PADIDĖJUSIO DANTŲ JAUTRUMO PAPLITIMAS TARP LSMU MEDICINOS STUDENTŲ BEI DANTŲ JAUTRUMĄ PREDISPONUOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

(1)

Ieva Laurinavičiūtė

5 kursas, 4 grupė

PADIDĖJUSIO DANTŲ JAUTRUMO PAPLITIMAS TARP

LSMU MEDICINOS STUDENTŲ BEI DANTŲ JAUTRUMĄ

PREDISPONUOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

PADIDĖJUSIO DANTŲ JAUTRUMO PAPLITIMAS TARP LSMU MEDICINOS STUDENTŲ BEI DANTŲ JAUTRUMĄ PREDISPONUOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus? Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0 rezultatai ir išvados?

apžvalga

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

(4)

kriterijai?

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos

ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0

tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus? Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0 su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar 0,2 0,1 0 atitinka tyrimų rezultatus ?

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0

literatūros šaltiniai? sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0 tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?

(5)

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas

raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5

40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5

41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(6)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... 13

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Dentino morfologija ... 15

1.2. Dentino jautrumas ... 16

1.3. Padidėjusio dantų jautrumo etiologija ir rizikos faktoriai ... 16

1.4. Padidėjusio dantų jautrumo teorijos ... 17

1.5. Padidėjusio dantų jautrumo problemos aktualumas ... 19

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 20

2.2 Imties dydžio nustatymas ... 20

2.3. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai ... 21

2.4. Anketos sudarymas ... 21

3. REZULTATAI ... 23

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 23

3.2. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas ... 23

3.3.Knarkimas ... 26

3.4. Migdomųjų ir/arba antidepresantų vartojimo įtaka dantų jautrumui ... 26

3.5. Kramtomosios gumos įtaka dantų jautrumui ... 27

3.6. Pasikartojantis vėmimas ir dantų jautrumas ... 27

3.7. Šviežių vaisių bei daržovių vartojimo įtaka dantų jautrumui ... 27

3.8. Šviežių vaisių ir daržovių sultys ... 28

3.9. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas ... 28

3.10. Gastroezofaginis refliuksas ... 29

3.11. Gazuotų gėrimų vartojimas ... 30

3.12. Energiniai gėrimai ... 30

3.13. Pieno produktų vartojimas ... 31

3.14. Rūkymas ... 31

3.15. Dantų valymosi įpročiai ... 31

3.16. Dantų balinimas ... 34

3.17. Griežimo dantimis sąsajos su padidėjusiu dantų jautrumu ... 35

(8)

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 39 PADĖKA ... 39 IŠVADOS ... 40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 PRIEDAI ... 45

(9)

SANTRUMPOS

n – tiriamųjų skaičius pan - panašiai V – aritmetinis vidurkis SN – standartinis nuokrypis VU – Vilniaus universitetas

(10)

PADIDĖJUSIO DANTŲ JAUTRUMO PAPLITIMAS TARP LSMU

MEDICINOS STUDENTŲ BEI DANTŲ JAUTRUMĄ

PREDISPONUOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas

Temos aktualumas pagrindžiamas didėjančiu padidėjusio dantų jautrumo paplitimu populiacijose bei vis jaunėjančiu šių pacientų amžiumi. Padidėjęs dantų jautrumas blogina gyvenimo kokybę: pacientai turi koreguoti savo mitybą, kartais ir elgesį, todėl kiekvienam gydytojui odontologui svarbu žinoti, kaip padėti tokiems pacientams. Darbo tikslas – nustatyti padidėjusio dantų jautrumo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų bei išanalizuoti dantų jautrumą predisponuojančius veiksnius.

Medžiaga ir metodai

Tiriamųjų kontingentą sudarė LSMU 1-6 kurso medicinos studentai (n=392). Tyrimas buvo atliekamas anketinės apklausos būdu. Duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos paketas.

Rezultatai

Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp LSMU medicinos studentų siekė 55,4 proc. Statistiškai reikšmingai dažniau padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė studentams, kurie vartoja energinius, gazuotus gėrimus, serga gastroezofaginiu refliuksu. Statistiškai reikšmingas ryšys taip pat nustatytas tarp dantų krapštukų naudojimo ir padidėjusio dantų jautrumo - naudojantiems šią burnos higienos priemonę, padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė dažniau.

Išvados

1) Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp LSMU medicinos fakulteto 1-6 kurso studentų siekia net 55,4 proc.

2) Didžiausias padidėjusio dantų jautrumo paplitimas nustatytas tarp IV kurso studentų, o didžiausią dalį visų studentų, kuriems yra padidėjęs dantų jautrumas, sudaro II kurso studentai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp padidėjusio dantų jautrumo skirtinguose kursuose nenustatėme. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas nepriklauso nuo kurso, kuriame studijuoja respondentas.

(11)

3) Padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia žmonėms, vartojantiems gazuotus, energinius gėrimus, tiems, kuriuos kamuoja gastroezofaginis refliuksas, bei naudojantiems dantų krapštukus.

(12)

THE PREVALENCE OF INCREASED TOOTH SENSITIVITY AMONG

MEDICAL STUDENTS OF LUHS. THE ANALYSIS OF PREDISPOSING

FACTORS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work

Dentine sensitivity is a global clinical oral health problem in the adult population. The prevalence of this problem is rising, particularly between young adults. Dentine sensitivity affects daily routine of the patients, they have to modify their eating habbits as well as behaviour in some cases. Our aim was to assess the prevalence of the increased tooth senisitivity among medical students of LUHS and to analyse its perdisposing factors.

Material and the methods

A total number of 392 medical students of LUHS were included in the study. The study was conducted using self-administered questionnairies. Data analysis was performed using SPSS 22.0 software.

Results

The prevalence of increased tooth sensitivity among medical students of LUHS was 55,4 %. Data analysis showed that the prevalence of tooth sensitivity is significantly higher among students who often drink energy and soft drinks, have diagnosed gastroesophageal reflux and for those, who use toothpicks.

Conclusions

1) The prevalence of increased tooth sensitivity among medical students of LUHS is 55,4%.

2) There is no significant differences in prevalence of increased tooth sensitivity between different medical courses.

3) Energy drinks, soft dirinks, gastroesophageal reflux and the use of toothpicks are significant perdisposing factors of increased tooth sensitivity.

Key words: dentine sensitivity, dentin hypersensitivity, tooth sensitivity, prevalence predisposing factors

(13)

13

ĮVADAS

Padidėjęs dantų jautrumas (angl. dentine sesitivity) yra globali klinikinė burnos sveikatos problema suaugusiųjų populiacijoje [1]. Padidėjusio dantų jautrumu besiskundžiančių pacientų skaičius didėja, ypatingai tarp jauno amžiaus suaugusiųjų, dėl pernelyg didelio, nors ir sveiko, bet rūgštaus, erozijas sukeliančio maisto suvartojimo. Pagrįstai galima daryti prielaidą, kad ilgėjant populiacijos vidutinei gyvenimo trukmei su funkcionuojančiais natūraliais dantimis (gyvais dantimis, ar su minimaliomis restauracijomis, linkusiais į dantų nusidėvėjimą), tikėtina, kad dantų jautrumas taps vis dažnesne dantų problema [2].

Dentino jautrumas apibūdinamas kaip intensyvus, neilgai trunkantis skausmas, atsirandantis dėl apsinuoginusio dentino dančiui reaguojant į cheminius, terminius, taktilinius ar osmosinius dirgiklius, kuris negali būti apibūdintas kaip jokia kita dantų patologija bei tenkina visus kriterijus, kad būtų klasifikuojamas kaip tikras skausmo sindromas [1,3].

Epidemiologiniai tyrimai nustatyti padidėjusį dantų jautrumą pateikia kontraversiškus duomenis, jautrumo paplitimas svyruoja nuo 1,34 procentų iki 98 procentų [3].

Duomenų heterogeniškumą galima paaiškinti keliais faktoriais: tiriamoji populiacija (etninė grupė, tyrimo vieta, periodontologinė tiriamųjų būklė, skirtingas rūpinimasis burnos ertmės sveikata), skirtingi diagnostikos kriterijai nustatant padidėjusį dantų jautrumą ir tai, ar tyrimas yra pagrįstas klinikiniu vertinimu, ar pacientų anketinėmis apklausomis. (Tyrimuose, kuriuose pacientai patys atsakė į anketines apklausas, dantų jautrumo paplitimas svyruoja nuo 9 iki 84 procentų [1]). Taip pat, didesnis dantų jautrumo paplitimas (iki 84 procentų) gali būti nustatytas tarp tam tikros specializacijos gydytojų pacientų, pavyzdžiui, periodontologinių pacientų, kuriems yra padidėjusi atsidengusio šakninio dentino rizika, kaip prarasto junginių prisitvirtinimo ir dantenų recesijos rezultatas. Kitas sunkinantis faktorius - dantų jautrumas yra epizodinė būklė, kuri gali atsirasti tiek esant atviriems, tiek uždariems dentino kanalėliams [3].

