VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Klaudija Stirbytė
C – REAKTYVIOJO BALTYMO POKYČIŲ SVARBA ŠUNŲ LIGŲ
DIAGNOSTIKOJE IR GYDYME
THE IMPORTANCE OF C - REACTIVE PROTEIN CHANGES IN
DIAGNOSIS AND TREATMENT OF DOGS DISEASES
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Birutė Karvelienė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „C – reaktyviojo baltymo pokyčių svarba šunų ligų diagnostikoje ir gydyme“:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai:
1) ________________________________________________________________________________
2) ________________________________________________________________________________
(Vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Ūmios fazės reakcija ... 11
1.2. Ūmios fazės baltymai ... 12
1.2.1. Ūmios fazės baltymų panaudojimas veterinarinėje medicinoje ... 13
1.3. Šunų C – reaktyvus baltymas ... 14
1.3.1. C – reaktyviojo baltymo sąveika su kitais uždegiminiais parametrais ... 15
1.3.2. C – reaktyviojo baltymo ypatumai sveikų šunų kraujyje ... 17
1.4. C- reaktyvus baltymas šunų ligų diagnostikoje ... 18
1.4.1. Uždegiminės kilmės ligos ... 18
1.4.2. Bakterinės ir virusinės kilmės ligos ... 20
1.4.3. Parazitinės ligos ... 20
1.4.4. Pooperacinės komplikacijos ... 21
1.4.5. C – reaktyviojo baltymo nauda ... 22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3.1.Tiriamųjų duomenys ... 27
3.2. C-reaktyvinio baltymo, leukocitų ir temperatūros pokyčiai skirtingų ligų atvejais... 28
3.2.1. Piometra ... 28
3.2.2. Babeziozės atvejų rodikliai ... 31
3.2.3. Bakterinių infekcijų atvejų rodikliai ... 33
3.3. C-reaktyvaus baltymo, leukocitų ir temperatūros koreliacijos ... 35
3.3.1. C-reaktyvaus baltymo ir leukocitų koreliacija ... 35
3.3.2. C-reaktyvaus baltymo ir temperatūros koreliacija ... 35
4
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 41
REKOMENDACIJOS ... 42
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43
PRIEDAS Nr. 1 Išspausdintas straipsnis „VETinfo“ žurnale ... 47
5
SANTRAUKA
C-reaktyviojo baltymo pokyčių svarba šunų ligų diagnostikoje ir gydyme
Klaudija Stirbytė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo apimtis 46 lapai, jame pateikta 1 lentelė ir 18 paveikslų.
Darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti, C reaktyviojo baltymo pokyčius ligų diagnostikoje ir pooperaciniu laikotarpiu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti C reaktyviojo baltymo koncentraciją pacientų kraujyje, taikant naują metodiką; 2. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno
temperatūra, piometros atveju;
3. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno temperatūra, babeziozės atveju;
4. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno temperatūra, bakterinių infekcijų atveju.
Tyrimo metodika: kraujo mėginiai buvo rinkti „X“ ir „Y“ veterinarijos klinikose, 2017 m. vasario mėn – spalio mėn. laikotarpiu. Buvo ištirti 27 šunys, kurie pagal diagnozę, suskirstyti į atskiras 4 grupes: piometra (n=7), babeziozė (n=10), bakterinės infekcijos (n=7). Ištirti kliniškai sveiki šunys (n=3). Tyrimo metu buvo nustatyta C-reaktyviojo baltymo koncentracija, leukocitų kiekis kraujyje ir matuojama rektinė kūno temperatūra.
Tyrimo išvados: Ištyrus sergančių pacientų kraują CRB koncentracija svyravo nuo 21 mg/l iki 248 mg/l. Didžiausia reikšmė nustatyta piometros atveju, praėjus parai po operacijos - 248 mg/l. Mažiausia reikšmė buvo siūlų traukimo dieną (praėjus 10 dienų po operacijos) - 21 mg/l; CRB koncentracija piometros atveju, prieš operaciją 124,86±29,55 mg/l (p<0,05), po operacijos - 185,86±60,84 mg/l (p<0,05), siūlų traukimo dieną - 33,14±7,31 (p<0,05).WBC kiekis kraujyje prieš operaciją buvo 25,01±6,35 x109/l (p<0,05), po operacijos - 29,9±5,65 x109/l (p<0,05), siūlų
traukimo dieną - 9,24±1,24 x109/l (p>0,05). Rektinė kūno temperatūra, piometros atvejais, prieš
operaciją buvo nustatyta 39,39±0,46 Co (p<0,05), po operacijos - 38,86±0,42 Co (p<0,05), siūlų
traukimo dieną - 38,29±0,25 Co (p>0,05); CRB koncentracija babeziozės atveju buvo 81,00±15,02
mg/l (p<0,05), WBC kiekis - 10,78±2,67 x109/l (p>0,05), rektinė kūno temperatūra - 40,40±0,45Co
(p<0,05). Nustatyta, kad CRB koncentracija, babeziozės atvejais, kraujyje padidėja žymiai ankščiau negu WBC kiekis; Bakterinių infekcijų atveju CRB koncentracija buvo nustatyta 42,71±16,89 mg/l (p<0,05), WBC kiekis - 20,64±4,41 x109/l (p<0,05), rektinė kūno temperatūra 39,77±0,55 Co
6 (p<0,05); CRB koncentracijos tyrimas yra naudingas uždegiminis diagnostinis rodiklis veterinarinėje medicinoje. Diagnozei patvirtinti, ligos eigos stebėjimui, gydymo veiksmingumui ir pooperacinėms komplikacijoms nustatyti.
Raktažodžiai: šuo, c – reaktyvus baltymas, leukocitai, piometra, babeziozė, bakterinė infekcija.
SUMMARY
The importance of the C-reactive protein changes in diagnostics and treatment of dogs diseases
Klaudija Stirbytė
Master's thesis
Volume of the thesis 46 pages, it contains 1 table and 18 images.
The aim of the thesis was to determine and assess the changes of the C reactive protein in the diagnostics of diseases and during the post-op period.
Thesis objectives:
1. To determine the concentration of the C reactive protein in the blood of the patients, using the new methodology;
2. To compare the concentrations of C reactive protein with the amount of the white blood cells and rectal body temperature in case of pyometra;
3. To compare the concentrations of C reactive protein with the amount of the white blood cells and rectal body temperature in case of babesiosis;
4. To compare the concentrations of C reactive protein with the amount of the white blood cells and rectal body temperature in case of bacterial infections;
Research technique: blood samples were collected at the veterinary clinics "X" and "Y", during February/October 2017. 27 dogs were tested, based on the diagnosis they were classified into the 4 groups: pyometra (n=7), babesiosis (n=10), bacterial infections (n=7). Clinically healthy dogs were examined as well (n=3). During the research the concentration of the C reactive protein and white blood cell count were being determined, and the rectal body temperature was measured.
Research conclusions: After the testing of the blood of the patients that are ill, it was established that the concentration of the CRP fluctuated from 21 mg/l to 248 mg/l. The highest value was identified in case of the pyometra, one day after the surgery - 248 mg/l. The lowest value was on the day of the removal of the stitches (10 days after surgery) - 21 mg/l; CRP concentration in case of pyometra, prior to surgery 124.86±29.55 mg/l (p<0.05), after the surgery - 185.86±60.84
7 mg/l (p<0.05), on the day of the removal of the stitches - 33.14±7.31 (p<0.05).WBC blood count prior to the surgery was 25.01±6.35 x109/l (p<0.05), after the surgery - 29.9±5.65 x109/l (p<0,05), on the day of the removal of the stitches - 9.24±1.24 x109/l (p>0.05). Rectal body temperature, determined prior to the surgery in cases of pyometra was 39.39±0.46 Co (p<0.05), after the surgery -
38.86±0.42 Co (p<0.05), on the day of the removal of the stitches - 38.29±0.25 Co (p>0.05); CRP concentration in case of babesiosis was 81.00±15.02 mg/l (p<0.05), WBC count - 10.78±2.67 x109/l(p>0.05), rectal body temperature - 40.40±0.45Co (p<0.05). It was found that CRP levels
increased significantly earlier than the WBC levels, in cases of babesiosis; In case of bacterial infections the determined CRP concentration was 42.71±16.89 mg/l (p<0.05), WBC count - 20.64±4.41 x109/l (p<0.05), rectal body temperature 39.77±0.55 Co (p<0.05); CRP concentration assay is a useful inflammatory diagnostic indicator in veterinary medicine. To confirm the diagnosis, to monitor the course of the disease, to determine the effectiveness of the treatment and the postoperative complications.
8
SANTRUMPOS
AGP– α– rūgšties glikoproteinas
CP– ceruloplazminas CRB– C- reaktyvus baltymas HP– haptoglobinas IL-1– interleukinas 1 IL-6– interleukinas 6 IL-8– interleukinas 8
SAA– serumo amiloidas A
TNF– α– naviko nekrozės faktorius alfa
ENG– eritrocitų nusėdimo greitis
WBC (angl.)– leukocitai
9
ĮVADAS
Vietinius uždegiminius procesus sukelia daug bakterijų komponentų ir produktų, tokių kaip peptidoglikanai, lipoteicho rūgštis, egzotoksinai, lipoproteinai ir glikolipidai. To pasekoje, putliosios ląstelės išskiria priešuždegiminius citokinus, kurie sukelia neutrofilų migraciją į uždegimo vietą (1). Įgimto imuniteto aspektai priklauso nuo citokinų ir chemokinų, kuriuos išskiria aktyvintos ląstelės - monocitai, makrofagai, fibroblastai ir T ląstelės. Šie uždegiminiai signalai, įskaitant interleukiną-1 (IL-1), auglio nekrozės faktorių-α (TNF-α) ir interleukiną-6 (IL-6) sukelia ūmios fazės atsaką (2).
