LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

ROMENA BAURIENĖ

FOKSTERJERŲ VEISLĖS ŠUNŲ MEDŽIOKLINIŲ IR PARODINIŲ LINIJŲ EKSTERJERO IR ELGSENOS SKIRTUMŲ ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lekt. Mindaugas Paleckaitis

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Foksterjerų veislės šunų medžioklinių ir parodinių linijų eksterjero ir elgsenos skirtumų analizė“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Romena Baurienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Romena Baurienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Mindaugas Paleckaitis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

(data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(data) (vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretoriaus/ės vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS SANTRAUKA...6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. VEISLĖS ISTORIJA ... 10 2. FOKSTERJERAI LIETUVOJE ... 12 3. TRUMPAPLAUKIS FOKSTERJERAS...15 4. ŠIURKŠČIAPLAUKIS FOKSTERJERAS...16

5. ŠUNŲ EKSTERJERAS IR JO VERTINIMO BŪDAI...17

5.1. Šunų eksterjero vertinimas aprašymu ... 18

5.1.1 Šunų parodos...18

5.1.2 Veislinės apžiūros... ...21

5.2. Biometriniai matavimai ir indeksai...22

6. ŠUNŲ DARBINĖS SAVYBĖS, ELGSENA IR JOS TYRIMO BŪDAI...22

6.1. Medžioklinių šunų bandymai ir varžybos...24

7. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...26

7.1. Šunų biometriniai matavimai ...26

7.2. Foksterjerų veislės šunų elgsenos testas ...29

7.3. Foksterjerų veislės šunų šeimininkų apklausa...30

8. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...30

8.1. Foksterjerų biometrinių matavimų ir išvestų indeksų analizė...30

8.2. Elgsenos testo rezultatai...39

8.3. Foksterjerų šeimininkų apklausa ir jos duomenų analizė...43

8.3.1. Pasiskirstymas pagal veisles, lytį, amžių ir linijas...43

8.3.2. Šunų svoris ir ūgis...45

8.3.3. Dalyvavimas parodose ir medžioklėse...48

8.3.4. Šunų laikymo sąlygos...50

8.3.5. Pasitenkinimas turimu šunimi...53

8.3.6. Šuniuko įsigijimo kriterijai...57

IŠVADOS...62 LITERATŪROS SĄRAŠAS...63 PRIEDAI...66

SANTRUMPOS

BH- (vok. Begleithundprüfung)- bendro paklusnumo egzaminas

FCI- (pranc. Fédération Cynologique Internationale)- Tarptautinė kinologų federacija IPG- sportinės dresūros egzaminas, anksčiau vadintas IPO

IPO- (vok. Internatinale Prüfungs-Ordnung)- sportinės dresūros egzaminas LKD- Lietuvos kinologų draugija

LMŽD- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

LŠVK- Lietuvos šunų veislių knyga; joje registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus bei LKD klubų pateiktų vadų šuniukai.

m.- metai

RLŠVK- Registrinė Lietuvos šunų veislių knyga; joje registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra įrašytos mažiau negu trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI.

SANTRAUKA

Darbą atliko: Romena Baurienė.

Darbo pavadinimas: „Foksterjerų veislės šunų medžioklinių ir parodinių linijų eksterjero ir elgsenos skirtumų analizė”.

Darbo vadovas: Lekt. Mindaugas Paleckaitis

Raktiniai žodžiai: foksterjeras, šiurkščiaplaukis, trumpaplaukis, medžioklinis, parodinis, šuo, linija, elgsena, eksterjeras, parodos, lauko bandymai, bandymai, varžybos, urviniai, kraujasekių, su šernu, šunys, tyrimas, analizė, veislės standartas.

Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, kurioje aprašoma foksterjerų veislės susikūrimas ir vystymosi istorija, jų situacija šiandieninėje Lietuvoje, trumpaplaukių ir šiurkščiaplaukių foksterjerų veislių aprašymai bei veislių standartai, eksterjero ir darbinių savybių sąvokų išaiškinimas, jų įvertinimo būdai, parodų bei bandymų taisyklės, tyrimo metodika ir objektas, tyrimo rezultatų apibendrinimas, išvados ir literatūros sąrašas.

Tyrimas susidėjo iš 3 dalių: biometrinių matavimų, elgsenos testo ir šeimininkų apklausos. Buvo išmatuota 12 šunų (6 parodinių linijų ir 6 medžioklinių) pagal 9 parametrus. Matavimo rezultatai apdoroti statistiškai SPSS programa, nustatyti parodinių bei medžioklinių linjų statistiškai reikšmingi rodikliai. Iš matavimo rezultatų išvesti indeksai.

Elgsenos testui buvo naudojami tie patys 12 šunų. Testas sudarytas iš 8 pratimų, kurias buvo norima nustatyti šunų elgseną kasdieninėse ir netikėtose situacijose. Jo rezultatai buvo apdoroti Microsoft Excel, rasti balų vidurkiai su standartiniais nuokrypiais, jie palyginti Stjudento testu.

Foksterjerų šeimininkų apklausa atlikta svetainėje www.apklausa.lt. nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Ją sudarė 20 klausimų. Buvo užpildytos 65 anketos.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad daugelis foksterjerų veislės šunų, tiek parodinių, tiek medžioklinių linijų, yra per didelio ūgio ir svorio, neturi pageidaujamo pagal veislės standartą kvadratinio formato. Medžioklinių linijų šunų krūtinės apimtis yra ženkliai didesnė negu parodinių linijų šunų.

Šunų elgsenos testo rezultatai parodė, kad tiek parodinių, tiek medžioklinių linijų šunys į kasdienines situacijas ar netikėtus dirgiklius reaguoja įvairiai, vieni turi daugiau baimių, kiti mažiau, ir tai nepriklauso nuo linijos ar lyties.

Mūsų dienomis pasikeitė foksterjerų paskirtis: tik su 14 % foksterjerų yra medžiojama, su 25 % einama į parodas, kiti laikomi kaip aktyvūs ir linksmi kompanionai.

SUMMARY Work done by Romena Bauriene.

Title: “Analysis of the differences in the exterior and behaviour of Fox Terriers for hunting and dog shows”.

Overseen by: Lecturer Mindaugas Paleckaitis

Key words: fox terrier, wire fox terrier, smooth fox terrier, hunting, show dog, dog, line, behaviour, exterior, dog shows, field tests, tests, competitions, cave dogs, bloodhound, with hog, dogs, research, analysis, breed standard.

This Master’s Thesis consists of an introduction, overview of literature which describes the history of how the fox terrier breed came to be and evolved, their situation in today’s Lithuania, smooth and wire fox terrier descriptions and breed standards, exterior and working ability concept clarification, their ways of evaluation, dog show and test rules, research methodology and goal, summary of research results, conclusions and bibliography.

The research consisted of 3 parts: biometric measurements, behavioural test and owner’s questionnaire. 12 dogs were measured (6 show dogs and 6 hunting dogs) according to 9 parameters. The results were processed statistically using the SPSS programme, and all statistically significant indicators for show and hunting dogs were established. Indexes were derived from the measurement results.

The same 12 dogs were used for the behavioural test. It consisted of 8 exercises, which tried to establish the dogs’ behaviour in everyday and unexpected situations. The results were processed with Microsoft Excel, the average scores were found taking into account standard deviations, and they were compared to Student’s test. Fox Terrier owner’s questionnaire was done through the website www.apklausa.lt from the 6th of February 2020 to the 8th of March 2020. It consisted of 20 questions and in total 65 were completed.

After the research concluded, it was established that the height and weight of most of the dogs belonging to the Fox Terrier breed, both hunting and show dogs, was too much. They did not have the desired square form of the breed standard. The chest volume of hunting dogs was much larger that show dogs’.

The behavioural test showed that both the show and hunting dogs react to day to day and unexpected situations in various ways. Some are more easily frightened, some less and it does not correlate to their purpose (show or hunting) or sex.

The purpose of Fox Terries has changed nowadays: only 14% are used for hunting, 25% are taken to dog shows. The rest are kept as active and happy companions.

ĮVADAS

Kas tai yra šuo? Biologas atsakytų, kad tai- žinduolių klasės, šuninių šeimos naminis gyvūnas. Istorikas- kad tai pirmasis gyvūnas, kurį prisijaukino pirmykštis žmogus. Pirmieji prijaukinto šuns palaikai, rasti šalia žmogaus, yra mažiausiai 13 000 metų amžiaus. [1] Su šunimis žmonės jausdavosi saugesni, nes jie įspėdavo apie pavojų ir nubaidydavo plėšrūnus, badmečiu jie galėjo būti naudojami maistui, vėliau- talkindavo medžioklėje, saugojo naminius gyvūnus.

