SERGAN I J KR TIES V ŽIU SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI GYVENIMO KOKYB S SKIRTUMAI

Profilaktin s medicinos katedra

Mindaugas Štelem kas

SERGAN I J KR TIES V ŽIU SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI GYVENIMO KOKYB S SKIRTUMAI

Magistro diplominis darbas (Visuomen s sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga

Konsultant

doktorant Rugil Ivanauskien

KAUNAS, 2009

SANTRAUKA

Visuomen s sveikatos vadyba

SERGAN I J KR TIES V ŽIU SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI GYVENIMO KOKYB S SKIRTUMAI

Mindaugas Štelem kas

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga. Profilaktin s medicinos katedra.

Konsultant doktorant Rugil Ivanauskien , Profilaktin s medicinos katedra.

Kauno medicinos universitetas, Visuomen s sveikatos fakultetas, Profilaktin s medicinos katedra, Kaunas, 2009. 61p.

Darbo tikslas. vertinti sergan i j kr ties v žiu socialinius ir ekonominius gyvenimo kokyb s skirtumus.

Tyrimo metodika. Baigiamasis magistro darbas buvo atliekamas analizuojant EORTC QLQ- C30 ir EQ-5D klausimynais surinktus gyvenimo kokyb s duomenis, taip sitraukiant Profilaktin s medicinos katedroje vykdom Kr ties v žio ekonominio vertinimo tyrim . Apskai iavus gyvenimo kokyb s indeksus, buvo atliekama palyginamoji analiz , siekiant nustatyti kr ties v žio stadijos, diagnoz s nustatymo met , šeimynin s pad ties, amžiaus, išsilavinimo, pajam ir gyvenamosios vietos tak sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokybei.

Tyrimo imt sudar 284 responden i anketos. Duomen matematin ir statistin analiz atlikta Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS 12.0 programiniais paketais. Duomen skirtum patikimumas vertintas naudojant Stjudento (t), Chi kvadrato (

χ

²), Mann-Whitney U, ANOVA, Fišerio LSD testus bei Spirmeno koreliacijos koeficient . Rezultat skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu jei paklaidos tikimyb p<0,05.

Rezultatai. Bendrieji sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb s rodikliai – EQ-5D indeksas, EQ VAS ir EORTC bendroji gyvenimo kokyb mažai skyr si tarpusavyje, ta iau buvo gerokai žemesni lyginant su užsienio literat roje nustatomais atitinkamais indeks vidurkiais. Lyginant tarpusavyje apibendrintus vis tiriam j gyvenimo kokyb s rodiklius, geriausiai respondent s vertino EQ-5D jud jimo ir sav s prieži ros dimensijos, EORTC kognityvinio, vaidmens ir fizinio funkcionavimo skales. Pras iausiai respondent s vertino EQ-5D nerimo ir depresijos dimensij , EORTC emocinio funkcionavimo, nemigos, nuovargio ir ypatingai prastai finansinius sunkumus atsiradusius po ligos diagnozavimo. Vertinant pagal atskirus socialinius ir ekonominius kriterijus suskirstytas respondentes, statistiškai reikšmingai geriau savo gyvenimo kokyb vertino su partneriu gyvenan ios, turin ios aukštesn j arba aukšt j išsilavinim , aukštesnes nei 1000 lt/m n. pajamas gaunan ios, jaunesn s nei 70 met amžiaus respondent s bei žemesn (0, I , II) kr ties v žio stadij turin ios respondent s(p<0,05). Nedaug skyr si arba reikšming gyvenimo kokyb s skirtum nebuvo nustatyta tarp skirting kr ties v žio diagnozavimo met bei tarp mieste ar kaime gyvenan i responden i .

Išvados. Pagrindiniai aukštesn gyvenimo kokyb nusakantys socialiniai ir ekonominiai faktoriai buvo gyvenimas su partneriu, aukštasis išsilavinimas, aukštesn s pajamos, jaunesnis amžius bei žemesn kr ties v žio stadija. Vis d l to bendrieji gyvenimo kokyb s vidurkiai buvo ženkliai mažesni nei publikuojami literat roje.

Raktažodžiai. Gyvenimo kokyb , kr ties v žys, EORTC QLQ-C30, EQ-5D.

SUMMARY

Management of Public Health

SOCIO-ECONOMIC QUALITY OF LIFE DIFFERENCES AMONG THE BREAST CANCER PATIENTS

Mindaugas Štelem kas

Supervisor: Žilvinas Padaiga, MD, PhD, Prof., Department of Prophylactic Medicine.

Consultant: Rugil Ivanauskien , PhD student, Department of Prophylactic Medicine.

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Prophylactic Medicine, Kaunas; 2009. 61p.

Aim of the study. To evaluate the socio-economic differences among the breast cancer patients.

Methods. The MSc work was performed in analyzing the quality of life data obtained from EORTC QLQ-C30 and EQ-5D questionnaires, in such a way entering to the Breast cancer economic evaluation study performed in The Department of Prophylactic Medicine. After calculating the EQ-5D utilities and other EORTC quality of life indexes the analysis of investigating how the quality of life is influenced by different socio-economic conditions was performed. The main comparative criteria were: the stage of breast cancer, the year of diagnosis, marital status, age, education, monthly income and the rural/urban surrounding. The total sample size of the study consisted of 284 respondents. The mathematical/statistical analysis was performed using Microsoft Excel 2003 and SPSS 12.0. The main statistical criteria used in the data analysis were: Student (t), Chi Square (

χ

²), Mann-Whitney U, One way ANOVA, post hock LZD tests, and Spearman’s correlation coefficient. The statistical significance level was set at p<0.05.

Results. The global quality of life measures such as the EQ-5D utilities, EQ VAS, and the EORTC global health status scale were relatively similar; however, they were significantly smaller when comparing to the results published in the scientific literature. When comparing the indexes of the entire sample, such criteria as EQ-5D “mobility” and “self care” dimensions, and EORTC cognitive and physical functioning were valued relatively better than the others.

Alternatively, EQ-5D “anxiety/depression”, EORTC emotional functioning, insomnia, fatigue, and especially – financial difficulties scale, were valued as the criteria representing the worst quality of life points. Living with partner, having a higher or high education and higher income (more than 1000 lt/month), being younger than 70 years old, and having the lower stage of breast cancer were the significant predictors of overall better quality of life (p<0.05). There were relatively small or nearly none differences when comparing the year of breast cancer diagnosis and the rural/urban surrounding.

Conclusions. The main overall socio-economic predictors of better quality of life were identified as living with a partner, high education, higher income, younger age and the lower stage of the breast cancer. However, the overall global quality of life utilities and indexes were significantly lower that the ones in the scientific literature.

Keywords. Quality of life, breast cancer, EORTC QLQ-C30, EQ-5D.

PAD KA

Nor iau pad koti savo darbo vadovui prof. Žilvinui Padaigai ir konsultantei Rugilei Ivanauskienei už sudaryt galimyb sijungti Profilaktin s medicinos katedroje vykdom Kr ties v žio ekonominio vertinimo tyrim , o taip pat už naudingus patarimus, rekomendacijas bei palaikym visu baigiamojo magistrinio darbo atlikimo periodu.

TURINYS

VADAS...6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8

1. LITERAT ROS APŽVALGA...9

1.1 Literat ros paieška ...9

1.2 Svarbiausi gyvenimo kokyb takojantys faktoriai ...10

1.3 Gyvenimo kokyb s vertinimas specifiniu EORTC QLQ-C30 ir bendruoju EQ-5D ...16

2. TYRIMO METODIKA IR TIRT J KONTINGENTAS ...19

2.1 Tyrimo pagrindas ir gyvenimo kokyb s duomen analiz ...19

2.2 Tyrimo imtis ir tirt j kontingentas ...22

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS ...26

3.1 Bendrieji gyvenimo kokyb s rodikliai ...26

3.2 Socialiniai ir ekonominiai gyvenimo kokyb s skirtumai...30

3.3 Darbo aptarimas ir tr kumai ...43

IŠVADOS...46

REKOMENDACIJOS...47

LITERAT RA...48

PRIEDAS ...53

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ES – Europos S junga

JAV – Jungtin s Amerikos Valstijos

VAS – angl. Visual Analogue Scale (EQ-5D klausimyno dalis) SD – angl. Standard deviation (standartinis nuokrypis)

IQR – angl. Interquartile range (kvartili skirtumas)

VADAS

Kr ties v žys yra dažniausiai pasireiškianti v žio forma diagnozuojama moterims ir kiekvienais metais, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje diagnozuojam kr ties v žio atvej skai ius viršija vien milijon . Remiantis 2004 met duomenimis 25-iose Europos S jungos (ES) šalyse kasmet diagnozuojam kr ties v žio atvej skai ius siek 275,1 t kst. ir iš viso sudaro didžiausi (apie 29 proc.) dal iš kit form v žini susirgim nustatom moterims. (Tyczynski ir kt., 2004; Boyle ir Ferlay, 2005)

Lietuvos v žio registro duomenimis, Lietuvoje pastaraisiais metais diagnozuojam nauj atvej skai ius viršija 1340, o sergamumas tarp moter 2007 metais siek 74,5 atvejus 100 t kst.

gyventoj . Vyrams kr ties v žys nustatomas gana retai ir Lietuvoje sergamumas gali svyruoti apie 1 atvej 100 t kst. gyventoj . (Lietuvos v žio registras, 2008)

Kr ties v žys yra daugiausiai moter gyvybi nusinešanti v žio forma ES šalyse viršijantis 17 proc. (88,4 t kst.) sergan i j . Lietuvoje, remiantis Lietuvos v žio registro 2005 met duomenimis buvo prarastos 586 gyvyb s, o 2006 ir 2007 metais šis skai ius truput maž jo.

