Greta Paradnikaitė
5 kursas, 10 grupėGLOBOS NAMUOSE AUGANČIŲ VAIKŲ BURNOS
SVEIKATOS BŪKLĖS IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ
PRIEINAMUMO ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. Ingrida Vasiliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
GLOBOS NAMUOSE AUGANČIŲ VAIKŲ BURNOS SVEIKATOS BŪKLĖS IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil .N
r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar reikšmingumas? nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su
kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ______________________________ _________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9 SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 12 ĮVADAS ... 14 1. LITERATŪROS ANALIZĖ... 161.1. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp globos namuose gyvenančių vaikų ... 16
1.2. Globos namuose gyvenančių vaikų burnos higiena ... 18
1.3. Vaikų iš globos namų odontologinių paslaugų prieinamumas ... 19
1.4. Burnos sveikatos švietimo programų organizavimas vaikams iš globos namų ... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22
2.1. Tiriamasis kontingentas ... 22
2.2. Vaikų iš globos namų burnos sveikatos būklės įvertinimas ... 22
2.3. Vaikų namų darbuotojų anketinė apklausa ... 23
2.4. Tyrimo etika ... 23
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI... 25
3.1. Vaikų, gyvenančių globos namuose, odontologinių paslaugų prieinamumo tyrimas ... 25
3.2. Globos namuose gyvenančių vaikų bendra charakteristika ... 32
3.3. Vaikų, augančių globos namuose, dantų būklės tyrimas ... 33
3.4. Vaikų, gyvenančių globos namuose, burnos higienos tyrimas ... 35
4. DISKUSIJA... 37
4.1. Rezultatų aptarimas ... 37
4.2. Padėka ... 40
4.3. Interesų konfliktas ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42 LITERATŪRA... 43 PRIEDAI ... 47
SANTRUMPOS
PSO – pasaulio sveikatos organizacija
KPI – nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo indeksas kp – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas PLI – Silness ir Loe apnašų indeksas
SPSS – Statistical Package for Social Sciences χ2 – Chi kvadrato kriterijus
lls – laisvės laipsnių skaičius p – reikšmingumo lygmuo SE – standartinė paklaida min. – minimalus
max. – maksimalus proc. – procentai
Globos namuose augančių vaikų burnos sveikatos būklės ir odontologinių paslaugų prieinamumo įvertinimas
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Globos namuose gyvenantys vaikai yra pažeidžiama visuomenės dalis, kuri priskiriama didelės rizikos grupei atsirasti burnos sveikatos sutrikimams. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti vaikų iš globos namų burnos sveikatos būklę ir nustatyti odontologinės pagalbos prieinamumą Mažeikių, Plungės, Akmenės ir Telšių miestuose.
Medžiaga ir metodai. 2018 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo atliktas anketinis ir klinikinis tyrimas Mažeikių, Plungės, Akmenės bei Telšių vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 43 globos namų socialiniai darbuotojai ir 62 vaikai, 3–17 metų amžiaus. Globos įstaigų darbuotojams buvo pateikta anoniminė anketa, sudaryta iš 26 klausimų. Anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti odontologinių paslaugų prieinamumą vaikams, gyvenantiems globos namuose, globotinių švietimą burnos sveikatos klausimais bei materialinį vaikų aprūpinimą burnos priežiūros priemonėmis. Kad būtų galima nustatyti ėduonies paplitimą bei intensyvumą, buvo atliktas vaikų klinikinis tyrimas ir vertinamas KPI/kp indeksas. Vaikų burnos higienos būklei nustatyti naudotas Silness ir Loe apnašų indeksas. Statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 17.0. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Nustatytas bendras dantų ėduonies paplitimas tarp globotinių 90,2 proc., o intensyvumas – 5,62. Vaikų grupėje iki 11 metų amžiaus Silness ir Loe indekso vidurkis siekia 1,65 ± 0,16, o vyresnių
nei 11 metų vaikų – 1,52 ± 0,11. Berniukų burnos higiena nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė nei mergaičių (p<0,05). Akmenėje nustatytas statistiškai reikšmingai geresnis odontologinių paslaugų prieinamumas nei Mažeikiuose ir Telšiuose (p<0,05). Tik 16,7 proc. respondentų nurodė, jog vaikai patys domisi savo individualia burnos higiena. Net 79,1 proc. apklaustųjų sutinka, jog vaikai turėtų būti labiau informuoti burnos sveikatos klausimais. Nustatyta, jog KPI/kp bei Silness ir Loe indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskiria skirtingą odontologinių paslaugų prieinamumą turinčiuose miestuose (p>0,05).
Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog odontologinių paslaugų prieinamumas tirtuose vaikų namuose yra pakankamai geras, tačiau globotinių burnos sveikatos būklė išlieka prasta. Be odontologinių paslaugų prieinamumo įstaigose augantys vaikai susiduria su gausa priežasčių, lemiančių prastą burnos sveikatą, kurios veikia kompleksiškai bei reikalauja tolimesnių tyrimų jų ryšiui patvirtinti.
Raktiniai žodžiai: burnos sveikata, vaikų globos namai, dantų priežiūra, dantų ėduonis, burnos higiena.
Evaluation of Institutionalized Children’s Oral Health Care State and Estimation of Dental Services Accessibility
SUMMARY
Relevance of the issue and the purpose of the study. Children, residing in orphanages are a vulnerable part of the society, attributed to oral hygiene high-risk groups. The purpose of this thesis is to evaluate orphanage children‘s state of oral hygiene and estimate access to dental treatment in Mazeikiai, Plunge, Akmene and Telsiai regions.
Materials and methods. A questionnaire and clinical research was conducted in Mazeikiai, Plunge, Akmene and Telsiai orphanages. 43 social care workers and 62 children from orphanages, aged 3 to 17 participated in the research. The orphanage employees were submitted an anonymous questionnaire, comprised of 26 questions. Survey questions were formulated to clarify the accessibility of dental care services for institutionalized children, their education on oral health issues and supply of oral hygiene substances. To diagnose caries prevalence and intensity, children‘s clinical research and DMFT/dmft index was evaluated. To estimate the children‘s oral hygiene state, Sillness-Loe plaque index was used. The statistical analysis was conducted applying standard data analysis statistical software package SPSS 17.0. In assessing statistical hypotheses 0,05 significance level was chosen.
Results. General caries prevalence among institutionalized children is 90,2 proc. whereas the intensity is 5,62 proc. The average of Silness-Loe index in the children‘s group up to 11 reaches 1,65 ± 0,16 while those older than 11 reached 1,52 ± 0,11. The boy‘s oral hygiene is diagnosed as significantly
poorer than girls (p<0,05). Statistically, accessibility of dental services was estimated to be significantly better in Akmenethan in Mazeikiai or Telsiai (p<0,05). Only 16,7 proc. respondents mentioned that children are interested in oral hygiene themselves. As high as 79,1 proc. agree that children could be better educated about oral hygiene issues. It was estimated that DMFT/dmft and Silness-Loe average index statistically do not differ from those cities with different accessibility to dental treatment services (p>0,05).
Conclusions. The results of the study revealed that even though accessibility of dental treatment services in the orphanages surveyed is sufficiently good, the state of oral health remains poor. Not only
the accessibility of dental treatment services lead to poor oral health, institutionalized children encounter various causes, impacting the quality of oral health. All these factors act in a complex way thus further research is required to diagnose their correlation.
14
ĮVADAS
Lietuvoje, 2015 metų duomenimis, globos namuose augančių vaikų skaičius siekė 3275. Nors kasmet institucijose gyvenančių vaikų šiek tiek mažėja, tačiau šis skaičius išlieka gana didelis [1].
Dažniausios priežastys, kodėl vaikai atsiduria globos namuose, yra sveikatos problemos, švietimo trūkumas, smurtas namuose, skurdas, tėvų mirtis bei stigma.
