LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VAIKŲ LIGŲ KLINIKA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

VAIKŲ LIGŲ KLINIKA

Gintarė Mockevičiūtė

NEIŠNEŠIOTUMO ĮTAKA VAIKŲ KVĖPAVIMO FUNKCIJAI IR

DAŽNESNIAM SERGAMUMUI KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOMIS

Medicinos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. Valdonė Misevičienė

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

10.1 Priešlaikinio gimdymo apibrėžimas ... 10

10.2 Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo sistemai ... 10

10.2.1 Priešlaikinio gimimo poveikis naujagimio kvėpavimo sistemai ... 10

10.2.2 Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ... 11

10.2.3 Neišnešiotumo ir kitų rizikos veiksnių įtaka dažnesniam vaikų sergamumui kvėpavimo sistemos ligomis ... 13

10.3 Kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ... 14

10.4 Vaikų kvėpavimo funkcijos vertinimas ... 14

11. TYRIMO METODIKA ... 17

12. REZULTATAI ... 20

12.1 Tiriamųjų grupių analizė ... 20

12.2 Sergamumo kvėpavimo organų ligomis tendencijos tiriamosiose grupėse ... 22

12.3 Rizikos veiksnių įtaka vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis ... 23

12.4 Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai ir jų palyginimas ... 25

12.5 Rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ... 26

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

14. IŠVADOS ... 29

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30

SANTRAUKA

Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ir dažnesniam sergamumui kvėpavimo organų ligomis

Tyrimo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkciją ir

sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus vaikų grupės duomenimis.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumą kvėpavimo organų ligomis

bei palyginti šiuos duomenis su kontroline grupe. 2. Įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką tiriamų vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis. 3. Nustatyti vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkcijos rodiklius ir palyginti su kontroline grupe. 4. Nustatyti tiriamųjų gimimo svorio ir jų svorio vienerių metų amžiuje įtaką kvėpavimo funkcijai.

Metodika: atliktas prospektyvinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 8-9 metų amžiaus vaikai, kurie

2008-2009 m. gimė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti (<37 gestacijos sav.). Šiems vaikams buvo atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai, o jų tėvai užpildydavo anketas apie vaikų sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius. Kontrolinę grupę sudarė to paties amžiaus vaikai, kurie gimė išnešioti ir buvo stacionarizuoti LSMUL KK Vaikų ligų ir Vaikų chirurgijos klinikose ne dėl respiracinės patologijos. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 23.0 ir Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Statistiškai patikimu lygmeniu laikyta p < 0,05.

Rezultatai ir išvados: 1. Vaikų, kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumo

pneumonija dažniai nesiskyrė (p=0,165). Vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau sirgo

bronchitu/bronchiolitu (p<0,001), peršalimo ligomis (p=0,005) ir astma (p=0,029), palyginus su vaikais, kurie gimė laiku. 2. Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę dažniau sirgti peršalimo ligomis (p=0,026). Kiti rizikos veiksniai neturėjo įtakos vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis. 3. Vaikų, kurie gimė neišnešioti, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (p=0,04), Gaensler’io indeksas (p=0,006) ir vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25% forsuotos gyvybinės plaučių talpos (p=0,004) buvo mažesni nei kontrolinės grupės vaikų. Kitų kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai tiriamosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė. 4. Tiriamųjų gimimo svoris ir svoris vienerių metų amžiuje neturėjo įtakos jų kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiams.

SUMMARY

The influence of preterm birth for children lung function and more frequent morbidity from respiratory diseases.

Aim: to investigate the lung function and respiratory morbidity of the 8-9 years old children, who were

born preterm, and to compare the data with the control group of the same age children.

Tasks: 1. To evaluate the incidence of respiratory diseases of children who were born preterm and to

compare the data with the control group. 2. To identify the influence of various risk factors on the incidence of respiratory diseases for children of this study. 3. To determine lung function indicators for children, who were born preterm and to compare results with the control group. 4. To establish influence of birth weight and weight determined at one year old on children’s lung function.

Methods: a prospective study was carried out. The study involved 8-9 years old children, who were

born preterm (<37 weeks of gestation) in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Pulmonary function tests have been done for selected children. Parents of the children were asked to fill questionnaires about the health of their children and the risk factors that may affect it. The control group consisted of children of the same age who were born full term and were hospitalized in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics due to various pathologies, except respiratory diseases. Data analysis was performed with the SPSS 23.0 statistics pack and Microsoft Excel 2016. Data was considered statistically significant with p < 0,05.

Results and conclusions: 1. The incidence of pneumonia in children who were born preterm and

children who were born full term was not different (p=0,165). Children who were born preterm are more likely to suffer from bronchitis / bronchiolitis (p <0.001), colds (p = 0.005) and asthma (p = 0.029) than children who were born full term. 2. Children who received oxygen therapy in their newborn period tend to have colds more frequent (p = 0.026). Other risk factors had no effect on the incidence of respiratory diseases in childhood. 3. Children who were born preterm had significantly lower forced expiratory volume in 1 second (p =0.04), Gaensler index (p=0.006) and forced mid expiratory flow in 25% of forced vital capacity (p= 0.004) than children assigned to control group. Other respiratory function indicators did not differ significantly between groups. 4. The birth weight and weight determined at one year old did not affect the values of the respiratory function indicators.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. Valdonei Misevičienei už idėjas ir

kantrybę konsultacijų metu rengiant šį magistro baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų konsultacinės poliklinikos slaugytojai Nijolei Petrikienei už darbą su tiriamaisiais, jiems atliekant kvėpavimo funkcijos tyrimus. Be to, noriu padėkoti visiems tiriamiesiems ir jų tėvams už sutikimą dalyvauti tyrime.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

5. SANTRUMPOS

CF – cistinė fibrozė CO – anglies monoksidas

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija

FEF25 (angl.forced mid expiratory flow) – vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25% FVC FEF50 - vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 50% FVC

FEF75 - vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 75% FVC

FEV1 (angl. forced expiratory volume in 1 sec.) – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę FVC (angl. forced vital capacity) – forsuota gyvybinė plaučių talpa

Gaensler‘io indeksas - FEV1 ir FVC santykis Hb – hemoglobinas

K grupė – kontrolinė grupė

KSS – kvėpavimo sutrikimo sindromas

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos N grupė – gimusių neišnešiotų vaikų gupė

PEF (angl. peak expiratory flow) – didžiausias iškvėpimo srovės greitis, pamatuotas forsuoto iškvėpimo metu

PSO – pasaulio sveikatos organizacija TL,CO - CO pernešimo veiksnys VC – gyvybinė plaučių talpa

SĄVOKOS

Antenatalinis – vykstantis iki kūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu [1]. Ekstrauterinis – postnatalinis, vykstantis po kūdikio gimimo [2].

Gestacijos savaitės – laikas, kurį vaisius yra praleidęs gimdoje, pradedamas skaičiuoti nuo paskutiniųjų motinos menstruacijų datos ir pasibaigiantis su vaisiaus gimimu [3].

Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas – tai naujagimių kvėpavimo sutrikimas dėl plaučių struktūros nebrandumo ir surfaktanto trūkumo. Jis atsiranda greitai po gimimo ir pasireiškia cianoze, dejavimu, tachipnėja (daugiau kaip 60 k./min.), tarpšonkaulinių tarpų ar krūtinkaulio refrakcija [4].

Obliteracinis bronchiolitas – reta fibrozinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos forma, pažeidžianti smulkiuosius kvėpavimo takus ir lemianti dalinę ar visišką jų obliteraciją [5].

Perinatalinis laikotarpis – tai laikotarpis, kuris prasideda nuo 22-os (154 dienos) intrauterinio vaisiaus gyvenimo savaitės ir baigiasi 7 dienos po gimimo (168 val.) [6].

Respiracinės infekcijos - įvairių mikroorganizmų sukeltos ligos, kurioms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis [7].

Spirometrija – vienas iš labiausiai taikomų kvėpavimo funkcinių diagnostikos metodų, kuriuo yra matuojamas oro tūris bei greitis įkvėpimo ir iškvėpimo metu [8].

Surfaktantas – fosfolipidų, neutralių lipidų ir specifinių baltymų mišinys, kuris stabilizuoja alveoles, gerina jų plėtimąsi, mažina hidrostatinį spaudimą, taip apsaugodamas nuo plaučių edemos, lengvina kvėpavimą [9].

ĮVADAS

Kiekvienais metais visame pasaulyje apie 15 milijonų naujagimių gimsta neišnešioti (anksčiau nei sueina 37 gestacijos savaitės) ir šis skaičius nuolatos auga. Tai yra daugiau nei vienas iš dešimties gyvų gimusių naujagimių. Medicinos mokslo pažanga naujagimių intensyviojoje priežiūroje labai padidino neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą [10]. Higienos instituto duomenimis, 2016 metais Lietuvoje gimė 1622 neišnešioti naujagimiai, t.y. 5,6 % iš visų gimusiųjų [11].

Naujagimiai, kurie gimsta anksčiau, nei jie yra fiziškai pasiruošę išgyventi pasaulyje, dažnai reikalauja specialios priežiūros ir turi didesnę riziką ateityje susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant cerebrinį paralyžių, intelekto sutrikimus, lėtines plaučių ligas bei regos ir klausos praradimą [12].