Lietuvoje tyrimų, nustatyti padidėjusio dantų jautrumą, kol kas buvo daryta nedaug. Yra atliktas panašus tyrimas apie dantų erozijų paplitimą tarp Kauno miesto plaukikų [4].

(14)

14

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: nustatyti padidėjusio dantų jautrumo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų bei išanalizuoti dantų jautrumą predisponuojančias priežastis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti padidėjusio dantų jautrumo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų.

2. Palyginti padidėjusio dantų jautrumo paplitimą tarp skirtingų medicinos kursų studentų. 3. Išanalizuoti padidėjusio dantų jautrumo rizikos indikatorius.

(15)

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dentino morfologija

Norint suprasti, kas yra padidėjęs dentino jautrumas, turėtume pradėti nuo dentino morfologijos, nes ten slypi šios dažnos problemos patogenezė. Chu ir kiti savo darbe rašo, kad normaliame dantyje dentinas yra padengtas emaliu vainikinėje danties dalyje, o šaknis padengta plonu cemento sluoksniu. Kiekvienas dantis turi daugybę tūkstančių dentino kanalėlių, kurie yra mikroskopinės vamzdelių struktūros, einančios spinduliu nuo danties pulpos. Šie dentino kanalėliai dažniausiai yra 0,5 – 2,0μm diametro ir jungiasi su danties pulpa į kraujo plazmą panašiu biologiniu skysčiu. Kiekvieno kanalėlio viduje yra citoplazminės ląstelės ataugėlė, vadinama Tomeso skaidula (Tomes‘ fiber) ir odontoblastas, kuris komunikuoja su danties pulpa.

Dentino kanalėlių viduje yra dviejų tipų nervinių skaidulų: mielinizuotų (A- skaidulų) bei nemielinizuotų (C-skaidulų). A-skaidulos yra atsakingos už padidėjusio dantų jautrumo pajautimą, suvokiamą, kaip skausmą į visus dirgiklius. Priklausomai nuo gylio, randama apytiksliai 30000 dentino kanalėlių 1 mm2 dentino skerspjūvyje [5]. „Dentino periferiniame sluoksnyje, šalia emalio – dentino ribos, vidutiniškai yra apie 20000/mm2 dentino kanalėlių, kurių skersmuo gali siekti iki 0,5μm. Dentino-pulpos riboje dentino kanalėlių skaičius gerokai padidėja iki 50000-80000/mm2, o skersmuo siekia 2,5-3 μm“ [6].

Addy ir West savo darbe teigia, kad histologiniai tyrimai atskleidė, jog atsidengęs dentinas dantyje, patiriančiame padidėjusį jautrumą, turi daug daugiau ir platesnių atvirų dentino kanalėlių nei apsinuoginęs dentinas dantyje, nepatiriančiame padidėjusio jautrumo [7]. Apie tai rašo ir Borges ir kiti savo darbe [8]. Kaip žinome, skysčių judėjimas dentino tubulėse paklūsta Puezeilio (Pouiseuille) dėsniui: skysčio tėkmė per dentino kanalėlius, esant padidėjusiam dentino jautrumui, būtų tiesiogiai proporcinga kanalėlių skaičiui bei keturių kanalėlių spindulio energijai: paprasta matematika leidžia įvertinti galimai didžiulį skirtumą potencialioje skysčių tėkmėje bei spaudimo pokyčius padidėjusio jautrumo dentine palyginus su normalaus jautrumo dentinu [7].

(16)

16 1.2. Dentino jautrumas

Daugelis autorių savo darbuose pateikia vienodą dentino jautrumo apibrėžimą: dentino jautrumas apibūdinamas, kaip intensyvus, neilgai trunkantis skausmas, atsirandantis dėl apsinuoginusio dentino dančiui reaguojant į cheminius, terminius, taktilinius ar osmosinius dirgiklius, kuris negali būti apibūdintas kaip jokia kita dantų patologija bei tenkina visus kriterijus, kad būtų klasifikuojamas kaip tikras skausmo sindromas [1,3]. 2003 metais šiame apibrėžime buvo padaryta modifikacija – vietoje žodžio „patologija“ dabar vartotinas žodis „liga“, nes tas pats simptomas yra būdingas daugeliui dantų ligų, todėl būtina diferencinė diagnostika [9].

Dentino jautrumas yra dažnas burnos ertmės skausminis sutrikimas, paveikiantis daugelio žmonių dantis. Pagrįstai galima daryti prielaidas, kad ilgėjant populiacijos su funkcionuojančiais natūraliais dantimis (gyvais, ar su minimaliomis restauracijomis) gyvenimo trukmei, dentino jautrumas greičiausiai taps dažnesne odontologine problema. Be to, nors ir sveikas, tačiau daug rūgščių produktų apimantis gyvenimo būdas, daugiausia praktikuojamas jaunų suaugusiųjų, veda prie padidėjusio dantų nusidėvėjimo bei dažnėjančio dantų hiperjautrumo [2].

Deja, dėl griežtos bioetikos komitetų kontrolės bei pacientų apsaugos, įrodymai apie padidėjusio dentino jautrumo etiologiją buvo gauti iš tyrimų in vitro, ir in situ, klinikinių situacijų, atvejų ataskaitų ir epidemiologinių studijų. Nepaisant to, epidemiologiniai duomenys suteikė asociacijų tarp kintamųjų, kurie, nors ir netiesiogiai, kai kuriais kompleksinės būklės patogenezės aspektais, yra gana įdomūs [8].

1.3. Padidėjusio dantų jautrumo etiologija ir rizikos faktoriai

Pagal apibrėžimą, pirmiausia turi būti dentino ekspozicija, kad atsirastų padidėjęs dentino jautrumas. Toks atsidengimas gali atsirasti dėl emalio praradimo ir/ar dantenų recesijos (su cemento praradimu) [8]. Tuo tarpu Gillam ir kiti savo darbe teigia, kad pagrindinis dentino atsidengimą predisponuojantis veiksnys yra dantenų recesija, o ne emalio sluoksnio praradimas kaklelio srityje [10].

Danties nusidėvėjimas – tai danties kietųjų audinių praradimas, sukeltas abrazijos, atricijos, erozijos ir galbūt abfrakcijos [8,10]. Pastaraisiais metais tyrėjai teigia, kad rūgščių sukelta erozija kartu su abrazija arba atricija gali reikšmingai padidinti dantų nusidėvėjimo greitį. Išsamūs in vitro ir in vivo tyrimai atskleidė, kad mechaninis procesas valant dantis vien tik dantų šepetėliu, be dantų pastos, neturi jokio išmatuojamo efekto emaliui, bei kad dantų valymas šepetėliu ir dantų pasta mažai ar visai neprisideda prie dantų nusidėvėjimo naudojant ją visą gyvenimą. Tačiau, kaip

(17)

17 teigia Addy, [11] tyrimais buvo išsiaiškinta, kad rūgštus maistas bei gėrimai gali suminkštinti dantų emalį, o tai savo ruožtu veda prie žymaus dantų nusidėvėjimo, ypač jei po rūgščių produktų vartojimo seka mechaninis dantų valymas. Galiausiai dantų nusidėvėjimas veda prie dentino atsidengimo, todėl pacientams, kuriems nustatytos erozijos/abrazijos turi didesnę riziką kentėti nuo padidėjusio dantų jautrumo [10].

Dantenų recesija apibūdinama kaip dantenų krašto pasislinkimas apikaliai link cemento-emalio jungties [12]. Ši būklė yra daugiafaktorinė, kurią anatominiai veiksniai daro sudėtingesne. Perdėtai kruopštus ar netaisyklingas dantų valymas yra susijęs su dantenų pažeidimu ir dantenų audinio praradimu dėl mechaninės traumos. Ji taip pat gali būti ir šalutinis periodontologinio gydymo efektas. Vos tik atsiradus dantenų recesijai, dentiną dengiantis cementas gali būti lengvai pašalintas mechaninių ir/ar cheminių veiksnių ir taip atidengti po juo esantį pažeidžiamą dentiną, tuo pačiu yra padidinama rizika atsirasti padidėjusiam dantų jautrumui [10].