Ūmios fazės atsakas yra reikšminga organizmo sisteminė reakcija į vietinius arba sisteminius homeostozės sutrikimus, kuriuos sukelia infekcija, audinio sužalojimas, chirurginė intervencija, navikiniai ar imunologiniai susirgimai. TNF-α,IL-1,IL-6 aktyvuoja kepenų receptorius ir kepenyse prasideda įvairių ūmios fazės baltymų sintezė (3). Šie baltymai skirstomi į teigiamus, kurių koncentracija padidėja, ir neigiamus, kurių koncentracija sumažėja. Ūmios fazės baltymai papildomai klasifikuojami pagal jų koncentracijos padidėjimo greitį (4).
C-reaktyvus baltymas (CRB) yra laikomas svarbiausiu ūmios fazės baltymu. CRB yra α-globulinas, būdingas stuburiniams gyvūnams (5). CRB koncentracijos didėjimas pastebimas ganėtinai anksti, jau po 4 valandų, o koncentracija išauga per 24 valandas, po chirurginės operacijos, patekus į organizmą dirginančiai medžiagai, o po uždegiminio proceso pabaigos greitai grįžta į pradinę koncentraciją (6). Todėl CRB koncentracija kraujo serume matuojama norint įvertinti nekrozės ar infekcijos plėtojimąsi, prognozuoti ligos baigtį ir įvertinti gydymo veiksmingumą (4).
Pastebima, jog kraujo serumo CRB koncentracija padidėja ir sumažėja žymiai greičiau ir intensyviau nei leukocitų (WBC) ir neutrofilų pokyčiai kraujyje (7). CRB koncentracijos pokyčiai gali būti aptikti pirmą stimulo dieną, tai reiškia, kad baltymas gali konkuruoti su kitais, įprastiniais uždegimo rodikliais (4). CRB yra specifinis biologinis žymuo ligų atžvilgiu, nes yra patologijų, kurių metu koncentracija padidėja labai ženkliai, ir ligų, kurių metu CRB koncentracija padidėja nedaug arba išvis nepadidėja (8).
Veterinarinėje medicinoje CRB koncentracijos pokyčiai naudingi diferencijuojamai diagnozei patvirtinti, prognozei ar subklinikinei ligai nustatyti, stebėti lėtinių uždegiminių procesų progresavimą (4). Lietuvoje, šis baltymas nėra plačiai naudojamas, šiuo metu daugiausiai remiamasi WBC skaičiaus nustatymu, kaip uždegiminiu rodikliu. Tačiau nustatyta, jog CRB koncentracija kraujyje padidėja greičiau nei WBC ir CRB lygis kyla esant net ir minimaliems pažeidimams organizme (9).
10 Taigi, norėdami patvirtinti, kaimyninių šalių tyrimų rezultatus dėl CRB panaudojimo, ir taip paskatinti veterinarijos gydytojus Lietuvoje, atkreipti dėmesį į šio diagnostinio tyrimo svarbą ir naudą, buvo parašytas ir išspausdintas straipsnis „VETinfo“ žurnale (priedas. Nr.1) ir suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai.
Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti šunų C reaktyviojo baltymo pokyčius aktualių ligų
diagnostikoje ir pooperaciniu laikotarpiu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti C reaktyviojo baltymo koncentraciją pacientų kraujyje, taikant naują metodiką. 2. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno
temperatūra, piometros atveju.
3. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno temperatūra, babeziozės atveju.
4. Palyginti C reaktyviojo baltymo koncentracijas su leukocitų kiekiu ir rektine kūno temperatūra, bakterinių infekcijų atveju.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ūmios fazės reakcija
Ūmios fazės reakcija yra įgimto imuniteto mechanizmas, kuris atsiranda ankstyvose infekcijos, audinių pažeidimo ar imunologinių sutrikimų stadijose (6). Terminas "ūminė fazė" buvo įvestas 1941 m., norint aprašyti serumą, kuriame buvo aptiktas C reaktyvus baltymas. Ūmios fazės atsakas yra dinamiškas procesas, apimantis sisteminius ir metabolinius pokyčius, sukuriantis ankstyvą nespecifinį gynybos mechanizmą, kol bus aktyvuotas specifinis imunitetas (10).Manoma, kad ūmios fazės atsako metu susidarę pokyčiai kraujo plazmos sudėtyje yra naudingi organizmui, užkertant kelią mikrobų augimui ir dauginimuisi ir padedant atkurti homeostazę (3).
Ūmios fazės reakciją pirmiausiai inicijuoja audinių makrofagai, kraujo monocitai ir dendritinės ląstelės audinių pažeidimo vietoje. Kai pažeistuose audiniuose arba infekcinėje medžiagoje, tam tikros cheminės struktūros yra pateikiamos aptikimui pirmos eilės gynybinėms ląstelėms (4). Šios ląstelės - granuliocitai ir mononuklearinės ląstelės, išleidžia ūmios fazės citokinus, IL-1, IL-6, TNF-α, kurie ne tik paskatina ūmios fazės atsaką, bet ir nulemia papildomų ląstelių chemotaksiją pažeidimo vietoje (6). Citokinai veikia kaip tarpininkai tarp lokalios sužalotos vietos ir hepatocitų, sintetinančių ūmios fazės baltymus (4). Ūmios fazės baltymų koncentracija kraujo serume keičiasi reaguojant į šiuos citokinus (6). Daugelis citokinų turi daugialypius šaltinius, kelis taikinius ir daugybę funkcijų, tokie citokinai buvo rasti pas daugelį gyvūnų rūšių, įskaitant žinduolius, paukščius, žuvis ir roplius. Uždegiminiai citokinai skirstomi į dvi pagrindines grupes, priklausomai nuo ūmios fazės baltymų indukcijos: IL-1 tipo citokinai (įskaitant IL-1 ir TNF-α) ir IL-6 tipo citokinus (įskaitant IL-6). IL-1 tipo citokinai sukelia pirminį autostimuliuojantį signalą, sukeliantį antrinių citokinų išsiskyrimą, IL-6 tipo citokinai išsiskiria iš įvairių tipų ląstelių. Šie IL-6 tipo citokinai daro neigiamą poveikį IL-1 tipo citokinų gamybai (10). Uždegiminiai stimulai gali sukelti diferencijuotą citokinų gamybą, o kai kurių citokinų trūkumas gali panaikinti ūmios fazės atsaką. Užsienio mokslininkų tyrimai atskleidė, kad sukėlus plaučių uždegimą pelėms, ūmios fazės
atsaką nutraukia IL-6 neutralizuojantys antikūnai, o ne TNF-α (4).
Ūmios fazės atsakas nustatomas kelios dienas po stimulo pradžios, tačiau reakcijos kinetika priklauso nuo atitinkamos gyvūnų rūšies ir nuo audinių pažeidimo masto (10). Be imuninės sistemos, ūmios fazės atsake dar dalyvauja ir skatina citokinų gamyba tiek nervų, tiek endokrininės sistemos. Dėl kurių atsiranda elgesio, fiziologiniai, biocheminiai ir mitybos pokyčiai (4). Sisteminei ūmiai fazės reakcijai būdingas karščiavimas, anoreksija, neigiamas natrio balansas, sumažėjusi lipoproteinų koncentracija plazmoje, padidėjęs adrenokortikotropinio ir gliukokortikoidų hormonų
12 sekrecija, komplemento ir krešėjimo mechanizmų aktyvinimas, sumažėjęs kalcio, cinko, geležies ir vitamino A kiekis, kai kurių kraujo plazmoje esančiu proteinų koncentracijos pokyčiai (5).
Žinoma, kad gliukokortikodai dalyvauja ūmios fazės atsako reguliavimo procese. Atliktas eksperimentas taikant egzogeninį deksametazoną į skirtingus ūmios fazės atsako modelius, parodė, jog padidėjo ūmios fazės baltymų transkripcija, IL-6 receptoriai ir hepatocitų proliferacija. Citokinus gali slopinti kiti citokinai arba kortizolio perteklius (4).
1.2. Ūmios fazės baltymai
Ūmios fazės baltymai tai baltymų grupė, kurių koncentracija kraujyje greitai keičiasi organizmui reaguojant į tam tikrą stresą, tokį kaip infekciją ar audinių pažeidimas (8). Šie biologiniai žymenys yra labai jautrūs uždegimo indikatoriai, bet mažo specifiškumo ir pas skirtingas gyvūnų rūšis - skirtingas ūmios fazės baltymų atsakas (11).
Ūminės fazės baltymai yra sintetinami kepenyse, stimuliacijos mechanizmas daugiausiai priklauso nuo uždegiminių citokinų. Tai sukelia įvairūs stimuliatoriai, įskaitant traumą, infekciją, stresą, uždegimą ir neoplaziją (12). Nustatyta, kad badaujant nesusiformuoja pilnas ūmios fazės atsakas, kepenyse sutrinka baltymų sintezės procesas. Nepakankama mityba ir anoreksinis uždegiminių citokinų poveikis smegenyse sukelia neigiamą poveikį baltymų sintezei kepenyse (3). Tačiau, buvo nustatytos kelios sintezės vietos ir kitose ląstelėse, ne tik hepatocituose. Pavyzdžiui haptoglobino (HP) sintezė vyksta kvėpavimo takų epitelio ląstelėse ir imigruojančiuose leukocituose, CRB sintetinamas kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse, plaučių fibroblastuose ir plaučių endotelio ląstelėse (13). Serumo amiloido A (SAA) sintezė buvo nustatyta virškinimo trakte, pieno liaukoje, inkstuose ir kvėpavimo takuose (4). Ūminės fazės baltymų didžiausia serumo koncentracija paprastai būna pasiekiama po 24-48 val. po stimulo. Koncentracijos mažėjimas sutampa su sveikimo procesu ir grįžtamojo ryšio reguliacija apriboją ūmios fazės reakciją, todėl koncentracija sumažėja per 4-7 dienas po pradinio stimulo, jei nėra pakartotinių stimulų (10).
Ūmios fazės baltymų kiekiai kraujyje greitai kinta, priklausomai nuo reakcijos į pažeidimą, o pagal koncentracijos pokyčius jie yra skirstomi į teigiamus ir neigiamus ūmios fazės baltymus. C reaktyvus baltymas, serumo amiloidas A, haptoglobinas, ceruloplazminas (CP), fibrinogenas, ir α-1 rūgšties glikoproteinas (AGP) priskiriami teigiamiems baltymams, kurių koncentracija padidėja esant pažeidimui. Albuminas ir transferinas yra neigiami ūmios fazės baltymai, nes jų koncentracija mažėja (4). Manoma, kad albumino sintezės sumažėjimas leidžia naudoti nepanaudotas aminorūgštis, teigiamų ūmios fazės baltymų ir kitų svarbių uždegimo tarpininkų sintezei (2).
