LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Arnoldas Daveika
EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ VARTOJIMO YPATUMAI IR
TVARAUS VARTOJIMO MOTYVACIJOS TYRIMAI
RESEARCH AND ASSESSMENT OF ECOLOGICAL FOOD
CONSUMPTIONS AND MOTIVATION FOR SUSTAINABLE
CONSUMPTION
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Dalia Sekmokienė, Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Ekologiškų produktų vartojimo ypatumai ir tvaraus vartojimo motyvacijos tyrimai‘‘
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Arnoldas Daveika
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe:
Arnoldas Daveika
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS
KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARRY ... 7 SUTRUMPINIMAI ... 9 ĮVADAS ... 101. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 12
1.1 Darbo tikslas ... 12
1.2 Darbo uždaviniai ... 12
1.3 Darbo aktualumas, mokslinė ir praktinė reikšmė ... 12
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
2.1 Ekologiškų maisto produktų vartojimo ypatumai ... 14
2.2 Ekologiškų maisto produktų vartojimo priežastys ... 17
2.3 Ekologiškų maisto produktų įsigijimo vietos ... 19
2.4 Informacijos apie ekologiškus maisto produktus informuotumo vertinimas ... 20
2.5 Tvarus vartojimas ir motyvacija ... 21
3. TYRIMO METODIKA ... 22
3.1 Tyrimo imtis ... 22
3.2 Tyrimo instrumentas ir metodika ... 23
3.3 Statistinė duomenų analizė ... 23
4. REZULTATAI ... 24
4.1 Respondentų charakteristika ... 24
4.2 Ekologiškų maisto produktų vartojimas ... 25
4.3 Vartojamų ekologiškų maisto produktų asortimentas ... 27
4.4 Pagrindiniai kriterijai renkantis ekologiškus maisto produktus ... 30
4.5 Ekologiškų maisto produktų pasiūlos vertinimas ... 31
4
4.7 Ekologiškų maisto produktų išdėstymas prekybos centruose ... 33
4.8 Pagrindiniai informacijos apie ekologiškus maisto produktus šaltiniai ... 34
4.9 Ekologiškų maisto produktų nevartojimo priežastys ... 36
4.10 Tvaraus vartojimo ypatumai ir motyvacija ... 36
5. REZULTATŲ APTARIMAS... 37
6. IŠVADOS ... 40
7. PASIŪLYMAI ... 41
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
5
SANTRAUKA
EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ VARTOJIMO YPATUMAI IR TVARAUS VARTOJIMO MOTYVACIJOS TYRIMAI
Arnoldas Daveika
Darbo vadovas prof. dr. Dalia Sekmokienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos fakultetas, maisto saugos ir kokybės katedra, Kaunas, 2019, 50 p.
PAGRINDIMAS. Didėjant aplinkos taršai visuomenės tarpe auga susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, ekologiniu ūkininkavimu bei tvariu vartojimu. Duomenų apie visuomenės tvaraus vartojimo ir ekologiškų produktų pasirinkimą stinga. Ši priežastis įtakojo šio tyrimo tikslą: apžvelgti ekologiškų maisto produktų vartojimo ypatumus ir tvaraus vartojimo motyvaciją tarp vartotojų visuomenėje. UŽDAVINIAI. Įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimo įpročius, pasirinkimo kriterijus, ekologiško maisto įsigijimo vietas, visuomenės informuotumą apie šiuos produktus, tvaraus vartojimo principų taikymą gyvensenoje ir motyvaciją
TYRIMO METODAI. Buvo naudojamas anoniminės, anketinės apklausos metodas. Respondentai pasirinkti atsitiktinai ir apklausti prekybos centruose. Duomenų apdorojimui ir analizei atlikti buvo naudojama SSPS Statistic programa. Kokybiniams duomenims analizuoti naudotas Pirsono chi kvadratas (χ2), Spearmano koreliacijos testas. Duomenų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kuomet paklaidos tikimybė p ≤ 0,05.
REZULTATAI. Iš viso apklausta 150 respondentų, 11 sugadintų anketų. Ekologiškus produktus renkasi 110 vartotojų (79,1proc.), 51proc. vyrų, 59proc. moterų. Amžiaus vidurkis 30,6 metai (SN12,5). Daugiausia respondentų 20–30 metų (52,52proc.). Dažniausiai ekologiškus produktus 2–3 per savaitę renkasi 56,4proc. respondentų. Gaunantys 700 eurų ar daugiau mėnesines pajamas ekologiškus produktus vartoja dažniau (p = 0,019). Ekologiškus produktus dažniausiai vartotojai renkasi prekybos centruose (42,7proc.). Dažniausiai informaciją apie šiuos produktus gauna iš internetinių šaltinių (44,5proc.). 79,3proc. vartotojų nesirenka ekologiškų produktų dėl didesnės kainos lyginant su įprastiniais. Tvaraus vartojimo principus savo gyvensenoje taiko 12,3proc. respondentų, pagrindinė tvaraus vartojimo motyvacija – gamtos apsaugojimas nuo taršos (82,4proc.).
IŠVADOS. Ekologiškus maisto produktus vartoja dauguma respondentų, pasirinkimo priežastis – teigimas poveikis sveikatai. Vartojimas yra retas 2–3 kartais per savaitę. Asmenys gaunantys mažesnes
6
pajamas ekologiškus maisto produktus vartoja rečiau. Dažniausiai ekologiškus produktus renkasi prekybos centruose. Kaina nurodoma kaip pagrindinis veiksnys lemiantis ekologiškų produktų nevartojimą. Trūksta visuomenės informuotumo apie tvarų vartojimą. Dažniausią motyvacija, renkantis tvarų vartojimą, noras apsaugoti gamtą nuo cheminės taršos.
7
SUMMARRY
RESEARCH AND ASSESSMENT OF ECOLOGICAL FOOD CONSUMPTIONS AND MOTIVATION FOR SUSTAINABLE CONSUMPTION
Arnoldas Daveika
Work supervisor prof. dr. Dalia Sekmokienė
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Faculty, Department of Food Safety and Quality. Kaunas, 2019, 50 p.
SUBSTANTIATION. Among the growing society the increasing environmental pollution induces bigger interest in ecological food, farming and sustainable consumption. There is lack of data about the consumption of ecological food and sustainable consumptions. This fact has led to the study - to review ecological food and sustainable consumptions between consumers in society.
TASKS. To analyze ecological food consumption habits, criterias of choosing them, places of purchase the ecological food, society awareness of this type of product, sustainable consumption adaptation in life style and motivation for it.
RESEARCH METHODS. In this study anonymous questionnaire method was used. Random respondents were chosen and questioned in the supermarkets. SSPS Statistic program was used for processing and analyzing the data. Pearson's chi-squared test and Spearman correlation test was used for qualitative data analyzes. The difference between results was considered statistically significant when p ≤ 0,05.
RESULTS. Total number of questioned people were 150. 11 surveys were corrupted. 110 (79,1%) consumers chose ecological food products, of 51% them were men and 59% women. Average age of participants was 30,6 years old (SD 12,5). Most of the respondents were between 20-30 years old (52,52%). Consumers were usually choosing ecological products 2-3 times per week (56,4%). Participants with 700 euros income per month were choosing ecological products more often (p = 0,019). The ecological products were mostly obtained in supermarkets (42,7%). People are usually receving information about ecological products from the internet sources (44,5%). The reason of not buying ecological food (79,3%) was due to its higher prices. The lifestyle of using sustainable consumption was
8
used by 12,3% of respondents, the main reason for this was intrest in nature protection from chemical pollution (82,4%).
CONCLUSIONS. Positive impact on health was the reason most consumers were buying ecological food products. Respondents are buying ecological food 2-3 times per week. People with lower monthly income are not choosing ecological products as often. Usually consumers are buying products in supermarkets. Higher prices are the main reason people are not choosing them. There is not enough information about ecological production in society. The most common motivation for choosing sustainable consumption is the desire to protect the environment from chemical pollution.
9
SUTRUMPINIMAI
ES – Europos Sąjunga. n – tiriamųjų skaičius. SN – standartinis nuokrypis.
GMO – genetiškai modifikuoti organizmai. χ2 – chi kvadrato kriterijus.
10
ĮVADAS
Per paskutinį šimtmetį didėjantis pramonės pajėgumas, įvairios naujos technologijos, netvarus cheminių medžiagų naudojimas didino vandens, oro bei dirvožemio užterštumą. To pasekoje visuomenė vis dažniau pradėjo svarstyti, jog yra kvėpuojama užterštu oru, naudojamas nesaugus vanduo, maiste naudojami užteršti produktai. Gyvenimas tokioje aplinkoje dažnai įtakoja įvairių ligų susirgimo riziką, prastą savijautą, silpstantį imunitetą. Maisto pramonėje naudojamos įvairios sintetinės medžiagos, tačiau, tokių produktų vartotojai, abejodami tokių produktų kilme ir įtaka sveikatai ima domėtis ekologiškais maisto produktais, kadangi jie yra mažiau užteršti, auginami be sintetinių cheminių medžiagų, draugiški aplinkai ir žmogui. Neretai žmonės, kurie renkasi ekologiškus produktus, renkasi
tvarų vartojimą – naudojimasis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius poreikius ir kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę, kartu siekiant sumažinti natūralių išteklių ir toksinių medžiagų naudojimą bei atliekų ir teršalų išmetimą viso produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo metu, nepakenkiant ateities kartų poreikių patenkinimui [7, 70].