Kaip teigia Chu ir kiti, emalio praradimas gali būti rezultatas ne tik agresyvaus ir/ar netaisyklingo dantų valymo, per didelio rūgščių maisto produktų suvartojimo, bet ir dėl griežimo dantimis (bruksizmo) sukelto streso bei parafunkcinių įpročių. Padidėjęs dantų jautrumas taip pat pastebėtas išorinio dantų balinimo metu bei po jo, nors mechanizmas dar nėra tiksliai nustatytas [5].

1.4. Padidėjusio dantų jautrumo teorijos

Tikslus padidėjusio dantų jautrumo mechanizmas vis dar nėra iki galo išaiškintas ir tebėra tyrimų objektas. Vienintelė dabar visuotinai priimama teorija, kaip manoma, geriausiai atspindinti dentine ir pulpoje vykstančius pokyčius, veikiant įvairiems išoriniams dirgikliams, yra hidrodinaminė teorija [5,6].

Kaip teigia mokslininkai, vienas didžiausių postūmių, aiškinantis dantų jautrumo ypatumus, buvo pasiektas 1900 m., kai Gysi pirmasis pasiūlė hidrodinaminės dentino jautrumo teorijos hipotezę, kurią vėliau įrodė Brannstrom [2,6]. Ši teorija teigia, kad dėl išorinių dirgiklių pasikeitus skysčių tėkmei dentino kanalėliuose, gali būti dirginami nervų galūnėse esantys skausmo receptoriai (lokalizuoti arčiau pulpos), taip sukurdami nervinius impulsus ir tokiu būdu sukeldami skausmą [5].

Dar tiksliau – dauguma skausmą sukeliančių dirgiklių (šaltis, osmosiniai, oro srovė) sukelia skysčio tekėjimą išorėn dentino kanalėliuose, (kai tuo tarpu, esant įprastinėms sąlygoms, kapiliarinis spaudimas pulpoje verčia dentino kanalėlių skystį tekėti dentino kanalėliais išorinio dentino paviršiaus link [6]), o tai sukelia skysčio susitraukimo jėgas ant mechanoreceptorių nervų centriniuose dentino tubulių galuose [1]. Intradentalinės mielinizuotos A-α ir kai kurios A-δ

(18)

18 skaidulos, kaip manoma, atsako į dirgiklį, kuris išstumia skysčius dentino kanalėliuose, to rezultatas yra charakteringas trumpas, aštrus skausmas, būdingas padidėjusiam dentino jautrumui [2]. Taigi tikrasis fiziologinis dirgiklis yra skysčių tekėjimo krypties pasikeitimas į vidų arba išorėn. In vivo studijos atskleidė, kad pulpos nervų atsakas yra proporcingas skysčio tekėjimo greičiui. Be to, buvo nustatyta, kad šalčio dirgiklis sukelia skysčio tekėjimą tolyn nuo pulpos ir produkuoja didesnį ir greitesnį pulpos-nervų atsaką palyginus su karščio dirgikliu, [1,6] kuris sukelia skysčio tekėjimą link pulpos. Tai paaiškina, kodėl šalčio dirgiklis atrodo yra stipriausias, skausmą sukeliantis dirgiklis, žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio dantų jautrumo [1].

Teigiama, kad hipertoniniai tirpalai, pavyzdžiui, daug cukraus turintys skysčiai, taip pat gali tapti dentino jautrumą išprovokuojančiais dirgikliais, nes jie geba pasisavinti skystį iš dentino kanalėlių dėl didelio osmosinio slėgio juose [6].

Kitos, mažiau palaikomos, tačiau literatūroje minimos dentino jautrumo teorijos yra šios:

1) Tiesioginio dirginimo teorija. Tai viena anksčiausių ir akivaizdžiausių hipotezių, teigianti, kad kadangi dentinas yra inervuotas, nervinės skaidulos yra dirginamos tiesiogiai [13]. Tačiau histologiniais tyrimais nustatyta, kad periferiniame dentine nervinių skaidulų, kurios įeitų į dentino kanalėlius giliau negu 200μm, yra randama itin retai. Taip buvo įrodyta, kad tiesioginį nervinių skaidulų dirginimą sukelti praktiškai yra neįmanoma [6].

2) Kita teorija - transdukcinė odontoblastų teorija pateikta Rapp ir kitų autorių. Ji buvo pasiūlyta pirmiausia dėl to, kad odontoblastai embriologiškai yra iš nervinės keteros kilusios mezenchiminės ląstelės. Buvo keliama hipotezė, kad odontoblastai elgiasi kaip receptorinės ląstelės, medijuojančios pokyčius odontoblastuose per sinapsines jungtis su nervinėmis skaidulomis [7,13]. Tai galėtų sukelti skausmo pojūtį nervinėse galūnėlėse, esančiose pulpos-dentino riboje. Tačiau tiesioginės mikroskopijos tyrimais buvo paneigta ši teorija, nes pastebėta, kad odontoblastų ataugėlės tęsiasi tik per maždaug nuo vieno trečdalio iki pusės dentino kanalėlių ilgio, 0,5-1,0 mm nuo pulpos [6,13]. Todėl atsiranda tarpas tarp odontoblasto ataugėlės ir dentino kanalėlio sienų, užpildytų dentino kanalėlių skysčiu. Dar daugiau kritikos šiai teorijai pažėrė elektrofiziologiniai ir histologiniai tyrimai, atskleidę, kad dentinas vis tiek yra jautrus, net jei odontoblastas žūva ar atsiranda nervo pažaida [6,13].

3) Moduliacijos teorija. Remiantis šia teorija, nerviniai impulsai danties pulpoje yra moduliuojami per iš odontoblastų išskiriamus polipeptidus, kai šie yra pažeidžiami. Išskirti polipeptidai selektyviai pažeidžia odontoblastų ląstelių membranų pralaidumą per hipopoliarizaciją, dėl ko pulpos neuronai yra labiau linkę depoliarizuotis reaguodami į vėliau pasitaikančius dirgiklius [7].

(19)

19 Nepaisant to, kad jau daug išmokta nuo tada, kai pirmą kartą padidėjęs dentino jautrumas buvo aprašytas Blumo, tačiau klinikinių, įrodymais pagrįstų tyrimų, ypač susijusių su skausmo mechanizmais, trūksta ir jie nėra gerai suprasti [2].

1.5. Padidėjusio dantų jautrumo problemos aktualumas

Gillam su bendraautoriais savo darbe, kaip ir keletas kitų autorių, teigia, kad padidėjęs dentino jautrumas yra skausminga patirtis, kuri daugumai kenčiančių nuo šios ligos, sukelia labai nemalonų pojūtį, dėl kurio kenčiantieji turi adaptuotis ir neretai modifikuoti savo gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pacientai gali pradėti saugoti jautrų dantį liežuviu arba gerdami priešinga puse, ar netgi visiškai vengdami ledo šaltumo maisto bei gėrimų [10,14,15]. Jie taip pat pabrėžia šios opios problemos svarbą, teigdami, kad kai kuriems žmonėms padidėjęs dantų jautrumas gali būti toks trikdantis dalykas, kad net paveikia jų gyvenimo kokybę. Jie teigia, kad burnos ertmės ligos (taip pat ir padidėjęs dantų jautrumas) gali vesti prie fizinės, psichologinės ir socialinės negalios. Katrin Bekes ir Christiano Hirsho darbas taip pat patvirtina tai, kad padidėjęs dentino jautrumas taip pat gali turėti neigiamą poveikį pacientų gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata [16]. Be to, yra nustatyta, kad lokalizuotas padidėjęs dantų jautrumas gali privesti prie to, kad jautrios vietos gali būti nevalomos dantų šepetėliu, o tai savo ruožtu didina riziką susirgti periodonto ligomis ir gali turėti pasekmių. Dentino jautrumas gali būti išprovokuotas kai kurių rutininių odontologinių procedūrų, tokių kaip dantų šaknų valymas ir poliravimas, tuo būdu paversdamas įprastą vizitą pas odontologą nemaloniu ir skausmingu pacientui. Šis diskomfortas gali pridėti nerimo jau esamai streso kupinai patirčiai. Rekomenduojama prieš pradedant bet kokią potencialiai skausmingą, stresą keliančią odontologinę procedūrą, padidėjusio dantų jautrumo atveju, taikyti prevencinį dantų jautrumo gydymą, nes jis sukuria ramesnę aplinką vėlesnio gydymo metu abiems: tiek pacientui, tiek gydytojui. Sunkesniais atvejais, odontologines procedūras derėtų atlikti pritaikius vietinę anesteziją [10]. Nors padidėjęs dantų jautrumas nėra suprantama kaip letalią baigtį turinti problema, ji paveikia pacientų gyvenimo kokybę, ši problema turėtų būti pakankamai nagrinėjama moksliniuose tyrimuose, turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys visuomenės odontologiniam švietimui, prevencijai ir gydymui [17].

