Karolina Kumidor
V kursas, 10 grupėKOMPOZITINIŲ PLOMBINIŲ MEDŢIAGŲ
SLUOKSNIAVIMO TECHNIKOS PARINKIMAS
RESTAURUOJANT PRIEKINIŲ DANTŲ DEFEKTUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Lektorius, Dr. Adomas Auškalnis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
KOMPOZITINIŲ PLOMBINIŲ MEDŢIAGŲ SLUOKSNIAVIMO TECHNIKOS PARINKIMAS RESTAURUOJANT PRIEKINIŲ DANTŲ DEFEKTUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantė ………. Darbo vadovas ……….
(parašas) (parašas)
Karolina Kumidor, V kursas, 10 grupė Lektorius, Dr. Adomas Auškalnis
2019. 04. 30 2019. 04. 30
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
9 Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uţdavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų
aptarimas
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 (1,5 balo) Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Išvados (0,5
balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2, 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?
32 Praktinės
rekomendacij os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. ) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
TURINYS
SANTRAUKA 11
SUMMARY 12
ĮVADAS 12
LITERATŪROS APŢVALGA 15
CIELAB spalvų sistema 15
1.1. Atspalvis (ang. hue) 15
1.2. Spalvos intensyvumas (ang. chroma) 15
1.3. Spalvos šviesumas (ang. value) 16
2. Optiniai elementai 16
2.1. Skaidrumas 16
2.2. Opakiškumas 17
2.3. Opalescencija 17
2.4. Poliarizuota šviesa 17
2.5. Begalinis optinis storis (IOT) 18
3. Lūţio rodiklis (refrakcinis indeksas) 19
3.1. Emalio ir dentino lūţio rodiklis 19
3.2. Dervinių kompozitų refrakcija 19
4. Dantų spalvos įvertinimas 20
4.1 Tradicinis spalvos įvertinimas (spalvų raktai) 20
4.2. Instrumentinis spalvos įvertinimas (spektrofotomotras, kolorimetras,
spektroradiometras, goniofotometras) 20
4.3. eLABor_aid konceptas 21
4.4. ΔE 21
MEDŢIAGA IR METODAI 23
1. In vitro tyrimas 23
1.1. Kompozitinių mėginių gamyba 23
1.2. Fotografavimo protokolas 24
1.3. Pavienių mėginių dokumentacija 24
1.4. Mėginių kombinacijos 25
1.5. ΔE skaičiavimas 25
1.6. Statistinė analizė 25
2. In vivo pilotinis tyrimas 26
2.1. Dantų L*a*b* verčių įvertinimas 26
2.2. Plombavimo technikos parinkimas 26
2.3. Plombavimas 26
2.4. Galutinis fotografavimas 27
REZULTATAI 28
1. In vitro tyrimo rezultatai 28
1.1. Laboratorinė kompozitinių plombinių mėginių analizė 28
1.3. Statistinės analizės duomenys 29
2. In vivo tyrimo rezultatai 37
2.1 Dantų L*a*b* vertinimas 37
2.2. ΔE rezultatai 37 DISKUSIJA 38 IŠVADOS 42 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 43 PADĖKA 43 LITERATŪRA 44 PRIEDAI 50
KOMPOZITINIŲ PLOMBINIŲ MEDŢIAGŲ SLUOKSNIAVIMO
TECHNIKOS PARINKIMAS ASTATANT PRIEKINIŲ DANTŲ DEFEKTUS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: restauracijos spalvos parinkimas atstatant priekinių dantų defektus yra
vienas sunkiausių uţdavinių restauracinėje odontologijoje. Tokie defektai daţniausiai restauruojami derviniais kompozitais, kurie ne visada atkartoja dantų optines savybes. Šio darbo tikslas: nustatyti ar eLAB_aid konceptas yra tinkamas metodas tiksliam dervinio kompozito sluoksniavimo protokolo parinkimui esant III klasės ertmėms pagal G. V. Black klasifikaciją.
Medţiaga ir metodai: In vitro tyrimui pagaminti standartizuoti 0,5, 1, 1,5, 2, 3 mm storio, 5×5
mm matmenų kompozitų mėginiai, kurie buvo nufotografuoti pagal eLABor_aid protokolą, atlikta mėginių *L*a*b verčių analizė. In vivo tyrimui buvo pasirinkta pacientė su priekinių dantų 3 klasės pagal G.V. Black defektais 11-12, 11-21, 21-22 dantų tarpdančiuose. Pacientei atliktas fotografavimo protokolas pagal eLABor_aid konceptą. 11 d. dist, 21 d. mez. ir dist. defektai plombuoti pagal Style Italiano rekomendacijas (11dist. 3M 2mm A3D+ 0,5mm A3E; 21 mez. 3M 2mm A2D+ 0,5mm A3E; 21 dist. 3M 2mm A3B+ 0,5mm A3E). 12 d. mez., 11 d. mez. ir 22 d. mez. defektai plombuoti sukurtos mėginių bibliotekos pasiūlytomis sluoksniavimo technikomis (12 mez. Kuraray 2 mm A3D+ 0,5 Clear; 11 mez. 3M 2mm A2D+ 0,5 mmA2B; 22 mez. Kuraray 2mm A3,5D+ 0,5mm A3E). Atlikta ΔE analizė tarp dantų ir naujų plombų. Statistinių duomenų analizei naudota duomenų kaupimo ir analizės ,,IBM SPSS statistics’’ programa (Versija 22.0 Armonk, NY).
Rezultatai ir išvados: In vitro tyrimas parodė, jog pradedant 2 mm mėginiais reikšmingo statistinio
skirtumo tarp ΔE 3M Filtek Supreme enamel ir body bei Kuraray Clearfil Majesty ES-2 enamel ir classic kompozitinių mėginių grupėse nebuvo. Dentin grupėje tiek 3M Filtek Supreme tiek Kuraray Clearfil Majesty ES-2 statistiškai reikšmingo skirtumo tarp ΔE nebuvo pradedant 1,5 mm storio mėginiais. In vivo pilotinis tyrimas parodė, jog ΔE tarp pasirinktų restauruoti 12, 22 mezialinių ir 11, 21 dantų distalinių paviršių naujų plombų yra patenkinamas pagal eLABoir_aid protokolo standartus (ΔE 2-3) ir pagal literatūroje rekomenduojamą vizualinio priimtinumo slenkstį (ΔE<3.46). Mazialinių 11 ir 21 dantų plombos neatitiko nei eLABor_aid nei vizualinio priimtinumo slenksčio keliamų reikalavimų.
Raktiniai ţodţiai: instrumentinis spalvos įvertinimas, dantų III klasės restauracijos, refrakcinis
RESTORATION OF ANTERIOR TEETH DEFECTS BY SELECTING
DIVERSE COMPOSITE RESIN LAYERING TECHNIQUES
SUMMARY
Relevance of the problem: color selection of the future restoration in anterior dentition is one of
the most difficult tasks in restorative dentistry. For restoring that kind of lesions, usually composite resins are used. Aim of this work:elucidate if eLAB_aid concept is a relevant method for restoration of 3rd class cavities classified by G. V. Black on selecting diverse composite resin layering techniques.
Methods: for an in vitro study 0,5 mm, 1 mm, 1,5 mm, 2 mm, 3 mm thickness and 5×5 mm length
and width various composite resin specimens were made. Those specimens were photographed according to eLABor_aid protocol and their *L*a*b properties were analysed. For an in vivo pilot study patient with 3rd class cavities by G. V. Black in region of 11-12, 11-21, 21-22 interdental spaces was chosen. Defects of teeth 11 dist., 21 mes. and dist. were restored following recommendations of Style Italiano (11dist. 3M 2mm A3D+ 0,5mm A3E; 21 mes. 3M 2mm A2D+ 0,5mm A3E; 21 dist. 3M 2mm A3B+ 0,5mm A3E). Defects of teeth 12 mes., 11 mes. and 22 mes. were restored by techniques from created composite resin specimen library according to patients *L*a*b properties (12 mez. Kuraray 2 mm A3D+ 0,5 Clear; 11 mez. 3M 2mm A2D+ 0,5 mmA2B; 22 mez. Kuraray 2mm A3,5D+ 0,5mm A3E). ΔE analysis of teeth and new fillings was proceeded. Data gathering and analysis software ,,IBM SPSS statistics’’ (Version 22.0 Armonk, NY) has been used for the statistical analysis of collected data.
Results and conclusions: In vitro research revealed that specimens 2 mm and thicker in 3M Filtek
Supreme enamel, body and Kuraray Clearfil Majesty enamel, classic groups by comparing ΔE means showed no statistically significant differences. Dentin group of both systems showed no statistically significant difference starting with specimens 1.5 mm and thicker. In vivo pilot study revealed that ΔE value between 12, 22 and mesial surfaces and 11 and 12 restored teeth and new composite resin fillings has a small perceivable difference according to eLABor_aid protocol requirements (ΔE 2-3) and visual perceptibility threshold recommended in literature (ΔE<3.46). ΔE values of mesial fillings of teeth 11 and 21 don’t meet the requirements neither of eLABor_aid protocol neither of visual perceptibility threshold.