(Boyle ir Ferlay, 2005; Lietuvos v žio registras, 2008; LSIC, 2009)

Sergan i j kr ties v žiu gyvenimo trukm ilg ja nustatant lig ankstesn je stadijoje.

Diagnozavus I stadijos kr ties v ž yra tik tina, kad tolesnius 5 metus išgyvens 80 – 90 proc.

sergan i j , II stadijos – 60 – 70 proc., III stadijos dar mažiau – 40 – 50 proc., ir IV stadijoje tik apie 10 –15 proc. (Nadišauskien ir kt., 2007). vertinant ankstyvos diagnostikos svarb , 2005 metais Lietuvoje buvo prad ta vykdyti ankstyvo kr ties v žio diagnozavimo programa, siekiant sumažinti mirtingum nuo šios ligos.

Aukšti šios ligos gydymo bei prevencini program ekonominiai kaštai vertinami ir nagrin jami vis aukštesniu lygmeniu, ta iau Lietuvoje kol kas n ra pakankamai tiriama pa i sergan i j gyvenimo kokyb , o kartu ir j takojantys socialiniai bei ekonominiai faktoriai.

Gyvenimo kokyb s vertinimas naudojant patikimus gyvenimo kokyb s vertinimo metodus yra svarbus elementas nustatant ilgalaik ligos efekt ir yra gerai išpl toti bei dažnai atliekami Vakar šalyse. (Brown ir kt., 2001; Chirikos ir kt., 2002; Lidgren ir kt., 2007; Radice, 2003; Will ir kt., 2000)

Gyvenimo kokyb yra subjektyvus kiekvieno žmogaus savo sveikatos suvokimo vertinimas. Tod l atliekant vertinim pagal vienodus kriterijus d l ši priežas i , pavyzdžiui,

l žusi koja b gikui s lygos ženkliai didesn gyvenimo kokyb s sumaž jim , nei kokiam nors biuro darbuotojui dirban iam s dim darb . Vis d l to, gyvenimo kokyb s vertinimas yra elementas, leidžiantis identifikuoti bendrus gyvenimo kokyb takojan ius veiksnius ir d l to galintis suteikti svarbios informacijos apie veiksnius mažinan ius žmoni gyvenimo kokyb ir priemones, kurios gal t gerinti arba bent jau jos nemažinti.

Gyvenimo kokyb s vertinimas dažniausiai atliekamas pasitelkiant ligoms specifinius arba bendruosius klausimynus. Ligoms specifiniai klausimynai tokie kaip Arthritis impact measurement scale, Health assessment questionnaire, Functional Assessment of Cancer Therapy General (FACT-G) ar Europe Organisation for Research and Treatment of Cancer Quality of Life QLQ core (EORTC QLQ-C30) gali identifikuoti net smulkius su ligonio gyvenimo kokybe susijusius pasikeitimus, ta iau rezultatai gauti naudojant ligoms specifinius klausimynus atspindi tik tos ligos, kuriai buvo sukurtas klausimynas, gyvenimo kokyb s elementus, o patys duomenys negali b ti lyginami su gyvenimo kokyb s rodikliais gautais tiriant visiškai kitus susirgimus.

(Drummond ir kt. 2005; EORTC, 2009)

Tuo tarpu bendr j klausimyn , toki kaip Medical Outcomes Study Short Form – 36 (MOS SF-36), Sickness Impact Profile, Health Utility Index (HUI) ar EuroQol (EQ-5D) esminis privalumas yra bendras žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokyb s b kl s nustatymas, leidžiantis tyrimo rezultat palyginim tarp visiškai skirting susirgim , ta iau ši tyrim universalumas gali lemti s lyginai mažesn jautrum nežymiems gyvenimo kokyb s pasikeitimas. Atsižvelgiant bendr j ir specifini klausimyn savybes ir siekiant didesn s atliekam tyrim duomen reikšm s, rekomenduotina naudoti po vien specifin ir bendr j klausimynus. (Drummond ir kt.

2005; Furmonavi ius, 2004, EuroQol Group, 2009)

Lietuvoje n ra atliekama pakankamai gyvenimo kokyb s vertinimo tyrim , tuo labiau specifini atskiriems onkologiniams susirgimams, o gyvenimo kokyb s vertinimas gali b ti svarbus elementas nustatant ir palyginant gyvenimo kokyb takojan ius faktorius ir yra svarbi atrama planuojant tolimesnius sveikatos ekonomikos, vadybos bei epidemiologinius tyrimus,

vertinant socialinius, ekonominius ir klinikini sprendim modeliavimo elementus.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

vertinti sergan i j kr ties v žiu socialinius ir ekonominius gyvenimo kokyb s skirtumus.

Uždaviniai:

1. vertinti sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb .

2. Nustatyti socialini ir ekonomini veiksni s sajas su sergan i j gyvenimo kokybe.

3. Pateikti metodines rekomendacijas pad sian ias tobulinti sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb s socialini bei ekonomini skirtum vertinim .

1. LITERAT ROS APŽVALGA

1.1 Literat ros paieška

Strukt ruota literat ros paieška buvo vykdoma MEDLINE ir atskir smulkesni organizacij ir mokslini žurnal duomen baz se (BMJ Journals, SpringerLINK, CIG Media Group, Cochrane Collaboration ir MEDICINA). Bendrieji epidemiologiniai ir statistiniai rodikliai buvo renkami iš Lietuvos V žio Registro ir Lietuvos Sveikatos Informacijos Centro duomen bazi . Papildomai buvo peržvelgiamas jau atrinkt mokslini straipsni naudotos literat ros s rašas.

Pagrindiniai paieškoje naudoti raktiniai žodžiai buvo „breast cancer“, „quality of life“,

„EQ-5D“, „EORTC QLQ-C30“ bei vairios ši raktažodži kombinacijos. MEDLINE duomen baz je jungiant „breast cancer“ ir „EORTC QLQ-C30“ raktažodžius buvo nustatyti 137 straipsniai, „breast cancer“ ir „EQ-5D“ – 9, „breast cancer“ ir „quality of life“ – 4572.

Pagrindiniai straipsni atrankos kriterijai buvo straipsniuose analizuojama sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb , tai takojantys socialiniai bei ekonominiai faktoriai, gyvenimo kokyb s vertinime naudoti EORTC QLQ-C30 ar EQ-5D klausimynai bei apžvalginiai straipsniai. Šiuos kriterijus atitiko ir buvo atrinkti tolimesnei analizei 64 straipsniai. Vykdant paiešk elektronin je žurnalo MEDICINA versijoje buvo peržvelgti nuo 2001 met kovo iki 2009 met sausio m nesi publikuojami straipsniai ir atrinkti papildomi 4 iš dalies atitinkantys paieškos kriterijus straipsniai.

Detaliai išanalizavus pirmin s atrankos metu identifikuotas 64 publikacijas, galutin je literat ros apžvalgoje buvo remtasi 2 sistematin mis literat ros apžvalgomis ir 31 moksliniu straipsniu. (žr. 1 lentel .)

1 lentel . Sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb s tyrimai naudoti literat ros apžvalgoje.

Tirta gyvenimo kokyb s tema Literat ros paieškos metu atrinkt publikacij sk.

Galutiniai atrinkti straipsniai naudoti literat ros apžvalgoje Bendras sergan i j kr ties v žiu

gyvenimo kokyb s vertinimas 41 19

Kr ties v žio gydymo metod taka 10 6

Psichologini problem taka 17 8

Naudota literat ra buvo sugrupuota tris pagrindines temas: straipsniai nagrin j bendr j vairi faktori tak sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokybei ir specifinius, kr ties v žio gydymo bei psichologinius faktorius nagrin jusios straipsnius. Gyvenimo kokyb takojantys faktoriai buvo aptariami pagrindin je literat ros apžvalgos dalyje, o pabaigoje buvo apžvelgtas EORTC QLQ-C30 bei EQ-5D gyvenimo kokyb s klausimyn panaudojimas vertinant sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb , šiais klausimynais gaunami rezultatai bei j palyginimas tarpusavyje.

1.2 Svarbiausi gyvenimo kokyb takojantys faktoriai

Mokslin je literat roje yra vardinta daugyb faktori kurie galimai takoja kr ties v žiu sergan i j gyvenimo kokyb , ta iau dažnai atskiri takojantys faktoriai yra nustatomi skirtingose tyrimuose arba skirting tyrim rezultatai n ra vienareikšmiai. Šie socialiniai ir ekonominiai veiksniai, takojantys sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb , gali b ti apibendrinti ir apžvelgti apibendrinant pagrindinius gyvenimo kokyb s tyrim rezultatus, nors bendroje mokslin je literat roje ir n ra aiškiai išskiriami reikšmingiausi ir labiausiai sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb takojantys faktoriai.

