ŠEIMOS VALGYMO ĮPROČIŲ RYŠIŲ SU PIRMOKŲ MITYBA IR KŪNO SVORIU VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Ignė Visockytė

ŠEIMOS VALGYMO ĮPROČIŲ RYŠIŲ SU PIRMOKŲ MITYBA IR KŪNO

SVORIU VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)

Studentas Mokslinė vadovė

Ignė Visockytė Prof. dr. J. Petkevičienė

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

ŠEIMOS VALGYMO ĮPROČIŲ RYŠIŲ SU PIRMOKŲ MITYBA IR KŪNO SVORIU VERTINIMAS

Ignė Visockytė

Mokslinė vadovė prof. Janina Petkevičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2017, p. 66.

Darbo tikslas: įvertinti Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių šeimų valgymo įpročius

ir jų ryšius su vaikų mityba bei kūno svoriu.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas, dalyvaujant PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos

iniciatyvoje (angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative - COSI). Tyrime dalyvavo 209 pirmokai iš atsitiktinai atrinktų Tauragės apskrities mokyklų. Pirmokų tėvai pildė klausimyną apie šeimos valgymo ir vaiko mitybos įpročius. Buvo atlikti pirmokų antropometriniai matavimai, suskaičiuotas jų kūno masės indeksas (KMI), kuris įvertintas pagal tarptautinius kriterijus, atsižvelgiant į lytį ir amžių. Statistinė analizė buvo atlikta, naudojant programą IBM SPSS 20.Taikant faktorinę analizę, buvo išskirti bendrieji šeimos valgymo ir vaikų mitybos faktoriai. Ryšiai tarp šeimos valgymo įpročių ir vaiko mitybos bei kūno svorio vertinti, taikant koreliacinę ir tiesinę regresinę analizę.

Rezultatai: Daugiau nei 85 proc. tėvų teigė kontroliuojantys, kad vaikas nesuvalgytų per daug

saldumynų, nesveikų užkandžių, negertų saldintų gėrimų. Daugiau nei pusė (52,2 proc.) tėvų atsakė, kad jie dažnai kalba su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis, ir dauguma tėvų skatino vaikus sveikai maitintis. Daugiau nei pusė (67 proc.) tėvų teigė, kad jų šeimos dažnai kartu pietauja ar vakarieniauja, tačiau beveik kas antroje (45,9 proc.) šeimoje būna įjungtas televizorius, kai šeima valgo. Ketvirtadalis tėvų (25 proc.) už gerą elgesį skatino vaiką saldumynais ar ledais, o 10,8 proc. už blogą elgesį baudė vaiką, neduodami nesveikų užkandžių ir saldainių. Beveik pusė (44,5 proc.) tėvų ragino vaiką vagyti, kai jis nebuvo alkanas.

Šeimos valgymo įpročiai buvo susiję su socialiniais ir demografiniais veiksniais. Aukštesnio išsilavinimo mamos dažniau mokė vaikus sveikos mitybos ir pačios rodė pavyzdį. Nedirbančios mamos dažniau skatino vaiką maistu nei dirbančios. Turtingesnėse šeimose valgydami vaikai dažniau naudojosi kompiuteriu ar telefonu.

3 pusryčiavo. Kasdien valgė šviežius vaisius 14,8 proc. , o daržoves – 11,8 proc. vaikų. Bent 4 kartus per savaitę gėrė saldintus gėrimus 9 proc., o valgė saldainius ir šokoladą – 21,3 proc. pirmokų.

Vaikų mitybos įpročiai buvo susiję su šeimos valgymo įpročiais. Vaikai dažniau valgė vaisius ir daržoves tose šeimose, kuriose jie buvo mokomi sveikai maitintis, buvo neverčiami valgyti, ir kiti šeimos nariai taip pat mėgo vaisius ir daržoves. Nesveikas užkandžiavimas buvo būdingas vaikams, kuriuos tėvai rečiau kontroliavo, leido naudotis medijomis valgant, skatino valgyti ir patys nemėgo vaisių bei daržovių. Didesnį kūno svorį turėjo tie pirmokai, kurių šeimose buvo mėgstama gaminti, o mažesnio svorio vaikai dažniau buvo skatinami valgyti.

Išvados: Dauguma šeimų rūpinasi vaikų mityba, stengiasi gaminti sveikesnį maistą, moko vaikus

sveikos mitybos ir juos kontroliuoja, tačiau vaikams dažnai leidžiama naudotis medijomis valgant, jie skatinami saldumynais ir verčiami valgyti, kai nenori. Vaikų mitybos įpročiai yra sveikesni tose šeimose, kur jie mokomi sveikai maitintis, yra kontroliuojami ir kiti šeimos nariai jiems rodo pavyzdį.

4

SUMMARY

Public health (Public health and nutrition)

EVALUATION OF ASSOCIATIONS OF FAMILY EATING HABITS WITH FIRST-FORMERS' NUTRITION AND BODY WEIGHT

Ignė Visockytė

Scientific Supervisor Prof. Janina Petkevičienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2017, p. 66.

Aim: to evaluate eating habits of Tauragė District first-formers' families' and their associations

with children's nutrition and body weight.

