuojančių vaistų teigiamą poveikį beveik visiems vaikams.
4. Tėvų nuomone, pradėjus gydymą psichostimuliuojančiais vaistais, teigiamas vaikų elgesio pokytis pastebėtas visose veiklose.
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Nemedikamentinis gydymas, taikomas kaip vienintelis gydymo metodas, yra nepakankamai efektyvus gydyti HS.
2. Psichostimuliuojantis vaistas metilfenidatas vertinamas kaip saugus ir efektyvus vaistas gydyti HS, todėl rekomenduotinas HS gydymui.
24
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Holland J, Sayal K. Relative age and ADHD symptoms, diagnosis and medication: a systematic review. European Child & Adolescent Psychiatry. 2018.
2. Kaplan G, Newcorn JH. Pharmacotherapy for child and adolescent attention-deficit hyperactivity disorder. Pediatric Clinics of North America. 2011; 58(1):99-120.
3. Faraone VS, Larsson H. Genetics of attention deficit hyperactivity disorder. Molecular Psychiatry. 2018; 24: 562-75.
4. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija. TLK-10-AM. Sisteminis ligų aprašas; 2015 [interaktyvus]. Interneto prieiga: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp [žiūrėta 2019-03-23].
5. Curatolo P, D'Agati E, Moavero R. The neurobiological basis of ADHD. Italian Journal of Pediatrics. 2010; 36: 79.
6. Tarver J, Daley D, Sayal K. Attention-deficit hyperactivity disorder (ADHD): an updated review of the essential facts. Child: care, health and development. 2014; 40(6):762-74.
7. Cortese S, Coghill D. Twenty years of research on attention-deficit/hyperactivity. Evidence Based Mental Health. 2018; 21(4):173-76.
8. Sharma A, Couture J. A Review of the Pathophysiology, Etiology, and Treatment of Attention-Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD). Annals of Pharmacotherapy. 2014; 48(2) 209–25.
9. Steinhausen HC. The heterogeneity of causes and courses of attention-deficit⁄hyperactivity disorder. Acta psychiatrica Scandinavica. 2009; 120(5):392-99.
10. Fusar-Poli P, Rubia K, Rossi G, Sartori G, Balottin U. Striatal Dopamine Transporter Alterations in ADHD: Pathophysiology or Adaptation to Psychostimulants? A Meta-Analysis. The American Journal of Psychiatry. 2012; 169(3):264-72.
11. Leskauskas D, Kuzmickas K, Baranauskienė B, Daškevičienė J. Kauno miesto pradinių klasių moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas. Medicina. 2004; 40(6): 589-97.
12. Simon V, Czobor P, Balint S, Meszaros A, Bitter I. Prevalence and correlates of adult attention-deficit hyperactivity disorder: meta-analysis. The British Journal of Psychiatry. 2009; 194: 204-11. 13. Rucklidge JJ. Gender Differences in Attention - Deficit/Hyperactivity Disorder. The Psychiatric
25 14. Lesinskienė S, Leskauskas D, Karalienė V. Hiperkineziniai sutrikimai (aktyvumo ir dėmesio
sutrikimas, hiperkinezinis elgesio sutrikimas) vaikų amžiuje: diagnostika ir gydymas (TLK-10 kodai F90.0; F90.1). Metodinis leidinys. 2003.
15. Coghill D. Assessment. In Banaschewski T., Zuddas A., Asherson P., Buitelaar J., Coghil D., Danckaerts M. et al. ADHD and Hyperkinetic Disorder. Oxford: Oxford University Press; 2015. 16. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas V-741: Vaikų hiperkinezinių
sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas; 2015 [interaktyvus]. Interneto prieiga: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/kompensuojamieji-vaistai/Documents/0618%20SAM%20hiperkinez%20V-741_RedakcijaNr_1.pdf [žiūrėta 2019-03-23].
17. National Institute for Health and Care Excellence. Attention deficit hyperactivity disorder: diagnosis and management; 2018 [interatyvus]. Interneto prieiga:
https://www.nice.org.uk/guidance/ng87/chapter/Recommendations# [žiūrėta 2019-03-23]. 18. American Academy of Pediatrics. ADHD: Clinical Practice Guideline for the Diagnosis,
Evaluation and Treatment of Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder in Children and Adolescents; 2011 [interaktyvus]. Interneto prieiga:
https://pediatrics.aappublications.org/content/pediatrics/early/2011/10/14/peds.2011-2654.full.pdf. [žiūrėta 2019-03-23].