13
ĮVADAS
Būsimos dantų restauracijos spalvos parinkimas yra nelengva užduotis, kuriai įtaką daro daugelis faktorių: subjektyvumas interpretuojant spalvą, daugiaspalvė danties prigimtis, danties histoanatominis reljefas, standartizuoti, tikslios informacijos apie danties spalvą neperduodantys spalvų raktai, pacientų lūkesčiai [1, 15, 28]. Tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria restauruojantys gydytojai odontologai. Siekiant numatyti tikslią būsimos restauracijos spalvą, gydytojas turi atlikti detalę paciento analizę, nustatyti bazinę esamų dantų spalvą, ją užfiksuoti ir parinkti tinkamas restauracines medžiagas, atsižvelgiant į visas optines natūralių paciento dantų bei pasirinktų restauracinių medžiagų savybes [5,16] . Ši užduotis tampa dar sunkesnė, kai dantų defektai lokalizuojasi priekinių dantų srityje, apima visus kietuosius danties audinius, yra santykinai nedideli, izoliuoti, tačiau puikiai matomi ir keliantys diskomfortą pacientui (III- IV klasės ertmės pagal G.V. Black’ą). Tokie defektai yra kontraindikacija netiesioginėms keramikinėms bei indikacija tiesioginėms kompozicinėms restauracijoms [17, 28].
Siekiant atkurti prarastų natūralių danties audinių vaizdą ir sukurti vizualiai nepastebimą bei estetiškai patrauklią kompozicinę restauraciją gydytojas odontologas turi suprasti ir varijuoti tokiais faktoriais kaip restauracinių medžiagų ir danties kietųjų audinių skaidrumas, opakiškumas, spalva, jos intensyvumas bei šviesumas [5, 30, 48].
Nepaisant to, jog odontologiniai spalvų raktai nepateikia plačios spalvų gamos ir neperduoda tinkamos informacijos apie danties spalvą, jie vis dar yra plačiai naudojami klinikinėje praktikoje, įnešdami paklaidas, kurių rezultatas - estetiškainepatraukli restauracija [1, 49, 52]. Šios situacijos pagerinimui pakankamai plačiai skaitmeniniai įrenginiai (kolorimetras, spektrofotometras, radiospektrometras, goniofotometras) [26, 38, 39, 40], tiriantys odontologijoje naudojamų medžiagų optines savybes, siekiant detaliai išsiaiškinti šių medžiagų refrakcinius indeksus ir galimybę atkartoti kietųjų danties audinių optines savybes (skaidrumą, opakiškumą, opalascenciją) [2, 13, 27, 47]. Tačiau šie įrenginiai yra brangūs ir jų panaudojimas yra pakankamai ribotas.
Per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė fotografija įnešė nemenkų pasikeitimų atliekant paciento ištyrimą [1]. Atsirado galimybė individualizuoti būsimas restauracijas, pagerinti ne tik jų estetiką, bet ir funkciją. Nors fotografija stabiliai įsitvirtino odontologijoje ir palengvino danties-restauracijos spalvos analizę odontologinėje praktikoje, daugelis aspektų vis dar įneša nemažai paklaidų. Labai svarbi yra nuotraukų kokybė, fotoaparato modelis, jo nustatymai, apšvietimo sąlygos, dantų padėtis, fotografavimo nuotolis, fotografo patirtis ir t.t., todėl kilo poreikis standartizuoti fotografavimo procedūrą bei kurti griežtus kinikinius protokolus [1,5,8, 10].
14 Sascha Hein, Xavier Tapia bei Panaghiotis Bazos sukūrė eLABor_aid konceptą, skirtą pavieniems priekinių dantų keramikinėms restauracijoms gaminti [1]. Tai objekto spalvos vertinimo protokolas, kuris surenka spalvinę objekto informaciją skaitmeninės fotografijos dėka. Tai sistema, kuri padeda įvertinti dantų CIELAB *L*a*b vertes iš dviejų matmenų nuotraukų atliktų naudojant skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą, poliarizuotos šviesos filtrą bei kompiuterinę nuotraukų redagavimo programą, kurioje nuotraukos objektyvinamos siekiant gauti tikslią spalvinę dantų informaciją.
Darbo tikslas: nustatyti ar eLABor_aid konceptas yra tinkamas metodas tiksliam kompozito
sluoksniavimo protokolo parinkimui esant 3 klasės ertmėms pagal G. V. Black klasifikaciją.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Nustatyti priklausomybę tarp kompozicinių plombinių medţiagų storio ir jų optinių savybių kintamumo.
2. Išsiaiškinti ar vidutinio opakiškumo plombinė medţiaga yra gera alternatyva aukšto opakiškumo dentino masei taikant standartinę sluoksniavimo techniką (dentinas+ emalis) restauruojant priekinių dantų defektus.
3. Vadovaujantis eLABor_aid protokolu parinkti natūralių dantų optinėms savybėms artimiausią sluoksniavimo techniką.
Hipotezė nr. 1: eLABor_aid konceptas yra tinkamas metodas tiksliam kompozito sluoksniavimo
protokolo parinkimui.
Hipotezė nr. 2: vidutinio opakiškumo plombinė medţiaga yra gera alternatyva aukšto opakiškumo
dentino masei taikant standartinę sluoksniavimo techniką (dentinas+ emalis) restauruojant priekinių dantų defektus.
SANTRUMPOS
IOT - begalinis optinis storis (ang.infinite optical thickness) Hap - hidroksiapatitas
RRI - reliatyvusis refrakcinis indeksas (ang. relative refraction index) RI - refrakcinis indeksas (ang. refractive index)
15
LITERATŪROS APŢVALGA
1. CIELAB spalvų sistema
1931 Vienoje įsteigtas CIE vienetas (CIE: Commission Internationale d’Eclairage), kuris sukūrė trimatį CIE trijų matmenų matematinį modelį ţmogaus akiai matomoms spalvoms apibūdinti [6]. CIE trijų matmenų modelis laikomas daugelio paţangių kolorimetrinių sistemų, skirtų objektų tikslių spalvinių duomenų įvertinimui, pagrindu. Viena šių sistemų yra CIE LAB (L*a*b*), skirta išmatuoti tikslias objektų spalvos charakteristikas [6, 10 ,12]. Yra išskirtos 3 pagrindinės spalvinės dimencijos, kurios charakterizuojamos kaip: spalvos pobūdis (ang. hue), spalvos intensyvumas, spalvos šviesumas.
CIELAB spalvų modelis:
L* = šviesumas/ spalvos vertė; nurodo spalvos šviesumo ar tamsumo laipsnį a* = nuo raudonos iki ţalios (+a = raudonesnė, -a = ţalesnė)
b* = nuo geltonos iki mėlynos (+b = geltonesnė, -b = mėlynesnė)
Šios kolorimetrinės dimencijos literatūroje daţnai sutinkamos kaip tristimulus data- percepciniai spalvos suvokimo atributai, leidţiantys ţmogaus nervinei sistemai interpretuoti ir sisteminti spalvinę informaciją, kuri gaunama dirginant ţmogaus optinį aparatą šviesos dirgikliu [12, 15, 28].
1.1. Atspalvis (ang. hue)
Atspalvis, dar kitaip vadinama spalvos rūšimi, išskiria vieną spalvų šeimą nuo kitos [6]. Atspalvis yra kaip dominuojantis matomų spektro bangų diapazonas, suteikiantis suvokiamą spalvą. Odontologijoje bazinis dentino atspalvis lemia dantų spalvą [15]. Atspalvį galima vadinti pigmento kokybiniu matu [5].
1.2. Spalvos intensyvumas (ang. chroma)
Spalvos intensyvumas yra apibūdinama kaip atspalvio sodrumas [12, 15], intensyvumas arba stiprumas. Skirtingai nei šviesumas, kuris atsiranda nepriklausomai nuo atspalvio, spalvos intensyvumas yra tik tada, kai yra atspalvis. Chromatiškumas yra objektyvi spalvos kokybės specifikacija, neatsiţvelgiant į spalvos šviesumą, o atsiţvelgiant į jo atspalvį ir spalvos intesyvumą,
16 ir yra lengvai vizualizuojama per poliarizuotos šviesos fotografiją [24,27]. Spalvos intensyvumas CIELAB sistemoje atitinka a* (nuo raudonos iki ţalios) ir b* (nuo geltonos iki mėlynos) vertes [6].
1.3. Spalvos šviesumas (ang. value)
Spalvos šviesumas (ang. luminance or value) tiesioginiai apibūdina spalvos intensyvumą (pvz. nuo šviesiai raudonos – spalvos šviesumas 87% - iki tamsiai raudonos – spalvos šviesumas 34%) [6,12]. Spalvos šviesumo vertė yra achromatinė, tai reiškia, kad vienos spalvos skaitiniai atskaitos duomenys nesuteikia jokios informacijos apie kitas spalvas, išskyrus tai, kaip spalva yra šviesi ar tamsi. Spalvos šviesumas matuojamas procentais, nuo 0% (juoda) iki 100% (balta) [5].