Valstybė yra atsakinga už vaiko teisių apsaugą bei gerovės užtikrinimą, todėl jei gyvenimas šeimoje nėra vaiko interesų labui, valstybė turi užtikrinti tinkamą alternatyvią priežiūrą. Alternatyvi vaiko priežiūra turėtų būti suteikiama tik tuo atveju, kai yra būtina ir kuri užtikrintų vaiko stabilią ir ilgalaikę gerovę, įskaitant ir tai, jog jei įmanoma, kad vaikas grįžtų atgal į savo šeimą. Tai svarbu dėl to, nes yra įrodyta, jog vaikams, kurie ilgą laiką gyvena globos įstaigose, kyla didesnė rizika blogesniam pažinimo, socialiniam bei emociniam vystymuisi [2]. Vaikai, kurie patiria tėvų meilę bei rūpestį, turi didesnę tikimybę tapti maloniais bei sėkmingais žmonėmis [3]. Globos namuose gyvenantys vaikai, kaip ir šeimose, gauna fizinę apsaugą, gyvenamą vietą bei maistą, tačiau negauna pakankamai psichologinio saugumo, koks yra suteikiamas šeimose [4].
Kompleksas įvairių priežasčių, prie kurių priskiriami ir socialiniai veiksniai, lemia burnos sveikatos problemas [5]. Kadangi burnos sveikata yra neatskiriama bendrosios sveikatos dalis ir susijusi su gyvenimo kokybe [6,7], labai svarbu užtikrinti globos namuose gyvenančių vaikų burnos priežiūrą, tokie vaikai sudaro atskirą visuomenės dalį, kuri yra labiau pažeidžiama [5] ir priskiriama didelės rizikos grupei atsirasti burnos sveikatos sutrikimams [7].
Nuo pat gimimo vaiko burnos sveikata pirmiausia priklauso nuo tėvų žinių bei priežiūros. Nors tėvai turi ypač atsakingai pasirūpinti vaiko burnos higiena iki trejų metų amžiaus, tačiau net ikimokyklinio amžiaus vaikai negali tinkamai patys atlikti individualios burnos higienos, todėl tėvų pagalba yra būtina [8]. Dėl šios priežasties įstaigose augantys vaikai, kurie neturi tėvų arba tėvai jais nesugeba tinkamai pasirūpinti, susiduria su problema. Kadangi socialiniai darbuotojai dažniausiai yra vieninteliai vaikų globėjai, jie turėtų užtikrinti kasdienę tinkamą vaikų burnos higieną bei jų asmeninių įgūdžių tobulinimą. Tačiau yra suprantama, jog globos namų darbuotojai dėl ribotų galimybių ne visada gali skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui bei tenkinti jų poreikius [9].
Ilgą laiką apie globos namuose augančių vaikų burnos sveikatos poreikius nebuvo kalbama [10], todėl pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, atliktų tyrimų šia tema nėra labai daug. Kadangi bendruomenėje tokie vaikai yra užjaučiami, kartais net ignoruojami ar paslėpti [4], yra labai svarbu įvertinti įstaigose gyvenančių vaikų burnos sveikatos būklę, už juos atsakingų darbuotojų žinias apie
15 dantų priežiūrą, kiek dėmesio jie skiria vaikų burnos higienos įgūdžių formavimui bei sužinoti, ar atsiranda kliūčių vaikams gauti reikiamas bei kokybiškas odontologines paslaugas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar tarp vaikų burnos sveikatos ir odontologinių paslaugų prieinamumo yra priežastinis ryšys.
Hipotezė – globos namuose gyvenančių vaikų sveikatos būklė yra prasta, o tam įtakos turi odontologinių paslaugų prieinamumas.
Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų iš globos namų burnos sveikatos būklę ir nustatyti odontologinės pagalbos prieinamumą Mažeikių, Plungės, Akmenės ir Telšių miestuose.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti globos namuose gyvenančių vaikų odontologinių paslaugų prieinamumą ir jį palyginti skirtinguose miestuose.
2. Įvertinti globos namuose augančių vaikų burnos sveikatos būklę bei ją palyginti skirtinguose miestuose.
3. Išsiaiškinti kaip vaikų burnos sveikata susijusi su odontologinių paslaugų prieinamumu. 4. Įvertinti skirtingų miestų vaikų namų globotinių aprūpinimą burnos priežiūros priemonėmis
16
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp globos namuose gyvenančių vaikų
Daugelyje pasaulio šalių nuolat didėja dantų ėduonies paplitimas ir ligos sunkumas [11]. Tai viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų tarp vaikų, kurios paplitimas pasaulyje siekia daugiau nei 90 proc. Vadovaujantis įvairių tyrimų duomenimis, vaikai, augantys valstybinėse įstaigose, priskiriami didelės ėduonies rizikos grupei [9,12].
Kitose šalyse atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodiklius tarp globos namuose gyvenančių vaikų. Nors moksliniai tyrimai atliekami pasitelkiant panašias vertinimo metodikas, tačiau duomenys apie įstaigose gyvenančių vaikų karieso statusą įvairių pasaulio šalių mokslinėse literatūrose pateikiami skirtingi.
Aasim F Shah ir kt. bendraautorių tyrimo, atlikto Džamu ir Kašmyro valstijų vaikų namuose, rezultatai parodė, jog karieso paplitimas pieniniame sąkandyje buvo didesnis vaikams iki 6 metų amžiaus, tai sudarė 50,9 proc. Vaikams nuo 7 metų iki 11 metų amžiaus karieso paplitimas siekė 25,2 proc. Žymaus karieso paplitimo skirtumo tarp nuolatinių dantų skirtingose amžiaus grupėse nebuvo nustatyta, o bendras nuolatinių dantų ėduonies paplitimas sudarė 67,65 proc. [13]. Tuo tarpu kitokie rezultatai stebimi Indijoje, Keralos mieste, kur didesnis karieso paplitimas nustatytas jaunesniems vaikams: 6 metų amžiaus globos namuose gyvenančių vaikų kariesas pasireiškė 77 proc., o tarp 12 metų – 44 proc. [14].
Tiriant Kosta Rikos, San Chosė miesto vaikų namuose gyvenančių vaikų dantų būklę, Solis-Riggion su kitais autoriais nustatė itin didelį karieso paplitimą. Iš tirtų 33 prieglaudų karieso pažeidimai pasireiškė 96 proc. vaikų, kurių amžius buvo nuo 2 metų iki 17 metų. 79 proc. karieso pažeistų dantų paviršių sudarė ankstyvieji emalio pažeidimai [15]. Taip pat didelis ėduonies paplitimas nustatytas Raghavendra Shanbhog ir kt. bendraautorių tyrime, kurio rezultatai atskleidė, kad Maisūro mieste (Indijoje) 85 proc. 12-14 metų vaikų buvo nustatytas vienas ar keli ėduonies pažeisti dantys, o bendras vidutinis KPI/kp balas siekė 3,55 [16].
Aukštos karieso paplitimo ir intensyvumo reikšmės taip pat nustatytos globos įstaigose Kinijoje, Čengdu mieste. Lyginant pagal amžiaus grupes, tyrimo metu gauta, jog 3-5 metų amžiaus grupėje karieso paplitimas ir intensyvumas buvo žymiai didesni, kurių reikšmės atitinkamai 73,98 proc. ir 3,91. Tuo tarpu 12-15 metų amžiaus grupėje nustatytas karieso paplitimas – 42,02 proc., o KPI reikšmė – 0,98. Autoriai taip pat pabrėžia, jog vaikų burnos sveikatos būklė yra geresnė mieste
17 įsikūrusiose institucijose nei kaimo vietovėse [10]. Kinijoje, Čengdu mieste atliktame kitame tyrime nustatytas šiek tiek mažesnis karieso paplitimas, kuris tarp 6–12 metų vaikų siekė 59,6 proc., o KPI/kp balas buvo 2,16 ± 2,63, kas rodo, jog tiriamojoje grupėje karieso intensyvumas buvo mažas. Palyginus karieso paplitimą ir intensyvumą tarp pieninių ir nuolatinių dantų, matoma, jog rezultatai panašūs kitiems atliktiems tyrimams, kadangi pieninių dantų karieso paplitimas nustatytas didesnis ir sudarė 46,4 proc., kp indeksas – 1,70 ± 2,50, o nuolatinių dantų karieso paplitimas – 23,9 proc., KPI indeksas - 0,47 ± 1,05 [17].