Ekologiški maisto produktai nėra užteršti kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip sunkieji metalai, pesticidai, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais. Ekologiški produktuose nėra sintetinių maisto priedų – saldiklių, konservantų, dažiklių bei kitų priedų. Nenaudojant išvardintų priedų ir kenksmingų medžiagų yra išsaugomas produktų maistingumas ir teigiamos skoninės savybės. [1, 2]. Ekologiškame maiste ar jų gaminiuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų, kadangi reikalavimai ekologiškam maistui draudžia juos naudoti [3].
Tvarus vartojimas – naudojimasis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius poreikius ir kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę, kartu siekiant sumažinti natūralių išteklių ir toksinių medžiagų naudojimą bei atliekų ir teršalų išmetimą viso produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo metu, nepakenkiant ateities kartų poreikių patenkinimui [70].
Tvaraus vartojimo terminas apjungia daug sričių, tarp kurių yra ekologiškos produkcijos vartojimas. Vienas iš tvaraus vartojimo principų yra toksinių medžiagų naudojimo mažinimas ir teršalų išmetimas į aplinką, o šie principai yra glaudžiai susiję su ekologiškos produkcijos naudojimu bei vartojimu, kadangi tokių produktų ūkiuose nėra naudojamas cheminės medžiagos kaip pesticidai, siekiama išsaugoti natūralumą ir pusiausvyrą gamtoje, mažiau teršti aplinką.
Šiomis dienomis vis labiau yra akcentuojama ekologiškų produktų nauda ir teigiama įtaka žmonių sveikatai. Populiarėjant ekologiškų produktų vartojimui atlikti moksliniai tyrimai, siekiant
11
išsiaiškinti naudą sveikatai. Ekologiškose daržovėse ir vaisiuose aptinkama daugiau kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų lyginant su ne ekologiškais [4]. Ekologiškuose grūdinėse kultūrose randama daugiau antioksidantų nei įprastose [5]. Taip pat ekologiškuose produktuose nėra aptinkami pesticidai, bei mažas nitratų kiekis [6].
Aktualu išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės priežastys lemiančios ekologiškų produktų vartojimą, ar visuomenė pakankamai informuota apie ekologiškų produktų naudą sveikatai, kaip dažnai vartoja tokios produktus, kur dažniausiai įsigyja bei kas skatintų dažniau rinktis ekologišką produkciją, išsiaiškinti ar vartotojai vadovaujasi tvaraus vartojimo principais, kokia motyvacija renkantis tokį vartojimą. Taip pat svarbu išsiaiškinti kas įtakoja ekologiškų produktų nevartojimą.
Kadangi ekologiškų produktų rinka Lietuvoje vis dar pakankamai nauja, yra svarbūs vartotojo požiūrio, į tokius produktus, tyrimai. Gauti duomenys gali būti naudingi rengiant sveikos mitybos ir gyvensenos programas, lyginant vartojimo ypatumus su užsienio šalimis.
12
1. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1.1 Darbo tikslas
Įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimo ypatumus bei tvaraus vartojimo motyvaciją tarp atsitiktinių, įvairaus amžiaus gyventojų.
1.2 Darbo uždaviniai
1. Įvertinti ekologiško maisto produktų vartojimo įpročius ir pagrindinius ekologiško maisto pasirinkimo kriterijus priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir mėnesinių pajamų. 2. Įvertinti ekologiško maisto produktų prieinamumą ir dažniausias jų įsigijimo vietas.
3. Įvertinti visuomenės ekologiško maisto produktų pasirenkamumą bei nustatyti esminius ekologiško maisto produktų vartojimą ir nevartojimą lemenčius veiksnius.
4. Įvertinti kas motyvuoja visuomenę rinktis ekologišką produktą ir tvaraus vartojimo gyvenseną.
1.3 Darbo aktualumas, mokslinė ir praktinė reikšmė
Lietuvoje atlikti ekologiškų maisto produktų vartojimo tyrimų rezultatai parodė, jog ekologiški produktai yra vartojami 2 – 3 kartus per savaitę. Dažniausiai apklausti žmonės produktus renkasi dėl to, kad jie yra sveikesni. Ekologiškus produktus Lietuvoje dažniau vartoja moterys nei vyrai, didesnes pajamas uždirbantys asmenys. Tyrimai parodė, kad ekologiškų produktų informacijos pasiekiamumas nėra užtikrinamas. Beveik kas antras gyventojas nežino kas yra tvarus vartojimas.[7].
Europoje atlikti įvairūs ekologiškų produktų vartojimo tyrimai atskleidė, kad kai kuriose šalyse ekologiški produktai vartojami dažniau nei Lietuvoje [8]. Skiriasi ir ekologiškų produktų vartojimo priežastys [9, 10]. ES šalyse šių produktų vartotojai daugiau domisi ekologiškų produktų teikiama nauda [11, 12]. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, susiduriama su panašiomis ekologiškų produktų nevartojimo problemomis [13, 14, 15].
Atlikto tyrimo rezultatai leidžia įvertinti visuomenės ekologiškų produktų vartojimą, nustatyti pagrindines vartojimo ar nevartojimo priežastis, įvertinti informacijos apie ekologiškus produktus pakankamumą, nustatyti ekologiškų produktų įsigijimo vietas ir įvertinti ekologiško maisto prieinamumą, įvertinti tvaraus vartojimo motyvaciją ir toleravimą.
13
Kadangi, šiuo metu, tyrimų apie ekologiškų produktų vartojimą visuomenėje stinga, šis tyrimas yra naujas ir aktualus. Gerinant visuomenės sveikos gyvensenos ir mitybos įpročius, galima akcentuoti ekologiškai užaugintų produktų naudą vartotojui ir aplinkai.
14
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Ekologiškų maisto produktų vartojimo ypatumai
Ekologiški maisto produktai neužteršti kenksmingomis cheminėmis medžiagomis – sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt. Juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos draudžiama naudoti ne tik šių produktų gamybai – jų negali būti ir gyvuliams duodamuose pašaruose. Ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama.
Produktai pasižymi teigiamomis maistinėmis ir skoninėmis savybėmis [1]. Lyginant ekologiškas daržoves su neekologiškomis, jose yra iki 58 proc. daugiau vitamino C, geležies randama 21 proc., magnio 29 proc., fosforo 14 proc. [4]. Vertinant ekologiškas avižas ir kviečius su neekologiškais, ištirta, kad ekologiškuose yra nustatoma daugiau antioksidantų, tokių kaip karotinoidų, flavonoidų, antocianinų) [5]. Apie 94 – 100 proc. sertifikuotuose ekologiškuose produktuose nėra randama pesticidų likučių, vertinant nitratų pėdsakus ekologiškose vaisiuose ir daržovėse yra iki 50 proc. mažiau nei įprastuose [18]. Ekologiški pieno ir mėsos produktai yra turtingesni maistinių medžiagų. 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad omega 3 – riebalų rūgščių ekologiškuose pieno ir mėsos produktuose yra iki 50 proc. daugiau nei įprastuose produktuose. Galima daryti prielaidą, kad tokius rezultatus įtakoja gyvulių ganimasis ant natūralios žolės ir jų šerimas ekologiniuose ūkiuose augintais pašarais [19] [20].
Ekologiški produktai pasižymi mažu pesticide kiekiu. Pesticidai tai cheminės medžiagos, tokios kaip herbicidai, fungicidai ar insekticidai, kurie yra plačiai naudojami ūkiuose, siekiant didesnio derliaus apsaugant auginamas kultūras ūkiuose nuo grybų, piktžolių ar vabzdžių žalos. Dauguma pesticidų pasižymi toksiškomis savybėmis ir yra pavojingi žmonių sveikatai bei kitiems gyvūnams. Ekologiškų produktų ūkiuose pesticidų naudojimas yra griežtai ribojamas.
Ekologiškų produktų gamyboje yra griežtai draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Europos žemės ūkio ministrų tarybos dokumentas patvirtinta, kad ekologinėje gamyboje nėra naudojami GMO. Produktai, kurie savo sudėtyje turi GMO, negali būti ženklinami kaip ekologiški, išskyrus retus atvejus, kuomet GMO turintys ingredientai perdirbimo metu ar kitu gamybos proceso metu, netyčia pateko į ekologiškus produktus, tačiau, tokių produktų sudėtyje, GMO kiekis negali viršyti daugiau kaip 0,9 proc. [6]. Vertinant ekologiškų produktų poveikį žmogaus sveikatai yra pastebimas teigiamas ryšys tarp ekologiškų produktų vartojimo ir teigiamo poveikio sveikatai, tačiau tikslių mokslinių tyrimų, patvirtinančių šį ryšį, nėra [21].
15
Šiomis dienomis Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika tikslingai orientuojasi į ekologinį ūkininkavimą, kadangi tai teikia socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę naudą [23].
Vertinant ekologinių ūkių skaičių bei šių ūkių plotų tendencijas yra matomas ekologiškų ūkių ir žemės plotų didėjimas [24]. 2011 m. 27 – iose Europos Sąjungos šalyse buvo dirbama 9,6 mln. ha žemės ekologiškuose ūkiuose. Kiekvienais metais yra fiksuojamas apie 500 tūkst. ha ekologinių ūkių plotų didėjimas. Lietuvoje, 2011 m., ekologiniai ūkiai užimė daugiau nei 5 proc. dirbamos žemės ploto, kuomet ES vidurkis 5,4 proc., taigi Lietuva atsilieka nuo daugumos ES šalių vidurkių [10].