2. Optiniai elementai
Kai šviesa atsimušą į objektą, ji paprastai yra daugiadaţnės prigimties. Objektai yra linkę selektyviai sugerti, atspindėti ar perduoti tam tikrų daţnių šviesą [38]. Tai reiškia, kad vienas objektas gali atspindėti ţalią šviesą ir sugerti visus kitus matomos šviesos daţnius. Kitas objektas gali selektyviai persiųsti mėlyną šviesą ir sugerti visus kitus matomos šviesos daţnius. Būdas, kuriuo matoma šviesa sąveikauja su objektu, priklauso nuo šviesos daţnio, objekto atomų pobūdţio ir jų elektronų prigimties [39, 40].
2.1. Skaidrumas
Objekto skaidrumas apibūdinamas kaip tarpinis gradientas tarp peršviečiamumo (visiškas šviesos skverbimasis kiaurai kūną) ir opakiškumo (visiškas šviesos atspindėjimas) [5]. Odontologijoje danties emalis priskiriamas prie skaidrių objektų. Įrodyta, jog šviesos sklidimas per emalį priklauso nuo šviesos bangų ilgio, pacientų amţiaus ir nuo su dantų drėgmės lygio [2, 13]. Literatūroje nurodoma, jog dehidratavę dantys praranda savo skaidrumą ir tai paaiškinama padidėjusiu refrakcinių indeksų skirtumu tarp emalio prizmių ir aplinkos, kai vanduo yra pakeičiamas oru [47]. Dantys netenka drėgmės ir tampa opakiškesni per 4 minutes [5, 47].
17
2.2. Opakiškumas
Opakiškumas- tai elektromagnetinių bangų, ypač matomos šviesos, nepralaidumo matas [5]. Opakiška medţiaga nepraleidţia šviesos, todėl ją atspindi, išsklaido arba sugeria. Medţiagos opakiškumas priklauso nuo svarstomo šviesos daţnio ir medţiagos storio [47].
2.3. Opalescencija
Opalescentinis efektas atsiranda tada, kai trumpos šviesos bangos išsisklaido matomame spektre, suteikdamos medţiagai melsvą atspalvį [27]. Fizikoje opalescencija įvardijama kaip “rayleigh” efektas. Emalio prizmėse esantys mineraliniai hidroksiapatito kristalai (4 mikrometrų pločio iki 8 mikrometrų aukščio) pasiţymi opalascentiniu efektu, nes trumpos šviesos bangos (ţmogus jas suvokia kaip mėlyną spalvą) iškart nuo jų atsispindi [13]. Gilesni danties sluoksniai turi 25–40 nm storio ir 40–90 nm storio kristalus, nuo kurių atsispindi ilgesnės šviesos bangos (ţmogus jas suvokia kaip rudai raudoną spalvą). Nuo gilesnių danties sluoksnių šviesa yra maţiau atspindima [5]. Dėl šios prieţasties trumpos mėlynos bangos yra labiau atspindimos nuo emalio, o ilgesnės bangos (gintarinis atspalvis) ilgis atitinkamai perduodamos/ sugeriamos [5, 47].
2.4. Poliarizuota šviesa
Nuo blizgių paviršių (išskyrus metalus) atsispindėjusi šviesa vadinama poliarizuota [24]. Šis fenomenas pasireiškia esant maksimaliam Brewster’io kampui, apie 56° nuo vertikalės iki objekto plokštumos. Praktiškai šis reiškinys pasireiškia baltos šviesos atspindţiu/ blizgesiu (ang. glare) [1, 10]. Naudojant poliarizuotos šviesos filtrus didţioji šios šviesos dalis yra sugeriama ir objekto paviršiaus blizgesys panaikinamas. Tai leidţia pamatyti tikrąją objekto spalvą ir kitas detales, kurių negalima buvo pamatyti dėl poliarizuotos šviesos ( pavyzdţiui, vandens paviršius, langų paviršiai, šlapi paviršiai) [6,7, 51].
Poliarizacijos efekto intensyvumas reguliuojamas rotuojant poliarizuotos šviesos filtrus. Pasukus filtrą 90° kampu poliarizuotos šviesos sklidimo krypčiai, didţioji šios šviesos dalis sugeriama ir objekto paviršiaus blizgesys dingsta [10, 24, 51].
Odontologijoje dantų spalva yra nustatoma vizualiniu būdu bei naudojant fotoaparatus su blykstėmis. Atliekant dantų fotografiją nuo dantų atsispindėjusi blyksčių šviesa poliarizuojasi, dantys blizga ir iškraipo optinę informaciją apie kietuosius danties audinius [1, 6, 7, 8, 9]. Daugelis
18 autorių siūlo naudoti skersinės poliarizacijos filtrus fotografuojant dantis su blykstėmis, nes tai leidţia matyti objektyvius optinius dantų duomenis nuotraukose [15,24, 51].
2.5. Begalinis optinis storis (IOT)
Suvokiama spalva gali būti laikoma permatomo emalio sluoksnio atspindimos spalvos ir spalvos, atspindėtos nuo pagrindo santykinai opacifikuoto dentino sluoksnio, deriniu. Kadangi emalio ir dentino sluoksniai kinta storyje vienas kito atţvilgiu matuojant nuo danties kaklelio iki
kandamojo krašto, abiejų audinių spalvos įnašas yra vienodai svarbus [5, 53, 54].
Konkrečios permatomos medţiagos (A) storis, dėl kurio bet kokia papildoma medţiaga (B) nepakeičia šviesos perdavimo ir nėra iškreipiamos jos (B) spalvos baltame ar juodame fone, apibrėţia jo (A) bėgalinį optinį storį (ang. infinite optical thickness IOT).
1 mm skersmens emalio šviesos pralaidumas buvo preliminariai apskaičiuotas- 66% ± 11%, o dentino 1 mm skersmens yra 44% ± 12%, [55]- reikia atsiţvelgti į audinio vietos reikšmę, abiejų santykinį storio pasiskirstymą, taip pat ir į audinių brandą [56]. Dėl dinamiško senėjimo makrostruktūriniu lygmeniu emalis netenka tūrio per funkcinį nusidėvėjimą, mechaninį dilimą ir cheminę eroziją, dėl kurios išoriškai susidaro hiperpoliruotas paviršius. Atvirkščiai, dentino tūris padidėja per antrinio ir tretinio dentino susidarymą [5].
Mikrostruktūriniame lygmenyje reikšmingas emalio poringumo sumaţėjimas vyksta dėl hipermineralizacijos po danties išdygimo [57, 58, 59] ir homogenizacijos, dėl kurios HAp kristalas pailgėja [60] homologiniu būdu. Dentino hipermineralizacija vyksta obliteruojantis tubulėms, darant dentiną skaidresniu laikui bėgant. Dėl šio dinamiško ciklo, jaunas emalis, kuris yra storesnis, pasiţymi išreikšta paviršiaus tekstūra ir yra sudarytas iš maţų HAp kristalų, kurie yra permatomai baltos spalvos, šviesesni (aukštesnis luminosity laipsnis) dėl didesnio šviesos sklaidos kiekio. Vyresnių ţmonių emalis yra plonesnis, pasiţymi poliruotu paviršiumi ir susideda iš didelių HAp kristalų, todėl atrodo skaidriai pilkas (ţemesnis luminosity laipsnis) dėl maţesnės šviesos sklaidos [5].
Norint įvertinti dinamines IOT reikšmes emaliui ir dentinui skirtinguose audinių brendimo etapuose, reikia atlikti tolesnius tyrimus, taip nustatant universalius pramoninius standartus kompozitinėms dervoms ir keramikai. Ţinios apie dinamišką IOT, skaidrumo ir opakiškumo laipsnį [61, 62] dantų, kompozitinių dervų ir keramikos tam tikruose jų storiuose, automatiškai suteiks galimybę gydytojams ir technikams atitinkamai strateguoti darbą, kad būtų uţtikrintas tinkamas audinius tausojantis dantų preparavimas, atitinkantis konkrečius tikslus [59].
19
3. Lūţio rodiklis (refrakcinis indeksas)
Refrakcija yra šviesos lūţimas, kai ši pereina iš vienos medţiagos į kitą (pvz. iš oro į vandenį) [5]. Lūţio rodiklis, arba refrakcinis indeksas nurodo kiek šviesos spinduliams lūţus patenka į akis. Medţiagos refrakcinis indeksas priklauso nuo jos sudeties, biologinių, cheminių bei fizikinių savybių . Kadangi biologiškai identiškos medţiagos daţnai turi skirtingas chemines ar fizikines savybes, refrakcinis indeksas koreliuoja ir yra įvardijamas kaip reliatyvus refrakcinis indeksas [11, 13, 14, 5].
