LIETUVOS SVEIKATOS MOKLSŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Greta Varanavičiūtė
Šunų ir kačių eritrogramų ir eritrocitų mikroskopinių
pokyčių vertinimas esant neinfekcinės kilmės anemijai
Analization of erythrograms and morphologic changes of
erythrocytes in non infectious anemia of dogs and cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Nomeda Juodžiukynienė
1
DARBAS ATLIKTAS ... KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų ir kačių eritrogramų ir eritrocitų mikroskopinių pokyčių vertinimas esant neinfekcinės kilmės anemijai“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)_________________________________________________________________________ 2)_________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SANTRUMPOS ... 4 ĮVADAS ... 5 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 61.1. Eritrocitų morfologijos pokyčiai ... 6
1.1.1. Eritrocitų spalvos pokyčiai ... 6
1.1.2. Eritrocitų dydžio pokyčiai ... 7
1.1.3. Eritrocitų formos pokyčiai ... 7
1.1.4. Intraeritrocitinės struktūros ... 11
1.1.5. Kiti pokyčiai ... 13
1.2. Anemija ... 13
1.2.1. Anemijų klasifikacija pagal MCV ir MCHC rodiklius ... 14
1.2.2. Anemijų klasifikacija pagal regeneracijos laipsnį ... 15
1.2.3. Hemolizinė anemija... 17
1.2.4. Anemija dėl nukraujavimo ... 19
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS ... 21
2.1. Kraujo tepinėlio ruošimo metodika ... 22
2.2. Kraujo tepinėlio analizavimas ... 23
2.3. Duomenų statistinė analizė ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1. Eritrocitų pokyčiai kraujo tepinėlyje ... 25
3.2. Eritrogramų vertinimas ... 29
3.3. Anemijos regeneracijos laipsnio vertinimas ... 36
3.4. Anemijų priežastys ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS ... 43
3
SANTRAUKA
Šunų ir kačių eritrogramos ir eritrocitų mikroskopinių pokyčių vertinimas esant neinfekcinės kilmės anemijai
Greta Varanavičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo paruošti bei išanalizuoti šunų ir kačių sergančių neinfekcinės kilmės anemija kraujo tepinėlius, įvertinti nustatytų eritrocitų pokyčių patognostinį vertingumą ir išanalizuoti eritrogramas. Buvo atlikti 77 gyvūnų (45 šunų ir 32 kačių) kraujo tepinėlio tyrimai ir eritrogramos. Svarbiausi tyrimo rezultatai parodė, kad kad 39 proc. atvejų kraujo tepinėlio tyrimai buvo
patognostiškai vertingi, nes mikroskopinio tyrimo rezultatai pateikė papildomos informacijos nustatant ligos priežastį. 40 proc. atvejų kraujo tepinėlio tyrimas nesuteikė papildomos informacijos apie ligą, nes rasti mikroskopiniai pokyčiai patvirtino diagnozę arba šiuos pokyčius buvo galima nustatyti morfologiniu analizatoriumi. 21 proc. atvejų kraujo tepinėliuose nebuvo rasta jokių mikroskopinių pokyčių. Remiantis rezultatais padaryta išvada, kad kraujo tepinėlio tyrimas esant neinfekcinės kilmės anemijai dažnu atveju padeda nustatyti galutinę diagnozę, papildo diferencinių diagnozių sąrašą ir patvirtina nustatytą diagnozę.
Raktažodžiai: eritrocitai, anemija, kraujo tepinėlis, eritrograma.
SUMMARY
Analization of erythrograms and morphologic changes of erythrocytes in non infectious anemia of dogs and cats
Greta Varanavičiūtė Master‘s Thesis
My Master‘s Thesis objective was to evaluate blood smears, erythrograms and to estimate pathognostic importance of erythrocytes morphology for dogs and cats with non infectious anemia. 77 blood smears and blood analyses were made that included 45 dogs and 32 cats. The main finding of this study showed that 39% cases of blood smear evaluation were pathognostically important because it brought additional usefull information about the disease. 40% of blood smears analyses weren‘t usefull because microscopic changes haven‘t brought any aditional informaton or these changes could be identified with morphological analyzer. No microscopic changes were found in 21% of blood smears. According to rezults the main conclusion summarizes that blood smear evaluation in the cases of non infectious anemia in dogs and cats helps to reach final diagnosis, helps to add differential diagnoses and confirms definite diagnosis.
4
SANTRUMPOS
AKHA – autoimuninės kilmės hemolitinė anemijaATP – adenozino trifosfatas
DIK - diseminuota intravaskulinė koaguliopatija EDTA - etildiaminotetraacto rūgštis
FeLV – kačių leukemijos virusas HA - hemolitinė anemija
HCT - hematokritas
HGB – hemoglobino koncentracija
MCH - vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite
MCHC - vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija MCV - vidutinis eritrocitų tūris
PK - piruvatkinazė RBC - eritrocitų skaičius
5
ĮVADAS
Anemija tai klinikinis sindromas pasireiškiantis eritrocitų skaičiaus sumažėjimu arba hemoglobino kiekio eritrocite sumažėjimu. Anemijos patogenezė priklauso nuo jos etiologijos, nes daugelis ligų gali komplikuotis anemija. Remiantis JAV veterinarijos klinikose atliktu tyrimu, anemijos dažnumas šunų ir kačių tarpe yra atitinkamai 3 proc. ir 1 proc., be to, anemija yra dažniausiai nustatoma kraujo patologija (1).
Eritrocitų struktūra yra jautri įvairiems organizmo homeostazės sutrikimams, nes kačių ir šunų eritrocitų ląstelės neturi branduolio ir daugelio organelių (2). Todėl eritrocitų mikroskopinis tyrimas yra naudingas norint nustatyti eritrocitų morfologinius pokyčius. Mikroskopinis kraujo tepinėlio tyrimas bei kraujo ląstelių citologinis diferencijavimas kaip diagnostinis metodas savo apogėjų pasiekė dvidešimto amžiaus aštuntame ir devintame dešimtmečiuose. Šiuo metu veterinarinės ir medicininės hematologijos tyrimai orientuojasi į molekulinę analizę. Nepaisant to, kraujo tepinėlio mikroskopinis tyrimas išliko svarbus ir naudingas diagnostinis metodas, ypač anemijos atveju. Žmonių medicinoje kraujo tepinėlio tyrimas visada rekomenduojamas esant neaiškios kilmės anemijai (3). Be to, Amerikos medicinos patologai atliko plataus masto kraujo tepinėlių rezultatų analizę ir nustatė, jog daugiau nei trečdaliu atvejų kraujo tepinėlio tyrimas pateikė daugiau naudingos informacijos nei kraujo tyrimas analizatoriumi (4). Tačiau veterinarinės hematologijos srityje atlikti tyrimai rodo, kad dažnai gydytojai subjektyviai ir šališkai interpretuoja eritrocitų morfologinių pokyčių reikšmę (5). Galbūt todėl veterinarijos klinikose kraujo tepinėlis dažniausiai naudojamas tik infekcinės kilmės anemijai dėl babeziozės diagnozuoti. Todėl tyrimo metu norėta išsiaiškinti, ar kraujo tepinėlio tyrimas yra diagnostiškai naudingas neinfekcinės kilmės anemijos atveju ir palyginti kraujo tepinėlio bei eritrogramos rezultatus.
Darbo tikslas: Paruošti ir išanalizuoti šunų ir kačių sergančių neinfekcinės kilmės anemija kraujo tepinėlius, įvertinti nustatytų eritrocitų pokyčių patognostinį vertingumą ir išanalizuoti eritrogramas.
Darbo uždaviniai:
1. Paruošti kačių ir šunų sergančių neinfekcinės kilmės anemija kraujo tepinėlius ir išanalizuoti eritrocitų morfologiją.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Eritrocitų morfologijos pokyčiai
Kačių ir šunų eritrocitai yra be branduolio, abipus įgaubti diskai morfologiškai vadinami diskocitais. Subrendusių eritrocitų centre dėl abipusio įgaubimo yra mažesnė hemoglobino koncentracija todėl matomas centrinis iššviesėjimas. Šuns eritrocitai yra 7µm skersmens, katės – 5,5 - 6µm skersmens (6). Šunys turi didžiausius eritrocitus, su ryškiausiu centriniu iššviesėjimu, kuris užima apie trečdalį ląstelės, kačių eritrocitų iššviesėjimas ne visada yra centre ir dažnai nėra matomas (7). Dėl abipusio įgaubimo eritrocitai turi didesnį paviršiaus plotą dujų apykaitai ir yra labiau prisitaikę keisti formą judėdami smulkiomis kraujagyslėmis (2).
1.1.1. Eritrocitų spalvos pokyčiai
Eritrocitų spalvos pokyčiai nustatomi mikroskopuojant kraujo tepinėlį yra susiję su netolygiu spalvos pasiskirstymu – polichromazija ir eritrocitų iššviesėjimu – hipochromazija. Polichromazija tai nevienodas eritrocitų nusidažymas, kai tepinėlyje randama rausvai mėlynų, nepilnai subrendusių eritrocitų. Polichromatofiliniai eritrocitai arba polichromatofilai, tai retikuliocitai, kurie dėl hemoglobino įgauna rausvą, o dėl ribosomų, polirobosomų ir mitochondrijų – melsvą atspalvį (7).
Pagal retikuliocitų skaičių ir polichromazijos intensyvumą sprendžiama apie anemijos regeneracijos galimybes. Padidėjęs retikuliocitų skaičius kraujyje (absoliuti retikuliocitozė) rodo kaulų čiulpų atsaką į anemiją, tokia anemija įvardijama kaip regeneracinė. Tačiau esant regeneracinei anemijai retikuliocitai į kraują išskiriami tik per 3 – 5 dienas, todėl iškart po hemolizės arba nukraujavimo anemija visuomet būna neregeneracinė (6). Esant padidėjusiai eritropoetino koncentracijai į kraują patenka nesubrendę retikuliocitai, kurie yra dvigubai didesni (6). Pastaraisiais metais šunims dažniau nustatoma retukuliocitozė be anemijos, to priežastimi gali būti padažnėjęs priešuždegiminių medžiagų ir papildų vartojimas sietinas su dažnesniu osteoartrito diagnozavimu ir gydymu (8).