Mūsų dienomis šuns vaidmuo nevienareikšmiškas. Jis yra puikus ir nepamainomas įvarių tarnybų pareigūnų pagalbininkas ir “kolega” palaikant viešąją tvarką, sulaikant nusikaltėlius, ieškant žmonių, daiktų ar draudžiamų medžiagų, gelbėjant žmones po griuvėsiais ar lavinomis ir pan. Atokiose atšiauraus klimato zonose jie traukia nartas su kroviniu, palengvina žmonėms susisiekimą. Dideliuose gyvulininkystės ūkiuose šunys padeda suvaldyti ir perginti bandą. Šuo vis dar gali saugoti žmonių būstą ar teritoriją, gali būti naudojami medžioklėje. Tačiau šiuolaikinėje naujųjų technologijų eroje namus ima saugoti signalizacija, sujungta su šeimininko ar saugos firmos išmaniaisiais įrenginiais; bandas vis dažniau “gano” elektriniai piemenys; atokiose amžino įšalo vietovėse šunis keičia sniego rogės, malūnsparniai ir kita technika; nebėra bado pavojaus, todėl dažniau žmonės į mišką eina su fotoaparatu, o ne su šautuvu. Keičiasi šuns vaidmuo žmogaus gyvenime. “ Šaliai atgavus Nepriklausomybę ir plūstelėjus vakarietiškai kultūrai, visuomenė pradėjo atrasti šunį iš naujo - kaip draugą, terapeutą, visateisį socialinio gyvenimo dalyvį“. [2]

Šunų instinktai, jų psichiniai ir fiziniai gebėjimai, atsižvelgiant į veislę, imami naudoti sportui, įvairioms dresūros rūšims ar tiesiog įvairiapusiškai įdomiai veiklai su šunimis. Atsirado daug sporto šakų, kur šuo (ir jo šeimininkas) gali atsiskleisti ir realizuoti savo poreikius fizinei ir protinei veiklai- tai Agility (kliūčių ruožo įveikimas), Dog Frisbee (skraidančios lėkštės gaudymas), Flyball (kamuoliukų gaudymas), Freestyle (šokiai su šunimis), Canicross (bėgimas su šunimis), Bikejoring (važiavimas dviračiu su šunimi), Šunų kinkinių sportas ir kt. O kur dar paklusnumo dresūros: Obedience, IPG (buvęs IPO), BH ir kiti, specializuoti tam tikroms veislėms. Retai kuriam aviganiui tenka ganyti tikras bandas, bet visi turi galimybes pasimokyti ganyti aptvare, laikyti įgimtų savybių testus ir egzaminus pagal FCI patvirtintas taisykles. Medžiokliniai šunys taip pat mažai naudojami realiose medžioklėse, bet gali pasitreniruoti lauko bandymuose ir varžybose.

XX amžiaus antroje pusėje ėmė stipriai populiarėti šunų parodos. Daugeliui šunų šeimininkų jos tapo labai įtraukiančiu ir nepigiu hobiu. Šunų paroda – renginys, kurio metu teisėjai vertina dalyvaujančių grynaveislių šunų eksterjerą pagal veislės standartą, jų kondiciją, fizinę būklę, temperamentą ir elgesį.

Šiuolaikinės parodos jau nėra tik selekcinis zootechninis renginys, kuriame atrenkami veisimui tinkami gyvūnai. Jos tapo tikru show renginiu tiek dalyviams, tiek žiūrovams, su savo oficialiomis ir nerašytomis taisyklėmis. Žmonės juose dalyvauja ne tik gauti įvertinimus, bet varžosi dėl titulų ir apdovanojimų, taip pat tai puiki galimybė susitikti ir pabendrauti su bendraminčiais, keliauti ir aplankyti naujus miestus bei šalis. Vistik parodose vertinamas šuns eksterjeras ir psichika (daugelyje veislių bailūs ar agresyvūs šunys yra diskvalifikuojami), bet jose negalima įvertinti šuns darbinių savybių. Foksterjerams lauko bandymai nėra privalomi, todėl dalis populiacijos nuėjo eksterjero gerinimo keliu, pamirštant darbines savybes. Atsirado atskiros linijos, kur keliose kartose nėra medžiojančių šunų. Ši tema labia skaudi kinologams ir medžiotojams. Kaip pasakė Vilsonas Stefansas, lygiaplaukių retriverių veisėjas: “dėl darbinių savybių praradimo išsigimsta veislės tipas, tai yra: veislės praradimas ir darbinių savybių praradimas- susiję dalykai.[3]

Tačiau ar tikrai taip yra? Ar tikrai parodiniai foksterjerai, nebeturintys savo geneologiniame medyje medžiojančių protėvių, praranda savo temperamentą, aktyvumą, grobio instinktą, aršumą, drąsą ir užsispyrimą ir tampa tik gražiais, patogiais kompanionais? O darbinių tėvų ir senelių palikuonys, kurie veisiami siekiant išsaugoti tik darbines savybes ir mažai dėmesio kreipiant į eksterjerą, yra prastesnio eksterjero, bet išsaugoję visus medžioklės instinktus ir, jeigu jie nėra realizuojami, tuo sukelia problemų savo šeimininkams?

Darbo tikslas – išsiaiškinti foksterjerų parodinių ir medžioklinių linijų eksterjero, elgsenos, darbinių savybių skirtumus ir/ar panašumus.

Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą; 2. išanalizuoti trumpaplaukių ir šiurkščiaplaukių foksterjerų standartus; 3. atlikti šunų biometrinius matavimus, siekiant išsiaiškinti jų atitikimą standartui; 4. atlikti elgsenos testą, siekiant išsiaiškinti šunų elgseną kasdieninėmis ir neįprastomis sąlygomis; 5. atlikti medžioklinių ir parodinių linijų šunų šeimininkų anketavimą, siekiant išsiaiškinti kiek ir kokių šunų yra naudojama medžioklėje, kiek auginama kaip kompanionų, kiek iš jų dalyvauja parodose, kuo šeimininkams patinka jų šunys, ar šeimininkus tenkina medžioklinių šunų darbas realiomis sąlygomis, su kokiomis problemomis susiduria augindami savo šunis, kokiais kriterijais vadovaujasi, rinkdamiesi šuniuką.

Hipotezės: 1. Medžioklinių linijų šunys turi stipresnius grobio instinktus, geresnes darbines savybes, mažiau baimių, tačiau tuo sukelia daugiau problemų šeimininkams, jeigu yra auginami kaip kompanionai ir nenaudojami medžioklėje. 2. Parodinių linijų šunų eksterjeras yra geresnis, negu medžioklinių linijų šunų.

1. VEISLĖS ISTORIJA

Jau XI-XII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose galima rasti informacijos apie terjerus. Žodis „terjeras“- kilęs iš lotyniško žodžio „terra“- t.y. žemė. Šiuos nedidelio ūgio šuniukus naudojo lapių, triušių, žiurkių ar kitų žvėrelių medžioklei po žeme, urvuose. Ilgą laiką šunų eksterjerui nebuvo skiriamas dėmesys, svarbiau buvo darbinės savybės: piktumas, užsispyrimas, greitis ir nedidelis ūgis. Tam tikro tipo šunų, kurie buvo naudojami nedidelių graužikų ir plėšrūnų išvarymui iš olos, taip pat kito grobio medžioklei, išskyrimas į savarankišką veislę prasidėjo maždaug XVIII- XIX pradžioje. Foksterjerai kilo iš Didžiosios Britanijos. Iki XX a tiek trumpaplaukiai, tiek šiurkštaus plauko šunys buvo laikomi viena veisle, galėjo būti veisiami tarpusavyje. Manoma, kad veislės susikūrime dalyvavo biglis, kurtas, bulterjeras, senasis anglų terjeras (fokshoundas), juodas su įrudžiu (dabar vadinamas Mančesterio) terjeras. Daugelyje veislynų juodus su įrūdžiu šunis kergdavo su baltais šunimis, taip buvo siekiama gauti dėmėtus šunis, kurių balta spalva būtų vyraujanti.

Tikėtina, kad nuo XIX a pradžios foksterjerai buvo veisiami grynuoju veisimu. Išsiskyrė stambūs veisėjai, kurie patenkino grynaveislių šuniukų paklausą. Vienas iš jų- Džekas Raselas, kuris 1814 m pradėjo veisti šiurkščiaplaukius foksterjerus ir tuo užsiėmė daug metų. Jo veislyne buvo ir trumpaplaukių šunų, tačiau jis stengėsi veisti išskirtinai darbinius šunis, mažai besirūpindamas eksterjeru. Taikydamas savo selekcijos metodus jis išveisė naują, atskirą veislę, kuri pavadinta jo vardu.[4]

Seniausiais veisėjais Anglijoje galima laikyti Gibson, V.Arkwright, J.Terry, T.Vutton it kitus. 1859 metais Didžiojoje Britanijoje surengta pirmoji šunų paroda, kurioje dalyvavo ir foksterjerai. 1876 m susikūrė veislės klubas „Fox Terrier Club“, kuris parengė veislės standartą. Standartas apėmė abi veisles, tik buvo išskirtas punktas dėl šiurkščiaplaukių foksterjerų kailio. Vėliau Anglijos kinologijos klubas („Kennel Club“) abi veisles atskyrė vieną nuo kitos, parengė atskirą šiurkščiaplaukių foksterjerų standartą. Senieji standartai nedaug kuo skiriasi nuo mūsų dienų standarto. Dabar griežčiau apibrėžtas šunų svoris ir ūgis bei Europos sąjungos šalyse draudžiamas kupiravimas. Specializuota foksterjerų paroda surengta 1886 metais. Joje buvo pademonstruoti 125 trumpaplaukiai ir 50 šiurkščiaplaukių foksterjerų.

1870-1880 m prasidėjo aktyvus foksterjerų eksportas į Vokietiją, Austriją, Rusiją, kitas Europos šalis, taip pat- į Šiaurės Ameriką. Žymiausias tų laikų veisėjas ir teisėjas buvo Francis Redmond. Jo išveisti foksterjerai pasižymėjo puikiomis darbinėmis savybėmis, tačiau savo veiklos pradžioje jis, kaip ir kiti, skyrė mažai dėmesio eksterjerui. Bet 1880-ųjų pabaigoje jis užpildė šitą spragą ir jo veisimo šunys ėmė laimėti parodose. Jo šunys išsiskyrė vienodu tipu, gražiomis galvomis, elegantišku kūnu.