Methods: the study was conducted participating in the WHO European Childhood Obesity

Surveillance Initiative (COSI). The study involved 209 first-graders from randomly selected schools of Tauragė District. First-graders' parents filled in a questionnaire about family's and child's eating habits. Anthropometric first-graders' measurements were taken, their body mass index (BMI) was calculated, which was evaluated in accordance with international criteria, considering gender and age. Statistical data analysis was performed using statistical software package IBM SPSS Statistics 20. Applying factor analysis, family's eating and children's nutrition factors have been identified. Associations between family's eating habits and child's nutrition and body weight were evaluated using correlation and linear regression analysis.

Results: More than 85 percent of parents stated that they control that the child does not eat too

many sweets, unhealthy snacks, does not drink sugar-sweetened beverages. More than half (52.2%) of parents replied that they often talk with the child about why it is important to eat healthy, and most parents encourage their children to eat healthy. As many as 67% of parents stated that they often have lunch or dinner together, however, almost every second family (45.9%) has TV turned on during family's eating. A quarter of parents (25%) encouraged the child with sweets or ice cream for good behaviour, and 10.8 % punished the child for bad behaviour, not giving them unhealthy snacks and sweets. Almost half (44.5%) of parents urged the child to eat, even if he was not hungry.

Family's eating habits were related with social and demographic factors. Mothers with higher education more often taught children healthy diet, and showed the same example. Unemployed mothers more often encouraged the child with food than employed mothers. Children of richer families used computer or phone more often during eating.

5 sugar-sweetened beverages at least 4 times a week, and 21.3% of first-graders ate sweets and chocolate at least 4 times a week.

Children's eating habits were related to family's eating habits. Children more often ate fruits and vegetables in those families where they were taught to eat healthy, were not forced to eat, and other family members also liked fruits and vegetables. Unhealthy snacking was typical for children who were less controlled by parents, allowed to use the media while eating, urged to eat and where parents themselves did not like fruits and vegetables. Those first-graders, whose families liked to cook, had greater body weight, and children with lower weight were more often urged to eat.

Conclusions: Most of the families take care of children's nutrition, trying to cook healthier

food, teach children healthy diet and control them; however, children are often allowed to use the media while eating, they are encouraged with sweets and forced to eat, when they do not want to. Children's eating habits are healthier in those families where they are taught to eat healthy, are controlled, and other family members show an example of health eating to them.

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

1.DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

2.1 Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 11

2.2 Vaikų mitybos įpročiai ... 12

2.3 Šeimos įtaka vaikų mitybos įpročiams ... 14

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 18

4. REZULTATAI ... 21

4.1 Tiriamųjų socialinė ir demografinė charakteristika ... 21

4.2 Šeimos valgymo įpročiai ir jų ryšiai su socialiniais ir demografiniais veiksniais ... 22

4.3 Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių antropometriniai rodikliai ir mitybos įpročiai 33 4.4 Šeimos valgymo įpročių sąsajos su vaikų mityba bei jų kūno svoriu ... 39

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

IŠVADOS ... 50

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52

7

SANTRUMPOS

COSI – angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative (Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMI - Kūno masės indeksas

8

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Pasaulyje antsvorio ir nutukimo paplitimas yra pasiekęs epidemijos lygį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomone, vaikų nutukimas yra svarbi visuomenės sveikatos problema [1]. Jis siejamas su daugeliu sveikatos sutrikimų, kurie labiausiai pasireiškia suaugus. Nutukę žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, piktybiniais navikais ir kitomis lėtinėmis ligomis. Be to, nutukimas gali sukelti psichosocialinius padarinius (savigarbos praradimą, depresiją, socialinę izoliaciją).

Vienas iš pagrindinių nutukimo rizikos veiksnių – nesveika mityba [2]. Tyrimų duomenimis, didelės dalies Lietuvos pradinių klasių mokinių mityba yra nesveika, nesubalansuota. Moksleiviai per daug valgo saldumynų, per mažai vartoja vaisių ir daržovių, baltyminių maisto produktų, nesilaiko maitinimosi režimo [3]. Užsienio šalyse atlikti tyrimai taip pat nustatė panašias moksleivių mitybos problemas [4].

Vaikų mitybos įpročiams didelę įtaką daro tėvų žinios apie sveiką mitybą, šeimos mitybos įpročiai [5]. Tėvai daro poveikį vaikų mitybai ne tik sudarydami sąlygas gauti vienų ar kitų maisto produktų, bet ir savo pavyzdžiu, pasirinkdami sveikesnius maisto produktus, ir savo elgesiu valgymo metu [6]. Nustatyta, kad vaikų, kurie dažnai valgo kartu su šeima, mitybos įpročiai būna geresni, jie valgo reguliariau, vartoja sveikesnį maistą, palyginti su tais, kurie dažnai valgo vieni [7]. Pyper ir kt., atlikę tyrimą, nustatė, kad vaikai iš šeimų, kuriose buvo leidžiama žiūrėti televizijos laidas valgymo metu, mažiau vartojo vaisių ir daržovių, daugiau valgė nesveikų užkandžių, nei tie vaikai, kuriems valgant televizorius buvo išjungtas [8].