Ekologinių ūkių plotas, lyginant hektarais, ES šalyse yra pasiskirstęs nevienodai. Čekijoje vidutinis ekologinio ūkio plotas yra 169 ha, Slovakijoje – 453 ha, Jungtinėje Karalystėje – 114 ha. Mažiausia plotą ekologiniuose ūkiuose turi Malta (3 ha), Graikija (8 ha) bei Kipras (6 ha). Lietuvoje vidutinis ekologiško ūkio plotas yra 55 ha, ES vidurkis 34 ha. Vertinant pagal vidutinius ekologiškų ūkių plotus ES šalyse Lietuva lenkia daugelį šalių [25].
Lietuvoje, lyginant nuo 2010 m. iki 2016 m. ūkių, kurie užsiima ekologišku ūkininkavimu, skaičius padidėjo nuo 2600 iki 2800 ūkių ir šiuo metu užima apie 164 000 ha ploto [26]. Vertinant šiuos skaičius, ekologinių ūkių plėtros tendencijos Lietuvoje nuolat didėja [27].
Ekologiškų produktų kontrolės ir sertifikavimo veiklą Lietuvoje vykdančios įmonės (VšĮ "Ekoagros") tyrimo duomenimis nustatyta, kad dažnu atveju vartotojai nėra susipažinę su ekologiškų produktų savybėmis, nežino kaip atskirti ekologiškus produktus nuo įprastinių [28]. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vartotojas lengvai gali atskirti ekologišką produktą nuo paprasto pagal teisės aktais reglamentuotą ženklinimą. Visi Lietuvoje užauginti ir (arba) pagaminti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti paženklinti specialiu ženklu. [29].
UAB "Baltijos tyrimai" 2010 metais atliktas tyrimas Lietuvoje, kurio tikslas buvo nustatyti ekologiško maisto vartojimo dažnumą tarp gyventojų Vilniuje [30]. Buvo nustatyta, kad ekologiškus maisto produktus įsigija kartą per mėnesį – 18 proc., kartą per savaitę 25 proc., 2 – 3 kartus per mėnesį – 11 proc., iš viso jų neperka – 24 proc. respondentų. Panašų tyrimą taip pat atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas [7]. Vertinant ekologikškų produktų vartojimo dažnumą, nustatyta, jog gyventojai ekologiškus produktus renkasi dažniausiai 2 ar 3 kartus per savaitę (37 proc.), kiekvieną dieną (25,6 proc.), kartą per savaitę (22,7 proc.) [7].
2013 metų tyrimo, atlikto Balkanų šalyse, duomenimis, Makedonijoje, ekologiškus produktus kasdien vartoja apie 27 proc. respondentų, iki vieno karto per savaitę 20 proc., niekada arba retai iki 45
16
proc. Juodkalnijoje kasdien 37 proc., kartą per savaitę – 28 proc., kartą per mėnesį – 14 proc. apklaustų gyventojų. Vertinant ekologiškų produktų pasirinkimą Bosnijoje ir Hercegovinoje kasdien ekologišką maistą renkasi ir vartoja iki 44 proc., kartą per savaitę 34 proc., kartą per mėnesį 10 proc. tyrime apklaustų vartotojų. Kroatijoje kiekvieną dieną ekologiškus produktus vartoja 31 proc., kartą per savaitę 26 proc., retai arba niekada 28 proc. apklaustųjų [8].
2015 metų atlikto tyrimo duomenimis, Jungtiniuose Arabų Emyratuose apie 12 proc. gyventojų renkasi vartoti ekologiškus maisto produktus kas dieną, 3 – 4 kartus iki 8 proc. , 1 – 2 kartus per savaitę 18 proc., 3 – 4 kartus 12 proc., 1 – 2 kartus per mėnesį 40 proc. Ekologiškų produktų visai nesirenka apie 10 proc. apklaustų gyventojų [31].
Europoje, atlikto tyrimo duomenimis, ekologiškiems produktams įsigyti didžiausią sumą išleidžia gyventojai Šveicarijoje, per metus, vienam asmeniui vidutiniškai apskaičiuojama apie 221 eurus, Liuksenburge apie 164 eurai, Danijoje 162 eurai, Švedijoje 145 eurai, Lichtenšteine 130 eurai per metus [25].
Nemažiau svarbus yra ir ekologiškų produktų asortimentas. Šiuo metu, renkantis ekologiškus maisto produktus, pasirinkimas yra gana platus [25]. 2012 metais Turkijoje, Izmiro mieste atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai vartojamas ekologiškas produktas yra pienas (apie 47 proc. apklaustųjų renkasi šį produktą), ekologiški vaisiai (renkasi apie 29 proc.). Kitų ekologiškų maisto produktų perkamumas yra ženkliai mažesnis: daržoves renkasi apie 9 proc., duoną ir kiaušinius – 7 proc. gyventojų [32]. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ekologiškus vaisius ir daržoves renkasi 16 proc. apklaustų gyventojų, pieno produktus 21 proc., medų ir džemus 19 proc., kiaušinius ir mėsos produktus 11 proc. [31]. Indonezijoje, dažniausiai yra vartojami ekologiškos daržovės ir ryžiai [33]. Latviai dažniausiai renkasi ekologiškus pieno produktus 57 proc., mėsa ir mėsos produktai sudaro 11 proc., ekologiški vaisiai, daržovės ir uogos 8 proc., grūdiniai produktai 20 proc. [34].
Tarp vienų dažniausiai vartojamų ekologiškų produktų Lietuvoje yra: ekologiški vaisiai ir uogos, pieno produktai ir grūdiniai produktai, daržovės, makaronai, arbatos ir prieskoniai [7, 35]. Moterys, lyginant su vyrais, dažniau renkasi ekologiškus vaisius, uogas bei daržoves, vyrai dažniau renkasi duoną ar kitus kepinius. Taip pat yra atliktas tyrimas ir įvertintas ekologiškų produktų vartojimas sportininkų tarpe. Kas dieną ekologiškus produktus renkasi 28 proc. apklaustų atletų. Pagrindiniai produktai tai ekologiški kiaušiniai ir daržovės, uogos, vaisiai, mėsos produktai ir mėsa [36].
17
Atliktais tyrimais yra patvirtinta, jog ekologiškų produktų pasirinkimo dažnumas neretai priklauso nuo apklaustų vartotojų amžiaus. Ekologiškus maisto produktus vyresnio amžiaus žmonės renkasi daug dažniau [37].
Apžvelgiant, ekologiškus produktus renkasi ir vartoja didžioji dalis vartotojų, bet vartojimo dažnumas yra ganėtinais žemas. Lietuvoje vartotojai dažniausiai renkasi ekologiškas uogas, vaisius mėsos produktus bei daržoves, Lyginant kitų šalių ekologiškų produktų pasirinkimo pasiskirstymą, vartotojai yra labiau linkę rinktis grūdinius produktus, ryžius, džemus ir pieno produktus.
2.2 Ekologiškų maisto produktų vartojimo priežastys
Svarbiausios ekologiškų produktų pasirinkimo priežastys yra įvardijamas saugumas, skoninės savybės ir tai, kad ekologiški maisto produktai yra sveikesni, lyginant su įprastiniais. Lietuvos vartotojams, remiantis atliktais tyrimais, daugiausiai įtakoja ekologiškų maisto produktų sveikumas, net 90 proc. apklaustųjų renkasi dėl šios priežasties bei skoninės savybės 38,9 proc. 27,3 proc. pirkėjų pabrėžia, jog produktų vartojimą lemia produkto saugumas [7]. Jungtiniuose Arabų Emyratuose apklausti vartotojai pabrėžia, jog ekologišką maistą renkasi, kadangi jis yra saugesnis aplinkai ir sveikesnis, kadangi nėra naudojami pesticidai auginimo cikle [39]. Vartotojai Belgijoje nurodo, kad renkasi ekologišką maistą investuodami į sveikatą, kadangi toks maistas yra mažiau užterštas, lyginant su įprastiniu [40]. Pasaulio Žaliųjų Sąjungos atstovė R. Loux teigia, jog ekologiški produktai yra auginami be įvairių chemikalų, yra saugesni vartotojui, turi daugiau mineralų, vitaminų, bei mikroelementų negu įprastiniai, taip pat daugeliui yra skanesni [41]. Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad ekologiškas maistas yra vartojamas sveikumo, draugiškumo aplinkai, dėl tvaraus vartojimo principo [42]. Kitų autorių teigimu, vartojimą lemia (51 proc.), kadangi ekologiški maisto produktai sveikesni, 42 proc. dėl draugiškumo aplinkai ir tvaraus vartojimo [9]. Mokslininkų atliktai tyrimai taip pat įrodo, kad yra pastebimas ir skonio skirtumas tarp ekologiško pieno, mėsos produktų, lyginant skonines savybes su įprastiniais produktais [10]. Ekologiškų produktų centras, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nustatė, jog ekologiški obuoliai ilgiau išlaiko formas, greitai nesudžiūsta nors ir laikant ilgą laiką. Ekologiškos braškės turi intensyvesne spalvą lyginant su įprastinėmis, didesnį atsparumą netinkamoms aplinkos sąlygoms, pasižymi didesniu kiekiu vitaminų bei antioksidantų kiekiu, tačiau jos nėra saldesnės nei įprastos. Ekologiški pomidorai yra sultingesni lyginant su įprastiniais bei turi ryškesnę spalvą [50]. M. B. Albright, nacionalinio Geografijos instituto tyrėja, teigia, jog augalai, augantys be pesticidų, pasižymi natūralumu, sustiprintomis skoninėmis savybėmis [51]. Tačiau, ne visada yra sutinkama, jog ekologiški produktai turi geresnes skonines savybes. Teigiama, jog nėra skirtumo tarp vaisių ir daržovių,
18
ar jos yra ekologiškos ar įprastinės, kadangi tai lemia sandėliavimo ir transportavimo laikas, per kiek laiko maistas patenka nuo lauko ant stalo [52].