7
1.1.2. Eritrocitų dydžio pokyčiai
Anizocitozė tai - eritrocitų dydžio įvairovė. Anizocitozė rodo, kad kraujyje yra skirtingo subrendimo laipsnio eritrocitų, todėl anizocitozė dažnai pasireiškia po kraujo perpylimo (6). Taip pat anizocitozė pasireiškia esant geležies trūkumui, kai vyksta mažo diametro eritrocitų eritropoezė, arba kai kraujyje padaugėja retikuliocitų, kurie yra didesni nei normalūs eritrocitai (6). Todėl kraujo tepinėlyje visuomet matoma anizocitozė esant regeneracinei anemijai.
Mikrocitais vadinami mažesni nei įprasti eritrocitai. Mikrocitai susiformuoja kai eritrocitų pirmtakai dalinasi tol, kol hemoglobino koncentracija ląstelėje pasiekia normą (2). Mikrocitozė tiksliausiai nustatoma matuojant vidutinį eritrocito tūrį (MCV) nei vertinant kraujo tepinėlį, nes pastarajame pastebima tik žymi mikrocitozė (2). Dažniausia hipochrominės mikrocitozės priežastis yra dėl lėtinio kraujavimo išsivystęs geležies trūkumas, tačiau mikrocitozė gali išsivystyti ir sutrikus baltymo feritino sintezei arba esant uždegiminės kilmės anemijai (9). Akita ir Šiba inu veislių šunys turi įgimtą mikrocitozę (2).
Makrocitai tai - dideli eritrocitai turintys didesnį MCV, dažniausia šunų ir kačių makrocitozės priežastis yra padidėjęs nesubrendusių eritrocitų skaičius kraujyje (6). Todėl makrocitozė kraujo tepinėlyje dažniausiai randama kartu su polichromazija. Makrocitai dažniausiai būna dvigubai didesni už subrendusius eritrocitus, išskyrus šunis, kurių makrocitai yra tik nežymiai didesni už subrendusius eritrocitus. Aliaskos malamutai ir miniatiūriniai šnauceriai gali sirgti paveldima stomatocitoze, kuri pasireiškia makrocitoze, o pudelių veislės šunys gali sirgti paveldima makrocitoze, tačiau anemija ir kiti klinikiniai požymiai sergantiems šunims nepasireiškia (2).
1.1.3. Eritrocitų formos pokyčiai
Eritrocitų membraną sudaro lipdai (fosfolipidai, cholesterolis), baltymai (spektrinai, aktinai) ir angliavandeniai, todėl šių medžiagų kiekių pakitimai lemia eritrocitų formų pokyčius (2).
Poikilocitai – tai netipinės formos eritrocitai, o poikilocitoze vadinamas netipinės formos eritrocitų buvimas kraujo tepinėlyje. Dažniausiai randami poikilocitai – eritrocitai su ataugomis (echinocitai, akantocitai, keratocitai, šistocitai), sferocitai, ecentrocitai; rečiau randami ir ne tokie patognostiškai svarbūs poikilocitai – leptocitai, kodocitai, dakriocitai, dorocitai (2).
8
sergant sunkia anemija dėl geležies trūkumo, tuščiosios venos sindromu dėl dirofiliarijozės, piruvato kinazės trūkumu šunims po splenektomijos, hemangiosarkoma (2,6,10).
1 pav. Šistocitas šuns kraujyje, pažymėtas rodykle (11).
Prekeratocitais vadinami eritrocitai, turintys vieną ar kelias skylutes, o keratocitai – tai eritrocitai su pažeistomis skylutėmis ir turintys dvi ar daugiau ataugų (12). Keratocitai randami esant anemijai dėl geležies trūkumo, kraujagyslių pažeidimams, eritrocitų membranos defektams, oksidacinių pažeidimų, per ilgo kraujo laikymo mėgintuvėlyje su EDTA (12).
9
2 pav. Echinocitai šuns kraujyje (11).
Akantocitai tai - eritrocitai turintys keletą netolygiai išdėstytų, įvairaus dydžio ataugų (3 pav.). Akantocitai susiformuoja kai eritrocitų membranos turi daugiau cholesterolio nei fosfolipidų (6). Akantocitų pagausėja šunims esant hemangiosarkomai, diseminuotai intravaskulinei koaguliopatijai (DIK), glomerulonefritui, o kačių kraujyje akantocitai randami esant kepenų lipidozei (2,18).
3 pav. Du akantocitai šuns kraujyje (11).
Stomatocitai tai - eritrocitai turintys pailgos formos centrinį iššviesėjimą. Stomatocitai dažniausiai randami kaip artefaktai paruošus per storą kraujo tepinėlį (3). Stomatocitai susiformuoja, kai padidėja vandens ir natrio kiekis eritrocite, todėl stomatocitai yra osmosiškai trapūs (7). Įgimta stomatocitozė paveldima autosominiu recesyviniu būdu dažniausiai šnauceriams ir Pomeranijos špicams, tačiau jokie klinikiniai simptomai ligą paveldėjusiems šunims nebūdingi (6,19,20). Žmonių stomatocitozei būdingas eritrocito membranos baltymo stomatino ekspresijos susilpnėjimas arba nebuvimas, tačiau šnaucerių veislės šunims turintiems įgimtą stomatocitozę nėra būdingas stomatino trūkumas (20).
10
trumpesnė nei eritrocitų (21). Sferocitai nustatomi tik šunims, nes šunų centrinis iššviesėjimas yra ryškiausias, o visų kitų rūšių gyvūnų sfrocitai yra per daug panašūs į eritrocitus, kad būtų galima juos atskirti (6). Sferocitai turintys nedidelį membranos įlinkimą, matomą padarius tepinėlį, vadinami stomatosferocitais (6). Jeigu sferocite matomas nedidelis centrinis iššviesėjimas, toks sferocitas laikomas daliniu sferocitu (2). Šunims sferocitai kraujyje randami esant autoimuninės kilmės hemolizinei anemijai, sferocitų formavimąsi skatina gyvačių nuodai, eritrocitų parazitai netinkamos kraujo grupės perpylimas (2,14,22).
Leptocitai tai – ploni, hipochromiškai nusidažantys eritrocitai, kurių membranos ir tūrio santykis yra padidėjęs, jie turi daugiau membranos nei citoplazmos (6). Kadangi leptocitai yra ploni, kraujo tepinėlyje jie gali atrodyti sulenkti arba panašūs į knizocitus, kodocitus ar polichromatofilinius eritrocitus. Leptocitų radimas yra mažai svarbus diagnostiškai, tačiau jie randami esant anemijai dėl geležies trūkumo, kartais randami esant kepenų nepakankamumui, kepenų karcinomai, leptocitai gali susiformuoti dėl per didelio kiekio EDTA esančio kraujo mėgintuvėlyje (2,6,10).
Kodocitai yra eritrocitai su centre matomu patamsėjimu, aplink kurį susidaro šviesesnis žiedas, dėl savo formos kodocitai vadinami taikinio ląstelėmis (6). Kodocitai nedideliais kiekiais yra randami visų sveikų gyvūnų kraujyje todėl kodocitų aptikimas kraujyje nėra diagnostiškai vertingas (2).
Ecentrocitai tai - eritrocitai, kurių hemoglobinas yra lokalizuotas vienoje ląstelės pusėje, o likusi ląstelės dalis yra be hemoglobino, todėl ecentrocitų centrinis iššviesėjimas yra ląstelės periferijoje (4 pav.). Ecentrocitai randami šunų kraujyje dėl vartotų vaistų, apsinuodijus svogūnais ar česnakais, apsinuodijus rodenticidais, sergančių diabetine ketoacidoze, limfoma, esant sunkioms infekcijoms (23,24). Ecentrocitai dažnai randami kartu su Heinso kūneliais (2).
4 pav. Ecentrocitas šuns kraujyje, pažymėtas rodykle (11).
11
kraujyje rodo eriptozę (eritrocitų irimą) (6). Piknocitai yra mažesnio diametro, metileno mėlynuoju dažosi intensyviai tamsiai (6).
Eliptocitai (ovalocitai) tai - ovalūs eritrocitai. Katėms eliptocitai randami esant glomerulonefritui, cukriniam diabetui (6). Šunims galima paveldima besimptomė eliptocitozė esant lęstelės citoskeleto baltymų (β spektrinų) defektams (25).
Dakriocitai tai - lašo formos eritrocitai, nors jų radimas kraujyje laikomas patognostiškai nevertingu, kačių kraujyje dakriocitai randami esant mieloidiniams navikams, šunų kraujyje – esant glomerulonefritui (6).
1.1.4. Intraeritrocitinės struktūros
Eritrocitai su branduoliu yra retai aptinkami žinduolių kraujyje (2). Kartais branduolėti eritrocitai randami šunų kraujyje esant regeneracinei anemijai (tačiau tai nėra regeneracijos indikatorius), apsinuodijimui švinu, esant sepsiui, hiperadrenokorticizmui, nefunkcionuojant blužniai ar esant piruvato kinazės trūkumui (6). Tiriant šunų šiluminio smūgio eigą, nustatyta, kad eritrocitų su branduoliais ir leukocitų santykis, 18:100, yra specifinis ir jautrus gaišimo dėl šiluminio smūgio indikatorius (26).
Mikrobranduoliai (Howell – Jolly kūneliai) tai - apvalūs, maži branduolių likučiai, kurie susiformuoja eritroidinėse ląstelėse trūkus branduolio membranai (6). Mikropreparate dažytame naudojant Romanovskio tipo dažus mikrobranduoliai yra tamsiai mėlyni (6). Nedideliais kiekiais mikrobranduoliai randami sveikų kačių eritrocituose (6). Šunų eritrocituose mikrobranduolių daugiau randama esant regeneracinei anemijai, po splenektomijos, nefunkcionuojant blužniai, po gliukokortikoidų terapijos, pudeliams esant makrocitozei, visiems gyvūnams – po chemoterapijos vinkristinu, kolchicinu, ciklofosfamidu, katėms - apsinuodijus paracetamoliu (6).