Kadangi padidėjusio dantų jautrumo paplitimas įvairiose populiacijose yra aukštas ir tampa vis dažnesne problema, paliečiančia vis jaunesnius asmenis, keičiančia pacientų gyvenimo būdą bei bloginančia gyvenimo kokybę, o Lietuvoje tyrimų, padidėjusio dantų jautrumo paplitimui nustatyti, kol kas buvo atlikta nedaug, todėl buvo pasirinkta rašyti baigiamąjį magistrinį darbą būtent šia tema.

(20)

20

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka

2017 metų lapkričio – 2018 sausio mėnesiais buvo atliekamas tyrimas – LSMU medicinos studentų anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU MA medicinos fakulteto dekano Algimanto Tamelio bei 2017-10-30 LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-40).

Tiriamųjų kontingentą sudarė atsitiktinės atrankos būdu pasirinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos medicinos fakulteto medicinos studijų programos 1 – 6 kursų studentai. Atrinkti studentai buvo išsamiai informuoti apie tyrimo tikslą, uždavinius, jie supažindinti su galimais nepatogumais tyrimo metu (sugaištas laikas), gautas jų informuotas sutikimas dalyvauti šiame tyrime.

2.2 Imties dydžio nustatymas

Pasak LSMU MA medicinos fakulteto dekanato administracijos darbuotojų, šiuo metu yra maždaug 1800 mediciną studijuojančių studentų. Norėdami statistiškai nustatyti imties dydį, tam, kad įvertintume padidėjusio dantų jautrumo paplitimą bei išanalizuotume dantų jautrumą predisponuojančius faktorius, kaip generalinę tyrimo visumą (N) ėmėme 1800 studentų.

Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę: [18]

n = 1

∆²+1/𝑁

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.); N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)

n = 1

0.0025+1/1800 = 327

Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti 327 studentai. Studentų sutikimą juos apklausti gavome iš visų respondentų. Buvo sudarytas ir internetinis anketos variantas, kuriuo buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose LSMU medicinos studentų bendruomenės grupėse, todėl atsako dažnis – 100 procentų. Internetinė anketa buvo aktyvi nuo 2017 metų lapkričio 28 dienos iki 2018 metų sausio 31 dienos.

(21)

21 2.3. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai

Naudotas epidemiologinis tyrimo metodas – raštiška studentų apklausa.

Tyrime dalyvavo atsitikine tvarka atrinkti LSMU MA medicinos fakulteto medicinos studijų programos 1 - 6 kurso studentai. Viso į anketą atsakė 394 LSMU medicinos studijų programos studentai, tačiau dvi anketos buvo sugadintos.

2.4. Anketos sudarymas

Anketa buvo sudaryta remiantis moksliniais darbais: West ir kiti „Prevalence of dentine hypersensitivity and study of associated factors: A European population-based cross-sectional study“ (2013) ir Flynn ir kiti „The incidence of ‘hypersensitive’ teeth in the West of Scotland“ (1985). Klausimai apie studentų psichosocialinę būklę sudaryti remiantis L. Reeder patirto ir suvokto streso lentele, kurią išvertė profesorius A. Goštautas. Skalė pagrįsta subjektyvia žmogaus nuomone apie save, savo vidinių būsenų įvertimu. Skalę sudaro 7 klausimai, kurie apibūdina psichosocialinio streso išreikštumą. Respondentai su pateiktais teiginiais gali visiškai sutikti arba sutikti iš dalies, nesutikti iš dalies arba visiškai nesutikti. Kiekvieno klausimo atsakymams priskirti skaičiai nuo 1 iki 4. Aritmetinė kiekvieno respondento atsakymų suma laikoma asmens psichosocialinio streso rodikliu. Didžiausia surinkta suma – 28 balai – reiškia, kad asmuo paneigė visas septynias streso apraiškas, t.y. – neišgyvena šios būklės: yra atsipalaidavęs, ramus, subalansuotų emocijų, nepervargęs, jaučiasi gerai. Jei asmuo surinko mažiausią sumą – 7 balus, tai reiškia, jog jam būdingi visi septyni L. Reederio nustatyti psichosocialinio streso požymiai: jis jautė emocinę įtampą, nervingumą, nuovargį ir susirūpinimą. Studentai, L. Reederio psichosocialinio streso skalėje surinkę nuo 7 iki 14 balų, priskiriami aukšto streso lygio grupei, surinkę nuo 14 iki 21 – vidutinio streso lygio grupei, o surinkę nuo 21 iki 28 balų – žemo streso lygio grupei [19,20].

Anketą sudaro 26 klausimai, ją galima suskirstyti į kelias dalis:

1) sociodemografiniai klausimai (lytis, amžius, kursas, gyvenamoji vieta, ar studentas dirba), 2) klausimai, skirti įvertinti patiriamo streso lygį,

3) klausimai apie dantų jautrumą, jį išprovokuojančius veiksnius, skausmo trukmę, skausmui numalšinti naudojamus vaistus ir priemones, dantų jautrumui mažinti,

4) klausimai apie dantų valymosi įpročius (kaip dažnai valo, kiek laiko praėjus po pusryčių, kokiais judesiais),

(22)

22 5) klausimai apie naudojamas burnos higienos priemones (kokio tipo dantų šepetėlį naudoja, kokio kietumo šereliais, kokią dantų pastą naudoja, ar naudoja papildomas burnos ertmės higienos priemones, ar balina dantis),

6) klausimai apie mitybos įpročius, vartojamus vaistus,

7) klausimai apie griežimą dantimis (bruksizmą), bendrines ligas.

Skaičiuojant rezultatus, siekiant juos apibendrinti rezultatus, atsakymų variantai „niekada“, „retai“, „kartais“, „dažnai“, „nuolat“ buvo sugrupuoti į dvi grupes: „niekada“ ir „retai“ – viena grupė, bei „kartais“, „dažnai“, „nuolat“ – antra grupė.

Rezultatai skaičiuoti naudojant SPSS 22.0 programą. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Duomenų analizei naudoti Chi-kvadrato, Fisher exact testai bei aprašomoji statistika.

(23)

23

3. REZULTATAI

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Į anketinę apklausą iš viso atsakė 394 studentai. Kaip ir buvo galima tikėtis, universitete atsispindi bendros demografinės tendencijos - didesnę studentų dalį sudaro moterys, todėl ir anketą daugiausia pildė moteriškos lyties respondentės (n=336, 85,7 proc.), vyrai sudaro labai nedidelę dalį respondentų (n=56, 14,3 proc.). Vidutinis studentų amžius 21,62 metų (SD=2,016), jauniausiam respondentui - 18, o vyriausiam – 34 metai.

3.2. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas

Vienas iš šio tyrimo tikslų buvo nustatyti bendrą dantų jautrumo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų. Susisteminę duomenis, nustatėme, kad padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp LSMU medicinos studentų siekia 55,4 proc. (n=217).

Nustatėme ir padidėjusio dantų jautrumo pasiskirstymą pagal lytį. Tarp moterų jis siekia 57,1 proc., o tarp vyrų 44,6 proc., tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas. Padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai nuo lyties nepriklauso, p>0,05 (p=0,08).

Dažniausias respondentų atsakymas į klausimą, kas išprovokuoja dantų jautrumą, buvo šaltis (n=113; 52,3 proc.), po to sekė saldus maistas (n=60, 27,8 proc.), prisilietimas (taktiliniai dirgikliai) (n=16; 7,4 proc.), o karštis buvo rečiausiai pasirinktas variantas (n=7; 3,2 proc.). 16 respondentų (9,3 proc.) pasirinko variantą „kita“ ir įvardino šiuos dirgiklius: stresas, nuovargis, rūgštus maistas.

Norėjome išsiaiškinti, kokias priemones dantų jautrumui mažinti naudoja studentai, besiskundžiantys padidėjusiu dantų jautrumu. Studentai pateikė tokius atsakymus: speciali dantų pasta jautriems dantims, skalavimo skystis, „Sensigel“, „Kamistad“, NVNU (aspirinas, ibumetinas, ibuprofenas, paracetamolis, „Dolmen“), fluoro aplikacijos, dantų pasta su didesniu fluoro kiekiu, kompresai.