Kitokie rezultatai stebimi Indijoje, Radžasthano mieste. Tyrimo metu tarp 7–18 metų tiriamųjų nustatytas KPI/kp, kurio reikšmė 1,36 ± 1,30, kas rodo, jog karieso intensyvumas tiriamojoje grupėje buvo mažas [5].
Atkreiptinas dėmesys, jog kitų šalių literatūroje taip pat yra randama duomenų apie burnos sveikatos būklės palyginimą tarp vaikų iš institucijų ir vaikų, augančių šeimose. Indijoje, Maisūro mieste buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 6–15 metų 478 vaikai iš globos įstaigų ir 479 vaikai iš vyriausybinių mokyklų, gyvenančių su tėvais. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog vaikų, kurie gyveno su tėvais, daugiausiai iš žemo socialinio ir ekonominio sluoksnio, karieso paplitimas buvo didesnis (59 proc.) nei vaikų iš globos namų (50.2 proc.). KPI/kp reikšmė taip pat nustatyta didesnė pas vaikus, augančius šeimose [7]. Panašūs rezultatai stebimi Sadeq Ali Al-Maweri ir kt. bendraautorių [18] bei Gaur A ir kt. bendraautorių atliktuose tyrimuose [19]. Gudžarato valstijoje, Vadodaros mieste šeimose gyvenančių 6-12 metų vaikų karieso paplitimas nustatytas 62,12 proc., o institucijose gyvenančių – 52,4 proc. [19]. Jemene karieso paplitimas ir KPI/kp reikšmės taip pat didesnės ne našlaičių 12–15 metų vaikų, tirtų mokyklose [18]. Tačiau ėduonies paplitimas abiejose tiriamųjų grupėse daug didesnis nei anksčiau paminėtuose tyrimuose Indijoje [7,19]. Karieso paplitimas tarp šeimose augančių vaikų sudarė 89,61 proc., o našlaičių vaikų – 84,7 proc., KPI/kp reikšmės atitinkamai 3,82 ir 2,28 [18]. Tačiau literatūroje yra randama tyrimų, rodančių, jog vaikų, gyvenančių globos įstaigose, burnos sveikatos būklė yra prastesnė. Indijoje, Laknau mieste vaikų namuose atliktame tyrime tarp 5–14 metų vaikų aptikta 45 proc. karieso atvejų, o mokyklose tirtų vaikų – 25 proc. [20]. Saudo Arabijoje atliktame tyrime pabrėžiamas labai didelis karieso paplitimas tarp abiejų 4–12 metų tiriamųjų grupių, tačiau tarp našlaičių jis buvo nustatytas didesnis (96 proc.) nei tarp tėvus turinčių vaikų, tirtų mokyklose (90 proc.) [21].
18 1.2. Globos namuose gyvenančių vaikų burnos higiena
Burnos higienos įpročiai yra normalaus vaiko vystymosi dalis [3]. Šiuos įpročius vaikai paprastai perima iš tėvų, nes juos mato nuo kūdikystės ir pakartotinai praktikuoja [3,8].
Kauno vaikų namuose ištyrus 68 vaikus nustatytas Silness ir Loe (PLI) indekso balas buvo 1,11 (0,46). Klausimyno pagalba buvo išsiaiškinta, jog tik pusė tiriamųjų dantis valo du kartus per dieną, likę – kartą per dieną ar rečiau. Nereguliarų dantų valymą, autorių nuomone, lemia tai, jog vaikai neturi tėvų priežiūros. Šis tyrimas atskleidė, jog tik labai nedidelė vaikų dalis naudoja tarpdančių siūlą [22], nors literatūroje yra pabrėžiama, jog dantų šepetėlis negali visiškai pašalinti apnašų iš proksimalinių dantų paviršių, tam turi būti naudojamos specialios tarpdančių valymo priemonės [23].
Mikhila Khedekar ir kt. bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Indijoje, Puno mieste gyvenantys našlaičiai turi daugybę dantų problemų, netinkamus burnos higienos įgūdžius, kuriuos atskleidžia supaprastintas Green–Vermillion indeksas, ir nerūpestingą požiūrį į burnos sveikatą. Prastą vaikų burnos higienos būklę patvirtina ir tai, jog 95 proc. vaikų namuose gyvenančių tiriamųjų nurodė, jog dantis valo vieną kartą per dieną, 99 proc. jų dantų šepetėlį keičia kartą per 6 mėn. ir netgi nei vienas nenaudoja papildomų burnos higienos priemonių, tokių kaip tarpdančių siūlas ir pan. [12]. Prasti individualios burnos higienos įpročiai nustatyti ir Jemene atliktame tyrime. Rezultatai atskleidė, jog tik 27,7 proc. vaikų valo dantis bent kartą per dieną. Tarp šių vaikų dažniausiai naudojamas įrankis dantims valyti buvo pirštas (32,7 proc.), dantų šepetėlį naudojo tik 17,3 proc. vaikų. Palyginus šiuos rezultatus su vaikais, turinčiais tėvus, tarp jų dažniausiai naudojamas įrankis buvo dantų šepetėlis (63,4 proc.) [18].
Nigerijoje atlikto tyrimo rezultatai, naudojant OHI–S indeksą, atskleidė, jog didžiosios dalies vaikų (73,7 proc.) burnos higiena buvo patenkinama, tačiau net 21,1 proc. vaikų nustatyta prasta burnos higiena. PI Ojahanon su kitais autoriais teigia, jog geresnė higiena nustatyta jaunesnio amžiaus vaikams (6–9 metų) [9].
Ankita Gaur ir kt. bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, jog vaikų iš nepilnamečių įstaigų burnos higienos indekso OHI reikšmės buvo daug prastesnės nei vaikų, augančių šeimose [19]. Asma M. Al-Jobair su kitais autoriais nustatė, jog tirtų vaikų iš globos namų ir šeimas turinčių vaikų dantų apnašų kiekis yra mažas arba vidutinis. Tačiau globojamų vaikų OHI balas nustatytas didesnis (2,1 ± 0,48) nei kontrolinėje grupėje (1,7 ± 0,61) [21].
19 1.3. Vaikų iš globos namų odontologinių paslaugų prieinamumas
Globos namų vaikai yra pažeidžiama populiacijos grupė, kuri susiduria su tokiais iššūkiais, kaip ribotas prieinamumas prie pagrindinės sveikatos priežiūros, įskaitant ir burnos sveikatos priežiūrą. Kadangi vaikai neturi tėvų, jų sveikata priklauso nuo kitų bendruomenės narių geros valios toliau tenkinti jų poreikius [9,24]. Dažnai dėl tam tikrų sąlygų bei aplinkybių vaikus globojančios įstaigos ne visada gali tenkinti vaikų poreikius [5,9]. Literatūroje yra šiek tiek aptariami medicininiai, pedagoginiai, socialiniai bei finansiniai aspektai, kurie turi įtakos odontologinių paslaugų prieinamumui globos įstaigose gyvenantiems vaikams.
Viena iš priežasčių, kodėl yra nepatenkinami vaikų burnos sveikatos poreikiai, yra ta, jog vaikai ir įstaigų socialiniai darbuotojai yra prastai informuoti apie burnos sveikatą [13]. Nors yra vaikų, kurie turi teigiamą požiūrį į burnos sveikatą, tačiau jų žinios ir įgūdžiai yra žemesni už patenkinamą lygį. Dauguma vaikų nėra gavę tinkamos informacijos arba jei gavo, ši informacija nebuvo panaudota ir sustiprinta praktiniais įgūdžiais [16].
Literatūroje pabrėžiama, jog vaikų burnos sveikatos būklė priklauso ne tik nuo informuotumo trūkumo, bet ir dėl to, jog globos įstaigų darbuotojai per mažai dėmesio skiria vaikų dantų priežiūrai [4]. Kaip jau minėta ankstesniame skyriuje, Indijoje atliktame tyrime nustatyta, jog vaikai iš institucijų pasižymėjo prastesne burnos higiena. Ankita Gaur ir kt. bendraautorių manymu, prastos individualios burnos higienos priežastis, jog įstaigose nebuvo nei vieno darbuotojo, kuris būtų paaiškinęs vaikams, kaip atlikti tinkamą burnos priežiūrą, taip pat jose trūko pagrindinių priemonių, kurios užtikrintų gerą vaikų burnos sveikatą [19]. Taip pat ir Ojahanon PI ir kt. bendraautoriai teigia, jog vaikų namų gyventojams gresia didesnė rizika sunkioms burnos sveikatos problemoms dėl trūkstamo informuotumo bei burnos higienos priemonių [9].