12
mikrobranduolius tačiau naudojant Romanovskio tipo dažus mikropreparate dažosi raudonai arba rausvai, yra šviesesni nei eritrocitas (6). O dažant Metileno Mėlynuoju Heinso kūneliai bei mikrobranduoliai dažosi mėlynai, tačiau Heinso kūneliai yra šviesesni, o mikrobranduoliai yra tamsiai mėlyni. Dėl Heinso kūnelių trumpėja eritrocitų gyvavimo trukmė, nes mažėja eritrocito elastiškumas, sukeliama Heinso kūnelių hemolitinė anemija (6). Heinso kūnelių susidarymo priežastys aprašytos hemolizinės anemijos poskyryje.
5 pav. Heinso kūnelis šuns eritrocite, pažymėtas rodykle (11).
Bazofilinis grūdėtumas tai - ribosomų ir poliribosomų agregatai pasiskirstę po visą eritrocitą, kurie Romanovskio tipo dažais dažosi mėlynai. Retikuliocitai dažosi kaip polichromatofiliniai eritrocitai taip pat dėl ribosomų, tačiau retikuliocituose ribosomos yra išsibarsčiusios, nekoncentruotos. Kačių ir šunų kraujyje bazofilinis grūdėtumas randamas esant stipriai regeneracinei anemijai, apsinuodijimui švinu (7). Bazofilinis grūdėtumas rastas šuns kraujyje esant sutrikusiai eritropoezei (27).
Sideroziniai intarpai (Papenheimo kūneliai) tai - bebranduoliai eritrocitai turintys siderozinių (geležies) intarpų, kurie tepinėlyje matomi kaip lokalūs pavieniai bazofiliniai intarpai išsidėstę ląstelės periferijoje (6). Norint patvirtinti siderozinių intarpų buvimą eritrocite, mėginys dažomas geležies heksacianoferatu (2). Sideroziniai intarpai eritroidinėse ląstelėse susidaro iš baltymo feritino agregatų arba geležies intarpų esant geležies metabolizmo sutrikimams, perteklinis geležies kiekis kaupiasi mitochondrijose ir lizosomose (6). Siderocitų šunų kraujyje randama retai, jų padaugėja po gydymo chloramfenikoliu, hidroksizinu, apsinuodijus cinku, švinu, esant mielodisplazijai ir sutrikusiai eritropoezei (2,6). Šunų sergančių infekcinės kilmės ligomis (hepatitu, pankreatitu, glomerulonefritu) kraujyje rasta siderocitų (28).
13
1.1.5. Kiti pokyčiai
Hemoglobino kristalai kartais randami kačių ir šunų eritrocituose, nors kristalų buvimas kraujyje nesiejamas su hemoglobino defektais, nes kristalai gali susiformuoti kaip artefaktai dėl netinkamo kraujo mėginio laikymo (6).
Eritrolizė tai - eritrocitų irimas, kraujo tepinėlyje lizuoti eritrocitai yra hipochromiški arba skaidrūs, matoma tik ląstelės membrana. Kadangi lizuoti eritrocitai yra greitai pašalinami iš kraujotakos, irstančių eritrocitų radimas kraujo tepinėlyje rodo arba nesenai įvykusią intravaskulinę hemolizę (pvz. apsinuodijimas paracetamoliu ir kitos priežastys), arba hemolizę in vitro mėgintuvėlyje (6). Dėl lipemijos eritrocitai lengvai lizuojasi ruošiant kraujo tepinėlį, tačiau tokiu atveju lizuoti eritrocitai panašūs į netolygias dėmes, jeigu hemolizė įvyksta dėl oksidacinių pažeidimų, lizuotuose eritrocituose matomi Heinso kūneliai.
Eritroidinės kilpos tai - eritrocitų membranos liekanos randamos šunų kraujyje po angies
Vipera aspis įkandimo, kartu randami echinocitai, sferocitai, lizuoti eritrocitai (14).
Eritrocitų išsidėstymas eilute kačių ir šunų kraujo tepinėlyje laikomas norma. Eritrocitai, kurie lengviau deformuojasi, turi tankesnį membranos lipidų dvisluoksnį ir mažesnį neigiamą krūvį membranos paviršiuje, eilute išsidėsto dažniau (29). Be to, eritrocitų išsidėstymą eilute skatina padidėjusi plazmos baltymų, pvz. fibrinogeno, imunoglobulinų, koncentracija (2).
Eritrocitų agliutinacija yra eritrocitų agregacija į netolygias grupeles dėl imunoglobulinų esančių ant eritrocitų sienelės. Eritrocitai agliutinuoja esant autoimuninės kilmės hemolitinei anemijai arba po netinkamos kraujo grupės transfuzijos.
1.2. Anemija
Anemija tai - deguonies pernešimo galimybių sumažėjimas dėl sumažėjusios hemoglobino koncentracijos arba eritrocitų skaičiaus. Tai vienas dažniausių veterinarijos laboratorijose diagnozuojamų sindromų. Nors anemijos klinikiniai požymiai yra patognostiniai, anemija nėra galutinė etiologinė diagnozė, tai daugelio ligų komplikacija.
14
pasireiškia bilirubinurija, gelta kliniškai nustatoma, kai bilirubino kiekis kraujyje viršija 2mg/dl, esant sumažėjusiam trombocitų kiekiui matomos patechijos gleivinėse (30).
Esant anemijai dėl oksidacinių pažeidimų, pasireiškia methemoglobinemija. Klinikiniai požymiai pasireiškia tik methemoglobino kiekiui kraujyje viršijus 20 proc. ribą - matoma gleivinių cianozė (būdinga rausvai mėlyna spalva), tachikardija, tachipnėja, dispnėja, letargija, vėmimas, hipotermija; jei methemoglobino kiekis kraujyje yra didesnis nei 80 proc., pasireiškia koma, traukuliai, greitas gaišimas (31). Aprašytas šuns apsinuodijimo paracetamoliu atvejis, kurio viena iš methemoglobinemijos komplikacijų buvo sausasis keratokonjuktyvitas (32).
Anemijos klasifikacija remiasi priežastinio ryšio nurodymu pagal: eritrocitų morfologiją, regeneracijos laipsnį, etiologinį mechanizmą (eritrocitų netektis nukraujavus, eritrocitų destrukcija, sutrikusi eritrocitų sintezė), taip pat anemija skirstoma į infekcinės ir neinfekcinės kilmės, tikrą ir sąlyginę. Tikroji arba absoliuti anemija tai yra sumažėjęs eritrocitų skaičius kai kartu sumažėja hematokritas ir hemoglobinas. Salyginė anemija arba netikroji anemija - anemija dėl padidėjusio plazmos tūrio, nors eritrocitų skaičius nesumažėja. Salyginė anemija pasireiškia esant hiperhidracijai dėl perteklinių fiziologinio tirpalo infuzijų.
1.2.1. Anemijų klasifikacija pagal MCV ir MCHC rodiklius
Vienas iš svarbiausių anemijos klasifikavimo būdų yra jos vertinimas pagal eritrocitų morfologijos parametrus nustatytus morfologiniu analizatoriumi. Vidutinį eritrocito tūrį nusako MCV rodiklis, išskiriama mikrocitinė (MCV sumažėjęs), normocitinė (MCV normos ribose) ir makrocitinė (MCV padidėjęs) anemija. Vidutinę hemoglobino koncentraciją ląstelėje nusako MCHC rodiklis, jeigu jis normos ribose – normochrominė, jeigu sumažėjęs – hipochrominė anemija. MCHC padidėjimas visada yra artefaktas pasireiškiąs dėl lipemijos, hemolizės arba Heinso kūnelių anemijos (6). MCV ir MCHC sumažėjimas visada rodo lėtinę anemiją (31).
Eritrocitų parametrai yra apskaičiuojami remiantis hematokritu, hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičiumi. MCV yra hematokrito ir eritrocitų skaičiaus santykis, o MCHC yra procentinis hemoglobino ir hematokrito santykis. MCV norma šunims: 65 – 75 fl, katėms: 37 – 49 fl, MCHC norma šunims: 340 – 370 g/l, katėms: 320 – 350 g/l (33).
Anemijų diferenciacija pagal MCV ir MCHC (6,34,35): Normocitinė normochrominė:
1. Ūmi hemolizinė anemija;
2. Ūmus kraujavimas;
15
5. Kaulų čiulų aplazija/hipoplazija; 6. Kobalamino trūkumas.
Makrocitinė hipochrominė:
1. Regeneracinė anemija;
2. Paveldima stomatocitozė (šunims). Makrocitinė normochrominė:
1. Regeneracinė anemija;
2. FeLV;
3. Eritroleukemija ir mielodisplastinis sindromas; 4. Autoimuninės kilmės anemija;
5. Hipertiroidizmas (katėms); 6. Folato trūkumas;
7. Paveldima stomatocitozė. Mikrocitinė Normochrominė/Hipochrominė:
1. Lėtinė anemija dėl geležies trūkumo; 2. Portosisteminis šuntas;
3. Uždegiminės kilmės anemija; 4. Kepenų lipidozė (katėms);
5. Fiziologinė norma akita ir šiba veislių šunims; 6. Vario trūkumas;
7. Paveldima diseritropoezė Anglų springerspanieliams; 8. Paveldima eliptocitozė.
1.2.2. Anemijų klasifikacija pagal regeneracijos laipsnį
Vertinant anemiją labai svarbus parametras yra regeneracijos laipsnis, todėl visada yra vertinamas kaulų čiulpų atsakas į anemiją. Pagal retikuliocitų skaičių anemija skirstoma į regeneracinę ir neregeneracinę.
Regeneracinė anemija pasireiškia kai padidėja eritropoetino koncentracija, ko pasekoje po 2 – 4 dienų į kraujotaką iš kaulų čiulpų patenka retikuliocitai (34). Retikuliocitams patekti į kraujotaką reikia apie 4 dienų, todėl ūmios regeneracinės anemijos atveju retikuliocitų kraujo tepinėlyje gali ir nebūti. Anemija yra regeneracinė, kai kraujyje yra daugiau nei 60 000 retikuliocitų/µL (36). Regeneracinė anemija vystosi dėl hemolitinio arba hemoraginio mechanizmo.
