LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLO FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

DOVILĖS MASALSKAITĖS

Gyvūnų asistuojamas ugdymas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lekt., dr. Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė

Konsultantas Lekt., M. Paleckaitis

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūnų asistuojamas ugdymas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 balandžio 30 Dovilė Masalskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 balandžio 30 Dovilė Masalskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

3

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

4

Turinys

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI:... 8

1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1 Gyvūnų terapijos ir gyvūnų asistuojamo ugdymo sąvokų vartojimas ... 9

1.2 Gyvūnų asistuojamas ugdymas... 10

1.3 Gyvūnų asistuojamo ugdymo pritaikymo sritys ... 12

1.3.1 Socialinė sritis... 13

1.3.2 Psichologinė sritis ... 14

1.3.3. Akademinė sritis ... 16

2 TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 19

3 REZULTATAI ... 22

3.1 Gyvūnų auginimo mokyklose ypatumai ... 22

3.1.1 Gyvūnų auginimo mokykloje populiarumas ... 22

3.1.2 Gyvūnų auginimo/neauginimo mokykloje priežastys ... 23

3.1.3 Gyvūnų auginimo mokykloje iššūkiai ... 24

3.2 Mokytojų žinios apie gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimą ir panaudojimo galimybes mokymo procese ... 25

3.3 Gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimas į ugdymo programą ... 27

3.3.1 Gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklų įtraukimas į ugdymo programą ... 27

3.3.2 Gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimas ugdant įvairias mokinių savybes ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 38

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39

5 SANTRAUKA

Dovilė Masalskaitė „Gyvūnų asistuojamas ugdymas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis“.

Gyvūnai nuo senovės yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau pastaruoju metu žmonės vis mažiau leidžia laiko gamtoje ir bendrauja su įvairiais gyvūnais. Gamtos pažinimas ir puoselėjimas persikelia į mokyklas, kur pedagogai pasitelkdami gyvūnų asistuojamą ugdymą stengiasi vaikus priartinti prie gamtos ir vystyti ypatingą žmonių ir gyvūnų tarpusavio ryšį. Taigi, šio darbo tikslas yra įvertinti pradinių klasių mokytojų žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Darbo uždaviniai: aptarti gyvūnų auginimo mokyklose ypatumus, aptarti mokytojų žinias apie gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimą ir panaudojimo galimybes mokymosi procese ir nustatyti, kaip dažnai mokytojai savo darbe pasitelkia gyvūnų asistuojamą ugdymą. Tyrimo objektas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis gyvūnų asistuojamo ugdymo tema.

Tyrimo duomenys buvo surenkami naudojant empirinį tyrimo metodą – anketinę apklausą. Duomenys buvo apdorojami kiekybiškai, naudojant neparametrinį Mann-Whitney U testą. Atviro tipo klausimų atsakymai buvo aprašomi dažnių lentelėmis.

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pedagogai turi žinių gyvūnų asistuojamo ugdymo tema, taip pat aktyviai gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklas pasitelkia vaikų kompetencijų, žinių ir gebėjimų ugdymui.

6 SUMMARY

Dovilė Masalskaitė „Animal-Assisted Education: Primary School Teachers‘ Knowledge and Experience“.

Since times immemorial animals have been an inherent part of our life. However, nowadays people have much less contact with the natural world than it used to be. Therefore, learning about nature is gaining a great importance at schools where teachers by means of animal-assisted education try to bring students closer to the natural world and build-up human-animal bond. Thus, the aim of this paper is evaluated primary school teachers‘ knowledge and experience in the field of animal-assisted education. Objectives of the paper include discussing the pecularities of having classroom pets, teachers‘ knowledge of integrating animal-assited programmes into general curriculum and possibilities of using them in the learning process, and identifying how often teachers use animal-assisted activities in their work. The subject of the reasearch are the knowledge and experience of primary school teachers in the field of animal-assisted education.

Research data was collected using empirical research method, i.e. questionnaire survey. The data was analysed quantitatively by using nonparametric Mann-Whitney test. Open ended questions were described by frequency distribution tables.

The results of the research suggest that teachers have knowledge in the field of animal-assisted education and actively use them in their students’ competence, knowledge and skill development.

7 ĮVADAS

Gyvūnų ir žmogaus draugystė prasidėjo prieš daugiau nei dvylika tūkstančių metų [1], kurį laiką įvairūs gyvūnai buvo laikomi dėl teikiamos naudos atliekant įvairius darbus. Bėgant metams žmonės išrado įvairias transporto priemones, kurios atstojo arklių traukiamus vežimus, gyvūnai vis labiau imti laikyti dėl pramogos ir rekreacinių tikslų. Bėgant laikui, tarp žmogaus ir namuose auginamo gyvūno, atsirado stipri emocinė sąveika. Buvo pastebėta, kad gyvūnai teigiamai veikia žmones socialiniu ir emociniu aspektu, pavyzdžiui: XIX a. F. Nightingale [2] įkūrusi pirmąją slaugos mokyklą pastebi, kad maži gyvūnai yra puikūs kompanionai susirgus, taip pat B. Levinsonas [3,4] pastebi, kad psichoterapijos seanso metu, kambaryje esant jo šuniui, vaikai tampa labiau atsipalaidavę ir tai turi teigiamos įtakos psichoterapijos procesui. Per ateinančius dvidešimt metų Levinsonas ir toliau domėjosi gyvūnų asistuojama terapija savo darbuose teigdamas, kad gyvūnų asistuojama terapija padeda sustiprinti žmonių emocinę gerovę [5] ir leidžia vaikams išmokti susitvarkyti su kylančiomis problemomis [6].

Per pastaruosius penkiasdešimt metų, pastebėjus ypatingą žmogaus ir gyvūno ryšį, gyvūnų asistavimas tapo plačiai pritaikomas siekiant reabilitacijos tikslų [7-9]. Šiuo metu Lietuvoje, taip pat ir visame pasaulyje, populiarėja gyvūnų asistuojama terapija ligoninėse, pensionuose ir reabilitacijos klinikose. Atliktos įvairių mokslininkų studijos [7-10] leidžia teigti, kad gyvūnų asistuojama terapija, pasižymi visapusišku poveikiu žmogaus organizmui: turi fizinį, psichologinį, socialinį ir edukacinį poveikį.

Šiandieniniame pasaulyje, dėl sparčiai vykstančios urbanizacijos, daugelis žmonių gyvena miestuose, toli nuo gamtos. Siekiant priartinti vaikus prie gamtos, suteikti bendravimo su gyvūnais teikiamą naudą, įvairių sričių specialistai, tarp jų ir pedagogai [11,12], į savo darbą stengiasi vis dažniau įtraukti gyvūnus, kurie geba užmegzti ypatingą ryšį su vaikais.

Užsienyje gyvūnų įtraukimas į ugdymo programą yra gana dažnai naudojamas ir plačiai paplitęs ugdymo metodas, tačiau Lietuvos švietimo įstaigose tai nėra dažna praktika. Mūsų šalyje yra vykdomi tik pavieniai gyvūnų asistuojamo ugdymo užsiėmimai, kurių pagrindu nėra atliekami tiriamieji darbai. Juolab nėra publikacijų, kuriose turėtume susistemintus duomenis apie pradinių klasių pedagogų žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Todėl šiame darbe pirmą kartą bus pateikiami duomenys apie pradinių klasių mokytojų žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema Lietuvoje.

Gauti tyrimo rezultatai leis pažvelgti į gyvūnų asistuojamo ugdymo taikymą ir aktualumą Lietuvos švietimo įstaigose, taip pat išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis bus galima teikti rekomendacijas apie tolesnio gyvūnų asistuojamo ugdymo plėtimo Lietuvoje galimybes.

8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI:

Darbo tikslas: Įvertinti pradinių klasių mokytojų žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema.

Darbo uždaviniai:

 Atskleisti gyvūnų auginimo mokyklose ypatumus.

 Atskleisti mokytojų žinias apie gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimą ir panaudojimo galimybes mokymosi procese.

9 1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Gyvūnų terapijos ir gyvūnų asistuojamo ugdymo sąvokų vartojimas

Analizuojant Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą, buvo pastebėta, kad yra vartojami skirtingi terminai apibūdinantys gyvūnų ir žmogaus tarpusavio ryšį. B. Levinsonas [5] o vėliau ir kiti tyrėjai [11] savo publikacijose asistuojančius gyvūnus vadino kompanionais (angl. Companion

animals), Gee, Grifi ir McCardle [12] ypatingam žmonių ir gyvūnų ryšiui apibūdinti naudojo žmogaus

ir gyvūno sąveikos terminą (angl. Human-animal interaction), taip pat įvairiose publikacijose buvo naudojama gyvūno asistuojamos intervencijos [13] (angl. Animal-assisted interventions), bei gyvūnų asistuojamos terapijos [14] (angl. Animal assisted therapy) sąvokas. Angel paws [15] internetiniame puslapyje gyvūnų asistuojamus užsiėmimai yra skirstomi pagal jų paskirtį:

 gyvūnų asistuojamos veiklos (angl. Animal-assisted activities), kurios turi edukacinius, motyvacinius ar rekreacinius tikslus;

 gyvūnų asistuojama terapija (angl. Animal-assisted therapy) – užsiėmimai, kurių metu dirba specialiai šiam darbui paruošti gyvūnai, gyvūno vedlys ir atitinkamos srities specialistas, pagal iš anksto suderintą gydymo programą.