Odontologinių paslaugų prieinamumą apsunkina ir trūkstamas skaičius specializuotų specialistų, galinčių dirbti su tėvų neturinčiais vaikais [5].
Vikram Khare su kitais autoriais padarė išvadą, jog Indijoje atliktame tyrime jų tiriamoji grupė turėjo mažai profilaktinių patikrinimų bei gydomųjų burnos sveikatos paslaugų [5]. Tyrimus atlikę autoriai teigia, jog Indijoje socialiniai darbuotojai nesuvokia, jog tinkama vaikų burnos priežiūra yra neatsiejama vaikų gerovės dalis [5,20].
Saudo Arabijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog našlaičiai rečiau lankosi pas odontologą, nei tėvus turintys vaikai. Be to, dažniausiai pas odontologą yra kreipiamasi tik skubiu atveju (dėl skausmo ar traumos) [21]. Pagal Džamu ir Kašmyro valstijų vaikų namuose atlikto tyrimo rezultatus,
20 32,84 proc. vaikų turėjo vizitus pas odontologą anksčiau nei prieš metus, tuo tarpu 31,57 proc. globos namuose augančių vaikų niekada nesilankė pas odontologą ir tik 17,42 proc. pranešė, jog jiems yra reguliariai atliekami dantų patikrinimai [13]. Mikhila Khedekar ir kt. bendraautorių atliktame tyrime Indijoje, Puno mieste gauti rezultatai, jog 98 proc. vaikų nėra lankęsi pas odontologą, nors vaikams buvo reikalingi profilaktiniai patikrinimai bei gydymas [12]. Panašūs rezultatai gauti ir kitame Indijoje, Maisūro mieste atliktame tyrime. Raghavendra Shanbhog ir kt. bendraautorių tyrimas atskleidė, jog tik 11,5 proc. vaikų lankėsi pas odontologą, kas parodo, jog odontologai nedaug prisideda prie globojamų vaikų burnos sveikatos gerovės [16].
Jog įstaigose gyvenantys vaikai turi prastą priėjimą prie restauracinio dantų gydymo bei prevencinės burnos sveikatos priežiūros, atskleidžia Vikram Khare ir kt. bendraautorių tyrimas. Nustatyta, jog KPI indekso didžiąją dalį sudarė ėduonies pažeisti dantys, o tuo tarpu plombuotų ir išrautų dantų skaičius, palyginus, buvo labai mažas [5]. Mažas plombuotų dantų skaičius, palyginus su karieso paplitimu, nustatytas ir Kinijoje [10] bei Saudo Arabijoje atliktame tyrime [21].
Taigi, tokie vaikai, kaip socialiai atskirta populiacija, turi ribotą prieinamumą prie sveikatos priežiūros [12,13]. Taip yra dėl odontologų nepakankamo profesionalumo dirbti su tėvų neturinčiais vaikais, finansinių apribojimų bei supratimo trūkumo, jog vaikams reikalinga dantų priežiūra [12].
Lietuvoje tyrimų apie vaikų globos įstaigų gyventojams teikiamas odontologines paslaugas nėra atlikta, todėl šiuo tyrimu siekiama ištirti ne tik kokia yra vaikų dantų būklė, bet ir išsiaiškinti, koks yra odontologinių paslaugų prieinamumas vaikams gyvenantiems globos namuose.
1.4. Burnos sveikatos švietimo programų organizavimas vaikams iš globos namų
Vaikų elgesys ir požiūris formuojasi ir vystosi iš socialinių, kultūrinių, ekonominių ir etninių veiksnių visą gyvenimą. Šiam procesui taip pat įtakos turi jų žinios apie sveikatą ir ligų, įskaitant burnos ligas, prevenciją [5]. Burnos sveikatos švietimas tinkamame amžiuje gali padėti ugdyti gerus burnos higienos įgūdžius, kurie bus naudingi visą gyvenimą [12] ir padės užkirsti kelią ligoms bei jas gydyti pradinėse stadijose [5].
Literatūroje yra aptarta keletas tyrimų, kuriuose dėl švietimo intervencijos gerokai pagerėjo įstaigose gyvenančių vaikų burnos higienos būklė. Indijoje vaikai iš globos centrų buvo šviečiami burnos sveikatos tema, demonstruojama tinkama dantų valymo technika, konsultuojama mitybos klausimais bei mokoma bendros burnos higienos. Lyginant KPI/kp reikšmes prieš ir po vaikų švietimo programos, reikšmingo skirtumo nepastebėta, tačiau OHI-S indekso reikšmių skirtumas buvo
21 reikšmingas. OHI-S balas sumažėjo nuo 2,76 (± 1,21) iki 1,62 (± 0,97) [12]. Tačiau Rumunijoje, Konstancos mieste atlikus tyrimą po vaikų namuose dirbančių socialinių darbuotojų burnos priežiūros švietimo, vaikų vidutinės OHI-S reikšmės reikšmingai nepagerėjo, bet įvertinus darbuotojų žinias apie burnos sveikatą, buvo matoma didelė pažanga. S. P. Zusman ir kt. bendraautoriai mano, jog be tėvų augančių vaikų burnos higienos įpročiai daugiausiai priklauso nuo prižiūrinčio personalo [25], todėl socialiniai darbuotojai taip pat turėtų būti šviečiami ir mokomi kaip taisyklingai atlikti kasdienę burnos higieną, kad šias žinias jie galėtų panaudoti prižiūrėdami įstaigose globojamus vaikus [9,12]. Būtent jie turėtų užtikrinti, jog vaikai reguliariai lankytųsi pas odontologą profilaktiniams patikrinimams [9].
Julijos Narbutaitės ir Gretos Markevičiutės atliktame tyrime Kauno vaikų namuose, atlikus vaikų teorinį ir praktinį mokymą apie burnos sveikatą, buvo gauti rezultatai, kurie parodė, jog vaikų burnos higiena gerokai pagerėjo. Praktiniame mokyme dalyvavusių vaikų Silness ir Loe apnašų indeksas pakito iš 1,14 (0,51) į 0,19 (0,27), o teoriniame - iš 1,08 (0,4) į 0,55 (0,32). Po švietimo programos vaikų atsakymai į parengtas anketas atskleidė, jog daugiau vaikų buvo patenkinti savo burnos sveikata nei prieš tyrimą, sumažėjo jų vartojamų gaiviųjų gėrimų skaičius ir net 88,7 proc. išreiškė savo nuomonę, jog programa buvo naudinga [22].
Dhanya Muralidharan su kitais bendraautoriais vaikų namuose įvykdė visapusišką dantų sveikatos priežiūros programą, kurią sudarė dantų sveikatos švietimas, burnos profilaktinis patikrinimas, kas savaitę burnos skalavimas su 0,2 proc. natrio fluoridu, fluoro aplikacijos, dantų silantavimas ir reikalingas gydymas. Po programos įvykdymo buvo nustatytas sumažėjęs ėduonies pažeistų dantų skaičius, kadangi buvo atliktas restauracinis gydymas. Geresni rezultatai pastebėti ne tik iš karto po programos įvykdymo, bet ir sumažėjo naujų besivystančių pažeidimų skaičius. Be to, šiame tyrime autoriai pabrėžė, kad pagerinti vaikų higienos įpročius galėjo kas savaitę atliekami studentų vizitai, kurie suteikė vaikams priežiūrą bei pagalbą. Autorių teigimu, tokios programos gali padėti pagerinti nepalankioje padėtyje augančių vaikų burnos sveikatą [26].