16
skaičiumi, arba polichromazija matoma tepinėlyje (37). Regeneracinės anemijos atveju kraujo tepinėlyje matoma polichromazija, nes retikuliocitai dažosi melsvai raudonai. Kačių kraujo tepinėlyje esant lengvai anemijai gali nepasireikšti polichromazija, nes dominuoja ne agregatiniai, bet punktatiniai retikuliocitai, kurie turi nedaug ribosomų ir nesidažo melsvai (6). Esat regeneracinei anemijai kraujo tepinėlyje taip pat matoma anizocitozė, nes nesubrendę retikuliocitai yra didesni už subrendusius (6). Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams nustatyta regeneracinė hemolitinė anemija dėl įgimto piruvato kinazės trūkumo (38).
Neregeneracinė anemija šunims ir katėms nustatoma, kai kraujo tepinėlyje nėra polichromazijos arba, kai bendras retikuliocitų skaičius pagal morfoliginį analizatorių yra mažesnis nei 40 000 retikuliocitų/µL (31). Neregeneracinės anemijos priežastis yra sutrikusi eritropoezė, kuri skirstoma į aplastinę anemiją (nesintetinami trombocitai, limfocitai ir eritrocitai) ir hipoplazinę anemiją (nesintetinami tik eritrocitai). Neregeneracinė anemija gali būti pirminė dėl kaulų čiulpų patologijų, arba antrinė dėl inkstų ligų, endokrinopatijų, infekcijų (FeLV), toksinės kilmės (34,39).
Neregeneracinės anemijos dažniausiai būna normocitinės, išskyrus: lėtinę mikrocitinę anemiją dėl geležies, vario, piridoksino trūkumo, Anglų sringerspanielių diseritropoezę, makrocitinę anemiją dėl folatų trūkumo, anemiją dėl FeLV infekcijos katėms, eritroleukemiją (10,40).
Anemija dėl geležies trūkumo yra neregeneracinė, nes esant lėtiniam kraujavimui retikuliocitų sintezė susilpnėja dėl geležies trūkumo (41). Šunims aprašyta anemija dėl geležies trūkumo išsivysčiusi esant žarnyno uždegiminei ligai (42). Vystantis geležies trūkumui kraujo tepinėlyje matomi mikrocitiniai eritrocitai, nes eritroidinės ląstelės dalinasi daugiau kartų ir eritrocitai tampa mažesni (6). Tačiau mikrocitų radimas kraujyje nėra hiposideremijos indikatorius, nes mikrocitai randami ir normalų geležies kiekį turinčių šunų kraujyje (43).
Autoimuninės kilmės anemija gali būti neregeneracinė, nes sutrikdomas eritroidinių ląstelių brendimas, pasireiškia eritroidinių ląstelių aplazija (44,45). Rekombinantinis kačių eritropoetinas susintetintas naudojant žiurkėnų ląstelių liniją sukėlė eritroidinę aplaziją katėms (46). Esant hipotiroidizmui pasireiškia neregeneracinė anemija, nes skydliaukės hormonai aktyvina eritroidinių ląstelių augimą bei eritropoetino sintezę (47). Anemija dėl lėtinio uždegimo yra neregeneracinė, nes uždegiminiai mediatoriai slopina eritropoezę (31).
Diseritropoezės terminas apima įvairius eritrocitų brendimo ar eritropoezės sutrikimus dėl kaulų čiulpų pakitimų. Diseritropoezė pasireiškia esant mielodisplaziniam sindromui (48).
17
navikų, kurie sukelia hiperestrogenizmą (49). Aplastinė anemija aprašyta penkioms katėms sergančioms lėtiniu inkstų nepakankamumu, katėms pasireiškė anoreksija, išsekimas, todėl manoma, kad badavimas buvo svarbus faktorius išsivystyti aplastinei anemijai (39). Citopenijos dažnai pasireiškia metastazuojant limfomų, karcinomų, putliųjų ląstelių navikams į kaulų čiulpus (53–56).
1.2.3. Hemolizinė anemija
Išskiriamos dvi hemolizės rūšys: intravaskulinė, kai eritrocitai lizuojami kraujagyslėse, bet dažnesnė yra ekstravaskulinė, kai eritrolizę sukelia fagocitai (57). Hemolizinei anemijai būdingas normalus baltymų kiekis kraujyje ir hiperbilirubinemija su hiperbilirubinurija (31). Hemolizinės anemijos dažniausiai būna makrocitinės hipochrominės arba makrocitinės normochrominės (34). Neregeneracinė bet hemolizinė anemija pasireiškia esant hemofagocitiniam sindromui, nes išskiriami uždegimo mediatoriai, kurie sutrikdo normalią eritropoezę (58). Hemolizinės anemijos etiologiniai mechanizmai (6):
1. Pirminė autoimuninės kilmės hemolizinė anemija. 2. Antrinė autoimuninės kilmės hemolizinė anemija.
3. Oksidacinius pažeidimus sukeliančios medžiagos ir nuodai. 4. Eritrocitų fragmentacija.
5. Hipoosmosiškumas dėl hipotoninių skysčių infuzijos. 6. Hipofosfatemija.
7. Paveldimi eritrocitų defektai.
18
pasireiškia AKHA, ji būna pirminė, tačiau kitų rūšių gyvūnams AKHA dažniausiai būna antrinė (63). 75 procentams šunų sergančių pirmine AKHA pasireiškia sferocitozė, todėl sferocitų radimas kraujo tepinėlyje yra AKHA indikatorius (66). Katėms sergančioms pirmine AKHA nustatyta makrocitinė anemija, mažiau nei pusei kačių nustatyta retikuliocitozė, trombocitopenija ir prailgėję krešamumo rodiklių parametrai, leukocitozė nustatyta tik 10 proc. atvejų, tačiau hiperbilirubinemija nustatyta net 70 proc. kačių (65).
Jauniklių izoeritrolizė tai - pirminė AKHA, kuri pasireiškia jaunikliams, dažnai veisliniams kačiukams, žindant krekenis, kuriose yra antikūnių reaguojančių į eritrocitų antigenus (6).
Hemolitinė transfuzijos reakcija tai – pirminė AKHA pasireiškianti, kai recipiento plazmoje yra antikūnių prieš donoro eritrocitų paviršiaus antigenus (67).
Antrinę autoimuninės kilmės hemolizinę anemiją predisponuoja mikroorganizmai (riketsijos, bakterijos, pirmuonys, virusai), vaistai (penicilinų, cefalosporinų grupės antibiotikai, levamizolis), navikai (limfomos) (6). Katėms AKHA dažniausiai sukelia kačių leukemijos virusas ir Mycoplasma
haemofelis (65).
Oksidacinius pažeidimus sukeliančios medžiagos sukelia AKHA pakeisdamos eritrocitų hemoglobino struktūrą. Susidaro methemoglobinas, dėl kurio eritrocitai tampa rudi, o gyvūno gleivinės - melsvai rudos. Sveikame organizme 0,5 – 3 proc. hemoglobino oksiduojama į methemoglobiną (21). Iš visų kraujo ląstelių eritrocitai yra jautriausi oksidaciniams pažeidimams (68).
Medžiagos sukeliančios methemoglobinemiją dažniausiai sukelia ir Heinso kūnelių hemolitinę anemiją, klinikiniai požymiai ir anemijos laipsnis priklauso nuo individualaus gyvūno metabolizmo, į organizmą patekusios medžiagos koncentracijos, kiekio, medžiagos patekimo laikotarpio trukmės. Eritrocitų oksidacinius pažeidimus sukelia: česnakinių šeimos augalai (česnakai, svogūnai, porai), cheminės medžiagos: cinko turintys daiktai (kremai, monetos, žaislai), varis, propilenglikolis, nitritai, nitratai, anilinas, įvairios vaistinės medžiagos: paracetamolis, metileno mėlynasis, metioninas katėms, vitaminas K3 šunims, hidroksikarbamidas, benzokainas
19
Apsinuodijimas cinku sukelia hemolitinę anemiją jauniems mažų veislių šunims dažniau nei suaugusiems didesnių veislių šunims (78).
Methemoglobinemija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, papildomai rekomenduojama palyginti sveiko ir sergančio gyvūno kraujo lašą ant balto popieriaus lapo, jeigu kraujyje yra daugiau nei 10 proc. methemoglobino, kraujo lašo spalva turi tamsiai rudą atspalvį (68).
Hemolitinė anemija išsivysto esant eritrocitų fragmentacijai dėl kraujagyslių endotelio pakitimų arba eritrocitams praeinant pro mikrotrombus, tokiu atveju kraujo tepinėlyje randami šistocitai (6). Priežastys: DIK (šunims), dirofiliariozės sukeltas tuščiosios venos sindromas (šunims), hemangiosarkoma (šunims), vaskulitas, ureminis sindromas (6,79).
Piruvato kinazės trūkumas šunims yra paveldimas autosominiu recesyviniu būdu, jauniems homozigotiniams šunims nustatoma makrocitinė hipochrominė hemolizinė anemija su žymia retikuliocitoze, fizinio krūvio netoleravimas, tachikardija, splenomegalija, hemosiderozė, ilgainiui išsivysto mielofibrozė ir osteosklerozė kaulų čiulpuose bei kepenų cirozė (38,80). PK trūkumas paplitęs Abisinijos, Somalio ir neveislinių trumpaplaukių kačių tarpe, sergančios katės dažniausiai būna besimptomės, bet kartais nustatoma anemija (MCV dažniausiai būna padidėjęs, MCHC gali būti sumažėjęs), 90 proc. kačių pasireiškia agregatinė retikuliocitozė (81).
Fosfofrukto kinazės trūkumas nustatytas dviem jauniems vienos vados vipetų veislės šunims, kuriems pasireiškė makrocitinė hipochrominė hemolizinė anemija su žymia retikuliocitoze, bei miopatija ir širdies nepakankamumas (82).
Hemolizinė makrocitinė anemija nustatyta Somalio ir Abisinijos veislių katėms dėl padidėjusio eritrocitų osmosinio trapumo, kurį sukėlė membranos defektai (83).