Gyvūnų asistuojama terapija yra gana naujas alternatyvios medicinos būdas Lietuvoje, todėl šiuo metu mūsų šalyje kyla daug diskusijų dėl papildomos ir alternatyvios medicinos (PAM) sąvokos, sričių apibrėžties, kuriamų paslaugų teikimo metodikų, vadinamųjų standartų, specialistų kvalifikacijos ir licencijavimo tvarkos [16]. Kadangi Lietuvoje šiuo metu yra ruošiamas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros įstatymas, kuris reglamentuos vertimosi gyvūnų asistuojama terapija sąlygas, bei sąvokų vartojimą, todėl šiuo metu Lietuvoje nėra teisės aktais numatytų vartojamų terminų. Analizuojant mokslinę literatūrą dažnai tenka susidurti, kad tiek gyvūnų terapija, tiek gyvūnų asistavimas mokyklose yra apibrėžiamas viena gyvūnų terapijos sąvoka. Atsižvelgiant į įvairių sąvokų sutikimą naudojamuose literatūros šaltiniuose, gyvūnų asistuojamos terapijos, intervencijos ar sąveikos tyrimai atliekami bendrojo lavinimo mokyklose, šiame darbe bus apibrėžiami, kaip gyvūnų asistuojamas ugdymas. Gyvūnų asistuojamas ugdymas – užsiėmimai, kurių metu gyvūnų elgseną išmanantis pedagogas, siekdamas numatytų tikslų, įtraukia gyvūnus į ugdymo procesą [17].Tai dar smulkesnė gyvūnų asistuojamos veiklos sritis, pritaikoma darbui mokykloje siekiant edukacinių tikslų. Gyvūnų asistuojamosios terapijos tėvu vadinamas B. Levinsonas 1984 metais publikuotame straipsnyje [5] “Human/companion animal therapy” teigė, kad gyvūnus terapijoje galima panaudoti, kaip pasyvius psichoterapijos pagalbininkus esančius šalia žmogaus arba aktyviai dalyvaujančius procese. Gyvūnų asistuojamoje terapijoje šuo taip pat gali atlikti ir motyvatoriaus, skatinančio

10 permainas, vaidmenį. Šie pagrindiniai pastebėjimai apie gyvūnų asistuojamą terapiją gali būti perkeliami į mokyklas ir pritaikomi gyvūnų asistuojamam ugdymui. Juolab, kad gyvūnų asistuojama terapija yra dažnai pasitelkiama gerinti vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, socialiniams [18], emociniams [18,19], fiziniams [18,20] ir akademiniams [21] rezultatams. Pavyzdžiui, Večkienės ir Anužienės [18] atlikto tyrimo metu, buvo siekiama įvertinti hipoterapijos kaip alternatyvaus socialinio darbo metodo veiksmingumą vaikams su fizine negalia socialinės izoliacijos įveikimo procese. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad hipoterapija padeda ne tik koreguoti raidos sutrikimus, ji palaiko emocinę ir socialinę raidą, stiprina vaiko pasitikėjimą savimi, skatina jį bendrauti su aplinka, gerina vaiko ir šeimos gyvenimo kokybę. Nedzinskaitė, Mažeikaitė, Paleckaitis ir Stankevičius [20] atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama įvertinti, ar terapiniai užsiėmimai su šunimis, integruoti į psichikos negalią turinčių vaikų ugdymo programą, gali pagerinti kineziterapijos užsiėmimų rezultatus. Tyrimo metu buvo pastebėtas geresnis judesių suvokimas ir atlikimas, kai užsiėmimuose dalyvavo šuo. Kalbant apie akademinius pasiekimus Brazdeikienė, Zukhbaya ir Petraitienė [21] atliko tyrimą, kuriame dalyvavo specialiųjų ugdymos(-si) poreikių turintys vaikai. Šio tyrimo metu vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes vienoje buvo vaikai, kuriems yra nustatyta elgesio-emocijų sutrikimai, kitoje – protinė negalia. Tyrimo rezultatai parodė, kad po kaniterapijos užsiėmimų statistiškai reikšmingai sumažėjo nerimastingumo/depresiškumo įverčiai, tėčiai taip pat pastebėjo statistiškai reikšmingus vertinant elgesio-emocijų sunkumai. Kadangi gyvūnų asistuojamos terapijos užsiėmimai daug dažniau vyksta su negalią turinčiais vaikais, todėl ir publikuotų mokslinių tyrimų galima sutikti daugiau lyginant su gyvūnu asistuojamu ugdymu. Dėl šios priežasties gyvūnų asistuojamos terapijos sukauptą patirtį ir žinias, turėtume perkelti į mokyklas ir pasitelkti gyvūnų asistuojamam ugdymui, taip siekiant geresnių socialinių, emocinių, fizinių ir akademinių pasiekimų ne tik sutrikimų turintiems vaikams, bet ir visiems bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems mokiniams.

1.2 Gyvūnų asistuojamas ugdymas

Analizuojant gyvūnų asistuojamo ugdymo temą svarbu aptarti tokios veiklos aktualumą ir populiarumą. Dėl šių priežasčių buvo atlikti tyrimai [11,22], kurių metu siekiama išsiaiškinti mokytojų, mokinių ir visos mokyklos bendruomenės požiūrį į gyvūnų asistuojamą ugdymą. Rud ir Beck [11] atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 2149 Indianos pradinių klasių pedagogai iš 115 skirtingų Indianos pradinių mokyklų. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiau nei ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių pradinių klasių pedagogų savo klasėse augino gyvūnus. Taip pat beveik pusė mokytojų, kurie klasėje neaugino gyvūno, leisdavo vaikams į mokyklą atsinešti savo auginamus gyvūnus. Analizuojant šio tyrimo duomenis, taip pat buvo pastebėta, kad gyvūnus dažniau yra linkusios auginti mokytojos dirbančios kaimo ir priemiesčio vietovėse, lyginant su miestų mokyklomis. Zents, Fisk ir

11 Lauback [22] atliktame tyrime dalyvavo mokytojai, mokiniai ir psichologai iš keturių kaimo vietovėse įsteigtų mokyklų. Apibendrinus iš visų keturių mokyklų surinktus duomenis tyrėjai nustatė, kad visų tyrime dalyvavusių mokyklų vaikai ir mokyklos darbuotojai stipriai palaikė šuns asistavimą mokymosi procese įžvelgdami daugybę teigiamų aspektų. Analizuojant atliekamus tyrimus pastebime, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas yra populiarus ir plačiai taikomas ugdymo metodas užsienyje, tačiau Lietuvoje, dėl mokslinių tyrimų trūkumo, situacija nėra žinoma.

Kalbant apie gyvūnų asistuojamą ugdymą vis dažniau mokyklose vyksta vienkartiniai gyvūnų asistuojamo ugdymo užsiėmimai. Daly ir Suggs [23] atliktame tyrime buvo nustatyta, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių pedagogų gyvūnų asistuojamam ugdymui pasitelkė į klasę atvykstančius edukatorius su gyvūnais. Pastaruoju metu, mūsų šalyje, taip pat vis labiau populiarėja trumpalaikiai gyvūnų asistuojamo ugdymo užsiėmimai mokyklose. Lietuvos kinologų draugijos mokymo centras [24] yra paruošęs mokomąją medžiagą apie saugų bendravimą su šunimis. Atvykę LKD MC darbuotojai kartu su savanoriais ir kaniterapijos egzaminus išlaikiusiais šunimis veda užsiėmimus vaikams. Įgiję teorinių žinių, mokiniai drąsiai gali pritaikyti jas praktikoje ir atlikti įvairias užduotis kartu su užsiėmime dalyvaujančiu šuniu. Drugelių namai [25] kuria įvairią mokomąją medžiagą apie drugių gyvenimo ciklą, taip pat atvyksta su edukacinėmis pamokomis į mokyklas. Siekiant vaikus supažindinti su skirtingais gyvūno gyvenimo etapais į mokyklą galima užsisakyti ir magiškų kiaušinių edukaciją, kuri trunka net dvylika dienų. Šios edukacijos metu vaikai stebi, kaip iš kiaušinio inkubatoriuose išsirita viščiukai, kurie vos tik išsiritę iškeliauja gyveni į ūkius. Nors Lietuvoje tikrai galima užsisakyti ne vieną gyvūnų asistuojamam ugdymui skirtą programą, tačiau šių programų metu nėra renkami duomenys, kuriuos būtų galima panaudoti moksliniams tikslams.

Gyvūnų asistuojamam ugdymui gali būti pasitelkiami įvairūs gyvūnai. Vieni iš jų gali visą laiką būti auginami mokykloje sukuriant jiems tinkamas sąlygas, pavyzdžiui, Indianos mokyklose Rud ir Beck [11] atlikto tyrimo duomenimis, buvo auginamos žuvys, smulkūs graužikai ir ropliai, kiek rečiau buvo sutinkami įvairūs vabzdžiai, bestuburiai ir paukščiai. Kiti gyvūnai, dažniausiai šunys, į mokyklas atvyksta su vedliu pagal iš anksto suderintą grafiką. Nors Daly ir Suggs [23] atliktame tyrime buvo pastebėta, kad mokykloje, kaip klasėje auginami gyvūnai, buvo ir šuo su kate, tačiau atsižvelgiant į šių gyvūnų poreikius, mano manymu, jie ugdymo procese turėtų asistuoti iš anksto nustatytu grafiku, nepažeidžiant gyvūnų laisvių.

Kalbant apie gyvūnų auginimą mokyklose mūsų šalyje yra žinoma, kad kiekviename mieste yra patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės, kurių turi būti laikomasi norint auginti gyvūną. Pavyzdžiui, gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus mieste [26] pabrėžia, kad yra draudžiama laikyti šunis ir kates mokyklų, lopšelių-darželių teritorijose, tačiau išimties tvarka, turint visuomenės sveikatos centro

12 leidimą, šunis ir kates galima laikyti mokyklų, lopšelių-darželių teritorijoje. Tuo tarpu apie kitų gyvūnų laikymą mokyklose, lopšeliuose-darželiuose informacijos nepavyko rasti.