Apžvelgiant pagrindinės ekologiškų maisto produktų pasirinkimo priežastys Lietuvoje tokie produktai pasirenkami dėl produktų sveikumo, saugumo, skoninių savybių, kitose šalyse vartotojai renkasi ekologišką produkciją dėl draugiškumo aplinkai ir tvarios gyvensenos principo.
Svarus veiksnys, kuris lemia ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra kaina. Ekologiški produktai yra visada brangesni, nes jų išauginimo nuostoliai, pagaminimo sąnaudos yra didesnės [43]. Rumunijoje net 75 proc. apklaustų vartotojų pabrėžia, jog ekologiškų maisto produktų kaina mažina šių produktų įsigijimą ir vartojimą [13]. Prancūzijoje tyrimas parodė, jog 51 proc. pirėkjų pabrėžė ekologiškų maisto produktų didesnę kainą lyginant su įprastiniais maisto produktais [14]. Vartotojai Danijoje taip pat akcentavo ekologiškų maisto produktų kainą, ir teigė, jog ekologiškų produktų kaina riboja tokių produktų vartojimą kiekvieną dieną [15]. Kainos faktorius, kaip neigiamas veiksnys perkamumui, nustatytas ir tyrėjos T. Vukasovič tyrime, kuriame buvo vertinamas vartotojų ketinimas rinktis ekologiškas daržoves ir vaisius [44].
Kaip veiksnys, kuris įtakoja ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra vartotojo uždirbamos pajamos [13]. Esant mažoms pajamoms, ekologiškų maisto produktų vartojimas mažėja. Neįmanoma užtikrinti aukštų ekologiškų maisto produktų pasirinkimo vartotojui, kuomet pajamos yra menkos ar minimalios [45]. Lietuvoje taip pat pastebima, kad didesnes ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi ir perka ekologiškus produktus [46]. Atlikto tyrimo duomenimis, Naujojoje Zelandijoje, kas antras vartotojas pirktų ekologiškus produktus, bet produktai vartotojams yra per daug brangūs, atsižvelgiant į gaunamas pajamas [47]. Tačiau Indonezijos mokslininkai neaptiko statistiškai reikšmingų duomenų tarp ekologiškų produktų vartojimo priklausomai nuo amžiaus, gaunamų pajamų ir lyties [48]. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir gautus duomenis galima teigti, kad dažniausiu atveju vartotojų gaunamos pajamos lemia mažą ekologiškų produktų vartojimą. 2013 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis gyventojai maisto produktus renkasi pagal kainą (36,8 proc.) ir skonį (27,9 proc.) [49].
Ekologiškų produktų plėtra tarp vartotojų galėtų būti didinama bandant sumažinant ekologiškų produktų kainas ir taip didinti jų prieinamumą [53]. Taip pat, ne mažiau svarbu, atkreipiant pirkėjų dėmesį į ekologiškus produktus ir skirti atskiras lentynas prekybos vietose, kas jau yra daroma didžiuosiuose prekybos centruose [54].
19
2.3 Ekologiškų maisto produktų įsigijimo vietos
Lietuvos rinkoje esantys ekologiški maisto produktai yra tiekiami iš vietinių ūkininkų, kurie užsiima sertifikuotu ekologišku ūkininkavimu, bei iš kitų ES bendrijos šalių. Dažniausiai ekologiškų maisto produktų galima lengvai įsigyti turguje, užsisakyti internetinėse maisto parduotuvėse, prekybos centruose bei specializuotose ekologiškų prekių parduotuvėse [7, 46].
Lietuvoje didžioji pirkėjų dalis ekologiškus produktus įsigyja prekybos centruose, apie 83,6 proc. [7]. Dažnai ekologiškų prekių parduotuvės yra įrengiamos šalia prekybos centrų, siekiant palengvinti vartotojui, atvykusiam į prekybos centrą, rasti ekologiškas prekes vienoje vietoje. Specializuotose parduotuvėse 2013 metų duomenimis apsiperka 14,9 proc. pirkėjų [7].
Turgus yra populiariausia ekologiškų maisto prekių įsigijimo vieta. Lietuvoje ekologiškus maisto gaminius turguose perka maždaug 34 proc. apklaustų pirkėjų [7]. Verta pabrėžti, jog vartotojui kilus abejonei, dėl turguje parduodamo produkto ekologiškumo, vartotojas gali prašyti pardavėjo pateikti ekologiško auginimo pažymėjimą, ekologiškos produkcijos pardavimą patvirtinantį dokumentą. Prekybos vietose neretai yra susiduriama su problema, kad produktai yra klaidingai ženklinami įvairiais užrašais kaip: "Natūralus", "Bio" ar kitais, tokiu būdu siekiant suklaidinti pirkėją ir taip tampa sunku vartotojui atskirti ekologiškus maisto produktus produktus nuo įprastinių produktų. Ekologišką produkciją galima atskirti iš ekologiško ūkio ženklo, kuris yra ženklinamas ant pakuotės, bei ant jo yra nurodomas ūkio registracijos numeris [29].
Portugalijoje, 2013 metais, apklausiant pirkėjus, kur jie dažniausiai perka ekologiškų maisto produktų, nustatyta, jog 37 proc. įsigyja tiesiai iš augintojų ar gamintojų, 34 proc. apklaustųjų juos perka specializuotuose parduotuvėse, įsigyja prekybos centruose 21 proc. [55]. Moldovoje, mažiau vartotojų ekologiškus produktus įsigyja specializuotose ekologiškose maisto parduotuvėse 21 proc., prekybos centruose 25 proc. [56].
Naujajame Džersyje, įrengus šalia ugdymo įstaigų sveikų produktų parduotuves parodė teigiamą naudą. Pradėta vartoti daugiau sveikų ir natūralių produktų mokinių tarpe. Vaikai pradėjo rinktis ekologiškas parduotuves, kadangi jos patogiai išdėstytos jiems pakeliui link namų. Suteikiama galimybė vaikams su nuolaidomis įsigyti ekologiškų produktų. Dėl šios priežasties mieste pastebėti teigiami pakitimai vaikų kūno masės indekse, pagal amžių [57].
20
2.4 Informacijos apie ekologiškus maisto produktus informuotumo vertinimas
Pagrindiniai informacijos šaltiniai, per kuriuos vartotojai šiomis dienomis gali gauti informaciją apie ekologiškus produktus yra televizija, žiniasklaida, socialinė aplinka, internetas [59].
Įvertinus Lietuvos gyventojų informuotumą ir žinias apie ekologiškus produktus, nustatyta, jog net 72,6 proc. gyventojų nėra informuoti pakankamai apie ekologiškus maisto produktus, taip pat pastebėta, kad moterimis dažniau, lyginant su vyrais, nepakanka informacijos. Nustatyta, kad nepakankamai informacijos skirta 18 – 34 metų asmenims [7].
Nustatyta, kad Anglijoje net 81 proc. vartotojų supranta, kurie produktai yra ekologiški o 73 proc. teigia, jog ekologiškų produktų gamybai yra naudojamos aplinkai draugiškos medžiagos t.y. ribojami cheminių ar nenatūralių medžiagų kiekiai, kad ekologiškame maiste negali būti pridėtinių konservantų teigė 67 proc. vartotojų [11].
Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis, kad ekologiški maisto produktai yra gaunami iš ūkių, kur nėra naudojami pesticidai, žino 81 proc. pirkėjų, kad nenaudojama antibiotikų žino 61 proc. vartotojų. Net 84 proc. vartotojų, kurie apsiperka prekybos centruose, prie įprastinių produktų renkasi ir ekologiškus maisto produktus [12].
19 proc. vartotojų Airijoje teigia, jog ekologiški maisto produktai yra draugiškesni ir saugesni aplinkai. Apie 26 proc. airių rinktųsi daugiau ekologiškų maisto produktų. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje apie 52 proc. vartotojų teigia, jog ekologiški maisto produktai yra užauginti nenaudojant GMO ir pesticidų, dėl šios priežasties tokie maisto produktai yra sveikesni. Olandijoje, 48 proc. vartotojų mano, jog ekologiškų produktų pasirinkimą reiktų plėtoti ir taip didinant pasirinkimą vartotojams [60]. Turkijoje kas penktas apklaustas žmogus tiksliai žino ekologiško maisto produkto savybes [61].
Apibendrinant, vartotojų informavimas apie ekologiškus produktus lyginant tarp šalių gana panašus. Lietuvoje daugelis gyventojų teigia, jog jiems nėra pakankamai informacijos apie ekologiškus maisto produktus, kitose ES šalyse pirkėjai gali plačiau apibūdinti ekologiško maisto produkto savybes. Taigi, įvertinus paskutinių 15 metų informacijos sklaidą, vis dar yra susiduriama su vartotojų informuotumo problemomis [62, 63].
Lietuvoje ar ES šalyje pagamintą ekologišką produktą galima atpažinti pagal ES patvirtintą ekologiško produkto ženklą (1 pav.). Šiuo ženklu yra paženklinami visi rinkai tiekiami ekologinio žemės ūkio gamybos reikalavimus atitinkantys ir sertifikuoti ekologiški produktai.
21
1 pav. Europos Sąjungos sertifikuotos ekologiškos produkcijos ženklas.
Vartotojui, kuris tiksliai žino ekologiškų produktų ženklą yra ženkliai lengviau išsirinkti produktą iš visos gausos [64]. Aiškus ekologiškų maisto produktų ženklinimas yra veiksnys, kuris didina vartotojų pasitikėjimą, jog produktas yra kokybiškas bei ekologiškas [30]. Daugiau nei puse Lietuvos gyventojų sugeba teisingai atpažinti bei nusakyti ekologišką ženklinimą. Bet tyrimų duomenimis išsiaiškintą, kad net 39 proc. Lietuvos vartotojų apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą nežino [46].
