DANTŲ BŪKLĖS VERTINIMAS IR BURNOS SVEIKATĄ ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ NUSTATYMAS ŠUNIMS PERIODONTO LIGŲ PROFILAKTIKOS TIKSLAIS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ilona Vilimaitė

DANTŲ BŪKLĖS VERTINIMAS IR BURNOS

SVEIKATĄ ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ

NUSTATYMAS ŠUNIMS PERIODONTO LIGŲ

PROFILAKTIKOS TIKSLAIS

Evaluation of the dental status and identification of factors

influencing oral health for the purpose of the periodontal

disease prophylaxis in dogs

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: asist. Ligita Zorgevica-Pockeviča

2

DARBAS ATLIKTAS LSMU DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dantų būklės vertinimas ir burnos sveikatą įtakojančių veiksnių nustatymas šunims periodonto ligų profilaktikos tikslais“

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-o)s vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Šunų dantų anatominiai aspektai ... 10

1.2. Periodonto ligos ... 10

1.3. Veiksniai, turintys įtakos periodonto ligų vystymusi ... 13

1.4. Šuns dantų sveikatos profilaktika ... 14

1.4.1. Veterinarijos gydytojo vaidmuo ... 14

1.4.2. Šeimininko vaidmuo ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

2.1. Tyrimo organizavimas ... 21

2.2. Tyrimo metodai ... 21

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 25

3. TYRIMO REZULTATAI ... 26

3.1. Šunų dantų būklės vertinimai ... 26

3.2. Skirtingi, nuo šeimininko nepriklausomi bei priklausomi veiksniai ... 30

3.3. Šunų dantų būklės ir skirtingų veiksnių tarpusavio pasiskirstymas ... 34

3.3.1. Dantų būklė ir nuo šeimininko nepriklausomi veiksniai ... 34

3.3.2. Dantų būklė ir nuo šeimininko priklausomi veiksniai ... 40

3.4. Ryšys tarp skirtingų veiksnių ir šunų dantų būklės ... 46

3.4.1. Nuo šeimininko nepriklausomų veiksnių ir šunų dantų būklės ryšys ... 46

3.4.2. Nuo šeimininko priklausomų veiksnių ir šunų dantų būklės ryšys ... 48

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 IŠVADOS ... 53 REKOMENDACIJOS ... 54 PADĖKA ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI ... 61

4

1 priedas. Apžiūros forma ... 61 2 priedas. Anketa ... 62

5

SANTRAUKA

Dantų būklės vertinimas ir burnos sveikatą įtakojančių veiksnių nustatymas šunims periodonto ligų profilaktikos tikslais

Ilona Vilimaitė Magistro baigiamasis darbas

Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti šunų dantų būklę bei nustatyti šuns burnos sveikatą įtakojančius veiksnius periodonto ligų profilaktikos tikslais. Tyrimas vyko 2015 metų kovo - 2015 metų spalio mėnesiais, LSMU Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje bei kitose, “X”, “Y”, “Z” veterinarijos klinikose. Tyrimui naudotos priemonės: anketa, apžiūros protokolas, dantų apnašų nuspalvinimo dažai „REVEAL“. Šunų dantų būklė buvo vertinta vizualiai. Buvo taikyti: OHI burnos sveikatos, HQT apnašų, MRAI akmenų bei MGI gingivito indeksai. Gauti duomenys apdoroti, taikant statistinių duomenų apdorojimo programų paketus Microsoft Excel ir SPSS 20. Duomenys buvo laikomi patikimi, kai p<0,05. Įvertinus šunų dantų būklę nustatėme, kad visi atsitiktine tvarka tyrimui išrinkti šunys turėjo skirtingo sunkumo dantų problemų, taipogi paaiškėjo, kad yra tarpusavio ryšys tarp halitozės, dantų akmenų bei dantenų uždegimo rodiklių. Įvertinus nuo šeimininko nepriklausomus veiksnius, galinčius predisponuoti periodonto ligas nustatėme, kad daugiausia tirtų šunų buvo: 6-8 metų amžiaus, veisliniai, mažo dydžio, patinai. Taipogi daugiausia buvo šunų, šeriamų kombinuotu pašaru, didžiąją dalį kurio sudaro sausas komercinis; daugiausia ir tokių šunų, kurie kramtalus gauna kelis kartus į mėnesį; kuriems dantys namuose nėra valomi išvis bei kuriems nei karto nebuvo atliktas profesionalus dantų higieninis valymas klinikoje. Įvertinus šunų dantų būklės ir nuo šeimininko nepriklausomų bei nuo šeimininko priklausomų veiksnių tarpusavio pasiskirstymus nustatėme, kad šuns amžius, dydis, kramtalų gavimo dažnumas, dantų valymo namuose dažnumas bei profesionalaus dantų valymo klinikoje dažnumas turėjo įtakos šunų dantų būklei. Įvertinus ryšį tarp nuo šeimininko priklausomų ir nepriklausomų veiksnių bei šunų dantų būklės nustatėme, kad yra ryšys tarp šunų dantų būklės rodiklių ir šuns amžiaus, dydžio, kramtalų gavimo dažnumo bei dantų valymo namuose dažnumo. Nustatytas ryšys parodo, kad šunų periodonto ligų profilaktikos sėkmė priklauso nuo šeimininko veiksmų.

Raktažodžiai: halitozė, dantų apnašos, apnašų nuspalvinimo dažai, dantų akmenys, gingivitas, periodonto ligos, dantų profilaktika.

6

SUMMARY

Evaluation of the dental status and identification of factors influencing oral health for the purpose of the periodontal disease prophylaxis in dogs

Ilona Vilimaitė Master's Thesis

The objective of this research was to evaluate dental status and identify oral health influencing factors for the purpose of periodontal disease prophylaxis in dogs. The research took place between March 2015 - October 2015 at LSMU Dr. Leono Kriauceliuno smalll animal clinic and other, named “X”, “Y”, “Z”. Measures used in research: questionnaire, examination protocol, dental plaque disclosing solution „REVEAL“. The dogs dental status in dogs was examined visually, by OHI, QHT, MRCI, MGI indices. The results were processed by using computer statistical applications such as Microsoft Excel and SPSS. The data considered to be reliable at p<0,05. It has been determined that all examined dogs had different severity dental problems. We also found that there is a correlation between halitosis, calculus and gingivitis. Eliminating the dogs owner as one of the controlling factors, we noticed that the majority of all examined dogs were of 6-8 year old, males, small proportional size and had a specific breed. We found, that the majority of all examined dogs received combination of food, which major part consisted of dry commercial meals. Also, the majority of dogs received some chews a few times per month and that the majority of the dogs never received teeth brushing at home or professional dental prophylaxis at the veterinary clinic. Taking account of the dogs dental status and placing the dogs owner as a controlled and uncontrolled variable in the research, it was determined that there is a high relationship between dental status and age, size of the dog, the rate of chews receiving, the frequency of teeth brushing at home and professional dental prophy clinics. The results show that the dogs dental condition in periodontal disease prophylaxis is highly dependable on the dogs owner.

Key words: halitosis, dental plaque, plaque disclosing solution, dental calculus, gingivitis, periodontal disease, dental prophylaxis.

7

SANTRUMPOS

PL – periodonto ligos

QHT – Turesky modifikuotas Quigley-Hein dantų apnašų indeksas MRAI – Modifikuotas Ramfjord akmenų indeksas

MGI – Modifikuotas gingivito gndeksas

OHI – oral health index, burnos sveikatos indeksas LM – limfiniai mazgai

8

ĮVADAS

Veterinarinė odontologija vis tobulėja ir tapo svarbus komponentas augintinių sveikatos užtikrinime (1). Didėja ir šeimininkų skaičius, kuriems rūpi jų augintinių dantų sveikata (2). Nepaisant to, periodonto ligos lieka dažniausia sveikatos problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje medicinoje (3). Periodonto ligų gydymas yra bene kasdienybė veterinarijos gydytojo praktikoje (4). Todėl kyla klausimas – kodėl taip yra? Kodėl, skiriant daugiau dėmesio augintinio sveikatai, sergamumas lieka tas pats? Vadinasi, kažkur padaryta klaida.

Šiai dienai dauguma veterinarijos gydytojų pripažįsta augintinių dantų tyrimo poreikį (1). Tokia tendencija stebima ir Lietuvoje: vis daugiau dėmesio kreipiama į gyvūnų dantų sveikatą. Tačiau gydytojai, radę tam tikrų dantų problemų, skuba jas pašalinti ir pereiti prie sekančio paciento. Tai ir yra atsakymas į klausimą - kodėl sergamumas lieka tas pats. Tuomet padaryta klaida – tai nepakankamas dėmesio skyrimas tiek pacientui, tiek jo šeimininkui. Gydytojai turi objektyviai įvertinti kiekvieno paciento dantų būklę ir turi detaliai informuoti šeimininką apie esamą augintinio būklę bei tolimesnę jos priežiūrą (2).

Augintinių dantų sveikata bus užtikrinta tik tuomet, kai veterinarijos gydytojas kalbės su šeimininku, o šeimininkas jį išgirs (5). Tai pasiekti yra labai svarbu, nes periodonto ligos – tai yra rimtos ligos, kurios sukelia tiek vietinius, tiek sisteminius pakitimus (6). Todėl šių ligų prevencija yra svarbi viso organizmo atžvilgiu (4). Taip pat svarbu, kad dėl periodonto ligų gyvūnui sukeliamas skausmas bei diskomfortas, todėl nukenčia ir jo gyvenimo kokybė – tai nėra tik kosmetinė problema (3).

Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, užsienyje atlikta daug tyrimų, siekiant įvertinti periodonto ligų paplitimą, jo skirtingus gydymo metodus ir prevencines priemones - jų įtaką, bei skirtingų veiksnių įtaką periodonto ligoms. Lietuvoje šiai dienai irgi yra atlikta tyrimų, siekiant nustatyti naminių augintinių dantų patologijas, jų gydymo būdus bei profilaktikos priemones. Tačiau nėra tirta detaliai, kokią įtaką šunų dantų būklei daro konkretūs profilaktikos veiksniai – vidiniai, priklausantys individualiai nuo augintinių, bei išoriniai – priklausantys nuo augintinių šeimininkų.

Šis tyrimas padės atskleisti ne tik bendrus šunų sveikatą įtakojančius veiksnius, bet ir konkrečiai įvertinti šeimininko įtaką šunų dantų būklei, kas potencialiai skatina arba slopina periodonto ligų vystymąsi. Tokiu būdu, būtų siekiamas gyvūnų dantų sveikatos gerinimas bei augintinių gerovės užtikrinimas.

9

Darbo tikslas

Įvertinti šunų dantų būklę bei nustatyti šuns burnos sveikatą įtakojančius veiksnius periodonto ligų profilaktikos tikslais.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti šunų dantų būklę bei atskleisti rodiklių tarpusavio ryšį.

2. Įvertinti nuo šeimininko nepriklausomus bei nuo šeimininko priklausomus periodonto ligų predisponavimo veiksnius.

3. Įvertinti šunų dantų būklės ir nuo šeimininko nepriklausomų ir priklausomų veiksnių veiksnių tarpusavio pasiskirstymus.

4. Atskleisti ryšį tarp nuo šeimininko nepriklausomų ir priklausomų veiksnių bei šunų dantų būklės.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šunų dantų anatominiai aspektai

Šunys yra difiodontai – jiems būdinga dantų kaita, kai nuolatiniai dantys keičia pieninius (4). Būdami 4 mėnesių amžiaus, šuniukai turi 28 pieninių dantų: [3/3 I; 1/1 C; 3/3 P] x 2, kurie nuo 3-7 mėnesio pradeda kristi dėl juos stumiančių nuolatinių, kurių yra 42: [3/3 I; 1/1 C; 4/4 P; 2/3 M] x 2. Dantų formulės ir prasikalimo amžiaus žinios svarbios klinikinio dantų vertinimo metu (7).

Kiekvienas dantis turi vainiką, kaklelį ir, priklausomai nuo danties tipo, vieną arba kelias šaknis. Kaklelis, kitaip vadinama cemento-emalio jungtis – yra vainiką nuo šaknies skirianti pereinamoji vieta: virš kaklelio randamas emaliu padengtas vainikas, žemiau kaklelio – cementu padengtos šaknys (8). Kaklelis kaip ir šaknys, yra padengta cementu (9). Danties viduje yra dentinas ir pulpa. Dentinas supa pulpos ertmę, kurioje randama pati pulpa, sudaryta iš jungiamojo audinio, nervinių skaidulų, kraujagyslių bei limfagyslių (8).

Danties prisitvirtinimas žandikaulyje ir apsauga užtikrinama dantį supančio atraminio aparato – periodonto (apydančio) dėka. Jį sudaro sekančios struktūros: dantenos (gingiva), cementas, periodonto raištis bei kaulinė alveolė (4). Kaulinės alveolės yra viršutinio bei apatinio žandikaulio struktūros, kuriose išsidėsto dantys, tuo tarpu cementas užtikrina danties fiksavimą alveolėje: cemento pagalba periodonto raištis jungiasi su dantų šaknimis (10). Dantenos – tai burnos gleivinės tąsa, susidedanti iš keratinizuoto epitelinio audinio, kuris jungiasi prie alveolinės ataugos ir tęsiasi link danties kaklelio (8). Pagal savo lokalizaciją danties atžvilgiu, gingiva skirstoma į fiksuota ir laisvą. Fiksuota gingiva tęsiasi nuo burnos gleivinės ir dantenų sankirtos iki danties kaklelio ir yra glaudžiai prisitvirtinusi prie kitų danties atraminių struktūrų. Laisva gingiva yra fiksuotosios tąsa, lokalizuota prie danties kaklelio - apsupa jį be tiesioginės fiksacijos su dantimi (10). Sveika laisva gingiva, priklausomai nuo šuns veislės, būna vientisa, rausva arba pigmentuota, tvirtos konsistencijos. Tarp laisvos gingivos ir danties vainiko paviršiaus yra plotas, vadinamas dantenų vagele. Šuns dantų vagelės normalus gylis laikomas nuo 1 iki 3 mm (11). Kai vagelės gylis siekia 3 ir daugiau mm, tarpas tarp danties ir dantenų įgyja pavadinimą „periodontinė kišenė“ (10).

1.2. Periodonto ligos

Periodonto ligoms (PL) priskiriamos bet kokios, apnašų inicijuotos apydančio struktūrų ligos (12). Šioms ligoms būdingas progresuojantis danties ir apydančio struktūrų jungties praradimas (13). Smulkių gyvūnų praktikoje tai yra dažniausiai diagnozuojamos burnos ligos, kurių simptomatika svyruoja nuo lengvo dantenų uždegimo iki negrįžtamų atraminių struktūrų pažeidimų bei, galiausiai, danties netekimo (14). C.E. Harvey savo straipsnyje paminėjo, kad būtent periodonto ligos yra pagrindinė šunų ir kačių dantų netekimo priežastis (12). Apie 80 proc. dviejų metų amžiaus šunų jau turi PL požymių (14). Čekijoje, tiriant įvairių dantų patologijų bei anomalijų paplitimą šunų tarpe,

11

nustatyta, kad 60 proc. tiriamųjų šunų turėjo periodonto ligų požymių (15). Tuo tarpu Nigerijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 82 proc. šunų turėjo PL požymių (13). Apydančio ligos taip pat yra dominuojančios, lyginant ir su kitomis smulkių gyvūnų ligomis (16). Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo dėl šunų sergamumo įvairiomis ligomis rezultatai parodo, jog periodonto ligos užima antrą vietą pagal dažnumą (17).

Apydančio ligos yra infekcinės kilmės (3). Pagrindinė jų vystymosi priežastis – apnašos, kurios kaupiasi ant danties paviršiaus bei inicijuoja dantenų uždegimą (18). Iki šiol tiksliai nėra žinomas visas PL vystymosi mechanizmas, tačiau veikia hipotezė, kad bakterijų specifiniai antigenai ar fermentai, būdami apnašose inicijuoja uždegiminį atsaką, kas ir yra pagrindinis PL aktyvatorius (19). Pačias apnašas, kitaip vadinamą bioplėvelę, sudaro burnos ertmės bakterijos bei jų gaminamos medžiagos, seilių komponentai, burnos ertmėje esantys nešvarumai (pašaro likučiai), o kartais ir pavienės uždegiminės ląstelės (4).

Apnašų susidarymas suskirstomas į penkias fazes: apnašų formavimosi; susijungimo su bakterijomis; jaunų supragingivalinių, ant vainiko paviršiaus esančių apnašų fazę; senų supragingivalinių apnašų fazę bei subgingivalinių, dantenų vagelėje esančių apnašų formavimosi fazę (20). Pirmos fazės metu, ant švarių, nuvalytų dantų vos per kelias minutes susiformuoja plona, bakterijų neturinti plėvelė. Praėjus kelioms valandoms, prie plėvelės jungiasi bakterijos ir susidaro apnašos, prikibusios prie danties paviršiaus. Sekančios fazės tarpusavyje skiriasi bakterijų rūšies ir kiekio atžvilgiu. Paminėtina, kad apnašų buvimas ant danties paviršiaus šunims yra normalus reiškinys, tačiau problemos kyla tuomet, kai keičiasi jų sudėtis ir kiekis (20). Klinikinių požymių atžvilgiu, apnašos atrodo kaip balsvai-geltonos, gelsvos arba rusvos spalvos plėvelė ant danties paviršiaus (7).

Apnašų kiekis nuolat didėja dėl besitęsiančios bakterijų kolonizacijos, ko pasėkoje prasideda apnašų kalcifikacija – susiformuoja dantų akmenys. Kalcifikacijos procesas vyksta 3 dienų bėgyje po apnašų formavimosi (21). Akmenų formavimuisi didelę įtaka daro seilių pH (22). Remiantis 2012 metais atlikto šunų seilių tyrimo rezultatais, šuns seilių pH, kalcio, natrio bei kalio koncentracijos yra ženkliai didesnės, negu žmonių – tokie rodikliai ir paaiškina dažnesnį akmenų formavimąsi bei dantenų uždegimo pasireiškimą šunų tarpe (23). Patys akmenys yra tik antraeilė periodonto ligų priežastis. Esminė akmenų reikšmė PL patogenezėje yra jų, kaip apnašas sulaikančio paviršiaus vaidmuo (4). Akmenys gali ir mechaniškai dirginti gingivą (6). Jie, kaip ir apnašos, skirstomi į supragingivalinius – ant danties vainiko ir subgingivalinius – esančius dantenų vagelėje (20).

Apnašose esantys mikroorganizmai periodonto struktūras gali pažeisti veikiant jas tiesiogiai arba netiesiogiai – esant uždegimui aplinkiniuose audiniuose (4). Pirmasis bakterijų taikinys yra gingiva tuomet apnašos sudirgina dantenas ir vystosi gingivitas (7). Nepašalinus supragingivalinių bei subgingivalinių apnašų ir akmenų, dantenų vagelėse susidaro periodontinės kišenės ir gingivitas

12

gali progresuoti į viso periodonto uždegimą – periodontitą (19). B.A. Niemec savo straipsnyje paminėjo, kad susiformavus periodontinėms kišenėms, vien tik supragingivalinių apnašų bei akmenų kontrolė, siekiant valdyti PL progresavimą, yra neefektyvi, nes šiuo atveju pagrindinis progresavimo skatintojo vaidmuo tenka būtent subgingivaliniams – kišenėse esantiems akmenims bei apnašoms (3). Periodontinės kišenės gali būti painiojamos su pseudokišenėmis, atsiradusiomis dėl dantenų reakcijos į uždegimą – dantenų hiperplazijos (9). Nors gingivos hiperplazija ir nereiškia, kad yra prasidėjęs periodontitas, tačiau tai gali predisponuoti ligą (7).