Šeimų valgymo įpročiai priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad mamų aukštesnis išsilavinimo lygis, tėvų darbo turėjimas, didesnės pajamos siejasi su mažesniu antsvorio paplitimu tarp pirmos klasės moksleivių [9]. Vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų linkę vartoti mažiau vaisių ir daržovių, daugiau cukraus, riebalų, perdirbtų mėsos gaminių, gaiviųjų gėrimų ir sūrių užkandžių, palyginti su tais, kurių šeimų pajamos didesnės [5].

Lietuvos šeimų valgymo įpročiai ir jų ryšiai su vaikų mityba bei kūno svoriu yra mažai nagrinėti. Kadangi tėvai daro didelį poveikį vaikų mitybai, planuojant ir vykdant vaikų antsvorio ir nutukimo kontrolės programas, svarbu įvertinti šeimų valgymo įpročius. Ši informacija galėtų būti panaudota, įtraukiant tėvus į vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymą.

Darbo naujumas. Šiame darbe analizuojami atsitiktinai atrinktų pirmos klasės moksleivių šeimų

9 Darbo autorės indėlis. Autorė dalyvavo rengiant klausimyną apie šeimos valgymo įpročius,

10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių šeimų valgymo įpročius ir jų

ryšius su vaikų mityba bei kūno svoriu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti pirmokų šeimų valgymo įpročius, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius.

2. Įvertinti pirmos klasės moksleivių mitybą ir jų kūno svorį.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Nutukimas tarp vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tapo viena iš rimčiausių visuomenės sveikatos problemų 21-ajame amžiuje [10]. Per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjo nutukusių vaikų visame pasaulyje [11].

Pagal PSO antsvoris ir nutukimas tarp vaikų ir paauglių išlieka problema visame Europos regione. Didelis kūno svoris vaikystėje ir paauglystėje yra susijęs su didesne ligų, ankstyvos mirties ir negalios suaugus rizika [1, 12].

PSO duomenimis, 2010 m. net 43 milijonai mokyklinio amžiaus vaikų turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Iš jų 35 milijonai buvo besivystančiose šalyse ir 8 milijonai išsivysčiusiose šalyse, o 92 milijonams vaikų grėsė antsvorio atsiradimas. Nuo 1990 m. iki 2010 m. vaikų, turinčių antsvorį ir nutukusių, dalis pasaulyje padidėjo nuo 4,2 proc. iki 6,7 proc. [13].

Europos nutukimo tyrimų asociacijos duomenimis, apie 20 proc. vaikų turi antsvorio, o tai kelia nerimą, kadangi jiems kyla ir didesnė lėtinių ligų rizika vyresniame amžiuje [14].

2008 m. 12 šalių dalyvavo PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyvos tyrime, kurio rezultatai atskleidė, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp pradinių klasių vaikų svyravo nuo 35,5 proc. iki 11,2 proc. Didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo Italijoje, Portugalijoje, Maltoje ir Slovėnijoje, mažiausias buvo Belgijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje [1, 15, 16].

JAV per pastaruosius 30 metus dvigubai padidėjo nutukusių vaikų, o paauglių - net keturis kartus. Naujausiais duomenimis, JAV 22,8 proc. vaikų 2-5 metų amžiaus ir 34,2 proc. vaikų 6-11 metų amžiaus turi antsvorio arba yra nutukę, tai rodo kad yra labai rimta visuomenės sveikatos problema [17]. JAV didėja nutukimo paplitimas tarp vaikų: per pastaruosius 10 metų jis padidėjo daugiau nei 120 proc. tarp juodaodžių ir lotynų amerikiečių ir daugiau nei 50 proc. tarp baltaodžių vaikų [18].

Afrikoje buvo atliktas tyrimas, iš kurio duomenų matyti, kad 2010 m. antsvorio ir nutukimo paplitimas siekė 8,5 proc. ir yra manoma, kad 2020 metais sieks net 12,7 proc. [1]. Brazilijoje 2001 – 2002 m. buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad tarp 15 – 18 metų paauglių apie 21 proc. turėjo antsvorio, o 5 proc. buvo nutukę [19]. 2001 m. Argentinoje nutukimo paplitimas tarp 15 m. paauglių siekė nuo 2,2 proc. iki 10,9 proc. [20]. Meksikoje antsvorio turėjo 18 proc. berniukų ir 21 proc. mergaičių, o nutukusių berniukų buvo 11 proc. ir 9 proc. mergaičių [21]. Yra nustatyta, kad didžiausias vaikų antsvorio paplitimas tarp besivystančių šalių yra Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o Indijoje ir Šri Lankoje – mažiausias [22].

12 ir 17,7 proc., 12,6 proc. ir 12,6 proc., 4,9 proc. ir 3,4 proc. Nutukimas buvo žymiai labiau paplitęs 7-9 metų grupėje (6,7 proc. berniukų ir 4,8 proc. mergaičių). Taip pat atskleidė, kad pusryčių nevalgymas tiesiogiai susijęs su antsvoriu/ nutukimu. Žemesnis tėvų išsilavinimas ir pajamos buvo susiję su vaikų antsvoriu / nutukimu [23].