2.5. Tvarus vartojimas ir motyvacija
Tvarus vartojimas – naudojimasis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius poreikius ir kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę, kartu siekiant sumažinti natūralių išteklių ir toksinių medžiagų naudojimą bei atliekų ir teršalų išmetimą viso produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo metu, nepakenkiant ateities kartų poreikių patenkinimui [70].
Tvaraus vartojimo terminas yra labai daug sričių apimanti sąvoka, kuri taip pat į savo apibrėžimą įtraukia ekologiškos produkcijos vartojimą ir yra glaudžiai susijęs per natūralios gamtos ir neteršimio pricipą. Apibrėžime yra minimas toksinių medžiagų naudojimo mažinimas bei teršalų išmetimas, kas yra tiesiogiai susiję su ekologiškos produkcijos pasirinkimu ir vartojimu, kadangi kaip ir minėta ankščiau ekologiškuose ūkiuose nėra naudojamos chemines medžiagos tokios kaip pesticidai, yra siekiama išsaugoti natūralumą, kad mažiau teršti aplinką.
Pagrindinis būdas, kuris gali motyvuoti visuomenę gilintis ir propaguoti tvaraus vartojimo gyvenseną yra švietimas. Ypač svarbu, kad kiekvienas vartotojas gali prisidėti prie tvaraus vartojimo. Naudojant švietimą šiam tikslui galima rūpintis visais skirtingais lygmenimis, pradedant paskaitomis suaugusiems ir baigiant mokinių mokymu. Taip pat, kaip dar viena galimybė švietimui, tai informacinė
22
medžiaga prekybos vietose, kuri padėtų pirkėjui suprasti, kokius produktus renkantis jis galėtų prisidėti prie tvaraus vartojimo.
Dar vienas būdas, kaip skatinti visuomenę rinktis tvarų vartojimą yra sistemos kūrimas, kuri skatintų vartotoją tokiai gyvensenai. Tvarios gyvensenos aktyvistai teigia, jog galima sukurti sistemą, kad tiems vartotojams, kurie renkasi ekologiška produktą būtų taikomos nuolaidos. Tačiau pagrindinis tokios sistemos iniciatorius tūrėtu būti valstybė, kuri pritaikytų tam tikras lengvatas prekybos centrams, kurie palaikytų tokį modulį.
3. TYRIMO METODIKA
3.1 Tyrimo imtis
Siekiant įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimą ir tvarios gyvensenos motyvaciją duomenys rinkti anketinės apklausos metodu. Apklausos tikslas buvo įvertinti ekologiškų produktų vartojimo, motyvacijos, paklausos aspektus, rinkos perspektyvas bei tvarios gyvensenos motyvaciją. Tyrimas buvo atliktas 2019 m. 01–02 mėnesiais. Respondentai apklausti didžiuosiuose prekybos centruose, sutikus dalyvauti apklausoje. Iš viso respondentams buvo pateikta 150 anketų. Į pateiktus klausimus tinkamai atsakė 139 respondentai, 11 anketų sugadintos (atsako dažnis 92,7 proc.). Apklausos metu surinkti duomenys buvo apdoroti naudojant Microsoft Excel ir SPSS programas. Respondentai, dalyvavę apklausoje, buvo 41proc. vyrų ir 59proc. moterų (1 lentelė). Apklausti asmenys pagal amžių suskirstyti į penkias grupes.
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
Lytis Respondentų skaičius
N Proc.
Vyrai 55 40 proc.
Moterys 84 60 proc.
23
3.2 Tyrimo instrumentas ir metodika
Ekologiško maisto produktų vartojimo ypatumų ir tvarios gyvensenos motyvacijos tyrimas atliktas panaudojus anoniminės anketinės apklausos metodą. Apklausai atlikti buvo panaudota anketa [Priedas nr. 1]. Anketoje buvo pateikta 18 klausimų. Siekiant sužinoti sociodemografinius duomenis buvo pateikti klausimai apie respondento lytį, metus, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir pajamas.
Anketoje buvo klausiama, kaip dažnai gyventojai renkasi vartoti ekologiškus maisto produktus, dėl kokių priežasčių vartoja ar nevartoja, kokius ekologiškus maisto produktus vartoja, ar pakanka ekologiškų maisto produktų pasirinkimo, kur juos perka, iš kur gavo informacijos apie ekologišką maistą, ar jiems pakanka informacijos apie ekologiškus maisto produktus, tvarų vartojimą ir motyvaciją renkantis.
3.3 Statistinė duomenų analizė
Statistinei duomenų analizei atlikti buvo naudojamas programinis SPSS paketas (Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Excel.
Tyrimo duomenų analizei buvo pritaikyti aprašomosios statistikos metodai: apskaičiuoti standartinis nuokrypis; aritmetiniai vidurkiai. Kokybinių duomenų analizei naudotas Pirsono chi kvadratas (χ2), Spearmano koreliacijos testas. Duomenų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kuomet paklaidos tikimybė p ≤ 0,05.
24
4. REZULTATAI
4.1 Respondentų charakteristika
Iš viso analizuojamos 139 anketos. Respondentus sudarė 41 proc. vyrų ir 59 proc. moterų. Žvelgiant į tiriamųjų charakteristiką (2,3 lentelės) dauguma apklaustųjų, tiek vyrų (52,7 proc.), tiek moterų (53,57 proc.), turi įgiję aukštajį universitetinį išsilavinimą, mažiausiai apklaustųjų turi žemesnį išsilavinimą negu vidurinį, 23,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų, galima daryti prielaidą, kad žemesnį išsilavinimą turi apklaustieji iki 20 metų, kadangi jų amžiaus vidurkis vyrų yra 17,1, moterų 17,8 ir jie dar nėra baigę mokyklos. Dauguma respondentų gyvena miestuose (70.24 proc. moterų ir 69,09 proc. vyrų). Tiriamųjų vidutinis amžius sudarė 30.6 ± 12,51. Pagal amžių tiriamieji buvo suskirstyti į penkias grupes: <20m., 21–30, 31–40, 41–50, >51metų. Matome, kad atsitiktinai daugiausia apklausta 21–30 m. vartotojų – 52,52proc. (73 asmenys). Mažiausią amžiaus grupę sudarė asmenys virs 50 metų, vyrų ir moterų šioje amžiaus grupėje buvo vienodai, 6 asmenys, tarp vyrų tai sudarė 10,9 proc., tarp moterų 7,14 proc.
2 lentelė. Tiriamųjų charakteristika
Charakteristika Vyrai n=55 Moterys n=84
Išsilavinimas Universitetinis 29 45 Vidurinis 13 27 Žemesnis 13 12 Gyvenamoji vieta Miestas 38 59 Rajonas 17 25
25
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika
Charakteristika Vyrai n=55 Moterys n=84
Amžius n vidurkis SN n vidurkis SN
>20 m. 7 17,7 1,1 15 17,8 1,1
21–30 m. 30 25,2 2,6 43 25,4 2,7
31–40 m. 4 35,5 2,4 11 35 2,8
41–50 m. 8 45,1 3 9 45 2,8
<51 m. 6 61,7 8,3 6 63,3 7,5
Įvertinus vartotojų pasiskirstymą pagal gaunamas pajamas, nustatyta, kad vyrų ir moterų, kurių pajamos 400 eurų per mėnesį, pasiskirstymas panašus, apklausti vyrai šioje grupėje sudaro 12,73 proc., moterys 10,71 proc. Didžiausią dalį abejose grupėse sudarė asmenys, kurių pajamos per mėnesį yra nuo 700 iki 1000 eurų, tarp vyrų tai sudarė 30,91 proc., moterų 38,10 proc. Mažiausiai respondentų, pagal pajamų dydį per mėnesį, sudarė asmenys, kurių mėnesinės pajamos yra iki 1500 eurų, tarp apklaustų vyrų tai sudarė 5,45 proc., tarp moterų 5,95 proc. Skirtingų lyčių respondentų charakteristika, priklausomai nuo pajamų, pateikta 4 lentelėje.
4 lentelė. Respondentų charakteristika pagal lytį priklausomai nuo gaunamų pajamų per mėnesį.
Vyrai n=55 Moterys n=84
Pajamos (eurais) N proc. n proc.
≤ 400 7 12,73 9 10,71
400 – 700 12 21,82 19 22,62
700–1000 17 30,91 32 38,10
1000–1500 16 29,09 19 22,62
1500 eurų 3 5,45 5 5,95
4.2 Ekologiškų maisto produktų vartojimas
Apklausus respondentus nustatyta, jog ekologiškus maisto produktus renkasi 79,1 proc. apklaustųjų vartotojų, 20,9 proc. apklaustų žmonių nesirenka ekologiškų maisto produktų (2 pav.). 56,4 proc. respondentų ekologiškus maisto produktus renkasi vartoti 2 – 3 kartus per savaitę. Kiekvieną dieną
26
šiuos produktus renkasi 16 vartotojų, kas sudaro 14,55 proc., Vieną kartą per savaitę ekologišką maistą renkasi vartoti 24,55 proc. apklaustųjų ir 4,55 proc. apklaustų vartotojų renkasi šiuos produktus kartą per mėnesį. Įvertinus ekologiškų produktų vartojimą, juos renkasi dažniau moterys nei vyrai, moterys sudaro 60,91 proc., vyrai 39,09 proc. Kiekvieną dieną ekologiškus produktus vartoja 17,91 proc. moterų ir 9,3 proc. vyrų, 2 – 3 kartus per savaitę – 53,73 proc. moterų ir 60,47 proc. vyrų, kartą per savaitę 28,36 proc. moterų ir 20,93 proc. vyrų, kartą per mėnesį 1,49 proc. moterų ir 9,3 proc. vyrų (3 pav.)