Svarbų faktą pateikė ir C. Gorrel - ne visiems gyvūnams gingivitas progresuos į periodontitą, tačiau neįmanoma numatyti, kokiems konkrečiai gyvūnams progresavimas įvyks. Žinoma tai, kad gyvūnams, kurių gingiva kliniškai sveika ir prižiūrima, progresavimas į periodontitą negresia (4). Gingivito progresavimą į periodontitą nulemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių, tokių kaip gyvūno amžius, imuninis statusas, šėrimo ypatumai, seilių sudėties skirtumai (12). Taip pat įtakos turi bakterijų virulentiškumas (24).

Gingivitui būdinga dantenų edema ir eritema su galimomis hemoragijomis palei dantenų kraštą. Kiti požymiai yra seilėtekis, gleivinės išopėjimai, halitozė (25). Palei dantenų kraštą ties danties vainiku gali būti stebimi akmenys bei apnašos. Uždegimui progresuojant, atsiranda kraujavimas šeimininkams valant augintinio dantis, augintiniui ėdant pašarą arba žaidžiant su žaislais. Taip pat gali pasireikšti spontaninis dantenų kraujavimas (7).

Gingivitas yra grįžtamas procesas – pasireiškus bet kokiems jo požymiams, kruopšti specialistų profilaktika bei namų priežiūra padės išvengti tolimesnių periodonto struktūrų pažeidimų (20). Šiuo atveju veikia principas – pašalinus priežastį, dingsta pasekmė (12). Tuo tarpu periodontitas yra lėtinis, negrįžtamas procesas, kurio metu vyksta progresuojanti periodonto raiščio ir kaulinės alveolės destrukcija, dantis netenka prisitvirtinimo komponentų (7). Larsen J. teigia, kad itin sunkiais atvejais, ties šaknimis gali susiformuoti abscesas, fistulės, galimi ir žandikaulio lūžiai (26).

Akivaizdžiausias periodontito požymis ir dažniausias gyvūnų laikytojų nusiskundimas yra intensyvi halitozė (4). Taip pat, būdingi ir gingivito klinikiniai požymiai: uždegimas bei kraujavimas. Tačiau šiuo atveju taip pat aptinkami itin dideli apnašų bei akmenų kiekiai, stebimas šaknų išsišakojimo atidengimas, dantų judumas, dantenų recesija - atsiskyrimas nuo danties (7). Ligai progresuojant, keičiasi gyvūno elgsena, įskaitant bendrus elgsenos pokyčius bei konkrečius įpročius: gyvūnas pradeda vengti pašaro arba keičiasi jo kramtymo įpročiai (6).

Logan E.I. savo straipsnyje akcentavo, kad periodonto ligos yra slaptos ligos – jos gali progresuoti be akivaizdžių klinikinių požymių, laikytojui nepastebėjus gyvūno dantų ir apydančio pokyčių, dėl to, gingivito progresavimas į periodontitą gali būti praleistas, o pakitimai bus jau negrįžtami (6). C. Gorrel pabrėžė svarbų faktą: esant periodontito stadijai, uždegimas gali paveikti šalia esančius dantis, todėl svarbu užkirsti kelią infekcijos plitimui (4).

13

Kitas faktas, kodėl svarbu kontroliuoti ligos progresavimą, yra galimas bakterijų patekimas į sisteminę kraujotaką, ir kaip pasekmė: neigiamas poveikis širdžiai, kepenims ir inkstams (26,27). 2008 metų Pavlica Z. ir kitų autorių straipsnyje pateikti patologinių pokyčių ir periodonto ligų sąsajos šunims vertinimo rezultatai atskleidė, kad yra statistiškai reikšminga koreliacija tarp rastų vidaus organų lėtinių patologijų bei periodonto ligų (28). Glickman L.T ir kitų bendraautorių aprašyto tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti periodonto ligų sąsają su širdies ligomis šunims, rezultatai parodo, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp periodonto ir konkrečių širdies ligų: kuo sunkesnė periodonto ligų forma, tuo didesnis sergamumas endokarditu ir hipertrofine bei diliatacine kardiomiopatija (29). Tiriant PL sąsają su inkstų ligomis šunims nustatyta, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp periodonto ligų ir lėtinio inkstų nepakankamumo: tokie inkstų rodikliai, kaip kreatininas ir šlapalas, buvo didesni šunų, sergančių sunkesne periodonto ligų forma (30,31,32).

Stiprus ryšys tarp sisteminių patologijų bei PL parodo, kad periodonto ligų prevencija yra svarbi net tik burnos bet ir sisteminės – kitų organų – sveikatos atžvilgiu (28).

1.3. Veiksniai, turintys įtakos periodonto ligų vystymusi

Yra žinoma daug rizikos veiksnių, susijusių su periodonto ligomis bei nulemiančių jų progresavimą (6). Ligos atsiradimo laikas ir sunkumas gerokai skiriasi, priklausomai nuo amžiaus, veislės, pašaro bei dantų priežiūros namuose (33).

Kyllar M. ir Witter K. savo straipsnyje pažymi, kad didėjant šunų amžiui, didėja jų sergamumas periodonto ligomis (15). Kortegaard H.E. ir kitų autorių straipsnyje pateikti šunų amžiaus ir PL sąsajos rezultatai atskleidė, kad PL paplitimas šunų tarpe didėja kartu su amžiumi (34). Tuo tarpu tiriant vyresnio amžiaus šunų sergamumą įvairiomis ligomis nustatyta, kad itin stipriai pažengusios PL yra antra pagal dažnumą problema geriartrinio amžiaus šunų tarpe (35).

Veislės, kaip PL rizikos faktoriaus vaidmuo, yra pagrįstas moksliniais tyrimais (11). PL pasireiškimas mažų veislių šunims yra dažnesnis, negu didelių veislių atstovams (36). Ši tendencija gali būti paaiškinama genetiniu dantenų pridisponavimu periodonto ligoms. Taip pat įtakos turi ir sąkandžio anomalijos, kurios yra dažnos mažų veislių šunims bei nulemia subgingivalinių apnašų susikaupimą, kas savo ruožtu skatina PL progresavimą (15).

Yra daugybė atliktų tyrimų, kurie parodo, kad šunų šėrimas skirtingo tipo pašaru įtakoja dantų sveikatą (37). Ši priklausomybė yra siejama su pašaro konsistencija (5). Kita vertus, Logan E.I. savo straipsnyje pažymi, kad reikšmės turi ir pašaro sudėtis (6).

Capik I. akcentuoja, kad periodonto ligų atsiradimą ypatingai stipriai įtakoja šuns burnos priežiūra namuose: šunims su prasta burnos higiena visada išsivysto gingivitas, kuris savo ruožtu dažnai progresuoja į periodontitą (38).

14

1.4. Šuns dantų sveikatos profilaktika

Remiantis aukščiau aprašytais kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis, periodonto ligos šunims yra reikšmingas sveikatos sutrikimas, turintis rimtų pasekmių tiek vietinių, tiek sisteminių procesų atžvilgiu. Periodonto ligų prevencija svarbi ne tik augintinių sveikatos atžvilgiu, bet ir turi įtakos jų gyvenimo kokybei bei ilgaamžiškumui (39).

Niemec B.A. akcentuoja, kad PL yra svarbi ir viso organizmo sveikatai potencialiai pavojinga būklė, kuri dažnai lieka nepakankamai įvertinta specialistų bei visuomenės (3). Whyte A. ir kiti bendraautoriai sutinka su Niemec B.A.: tiek veterinarijos specialistai, tiek gyvūnų laikytojai dažnai pirminių periodonto ligų požymių – švelnaus gingivito – pasireiškimo nesureikšmina: problema klaidingai laikoma menku rūpesčiu ir yra ignoruojama. Autoriai pabrėžia, kad periodonto ligų reguliari ir savalaikė profilaktika šunims daro didelę teigiamą įtaką ne tik dantų, bet ir viso organizmo sveikatos būklei (40).

Logan E. I. mato paralelę tarp žmonių ir naminių augintinių PL profilaktikos: autorė teigia, kad 90 proc. žmonių periodontitas pasireiškia kaip gingivito progresavimo rezultatas, kuris gali būti gali būti išvengtas apnašų kontrolės dėka. Yra pagrįsta, kad šunims bei katėms šis procesas vystosi analogiškai, todėl, kaip ir žmonėms, apnašų kontrolė PL profilaktikos tikslais šunims gali ženkliai sumažinti sergamumo periodontitu procentą (6).

Pasak Fraser A. H., naminių augintinių periodonto ligų kontrolės sėkmę nulemia tik įvairiapusiškas požiūris į pačią problemą: turi būti užtikrinama tiek reguliari gyvūno dantų priežiūra namuose, tiek ir savalaikė veterinarijos gydytojo konsultacija bei intervencija (5). Problema yra tame, kad augintinių burnos higienos užtikrinimas namuose nėra reguliariai praktikuojamas, daugiausia dėl režimo nesilaikymo bei proceso metodinių sunkumų (41). Burns K.M. pabrėžia, kad veterinarijos gydytojas turi skirti daug dėmesio pačiam pacientui – jį apžiūrint, įvertinant, bei jo šeimininkui – tinkamai informuojant jį apie PL grėsmę ir profilaktikos metodus ligų išvengimui (39).

1.4.1. Veterinarijos gydytojo vaidmuo

Pacientų dantų priežiūra veterinarijoje yra esminis profilaktikos plano komponentas ne tik dantų, bet ir viso kūno sveikatos atžvilgiu (33). Caiafa T. teigia, kad periodonto ligos yra tokios dažnos šunims, kad veterinarijos gydytojai, turėtų nuolat vykdyti kruopščią pacientų dantų apžiūrą: tai turi būti rutininis pacientų tikrinimas.