Taip pat studentų, besiskundžiančių padidėjusiu dantų jautrumu klausėme, ar jie vartoja kokius nors vaistus pasireiškus dentino jautrumo sukeltam skausmui bei, ar kada nors dėl šios problemos kreipėsi į gydytoją odontologą. Susisteminę duomenis nustatėme, kad vaistų griebiasi tik 8,2 proc. dantų jautrumu besiskundžiančių respondentų, o 91,8 proc. medikamentų šiai problemai spręsti nevartoja. Dėl padidėjusio dantų jautrumu į gydytoją odontologą kreipėsi beveik

(24)

24 trečdalis respondentų besiskundžiančių padidėjusiu dantų jautrumu, tuo tarpu 70,5 proc. respondentų teigia dėl šios problemos į odontologus niekada nesikreipę.

Nustatėme, kad 93,6 proc. (n=206) respondentų, kuriems būdingas padidėjęs dantų jautrumas, įvairių dirgiklių išprovokuotas skausmas trunka iki 5 minučių, 4,1 proc. (n=9) – iki 10 minučių, 0,5 proc. (n=1) – iki 15 minučių ir 1,8 proc. (n=4) skausmas trunka ilgiau nei 15 minučių.

Anketoje buvo klausimas, ar studentams reikia daugiau informacijos apie dantų jautrumo priežastis, galimus gydymo ir profilaktikos būdus. 61 proc. (n=239) studentų mano, kad tokios informacijos jiems reikėtų, o 39 proc. (n=153) respondentų atsakė neigiamai.

Studentų, kurie skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu, klausėme, ar jie sutiktų su teiginiu, kad padidėjęs dantų jautrumas blogina jų gyvenimo kokybę. Daugiau nei pusė (n=114; 51,7 proc.) besiskundžiančių dantų jautrumu teigė, kad ši problema blogina jų gyvenimo kokybę, o likusi dalis (n=106; 48,3 proc.) teiginiui nepritaria.

Ieškojome ir ryšio tarp to, ar žmonės, kuriems dantų jautrumas blogina gyvenimo kokybę, mano, kad jiems reikėtų daugiau informacijos apie dantų jautrumo priežastis, galimus profilaktikos ir gydymo būdus. Apibendrinti duomenys pateikiami lentelėje Nr. 1 žemiau.

Lentelė Nr.1. Papildomos informacijos poreikio priklausomybė nuo dantų jautrumo poveikio gyvenimo kokybei

Reikia daugiau informacijos Nereikia daugiau informacijos

Padidėjęs dantų jautrumas

blogina gyvenimo kokybę 93 (81,6%) 21 (18,4%)

Padidėjęs dantų jautrumas

neblogina gyvenimo kokybės 57 (53,8%) 49 (46,2%)

χ2=12,09; p=0,01; df=1

Kaip matome iš lentelės, didžiajai daliai respondentų, kurie teigia, kad padidėjęs dantų jautrumas blogina jų gyvenimo kokybę, reikia daugiau informacijos apie dantų jautrumo priežastis, gydymo bei profilaktikos galimybes. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp šių dviejų kintamųjų, p<0,05 (p=0,01).

Tyrime dalyvavo 59 (15,1 proc.) I kurso medicinos studentai, 80 II kurso medicinos studentų (20,4 proc.), 65 (16,6 proc.) III kurso, 73 (18,6 proc.) IV kurso, 59 (15,1 proc.) V kurso bei 56 (14,3 proc.) VI kurso LSMU medicinos studentai. Nors padidėjusios dantų jautrumo paplitimas didžiausiais tarp IV kurso studentų (jų kurse padidėjusio dantų jautrumo paplitimas siekia net 60,3

(25)

25 proc.), didžiausią dalį visų studentų, kuriems yra padidėjęs dantų jautrumas, sudaro II kurso studentai (20,7 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo rezultato negavome, todėl darome išvadą, kad dantų jautrumo paplitimas nepriklauso nuo kurso (p=0,91).

Anketoje klausėme, ar studentai naktimis dirba. 17,6 proc. (n=69) LSMU medicinos studentų nepaisant įtemptų studijų, naktį dirba. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp tokių studentų siekia 63,8 proc., tačiau pritaikius Chi kvadrato testą, nustatėme, kad padidėjusio dantų jautrumo paplitimas statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo to, ar studentas naktimis dirba, p>0,05 (p=0,12).

Į klausimą, kaip dažnai tenka mokytis naktimis, LSMU medicinos studentai atsakė taip: 65,3 proc. studentų naktimis mokosi kartais, dažnai arba nuolat, o 34,7 proc. naktimis nesimoko arba mokosi retai. Ieškant priklausomybės tarp to, kaip dažnai studentams tenka mokytis naktį bei padidėjusio dantų jautrumo, statistiškai reikšmingas ryšys taip pat nenustatytas, p>0,05 (p=0,08).

Atlikus tyrimą ir susisteminus duomenis, matome, kad pagal gyvenamąją vietą LSMU medicinos studentai pasiskirstę gana vienodai: miestelyje/kaime gyvena beveik pusė (n=188) respondentų, o miestuose gyvena šiek tiek daugiau – 52 proc. (n=204) studentų. Nors iš lentelės Nr. 2 duomenų matome, kad šiek tiek didesnis procentas studentų, gyvenančių mieste skundžiasi padidėjusiu dantų, tačiau, ieškant priklausomybės tarp studento gyvenamosios vietos ir padidėjusio dantų jautrumo, atliktas Pearson Chi kvadrato testas parodė, kad p=0,85>0,05, taigi rezultatas nėra statistiškai reikšmingas, todėl galime daryti išvadą, kad padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai nuo studentų gyvenamosios vietos nepriklauso.

Lentelė Nr. 2. Dantų jautrumo pasiskirstymas pagal studentų gyvenamąją vietą

Studentai, gyvenantys

kaime/miestelyje

Studentai, gyvenantys mieste

Skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu 55,9 % (n=105) 48,4% * 54,9% (n=112) 51,6%* Nesiskundžia dantų jautrumu 44,1% (n=83) 47,4%* 45,1% (n=92) 52,6%* χ2 =0,04; p=0,85; df=1

(26)

26 3.3.Knarkimas

Norėjome išsiaiškinti, ar knarkimas turi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui. 335 studentai teigia, kad jie neknarkia arba knarkia retai, o 57 pripažįsta kartais, dažnai ar nuolat knarkiantys. Tačiau atlikus statistinius skaičiavimus, paaiškėjo, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių (p>0,05, p=0,89), tad darome išvadą, kad knarkimas nesusijęs su padidėjusiu dantų jautrumu.

Lentelė Nr. 3. Knarkimo ir padidėjusio dantų jautrumo ryšys

Studentai, kurie jaučia

padidėjusį dantų jautrumą

Studentai, nejaučiantys

padidėjusio dantų jautrumo

Niekada, retai 185 (55,2%) 150 (44,8%)

Kartais, dažnai, nuolat 32 (56,1) 25 (43,9%)

χ2

=0,02; p=0,89; df=1

3.4. Migdomųjų ir/arba antidepresantų vartojimo įtaka dantų jautrumui

Migdomieji, antidepresantai mažina seilėtekį, to pasekoje burna išsausėja, tuo pačiu dehidratuoja ir dantys, todėl jie gali pasidaryti jautrūs. Dėl minėtų dalykų, į anketą įtraukėme klausimą apie šių vaistų vartojimą. Į klausimą, kaip dažnai vartoja tam tikrus vaistus (migdomuosius ir/arba antidepresantus), respondentai atsakė taip: 362 studentai šių vaistų nevartoja arba vartoja retai, tuo tarpu 30 studentų migdomuosius ar antidepresantus vartoja kartais, dažnai arba nuolat. Nustatyta, kad padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo migdomųjų ir/ar antidepresantų vartojimo, p>0,05 (p=0,82).