Vaikai ir paaugliai, kurie buvo gimę neišnešioti, dažniau serga sunkia astma, alerginėmis ligomis ir turi silpnesnę kvėpavimo funkciją. Rizikos veiksniai, susiję su sumažėjusia kvėpavimo funkcija yra bronchopulmoninės displazijos (BPD) diagnozavimas naujagimystėje ir švokštimo epizodai praeityje. Jei naujagimiai, kurie gimsta neišnešioti, kūdikystėje gerai auga ir jų ūgis bei svoris pagal vaikų augimo kreives būna normalūs, jie sulaukus 6 ir 14 metų amžiaus turi geresnę kvėpavimo funkciją [13].

JAV atliktų tyrimų duomenimis, prieš laiką gimę naujagimiai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje dažniau kenčia nuo uždegiminių kvėpavimo takų susirgimų, kurie daro neigiamą įtaką tolimesnei šių vaikų sveikatos būklei, gyvenimo kokybei ir padidina išlaidas, kurios bus reikalingos tokių vaikų sveikatos priežiūrai. Pirmaisiais gyvenimo metais, dažniausiai dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų, yra hospitalizuojama apie 8% laiku gimusių kūdikių, 17% vėlyvų neišnešiotų kūdikių (32-37 savaitės) ir 30-40% labai neišnešiotų (<32 savaitės) kūdikių. [14]

Atsižvelgiant į pateiktus teiginius, aiškėja tyrimų apie vaikų kvėpavimo funkciją reikšmė. Pagrindinis šio tyrimo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkciją ir sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus vaikų grupės duomenimis.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkciją ir

sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus vaikų grupės duomenimis.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumą kvėpavimo organų ligomis

bei palyginti šiuos duomenis su kontroline grupe.

2. Įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką tiriamų vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis.

3. Nustatyti vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkcijos rodiklius ir palyginti su kontroline grupe.

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Priešlaikinio gimdymo apibrėžimas

Priešlaikinis gimdymas – nėštumo nutrūkimas iki 37-os savaitės. Naujagimis, gimęs tokio gestacinio amžiaus, yra vadinamas neišnešiotu. [15] Nurodoma, kad jau nuo 22–24 nėštumo savaitės vaisius yra pakankamai susiformavęs ir gali savarankiškai egzistuoti bei, esant atitinkamai priežiūrai, išgyventi. [16] Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, neišnešioti naujagimiai gali būti skirstomi pagal gestacijos laiką: ypač neišnešioti (<28 savaičių), labai neišnešioti (nuo 28 iki <32 savaičių) ir vėlyvi neišnešioti (nuo 32 iki <37 savaičių) arba pagal gimimo svorį: sveriantys ypač mažai (500–999 g), labai mažai (1000–1499 g), mažai (1500–2499 g). Per anksti gimusių naujagimių organizmas dar nebūna spėjęs visiškai išsivystyti, todėl jiems dažniau prireikia medicininės intervencijos ir ilgesnės hospitalizacijos [9].

2. Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo sistemai

2.1. Priešlaikinio gimimo poveikis naujagimio kvėpavimo sistemai

Norint suvokti priešlaikinio gimimo poveikį vaiko kvėpavimo sistemai, svarbu žinoti vaisiaus plaučių vystymosi etapus. Vaisiaus plaučių vystymasis susideda iš penkių stadijų: embrioninės (5-7 sav.), pseudoliaukinės (nuo 5-7 iki 16-17 sav.), kanalikulinės (nuo 16-17 iki 24-28 sav.) , terminalinių maišelių (nuo 24-28 iki 36-37 sav.) ir alveolinės (nuo 36-37 sav. iki 2-3 metų). Embrioninėje ir pseudoliaukinėje stadijoje vystosi primityvūs kvėpavimo takai, plaučių kraujagyslės, vyrauja mezenchiminis audinys, pamažu pradeda vystytis cilijos. Kanalikulinėje stadijoje sparčiai vystosi plaučiai, pradeda formuotis dujų apykaita: sparčiai auga kapiliarai, siaurėja oro–kraujo paviršius, vyksta ląstelių diferenciacija į I ir II tipo pneumocitus, pradeda gamintis surfaktantas. Gimusiam prieš laiką naujagimiui mažas alveolių kiekis lemia kvėpavimo disfunkciją. Esant kiekybiniam ir kokybiniam surfaktanto stygiui, vystosi naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS). Iškvėpimo metu paviršiaus įtampa tampa didelė, lemianti atelektazę bei perfuzijos, ventiliacijos netolygumą ir kvėpavimo nepakankamumą. Hipoksija, acidozė ir hipotermija gali sumažinti surfaktanto gamybą. Nuo 24 savaičių kvėpuojamoji zona yra pakankamai subrendusi užtikrinti dujų pokytį, bet nepilnas surfaktanto sistemos subrendimas neužtikrina sėkmingo kvėpavimo [9].

Gimus prieš laiką, alveolių skaičius priklausomai nuo gestacinio amžiaus būna mažas, todėl gali sutrikti kvėpavimo funkcija. Pasak P. Ryan ir bendraautorių, didžiausia rizika išsivystyti plaučių komplikacijoms yra anksčiau kaip 28 sav. gimusiems naujagimiams [9]. BPD – lėtinė kvėpavimo takų liga, pirmiausiai pasireiškianti naujagimiams, kurie gimė anksčiau nei suėjo 28 getsacijos savaitės.

BPD yra viena sunkiausių ir labiausiai paplitusių ypač ankstyvo priešlaikinio gimdymo komplikacijų. Nepaisant pažangos naujagimių priežiūroje ir vykdomų mokslinių tyrimų apie BPD gydymo strategijas, BPD dažnis išlieka nepakitęs – 28.9% visų naujagimių, kurie gimė ypač neišnešioti. [17] BPD diagnozė naujagimystėje lemia ir tolimesnę vaiko sveikatos būklę. Dirbtinės plaučių ventiliacijos ir deguonies terapijos naujagimystėje trukmė yra susijusi su sulėtėjusia vaiko psichomotorine raida, o kortikosteroidų vartojimas po gimimo yra susijęs su hiperaktyvumo atsiradimu vaikystėje. BPD sunkumas yra svarbus blogesnės kvėpavimo funkcijos ir didesnio sveikatos priežiūros poreikio vaikystėje prognostinis veiksnys [18].

2.2. Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Perinatalinės priežiūros pažanga žymiai pagerino ypač neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo perspektyvas. Tačiau, taip pat didėja tikimybė, kad gimimas ypač anksti yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis plaučių funkcijai tolimoje ateityje. Šių mažyčių naujagimių dujų apykaita vyksta besivystančiuose plaučiuose. Jų išgyvenimas paprastai reikalauja visapusiško ir invazinio gydymo, įtraukiant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV) ir ilgai trunkančią deguonies terapiją. Vollsæter ir bendraautoriai tyrė plaučių funkcijos pokyčius nuo vaikystės iki pilnametystės ir vyresniame amžiuje asmenims, kurie gimė ypač neišnešioti. Šiame tyrime nustatyta, kad asmenys, kurie gimė ypač neišnešioti, turi reikšmingą kvėpavimo takų obstrukciją, kuri išlieka nuo vaikystės iki lytinio brendimo ir suaugus [19].

Kotecha ir bendraautoriai nustatė, kad vaikų, kurie gimė neišnešioti ir jiems nebuvo diagnozuota BPD, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1) buvo reikšmingai mažesnis (apie -7,2%), o tie vaikai, kuriems buvo diagnozuota BPD, turėjo dar didesnį FEV1 deficitą (-16,2% ir -18,9%), lyginant su vaikais, kurie gimė laiku. Šiuolaikinė neišnešiotų naujagimių priežiūra, įskaitant antenatalinių kortikosteroidų vartojimą, gydymą surfaktantu ir mechaninę plaučių ventiliaciją, neabejotinai padidino neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą, ypač mažiau subrendusių naujagimių ir tai leidžia prognozuoti geresnį FEV1 ateityje [20].

Pryhuber ir kiti nustatė, kad vaikai, kurie gimė neišnešioti turi mažesnę forsuotą gyvybinę plaučių talpą (FVC), FEV1, Gaensler‘io indeksą ( FEV1 ir FVC santykį) ir vidutinį iškvėpimo srovės greitį tarp 25 proc. ir 75 proc. forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FEF25-75%) nei vaikai, kurie gimė būdami išnešioti [14].

Thunqvist ir kiti atliko prospektyvinį kohortinį tyrimą ir nustatė, kad asmenys, kurie buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai, turėjo blogesnę kvėpavimo funkciją, nustatytą spirometrijos būdu, kai jie buvo 8 ir 16 metų amžiaus, palyginus su bendraamžiais, kurie gimė laiku. Taip pat buvo

nustatyta, kad augant nuo 8 iki 16 metų, kvėpavimo funkcija abiejų lyčių vaikams, kurie gimė neišnešioti, nepagerėjo ir augdami jie savo kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiais nepasivijo bendraamžių. Berniukams kvėpavimo funkcija gerėjo prasčiau nei mergaitėms. Taip pat šiame tyrime nustatyta, kad mergaitės, kurios gimė vėlyvos neišnešiotos, dažniau skundėsi astmai būdingais simptomais ir švokštimu bei dažniau vartojo vaistus nuo astmos palyginus su mergaitėmis, kurios gimė laiku [21].