Pasak Gorman G., yra skirtingos nuomonės, vertinant PL profilaktikos ir gydymo ribas, tačiau pats autorius laikosi nuomonės, jog veterinarijos intervencija vadinama PL gydymu tik tuomet, kai yra aiškių periodontito požymių (42). Holmstrom ir kiti bendraautoriai teigia, kad visos manipuliacijos, kurios atliekamos paciento dantų būklės tyrimo metu, yra periodontito profilaktikos priemonės ir veiksmai (33).

15

Anot Caiafa T., dantų profilaktikos svarbiausi etapai yra paciento tyrimas: dantų ir apydančio būklės patikrinimas, dantenos vagelės zondavimas, supra- ir subgingivalinių apnašų bei akmenų valymas skaleriu, dantų poliravimas bei šeimininko instruktavimas apie augintinio dantų priežiūrą namuose (2).

Oxford M. pabrėžia, kad anamnezės rinkimas prieš paciento tyrimą yra svarbus aspektas dantų profilaktikoje (43). Anamnezė turi apimti duomenis apie augintinio dantų higienos užtikrinimą namuose – šeimininko atliekamas procedūras, gyvūno šėrimo ypatumus, kramtalus bei kramtymo įpročius, taip pat ir esamas sistemines ligas (33).

Paciento tyrimas pradžioje vykdomas jo ne anestezavus: toks pradinis vertinimas leidžia aptikti bendruosius periodonto ligų požymius, tokius kaip halitozė, didelis apnašų/akmenų kiekis, dantenų uždegimo bei recesijos požymiai, dantų judumas (43). Pradinio ištyrimo rezultatai pateikiami šeimininkui bei paaiškinama esama situacija – akcentuojama, kad esant periodonto ligų požymiams, tolimesnis tyrimas, taikant bendrąją gyvūnų narkozę, yra būtinas (44). Sekantis, anestezuoto gyvūno tyrimas turi daug privalumų: tik tokiu būdu yra įmanomas kruopštus, detalus dantų ir apydančio struktūrų vertinimas (43). Tačiau kai kurie veterinarijos gydytojai praktikuoja kitokią pacientų vertinimo tvarką: kuomet pradžioje vykdomas tiek neanestezuoto, tiek anestezuoto gyvūno tyrimas ir tik tada, turint išsamių duomenų apie pacientų dantų būklę, šeimininkai konsultuojami apie tolimesnę profilaktiką namuose (33).

Anestezuoto gyvūno dantų būklės vertinimo nuoseklumui ir tikslumui užtikrinti yra taikomi apnašų, akmenų, gingivito bei dantų judumo indeksai, kurių vis aukštesnis balas reiškia prastesnę dantų/apydančio būklę (44). Veterinarijoje taip pat yra priimtas periodonto ligų skirstymas etapais (40). Indeksai ir etapai vertinami, panaudojant modifikuotą Triadan‘o dantų numeracijos sistemą, pagal kurią kiekvienas dantis turi tam tikrą numerį (7).

Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, šunims naudojami apnašų vertinimo indeksai yra: Turesky modifikuotas Quigley-Hein (QHT), Loe ir Silness bei Logan & Boyce (15,16,38,45-48). Loe ir Silness indeksų sistema reikalauja invazyvumo – vertinimo metu naudojamas dantenų vagelių zondas (49). Tuo tarpu Turesky bei Logan & Boyce indeksų sistemos yra neinvazyvios, tačiau jos reikalauja specialių dažų, skirtų apnašų aptikimui-nusispalvinimui, naudojimo (48). Į apnašų identifikavimo priemonių sudėtį įeina maistiniai dažikliai: eritrozinas arba briliantinis mėlynasis (50,51). Caiafa T. akcentuoja, kad apnašų nuspalvinimo dažų naudojimas svarbus tiek pačiam vertinančiam veterinarijos gydytojui, tiek ir šeimininkui: tokiu būdu sudaromos sąlygos parodyti šeimininkui problemos mąstą (2). Dažai gali būti naudojami tiek paciento dantų būklės vertinimo metu, tiek jau atlikus dantų poliravimą (4).

Kaip parodo skirtingų atliktų tyrimų metodikos, dantų akmenys šunims dažniausiai vertinami modifikuotu Ramfjord akmenų indeksu (MRAI) (21,38). Gingivito vertinimo indeksai, naudojami

16

šunims yra: Loe ir Silness bei Lobene ir kitų Modifikuotas gingivos indeksas (MGI) (16,25,38,43). Loe ir Silness sistema yra invazyvi: dantenų būklė vertinama zonduojant vageles, tuo tarpu MGI yra neinvazyvi sistema, kuomet dantenų būklė vertinama vizualiai (52).

Dantų ir apydančio būklės vertinimo sistema indeksais leidžia objektyviai spręsti apie paciento burnos higienos lygį – ko pasėkoje sudaromas tolimesnis PL profilaktikos planas (44).

Paminėtina, kad Buckley C. ir kiti autoriai, savo tyrime, siekdami įvertinti bendrą šunų dantų būklę, naudojo burnos sveikatos indeksą (OHI, oral health index), kuris buvo interpretuojamas balais nuo 1 iki 8, parodant vis blogesnę burnos būklę (14).

Atlikus indeksų skaičiavimus, prireikus, atliekamas apnašų bei akmenų pašalinimas, kuomet gali būti taikomas tiek rankinis šalinimo būdas – naudojant specialias chirurgines žnyples, tiek automatizuotas – naudojant elektroninį skalerį (42). Kaip privalumas, automatizuoto skalerio naudojimas užtikrina tiek supra-, tiek subgingivalinių apnašų pašalinimą (2). Colmery B. labai akcentuoja, kad rankinis šalinimas, kuris pageidaujamas gyvūnų šeimininkais bei praktikuojamas kai kuriais veterinarijos gydytojais būtent dažniausiai dėl bendros anestezijos baimės (1). Autorius pabrėžia, kad anestezijos baimė neturi būti problema, kaip ir kitų procedūrų atveju, tinkamai parenkant anestetikus (33). Paminėtina ir tai, kad kokybiškas apnašų ir akmenų valymas gali būti atliktas tik tada, kai pacientas yra anestezuotas (2).

Po apnašų ir akmenų pašalinimo, taikomas dantų poliravimas, panaudojant abrazyvinių medžiagų turinčias pastas. Poliravimo procedūra skirta likusiųjų apnašų pašalinimui (42,2). Apnašų nuspalvinimo dažai padeda užtikrinti poliravimo kokybę: jie vizualizuoja galimus apnašų likučius, kuriuos po dažų aplikavimo bus lengva pašalinti (4). Pastos ir nuvalytų akmenų likučių šalinimo tikslais, rekomenduojama sudrėkinti dantenas (33). Kai kuriais veterinarijos gydytojais po poliravimo procedūros yra praktikuojamas specialaus vaško aplikavimas, kuris slopina apnašų kaupimąsi bei akmenų susidarymą ant šunų dantų (12).

Holmstrom S.E. akcentuoja, kad geriartrinių pacientų dantų priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį. Autorius taipogi pabrėžia, kad gydytojas turi paaiškinti augintinių šeimininkams, kad vyresnio amžiaus šuo neturi būti ignoruojamas dantų problemų atžvilgiu (53).

Veterinarijos gydytojas, užbaigdamas profesionalios profilaktikos procedūras, turi nuosekliai paaiškinti šeimininkams tolimesnės profilaktikos namuose žingsnius (33,54). Augintinio priežiūra namuose yra neatskiriama dantų profilaktikos dalis, nes be jos apnašos ir akmenys labai greitai vėl susiformuos (2). Šeimininkui turi būti paaiškinama ir parodoma – kaip turi vykti naminė priežiūra, kokios priemonės turi būti taikomos, kas gali įtakoti burnos higieną ir skatinti/slopinti periodonto ligų vystymąsi (12). Roudebush P.ir kiti bendraautoriai teigia, kad naminė priežiūra turi būti pradėta tik po veterinarijos gydytojo konsultacijos, nes netinkamas priemonių taikymas gali sužaloti augintinio dantenas, kas duos tik priešingus rezultatus (5). Colmery B. pabrėžia, kad siekiant efektyvios PL

17

profilaktikos, šeimininkas turi nuolat rūpintis augintinio dantimis, tačiau taipogi ne mažiau svarbus yra kasmetinis pasirodymas veterinarijos klinikoje – tik tada bus užtikrinta kokybiška prevencija (1).

1.4.2. Šeimininko vaidmuo

Šeimininkas, besilaikant veterinarijos gydytojo nurodymų, turi nuolat vykdyti augintinio dantų priežiūrą namuose – tik tokiu atveju bus pasiekta tinkama PL profilaktika (1). Tai, ką laikytojas kiekvieną dieną taiko namuose augintinio apnašų kontrolės tikslais, tiek pat svarbu šuns burnos sveikatos ilgalaikiam poveikiui, kiek ir profesionali priežiūra veterinarijos klinikoje (5). Reguliari augintinio dantų priežiūra namuose yra būtina, norint išvengti apnašų kaupimosi ir kalcifikacijos bei pasekmių (26).

Šuns dantų priežiūra yra tiesiogiai susijusi su gaunamu pašaru, todėl ant šeimininko atsakomybės lieka ir pašaro parinkimas, kas veikia kaip mechaninis apnašų bei akmenų kontrolės agentas (39). Yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių pašaro įtaką šunų burnos sveikatai (37). Periodonto ligos šėrimo ypatumų atžvilgiu, siejamos su pačio pašaro struktūra: sausas bei kietas pašaras turi abrazyvinių savybių, todėl yra naudingesnis dantų sveikatai (38). Tuo tarpu minkštas bei lipnus pašaras, kibdamas prie danties, teikia daugiau substrato apnašų kaupimuisi, kas vėliau inicijuoja dantenų uždegimą (5).