Aptariant gyvūnų auginimą klasėje buvo pastebėta, kad ne visi pedagogai pasiryžta prisiimti šią atsakomybę. Vienos studijos duomenimis [23] didžioji dalis pedagogų teigia, kad jie myli gyvūnus, tačiau klasėje auginti gyvūną pasiryžta tik penktadalis tyrime dalyvavusių pedagogų. Rud ir Beck [11] atliko išsamų tyrimą analizuojantį priežastis, kodėl pedagogai nėra linkę klasėje auginti gyvūnų. Pagrindinė priežastis, dėl kurios pedagogai atsisako klasėje auginti gyvūnus, yra mokyklos administracijos neigiamas požiūris ir galiojančios taisyklės. Beveik ketvirtadalis šio tyrimo dalyvių teigė, kad gyvūnai klasėje nėra auginami, nes jų nemėgsta arba net bijo. Dalis mokytojų taip pat atsisako klasėje auginti gyvūnus, nes bijo ligų, alergijų ir gyvūnų įkandimų. Mažiau nei 10 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodo, kad neturi tam pakankamai vietos taip pat auginant gyvūnus klasėje reikėtų jais rūpintis o pedagogui tai yra papildomas darbas. Žinoma, klasėje auginant gyvūnus atsiranda ir piniginės išlaidos skirtos gyvūno kraikui, pašarui ir veterinaro paslaugoms. Taip pat savaitgalių ir atostogų metu labai svarbu atsakingai pasirinkti, kas atvyks prižiūrėti gyvūno į mokyklą, o galbūt ir pasiims pagloboti į savo namus. Gyvūno auginimas klasėje turi būti labai atsakingas ir apgalvotas žingsnis, siekiant vaikams ugdyti teigiamas nuostatas gyvūno laikymo ir priežiūros klausimais.

1.3 Gyvūnų asistuojamo ugdymo pritaikymo sritys

Analizuojant įvairius užsienyje atliktus mokslinius tyrimus [11,22,23], buvo pastebėta, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas mokyklose gali būti pritaikomas labai plačiai. Susisteminus atliktų tyrimų informaciją matome, kad gyvūnų elgseną išmanantys pedagogai, į ugdymo procesą įtraukę gyvūnus pastebi geresnius mokinių socialinių, psichologinių ir akademinių sričių pasiekimus. Šiuos pasiekimus plačiau aptarsiu sekančiuose poskyriuose. Tačiau labai svarbu suprasti, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas yra holistinis, daug sričių vienu metu apimantis ugdymas, turintis įtakos visapusiam vaiko formavimuisi. Gee su bendraautoriais 2017 metais publikuotame teoriniame straipsnyje [12] plačiai aptaria teoriją, pagal kurią buvo siekiama nustatyti, kokiu principu gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklos paveikia mokymąsi ir socialinį bei emocinį vystymąsi (1 pav.). Pirmiausia yra įvardijamos įvairios gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklos, kurios skiriasi savo tikslais ir darbo metodais: klasėje auginami gyvūnai/mokykloje apsilankantys gyvūnai, gyvūnų įtraukimas į ugdymo programą ir tikslingai suplanuotos intervencijos. Rodyklėmis yra parodyta, kad šios gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklos turi tiesioginį ryšį kalbant apie vaikų motyvaciją ir/arba savarankiškumą, susidomėjimą ir/arba dėmesį, savireguliaciją ir streso įveikimą bei socialinę sąveiką.

13 1 pav. Gyvūnų asistuojamo ugdymo įtaka įvairioms savybėms [12]

Visų šių savybių paveikimas ir suaktyvinimas lemia geresnį mokymąsi bei socialinį ir emocinį vystymąsi. Savo ruoštu mokymasis veikia mokinių socialinį ir emocinį vystymąsi ir atvirkščiai, geresnis socialinis ir emocinis vystymasis lemia geresnį mokymąsi. Remiantis šia teorija matome, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas nėra susijęs su vienos savybės ugdymu, tai yra holistinis įvairioms sritims turintis įtakos ugdymas.

1.3.1 Socialinė sritis

Atliekant mokslinius tyrimus [12,14,27,28] buvo pastebėta, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas turi teigiamą socialinę įtaką klasėje besimokantiems mokiniams. Kotrschal ir Ortbauer [14] tyrimas, kuris buvo atliktas Vienos pradinėje mokykloje, parodė, kad šuns buvimas klasėje padeda vaikams lengviau įsitraukti į grupės darbą, kuria teigiamą socialinį ryšį su kitais klasės mokiniais, taip pat sumažina netinkamo vaikų elgesio pasireiškimą. Šiame tyrime dalyvavo 24 pirmos klasės mokiniai, viso eksperimento metu vaikai buvo filmuojami ir analizuojant filmuotą medžiagą buvo padarytos tyrimo išvados. Hergovich, Monshi, Semmler ir Zieglmayer [27] atlikto tyrimo metu siekė nustatyti, kokią įtaką mokiniams turi šuns buvimas klasėje. Tyrime dalyvavo 46 pirmos klasės mokiniai, kurie buvo suskirstyti į dvi – eksperimentinę ir kontrolinę grupes. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė socialinė integracija buvo nustatyta eksperimentinėje grupėje, todėl tyrėjai teigia, kad ugdymo procese dalyvaujantis šuo, gali būti labai svarbus faktorius lemiantis vaikų socialinių ir pažinimo kompetencijų vystymąsi. N. Gee su bendraautoriais [12] po daugiau nei dešimties metų, publikavo teorinį darbą, kuriame dar kartą įrodė, kad šuns dalyvavimas ugdymo procese pagerina mokinių socialinius įgūdžius. Tyrėjų [12] nuomone šunys dalyvaujantys ugdymo procese atlieka katalizatoriaus vaidmenį, taip pagerindami mokinių bendravimą, o geresni mokinių socialiniai įgūdžiai klasėje, padeda kurti geresnius socialinius ryšius ir už mokyklos ribų. Taip pat siekiant ugdyti vaiko socialinius įgūdžius į

14 pagalbą galima pasitelkti ir socialinius pedagogus, kurie padėtų sklandžiau vykti socialinės pagalbos procesui [29].

Dar viena labai svarbi tyrimų sritis – empatijos ugdymas. Analizuojant tyrimų duomenis mokslininkai [23,27,30] nustatė, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas didina mokinių empatijos lygį. Hergovich su bendraautoriais [27] atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 46 pirmos klasės mokiniai. Tyrimo išvadose yra pastebima, kad vaikai eksperimentinėje grupėje, kurioje užsiėmimai vyko su šuniu, turėjo didesnius įvertinimus kalbant apie empatiją, lyginant su kontroline grupe. Daly ir Suggs [23] atliktame tyrime pedagogai dalinosi savo patirtimi. Viena tyrime dalyvavusi pasakojo, kai po vasaros atostogų į mokyklą sugrįžę mokiniai sužinojo, kad numirė jų klasėje auginamas ežiukas. Gyvūno praradimas vaikus tikrai paveikė, tačiau mokytoja buvo įsitikinus, kad gyvūno auginimas klasėje ugdė mokinių empatiją, nes liūdną žinią išgirdę vaikai mokytojai atnešė užuojautos kupiną laišką ir padovanojo ežiuko skulptūrėlę. Kita tyrimo dalyvė dalinosi situacija, kuomet paprašė vaikų pasilikus po pamokų išvalyti driežo terariumą. Pedagogė teigia, kad vaikai su dideliu noru pasiliko padėti mokytojai suprasdami, kad jai yra reikalinga mokinių pagalba.

1.3.2 Psichologinė sritis

XX a. vaikų psichoterapeutas B. Levinsonas [5] ir psichologas Z. Froidas [1]. pastebėjo, kad šuns buvimas netoli vaikų, padeda jiems atsipalaiduoti. Pasitelkiant gyvūnų asistuojamą ugdymą, buvo pastebėta, kad gyvūno buvimas klasėje padeda sumažinti stresą ir vaikai jaučiasi ramesni [17] [22] [31] [32] [33]. Molnar, Ivanscik, DiBlasio ir Nagy atliko tyrimą [17], kurio metu analizavo pirmos klasės mokinių nerimo lygį. Tyrimas vyko šešias savaites, kurios buvo suskirstytos periodais po tris savaites, vieno periodo metu vaikai turėjo galimybę bendrauti su nepriklausomu kintamuoju – triušiu, kitą periodą triušio šalia nebuvo. Abiejų periodų metu buvo matuojamas vaikų nerimo lygis pasitelkiant specialius vertinimo kriterijus. Tyrimo išvadose teigiama, kad nerimo lygis vaikams bendraujant su gyvūnais buvo statistiškai patikimai mažesnis, lyginant su periodu, kuomet vaikai neturėjo galimybės bendrauti su triušiu. Kitų mokslininkų [22] atlikto tyrimo duomenimis mokiniai dalindamiesi savo patirtimi po šuns apsilankymo mokykloje teigė, kad šuo padėjo jiems nurimti, to pasekoje sumažėjo ir nerimo lygis. Gee ir kitų autorių atlikto tyrimo [33] metu buvo siekiama nustatyti, kaip kinta vaikams skirtų stambiosios motorikos užduočių atlikimo laikas, kai užsiėmime kartu dalyvauja šuo. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad užduotys buvo atliekamos greičiau, kuomet jas atliekant dalyvavo šuo. Tyrėjų nuomone, vaikų greitesnis stambiosios motorikos užduočių atlikimas buvo siejamas su didesniu atsipalaidavimu ir mažesniu streso jautimu, kuomet šuo buvo šalia.