Lentelė Nr. 4. Dantų jautrumo priklausomybė nuo vaistų vartojimo

Niekada, retai 201 (55,5%) 161 (44,5%)

Kartais, dažnai, nuolat 16 (53,3%) 14 (46,7%)

χ2

(27)

27 3.5. Kramtomosios gumos įtaka dantų jautrumui

Norėjome išsiaiškinti, ar kramtomosios gumos vartojimas yra susijęs su dantų jautrumu. Susisteminus duomenis, paaiškėjo, kad didžioji dalis studentų (n=240) kramtomąją gumą vartoja kartais, dažnai arba nuolat, o šiek tiek mažesnė dalis (n=152) – kramtomąją gumą vartoja retai arba visai nevartoja. Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta, kad padidėjęs dantų jautrumas nėra statistiškai reikšmingai susijęs kramtomosios gumos vartojimo dažnumu, p>0,05 (p=0,51). Lentelė Nr. 5. Kramtomosios gumos vartojimo dažnumo ir dantų jautrumo ryšys

Niekada, retai 81 (53,3%) 71 (46,7%)

χ2

=0,51; p=0,51; df=1

3.6. Pasikartojantis vėmimas ir dantų jautrumas

Dažnas vėmimas burnos ertmėje sukuria rūgščią terpę, kurioje greičiau atsiranda eroziniai pažeidimai, kartu gali pasireikšti ir padidėjęs dantų jautrumas. Dėl šios priežasties mums svarbu išsiaiškinti, ar tokia problema pasitaiko LSMU medicinos studentams ir ar ji susijusi su padidėjusiu dantų jautrumu. Tarp LSMU studentų pasikartojantis vėmimas dažniausiai nepasitaiko, 379 respondentai atsakė, kad pasikartojančio vėmimo nepatiria, arba patiria retai, tačiau atsirado 13 žmonių, kurie turi rimtą problemą, nes jiems pasikartojantis vėmimas pasireiškia kartais, dažnai arba nuolat. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių dviejų studentų grupių nenustatytas, p>0,05 (p=0,91).

3.7. Šviežių vaisių bei daržovių vartojimo įtaka dantų jautrumui

Šviežius vaisius ir daržoves didžioji dauguma LSMU medicinos studentų, net 92,6 proc. (n=363) valgo kartais, dažnai arba nuolat ir tik labai mažas skaičius studentų juos valgo retai arba visai nevalgo – 7,4 proc. (n=29). Atlikus statistinę duomenų analizę, statistiškai reikšmingo rezultato tarp grupių negauta, p>0,05 (p=0,25).

(28)

28 Lentelė Nr. 6. Šviežių vaisių bei daržovių vartojimo dažnumo sąsajos su dantų jautrumu

Niekada, retai 19 (65,5%) 10 (34,5%)

χ2

= 1,308; p=0,25; df=1

3.8. Šviežių vaisių ir daržovių sultys

Į klausimą apie šviežių vaisių ir daržovių vartojimo dažnumą, respondentų atsakymai pasiskirstė daugmaž vienodai: 51,5 proc. (n=202) medicinos studentų sultis vartoja retai, arba nevartoja, tuo tarpu vos truputį mažesnė dalis studentų - 48,5 proc. (n=190) vartoja kartais, dažai arba nuolat. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių nebuvo nustatytas, p>0,05 (p=0,33). Lentelė Nr. 7. Šviežių vaisių ir daržovių sulčių vartojimo įtaka dantų jautrumui

Niekada, retai 107 (53,0%) 95 (47,0%)

χ2

=0,96; p=0,33; df=1

3.9. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastroezofaginis refliuksas lygiai taip pat kaip ir pasikartojantis vėmimas sukuria rūgščią terpę burnos ertmėje ir veda prie erozijų bei didina padidėjusio dantų jautrumo riziką, todėl anketoje buvo klausimų apie šiuos dalykus.

LSMU medicinos studentų klausėme, ar jiems yra nustatytas padidėjęs skrandžio

(29)

29 Lentelė Nr. 8. Padidėjusio skrandžio rūgštingumo ir padidėjusio dantų jautrumo priklausomybė

Ar Jums yra nustatytas

padidėjęs skrandžio

rūgštingumas?

Studentai, kuriems padidėjęs dantų jautrumas

Nežinau 26 (70,3%) 11 (29,7%)

Ne 157 (52,3%) 143 (47,7%)

Taip 34 (61,8%) 21 (38,2%)

χ2

=5,37; p=0,07; df=2

Susisteminus duomenis, paaiškėjo, kad 9,4 proc. respondentų (n=37) nežino, ar jiems yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Šiems respondentams padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė 70,3 proc. atvejų. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas yra nustatytas 55 respondentams (14 proc.), tarp tokių pacientų padidėjusio dantų jautrumo paplitimas siekia 61,8 proc. Tuo tarpu didžioji LSMU medicinos studentų šią problemą (padidėjusį skrandžio rūgštingumą) neigia (n=300, 76,5 proc.). Tarp jų padidėjusio dantų jautrumo paplitimas siekia 52,3 proc.. Nors dantų jautrumas dažniau pasireiškė studentams, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, tačiau padidėjusiam dantų jautrumui padidėjęs skrandžio rūgštingumas, mūsų tyrimo duomenimis, įtakos nedaro, p>0,05 (p=0,07).

3.10. Gastroezofaginis refliuksas

Susisteminus duomenis, paaiškėjo, kad daugiau negu du trečdaliai LSMU medicinos studentų gastroezofaginio refliukso nepatiria, arba patiria retai – 75,3 proc. (n=295), o 24,7 proc. (n=97) pasisekė mažiau – jie gastroezofaginį refliuksą patiria kartais, dažnai ar net nuolatos. Atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad studentai, kuriuos gastroezofaginis refliuksas kamuoja kartais, dažnai ar nuolatos, statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su padidėjusiu dantų jautrumu p<0,05 (p=0,02).

Lentelė Nr. 9. Padidėjusio dantų jautrumo ryšys su gastroezofaginiu refliuksu Studentai, kuriems padidėjęs

dantų jautrumas

Niekada, retai 153 (51,9%) 142 (48,1%)

χ2

(30)

30 3.11. Gazuotų gėrimų vartojimas

Literatūros duomenimis, gazuoti bei energetiniai gėrimai didina padidėjusio dantų jautrumo atsiradimo riziką, todėl į tyrimo anketą buvo įtraukti klausimai apie šių gėrimų vartojimą [3].

Lentelė Nr. 10. Padidėjusio dantų jautrumo ir gazuotų gėrimų vartojimo ryšys

Niekada, retai 110 (49,8%) 111 (50,2%)

χ2

=6,39; p=0,01; df=1

Pagal gazuotų gėrimų vartojimo dažnumą LSMU medicinos studentai yra pasiskirstę gana tolygiai: gazuotus gėrimus kartais (n=105), dažnai (n=59) ar nuolat (n=7) vartoja 171 respondentas, o retai ar niekada gazuotų gėrimų negeria 56,4 proc. respondentų (n=221). Pritaikius Chi-kvadrato testą, paaiškėjo, kad studentai, kurie piktnaudžiauja gazuotais gėrimais, statistiškai dažniau skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu, p<0,05 (p=0,01).

3.12. Energiniai gėrimai

Didžioji dalis LSMU studentų yra sąmoningi, suvokia energinių gėrimų daromą žalą žmogaus organizmui, todėl jų nevartoja, arba vartoja retai, tokie atsakymai sudaro 83,9 proc. (n=329). Vis tik 63 studentai (16,1 proc.) pripažino, kad vartoja energinius gėrimus kartais (n=34), dažnai (n=26) ar net nuolat (n=3). Atlikus statistinius skaičiavimus, darome išvadą, kad padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai dažniau pasitaiko LSMU medicinos studentams, kurie vartoja energinius gėrimus, p<0,05 (p=0,01).

Lentelė Nr. 11. Padidėjusio dantų jautrumo ir energinių gėrimų vartojimo ryšys

Niekada, retai 170 (51,7%) 159 (48,3%)

χ2

(31)

31 3.13. Pieno produktų vartojimas

Norėdami nustatyti pieno baltymų vaidmenį dantų jautrumo mažinime, klausėme studentų, kaip dažnai jie vartoja pieną. Pieną kartais, dažnai ar nuolat vartoja didžioji dalis LSMU medicinos studentų, net 82,7proc. (n=324). Šį gėrimą retai vartoja, arba visai nevartoja 17,3 proc. (n=68) medicinos studentų. Vis tik statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių neradome, todėl galima daryti išvadą, kad pienas padidėjusiam dantų jautrumui įtakos neturi, p>0,05 (p=0,33).