3.1. Emalio ir dentino lūţio rodiklis
Dėl heterogeninės emalio ir dentino prigimties, nevienodos hidratacijos, įvairios organinės bei neorganinės kompozicijos, šių biologinių medţiagų refrakcinis indeksas yra nestabilus ir todėl vadinamas realiatyviuoju refrakcinius indeksu (ang. RRI) [5].
Emalis yra gausiai mineralizuotas prizminės struktūros audinys, kuriame nėra gausu organinių medţiagų bei vandens [57]. Dėl šių faktorių struktūrinė emalio prizmių orientacija ir išsidėstymas neturi didelės reikšmės šviesos slopinimui, jos sugerčiai, todėl emalis yra skaidrus ir jo RRI= 1.62 ir yra stabilus [17, 5]. Skirtingai nei emalio, dentino tubulių struktūrinis išsidėstymas yra svarbus RRI nustatymui [5]. Dentinas turi maţiau mineralų, daugiau organinių medţiagų ir yra labiau prisotintas vandeniu [17]. Vidutiniškai dentino RRI= 1.54, tačiau pagal lokalizaciją ir skirtingą dentino- emalio komplekso sąveiką išskirta, jog kaklelinėje dantų dalyje dentino RRI=1.60, vidurinėje dalyje RRI=1.56, kandamajame krašte RRI=1.49 [17]. Literatūroje išskirta, jog I tipo kolageno, dominuojančio dentino- emalio komplekso jungtyje, RRi=1.43 [21].
3.2. Dervinių kompozitų refrakcija
Kai šviesa apšviečia dervinį kompozitą, ji išsisklaido ties uţpildo dalelių paviršiumi ir pasiskirsto įvairiomis kryptimis [21]. Tuomet šviesa skverbiasi į medţiagą difuzinės transmisijos arba tiesios linijos principu, priklausomai nuo medţiagos storio [22, 23]. Mėlyna šviesa pirmiausia nukrypsta nuo tiesinio perdavimo per medţiagą, skirtingai nei ilgesnis raudonas- oranţinis bangos ilgis [25, 26]. Yra goniofotometru atliktų tyrimų, kurių tikslas išsiaiškinti aiškią šviesos transmisiją derviniuose kompozituose, sąsają tarp skaidrumo, opakiškumo bei opalascencijos esant skirtingiems dervinio kompozito storiams, ir objektyvius dervinių kompozitų refrakcinius indeksus [22, 23, 24,
20 25]. Lorenzo Vanini, Micerium Enamel Plus dervinio kompozito sistemos kūrėjas nustatė emalio masės kompozito refrakcinį indeksą, kuris tuo pačiu beveik tiksliai atkartoja natūralaus emalio refrakcinį indeksą (RI= 1.62) [17]. Šiai dienai tai yra tik viena kompozitų sistema, kurioje yra tiksliai ţinomas emalio dervinio kompozito masės refrakcinis indeksas.
4. Dantų spalvos įvertinimas
4.1 Tradicinis spalvos įvertinimas (spalvų raktai)
Visame pasaulyje pagrindinis spalvos nustatymo instrumentas yra spalvų raktas [50]. Skirtingi gamintojai yra sukūrę spalvų raktus dantų spalvos nustatymui, dantų balinimui, keramikos parinkimui. Tačiau pastebėta, jog spalvų raktai skirtingi perduoda tam tikrą spalvą (pvz. Vitapan A3≠ VITA Classical A3) ir nedera tarpusavyje, lemdami paklaidas planuojant būsimą restauraciją [1, 49]. Atlikti tyrimai rodo, jog spalvų raktai turi skirtingą spalvinį kodą kiekvienam atspalviui ir vertinant dantų spalvą skirtingais spalvų raktais gaunami pastebimi skirtumai tarp dantų restauracijų [49, 50, 51, 52].
4.2. Instrumentinis spalvos įvertinimas (spektrofotomotras, kolorimetras, spektroradiometras, goniofotometras)
Instrumentinės spalvos parinkimo sistemos yra naudojamos išmatuoti danties spalvą, atspalvius, kiekybiškai įvertinti spalvų skirtumus (ΔE), kolorimetrinį atstumą tarp dviejų objektų trimatėje erdvėje. Šis metodas padaro objekto spalvos įvertinimą objektyviu, leidţia kiekybiškai išmatuoti spalvos parametrus ir pašalina subjektyvumą [38, 39].
• Kolorimetras yra objekto spalvų gamos matavimo priemonė, kuri veikia ţmogaus akies jautrumo ir spalvinės informacijos perdavimo smegenims, principu. Kitaip tariant- kolorimetras interpretuoja spalvas taip, kaip tai daro ţmogus akis. Objekto spalvos išmatuojamos kolorimetru CIELAB sistemoje ir jo spalviniai duomenys gali būti panaudojami palyginimui su kito objekto spalviniais duomenimis. Taip nustatomas spalvos priimtinumas [39, 40].
• Spektrofotometras yra priemonė, skirta fizinio mėginio analizei, atliekant visą spektro spalvų matavimą. Teikiant mėginio šviesos atspindţio, sugerties ar pralaidumo savybių bangos ilgio spektrinę analizę, gaunami tikslūs duomenys, viršijantys ţmogaus akies optines galimybes. Jei pageidaujama, be šviesos bangų ilgio, jų intensyvumo, atspindţio, sugerties ar skvarbos per
21
objektą, spektrofotometrai gali būti naudojami kolorimetrinės informacijos apskaičiavimui (CIELAB sistemos LAB vertės) [36, 37, 38].
• Spektroradiometras matuoja šviesos apšvitą ir spektrinį spinduliavimą. Šiuos spektrinius duomenis galima naudoti apskaičiuojant CIELAB reikšmių matematinę integraciją. Galima apskaičiuoti CIE spalvų koordinates ir šviesumą, pateikiant pilną šaltinio spalvos aprašymą,
įskaitant objekto spalvų spektro įvairovę, spektrinę galią, apšvietimą ir šviesumą [38, 40].
• Goniofotometras yra prietaisas, skirtas matuoti objekto skleidţiamai šviesai skirtingais kampais. Kampinis goniometras yra naudingas matuojant šviesos atsispindėjimo nuo objekto paviršiaus ir šviesos skvarbos per objektą charakteristikas [26, 39].
4.3. eLABor_aid konceptas
eLABor_aid yra objekto spalvos vertinimo protokolas, kuris surenka spalvinę objekto informaciją skaitmeninės fotografijos dėka. Tai sistema, kuri padeda įvertinti dantų CIELAB L*a*b* vertes iš dviejų matmenų nuotraukų, atliktų naudojant skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą, poliarizuotos šiesos filtrą bei kompiuterinę nuotraukų redagavimo programą, kurioje nuotraukų spalvinė informacija objektyvinama siekiant gauti tikslią kolorimetrinę dantų informaciją. eLABor_aid nėra skirtas pilno spalvinio danties reljevo atkurimui, bet būtent bazinės danties spalvos nustatymui [1, 5] [priedas nr. 16].
4.4. ΔE
Formulė ΔE, kuri pateikia kiekybinius duomenis apie dviejų objektų spalvų skirtumus, padeda pašalinti netikslumus vertinant dantų spalvą pagal standartizuotus spalvų raktus [49, 50], garantuoja spalvų tikslumą ir teisingą jų suvokimą. ΔE rodiklis yra tiesiogiai susijęs su CIELAB erdvine spalvų suvokimo gama ir skaičiuojamas vadovaujantis L*a*b* vertėmis. ΔE rodiklis rodo spalvos skirtumo priimtinumą tarp dviejų objektų L*a*b* verčių, konkrečiai odontologijoje- tarp danties ir restauracijos. ΔE rodiklio duomenų interpretacija yra neatsiejama nuo vizualinio objekto spalvų įvertinimo nustatant dviejų objektų spalvų skirtumo priimtinumo laipsnį [44]. Koreliacija tarp instrumentinio objektų spalvų skirtumo skaičiavimo ΔE ir vizualinio jų įvertinimo sukuria geras sąlygas tikslių klinikinių protokolų formavimui ir spalvos percepcijos slenksčių nustatymui. Diskutuotinas ir iki šiol tiksliai neapibrėţtas klausimas yra ΔE reikšmių slenkstis, kuris rodo danties ir restauracijos spalvų skirtumo priimtinumo ribą. Remiantis Seghti ir bendraautorių tyrimo rezultatais esant geroms aplinkos sąlygoms bei geram matomumui, ΔE <1 yra
22 nepastebimas spalvų skirtumas ir ΔE >2 daugeliui vertintojų yra matomas spalvų skirtumas [42]. Kitos klinikinės studijos teigia, jog priimtinas ΔE slenkstis yra 6-8 [40], 3.3 [41]. S. Y. Lee teigia, jog ΔE <1 skirtumas yra nesuvokiamas ţmogaus akiai, ΔE <2 kliniškai priimtinas, ΔE >3.3 matomas skirtumas [43]. Paravina D.R. su bendraautoriais [44] bei Perez M.M. su bendraautoriais [45] savo publikacijoje teigia, jog ΔE ≤0.8 yra puikus dviejų objektų spalvų suderinamumas, intervale tarp >0.8 ir ≤1.8 priimtinas, ΔE >1.8 vizualiai stipriai pastebimas skirtumas. Salas M. Su bendraautoriais savo publikacijoje nurodo, jog vizualinio skirtumo nėra kai ΔE ≤0.6, priimtinas skirtumas ΔE >0.6 ≤2.6 intervale, ryškus skirtumas ΔE >2.6 [47]. eLABor_aid sistemos kurėjai Sascha Hein, Xavier Tapia ir Panaghiotis Bazos teigia, jog klinikinėje praktikoje ΔE<1 yra nepastebimas skirtumas, ΔE tarp 1 ir 2 yra sunkiai pastebimas skirtumas, ΔE tarp 2-3 menkai pastebimas skirtumas, ΔE>3 akivaizdţiai matomas skirtumas [1,7] [priedas Nr. 17].