Anglijos karališkoji šeima taip pat buvo neabejinga šiems linksmiems šunims. Karalienė Viktorija turėjo trumpaplaukį foksterjerą. O karalius Eduardas VII ne tik laikė foksterjerus, bet ir užsiėmė jų veisimu.[4]

Iki XIX amžiaus pabaigos populiaresni buvo trumpaplaukiai foksterjerai. Jie buvo praktiškesni, nes trumpas plaukas mažiau išsipurvindavo, į jį neprisiveldavo dyglių. Tačiau XX amžiaus pradžioje šiurkšiaplaukius šuniukus pamėgo turtingos damos ir jie tapo įprasta salonų puošmena, jų skaičius sparčiai didėjo. Po antrojo pasaulinio karo, kai foksterjerus vėl pradėjo naudoti medžioklėje, paaiškėjo, kad „kelioms jų kartoms, fotelių ir salonų laikotarpis beveik neturėjo jokios negatyvios įtakos..., didžioji jų dauguma tokie pat stiprūs, ištvermingi ir drąsūs medžiotojai. Kai kurie – drąsūs iki beprotybės. [5]

Tarp garsių veislės atstovų- trumpaplaukis admirolo Ričadro Berdo (Richard Evelyn Byrd) foksterjeras, vardu Iglu, kuris 1928-1930 m. lydėjo savo šeimininką į arktinę ekspediciją į Roso šelfinį ledyną ir tapo vieninteliu šuniu, pabuvojusiu tokiose ekstremaliose klimato sąlygose. [5]

XIX amžiaus pabaigoje stambiu pasaulinio lygio kinologijos centru tapo Vokietija. Nedideli, balti su dėmėmis, judrūs ir temperamentingi šuniukai labai patiko vokiečių medžiotojams ir mėgėjams. 1898 metais buvo sukurtas Vokietijos foksterjerų klubas. Tų laikų garsiausias veisėjas buvo M.Fulda. Jis importavo gerus šunis iš Anglijos, tuo sukurdamas aukštos klasės veislinę medžiagą, atidžiai vykdė selekcinį darbą, taip pat naudojosi savo sukaupta patirtimi medžioklėje, ir tuo susikūrė savo, kaip geriausio specialisto kontinente, vardą. Jis pasiūlė pirmąją dirbtinio urvo konstrukciją, kuri buvo patvirtinta ir įdiegta praktikoje.[4]

Rusijoje pirmieji foksterjerai atsirado XIX amžiaus antroje pusėje Peterburge. Šis miestas gana ilgai buvo pagrindiniu kinologiniu centru. Vienas iš seniausių ir ilgaamžiškiausių foksterjerų veisėjų buvo kunigaikštis B.D. Golicinas.

Antrojo pasaulinio karo metu entuziastams pavyko išsaugoti dalį šunų, kurie padėjo atkurti veislę. Pokario metais darbas su foksterjerų veisimu buvo vykdomas dviem kryptimis: atstatyti veislės skaitlingumą ir išgyvendinti abiejų veislių kryžminimo pasekmes. Nuo 1960 m Sovietų sąjungoje šių dviejų veislių veisimas tarpusavyje jau buvo neleidžiamas. Abi veislės (ypač šiurkščiaplaukiai) greitai išplito po visą Sovietų sąjungą tarp medžiotojų. Veisime, ypač regionuose su gerai išvystyta medžiokle, vėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas nedideliam ūgiui, kompaktiškumui, puikiai išreikštai agresijai žvėriui. Tačiau kai kuriuose dideliuose kinologiniuose centruose veisime jau atsirado ryškus išsiskyrimas į dvi kryptis: darbinę ir dekoratyvinę.[4]

2. FOKSTERJERAI LIETUVOJE

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje medžioklinius fosterjerus kuravo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau- LMŽD). Ji organizuodavo lauko bandymus, parodas, išduodavo savo organizacijos kilmės dokumentus. Kita dalis foksterjerų buvo registruojama Lietuvos kinologų draugijos (toliau-LKD), kuri buvo įkurta 1992 m, tvarkomoje Lietuvos šunų veislės knygoje (LŠVK). Jie dalyvaudavo LKD organizuojamose parodose ir buvo vertinami pagal FCI patvirtintus veislės standartus, o medžioklėse ir lauko bandymuose beveik nedalyvaudavo. Taip atsirado didelė takoskyra tarp medžioklinių ir parodinių šunų.

2008.11.05 d. tarp LMŽD ir LKD buvo sudaryta sutartis dėl vieningų šunų kilmės dokumentų išdavimo LKD ir LMŽD veisiamiems šunims, bendradarbiavimo rengiant parodas, medžioklės testus, lauko bandymus, nacionalines ir tarptautines varžybas, veisiant šunis, rengiant eksterjero ir lauko bandymų teisėjus bei asistentus. [6] Medžioklinių šunų eksterjeras ryškiai pagerėjo, ėmus juos griežčiau vertinti pagal FCI standartus. Parodiniams šunims atsirado daugiau galimybių lavinti savo šunų darbines savybes lauko bandymuose.

Mūsų dienomis tarp medžioklinės ir dekoratyvinės urvinių šunų veisimo krypčių atsiranda dar viena- sportinė. Šunys mokomi medžioklės įgūdžių, , leidžiami į urvą, bet tik dirbtinį, dalyvauja lauko bandymuose ir varžybose, bet realiose medžioklėse nedalyvauja. Tai nėra taip blogai, kaip „dekoratyvinė“ paskirtis, nes lauko bandymuose gauti diplomai iš dalies atspindi šuns darbines savybes ir garantuoja, kad tokio šuns palikuonys galės dalyvauti medžioklėse.[12]

Pagal LKD pateiktus duomenis, nuo 1992 metų, kada buvo įkurta Lietuvos kinologų draugija (LKD) iki 2020.02.20 d. Lietuvoje užregistruota:

Šiurkščiaplaukių foksterjerų – 583 ( iš jų: LŠVK- 294, RLŠVK- 289); Trumpaplaukių foksterjerų- 459 (iš jų: LŠVK – 287, RLŠVK – 172).

1 paveiksle pateikiamas šunų skaičius pagal veisles. Mėlyna spalva žymimas skaičius šunų, įregistruotas į Lietuvos šunų veislės knygą (LŠVK), raudona- įregistruotų į Rezervinę Lietuvos šunų veislių knygą (RLŠVK).

1 pav. Šiurkščiaplaukių (FTW) ir trumpaplaukių (FTS) foksterjerų skaičius Lietuvoje

2 paveiksle- įregistruojamų šunų skaičius pagal metus.

2 pav. Įregistruotų trumpaplaukių (FTS) ir šiurkščiaplaukių (FTW) foksterjerų šunų skaičius pagal metus

Iš grafiko matome, kad ilgą laiką populiaresni buvo šiurkščiaplaukiai foksterjerai. Ir tik nuo 2009 m įvyko staigus lūžis ir įregistruojamų šiurkščiaplaukių ėmė sparčiai mažėti. 2014 m padėtis kiek

pasitaisė, buvo įregistruota 28 šunys, bet 2015 m kreivė vėl krenta, nes šunų skaičius vėl sumažėjo iki 13, ir toliau mažėjo dar labiau. Paskutinius trejus metus (2017, 2018, 2019) registruojama tik po 4 šunis/šuniukus per metus.

Trumpaplaukių foksterjerų- atvirkščiai. 1992-2007 įregistruojamų šunų skaičius svyruodavo nuo 0 iki 26 per metus. Tada įvyko du staigūs šuoliai 2008 ir 2010 m (61 ir 72 šunys), kas sietina su LKD ir LMŽD sudaryta bendradarbiavimo sutartimi ir LŽMD kilmės dokumentų keitimu į LKD kilmės dokumentus. Įdomu, kad šiurkščiaplaukių šunų tais pačiais metais įregistruota tik šiek tiek daugiau, negu visada, todėl galima daryti prielaidą, kad didesnė dalis šiurkščiaplaukių foksterjerų iki aukščiau paminėtos sutarties sudarymo jau buvo registruoti LKD ir turėjo LKD kilmės dokumentus. Tolimesniais metais įregistruojamų trumpaplaukių foksterjerų šunų/šuniukų skaičius svyruoja tarp 11-20 naujų įregistruojamų šunų per metus.[7]

Tikėtina, kad ši tendencija išsilaikys, nes trumpaplaukių foksterjerų paklausa kyla (galimai dėl paprastesnės kailio priežiūros). Pastaraisiais metais į Lietuvą atvežta keletas medžioklinių linijų šunų iš Čekijos, medžioklinių ir parodinių linijų kalės vežamos kergti į užsienį, todėl plečiasi genofondas, gerėja šunų kokybė.

Lyginant su kitomis veislėmis, foksterjerų skaičius Lietuvoje nėra didelis. Todėl ir veislynų nėra daug. Per metus gimsta tik keletas vadų.

Aktyvūs šiurkščiaplaukių foksterjerų veislės veislynai dabar yra tik du: „Krokodilo dantys“ ir „Skambantys kaulai“.

1 lentelė. Didesni šiurkščiaplaukių foksterjerų veislynai ir jų išveistų šuniukų skaičius (iki 2020.02.20) [7]

Veislyno pavadinimas Šuniukų skaičius

Krokodilo dantys 79

Tikras Bildukas 13

Pajūrio smėlis 13

Skambantys Kaulai 12

Vėjo gaudesy 7

Veikiančių ir reguliariai sulaukiančių vadų trumpaplaukių foksterjerų veislynų taip pat yra du: „Tai Fokstrotas“ ir „Balta iltis“. Kiti veislynai pristabdę savo veiklą.

2 lentelė. Didesni trumpaplaukių foksterjerų veislynai ir jų išveistų šuniukų skaičius (iki 2020.02.20) [7]

Veislyno pavadinimas Šuniukų skaičius

Tai Fokstrotas 47 Balta iltis 22 Žaliosios pabaisos 13 Mambos slėnis 10 Rambyno žaltys 6 3. TRUMPAPLAUKIS FOKSTERJERAS

3 pav. Trumpaplaukis foksterjeras Kerija Tai Fokstrotas (nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo)

Trumpaplaukis foksterjeras (angl. smooth fox terrier) - medžioklinis urvinis šuo, priklausantis terjerų grupei, kilęs iš Didžiosios Britanijos. Naudojamas medžioti lapes, usūrinius šunis, barsukus ir smulkius graužikus. Gali būti pasitelkiami varyminėse medžioklėse ar ieškant sužeisto žvėries sekti kraujo pėdsaku. Jei šeimininkai- ne medžiotojai, trumpaplaukis foksterjeras gali būti puikus kompanionas aktyviems žmonėms, užsiimti Agility, Freestyle, Dog frisbee ar kitomis šuninio sporto šakomis.