19. Döpfner M. Psychosocial and other non-pharmacological treatments. In Banaschewski T., Zuddas A., Asherson P., Buitelaar J., Coghil D. ,Danckaerts M. et al. ADHD and Hyperkinetic Disorder. Oxford: Oxford University Press; 2015.
20. Abikoff H, Gallagher R, Wells KC, Murray DW, Huang L, Lu F, et al. Remediating Organizational Functioning in Children with ADHD: Immediate and Long-Term Effects from a Randomized Controlled Trial. Journal of Consulting and Clinical Psychology. 2014; 81(1): 113-28.
21. Sonuga-Barke EJS, Brandeis D, Cortese S, Daley D, Ferrin M, Holtmann M, et al. Nonpharmacological Interventions for ADHD: Systematic Review and Meta-Analyses of Randomized Controlled Trials of Dietary and Psychological Treatments. The American Journal of Psychiatry. 2013; 170(3):275-89.
26 23. Shier AC, Reichenbacher T, Ghuman HS, Ghuman JK. Pharmacological Treatment of Attention
Deficit Hyperactivity Disorder in Children and Adolescents: Clinical Strategies. Journal of Central Nervous System Disease. 2013; 5:1-17.
24. Zuddas A. Pharmacological treatment. In Banaschewski T., Zuddas A., Asherson P., Buitelaar J., Coghil D. ,Danckaerts M. et al. ADHD and Hyperkinetic Disorder. Oxford: Oxford University Press; 2015.
25. Haine-Schlagel R, Roesch SC, Trask EV, Fawley-King K, Ganger WC, Aarons GA. The Parent Participation Engagement Measure (PPEM): Reliability and Validity in Child and Adolescent Community Mental Health Services. Administration and Policy in Mental Health. 2016; 43(5): 813-23.
26. Fawley-King K, Haine-Schlagel R, Trask EV, Zhang J, Garland AF. Caregiver participation in community – based mental health services for children receiving outpatient care. Journal of Behavioral Health Services and Research. 2012; 40(2): 180–90.
27. Hamed AM , Kauer AJ, Stevens HE. Why the Diagnosis of Attention Deficit Hyperactivity Disorder Matters. Frontiers in Psychiatry. 2015; 6: 168.
28. Dosreis S, Myers MA. Parental attitudes and involvement in psychopharmacological treatment for ADHD: A conceptual model. International Review of Psychiatry. 2008; 20(2): 135–41.
29. Berger I, Dor T, Nevo Y, Goldzweig G. Attitudes Toward Attention-Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) Treatment: Parents’ and Children’s Perspectives. Journal of Child Neurology. 2008; 23(9):1036-42.
30. Hart KC, Ros R, Gonzalez V, Graziano PA. Parent Perceptions of Medication Treatment for Preschool Children with ADHD. Child Psychiatry and Human Development. 2018; 49(1):155-62. 31. Weiss M, Hechtman L, Turgay A, Jain U, Quinn D, Ahmed TS, et al. Once-Daily Multilayer-Release Methylphenidate in a Double-Blind, Crossover Comparison to Immediate-Multilayer-Release Methylphenidate in Children with Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder. Journal of Child and Adolescent Psychopharmacology. 2007; 17(5): 675–88.