Teigiami baltymai turi bendrų funkcijų opsonizacijoje ir mikroorganizmų bei jų produktų gaudyme, aktyvinant komplementą, neutralizuojant fermentus, išlaisvinant laisvą hemoglobiną ir
13 radikalus, reguliuojant šeimininko imuninį atsaką (3). Kiekviena gyvūnų rūšis turi savo pagrindinius, vidutinius ir nedidelio atsako ūmios fazės baltymus. Pagrindiniai baltymai yra mažos koncentracijos (<1 µg/L) sveikų gyvūnų kraujo serume, tačiau esant stimului koncentracija pakyla 100-1000 kartų, koncentracijos pikas pasiekiamas per 24-48 valandas ir vėliau koncentracija greitai mažėja sveikimo metu (11). Vidutiniai baltymai turi didesnį bazinį lygį nei pagrindiniai ir esant stimului padidėja 5- 10 kartų, piko lygis pasireiškia 3 ar daugiau dienų po stimulo. Nedidelio atsako baltymai didėja lėtai, koncentracija kraujo serume padidėja mažiau nei dvigubai (4). Vidutinio ir nedidelio atsako baltymai labiau išryškėja lėtinio uždegimo metu (12).
Ūmios fazės baltymų biocheminė struktūra yra skirtinga, daugelis iš jų yra glikoproteinai (5). Pavyzdžiui, CRB sudaro penki subvienetai, kurie formuoja pentamerinę struktūrą. CRB veikia kaip opsoninas rišantis polisacharidines liekanas ant bakterijų, grybų ir parazitų, taip aktyvuodamas komplementą ir fagocitozę, sukelia citokinų indukciją ir sąveikauja su Fc-gama receptoriais. CRB yra pagrindinis ūmios fazės baltymas šunims (4).
1.2.1. Ūmios fazės baltymų panaudojimas veterinarinėje medicinoje
Ūmiosios fazės baltymų koncentracijos nustatymas serume yra naudingas vertinant sveikatos būklę, ligų prognozes. Ūmios fazės baltymai, tokie kaip CRB, SAA, HP, AGP, yra jautresni ir labiau specifiniai, nei įprasti diagnostikos metodai, pvz., baltųjų kraujo kūnelių skaičius. Šių baltymų panaudojimas, kaip biologinių žymenų, turi didelį potencialą veterinarinėje medicinoje:
Uždegimo aktyvumo kiekybinis įvertinimas - kiek intensyvus yra uždegimas.
Uždegiminės veiklos stebėjimas gydymo metu, gali būti stebimas gydymo veiksmingumas, vertinant ūmios fazės baltymų lygio sumažėjimą.
Pooperacinio periodo ir komplikacijų vertinimas. Paprastai ūmios fazės baltymų koncentracijos lygiai sumažėja per 48 - 72 valandas po chirurginės procedūros. Jei per tą laiką koncentracija nemažėja ar kyla, tai gali reikšti komplikacijų vystymąsi arba poreikį keisti antibiotikus.
Padeda įvertinti gyvūnų sveikatos būklę, atliekant priešskerdiminį tyrimą skerdyklose, tikrinant dideles bandas. Gyvūnai su padidėjusiomis ūmios fazės baltymų koncentracijomis turi būti išsamiai patikrinti (12).
Atskirų baltymų klasifikavimas į pagrindinio, vidutinio ir nedidelio atsako yra rūšiai specifinis (14). Katėms pagrindinis ūmios fazės baltymas yra SAA. Jo koncentracijos nustatymas naudingas indikatorius, kuris labiausiai reaguoja į įvairias uždegimines ir infekcines sąlygas. AGP kačių kraujo serume ir peritoniniame skystyje yra pripažintas kačių infekcinio peritonito diagnostinis parametras (11).
14 Pagrindinis baltymas šunims yra CRB, koncentracija serume gali padidėti 10 - 100 kartų, esant įvairioms sąlygoms, įskaitant autoimuninę hemolizinę anemiją, piometrą, ūminį pankreatitą, neoplazijas (3). Prie pagrindinių baltymų šunims priskiriamas ir SAA, kuris veikia kaip potencialiai pavojingo, oksiduoto cholesterolio sugėrimo priemonė, taip pat pasižymi imunomoduliacinėmis savybėmis (11).
Galvijų pagrindiniai ūmios fazės baltymai yra HP ir SAA. Galvijams HP koncentracijos nustatymas veiksmingas mastito, enterito, peritonito, pneumonijos, endokardito ir endometrito diagnozei ir prognozei vertinti. SAA koncentracija išauga esant galvijų kvėpavimo sincitiniam virusui ir eksperimentiniu būdu sukeltų ir natūraliai pasitaikančių mastito atvejų (11). Arkliams, kaip diagnostinis rodiklis gali būti naudojamas SAA. Jo koncentracija kraujo serume padidėja esant diegliams, bakterinėms infekcijoms, sąnarių ligoms. Sąnarių ligų atveju, SAA koncentracijos padidėjimas koreliuoja su ligos sunkumu (2).
Ūmios fazės baltymai plačiai naudojami tokiose srityse kaip skrandžio gleivinės pažeidimai, pankreatitas, sisteminis uždegimas ir sepsis, pieno liaukos neoplazijos, limfoma, autoimuninė hemolizinė anemija, piometra, hiperadrenokorticizmas, sudėtingų žaizdų gydyme, širdies ligų ir nutukimo atveju (11).
1.3. Šunų C – reaktyvus baltymas
1930 m. Tillet ir Francis nustatė CRB žmonių ir primatų kraujyje, sergančių ūmia pneumonija, kurios sukėlėjas Streptococcus pneumoniae. Sąvoka "C reaktyvus baltymas", kilo iš gebėjimo reaguoti su pneumokokiniu proteinu C (poliozido somatiniu antigenu) per fosforilcholiną (5).CRB priklauso baltymų grupei - pentraksinams, kuriai būdinga ciklinė pentamerinė struktūra su radialine simetrija, ir nuo kalcio priklausomais ligandas (15).1970 m. buvo izoliuotas šunų CRB, molekulinė masė yra apie 100-150 kDa, o žmogaus CRB molekulinė masė yra 120 kDa (16). Nustatyta, jog žmonių ir šunų CRB yra panašūs, dėl fiziologinių bei cheminių savybių. Pagrindiniu skirtumu yra laikoma tai, kad šunų CRB turi du glikozilintus subvienetus, o žmonių yra visiškai neglikolizuotas (9).
Šunims CRB yra pagrindinis ūmios fazės baltymas. Jo koncentracija sveikų gyvūnų kraujo serumo yra labai maža, bet po stimulo greitai didėja, didžiausią koncentraciją pasiekia per 24-48 val. po stimulo ir tada greitai normalizuojasi sveikimo etapu. Šios charakteristikos rodo, jog CRB naudingas, kaip uždegiminio proceso biologinis žymeklis (17). Kai šunims pasireiškia uždegiminis procesas, pavyzdžiui, bakterinė infekcija arba uždegiminės žarnų ligos, suintensyvėja CRB sintezė kepenyse ir CRB koncentracija kraujyje per 4 - 6 valandas padidėja. Koncentracijos padidėjimas
15 priklauso nuo dviejų veiksnių: uždegiminio proceso sunkumo laipsnio ir uždegiminio proceso trukmės (16).
Mėginiai, iš kurių galima atlikti CRB koncentracijos matavimus yra serumas, seilės, šlapimas (6). Per pastarąjį dešimtmetį, mokslininkų tyrimai atskleidė galimybę naudoti heterologinius reagentus, kurie naudojami žmonių medicinoje, CRB nustatymui šunims. Todėl CRB yra matuojamas automatiniais metodais, tokiais kaip imunoturbidimetrija (7). Dažniausiai CRB nustatomas iš kraujo serumo, naudojant imunofermentinės analizės metodą (ELISA). Remiantis šiuo metodu sukurti komerciniai testai CRB koncentracijos nustatymui. Gali būti naudojami ir pasyvaus latekso agliutinacijos testai ar nefelometriniai imunologiniai tyrimai lazeriu (9).
1.3.1. C – reaktyviojo baltymo sąveika su kitais uždegiminiais parametrais
Klinikiniai uždegimo proceso simptomai ir požymiai gali būti vietiniai arba sisteminiai. Šių simptomų ir požymių mastas priklauso nuo uždegimo sunkumo laipsnio ir paveiktų audinio kiekio (16). Sisteminiai ūmios fazės pokyčiai, uždegimo metu, apima karščiavimą, cirkuliuojančių leukocitų skaičiaus padidėjimą, kortizolio koncentracijos pokyčius, baltymų, vadinamų ūmios fazės baltymais, koncentracijos pokyčius kraujo serume (7). Ūmios fazės baltymų padidėjimas dažnai yra didelio masto ir gali būti aptiktas pirmą stimulo dieną, tai konkuruoja su kitais uždegimo parametrais (4).
Pažeidimo vietoje uždegiminiai citokinai yra išskiriami iš uždegimo paveikto audinio (1). Sintetinami citokinai duoda skirtingus stimulus kaulų čiulpams, dėl to kinta kraujo parametrai, kurie yra svarbūs diagnozuojant ir infekcinio proceso įvertinimui (7). Uždegiminiai citokinai, ypač IL-6, paskatina sustiprintą CRB sintezę kepenyse, per 4-6 valandas (16). Atliktas eksperimentinis uždegimo modelis, naudojant terpentino aliejaus injekciją šunims, ir pateikti duomenys apie įvairių uždegiminių parametrų skirtumus. IL-6 ir TNF-α koncentracija padidėja per kelias valandas, bet didžiausias atsakas būna 12-24 val. po injekcijos. Todėl CRB didžiausia koncentracija pasiekiama per 24-48 valandas po stimulo. Taip pat nustatytas ankstyvas baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas, tačiau tai ribinis atsakas, didesnio masto atsakas nebuvo pastebėtas iki 4-7 dienų po injekcijos. CRB koncentracija padidėjo 400 kartų, jau antrą dieną po injekcijos, o 14 dieną koncentracija pasiekė normos ribas (18).