3.14. Rūkymas

Studentų apklausoje klausėme ir apie rūkymą. Nors visi studentai, stodami į LSMU, pasirašo pasižadėjimą, kad nerūkys, tačiau net 23 proc. (n=90) medicinos studentų pripažino rūkantys. Didesnioji dalis studentų - 77 proc. (n=302), laikosi pasižadėjimo ir nerūko. Vidutiniškai, rūkantys LSMU medicinos studentai per dieną surūko apie 4 cigaretes (V=4,58; SN=4,244). Statistiškai reikšmingas ryšys tarp rūkymo ir padidėjusio dantų jautrumo nenustatytas, p>0,05 (p=0,16).

3.15. Dantų valymosi įpročiai

Mokslinėje literatūroje rašoma, kad tam tikri dantų valymosi įpročiai lemia padidėjusį dantų jautrumą, pvz.: dantų valymas daugiau nei du kartus per dieną [21]. Todėl ir mes norėjome išsiaiškinti, kokie yra LSMU medicinos studentų dantų valymosi įpročiai.

Ieškojome ryšio tarp padidėjusio dantų jautrumo bei to, kiek kartų per dieną medicinos studentai valosi dantis. 1-2 kartus per dieną dantis valosi 92,3 proc. (n=362) LSMU medicinos studentų ir tik visai maža dalis – 7,7 proc. (n=30) dantis valosi 3 ir daugiau kartų per dieną. Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatėme, kad padidėjusio dantų jautrumo paplitimas statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo to, kiek kartų per parą studentas valosi dantis, p>0,05 (p=0,19).

Studentų taip pat klausėme, kokį dantų šepetėlį jie naudoja: tradicinį rankinį ar elektrinį. Daugiau nei 90 proc. respondentų naudoja tradicinį rankinį dantų šepetėlį (n=379, 96,7 proc.) ir tik 3,3 proc. apklaustų studentų atsakė naudojantys elektrinį dantų šepetėlį (n=13). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp padidėjusio dantų jautrumo paplitimo, naudojant elektrinį ar rankinį dantų šepetėlį, nenustatėme, p>0,05 (p=0,91).

(32)

32 Anketoje buvo klausimas ir apie dantų šepetėlio šerelių kietumą. Atlikus statistinius skaičiavimus, statistiškai reikšmingas ryšys tarp naudojamo dantų šepetėlio šerelių kietumo bei padidėjusio dantų jautrumo nenustatytas, p>0,05 (p=0,43). Dantų šepetėlio šerelių kietumas neturi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui. Susisteminti duomenys pateikiami 1 paveiksle žemiau.

1 pav. Naudojamų dantų šepetėlių kietumas

Dar norėjome išsiaiškinti, kokią dantų pastą/pastas naudoja LSMU medicinos studentai. Dažniausiai studentai renkasi balinančią dantų pastą (n=168, 42,9 proc.) bei dantų pastą saugančią nuo ėduonies (n=159, 40,6 proc.). Net 14,3 proc. studentų nežino, kokią dantų pastą naudoja (n=56), beje, tarp tokių studentų pastebėtas reikšmingai mažesnis dantų jautrumo paplitimas, p<0,05 (p=0,04). Tuo tarpu studentai, besiskundžiantys padidėjusiu dantų jautrumu, statistiškai reikšmingai dažniau renkasi dantų pastą, skirtą jautriems dantims (p=0,01) bei dantų pastą kraujuojančioms dantenoms (p=0,01).

Paklausti, ar jų naudojamos dantų pastos sudėtyje yra fluoro, 48,8 proc. respondentų atsakė to nežinantys (n=125), tuo tarpu daugiau nei pusė studentų (n=219, 55,9 proc.) naudoja dantų pastą su fluoru. Tačiau ieškant ryšio tarp fluoro preparatų buvimo dantų pastos sudėtyje bei padidėjusio dantų jautrumo paplitimo, statistiškai reikšmingo rezultato negavome, p>0,05 (p=0,17).

Dar studentų klausėme, ar jie naudoja papildomas burnos higienos priemones, tokias kaip dantų krapštukai, tarpdančių siūlas ir pan. 17,3 proc. (n=68) studentų teigia papildomų higienos priemonių nenaudojantys. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp taip atsakiusių respondentų siekia 55,9 proc., tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas rezultatas, p>0,05 (p=0,92).

(33)

33 Dantų krapštukus naudoja 30,9 proc. LSMU medicinos studentų (n=121) ir 63,6 proc. (n=77) iš jų pasireiškia padidėjęs dantų jautrumas. Atlikus statistinius skaičiavimus, darome išvadą, kad studentams, naudojantiems dantų krapštukus, statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia padidėjęs dantų jautrumas, p<0,05 (p=0,03). Net 64 proc. (n=251) LSMU medicinos studentų naudoja tarpdančių siūlą. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tarp šių studentų siekia 57 proc., statistiškai reikšmingai nuo tarpdančių siūlo naudojimo jis nepriklauso, p>0,05 (p=0,39). Tarpdančių šepetėlius naudoja 13 proc. respondentų (n=51), o padidėjusio dantų jautrumo paplitimas naudojant šią priemonę – 43,1 proc. ir ši burnos higienos priemonė nedaro statistiškai reikšmingos įtakos padidėjusio dantų jautrumo paplitimui, p>0,05 (p=0,06). Beveik pusė respondentų (46,2 proc., n=181) naudoja burnos skalavimo skystį. Padidėjusio dantų jautrumo paplitimas šioje grupėje – 52,5 proc. ir tai nėra statistiškai reikšmingas rezultatas, p>0,05 (p=0,29). Vos 1,8 proc. respondentų (n=7) teigė naudojantys irigatorių. Jiems padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė 42,9 proc. atvejų, tačiau šis rezultatas taip pat nėra statistiškai reikšmingas, p>0,05 (p=0,70).

Anketoje taip pat buvo klausimas apie atliekamus judesius valantis dantis. Susisteminti duomenys pateikiami 2 paveiksle žemiau.

2 pav. Dantų valymo judesiai

Kaip matome iš diagramos, dažniausiai LSMU medicinos studentai dantis valosi įvairiais judesiais bei sukamaisiais judesiais. Deja, bet medicinos studentų odontologinis raštingumas nėra labai aukštas, nes net 31 vienas respondentas atsakė dantis valantis horizontaliais judesiais, kurie ilgainiui sukelia danties kietųjų audinių praradimą. Atlikus statistinius skaičiavimus statistiškai reikšmingo ryšio tarp padidėjusio dantų jautrumo paplitimo bei dantų valymosi judesių tipo neradome, p>0,05 (p=0,11). Horizontalūs judesiai (n=31) 8% Sukamieji judesiai (n=152) 39% Vertikalūs judesiai (n=20) 5% Įvairūs judesiai (n=189) 48%

(34)

34 Studentų taip pat klausėme, ar jie valosi dantis prieš pusryčius, ar po pusryčių. Statistiškai reikšmingai dažniau dantų jautrumas pasireiškė studentams, kurie dantis prieš pusryčius valėsi retai (69,4 proc.), kartais (61,7 proc.) ar dažnai (63 proc.), p<0,05 (p=0,01).

Taip pat buvo nustatyta, kad dantų valymasis papietavus ar pavakarieniavus neturi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, p>0,05 (atitinkamai p=0,81 bei p=0,56).

Klausėme ir kiek laiko praėjus po pusryčių studentas valosi dantis. Beveik pusė respondentų (48 proc., n=188) dantis valosi po pusryčių praėjus iki 9 minučių, 34,4 proc. respondentų dantis valosi praėjus iki 15 minučių po pusryčių, 11,2 proc. - praėjus iki 30 minučių po pusryčių, 2,8 proc. - iki 45 minučių, 0,3 proc. - praėjus iki 60 minučių po pusryčių ir 3,3 proc. - praėjus daugiau nei valandai po pusryčių. Atlikę statistinius skaičiavimus, nustatėme, kad laikas, iki dantų valymosi po pusryčių, neturi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, p>0,05 (p=0,67).

3.16. Dantų balinimas

Mums buvo įdomu išsiaiškinti, ar LSMU medicinos studentams svarbu dantų estetika – ar jie balina dantis? 61 proc. studentų teigia nebalinantys dantų (n=239), 55,2 proc. šių studentų pasireiškė padidėjęs dantų jautrumas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas, p>0,05 (p=0,950). Likusi dalis studentų – 39 proc. (n=153), savo dantis balina įvairiomis priemonėmis.

Balinančią dantų pastą dantims balinti rinkosi 34,7 proc. studentų (n=136). Padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė 56,6 proc. šią priemonę naudojančių respondentų, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio nenustatėme, p>0,05 (p=0,71).