1.2.4. Anemija dėl nukraujavimo
Anemijos dėl nukraujavimo priežastys skirstomos vertinant hemostazę. Esant nesutrikusiai hemostazei galimos nukraujavimo priežastys yra trauma, žarnyno kirmėlės, blusos, operacijos komplikacijos, opos virškinamajame trakte (dėl steroidinių arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo, streso, uremijos, kepenų ligų, hipoadrenokorticizmo), navikai – skrandžio karcinoma, lejomiosarkoma, limfoma; šlapimo sistemos pereinamojo epitelio karcinoma, papiloma; hemangioma, hemangiosarkoma (57,84). Esant sutrikusiai hemostazei galimos nukraujavimo priežastys yra paveldimas krešėjimo faktorių trūkumas, trombocitų defektai, vitamino K trūkumas, apsinuodijimas rodendicidais, DIK, kepenų ligos, trombocitopenija (6,84).
20
21
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS
Magistro baigiamajam darbui „Šunų ir kačių eritrogramų ir eritrocitų mikroskopinių pokyčių vertinimas esant neinfekcinės kilmės anemijai“ duomenys rinkti dvejose Kauno veterinarijos klinikose nuo 2015m. sausio mėnesio iki 2016m. spalio mėnesio papildomų praktikų, laboratorinės ir klinikinės praktikų metu. Surinkta 77 gyvūnų (45 šunų ir 32 kačių), kuriems pasireiškė neinfekcinės kilmės anemija, kraujo morfologinio tyrimo rezultatai bei padaryti ir išanalizuoti 77 kraujo tepinėliai. Visi tyrimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.
Tyrimas buvo vykdomas tokia schema:
1. Kraujo mėginio ėmimas
↓
2. Kraujo tepinėlio ruošimas, morfologinio tyrimo analizatoriumi darymas ↓
3. Pacientų atranka remiantis įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijais ↓
4. Kraujo tepinėlio ir morfologinio tyrimo rezultatų analizavimas ↓
5. Rezultatų statistinė analizė
Kraujo mėginys imtas iš priekinių galūnių poodinės venos (v. cephalica), nuskutus dūrio vietos plaukus, aseptizavus spiritiniu tirpalu. Kraujo transportavimui naudoti mėgintuvėliai violetiniu kamšteliu su EDTA (etilendiaminotetraacto rūgštis) antikoaguliantu. Mėgintuvėlis su krauju vartytas 20 kartų, kad antikoaguliantas kraujyje pasiskirstytų tolygiai.
Morfologinis kraujo tyrimas buvo atliekamas visiems 77 pacientams, naudojant IDEXX LaserCyte aparatą (JAV). Nustatyti ir vertinti parametrai: eritrocitų skaičius (RBC), hematokritas (HCT), hemoglobino koncentracija (HGB), retikuliocitų procentinė išraiška (RETIC) ir bendras skaičius, vidutinis eritrocitų tūris (MCV), vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH).
22
1 lentelė. Įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijai.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai Neįtraukimo į tyrimą kriterijai Eritropenija nustatyta morfologiniu
analizatoriumi (šunims HCT < 25 proc., katėms HCT< 35 proc.).
Eritrocitų kiekis nustatytas morfologiniu analizatoriumi yra normos ribose.
Įtariama neinfekcinės kilmės anemija. Greitaisiais testais arba mikroskopuojant kraujo tepinėlį nustatyta infekcinės kilmės anemija – babeziozė, erlichiozė, anaplazmozė, boreliozė, dirofiliariozė, FeLV ir FIV.
2.1. Kraujo tepinėlio ruošimo metodika
Kraujo tepinėliai atlikti visiems 77 pacientams. Kraujo tepinėliai ruošti iš karto po kraujo paėmimo, kad būtų išvengta ex vivo artefaktų ir ląstelių morfologinių pokyčių (85). Kraujo tepinėliai ruošti naudojant objektinius stiklelius. 2 – 3mm skersmens kraujo lašas naudojant pipetę arba stiklinę lazdelę dedamas 1 – 1,5cm. nuo stiklelio krašto, 30° kampu glaudžiamas antras sausas, švarus objektinis stiklelis ir braukiama link kraujo lašo. Stiklelio kraštui prilietus lašą, kraujas pasiskirsto, tuomet tolygiu, vientisu judesiu, nenaudojant spaudimo braukiama atgal. Tepinėlyje ląstelės pasiskirsto plačiai, tolygiai, vienu sluoksniu. Proksimalinė tepinėlio dalis, kurioje buvo uždėtas kraujo lašas, vadinama tepinėlio kūnu, ląstelės išsidėsto labai koncentruotai, liečiasi kraštais, todėl negalima šioje dalyje vertinti ląstelių morfologijos. Distalinė tepinėlio dalis, kuri baigiasi ištęsto ovalo forma ir ląstelės išsidėsčiusios vienu sluoksniu, vadinama plunksniniu galu, šios tepinėlio dalies mikroskopavimas yra diagnostiškai reikšmingiausias. Tepinėlis ruoštas taip, kad neliestų stiklelio kraštų ir užimtų apie pusę stiklelio. Prieš dažymą tepinėlis pilnai išdžiovinamas.
23
2.2. Kraujo tepinėlio analizavimas
Kraujo tepinėlio mikroskopinė analizė pradedama naudojant 10x objektyvą. Mikroskopuojama nuo tankiausios iki šviesiausios tepinėlio dalies. Tikrinama dėl autoagliutinacijos, vertinamas ląstelių nusidažymas, persidengimas, pasiskirstymas. Morfologinei eritrocitų analizei naudotas 100x objektyvas, mikroskopuota distalinė tepinėlio dalis, kurioje ląstelės išsidėsto vienu sluoksniu, eritrocitai liečiasi šonais arba yra vienas šalia kito, tepinėlis šioje dalyje yra skaidrus.
Eritrocitų mikroskopinių pokyčių dažnumas vertintas remiantis pusiau kiekybine eritrocitų morfologijos vertinimo schema pagal Douglas (2 lentelė) (86). Netipinės ląstelės skaičiuotos viename mikroskopiniame lauke naudojant 100x objektyvą. Esant anemijai, kai eritrocitai nesiliečia kraštais ir yra atskirti vienos ląstelės atstumu, netipinės ląstelės skaičiuojamos dviejuose 100x mikroskopiniuose laukuose. Anizocitozė, polichromazija, hipochromazija kraujo tepinėlyje buvo fiksuojama nuo 3+ arba 4+ grupės. Anizocitozė vertinta pagal makrocitų arba mikrocitų skaičių. Eritrocitų formų pokyčiai buvo fiksuojami nuo 1+ iki 4+ grupių.
2 lentelė. Pusiau kiekybinė eritrocitų morfologijos įvertinimo schema remiantis vidutiniu netipiškų
ląstelių skaičiumi (86). Grupės
1+
2+
3+
4+
Anizocitozė Šuo 7 - 15 16 - 20 21 - 29 >30 Katė 5 - 8 9 - 15 16 - 20 >20 Polichromazija Šuo 2 - 7 8 - 14 15 - 29 >30 Katė 1 - 2 3 - 8 9 - 15 >15 Hipochromazija 1 - 10 11 - 50 51 - 200 >200 Poikilocitozė 3 - 10 11 - 50 51 - 200 >200 Kodocitai 3 - 5 6 - 15 16 - 30 >30 Sferocitai 5 - 10 11 - 50 51 - 150 >150 Echinocitai 5 - 10 11 - 100 101 - 250 >250 Kitos formos1 1 - 2 3 - 8 9 - 20 >2024
2.3. Duomenų statistinė analizė
Kadangi dauguma tiriamųjų požymių buvo kokybiniai, gauti duomenys buvo apdorojami pagal neparametrinės analizės metodus kompiuterine programa „Microsoft Excel 2016“. Atliekant koreliacinę analizę vertintas koreliacijos stiprumas pagal Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientą, naudojant koreliacijos koeficiento reikšmių skalę (3 lentelė). Siekiant įsitikinti, kad gauta koreliacija nėra atsitiktinis sutapimas, apskaičiuotas statistinis patikimumas. Koreliacija laikyta statistiškai reikšminga, jei p reikšmė mažesnė už 0,05 arba 0,01.
Vertinant eritrogramas apskaičiuoti duomenų vidurkiai, patikimumas, standartiniai nuokrypiai, kurie nurodo atsitiktinio dydžio įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį, bei moda, kuri nurodo dažniausiai pasitaikantį skaičių grupės skaičių, ir mediana, kuri nurodo vidurinį skaičių grupės skaičių.
3 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė
Labai stipri
Stipri Vidutinė Silpna Labai silpna
Nėra ryšio
Labai silpna
25
3. TYRIMO REZULTATAI
Iš viso buvo ištirti 77 kraujo mėginiai, iš kurių 45 buvo šunų, 32 – kačių. Šunų tarpe 51 proc. (n ꞊ 23) sudarė patelės, 49 proc.(n ꞊ 22) – patinai. Kačių tarpe taip pat daugiau buvo patelių – 56 proc. (n ꞊18), o patinų buvo mažiau – 44 proc. (n ꞊14) (1 pav.).
1 pav. Procentinis skirtingos lyties šunų ir kačių sergamumas anemija.
3.1. Eritrocitų pokyčiai kraujo tepinėlyje
Anizocitozė buvo vertinama pagal Douglas pusiau kiekybinę eritrocitų morfologijos vertinimo lentelę, papildomai išskiriant mikrocitozę ir makrocitozę (2 pav.). Anizocitozė fiksuota, jeigu nustatyta 3+ arba 4+ grupė. Šunų tarpe tik 16 proc. šunų (n ꞊ 7) ir 13 proc. kačių (n ꞊ 4) kraujo tepinėliuose nustatyta mikrocitozė (p ≥ 0,05). Makrocitozė nustatyta 27 proc. šunų (n ꞊ 12) ir net 44 proc. kačių (n ꞊ 14), p ≥ 0,05.
2 pav. Anizocitozės grupių pagal Douglas pasiskirstymas šunų ir kačių tarpe.