Priklausomai nuo infekcijos arba uždegimo stadijos, CRB koncentracijos padidėjimas kraujyje gali būti nustatomas kartu su hematologiniais sutrikimais (leukocitozė, neutrofilija, ar virusinių infekcijų atvejais - leukopenija) (7). CRB dažnai yra lyginamas tarpusavyje su WBC ir fibrinogenu, nes pastarieji yra seniai naudojami kaip uždegiminiai rodikliai klinikinėje praktikoje (4). Ūmios fazės baltymai turi didesnį diagnostinį jautrumą, nustatant uždegimą, nei baltieji kraujo kūneliai ar neutrofilai. Kadangi ūmios fazės baltymų koncentracijos padidėjimas yra iki šešių kartų
16 jautresnis už WBC uždegimo metu.CRB yra jautresnis ir tikslesnis biologinis žymuo uždegimui nustatyti, lyginant su hematologine analize (14). Ryšys tarp CRB koncentracijos ir WBC skaičiaus buvo įvertintas tyrimu, kuriame buvo tirti 914 šunys su įvairiomis ligomis, įskaitant šunų babeziozę. Tyrimo išvados, jog CRB matavimas suteikia papildomą diagnostinę informaciją lyginant su WBC (16). Taip pat buvo atliktas kitas tyrimas, kuriame buvo tirtas didelis skaičius kraujo mėginių, šunims su įvairiais uždegiminiais procesais. Nustatyta tik silpna koreliacija (r=0.44) tarp CRB koncentracijos ir WBC skaičiaus, tačiau nėra koreliacijos tarp CRB ir neutrofilų. Kito tyrimo metu, kuriame tiriamų mėginių buvo mažiau, nustatyta silpna koreliacija (r=0.34) tarp CRB ir neutrofilų kiekio (18).
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – tyrimas, pagrįstas eritrocitų nusėdimu, kuris priklauso nuo ūmios fazės baltymų koncentracijos padidėjimo, ypač fibrinogeno (19). ENG padidėjimas nustatomas 2-4 dienas po uždegiminio stimulo, kai CRB koncentracija padidėja per 4-6 valandas. Tačiau ENG rodikliai turėtų būti vertinami atsargiai, hemolizinių ligų atveju, nes sumažėjęs hematokritas gali padidinti ENG. Tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjami kraujo mėginiai, šunų babeziozės atveju, parodė, jog CRB koncentracijos matavimas yra patikimesnis parametras nei ENG, koreliacija tarp CRB ir ENG buvo silpna (r=0,381) (16,19).
Kūno temperatūros padidėjimas vienas iš pirmųjų uždegimo simptomų. Temperatūra padidėja, kai ūmios fazės atsako metu yra sužadinama endogeninių pirogenų sintezė neutrofiluose, monocituose, makrofaguose. Karščiavimo mechanizme dalyvauja citokinai IL-1, IL-6, TNF-α, interferonai α ,β ir γ. Jie duoda stimulą simpatiniam pagumburio centrui, kuris atsakingas už temperatūros reguliavimą (20). Vieno tyrimo metu nustatyta, kad tarp CRB koncentracijos ir pakilusios kūno temperatūros koreliacija silpna (r=0,213) (8).
Apibendrinat, CRB suteikia galimybę ankščiau aptikti vykstantį uždegiminį procesą organizme, lyginant su tradiciniais WBC ir fibrinogeno vertinimais (4). Taip yra dėl to, kad CRB koncentracija kraujyje didėja greičiau, trumpas pusinės eliminacijos laikas kraujyje, o sintezė iš karto nutraukiama, kai antigeninis stimulas pašalinamas. Priešingai, kaulų čiulpų atsakas į citokinus yra lėtesnis, todėl poveikis trunka ilgesnį laiką dėl santykinai ilgo leukocitų pusinės eliminacijos laiko (7). Todėl ūmios fazės baltymas gali būti naudojamas ankstyvam uždegimo nustatymui, net ir subklinikiniame etape. CRB koncentracijos pokyčiai nepateikia visos informacijos, reikalingos konkrečiai nustatyti uždegimo vietą, tačiau nurodo, kad reikia atlikti papildomus diagnostinius tyrimus (14).
17 1.3.2. C – reaktyviojo baltymo ypatumai sveikų šunų kraujyje
Manoma, kad CRB koncentracijos gali skirtis sveikų šunų kraujyje, atsižvelgiant į lytį, amžių, veislę ir įmitimą. Nustatyta, kad sveikų šunų kraujyje CRB koncentracija yra labai maža arba net nefiksuojama, lyginant su sergančiais šunimis. CRB koncentracijos normos gali skirtis dėl skirtingo CRB nustatymo metodo. Dėl to, norint remtis CRB tyrimo rezultatais, svarbu žinoti įprastas CRB koncentracijos normas, kurios būdingos konkrečiam nustatymo metodui, naudojamam klinikinėje praktikoje (16).
Buvo atliktas eksperimentas, norint nustatyti amžiaus įtaką CRB koncentracijai. Sušvirkštas terpentino aliejus 1 mėnesio, 3 ir 18 mėnesių amžiaus šunims. Gauti rezultatai parodė, jog kiekybiškai mažesnė CRB koncentracija reaguojant į sukeltą uždegimą, buvo nustatytos 1 mėnesio amžiaus šunims, palyginus su 3 ir 18 mėnesių amžiaus šunimis. Galima teigti, kad labai jauni šunys rodo mažiau pastebimą ūmiosios fazės atsaką į uždegimą (6). Todėl CRB nėra rekomenduojamas kaip uždegimo rodiklis šunims, jaunesniems kaip 3 mėnesiai. Vyresnis amžius neturi įtakos CRB koncentracijai kraujyje (16).
Patinams ir patelėms CRB koncentracijos yra vienodos. Tačiau yra išimtis - vaikingos patelės, kai CRB padidėja (iki ~80 mg/l), 21-55 dienos po ovuliacijos (16). Tai susiję su embriono implantacija, nes pažeidžiamas endometriumas ir patelės organizmas į tai sureaguoja (11). Tarp veislių nėra reikšmingų skirtumų, dėl CRB koncentracijos. Pranešama, jog miniatiūriniai šnauceriai, palyginus su kitais sveikais šunimis, turi šiek tiek didesnę CRB koncentraciją (14).
CRB koncentracija skiriasi tarp nutukusių ir treniruojamų šunų. Nutukimas apibrėžiamas kaip liga, kurios metu kūno riebalų perteklius yra kenksmingas sveikatai. Viršsvoris turi įtakos ortopedinėms, kvėpavimo takų ligoms, šlapimo takų sutrikimams, sutrumpina gyvenimo trukmę (21). Nutukimas yra viena svarbiausių mitybos problemų, maždaug 25-40 proc. šunų, gaunančių veterinarinę pagalbą Vakarų šalyse, turi antsvorį (22). Šunys su eksperimentiniu, trumpalaikiu nutukimu turėjo normalią CRB koncentraciją. Natūraliai ir labai nutukę šunys, turi mažesnį CRB lygį nei normalaus įmitimo šunys (16). Taip yra dėl trigliceridų poveikio CRB koncentracijoms, tai nustatyta atliktais moksliniais tyrimais. 62,5 proc. tirtų, nutukusių šunų, turėjo padidėjusį trigliceridų kiekį kraujyje, todėl cirkuliuojantis CRB lygis mažesnis. Ši situacija yra priešinga nei žmonių medicinoje, nes viršsvorio turinčių asmenų CRB lygis yra didesnis nei žmonių, kurie yra normalaus kūno sudėjimo (23).
Fizinio krūvio sukeltas stresas yra susijęs su laikinais metaboliniais pokyčiais, įskaitant pakitusią gliukozės homeostazę, elektrolitų balanso sutrikimus, tai priklauso nuo fizinio krūvio trukmės. Jei fizinio krūvio laikas ilgas ir intensyvus tai padidėja kepenų ir raumenų specifinių fermentų kiekis, rodantys raumenų pažeidimą ir vidutinį metabolinį stresą. Sportiniams
18 lenktyniniams šunims, po 5 dienų lenktynėse, nubėgus 350 mylių, pasireiškia santykinai didelis kraujo serumo CRB koncentracijos lygis (120-350 mg/ml) (24). Labai aktyviai treniruojamų šunų CRB koncentracija kraujyje padidėja, dėl fizinio krūvio sukelto uždegimo (16).
1.4. C- reaktyvus baltymas šunų ligų diagnostikoje
CRB – svarbiausias ūmios fazės baltymas šunims, kurio koncentracija serume padidėja per 4-8 valandas po stimulo ir pasiekia maksimalias vertes per 1-2 dienas. Nustatyta, kad padidėjusi CRB koncentracija kraujyje yra stipriai susijusi su uždegimu (20). Koncentracijos padidėjimas yra susijęs su ligos laipsniu ir eiga (25). Nustatyta, kad CRB yra naudingas diferencijuojant ligas, tokias kaip piometra nuo endometriumo hiperplazijos, taip pat steroidams jautrų meningitą ir arteritą nuo kitų neurologinių susirgimų bei nustatant ankstyvą pooperacinę komplikaciją (17). Atlikti moksliniai tyrimai su šunimis parodė, kad sumažėjusi CRB koncentracija kraujo serume, po atitinkamo gydymo yra susijusi su klinikiniu pagerėjimu (4).
Kai kurios ligos nesukelia uždegiminio proceso organizme ir padidėjusios CRB koncentracijos neužfiksuojamos (1 lentelė) (8,16). Taip pat žinoma, kad CRB koncentracija padidėja šunims sergantiems uždegiminėmis, infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip leptospirozė, babeziozė ir parvovirusinė infekcija. CRB yra naudingas diagnostinis rodiklis esant piometrai, ūminiam kasos uždegimui, autoimuninei hemolizinei anemijai, artritui, glomerulonefritui, chirurginei traumai, piktybiniams navikams, tokiems kaip limfoma, hemangiosarkoma (8).