2013 metais atlikto 7–8 metų Lietuvos moksleivių fizinės raidos tyrimo duomenimis, normalų kūno svorį turėjo 71,5 proc. vaikų, 12,8 proc. turėjo antsvorio, 6,2 proc. buvo nutukę ir 9,6 proc. buvo nepakankamo svorio [24].

2014 metais atliktas tarpautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC). Tyrime dalyvavo Vilniaus 5, 7 ir 9 klasių mokiniai. Tyrimo duomenimis, nustatyta, kad normalų svorį turėjo 73 proc. berniukų ir 74, 7 proc. mergaičių. Nustatyta, kad berniukų, kurie turėjo antsvorį ir buvo nutukę, atitinkamai 15,5 proc. ir 3,9 proc., o mergaičių, atitinkamai 6 proc. ir 2 proc. Nepakankamą svorį turinčių mergaičių buvo 17, 3 proc., o berniukų 7,7 proc. [25].

Apibendrinant galima teigti, kad įvairiose šalyse antsvorio ir nutukimo paplitimas yra skirtingas, tačiau per didelį kūno svorį turinčių vaikų dalis daugelyje populiacijų didėja. Lietuva artėja prie Europos vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo vidurkio, nes turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų skaičius Lietuvoje auga.

2.2 Vaikų mitybos įpročiai

Ankstyvojoje vaikystėje pradeda formuotis sveikos gyvensenos pagrindai. Iš šeimos vaikas perima tėvų šeimos modelį, požiūrį, tradicijas [26]. Mityba – vienas iš svarbiausių vaiko gyvensenos elementų. Maistas vaikystėje ir paauglystėje yra energiją teikianti ir statybinė medžiaga, kurios būtinai reikia vaiko organizmo raidai [27]. Atliktų tyrimų duomenimis, vaikystėje išugdyti mitybos įpročiai išlieka ir vaikui suaugus [28].

Europoje dėl netinkamos mitybos, per didelio su maistu gaunamo energijos kiekio ir sumažėjusio fizinio aktyvumo sparčiai daugėja turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų. Per pastaruosius 10 metų tyrimai parodė, kad, norint užkirsti kelią vaikų nutukimui, reikia pakeisti mitybos įpročius ir didinti fizinį aktyvumą [13].

13 pusryčiams vartojo visavertį maistą (duoną, vaisius, dribsnius, pieno produktus), mažiau vartojo nesveiko maisto (saldumynų, traškučių) per visą dieną [32].

Lietuvos vaikai per mažai vartoja vaisių ir daržovių, grūdinių produktų, per daug riebalų ir cukraus, užkandžiauja saldžiai, mėgsta greitai pagamintą maistą, nesilaiko mitybos režimo [33]. Lietuvos miestuose pradinių klasių mokinių mityba yra nesubalansuota, neatitinka rekomenduojamų racionalios mitybos normų [34].

Umbrasienė, Varvuolienė ir kt., atlikę Lietuvos IV, VII ir XI klasių mokinių mitybos įpročių vertinimą, nustatė, kad mokinių mityba yra nepakankamai racionali: 41,5 proc. tiriamųjų kasdien vartoja vaisius ir šviežias daržoves, o 42,3 proc. – pieno produktus. Taip pat nustatyta, kad niekada energinių gėrimų negeria šiek tiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų, saldumynų niekada nevalgo 1,8 proc., traškučių – 14,8 proc. vaikų [35].

Strukčinskaitės ir kt., atliktame tyrime, kuriame dalyvavo Klaipėdos rajono ikimokyklinio amžiaus vaikai, nustatyta, kad kasdien valgė: 37,2 proc. vaisių , daržovių – 43,7 proc., košių – 11,6 proc. vaikų, pieno ir jo produktų - 55,6 proc. vaikų. Mėsos kasdien valgė 27,9 proc. vaikų, 3–5 kartus per savaitę – apie pusė vaikų. 1,4 proc. vaikų kasdien valgė žuvį., 3–5 kartus per savaitę – 2,7 proc. vaikų. Ketvirtadalis vaikų kasdien valgė Saldumynus. Apie pusė vaikų kelis kartus per mėnesį valgė greito maisto produktų. Kokakolos ir gazuotų gėrimų negėrė beveik pusė vaikų [36].

2012 metais atliktame tyrime - Lietuvos penkių didžiųjų miestų pirmokų pirmokų mitybos įpročiai, nustatyta, kad 69,1 proc. vaikų valgė 4–5 kartus per dieną, o 28,7 proc. – rečiau. Kas dien pusryčiavo trys ketvirtadaliai pirmokų (74,8 proc.), 8 proc. – 4–6 dienas per savaitę, 17,5 proc. - retai arba niekada. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp miestų. Kasdien arba 4–6 kartus per savaitę, šviežių vaisių ir daržovių vartojo atitinkamai 67,6 ir 44,4 proc. tiriamųjų. Pieno produktų kasdien arba 4–6 dienas per savaitę vartojo 68,5 proc. pirmokų. Žuvies 1–3 kartus per savaitę vartojo 37,8 proc. mokinių, o 4–6 dienas per savaitę vartojo 40,5 proc. pirmokų. Tiriamieji gaiviųjų gėrimų su cukrumi vartojo retai arba nevartojo išvis [37]. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad pradinių klasių vaikams reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Netinkamas mitybos režimas būna susijęs su įvairiomis vaiko ligomis [38].