Pasak Gawor J. P. ir kitų bendraautorių, yra pakankamai įrodymų, kad minkštas pašaras yra siejamas su padidėjusiu PL dažnumu bei sunkumu. Šių autorių atlikto tyrimo rezultatuose atsispindi tai, kad naminių augintinių, kurie šeriami minkštu pašaru, dantų sveikatos būklė PL atžvilgiu yra žymiai prastesnė, nei tų, kurie šeriami sausu (37). Martin J.K.D. ir kiti autoriai taip pat pateikia rezultatus, parodančius, kad minkštu naminiu pašaru šeriami šunys yra labiau paveikti PL nei kiti šunys, kurių racioną sudaro tik sausas komercinis pašaras (55). Buckley C. ir kiti autoriai, savo straipsnyje aprašo panašią tendenciją – sausas pašaras turi aiškių privalumų šunų dantų sveikatai (14). Tačiau yra ir priešingų rezultatų – remiantis 2010 metais aprašytu tyrimu, tiek sausu, tiek minkštu pašaru šerti šunys turėjo tokius pačius dantų būklės rodiklius (38). 2014 metais aprašyto tyrimo duomenimis, būtent minkštu naminiu pašaru šerti gyvūnai turėjo kiek geresnę dantų būklę (13). Skirtingus tyrimų rezultatus gali nulemti tyrimo metodikų specifikos, tačiau, nors pašaro konsistencijos įtaka PL vystymuisi iki šiol ir lieka klausimo formoje, visgi daugiau rezultatų parodo būtent sauso pašaro teigiamą įtaką apnašų kontrolei (26).

Svarbi ne tik pašaro konsistencija: Hennet P ir kiti autoriai tyrė šunų dantų būklės priklausomybę nuo sauso pašaro granulių dydžio ir nustatė, kad smulkių granulių sausu pašaru šeriamų šunų dantų būklė buvo prastesnė – daugiau akmenų – negu šunų, kurie buvo šeriami stambių granulių pašaru. Tokie rezultatai paaiškinami paprasčiausiai šuns kramtymo specifika: mažių granulių šuo beveik nekramto, o tiesiog nuryja, kuomet stambios granulės priverčia šunį jį kramtyti (45).

18

Kramtymas yra svarbus PL profilaktikoje, nes jis mechaniškai sutrikdo apnašų kaupimąsi, todėl veikia kaip savaiminio valymo priemonė. Svarbu ir tai, jog kramtymas stimuliuoja seilių išsiskyrimą, kas savo ruožtu turi antibakterinį poveikį ir šitokiu būdu palaiko burnos sveikatą (16). Tiriant įvairių kramtymą stimuliuojančių produktų įtaką šunų dantų būklei nustatyta, kad dantų kramtalai turi teigiamą poveikį šunų dantų sveikatos būklei: mažėja halitozės stiprumas ir apnašų bei akmenų kaupimasis, pagerėja dantenų būklė – rezultatai įrodo, kad kramtalai yra efektyvi PL profilaktikos priemonė šunims (56-60). Paminėtina, kad įtakos turi ir pačių šunų kramtymo įpročiai (55). Larsen J. savo straipsnyje irgi pabrėžia, kad didesnės sauso pašaro granulės skatina kramtymą, tokiu būdu palaikomas ilgesnis sauso pašaro kontaktas su danties paviršiumi, kas užtikrina mechaninį apnašų nusivalymą (26). Kramtymas taip pat gali būti stimuliuojamas duodant šuniui žaislų, tačiau nėra mokslinio pagrįstumo, kad tai turi teigiamą poveikį dantų sveikatai ir apsaugo nuo PL vystymosi (39).

Iki šiol nėra tirta, kokią įtaką šunų dantų būklei PL atžvilgiu daro šėrimas taikant natūralią dietą (6). Yra tik vienas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti laukinių šunų sergamumą periodonto ligomis. Rezultatai atskleidė, kad PL požymių turinčių laukinių šunų yra tiek pat kiek naminių – duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė (26). Remiantis kitų tyrimų rezultatais, yra parodoma tik tai, kad naminiai šunys ir katės, šeriami natūralia dieta, turi daugiau dantų lūžių. Todėl nėra pagrįstumo, kad natūrali dieta yra prevencinė priemonė nuo PL bei aplamai yra sveika dantims (6).

Šeimininkai dažnai klysta manydami, kad jų šunys, gaudami sausą stambių granulių pašarą tikrai bus apsaugoti nuo PL ligų – pašaro konsistencijos įtaka PL vystymuisi iki šiol yra tiriama ir vieningų rezultatų nėra. Visai kitas dalykas yra dieta ir kramtalai, specialiai sukurti dantų priežiūrai, kuriuos Niemec B.A. pavadina pasyvia dantų namine priežiūra (61). Tiriant specialių dantų kramtalų įtaką dantų būklei, nustatyta, kad šie kramtalai, mažindami apnašų kiekį, turi teigiamą poveikį šunų dantų būklei (16).

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, polifosfatai, įeinantys į specialiai dantims sukurtų pašarų bei kramtalų sudėtį, turi statistiškai reikšmingą įtaką akmenų susidarymo mažinimui (12,45). Labai svarbų informuoti šeimininką, kad nors pašaras bei kramtalai ir gali apmažinti apnašų kaupimąsi bei akmenų susidarymą, tačiau tai nepakeičia kruopščios, aktyvios namų priežiūros taikant kitas priemones, taipogi nepakeičia ir veterinarijos gydytojo vaidmens šuns PL profilaktikoje (26,61). Aktyvi dantų naminė priežiūra – tai cheminių agentų, skirtų šunų dantų apnašų kontrolei bei akmenų formavimosi prevencijai, taikymas (12,61). Apnašų kontrolės cheminiams agentams priskiriamos pastos, geliai, bei skalavimo priemonės (5).

Dantų valymas šepetėliu su pasta yra vienas geriausių apnašų kontrolės metodų, kuris yra periodonto ligų profilaktikos „auksinis standartas“ (4,12,14,2). Paminėtina, kad šis metodas taipogi yra ir mechaninis – kadangi vien tik pastos užtepimo neužtenka, reikalingi techniniai šeimininko įgūdžiai (12). Yra labai didelis dantų šepetėlių pasirinkimas šunims, tačiau minkštas vaikų šepetukas

19

taip pat gali būti efektyviai naudojamas ir naminiams augintiniams (11,61). Dantų pastų pasirinkimas šunims taipogi yra didelis: yra sudėties skirtumai abrazyvinių ir kitų medžiagų bei specifinio skonio atžvilgiu (5). Idealiausia šunų dantų valymą vykdyti kasdien, tačiau daugeliui šeimininkų tai yra sunku įvykdyti praktiškai (61). Dauguma veterinarijos gydytojų rekomenduoja augintinių dantis valyti 3 kartus savaitėje (5). Tačiau valymo dažnumas priklauso nuo šuns dantų būklės – esant periodonto ligų požymiams, kasdieninis valymas yra būtinas (61). Svarbus aspektas, kad patys šeimininkai neturi pakankamai motyvacijos, kuri labai reikalinga siekiant augintinių dantų valymo reguliarumo. Remiantys atliktais tyrimais, dantų valymo namuose laikymasis siekia tik 50-60 proc., tačiau net ir šie rodikliai pasiekti tik su labai motyvuotais šeimininkais (5).

Remiantis Buckley C. Ir kitų autorių tyrimu, šunų dantų valymas namuose yra efektyvi PL profilaktikos priemonė siekiant kontroliuoti apnašų kiekį bei užtikrinanti gingivito nebuvimą. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad dantų valymo techniniai įgūdžiai buvo gana prasti, kadangi augintiniams vis gi prireikė veterinarijos gydytojų intervencijos. Tai parodo, kad vis gi siekiant apsaugoti augintinių dantis nuo PL, vien tik valymo, kaip fakto neužtenka, turi būti laikomasi dažnumo bei teisingos technikos (14). Pati valymo technika priklauso nuo individualaus atvejo. Apnašų valymas būtų atliekamas išvengiant gingivos pažeidimų: turi būti atliekami rotaciniai judesiai, liečiant danties paviršių bei masažuojant gingivą (4). Turi būti užtikrinamas tiek supra, tiek subgingivalinių apnašų šalinimas, kadangi pastarieji labiausiai skatina periodonto ligų vystymąsi, todėl, valant šuns dantis, šeimininkas turi nukreipti šepetuką 45 kampu, kad šereliai pasiektų gingivos vagelę ir nuvalytų joje esančias apnašas (4,26).

Harvey C. ir kiti bendraautoriai, tiriant dantų valymo šepetėliu dažnumo įtaką apnašų bei akmenų kaupimuisi bei gingivito pasireiškimui šunims nustatė, kad kasdienis dantų valymas šunims turi statistiškai reikšmingą poveikį burnos higienos pagerėjimui, lyginant su šunimis, kuriems dantis buvo valomi rečiau. Rezultatai įrodo, kad dažnas dantų valymas yra svarbus profilaktikos etapas vykdant šunų dantų naminę priežiūrą (62).

Niemec B.A. pabrėžia, kad skalavimo skysčiai, geliai ir vaškai irgi yra efektyvios PL profilaktikos priemonės. Vienu sudėtyje yra chlorheksidino, kitų – cinko bei daugybė kitų medžiagų, tačiau visų šių priemonių efektyvumas yra pagrįstas sumažėjusiu dantų apnašų kiekiu (61). Paminėtina, kad chlorheksidinas nors ir mažina apnašų kiekį, bet taip pat ir skatina akmenų formavimąsi, todėl chlorheksidiną turinčių priemonių naudojimas yra abejotinas (12).