Neurologinės ligos Endokrininės ligos Kvėpavimo takų ligos Kitos ligos Smegenų augliai; Epilepsija; Smegenų vandenė; Tarpslankstelinė disko išvarža; Nekrozinis meningoencefalitas; Cukrinis diabetas; Hiperadrenokorticizmas; Hipoadrenokorticizmas; Hipotiroidizmas; Alerginis bronchitas; Bronchitas; Rinitas; Trachėjos kolapsas; Lejomiosarkoma; Inkstų akmenligė; Stemplės išsiplėtimas; Dviburio vožtuvo nepakankamumas; Portosisteminis šuntas;
1 lentelė. Pagrindinės ligos, nesukeliančios CRB koncentracijos pokyčių (8,16) 1.4.1. Uždegiminės kilmės ligos
C – reaktyviojo baltymo klinikinį panaudojimą gerai iliustruoja jo reikšmė steroidams jautriam meningitui – arteritui, diagnozės nustatyme ir ligos proceso stebėjime. Steroidams jautriam meningito-arterito atveju, šio baltymo koncentracijos vertinimas yra pagerėjimo ir ligos
19 atsinaujinimo biologinis žymeklis. Tai pigesnis ir mažiau invazinis stebėjimo būdas nei kiti diagnostikos metodai. CRB koncentracija buvo aukštesnė tiek smegenų skystyje tiek kraujo serume, nei sveikiems šunims ar pacientams su kitomis neurologinėmis ligomis (11). Šunims su artritu padidėja CRB koncentracija, o pacientams, kuriems šlubavimas pasireiškia dėl kitų neurologinių sutrikimų, CRB lygis nepakyla. Tai įrodo, kad CRB vertingas parametras ligų diferencijavimui (16).
Kita, labai dažnai pasitaikanti liga – piometra, kuri plačiai išnagrinėta moksliniais tyrimais dėl CRB koncentracijos pokyčių. Piometra yra reprodukcinis susirgimas, pasireiškiantis pūlių susikaupimu gimdos spindyje. Suserga beveik ketvirtadalis visų kalių iki dešimties metų amžiaus. Šios ligos klinikiniai požymiai, susiję su infekcija ir uždegimu gimdoje, ir gali sukelti endotoksemiją ir sisteminį daugybinių organų uždegimą. CRB analizė padeda ne tik aptikti prasidėjusį uždegimą, bet ir įvertinti piometros sunkumo laipsnį (26). Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu palygintos CRB koncentracijos periferinio kraujo mėginiuose ir kraujyje, surinkto iš gimdos arterijos, esant tiek atvirai ir uždarai piometros formai. Rezultatai parodė, kad CRB koncentracijos padidėjusios nepriklausomai nuo kraujo surinkimo vietos. Tačiau periferiniame kraujyje buvo nustatytas didesnis CRB lygis, palyginus su arterinio kraujo mėginiais, uždaros piometros atveju. O atviros formos piometros metu, koncentracijos vertės buvo panašios abiejų tipų kraujyje (27).
Dažniausiai konservatyvus piometros gydymas nesukelia pageidaujamo terapinio poveikio, todėl sterilizacija yra vienas iš pagrindinių gydymo pasirinkimų. Piometra reikalauja skubios medicininės pagalbos, greita terapinė intervencija yra būtina norint išvengti mirtinų rezultatų. Reikia nedelsiant pašalinti infekcijos šaltinį, todėl saugiausias piometros gydymas yra chirurginė intervencija, kuri taip pat apsaugo nuo ligos pasikartojimo. Operacija atliekama kuo įmanoma skubiau, kai šuns būklė yra stabili. Todėl CRB koncentracijos matavimai po chirurginių operacijų leidžia anksti aptikti komplikacijas, pooperacinių žaizdų bakterines infekcijas ir pradėti jų gydymą (28). Pooperacines komplikacijas galima įtarti, jei CRB koncentracija nesumažėja per 3-5 dienas po operacijos (16). Kraujo serumo CRB koncentracija yra naudinga diferencijuojant piometra nuo cistinės endometriumo hiperplazijos/mukometros (6). Nes piometros atvejais, bakterijų augimas ir dauginimasis gimdoje, sukelia imuninį atsaką šuns organizme. Priešingai, cistinė endometriumo hiperplazija/mukometra nėra susijusi su bakterine gimdos infekcija, todėl sisteminis poveikis nebuvo įrodytas (29).
20 1.4.2. Bakterinės ir virusinės kilmės ligos
Įrodyta, kad padidėjusios CRB koncentracijos yra dėl bakterinių, parazitinių, bei dėl virusinių infekcijų šunims. Pavyzdžiui, bakterinės ligos sukeltos: Bordatella bronchiseptica, Escherichia
coli, Erlichia canis, Leptospira interrogans, Staphylococcus aureus. Virusinė liga, kuri sukelia
CRB koncentracijos padidėjimą – parvovirusinis enteritas (16). Nustatyta, jog bakterinės infekcijos sukelia daug didesnį ūmios fazės baltymo padidėjimą nei virusinės infekcijos (13). Tai paaiškinama tuo, kad bakterijos sukelia stiprų, sisteminį ūmiosios fazės atsaką, dėl stiprios mononuklearinės-fagocitinės sistemos ląstelių reakcijos (3).
Norint išsiaiškinti CRB jautrumą bakterinėms infekcijoms, buvo atliktas tyrimas su šunimis, kuriems buvo diagnozuotas bakterinis šlapimo pūslės uždegimas. Gauti rezultatai, jog CRB koncentracijos padidėjimas šunims, su bakteriniu šlapimo pūslės uždegimu, buvo didesnis, nei kontrolinės grupės su šlapimo takų sudirginimu. Tai rodo, kad CRB sintezė greita, reaguojant ne tik į audinių pažeidimus, bet ir į bakterijų buvimą šlapimo takuose (30). Kitu tyrimu nustatyta, jog bakterinės apatinių kvėpavimo takų ligos sukelia CRB koncentraciją padidėjimą, lyginant su šunimis, kuriems buvo neinfekcinės kilmės ligos. Didesnė CRB koncentracija buvo bakterinio plaučių uždegimo atveju, nei bakterinės kilmės tracheobronchito, lėtinio bronchito, eozinofilinės bronchopneumopatijos, idiopatinės plaučių fibrozės ir kardiogeninės kilmės plaučių edemos atvejais (17). Įdomų tai, jog viršutinių kvėpavimo takų uždegimas nesukelia CRB koncentracijos padidėjimo, o esant apatinių kvėpavimo takų uždegimui – CRB reaguoja ir koncentracija pakyla (8).
Šunų 2 tipo parvovirusas (CPV-2) yra gerai žinomas virusas, kuris sukelia įvairaus laipsnio hemoraginį enteritą šunims (31). Moksliniais tyrimais nagrinėjant parvovirusinį enteritą, buvo siekiama išsiaiškinti ar CRB koncentracijos vertės pakyla ne tik norint diagnozuoti susirgimą, bet ir nuspėti mirtingumą. Rezultatai parodė, kad dvigubai didesnė CRB koncentracija kraujo serume nustatoma po 12 ir 24 valandų nei pirminio matavimo metu, kai šuo atvyksta į kliniką. Tokių pacientų išgyvenamumas buvo trumpesnis lyginant su tais, kuriems CRB koncentracijos buvo mažesnės tais pačiais laiko intervalais. Taip pat, remiantis rezultatais galima teigti, jog išgyvenę šunys, kurių CRB koncentracija buvo didesnė po 12, 24 ir 36 valandų, turėjo ilgesnį sveikimo periodą nei šunys su mažesne CRB koncentracija (32).
1.4.3. Parazitinės ligos
Šunų parazitinių ligų yra ne viena, tačiau ne visos jos sukelia CRB koncentracijos padidėjimus. Išskiriamos kelios pagrindinės ligos, kurios sukelia CRB sintezę ir koncentracijos padidėjimą, tai babeziozė ir leišmaniozė (16). Šunų babeziozė – tai pirmuonių sukeliama liga, kuri
21 plinta per erkes, ligą gali sukelti skirtingos Babesia rūšys (33). Manoma, kad Babesia canis yra pagrindinė rūšis, sukelianti babeziozės atvejus Lietuvoje. Per pastaruosius kelerius metus atsirado pranešimų, kad Babesia gibsoni taip pat gali būti infekcijos sukėlėjas Lietuvoje (34).
Norint diagnozuoti ir įvertinti babezijos proceso eigą, atliekami kraujo tyrimai ir atsižvelgiama į tokius parametrus kaip WBC, trombocitai (PLT) ir ENG. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, natūraliai infekuotiems B. canis ženkliai sumažėja ENG, PLT ir padidėja CRB koncentracija. Todėl trombocitų sumažėjimas ir padidėjęs CRB lygis turi kelti įtarimą dėl babeziozės, o diagnozei patvirtinti reikia atlikti periferinio kraujo tepinėlį. Padidėjusi CRB koncentracija įrodo, jog B. canis sukeltas babeziozės mechanizmas susideda iš dviejų lygiaverčių procesų: hemolizinio ir uždegiminio proceso. Ūmios fazės baltymo koncentracijos matavimas naudingas ne tik diagnozei patvirtinti, bet ir gydymo efektyvumui stebėti. Šunų sergančių babezioze CRB koncentracijos po gydymo mažėjo kasdien ir aštuntą dieną priartėjo prie normalios koncentracijos (19). Tai patvirtina ir kitas tyrimas, kuriame CRB koncentracija sumažėjo kitą dieną po gydymo ir toliau mažėjo iki normalios koncentracijos, per 1-2 savaites po gydymo pradžios (16). Parazitinės ligos nėra plačiai tyrinėtos CRB atžvilgiu, tačiau yra duomenų apie demodekozės sukeltą ūmios fazės atsaką. Šunų demodekozė – uždegiminė, parazitinė odos liga, sukelta Demodex
spp. erkių. Šunims su generalizuota demodekozės forma, serumo CRB koncentracija buvo didesnė,
palyginti su kontroliniais, sveikais šunimis. Tai galima paaiškinti tuo, kad demodekozė laikoma viena iš ūmesnių odos ligų ir susijusi su antrinėmis bakterijų sukeltomis odos infekcijomis. CRB aktyvumas netiesiogiai patvirtina, kad uždegiminiai citokinai dalyvauja generalizuotos demodekozės mechanizme (35).