14 Apibendrinant galima teigti, kad vaikų mitybos įpročiai nėra sveikti. Su maistu gaunamas per didelis energijos kiekis dėl vartojamų saldumynų, saldžių vaisvandenių, greito maisto, yra netinkamas mitybos režimas.

2.3 Šeimos įtaka vaikų mitybos įpročiams

Pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai yra tėvai. Jiems tenka visa atsakomybė už vaiką [40]. Kiekvienas vaikas iš savo šeimos perima ne tik gyvenimo modelį, bet ir požiūrį bei tradicijas. Ankstyvajame amžiuje formuojasi maitinimosi įpročiai, kuriuos pirmiausia suformuoja pati šeima, o šiuo laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą [26].

Mokslinių tyrimų duomenimis, vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę [41]. Vaikai yra vieni iš jautriausių grupių, kurie nesugeba patys sau pasirinkti ir nuspręsti, ką valgyti, todėl ši grupė yra greičiau pažeidžiama negu kitos [42]. Sudedamoji socialinių įgūdžių dalis yra vaikų sveikos mitybos įpročiai, kadangi, besiformuojant įpročiams, vaikai įgyja ne tik sveikos mitybos žinių, bet ir išmoksta sveikai maitintis ir patys pasigaminti sveiko maisto patiekalų, o tai ugdo vaiko savarankiškumą, sugebėjimą savimi pasirūpinti. Todėl tėvų požiūris į mitybą šiuo vaiko vystymosi laikotarpiu yra labai svarbus [43].

Mokslininkų tyrimų duomenimis, vaiko mitybos įpročiams didelę įtaką daro tėvų žinios apie sveiką mitybą ir šeimos socialinė bei ekonominė padėtis [44]. 2006 m. Petrauskienė ir Jurevičiūtė atliko tyrimą ir nustatė, kad šeimos mitybos įpročiams įtakos turi žinios (59,8 proc.), tradicijos ir papročiai (49,2 proc.) ir materialinė padėtis (53,6 proc.) [39].

Lietuvoje buvo atliktas tėvų požiūrio į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą tyrimas. Tyrime dalyvavo 60 tėvų, kurie augina 3 - 6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikus. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvai rūpinasi vaikų ugdymų, 66,7 proc. ugdo patys namuose ir 61,7 proc. pasitiki pedagogais ugdymo įstaigoje. Anketoje buvo teiraujamasi, ar žino, kas yra sveikos mitybos piramidė: 73 proc. tėvų žinojo, 27 proc. – nežinojo. Šeimoje sveikos mitybos piramidės principais vadovavosi 30 proc. tėvų, 55 proc. vadovavosi kartais, o 15 proc. nesivadovavo [26].

15 valgymas kartu ir antsvorio/nutukimo dažnis yra reikšmingai susiję. Vaikai, kurie nepusryčiavoo ir nepietavo kartu su šeima, dažniau buvo nutukę, palyginti su tais, kurie pusryčiavo ir pietavo kartu.

Yra atlikta nemažai tyrimų, kurių autoriai teigia, kad valgymas kartu suteikia geras emocijas šeimos nariams [46]. Šeimos nariai pasidalina dienos naujienomis, išreiškia savo jausmus, parodo susirūpinimą, nuoširdumą, domėjimąsi kito šeimos nario gyvenimu. Valgymas su šeima turi teigiamą prevencinį poveikį antsvoriui ir nutukimui. Šilta atmosfera suteikia vaikams komfortą ir stabilumą. Taip pat valgant kartu geriau kontroliuojami vaikų mitybos įpročiai [47,48,49]. Be to, kai kurie tyrimai parodė, kad šeima, kuri maitinasi kartu, yra labiau linkusi suvartoti daugiau vaisių ir daržovių, sveikų maisto produktų, taip užkirsdama kelią nutukimui [47]. Be to, šeimos maitinimasis kartu padeda vaikams sukurti papildomų sveikos gyvensenos įpročių, pavyzdžiui, vengiant užkandžių tarp pagrindinių valgymų [50]. Įdomu tai, kad šeimyniniai pusryčiai buvo reikšmingai susiję su mažesniu antsvorio paplitimu, o tarp vakarieniavimo kartu ir antsvorio paplitimo ryšio nenustatyta. Didesnis energijos suvartojimas per pusryčius buvo susijęs su mažesniu KMI, nes daugiau energijos suvartojus per pusryčius, mažiau jos suvartojama antroje dienos pusėje [51-52]. 2012 m. KNHANES tyrime dalyvavo 6-11 metų vaikai ir šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 95,4 proc. vaikų pietavo ir 77,8 proc. pusryčiavo kartu su šeima 4 ir daugiau dienų per savaitę. Tyrimo duomenimis, vaikų, kurie vakarieniavo su šeima, buvo geresni mitybos įpročiai, pavyzdžiui, maistą jie valgė reguliariai, jie geriau elgėsi valgio metu, palyginti su tais, kurie retai kartu vakarieniavo. Vaikai, kurie dažniau su šeima vakarieniavo, vartojo sveikesnį maistą: baltyminius maisto produktus, pieno produktus, grūdus, daržovės, jūros gėrybes ir vaisius [53].