Dažnai minimi, nors ne visose mokslin se publikacijose vienareikšmiai patvirtinami gyvenimo kokyb takojantys socialiniai faktoriai yra sergan i j šeimynin pad tis ir išsimokslinimo lygis, daugyb psichologini ir bendravimo faktori , atskirai išskiriant gydytojo- paciento bendravim gydymo procese, o taip pat ir papildomi negalavimai (Irvine ir kt., 1991;

Stewart, 1995; Repetto, 2001; Jenkins ir kt., 2002; Shilling ir kt., 2003). Dar vienas svarbus gyvenimo kokyb takojantis faktorius yra sergan i j amžius, sietinas su skirtingomis psichologin mis problemomis tokiomis kaip jaunesnio amžiaus moterims dažniau pastebimas didelis nerimas ar depresija bei v žio gydymo metodais, išskiriant kr t išsaugan i operacij , ženkliai takojan i jaunesni moter teigiam sav s vertinim . (Mor ir kt., 1994; Apalone et al., 1998; Ganz ir kt., 2002; Engel ir kt., 2004)

Engel ir kt. (2003) atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti pagrindinius faktorius turin ius takos sergan i j gyvenimo kokybei Miunchene, Vokietijoje. Eksperimentinio perspektyvinio kohortinio tyrimo metu gavus pacien i raštišk sutikim galutin tyrimo imt sudar 990 sergan i j . Tyrimas truko penkerius metus ir tiriamosios buvo apklausiamos

kiekvienais metais. Gyvenimo kokyb buvo vertinama naudojant EORTC QLQ-C30, o bendri sveikatos b kl s, demografiniai ir socialiniai skirtumai buvo nustatin jami pasitelkus dar du bendrus klausimynus. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad ženkli neigiam tak sergan i j gyvenimo kokybei tur jo rankos problemos (tinimas, judesi problemos), o netur jusios rankos problem per penkeri met tyrimo laikotarp aiškiai išsiskyr turin ios geresn gyvenimo kokyb , vertinant pagal vaidmens, emocin , socialin , fizin , išvaizdos, kasdieni pro i , nerimo d l ateities ir bendr j gyvenimo kokyb s skales.

Nepakankamas bendravimas buvo susij s su žemesne gyvenimo kokybe ir kartu tai buvo s lygojama psichologini faktori , toki kaip depresija, blogesnis sav s vertinimas bei didesnis nerimas d l ateities. Kit negalavim ar susirgim atsiradimas, neigiamai takojantis gyvenimo kokyb , buvo siejamas su blogesne fizine b kle, depresija ir sunkumais šeimyniniame gyvenime.

Jaunesnio amžiaus sergan i j fizin b kl buvo pastebimai geresn nei vyresni kaip 70 met , ta iau jaunesn s respondent s tur jo psichologini problem socialiniame bendravime ir savo išvaizdos vertinime, nors tur jusios kr t išsaugan i operacij savo išvaizd vertino iki septyni kart geriau lyginant su kitomis grup mis. Šie gyvenimo kokyb takojantys faktoriai buvo nustatomi ir daugelyje kit mokslini publikacij (Irvine ir kt., 1991; Mor ir kt., 1994; Stewart, 1995; Greimel ir kt., 2002; Alaciacioglu ir kt. 2008).

Waldmann ir kt. (2007) išanalizavo 1927 moter gyvenimo kokyb naudojant EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-BR23. Tyrimas buvo atliekamas Šlezvige-Holsteine, Vokietijoje. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacient s gyvenan ios mieste, daugiau uždirban ios ir reguliariai besitikrinan ios sveikat po kr ties v žio gydymo tur jo mažesn rizik atsidurti žemiau bendrosios gyvenimo kokyb s kriterijaus medianos (66,7), o tiriam j dalyvavimas reabilitacijos programose arba tarpusavio pagalbos grup se siejamos su didesne rizika atsidurti žemiau bendrosios gyvenimo kokyb s medianos. Šis skirtumas, kai reabilitacija ir tarpusavio pagalbos grup se dalyvavusios respondent s tur jo žemesn bendr j gyvenimo kokyb , tyrimo autori yra siejamas su fiziniais ir psichologiniais faktoriais, d l kuri sergan iosios ir patenka šias pagalbos grupes, nors tiesiogiai tyrimo metu to nebuvo klausiama.

Iš daugelyje kit studij nustatom svarbi gyvenimo kokyb neigiamai takojan i faktori , Waldmann ir kt. (2007) taip pat nurodo, kad gyvenimo kokyb buvo mažesn tarp vyresnio amžiaus responden i , sunkesn s ligos stadijos (T2 stadija arba aukštesn ), ligos progresavimo bei komplikacij gydymo metu.

Tyrimuose, kuriuose vertinama bendra sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb dažnai minimas ir galimai takojantis gyvenimo kokyb yra psichologinis faktorius, kuris gali b ti s lygojamas daugyb s atskir veiksni . Šiais smulkesniais faktoriais, nagrin jamais siauresn se studijose, susidedan iais bendr „psichologini problem “ termin gal t b ti depresija, stresas, nuovargis, bendravimo stoka ar geb jimas susidoroti su sunkumais, beviltiškumo ar bej giškumo jausmas. Vis tik mokslini publikacij , kuriose buvo nagrin jami šie atskiri faktoriai, rezultatai dažniausiai yra nevienareikšmiai.

Viena iš literat roje nagrin t hipotezi buvo ta, kad bej giškumo ir beviltiškumo jausmas gali smarkiai takoti geb jim susidoroti su sunkumais, o tai, anot Watson, (Watson ir kt.,1999; Watson ir kt., 2005) gali b ti prognozuojantis faktorius blogesnei kr ties v žio ligos eigai. Ta iau Petticrew su kolegomis (Petticrew ir kt., 2002) atlikta sistematin literat ros apžvalga sumenkino tokius Watson tyrimo rezultatus. Petticrew, apžvelgus 37 mokslinius straipsnius, kuriuose buvo analizuoti psichologini geb jimo susidoroti su sunkumais metod taka ligos atsinaujinimui ir pailg jusiai gyvenimo trukmei, daro išvad , kad beviltiškumo ar bej giškumo jausmas ar kitokie geb jimo susidoroti faktoriai netur jo ženklios takos pacien i ligos eigai, o moksliniai straipsniai rodantys, kad toks ryšys egzistuoja dažniausiai buvo mažos apimties arba metodologiškai kritikuotini. domu tai, kad v lesniame Watson (Watson ir kt., 2005) straipsnyje buvo nerasta ir depresijos takos sergan i j kr ties v žiu gyvenimo trukmei, nors ankstesniame Watson ir koleg darbe (Watson ir kt.,1999) buvo iškelta tokia hipotez .

Kita literat roje analizuojama hipotez buvo psichologin s pagalbos grupi taka sergan i j kr ties v žiu gyvenimo trukm s pailg jimui ir gyvenimo kokybei. Spiegel ir kt.

(1989) savo publikacijoje buvo viena iš pirm j aprašiusi pailg jusi gyvenimo trukm tarp metastazavusio kr ties v žio pacien i , lyginant vienerius metus, kas savait vykusios skausmo valdymo paramos grup s terapijos ir kontrolin s grup s pacien i sveikatos b kl . Ta iau v liau atlikti tyrimai tokio ryšio negal jo patvirtinti (Cunningham ir kt., 1998; Goodwin ir kt., 2001;

Kissane ir kt., 2004).

Siekdami detaliau išanalizuoti psichologin s pagalbos grupi tak gyvenimo kokybei Bordeleau su kolegomis (Bordeleau ir kt., 2003) savo tyrime paband replikuoti Spiegel darb (Spiegel ir kt., 1989) ir nuo 1993 iki 1998 met 235 moterys su metastazavusiu kr ties v žiu buvo atsitiktin s atrankos b du paskirtos „paramos-išraiškos“ terapijos (angl. supportive- expressive therapy) grupes po 6 – 10 pacien i . Šiose grup se kiekvien savait vykusi 90

minu i trukm s susitikim metu, vadovaujant dviem patyrusiems grupi vadovams (psichologams, socialiniams darbuotojams ar medicinos seserims), pacient s buvo skatinamos išreikšti savo emocijas, tarpusavyje dalintis išgyvenimais ir problemomis kylan iomis kasdieniniame gyvenime d l j ligos, o seminar pabaigoje buvo atliekami atsipalaidavimo pratimai.

Kontrolin je grup je atsid rusios moterys nedalyvavo seminaruose, ta iau kas 6 m nesius joms buvo siun iama metodin medžiaga apie kr ties v žio gydym , atsipalaidavim ir mityb . Taip pat bet kurios tyrimo dalyv s ar iš intervencin s grup s, ar iš kontrolin s, gal jo gauti bet kok reikaling medicinin gydym ar kitoki psichologin pagalb . Statistiškai reikšmingas skirtumas vykdant tyrimo duomen analiz laikytas kai P<0,05. Gyvenimo kokyb buvo vertinta 4 kartus (tyrimo pradžioje bei pra jus 4, 8 ir 12 m n. po pacien i suskirstymo grupes) EORTC QLQ-C30 klausimynu.

Išanalizavus per 12 m nesi surinktus tyrimo duomenis, nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kontrolin s ir intervencin s grupi bei atskir gyvenimo kokyb s indeks (visi P>0,1). Nors buvo rasta statistiškai reikšming skirtum tarp bendrosios gyvenimo kokyb s (P=0,03), fizin s b kl s (P=0,0002), vaidmens (P=0,01) bei kognityvinio (P=0,04) indeks , ta iau šie skirtumai buvo d l laiko takos blog jant tiriam j sveikatai ir nesiskyr tarp intervencin s ir kontrolin s grupi .