Miltelius dantų balinimui naudoja tik 3,8 proc. studentų (n=15). Padidėjęs dantų jautrumas, naudojant šią balinančią priemonę, pasireiškė 66,7 proc. šių studentų, tačiau ir vėl statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo nustatytas, p>0,05 (p=0,369).

Odontologo kabinete specialiu lazeriu arba dantų kapomis dantis balina po tiek pat studentų – po 1,8 proc. (n=14). Abiejose grupėse padidėjęs dantų jautrumas pasireiškė 71,4 proc. studentų iš kiekvienos grupės, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingas rezultatas (abiem atvejais p>0,05 (p=0,47)).

Įdomu tai, kad padidėjęs dantų jautrumas statistiškai reikšmingai rečiau nustatytas tarp studentų, kurie dantis balina specialių balinimo kapų pagalba namuose, p<0,05 (p=0,01). Tokių studentų buvo 3,6 proc. (n=14).

(35)

35 3.17. Griežimo dantimis sąsajos su padidėjusiu dantų jautrumu

Yra žinoma, kad danties kietųjų audinių praradimą (nusidėvėjimą), o vėliau ir padidėjusį dantų jautrumą gali sukelti tam tikros veido ir žandikaulių sistemos parafunkcijos bei žalingi įpročiai, todėl savo tyrime siekėme išsiaiškinti, ar griežimas dantimis, dieną ar naktį, turi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui. Apibendrinti respondentų atsakymai pateikiami lentelėje Nr.12 žemiau.

Lentelė Nr. 12. Padidėjusio dantų jautrumo ir griežimo dantimis ryšys

Griežimas dantimis (bruksizmas) dieną Griežimas dantimis (bruksizmas) naktį Studentai, jaučiantys padidėjusį dantų jautrumą Studentai, nejaučiantys padidėjusio dantų jautrumo Studentai, jaučiantys padidėjusį dantų jautrumą Studentai, nejaučiantys padidėjusio dantų jautrumo Nežinau 9 (69,2%) 4 (30,8%) 21 (58,3%) 15 (41,7%) Ne 200 (54,3%) 168 (45,7%) 176 (54,3%) 148 (45,7%) Taip 8 (72,7%) 3 (27,3%) 20 (62,5%) 12 (37,5%) χ2 =2,51; p=0,29; df=2 χ2=0,93; p=0,63; df=2

Kaip matome lentelėje Nr. 13, 11 (3,3 proc. visų respondentų) studentų yra diagnozuotas griežimas dantimis dieną. Didžiajai daliai iš jų pasireiškė padidėjęs dantų jautrumas, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas rezultatas, p>0,05 (p=0,29). Naktinis griežimas dantimis yra nustatytas 32 studentams (8,2 proc. visų respondentų) ir daugiau nei pusei iš jų pasireiškė padidėjęs dantų jautrumas, tačiau tai, kaip ir dieninio griežimo dantimis atveju, nėra statistiškai reikšmingas rezultatas (p>0,05), todėl galime daryti išvadą, kad griežimas dantimis įtakos padidėjusiam dantų jautrumui nedaro.

3.18. Studentų psichosocialinės būklės ryšys su padidėjusiu dantų jautrumu

Dabartinėje visuomenėje vis didesnis dėmesys pradėtas skirti žmogaus emocinei, psichologinei bei dvasinei būklei. Nuolatinis stresas taip pat gali būti vienas iš dantų jautrumą provokuojančių veiksnių, todėl į anketą buvo įtraukta L. Reeder psichosocialinio streso vertinimo skalė, kuria matuojamas žmogaus suvoktas stresas. [20] Studentai turėjo įvertinti 7 teiginius: visiškai sutikti, iš dalies sutikti, iš dalies nesutikti arba visiškai nesutikti. Pagal surinktą balų skaičių jie išskirti į 3 grupes. 1-oji grupė - žemo streso lygio (streso nėra), 2-oji – vidutinio streso lygio (nervinė įtampa), 3-ioji – aukšto streso lygio (stresinė būklė). Susisteminti duomenys pateikiami paveiksle Nr. 3.

(36)

36 3 pav. Studentų psichoemocinė būklė

Nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp minėtų grupių nenustatėme (p>0,05, p=0,49), tačiau LSMU medicinos studentų emocinė, psichologinė būklė kelia pagrįstą nerimą. Susisteminti duomenys pateikiami lentelėje Nr. 13.

Lentelė Nr. 13. Padidėjusio dantų jautrumo ir studentų psichoemocinės būklės ryšys

Grupė Studentų skaičius

Studentai, jaučiantys padidėjusį dantų jautrumą (n, proc.) Studentai, nejaučiantys padidėjusio dantų jautrumo (n, proc.) Streso nėra 31 (7,9 %) 14 (45,2%) 17 (54,8%) Nervinė įtampa 183 (46,7%) 103 (56,3%) 80 (43,7%) Stresinė būklė 178 (45,4%) 100 (56,2%) 78 (43,8%) χ2 testas, p=0,493

Tik labai maža LSMU medicinos studentų dalis priskiriama žemo streso lygio grupei (streso nėra), kitoms dviems grupėms priskiriamas panašus kiekis studentų – 46,7 proc. priskiriami vidutinio streso lygio grupei (nervinė įtampa), o 45,4 proc. - aukšto streso lygio grupei (stresinė būklė).

(37)

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant šį tyrimą LSMU medicinos studentai kaip tiriamasis objektas buvo pasirinkti ne atsistiktinai. Kaip rašoma literatūroje, padidėjęs dantų jautrumas tampa vis jaunesnių žmonių problema ne tik dėl pailgėjusios žmonių gyvenimo trukmės, tuo pačiu ir dantų gyvenimo trukmės, bet ir dėl pakitusio gyvenimo būdo, mitybos, kurioje gausu rūgščių produktų [3,22,23]. LSMU medicinos studentai atitinka šiuos kriterijus: jauni suaugę, dažnai patiriantys stresą, nereguliariai besimaitinantys, vartojantys energinius gėrimus ir pan.

Susisteminę duomenis, nustatėme, kad bendras dantų jautrumo paplitimas tarp LSMU medicinos studentų siekia 55,4 proc. Pagal tokią pačią metodiką (anketinė apklausa) tyrimą atlikę Nigerijos mokslininkai nustatė, kad padidėjęs dantų jautrumas jų tirtoje populiacijoje pasitaiko dažniau – 68,4 proc. [24]. Tuo tarpu Turkijoje atliktas tyrimas, siekęs nustatyti padidėjusio dantų jautrumo paplitimą tarp Kirikkale universiteto studentų, atskleidė, kad dantų jautrumo paplitimas ten daug mažesnis – vos 8,4 proc. [25]. Kiti tyrimai, kuriuose buvo taikoma ne tik pacientų apklausa, bet ir klinikinis ištyrimas, pateikia įvairius padidėjusio dantų jautrumo paplitimo skaičius: Indijoje atliktame tyrime – 48,9 proc. [26], kitas tyrimas, atliktas 2017 m., taip pat Indijoje, atskleidė, kad padidėjusio dantų jautrumo paplitimas tirtoje populiacijoje siekia 64,2 proc. [15]. Honkonge atlikto tyrimo duomenimis, padidėjusio dantų jautrumo paplitimas ten siekia 67,7 proc. [22]. Mažesnis padidėjusio dantų jautrumo paplitimas buvo nustatytas atlikus tyrimą Atėnuose, kur dantų jautrumo paplitimas svyravo nuo 21,3 proc. iki 38,6 proc., priklausomai nuo to, koks dirgiklis buvo naudojamas [27]. Šiek tiek mažesnis apdidėjusio dantų jautrumo paplitimas nustatytas viename iš Tailando universitetų – 30,7 proc. [28]. Panašus rezultatas nustatytas Kinijoje – 25,5 proc. [29]. Dar mažesnis padidėjusio dantų jautrumo paplitimo atvejis minimas Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime – 12,3 proc. [23]. Mažiausias padidėjusio dantų jautrumo paplitimas aprašytas Turkijos mokslininkų darbe – 5,3 proc. [30]. Tokius didelius dantų jautrumo paplitimo skirtumus lemia skirtingos tyrimo metodikos, tiriamųjų etninės, rasinės, amžinės savybės, burnos higienos įgūdžiai, požiūris į burnos sveikatą ir pan.

Mūsų tyrimo duomenimis, esant padidėjusiam dantų jautrumui, dažniausias skausmą išprovokuojantis dirgiklis yra šaltis, tokius pat rezultatus pateikia ir kiti moksliniai darbai [22,24,25,28,29,30].