Nors dauguma studijų atliekama su vaikais, kurie gimė labai neišnešioti, tačiau keletas studijų įrodė apie vėlesnes pasekmes kvėpavimo sistemai vaikams, kurie gimė kaip vėlyvi neišnešioti. Naujagimiai, kurie gimsta būdami 35-36 gestacijos savaičių, dažnai vadinami „naujagimiais arti termino“ ir neretai daroma prielaida, kad jie vystosi kaip naujagimiai, gimę laiku, bet nėra aišku, ar naujagimiai, kurie gimsta, kai jų plaučiai yra ankstyvoje alveolinėje vystymosi stadijoje, ateityje taip pat susiduria su pasekmėmis kvėpavimo sistemai. Avon ilgalaikės studijos metu buvo atliekama spirometrija 8-9 ir 14-17 metų amžiaus vaikams, kurie gimė būdami įvairaus gestacinio amžiaus ir rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Vaikams, kurie gimė būdami 33-34 savaičių gestacinio amžiaus, nustatyti blogesni kvėpavimo funkcijos rodikliai nei tiems, kurie gimė laiku, jiems sulaukus 7-8 metų amžiaus. Pastebėtas FEV1, bet ne kitų kvėpavimo funkcijos rodiklių pagerėjimas, tiems patiems vaikams būnant 14-17 metų amžiaus. Vaikams, kurie gimė labai neišnešioti, nustatytas panašus poveikis spirogramos rodikliams. Vaikai, kurie gimė būdami 35-36 savaičių gestacinio amžiaus, turėjo tokius pačius kvėpavimo funkcijos rodiklius kaip vaikai, kurie gimė laiku. Dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) ir deguonies terapija yra gerai žinomi veiksniai, kurie skatina susirgimą pneumonija kūdikystėje ir veda link nenormalaus plaučių augimo ir vystymosi. Nepaisant to, kad šių intervencijų dažnis kūdikiams yra mažas, (pavyzdžiui iš kūdikių, kurie gimė būdami 33-34 gestacijos savaičių, tik 17% prireikė DPV), tyrimas patvirtina faktą, kad šios intervencijos yra susijusios su blogesnėmis kvėpavimo funkcijos rodiklių reikšmėmis, sulaukus 8-9 metų amžiaus [22].

Įvairūs moksliniai tyrimai nustatė, kad vaikams, kurie gimė neišnešioti arba per mažo gimimo svorio, yra padidėjusi rizika susirgti astma, lyginant su vaikais, gimusiais laiku ir normalaus gimimo svorio. Neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris gali sukelti fiziologinius pokyčius, bet ne tokius sunkius, kad jiems gydyti prireiktų medicininės pagalbos. Kotecha ir bendraautoriai savo kohortiniame tyrime nustatė ryšį tarp neišnešiotumo ir vėlesnės astmos rizikos vaikams, jaunesniems nei 10 metų. Vaikams, sergantiems astma, neišnešiotumas taip pat didino hospitalizacijos riziką. Šiame tyrime taip pat nustatyta, kad didžiausia rizika susirgti astma yra vaikams, kurie gimė anksčiau nei suėjo 32 gestacijos savaitės. Taip pat nedidelė rizika yra nustatyta vaikams, gimusiems tarp 32 ir 36 gestacijos savaičių. Todėl, vaikai, kurie gimė anksčiau laiko, turėtų būti stebimi dėl galimo astmos išsivystymo, o susirgus astma – gydomi. [23]

2.3. Neišnešiotumo ir kitų rizikos veiksnių įtaka dažnesniam vaikų sergamumui kvėpavimo sistemos ligomis

Vrijlandt ir bendraautorių atliktas prospektyvinis kohortinis tyrimas parodė, kad vaikams, kurie buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai, kvėpavimo sistemos susirgimai mokykliniame amžiuje pasitaikydavo dažniau nei vaikams, kurie gimė laiku. Šie vaikai taip pat dažniau būdavo hospitalizuojami dėl kvėpavimo sistemos ligų pirmaisiais savo gyvenimo metais [24].

Vaikai, kurie gimė anksčiau laiko, dažniau serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Ūminis virusinis bronchiolitas – dažniausia vaikų smulkiųjų kvėpavimo takų liga. Riziką susirgti ūminiu bronchiolitu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, jaunesnis nei 6 mėn. amžius, pasyvus rūkymas, dirbtinis maitinimas, gretutinė patologija: BPD, įgimtos širdies ydos, cistinė fibrozė (CF) bei šeiminė alergijos anamnezė. Vaikams bronchiolių pažeidimus dažniausiai sukelia sunkios virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Viena retesnių pirminio bronchiolių pažeidimo formų – obliteracinis (konstrikcinis) bronchiolitas. Nors šios ligos prognozė vaikams paprastai palanki, vis dėlto persirgtas obliteruojantis bronchiolitas gali būti fibrozinių pokyčių, nuolatinio oro srauto apribojimo, bronchektazių susiformavimo priežastis [5].

Pasak PSO, svarbūs vaikų pneumonijos rizikos veiksniai yra: per trumpas kūdikio maitinimas krūtimi, pasyvus rūkymas, vaiko aplinkos oro užterštumas, nepakankama mityba, gyvenimas skurdo sąlygomis, neišnešiotumas ar mažas gimimo svoris, įgimtos širdies ligos, gastroezofaginis refliuksas, lėtinės viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, imunosupresija [25].

Įvairios klinikinės studijos parodė, kad neišnešioti naujagimiai, kuriems buvo taikyta DPV turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, tokiomis kaip astma ar pneumonija ankstyvoje vaikystėje, palyginus su tais neišnešiotais naujagimiais, kuriems nebuvo taikyta DPV. DPV naujagimystės laikotarpiu taip pat yra susijusi su pablogėjusia kvėpavimo funkcija 8-9 metų amžiaus vaikams ir didesne rizika susirgti astma vaikystėje ir suaugus [26].

Kitų studijų duomenimis, BPD, DPV ir deguonies terapija naujagimystės laikotarpiu yra faktoriai, susiję su bronchų hiperreaktyvumu ir astma vėlesniame amžiuje. Kūdikiai, kurie gimė neišnešioti, yra linkę sirgti virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir bronchiolitu ankstyvame amžiuje. Šių infekcijų prevencija gali apsaugoti nuo astmos išsivystymo ateityje [18].

Kūdikio maitinimas krūtimi bent iki 6 mėnesių amžiaus ar iki dvejų metų amžiaus ir ilgiau, yra laikomas „auksiniu“ standartu kūdikio maitinime, nes maitinimas krūtimi daro teigiamą įtaką tiek motinos, tiek vaiko sveikatai. Palyginus su krūtimi maitinamais kūdikiais, kūdikiai, maitinami pieno mišiniais, turi mažesnę bakterinę įvairovę ir pakitusią žarnyno mikroflorą pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, o tai yra susiję su padidėjusia egzemų ir astmos rizika. Yra nustatyta, kad maitinimas krūtimi apsaugo nuo ankstyvų kvėpavimo takų ir kitų sistemų infekcijų. Australijoje atliktame

kohortiniame tyrimas nustatyta, kad maitinimas krūtimi apsaugo nuo susirgimo astma vaikystėje [27].

3. Kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Vaikų kvėpavimo funkciją taip pat veikia kiti faktoriai, su kuriais susiduriama vaikystėje. JAV atliktas prospektyvinis kohortinis tyrimas parodė, kad normalus vaisiaus svoris antrame ir trečiame nėštumo trimestruose, gimimo metu ir vienerių metų amžiuje buvo susijęs su didesniais FEV1 ir FVC ateityje [28].

Jungtinėje Karalystėje vykdyto kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad normalus gimimo svoris ir didesnis gestacinis amžius buvo susiję su didesniais FEV1, FVC ir FEF25-75, kai tiriamieji asmenys sulaukė 10 ir 18 metų amžiaus [29].

Rona ir bendraautoriai taip pat ištyrė ryšį tarp gimimo svorio ir kvėpavimo funkcijos vaikystėje, tačiau jie nustatė, kad mažesnis gimimo svoris yra susijęs su mažesniais FEV1 ir FVC, vaikams sulaukus 10 metų amžiaus, bet nedaro įtakos FEF25-75 [30].

Zhijing ir kiti nagrinėjo, kokią įtaką namų aplinkos drėgmė ir namų ventiliacija bei jų valymo įpročiai darė ikimokyklinio amžiaus vaikų susirgimui astma ir/ar alerginėmis ligomis. Nustatyta, kad namų aplinkos drėgmė yra potencialus rizikos veiksnys ikimokyklinio amžiaus vaikams susirgti astma. Nebuvo nustatyta reikšmingo statistinio skirtumo, kad vaikams, kurių aplinkoje yra daug drėgmės, riziką susirgti astma ir kitomis alerginėmis ligomis sumažintų gera namų ventiliacija ir valymas [31].