Argumentuojant galimas priežastis kod l gal jo b ti nerasta reikšmingos paramos- išraiškos terapijos takos pacient ms, buvo teigiama, kad takos gal jo tur ti d l vairi priežas i nepilnai surinkti dalies pacien i atsakym duomenys arba EORTC QLQ-C30 klausimynas gali b ti nepakankamai jautrus aptikti nedidelius specifinius skirtumus socialin s ir emocin s b kl s indeksuose, kuri vertinimo skal šiame klausimyne susideda tik iš keturi kategorij . Nors Bordeleau nepavyko rodyti reikšming gyvenimo kokyb s skirtum , ankstesn je publikacijoje, remiantis to paties tyrimo duomenimis, Goodwin ir kolegos (Goodwin ir kt. 2001) nustat teigiam „paramos-išraiškos“ terapijos tak psichosocialiniai pacien i b klei analizuojant duomenis iš to paties tyrimo metu surinkt paprast klausimyn , kuriuose buvo klausiama apie šios terapijos poveik ir naud .

Mokslin je literat roje analizuojamas ir kitas svarbus gyvenimo kokyb takojantis faktorius – kr ties v žio gydymo b das. Daugiausia d mesio yra skiriama mastektomijos ir kr t išsaugan ios operacij bei chemoterapinio gydymo poveik gyvenimo kokybei.

Vienas iš nedaugelio Lietuvoje atlikt gyvenimo kokyb s vertinimo tyrim yra Bulotien s ir koleg darbas (Bulotien ir kt., 2005), kuriame buvo vertinama 62 pacien i gyvenimo kokyb po mastektomijos (n=24) ir kr t išsaugan ios operacijos (n=38). Pacien i apklausa EORTC QLQ-C30, EORTC QLQ-Br23 ir FACT-An klausimynais buvo atlikta 2004 met , vasario – rugpj io m nesiais pra jus 5 – 6 dienoms po operacijos. Tyrimo metu buvo siekiama palyginti pacien i amžiaus, šeimynin s pad ties ir socialinio statuso (dirban i j , bedarbi ir pensininki ) gyvenimo kokyb s skirtumus po mastektomijos ir kr t išsaugan ios operacij . EORTC QLQ- C30 surinkt duomen analiz s metu buvo nustatyta, kad gyvenimo kokyb (pagal socialinio funkcionavimo skal ) po kr ties išsaugojimo operacijos buvo statistiškai reikšminga tarp pensinio amžiaus moter (p=0,044). Taip pat kai kurie FACT-An ir EORTC QLQ-C30 klausimyn kriterijai rod dirban i ir netek jusi bei vyresnio amžiaus moter geresn gyvenimo kokyb po mastektomijos (p<0,05). Nors jaunesn s moterys (jaunesn s nei 50 met amžiaus) tur jo geresn gyvenimo kokyb po kr ties išsaugojimo operacijos nei po mastektomijos, ta iau statistiškai šis skirtumas nebuvo reikšmingas (p=0.085).

Bulotien s darbo stipri ja puse galima vardinti trij standartizuot alternatyvi klausimyn panaudojim , ta iau darbas gali b ti kritikuotinas d l pernelyg mažos tiriam j imties. Taip pat tyrimas nebuvo nukreiptas vertinti ir ilgalaik mastektomijos ir kr ties išsaugojamosios operacij poveik pacien i gyvenimo kokybei.

Engel ir kt. (2004) bei Arndt ir kt. (2008) vertino mastektomijos ir kr ties išsaugojamosios operacij ilgalaik poveik pacien i gyvenimo kokybei penkeri met laikotarpyje, stebint nepalyginamai didesn pacien i skai i (atitinkamai 990 ir 315). Abiejuose tyrimuose buvo nustatyta aiški kr ties išsaugojamosios operacijos nauda ilgalaikei pacien i gyvenimo kokybei.

Engel tyrime buvo nustatyta, kad pacient s, kurioms buvo atlikta kr t išsauganti operacija vertino savo išvaizd nepalyginamai geriau (p<0,01), gyvenimas buvo mažiau suardytas, o vaidmens ir seksualinio funkcionavimo indeksai aukštesni. Nebuvo atrasta skirtum tarp skirtingo amžiaus grupi , ir netgi vyresni nei 70 met amžiaus responden i atsakymai parod aukštesn savo išvaizdos ir gyvenimo b do vertinim jei joms buvo atliktas kr t išsaugantis gydymas. Išvaizdos vertinimas, seksualinis funkcionavimas ir gyvenimo stiliaus poky i indeksai laikui b gant nesikeit , bet buvo nustatyti statistiškai reikšmingi poky iai tarp vis keturi EORTC QLQ-C30 funkcionavimo, dviej simptom skali (nuovargio ir pykinimo),

ateities sveikatos vertinimo ir bendroji gyvenimo kokyb s skali (p<0,01), o taip pat visi šie kriterijai laikui b gant ženkliai kilo tarp kr t išsaugant gydym tur jusi bei tarp 50 – 69 met amžiaus pacien i .

Arndt darbe taip pat teigiama, kad pacient s, kurios buvo gydytos kr t išsaugan iu metodu, nurod geresnius vaidmens ir fizinio funkcionavimo rodiklius, buvo seksualiai aktyvesn s ir buvo daug labiau patenkintos savo išvaizda jau pra jus vieneriems metams po diagnoz s (p<0,05). Skirtumai tarp bendrosios gyvenimo kokyb s indeks ir socialinio funkcionavimo skali nuosekliai kilo ir pra jus penkeriems tyrimo metams buvo statistiškai reikšmingi.

Chemoterapinis gydymas yra dar vienas kr ties v žio gydymo metodas pla iau nagrin tas mokslin je literat roje. Groenvold su kolegomis (Groenvold ir kt., 2006) aprašo pagalbin s chemoterapijos (intervencin grup ; II-III stadija; gydoma ciklofosfamidu, metotreksatu, fluoracilu; n=242) tak gyvenimo kokybei, lyginant su kr ties v žiu sergan i j ir negydom chemoterapija (kontrolin grup , n=199) gyvenimo kokybe. Dviej met laikotarpyje pacient s buvo apklausiamos šešis kartus naudojant kelet gyvenimo kokyb s klausimyn (tarp j ir EORTC QLQ-C30). Tyrimo rezultatai parod , kad 23 iš 30 gyvenimo kokyb s parametr pablog jo chemoterapij gaunan i j grup je. EORTC QLQ-C30 klausimynu nustatyti parametrai pablog jo beveik visuose (fizinio, vaidmens, kognityvinio, socialinio, bendrosios gyvenimo kokyb s, nuovargio, pykinimo, skausmo, dusulio, miego problem , apetito praradimo ir diar jos) vertintose skal se, o nekito tik lyginant pagal emocin ir finansin skales.

Keletas kit tyrim rezultat (Seidman ir kt., 1995; Dancey ir kt. 1997) leidžia daryti prielaid , kad sergan i j kr ties v žiu, gydom chemoterapija, gyvenimo kokyb gali b ti susijusi su išgyvenamumu. Dancey ir kt. (1997) vertino 851 onkologini ligoni (iš j 147 atvejus sudar kr ties v žys) gyvenimo kokyb prieš chemoterapijos kurs ir v liau tyr gyvenimo kokyb s tak ši ligoni išgyvenamumui. Tyrimo rezultatai atskleid , kad aukštesni EORTC QLQ-C30 bendrosios gyvenimo kokyb s skal s bei žemesni emocinio funkcionavimo indeksai buvo faktoriai, leidžiantys nusp ti tik tin ilgesn , pacien i sergan i kr ties v žiu, gyvenimo trukm (p<0,001). Vis d lto straipsnio autoriai buvo link b ti atsarg s ir darydami išvadas pabr ž , kad emocinio funkcionavimo, bendrosios gyvenimo kokyb s ir prailg jusios gyvenimo trukm s s veika bei priežastys turi b ti tiriami ir patvirtinti tolesn se studijose.

1.3 Gyvenimo kokyb s vertinimas specifiniu EORTC QLQ-C30 ir bendruoju EQ-5D

Onkologini pacient gyvenimo kokybei tirti sukurtas specifinis EORTC QLQ-C30 ir bendrasis EQ-5D klausimynas yra skirting savybi turintys klausimynai. Klinikinio pob džio mokslin je literat roje EORTC QLQ-C30 klausimyno validumas ir nauda, tiriant onkologini ligoni gyvenimo kokyb , yra rodytas ir pla iai pripaž stamas. Vis d lto EORTC QLQ-C30 yra v žiui specifinis klausimynas, apribojantis platesn gyvenimo kokyb s palyginamum , tod l dažniausiai kartu su specifiniu klausimynu yra naudojami ir bendrojo pob džio klausimynai, tokie kaip EQ-5D. (Furmonavi ius, 2004; Conroy ir kt.., 2004; EORTC, 2009, EuroQol Group, 2009)

Didžiausia bendrojo EQ-5D klausimyno silpnyb gal t b ti nepakankamas jautrumas mažiems, ta iau svarbiems poky iams tiriam j gyvenimo kokyb s vertinime ir tai visada yra pirmasis klausimas, kuris turi b ti atsakytas planuojant specifini lig tyrimus. Ta iau, EQ-5D pakankamas jautrumas aptikti esminius gyvenimo kokyb s poky ius (ligos stadijos, skirtumai tarp amžiaus grupi ir pan.) bendrai tarp vis onkologini susirgim ir atskirai tarp sergan i j kr ties v žiu yra vardijamas daugelyje mokslini publikacij , o duomenys surinkti šiuo klausimynu gali b ti toliau s kmingai naudojami sveikatos ekonomikos tyrimuose. (Gaminde ir Cabases, 1997; Park ir kt., 2006; Pickard ir kt. 2007; Kimman ir kt., 2009).