Siekiant molekuliniu lygmeniu įrodyti, kad bendravimas su gyvūnu gali mažinti stresą, buvo atliktas tyrimai ir nustatyta, kad gyvūno ir žmogaus sąveikos metu žmogaus organizme kinta hormonų:

15 kortizolio, kuris yra streso hormonas [31] ir oksitocino, kuris yra laimės hormonas. kiekis [13]. Beetz su bendraautoriais [31] atlikto tyrimo metu vaikai turėjo atlikti stresą keliančias užduotis: šalia esant tikram šuniui, žaisliniam šuniui arba draugiškai nusiteikusiam žmogui. Išvadose pastebima, kad vaikų seilėse esančio kortizolio kiekis buvo statistiškai patikimai mažesnis dalyvaujant tikram šuniui, lyginant su žaislinio šuns arba žmogaus buvimu šalia. Analizuojant tyrimo rezultatus mokslininkai pastebėjo sąsają tarp fizinio kontakto su šunimi trukmės ir kortizolio kiekio vaikų seilėse: ilgesnį fizinį kontaktą su šunimi turėjusių vaikų seilėse buvo rastas mažesnis kortizolio kiekis. Taigi, ne vien tik šuns buvimas šalia padeda sumažinti stresą, tačiau labai svarbu ir fizinio kontakto užmezgimas su gyvūnu. Beetz, Uvnas-Moberg, Julius ir Kotschal [13] tyrimo metu atliekant 69 mokslinių darbų apžvalgą nustatė, kad gyvūnų ir žmogaus sąveikos metu yra teigiamai veikiamas žmonių socialinis elgesys, tarpasmeninės interakcijos, nuotaika, streso lygis, fiziologiniai ir fiziniai žmogaus stabilumą lemiantys veiksniai ir daugelis kitų parametrų. Apibendrinus tyrimų metu gautas išvadas tyrėjai teigia, kad būtent hormono oksitocino sistemos aktyvavimas žmogaus ir gyvūnų sąveikos metu turi didelę įtaką vykstantiems psichologiniams ir fiziologiniams pokyčiams.

Gee su bendraautoriais [33] ir kitų tyrėjų nuomone [34] bendravimas su šunimi motyvuoja vaikus žaidimui, dėl šios priežasties vaikai greičiau atlieka įvairias jiems skirtas užduotis. Wohlfarth su bendraautoriais [34] atliko vaikų turinčių nutukimą motyvacijos atlikti įvairius pratimus tyrimą. Tyrimo dalyviai buvo padalinti į dvi grupes, vienoje iš jų buvo šuo, kitoje kartu pratimus atliko žmogus. Tyrimo rezultatai rodo, kad grupėje, kurioje atliekant pratimus dalyvavo šuo, vaikai buvo aktyvesni, lyginant su kontroline grupe. Jau minėtame Gee ir Harris [33] tyrime buvo taip pat pastebėta, kad vaikai kartu su šuniu stambiosios motorikos užduotis atlieka per trumpesnį laiką, lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant atliktų tyrimų duomenis [14,22] yra pastebima, kad bendravimas su gyvūnais padeda vaikams užtikrinti emocinę gerovę. Tai įrodo Vienos pradinėje mokykloje atliktas Kotrschal ir Ortbauer [14] tyrimas, kurio metu buvo siekta nustatyti, ar šuns dalyvavimas ugdymo procese turi įtakos vaikų socialiniam elgesiui. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo pastebėt, kad tyrimo dalyviai bendraudami su gyvūnu jautėsi mažiau vieniši, taip pat buvo pastebėta, kad vaikai dažniau dirbo mažose grupėse. Gyvūno esančio klasėje dėka vaikai išmoko kurti daugiau socialinių interakcijų, ko pasekoje gerina ir savo emocinę gerovę. Zents, Fisk ir Lauback [22] atliktame mokyklos bendruomenės tyrime vaikai teigė, kad bendraudami su terapiniu šunimi jie užmezgė stiprų ryšį, taip pat jautė besąlygišką meilę ir palaikymą sklindančią iš gyvūno.

16 1.3.3. Akademinė sritis

Pastaruoju metu šunys vis dažniau yra pasitelkiami ugdyti vaikų skaitymo įgūdžius [35,36]. Lloyd ir Sorina [36] atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti projekto Classroom Canines™ įtaką mokinių skaitymo įgūdžiams. Atlikto tyrimo metu skaitymo sunkumų turintys mokiniai, turėjo galimybę kartą per savaitę, apie 10-15 minučių skaityti šuniui. Programos pabaigoje, praėjus 18-kai savaičių, buvo nustatyta, kad programoje dalyvavusių vaikų skaitymo įgūdžiai ženkliai pagerėjo. Tačiau tyrėjams didžiausią nuostabą kėlė tai, kad programos pabaigoje skaitymo sunkumų turėję mokiniai, pagal skaitymo taškus, pasivijo klasės draugus, kuriems skaitymo sunkumai nebuvo nustatyti. Niujorke Roux su bendraautoriais [35] taip pat atliko tyrimą, kurio metu siekė nustatyti skaitymo su šunimi programos efektyvumą trečios klasės mokiniams, analizuojant mokinių skaitymo greitį, tikslumą ir skaitomo teksto supratimą. Iš viso tyrime dalyvavo 102 vaikai, kurie buvo suskirstyti į tris bandomąsias ir vieną kontrolinę grupę, kuri skaitymo su šunimi programoje nedalyvavo. Pirmosios bandomosios grupės vaikai eksperimentą vykdė skaitydami šuniui, antrosios - žmogui o trečiosios - pliušiniam meškiukui ir žmogui esant toje pačioje patalpoje. Tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kurie dar kartą patvirtina, kad skaitymo programos su šunimi ugdo geresnius skaitymo įgūdžius, lyginant su skaitymu žmogui ar pliušiniam meškiukui. Siegel [37] teigia, kad skaitymo sunkumų turintis vaikas atėjęs paskaityti šuniui visuomet jaučia palaikymą ir neteisimą, šuo kantriai išklauso skaitomo teksto, dėl šios priežasties vaikai jaučia mažesnį stresą, gali labiau atsipalaiduoti ir mėgautis skaitymo procesu.

Gyvūnų asistuojamo ugdymo metodą pasitelkę pedagogai vis dažniau pastebi, kad gyvūnų asistuojamo ugdymo metu gerėja mokinių dėmesio sutelkimas [14,32]. Jau minėtame Kotrschal ir Ortbauer [14] Vienos pradinėje mokykloje atlikto tyrimo duomenimis, buvo nustatyta, kad klasėje esant šuniui vaikai daugiau dėmesio skiria mokytojai ir yra labiau susikoncentravę. Praėjus dešimčiai metų Šveicarijos mokslininkai Hediger ir Turner [32] atliko tyrimą, kurio metu molekuliniu lygmeniu įrodė, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas padeda vaikams sutelkti dėmesį. Šio tyrimo metu duomenys buvo fiksuojami prietaisu (angl. Hemoencephalography – PIR HEG), kuris fiksuoja smegenyse vykstančius nervinius impulsus ir nustatė, kad atliekant visas tris užduotis, kai šalia dalyvauja tikras šuo, dėmesys ir koncentracija buvo didesni, lyginant su roboto šuns dalyvavimu.

Gazzano, Mariti ir kt. [38] mokslininkų komanda atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti, ar šuns dalyvavimas mokymosi procese padeda vaikams geriau įsiminti šunų anatomijos ir fiziologijos mokomąją medžiagą. Tyrime buvo pasirinkta penkiolika aštuonmečių vaikų klasė iš Italijos. Tyrimo metu vaikai po kiekvienos pamokos, turėjo užpildyti klausimyną siekiant įvertinti jų įgytas žinias. Klausimynai dar kartą buvo užpildyti praėjus trims mėnesiams po eksperimento pabaigos.

17 Analizuojant klausimynuose pateiktus atsakymus, mokslininkai nustatė, kad daugiau teisingų atsakymų buvo pateikta po pamokos kurioje dalyvavo šuo. Tyrimo išvadose mokslininkai pastebi, kad šuns dalyvavimas ugdymo procese turi trumpalaikius rezultatus, tačiau neturi įtakos ilgalaikiam žinių įsiminimui.

Gee su bendraautoriais [33] siekė išsiaiškinti, ar gyvūno dalyvavimas ugdymo procese paveikia vaikų gebėjimą atlikti įvairias stambiosios motorikos užduotis. Kaip ir buvo tikėtasi, užduotys atliekamos dalyvaujant šuniui, buvo atliktos greičiau lyginant su kontroline grupe. Šio tyrimo išvadose autoriai pabrėžia, kad vaikų motoriniai gebėjimas turi stiprų ryšį su kalbos vystymusi, todėl jų manymu gyvūnų asistuojamas ugdymas gali būti pasitelkiamas vaikų stambiosios motorikos ir kalbiniams gebėjimams stiprinti.

Daly ir Suggs [23] atlikto tyrimo metu buvo analizuojama 75 mokytojų gyvūnų įtraukimo į ugdymo programą patirtis. Tyrimo metu buvo renkami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys leidžiantys atskleisti tyrimo dalyvių patirtį. Kalbant apie gyvūnų įtraukimą į ugdymo veiklas dalyviai teigė, kad gyvūnus yra įtraukę į užduotis mokantis ekonomikos, taip pat rašant įvairius rašto darbus, nes jų turinys dažnai yra apie gyvūnus. Viena tyrimo dalyvė pasidalino savo patirtimi, kai mokantis užsienio kalbos pirmiausia mokėsi gyvūnų pavadinimus, teiginius apibūdinančius, kokie gyvūnai patinka klasės draugams o kokie ne.