22
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Laikotarpyje nuo 2018 metų lapkričio iki 2018 metų gruodžio mėnesio buvo atliktas klinikinis – eksperimentinis tyrimas Mažeikių bendruomeniniame pagalbos vaikams centre, Telšių vaikų globos namuose, Plungės vaikų globos namuose ir Akmenės rajono paramos šeimai centre. Prieš tyrimą įstaigų vadovai buvo supažindinti su tyrimo sąlygomis, tikslu bei uždaviniais. Už vaikus atsakingi socialiniai įstaigų darbuotojai buvo supažindinti su tiriamųjų klinikinio burnos ertmės patikrinimo tvarka bei anketų turiniu. Siekiant naudoti surinktus duomenis buvo gauti leidimai, kuriuos patvirtino pasirašytos informavimo (Priedas Nr. 2) ir sutikimo formos (Priedas Nr. 3).
2.1. Tiriamasis kontingentas
Tyrimo kontingentas – Mažeikių bendruomeninio pagalbos vaikams centro, Telšių vaikų globos namų, Plungės vaikų globos namų bei Akmenės rajono paramos šeimai centro vaikai ir darbuotojai. Tyrime dalyvavo visi pasirinktose įstaigose gyvenantys vaikai, kurie pasirašė sutikimą dalyvauti tyrime, bei darbuotojai, kurie yra atsakingi už vaikus. Nors iš viso pasirinktuose vaikų namuose priklauso 117 vaikų, tačiau dalis vaikų gyvena pas budinčius globėjus, dalis jų buvo išvykę studijuoti, keli vaikai paguldyti ligoninėje ar sanatorijoje, vienas - tardymo izoliatoriuje ir 19 vaikų atsisakė dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 62 vaikai, kurių amžius buvo nuo 3 metų iki 17 metų, ir 43 darbuotojai.
2.2. Vaikų iš globos namų burnos sveikatos būklės įvertinimas
Atliekant paciento burnos apžiūrą, buvo užpildytos lentelės, kuriose įvertinta dantų būklė bei burnos higiena (Priedas Nr. 5). Dantų būklė vertinta pacientui gulint ant lovos, tyrėjui esant už paciento. Apžiūrai buvo naudotas odontologinis veidrodėlis, zondas bei didinamieji akiniai su šviesos šaltiniu. Taip pat tyrimo metu buvo naudojamos vienkartinės apsaugos priemonės: pirštinės, kaukės bei specialios rankų plovimo ir dezinfekavimo priemonės.
Įvertinta paciento kiekvieno danties būklė, nurodant skaičių: 0 – sveikas dantis, 1 – plomba, 2 – kariesas, 3 – plomba ir kariesas, 4 – pašalintas dantis, 5 – silantas, 6 – neišdygęs dantis. Ėduonies intensyvumas nustatytas taikant KPI indeksą pastoviajam sąkandžiui, KPI + kp – mišriajam sąkandžiui
23 bei kp indeksą – pieniniam sąkandžiui. Ėduonies intensyvumo vidurkis apskaičiuojamas sudėjus individualias tiriamųjų reikšmes ir padalinus iš tirtųjų skaičiaus.
Burnos higienai įvertinti buvo naudojamas Silness - Loe indeksas. Šiuo indeksu nustatomas apnašų kiekis ir jo vieta. Dantų apnašos buvo tiriamos zondu ir vertinamos regimuoju būdu. Apžiūros metu vertinami 16, 12, 24, 36, 32, 44 (esant pastoviajam sąkandžiui) ir 52, 64, 72, 84 ( esant pieniniam sąkandžiui) dantų distalinis, prieanginis, medialinis ir gomurinis/liežuvinis paviršiai. Nesant tiriamo danties, buvo vertinamas greta esantis dantis. Kiekvienas danties paviršius vertinamas balais nuo 0 iki 3. Visų keturių danties paviršių balai buvo sudedami ir dalijama iš 4. Kad galėtume nustatyti tiriamojo Silness – Loe indekso reikšmę, visi balai buvo sudėti ir padalinta iš tirtų dantų skaičiaus. Atitinkamai indekso reikšmių rezultatai vertinami: 0 – puiki burnos higiena; 0,1 - 09 – gera; 1,0 - 1,9 – patenkinama; 2,0 - 3,0 – bloga.
2.3. Vaikų namų darbuotojų anketinė apklausa
Tyrimui atlikti buvo paruošta anoniminė anketa (Priedas Nr. 4.), skirta apklausti pasirinktų vaikų namų socialinius darbuotojus, kurie kompetentingi pateikti informaciją apie įstaigoje augančius vaikus. Anketa buvo sudaryta iš 26 klausimų su galimais atsakymo variantais. Anketos klausimais siekta išsiaiškinti, kaip dažnai vaikams atliekami odontologiniai profilaktiniai patikrinimai, koks susisiekimas su klinika bei kas atsakingas už vaikų pristatymą į gydymo įstaigą, koks, darbuotojų nuomone, odontologų pasiruošimas dirbti su tėvų neturinčiais vaikais, išsiaiškinti vaikų žinias bei požiūrį į individualią burnos higieną, sužinoti apie įstaigoje vykdomas programas, darbuotojų informuotumą burnos sveikatos klausimais, pagalbą vaikams atlikti kasdienę dantų priežiūrą bei išsiaiškinti, ar pakankamai ir kokios burnos higienos priemonės yra perkamos įstaigoje augantiems vaikams. Anketos buvo perduotos įstaigų pavaduotojoms, kurios jas išdalino kitiems, už vaikus atsakingiems darbuotojams.
2.4. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-03 pasirašytas 2018-11-02.
Tyrimo metu buvo garantuota, jog informacija apie vaiko sveikatos būklę bei anketų atsakymai bus anonimiški ir panaudoti tik šiam tyrimui.
24 2.5. Statistinė duomenų analizė
Vaikų iš globos namų burnos sveikatos būklės ir odontologinių paslaugų prieinamumo įvertinimui surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). Statistinis duomenų
reikšmingumas buvo tikrinamas pagal Spearmano χ2 kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą. Nepriklausomų dviejų grupių vidurkių skirtumui nustatyti buvo naudojamas Stjudento t-kriterijus. Statistiškai reikšmingi rezultatai laikyti tada, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Vaikų, gyvenančių globos namuose, odontologinių paslaugų prieinamumo tyrimas
Tyrimo metu buvo apklausti 43 Mažeikių, Telšių, Plungės ir Akmenės vaikų globos namų darbuotojai. Apklaustų darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal miestus pateiktas 1 paveiksle.
18,6%
32,6% 20,9%
27,9%
Mažeikiai Akmenė Telšiai Plungė
1 pav. Apklaustų vaikų globos namų darbuotojų procentinė sudėtis
Vaikų, augančių globos namuose, odontologinių paslaugų prieinamumui nustatyti skirtinguose miestuose buvo naudojama keletas anketos klausimų („Kaip dažnai vaikams iš vaikų namų atliekami odontologiniai profilaktiniai patikrinimai?“, „Kiek apytiksliai laiko vaikams dažniausiai reikia laukti vizito pas odontologą?“, „Kiek apytiksliai trunka kelionė nuo vaikų namų iki klinikos?“, „Ar lengvas susisiekimas su gydymo įstaiga?“, „Ar yra asmuo, kuris būtų atsakingas už vaiko pristatymą į gydymo įstaigą?“, „Ar kyla problemų dėl vaikų nuvežimo į gydymo įstaigą?“, „Per kiek laiko nuo atvykimo į odontologijos kabinetą/kliniką dažniausiai vaikus apžiūri specialistas?“).
Analizuojant klausimą apie globotinių odontologinių profilaktinių patikrinimų dažnumą, matome, jog santykinai geresnė situacija yra Akmenės mieste. Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų teigė, kad patikrinimai atliekami du kartus per metus ar dažniau. Iš kitų miestų santykinai prasčiausiu paslaugų prieinamumu išsiskiria Plungė, kadangi daugiau nei šeštadalis respondentų teigė, jog profilaktiniai patikrinimai neatliekami. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. (2 pav.).