Trumpaplaukis foksterjeras- judrus, linksmas, šoklus, gudrus, užsispyręs ir bebaimis vidutinio dydžio šuniukas. Reikalauja daug fizinio ir protinio darbo. Žmonėms agresijos neturi, tinkamai išauklėtas nuo mažens- puikiai sutaria su vaikais. Su kitais gyvūnais ir kitais šunimis dažniausiai santykiai įtempti, niekada nenusileis kovoje, o dažnai net pats ją išprovokuos. Kadangi turi ypač stiprius žandikaulius ir dantis bei vidinės jėgos, jo sukandimas gali padaryti daug žalos. „Mirtinas sukandimas“ buvo labai siekiama foksterjero savybė, todėl buvo stengiamasi ją užtvirtinti genetiškai. [4]. Pasižymi itin garsiu ir skambiu balsu, kuris taip pat buvo svarbus dirbant urvuose.

Trumpaplaukio foksterjero standartas (FCI) pateikiamas priede Nr.1.

4. ŠIURKŠČIAPLAUKIS FOKSTERJERAS

4 pav. Šiurkščiaplaukis foksterjeras Fox Major Martell (nuotrauka iš R. Garuckaitės asmeninio albumo)

Šiurkščiaplaukis foksterjeras (angl. wire fox terrier) — tai viena iš daugelio terjerų veislių, gana populiari visame pasaulyje, pripažinta visų žinomų kinologinių organizacijų.

Šiurkščiaplaukio foksterjero ūgis- mažesnis nei vidutinis, bet šios veislės šunys pasižymi pakankamai didele jėga, lyginant su dydžiu. Kailio spalva balta su juodomis ar raudomis dėmėmis, pats plaukas nėra ilgas, šiurkštus. Pagal standartą šiurkščiaplaukio foksterjero ūgis neviršija 39 cm, idealus svoris- 8.25 kg patinui ir kiek mažiau kalei. Pasižymi ypač geru, atletišku kūno sudėjimu, su

išsiskiriančiomis stipriomis galinėmis kojomis, kurių dėka šie šunys yra labai šoklūs. Gyvenimo trukmė- apie 15 metų.[10]

Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra labai gyvi ir greit įaudrinami šunys. Jie visada nori žaisti ir sugeba sudaryti puikią kompaniją aktyviems žmonėms. Jie linkę dominuoti ir gali tapti nekontroliuojami, jei gaus galimybę „vadovauti“ namie. Šiurkščiaplaukiai foksterjerai urviniai šunys, todėl kasti duobes- mėgiamiausias jų užsiėmimas. Iš pat pradžių ši veislė buvo kuriama medžioklei ir grobio persekiojimui. Medžioklės instinktai verčia šiuos šunis vytis kates ir kitus mažus gyvūnus. Be to, jie lengvai įsitraukia į peštynes su kitais, net dideliais, šunimis. Šios veislės šunys yra žinomi dėl savo polinkio į per didelį lojimą, kuris gali labai erzinti ir pačius savininkus, ir jų kaimynus. Kaip rašė Džeromas K. Džeromas romane „Trise valtyje“: „kai Mormorensis pamato katę, apie tai sužino visa gatvė, ir per dešimt sekundžių išeikvojama tiek keiksmų, kad bet kuriam tvarkingam žmogui, vartojant su saiku, jų užtektų visam gyvenimui.“

Šie šunys yra neblogi augintiniai šeimoms ir mėgsta žaisti su vaikais, bet jų žaidimai yra grubūs, aktyvūs, jie linkę įkąsti, todėl niekada negalima palikti šiurkščiaplaukio foksterjero su mažais vaikais be priežiūros.

Tačiau apskritai tai yra labai linksmi šunys, tinkamai auginami ir auklėjami gali suteikti daug džiaugsmo savo šeimininkams. [11]

Šiurkščiaplaukio foksterjero standartas (FCI) pateikiamas priede Nr.2.

5. ŠUNŲ EKSTERJERAS IR JO VERTINIMO BŪDAI

Eksterjeras - (pranc. exterieur < lot. exterior - išorinis)- tai gyvulio išvaizda: išorinė gyvulio, pvz., šuns, sandaros forma, priklausanti nuo veislės, lyties, amžiaus ir konstitucijos bei šuns paskirties. [13]

Kinologijoje eksterjeras suprantamas kaip šuns išvaizda, išreikšta statine forma, proporcijomis, harmonija ir kūno sandaros ypatybėmis , būdingomiss gyvūno veislei, lyčiai, amžiui ir tipui.

Paprastai yra išskiriamos sąvokos: „bendras eksterjeras“ ir „individualus eksterjeras“. Bendro eksterjero charakteristikos leidžia įsivaizduoti gyvūną, be jokios abejonės priklausantį tai ar kitai veislei. Net ir, pavyzdžiui, kiemsargis ar kitas beveislis gyvūnas gali būti tvirtas, puikiai išaugintas, t.į. būti tobulas bendro eksterjero atžvilgiu. Kai kuriais atvejais jo atvaizdas gali sutapti su mūsų įsivaizdavimu su ta ar kita veisle, bet vienų ar kitų bruožų neatitikimas priverčia priskirti gyvūną metisams ar beveisliams. Veislinio gyvūno atskiri jo bruožai gali atitikti idealą, aprašytą veislės

standarte, arba atvirkščiai- kažkiek nukrypti nuo jo, kas ir charakterizuoja konkretų individą iš asmeninio eksterjero pozicijos.

Parodose vertinant šunis juos įvertina ir aprašo atsižvelgiant į bendro ir asmeninio eksterjero ypatybes. Bendro eksterjero charakteristikas sudaro informacija apie ūgį ir gyvūno išsivystymą, jo tvirtumą, esamus arba ne auginimo defektus, pavyzdžiui, rachito požymius, sudėjimo trūkumus, bendrus visoms veislėms, judesių plastiką ir pan.

Asmeninis eksterjeras charakterizuojamas gyvūno bendro sudėjimo ir atskirų kūno dalių atitikimu veislės standartui.[14]

Šuns eksterjeras vertinamas:

1) eksterjero aprašymu (demonstruojant šunį parodoje arba veislinėje apžiūroje); 2) biometriniu matavimu;

3) kūno matmens indeksais.

5.1. Šunų eksterjero vertinimas aprašymu

5.1.1. Šunų parodos

Populiariausias šunų eksterjero įvertinimo būdas- dalyvavimas parodose. Paroda- tai kinologijos klubo ar draugijos suorganizuotas renginys, kuriame dalyvauja veisliniai šunys, yra įvertinamas jų eksterjeras, išrenkami ir apdovanojami geriausi (gražiausi) savo veislės ir visos parodos šunys. Žiūrovai gali susipažinti su dominančios veislės šunų išvaizda, charakteriu, pabendrauti su jų šeimininkais ir veisėjais, stebėti konkursus ir parodomąsias programas.

Tačiau pagrindinis šunų parodos tikslas yra įvertinti šuns konstituciją ir eksterjerą, taip pat psichiką (bailūs ar agresyvūs šunys diskvalifikuojami). Šuns išvaizda ir temperamentas yra lyginami su idealu, kuris aprašytas veislės standarte.

Pirmiausia teisėjas apžiūri šunį, jį čiupinėdamas, patikrina dantų komplektą ir sukandimą, patinams- sėklides, įvertina ausų padėtį, akių formą ir spalvą ir t.t.. Dideli šunys apžiūrimi ant žemės, mažesni (foksterjerai taip pat) - ant specialaus stalo neslidžiu paviršiumi. Tada teisėjas vertina šunį judesyje. Tam šeimininkas paprašomas judėti su šuniu ratu aplink teisėją, trikampiu nuo teisėjo, pirmyn ir atgal nuo jo. Vertinama fizinė forma, raumenynas, galūnių, uodegos padėtis ir t.t.. Vėliau šuo pastatomas į veislei būdingą stovėseną ir aprašomas. Taip apžiūrimi visi toje klasėje esantys šunys, išrenkami geriausi, kurie toliau varžosi su kitų klasių tos pačios veislės šunimis, kol yra išrenkami geriausi veislės atstovai- kalė ir patinas.

.

5 pav. Geriausias veislės atstovas tarptautinėje parodoje (BOB- Best of Breed)- trumpaplaukių foksterjerų veislės kalė Kerija Tai Fokstrotas (nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo)

Pagal FCI reikalavimus, parodos gali būti:

 nesertifikatines – visų veislių šunų parodos, kuriose užregistruota mažiau nei 250 dalyvių arba vienos ar kelių šunų veislių parodos, kuriose dalyvauja: vienos veislės – mažiau nei 10 šunų, 2 veislių – mažiau nei 15 šunų, 3-4 veislių – mažiau nei 20 šunų, daugiau veislių – jei vidutinis šunų skaičius veislėje yra mažesnis nei 4;

 regionines – visų veislių šunų parodos, kuriose gali būti suteikti šie titulai: LT CAC, JN, N, VN, BOB ir BOS;

 tarptautines – visų veislių šunų parodas, kuriose gali būti suteikti šie titulai: LT CAC, JN (LT JN‘metai, Balt JN‘metai), N (LT N‘metai, Balt N‘metai), VN (LT VN‘metai, Balt VN‘metai), CACIB, R.CACIB, BOB ir BOS;

 veislės klubų – vienos šunų veislės arba veislių grupės šunų paroda, kurioje gali būti suteikti šie titulai: LT CAC, Kl. JN‘metai, Kl. N‘metai, Kl. VN‘metai, BOB ir BOS. Jei šunų veislės klubas per metus organizuoja daugiau kaip vieną veislės klubo parodą, joje suteikti titulai rašomi be metų (Kl. JN, Kl. N, Kl. VN). Veislės klubų parodas, kuriose suteikiami aukščiau paminėti titulai, gali organizuoti tik LKD nariai. [15]