Klasėje auginami gyvūnai gali būti įtraukiami ir mokantis gamtos mokslų [23,39]. Daly ir Suggs [23] savo tyrime teigia, kad klasėje auginami gyvūnai yra įtraukiami mokantis temos medžiagą, bei atliekant įvairius laboratorinius darbus pvz. mokantis matuoti ilgį ir svorį, matavimai buvo atliekami su klasėje auginamais gyvūnais. Herbert su bendraautore [39] atlikto tyrimo metu vaikai atliko eksperimentą su žuvytėmis. Prieš prasidedant tyrimui vienoje akvariumo vienoje pusėje vaikai sudėjo daug akmenų o kitoje akvariumo pusėje buvo padėti augalai, vaikai kiekvieną dieną stebėjo kaip akvariume pasiskirsto žuvytės. Po kurio laiko aptarę gautus rezultatus padarė išvadą, kokia aplinka žuvytėms yra tinkamesnė gyventi.

Apibendrinus jau turimus duomenis galime drąsiai teigti, kad mokiniai, mokytojai ir mokyklos administracija turi teigiamą požiūrį į gyvūnų asistuojamą ugdymą [11,22,23]. Taip pat mokytojai turi įvairių gyvūnų asistuojamo ugdymo alternatyvų, vieni renkasi auginti įvairius smulkius gyvūnus klasėje [11], kiti pedagogai labiau yra linkę rinktis įvairias užsakomas edukacijas [23] arba leidžia mokinimas į mokyklą atsinešti savo auginamus gyvūnus [11].

Analizuojant gyvūnų asistuojamo ugdymo pritaikymo sritis buvo pastebėta, kad daugiausia mokslinių tyrimų yra atliekama tiriant socialinę, psichologinę ir akademinę sritis. Apibendrinant socialinės srities mokslinius tyrimus, buvo pastebėta, kad gyvūno buvimas klasėje padeda vaikams

18 lengviau įsitraukti į grupės darbą, kuria teigiamą socialinį ryšį su kitais klasės mokiniais, taip pat sumažina netinkamo vaikų elgesio pasireiškimą [12,14], bei didina vaikų empatijos lygį [33].

Atliekami psichologinės srities moksliniai tyrimai nustatė, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas turi įtakos mažinant stresą, palaikant vaikų emocinę gerovę ir veikia kaip motyvatorius, skatinantis permainas. Pasitelkiant gyvūnų asistuojamą ugdymą, buvo pastebėta, kad gyvūno buvimas klasėje padeda sumažinti stresą ir vaikai jaučiasi ramesni [17,22,31,32]. Šie pokyčiai atsiranda, dėl gyvūno ir žmogaus sąveikos metu žmogaus organizme kintančių hormonų: kortizolio [31] ir oksitocino kiekių [13]. Tyrėjų [33,34] nuomone bendravimas su šunimi motyvuoja vaikus žaidimui, dėl šios priežasties vaikai greičiau atlieka įvairias jiems skirtas užduotis, taip pat iš gyvūno jaučiama besąlygiška meilė ir palaikymas padeda vaikams užtikrinti emocinę gerovę [14,22].

Akademinėje srityje gyvūnų asistuojamas ugdymas pasitelkiamas ugdyti vaikų skaitymo įgūdžius [35,36]. Pastebėta, kad užsiėmimų metu gerėja mokinių dėmesio sutelkimas [14,32] taip pat šuns dalyvavimas ugdymo procese turi trumpalaikius rezultatus gerinant naujų žinių įsiminimą [38].

***

Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę paaiškėjo, kad gyvūnų galinčių dalyvauti ugdymo užsiėmimuose yra didelė įvairovė, tai bestuburiai [11,23] ir stuburiniai gyvūnai: smulkūs žinduoliai [11,23], graužikai [17], šunys [30,32,33,38] ir kt. Kadangi literatūros analizė atskleidė plačias gyvūnų asistuojamo ugdymo pritaikymo galimybes ugdant mokinių socialinius [12,14,23,27] psichologinius [12-14,31] ir akademinius [14,23,35,36] pasiekimus. Taigi, remiantis literatūros analizės rezultatais, buvo nuspręsta šio darbo empirinėje dalyje išsiaiškint Lietuvos mokyklose dirbančių pradinių klasių mokytojų žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Tyrimo metu buvo norima sužinoti, kokie gyvūnai jų žiniomis gali būti pasitelkiami ugdymo procese ir kokias mokinių savybes galima ugdyti pasitelkiant gyvūnus. Atlikta mokslinių darbų [11,23] analizė parodė, kad gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklos gali būti tiek teorinės, tiek praktinės. Tyrimo metu buvo nuspręsta nustatyti, kokias gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklas organizuoja mokytojai ir kaip gyvūnus įtraukia ugdant įvairias vaikų savybes.

19 2 TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo objektas. Pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Tyrimo metodai. Tyrimo metu buvo naudojamas teorini tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizė ir empirinis: anketinė apklausa (1 priedas).

Duomenų analizė. Duomenų apskaičiavimui buvo panaudota IBM SPSS Statistics programa. Duomenų iliustravimui buvo naudojama Microsoft Exel programa. Skirstinio normalumo vertinimas buvo atliekamas analizuojant Shapiro-Wilk‘o statistiką, nes tyrimo dalyvių imtis buvo mažesnė nei 50. Tyrimo metu buvo naudojamas neparametrinis kiekybinių duomenų analizės metodas – Mann-Whitney U testas. Šis testas yra naudojamas palyginti dviejų nepriklausomų kintamųjų rangų vidurkius. Vertinant atvirus anketos klausimus, duomenys buvo analizuojami kiekybiškai juos pateikiant dažnių lentelėsmis.

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo vykdomas 2020 m. dvi pirmąsias balandžio mėnesio savaites. Siekiant apklausti kuo daugiau šalies pedagogų tyrimas buvo atliekamas internetinėje erdvėje, pildant anketinę apklausą. Tyrimo metu į daugiau nei šimto įvairių tipų mokyklų elektroninį paštą buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su anketos nuoroda, taip pat talpinant nuorodą į tikslingai atrinktas socialinių tinklų grupes. Tyrimo duomenų rinkimą internetinėje erdvėje nulėmė susidariusi neeilinė situacija dėl COVID-19 pandemijos, kuomet buvo uždarytos visos šalies mokyklos, tačiau internetinė apklausa suteikė galimybę turėti platesnę pradinių klasių pedagogų imtį geografiniu požiūriu.

Tyrimo instrumentas. Atsižvelgiant į mokslinės literatūros šaltinių analizės rezultatus ir iškeltus darbo uždavinius šiam tyrimui buvo sukurtas tyrimo instrumentas – klausimynas, kuriame pedagogai turėjo galimybę atsakydami į atviro ir uždaro tipo klausimus atskleidžiant savo žinias ir patirtį gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Klausimyną sudarė šie blokai: demografinis (tiriamųjų amžius ir darbo stažas), informacija apie mokyklą (mokyklos tipas, mokinių skaičius ir vietovė, kurioje mokykla yra įsikūrusi), mokytojų žinios apie gyvūnų asistuojamą ugdymą ir pritaikymo galimybes taip pat mokytoju patirtis gyvūnų asistuojamo ugdymo tema.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 35 pradinių klasių pedagogai iš visos Lietuvos. Tyrimo dalyvių darbo stažas svyruoja nuo 1 iki 44 metų, vidurkis 18.929 (SD – 13.9633). Tyrime dalyvavusių pedagogų amžius buvo suskirstytas į keturias grupes (1 lentelė).

20 1 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Amžiaus grupė Respondentų skaičius, vnt Respondentų skaičius, proc. 20-30 metų 7 20 % 31-40 metų 7 20 % 41-50 metų 9 26 % 51 ir daugiau metų 12 34 % Viso: 35 100 %

Didžiausia dalis respondentų – 34 proc. buvo vyresni nei 51-erių metų. Mažiausiai, po ketvirtadalį t.y. 20 proc. respondentų priklausė 20-30 ir 31-40 metų amžiaus grupėms.

Tyrime dalyvavę pedagogai dirbo keturių tipų bendrojo lavinimo mokyklose: (2 lentelė) daugiausia respondentų dirba gimnazijoje (40 proc.), progimnazijoje (31 proc). Mažiausiai respondentų dirbo dirbo pagrindinėje mokykloje (12 proc.).

2 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą Mokyklos tipas Respondentų

skaičius, vnt Respondentų skaičius, proc. Gimnazija 14 40 % Progimnazija 11 31 % Pagrindinė mokykla 4 12 % Pradinė mokykla 6 17 % Viso: 35 100 %

Tyrime dalyvaujantys respondentai dirbo skirtingą mokinių skaičių turinčiose mokyklose (3 lentelė). Daugiausiai (37 proc.) tyrime dalyvaujančių respondentų dirba mokykloje, kurioje yra iki 200 mokinių o mažiausias respondentų aktyvumas (14 proc.) buvo 501-1000 mokinių turinčiose mokyklose.