Pickard su kolegomis (2007) atliktos mokslini straipsni apžvalgos metu buvo vertintos 57 mokslin s publikacijos, kuriose EQ-5D buvo naudotas vertinant vairi onkologini pacient gyvenimo kokyb . Analiz s metu buvo nustatyta, kad onkologiniai ligoniai pras iau vertindavo tokius EQ-5D indeksus kaip „ prasta veikla“, „skausmas/diskomfortas“ ir „nerimas/depresija“.

Apibendrinant visus nagrin tus tyrimus buvo nustatyta, kad vidutin EQ-5D indekso mediana buvo 0,75 (kvartili skirtumas 0,61 – 0,84), VAS mediana siek 71,5 (kvartili skirtumas 60,3 – 76,7) ir šie indeksai yra gerokai žemesni lyginant su bendrosios populiacijos indeksais, pavyzdžiui, Jungtin se Amerikos Valstijose (JAV) nustatyti populiacijos EQ-5D indeks vidurkis buvo 0,87 (santykin paklaida 0,01), VAS vidurkis siek 82 (santykin paklaida 15), o mediana 85. Visuose kr ties, prostatos, virškinimo sistemos v žio tyrimuose apskai iuoti EQ-5D indeks medianos bei vidurkiai viršijo 0,5 ir beveik visi prostatos v žio tyrimuose pateikti EQ-5D indeksai viršijo 0,75. Daugelyje tyrim nustatoma EQ-5D indeks sklaida pogrupiuose gali b ti

aiškinama, kaip atspindinti tokius svarbius faktorius kaip v žio progresavimas, stadija ar kai kurias pacient charakteristikas, tokias kaip amžius. (Pickard ir kt., 2007)

Gaminde ir Cabases (1997) darbas yra vienas iš nedaugelio tiesiogiai palyginusi sergan i j kr ties v žiu EQ-5D, EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-BR23 klausimynais surinktus gyvenimo kokyb s rodiklius. Tyrimo metu buvo apklausta 80 moter (amžius vidurkis – 55 m.), kurioms buvo diagnozuotas skirting stadij kr ties v žys. Tyrimas buvo atliktas Ispanijoje, Navarra ligonin je, kurioje tuo metu kr ties v žio prevencin programa veik jau šešerius metus ir nat ralu, kad ankstyv kr ties v žio atvej svoris tyrimo imtyje buvo didesnis (0 st. – 6 proc., I st. 35 proc., II st. – 37 proc., III st. – 10 proc., IV st. – 11 proc.).

Nors nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atskir kr ties v žio stadij , ta iau buvo matoma aiški EQ-5D indekso ir VAS maž jimo kryptis sunk jant kr ties v žio stadijai (VAS vidurkiai: I st. 76,71; II st. – 69,14; III st. – 51,25; IV st. – 48,70; EQ-5D indeksai:

I st. 0,85; II st. – 0,80; III st. – 0,59; IV st. – 0,50). Naudojant Spirmeno koreliacijos koeficient (r) buvo nustatyta, kad atitinkami EQ-5D subskali ir EOPRTC QLQ-C30 indeksai tarpusavyje gerai koreliuoja. Pavyzdžiui, lyginant tokius esminius kriterijus kaip EQ-5D „jud jimas“, „sav s prieži ra“, „ prasta veikla“ ir „skausmas/bloga savijauta“ ir EORTC „fizinis funkcionavimas“

„vaidmens funkcionavimas“ ar „skausmas“, r buvo tarp 0,42 ir 0,66; o vertinant tiesiogiai palyginamus VAS ir „bendr j gyvenimo kokyb “ siek 0,75. Apibendrinant tyrimo rezultatus, autoriai daro išvad , kad naudotieji klausimynai, rodantys panašius indeks svyravimus, identifikuoja tuos pa ius sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb s aspektus.

Aukš iau apžvelgtoje literat roje galima išskirti rib tarp specifini klausimyn toki kaip EORTC QLQ-C30 dominuojan i klinikiniuose tyrimuose bei tarp bendr j , EQ-5D, pla iai naudojam ir vertinam sveikatos ekonomikos moksluose. Norint tur ti universalesnius tyrimo duomenis yra rekomenduojama naudoti kelet klausimyn (bendr j ir specifini ) vieno tyrimo metu, ta iau taip užkraunama didesn našta tyrimo respondentams ir padid ja rizika, kad jie nenor s arba nepilnai užpildys didel pluošt jiems pateikt klausim . (Furmonavi ius, 2004)

Neseniai pasirodžiusiame McKenzie ir Pol (2009) straipsnyje yra si lomas b das kaip naudojant regresijos analiz b t galima konvertuoti pla iausiai v žio tyrimuose naudojamu EORTC QLQ C-30 surinktus duomenis EQ-5D indeksus, o tokios metodikos pasitvirtinimo praktikoje atveju s lygot daugyb s mokslini tyrim duomen platesn pritaikomum tiek sveikatos ekonomikos, tiek klinikiniuose moksluose. McKenzie ir Pol darbas yra pirmasis

EORTC QLQ C-30 duomen konvertavimo metodikos pristatymas, kuri dar b tina geriau ištirti.

Vis d l to yra neabejotina, šis darbas atveria nauj karšt diskusij tem mokslin je gyvenimo kokyb s tyrim literat roje.

2. TYRIMO METODIKA IR TIRT J KONTINGENTAS

2.1 Tyrimo pagrindas ir gyvenimo kokyb s duomen analiz

Magistro baigiamasis darbas buvo atliekamas analizuojant dal doktorant s Rugil s Ivanauskien s anonimin s anketin s apklausos metu renkam duomen taip sitraukiant KMU Profilaktin s medicinos katedroje vykdom Kr ties v žio ekonominio vertinimo tyrim . Apklausoje dalyvauja Kauno medicinos universiteto onkologijos klinikoje, Kauno medicinos universiteto onkologijos ligonin je, Šiauli apskrities ligonin s onkologijos klinikoje ir Klaip dos ligonin s onkologijos departamente besigydan ios pacient s. Anketavim padeda vykdyti šiose ligonin se esan i stacionarini bei ambulatorini skyri personalas.

Profilaktin s medicinos katedroje vykdomo tyrimo metu duomenys buvo renkami naudojant „Kr ties v žio netiesiogini kašt vertinimo klausimyn “ bei dvejus gyvenimo kokyb s klausimynus. Atliekant baigiam j magistrin darb buvo analizuojami visi duomenys pateikti EQ-5D ir EORTC QLQ-C30 klausimynuose, kurie buvo lyginami su socialin mis ir ekonomin mis responden i charakteristikomis, surinktomis netiesiogini kašt vertinimo anketoje (naudoti 1 – 7, 9, 16 klausimai).

Viena iš EORTC QLQ-C30 ir EQ-5D klausimyn pasirinkimo priežas i buvo ši klausimyn platus naudojimas vairi šali tyrimuose. Dviej alternatyvi gyvenimo kokyb vertinusi klausimyn naudojimas buvo pagr stas skirtingomis klausimyn savyb mis: v žiui specifinis EORTC QLQ-C30 yra specialiai sukurtas vertinti net ir mažesniems onkologini ligoni gyvenimo kokyb s poky iams atskirose funkcin se ir simptomin se skal se, tuo tarpu EQ-5D vertina b tent bendr j gyvenimo kokyb ir šio klausimyno duomen pagalba apskai iuoti indeksai gali b ti lyginami ne tik tarp v žio tyrim , bet ir su rezultatais gautais iš bet koki kit susirgim .

EORTC QLQ-C30 (versija 3.0) sudarytas iš 30 klausim suskirstyt tris grupes.

Mažiausia grup yra „bendroji gyvenimo kokyb “, sutrumpintai – QL2 (angl. Global health status), o šis indeksas apskai iuojamas panaudojant, septyni bal skal je vertinamus (didesnis balas – geresn bendroji gyvenimo kokyb ), 29 ir 30 klausimus. Funkcionavimo skali grup susideda iš nuo vieno iki keturi (didesn reikšm – geresnis funkcionavimas) bal vertinam

„fizinio funkcionavimo“ (angl. Physical functioning; PF2, skai iuojamas iš 1 – 5 kl.), „vaidmens

funkcionavimo“ (angl. Role functioning; RF2, 6 ir 7 kl.), „emocinio funkcionavimo“ (angl.

Emotional functioning; EF, 21 – 24 kl.), „kognityvinio funkcionavimo“ (angl. Cognitive functioning; CF, 20 ir 25 kl.) bei „socialinio funkcionavimo“ (angl. Social functioning; SF, 26 ir 27 kl.) skali .