Moshammer ir bendraautoriai nustatė, kad pasyvus rūkymas, apibūdinamas tuo, kad vaiko namų aplinkoje yra rūkoma, buvo susijęs su kvėpavimo sistemos infekcijomis. Taip pat buvo nustatyta, kad vaikai, kurių namuose yra rūkoma, turi pablogėjusią kvėpavimo funkciją (sumažėję FEV1 ir FVC). Buvo nustatyta, kad pasyvus rūkymas vaikams, kurie serga astma, nedaro didesnio neigiamo poveikio kvėpavimo funkcijai nei tiems vaikams, kurie neserga astma. Šiame tyrime taip pat buvo nagrinėjama kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai: alerginės sensibilizacijos, fizinio aktyvumo laipsnio, atstumo nuo namų iki mokyklos. Tačiau nebuvo nustatyta reikšmingos šių rizikos veiksnių įtakos vaikų kvėpavimo funkcijai [32].

4. Vaikų kvėpavimo funkcijos vertinimas

Efektyviausias būdas įvertinti vaikų kvėpavimo funkciją yra kvėpavimo funkcijos testai. Kvėpavimo funkcijos testai yra objektyvios priemonės, skirtos įvertinti plaučių ir kvėpavimo takų fiziologinę funkciją, galinčios padėti diferencijuoti tarp obstrukcinių ir restrikcinių plaučių ligų, nustatyti ligos progresavimą ir vertinti atsaką į gydymą. Kadangi prognozuojamų normalių verčių

diapazonas keičiasi kartu su vaiko augimu, kartotinis kvėpavimo funkcijos nustatymas dažnai yra informatyvesnis nei vienkartinis nustatymas. Paciento bendradarbiavimas ir nuoseklios pastangos yra būtinos beveik visiems standartiniams kvėpavimo funkcijos įvertinimams. Dauguma 3 metų ir vyresnių vaikų kartu su gerai apmokytu techniku, patogioje aplinkoje, padedant vizualinėms paskatoms ir interaktyviai kompiuterinei-animacinei sistemai, gali patenkinamai atlikti kvėpavimo funkcijos testus. Kūdikiams ir mažiems vaikams įmanoma atlikti kvėpavimo funkcijos testus centruose, kurie turi specializuotą įrangą ir ilgametę darbo šioje srityje patirtį. Vaikai, sergantys CF ir astma, turėtų atlikti kvėpavimo funkcijos testus rutiniškai ir pradėti juos atlikinėti kuo anksčiau, nuo tada, kai jie gali tai padaryti.[33]

Dabartiniai spirometrai naudoja pneumotachografą, kad galima būtų įrašyti oro srautą per tam tikrą laiką ir sukurti spirogramą arba srauto-tūrio kreivę. Tyrimo metu pacientas maksimaliai įkvepia, trumpam sulaiko kvėpavimą ir tuomet iškvepia orą kaip įmanoma greičiau ir stipriau, tol kol pasiekia liekamąjį tūrį, arba mažiausiai 3 sekundes. Pateikiamos vertės yra: VC (angl. vital capacity) - gyvybinė plaučių talpa, FVC (angl. forced vital capacity) – forsuota gyvybinė plaučių talpa, arba didžiausias oro kiekis, kurį pacientas gali maksimaliai greitai ir visiškai iškvėpti prieš tai maksimaliai įkvėpęs; FEV1 (angl. forced expiratory volume in 1 sec.) – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę; FEV1 ir FVC santykis (Gaensler‘io indeksas) – rodo, kiek FVC procentų tiriamasis gali forsuoto iškvėpimo metu iškvėpti per pirmąją sekundę; FEF25–75 (angl.forced mid expiratory flow) – vidutinis iškvėpimo srovės greitis tarp 25 proc. ir 75 proc. forsuotos gyvybinės plaučių talpos; FEF25, FEF50, FEF75 – vidutinis iškvėpimo srovės greitis atitinkamai 25%, 50%, 75% FVC, PEF (angl. peak expiratory flow) – didžiausias iškvėpimo srovės greitis, pamatuotas forsuoto iškvėpimo metu [34].

Kitas rodiklis, kuris apibūdina vaikų kvėpavimo funkciją – kvėpavimo raumenų jėga. Kvėpavimo raumenų jėga nustatoma matuojant maksimalaus įkvėpimo (Pi max) ir iškvėpimo (Pe max) slėgį su pneumotonometru. Šis matavimas yra paprastas, greitas, patikimas ir nebrangus būdas. Testavimo metu pacientas maksimaliai iškvėpęs ir gerai lūpomis prispaudęs prietaiso kandiklį stengiasi kuo stipriau įkvėpti arba atvirkščiai, maksimaliai įkvėpęs – stengiasi, kuo stipriau iškvėpti turimą orą iš kvėpavimo takų. Matavimo metu kandiklis turi būti laikomas tvirtai prie lūpų, ypač kai matuojamas maksimalaus iškvėpimo (Pemax) slėgis, kad oras neprasiveržtų pro šonus, nes veido raumenys negali išlaikyti didesnio nei 150 cm H2O slėgio [34].

Vaikams taip pat gali būti atliekamas dujų difuzijos plaučiuose tyrimas. Dujų difuzija plaučiuose vertinama tiriant anglies monoksido (CO) difuziją iš alveolinio oro į plaučių kapiliarinį kraują. Dujų difuzijai tirti sukurta keletas metodų, tačiau dažniausiai taikomas ir geriausiai standartizuotas yra vieno įkvėpimo metodas. Šio metodo metu tiriamasis visiškai įkvepia dujų mišinį, turintį mažą CO koncentraciją (apie 0,3%) ir 10 s sulaiko kvėpavimą. Mėginio metu CO prasiskiedžia

su plaučiuose esančiu oru, taip pat susijungia su kapiliariniu Hb. Tiriama iškvėpto alveolinio oro CO koncentracija. Apskaičiuojamas CO pernešimo veiksnys (TL,CO, Jav žymima DL,CO), kuris rodo, koks CO kiekis difunduoja iš alveolinio oro į plaučių kapiliarinį kraują per 1 min., esant 1kPa slėgio gradientui. TL,CO dydis priklauso nuo daug veiksnių: alveolinės-kapiliarinės membranos ploto bei storio, ventiliacijos-perfuzijos tolygumo, hemoglobino (Hb) kiekio, plaučių kapiliarinio kraujo tūrio. Vadinasi, TL,CO dydis rodo ne kiek yra sutrikusi dujų difuzija pro alveolinę-kapiliarinę membraną, bet ar plaučiai visavertiškai gali atlikti dujų apykaitą tarp aplinkos oro ir plaučių kapiliarinio kraujo. Todėl TL,CO dažnai mažėja dėl ryškaus alveolinės ventiliacijos ir plaučių perfuzijos netolygumo. Sutrikusi dujų difuzija plaučiuose būna sergant intersticinėmis plaučių ligomis (idiopatine plaučių fibroze, rečiau – sarkoidoze, pneumokonioze ir tk.), emfizema, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis su plaučių pažeidimu, esant plaučių arterijos trombinei emobolijai. Kai yra sunki bronchų obstrukcija, dujų difuzija mažėja ir dėl plaučių ventiliacijos ir perfuzijos netolygumo. Padidėjusi TL, CO rodiklio reikšmė gali būti nustatoma, kai yra alveolinių kraujosrūvų, sergant staziniu širdies nepakankamumu, paūmėjusia bronchine astma [35].

TYRIMO METODIKA

1. Tyrimo objektas

Vaikai, kurie 2008-2009 metais gimė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti (<37 gestacijos savaičių).

2. Tyrimo planavimas (organizavimas):

Iš LSMUL KK Neonatologijos klinikos naujagimių registracijos knygų buvo surinkti duomenys apie 2008-2009 m. LSMUL KK gimusius neišnešiotus naujagimius, kurių motinos gyveno Kaune ir Kauno rajone. Iš šių naujagimių ligos istorijų buvo renkami šie duomenys: naujagimio gestacinis amžius, gimimo svoris, sklaidos defektai, ar naujagimis gimė iš vienavaisio, ar iš daugiavaisio nėštumo, naujagimio tėvų telefonų numeriai ir adresai. Susikambinus su atrinktų vaikų tėvais, jie būdavo informuojami apie atliekamą mokslinį tyrimą ir pakviečiami atvykti į LSMUL KK Vaikų konsultacinę polikliniką jų vaikų kvėpavimo organų būklei įvertinti.

Kontrolinės grupės tiriamieji buvo renkami iš LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje ir Vaikų chirurgijos klinikoje hospitalizuotų 8-9 metų amžiaus pacientų, kurie buvo gydomi šiose klinikose dėl įvairių susirgimų, išskyrus kvėpavimo sistemos ligas.

3. Tiriamųjų imtis

Tyrime dalyvavo 64 vaikai. Gimusių neišnešiotų vaikų (N grupę) grupę sudarė 34 vaikai, kurie 2008-2009 metais gimė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti (<37 gestacijos savaičių). Atmetimo kriterijai: vaikai, tyrimo metu sergantys ūminėmis respiracinėmis infekcijomis ar turintys ryškių sklaidos ydų.

Kontrolinę grupę (K grupę) sudarė 30 vaikų, kurie gimė 2008-2009 metais būdami išnešioti (>37 gestacijos savaitės). Atmetimo kriterijai: vaikai, kurie tyrimo metu sirgo ūminėmis respiracinėmis infekcijomis, taip pat vaikai, sergantys lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, išskyrus astmą, ar turintys ryškių sklaidos defektų.