23
MEDŢIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2018 m. lapkričio- 2019 m. kovo mėn. Lietuvoje, LSMU Bioetikos centrui suteikus leidimą Nr. BEC-0F-30, kuris išduotas 2018 m. lapkričio 27d. [priedas nr. 1].
Atlikto tyrimo metu buvo tiriamos dviejų kompozitinių plombinių medţiagų sistemų 3M Filtek Supreme ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 optinės savybės. Tyrimą sudarė keturi in
vitro ir vienas in vivo etapai. Tyrimas atliktas pagal eLABor_aid koncepto protokolą, kuris
skirtas nustatyti danties spalvinius parametrus pasitelkus fotokolorimetrinį metodą (ang. photocolorimetric, PMC), nenaudojant standartizuoto spalvų rakto.
1. In vitro tyrimas
1.1. Kompozitinių mėginių gamyba
Pasitelkus CAD/ CAM technologiją sumodeliuoti ir išfrezuoti 0,5mm, 1mm, 1,5mm, 2mm, 3mm storio bei 5mm ilgio ir 5 mm pločio plastmasės blokeliai [priedas Nr. 5].
SPEEDEX C silikono bazine medţiaga nuimtas plastmasės blokelių atspaudas kompozito mėginių gamybai. Pagaminus silikoninį gidą buvo pagaminti pavieniai kompozitų mėginiai. Kiekvienas mėginys buvo gamintas pasitelkus standartinę plombavimo mentelę, kondensatorių, silikoninį šepetelį. Mėginiai buvo kietinami UV lempa (MORITA, PenCure 2000) didėjančio intensyvumo reţime, siekiant išvengti polimerizacinio susitraukimo. Kiekvienas mėginys buvo kietinamas po 30 sekundţių. Sukietintų mėginių storis buvo matuojamas stormačiu (VOGEL). Mėginiai, turintys >± 0,1mm paklaidą buvo neįtraukiami į tyrimą ir vietoj jų pagaminami nauji. Mėginiai surūšiuoti į atskyrus plastikinius maišelius pagal gamintoją, masės rūšį (emalis, body/ classic, dentinas) ir atspalvį.
24
1.2. Fotografavimo protokolas
Fotografavimui naudotas NIKON D7200 veidrodinis fotoaparatas, trikojis stovas fotokameros fiksavimui ir stabilizavimui, poliarizuotos šviesos filtras (polar_eyes), juodas fonas, kalibracinė pilka baltos šviesos balanso atskaitos kortelė (white_balance® gray reference card), glicerinas, pincetas. Fotokamera sureguliuota pagal eLABor_aid koncepto protokolą: F22 (objektyvo diafragma), ISO 100, uţrakto greitis 1/125, RAW (NEF) nutraukos formatas, blykstė nustatoma fotografuoti pilnu pajėgumu (poliarizuotas filtras sugeria didţiają dalį šviesos, todėl blyksčių šviesos emisija turi būt maksimali). Blykstės lygiagrečios ir šiek tiek nukreiptos viena į kitą, koncentruojant šviesą į objektą. Suregulioujamas fotoaparato objektyvo nuotolis nuo fotografuojamo objekto. Pagal eLABor_aid protokolą NIKON D720 nuotolis yra 37cm. Reguliuojama, kol išgaunamas visiškas objekto fokusavimas. Fotoaparatas fiksuojamas prie trikojo stovo pakreipiant jį taip, kad fotoaparato objektyvas būtų lygiagretus horizontaliai plokštumai, 90 laipsnių kampu į fotografuojamą objektą išgauti reikiamai poliarizacija. Trikojo stovo kojos plačiai išskleidţiamos, kad fotoaparatas būtų stabilus ir nejudėtų mėginių fotografavimo eigoje bei būtų tinkamu nuotoliu nuo fotografuojamo objekto. Stalviršis lygiagretus horizontaliai plokštumai. Prie fiksuoto juodo fono pritvirtinama kalibracinė baltos šviesos balanso kortelė nuotraukų šviesumui kalibruoti. Ant objektyvo ir blyksčių uţdedamas poliarizuotos šviesos filtras [priedas Nr. 6].
3. pav. Fotoaparato nustatymai fotografuojat pagal eLABor_aid konceptą 1.3. Pavienių mėginių dokumentacija
Ant juodo fono dedamas pasirinktas mėginys, patikrinami fotokameros nustatymai, fokusas, raiška. Mėginys turi būti lygiagretus pilkajai baltos šviesos balanso kortelei siekiant išvengti apšvietimo paklaidos. Padaroma nuotrauka [priedas Nr. 4, 6, 7]. Nuotraukos kokybė įvertinama ją priartinus. Nuotraukos perkeliamos į Adobe Lightroom CC Classic programą, nuotraukos identiškai apkarpomos pašalinant nereikalingą informaciją. Pašalinamas fotokameros Nikon D7200 profilis, pasitelkus pilką baltos šviesos balanso kalibracinę kortelę reguliuojamas nuotraukos šviesumas. Pagal eLABor_aid protokolą uţvedus spalvos pipetę ant
25 pilkos kortelės turime gauti L*80 a*0 b*0. Mėginių L*a*b* vertėms įvertinti naudota elektroninė spalvos matavimo aplikacija (ang. digital color meter). Mėginių L*a*b* vertės matuotos uţvedant spalvos matavimo pipetę ties kiekvieno mėginio centru [Priedas Nr. 8].
1.4. Mėginių kombinacijos
Atlikta skirtingų plombavimo metodų imitacija kombinuojat mėginius tarpusavyje. Du mėginiai buvo dedami vienas ant kito, oro tarpas tarp mėginių pašalintas uţpildant jį glicerinu, kurio refrakcinis indeksas neiškraipo vaizdinės informacijos ir pašalina šviesos lūţį ore pereinant iš vieno mėginio į kitą. Pincetu mėginių pora dedama ant juodo fono lygiagrečiai pilkąjai kortelei, atliekama nuotrauka. Fotografavimo ir dokumentavimo protokolas analogiškas kaip ir pavieniams mėginiams [Priedas Nr. 4, 6, 7]. Sufotografavus visus mėginius sukurta 3M Filtek Supreme ir Kurary Clearfil Majesty ES-2 mėginių biblioteka [priedas nr 2, 3].
1.5. ΔE skaičiavimas
Siekiant išsiaiškinti priklausomybę tarp kompozicinių plombinių medţiagų sluoksnių storio ir jų optinių savybių kintamumo apskaičiuotos 3M Filtek Supreme bei Kuraray Clearfil Majesty pavienių mėginių emalio, body/ classic ir dentino 0,5 mm- 1 mm, 1 mm- 1,5 mm, 1,5 mm-2 mm, 2 mm- 3 mm, 1.5 mm- 3 mm ΔE
reikšmės. ΔE apskaičiuota pagal formulę:
1.6. Statistinė analizė
Siekiant išsiaiškinti ΔE reikšmių kintamumą didėjant kompozito mėginių storiui
taikyta statistinė analizė. Neparametriniai duomenys buvo analizuojami naudojant Mann Whitney-U, Wilcoxon ir Box Plot analizę. Statistinio patikimumo P reikšmė <0,05 Mann Whitney-U testui ir <0,001 Wilcoxon testui. Skaičiavimai atlikti naudojant ,,IBM SPSS Statistics’’ (Versija 22.0 Armonk, NY) programą.
26
2. In vivo pilotinis tyrimas
2.1. Dantų L*a*b* verčių įvertinimas
Pagal eLABor_aid fotografavimo protokolą fotografuoti atrankos kriterijus atitikę pacientes priekiniai dantys. Buvo pasirinkta pakeisti senas, nekokybiškas tiesiogines restauracijas 11-12, 11-21, 21-22 d. tarpdančiuose (III klasė pagal G. V. Black’ą). Kandamieji kraštai nepaţeisti. 12, 11, 21, 22 dantys fotografuoti kartu su VITA Classical A1-D4 spalvų raktu be poliarizuotos šviesos filtro ir su poliarizuotos šviesos filtru bei pilkaja kalibracine kortele [priedas Nr.9]. Nuotraukos įkeltos į Adobe Lightroom CC Classic programą, sukalibruotos, įvertintos dantų L*a*b* vertės [priedas Nr. 10]. Vertinta arčiausiai defekto, ties klinikiniu danties vainiko viduriu. Dantys nuskenuoti 3Shape Trios intraoraliniu skeneriu bei stormačiu išmatuotas dantų storis ties vainikų viduriu aproksimaliniuose paviršiuose (2,8 mm± 0,3 mm).