26 64,3% 75,0% 50,0% 12,5% 8,3% 25,0% 28,6% 12,5% 7,1% 100,0% 16,7% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0%
Akmenė Mažeikiai Plungė Telšiai
A ts akym ų pa si ski rs tym as ( pr oc .) _
Dažniau nei du kartus per metus Du kartus per metus Kartą metuose Neatliekami
2 pav. Odontologinių profilaktinių patikrinimų dažnumo pasiskirstymas miestuose χ2=30,834, lls=9; p=0,00
Respondentų atsakymai parodo, jog kiekviename mieste vizito pas odontologą reikia laukti skirtingai. Geriausia situacija matoma Plungės ir Akmenės miestuose, kuriuose tik į kas šeštą nusiskundimą dėl burnos sveikatos reaguojama po kelių savaičių ar daugiau nei mėnesio, kitais atvejais reaguojama nedelsiant ar per kelias dienas. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš Mažeikių ir Telšių teigė, jog vizito pas odontologą reikia laukti kelias savaites. Atlikus statistinę analizę, nustatyta, jog šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (3 pav.).
50,0% 16,7% 33,3% 83,3% 25,0% 11,1% 35,7% 55,6% 62,5% 7,1%7,1% 12,5% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%
Akmenė Mažeikiai Plungė Telšiai
A ts akym ų pa si ski rs tym as ( pr oc .) _
Vaikas pas odontologą pristatomas iš karto, kai turi nusiskundimų dėl burnos sveikatos Vizito reikia laukti kelias dienas
Vizito reikia laukti kelias savaites
Būna, jog vizito reikia laukti daugiau nei mėnesį 3 pav. Laikas, kurį reikia vaikams laukti vizitui pas odontologą χ2=26,523, lls=9; p=0,02
27 Remiantis vaikų namų darbuotojų atsakymais į klausimus, matoma, jog visuose miestuose susisiekimas su gydymo įstaiga vienodai lengvas, visų miestų globos namuose yra darbuotojas, atsakingas už vaiko pristatymą į gydymo įstaigą, ir tai dažniausiai nesukelia problemų.
Nagrinėjant laiką, kiek vaikui atvykus į odontologijos kabinetą reikia laukti vizito pas specialistą, įžvelgiame visuose miestuose vyraujantį 5-10 min. intervalą. Atrodo, jog situacija visuose miestuose labai panaši, tačiau Akmenėje ir Mažeikiuose ji yra santykinai geresnė, nes atsakymų pasiskirstymas labiau pasislinkęs į kairėje esančių atsakymų pusę (kai vaikas pas gydytoją priimamas nedelsiant), o Plungės ir Telšių miestuose į dešinę pusę (kai vaikas turi laukti 10-30 min. ir ilgiau) (4 pav.). 71,4% 62,5% 14,3% 25,0% 88,9% 58,3% 25,0% 11,1% 12,5% 14,3% 16,7% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%
Akmenė Mažeikiai Plungė Telšiai
A ts akym ų pa si ski rs tym as ( pr oc .) _
Iš karto atvykus Reikia laukti 5-10min. Reikia laukti 10-30min. Reikia laukti daugiau nei 30min.
4 pav. Laikas, per kurį vaikas yra apžiūrimas specialisto nuo atvykimo į gydymo įstaigą
χ2=12,853, lls=6; p=0,045
Vaikų namų socialinių darbuotojų atsakymai į klausimus buvo koduojami skaičiais (0 - didesnis prieinamumas). Visų klausimynų atsakymai buvo susumuoti ir rastas bendras atsakymų vidurkis (3,84). Apskaičiuota kiekvienos anketos atsakymų suma, mažesnė už šį vidurkį, buvo laikoma didesnio odontologinių paslaugų prieinamumo požymiu, didesnė – mažesnio prieinamumo požymiu. Rezultatai pateikiami 5 paveiksle. Iš paveikslo matoma, jog visi Mažeikių globos namų darbuotojai vaikų dantų priežiūros prieinamumą vertina neigiamai, tuo tarpu 92,9 proc. Akmenės įstaigos darbuotojų prieinamumą vertina žymiai geriau. Plungės bei Telšių darbuotojų vertintas odontologinių paslaugų prieinamumas nėra toks vieningas. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
28 77,8% 100,0% 7,1% 58,3% 92,9% 41,7% 22,2% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0%
Telšiai Mažeikiai Plungė Akmenė
D ant ų pr ie ži ūr os pr ie ina m um o _ koe fi ci ent as ( pr oc .) Mažesnis Didesnis
5 pav. Globotinių dantų priežiūros prieinamumas miestuose χ2=26,767; lls=7; p=0,00
Kad patikrintume, ar odontologinių paslaugų prieinamumo skirtumas tarp miestų yra statistiškai reikšmingas, buvo skaičiuojamas Stjudento koeficientas. Lentelėje Nr. 1 matome, jog statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) gautas tarp Akmenės ir Mažeikių bei Akmenės ir Telšių vaikų namų dantų priežiūros prieinamumo. Tai gana stiprus, atvirkščias statistinis ryšys. Šiuo atveju Akmenė buvo koduota 0, Mažeikiai – 1, Telšiai -3, didesnis paslaugų prieinamumas – mažesniu koeficientu, o mažesnis – didesniu. Iš lentelės duomenų matoma, jog Mažeikiuose ir Telšiuose nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis globos namų vaikų odontologinių paslaugų prieinamumas nei Akmenėje. Taigi, vėliau vertinant vaikų namų globotinių dantų būklę daugiau dėmesio bus skiriama Akmenės, Mažeikių bei Telšių miestams, darant prielaidą, jog dantų būklė priklauso nuo odontologinių paslaugų prieinamumo.
29 Lentelė Nr. 1. Odontologinių paslaugų prieinamumo priklausomybės statistinis reikšmingumas tarp miestų porų Miestų pora t p Akmenė - Mažeikiai -4,784 0,000 Akmenė - Plungė -2,612 0,150 Akmenė - Telšiai -3,872 0,001 Mažeikiai - Plungė 1,008 0,327 Mažeikiai - Telšiai 1,312 0,209 Plungė - Telšiai -0,239 0,813
Vaikų iš Mažeikių ir Akmenės globos namų odontologinių paslaugų prieinamumo skirtumą lėmė tai, jog trys ketvirtadaliai Mažeikių vaikų namų darbuotojų atsakė, kad vaikų dantys tikrinami kartą per metus, Akmenėje didžioji dalis nurodė, jog profilaktiniai patikrinimai atliekami du kartus per metus arba dažniau. Antras klausimas, kuris lėmė globotinių dantų priežiūros didesnį prieinamumą Akmenėje, buvo „Kiek apytiksliai laiko vaikams dažniausiai reikia laukti vizito pas odontologą?“. Beveik visi Mažeikių vaikų namų darbuotojai teigia, jog vizito pas odontologą globotiniams reikia laukti kelias savaites, likę - mėnesį ir daugiau. Akmenės pusė darbuotojų pažymėjo, jog vaikas pas odontologą pristatomas iš karto, kai turi nusiskundimų dėl burnos sveikatos, bei dauguma likusiųjų atsakė, jog vizito reikia laukti kelias dienas.
Iš vaikų namų darbuotojams skirtos anketos buvo išskiriamos dar dvi klausimų grupės, tai klausimai apie įstaigoje augančių vaikų švietimą burnos sveikatos klausimais bei apie materialinį vaikų aprūpinimą dantų priežiūros priemonėmis.
Atsakydami į klausimą „Ar gydytojai paaiškina vaikams kaip atlikti individualią burnos higieną?“ daugiau nei pusė visų respondentų atsakė „Taip”, atsakymus „Paaiškina, jeigu pats vaikas to paprašo“ ir „Ne” pateikė po penktadalį apklaustųjų. Iš visų atsakymų išsiskyrė dviejų miestų, t. y. Plungės ir Akmenės darbuotojų atsakymai (6 pav.). Beveik pusė Plungės globos namų darbuotojų teigia, kad gydytojai nepaaiškina vaikams, kaip atlikti individualią burnos higieną, tuo tarpu visi Akmenės darbuotojai tvirtina, jog gydytojai šviečia vaikus individualios burnos higienos klausimais. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (Priedas Nr. 6).