1lentelė. Tiriamųjų imtis

Vaikų, kurie gimė neišnešioti grupė (N grupė) Kontrolinė grupė (K grupė)

4. Tyrimo metodai

Atvykusių į LSMUL KK Vaikų konsultacinę polikliniką vaikų tėvai pasirašydavo sutikimo dalyvauti tyrime formas. Jie užpildydavo anketas apie vaikų sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius (Priedas Nr.1).

Klausimyne buvo užduodami šie klausimai: ar naujagimystėje taikyta deguonies terapiją ir DPV, vaiko ūgis, svoris dabar ir vienerių metų amžiuje, kiek kartų vaikais yra sirgęs kvėpavimo sistemos ligomis (bronchitu/bronchiolitu, pneumonija), kaip dažnai vaikas serga peršalimo ligomis, kaip dažnai dėl kvėpavimo sistemos ligų tiriamasis vartoja antibiotikus, kiek laiko jis buvo maitintas motinos pienu, kam jis yra alergiškas ir kokios alerginės ligos jam diagnozuotos, kokios lėtines ligos jam diagnozuotos, ar tiriamajam buvo diagnozuota astma, ar astmos simptomai išliko iki šiol, kokios operacijos buvo atliktos vaikui, ar vaiko artimoje aplinkoje yra rūkoma, ar vaiko artimoje aplinkoje yra daug drėgmės/pelėsių.

Tiriamiesiems būdavo įvertinama bendra sveikatos būklė, ar jie tuo metu nesirgo ūminėmis respiracinėmis infekcijomis. Po to būdavo atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai. Tiriamiesiems gyvybinės plaučių talpos tyrimas buvo atliekamas spirometru. Maksimalaus iškvėpimo greičio verti-nimas buvo atliekamas pneumotachometru. Tiriamasis būdavo stovimoje padėtyje, nosis buvo užspaudžiama spaustuku. Tyrimo metu vaikas giliai įkvepia, po įkvėpimo jis lūpomis apžioja spirometro vamzdelį ir neskubėdamas pučia visą orą. Po to maksimaliai giliai ir greitai įkvepia ir maksimaliai greitai iškvepia. Vienam iškvėpimui taikomi reikalavimai: nėra artefaktų, tai yra iškvėpimas be kosulio, stabtelėjimų; staigi iškvėpimo pradžia; iškvėpimo trukmė ≥ 3 sek. Tyrimo metu buvo įvertinami šie rodikliai: VC , FVC, FEV1, FEV1/FVC, PEF, FEF25, FEF50, FEF75. [34]

Tyrimo rezultatai buvo lyginami su norminiais dydžiais, apskaičiuotais kompiuteriu atsižvelgiant į tiriamojo lytį, ūgį, svorį, amžių, etninę grupę. Gauti rezultatai buvo pateikiami absoliučiais dydžiais litrais ir procentais, pagal tai, kiek procentų norminio dydžio vaikas įkvepia.

Jei FEV1 buvo mažiau nei 80% norminio dydžio ir FEV1/FVC% buvo mažiau nei 85%, buvo laikoma, kad tiriamajam yra kvėpavimo takų obstrukcija. Šiems vaikams buvo atliekami inhaliaciniai bronchų dilataciniai mėginiai, vartojant salbutamolį. Spirometrinis tyrimas būdavo kartojamas po 15-30 min. Mėginys buvo laikomas teigiamu, jei FEV1 padidėdavo 12% ir daugiau, lyginant su norminiais dydžiais. [36]

5. Statistinė duomenų analizė

Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 23.0 ir Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo (p) pasirinktas 0,05.

Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių bei požymių dažnumą. Statistiniam ryšio stiprumui tarp kintamųjų nustatyti buvo vertinamas Speraman‘o koreliacijos koeficientas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių vidurkiams palyginti taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Dviejų kategorinių parametrų dažnumo lygybės hipotezės buvo tikrintos Chi kvadrato(χ2) kriterijumi.

REZULTATAI

1. Tiriamųjų grupių analizė

Tyrime iš viso dalyvavo 64 vaikai, kurie buvo 8-9 metų amžiaus. Gimusių neišnešiotų vaikų grupę (N grupę) sudarė 34 (53,9%) vaikai, kontrolinę grupę (K grupę) - 30 vaikų (46,1%).

N grupėje 17 (50%) vaikų buvo mergaitės ir 17 vaikų (50%) buvo berniukai. K grupėje buvo 16 (53,33%) mergaičių ir 14 (46,67%) berniukų. Šių grupių pasiskirstymas pagal lytį statistikai reikšmingai nesiskyrė (p=0,523).

N grupės gimimo svorio vidurkis buvo 2132,4 g (Standartinis nuokrypis (SN) 450,18, mažiausias - 1180 g, didžiausias – 3030 g).

N grupėje dauguma tiriamųjų (24 tiriamieji, 70,59%) gimė mažo svorio (1500–2499 g), 4 (11,76 %) naujagimiai svėrė labai mažai (1000–1499 g), 6 tiriamieji (17,65%) gimė būdami normalaus svorio (>2500g). Šioje grupėje nebuvo vaikų, kurių gimimo svoris buvo ypač mažas (500–999 g). Visi kontrolinės grupės tiriamieji gimė būdami normalaus svorio (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal gimimo svorį

N grupės tiriamųjų gestacinio amžiaus vidurkis buvo 33,2 savaitės (SN 2,06, mažiausias - 27 savaitės, didžiausias – 36 savaitės).

N grupėje 1 (2,9 %) vaikas gimė ypač neišnešiotas (<28 savaičių), 6 (17,6%) vaikai gimė labai neišnešioti (nuo 28 iki <32 savaičių), 27 (79,4%) vaikai gimė kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai

(nuo 32 iki <37 savaičių) (2 pav.).

2pav. N grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal gestacinio amžiaus grupes

24 (70,59%) N grupės tiriamieji gimė iš vienavaisio nėštumo, 10 (29,41%) - iš dvivaisio nėštumo. Visi kontrolinės grupės vaikai gimė iš vienavaisio nėštumo.

Pagal vaikų augimo kreives, visi N grupės vaikai tyrimo metu buvo normalaus ūgio (tarp 3 ir 97 procentilių). N grupėje, 28 (82,4%) vaikams pagal vaikų augimo kreives buvo nustatytas harmoningas augimas (svoris proporcingas ūgiui), 6 vaikams (17% ) buvo nustatytas neharmoningas augimas (svoris skiriasi nuo ūgio daugiau nei per vieną intervalą-koridorių). 4 (11,8%) N grupės tiriamieji buvo mažo svorio (<3 procentilė), 2 (5,9%) – didelio svorio (>97 procentilė).

K grupėje visi tiriamieji buvo normalaus ūgio. 24 (80%) vaikams buvo nustatytas harmoningas augimas, 9 (20%) – neharmoningas augimas. 4 (13,3%) K grupės tiriamieji buvo mažo svorio, 3 (6,7%) buvo didelio svorio. Šie skirtumai N ir K grupėse nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,526).

N grupėje 14 (41,2 % ) tiriamųjų naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, 5(14,7%) tiriamiesiems naujagimystėje buvo taikytas gydymas DPV.

N grupės vaikus motinos savo pienu maitino vidutiniškai 9,09 mėnesio (SN 6,92, trumpiausiai - 0 mėnesių, ilgiausiai – 24 mėnesius). Mūsų tyrimo duomenimis, K grupės tiriamieji motinos pienu buvo maitinti statistikai reikšmingai trumpiau (p<0,001), vidutiniškai 5,7 mėnesio (SN 4,103 mėnesio, trumpiausiai – 0 mėnesių, ilgiausiai – 12 mėnesių).

N grupės vaikų svorio vienerių metų amžiuje vidurkis buvo 9,82 kg (SN 1,11 kg, mažiausias svoris 8 kg, didžiausias - 12 kg). K grupės vaikų svorio vienerių metų amžiuje vidurkis buvo 10,81 kg (SN 0,833 kg, mažiausias – 9 kg, didžiausias - 12 kg). Kontrolinės grupės vaikų svoris vienerių metų amžiuje buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,001).

2. Sergamumo kvėpavimo organų ligomis tendencijos tiriamosiose grupėse

Nustatėme, kad skirtingų grupių vaikai vienodai dažnai sirgo pneumonija (p=0,165). 1 kartą N grupėje pneumonija sirgo - 7 (20,5%) tiriamieji, K grupėje - 3 (10%) tiriamieji; 2 kartus N grupėje - 6 (17,6%) tiriamieji, K grupėje - 4 (13,3%) tiriamieji; 3 kartus N grupėje – 2 (5,9%) vaikai, K grupėje - 2 (6,7%) vaikai.

Skirtingų grupių tiriamieji taip pat vienodai dažnai buvo gydomi antibiotikais dėl respiracinių infekcijų (p=0,304). N grupėje 29 (85,3 %) vaikai antibiotikus vartoja rečiau nei 4 kartus per metus, 5 (14,7%) vaikai antibiotikus vartoja 4 ir daugiau kartų per metus. Kontrolinėje grupėje 28 (93,3%) tiriamieji antibiotikus vartoja rečiau nei 4 kartus per metus, 2 (6,7%) - 4 ir daugiau kartų per metus.