26
Dažniausi nustatyti eritrocitų pokyčiai šunų tarpe yra kodocitai (n ꞊ 7) ir sferocitai (n ꞊ 6), mažiau rasta šistocitų (n ꞊ 4) ir ecentrocitų (n ꞊ 4), nustatytas tik vienas echinocitozės ir eliptocitozės atvejis, p ≤ 0,05. Kačių tarpe dažniausias eritrocitų formos pokytis buvo ecentrocitozė (n ꞊ 7), mažiau rasta eliptocitų (n ꞊ 4), echinocitų (n ꞊ 4) ir mikrocitų (n ꞊ 4), viename kraujo tepinėlyje rasti akantocitai, p ≤ 0,05 (3 pav.).
3 pav. Eritrocitų formų įvairovė nustatyta vertinant šunų ir kačių kraujo tepinėlius.
Eritrocitų pokyčiai (šistocitozė, echinocitozė, akantocitozė, sferocitozė, kodocitozė, eliptocitozė) buvo vertinami bendrai šunims ir katėms pagal pusiaukiekybinę pokyčių lentelę. Daugiausia pokyčių buvo priskirta 2+ grupei (n ꞊ 12), mažiau pasitaikė 3+ (n ꞊ 9), mažiausiai: +4 (n ꞊ 4), +1 (n ꞊ 3) grupių, p ≤ 0,05, (4 pav.).
4 pav. Netipinių eritrocitų pasiskirstymas pagal Douglas grupes. 4 1 0 6 4 1 0 4 1 0 7 4
Šistocitai Echinocitai Akantocitai Sferocitai Ecentrocitai Eliptocitai
27
Vertinant kraujo tepinėlius nustatyti ir kitokie eritrocitų pokyčiai. Šunų tarpe buvo dažna agliutinacija (n ꞊ 9), eritrolizė (n ꞊ 8) bei eritrocitų išsidėstymas eilute (n ꞊ 6), rastas tik vienas atvejis, kurio kraujyje nustatyti mikrobranduoliai, p ≤ 0,05. Net 7 kačių kraujyje Heinso kūnelių rasta daugiau nei norma (1 – 2 proc.), 5 katėms nustatyta eritrolizė, 4 katėms – agliutinacija, mikrobranduoliai (n ꞊ 3) ir eritrocitų išsidėstymas eilute (n ꞊ 3) buvo nedažni, p ≥ 0,05 (5 pav.).
5 pav. Kiti eritrocitų pokyčiai nustatyti kraujo tepinėliuose kačių ir šunų tarpe.
Vertinant kraujo tepinėlį iš viso nustatyta 18 įvairių eritrocitų pokyčių ir patologijų. Pusė iš jų (polichromazija, hipochromazija, anizocitozė, mikrocitozė, makrocitozė, poikilocitozė, kodocitai, mikrobranduoliai, eritrocitų išsidėstymas eilute) buvo diagnostiškai nevertingi, nes šiuos pokyčius galima tiksliau nustatyti morfologiniu analizatoriumi arba tie pokyčiai pasitaiko ir sveikų gyvūnų kraujyje. 9 eritrocitų patologijos ir pokyčiai rasti kraujo tepinėliuose buvo diagnostiškai vertingi, nes pateikia papildomos informacijos nustatant ligą ir jos priežastį (4 lentelė).
1 0 8 6 9 3 7 5 3 4
Mikrobranduoliai Heinso kūneliai Eritrolizė Eritrocitų eilutė Agliutinacija
28
4 lentelė. Kraujo tepinėlio tyrimo metu nustatytų eritrocitų patologijų ir pokyčių patognostinio vertingumo pagrindimas
Rastos eritrocitų patologijos/pokyčiai Patognostiškai vertinga/ nevertinga Pagrindimas
Polichromazija Nevertinga Retikuliocitų skaičius tiksliau nustatomas naudojant morfologinį analizatorių
Hipochromazija Nevertinga Hipochromaziją rodo sumažėjusi MCHC vertė Anizocitozė Nevertinga Anizocitozė nenurodo, kokio dydžio eritrocitų
pagausėja kraujyje
Mikrocitozė Nevertinga Mikrocitozę rodo sumažėjusi MCV vertė Makrocitozė Nevertinga Makrocitozę rodo padidėjusi MCV vertė
Pokilocitozė Nevertinga Poikilocitozė nenurodo, kokios formos eritrocitų pagausėja kraujyje
Šistocitai Vertinga Šistocitų radimas indikuoja apie hemolizinę anemiją arba anemiją dėl geležies trūkumo Echinocitai Vertinga Echinocitai kraujyje susidaro esant inkstų ligoms Akantocitai Vertinga Akantocitai gali rodyti kepenų patologiją
Sferocitai Vertinga Sferocitai atsiranda dėl autoimuninės kilmės hemolizinės anemijos
Kodocitai Nevertinga Kodocitai kartais randami sveikų gyvūnų kraujyje
Ecentrocitai Vertinga Ecentrocitai atsiranda dėl oksidacinių pažeidimų Eliptocitai Vertinga Eliptocitai indikuoja apie glomerulonefritą arba
cukrinį diabetą
Mikrobranduoliai Nevertinga Mikrobranduoliai kartais randami sveikų gyvūnų kraujyje
Heinso kūneliai Vertinga Heinso kūnelių radimas kraujyje rodo oksidacinius pažeidimus
Eritrolizė Vertinga Eritrolizė rodo hemolizinę anemiją Eritrocitų
išsidėstymas eilute
Nevertinga Sveikų gyvūnų kraujyje kartais randamas eritrocitų išsidėstymas eilute
29
Viso atlikti 77 kraujo tepinėlių mikroskopiniai tyrimai, įvertintas kraujo tepinėlio tyrimo diagnostinis vertingumas (p ꞊ 0,064). Anemijos etiologinis priežastingumas vertinant kraujo tepinėlį buvo nustatytas net 39 proc. atvejų (n ꞊ 30). Tais atvejais kraujo tepinėlio tyrimai buvo patognostiškai vertingi, nes mikroskopinio tyrimo rezultatai pateikė papildomos informacijos nustatant ligos priežastį. 40 proc. atvejų (n ꞊ 31) kraujo tepinėlio tyrimas nesuteikė papildomos informacijos apie ligą, nes rasti mikroskopiniai pokyčiai patvirtino diagnozę arba šiuos pokyčius buvo galima nustatyti morfologiniu analizatoriumi. 21 proc. atvejų (n ꞊ 16) kraujo tepinėliuose nebuvo rasta jokių mikroskopinių pokyčių ( 5 lentelė).
5 lentelė. Kraujo tepinėlio tyrimo diagnostinis vertingumas
Mėginių skaičius, vnt Procentinė išraiška, % Diagnostiškai vertinga/nevertinga Rasta pokyčių/nerasta pokyčių
30 39 Vertinga Rasta pokyčių
31 40 Nevertinga Rasta pokyčių
16 21 Nevertinga Nerasta pokyčių
3.2. Eritrogramų vertinimas
30
6 pav. Anemijų pasiskirstymas pagal MCV ir MCHC kačių ir šunų tarpe.
6 lentelėje pateikti šunų (n = 45), kuriems pasireiškė anemija, eritrogramos rezultatai, 7 paveikslėlyje pateiktas šunų eritrogramos rezultatų pasiskirstymas.
Visų šunų eritrocitų (RBC) skaičius nesiekė normos, minimali eritrocitų skaičiaus reikšmė buvo 1,63 M/µL, maksimali reikšmė – 5,1 M/µL - buvo artima normai, vidurkis – 3,365 M/µL - buvo žemesnis už normą, dažniausiai pasitaikantis retikuliocitų skaičius buvo 5.00 M/µL.
Visų šunų hematokritas (HTC) nesiekė normos, mažiausia nustatyta vertė buvo 12%, didžiausia – 36,1%, hematokrito vidutinė reikšmė buvo 24,05%, dažniausiai pasitaikantis hematokrito rodmuo buvo 15%.
29 šunų hemoglobinas (HGB) nesiekė normos, mažiausia nustatyta reikšmė buvo 5,0 g/dL, 16 šunų hemoglobinas buvo normos ribose, didžiausia nustatyta reikšmė buvo 14,5g/L, hemoglobino reikšmių vidurkis nesiekia normos – 10,08 g/dL, dažniausiai pasitaikanti hemoglobino reikšmė buvo 14,0 g/dL, (p ≤ 0,001).
17 šunų vidutinis eritrocito tūris (MCV) nesiekė normos, mažiausia nustatyta reikšmė buvo 48,2 fL, 12 šunų MCV buvo normos ribose, 16 šunų MCV viršijo normą, didžiausia nustatyta MCV reikšmė buvo 89,7 fL, kuri viršija vidurkį (68,95 fL) ir normą, dažniausiai pasitaikanti MCV vertė buvo 77fL, (p ≤ 0,001).
23 šunims vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) buvo normos ribose, 22 šunims nesiekė normos, mažiausia nustatyta MCHC reikšmė buvo 22,0 g/dL, didžiausia reikšmė
31
(27,0g/L) ir vidurkis (24,5 g/dL) nesiekė normos, dažniausiai pasitaikanti MCHC vertė buvo 23,0 g/dL, (p ≤ 0,001).
Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH) 17 šunų kraujyje nesiekė normos, mažiausia nustatyta MCH reikšmė buvo 10,00 pg. 12 šunų MCH buvo normos ribose, o vidurkis yra 26,20 pg. 16 šunų MCH buvo virš normos, didžiausias nustatytas vidutinis hemoglobino kiekis siekė 43,30 pg. Dažniausiai pasitaikanti MCH vertė buvo 14,00 pg, (p ≤ 0,001) .
Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) nurodo, ar labai pats mažiausias populiacijos eritrocitas skiriasi nuo paties didžiausio. 14 šunų RDW buvo normos ribose, todėl mažiausia nustatyta RDW reikšmė buvo 15 proc.31 šuns RDW buvo virš normos, o didžiausia nustatyta RDW reikšmė buvo 21 proc., todėl vidurkis (18,11 proc.) yra aukštesnis už normą. Dažniausiai pasitaikanti RDW reikšmė buvo viršutinė normos riba – 17,90 proc.