Parodose šunys vertinami šiose klasėse:

 mažylių – nuo 6 iki 9 mėn. amžiaus;

 jaunimo – nuo 9 iki 18 mėn. amžiaus;

 pereinamojoje – nuo 15 iki 24 mėn. amžiaus (tik tarptautinėse ir veislės klubo parodose);

 atvirojoje – nuo 15 mėn. amžiaus;

 darbinėje – nuo 15 mėn. amžiaus (iki registracijos pabaigos reikia pateikti FCI pripažįstamo darbinio diplomo kopiją);

 čempionų – nuo 15 mėn. amžiaus (iki registracijos pabaigos reikia pateikti FCI pripažįstamo nacionalinio arba tarptautinio čempiono sertifikato kopiją, gali būti ir šalies, ne FCI narės);

 klubo čempionų – nuo 15 mėn. amžiaus (iki registracijos pabaigos reikia pateikti LKD arba kitos šalies veislės klubo čempiono sertifikato kopiją) – tik veislės klubų parodose, kuriose suteikiamas Kl.N‘xx titulas, neprivaloma;

 veteranų – nuo 8 metų amžiaus. [15]

Parodoje šuo gali gauti tokius įvertinimus:

„puikiai” – suteikiama šuniui (kalei), kuris beveik idealiai atitinka veislės standartą, yra puikios kondicijos, puikiai juda, yra gero temperamento. Į mažus trūkumus galima nekreipti dėmesio, bet turi būti aiškiai išreikšta priklausomybė lyčiai;

„labai gerai” – suteikiama šuniui (kalei), kuris turi visas būdingas savo veislės ypatybes, proporcingas, yra geros kondicijos; maži trūkumai gali būti ignoruojami;

„gerai” – suteikiama šuniui (kalei), kuris atitinka pagrindinius veislės standarto reikalavimus, yra valdomas, tačiau turi ydų ar didesnių trūkumų;

„patenkinamai” – suteikiama šuniui (kalei), kuris atitinka pagrindinius veislės standarto reikalavimus, yra valdomas, tačiau turi daug ydų ar didelių trūkumų;

„diskvalifikacija” – suteikiama šuniui (kalei), kuris neatitinka veislės standarto arba yra agresyvus, bailus, turi sėklidžių, dantų, žandikaulių anomalijas, nestandartinės spalvos ar struktūros kailį, ryškų polinkį į albinizmą; taip pat tiems, kurie turi mažai būdingų tos veislės savybių, kitų eliminuojančių trūkumų, lyginant su standartu, yra blogos sveikatos; diskvalifikuoti taip pat gali būti ir tie

gyvūnai, kurių organizme aptikta gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

„be įvertinimo” paliekami šunys (kalės), nesant galimybės jų apžiūrėti: nejuda, nuolat šokinėja, negalima apžiūrėti dantų arba, įtarus chirurgines operacijas, padarytas norint pašalinti įgimtus trūkumus (pakeisti akies voką, ausis, lūpas, uodegą, kondiciją ar pan.).

Gavęs įvertinimą „puikiai“, šuo toliau varžosi su kitais šunimis ir gali gauti titulą (priklausomai nuo amžiaus ir parodos rango):

JN (Jaunimo Nugalėtojas) – gali būti suteiktas patinui/kalei, įvertintam „puikiai” ir užėmusiam I vietą jaunimo klasėje.

CAC (Kandidatas į šalies grožio čempionus) – gali būti suteiktas patinui/kalei, įvertintam „puikiai” ir užėmusiam pirmą vietą pereinamoje, atviroje, darbinėje ar čempionų klasėje.

VN (Veteranų Nugalėtojas) – gali būti suteiktas patinui/kalei, įvertintam “puikiai” ir užėmusiam I vietą veteranų klasėje.

CACIB (Kandidatas į tarptautinius grožio čempionus) – gali būti suteiktas tik tarptautinėse parodose. Dėl šio titulo varžosi patinai/kalės savo klasėse gavę CAC.

R. CACIB (Rezervinis kandidatas į tarptautinius grožio čempionus) – gali būti suteiktas tik tarptautinėse parodose. Dėl šio titulo varžosi patinai/kalės savo klasėse gavę CAC (išskyrus šunį, laimėjusį CACIB) ir II vietą (su įvertinimu „puikiai”) užėmęs patinas/kalė iš tos klasės, kurios laimėtojas gavo CACIB.

N (Parodos Nugalėtojas) – dėl šio titulo varžosi CAC laimėję šunys/kalės. Tarptautinėse parodose N gauna šuo, laimėjęs CACIB.

BOB (Veislės Nugalėtojas) – dėl šio titulo varžosi JN, N bei VN laimėję šunys ir kalės. BOB laimėjęs šuo siunčiamas į grupės Best’ą.[16]

5.1.2. Veislinės apžiūros

Kitas būdas aprašyti šunį- veislinė apžiūra. Ji gali būti organizuojama veislės klubo (vadinami „kiorungai“, pvz.Vokiečių aviganiams ar „bonitacija“- Čekoslovakų vilkšuniams). Kiorungas (vokiškai - Koerung) - tai kompleksinė veislinė apžiūra, kurios metu šuo yra aprašomas, užfiksuojami pagrindiniai jo matmenys, patikrinama psichika ir darbinės-gynybinės savybės, reakcija šūviui. Praėjęs šią apžiūrą šuo gauna leidimą veisimuisi 2 -iems metams, o po pakartotinio kiorungo- visam gyvenimui.[17]

Panašus į kiorungą šunų įvertinimo būdas yra bonitacija. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną- bonitúoti [↗ bonitetas], - vertinti dirvožemius, augalus, gyvulius apibendrintais santykiniais rodikliais (balais) pagal svarbiausias produktyvumo, tinkamumo, veislės ir kt. savybes. Čia taip pat šuo vertinamas kompleksiškai, bet kiekvienas įvertinimas verčiamas skaičiais (balais).

Bonitacija, kaip visapusiškos atrankos būdas buvo labai populiarus sovietiniais laikais. Praktiškai nė vienas medžioklinis šuo negalėjo būti veisiamas, nepraėjęs bonitacijos. Visus metus buvo renkami

balai pagal bandymų rezultatus, parodų įvertinimus, vadų apžiūras. Pagal gautus rezultatus šunims buvo suteikiami įvertinimai: elito klasė, I klasė, II klasė. Mūsų dienomis bonitacijos nėra atliekamos. [18]

Kitokio pobūdžio yra LKD teisėjų atlikta veislinė apžiūra. Čia vertinamas tik eksterjeras, iš dalies- šuns psichika. Ji skirta šunims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali/nenori dalyvauti parodose, bet numatomi naudoti veisliniame darbe. Du LKD teisėjai atlieka apžiūrą ir pateikia išvadą, ar šuo/kalė tinkamas veisti (t.y. ar galėtų gauti parodoje reikalaujamus įvertinimus). Arba, jei šuo/kalė buvo traumuotas/a ir dėl to negali gauti įvertinimų parodose, tačiau trauma netrukdo veistis, šuniui gali būti atlikta dviejų LKD teisėjų veislės apžiūra su išvada, kad šuo/kalė tinkamas veisti (t.y. galėtų gauti parodoje reikalaujamus įvertinimus, jei netrukdytų traumos padariniai). Taip pat turi būti pateikta vet. gydytojo pažyma. [19]

5.1.3. Biometriniai matavimai ir indeksai

Antras būdas įvertinti šuns eksterjerą yra biometriniai matavimai. Tai vienas iš patikimiausių įvertinimo būdų, atmetantis subjektyvumą ir padedantis geriau suprasti, kaip išsivystę atskiros šuns kūno dalys. Deja, biometriniai matavimai mūsų dienomis šunims retai kada atliekami, dažniausiai tik mokslo tikslais. Šunų parodose (paprastai specializuotose) kai kada išmatuojamas tik šuns ūgis, norint patikrinti, ar jis atitinka standartą. Kiti matavimai dažniausiai nedaromi.

Matuojant šunį svarbu naudoti tam skirtus įrankius (aukščio matavimo liniuotę, juostelę ir skriestuvą (dar vadinamą Vilkenso skriestuvu ar kroncirkuliu). Šuo matuojamas tvirtai stovintis ant žemės ar specialaus stalo. Kiekvienas matmuo išmatuojamas tris kartus ir išvedamas vidurkis.[30]

6. ŠUNŲ DARBINĖS SAVYBĖS, ELGSENA IR JOS TYRIMO BŪDAI

Į šunų darbinių savybių sąvoką įeina nervinės veiklos tipas, vyraujanti elgesio reakcija (aktyvi-gynybinė, pasyvi-gyvybinė ir t.t), uoslės, klausos, regos organų veikla, dresavimo laipsnis ir sugebėjimas mokytis, aktyvumas darbe, fizinė ištvermė ir kita. Kurios darbinės savybės yra laikomos pagrindinėmis, o kurios- papildomomis, priklauso nuo šuns veislės, jo paskirties. Ne tarnybinėms veislėms kaip darbinės savybės gali būti suprantamas kontaktas su žmogumi, paklusnumas, nervinės veiklos tipas, gebėjimas mokytis ir kt.[21]

Visą savo kūrimosi laikotarpį šunų veislės formavosi į tai, ką mes matom šiandien, kiekviena vis labiau ir labiau prisitaikydama atlikti kažkokią konkrečią užduotį. Žmonės šunims visada turėjo darbo- medžioti antis, ganyti bandą, saugoti, dalyvauti kautynėse, tempti roges ar lepintis šeimininkei ant

kelių. Gaunant palikuonis tik nuo pačių efektyviausių kiekvienai užduočiai skirtų individų ir brokuojant pačius neefektyviausius, veislės buvo pritaikytos įvairiam darbui atlikti. Pavyzdžiui, Leon F. Whitney, gyvenęs 1894-1973 m, biologas ir veterinaras, veisiantis bladhaundus, panoro įtvirtinti sekimą žmogaus pėdomis tylomis. Iki tol dauguma bladhaundų, tiek eidami tiek žvėries, tiek žmogaus pėdomis, intensyviai lodavo. Tik vienas kitas persekiojo žmogų tylomis. Taikydamas nelojančių šunų griežtą atranką jis gavo liniją, kurioje nė vienas šuo neloja, persekiodamas žmogų. Bet kiekvienas iš jų, kuriuos naudojo medžioklei, lojo kaip ir priklauso kiekvienam skalikui.