N grupės vaikai yra linkę dažniau sirgti bronchitu/bronchiolitu (p<0,001). N grupėje 1 kartą bronchitu/bronchiolitu sirgo 3 (8,82%) tiriamieji, K grupėje - 20 (66,7%) tiriamųjų; 2 kartus N grupėje - 4 (11,78%) tiriamieji, K grupėje - 1 (3,3%) tiriamasis; 3 kartus N grupėje - 7 (20,59%) tiriamieji, K grupėje - 2 (6,7%) vaikai,; 4 ir daugiau kartų N grupėje - 15 (44,12%) vaikų (3 pav.)

3pav. Bronchito/bronchiolito dažniai skirtingose grupėse

(38,2 %) N grupės vaikų peršalimo ligomis sirgdavo iki 4 kartų per metus, 21 (61,8 %) šios grupės vaikų peršalimo ligomis sirgdavo 4 ir daugiau kartų per metus. 22 (73,3%) kontrolinės grupės vaikai peršalimo ligomis sirgdavo iki 4 kartų per metus, 8 (26,7%) - 4 ir daugiau kartų per metus (4pav.).

4 pav. Skirtingų grupių sergamumas peršalimo ligomis

Astma anamnezėje buvo diagnozuota 5 (14,7%) N grupės vaikams. Nė vienam iš K grupės vaikų nebuvo diagnozuota astma. Šis skirtumas buvo statistikai reikšmingas (p=0,029). Visi vaikai, sergantys astma buvo alergiški. 1 iš jų (20%) buvo alergiškas maistui, 4 (80%) tiriamieji – butiniams alergenams, 3 (60%) tiriamieji – žiedadulkėms. 2 (40%) iš astma sergančių vaikų, diagnozuotas alerginis rinitas.

Nė vienam iš tiriamųjų nebuvo diagnozuotos kitos lėtinės kvėpavimo sistemos ligos.

3. Rizikos veiksnių įtaka vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis

Šiame tyrime buvo tikrinamos koreliacijos tarp įvairių rizikos veiksnių ir sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis (2 lentelė) . Tačiau, nė viena iš nustatytų koreliacijų nebuvo statistikai reikšminga (p>0,05).

2 lentelė: Koreliacijos tarp įvairių rizikos veiksnių ir sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis

Rizikos veiksnys Liga Spearman‘o koreliacijos koeficientas

p

Gestacinis amžius Bronchitas/bronchiolitas -0,289 0,097

Gimimo svoris Pneumonija -0,169 0,338

Gimimo svoris Bronchitas/bronchiolitas -0,023 0,249

Maitinimo motinos pienu trukmė Astma -0,158 0,373 Maitinimo motinos pienu trukmė Pneumonija -0,289 0,097 DPV naujagimystėje Pneumonija 0,091 0,339

Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę sirgti peršalimo ligomis statistikai reikšmingai dažniau (p=0,026). 62% (n=31) tiriamųjų, kuriems naujagimystėje nebuvo taikyta O2 terapija, peršalimo ligomis sirgdavo rečiau nei 4 kartus per metus, 38% (n=19) – 4 ir daugiau kartų per metus. 35,71% (n=5) tiriamųjų, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, peršalimo ligomis sirgdavo rečiau nei 4 kartus per metus, 64,3% (n=9) - 4 ir daugiau kartų per metus (5 pav.).

5pav. Deguonies terapija naujagimystėje ir sergamumas peršalimo ligomis vaikystėje

N grupėje astma buvo diagnozuota 5 vaikams. 20% (n=1) šių vaikų naujagimystėje buvo taikytas gydymas DPV, 80% (n=4) šių vaikų naujagimystėje nebuvo taikytas gydymas DPV. Šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,29).

4. Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai ir jų palyginimas

Skirtumai tarp N ir K grupių VC, FVC, PEF, FEF50, FEF75 tiek absoliučiųjų, tiek procentinių dydžių vidurkių nebuvo statistiškai reikšmingi (3 lentelė).

N grupės FEV1, FEV1/FVC, FEF25 tiek absoliučiųjų, tiek procentinių dydžių vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai mažesni nei K grupės (3 lentelė).

3 lentelė: Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių vidurkiai

Gimusių neišnešiotų vaikų grupė (N grupė)

Kontrolinė grupė (K grupė)

Rodi k li s Abso li u taus d yd žio vi du rk is S D1 Pr oc en tin io d yd žio vi du rk is S D2 Abso li u taus d yd žio vi du rk is S D3 Pr oc en tin io d yd žio vi du rk is S D4 P1 P2 P1 VC (L) 2,35 0,45 109,51 12, 61 2,42 0,35 117,2 12,42 0,47 3 0,1 7 FVC (L) 2,32 0,44 108,3 14, 43 2,35 0,3 118,9 5 12,14 0,71 3 0,0 54 FEV1 (L) 2,05 0,34 116,5 14, 56 2,19 0,26 129,3 2 9,76 0,04 7 <0, 00 1 FEV1/ FVC (%) 88,93 7,68 104,6 11, 19 93,42 4,17 112,9 4 10,14 0,00 6 0,0 02 PEF (L/sek) 3,72 0,41 97,3 16, 25 3,81 0,38 103,4 5 17,24 0,57 0 0,1 45 FEF25 (L/sek) 3,42 0,42 100,12 21 3,71 0,56 112,0 5 15,48 0,00 4 0,0 13 FEF50 (L/sek) 3,51 0,34 99,64 17, 3 3,56 0,42 111,3 3 16,53 0,14 2 0,0 63 FEF75 (L/sek) 1,21 0,23 95,23 22, 5 1,31 0,25 99,9 10,14 0,34 5 0,2 98

SD2 – N grupės procentinio dydžio vidurkio standartinis nuokrypis. SD3 – K grupės absoliutaus dydžio vidurkio standartinis nuokrypis. SD4 – K grupės procentinio dydžio vidurkio standartinis nuokrypis. P1 – hipotezės, kad nėra skirtumo tarp N ir K grupės rodiklių absoliučiųjų dydžių vidurkių p reikšmė. P2 – hipotezės, kad nėra skirtumo tarp N ir K grupės rodiklių procentinių dydžių vidurkių p reikšmė.

N grupėje buvo 5 tiriamieji, kurių FEV1 buvo mažiau nei 80% norminio dydžio ir FEV1/FVC% buvo mažiau nei 85%. Tokie rodiklių dydžiai rodo vaikų kvėpavimo takų obstrukciją. Šiems vaikams buvo atlikti inhaliaciniai bronchų dilataciniai mėginiai ir visi jie buvo teigiami. Visiems šiems tiriamiesiems anamnezėje buvo diagnozuota astma ir iki šiol išlieka astmos simptomai.

4. Rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Šiame tyrime buvo skaičiuojamos koreliacijos tarp rizikos veiksnių (tiriamųjų gimimo svorio ir jų svorio vienerių metų amžiuje) ir kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžių. Nė viena iš nustaytų koreliacijų nebuvo statistiškai reikšminga (4 lentelė).

4lentelė:Koreliacijos tarp rizikos veiksnių ir kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžių Rizikos veiksnys Kvėpavimo funkcijos

rodiklis

Spearman’o koreliacijos koeficientas

p

Gimimo svoris FEV1 0,045 0,576

Gimimo svoris FEV1/FVC 0,206 0,246

Gimimo svoris FEF25 0,074 0,677

Gimimo svoris FEF50 0,036 0,841

Gimimo svoris FEF75 0,101 0,571

Svoris vienerių metų amžiuje

FEV1 0,047 0,789

Svoris vienerių metų amžiuje

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu buvo lyginamos dvi vaikų grupės: gimusių neišnešiotų vaikų grupė ir kontrolinė grupė, kurios nesiskyrė savo amžiumi ir lytimi.

Literatūros duomenimis, vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau serga respiracinėmis infekcijomis [24]. Šio tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gimė neišnešioti, peršalimo ligomis sirgo statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikai, kurie gimė išnešioti. Taip pat dažniau sirgo tie, kuriems buvo taikyta deguonies terapija, kuri nurodo į buvusį didesnį respiracinį distresą naujagimystėje ir galimą to įtaką plaučių audinio vystymuisi bei riziką vaikystėje dažniau sirgti respiracinėmis infekcijomis.

Riziką susirgti ūminiu bronchiolitu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris ir kiti rizikos veiksniai [5]. Mūsų tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad neišnešioti vaikai dažniau sirgo bronchitu/bronchiolitu. Koreliacija tarp gimimo svorio ir ūminio bronchito/bronchiolito atvejų skaičiaus nebuvo statistikai reikšminga. Tačiau, šių vaikų svoris, sulaukus vienerių metų, buvo patikimai mažesnis nei kontrolinės grupės vaikų, kas taip pat gali nurodyti polinkį mažesnei kvėpavimo funkcijai ar prastesniam mukociliariniam klirensui, dėl mažesnės raumenų masės ar jėgos. Šio aspekto savo tyrime nevertinome, tačiau tai galėtų būti nuoroda išsamesniam šio fakto tikrinimui.

Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris yra svarbūs vaikų pneumonijos rizikos veiksniai [25]. Šio tyrimo duomenimis, vaikų kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė būdami neišnešioti, pneumonijos atvejų skaičiaus skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Taip pat nustatyta, kad ryšys tarp gimimo svorio ir sergamumo pneumonija nebuvo statistiškai reikšmingas. Tokius rezultatus greičiausiai nulėmė tai, jog tiriamosios grupės nebuvo didelės, be to tarp tiriamų vaikų nebuvo tokių, kurių gimimo svoris buvo ypač mažas (500–999 g).

Įvairūs moksliniai tyrimai nustatė, kad vaikams, kurie gimė neišnešioti, yra padidėjusi rizika susirgti astma, lyginant su vaikais, gimusiais laiku [21]. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vaikams, kurie gimė neišnešioti, astma buvo diagnozuota statistiškai reikšmingai dažniau. Visiems šiems vaikams astma buvo diagnozuota iki dalyvavimo mūsų tyrime, anketų duomenimis jiems iki šiol išlieka astmos simptomai, atliekant kvėpavimo funkcijos tyrimus ir bronchų dilatacinius mėginius, visiems jiems nustatyta išnykstama bronchų obstrukcija. Tačiau, visi šie vaikai buvo alergiški, todėl jų susirgimą astma galbūt labiau nulėmė alerginė sensibilizacija.

Literatūros duomenimis, kūdikio maitinimas krūtimi apsaugo nuo ankstyvų kvėpavimo takų ir kitų sistemų infekcijų. Tai taip pat mažina riziką susirgti astma vaikystėje [19]. Šiame tyrime mes tokio ryšio nenustatėme. Ryšys tarp maitinimo motinos pienu trukmės ir pneumonijos atvejų skaičiaus irgi nebuvo statistikai reikšmingas.

Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad neišnešioti naujagimiai, kuriems buvo taikyta DPV turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, tokiomis kaip astma ar pneumonija ankstyvoje vaikystėje, lyginant su tais neišnešiotais naujagimiais, kuriems nebuvo taikyta DPV [30]. Šio tyrimo duomenimis, koreliacija tarp naujagimystėje taikyto gydymo DPV ir pneumonijos atvejų skaičiaus nebuvo statistiškai reikšminga. Koreliacija tarp naujagimystėje taikyto DPV ir sergamumo astma taip pat nebuvo statistiškai reikšminga. Tačiau, tik 5 tiriamiesiems naujagimystėje buvo taikytas gydymas DPV. DPV dažniausiai prireikia ypač neišnešiotiems ir ypač mažo svorio naujagimimas. Mūsų tyrime tokių tiriamųjų beveik nebuvo, todėl šie rezultatai negali būti objektyviai vertinami.

Daugelio studijų rezultatai pagrindžia, kad vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai yra mažesni nei laiku gimusių vaikų [20, 21, 22]. Šiame tyrime net 79,4% N grupės vaikų buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai. Palyginus su kontroline grupe, N grupės vaikams nustatyti statistikai reikšmingai mažesni FEV1, FEV1/FVC, ir FEF25 rodikliai. VC, FVC, PEF, FEF50 ir FEF75 skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Literatūros duomenimis, normalus svoris gimimo metu ir vienerių metų amžiuje buvo susijęs su didesniais FEV1 ir FVC ateityje [24]. Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp vaiko gimimo svorio ir FEV1 bei FVC. Koreliacijos tarp vaiko svorio vienerių metų amžiuje ir FEV1 bei FVC taip pat nebuvo statistiškai reikšmingos. Tačiau, net 70,59% N grupės vaikų gimė sverdami mažai, o visi kontrolinės grupės vaikai gimė būdami normalaus svorio. Norint tiksliau ištirti gimimo svorio įtaką vaikų kvėpavimo funkcijai, tyrime turėtų dalyvauti daugiau vaikų, kurių gimimo svoris buvo labai mažas arba mažas.

Šiame tyrime dalyvavo 34 vaikai, kurie gimė neišnešioti ir 30 vaikų, kurie gimė būdami išnešioti. Net 79,4 % N grupės vaikų buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai. Siekiant tikslesnių tyrimo rezultatų, tyrimas turėtų būti tęsiamas, išanalizuojama platesnė tiriamųjų imtis, tyrime turėtų dalyvauti daugiau vaikų, kurie gimė kaip ypač neišnešioti ar labai neišnešioti naujagimiai ir rezultatai turėtų būti skaičiuojami suskirsčius pacientus į neišnešiotumo grupes. Taip pat reikėtų vertinti tiriamųjų kvėpavimo raumenų jėgą ir kitus jautresnius kvėpavimo funkcijos rodiklius bei naudoti geresnę, mažiems vaikams pritaikytą kvėpavimo funkcijos tyrimo įrangą.

IŠVADOS

1. Vaikų, kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumo pneumonija dažniai nesiskyrė (p=0,165). Vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau sirgo bronchitu/bronchiolitu (p<0,001), peršalimo ligomis (p=0,005) ir astma (p=0,029), palyginus su vaikais, kurie gimė laiku.

2. Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę dažniau sirgti peršalimo ligomis (p=0,026). Kiti rizikos veiksniai neturėjo įtakos vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis.

3. Vaikų, kurie gimė neišnešioti, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (p=0,04) , Gaensler’io indeksas (p=0,006) ir vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25% forsuotos gyvybinės plaučių talpos (p=0,004) buvo mažesni nei kontrolinės grupės vaikų. Kitų kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai tiriamosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė. 4. Tiriamųjų gimimo svoris ir svoris vienerių metų amžiuje neturėjo įtakos jų kvėpavimo

funkcijos rodiklių dydžiams.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Antenatal care for uncomplicated pregnancies: Issued March 2008 (last modified: June 2010). NICE clinical guidelines. Prieiga per internetą: https://www.nice.org.uk/guidance/cg62/resources/antenatal-care-for-uncomplicated-pregnancies-pdf-975564597445 [žiūrėta 2017-09-07]

2. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilnius, 2004. 3. Tiffany M McKee-Garrett, MD. Postnatal assessment of gestational age. UpToDate. Topic 5061 Version14.0. Prieiga per internetą:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/postnatal-assessment-of-gestational-age?search=Postnatal%20assessment%20of%20gestational%20age&source=search_result&selectedTit le=1~150&usage_type=default&display_rank=1 [žiūrėta 2018-03-15]

4. Adakauskienė I, Brinkis R, Drazdienė N, Drejerienė V, Jasinauskas R ir kt. Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromo diagnostika ir gydymas, 2014:7.

5. Vaidelienė L. Vaikų bronchiolitas: smulkiųjų kvėpavimo takų pažeidimo priežastys ir pasekmės. Pulmonologija, imunologija ir alergologija, 2013 m. Nr.2 (13): 20.

6. Širvinskienė G. Kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys veiksniai. Daktaro disertacija. Kaunas, 2014:6.

7. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI). Vilnius, 2018. Internetinė prieiga: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti- [žiūrėta 2018-03-15]

8. Biekšienė K. Spirometrija ir jos reikšmė diagnozuojant obstrukcines plaučių ligas. Lietuvos gydytojo žurnalas 2016 Nr. 10:35.

9. Druktenytė A, Šimkus P, Kudzytė J. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos: pradžia gal naujagimystėje? Lietuvos gydytojo žurnalas, Nr. 1, 2016m.

10. Blencowe H, Cousens S, Oestergaard M, Chou D, Moller AB, Narwal R, Adler A, Garcia CV, Rohde S, Say L, Lawn JE. National, regional and worldwide estimates of preterm birth. The Lancet, June 2012. 9;379(9832):2162-72. Estimates from 2010. Internetinė prieiga:

http://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/preterm-birth [žiūrėta 2017-09-14]

11. Gimimų medicininiai duomenys. Higienos instituto sveikatos informacijos centras [elektroninis

išteklius] [žiūrėta 2018-02-03]. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/

12. Christopher P Howson, Mary V Kinney, Lori McDougall, Joy E Lawn and the Born Too Soon Preterm Birth Action Group. Born Too Soon: Preterm birth matters. Reproductive Health 2013 (Suppl 1):S1 [žiūrėta 2017-09-07]

13. C. Goncøalves, G. Wandalsen, F. Lanza, A.L. Goulart, D. Solé, A. dos Santos. Repercussions of preterm birth on symptoms of asthma, allergic diseases and pulmonary function, 6-14 years later. Allergologia et Immunopathologia (Madrid). 2016;44(6):489-496. [žiūrėta 2017-09-07]

14. Gloria S. Pryhuber. Postnatal Infections and Immunology Affecting Chronic Lung Disease of Prematurity. Clinical Perinatology. 2015 Dec; 42(4): 697–718 [žiūrėta 2017-09-14]

15. Julian N Robinson, MD, Errol R Norwitz, MD, PhD, MBA. Preterm birth: Risk factors, interventions for risk reduction, and maternal prognosis. UpToDate. Topic 6761 Version 80.0. Prieiga per internetą: https://www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/preterm-birth-risk-factors-

interventions-for-risk-reduction-and-maternal-prognosis?search=preterm%20birth&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default &display_rank=1 [žiūrėta 2017-09-14]