2014 metais Kanadoje buvo atliktas moksleivių mitybos įpročių tyrimas. Jame dalyvavo 20923 moksleiviai iš keturių regionų Kanadoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 70 proc. 5-8 klasių ir 51 proc. 9-12 klasių moksleivių kasdien pusryčiavo. Apie 52 proc. 9-12 klasių ir 68 proc. 5-8 klasių moksleivių nurodė, kad kartu su šeima vakarieniavo. Šiek tiek daugiau nei pusė 5-8 klasių moksleivių ir 70 proc. 9-12 klasių moksleivių teigė, kad greito maisto restoranuose valgo daugiau nei kartą per savaitę. Apie 68 proc. 5-8 klasių ir 76 proc. 9-12 klasių moksleivių bent kartą per savaitę valgė priešais televizorių [54]. Yra nustatyta, kad vaikai, žiūrėdami televizorių ir užkandžiaudami, suvalgo didesnę visos dienos maisto dalį [55].

2009 m. amerikiečių ir prancūzų mokslininkų duomenimis, Prancūzijoje tėvai maitinosi saikingiau, stengėsi, kad jų vaikai būtų lieknesni, taikė mitybos apribojimus, o amerikiečiai tėvai valgymo nekontroliavo ir valgė be saiko. Tėvai turi būti atsakingi už sveiką vaikų maitinimąsi, turi stengtis, kad vaikai valgytų subalansuotą ir įvairų maistą [56].

16 Mokslininkų duomenimis, vaikai, kurių tėvai yra žemesnio išsilavinimo ir užima žemesnę socialinę padėtį, turi mažesnes galimybes sveikai maitintis, palyginti su vaikais, kurių tėvai yra aukštesnio išsilavinimo ar užima geresnę socialinę padėtį. Galima teigti, kad kuo yra geresnė tėvų socio-ekonominė padėtis, tuo vaikai sveikiau maitinami [14]. Moksliniai tyrimai nustatė, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų dažniau nei vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai laikosi mitybos režimo, pusryčiauja [58]. Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad vaikai, kurie yra iš tų šeimų, kurių tėvai gauna mažas pajamas, 1,2 karto dažniau nepusryčiavo, palyginti su didesnes pajamas gaunančių tėvų vaikais. Vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniau vartojo bulvių traškučių, picų, „fri“ bulvyčių bei gaiviųjų gėrimų su cukrumi, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikais [59]. Mokslinių tyrimu duomenimis, socialinė padėtis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta turi įtakos vaisių ir daržovių vartojimui. Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba yra susijusi ne tik su lytimi bet ir su mamos išsilavinimu. Vaikai, kurių mamos su žemesniu išsilavinimu daugiau suvartojo riebalų ir mažiau vaisių, daržovių. Mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikai suvartojo mažiau vaisių ir daržovių bei baltyminių produktų [60]. Užsienio mokslininkai, atlikę 28 Europos šalių moksleivių mitybos įpročių tyrimą, nustatė, kad aukštesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų vaikai suvartoja žymiai daugiau sveiko maisto nei žemesnio statuso [61]. JAV mokslininkai nustatė, kad tėvai, kurie yra aukštesnio išsilavinimo bei gauna didesnes pajamas, turi didesnės įtakos vaikų maisto kokybei. Aukštesnis tėvų išsilavinimas buvo susijęs su sveikesnio maisto pasirinkimu. Paaugliai, kurių tėvai buvo labiau išsilavinę, gavo: daugiau angliavandenių, baltymų, maistinių skaidulų, folio rūgšties, vitamino A ir kalcio. Paaugliai daugiau vartojo ir daržovių ir rekomenduojamų pieno produktų. Blogesnės socialinės ir ekonominės padėties šeimų paaugliams buvo būdingas didesnis mėsos ir pieno produktų, riebalų, cukraus, uogienės, bulvių vartojimas ir mažesnis daržovių, vaisių ir duonos vartojimas [62].

17 elgenos tikimybe [64]. Yra daug nuomonių, kad vaikai, kurie gyvena nepilnose šeimose, yra mažiau prižiūrimi, nes vienas iš tėvų turi daug dirbti, kad išlaikytų visą šeimą [65]. Danijos mokslininkai nustatė, kad vaisių ir daržovių vartojimas tarp vaikų iš nepilnų šeimų yra mažesnis nei tarp vaikų, kurie gyvena kartu su abiem tėvais [66].