27
16. PRIEDAI
Priedas nr. 1
ANKETINĖ APKLAUSA APIE TĖVŲ POŽIŪRĮ Į VAIKŲ HIPERKINEZINIO SUTRIKIMO GYDYMĄ PSICHOSTIMULIUOJANČIAIS VAISTAIS
I dalis
Pildymo instrukcija: atsakydami į klausimus su pateiktais atsakymų variantais, pasirinkite vieną labiausiai tinkantį atsakymą/labiausiai tinkančius atsakymus ir apibraukite šalia jo esančią raidę/raides. Jei nė vienas iš pateiktų atsakymų variantų nėra tinkamas, tada parašykite savo atsakymą prie varianto „kita“. 1. Jūsų vaiko lytis? A. mergaitė B. berniukas 2. Jūsų lytis? A. moteris B. vyras
3. Ar šiuo metu Jūsų vaikas yra gydomas vaistu metilfenidatu? A. taip
B. ne
4. Pas kokius specialistus Jūsų vaikas lankėsi dėl hiperaktyvumo prieš gydymą metilfenidatu? A. gydytojas psichiatras
B. psichologas
C. socialinis darbuotojas D. kita
įrašyti
5. Ar Jums patiems (tėvams) buvo skirta specialistų konsultacija dėl vaiko hiperaktyvumo prieš gydymą metilfenidatu?
A. taip B. ne
6. Ar Jums buvo rekomenduota keisti vaiko gyvenimo būdą ir mitybą dėl hiperaktyvumo prieš gydymą metilfenidatu?
A. taip B. ne
7. Ar mokytojas buvo konsultuotas psichologo dėl Jūsų vaiko hiperaktyvumo prieš gydymą metilfenidatu?
28
Jei į ankstesnį klausimą (7) atsakėte taip, pereikite prie 9 klausimo
8. Koks buvo efektas gydant ne vaistais (po specialistų konsultacijų, vaiko gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių) prieš gydymą metilfenidatu?
A. efekto nebuvo B. vaikas tapo ramesnis
C. vaikas dažniau apgalvodavo prieš ką nors darydamas D. vaikas dažniau sugebėdavo sukoncentruoti dėmesį E. vaikas dažniau sugebėdavo atlikti užduotis
F. kita
įrašyti
9. Kaip vertinote gydymą metilfenidatu prieš pradedant gydytis šiuo vaistu? A. teigiamai
B. neigiamai
10. Kas atliko didžiausią vaidmenį apsisprendžiant pradėti gydymą metilfenidatu? A. gydytojas psichiatras
B. kiti tėvai, kurių vaikai serga hiperaktyvumu C. internete aptikta informacija
A. kita
įrašyti 11. Ko tikėjotės prieš gydymą metilfenidatu?
A. vaikui bus lengviau susikaupti mokykloje B. vaikas bus ramesnis
C. vaikas bus atidesnis D. kita
įrašyti 12. Ko bijojote prieš gydymą metilfenidatu?
įrašyti 13. Kiek laiko Jūsų vaikas gydosi/gydėsi metilfenidatu?
A. 1 mėnesį
29 14. Koks buvo Jūsų vaiko amžius, kai pradėjote gydymą metilfenidatu?
A. 6-7 metai B. 8-9 metai C. 10-11 metų D. 12-13 metų E. 14-15 metų F. 16-17 metų G. kita įrašyti
15. Kokia metilfenidato doze Jūsų vaikas pradėjo gydymą? A. 5 mg B. 10 mg C. 18 mg D. 20 mg E. kita įrašyti
16. Kokia didžiausia metilfenidato paros dozė iki šiol buvo vartota? A. 5 mg B. 10 mg C. 18 mg D. 20 mg E. 30 mg F. 36 mg G. 40 mg H. kita įrašyti
17. Kaip Jūsų vaikas vartoja/vartodavo metilfenidatą? A. geria vaistą kasdien, nedaro pertraukų
B. daro pertraukas – vaisto negeria savaitgaliais C. daro pertraukas – vaisto negeria per atostogas D. daro pertraukas – negeria, kai nekyla problemų E. kita
įrašyti
18. Kokie šalutiniai poveikiai pasireiškė gydant metilfenidatu? A. jokie
B. apetito sumažėjimas
C. nepakankamas vaiko svorio didėjimas ir/ar sulėtėjęs augimas D. sutrikęs miegas
30 G. padidėjęs nervingumas
H. pilvo skausmai ir/ar pykinimas ir vėmimas I. galvos svaigimas ir/ar galvos skausmas
J. padidėjęs kraujospūdis ir/ar padidėjęs širdies ritmas K. prakaitavimas
L. kita
įrašyti 19. Ar buvo teigiamas efektas gydant metilfenidatu?