3 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklose besimokančių mokinių skaičių Mokinių skaičius Respondentų

skaičius, vnt Respondentų skaičius, proc. iki 200 13 37% nuo 201 iki 500 8 23% 501-1000 5 14% Daugiau nei 1000 9 26% Viso: 35 100%

21 4 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklos vietovę

Vietovė Respondentų skaičius, vnt Respondentų skaičius, proc. Didmiestis 18 51% Miestas 9 26% Miestelis/kaimas 8 23% Viso: 35 100%

Daugiausia (51 proc.) dalyvavusių apklausoje respondentų teigė, kad mokymo įstaiga, kurioje jie dirba, yra įsikūrusi didmiestyje. Mažiausiai respondentų dirbo miestelio ar kaimo mokyklose (23 proc.).

22 3 REZULTATAI

3.1 Gyvūnų auginimo mokyklose ypatumai 3.1.1 Gyvūnų auginimo mokykloje populiarumas

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 46 proc. respondentų klasėje yra auginę gyvūną o 17 proc. respondentų tyrimo metu klasėje augino gyvūną taip pat 29 proc. respondentų yra ankščiau auginę gyvūnus klasėje (5 lentelė). Likę 54 proc. tyrime dalyvavusių pedagogų klasėje nėra auginę gyvūno.

5 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvūnų auginimą klasėje Atsakymas Respondentų

skaičius, vnt.

Respondentų skaičius, proc.

Šiuo metu auginame 6 17%

Buvo auginamas anksčiau

10 29%

Nesam auginęs 19 54%

Viso: 35 100%

Analizuojant respondentų pateiktus duomenis apie klasėje augintus gyvūnus (2 pav.) buvo nustatyta, kokie gyvūnai šiuo metu auginami, arba buvo auginami klasėje anksčiau.

2 pav. Klasėje auginamų/augintų gyvūnų pasiskirstymas pagal respondentų skaičių, vnt Vertinant respondentų atsakymus, buvo nustatyta, kad dažniausiai klasėje buvo auginti vabzdžiai, juos augino net 29 proc. į šį klausymą atsakymus pateikusių respondentų. Taip pat gana dažnai klasėse buvo auginami bestuburiai (16 proc.) ir žuvys (16 proc.). Rečiausiai klasėje buvo pasirinkta auginti paukščius (10 proc.) ir varliagyvius (6 proc.).

0 2 4 6 8 10 Bestuburius Vabzdžius Voragyvius Varliagyvius Žuvis Smulkius žinduolius Paukščius Respondentų skaičius, vnt G yv ū n ai

23 3.1.2 Gyvūnų auginimo/neauginimo mokykloje priežastys

Analizuojant mokytojų gyvūnų auginimo patirtį, buvo siekiama nustatyti, dėl kokių priežasčių klasėje buvo pradėti auginti gyvūnai (3 pav.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvūnų laikymo priežastis, vnt

Kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios klasėje buvo pradėti auginti gyvūnai dažniausiai buvo įvardijama – mokymosi tikslai, šį atsakymą pasirinko 44 proc. apklausoje atsakymus pateikusių pedagogų, taip pat 22 proc. respondentų klasėje rinkosi auginti gyvūną siekiant ugdyti vaikų atsakingumą. Rečiausiai tyrimo metu pedagogai teigė, kad gyvūnus klasėje pradėjo auginti siekiant ugdyti empatiją, taip pat kaip nusiraminimo ir dėmesio sutelkimo priemonę (4 proc.).

Tyrime dalyvaujantys respondentai, kurie šiuo metu neaugina, arba išviso nėra auginę klasėje gyvūnų įvardijo priežastis nulėmusias šį pasirinkimą (4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvūnų klasėje neauginimo priežastis, vnt

0 2 4 6 8 10 12 Mokymosi tikslais Nusiraminimo priemonė Empatijos ugdymo Atsakingumo ugdymo Rūpinimosi ugdymo Dėmesio sutelkimo Teigiamos emocijos Respondentų skaičius, vnt P ri ež as tys 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Mokyklos nuostatai Administracijos požiūris Nepalankus mokinių tėvų požiūris

Tinkamų sąlygų neturėjimas Laiko trūkumas pasirūpinti gyvūnu Mokytojos arba vaikų baimė gyvūnams

Mokytojos arba vaikų turimos… Mokytojos arba vaikų susižalojimų… Vaikų pagalbos trūkumas

Finansinės išlaidos Žinių trūkumas Respondentų skaičius, vnt P ri ež as tys

24 Dažniausiai pedagogų įvardijamos priežastys buvo tinkamų sąlygų neturėjimas (28 proc.) ir laiko trūkumas pasirūpinti gyvūnu (18 proc.). Tyrime dalyvavę respondentai rečiausiai, kaip priežastis dėl kurių klasėje nelaiko gyvūnų, įvardino – nepalankų tėvų požiūrį, vaikų pagalbos ir žinių trūkumą, šiuos teiginius parėmė po 2 proc. respondentų.

3.1.3 Gyvūnų auginimo mokykloje iššūkiai

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokie sunkumai kyla pedagogams klasėje auginant gyvūnus (5 pav.). Dažniausia respondentai įvardijo, kad jiems trūksta laiko pasirūpinti gyvūnu, šį teiginį pasirinko 31 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kylančius sunkumus auginant klasėje gyvūnus, vnt Kaip rečiausiai kylančius sunkumus auginant klasėje gyvūnus tyrimo dalyviai nurodė - finansinius sunkumus (17 proc.).

Auginant gyvūnus klasėje būtina jais rūpintis savaitgalių ir atostogų metu (6 lentelė). Didžioji dalis respondentų (66 proc.) teigė, kad šiuo laikotarpiu gyvūnais esančiais klasėje tenka pasirūpinti pačiam mokytojui. Ketvirtadalis – 19 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad šeimos gyvūnus pasiima gyvūnus savo namus, kur jais ir rūpinasi.

6 lentelė Atostogų ir savaitgalių metu gyvūnais besirūpinantys asmenys Respondentų

skaičius, vnt Respondentų skaičius, proc.

Mokytojas 14 66%

Šeimos gyvūnus pasiima į savo namus

4 19%

Mokyklos administracija 1 5%

Mokyklos švarą ir tvarką prižiūrintis personalas

1 5%

Šeimos pakaitomis rūpinasi mokykloje paliktais gyvūnais

1 5%

Viso: 21 100%

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Laiko trūkumas pasirūpinti gyvūnu Finansiniai sunkumai Pasiskirstymas atsakomybėmis su vaikais Vietos trūkumas Respondentų skaičius, vnt Te igi n ia i

25 3.2 Mokytojų žinios apie gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimą ir panaudojimo galimybes

mokymo procese

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti mokytojų žinias apie gyvūnų grupes, kurias galima pasitelkti gyvūnų asistuojamo ugdymo metu (6 pav.).

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvūnų galinčių asistuoti ugdymo metu, vnt

Kaip gyvūnus galinčius dalyvauti ugdymo procese tyrime dalyvavę pedagogai dažniausiai nurodė šunis (17 proc.). voragyvius ir vabzdžius (14 proc.) bei smulkius žinduolius (13 proc.). Rečiausiai tyrimo dalyviai, kaip gyvūnus, kurie gali asistuoti ugdymo veikloje įvardijo delfinus (6 proc.), bestuburius (8 proc.) bei varliagyvius ir roplius (9proc.).

Siekiant atskleisti mokytojų žinias apie gyvūnų asistuojamą ugdymą buvo norima sužinoti, kokias mokinių žinias, gebėjimus ir kompetencijas galima ugdyti pasitelkiant gyvūnų asistuojamą ugdymą. Šiam tikslui tyrimo instrumente buvo pateiktas atviro tipo klausimas, kuriame tyrimo dalyviai turėjo galimybę atskleisti savo žinias. Kalbant apie kompetencijas (7 lentelė), daugiausia kartų buvo įvardinta, kad gyvūnų asistuojamo ugdymo metu galima ugdyti mokinių socialines (29 proc.) ir pažinimo (25 proc.) kompetencijas.

7 lentelė Pedagogų žinios apie kompetencijų ugdymą pasitelkiant gyvūnus Kompetencijos Įvardijimų

dažnis, vnt dažnis, proc. Įvardijimų

Socialinės 7 29% Pažinimo 6 25% Bendravimo ir bendradarbiavimo 3 12% Komunikavimo 2 9% Mokėjimo mokytis 2 9% Iniciatyvumo ir kūrybingumo 1 4% Gamtamokslinės kompetencijos 1 4% Dalykinės 1 4% Asmeninės 1 4 Viso: 24 100% 0 5 10 15 20 25 30 35 Voragyviai ir vabzdžiai Bestuburiai Žuvys Varliagyviai ir ropliai Paukščiai Smulkūs žinduoliai Šunys Delfinai Žirgai Respondentų skaičius, vnt G yv ū n ai

26 Taip pat tyrime dalyvavę respondentai rečiausiai įvardijo, kad pasitelkus gyvūnų asistuojamą ugdymą galima ugdyti asmenines, iniciatyvumo ir kūrybingumo, gamtamokslines, bei bendrąsias kompetencijas, šiuos teiginius pasirinko tik 4 proc. tyrime dalyvavusių respondentų.

Analizuojant atviru klausimu gautą informaciją buvo išskirtas gebėjimų segmentas (8 lentelė). Dažniausiai respondentų įvardijami teiginiai buvo gebėjimų rūpintis (32 proc.) ir pažinti gyvūnus ir gamtą (28 proc.) ugdymas. Rečiausiai tyrimo respondentai įvardijo, kad gyvūnus galima pasitelkti taisyklių laikymosi, nuolatinio mokymosi ir gyvūnų priežiūros gebėjimų ugdymui, šiuos teiginius parėmė, tik 6 proc. tyrime dalyvavusių respondentų.