Kitas atrankos pagal pageidaujamas darbines savybes ir jų įtvirtinimo pavyzdys gali būti pointeriai. Kadangi seniau medžiotojai brokavo šunis, kurie nuleisdavo galvas ir paieškoje naudojosi žemutine uosle, užfiksavo sugebėjimą daryti paiešką aukštai pakelta galva. Dabar, netgi jeigu juos mišrinti su skalikais, dirbančiais žemutine uosle, šuniukai vistiek medžiotų viršutine.

Žinodami, kokioje srityje dirba šuo, jo veislę, mes iš pagrindų galime palengvinti sau šuns dresavimą. Mums net nereikia bandyti šuns galimybių; žinant veislę mes žinom visas tipines jam elgesio formas.[22]

Biheivioristai jau senokai turi tikslą nustatyti genus, kontroliuojančius elgesio bruožus. Juos domina požymiai, apibrėžiantys konkrečias veisles, pavyzdžiui,susijusias su medžiokle ar ganymu, o taip pat požymiai, pastebimi pas tam tikrus šunis ar linijas, pavyzdžiui tokie kaip obsesinis-kompulsinis sindromas bulterjerų veislėje. Dėl jiems būdingo sudėtingumo buvo sunku sukurti patikimus elgesio rodiklius.

Dabartiniais laikais tiriant šunų elgseną taikomi 4 būdai: 1) testų rinkinys, 2) apklausa, skirta šeimininkams, 3) veislių ekspertinis reitingas ir 4) stebėjimas, kuris yra populiariausias.

Tiriant pirmuoju metodu šunys paveikiami naujais stimulais ir jų atsakas užrašomas.

Šeimininko apklausos metodas taip pat gana populiarus, į jį taip pat atsižvelgiama vertinant šunų elgsenos ypatybes. Tokie tyrimai yra pagrįsti savininkų ir globėjų patirtimi vertinant jų pačių šunis. Derinant daugelio nepriklausomų savininkų ir globėjų atsakymus, galima išskirti individualų polinkį. Trečiasis metodas yra rečiau naudojamas ir mažiau naudingas apibūdinant individualius bruožus, tačiau puikiai tinka tiriant veislei būdingus elgesio pokyčius. Tai ekspertų įvertinimo metodas, kai veterinarijos gydytojai ar kiti specialistai, turintys pripažintą kompetenciją, turi įvertinti veisles, o ne atskirus šunis, atsižvelgdami į specifinius bruožus.

Paskutinis metodas yra stebėjimo testas, kurio metu vykdomas stebėjimas, kaip atskiri šunys elgiasi įprastomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pasivaikščiodami, ir daromas vaizdo įrašas. Tokiu būdu tiek stebėjimo testai, tiek testų rinkiniai gali būti naudingi, norint išmatuoti individualius ir veislės pokyčius.

Savininkų atlikti tyrimai siūlo labiausiai efektyvų elgesio nustatymo metodą. Kadangi šie tyrimai gali būti atliekami telefonu, paštu, internetu ar asmeniškai, tyrėjai turi didžiulį lankstumą renkant duomenis.

Jei veislės prototipai sudaro pagrindą fenotipo tyrimui, galima lengvai apibūdinti didelį skaičių šunų. Nors į individualias variacijas praktiškai negalima atsižvelgti, šis metodas yra naudingas apibūdinant binarinius bruožus arba tų fenotipų didelius ir iš esmės fiksuotus skirtumus.

Kadangi reikalaujama, kad ekspertas kiekvieną šunį stebėtų pažįstamoje ar natūralioje aplinkoje, stebėjimo testas yra mažiausiai produktyvus metodas.

Palyginimui, testų rinkiniai yra labiau pritaikomi, nes atliekant bandymus galima naudoti standartizuotą naują aplinką, taip ištiriant didesnį skaičių šunų.

Taikydami šiuos metodus, tyrėjai nustatė bendras naminio šuns elgesio kitimo ašis, susijusias su agresija, žaismingumu, baime, komunikabilumu ir grobio persekiojimu.. Iš tikrųjų žaismingumas, baimė, komunikabilumas ir grobio persekiojimas yra visi susiję ir tai sukuria plačią drovumo ir drąsos elgesio dimensiją, kuri yra panaši į tą, kuri būdinga žmonėms.[23]

Lietuvoje šunų darbinės savybės yra nustatomos įvairių rūšių egzaminais, bandymais ir važybomis. Medžiokliniai šunys testuojami bandymuose ir varžybose. Kokiuose bandymuose gali dalyvauti konkretus šuo, priklauso nuo jo veislės.

6.1. Medžioklinių šunų bandymai ir varžybos

Medžioklinių šunų visų rūšių lauko bandymai ir varžybos - tai kinologiniai renginiai, kuriuose įvertinamos šunų darbinės savybės (medžioklės instinktas, temperamentas, aršumas žvėriui, šūvio toleravimas, ištvermė, fizinis išsivystymas, ir pan).

Foksterjerai priklauso III FCI grupei- terjerams, ir pagal FCI bandymų rengimo taisykles jie gali dalyvauti būdinguose veislei bandymuose (tai tokia bandymų rūšis, kuri atitinka veislės paskirtį ir naudojimą praktinėse medžioklėse).:

 Urvinių šunų darbinių savybių bandymuose dirbtiniuose ar natūraliuose urvuose su barsuku, lape, mangutu;

 Kraujasekių bandymuose;

 Medžioklinių šunų bandymuose su šernu aptvare;

 Mažųjų veislių įgimtų ir darbinių savybių bandymuose.

Foksterjerams darbiniai diplomai nėra privalomi, bet juos ( I, II ar III laipsnio) Lietuvoje ar užsienyje gavę šunys gali gauti darbinės klasės sertifikatą (WCC), pretenduoti į papildomus titulus ir

dalyvavimą parodose darbinėje klasėje. FCI (LKD) darbinės klasės sertifikatas (WCC) - tai oficialiuose, FCI (LKD) pripažįstamuose, bandymuose gauto I, II ar III laipsnio darbinio diplomo pagrindu išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę dalyvauti eksterjero parodų darbinėje klasėje. I ar II laipsnio diplomo pagrindu (su ne mažiau, kaip 75% maksimalaus, numatytų tos rūšies bandymų diplomams gauti, balų skaičiaus), išduotas WCC, suteikia teisę pretenduoti į LT CH ar FCI tarptautinių čempionų titulus:

Kandidato į Lietuvos darbo čempionus (LT CACT) Kandidato į tarptautinius darbo čempionus (CACIT)

Rezervinio kandidato į tarptautinius darbo čempionus (R.CACIT) Varžybų nugalėtojo (LT FT W) titulas

Lietuvos darbo čempiono (LT FT CH)

Tarptautinių darbo čempionų C.I.T. (C.I.T.(ft), C.I.T.(ec), C.I.C. ir kt.) titulai [25]

Bandymų (Urvinių šunų darbinių savybių bandymų dirbtiniuose ar natūraliuose urvuose su barsuku, lape, mangutu; Kraujasekių bandymų; Medžioklinių šunų bandymų su šernu aptvare; Mažųjų veislių įgimtų ir darbinių savybių bandymų) metodikos pateiktos prieduose Nr.3-7.

6 pav. Trumpaplaukis foksterjeras urvinių šunų bandymuose dirbtiniuose urvuose (nuotrauka iš M. Sūdžienės asmeninio albumo)

7 pav. Trumpaplaukis foksterjeras kraujasekių lauko bandymuose (nuotrauka iš M. Sūdžienės asmeninio albumo)

7. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti pagrindinius parodinių ir medžioklinių foksterjerų eksterjero ir elgsenos ruožus, rasti jų skirtumus. Tyrimas buvo atliktas 2020 metų vasario- balandžio mėnesiais. Tyrimas susidėjo iš 3 dalių: biometrinių matavimų, elgsenos testo ir šeimininkų apklausos.

7.1. Šunų biometriniai matavimai

Iš viso matavimams buvo naudojami 12 šunų ( 6 parodinių linijų- iš jų 3 kalės ir 3 patinai, ir 6 medžioklinių linijų, taip pat 3 kalės ir 3 patinai). Šunų amžius nuo 1 iki 13 metų.

Atliekant biometrinius matavimus, buvo išmatuoti šie 9 parametrai:

 galvos ilgis- matavimo juostele nuo pakaušio gumburo iki nosies galo; snukio ilgis- matavimo juostele nuo tarp akių esančios duobutės iki nosies galo;

 aukštis ties ketera – matuojamas matavimo rulete, šuniui stovint ant lygaus paviršiaus, - nuo žemės iki aukščiausio keteros taško;

 įstrižas kūno ilgis– matuojamas matavimo juostele nuo peties mentės sąnario viršūnės iki sėdimojo gumburo viršūnės;

 krūtinės plotis– matuojamas matavimo rulete liečiant menčių kraštus;

 krūtinės apimtis – matuojama matavimo juostele apjuosiant šuns krūtinę už menčių;

 priekinės kojos ilgis- matavimo rulete nuo alkūnės žemyn tiesiai iki žemės;

 riešo apimtis – matavimo juostele matuojama priekinės kojos ploniausioje kaulo vietoje, virš pridėtinio piršto.