A. taip B. ne
20. Koks buvo efektas gydant metilfenidatu/po gydymo metilfenidatu? A. vaikas tapo ramesnis
B. vaikas dažniau apgalvodavo prieš ką nors darydamas C. vaikas dažniau sugebėdavo sukoncentruoti dėmesį D. vaikas dažniau sugebėdavo atlikti užduotis
E. kita
įrašyti 21. Ar vaistas pateisino Jūsų lūkesčius?
A. taip B. ne
Jei Jūsų vaikas šiuo metu gydosi metilfenidatu, Jums nereikia atsakyti į 22 ir 23 klausimus.
22. Jei šiuo metu Jūsų vaikas nesigydo, kaip nutraukėte gydymą? A. nutraukėme savo nuožiūra
B. nutraukėme pasitarę su gydytoju C. gydytojas patarė nutraukti D. kita
įrašyti
23. Dėl kokių priežasčių buvo nutrauktas gydymas? A. šalutinių poveikių pasireiškimas
B. baigtas gydymas
C. vaistas nepateisino lūkesčių D. kita
įrašyti
31
II dalis
Pildymo instrukcija: prašau apibraukti labiausiai tinkantį skaičių apie Jūsų vaiko elgesio pasikeitimą, pradėjus gydyti metilfenidatu.
Žymėjimo pavyzdys
Tarkime, Jūsų vaikas, pradėjus vartoti metilfenidatą, žymiai lengviau keliasi ir Jūs manote, kad Jūsų vaiko elgesys labai pasikeitė. Taigi jūs apibrauksite skaičių 4, kaip šiame pavyzdyje:
Niekas
nepasikeitė Pasikeitė nedaug
Pasikeitė Labai
pasikeitė Anksti iš ryto, prieš mokyklą:
Vaikas lengviau keliasi 1 2 3
Niekas nepasikeitė Pasikeitė nedaug Pasikeitė Labai pasikeitė Anksti iš ryto, prieš mokyklą:
Vaikas lengviau keliasi 1 2 3 4
Vaikas greičiau susiruošia, susitvarko vonioje (pavyzdžiui, prausimasis, dantų valymas, apsirengimas)
1 2 3 4
Vaikas pusryčiaudamas elgiasi panašiau kaip kiti tokio paties amžiaus vaikai
1 2 3 4
Ryte vaikas tinkamiau bendrauja su tėvais, broliais ir seserimis
1 2 3 4
Mokykloje:
Vaikas labiau nori lankyti mokyklą
1 2 3 4
Vaikas per pamokas elgiasi panašiau kaip ir kiti mokiniai
1 2 3 4
Vaikas jaučiasi labiau priimtas mokyklos draugų, jam lengviau susirasti draugų
32 Niekas nepasikeitė Pasikeitė nedaug Pasikeitė Labai pasikeitė Po pietų:
Vaikas labiau nori atlikti savo namų darbus
1 2 3 4
Vaikas labiau nori papasakoti tėvams apie išgyvenimus mokykloje
1 2 3 4
Vaikui lengviau bendrauti su bendraamžiais ir susirasti tikrų draugų
1 2 3 4
Vaikas noriau dalyvauja su bendraamžiais bendroje veikloje (pavyzdžiui, žaidžia krepšinį, gaudynes)
1 2 3 4
Kai tėvai po darbo grįžta namo, vaikas tinkamiau bendrauja su tėvais, broliais, seserimis
1 2 3 4
Vakare:
Vakarieniaujant šeimoje vyksta pokalbiai be didesnių
pertraukimų
1 2 3 4
Tėvai dažniau turi galimybę pailsėti vakare
1 2 3 4
Einant miegoti:
Vaikas lengviau prisiverčia eiti miegoti
1 2 3 4
Vaikas labiau susikoncentruoja jam sekant vakaro
pasaką/bendraujant su juo prieš miegą
1 2 3 4
Vaikas dažniau išmiega visą naktį
1 2 3 4
Bendras elgesys:
Vaikas labiau pasitiki savimi 1 2 3 4
Vaikui lengviau sekasi bendrauti su kitais bendraamžiais
1 2 3 4
Mažiau kinta vaiko emocijos 1 2 3 4
Daugėja dienų be chaoso, ginčų, daugiau teigiamų emocijų ir malonių dalykų