2.2. Plombavimo technikos parinkimas
21 danties distalinis ir mezialinis bei 11 danties distalinis defektai restauruoti pagal Style Italiano pasiūlytas sluoksniavimo metodikas [63]. 12 danties mezialinis, 11 danties mezialinis ir 22 danties mezialinis defektai restauruoti vadovaujantis eLABor_aid konceptu pagal gautus duomenis iš sukurtos mėginių bibliotekos, pasirinkus artimiausias sluoksniavimo technikas atsiţvelgiant į L*a*b* vertes [4 pav.] [priedas Nr. 11, 12, 13].
27
2.3. Plombavimas
Prieš ertmių preparaciją pagamintas gomurinis silikoninis gidas, dantų lankas nuskenuotas 3Shape Trios intraoraliniu skeneriu [priedas Nr. 15,17,18,19]. Tiksliam kompozito sluoksnio storiui pamatuoti ir pašalinti tikslų jo kiekį sukurtas individualus instrumentas, kurio darbinė dalis paţymi 0,5mm ir 1mm tarpą, reikalingą viršutiniam kompozito sluoksniui [Priedas Nr. 14]. Deimantiniais grąţteliais pašalinta sena plomba, išpreparuoti ėduonies paţeisti dantų audiniai, suformuotas emalio nuolydis (ang. beveling). Pakartojamas skenavimas 3Shape Trios intraoraliniu skeneriu. Atliktas adhezinis protokolas: emalio ėsdinimas, 8 kartos surišėjas (3M Single Bond Universal). Silikoninio gido pagalba atstatyta gomurinė ertmių sienelė. Skaidrių matricų pagalba atstatytos interproksimalinės ertmių sienelės [priedas Nr. 11]. Pakartojamas skenavimas 3Shape Trios intraoraliniu skeneriu. Uţdedamas 2 mm dentino ar body plombinės masės sluoksnis, pagamintu instrumentu patikrinimas likęs ertmės gylis. Kietinama UV lempa (MORITA, PenCure 2000) didėjančio intensyvumo reţime, 30s. Pakartojamas skenavimas 3Shape Trios intraoraliniu skeneriu. Galutinai uţplombuojama, nupoliruojama. Atliekamas fotografavimo protokolas.
Tarpdančiai plombuoti paeiliui su dviejų savaičių tarpu tarp kiekvieno plombavimo. Pirmasis buvo plombuojamas centrinis tarpdantis (11 ir 21 dantų mezialiniai paviršiai), vėliau dešinysis (11 danties distalinis ir 12 danties mezialinis paviršiai) ir paskutinis buvo plombuotas kairysis tarpdantis (21 distalinis ir 22 mezialinis paviršiai).
2.4. Galutinis fotografavimas
Po kiekvieno plombavimo praejus 5 dienoms pacientė atvykdavo pakartotiniam vizitui, rehidratavus dantims vykdytas fotografavimo protokolas su poliarizuotos šviesos filtru ir be jo. Įvertintos dantų kietųjų audinių ir naujų plombų L*a*b* vertės. Apskaičiuotas ΔE skirtumas tarp naujų plombų ir dantų.
28
REZULTATAI
1. In vitro tyrimo rezultatai
1.1. Laboratorinė kompozitinių plombinių mėginių analizė
Imituojant kompozitinių plombų sluoksniavimą sukurta 3M Filtek Supreme ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 mėginių biblioteka. Nufotografuoti 1486 mėginiai, iš kurių 245 pavieniai- 115 3M Filtek Supreme ir 130 Kuraray Clearfil Majesty ES-2 , ir 1240 sluoksniais išdėstytų mėginių- 678 Kuraray Clearfil Majesty ES- 2 ir 562 3M Filtek Supreme [Priedas Nr. 2].
Įvertinos mėginių L*a*b* vertės [Priedas Nr. 3].
1.2. ΔE analizė
Siekiant įvertinti kompozitinių plombinių medţiagų L*a*b* verčių pokytį didėjant mėginių storiui buvo apskaičiuotos 3M Filtek Supreme ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 0,5 mm-1 mm, 1 mm-1,5 mm, 1,5 mm- 2 mm, 2 mm- 3 mm, 1,5 mm- 3 mm mėginių ΔE reikšmės [5 pav., 6 pav.].
29
6 pav. 3M Filtek Supreme pavienių mėginių ΔE reikšmės
1.3. Statistinės analizės duomenys
Gauti ΔE rezultatai palyginti taikant statistinę analizę ir naudojant Wilcoxon, Mann Whitney-U ir Box Plot analizę. Jie atlikti norint palyginti ΔE kintamumą didėjant pavienių kompozitinių mėginių storiui 3M Filtek Supreme ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 kompozitų sistemose ir patikrinti gautų duomenų statistinį reikšmingumą.
Naudojant Wilcoxon metodiką, testo rezultatai atskleidė jog:
1. 3M Filtek Supreme: gauti statistiškai reikšmingi skirtumai 1-oje ΔE (z=4.076), 2-oje ΔE (z=4.015), 3-oje ΔE (z=4.015), 4-oje ΔE (z=3.346) ir 10-oje ΔE (z=3.527) porose; reikšmė
p<0.001 [7 pav.]
2. Kuraray Clearfil Majesty: gauti statistiškai reikšmingi skirtumai 1-oje ΔE (z=3.416), 2-oje ΔE (z=4.457), 3-oje ΔE (z=4.457), 4-oje ΔE (z=3.975) ir 10-oje ΔE (z=3.343)porose; reikšmė
30
7 pav. Wilcoxon testas ΔE rezultatų palyginimas pagal bendras 3M Filtek Supreme kompozitų
31
8 pav. Wilcoxon testas ΔE rezultatų palyginimas pagal bendras Kuraray Clearfil Majesty
32 Atlikus Mann Whitney-U test statistinę analizę ΔE kintamumui patikrinti 3M Filtek Supreme enamel, body ir dentin bei Kuraray Clearfil Majesty ES-2 enamel, classic ir dentin kompozicinių plombinių medţiagų grupėse, gauti rezultatai:
1. 3M Filtek Supreme:
• enamel grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 5-os ΔE (z=1.813), 7-os ΔE (z=0.576), 8-os ΔE (z=1.193) ir 10-os (z=1.210) porų; reikšmė p<0.05. [9 pav.]
• body grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 8-os ΔE (z=1.964) ir 9-os ΔE (z=0.751) porų; reikšmė p<0.05. [11pav.]
• dentin grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 6-os (z=1.477), 8-os ΔE (z=0.241), 9-os ΔE (z=0.534) ir 10-9-os ΔE (z=0.982) porų; reikšmė p<0.05. [13 pav.]
2. Kuraray Clearfil Majesty ES-2:
• enamel grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 1-os (z=1.134), 7-os ΔE (z=0.529), 9-os ΔE (z=1.210) ir 10-os ΔE (z=1.664) porų; reikšmė p<0.05. [10 pav.]
• classic grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 8-os ΔE (z=1.477) ir 9-os ΔE (z=1.550) porų; reikšmė p<0.05. [12 pav]
• dentin grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta tarp 8-os ΔE (z=0.903), 9-os ΔE (z=0.241) ir 10-os ΔE (z=0.982) porų; reikšmė p<0.05. [14 pav.]
Tiriant grafinę ΔE kintamumo išraišką pastebėta, jog didėjant kompozito storiui abiejuose kompozitų sistemose lyginant pagal mėginių storį ( 0,5 mm, 1 mm, 1,5 mm, 2 mm, 3 mm enamel+body/ classic+dentin) 3M Filtek Supreme sistemoje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 1.5 mm storio mėginiais (p=0.005) [9 pav.]; Kuraray Clearfil Majesty sistemoje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 2 mm storio mėginiais (p=0.221) [8 pav.].
Remiantis grafine ΔE kintamumo išraiška pagal kompozito storio didėjimą abiejuose kompozitų sistemose, lyginant atsyras kompozito grupes pagal rūšį (enamel, body/ classic, dentin), 3M Filtek Supreme sistemoje rasti rezultatai :
• enamel grupėje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 2 mm storio mėginiais [9 pav.]. • body grupėje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 2 mm storio mėginiais [11 pav.]. • dentin statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 1.5 mm storio mėginiais [13 pav.]; Kuraray Clearfil Majesty ES-2 sistemoje rasti rezultatai:
• enamel grupėje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 2 mm storio mėginiais [10 pav.] • classic grupėje statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 2 mm storio mėginiais [12 pav.] • dentin statistinis ΔE reikšmingumas krenta pradedant 1.5 mm storio mėginiais [14 pav.]