30 77,8% 37,5% 100,0% 33,3%41,7% 25,0% 22,2% 37,5% 25,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0%
Telšiai Mažeikiai Plungė Akmenė
A ts akym ų pa si ski rs tym as ( pr oc .) _
Taip Paaiškina, jeigu pats vaikas to paprašo Ne
6 pav. Ar gydytojai paaiškina vaikams, kaip atlikti individualią burnos higieną χ2=16,930; lls=2; p=0,00
Atsakydami į klausimą „Ar, Jūsų nuomone, pakankamos vaikų žinios apie individualią burnos higieną?“ 67,9 proc. visų respondentų atsakė „Pakanka“, likusieji (32,1 proc.) – „Nepakanka”. Atkreiptinas dėmesys, jog skeptiškiausiai šiuo klausimu atsiliepė Mažeikių globos namų darbuotojai, kurių atsakymai pasiskirstė lygiomis dalimis (po 50 proc.) (Priedas Nr. 7).
Atsakydami į klausimą „Ar patys vaikai domisi individualia burnos higiena?“ 63,8 proc. visų respondentų atsakė, jog „Vaikai nesidomi, bet dauguma individualią burnos higieną atlieka kasdien“, ir tik 16,7 proc. teigia, jog vaikai domisi individualia savo burnos higiena (Priedas Nr. 8).
Atsakymai į klausimus „Ar įstaigoje yra vykdomos programos, suteikiančios vaikams žinių apie individualią burnos higieną?“ bei „Ar, Jūsų nuomone, vaikai turėtų būti labiau informuoti apie burnos sveikatą bei priežiūrą?“ pateikiami lentelėje Nr. 2. Išnagrinėjus lentelę, galima daryti išvadą, kad Telšių ir Mažeikių globos namų darbuotojai nėra vieningi dėl įstaigoje vykdomų programų, suteikiančių vaikams žinių apie individualią burnos higieną, bet visi vieningai sutinka, jog vaikai turėtų būti labiau informuoti apie burnos sveikatą bei priežiūrą.
31 Lentelė Nr. 2.Vaikų namų darbuotojų atsakymų į klausimus pasiskirstymas
Miestas
„Ar įstaigoje yra vykdomos programos, suteikiančios vaikams žinių apie individualią
burnos higieną?“
„Ar, Jūsų nuomone, vaikai turėtų būti labiau informuoti apie burnos sveikatą bei
priežiūrą?“
Taip Ne Taip Ne p Taip Ne Taip Ne p
Telšiai1 5 4 55,6 % 44,4 % 4 0,035 8 1 88,9 % 11,1 % Mažeikiai2 3 5 37,5 % 62,5 % 30,036 40,003 8 0 100,0 % 0,0 % Plungė3 10 2 83,3 % 16,7 % 6 6 50,0 % 50,0 % Akmenė4 13 1 92,9 % 7,1 % 20,003 10,035 12 2 85,7 % 14,3 % Iš viso: 31 12 72,1 % 27,9 % 34 9 79,1 % 20,9 % χ2=8,395; lls=1; p=0,04 χ2=1,448; lls=3; p=0,694
Į klausimą „Ar įstaigos darbuotojams pravedamos paskaitos apie burnos higieną“ 37,2 proc. respondentų atsakė „Taip“, o 62,8 proc. – „Ne“. 53,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog darbuotojai norėtų daugiau sužinoti apie burnos higieną, 16,3 proc. – „dauguma darbuotojų norėtų“, o 30,2 proc. teigė, jog darbuotojams ši tema nėra aktuali.
Atsakydami į klausimą „Ar, Jūsų nuomone, įstaigos darbuotojai pakankamai padeda vaikams atlikti kasdienę dantų priežiūrą?“ net 67,4 proc. visų respondentų pažymi, jog darbuotojai visuomet globotiniams padeda atlikti burnos higienos procedūras ir tik 14 proc. teigia, kad vaikai dantų priežiūrą atlieka patys. Likę respondentai nurodė, jog padeda vaikams, jei reikia, bet darbuotojams yra sunku sukontroliuoti visus vaikus.
Į klausimą „Ar vaikams, gyvenantiems globos namuose, pakanka pagrindinių burnos higienos priemonių (dantų pasta, dantų šepetėliai)?“ 100 proc. respondentų atsakė „Taip“. 67,4 proc. įstaigų darbuotojų teigia, kad dantų šepetėliai globos namuose keičiami kas 3 mėnesiai (Priedas Nr. 9). Daugiau nei pusė respondentų (53,5 proc.) pažymi, jog vaikų namuose neperkamos papildomos burnos priežiūros priemonės. Atsakydami į šį klausimą išsiskyrė Plungės globos namų darbuotojai, kurių net 91,7 proc. pripažino šį faktą. Iš tų respondentų, kurie teigė, jog papildomos priemonės nėra perkamos, 48,4 proc. nurodė, jog taip yra dėl nepakankamų finansinių galimybių, o 51,6 proc. pasisakė, jog vaikai nėra interesuoti atlikti tokias procedūras.
32 3.2. Globos namuose gyvenančių vaikų bendra charakteristika
Tyrimo metu buvo patikrinta 62 Akmenės, Telšių, Plungės ir Mažeikių globos namų vaikų dantų būklė. Tyrime dalyvavusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal miestus pateiktas 7 paveiksle.
40,3% 30,6%
16,1%
12,9%
Mažeikiai Akmenė Telšiai Plungė
7 pav. Patikrintų vaikų procentinė sudėtis miestuose
Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 8 paveiksle.
52% 48%
Berniukai Mergaitės 8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
33
Tyrime dalyvavę vaikai pagal amžių suskirstyti į tris grupes: iki 6 metų, 6-11 metų ir vyresni nei 11 metų. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateiktas 9 paveiksle. Kadangi pieninį sąkandį turintis respondentas buvo tik vienas, į tolimesnį tyrimą jis bus neįtraukiamas.
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
3.3. Vaikų, augančių globos namuose, dantų būklės tyrimas
Atlikus globos namuose gyvenančių vaikų klinikinį tyrimą, nustatyta, jog ėduonies paplitimas siekia 90,32 proc.
Ištyrus vaikų nuo 6 metų iki 11 metų amžiaus dantų sveikatos būklę, nustatyta, kad berniukų silantais padengtų dantų vidurkis buvo tris kartus didesnis nei mergaičių. Mergaičių plombuotų dantų vidurkis nustatytas 1,5 karto mažesnis nei berniukų. Daugiausia plombuotų dantų (6) rasta pas mergaitę, 5 plombuoti dantys - pas berniuką. Nustatyta, jog didžiausia problema yra kariesas. Berniukų ėduonies pažeistų dantų vidurkis buvo beveik du kartus didesnis nei mergaičių. Pas berniuką daugiausia rasti net 9 ėduonies pažeisti dantys, mergaičių šis rodiklis šiek tiek mažesnis (žr. lentelė Nr. 3).
24,2%
74,2%
1,6%
34 Lentelė Nr. 3. 6-11 metų globotinių dantų būklė
Berniukai Mergaitės Kariesas Plomba Plomba ir kariesas Silantas KPI+kp
indeksas Kariesas Plomba
Plomba ir kariesas Silantas KPI+kp indeksas Vidurkis (SE) 4,33 (± 0,37) 2,50 (± 0,16) 0,33 (± 0,05) 1,50 (± 0,27) 6,50 (± 0,27) 2,63 (± 0,18) 1,75 (± 0,19) 0,25 (± 0,05) 0,50 (± 0,11) 4,13 (± 0,17) Min 0 0 0 0 0 0 0 0 Max 9 5 1 7 6 6 1 3
Kad galėtume patikrinti, ar lentelėje Nr. 3 pateikti duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi, buvo atliktas Stjudento t-testas. Tiriant KPI+kp indekso reikšmių skirtumus tarp mergaičių ir berniukų, gautas p=0,111, todėl 3 lentelėje matomi skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Galima teigti, jog karieso intensyvumo indeksas nepriklauso nuo jaunesnių nei 11 metų tiriamųjų lyties.
Ištyrus vaikų nuo 11 metų amžiaus dantų sveikatos būklę, nustatyta, kad berniukų silantais padengtų dantų vidurkis buvo 1,33, o mergaičių – 2. Vidutinis plombuotų dantų skaičius pas mergaites ir berniukus beveik nesiskiria. Daugiausia plombuotų dantų nustatyta pas berniuką. Mergaičių karieso pažeistų dantų vidurkis buvo 3,36, o berniukų – 4,38. Pas vieną berniuką rasta daugiau nei pusė ėduonies pažeistų dantų, mergaičių šis skaičius šiek tiek mažesnis (žr. lentelė Nr.4).