1.4.4. Pooperacinės komplikacijos
Chirurginė operacija sukelia audinių pažeidimus, to pasekoje susidaro uždegiminė reakcija, kurios sunkumas priklauso nuo chirurginės procedūros apimties (14). Į susidariusį uždegimą sureaguoja imuninė sistema, dėl ūmios fazės reakcijos pakyla CRB koncentracija. Tačiau, jei nėra pooperacinių komplikacijų, padidėjusi CRB koncentracija kraujo serume pradeda mažėti nuo trečios iki penktos dienos po operacijos, ir per vieną ar dvi savaites grįžta į normalų lygį (16). Pooperacinių komplikacijų prevencijai užtikrinti, turėtų būti atlikti tokie tyrimai, kaip C reaktyvaus baltymo koncentracijos nustatymas, baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymas ir kūno temperatūros matavimas.
Mokslinio tyrimo rezultatais, atlikus sterilizaciją, aukščiausia CRB koncentracija buvo pirmą dieną po operacijos, penktą dieną koncentracija pradėjo mažėti. Paskutinę tyrimo dieną, 10 diena po operacijos, CRB koncentracija išliko didesnė, palyginus su fiziologinėmis normomis, tai įrodo, kad silpnas uždegimas vis dar vyksta (20). Po ortopedinės operacijos, CRB koncentracijos daug
22 aukštesnės nei po paviršinių navikų šalinimo ar akušerinių operacijų. Nedidelių chirurginių procedūrų metu, pavyzdžiui, po danties pašalinimo, uždegiminis procesas gali būti vietinis ir CRB koncentracija išlieka normos ribose (16).
Jei po operacijos CRB koncentracija nemažėja per 3-5 dienas, reikia paskirti gydymą antibiotikais. Jei gydymui parinkti tinkami antibiotikai, tada CRB lygis turėtų pradėti mažėti (16). CRB tinkamas prognozuojant ligos baigtį, dėl greito koncentracijos padidėjimo ir trumpo pusinės eliminacijos laiko (4).
1.4.5. C – reaktyviojo baltymo nauda
Greiti CRB koncentracijos pokyčiai yra naudingi, kai jie naudojami kaip biologiniai žymenys uždegimo metu. Nustatyta, jog CRB yra tinkamas laboratorinis tyrimas, skirtas įvertinti atsaką į gydymą ir numatyti ligos atsinaujinimą (6). Apskritai CRB, kaip uždegimo rodiklis, yra daug jautresnis nei leukocitozė, vykstant patologiniam procesui organizme.Po uždegiminių stimulų CRB koncentracija kraujyje didėja greičiau nei WBC skaičius, todėl anksčiau galima nustatyti, kad vyksta uždegimas (3).Galima teigti, kad CRB koncentracijos matavimai turėtų būti naudojami kaip rutininiai infekcijos ar uždegimo diagnostiniai rodikliai, o dėl mažo kraujo kiekio, mažų sąnaudų ir lengvai atliekamo tyrimo stebėti CRB koncentraciją yra naudinga, diagnozei patvirtinti ir pooperacinių komplikacijų prevencijai užtikrinti (7).
23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo medžiaga buvo rinkta „X“ ir „Y“ veterinarijos klinikose, 2017 m. vasario – spalio mėn. laikotarpiu. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota babeziozė, piometra ir kitos bakterinės infekcijos.
Šunys tyrimui atrinkti pagal anamnezės duomenis (amžius, veislė, lytis, gyvenimo sąlygos, ar gyvūnas sterilizuotas/kastruotas, kokie susirgimo požymiai pasireiškė, kiek laiko tęsiasi), klinikinį tyrimą ir veterinarijos gydytojo patvirtintą diagnozę. Visi tyrimai buvo atliekami laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753).
Pacientams atliekamas klinikinis tyrimas, pagal klinikinio tyrimo protokolą (priedas Nr. 2): apžiūrimos ir įvertinamos gleivinės, auskultuojami širdis ir plaučiai, apčiuopos būdu įvertinama pilvo sritis, pamatuojama kūno temperatūra. Gyvūnas tinkamai fiksuojamas, laikomasi aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Kraujas buvo imamas iš priekinės kojos paviršinės venos (lot. vena
cephalica), kojos plaukai nuskutami nedideliame plote, oda dezinfekuojama spiritiniu tirpalu.
Aukščiau alkūnės sąnario dedama ir užveržiama timpa, kad kraujagyslė prisipildytų kraujo ir išryškėtų. Vena praduriama sterilia adata ir kraujas (1,0 -3,0 ml) surenkamas į mėgintuvėlius. Dūrio vieta prispaudžiama spiritiniu tirpalu sudrėkinta vata. Kraujo morfologiniam tyrimui naudoti 5 ml mėgintuvėliai su etilendiamino tetraacto rūgšties (EDTA) antikoaguliantu (BD Vacutainer®, JAV), CRB tyrimui – 5 ml mėgintuvėliai be antikoaguliantų (BD Vacutainer®, JAV). Mėgintuvėliai su EDTA švelniai pavartomi, kad kraujas susimaišytų su antikoaguliantu.
Įtariamai babeziozės diagnozei patvirtinti, buvo imamas periferinis kraujas iš ausies. Nuskutami plaukai ir oda nuvaloma spiritiniu tirpalu. Sterilia adata įduriama į ausį ir nedideli kraujo lašai uždedami ant objektinio stiklelio. Kito objektinio stiklelio kraštas priglaudžiamas 30-40° kampu prie kraujo lašo, ant pirmojo stiklelio. Kraujo lašas prasiskleidžia per visą objektinio stiklelio kraštinę, tolygiu judesiu braukiant, kraujas tolygiai pasiskirsto ant pirmojo objektinio stiklelio. Tepinėlis paliekamas išdžiūti (36).
Išdžiuvęs kraujo tepinėlis pamirkomas į etilo spirito fiksatorių ir dažomas Romanovskio – Gimzos būdu. Po dažymo stiklelis paliekamas nudžiūti ant stiklinio rėmelio. Nudažytas ir nudžiuvęs tepinėlis mikroskopuojamas (Olympus CX22, Japonija) naudojant imersiją, ieškoma pirmuonių Babesia spp.eritrocitų viduje.
Kraujo morfologinis tyrimas buvo atliekamas Mythic 18 Vet (Orphée S.A., Šveicarija) aparatu. Juo matuojama: leukocitai (WBC), limfocitai (LYM), monocitai (MON), granuliocitai (GRA), eozinofilai (EOS), eritrocitai (RBC), hemaglobinas (HGB), hematokritas (HCT), vidutinis
24 eritrocitų tūris (MCV), trombocitai (PLT) ir kiti kraujo parametrai. Tyrimo metu, daugiausia dėmesio buvo skiriama WBC kiekiui kraujyje įvertinti (norma 6,0-12,0 x109/l).
CRB koncentracijos nustatymas buvo atliekamas VetReader (LifeAssays®, Švedija) aparatu (1 pav.). Naudojamas Canine CRP Test Kit (LifeAssays®, Švedija) rinkinys, kuriame yra specialūs stikliniai kapiliarai ir mėgintuvėliai su reagentu. Tyrimui reikia kraujo serumo, todėl kraujo mėgintuvėliai be antikoagulianto pirmiausiai buvo centrifuguojami 10 min. Pipete sutraukiamas atsiskyręs serumas, nedidelis jo kiekis (5 μL) supilamas į stiklinį kapiliarą ir jis įdedamas i specialų mėgintuvėlį. Mėgintuvėlis 30 s. buvo statomas į maišytuvą Vortex (LifeAssays®, Švedija) ir mėgintuvėlis įdedamas į VetReader aparatą, kuris per 11 min. išmatuoja CRB koncentraciją.
Tyrimo metu ištirti 27 šunys, iš viso buvo 41 kraujo mėginys, nes piometros atveju iš vieno šuns buvo imami 3 kraujo mėginiai (2 pav.). Pirminės apžiūros metu, praėjus 24 valandoms po operacijos ir siūlų išėmimo dieną. Tiriamieji gyvūnai, pagal diagnozę, buvo suskirstyti į 4 atskiras grupes: piometra (n=7), babeziozė (n=10), bakterinės infekcijos (n=7). Kontrolei pasirinkti gyvūnai neturėjo nei vienai ligai būdingų klinikinių požymių, kūno temperatūra ir kraujo tyrimo rezultatai buvo normos ribose, (n=3).
1) Piometros atvejų grupėje, buvo šunys, kuriems pasireiškė apatija, apetito stoka, lakė neįprastai daug vandens, daugiau šlapinosi. Jei gimdos kaklelis atviras, buvo tąsios, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Ultragarso tyrimo metu, gimdos spindis buvo padidėjęs, buvo matomi skysčiai (3 ir 4 pav.). Kraujo tyrimų rezultatai rodė žymiai padidėjusį leukocitų kiekį ir anemiją.
2) Babeziozės atvejų grupei buvo priskirti šunys, kuriems pasireiškė silpnumas, vangumas, padidėjusi kūno temperatūra, apetito sumažėjimas, vėmimas, tamsiai rudos spalvos šlapimas, kai kuriais atvejais ir užpakalinių galūnių silpnumas. Kraujo tyrimo rezultatai rodė anemiją, trombocitopeniją, periferinio kraujo tepinėlis buvo teigiamas.
3a) Kvėpavimo takų bakterinių infekcijų atvejais, šunims pasireiškė apatija, apetito sumažėjimas, padidėjusi kūno temperatūra, kosulys, išskyros iš šnervių, apsunkintas kvėpavimas.