Taip pat, buvo naudota Box Plot analizė norint apţvelgti gautų rezultatų pasiskirstymą statistinėje erdvėje [15, 16 pav.].
33
9 pav. Mann Whitney-U testas 3M Filtek Supreme emalio grupei
34
11 pav. Mann Whitney-U testas 3M Filtek Supreme body grupei
35
13 pav. Mann Whitney-U testas 3M Filtek Supreme dentino grupei
36
15 pav. 3M Filtek Supreme sistemos mėginių statistinių duomenų pasiskirstymas
37
2. In vivo tyrimo rezultatai
2.1 Dantų L*a*b* vertinimas
Adobe Lightroom CC Classic programoje įvertintos dantų L*a*b* vertės. Vertinta arčiausiai defekto, ties klinikiniu danties vainiko viduriu. Tokiu principu įvertintos 12, 11, 21 ir 22 dantų L*a*b* vertės, gauti rezultatai pavaizduoti 23 pav. Pasirinkti artimiausiai dantų L*a*b* vertes atitintys mėginiai [ 17 pav.] [priedas nr. 3].
17pav. Dantų L*a*b* vertes 2.2. ΔE rezultatai
Praėjus 5 dienoms po kiekvieno plombavimo pakartotas fotografavimo protokolas, iš naujo įvertintos dantų L*a*b* vertės bei naujų plombų L*a*b* vertės, paskaičiuotas ΔE skirtumas. Gauti rezultatai pavaizduoti lentelėje [18 pav.].
38
DISKUSIJA
Šis tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti ar eLABor_aid protokolas, naudojamas spalviškai įtin tikslioms keramikinėms netiesioginėms restauracijoms gaminti, gali būti naudojamas parenkant tinkamą plombinę medţiagą ar plombinių medţiagų kombinaciją priekinių dantų defektams atkurti [1]. Kadangi tinkamos plombinės medţiagos parinkimas restauruojant dantis tiesioginiu būdu lygi šiol išlieka ,,sėkmės reikalu’’, siekta išsiaiškinti, ar naudojant kiekvienam odontologui prieinamas technologijas (fotografavimo įranga, kompiuterio programa) galima greitai ir efektyviai parinkti plombavimo ,,receptą’’ kiekvienam pacientui individualiai. Tai yra pirmas toks tyrimas, neturintis literatūrinio atitikmens. Visi su kompozitinėmis plombinėmis medţiagomis atlikti tyrimai naudojo spektrofotometrus kompozitų L*a*b* vertėms įvertinti ir buvo vykdyti tik in
vitro [11- 18, 20- 26, 35, 36]. In vivo atlikti tyrimai su dantų ir restauracijų spalvos nustatymu turėjo
kitokią kryptį ir tyrė spalvų interpretaciją vertinant dantų ir restauracijų spalvą vizualiniu būdu [17- 19, 28- 31, 34, 35].
Sunkiausia yra restauruoti izoliuotus priekinių dantų defektus, ypatingai kai yra netenkama visų kietųjų danties audinių sagitaline kryptimi. Šiame tyrime pasirinkti III klasės priekinių dantų defektai pagal G. V. Black’ą. Tokie defektai daţnai turi daugiaspalvę prigimtį, kuomet į defekto sritį nuo kandamojo krašto nusitęsia skaidrioji emalio zona, o nuo kaklelio - opakiškasis dentinas [5]. Todėl nuspręsta eLABor_aid konceptą naudojant kompozitus pritaikyti restauruojant būtent šiuos defektus.
Dauguma tyrimų, atliktų tiriant kompozitus ir naudojant būtent mėginių gamybos metodiką naudojo 0,3 mm, 0,5 mm, 1 mm, 1,5 mm, 2 mm emalio masės ir 3 mm dentino masės mėginius [17]. Tokį pasirinkimą autoriai grindţia skirtingu emalio ir maţdaug vienodu dentino storio pasiskirstymu natūraliuose dantyse. Šiame tyrime sudarant mėginių kombinacijas pagrindinis dėmesys buvo skirtas būtent III klasės defektam priekiniuose dantyse, kur, pasak literatūros, dentino storis varijuoja 1,4 - 2 mm (vidurkis 1,7 mm) , emalio storis varijuoja 0,3-0,99 mm (vidurkis 0.9 mm) [5] [17]. Standartinis priekinių dantų storis viduriniame vaikino trečdalyje matuojant sagitaliai yra 2.9±0.3 mm [5]. Remiantis šiais duomenimis šiame tyrime buvo sudaromos atitinkamos mėginių poros: 3M Filtek Supreme 2 mm dentino+ 0,5 mm emalio, 2 mm dentino+ 1 mm emalio, 2 mm dentino+ 0,5 mm body, 2 mm dentino+ 1 mm body, 2 mm body+ 0,5 mm emalio, 2 mm body+ 1 mm emalio, 2 mm body+ 0,5 mm body, 2 mm body+ 1 mm body; Kuraray Clearfil Majesty 2 mm dentino+ 0,5 mm emalio, 2 mm dentino+ 1 mm emalio, 2 mm dentino+ 0,5 mm classic, 2 mm dentino+ 1 mm classic, 2 mm classic+ 0,5 mm emalio, 2 mm classic+ 1 mm emalio, 2 mm classic+ 0,5 mm classic, 2 mm classic+ 1 mm classic [priedas nr. 2, 3]. 0,3 mm storio emalio mėginiai nebuvo gaminami padarius prielaidą, jog yra ne objektyvu įtraukti tokį ploną mėginį į tyrimą, nes in
39 vivo etapo metu poliruojant sunku sukontroliuoti tikslų tokio plono sluoksnio storį. >3mm storio mėginiai nebuvo gaminami, nes remiantis literatūra [1,5] ir gautais tyrimo rezultatais padaryta išvada, jog nuo 2 mm skaidrios emalio masės kompozitų ir nuo 1,5 mm vidutinio opakiškumo (body, classic) bei dentino kompozitų optinės savybės nebekinta.
Taip pat svarbu išskirti, jog vienas pagrindinių šio tyrimo uţdavinių buvo išsiaiškinti, ar vidutinio opakiškumo plombinė medţiaga yra gera alternatyva aukšto opakiškumo dentino masei taikant standartinę sluoksniavimo techniką (dentinas+ emalis) restauruojant priekinių dantų defektus, todėl sudarant mėginių kombinacijas, 3M FS body ir Kuraray CM classic buvo naudoti kaip baziniai 2 mm storio mėginiai.
Daugelyje tyrimų su kompozitais vyravo Micerium Enamel Plus kompozitų sistema [17]. Šio kompozito kūrėjas Lorenzo Vanini teigia, jog emalio masės refrakcinis indeksas atitinką danties emalio refrakcinį indeksą, todėl plombavimo rezultatas yra labai nuspėjamas tinkamai parinkus kompozito atspalvį [17]. Deja, Micerium Enamel Plius kompozitų sistema (kaip ir daugelis kitų kompozito gamintojų) neturi tarpinio varianto- vidutinio opakiškumo kompozito. Atkuriant tokius priekinių dantų defektus kaip III klasė pagal G. V. Black’ą daţnai sunku išgauti reikiamą skaidrumo laipsnį taikant tradicinę dentinas+ emalis, todėl šiam tyrimui buvo pasirinkta 3M Filtek Supreme ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 kompozitų sistemos, kurios be emalio ir dentino turi tarpinio opakiškumo body ir classic kompozitus.
Visose su spalvos nustatymu ir optinių medţiagų savybių matavimu susijusiuose tyrimuose spalvos skirtumas tarp objektų matuotas pasitelkiant ΔE [44- 50]. Kai kurie tyrimai skaičiavo Δa, Δb ir ΔL atskirai [28, 29], kai kurie Δab ir ΔL ir tuomet lygino tarpusavyje, tuo siekdami palyginti mėginių šviesumo ir spalvos priklausomybės pokytį [31, 33]. Šiame tyrime ΔE buvo skaičiuojamas bendrai tarp dviejų mėginių L*a*b* verčių. ΔE skaičiavimas buvo atliktas norint išsiaiškinti nuo kokio storio mėginių L*a*b* vertės nebekinta, todėl skaičiavimas atliktas eksponentinio mėginių storio didėjimo principu (0,5 mm - 1, 1 mm- 1,5 mm, 1,5 mm - 2 mm, 2 mm - 3 mm, 1,5 mm - 3 mm).
Statistinė analizė buvo atlikta siekiant išsiaiškinti ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gautų ΔE reikšmių, ypatingai body/ classic ir dentino grupėse. Statistiškai reikšmingo ΔE skirtumo nebegauta pradedant 1,5 mm mėginiais 3M Filtek Supreme dentin ir Kuraray Clearfil Majesty dentin grupėse, tačiau body ir classic statistiškai reikšmingo ΔE skirtumo nebegauta pradedant 2 mm storio mėginiais.Galima daryti prielaidą, jog šių kompozitų optinės savybės kinta nevienodai, dentinas yra opakiškesnis, tad vidutinio opakiškumo masė galėtų būti panaudojama kaip bazinis sluoksnis sluoksniuojant kompozitą tik tuo atveju, jei būtų naudojamas bent 0,5 mm storesnis jo sluoksnis.