16. Vitkus A. Gemalo vaisiaus vystymasis ir naujagimio subrendimo požymiai. KMU, 1990

17. Strueby L, Thébaud B. Advances in bronchopulmonary dysplasia. Expert Review of respiratory Medicine. 2014 Jun;8(3):327-38. doi: 10.1586/17476348.2014.899907. Prieiga per internetą: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1586/17476348.2014.899907 [žiūrėta 2017-10-21]

18. Jennifer S Landry, Tiffany Chan, Larry Lands and Dick Menies. Long-term impact of bronchopulmonary dysplasia on pulmonary function. Canadian Respiratory Journal. 2011 Sep-Oct; 18(5): 265–270. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3267603/ [žiūrėta 2017-10-03]

19. Elianne J. L. E. Vrijlandt, Jorien M. Kerstjens, Eric J. Duiverman, Arend F. Bos and Sijmen A. Reijneveld. Moderately Preterm Children Have More Respiratory Problems during Their First 5 Years of Life Than Children Born Full Term. American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine. Vol. 187, No. 11 | Jun 01, 2013 Prieiga per internetą:

https://www.atsjournals.org/doi/full/10.1164/rccm.201211-2070OC [žiūrėta 2017-10-03] 20. Sarah J Kotecha, Martin O Edwards, W John Watkins, A John Henderson,

Shantini Paranjothy Frank D Dunstan, Sailesh Kotecha. Effect of preterm birth on later FEV1: a systematic review and meta-analysis. Thorax. 2013 Aug;68(8):760-6. doi: 10.1136/thoraxjnl-2012-203079. Prieiga per internetą: http://thorax.bmj.com/content/68/8/760.long [žiūrėta 2017-09-21]

21. Thunqvist P, Gustafsson PM, Schultz ES, Bellander T, Berggren-Broström E. Lung Function at 8 and 16 Years After Moderate-to-Late Preterm Birth: A Prospective Cohort Study.

Pediatrics. 2016 Apr;137(4). pii: e20152056. doi: 10.1542/peds.2015-2056. Prieiga per internetą:

http://pediatrics.aappublications.org/content/137/4/e20152056.long [žiūrėta 2017-09-22]

22. Bradford D Gessner, Marc-Andre R Chitonas. Asthma is associated with preterm birth but not with small for gestational age status among a population-based cohort of Medicaid-enrolled children,10

years of age. Thorax. 2007 Mar;62(3):231-6. Prieiga per internetą:

http://thorax.bmj.com/content/62/3/231.long [žiūrėta 2017-09-20]

23. Sarah J Kotecha, W John Watkins, Shantini Paranjothy, Frank D Dunstan,

A John Henderson, Sailesh Kotecha. Effect of late preterm birth on longitudinal lung spirometry in school age children and adolescents. Thorax. 2012 Jan;67(1):54-61. doi: 10.1136/thoraxjnl-2011-200329. Prieiga per internetą: http://thorax.bmj.com/content/67/1/54.long. [žiūrėta 2017-09-20]

24. Elianne J. L. E. Vrijlandt, Jorien M. Kerstjens, Eric J. Duiverman, Arend F. Bos and Sijmen A. Reijneveld. Moderately Preterm Children Have More Respiratory Problems during Their First 5 Years of Life Than Children Born Full Term. American Journal of Respiratory and Critical care Medicine. 2013 Jun 1;187(11):1234-40. doi: 10. Prieiga per internetą:

http://www.atsjournals.org/doi/full/10.1164/rccm.201211-2070OC [žiūrėta 2017-09-14]

25. Nguyen TK, Tran TH, Roberts CL, Fox GJ, Graham SM, Marais BJ. Risk factors for child pneumonia - focus on the Western Pacific Region. Paediatric Respiratory Reviews. 2017 Jan;21:95-101. doi: 10.1016/j.prrv.2016.07.002

26. Flávio S. Chiuchetta, Tiago N. Munhoz, Iná S. Santos, Ana M. B. Menezes, Elaine Albernaz, Fernando C. Barros, Alicia Matijasevich. Neonatal ventilatory support and respiratory diseases in children up to six years of age: the 2004 Pelotas (Brazil) Birth Cohort study. Cadernos de Saúde Pública vol.31 no.7 Rio de Janeiro jul. 2015.

27. Wendy H. Oddy. Breastfeeding, Childhood Asthma, and Allergic Disease. Annals of Nutrition and Metabolism 2017;70(suppl 2):26–36.

28. den Dekker HT, Jaddoe VWV, Reiss IK, de Jongste JC, Duijts L. Fetal and Infant Growth Patterns and Risk of Lower Lung Function and Asthma. The Generation R Study. American Journal of

Respiratory and Critical care Medicine. 2018 Jan 15;197(2):183-192. doi: 10.1164/rccm.201703-0631OC. Prieiga per internetą:

https://www.atsjournals.org/doi/abs/10.1164/rccm.201703-0631OC?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_pub%3Dpubmed

[žiūrėta 2018-02-05]

29. Pallavi Balte, Wilfried Karmaus, Graham Roberts, Ramesh Kurukulaaratchy, Frances Mitchell, S Hasan Arshad. Relationship between Birth Weight, Maternal Smoking during Pregnancy and

Childhood and Adolescent Lung Function: A Path Analysis. Respiratory Medicine. 2016 December ; 121: 13–20. doi:10.1016/j.rmed.2016.10.010. Prieiga per intrenetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5131806/ [žiūrėta 2017-10-03]

30. R J Rona, M C Gulliford, and S Chinn. Effects of prematurity and intrauterine growth on respiratory health and lung function in childhood. British Medical journal. 1993 Mar 27; 306(6881): 817–820.

31. Zhijing Lin, Zhuohui Zhao, Huihui Xu, Xin Zhang, Tingting Wang ir kt. Home Dampness

Signs in Association with Asthma and Allergic Diseases in 4618 Preschool Children in Urumqi, China-The Influence of Ventilation/Cleaning Habits. PLoS One. 2015; 10(7): e0134359. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4521786/ [žiūrėta 2018-03-14]

32. Moshammer H, Hoek G, Luttmann-Gibson H, Neuberger MA, Antova T ir kt. Parental smoking and lung function in children: an international study. American Journal of Respiratory and Critical care Medicine. 2006 Jun 1;173(11):1255-63. Prieiga per internetą:

https://www.atsjournals.org/doi/abs/10.1164/rccm.200510-1552OC?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_pub%3Dpubmed [žiūrėta 2017-10-04]

33. Dennis M Rosen, MD, Andrew A Colin, MD. Overview of pulmonary function testing in children. UpToDate. Topic 5735 Version 10.0. Prieiga per internetą:

https://www-uptodate-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/overview-of-pulmonary-function-testing-in-children?search=xhildren%20lung%20function%20tests&source=search_result&selectedTitle=2~150 &usage_type=default&display_rank=2 [žiūrėta 2017-10-04]

34. K.Malakauskas, R.Sakalauskas, Funkcinė kvėpavimo diagnostika, Kauno medicinos universiteto leidykla, 2000.

35. Edvardas Danila, Klinikinė pulmonologija, Vaistų žinios, Vilnius, 2015.

36. Gregory Sawicki, MD, MPH, Kenan Haver, MD. Asthma in children younger than 12 years: Initial evaluation and dzagnosis. UpToDate. Topic 5742 Version 34.0. Preiga per internetą: https://www- uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/asthma-in-children-younger-than-12-years-initial-

evaluation-and-diagnosis?search=childhood%20asthma%20diagnosis&source=search_result&selectedTitle=2~71&us age_type=default&display_rank=2 [žiūrėta 2017-04-05]

PRIEDAI

Priedas Nr.1: Anketa apie vaiko sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius

ANKETA

Sveiki, esu Gintarė Mockevičiūtė, LSMU Medicinos fakulteto bendrosios medicinos studentė ir atlieku magistro baigiamąjį darbą tema „Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ir dažnesniam

sergamumui kvėpavimo organų ligomis”. Ši anketa yra skirta įvertinti jūsų vaiko augimo, vystymosi ypatumus, kaip dažnai jis serga kvėpavimo sistemos ligomis ir kokie rizikos veiksniai jį veikia. Jei klausime nenurodyta kitaip, pažymėkite vieną atsakymo variantą. Anketa yra anoniminė ir ši informacija bus naudojama tik statistinei duomenų analizei.

1. Ar jūsų vaikui naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) buvo taikyta deguonies terapija?

o Taip o Ne

2. Ar jūsų vaikui naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) buvo taikymas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija?

o Taip o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 4 klausimą.

3. Kaip ilgai buvo taikytas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija? o Mažiau nei 1 savaitę

o 1-2 savaites

o 2 savaites – 1 mėnesį o 1-2 mėnesius

o Daugiau nei 2 mėnesius

4. Ar jūsų sunui/dukrai buvo diagnozuota bronchopulmoninė displazija? o Taip

o Ne

5. Ar jūsų vaikas naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) dėl kvėpavimo takų infekcijos buvo gydytas antibiotikais?

o Taip o Ne

6. Kiek laiko jūsų vaikas buvo maitinamas motinos pienu? (Įrašykite) ...

o Nebuvo maitintas motinos pienu

7. Ar jūsų vaikas kūdikystės laikotarpiu (iki vienerių metų amžiaus) sirgo pneumonija? o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 10 klausimą.