2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas renkantis ekologiškus maisto produktus, nurodytas procentais.
3 pav. Ekologiškų maisto produktų vartojimo dažnumas pagal lytį, nurodytas procentais
Lyginant ekologiškų maisto produktų vartojimą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, mieste vartoja 85,57 proc. apklaustųjų, užmiestyje – 62,67 proc.
110 29
Vartoja ekologiškus produktus Nevartoja ekologiškų produktų
9.3 60.47 20.93 9.3 17.91 53.73 28.36 1.49 0 10 20 30 40 50 60 70
Kiekvieną dieną 2-3 kartus per savaitę 1 kartą per savaitę 1 kartą per mėnesį
%
27
Įvertinus ryšį tarp respondentų gaunamų pajamų ir ekologiškų maisto produktų vartojimo dažnumo, nustatytas statistiškai patikimas silpnas ryšys tarp analizuojamų požymių (Spearmano koreliacijos testas = – 0,112, p = 0,019), rodantis, kad didesnes pajamas per mėnesį gaunantys apklausti vartotojai dažniau renkasi vartoti ekologiškus produktus. Ryšį taip pat patvirtina statistiškai reikšmingas skirtumas, tarp dažniau ekologišką produkciją vartojančių gyventojų, kurie gauna didesnes nei 700 eurų per mėnesį pajamas (6 lent.). χ2 = 11,604, p = 0,021
5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (n) pagal ekologiškų maisto produktų vartojimą
priklausomai nuo pajamų per mėnesį (eurais). χ2 = 11,604, p = 0,021
Ekologiškų maisto produktų vartojimo dažnumas Pajamos Kiekvieną dieną 2–3 kartus per savaitę 1 kartą per savaitę 1 kartą per mėnesį Nevartoja
iki 700 7 12 17 4 7
virš 700 19 32 28 9 4
Apibendrinant šia informaciją, galima teigti, jog ekologiškus produktus renkasi ir vartoja dauguma apklaustų gyventojų, tačiau gana retai, dažniausiai tokius produktus renkasi tik kartą ar 2 – 3 kartus per savaitę. Lyginant vyrus ir moteris, daugiau ekologiškų produktų suvartoja moterys ir didesnes nei 700 eurų per mėnesį gaunantys asmenys.
4.3 Vartojamų ekologiškų maisto produktų asortimentas
Apklausti vartotoji dažniausiai renkasi ekologiškus maisto produktus: daržoves (92,73 proc.), duoną ir kitus kepinius (90 proc.), mėsą ir jos produktus (80,91 proc.), vaisius (84,55 proc.), rečiau renkasi arbatas (43,64 proc.), saldėsius (44,55 proc.) ir kitus produktus (26,36 proc.). Visą asortimentą ir pasirinkimo dažnumas pateiktas 4 pav.
28
4 pav. Ekologiško maisto produktų asortimento vartojimas nurodytas procentais.
Analizuojant ir lyginant ekologiškų produktų asortimento pasirinkimą pagal lytį nustatyta, kad statistiškai reikšmingi skirtumai yra tarp tam tikrų produktų rūšių. Moterys dažniau renkasi ekologišką aliejų (75 proc.) ir daržoves (83,3proc.) lyginant su apklaustais vyrais (25 proc.;42,16proc. ) (p = 0,018;p = 0,028) (6 lent.).
6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pasirenkamą ekologiškų maisto produktų asortimento
grupę priklausomai nuo lyties.
Maisto grupė P Vyrai (proc.) Moterys (proc.)
Aliejus 0,018 25 75 Daržovės 0,028 42,2 83,3 84.55 50.91 92.73 72.73 43.64 79.09 80.91 53.64 44.55 90.00 26.36 73.64 51.82 37.27 34.55 70 Vaisiai Uogos Daržovės Aliejus Arbata Pienas ir jo produktai Mėsa ir jos produktai Žuvis Saldėsiai Duona ir kepiniai Kiti produktai Grūdai Makaronai Prieskoniai Medus Kiaušiniai 0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 100.00
29
Išanalizavus ryšį tarp apklaustųjų gyvenamosios vietos ir ekologiško maisto produktų vartojimo buvo nustatyta, jog asmenys, kurie gyvena mieste, dažniau vartoja ekologiškus maisto produktus (Spearmano koreliacijos testas = 0,150, p = 0,011), tačiau nebuvo nustatytas ryšys tarp gyvenančių mieste ar rajone ir skirtingų ekologiškų maisto produktų vartojimo asortimento (7 lent).
7 lent. Respondentų pasiskirstymas pagal suvartojamą ekologiškų maisto produktų asortimentą
priklausomai nuo gyvenamosios vietos (miestas ar užmiestis).
Maisto grupė p Miestas (proc.) Užmiestis (proc.)
Vaisiai 0,078 78,3 61,9 Uogos 0,779 53,3 47,7 Daržovės 0,561 87,2 77,6 Aliejus 0,759 25,4 35,1 Arbata 0,769 62,3 55,4 Pienas ir jo produktai 0,556 63,6 55,2
Mėsa ir jos produktai 0,561 47,3 52
Žuvis 0,73 29,3 39,2 Saldėsiai 0,951 19,3 27,4 Duona ir kepiniai 0,351 94,2 81,3 Kiti produktai 0,787 29,3 17,6 Grūdai 0,799 31,3 42,6 Makaronai 0,986 21,7 24,3 Prieskoniai 0,354 27,4 21,6 Medus 0,38 52 53,1 Kiaušiniai 0,632 53,3 47,4
Vertinant ekologiškų produktų asortimento vartojimą pagal amžių ar turimą išsilavinimą nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pasirenkamų produktų. Vertinant pasirinkimą pagal mėnesines pajamas buvo nustatytas reikšmingas skirtumas. Asmenys, kuriu pajamos yra 1000 – 1300 eurų per mėnesį, renkasi daugiau ekologiškų vaisių (82,8 proc.) , lyginant su asmenimis, kurių mėnesinės pajamos sudaro iki 400 eurų (61,3 proc.) (p = 0,018) (8 lent.)
30
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal suvartojamą ekologiškų maisto produktų
asortimentą priklausomai nuo gaunamų mėnesinių pajamų grupės (eurais).
Maisto grupė p pajamos tarp 1000 – 1300 eurų (proc.) pajamos iki 400 eurų (proc.) Vaisiai 0,018 82,8 61,3 Uogos 0,329 52 46,6 Daržovės 0,42 81,1 77 Aliejus 0,329 54,1 48,6 Arbata 0,384 53,1 48 Pienas ir jo produktai 0,322 18,4 27,7
Mėsa ir jos produktai 0,587 55,1 52
Žuvis 0,322 49,9 39,2 Saldėsiai 0,11 24,5 16,6 Duona ir kepiniai 0,94 11,2 11,5 Kiti produktai 0,991 33,2 33,1 Grūdai 0,484 33,7 29,7 Makaronai 0,944 21,9 21,6 Prieskoniai 0,914 21,4 20,9 Medus 0,828 52 53,4 Kiaušiniai 0,911 42 37,2
4.4 Pagrindiniai kriterijai renkantis ekologiškus maisto produktus
Vertinant apklaustų vartotojų ekologiškų maisto produktų rinkimosi kriterijus, buvo nustatyta, jog pagrindinė priežastis, kodėl juos renkasi, yra poveikis sveikatai, šį variantą pasirinko 97 vartotojai (88,2 proc.). 42 respondentai (38,1 proc.) renkasi ekologiškus produktus nes produktai yra saugesni, dėl to, kad jie yra skanesni pasirinko 31 vartotojas (28,2 proc.), dėl tvaraus vartojimo principo renkasi 23 (20,9 proc.).
31 5 pav. Pagrindiniai ekologiškų maisto produktų rinkimo kriterijai (proc.)
Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant ir analizuojant ekologiškų produktų vartojimą pagal amžių, vertinant tvaraus vartojimo kriterijų. 20,9 proc. asmenys, kurių amžius iki 30 metų ekologiškus produktus renkasi dėl paminėto kriterijaus, o asmenys virš 31 metų šio kriterijaus visiškai nesirenka (p = 0,001). Tarp pajamų, gyvenamosios vietos ar išsilavinimo, pasirinkimo vartoti ekologiškus produktus kriterijų nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.
Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dalis vartotojų ekologiškus maisto produktus linkę renktis, kadangi vartotojų nuomone jie yra sveikesni. Maždaug kas ketvirtas vartotojas renkasi dėl produktų teigiamų skoninių savybių, mažiau nei puse vartotojų renkasi dėl saugesnio vartojimo ir tik kas penktas vartotojas renkasi ekologiškus produktus, dėl tvaraus vartojimo principo.
4.5 Ekologiškų maisto produktų pasiūlos vertinimas
Vis didėjant ekologiškų produktų paklausai, yra ypač svarbu, jog būtų užtikrinamas platus produktų pasirinkimas vartotojams. Tai galėtų teigiamai įtakoti ekologiškų produktų dažesnį vartojimą. Tyrimas parodė, jog 30,9 proc. vartotojų (34) teigia, kad pasigenda ekologiškų produktų pasirinkimo, nepasigenda – 69.1proc. (76). 88.2 38.1 28.2 20.9 Sveikesni Saugesni Skanesni Tvarus vartojimas
32
Vertinant ekologiškų produktų pasiūlą rinkoje, nustatyta, jog užmiestyje gyvenantys vartotojai (37,8 proc.) dažniau pasigenda šių produktų lyginant su žmonėmis gyvenančiais mieste (26,3 proc.) (p = 0,039).