40 Sascha Hein su kolegomis kurdami eLABor_aid protokolą, objektų spalvos skirtumo ΔE priimtinumo slenksčiui nustatyti rėmėsi oficialiai CIELAB nustatytomis reikšmėmis [1]. ΔE < 1 yra nepastebimas skirtumas, ΔE tarp 1 ir 2 yra sunkiai pastebimas skirtumas, ΔE tarp 2 - 3 menkai pastebimas skirtumas, ΔE > 3 akivaizdţiai matomas skirtumas [priedas Nr. 17]. CIELAB sistema išskyrė ΔE priimtinumo slenkstį tik instrumentiniu būdu išmatuotų L*a*b* verčių vizualinį priimtinumą. Kadangi odontologijoje ne maţiau svarbus yra klinikinis spalvos priimtinumas, kai kurie tyrimai jį aprašo. Vietoj ΔE ištyrimo laboratorinėmis sąlygomis, Johnston ir Kao ištyrė kompozito laminačių spalvų skirtumą su gretimais nerestauruotais dantimis in vivo sąlygomis ir išskyrė, jog 3,7 ∆E yra suvokimo (ang. perceptibility), o 6.8 ∆E yra priimtinumo (ang. acceptability) slenkstis [18]. Douglas su kolegomis naudodamas spektrofotometrą nustatė, jog suvokimo slenkstis yra 2,6 ∆E, o klinikinio priimtinumo- 5,5 ∆E [19]. 2010 metų publikacijoje Ghinea su kolegomis nustatė ţemesnius standartus klinikiniam spalvos suvokimui ir teigia, jog suvokimo slenkstis yra 1,80 ΔE, o priimtinumo slenktis yra 3,46 ∆E [20]. Šiame tyrime pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į eLABor_aid protokolą, tad vadovautasi jo pasiūlytais ∆E priimtinumo slenksčiais vertinant mėginių ∆E skirtumus tarpusavyje bei plombų ir dantų ∆E. Nors eLABor_aid neišskiria klinikinio priimtinumo slenksčio, šiame tyrime jis buvo įvertintas remiantis Ghinea su kolegomis publikacijoje gautais rezultatais. Taigi iš in vivo tyrimo dalies rezultatų matome, jog jog ΔE tarp pasirinktų restauruoti 12, 22 mezialinių ir 11, 21 dantų distalinių paviršių naujų plombų yra patenkinamas pagal eLABoir_aid protokolo standartus (ΔE 2 - 3) ir pagal literatūroje rekomenduojamą vizualinio priimtinumo slenkstį (ΔE<3,46). Mazialinių 11 ir 21 dantų plombos neatitiko nei eLABor_aid nei vizualinio priimtinumo slenksčio keliamų reikalavimų.
Ertmės plombuotos paeiliui norint įsitikinti ar eLABor_aid protokolas gali būti naudojamas dirbant su derviniais kompozitais. Pirmasis centrinis tarpdantis plombuotas vadovaujantis Style Italiano (21 d. mezialiai) ir eLABor_aid protokolu, parenkant artimiausią 11 danties mezialiniam paviršiui L*a*b* vertes atitikusį mėginį. Rehidratavus dantims po plombavimo pastebėta, jog naujos plombos yra ţenkliai per šviesios (L*>) bei per opakiškos. Tai galima būtų paaiškinti skirtingomis dantų, keramikos ir kompozicinių plombų optinėmis savybėmis. Kadangi iš literatūros ţinoma, jog medţiagos spalvos šviesumą nulemia L* vertė [1, 5, 30], todėl nuspręsta nukrypti nuo tyrimo eigos ir kitus tarpdančius plombuoti atsiţvelgiant tik į chromą (a*b*). Apskaičiavus naujų plombų ir dantų ∆E gauti rezultatai parodė, jog eLABor_aid protokolo reikalavimų neatitiko 11 ir 21 dantų mezialinės plombos. Vizualinio klinikinio priimtinumo slenksčio neperţengė ir į eLABor_aid protokolo patenkinamą spalvos priimtinumo intervalą pateko būtent tos plombos, kurios pasirinktos atsiţvelgiant tik į a*b* vertes (chromą) ir ignoruojant L* vertę.
41 Gautus tyrimo rezultatus galima interpretuoti keliais aspektais:
1. eLABor_aid konceptas yra orientuotas į dantų technikų darbą, būtent į stiklo keramikos sluoksniavimą [1]. Stiklo keramikos refrakcinis indeksas menkai kinta ir yra panašus į natūralių danties audinių refrakcinius indeksus [1, 11, 13, 17 ]. Kompozitinės dervos yra nehomogeniškos savo sudėtimi, uţpildo dalelėmis ir jų dydţiu, todėl jų refrakcinis indeksas yra nepastovus [15] [17]. Remiantis šiais faktais galima daryti prielaida, jog būtent dėl kompozitų refrakcinių indeksų nepastovumo in vivo tyrimas buvo nepakankamai sėkmingas.
2. III klasės defektai pagal G. V. Black’ą anatomiškai yra daugiaspalvės prigimties. Neretai į tarpdančio sritį nusitęsia skaidrioji emalio zona, o nuo kaklelio opakiškas dentinas [5]. Pasirinktos pacientės situacija buvo būtent tokia. Labai šviesus opakiškas dentinas, skaidrus opalescentinis emalis, kuris nusitęsia aproksimaliai. Todėl remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, jog naudoti eLABor_aid konceptą optinių savybių vertinimui esant III klasės defektams yra pakankamai sunku, galima lengvai pasirinkti netinkamą dantų L*a*b* atskaitos tašką ir gauti spalviškai bei optiškai nepriimtiną rezultatą
42
IŠVADOS
1. Emalio ir vidutinio opakiškumo (3M Filtek Supreme enamel ir body bei Kuraray Clearfil Majesty ES-2 enamel ir classic) derviniai kompozitai savo optinių savybių nebekeičia pradedant 2 mm storiu. Dentino mėginių grupėje tiek 3M Filtek Supreme tiek Kuraray Clearfil Majesty derviniai kompozitai savo optinių savybių nebekeičia pradedant 1,5 mm storio mėginiais.
2. Vidutinio opakiškumo plombinės medţiagos (3M Filtek Supreme body ir Kuraray Clearfil Majesty ES-2 classic) gali būti naudojamos kaip bazinis sluoksnis pakeičiant dentino mases tik tuo atveju, jeigu jo storis yra 2 mm arba daugiau.
3. In vivo pilotinis tyrimas parodė, jog ΔE tarp pasirinktų restauruoti 12, 22 mezialinių ir 11, 21 dantų distalinių paviršių naujų plombų yra patenkinamas pagal eLABoir_aid protokolo standartus (ΔE 2 - 3) ir pagal literatūroje rekomenduojamą vizualinio priimtinumo slenkstį (ΔE<3,46). Mazialinių 11 ir 21 dantų plombos neatitiko nei eLABor_aid nei vizualinio priimtinumo slenksčio keliamų reikalavimų.
43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Prieš atliekant fotografavimo protokolą išsinagrinėti fotoaparato nustatymus (F, ISO, uţrakto greitis), kad ţinoti kaip jais manipuliuoti norint išgauti teisingą informaciją iš dviejų matmenų nuotraukų.
2. Intraoralines nuotraukas spalvos įvertinimui atlikti per pirmas 2 minutes, nes vėliau dantys dėl dehidratacijos išbąla ir gaunama neteisinga informacija.
PADĖKA
1. Noriu padėkoti savo baigiamojo magistrinio darbo vadovui gyd. Adomui Auškalniui uţ bendradarbiavimą, pastabas, kritiką ir pasitikėjimą manimi tada, kai pati savimi netikėjau. Taip pat uţ galimybę naudotis fotoįranga, intraoraliniu skeneriu ir uţ išeikvotą didţiulį kiekį kompozito.
3. Dėkoju dantų technikui Tautvilui Kakčiui, eLABor_aid instruktoriui Baltijos šalių regionui, uţ ţinias apie šį protokolą, jo naudą bei panaudojimą klinikinėje praktikoje. Taip pat uţ galimybę mėnesį vakarais ir per naktis naudotis jo darbo vieta ir eikvoti gliceriną bei elektrą dideliais kiekiais.
4. Dėkoju CAD/CAM specialistui Romanaui Badaninui uţ sumodeliuotus ir išfrezuotus plastmasės blokelius kompozitinių mėginių gamybai.
5. Tariu didţiulį Ačiū odontologijos klinikos &Smile ir dantų technikų laboratorijos RiCreo komandos nariams uţ galimybę mokytis iš geriausių.