Tre ioji grup yra simptom skal s, kuri didesn indekso reikšm , priešingai nuo kit dviej grupi , reiškia didesn simptomatik ir žemesn gyvenimo kokyb . Atskir klausim rodikliai vertinami nuo vieno iki keturi bal . Simptom grupei priskiriamos skal s: „nuovargis“

(angl. Fatigue; FA, 10, 12 ir 18 kl.), „pykinimas ir v mimas“ (angl. Nausea and vomiting; NV, 14 ir 15 kl.), „skausmas“ (angl. Pain; PA, 9 ir 19 kl.), „dispn ja“ (angl. Dyspnoea; DY, 8 kl.),

„nemiga“ (angl. Insomnia; SL, 11 kl.), „apetito stoka“ (angl. Appetite loss; AP, 13 kl.),

„obstipacija“ (angl. Constipation; CO, 16 kl.), „diar ja“ (angl. Diarhoea; DI, 17 kl.) ir

„finansiniai sunkumai“ (angl. Financial difficulties; FI, 28 kl.).

EORTC QLQ-C30 gyvenimo kokyb s indeksai buvo apskai iuojami kiekvienai iš 15 aukš iau nurodyt skali . Kiekvienas skal s indeksas buvo skai iuojamas iš tai skaliai priskirt klausim , o galutiniai kiekvienos skal s indeksai yra transformuojami vienod skal nuo 0 iki 100. Detali indeks skai iavimo metodika yra aprašyta EORTC QLQ-C30 indeks skai iavimo metodin je literat roje ir visi skai iavimai buvo atliekami griežtai laikantis nustatyt instrukcij . (EORTC QLQ-C30 Scoring Manual, 2001)

Iš 284 EORTC QLQ-C30 klausimynu visiškai neatsakyti buvo 8 (2,8 proc.). Dalis EORTC klausimyn buvo užpildyti nepilnai ir tod l buvo galima konvertuoti tik kai kuri skali rodiklius. Taip pat buvo panaudotas EORTC metodin je medžiagoje aprašytas „praleist klausim priskirimo“ metodas, kai skal s rodikl buvo manoma apskai iuoti esant atsakytiems daugiau nei pusei iš skalei priskirt klausim (metodikos esm : jei iš kuriai nors skalei priskirt klausim grupi yra atsakyta daugiau nei pus , tai neatsakytieji prilyginami atsakyt klausim rodikli vidurkiui). Galutinai neapskai iuot atskir skali indeks dalies vidurkis buvo 9,7 proc.

ir svyravo nuo 3,9 proc. (QL2) iki 14,1 proc. (DI) t.y. EORTC QLQ-C30 atsako dažnis buvo apie 90 proc.

EQ-5D yra dviej dali klausimynas, susidedantis iš EQ-5D aprašomosios dalies ir EQ VAS. Aprašomojo dalis susideda iš 5 bendr žmogaus sveikatos vertinimo dimensij (1.

Jud jimas, 2. Sav s prieži ra, 3. prasta veikla, 4. Skausmas/bloga savijauta ir 5.

Nerimas/depresija), kurios gali b ti vertinamos trimis skirtingais lygiais – 1. „n ra problem “, 2.

„yra nedideli problem “, 3. „yra dideli problem “. EQ VAS yra 20 cm ilgio sugraduota linija (kitaip dar vadinamas „termometras“), kuriame 0 reiški blogiausi sivaizduojam sveikatos b kl , o 100 – geriausi sivaizduojam . EQ VAS dalies duomenys buvo lengvai interpretuojami tiesiogiai.

EQ-5D aprašomojoje dalyje surinkti atsakymai buvo konvertuojami vien iš 243 manom b kli . Pavyzdžiui, visus 5 klausimus apie sveikat atsakius „n ra problem “, respondento gyvenimo kokyb b t koduojama penkiais vienetais 11111, o galutinis apskai iuotas indeksas b t 1,000 (puiki sveikata); tuo tarpu vertinus keturias pirmas dimensijas kaip „n ra problem “, o paskutini j (5. Nerimas/depresija) - „yra nedideli problem “, stadijos kodavimas jau b t 11112 ir galutinis apskai iuotas šios b kl s indeksas b t 0,848. EQ-5D indeksai buvo skai iuoti naudojant pla iai literat roje naudojam Dolan ir koleg apskai iuot tarif taikom Jungtin je Karalyst je (Dolan ir kt., 1995). Detali galutini EQ-5D indeks apskai iavimo metodika yra išsamiai aprašyta literat roje (Drummond ir kt., 2005). EQ-5D dažniausiai svyruoja nuo 0 iki 1, nors tam tikrais atvejais atskiri labai blog gyvenimo kokyb s b kl nusakantys indeksai gali b ti žemiau nulio.

Priešingai nuo EORTC QLQ C-30, jei EQ-5D aprašomojoje dalyje buvo neatsakytas nors vienas iš penki anketos klausim , tai EQ-5D indekso nebuvo galima apskai iuoti. Iš 284 EQ-5D klausimyn pilnai neatsakyti buvo 1,8 proc. D l pavieni neatsakyt EQ-5D klausim galutinis EQ-5D bendrosios dalies atsako dažnis dar sumaž jo ir siek 94,7 proc., EQ VAS – 87,3 proc.

Anketiniams duomenims surinkti naudot „Kr ties v žio netiesiogini kašt vertinimo klausimyno“, EQ-5D („Sveikatos b kl s vertinimas“) bei EORTC QLQ-C30 („Gyvenimo kokyb s vertinimas“) klausimyn pavyzdžiai yra pateikiami 1 priede. Duomen matematin s analiz s metu EQ-5D ir EORTC QLQ-C30 gyvenimo kokyb s indeksai buvo skai iuojami Microsoft Office Excel 2003. Statistin analiz buvo atliekama naudojant SPSS 12.0 statistini duomen analiz s paket . Duomen skirtum patikimumas vertintas naudojant Stjudento (t), Chi kvadrato (

χ

²), Mano-Vitnio (Mann-Whitney U), ANOVA, post hoc (Fišerio LSD; angl. Least Significant Difference) testus bei Spirmeno koreliacijos koeficient (r). Rezultat skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu jei paklaidos tikimyb p<0,05. Atskir tiriam j grupi skirstinio normalumui tikrinti buvo remtasi SPSS paketo vertinamais Kolmogorovo-Smirnovo bei Shapiro-Wilk testais, o lyginam j grupi dispersij homogeniškumas tikrintas Livyno testu.

2.2 Tyrimo imtis ir tirt j kontingentas

Kr ties v žio ekonominio vertinimo tyrimo organizavimo metu, reprezentatyvi tyrimo imtis buvo skai iuojama pasirenkant imties nustatymo formul , kuri vertina baigtin s populiacijos požymio paplitim :

[2.1]

p (paplitimas) – 0,13

d (paplitimo nustatymo paklaida) – 0,05

Kr ties v žiu sergan i j moter skai ius Lietuvoje V žio registro duomenimis 2005 m.

buvo 1321 atv./100 000 moter . Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. Lietuvoje buvo registruotos 1 728 589 moterys. Buvo apskai iuota, kad kr ties v žio paplitimas populiacijoje yra 13 proc. Pagal ši formul apskai iuota, kad numatoma imties t ris turi b ti 379.

Manoma, kad d l vairi priežas i dalis moter (apie 30 proc.) tyrime nedalyvaus ir tod l galutin Profilaktin s medicinos katedroje vykdomo Kr ties v žio ekonominio vertinimo tyrimo imtis tur t siekti 493 kr ties v žiu sergan ias moteris.

Galutin baigiamojo magistro darbo imt sudaro 284 kr ties v žiu sergan i j anketos, surinktos nuo 2008 met spalio iki 2009 met kovo m nesio. Per š anketavimo laikotarp nebuvo pasiekta užsibr žta tyrimo imtis ir tai neatspindi kr ties v žiu sergan i j populiacijos Lietuvoje.

Anketose surinkt atsakym demografini charakteristik palyginimo metu vienas sergantysis buvo vyras, dviejuose anketose lytis buvo nenurodyta, o likusias 281 respondentes sudaro moterys. Didžioji dauguma dalyvavusi j apklausoje nurod gyvenan ios mieste (76,4 proc.), likusioji dalis kaime (23,6 proc.). Vidutinis responden i amžius yra 56,9 metai, (jauniausiai – 33-eji, vyriausiajai – 83-eji), didžiausi tyrimo responden i dal sudaro 50-69 met moterys (žr. 2 lentel je)

2 2

2 /

1

( 1 )

d

p p

n = z

^−α

× × −

2 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.

Amžiaus gr. Atvej sk. Proc.

<40 11 3,9%

40-49 67 23,6%

50-59 94 33,1%

60-69 80 28,2%

70-79 31 10,9%

80+ 1 0,4%

Iš viso 284 100,0%

Kitos tyrimui svarbios socialin s ir ekonomin s tiriam j charakteristikos buvo šeimynin pad tis, išsilavinimas ir pajamos. 3 lentel je yra parodoma, kad didži j dal responden i sudaro ištek jusios moterys (61 proc.), antr pagal dyd socialin grup sudaro našl s, iš kuri lyginant pagal amžiaus grupes daugiau nei 2/3 yra vyresn s nei 60 met amžiaus.

3 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal šeimynin pad t . Šeimynin pad tis Atvej sk. Proc.

Niekada netek jusi 15 5,3%

Ištek jusi 174 61,3%

Neregistruota santuoka 11 3,9%

Sutuoktinis gyvena atskirai 6 2,1%

Išsiskyrusi 36 12,7%

Našl 42 14,8%

Iš viso 284 100,0%

Tolygesnis responden i pasiskirstymas buvo tarp turin i j skirtingus išsilavinimus.