Lentelė Nr. 4. Vyresnių nei 11 metų globotinių dantų būklė
Berniukai Mergaitės
Kariesas Plomba
Plomba ir kariesas
Silantas KPI Kariesas Plomba
Plomba ir kariesas Silantas KPI Vidurkis (SE) 4,38 (± 0,32) 2,63 (± 0,17) 0,83 (± 0,10) 1,33 (± 0,20) 6,17 (± 0,24) 3,36 (± 0,31) 2,41 (± 0,16) 0,55 (± 0,08) 2,00 (± 0,21) 4,79 (± 0,22) Min 0 0 0 0 0 0 0 0 Max 17 9 3 6 13 7 2 8
Tiriant KPI indekso reikšmių skirtumus tarp mergaičių ir berniukų buvo gautas p=0,429, todėl lentelėje matomi skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Galima teigti, jog plombuotų ir karieso pažeistų dantų skaičius nepriklauso nuo vyresnių nei 11 metų respondentų lyties.
35
Stjudento t-testas buvo atliktas, kad galėtume palyginti KPI/kp indekso reikšmes tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų. Gautas p=0,164 leidžia teigti, jog karieso intensyvumo indekso reikšmės statistiškai nereikšmingai skiriasi tarp anksčiau nurodytų tiriamųjų amžiaus grupių.
Palyginus KPI/kp indekso reikšmes skirtinguose miestuose, nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas.
Kadangi buvo nustatyti miestai, kuriuose globos namų vaikų odontologinių paslaugų prieinamumas statistiškai reikšmingai skyrėsi, todėl buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar KPI/kp rezultatas priklauso nuo paslaugų prieinamumo. Kadangi gautas p=0,967 yra didesnis už 0,05, galima teigti, jog KPI/kp indeksas nepriklauso nuo dantų priežiūros paslaugų prieinamumo.
3.4. Vaikų, gyvenančių globos namuose, burnos higienos tyrimas
Tyrimo metu nustatyta, jog nei vieno vaiko Silness ir Loe indekso reikšmė nebuvo lygi 0, tai parodo, jog nei vieno įstaigoje augančio vaiko dantų higiena nebuvo puiki. Tik 19,35 proc. tiriamųjų nustatyta gera burnos higiena, likusiųjų – patenkinama ir bloga. (11 pav.)
19,35%
58,06% 22,58%
Gera Patenkinama Bloga 11 pav. Vaikų burnos higienos būklės pasiskirstymas
Vaikų grupėje iki 11 metų amžiaus Silness ir Loe indekso vidurkis siekia 1,65 ± 0,16, o vyresnių nei 11 metų vaikų – 1,52 ± 0,11. Nagrinėjant indekso priklausomybę, buvo nustatyta, jog šis indeksas statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo amžiaus bei odontologinių paslaugų prieinamumo
36
(p>0,05) (Priedas Nr. 10). PLI indekso reikšmių vidurkis taip pat statistiškai nesiskiria ir skirtingą dantų priežiūros prieinamumą turinčiuose miestuose.
Tačiau buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė – burnos higienos būklės skirtumas tarp berniukų ir mergaičių. Berniukų Silness ir Loe indekso reikšmių vidurkis lygus 1,71 ± 0,13, mergaičių – 1,34 ± 0,12. (t=2,057, p=0.044). Kadangi p<0,05, tai reiškia, kad berniukų burnos higiena yra statistiškai reikšmingai prastesnė nei mergaičių. Atskirose amžiaus grupėse tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo. Palyginus mergaičių ir berniukų Silness ir Loe indeksų vidurkius miestuose, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lyčių Akmenės ir Telšių miestuose (žr. lentelė Nr. 5). Abiejuose miestuose mergaitės pasižymėjo geresne burnos higiena nei berniukai. Lyginant mergaičių ir berniukų higienos indeksus tarp miestų, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Lentelė Nr. 5 Mergaičių ir berniukų burnos higienos būklės palyginimas miestuose
Miestas t p Berniukai Mergaitės
Vidurkis SE Vidurkis SE
Akmenė 2,335 0,032 1,8170 0,12130 1,2444 0,22107
Mažeikiai 0,891 0,382 1,4362 0,26523 1,1400 0,19218
Plungė -0,325 0,756 1,6475 0,39014 1,8325 0,41377
Telšiai 2,528 0,035 2,2580 0,23042 1,5840 0,13419
Lyginant visų vaikų apnašų indekso reikšmes skirtinguose miestuose, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik tarp Mažeikių bei Telšių miestų (žr. lentelė Nr. 6). Mažeikių vaikų namų globotinių burnos higienos būklė statistiškai reikšmingai geresnė nei Telšių miesto (Priedas Nr. 11).
Lentelė Nr. 6 Vaikų burnos higienos būklės palyginimas skirtinguose miestuose
Miestų pora t p Akmenė - Mažeikiai 1,123 0,268 Akmenė – Plungė -0,716 0,480 Akmenė – Telšiai -1,668 0,107 Mažeikiai – Plungė -1,355 0,185 Mažeikiai – Telšiai -2,211 0,034 Plungė – Telšiai -0,598 0,558
37
4. DISKUSIJA
4.1. Rezultatų aptarimas
Tyrimo metu ištirti 62 globos įstaigose augantys vaikai 3-17 metų amžiaus, norint nustatyti burnos sveikatos būklę, bei apklausti 43 įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, siekiant išsiaiškinti globos namuose gyvenančių vaikų odontologinių paslaugų prieinamumą, vaikų švietimą burnos sveikatos klausimais bei materialinį aprūpinimą.
Gauti rezultatai atskleidė, jog odontologiniai profilaktiniai patikrinimai vaikams iš globos namų atliekami kartą per metus arba dažniau ir tik 16,7 proc. Plungės miesto respondentų nurodė, jog patikrinimai neatliekami. Tačiau Indijos vaikų namuose stebima daug prastesnė situacija. Mikhila Khedekar ir kt. bendraautorių tyrimas parodė, jog net 98% našlaičių nebuvo suteikiama odontologinė apžiūra bei gydymas, todėl, autorių nuomone, šiai populiacijos grupei turėtų būti atliekami dažni profilaktiniai patikrinimai [12]. Yra ir daugiau anksčiau atliktų tyrimų, kurie atskleidė, jog didelė dalis vaikų nėra lankęsi pas odontologą per visą gyvenimą [16,24,27].
Shanbhog ir kt. bendraautorių tyrime buvo nustatyta, jog profilaktinių patikrinimų metu odontologai tik 1,6 proc. vaikų suteikė informacijos apie burnos priežiūrą, todėl, autorių nuomone, odontologai nedaug prisideda prie globos namuose augančių vaikų švietimo burnos sveikatos klausimais [16]. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis (91,2 proc.) įstaigų darbuotojų mano, kad odontologai šviečia vaikus burnos sveikatos klausimais, ypač jei vaikai tuo domisi. Vanessa Muirhead ir kt. autorių tyrimas patvirtino, jog odontologai buvo tie, kurie globojamiems vaikams suteikė informacijos apie burnos sveikatą, o ne socialiniai darbuotojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai [24].
Tai, kad vaikai domisi burnos sveikatos bei higienos klausimais, nurodė tik 16,7 proc. respondentų, tačiau didžioji jų dalis (67,9 proc.) pasisakė, jog vaikams pakanka žinių. Tuo tarpu Raghavendra Shanbhog ir kt. autorių tyrime 90,2 proc. vaikų atsakydami į anketos klausimus teigia, jog norėtų daugiau sužinoti apie papildomas burnos higienos priemones ir kitą svarbią informaciją apie jų burnos ertmės higienos palaikymą bei sveikatą. Mūsų tyrimo rezultatus patvirtino tai, jog net 81,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad žino, kaip palaikyti burnos ertmės higieną [16].
Didžioji dalis apklaustų vaikų namų socialinių darbuotojų (79,1 proc.) pritaria, jog vaikai turėtų būti labiau informuoti apie burnos sveikatą bei priežiūrą. Tai patvirtina ir Jungtinėje Karalystėje