16 šunų retikuliocitų skaičius (RETIC) buvo normos ribose, 15 šunų nesiekė normos, mažiausia nustatyta reikšmė buvo 9 K/µL, 14 šunų retikuliocitų skaičius viršijo normą, (p ≤ 0,001). Didžiausia nustatyta reikšmė buvo 182,5 K/µL, retikuliocitų skaičiaus vidurkis – 95,75 K/µL, dažniausiai pasitaikantis retikuliocitų skaičius buvo 120 K/µL. Apskaičiuotas didelis standartinis nuokrypis, kuris rodo, kad retikuliocitų imties dydžiai buvo išsibarstę.
7 pav. Šunų eritrogramos rezultatų pasiskirstymas.
45 45 29 17 22 17 16 12 23 12 14 16 16 16 31 29 RBC HTC HGB MCV MCHC MCH RDW RETIC ATVEJ Ų SKA IČI US , VIEN ET AI S
32
6 lentelė. Šunų eritrogramų rezultatai
Norma Minimali
reikšmė
Maksimali reikšmė
Vidurkis Moda Mediana P Cv1 SN2
RBC, M/µL 5,5 - 8,5 1,63 5,10 3,38±0,3 5,0 3,54 ≥ 0,05 35,5 1,20 HTC, % 37,0 - 55,0 12,0 36,10 28,09± 3,7 15,0 22,55 ≥ 0,05 46,56 13,08 HGB, g/dL 12,0 - 18,0 5,0 14,50 10,08± 17,5 14,0 10,35 ≤ 0,001 59,6 6,01 MCV, fL 60,0 - 77,0 48,20 89,70 68,89± 8,03 77,0 70,25 ≤ 0,001 40,02 27,57 MCH C, g/dL 30,0 - 37,5 22,0 27,00 29,85± 23,6 23,0 29,90 ≤ 0,001 27,23 8,13 MCH, pg 18,5 - 30,0 10,0 43,30 26,20± 5,1 14,0 26,35 ≤ 0,001 67,44 17,67 RDW, % 14,7 - 17,9 15,0 21,0 18,11± 0,9 17,90 18,65 ≥ 0,05 17,9 3,25 RETI C, K/µL 10,0 - 110,0 11,0 182,50 114,49± 10,7 120,0 120,0 ≤ 0,001 32,2 36,98 1 - Variacijos koeficientas 2 - Standartinis nuokrypis
7 lentelėje pateikti kačių (n = 32), kurioms pasireiškė anemija, eritrogramos rezultatai, 8 paveikslėlyje pateiktas kačių eritrogramos rezultatų pasiskirstymas.
Visų kačių eritrocitų skaičius (RBC) nesiekė normos, mažiausia nustatyta reikšmė buvo 2,30 M/µL, o didžiausia – 4,60 M/µL, vidutinis eritrocitų skaičius buvo 3,43 M/µL, o dažniausiai pasitaikantis – 3,00 M/µL.
33
20 kačių hemoglobinas (HGB) nesiekė normos, todėl mažiausia nustatyta reikšmė buvo 4,50 g/dL. 12 kačių hemoglobinas buvo normos ribose, todėl didžiausia nustatyta reikšmė buvo 14,60 g/dL. Vidutinis hemoglobino kiekis buvo 8,16 g/dL, o dažniausiai pasitaikantis hemoglobino kiekis buvo lygus viršutinei normos ribai – 9,00 g/dL.
8 kačių vidutinis eritrocito tūris (MCV) nesiekė normos ribos, todėl mažiausias nustatytas eritrocito tūris buvo 33,00 fL, 12 kačių MCV buvo normos ribose, likusių kačių MCV viršijo normą, todėl didžiausias nustatytas eritrocito tūris buvo 68,30 fL. Vidutinis eritrocito tūris (50,99 fL) buvo normos ribose, dažniausiai pasitaikanti MCV vertė buvo apatinė normos riba 41,00 fL, (p ≤ 0,001).
10 kačių vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) nesiekė normos, mažiausia nustatyta koncentracija buvo 23,00 g/dL. 22 kačių MCHC buvo normos ribose, didžiausia nustatyta koncentracija buvo 37,20 g/dL. Vidutinė MCHC vertė (31,40 g/dL) buvo normos ribose, o dažniausiai pasitaikanti reikšmė (25,60 g/dL) nesiekė normos ribų.
8 kačių vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH) nesiekė normos, mažiausias nustatytas hemoglobino kiekis buvo 6,00 pg. 12 kačių MCH buvo normos ribose, likusių kačių hemoglobino kiekis eritrocite viršijo normą, didžiausia nustatyta MCH reikšmė buvo 32,00 pg. Vidutinė MCH reikšmė (17,73 pg) bei dažniausiai pasitaikanti reikšmė (20,00 pg) buvo normos ribose, (p ≤ 0,001).
11 kačių eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) buvo normos ribose, todėl mažiausia nustatyta RDW vertė buvo 17,60 proc. Likusių kačių eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį viršijo normos ribas, didžiausia nustatyta RDW vertė buvo 29,00 proc. Vidutinė RDW vertė (23,68 proc.) bei dažniausiai pasitaikanti vertė (28,60 proc.) viršijo normos ribas.
34
8 pav. Kačių eritrogramos rezultatų pasiskirstymas.
7 lentelė. Kačių eritrogramos rezultatai
Norma Minimali reikšmė
Maksimali reikšmė
Vidurkis Moda Mediana p Cv1 SN2
RBC, M/µL 5,0 - 10,0 2,30 4,60 3,43±0,4 3,0 3,50 ≥ 0,05 43,1 1,48 HTC, % 30,0 - 45,0 15,0 42,30 29,90± 6,6 40,50 30,50 ≤0,00 1 63,8 19,0 9 HGB, g/dL 9,0 - 15,1 4,50 14,60 8,16±1,9 9,0 8,00 ≥ 0,05 69,2 5,65 MCV, fL 41,0 - 58,0 33,0 68,30 50,99± 6,6 41,0 48,90 ≤0,00 1 37,4 19,0 9 MCHC, g/dL 29,0 - 37,5 23,0 37,20 31,40± 2,9 25,60 32,75 ≥ 0,05 27,0 8,48 MCH, pg 12,0 - 20,0 6,0 32,0 17,73± 5,5 20,0 18,25 ≤0,00 1 93,6 16,6 8 RDW, % 17,3 - 22,0 17,60 29,0 23,68± 1,3 28,60 23,95 ≥ 0,05 16,0 3,81 RETIC, K/µL 10,0 - 110,0 13,0 169,0 109,59± 37,4 128,0 121,50 ≤0,00 1 99,3 108, 89 1 - Variacijos koeficientas 2 - Standartinis nuokrypis 32 32 20 8 10 8 12 12 22 12 11 12 12 12 21 20 RBC HTC HGB MCV MCHC MCH RDW RETIC ATVEJ Ų SKA IČI US , VIEN ET AI S
35
Nustatytos panašios šunų ir kačių eritrocitų rodiklių tarpusavio koreliacijos (8 ir 9 lentelės). HTC, HGB ir RBC tarpusavyje susiję labai stipriais, statistiškai reikšmingais, teigiamais koreliacijos ryšiais. MCV stipriai, statistiškai patikimai, neigiamai koreliuoja su RBC, o teigiamai su HTC. MCHC stipriai, statistiškai patikimai, teigiamai koreliuoja su HGB, o neigiamai ir vidutiniškai stipriai su HTC. MCH vidutiniškai stipriai, statistiškai patikimai, neigiamai koreliuoja su RBC, o su HGB – stipriai ir teigiamai. Tarp kitų rodiklių buvo nustatyti silpni arba statistiškai nereikšmingi ryšiai.
8 lentelė. Šunų eritrocitų rodiklių tarpusavio koreliacijos
HTC HGB MCV MCHC RETIC MCH RDW RBC 0,98 0,93 -0,82 0,33 -0,37 -0,67 0,38 HTC 0,94 0,78 -0,62 -0,21 -0,04 0,28 HGB 0,41 0,88 -0,14 0,77 0,18 MCV -0,21 0,41 0,21 -0,22 MCHC 0,04 0,36 0,17 RETIC 0,08 -0,11 MCH 0,16 p ≤ 0,05 p ≥ 0,05
9 lentelė. Kačių eritrocitų rodiklių tarpusavio koreliacijos
36
3.3. Anemijos regeneracijos laipsnio vertinimas
Buvo vertinams kačių ir šunų anemijų regeneracijos laipsnis. Regeneracinės anemijos vertintos pagal polichromaziją kraujo tepinėlyje, pagal padidėjusį retikuliocitų skaičių ir pagal padidėjusį MCV parametrą, t. y. regeneracine anemija laikyta makrocitinė hipochrominė ir makrocitinė normochrominė anemijos.
Regeneracinės anemijos šunų ir kačių tarpe sudarė didesnę dalį nei neregeneracinės. Šunų tarpe regeneracinės anemijos pagal retikuliocitų skaičių sudarė 56 proc. atvejų (n ꞊ 25), kačių tarpe – 75 proc. atvejų (n ꞊ 24), p ≤ 0,05. Pagal retikuliocitų skaičių nustatyti 49 regeneracinės anemijos atvejai (25 šunys, 24 katės), šių gyvūnų kraujyje buvo daugiau nei 60 000 retikuliocitų/µL, todėl anemija buvo regeneracinės kilmės. Polichromazija kraujo tepinėliuose nustatyta 31 proc. kačių (n ꞊ 10) ir 96 proc. šunų (n ꞊ 43), p ≤ 0,05. Vertinant MCV ir MCHC makrocitinė hipochrominė ir makrocitinė normochrominė anemijos nustatytos 49 proc. šunų (n ꞊ 22) ir 31 proc. (n ꞊ 10) kačių, p ≤ 0,05. (9 pav.).
9 pav. Regeneracinės anemijos pasireiškimas šunų ir kačių tarpe vertinant retikuliocitų
skaičių, polichromaziją, MCV ir MCHC.