Analizuojant vartotojų nuomonę ar pakankama pasiūla rinkoje, vertinant pagal lyti, išsilavinimą ir mėnesines pajamas, statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti.
Apibendrinant, kas trečias apklaustas vartotojas teigia, kad pasigenda ekologiškų maisto produktų rinkoje. Su šia problema dažniau susiduria užmiestyje gyvenantys žmonės, lyginant su vartotojais gyvenančiais mieste.
4.6 Ekologiškų maisto produktų įsigijimo vietos
Vertinant, kur vartotojai įsigyja ekologiškus maisto produktus, tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustų vartotojų ekologiškus maisto produktus įsigija prekybos centruose – 42,7 proc. Turguje šiuos produktus įsigyja 20,9 proc. Ekologiškus maisto produktus perkasi specializuotose ekologiškų prekių parduotuvėse – 23,6 proc., internetinėse parduotuvėse – 12,7 proc. vartotojų (6 pav.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ekologiškų maisto produktų įsigijimo vietas (proc.)
Vertinant ekologiškų produktų įsigijimo vietas, pagal mėnesines pajamas ir turimą išsilavinimą ir lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Analizuojant gyventojų pasiskirstymą pagal ekologiškų produktų pirkimo vietas priklausomai nuo amžiaus buvo nustatyta, jog dažniausiai ekologiškus produktus internetinėse parduotuvėse perka vartotojai iki 30 metų (27,4 proc.), lyginant su vartotojais virš 30 metų, kurie produktus įsigyja prekybos centruose (45,45 proc.) (p = 0,045). Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas ir tarp pirkimo vietos ir gyvenamosios vietos, asmenys, kurie nurodė gyvenamą vietą mieste dažniausiai ekologiškus maisto produktus renkasi specializuotose
42.7 20.9 23.64 12.7 Prekybos centras Turgus Specializuotos parduotuvės Internetinės parduotuvės
33
ekologiškų produktų parduotuvėse (31,55proc.). Gyventojai, kurie gyvena užmiestyje, ekologiškus produktus dažniau renkasi prekybos centruose (56,76 proc.) (p = 0,018) (9 lent.).
9 lentelė. Vartotojų pasiskirstymas pagal ekologiškų maisto produktų pirkimo vietas
priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir amžiaus. Prekyvos
centras (proc.) Turgus (proc.) Specializuotos praduotuvės (proc.) Internetinės parduotuvės (proc.)
Gyvenamoji vieta Miestas 20,55 39,73 31,55 8,22 Užmiestis 56,76 21,62 8,11 13,51 p= 0,018 Amžius iki 30 37,89 12,63 22,11 27,37 virš 30 45,45 25,00 18,18 11,36 p= 0,045
Apibendrinant, tarp vartotojų dažniausios ekologiškų maisto produktų įsigijimo vietos yra prekybos centrai. Turguose ir specializuotose parduotuvėse taip pat populiaru tarp vartotojų, ieškant ekologiškų produktų. Tarp asmenų, iki 30 metų, populiarus apsipirkimas internetinėse parduotuvėse.
4.7 Ekologiškų maisto produktų išdėstymas prekybos centruose
Apsipirkinėjant prekybos centruose yra svarbu, jog ekologiškų maisto produktų vartotojams būtų pateiktos kuo palankesnės galimybės atskirti ir pastebėti ekologiškus maisto produktus nuo neekologiškų. Tam, kad vartotojas atkreiptų dėmesį rekomenduojama lentynas su ekologiškais maisto produktais pažymėti tarptautiniu ekologiško produkto ženklu ar pasirinkti šios lentynoms atitinkamą spalvą [54].
Tyrimo duomenimis 93,7 proc. respondentų prekybose centruose pastebi atskirtus ekologiškus maisto produktus, tai parodo, jog ekologiškų maisto produktų pasiekiamumas yra gana aukštas. 5,4 proc. tiriamųjų vartotojų pastebi, kad ne visose prekybos centruose ekologiški produktai yra atskirose lentynose. Ir itin maža dalis tiriamųjų 0,9 proc. nepastebi atskirai nuo neekologiškų išdėstytų ekologiškų produktų (7 pav.).
34
7 pav. Vartotojų pasiskirstymas pagal tai, ar pastebi prekybos centruose atskirai išdėstytus ekologiškus
maisto produktus (proc.)
Analizuojant ekologiškų maisto produktų išdėstymą atskirose prekybos centrų lentynose pagal amžių, lyti, mėnesines pajamas, gyvenama vietą ir išsilavinimą nebuvo nustatytas nei vienas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp atskirų grupių.
Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad beveik visi respondentai pastebi atskirai išdėstytus ekologiškus maisto produktus nuo neekologiškų. Tik vienas vartotojas pasisakė, kad nemato išskirtų ekologiškų maisto produktų lentynose.
4.8 Pagrindiniai informacijos apie ekologiškus maisto produktus šaltiniai
Atlikto tyrimo duomenimis daugiausiai informacijos apie ekologiškus produktus vartotojai gauna iš internetinių šaltinių (44,5 proc.), antroje vietoje iš draugų ir artimųjų (19,1 proc.). Informacijos gavimas iš mokymo įstaigų, televizijos ir žiniasklaidos yra pasiskirstęs panašiai, nuo 10 proc. iki 14,5 proc. (8 pav.).93.7 0.9 5.4
Pastebi išskirtas ekologiškų produktų lentynas
Nepastebi išskirtų ekologiškų produktų lentynų
Pastebi ne visuose prekybos centruose išskirtas ekologiškų produktų lentynas
35
8 pav. Vartotojų pasiskirstymas pagal informacijos gavimą apie ekologiškus maisto produktus (proc.)
Įvertinus gautą informaciją iš vartotojų ir išanalizavus iš kur jie gauna informaciją apie ekologiškus produktus nustatytas reikšmingas statistikos rodiklis tarp informacijos gavimo amžiaus grupėje. Vartotojai kurių amžius iki 30 metų informaciją dažniausiai gauna internete, žmonės virs 30 metų informaciją apie ekologiškus maisto produktus gauna iš draugų ar artimųjų (10 lent.).
10 lentelė. Vartotojų grupės pagal amžių pasiskirstymas (proc.) pagal informacijos apie ekologiškus
produktus šaltinius.
Draugai/artimieji
(proc.) Mokymo įstaiga (proc.) Televizija (proc.) Internetas (proc.) Žiniasklaida (proc.) Gyvenamoji vieta Amžius iki 30 9,09 18,18 6,06 57,58 9,09 virš 30 34,09 9,09 15,91 25,00 15,91 p= 0,011
Apibendrinus, dažniausiu atveju informaciją apie ekologiškus produktus vartotojai gauna internete arba iš draugų ar artimųjų. Beveik kas antras vartotojas informaciją gauna internete, kas penktas iš draugų ar artimųjų. Mažiausiai informacijos gauna iš televizijos, tik kas dešimtas vartotojas.
11.8 44.5 10.0 14.5 19.1 0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0 45.0 50.0 Žiniasklaida Internetas Televizija Mokymo įstaiga Draugai, artimieji
36
4.9 Ekologiškų maisto produktų nevartojimo priežastys
Ekologiškų maisto produktų nevartoja 20,9 proc. apklaustų vartotojų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kaina yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia ekologiškų produktų nevartojimą. 79,3 proc. vartotojų teigia, jog šiuos produktus pirkti ir vartoti yra per brangu. 3,5 proc. respondentų teigė, kad jiems nepatinka ekologiškų produktų skoninės savybės ir dėl šios priežasties jie nesirenka šių produktų. 17,2 proc. apklaustų vartotojų nesirenka ekologiškų produktų dėl šių produktų trumpo vartojimo termino (9 pav.).
9 pav. Vartotojų pasiskirstymas pagal ekologiškų maisto produktų nevartojimo priežastis (proc.).
4.10 Tvaraus vartojimo ypatumai ir motyvacija
Įvertinus gautą informaciją iš vartotojų apie tvaraus vartojimo žinojimą, nustatyta, kad 51,8 proc. apklaustų gyventojų žino, kas yra tvarus vartojimas, 48,2 proc. apklaustųjų teigė, kad nežino. Įvertinus duomenis statistiškai, tarp respondentų grupių ir atsakiusių, kad nežino tvaraus vartojimo principų, statistiškai patikimų rezultatų nebuvo. Įvertinus gautus rezultatus tarp žinančių šiuos principus, gautas statistiškai patikimas rezultatas tarp žinančių ir amžiaus grupės iki 30 metų (49,7proc.) (p = 0,001).
Išanalizavus rezultatus apie tvaraus vartojimo pritaikymą gyvensenoje teigiamą atsakymą pasirinko 12,3 proc. apklaustų vartotojų.
Kaip pagrindinę motyvaciją, renkantis tvarų vartojimą, respondentai nurodė apsaugoti gamtą nuo cheminės taršos (82,4 proc.) ir noras palikti švaresnę aplinką ateities kartoms (17,6 proc.).
Apžvelgiant, matoma, kad kas antras apklaustas vartotojas žino apie tvaraus vartojimo principus, ir tik daugiau negu kas dešimtas vartotojas renkasi tvaraus vartojimo principus savo gyvenimo būde.