8 pav. Šunų matavimo pavyzdys: 1-2 - kaktos plotis, 3 - krūtinės apimtis, 4-5 - krūtinės plotis žiūrint iš priekio, 6-7 - krūtinės gylis, 8 - plaštakos apimtis, 9-10 - priekinės kojos ilgis, 11-12 - aukštis ties ketera, 13-14 - įstrižas kūno ilgis, 15-16 - aukštis ties strėnomis, 17-19 - galvos ilgis, 17-18 - snukio ilgis, 18-19 - kaktos ilgis.[20]

Išmatavus šunį buvo išvesti tam tikrų kūno dalių indeksai, kurie parodo parametrų tarpusavio santykį, išreikštą procentais. Indeksas 100 visada imamas už pagrindą.

 Formato indeksas yra lygus kūno įstrižainės ilgio ir aukščio ties ketera santykiui. Formato indeksas svarbus šiurkščiaplaukiams foksterjerams, nes jų standartas nurodo, kad aukščio ties ketera ir kūno ilgio nuo pečių taško iki sėdmenų dydis turi būti maždaug vienodas ( kvadratinio formato).

įstrižas liemens ilgis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 aukštis ties ketera

 Kaulingumo indeksas yra lygus plaštakos apimties ir aukščio ties ketera santykiui: Plaštakos apimtis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 aukštis ties ketera

Vadovaujantis kaulingumo indeksu, nustatoma kokiam konstituciniam tipui šuo priskirtinas. Standartuose nurodoma koks turėtų būti idealus kaulingumo indeksas ir nukrypimas nuo jo koreguoja bendrą individo eksterjero vertinimą.

 Kojų ilgumo indeksas yra svarbus tam tikroms veislėms (jų tarpe ir foksterjerams, kurie turi būti ne ilgakojai, ir ne trumpakojai)

aukštis ties ketera - (minus) krūtinės gylis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 aukštis ties ketera

 Krūtinės indeksas charakterizuoja jos išsivystymo laipsnį. Jis yra lygus krūtinės pločio ir krūtinės gylio santykiui:

krūtinės plotis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 krūtinės gylis

 Kompaktiškumo indeksas. Šis indeksas parodo šuns fizinio išsivystymo laipsnį ir charakterizuoja jo auginimo ir laikymo sąlygas.

krūtinės apimtis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 įstrižas liemens ilgis

 Ilgagalviškumo indeksas rodo galvos proporcijas, lyginant su korpusu ir apskaičiuojamas galvos ilgio santykiu su aukščiu ties ketera. Šis indeksas skaičiuojamas retai, bet naudojamas statistinei analizei selekciniame darbe.

Galvos ilgis

Apskaičiuojama ---(dalinti)--- x (dauginti) 100 aukštis ties ketera

Matavimo rezultatai apdoroti statistiškai „SPSS“ programa, apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir, atlikus Stjudento t-testą, nustatyti parodinių bei medžioklinių linjų statistiškai reikšmingi rodikliai.

Šunys buvo matuojami jų pačių namuose, ant tvirto pagrindo (grindų ir stalo). Šuo turėjo stovėti kaip galima taisyklingiau, tvirtai remdamasis visomis keturiomis kojomis. Matavimus vykdė du

žmonės (vienas laikantis šunį, kitas- atliekantis matavimus). Kiekvienas matmuo buvo matuojamas tris kartus ir išvedamas vidurkis. Buvo matuojama matavimo rulete ir siuvėjo matavimo juostele.

7.2 Foksterjerų veislės šunų elgsenos testas

Elgsenos testui buvo naudojami 12 šunų ( 6 parodinių linijų- iš jų 3 kalės ir 3 patinai, ir 6 medžioklinių linijų, taip pat 3 kalės ir 3 patinai). Šunų amžius nuo 1 iki 13 metų.

Elgsenos testas atliktas šalia kiekvieno šuns gyvenamosios aplinkos (lauke), panaudojant papildomas priemones: tvirtą stalą neslidžiu paviršiumi, balioną, kamuoliuką, blizgaus (folijos) paviršiaus takelį, taip pat pasitelktas į pagalbą gero būdo šuniui nepažįstamas kitas šuo. Testas sudarytas iš 8 dalių: reakcija į nepažįstamą žmogų, reakcija į nepažįstamo žmogaus prisilietimus, reakcija į svetimą šunį, elgsena nepažįstamoje aplinkoje, žaidimas su žaislais, reakcija į netikėtą garsą, aukščio baimės testas, reakcija į neįprastus paviršius.

Pirmasis testas- reakcija į nepažįstamą žmogų. Šeimininkas su šuniu, pririštu su pavadėliu, ramiai stovi. Prie jų prieina nepažįstamas žmogus, pasisveikina, nekreipdamas dėmesio į šunį. Stebima šuns reakcija ir įvertinama balais nuo 0 iki 6 pagal vertinimų lentelę (1 priedas).

Tas pats žmogus paglosto šunį, apčiupinėja, nesukeldamas jam skausmo ar diskomforto. Vertinama šuns reakcija į prisilietimus.

Nuėjus žmogui, šeimininkas su šuniu lieka ramiai stovėti vietoje. Pro juos nedideliu atstumu praeina žmogus su kitu šuniu, kurio reakcija į stebimą šunį neutrali- t.į jis niekaip neišprovokuoja atsakomosios reakcijos. Stebima ir įvertinamas testuojamo šuns elgesys ir reakcija į šunį.

Šeimininkas užeina į svetimą šuniui patalpą (rūsį, sandėlį). Stebima šuns reakcija ir vertinama balais.

Šeimininkas paima kamuoliuką ir įtraukia šunį į žaidimą. Kamuoliukas numetamas tolyn. Vertinamas šuns noras vytis žaislą, aportuoti ir atnešti jį šeimininkui.

Šeimininkui žaidžiant su šuniu testuotojas netoliese sukelia netikėtą garsą (susprogdina balioną). Stebima šuns reakcija ir elgesys po jo.

Aukščio baimės testui šuo užkeliamas ant stabilaus stalo neslidžiu paviršiumi. Neįprasto paviršiaus testui šuo pravedamas takeliu su blizgiu (folijos) paviršiumi. Vertinama balais jo elgsena. Parodinių ir medžioklinių linijų šunų testo rezultatai pateikiami lentelėse. Šie rezultatai buvo apdoroti Microsoft Excel, rasti balų vidurkiai su standartinaisu nuokrypiais, jie palyginti Stjudento testu ir nustatyta, ar parodinių ir medžioklinių šunų elgsenos testo rezultatai yra statistiškai reikšmingi.

7.3. Foksterjerų veislės šunų šeimininkų apklausa

Foksterjerų šeimininkų apklausa atlikta svetainėje www.apklausa.lt. nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Ją sudarė 20 klausimų. Buvo užpildytos 65 anketos.

Apklausos tikslas: apklausti foksterjerų veislės šunų šeimininkus, siekiant išsiaiškinti parodinių ir medžioklinių linijų foksterjerų panašumus ir skirtumus, šeimininkų poreikius ir lūkesčius įsigyjant šuniuką, jį auginant, šeimininko pasitenkinimą ar nepasitenkinimą savo turimu šunimi. Anketa buvo sudaryta tyrimo autorės iš 20 klausimų. (2 priedas). Anketa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: įvadinės, diagnostinės ir demografinių kintamųjų dalies. Įvadinėje dalyje respondentai yra supažindinami su tyrėju, tyrimo tikslu, paaiškinama kaip pildyti anketą. Sekanti anketos dalis yra diagnostiniai respondentų klausimai. Šiais klausimais siekta kuo išsamiau išsiaiškinti apie respondentų auginamus šunis. Paskutinėje anketos dalyje yra nurodomi demografiniai respondentų duomenys: lytis, amžius, gyvenamoji vieta.

Anketoje naudojami dviejų tipų klausimai. Uždarojo tipo klausimuose reikia pasirinkti vieną arba kelis labiausiai tinkančius atsakymų variantus. Atvirojo tipo klausimuose atsakymai nėra pateikti, respondentas juos turi užpildyti savarankiškai. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti bendrąją informaciją apie save ( amžių, gyvenamąją vietą); informaciją apie savo šunį (veislė, lytis, amžius, svoris, ūgis); kokiomis sąlygomis jis yra laikomas (namuose, voljere, pririštas prie būdos); kiek jam yra skiriama dėmesio per dieną, ar su juo yra medžiojama, ar lankomos parodos, ar užsiimama kita veikla; ar šuo turi kažkokių baimių (jei taip- kokių); kokių šeimininkai mato privalumų ar trūkumų augindami šios veislės šunį; kokiais kriterijais vadovaudamiesi rinkosi šuniuką; ar dar kartą įsigytų tokios veislės šunį.

Buvo palygintas parodinių ir medžioklinių linijų šunų ūgis ir svoris.

Užpildytų anketų duomenys buvo suvesti į programą Microsoft Excel. Rezultatai pateikiamai skaičiais ir procentais. Darbe grafikai ir lentelės pateiktos naudojant programų paketo Microsoft Office Word bei Excel programas.

8. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

8.1. Foksterjerų biometrinių matavimų ir išvestų indeksų analizė

Išmatavus šunis pagal 9 parametrus (galvos ilgis, snukio ilgis, aukštis ties ketera, įstrižas kūno ilgis,krūtinės gylis, krūtinės plotis, krūtinės apimtis, priekinės kojos ilgis, riešo apimtis), gauti tokie parametrai (3 lentelė- parodinių linijų šunų, 5 lentelė- medžioklinių linijų šunų).