Neregeneracinės anemijos vertintos pagal sumažėjusį retikuliocitų skaičių, pagal hipochromaziją kraujo tepinėlyje ir pagal vidutinio eritrocito tūrio (MCV) sumažėjimą, todėl neregeneracinėmis anemijomis laikytos mikrocitinės anemijos. Neregeneracinės anemijos vertinant pagal retikuliocitų skaičių šunų tarpe sudarė 44 proc. (n ꞊ 20) atvejų, kačių tarpe – 25 proc. (n ꞊ 8) atvejų, p ≤ 0,05. Hipochromazija kraujo terpinėliuose buvo nustatyta 40 proc. šunų (n ꞊ 18) ir tik 3 proc. kačių (n ꞊ 1), p ≤ 0,05. Mikrocitinė hipochrominė anemija nustatyta 38 proc. šunų (n ꞊ 17) ir 25 proc. kačių (n ꞊ 8) (10 pav.).
25
43
22 24
10 10
Pagal retikuliocitus Pagal polichromaziją Pagal MCV padidėjimą
37
10 pav. Neregeneracinės anemijos pasireiškimas šunų ir kačių tarpe vertinant retikuliocitų
skaičių, polichromaziją, MCV ir MCHC.
3.4. Anemijų priežastys
Vertinant kraujo tepinėlį, anamnezės duomenis bei papildomų tyrimų duomenis nustatytas anemijos priežasčių dažnumas, p ≤ 0,05. Anemija dėl nukraujavimo nustatyta 45 proc. gyvūnų (n ꞊ 35; 24 šunys ir 11 kačių). Autoimuninės kilmės hemolitinė anemija nustatyta vertinant kraujo tepinėlyje radus eritrolizę ir agliutinaciją, šio tipo anemija pasireiškė 17 proc. gyvūnų (n ꞊ 13; 8 šunys ir 5 katės). Anemijos kilmė nenustatyta 16 proc. gyvūnų (n ꞊ 12; 8 šunys ir 4 katės). Anemija dėl oksidacinių pažeidimų nustatyta kraujo tepinėlyje radus Heinso kūnelių ir ecentrocitų 14 proc. gyvūnų (n ꞊ 11; 4 šunų ir 7 katės). Anemija dėl inkstų nepakankamumo nustatyta, jeigu kraujo biocheminių parametrų (BUN, kreatinino) vertės viršijo normos ribas ir kraujo tepinėlyje rasti eliptocitai. Šio etiologinio tipo anemija nustatyta tik 6 proc. gyvūnų (n ꞊ 5; 1 šuo ir 4 katės). Kepenų lipidozė įtariama vienai katei, kurios kraujo tepinėlyje rasta akantocitų, bei kepenų fermentų (ALT, AST) rodikliai buvo padidėję (11 pav.).
20 18 17 8 1 8
Pagal retikuliocitus Pagal hipochromaziją Pagal MCV sumažėjimą
38
11 pav. Anemijų priežastys šunų ir kačių tarpe.
Didžiąją dalį anemijų sudarė hemoraginės anemijos, kurių dažniausia priežastis buvo kraujavimas iš žaizdos (n ꞊ 18; 11 šunų ir 7 katės), p ≤ 0,05. Antra pagal dažnumą hemoraginė anemija šunų tarpe pasireiškė dėl hematurijos (n ꞊ 6), o kačių tarpe – dėl melenos (n ꞊ 3). Nedažnos hemoraginės anemijos priežastys šunų tarpe buvo melena (n ꞊ 4), hematemezė (n ꞊ 2) bei vienas epistaksio atvejis. Kačių tarpe pasitaikė vienas hematurijos atvejis. Visos hemoraginių anemijų priežastys nustatytos klinikinio tyrimo metu arba analizuojant anamnezę (12 pav.).
12 pav. Hemoraginių anemijų priežastys šunų ir kačių tarpe. 24 8 8 4 1 11 5 4 7 4 1 A n e m i j a d ė l n u k r a u j a v i m o A u t o i m u n i n ė s k i l m ė s h e m o l i t i n ė a n e m i j a N e n u s t a t y t o s k i l m ė s a n e m i j a A n e m i j a d ė l o k s i d a c i n i ų p a ž e i d i m ų A n e m i j a d ė l i n k s t ų n e p a k a n k a m u m o Į t a r i a m a k e p e n ų l i p i d o z ė
ATVEJŲ SKAIČIUS, VIENETAIS Šunys Katės 1 4 2 6 11 0 3 0 1 7
39
4. REZULTATŲ APTARIMAS
77 gyvūnams atlikti kraujo tepinėliai bei morfologiniai kraujo tyrimai. Visiems gyvūnams nustatyta neinfekcinės kilmės anemija remiantis klinikiniu tyrimu, kraujo morfologinio ir citologinio tyrimo rezultatais.
Šunų ir kačių tarpe neinfekcinės kilmės anemija nustatyta dažniau tarp patelių. Šį rezultatą galėjo lemti skirtingas auginamų gyvūnų lyties santykis, nes literatūroje nepateikiama duomenų apie patelių predispoziciją sirgti anemija.
Anemija 0,7 karto dažniau nustatyta šunims nei katėms, tai galėjo įtakoti didesnis rūpinimasis šunimis nei katėmis, šeimininkų nepastabumas, kačių polinkis „slėpti“ ligą.
Vertinant anizocitozę kraujo tepinėliuose buvo sudėtinga nustatyti eritrocitų dydžio pokyčius, todėl nuspręsta, kad anizocitozės vertinimas yra reliatyvus ir subjektyvus. Literatūroje rašoma, kad mikrocitozė ir makrocitozė tiksliausiai nustatoma matuojant vidutinį eritrocito tūrį (MCV) nei vertinant kraujo tepinėlį, nes pastarajame pastebima tik žymi mikrocitozė arba mikrocitozė (2).
4 šunų kraujo tepinėliuose buvo rasta šistocitų, remiantis literatūros duomenimis pagrindinės šistocitų radimo priežastys tirtame šunų kraujyje yra hemolizinė anemija dėl DIK ir sunki anemija dėl geležies trūkumo (10). Kačių kraujyje šistocitai randami rečiau, manoma, kad tai lemia mažesni šių gyvūnų eritrocitai, kurie yra mažiau traumuojami, mūsų tyrime šistocitai kačių kraujyje nerasti.
Echinocitai rasti 4 kačių ir 1 šuns kraujo tepinėliuose galėjo susidaryti kaip artefaktai ruošiant kraujo tepinėlį arba dėl inkstų ligų (6).
Akantocitai rasti vienos katės kraujyje galimai dėl kepenų lipidozės (2).
Sferocitai rasti 6 šunų kraujo tepinėliuose gali indikuoti apie autoimuninės kilmės hemolizinę anemiją (66).
Kodocitų radimas 7 šunų kraujyje nėra diagnostiškai vertingas (2).
Kačių kraujyje ecentrocitai buvo randami kartu su Heinso kūneliais (n ꞊ 7), tai rodo, šios patologijos atsiradimą dėl oksidacinių pažeidimų. 4 šunims rasti ecentrocitai galėjo susidaryti dėl apsinuodijimų svogūnais, česnakais, paracetamoliu, nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, vitaminu K, rodenticidais (vitamino K antagonistais), esant diabetui, limfomai, tačiau nė vieno šuns anamnezėje nebuvo duomenų apie galimus apsinuodijimus (23,24).
40
Mikrobranduolių radimas 3 kačių kraujo tepinėliuose nėra diagnostiškai vertingas, nes nedideliais kiekiais mikrobranduoliai randami sveikų kačių eritrocituose (6). Šunų tarpe rastas vienas atvejis su mikrobranduoliais kraujo tepinėlyje gali reikšti regeneracinę anemiją (21).
Heinso kūnelių kiekis net 8 kačių kraujyje viršijo normą (1 – 2 proc. eritrocitų), tai rodo oksidacinius pažeidimus (2). Šunų eritrocitai nėra tokie jautrūs oksidaciniams pažeidimams, todėl jų kraujyje rečiau randami Heinso kūneliai, mūsų tyrime šunų kraujyje taip pat nerasti Heinso kūneliai (7,21).
Eritrolizė nustatyta 8 šunims ir 5 katėms nurodo, kad anemija yra hemolizinės kilmės. Nors hemolizė gali įvykti in vitro mėgintuvėlyje, tačiau kadangi buvo laikomasi kraujo tepinėlio ruošimo metodikos, galima teigti, kad kraujo tepinėliuose nustatyta eritrolizė yra intravaskulinės kilmės.
Kačių ir šunų kraujo tepinėlyje negausus eritrocitų išsidėstymas eilute laikomas norma, todėl 9 gyvūnų kraujo tepinėliuose rastas eritrocitų išsidėstymas eilute neturi diagnostinės vertės.
Eritrocitų agliutinacija kraujo tepinėlyje nustatyta net 13 gyvūnų (9 šunims ir 4 katėms), tai indikuoja apie autoimuninės kilmės hemolizinę anemiją (63).
Buvo vertinamas kraujo tepinėlio tyrimo rezultatų patognostinis vertingumas. Iš visų nustatytų mikroskopinių eritrocitų pokyčių 8 buvo diagnostiškai nevertingi, nes šiuos pokyčius galima tiksliau nustatyti morfologiniu analizatoriumi arba šie pokyčiai pasitaiko ir sveikų gyvūnų kraujyje. 9 eritrocitų patologijos ir pokyčiai rasti kraujo tepinėliuose buvo diagnostiškai vertingi, nes pateikia papildomos informacijos nustatant ligą ir jos priežastį. Vertinant bendrai, 39 proc. atvejų kraujo tepinėlio tyrimai buvo patognostiškai vertingi, nes mikroskopinio tyrimo rezultatai pateikė papildomos informacijos nustatant ligos priežastį. Amerikos medicinos patologai atliko plataus masto kraujo tepinėlio tyrimų analizę, kurios rezultatai panašūs į šio tyrimo rezultatus - 35,7 proc. atvejų kraujo tepinėlio tyrimas pateikė papildomos, naudingos informacijos (87). Mūsų tyrime 40 proc. atvejų kraujo tepinėlio tyrimas nesuteikė papildomos informacijos apie ligą, nes rasti mikroskopiniai pokyčiai patvirtino diagnozę arba šiuos pokyčius buvo galima nustatyti morfologiniu analizatoriumi. 21 proc. atvejų kraujo tepinėliuose nebuvo rasta jokių mikroskopinių pokyčių.