Beveik vienodas skai ius responden i nurod turin ios vidurin ir aukštesn j (technikumo), o aukšt j išsilavinim turin iosios sudar kiek daugiau nei ketvirtadal tiriam j (žr. 4 lentel je).

Pradin ir pagrindin išsilavinim nurod turin ios beveik visos (atitinkamai 8 iš 9 ir 10 iš 13 responden i ) vyresn s nei 60 met amžiaus moterys, o vidurin , aukštesn j , nebaigt aukšt j ir aukšt j išsilavinim turin ios respondent s lyginant pagal amžiaus grupes beveik nesiskyr .

4 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal išsilavinim . Išsilavinimas Atvej sk. Proc.

Pradinis (4 klases) 9 3,2%

Pagrindinis (9 klases) 13 4,6%

Vidurinis 86 30,3%

Aukštesnysis 89 31,3%

Nebaigtas aukštasis 12 4,2%

Aukštasis 75 26,4%

Iš viso 284 100,0%

Lyginant su socialines charakteristikas vertinusi klausim atsakym dažniu, gerokai mažiau buvo nurodžiusi savo m nesines pajamas, iš kuri didžiausi grup sudar respondent s gaunan ios mažiau nei 1000 lt per m nes (žr. 5 lentel je).

5 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal pajamas.

Pajam grup s (Lt) Atvej sk. Proc.

<1000 162 57,0%

1000-1499 34 12,0%

1500-1999 27 9,5%

2000+ 38 13,4%

Neatsak 23 8,1%

Iš viso 284 100,0%

Responden i pasiskirstymas pagal pajamas atspind jo nat raliai visuomen je esan i situacij , kad pensinio amžiaus respondent s buvo sietinos su žemesn mis, o aukštasis išsilavinimas buvo siejamas su aukštesn mis pajamomis. Tai buvo pagr sta naudojant Stjudento (t) test . Lyginant aukšt j išsilavinim turin i j moter pajamas su aukštesn j arba vien grup testo metu priskirtais vidurin , aukštesn j bei nebaigt aukšt j išsilavinimus turin i sias, buvo nustatyta, kad bet kokiu atveju respondent s su aukštuoju išsilavinimu statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau teig uždirban ios 2000 lt ir daugiau. Tuo tarpu vyresni nei 60 met amžiaus responden i pajamos dažniau buvo nurodytos esan ios žemesn s nei 1000 lt per m nes (p<0,05).

Svarbios ir tyrimo metu pla iai analizuotos tiesiogiai su kr ties v žiu susijusios charakteristikos buvo kr ties v žio stadija ir šios ligos diagnozavimo metai. 259 respondent s apklausos metu nurod joms diagnozuoto kr ties v žio stadij (žr. 6 lentel je), iš kuri didži j dal sudar I ir II stadij susirgimai.

6 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal kr ties v žio stadijas.

Stadija Atvej sk. Proc.

0 12 4,2%

I 73 25,7%

IIA 82 28,9%

IIB 37 13,0%

IIIA 21 7,4%

IIIB 15 5,3%

IIIC 7 2,5%

IV 12 4,2%

Nenurod 25 8,8%

Iš viso 284 100,00%

Apklausoje didžiausiai daliai responden i kr ties v žys buvo diagnozuotas 2008 metais, o kita 2/3 dalis buvo diagnozuota ankstesniais metais pradedant pavieniais atvejais nuo 1985 (žr.

7 lentel je). Esmini skirtum tarp skirting kr ties v žio stadij dažnio bei diagnozavimo met nebuvo nustatyta.

7 lentel . Responden i pasiskirstymas pagal kr ties v žio diagnozavimo metus.

Diagnozavimo metai Atvej sk. Proc.

2000 ir anks iau 20 7,1%

2001 2 0,7%

2002 5 1,8%

2003 15 5,3%

2004 22 7,8%

2005 31 11,0%

2006 43 15,3%

2007 46 16,4%

2008 93 33,1%

2009 4 1,4%

Nenurod 3 1,1%

Iš viso 284 100,0%

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS

3.1 Bendrieji gyvenimo kokyb s rodikliai

Išanalizavus anketin s apklausos metu surinktus gyvenimo kokyb s duomenis buvo apskai iuoti pagrindiniai EORTC QLQ-C30 ir EQ-5D rodikliai. Apibendrinti baziniai visos tyrimo imties EORTC QLQ-C30 indeks vidurkiai ir kiekvienos skal s atsako dažnis yra pateikiami 8 lentel je. Gyvenimo kokyb s skali indeksai gal jo svyruoti intervale nuo 0 iki 100, kur aukštesni rodikliai rodo geresnius bendrosios gyvenimo kokyb s bei funkcionavimo skali parametrus, o simptom skal se pateikti aukštesni rodikliai nusako didesn atskir veiksni neigiam tak .

8 lentel . Bendrieji EORTC QLQ-C30 gyvenimo kokyb s indeksai.

Trumpinys N Proc. Vid. SD* Mediana IQR**

QL2 273 96,1% 57,082 20,443 58,333 [50-66,7]

Fizinis funkcionavimas PF2 256 90,1% 63,700 21,637 66,667 [53,3-80]

Vaidmens funkcionavimas RF2 251 88,4% 65,339 29,067 66,667 [33,3-100]

Emocinis funkcionavimas EF 258 90,8% 56,546 28,558 66,667 [33,3-75]

Kognityvinis funkcionavimas CF 261 91,9% 69,604 27,267 83,333 [50-100]

Socialinis funkcionavimas SF 259 91,2% 61,261 30,934 66,667 [33,3-83,3]

Nuovargis FA 258 90,8% 50,323 26,214 44,444 [33,3-66,7]

Pykinimas ir v mimas NV 252 88,7% 16,997 26,298 0,000 [0-33,3]

Skausmas PA 258 90,8% 39,987 30,344 33,333 [16,7-66,7]

Dispn ja DY 255 89,8% 23,529 30,232 0,000 [0-33,3]

Nemiga SL 258 90,8% 51,034 32,761 33,333 [33,3-66,7]

Apetito stoka AP 249 87,7% 28,514 32,295 33,333 [0-66,7]

Obstipacija CO 257 90,5% 26,978 32,653 0,000 [0-33,3]

Diar ja DI 244 85,9% 9,973 23,145 0,000 [0-0]

Finansiniai sunkumai FI 257 90,5% 57,458 33,811 66,667 [33,3-100]

EORTC QLQ-C30 skal s Bendroji gyvenimo kokyb Funkciona

vimo skal s

Simptom skal s

* SD – standartinis nuokrypis (angl. Standard deviation)

**IQR – kvartili skirtumas (angl. Interquartile range)

Tarpusavyje lyginant 8 lentel je pateiktus bazinius EORTC indeksus, pirmiausia išsiskiria tai, kad respondent s geriau vertino savo kognityvines (atmint ir geb jim susikaupti) bei vaidmens (patirti apribojimai darbe ar laisvalaikio metu) funkcijas, žemiausiai – emocin ( tampos, nerimo ir susierzinimo jausmai). Didžiausi neigiam tak gyvenimo kokybei tur j s simptom skali rodiklis – sergan i j patiriami su liga susij finansiniai sunkumai.

Bendr j anketin s apklausos gyvenimo kokyb s rezultat palyginamumas yra sud tingas, nes Lietuvoje n ra publikuojama didel s apimties gyvenimo kokyb s tyrim atlikt pasitelkiant užsienio tyrimuose pla iai naudojam EORTC QLQ-C30, ta iau siekiant vis tiek atlikti bent bendr j duomen palyginam j analiz duomenys buvo palyginti su Vokietijoje atliktu, didel s apimties Waldmann ir koleg darbu (Waldmann ir kt., 2007). Waldmann publikacija buvo aptarta literat ros apžvalgoje 1 skyriuje. 9 lentel je yra pateikiami šio tyrimo ir Waldmann tyrime publikuoti bendrieji imties EORTC atskir skali vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD).

9 lentel . Bendr j EORTC QLQ-C30 indeks palyginimas

Vid. ^SD Vid. ^SD

Bendroji gyvenimo

kokyb

Bendroji gyv. k. 57,1 ^20,4 65,5 ^22,4

Fizinis f. 63,7 21,6 93,2 6,8

Vaidmens f. 65,3 29,1 62,1* ^32,1

Emocinis f. 56,5 28,6 62,2 ^29,6

Kognityvinis f. 69,6 27,3 78,0 ^28,3

Socialinis f. 61,3 30,9 71,4 30,7

Nuovargis 50,3 26,2 42,2 ^30,9

Pykinimas ir v mimas 17,0 26,3 6,8 ^18,4

Skausmas 40,0 30,3 29,1 ^31,8

Dispn ja 23,5 30,2 28,0 ^33,6

Nemiga 51,0 32,8 45,5 ^39,0

Apetito stoka 28,5 32,3 11,7 ^25,3

Obstipacija 27,0 32,7 13,6 27,5

Diar ja 10,0 23,1 7,1* ^19,7

Finansiniai sunkumai 57,5 33,8 21,7 32,5

Simptom skal s

EORTC QLQ-C30 skal s Tyrimo duomenys Waldmann ir kt.