Atliktų tyrimų rezultatų duomenimis, žolelių skalavimo skysčiai turi teigiamą įtaką šunų burnos higienai: jie ženkliai sumažino apnašų kiekį, dantenų uždegimą bei halitozę (46,47). Kitas dantų skalavimo skysčio šunims tyrimas atskleidė, kad šunims, kuriems buvo naudojamas skystis, sumažėjo apnašų bei akmenų kaupimasis ant dantų (63). Tiriant dantų vašką šunims, nustatytas jo efektyvumas

20

akmenų kiekio mažinimo atžvilgiu (64). Remiantis šių tyrimų rezultatais, įrodoma, kad skalavimo priemonės bei vaškai šunims yra gera burnos higienos užtikrinimo priemonė.

Esminis visų namuose taikomų aktyvių PL profilaktikos priemonių šunims veiksnys yra režimo laikymasis. Tai priklauso nuo šeimininko įsipareigojimų ir pajėgumo bei nuo pačio augintinio (39). Harvey C.E. iškelia konkretų klausimą – koks yra šeimininkų noras ir gebėjimas taikyti naminę profilaktiką, bei koks yra pačių gyvūnų noras tai priimti (12). Turi būti įdėta nemažai pastangų pratinant tiek šeimininką, tiek gyvūną prie procedūrų (4). Kai kurie šunys visiškai netoleruoja oralinių manipuliacijų, todėl turi būti vykdomas nuoseklus gyvūno pratinimo prie kasdienės burnos higienos procedūrų procesas, tuo pačiu lavinant ir šeimininko įgūdžius (39). Geriausiai, kai šeimininkas pradeda pratinti gyvūną, kai jis dar labai jaunas, o vyresni gyvūnai taipogi yra ne išimtis, tačiau pats procesas užtrunka ilgiau (4).

Gallagher L. pabrėžia: nesvarbu, kokias priemones šeimininkas pasirinks šuns PL dantų profilaktikai, svarbu, kad jos būtų taikomos (56). Tuo tarpu, anot Larsen J., dantų valymo šepetėliu niekas nepakeis, tačiau tinkamas pašaras, kramtalai ir kitos priemonės irgi yra efektyvios PL profilaktikoje (26). Paminėtina, kad dauguma priemonių tik sumažina apnašų kaupimąsi, bet nestabdo jų formavimosi (5). Burns K.M. akcentuoja: šeimininkas turi būti informuotas, kad naminė priežiūra akmenų nepašalins bei periodonto ligų neišgydys, todėl reikalinga veterinarijos gydytojo profesionali apžiūra ir atitinkamos manipuliacijos (39). Taipogi svarbu, kad jau esant PL požymiams, kruopšti dantų naminė priežiūra praranda savo efektyvumą (61).

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas vyko 2015 metų kovo - 2015 metų spalio mėnesiais, LSMU Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje bei kitose, “X”, “Y”, “Z” veterinarijos klinikose. Tyrimas atliktas prisilaikant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos bei veterinarijos įstatymų.

Atsitiktinės atrankos būdu buvo tiriami šunys, atvesti į veterinarijos kliniką dėl skirtingų priežasčių. Kiekvienam šuniui buvo atliekama bendra klinikinė bei išsami dantų apžiūra. Po apžiūros, gyvūnų šeimininkams sutikus, jie buvo apklausti anamnezės rinkimo tikslais, panaudojus tyrimo autorės anketą.

Tiriant gyvūną, pirmiausia buvo atliekama klinikinė apžiūra, gyvūnui neatlikus bendrosios anestezijos: bendra šuns sveikatos būklė buvo tikrinama, siekiant įvertinti galimybes tolimesnio tyrimo vykdymo tikslais.

Sekantis apžiūros etapas vyko gyvūnus sedavus, bei taikius jiems bendrąją anesteziją. Priklausomai nuo veterinarijos klinikos, kurioje buvo vykdytas tyrimas, naudoti sekantys medikamentai: medetomidino hidrochloridas (40 µg/kg) i/m, butorfanolis (0,2 mg/kg) i/m, diazepamas (0,5-3,0 mg/kg) i/v, ketamino hidrochloridas (2-6 mg/kg) i/v, propofolis (4-5 mg/kg) i/v. Apžiūrint anestezuotą gyvūną, dantų būklė buvo vertinama vadovaujantis tyrimo priemonėmis – apžiūros protokolu bei apnašų nuspalvinimo dažais.

2.2. Tyrimo metodai

 Tyrimo autorės sukurta apžiūros forma.  Apnašų nuspalvinimo dažai „REVEAL“.  Tyrimo autorės sukurta anketa.

Apžiūros forma buvo taikyta dantų būklės vertinimo metu. Formoje buvo nurodoma informacija apie tirtus rodiklius: vertintas kvapas iš snukio – halitozės buvimas, bendra šuns burnos sveikata, pažandinių limfinių mazgų dydis, dantų apnašos ir akmenys bei dantenų uždegimo požymiai (1 priedas).

Bendrai šuns burnos sveikatai nustatyti pasirinktas Burnos sveikatos indeksas (OHI, oral health index). Šio indekso apskaičiavimas apima dantų apnašų/akmenų, pažandinių limfinių mazgų (LM) dydžio bei dantenų sveikatos vertinimus:

 dantų apnašos buvo vertinamos vizualiai, balais - nuo 0 iki 3, kur 0 balų parodė dantų švarumą, 1 balas – apnašų buvimą, 2 balai – akmenų buvimą ant kelių dantų, ir 3 balai reiškė išplitusį akmenų buvimą visoje burnos ertmėje;

22

 pažandinių LM dydis buvo nustatytas palpacijos būdu, bei vertintas balais nuo 0 iki 2, kur 0 balų reiškia, kad LM yra normalaus dydžio, 1 balas – LM yra šiek tiek padidėję ir 2 balai reiškė, kad limfiniai mazgai yra žymiai padidėję;

 dantenų sveikata buvo vertinama vizualiai, 0, 1, 3 balais, kur 0 balų reiškė, kad dantenos sveikos, 2 – yra gingivitas, ir 3 – yra periodontitas; gingivitas buvo nustatytas, kai dantenos buvo paraudusios arba kraujuojančios, tuo tarpu periodontitas nustatytas, kai palpuojant buvo jaučiamas dantų mobilumas (judumas) (1 pav.)

OHI buvo apskaičiuotas, sumuojant visų trijų vertintų rodiklių (dantų apnašų, pažandinių LM dydžio ir dantenų sveikatos) rezultatus. Indeksas, kurio vertė yra 0 parodo, kad burnos sveikata yra gera, 1-2 parodo, kad yra reikalinga veterinarijos gydytojo konsultacija, 3-5 parodo burnos sveikatos problemą, kuri reikalauja minimalaus gydymo ir 6-8 indekso vertė parodo, kad yra problema, reikalaujanti intensyvaus gydymo.

1 pav. Dantų akmenys, gingivitas, periodontitas

Detaliau vertinant dantų apnašas, akmenis bei dantenų būklę, buvo pasirinkti atitinkami indeksai. Tokiam vertinimui buvo taikoma Triadan‘o dantų numeracijos sistema – tiriant kiekvieną dantį (7). Tyrimo analizei pasirinkti dantys: 103, 104, 107, 108, 203, 204, 207, 208, 403, 404, 408, 409, 303, 304, 308, 309.

Siekiant kiekybiškai įvertinti dantų apnašas, buvo pasirinktas Quigley ir Hein, modifikuotas Turesky (QHT) indeksas. Šio indekso taikymas reikalauja dantų apnašų nuspalvinimo dažų aplikavimo (48). Todėl, mūsų tyrimo metu vertinant apnašas buvo naudoti „REVEAL“ dažai. Šių dažų sudėtyje yra maistinis dažas eritrozinas, nuspalvinantis apnašas. Prieš dažų aplikavimą ant dantų, buvo pagaminamas tirpalas, skiedžiant dažus su vandeniu, santykiu 1:2. Dantys buvo nudažomi, apibraukiant juos higieniniu vatos pagaliuku, kuris prieš tai buvo panardintas į dažų

23

tirpalą. Praėjus kelioms sekundžių, ant dantų paviršiaus buvo stebimos raudonai nusidažiusios zonos, kurios parodė apnašų buvimą (2,3 pav.). Toliau, taikant HQT indeksą, priklausomai nuo danties paviršiaus ploto, kurį padengė raudonai nusidažiusios apnašos, jos buvo vertintos vizualiai, pasirinkus atitinkamą reikšmę:

0 = Apnašų nėra.

1 = Atskiros apnašų dėmelės danties kaklelio krašte.

2 = Plona (iki 1 milimetro, mm) apnašų juostelė danties kaklelio krašte.

3 = Apnašų juostelė platesnė negu 1 mm, tačiau apima mažiau nei ⅓ danties vainiko. 4 = Apnašos apima ne mažiau ⅓, bet ne daugiau nei ⅔ danties vainiko.

5 = Apnašos apima ⅔ danties vainiko ir daugiau (48).

2 pav. Apnašos prieš dažų aplikavimą

24

Siekiant kiekybiškai įvertinti dantų akmenis, buvo pasirinktas Modifikuotas Ramfjord akmenų indeksas (MRAI). Taikant šį indeksą, akmenys buvo vertinami vizualiai. Priklausomai nuo danties paviršiaus ploto, kurį dengė akmenys, buvo pasirinkta atitinkama reikšmė:

0 = Akmenų nėra.

1 = Pavieniai nedideli akmenų ploteliai ant vainiko ties gingiva. 2 = Supragingivaliniai akmenys, dengiantys iki ⅓ vainiko. 3 = Supragingivaliniai akmenys, dengiantys iki ⅔ vainiko.

4 = Supragingivaliniai akmenys, dengiantys daugiau, kaip ⅔ vainiko (21) (4 pav.).

4 pav. Dantų akmenys, dengiantys daugiau, kaip ⅔ danties vainiko

Siekiant įvertinti dantenų būklę, buvo pasirinktas neinvazyvus, Lobene ir kitų (1986) Modifikuotas gingivito indeksas (MGI). Taikant šį indeksą, dantenos buvo vertinamos vizualiai – priklausomai nuo būklės, pasirinkus atitinkamą reikšmę:

0 = Uždegimo nėra.