3b) Šlapimo takų bakterinių infekcijų atvejais, pasireiškė apsunkintas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis po nedidelį kiekį, šlapimas su krauju, padidėjusi kūno temperatūra. Bakterinių infekcijų atvejais, kraujo tyrimų rezultatai rodė padidėjusį leukocitų kiekį.
4) Kliniškai sveiki šunys. Šunims buvo atliktas klinikinis tyrimas, nenustačius jokių pakitimų ar klinikinių simptomų, gavus šeimininkų leidimą buvo atlikti kraujo tyrimai. Kliniškai sveikų šunų kraujo rodikliai buvo naudojami palyginimui su sergančių šunų kraujo tyrimų rezultatais.
Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Dviejų
25 Mann – Whitney U metodas. Koreliaciniams ryšiams nustatyti buvo naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Duomenys statistiškai reikšmingi laikomi, kai p<0,05.
1 pav. LifeAssays® Vet Reader aparatas, C reaktyviojo baltymo koncentracijos nustatymui
2 pav. Kraujo mėginių ėmimas skirtingose atvejų grupėse
• Pirminio apsilankymo klinikoje metu
• Praėjus parai po operacijos
• Siūlų traukimo dieną, 10 dieną po operacijos
1 grupė: piometra
• Pirminio apsilankymo metu
2 grupė: a) kvėpavimo takų
bakterinės infekcijos b)
šlapimo takų bakterinės
infekcijos
• Pirminio apsilankymo metu
3 grupė: babeziozė
• Pirminio apsilankymo metu
4 grupė: kliniškai sveiki
26 3 pav. Atviros piometros vaizdas ultragarsinio tyrimo metu (37)
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų duomenys
Į tyrimą buvo įtraukti 27 šunys, atsižvelgiant į anamnezės duomenis, klinikių tyrimų rezultatus ir diagnozę. Pagal nustatytą diagnozę šunys suskirstyti į 4 grupes: 1 grupė - piometra (n=7), 2 grupė - babeziozė (n=10), 3 grupė - bakterinės infekcijos (n=7), 4 grupė - kliniškai sveiki (n=3). Buvo fiksuojama CRB, WBC ir kūno temperatūros rodikliai. Visų grupių parametrai buvo lyginami su kontrolinės grupės rodikliais. Iš kliniškai sveikų šunų parametrų išvesti vidurkiai, CRB koncentracija 10±1,73 mg/l, WBC kiekis 9,53±0,95 x109/l ir temperatūra 38,23±0,25 Co.
Iš tiriamųjų šunų didžiausią dalį sudarė mišrūnai (n=12), kita dalis buvo grynaveisliai, kurie pasiskirstė apylygiai. Daugiausiai piometros atvejų buvo mišrūnų tarpe (n=6), dar viena diagnozuota piometra buvo prancūzų buldogui. Babeziozės susirgimai tarp veislių pasiskirstė apylygiai, mišrūnų ir vokiečių aviganių tarpe nustatyta po du babeziozės atvejus. Po vieną atvejį pasitaikė Sibiro laikai, pekinui, Vakarų Škotijos baltajam terjerui, rusų terjerui, airių vilokgaudžiui ir bigliui. Bakterinės infekcijos dažniausiai nustatytos mišrūnams (n=3), po vieną atvejį diagnozuota ilgaplaukiui labradoro retriveriui, taksui, vokiečių aviganiui ir labradoro retriveriui. Kliniškai sveiki gyvūnai : taksas, labradoro retriveris ir mišrūnas (5 pav.).
5 pav. Ligų pasiskirstymas tarp veislių
0 2 4 6 8 Mišrūnas Biglis Airių vilkogaudis Labradoro retriveris Vokiečių aviganis Taksas Prancūzų buldogas Rusų terjeras Vakarų Škotijos baltasis terjeras Ilgaplaukis labradoro retriveris Pekinas Sibiro laika Kliniškai sveikas Bakterinė infekcija Babeziozė Piometra
28 Pagal lytį pasiskirstymas buvo: patelės sudarė 56 proc. (n=15), o patinai 44 proc. (n=12). Šunų amžius buvo 1-10 metų, amžiaus vidurkis sudaro 5,57±2,71. Šunys, priklausantys 7-8 metų amžiaus grupei, sudarė didžiausią tiriamųjų dalį 29,63 proc. Mažiausiai buvo 9-10 metų grupei priskiriamų šunų 14,81 proc. Kitos grupėse, šunys pasiskirstė tolygiai po 18,52 proc. (6 pav.).
6 pav. Šunų pasiskirstymas amžiaus grupėse procentine išraiška
3.2. C-reaktyvinio baltymo, leukocitų ir temperatūros pokyčiai skirtingų ligų
atvejais
3.2.1. Piometra
Kraujo mėginiai buvo tirti tris kartus, prieš chirurginę operaciją, praėjus 24 valandoms po operacijos ir siūlų traukimo dieną, praėjus 10 dienų po operacijos.
Diagnozavus pūlinį gimdos uždegimą, pas visų, tirtų šunų, CRB koncentracija buvo padidėjusi (124,86±29,55 mg/l). Didžiausia CRB koncentracija nustatyta Nr. 7 šuns atveju – 180 mg/l. Mažiausia koncentracija buvo Nr. 1 šuns – 92 mg/l, tai beveik per pusę mažesnė koncentracija lyginat su šunimi Nr.7. Visais kitais piometros atvejais, CRB koncentracija svyravo nuo 109 mg/l iki 148 mg/l. Šie koncentracijos padidėjimai yra dešimtys kartų didesni, lyginant su kliniškai sveikų šunų CRB koncentracija (p<0,05)
Praėjus 24 valandoms po operacijos, CRB koncentracija buvo dar labiau padidėjusi (190,14±60,84 mg/l). Didžiausia CRB koncentracija po operacijos išliko Nr. 7 šuns atveju – 248 mg/l. Mažiausia koncentracija nustatyta Nr. 1 šuns atveju – 96 mg/l. Kitais atvejais CRB koncentracijos svyravo nuo 159 mg/l iki 235 mg/l. CRB koncentracijos padidėjimas buvo 23 kartus didesnis lyginant su kliniškais sveikais šunimis (p<0,05).
18,52% 18,52% 18,52% 29,63% 14,81% 1-2 m. 3-4 m. 5-6 m. 7-8 m. 9-10 m.
29 Po 10 dienų, po operacijos, siūlų traukimo dieną, CRB koncentracija buvo sumažėjusi (33,14±7,31 mg/l). Didžiausia CRB koncentracija buvo Nr. 5 šuns kraujyje – 42 mg/l. Mažiausia koncentracija nustatyta pas šunį Nr. 7 – 21 mg/l. Kitų, tyrime dalyvavusių, šunų CRB koncentracija svyravo nuo 27 mg/l iki 40 mg/l. Palyginus CRB koncentracijas, siūlų traukimo dieną, su kliniškais sveikais šunimis, pastebima, kad koncentracija dar kelis kartus padidėjusi (p<0,05) (7 pav.).
7 pav. CRB koncentracijos kitimas piometros atveju, (norma <10 mg/l)
WBC kiekis kraujyje, diagnozavus piometrą, buvo padidėjęs (25,01±6,35 x109/l). Didžiausias
WBC kiekis kraujyje buvo nustatytas Nr. 7 šuns atveju – 36,1 x109/l. Mažiausias WBC kiekis buvo
Nr. 5 šuns atveju – 18,8 x109/l. Kitais atvejais WBC kiekis svyruoja nuo 19,5 x109/l iki 30,2 x109/l.
Diagnozavus piometrą, WBC kiekis kraujyje yra ženkliai didesnis lyginant su kliniškai sveikų šunų WBC kiekiu (p<0,05).
Praėjus 24 valandoms, po operacijos, WBC lygis išliko padidėjęs (29,9±5,65 x109/l).
Didžiausias WBC kiekis buvo Nr. 7 šuns atveju – 38,8 x109/l, o mažiausias kiekis kraujyje buvo
nustatytas Nr. 1 šuns atveju – 22,3 x109/l. Kitais atvejais WBC kiekis buvo nuo 26,2 x109/l iki 35,8
x109/l. Po operacijos WBC kiekis yra net 4 kartus didesnis, lyginant su kliniškai sveikų šunų WBC rodikliu (p<0,05).
Siūlų traukimo dieną, WBC kiekis buvo normos ribose (9,24±1,24 x109/l). WBC didžiausias
kiekis kraujyje, siūlų traukimo dieną, nustatytas Nr.2 ir Nr. 6 šunų atvejais – 10,8 x109/l.
Mažiausias WBC kiekis buvo Nr. 4 šuns kraujyje – 7,6 x109/l. Siūlų traukimo dieną, kitų šunų
kraujyje WBC kiekis svyravo nuo 8,3 x109/l iki 9,6 x109/l. WBC kiekiai buvo panašūs, lyginant su kliniškai sveikų šunų WBC kiekiu (p>0,05), (8 pav.).
92 114 148 120 111 109 180 96 196 235 184 159 213 248 27 36 40 34 42 32 21 0 50 100 150 200 250 300 Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 Nr. 4 Nr.5 Nr. 6 Nr. 7 CR B k on ce n tr ac ija m g/l Tiriamieji šunys Prieš operaciją Po operacijos Siūlų traukimo dieną
30 8 pav. WBC kiekio kraujyje pokyčiai piometros atveju, (norma 6,0-12,0 x109/l)
Rektinė kūno temperatūra, diagnozavus piometrą, padidėjo nežymiai 39,39±0,46 Co. Rektinė
temperatūra, prieš piometros operaciją, buvo didžiausia Nr. 7 šuns atveju – 40,1 Co. Mažiausia
nustatyta temperatūra – 38,9 Co, pas šunį Nr. 6. Kitais piometros atvejais, šunų temperatūra svyravo
nuo 39 Co iki 39,9 Co. Piometros atvejais, kūno temperatūra padidėja, lyginant su kliniškai sveikų šunų kūno temperatūra (p<0,05).