18

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Tyrimo aprašymas

Tyrimas atliktas, dalyvaujant PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyvoje (angl.WHO European Childhood Obesity/Growth Surveillance Initiative – COSI). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai į šią iniciatyvą įsitraukė 2008 m. Lietuvoje tyrimą koordinuoja LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros profesorė Aušra Petrauskienė. Atsitiktinių pirmos klasės moksleivių imčių tyrimai atlikti 2008 m., 2010 m. ir 2013 m.

Ketvirtas tyrimas Lietuvoje buvo vykdytas 2016 m. balandžio – birželio mėn. Tyrimui atlikti buvo išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2008-03-13 Nr. 16) ir jo pratęsimas (2013-01-09 Nr.6B-13-17) (Priedas 1).

Tiriamųjų kontingentas

Darbe analizuojami Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių tyrimo duomenys. Siekiant 95 proc. tikslumo su 5 proc. paklaida, apskaičiuota tyrimo imtis, kuri reprezentuotų Tauragės apskrities pirmų klasių vaikus. Nustatytas imties dydis – 277 vaikai. Iš Tauragės apskrities mokyklų sąrašo atsitiktinai atrinkta 10 mokyklų, kad būtų reprezentuojami miesto ir kaimo vaikai. Buvo atrinktos šios mokyklos: Jurbarko Naujamiesčio vidurinė mokykla, Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla, Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinė mokykla, Pagėgių savivaldybės - Pagėgių pradinė mokykla, Pagėgių savivaldybės - Stoniškių pagrindinė mokykla, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, Tauragės „Šaltinio“ progimnazija, Tauragės rajono Skaudvilės gimnazija, Tauragės rajono Žygaičių gimnazija. Visose atrinktose mokyklose buvo atliekami pirmų klasių moksleivių antropometriniai matavimai. Matuoti tik tie pirmokai, kurių tėvai pasirašė sutikimą. Išmatuota šiek tiek mažiau mokinių nei planuota, nes dalis pirmokų sirgo arba dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje. Be to, dalis tėvų nedavė sutikimo tyrimui. Taigi antropometriniai matavimai buvo atlikti 209 (75,5 proc.) pirmokams.

Pirmokų tėvams buvo išdalinti klausimynai apie jų šeimos valgymo bei vaikų mitybos įpročius. Darbe analizuojami 209 tėvų, kurie vaikai buvo išmatuoti, užpildyti klausimynai.

Tyrimo organizavimas

19 užpildytos anketos su tėvų sutikimu, atlikti pirmokų antropometriniai matavimai, užpildyti tyrėjo užrašai, kur buvo pažymima, kaip vaikas yra apsirengęs, taip pat ar tyrimo dieną namuose pusryčiavo.

Antropometriniai matavimai

Lietuvos vaikų augimo /nutukimo stebėsenos tyrimo metu buvo matuojamas pirmokų ūgis ir svoris. Šiems matavimams atlikti buvo panaudota įranga: SECA elektroninės medicininės svarstyklės, kurios matuoja 0,1 kilogramo tikslumu, SECA ūgio matuoklis, kuris nustato ūgį 0,1 centimetro tikslumu. Visi gauti vaikų antropometriniai matavimai buvo surašyti į tyrėjo užrašų anketą, kurioje taip pat buvo nurodoma vaiko gimimo data, lytis ir dėvėta apranga. Mokyklos vadovybės buvo prašoma suteikti atskirą patalpą, kad vaikai ateitų po du, berniukai ir mergaitės atskirai. Vaikai buvo matuojami tik su apatiniais rūbais ir be batų.

Pirmokų ūgis ir svoris naudotas, skaičiuojant KMI: svoris (kg)/ūgis2 _{(m). KMI vertintas, taikant}

Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (International Obesity Task Force) KMI vertinimo kriterijus, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus ir lyties. Vaikai buvo skirstomi į labai nepakankamo, nepakankamo, normalaus svorio, turinčius antsvorį ir nutukusius [67].

Anketinė apklausa

Tyrime buvo naudota tėvų apklausos apie pirmokų ir jų šeimos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius anketa (Priedas 2). Anketoje tėvams/globėjams buvo pateikti 38 klausimai. Šiame darbe analizuojami klausimai, susiję su vaiko mityba: valgymų dažnį per dieną, pusryčiavimo įprotį, tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnį. Taip pat buvo klausiama apie socialinius ir demografinius veiksnius: tėvų amžių, išsilavinimą, darbinę veiklą, pajamas, ar vaikas gyvena su abiem biologiniais tėvais ir kt.

Siekiat išsiaiškinti šeimos valgymo įpročius, buvo pateikiami tam tikri teiginiai, pavyzdžiui, „Mano vaikas valgo įvairų maistą“; „Mūsų šeimai sunku rasti laiko pietauti ar vakarieniauti visiems kartu“; „Aš leidžiu savo vaikui pakilti nuo stalo, kol kiti dar valgo“ ir kiti. Galimi atsakymų variantai: „Visiškai sutinku“, „Sutinku“, „Nei sutinku, nei nesutinku“, „Nesutinku“ ir „Visiškai nesutinku“. Be to, buvo pateikti klausimai apie tam tikrus šeimos valgymo įpročius: „Ar dažnai Jūsų šeima pietauja ir vakarieniauja kartu“; „Ar dažnai būna įjungtas televizorius, kai Jūsų šeima pietauja ir vakarieniauja“; „Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis“ ir kiti. Galimi atsakymų variantai: „Niekada“, „Labai retai“, „Kartais“, „Dažnai“, „Beveik visada“.