(2007)

Funkciona vimo skal s

* Vidurki skirtumai statistiškai nereikšmingi, p>0,05

Naudojant Stjudento t test buvo tikrinamos hipotez s ar šiame tyrime gauti sergan i j gyvenimo kokyb s rodikliai skiriasi nuo Waldmann tyrime pateikt vidurki . Statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyr si vis EORTC skali rodikliai išskyrus pateiktuosius vaidmens funkcionavimo ir diar jos skal se. Esminis šio tyrimo metu nustatyt gyvenimo kokyb s indeks skirtumas buvo beveik visose skal se nustatyta blogesn sergan i j gyvenimo kokyb lyginant su Waldmann rezultatais. Statistiškai reikšmingai nesiskyr s, ta iau geriau vertintas funkcinis

kriterijus buvo tik vaidmens funkcionavimas, o vienintel geriau (t.y. žemesn simptomatika) vertinta simptom skal (p<0,05) buvo dispn ja.

10 lentel je pateikti tyrime dalyvavusi j responden i atsakymai pagal atskiras EQ-5D dimensijas iš kuri v liau buvo skai iuojamas vienas EQ-5D indeksas. Lyginant tarpusavyje atskiras gyvenimo kokyb vertinan ias EQ-5D dalis pirmiausia išsiskiria „Skausmas/Bloga savijauta“ ir „Nerimas/Depresija“ skal s, kurios bendrai vertinant, yra esmin s responden i gyvenimo kokyb neigiamai takojusios dalys. Lyginant 10 lentel je pateiktus atsako dažnius su publikuotais atitinkamais Gaminde ir Cabases (1997) palyginamaisiais rezultatais buvo pasteb tas akivaizdžiai žemesnis šiame tyrime nustatyt penki skali vertinimas. Pavyzdžiui, šiame tyrime pras iausiai vertinti „Skausmas/Bloga savijauta“ ir „Nerimas/Depresija“ kaip nekeliantis problem buvo pasirinkti tik mažiau nei 24 proc. responden i , o Gaminde ir Cabases darbe, nors taip pat vertinti pras iausiai, ta iau kaip nekeliantys problem buvo vardinti daugiau nei 50 proc. responden i . Kitos skal s vertintos kaip „n ra problem “ buvo dar dažniau; „ prasta veikla“ – 75 proc., „Sav s prieži ra“ – beveik 89 proc., „Jud jimas“ – 85 proc.

10 lentel . Responden1i atsakym pasiskirstymas atsižvelgiant atskiras EQ-5D dimensijas.

N 200 75 0 275

Proc. 72,7% 27,3% 0,0% 96,8%

N 194 74 6 274

Proc. 70,8% 27,0% 2,2% 96,5%

N 114 140 18 272

Proc. 41,9% 51,5% 6,6% 95,8%

N 65 189 21 275

Proc. 23,6% 68,7% 7,6% 96,8%

N 47 197 32 276

Proc. 17,0% 71,4% 11,6% 97,2%

Jud jimas Sav s prieži ra

prasta veikla

N ra problem

Skausmas/Bloga Savijauta Nerimas/Depresija

Yra nedideli

problem Yra dideli

problem Atsako džnis nuo 284 resp.

EQ-5D dimensijos

11 lentel je pateikti bendrieji visos tyrimo imties EQ-5D indeksai ir EQ VAS taip pat buvo žemesni nei daugelyje užsienio publikacij pateikiami vidutiniai sergan i j kr ties v žiu gyvenimo kokyb s rodikliai. Pickard su kolegomis atliktoje onkologini susirgim gyvenimo kokyb s tyrim apžvalgoje, EQ-5D indeksai svyravo nuo 0,61 (SD=0.29), chemoterapinio gydymo metu, iki 0,89 (SD=0.13) pra jus dvejiems metams po gydymo, o EQ VAS indeksas svyravo nuo 69 iki 80. (Pickard ir kt. 2007)

11 lentel . Bendrieji EQ-5D gyvenimo kokyb s indeksai.

EQ-5D N Proc. Vid. SD Mediana IQR

EQ-5D indeksas 269 94,72% 0,608 ^{0,298 0,689} [0,516-0,796]

EQ VAS 248 87,32% 56,819 ^{20,379 50} [48-70]

Apibendrinant EORTC QLQ-C30 ir EQ-5D klausimyn duomenimis paremt bendr j gyvenimo kokyb s rodikli palyginim su literat roje publikuojamais vidutiniais atitinkamais kriterijais reikia laikytis atsargumo ir vertinti daugiau kaip orientacin . Nors atskir tyrim rezultatai yra lyginami tarpusavyje, ta iau dažnai tyrimo metodologijos yra gan tinai skirtingos, daug EQ-5D duomen pateikt Pickard apžvalgoje yra iš klinikini tyrim . Mokslin je literat roje nepavyko rasti publikacij atskirai nagrin jusi galimus skirtingose šalyse gaut gyvenimo kokyb s tyrim rezultat skirtumus vertinant ir pagal atskir šali specifik ar ekonomin lyg , nors to nebuvim galima vertinti „nesvarbiu“ kai didžioji dalis gyvenimo kokyb vertinan i tyrim yra atliekama ir lyginama tarpusavyje panašaus išsivystymo Vakar šalyse arba su tose šalyse ištirtais populiaciniais gyvenimo kokyb s rodikliais.

12 lentel . Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp EORTC QLQ-C30 ir EQ-5D dimensij .

EQ VAS Jud jimas Sav s

prieži ra prasta veikla

Skausmas/

Bloga savijauta

Nerimas/

Depresija Bendroji gyv. k. 0,563 -0,358 -0,361 -0,434 -0,436 -0,288 Fizinis funkcionavimas 0,496 -0,543 -0,497 -0,541 -0,585 -0,367 Vaidmens funkcionavimas 0,390 -0,315 -0,367 -0,476 -0,418 -0,191 Emocinis funkcionavimas 0,522 -0,318 -0,262 -0,375 -0,414 -0,425 Kognityvinis funkcionavimas 0,464 -0,329 -0,347 -0,414 -0,441 -0,340 Socialinis funkcionavimas 0,428 -0,327 -0,371 -0,488 -0,422 -0,306

Nuovargis -0,532 0,395 0,347 0,499 0,551 0,322

Pykinimas ir v mimas -0,314 0,242 0,269 0,225 0,221 0,226

Skausmas -0,529 0,485 0,429 0,497 0,670 0,298

Dispn ja -0,267 0,441 0,326 0,291 0,338 0,198

Nemiga -0,437 0,313 0,240 0,297 0,402 0,292

Apetito stoka -0,391 0,278 0,296 0,333 0,260 0,293 Obstipacija -0,254 0,171 0,184 0,183 0,166 0,082*

Diar ja -0,180 0,247 0,059* 0,174 0,233 0,122*

Finansiniai sunkumai -0,277 0,181 0,255 0,280 0,233 0,228 EQ-5D skal s

EORTC QLQ C-30 skal s

*Koreliacija nenustatyta, p>0,05

Svarbus šios bendr j indeks palyginamosios analiz s aspektas gal t b ti tai, kad dviem gyvenimo kokyb s klausimynais nustatyti rodikliai yra s lyginai žemesni lyginant su atitinkamais apibendrintais kriterijais užsienio literat roje. Naudojant Spirmeno koreliacijos koeficient (r) buvo patvirtinta, kad tyrime naudoti EQ-5D ir EORTC QLQ-C30 tarpusavyje gerai koreliuoja panašiais ar sutampan iais klausimais (žr. 12 lentel je). Pavyzdžiui, „bendroji gyvenimo kokyb “ koreliuoja su „EQ VAS“; „skausmas“ su „skausmu/bloga savijauta“; „fizinis funkcionavimas“ neigiamai koreliuoja su „jud jimu“, „sav s prieži ra“ bei „ prasta veikla“ (nors gerai koreliavo ir su „skausmu/bloga savijauta“). Išskyrus kelet nesisiejan i ir nelygintin kriterij , visi svarbiausi panašius gyvenimo kokyb s aspektus vertinantys koreliacijos ryšiai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05), o patys gyvenimo kokyb s klausimynai gali b ti pagr stai laikomi kaip analizuojantys tuos pa ius responden i gyvenimo kokyb s aspektus.

3.2 Socialiniai ir ekonominiai gyvenimo kokyb s skirtumai

Kr ties v žio stadija. 13 lentel je yra pateikiamas EQ-5D indeks vidurki pasiskirstymas pagal diagnozuotas ligos stadijas. Siekiant padidinti palyginam sias grupes buvo sujungtos smulkiau skirstomos IIA ir IIB II, o IIIA, IIIB ir IIIC III. Tarpusavyje lyginant skirtingas ligos stadijas nurodžiusi j responden i vidutinius EQ-5D indeksus buvo matomas aiškus gyvenimo kokyb s indekso žem jimo did jant ligos stadijai gradientas. Ta iau naudojant Mann-Whitney U rang sum kriterij buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas did jant ligos stadijai buvo tik tarp I ir II, II ir III stadij (p<0,05).

13 lentel . EQ-5D indeks palyginimas tarp skirting ligos stadij responden i . Stadija N Proc. Vid.

EQ-5D indeksas

SD EQ-5D

mediana IQR

0 13 4,83% 0,733 0,109 0,691 [0,689-0,727]

I 69 25,65% 0,695 0,285 0,725 [0,689-0,848]

II 112 41,64% 0,613 0,269 0,689 [0,516-0,769]

III 38 14,13% 0,501 0,340 0,623 [0,516-0,725]

IV 12 4,46% 0,257 0,412 0,189 [0,000-0,612]

Nenurod 25 9,29% 0,613 0,238 0,689 [0,585-0,725]

Iš viso 269 100,00%