3 lentelė. Parodinių linijų šunų matavimų duomenys Šuns vardas Lytis Galvos ilgis (cm) Snuki o ilgis (cm) Aukštis ties ketera (cm) Įstrižas kūno ilgis (cm) Krūtinė s gylis (cm) Krūtinė s plotis iš priekio (cm) Krūtinė s apimtis (cm) Priekin ės kojos ilgis (cm) Riešo apimti s (cm) Moro (11 m) Patin as 19 9 43 40 22 13 54 24 8 Kubis (1 m) Patin as 20 12 45 40 24 14 50 25 10 Panka s (4m) Patin as 20 10.5 41.5 37 18 11 54 23 10 Zylė (1.9 m) Kalė 19 10 39 38 18 14 50 20 9.5 Keri (7.5m ) Kalė 19.5 8 39 39 21 12 55 20 9 Nica( 5m) Kalė 20 9 40 41 22 11 53.5 21 9 vidur kis 19,58± 0,20 9,75± 0,57 41,25± 0,98 39,17± 0,60 20,83± 0,98 12,50± 0,56 52,75± 0,89 * 22,17± 0,87 9,25± 0,31

Lentelėje matome, kad parodinių linijų šunų galvos ilgis svyruoja nuo 19 iki 20 cm (vidurkis 19,58±0,20). Ilgiausias galvas turi du patinai Kubis ir Pankas ir viena kalė- Nica. Standarte galvos ilgis nėra nurodomas, bet pageidautina ilga, pleišto formos galva, siaurėjanti nosies link.

Didžiausio ūgio (45 cm) yra patinas Kubis. Kiti du patinai, taip pat kalė Nica yra per didelio ūgio ir neatitinka standarto. Standartas nurodo, kad patinai turėtų būti iki 39 cm ūgio, kalės- gali būti kiek mažesnės. Dvi kalės- Zylė ir Keri yra 39 cm ūgio.

Pageidautina, kad foksterjero ūgis būtų lygus įstrižo kūno ilgiui (kvadratinio formato). Toks šuo, idealaus kvadratinio formato, yra kalė Keri- 39 cm ūgio ir 39 cm įstrižo kūno ilgio. Kalė Nica turi

ilgesnį kūną, lyginant su ūgiu (41 ir 40 cm), todėl yra kiek ištempto formato. Visi kiti šunys yra didesnio ūgio, negu įstrižo kūno ilgio, todėl laikomi ilgakojais.

Pagal standartą pageidautina, kad krūtinė būtų gili, neplati. Lentelėje matome, kad giliausią krūtinę turi patinas Kubis (24 cm), mažiausią pagal gilumą- Pankas ir Zylė (abu po 18 cm). Mažiausias krūtinės plotis: Panko ir Nicos (po 11 cm), didžiausias- kalės Zylės (14 cm), Didžiausia krūtinės apimtis yra kalės Keri (55 cm), kiek mažiau (po 54 cm) patinų Moro ir Panko, mažiausia- Kubio ir Zylės (po 50 cm).

Ilgiausias priekines kojas turi patinas Kubis (25 cm), trumpiausias- Zylė ir Keri (po 20 cm). Kaulingiausi, turintys storiausią riešą yra patinai Kubis ir Pankas. Mažiausia riešo apimtis- patino Moro.

Parodinių linijų šunų didžiausi vidurkiai yra krūtinės apimties- 52,75±0,89, aukščio ties ketera- 41,25±0,98, įstrižo liemens ilgio - 39,17±0,60 . Kiti nėra tokie dideli, svyruoja nuo 9,25±0,31 iki 22,17±0,87. Iš lentelės duomenų matome, kad parodinių linijų visi patinai ir viena kalė (Nica) yra per didelio ūgio, nes jų aukštis ties ketera viršijo standarto reikalavimus (iki 39 cm).

Matavimo rezultatai apdoroti statistiškai „SPSS“ programa, apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, vidurkio patikimumo intervalas (4 lentelė).

4 lentelė. Parodinių linijų šunų matmenų statistiniai rodikliai Statistiniai rodikliai Galvo s ilgis (cm) Snuki o ilgis (cm) Aukšti s ties ketera (cm) Įstr.kūn o ilgis (cm) Krūtinė s gylis (cm) Krūtinė s plotis (cm) Krūtinė s apimtis (cm) Priekinė s kojos ilgis (cm) Riešo apimti s (cm) Aritmetinis vidurkis 19,58 9,75 41,25 39,17 20,83 12,5 52,75 22,17 9,25 Minimali reikšmė 19 8 39 37 18 11 50 20 8 Maksimali reikšmė 20 12 45 41 24 14 55 25 10 Standartini s nuokrypis 0,492 1,405 2,403 1,472 2,401 1,378 2,185 2,137 0,758 Vidurkio patikimum o intervalas (95%) 0,516 1,475 2,522 1,545 2,520 1,447 2,293 2,243 0,796

Išmatavus medžioklinių linijų šunis, gauti tokie matavimai (5 lentelė):

5 lentelė. Medžioklinių linijų šunų matavimų duomenys Šuns vardas Lytis Galvos ilgis (cm) Snuki o ilgis (cm) Aukšti s ties ketera (cm) Įstriža s kūno ilgis (cm) Krūtin ės gylis (cm) Krūtin ės plotis iš priekio (cm) Krūtin ės apimti (cm) Prieki nės kojos ilgis (cm) Riešo apimti s (cm) Anrico (3.9m) Patina s 21.5 12 39 44 22 17 57 23 10 Fargo (1.2m) Patina s 22 12 40 44 21 16 56 24 10 Tobis (8m) Patina s 22 10 43 43 22 14 58 22 9 Bega (10 m) Kalė 18 10 42.5 41 25 11 58 21.5 8 Dika (13 m) Kalė 21 11 45 38 19 11.5 55 23 8.5 Upė (1.5m) Kalė 19 10 44 39 17 14 52 22 9 vidurk is 20,58± 0,69 10,83± 0,4 42,25± 0,95 41,50± 1,06 21,00± 1,13 13,92± 0,97 56,00± 0,93 22,58± 0,37 9,08±0 ,33

Analizuojat medžioklinių linijų šunų matavimų duomenis matome, kad ilgiausias galvas turi patinai Fargo ir Tobis (po 22 cm), trumpiausią- kalė Bega (18 cm).

Didžiausio ūgio yra kalės Dika (45 cm), Upė (44 cm) ir patinas Tobis. Mažiausias ir vienintelis atitinkantis standartinį ūgį ( iki 39 cm) yra patinas Anrico.

Lyginant ūgio ir įstrižo kūno ilgio proporcijas, idealaus kvadratinio formato yra patinas Tobis ( jo ūgis ir įstrižas kūno ilgis yra po 43 cm). Ištempto formato (kai ūgis yra mažesnis negu įstrižas kūno ilgis) yra Anrico ir Fargo. Didesnio ūgio, negu įstrižo kūno ilgio yra visos kalės: Bega, Dika, Upė. Giliausią krūtinę turi kalė Bega (25 cm), mažiausią- kalė Upė (17 cm). Siauriausią- taip pat kalė Bega (11 cm), nedaug nuo jos atsilieka ir kalė Dika (11,5 cm). Plačiausia krūtinė patino Anrico. Didžiausia krūtinės apimtis (po 58 cm) yra Tobio ir Begos, mažiausia- kalės Upės (52 cm).

Ilgiausias priekines kojas turi Fargo (24 cm), trumpiausias- Bega (21,5 cm). Kaulingiausi ir turintys didžiausią riešo apimtį yra patinai Anrico ir Fargo (po 10 cm), mažiausia riešoapimtis- Begos.

Medžioklinių linijų šunų didžiausi vidurkiai yra krūtinės apimties-56,00±0,93, aukščio ties ketera-42,25±0,95, įstrižo liemens ilgio - 41,50±1,06. Kiti nėra tokie dideli, svyruoja nuo 9,08±0,33 iki22,58±0,37. Medžioklinių linijų šunų ūgis yra dar didesnis, negu parodinių linijų šunų, standartą (iki 39 cm) atitinka tik vienas patinas (Anrico).

Medžioklinių linijų šunų matavimo rezultatai taip pat apdoroti statistiškai „SPSS“ programa, apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, vidurkio patikimumo intervalas (6 lentelė).

6 lentelė. Medžioklinių linijų šunų matmenų statistiniai rodikliai Statistiniai rodikliai Galvo s ilgis (cm) Snuki o ilgis (cm) Aukšti s ties ketera (cm) Įstr.kūn o ilgis (cm) Krūtinė s gylis (cm) Krūtinė s plotis (cm) Krūtinė s apimtis (cm) Priekinė s kojos ilgis (cm) Riešo apimti s (cm) Aritmetinis vidurkis 20,58 10,83 42,25 41,5 21 13,92 56 22,58 9,08 Minimali reikšmė 18 10 39 38 17 11 52 21,5 8 Maksimali reikšmė 22 12 45 44 25 17 58 24 10 Standartini s nuokrypis 1,686 0,983 2,318 2,589 2,757 2,375 2,280 0,917 0,801 Vidurkio patikimum o intervalas (95 proc.) 1,769 1,032 2,433 2,716 2,893 2,493 2,393 0,963 0,841

Buvo palyginti parodinių ir medžioklinių linijų matmenų aritmetiniai vidurkiai (7 lentelė):

7 lentelė. Parodinių ir medžioklinių linijų matmenų aritmetiniai vidurkiai su vidurkio paklaida Galvos ilgis (cm) Snukio ilgis (cm) Aukštis ties ketera (cm) Įstrižas kūno ilgis (cm) Krūtinės gylis (cm) Krūtinės plotis iš priekio (cm) Krūtinės apimtis (cm) Priekinė s kojos ilgis(cm) Riešo apimtis (cm) Parodiniai 19,58±0, 20 9,75±0, 57 41,25±0, 98 39,17±0, 60 20,83±0, 98 12,50±0, 56 52,75±0, 89 * 22,17±0, 87 9,25±0, 31 Medžiokli niai 20,58±0, 69 10,83± 0,4 42,25±0, 95 41,50±1, 06 21,00±1, 13 13,92±0, 97 56,00±0, 93 22,58±0, 37 9,08±0, 33