79.3 3.5 17.2 Kaina Skonis Trumpesnis tinkamumo vartoti terminas
37
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad ekologiškus maisto produktus vartoja didžioji dalis respondentų (79,1 proc.), tačiau ekologiški produktai dažniausiai yra vartojami 1 – 3 kartus per savaitę. Nustatyta, kad ekologiškus maisto produktus dažniau vartoja moterys, o kas penktas respondentas jų išvis nesirenka. Ekologiškus produktus dažniausiai renkasi mieste gyvenantys vartotojai, lyginant su vartotojais gyvenančiais užmiestyje. Vertinant su ankščiau atliktais tyrimas Lietuvoje išlieka panašus ekologiškų produktų pasirinkimo dažnumas (82,1 proc.), taip pat vartojimo dažnumas išlieka toks pats, dažniausiai 2 – 3 kartus per savaitę [7].
Palyginus duomenis su gautais Balkanų šalyse, ekologiškus maisto produktus kiekvieną dieną Makedonijoje renkasi ir vartoja iki 30 proc. vartotojų, Bosnijoje ir Hercegovinoje – 44 proc., Juodkalnijoje iki 40 proc., Kroatijoje ekologiškų maisto produktų vartojimas kasdien 31 proc. [8]. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ekologiški maisto produktai yra vartojami 1 – 2 kartus per mėnesį – 40 proc. [31].
Tirtų respondentų didžiąją dalį vartojamų ekologiškų produktų asortimentą sudaro duona ir kepiniai, daržovės, vaisiai, mėsa ir jos gaminiai, pienas ir jo produktai. Vartojamų ekologiškų produktų asortimentas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos, tačiau skiriasi nuo lyties, gaunamų mėnesinių pajamų. Ekologiškas daržoves rečiau renkasi vartoti vyrai, taip pat rečiau renkasi aliejų, lyginant su moterimis. Asmenys, kurių mėnesinės pajamos yra nuo 1000 iki 1300 eurų dažniausiai renkasi vartoti ekologiškus vaisius, o asmenys, kurių pajamos iki 400 eurų per mėnesį dažniausiai renkasi ekologiškas daržoves.
Remiantis anksčiau atliktais tyrimais, gyventojų pasirinkimo įpročiai daug nesiskiria ir dabar, vertinant ekologiškų daržovių pasirinkimą (71,8 proc.), arbatos pasirinkimą (43,6proc.), tačiau vartotojai dažniau pradėjo rinktis aliejų (anksčiau – 24,6 proc., dabar – 72,7 proc.), kiaušinių (anksčiau – 28,7 proc., dabar – 70 proc.), mėsos produktų (anksčiau – 29,9 proc., dabar – 80,9 proc.), makaronų (anksčiau – 12,6 proc., dabar – 51,8 proc.), prieskonių (anksčiau – 13,3 proc., dabar – 37,3 proc.) [7]. Lyginant kitų šalių tyrimų rezultatus dažniau yra vartojamas ekologiškas pienas, rečiau ekologiški vaisiai [32]. Azijos šalyse gyventojai mažiau vartoja ekologiškų vaisių ir daržovių, taip pat rečiau renkasi ekologiškus mėsos produktus, kiaušinius, pieno produktus [33].
Apibendrinant atlikto tyrimo duomenimis, ekologiškų produktų vartojimas yra gana retas, bet yra pastebimas tam tikrų maisto produktų grupių vartojimo didėjimas. Padaugėjo vartotojų, kurie pradėjo
38
dažniau rinktis ekologiška aliejų, kiaušinius, mėsą ir jos produktus, prieskonius, makaronus, lyginant su anksčiau atliktais tyrimais.
Nors nėra mokslinio pagrindimo, kad ekologiški maisto produktai yra sveikesni, tačiau yra priskiriami prie sveikatai palankių [1, 2, 3, 4, 5]. Ekologiškų produktų pasirinkimą vartotojų tarpe lemia sveikatinantis šių produktų poveikis. Net 88,2 proc. vartotojų renkasi ekologiškus produktus dėl to, kad vartotojai mano, kad tokie produktai sveikesni. Kas trečias vartotojas renkasi ekologiškus produktus dėl geresnių skoninių savybių, kas penktas vartotojas nurodė, kad renkasi dėl tvaraus vartojimo. Apie 40 proc. vartotojų nurodė, kad tokius produktus renkasi dėl saugumo. Ankščiau, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys parodė, kad dalis vartotojų akcentavo ekologiškų produktų draugiškumą aplinkai ir mažesnę jų taršą, juos auginant. [9, 39]
Siekiant gausesnio ekologiškų maisto produktų vartojimo įvairiuose gyventojų grupėse svarbu užtikrinti tokių produktų prieinamumą. Vartotojai dažniausiai ekologiškus produktus įsigyja prekybos centruose, kas penktas vartotojas turguje, kas ketvirtas specializuotose parduotuvėse. Apsipirkimas internetinėse parduotuvėse išlieka mažas, tačiau vertinant duomenis iš ankstesnių tyrimų, šis rodiklis ženkliai padidėjo [7]. Lyginant skirtingas respondentų grupes, nustatyta, kad mieste gyvenantys vartotojai dažniau renkasi apsipirkti turguje, vartotojai gyvenantys užmiestyje renkasi prekybos centrus. Apibendrinant, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, ekologiški maisto produktai dažniausiai įsigyjami prekybos centruose, bet, Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, mažiau populiaru apsipirkti specializuotos ekologiškų prekių parduotuvės ar turguose.
Šio tyrimo duomenimis, net daugiau nei devyni iš dešimties vartotojų pastebi atskirai nuo įprastinių produktų išdėstytus ekologiškus produktus prekybos centrų lentynose. Svarbu ekologiškus maisto produktus išdėstyti taip, jog būtų pabrėžiamas tokių produktų išskirtinumas [54]. Šiuo metu prekybininkai praktiškai visur išdėsto ekologišką produkciją.
Pagal atlikto tyrimo duomenis apie ekologiškus maisto produktus daugiausiai informacijos respondentai sužino iš internetinių šaltinių. Mažiausiai efektinga informacijos sklaidos priemonė – televizija, tik kas dešimtas vartotojas apie ekologiškus produktus sužino iš šio šaltinio. Kitų informacijos šaltinių pasiskirstymas yra gana panašus, nuo 11,8 proc. iki 19,1 proc. respondentų nurodė, kad informaciją apie šiuos produktus sužinojo iš mokymo įstaigų, draugų ar artimųjų ir žiniasklaidos. Lyginant su anksčiau Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vartotojai daugiau informacijos apie ekologiškus maisto produktus randa internete (anksčiau – 26,3 proc., dabar – 45,5 proc.), mažiau sužino iš draugų ar artimųjų (anksčiau – 39,1 proc., dabar – 19,1 proc.), mokymo įstaigose lyginant dabar ir
39
ankščiau procentas išlieka panašus (14,5 proc.;18,3 proc.) [7]. Galima teigti, jog televizijoje, žiniasklaidoje bei mokymosi įstaigose yra teikiama per mažai informacijos apie ekologiškus produktus.
Vertinant ekologiško maisto nevartojimo priežastis, pagrindinis kriterijus, kuri nurodė vartotojai, kurie nesirenka ekologiškų produktų, yra kaina, net keturi iš penkių respondentų nurodė, kad kaina yra pagrindinė priežastis, kodėl jie nesirenka šių produktų, kas penktas vartotojas nurodė, kad jų netenkina ekologiškų produktų galiojimo terminas ir dėl šios priežasties jų nesirenka. Taigi, galima teigti, jog norint padidinti ekologiškų produktų vartojimą, reiktų ieškoti sprendimo tokių produktų kainos mažinimui ir padaryti konkurencingą kainą, lyginant su įprastiniais produktais.
Išanalizavus šio tyrimo duomenis apie tvaraus vartojimo ypatumus ir motyvaciją, nustatyta, kad kas antras žmogus žino tvaraus vartojimo principus. Tik vienas respondentas, kurio amžius virš 30 metų pažymėjo, kad yra susipažinęs su tvaraus vartojimo principais, tai parodo, kad asmenų grupei virš 30 metų, trūksta informacijos šia tema. Kas dešimtas vartotojas taiko tvaraus vartojimo principus savo gyvensenoje. Kaip pagrindinė motyvacija renkantis tokią gyvenseną buvo nurodyta noras apsaugoti gamtą nuo cheminės taršos, tokį atsakymo variantą pasirinko keturi iš penkių respondentų.
Apžvelgiant šiuos rezultatus, aiškiai matome, kad informacijos apie tvarų vartojimą yra nepakankamai ir respondentai nėra pakankamai informuoti šia tema.
Apibendrinant, ekologiškų produktų vartojimas tarp apklaustų vartotojų yra gana retas. Dažniausiai vartojami ekologiški produktai tarp respondentų sudaro ekologiški vaisiai, daržovės, duona ir kiti kepiniai, kiaušiniai, mėsa ir jos produktai bei pienas ir jo gaminiai. Ekologiškus maisto produktus vartotojai renkasi dėl sveikatinančio poveikio, tačiau vartojimo ypatumus taip pat lemia ir amžius, lytis, gyvenamoji vieta, gaunamos mėnesinės pajamas, taip pat informacijos pakankamumas ir prieinamumas apie ekologišką produkciją. Taip pat vis dar išlieka nemaža dalis vartotojų, kurie visiškai nesirenka vartoti ekologiškų maisto produktų, to pagrindinė priežastis yra tokių produktų didesnė kaina, lyginant su įprastiniais. Vertinant informaciją apie tvarų vartojimą, matomas aiškus informacijos trūkumas, kadangi tik puse respondentų pažymėjo, jog yra susipažinę su tvaraus vartojimo principais, dar mažesnė dalis tvaraus vartojimo principus pritaiko savo gyvensenoje.