Po operacijos, temperatūra šiek tiek sumažėjo (38,86±0,42 Co). Didžiausia rektinė kūno
temperatūra nustatyta Nr. 7 šuns atveju – 39,5 Co. Mažiausia temperatūra buvo Nr. 6 šuns atveju –
38,3 Co. Kitais atvejais, po operacijos, kūno temperatūra svyravo nuo 38,5 Co iki 39,2 Co. Palyginus temperatūros rodiklius su kliniškai sveikų šunų rodikliais, temperatūra padidėjusi labai nežymiai (p<0,05)
Po 10 dienų, siūlų traukimo dieną, tiriamųjų šunų kūno temperatūra buvo nepadidėjusi (38,29±0,25 Co). Didžiausia rektinė kūno temperatūra buvo Nr. 7 šuns atveju – 38,7 Co. Mažiausia temperatūra nustatyta šuns Nr. 4 atveju – 38 Co. Kitais atvejais, temperatūra svyravo nuo 38,1 Co iki
38,5 Co. Siūlų traukimo dieną, temperatūros rodikliai sutampa su kliniškai sveikų šunų temperatūra (p>0,05), (9 pav.). 19.5 25.8 30.2 24.4 18.8 20.3 36.1 22.3 29.1 35.8 29.5 26.2 27.6 38.8 8.3 10.8 9.2 7.6 9.6 10.8 8.4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 Nr. 4 Nr. 5 Nr. 6 Nr. 7 WB C ki ek is x10 9/l Tiriamieji šunys Prieš operaciją Po operacijos Siūlų traukimo dieną
31 9 pav. Rektinės kūno temperatūros kitimas piometros atveju, (norma 38-38,5 Co)
3.2.2. Babeziozės atvejų rodikliai
Babeziozės atvejais, CRB koncentracija buvo žymiai padidėjusi (81,00±15,02 mg/l), WBC kiekis kraujyje dažniausiai išlikdavo nepadidėjęs (10,78±2,67 x109/l), rektinė kūno temperatūra buvo pakilusi (40,40±0,45 Co).
Didžiausia CRB koncentracija kraujyje nustatyta Nr. 8 ir Nr. 10 atvejais – 100 mg/l. Mažiausiai CRB koncentracija pakilo Nr. 16 šuns atveju – 50 mg/l. Kitais babeziozės atvejais CRB koncentracija svyruodavo nuo 68 mg/l iki 90 mg/l. Palyginus su kliniškai sveikų šunų CRB koncentracijomis, babeziozės metu CRB koncentracija padidėja net 10 kartų (p<0,05), (10 pav.).
10 pav. CRB koncentracija kraujyje babeziozės atvejais, (norma <10 mg/l) 39.1 39.5 39.9 39.2 39 38.9 40.1 38.7 39.2 39.1 38.7 38.3 38.5 39.5 38.1 38.5 38.2 38 38.4 38.1 38.7 36.5 37 37.5 38 38.5 39 39.5 40 40.5 Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 Nr.4 Nr.5 Nr. 6 Nr. 7 Te m pe ratū ra C o Tiriamieji šunys Prieš operaciją Po operacijos Siūlų traukimo dieną 100 74 100 87 79 68 90 83 50 79 10 0 20 40 60 80 100 120 Nr. 8 Nr. 9 Nr. 10 Nr.11 Nr. 12 Nr. 13 Nr. 14 Nr. 15 Nr. 16 Nr. 17 4 grupė CR B k on ce n tr ac ija m g/l Tiriamieji šunys
32 Didžiausias WBC kiekis kraujyje nustatytas Nr. 8 šuns atveju – 15,9 x109/l. Mažiausia WBC
reikšmė buvo 7,6 x109/l, Nr. 11 atveju. Kitais babeziozės atvejais WBC kiekis svyravo nuo 8,3
x109/l iki 14 x109/l. Lyginant WBC kiekį kraujyje su kliniškai sveikų šunų WBC kiekiu, rodikliai ženkliai nesiskiria (p>0,05), (11 pav.).
11 pav. WBC kiekis kraujyje babeziozės atvejais, (norma 6,0 – 12,0 x109/l)
Didžiausia rektinės kūno temperatūros reikšmė buvo nustatyta Nr. 15 šuns atveju – 41,1 Co. Mažiausia kūno temperatūra buvo Nr. 9 ir Nr. 16 atvejais – 39,8 Co. Kitais babeziozės atvejais kūno
temperatūra svyruoja nuo 40,1 Co iki 40,9 Co. Lyginant temperatūros reikšmes su kliniškai sveikų
šunų kūno temperatūra, pastebima, jog babeziozės atveju, temperatūra ženkliai pakyla (p<0,05), (12 pav.).
12 pav. Rektinė kūno temperatūra babeziozės atvejais, (norma 38 – 38,5 Co)
15.9 8.3 12.2 7.6 8.8 9.2 11.8 14 10.6 9.4 9.5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Nr. 8 Nr. 9 Nr. 10 Nr.11 Nr. 12 Nr. 13 Nr. 14 Nr. 15 Nr. 16 Nr. 17 4 grupė WB C ki ek is x10 9/l Tiriamieji šunys 40.2 39.8 40.9 40.5 40.2 40.6 40.8 41.1 39.8 40.1 38.2 36.5 37 37.5 38 38.5 39 39.5 40 40.5 41 41.5 Nr. 8 Nr. 9 Nr. 10 Nr.11 Nr. 12 Nr. 13 Nr. 14 Nr. 15 Nr. 16 Nr. 17 4 grupė T em p er atūra C o Tiriamieji šunys
33 3.2.3. Bakterinių infekcijų atvejų rodikliai
Bakterinių infekcijų metu, (apatinių kvėpavimo takų ir šlapimo takų), CRB koncentracija padidėja (42,71±16,89 mg/l), WBC kiekis kraujyje padidėja (20,64±4,41 x109/l), kūno temperatūra
taip pat pakyla (39,77±0,55 Co).
Didžiausia CRB koncentracija kraujyje nustatyta Nr. 24 šuns atveju – 70 mg/l. Mažiausias CRB koncentracijos padidėjimas buvo Nr.23 atveju – 23 mg/l. Kitais, bakterinės infekcijos atvejais, koncentracija svyruoja nuo 28 mg/l iki 59 mg/l. Palyginus su kliniškai sveikų šunų CRB koncentracija, bakterinių infekcijų atvejais CRB padidėja kelis kartus (p<0,05), (13 pav.).
13 pav. CRB koncentracija bakterinių infekcijų metu, (norma <10 mg/l)
Didžiausias WBC kiekis kraujyje buvo Nr. 24 šuns atveju – 28,7 x109/l. Mažiausia WBC
reikšmė nustatyta Nr. 23 šuns atveju -16,8 x109/l. Kitais, bakterinės infekcijos atvejais, WBC kiekis
svyruoja nuo 17,4 x109/l iki 24,2 x109/l. Lyginant WBC kiekį kraujyje su kliniškai sveikų šunų WBC kiekiu, bakterinės infekcijos metu WBC kiekis padidėja keletą kartų (p<0,05), (14 pav.).
44 33 59 28 42 23 70 10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Nr. 18 Nr. 19 Nr. 20 Nr. 21 Nr.22 Nr. 23 Nr. 24 4 grupė CR B k on ce n tr ac ija m g/l Tiriamieji šunys
34 14 pav. WBC kiekis kraujyje bakterinės infekcijos metu, (norma 6,0-12,0 x109/l)
Didžiausia rektinė kūno temperatūra buvo Nr. 18 šuns atveju – 40,4 Co. Mažiausia kūno
temperatūros reikšmė tarp sergančiųjų buvo Nr. 22 šuns atveju 39 Co. Kitais, bakterinės infekcijos
atvejais, temperatūros reikšmės svyruoja nuo 39,1 Co iki 40,3 Co. Palyginus, šias temperatūros
reikšmes, su kliniškai sveikų šunų kūno temperatūros rodikliais, bakterinių infekcijų atvejais, temperatūra ženkliai padidėja (p<0,05), (15 pav.).
15 pav. Rektinė kūno temperatūra bakterinės infekcijos metu, (norma 38 – 38,5 Co)
21.2 17.4 18.6 24.2 17.6 16.8 28.7 9.5 0 5 10 15 20 25 30 35 Nr. 18 Nr. 19 Nr. 20 Nr. 21 Nr.22 Nr. 23 Nr. 24 4 grupė WB C ki ek is x10 9/l Tiriamieji šunys 40.4 39.7 40 39.9 39 39.1 40.3 38.2 37 37.5 38 38.5 39 39.5 40 40.5 41 Nr. 18 Nr. 19 Nr. 20 Nr. 21 Nr.22 Nr. 23 Nr. 24 4 grupė T em p er atūra C o Tiriamieji šunys
35
3.3. C-reaktyvaus baltymo, leukocitų ir temperatūros koreliacijos
3.3.1. C-reaktyvaus baltymo ir leukocitų koreliacija
Vienas iš tyrimo uždavinių, buvo įvertinti CRB ir WBC jautrumą ir padidėjimo mastą, skirtingų ligų metu ir kaip vienas rodiklis priklauso nuo kito.
Apskaičiuotas CRB ir WBC koreliacijos koeficientas r=0,791, tai rodo teigiamą, stiprų ryšį tarp šių dviejų rodiklių (p<0,01), (16 pav.). Iš koreliacijos grafiko matoma, jog tam tikrų ligų atvejais, padidėjus CRB koncentracijai, padidėja ir WBC kiekis. Tačiau yra atvejų, kai padidėjus CRB koncentracijai, WBC kiekis nedidėja.
16 pav. CRB ir WBC koreliacijos grafikas
3.3.2. C-reaktyvaus baltymo ir temperatūros koreliacija
Tyrimo metu stengtasi išsiaiškinti, kaip CRB koncentracijos padidėjimo mastas priklauso nuo kūno temperatūros, skirtingų ligų atvejais.
Apskaičiuotas CRB ir temperatūros koreliacijos koeficientas r=0,343, kuris rodo teigiamą, silpną ryšį tarp šių parametrų (p<0,05). Koreliacijos grafikas rodo, kad padidėjus CRB koncentracijai, kūno temperatūra ne visais atvejais pakyla (17 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 0 50 100 150 200 250 300 WB C x10 9/l CRB mg/l