8 lentelė Pedagogų žinios apie gebėjimų ugdymą pasitelkiant gyvūnus

Gebėjimai Įvardijimų dažnis, vnt Įvardijimų dažnis, proc. Rūpintis 6 32% Gebėjimas pažinti gyvūnus/gamtą 5 28% Globoti 2 11% Gebėjimas stebėti gyvūnus/gamtą 2 11%

Gebėjimas prižiūrėti gyvūnus 1 6%

Nuolatinis mokymasis 1 6%

Taisyklių laikymasis 1 6%

Viso: 18 100%

Tyrimo metu respondentai įvardijo 14 asmeninių savybių, kurias jų žiniomis galima ugdyti pasitelkiant gyvūnų asistuojamą ugdymą (9 lentelė). Dažniausiai respondentai įvardijo tokias asmenines savybes, kaip atsakomybė (22 proc.), meilė ir empatija (15 proc.) bei atjautimas (15 proc.).

9 lentelė Pedagogų žinios apie asmeninių savybių ugdymą pasitelkiant gyvūnus Asmeninės savybės Įvardijimų dažnis,

vnt Įvardijimų dažnis, proc. Atsakomybė 9 22% Meilė 6 15% Empatija 6 15% Atjautimas 4 10% Pareigingumas 2 5% Savarankiškumas 2 5% Kūrybiškumas 2 5% Dėmesingumas 2 5% Supratingumas 1 3% Prieraišumas 1 3% Atidumas 1 3% Švelnumas 1 3% Draugiškumas 1 3% Jautrumas 1 3% Viso 39 100%

27 Mažiausiai tyrime dalyvavusių respondentų įvardijo, kad pasitelkus gyvūnų asistuojamą ugdymą galima ugdyti mokinių jautrumą, atidumą, draugiškumą, švelnumą, supratingumą, šiuos teiginius įvardijo tik po 3 proc. tyrime dalyvavusių respondentų.

3.3 Gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimas į ugdymo programą

3.3.1 Gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklų įtraukimas į ugdymo programą

Atliekamo tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip dažnai pedagogai į ugdymo programą įtraukia įvairias gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklas (7 pav.). Iš pateiktos diagramos matyti, kad dažniausiai, t.y. 4 ir daugiau kartų per mokslo metus yra žiūrėję įvairią video medžiagą (71 proc.) ir teoriškai įtraukėt gyvūnus į ugdymo procesą (92 proc.).

7 pav. Gyvūnų asistuojamos veiklos pasirinkimo dažnumas 2019/20 m.m. (dažnai – 4 ir daugiau kartų o retai – 2-3 kartai)

Respondentai, kurie rinkosi veiklas su dominuojančiu atsakymu niekada, dažniausiai teigė, kad nei karto per mokslo metus nevyko į fermą (57 proc.) ir nedavė leidimi atsinešti savo auginamus gyvūnus į mokyklą (49 proc.).

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokia dalis pedagogų per 2019/20 mokslo metus į ugdymo procesą bent kartą yra įtraukę įvairias gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi apklausoje dalyvavę respondentai bent kartą per 2019/20 mokslo metus yra įtraukę gyvūnus į ugdymo procesą juos aptardami teoriškai, taip pat 97 proc. respondentų teigė, kad bent kartą per šiuos mokslo metus yra įtraukę video medžiagos žiūrėjimą apie gyvūnus į ugdymo

0 5 10 15 20 25 30 35 Išvyka į zoologijos sodą Išvyka į fermą Į mokyklą atvykęs edukatorius kartu su gyvūnu Leidimas vaikams atsinešti savo gyvūną į mokyklą Žiūrima video medžiaga apie gyvūnus Teorinins gyvūnų aptarimas P si ri n ki mų s ka ič iu s, v n t Veikla Niekada Kartą Retai Dažnai

28 procesą. Analizuojant aktyvų gyvūnų įtraukimą į ugdymosi programą, buvo nustatyta, kad daugiau tyrime dalyvavusių pedagogų (57 proc.) bent kartą per šiuos mokslo metus buvo pasikvietę edukatorių su gyvūnu į mokyklą, nei leidę vaikams atsinešti gyvūnus į mokyklą (51 proc.). Kalbant apie įvairias išvykas dažniau bent kartą per šiuos mokslo metus pedagogai organizavo išvykas aplankyti ir stebėti gyvūnų į zoologijos sodus (69 proc.), nei į fermas (43 proc.).

Analizuojant tyrimo duomenis buvo daroma prielaida, kad vienodai dažnai įvairias gyvūnų asistuojamo ugdymo veiklas į ugdymo programą įtraukia klasėje gyvūnus auginę ir neauginę pedagogai. Šių grupių palyginimui pasitelktas neparametrinis Mann-Whitney U kriterijus. Lyginant rango vidurkius, buvo nustatyta, kad video medžiagą apie gyvūnus dažniau žiūri gyvūnus auginę pedagogai, nes jų rango vidurkis - 20.94 ir yra didesnis lyginant su neauginusių klasėje gyvūnų pedagogų rango vidurkiu - 15.53 (10 lentelė).

10 lentele Žiūrimos video medžiagos duomenų pasiskirstymas gyvūnus auginusių ir neauginusių pedagogų grupėse

Teiginys Rangai Imties dydis Rango vidurkis Rango suma Žiūrima video medžiaga apie gyvūnus Yra auginę 16 20.94 335.00 Nėra auginę 19 15.53 295.00 Iš viso 35

Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp grupių (p= 0.049) (11 lentelė), todėl buvo padaryta išvada, kad gyvūnus auginę pedagogai statistiškai patikimai dažniau į ugdymo procesą įtraukia video medžiagos apie gyvūnus žiūrėjimą.

11 lentelė Žiūrimos video medžiagos Mann-Whitney testo duomenys gyvūnus auginusių ir neauginusių pedagogų grupėse

Kriterijai Žiūrima video medžiaga apie gyvūnus

Mann-Whitney U 105.000

Wilcoxon W 295.000

Z -1.970

Asymp. Sig. (2-tailed) .049

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)]

.125b

Analizuojant tyrimo duomenis taip pat buvo daroma prielaida, kad vienodai dažnai vaikams į mokyklą atsinešti savo gyvūną leidžia klasėje gyvūnus auginę ir neauginę pedagogai. Šių grupių palyginimui pasitelktas neparametrinis Mann-Whitney U kriterijus. Lyginant rango vidurkius, buvo nustatyta, kad į mokyklą gyvūnus atsinešti dažniau leidžia gyvūnus auginę pedagogai, nes jų rango vidurkis - 22.06 yra didesnis lyginant su neauginusių klasėje gyvūnų pedagogų rango vidurkiu - 14.58 (12 lentelė).

29 12 lentelė Leidimo atsinešti vaikams gyvūnus į mokyklą duomenų pasiskirstymas gyvūnus

auginusių ir neauginusių pedagogų grupėse

Teiginys Rangai Imties dydis Rango vidurkis Rango suma Leidimas atsinešti savo turimą gyvūną į mokyklą Yra auginę 16 22.06 353.00 Nėra auginę 19 14.58 277.00 Iš viso 35

Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp grupių (p= 0.020) (13 lentelė). Remiantis tyrimo metu nustatytais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad gyvūnus auginę pedagogai statistiškai patikimai dažniau mokiniams leidžia į mokyklą atsinešti gyvūnus, nei gyvūnų klasėje neauginę pedagogai.

13 lentelė Leidimo atsinešti gyvūnus į mokyklą Mann-Whitney testo duomenys gyvūnus auginusių ir neauginusių pedagogų grupėse

Kriterijai Leidimas atsinešti savo turimą gyvūną į mokyklą

Mann-Whitney U 87.000

Wilcoxon W 277.000

Z -2.332

Asymp. Sig. (2-tailed) .020

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)]

.031b

3.3.2 Gyvūnų asistuojamo ugdymo įtraukimas ugdant įvairias mokinių savybes Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai pedagogai per 2019/20 m.m. gyvūnus įtraukia ugdant įvairias vaikų savybes (8 pav.).

0 5 10 15 20

Mokantis temos medžiagą Ugdant mokymosi įgūdžius Ugdant mokinių socialinius

įgūdžius

Ugdant mokinių emocinį intelektą Ugdant savarankiškumą ir atsakomybę Ugdant empatiją Respondentų skaičius, vnt Te igi n ia i Dažnai Retai Kartą Neįtraukiami

30 8 pav. Mokinių savybių ugdymo dažnumas pasitelkiant gyvūnų asistuojamą ugdymą per 2019/20 m.

m., kur dažnai – 4 ir daugiau kartų o retai – 2-3 kartai

Iš pateiktos diagramos matyti, kad dažniausiai t.y. 4 ir daugiau kartų per mokslo metus pedagogai gyvūnus įtraukia ugdant empatiją (54 proc.), savarankiškumą ir atsakomybę (49 proc.) taip pat ugdant emocinį intelektą (49 proc.). Respondentai, kurie rinkosi ugdomas savybes su dominuojančiu atsakymu neįtraukiami, dažniausiai teigė, kad gyvūnai per šiuos mokslo metus nebuvo įtraukiami ugdant savarankiškumą ir atsakomybę bei ugdant mokymosi įgūdžius (po 17 proc.).

Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis buvo siekiama nustatyti, kokia dalis respondentų bent kartą per 2019/20 mokslo metus įtraukė gyvūnus siekiant ugdyti įvairias mokinių savybes. Didžiausia dalis respondentų (91 proc.) bent kartą per mokslo metus gyvūnus įtraukė mokantis temos medžiagą. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad mokyklose vyko aktyvus įvairių mokinių savybių ugdymas pasitelkiant gyvūnus, nes didelė dalis respondentų, bent kartą per šiuos mokslo metus gyvūnus įtraukė ugdant mokinių emocinį intelektą (89 proc.) ir socialinius įgūdžius (86 proc.). Taip pat mažiausiai (po 83 proc.) respondentų teigė, kad gyvūnus taip pat yra įtraukę ugdant mokinių empatiją, savarankiškumą ir atsakomybę, bei ugdant mokymosi įgūdžius.

Tyrimo metu prašėme pedagogų atskleisti vaikų išgyvenimus klasėje pradėjus auginti gyvūnus (9 pav.). Tyrimo metu surinkti pedagogų teiginiai parodė, kad daugiausiai t.y. 19 proc. respondentų pastebėjo atsiradusį norą rūpintis gyvūnu ir 15 proc. teigė, kad vaikai džiaugėsi galėdami klasėje auginti gyvūną.

9 pav. Vaikų išgyvenimai klasėje pradėjus auginti gyvūną pagal respondentų skaičių, vnt Rečiausiai pedagogai įvardijo, kad pradėjus klasėje auginti gyvūną padidėjo mokymosi motyvacija ir kūrybiškumas, taip pat išmoko nuraminti savo emocijas ir pasiskirstyti pareigomis, šitiems teiginiams pritarė po 4 proc. respondentų.

0 1 2 3 4 5 6 Džiaugsmas Susidomėjimas Didesnis susikaupimas Noras rūpintis Noras paglostyti Smalsumas Tapo atsargesni Didiesnis emocingumas Padidėjo mokymosi motyvacija Didesnis kūrybiškumas Emocijų nusiraminimas Pareigų pasiskirstymas Respondentų skaičius, vnt Te igi n ia i

31 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Gyvūnų asistuojamas ugdymas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis, tai tiriamasis darbas, kuriame pirmą kartą aptariama mūsų šalies pedagogų žinios ir patirtis gyvūnų asistuojamo ugdymo tema. Tyrimų metu gauti rezultatai yra palyginami su užsienyje atliktais moksliniais tyrimais.

Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 46 proc. respondentų klasėje yra auginę gyvūną, iš kurių 17 proc. tyrimo atlikimo metu klasėje augino gyvūną. Panašūs duomenys yra publikuoti Rud ir Beck [11] Indianos pradinėse mokyklose atliktame tyrime, kurio duomenimis 26 proc. pedagogų tyrimo metu klasėje taip pat augino gyvūnus. Daly ir Suggs [23] atlikto tyrimo metu, taip pat buvo nustatyta, kad 17 proc. iš tyrime dalyvavusių respondentų klasėje tyrimo metu augino įvairius gyvūnus.

Vertinant respondentų atsakymus, buvo nustatyta, kad dažniausiai klasėje buvo auginami vabzdžiai, juos augino net 29 proc. į šį klausimą atsakymus pateikusių respondentų, bestuburius gyvūnus ir žuvis yra auginę 16 proc., o smulkius žinduolius 13 proc. respondentų. Lyginant su Rud ir Beck [11] tyrimo metu gautais rezultatais, buvo pastebėta, kad tyrimo metu buvo įvardintos tos pačios gyvūnų grupės, tačiau skyrėsi šių grupių gyvūnų auginimo prioritetai. Indianos mokyklose [11] atlikto tyrimo metu dažniausiai mokykloje buvo auginamos žuvys (66 proc.), smulkūs žinduoliai (63 proc.) ir jungtinė varliagyvių ir roplių grupė (53 proc.). Mūsų tyrimo metu rečiausiai klasėje buvo pasirinkta auginti varliagyvius (6 proc.) ir paukščius (10 proc.). Paukščiai, taip pat yra įvardijamas kaip rečiausiai pasirenkamas auginti gyvūnas Rud ir Beck [11] atliktame tyrime.

Šio tyrimo metu, kaip pagrindinės gyvūnų klasėje auginimo priežastys buvo įvardijamos – mokymosi tikslai, šį atsakymą pasirinko 44 proc. apklausoje atsakymus pateikusių pedagogų taip pat 22 proc. respondentų klasėje rinkosi auginti gyvūną siekiant ugdyti vaikų atsakingumą. Rud ir Beck [11] atlikto tyrimo metu pagrindinės priežastys, kurios lėmė mokytojų pasirinkimą klasėje auginti gyvūnus buvo vaikams suteikiamas džiaugsmas (37 proc.), siekiant ugdyti mokymosi gebėjimus (23 proc.) ir vaikų emocinis stabilumas (22 proc.). Šiame tyrime vaikų atsakomybės ugdymas buvo įvardijamas, kaip vienas iš dažniausiai pasirenkamų atsakymų (22 proc.) kalbant apie priežastis lėmusias auginti klasėje gyvūną o Rud ir Beck [11] tyrime ši priežastis yra antraeilė (10 proc.). Atlikto tyrimo metu rečiausiai pedagogai teigė, kad gyvūnus klasėje pradėjo auginti siekiant ugdyti empatiją, taip pat kaip nusiraminimo ir dėmesio sutelkimo priemonę (4 proc.). Indianos pradinėse mokyklose [11] atlikto tyrimo metu kaip rečiausiai įvardijamos priežastys klasėje auginti gyvūną buvo – rūpinimosi ugdymas (2 proc.) ir gebėjimų prižiūrėti gyvūnus ugdymas (6 proc.). Palyginus tyrimų metu gautus duomenis, buvo pastebėta, kad užsienyje, šiuo atveju konkrečiai Indianos mokyklose, pedagogai dažniausiai nusprendžia klasėje auginti gyvūną siekdami ugdyti mokinių psichologinę

32 gerovę, o Lietuvoje vis dar svarbiausia yra gyvūnų asistuojamą ugdymą pritaikyti ugdant mokinių akademinius pasiekimus.

Atlikto tyrimo metu pagrindinės priežastys, dėl kurių gyvūnai klasėje nėra auginami, buvo: tinkamų sąlygų neturėjimas (28 proc.), laiko trūkumas pasirūpinti gyvūnu (18 proc.), finansinės išlaidos (16 proc.), tuo tarpu Indianos mokyklose atlikto tyrimo metu [11] šios priežastys atitinkamai buvo įvardintos, kaip antraeilės. Finansiniai sunkumai Rud ir Beck [11] tyrime iš viso nebuvo įvardijami. Dažniausiai, kaip priežastys, dėl kurių klasėje nelaikomi gyvūnai buvo įvardijama mokyklos politika (36 proc.) ir gyvūnų baimė arba jų nemėgimas (21 proc.) [11]. Šios priežastys mūsų atliktame darbe buvo įvardintos tik 8 proc. respondentų. Šiame tyrime dalyvavę respondentai rečiausiai, kaip priežastis dėl kurių klasėje nelaiko gyvūnų, įvardino – nepalankų tėvų požiūrį, vaikų pagalbos ir žinių trūkumą, šiuos teiginius parėmė po 2 proc. respondentų. Indianos pradinėse mokyklose [11] atlikto tyrimo duomenimis rečiausiai pedagogų įvardijamos priežastys, dėl kurių klasėje nėra laikomi gyvūnai – laiko trūkumas (2 proc.). Palyginus tyrimų metu gautus atsakymus, buvo pastebėta, kad skiriasi priežastys, dėl kurių klasėje nėra laikomi gyvūnai, pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje laiko trūkumas pasirūpinti gyvūnu yra viena iš pagrindinių priežasčių, tai Indianoje ši priežastis yra viena iš rečiausiai įvardijamų. Tuo tarpu užsienyje buvo pastebėta, kad dažniausiai dėl mokyklos politikos pedagogai nelaiko mokykloje gyvūnų, tuo tarpu Lietuvoje administracijos požiūris buvo vienas iš rečiausiai įvardijamų priežasčių.

Klasėje auginant gyvūnus, visuomet iškyla klausimas, kas jais pasirūpins atostogų ir savaitgalių metu. Mūsų atlikto tyrimo metu didžioji dalis respondentų (66 proc.) teigė, kad šiuo laikotarpiu gyvūnais esančiais klasėje tenka pasirūpinti pačiam mokytojui. Ketvirtadalis – (19 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad šeimos gyvūnus pasiima gyvūnus savo namus, kur jais ir rūpinasi. Labai panašius rezultatus savo atliktame tyrime gavo ir Daly ir Suggs [23]. Šiame tyrime yra teigiama, kad dažniausia gyvūnus atostogų ir savaitgalių metu prižiūri mokytojos, tačiau dažnai kviečia ir vaikus klasėje auginamus gyvūnus pasiimti į namus ir juos prižiūrėti atostogų laikotarpiu.

Apibendrinus mūsų ir Rud ir Beck [11] atlikto tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad analizuojant įvairius klausimus skyrėsi atsakymai, kuriuos pasirinkimo respondentai, pavyzdžiui mūsų pedagogai dažniausiai yra linkę auginti vabzdžius o Indianos mokyklos – žuvis, taip pat ir aptariant gyvūnų laikymo klasėje priežastis, buvo pastebėta, kad mūsų tyrime vaikų atsakomybės ugdymas buvo įvardijamas, kaip vienas iš dažniausiai pasirenkamų atsakymų (22 proc.) o Rud ir Beck [11] tyrime ši priežastis yra antraeilis pasirinkimas (10 proc.). Kalbant apie priežastis nulėmusias klasėje neauginti gyvūno mūsų šalies pedagogai gana dažnai (18 proc.) teigė, kad jiems trūksta laiko o Indianos mokyklose ši priežastį palaikė tik 2 proc. respondentų. Palyginus Lietuvoje ir Indianos pradinėse