1 = Švelnus uždegimas – nedidelis paraudimas, bet ne visuose dantenų kraštuose. 2 = Švelnus uždegimas – nedidelis paraudimas visuose dantenų kraštuose.

3 = Vidutinio sunkumo uždegimas – dantenos paraudusios, būdinga edema ir/ar dantenų kraštų hipertrofija.

4 = Sunkus uždegimas – paraudimas, edema ir/ar hipertrofija, spontaniškas kraujavimas, išopėjimas (43) (5 pav.).

25

5 pav. Švelnus gingivitas ir dantų akmenys

Siekiant surinkti anamnezės duomenis bei įvertinti šeimininko įtaką šunų dantų būklei bei tarpusavio priklausomybei, buvo sukurta anketa, susidedanti iš 10 klausimų. Klausimynas suteikė informaciją apie gyvūno amžių, veislę, lytį, laikymo sąlygas, šėrimo ypatumus – priklausomai nuo pašaro konsistencijos, pašaro kramtymo greitį, namuose taikomas dantų priežiūros priemones bei apsilankymą veterinarijos klinikose (2 priedas).

Visos metodikoje pateiktos nuotraukos/paveikslai yra padarytos tyrimo autorės, apžiūros metu.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistiniai skaičiavimai buvo vykdomi taikant statistinių duomenų apdorojimo programų paketus - Microsoft Excel 2007 ir SPSS 20.

Skaičiuoti statistiniai rodikliai: • Pasiskirstymai, procentais.

• Patikimumas. Rodiklių tarpusavio priklausomybės hipotezei tikrinti taikytas „Chi – kvadrato“ testas. Duomenys buvo laikomi patikimi, kai p<0,05.

• Koreliacijos. Rodiklių tarpusavio ryšio hipotezei tikrinti taikytas koreliacijos vertinimas pagal Spearman koeficientą. Išvados apie ryšio stiprumą buvo suformuotos, remiantis gautomis koreliacijos koeficiento reikšmėmis, kur 0<r≤0,3 reiškia, kad yra labai silpnas ryšys tarp rodiklių, 0,3<r≤0,5 – ryšys silpnas, 0,5<r≤0,7 – ryšys vidutiniškai stiprus, 0,7<r≤0,9 – ryšys stiprus ir 0,9<r≤1 reiškia, kad ryšys tarp rodiklių yra labai stiprus.

26

3. TYRIMO REZULTATAI

Per visą tyrimą buvo ištirta 51 šunys. Siekiant įvertinti šunų amžiaus įtaką dantų būklei, tiriamieji šunys pagal amžių buvo suskirstyti į sekančias grupes: 1-2 metų, 3-5 metų, 6-8 metų bei 9-12 metų.

Siekiant įvertinti šunų dydžio įtaką dantų būklei, šunys buvo taipogi suskirstyti į dydžio grupes. Veisliniai šunys sugrupuoti pagal veisliniais dydžio standartus, mišrūnai – remiantis veislinių šunų dydžio standartais.

3.1. Šunų dantų būklės vertinimai

Siekiant įvertinti esamą šunų dantų būklę, buvo tiriami tokie rodikliai: burnos sveikatos indeksas (OHI), halitozė, apnašos, akmenys bei gingivitas.

Atliekant šunų pasiskirstymo pagal burnos sveikatos indeksą (OHI) analizę nustatėme, kad daugiausiai (29,4 proc., n=15) šunų turėjo 4 balų OHI, tuo tarpu mažiausiai (2,0 proc.,n=1) šunų turėjo 3 balų OHI (6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal burnos sveikatos indeksą (OHI)

Atlikus tiriamųjų šunų halitozės, dantų apnašų, akmenų bei gingivito pasireiškimo pasiskirstymo analizę paaiškėjo, kad visi šunys (100 proc., n=51) turėjo apnašas, ir tik 58,8 proc. (n=30) šunų turėjo halitozę (7 pav.).

27

7 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal halitozę, apnašas, dantų akmenis bei gingivitą

Detaliau analizuojant šunų dantų apnašas – kiekybiškai jas įvertinus Quigley ir Hein modifikuotu Turesky (QHT) indeksu ant pasirinktų dantų – 103, 104, 107, 108, 203, 204, 207, 208, 403, 404, 408, 409, 303, 304, 308, 309, paaiškėjo, kad skirtingam šunų skaičiui ant skirtingų dantų kaupiasi skirtingas apnašų kiekis. Nustatėme, kad dominavo 3 HQT indeksu įvertintos apnašos – ant 104, 204, 404 ir 304 dantų (8 pav.)

8 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal apnašų kiekį ant pasirinktų dantų

Detaliau analizuojant šunų dantų akmenis – Modifikuotu Ramfjord akmenų indeksu (MRAI) įvertinus jų kiekį ant pasirinktų šunų dantų: 103, 104, 107, 108, 203, 204, 207, 208, 403, 404, 408, 409, 303, 304, 308, 309, paaiškėjo, kad šunys ant skirtingų dantų turi skirtingą akmenų kiekį. Analizuojant akmenų kiekį ant skirtingų dantų nustatėme, kad daugiausiai šunų akmenų neturi ant

28

103, 203, 403 bei 303 dantų. Taip pat paaiškėjo, kad daugiausiai šunų didžiausią akmenų kiekį (MRAI 4) turėjo ant 108, 208, 408, 409, 308 bei 308 dantų. Vertinant bendrą akmenų lokalizavimo tendenciją, daugiausiai akmenų šunys turėjo ties 107, 108, 207, 208, 408, 409, 308, 309 dantimis (9 pav.).

9 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal akmenų kiekį ant pasirinktų dantų

Detaliau analizuojant tiriamųjų šunų gingivito pasireiškimą – įvertinus požymius Modifikuotu gingivito indeksu (MGI) ties pasirinktais dantimis: 103, 104, 107, 108, 203, 204, 207, 208, 403, 404, 408, 409, 303, 304, 308, 309, paaiškėjo, kad skirtingam šunų skaičiui bei ties skirtingu danties numeriu gingivito požymiai skiriasi. Daugiausiai šunų gingivito neturėjo ties 103, 203, 403, 404 bei 303 dantimis (10 pav.).

29

10 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal gingivito požymius ant pasirinktų dantų

Vertinant dantų būklės rodiklius taipogi nustatėme, kad yra vidutinio stiprumo ryšys tarp halitozės pasireiškimo ir MRAI indeksu vertintų dantų akmenų rodiklių (rs=0,518; p<0,05) bei yra vidutinio stiprumo ryšys tarp halitozės ir MGI indeksu vertintų dantų uždegimo požymių (rs=0,675; p<0,05). Rezultatai parodė, kad didėjant akmenų kiekiui bei sunkėjant gingivito požymiams, didėja halitozės pasireiškimas.

Taipogi nustatėme, kad yra stiprus ryšys tarp MRAI indeksu vertintų dantų akmenų bei MGI indeksu vertinto gingivito pasireiškimo (rs=0,745; p<0,05). Rezultatai atskleidė, kad dantenų uždegimas ir jo sunkumas labai priklauso nuo akmenų kiekio – didėjant akmenų kiekiui, didėja gingivito požymių pasireiškimas bei jų sunkumas (1 lentelė).

1 lentelė. Ryšys tarp skirtingų tiriamųjų šunų dantų būklės tarpusavio rodiklių

Dantų būklės rodikliai

Tiriamųjų šunų halitozės ir dantų akmenų bei gingivito vertinimas

Halitozė p rs Akmenys 0,518 0,01 Gingivitas 0,675 0,01 Dantų būklės rodikliai

Tiriamųjų šunų dantų akmenų ir gingivito vertinimas

Gingivitas

p rs

30

3.2. Skirtingi, nuo šeimininko nepriklausomi bei priklausomi veiksniai

Analizuojant duomenis nustatėme, kad daugiausiai šunų (39, 2 proc., n=20) buvo 6-8 metų, tuo tarpu mažiausiai (15, 7 proc., n=8) – 1-2 metų amžiaus (11 pav.).

11 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių

Analizuojant tiriamųjų šunų lyties duomenis nustatėme, kad pagal lytį šunys pasiskirstė panašiai: 51 proc. (n=26) šunų buvo patinai ir 49 proc. (n=25) patelės (12 pav.).

12 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal lytį

Atliekant tiriamųjų šunų pasiskirstymo pagal veislę analizę nustatėme, kad iš visų šunų daugiausiai (82,4 proc., n=42) buvo veislinių (13 pav.).

31

Analizuojant konkrečias šunų veisles nustatėme, kad iš visų šunų, daugiausiai buvo Jorkšyro terjero veislės (14,3 proc., n=6), o mažiausiai – Airių terjero (2,4 proc., n=1), Islandijos aviganio (2,4 proc., n=1), Prancūzų buldogo (2,4 proc., n=1), Havanos bišono (2,4 proc., n=1), Pomeranijos špico (2,4 proc., n=1), Basethaundo (2,4 proc., n=1), Berno zenenhundo (2,4 proc., n=1) ir Bobteilo (2,4 proc., n=1) veislių šunų (14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų veislinių šunų pasiskirstymas pagal konkrečias veisles

Analizuojant veislinių šunų pasiskirstymą pagal veislių dydžio standartus paaiškėjo, kad daugiausiai (59,5 proc., n=25) buvo mažų veislių šunų, o mažiausiai (4,8 proc., n= 2) – labai didelių veislių šunų (15 pav.).

15 pav. Veislinių šunų pasiskirstymas pagal dydžio standartus

Tuo tarpu mišrūnų pasiskirstymas pagal dydį parodo panašią tendenciją – daugiausia (66,7 proc., n=6) buvo mažo dydžio ir mažiausiai (11,1 proc., n=1) – didelių šunų (16 pav.).

32

16 pav. Mišrūnų pasiskirstymas pagal dydį

Atliekant tiriamųjų šunų pašaro kramtymo greičio, kaip vieno iš nuo šeimininko nepriklausomų veiksnių analizę nustatėme, kad 58,8 proc. (n=30) visų šunų pašarą sukramto greitai, tuo tarpu 41,2 proc. (n=21) šunų pašarą kramto lėtai.

Toliau analizuojant anketinius duomenis, nustatėme nuo šeimininko priklausomų veiksnių pasiskirstymą: pagal laikymo sąlygas, šėrimo ypatumus, kaulų gavimą, kramtalų gavimą, dantų valymo namuose dažnumą bei dantų higieninio valymo klinikoje dažnumą.

Analizuojant tiriamųjų šunų laikymo sąlygas paaiškėjo, kad 98 proc. (n=50) šunų laikomi namuose ir 2 proc. (n=1) lauke.

Atliekant tiriamųjų šunų šėrimo ypatumų analizę nustatėme, kad daugiausiai (51 proc., n=26) buvo šunų, kurie šeriami kombinuotai, kai gaunamo pašaro didžiąją dalį sudaro sausas komercinis pašaras. Tuo tarpu mažiausiai šunų (3,9 proc., n=2) buvo, kurie šeriami kombinuotai, kai gaunamo pašaro didžiąją dalį sudaro namuose paruoštas maistas. Paaiškėjo, kad nei vienas šuo nebuvo šeriamas tik šlapiu komerciniu pašaru (17 pav.).

33

Atliekant šunų šėrimo ypatumų detalesnę analizę nustatėme, kad 33,3 proc. (n=17) gyvūnų gauna žalius kaulus ir 66,7 proc. (n=34) šunų žalių kaulų negauna.

Analizuojant šunų pasiskirstymą pagal kramtalų buvimą racione nustatėme, kad daugiausiai (31,4 proc., n=16) šunų kramtalus gauna kelis kartus per mėnesį, tuo tarpu mažiausiai (7,8 proc., n=4) šunų kramtalų visai negauna (18 pav.).

18 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal kramtalų buvimą racione

Analizuojant šeimininkų atliekamo šunų dantų valymo šepetėliu dažnumą paaiškėjo, kad didžiausiam (76,5 proc., n=39) šunų skaičiui dantys visai nėra valomi namuose, ir mažiausiai (3,9 proc., n=2) šunų dantų valymą namuose patiria kelis kartus per savaitę (19 pav.).

19 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal dantų valymo namuose dažnumą

Atliekant duomenų apie veterinarijos gydytoju atliekamą šunų dantų higieninį valymą analizę nustatėme, kad didžiausiam (54,9 proc., n=28) šunų procentui higieninis dantų valymas klinikoje iš vis nėra atliekamas, o mažiausiai (3,9 proc., n=2) šunų tokį valymas patiria kartą per metus (20 pav.).

34

20 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal profesionalaus dantų valymo klinikoje dažnumą

3.3. Šunų dantų būklės ir skirtingų veiksnių tarpusavio pasiskirstymas

Siekiant įvertinti, koks yra šunų skaičius, vertinant nuo šeimininko nepriklausomus veiksnius ir dantų būklės rodiklius, nustatėme sekančius tiriamųjų šunų pasiskirstymus: pagal dantų būklę (burnos sveikatos indekso, halitozės pasireiškimo, dantų akmenų, dantenų uždegimo rodiklius) ir amžių, veislę bei pašaro kramtymo greitį.

Tiriamųjų šunų dviejų požymių pasiskirstymas buvo paskaičiuotas atskirai kiekvienai tiriamo veiksnio/požymio grupei.

Analizuojant šunų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes bei dantų būklės rodiklius paaiškėjo, kad skirtingose šunų amžiaus grupėse dantų būklės rodikliai skyrėsi: 1-2 metų grupėje daugiausia buvo šunų, turinčių 1-2 burnos sveikatos indekso (OHI) balus (87,6 proc., n=7), kas parodo geriausią burnos sveikatos būklę, tuo tarpu nei vienas šios grupės atstovų neturėjo 6-8 balų OHI - kas parodo prasčiausią burnos sveikatą. 3-5 OHI balus, kurie parodo, kad reikalingas minimalus gydymas, daugiausiai turėjo 3-5 metų (92,3 proc., n=12) bei 6-8 metų (60 proc, n=12) amžiaus grupių šunų. Vyriausi, 9-12 metų šunys daugiausiai turėjo 6-8 OHI balus (60 proc., n=6), o 1-2 OHI balų nei vienas šios grupės atstovas neturėjo. Nustatėme, kad skirtingose amžiaus grupėse yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), vertinant pagal burnos sveikatos indekso balus (21 pav.).

35

21 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių ir OHI reikšmes

Vertinant skirtingo amžiaus šunų pasiskirstymą pagal halitozės buvimą paaiškėjo, kad 1-2 metų amžiaus grupėje nei vienas šuo neturėjo halitozės, tuo tarpu nuo 3 iki 12 metų halitozės pasireiškimas didėja ir 3-5 metų grupėje sudaro 38,5 proc. (n=5), 6-8 metų grupėje - 75 proc. (n=15), o daugiausiai, lyginant pagal grupes, halitozę turėjo 9-12 m. amžiaus grupės šunys (100 proc., n=10). Nustatėme, kad skirtingose amžiaus grupėse yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), vertinant pagal halitozės buvimą (22 pav.).

22 Pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių ir halitozės buvimą

Analizuojant skirtingo amžiaus šunų pasiskirstymą pagal dantų akmenų buvimą nustatėme, kad daugiausiai dantų akmenų, lyginant pagal grupes, turėjo 9-12 metų šunys (100 proc., n=10). Tuo tarpu mažiausiai akmenų turėjo 1-2 metų šunys (50 proc, n=4). Nustatėme, kad skirtingose amžiaus grupėse yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), vertinant pagal akmenų buvimą (23 pav.).

36

23 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių ir dantų akmenų buvimą

Vertinant skirtingo amžiaus šunų pasiskirstymą pagal gingivito požymių buvimą paaiškėjo, kad dantenų uždegimas, lyginant pagal grupes, daugiausiai pasireiškė taipogi 9-12 metų amžiaus šunims (100 proc., n=10). Tuo tarpu mažiausiai gingivitas pasireiškė 1-2 metų šunims (25 proc., n=2). Nustatėme, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) skirtingose amžiaus grupėse pagal gingivito pasireiškimą (24 pav.).

24 pav. Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių ir gingivito požymių buvimą

Analizuojant tiriamųjų veislinių šunų pasiskirstymą pagal dydžio grupes ir dantų būklės rodiklius paaiškėjo, kad skirtingo dydžio veislinių šunų grupėse dantų būklė skyrėsi: daugiausiai, lyginant pagal grupes, halitozę turėjo vidutinio dydžio (55,6 proc., n=5) bei labai dideli šunys (100 proc., n=10). Prasčiausią, 6-8 OHI balų burnos sveikatą turėjo maži šunys (28 proc, n=7). Tuo tarpu dantų akmenis bei gingivito požymių daugiausiai turėjo vidutinio dydžio (100 proc., n=9) ir labai

37

dideli šunys (100 proc., n=2). Nustatėme, kad skirtingose veislinių šunų dydžio grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, vertinant pagal visus dantų būklės rodiklius (2 lentelė).

2 lentelė. Tiriamųjų veislinių šunų pasiskirstymas pagal dantų būklės rodiklius ir dydį

Dantų būklės rodikliai

Tiriamųjų šunų skaičius, proc.

Šunų dydžio grupės

Maži šunys Vidutinio dydžio Dideli šunys Labai dideli šunys Halitozė yra nėra 52,0 48,0 55,6 44,4 50,0 50,0 100 0 OHI 1-2 3-5 6-8 32,0 40,0 28,0 0 88,9 11,1 16,7 66,6 16,7 0 100 0 Akmenys yra nėra 84,0 16,0 100 0 66,7 33,3 100 0 Gingivitas yra nėra 72,0 28,0 100 0 83,3 16,7 100 0

Vertinant tiriamųjų mišrūnų pasiskirstymą pagal dydį ir dantų būklės rodiklius paaiškėjo, kad skirtingose dydžio šunų grupėse dantų būklės rodikliai skyrėsi: prasčiausią burnos sveikatą parodantis 6-8 balų OHI indeksas, lyginant pagal grupes, buvo mažų šunų grupėje (33,3 proc., n=2). Tuo tarpu nei vienas vidutinio dydžio bei didelių mišrūnų grupių atstovas 6-8 balų OHI neturėjo. Dantų akmenis turėjo visi, skirtingų dydžių grupių mišrūnai: maži šunys (100 proc, n=6), vidutinio dydžio (100 proc., n=2) bei dideli šunys (100 proc., n=1). Nustatėme, kad skirtingose mišrūnų dydžio grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, vertinant pagal OHI balus bei dantų akmenis (3 lentelė).

3 lentelė. Tiriamųjų mišrūnų pasiskirstymas pagal dantų būklės rodiklius ir dydį

Dantų būklės rodikliai

Tiriamųjų šunų skaičius, proc.

Mišrūnų dydžio grupės

Maži šunys Vidutinio dydžio Dideli šunys OHI 1-2 3-5 6-8 0 66,7 33,3 50,0 50,0 0 100 0 0 Akmenys Yra nėra 100 0 100 0 100 0

Tuo tarpu vertinant skirtingo dydžio mišrūnų pasiskirstymą pagal halitozę paaiškėjo, kad šį požymį daugiausiai, lyginant pagal grupes, turėjo maži (100 proc., n=6) ir dideli (100 proc., n=1) mišrūnai. Nustatėme, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) skirtingo dydžio mišrūnų grupėse pagal halitozės pasireiškimą (25 pav.).