Statistinė analizė

20 normalumo kriterijų, jų palyginimui taikytas Stjudento t kriterijus. Skirstiniai, kurie neatitiko normalumo kriterijaus, buvo lyginami, taikant neparametrinį Mann-Whitney kriterijų.

Analizuojant šeimos valgymo įpročius ir vaikų mitybos įpročius, taikyta faktorinė analizė. Taikant Varimax rotaciją, buvo išskirta dešimt bendrųjų šeimos valgymo įpročius charakterizuojančių faktorių: „Kontrolė“; „Gaminimo įpročiai“, „Medijų naudojimas valgant“, „Mokymas sveikai maitintis“, „Spaudimas valgyti“, „Sveikos mitybos skatinimas“, „Vaisių ir daržovių nemėgimas“, „Valgymas kartu“, „Skatinimas maistu“, „Geras vaiko mitybos vertinimas“. Taip pat buvo išskirti ir penki vaikų mitybos įpročių faktoriai: ,,Nesveiki užkandžiai‘‘, ,,Pieno produktai ir žuvis‘‘, ,,Mėsa‘‘, ,,Vaisiai ir daržovės‘‘, ,,Košės ir pienas‘‘. Laikyta, kad kintamieji, kurių faktorių įverčiai didesni nei 0,4, yra susiję su atitinkamu bendruoju faktoriumi.

Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės, pagal kurias tiriamieji padalinti į dvi grupes. Viena tiriamųjų grupė turėjo teigiamas, kita neigiamas atitinkamo faktoriaus reikšmes. Teigiamos vaikų mitybos faktorių reikšmės rodo, kad pirmokai dažnai vartoja tam tikram faktoriui priskiriamus maisto produktus, o neigiamos reikšmės – kad tuos produktus vartoja retai. Teigiamos šeimos valgymo faktoriaus reikšmės rodo, kad šeimoms būdingi tam tikri valgymo įpročiai, o neigiamos reikšmės reiškia, kad tie įpročiai nebūdingi.

Siekiant įvertinti šeimos valgymo įpročių ryšius su socialiniais ir demografiniais veiksniais, buvo atlikta daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė.

Ryšiams tarp vaikų ir šeimos mitybos įpročių vertinti buvo taikoma korialiacinė ir tiesinė regresnė analizė. Skaičiuoti Spearman korealiacijos koeficentai tarp šeimos valgymo įpročių ir vaikų mitybos faktorių. Taip pat taikant tiesinę regresinę analizę, buvo įvertintos šeimos valgymo įpročių sąsajos su vaikų mitybos faktoriais ir jų KMI.

21

4. REZULTATAI

4.1 Tiriamųjų socialinė ir demografinė charakteristika

Tiriamąjį kontingentą sudarė 209 Tauragės apskrities pirmokai, kuriems buvo atlikti antropometriniai matavimai ir kurių tėvai užpildė klausimyną. Tyrime dalyvavo 106 mergaitės (50,7 proc.) ir 103 berniukų (49,3 proc.).Tiriamųjų ir jų šeimų socialinės ir demografinės charakteristikos pateiktos 4.1.1 lentelėje.

Pirmokai buvo 7-8 metų amžiaus. Mergaitės buvo šiek tiek jaunesnės nei berniukai. Mergaičių tėvai, atvirkščiai, buvo vyresni nei berniukų. Beveik pusė pirmokų mamų ir daugiau nei pusė tėčių turėjo vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Trečdalis mamų ir penktadalis tėčių buvo baigę universitetus. Dauguma vaikų gyveno su abiem biologiniais tėvais, tačiau net ketvirtadalis gyveno kartu tik su vienu iš tėvų. Penktadalis šeimų turėjo ekonominių problemų, nes atsakė, kad mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais arba vos suduria galą su galu.

4.1.1 lentelė. Tiriamojo kontingento socialinė ir demografinė charakteristika

Charakteristika Visi N=209 Berniukai N=103 Mergaitės N=106 P Pirmokų amžiaus vidurkis (SN) 7,3 (0,5) 7,3 (0,5) 7,2 (0,5) 0,033 Pirmokų skirstinys pagal amžių

(proc.) 7 metai 8 metai 70,8 29,3 67,0 33,0 74,5 25,5 <0,001 <0,001 Tėvų amžiaus vidurkis (SN) Mama Tėtis 34,9 (5,8) 38,3 (6,1) 34,6 (6,2) 38,1 (6,8) 35,1 (5,3) 38,4 (5,4) 0,031 0,027 Mamos išsilavinimas (proc.)

Vidurinis ir žemesnis Aukštesnysis ir kolegija Universitetinis

Sutuoktinio išsilavinimas (proc.) Vidurinis ir žemesnis Aukštesnysis ir kolegija Universitetinis 42,3 25,4 32,3 56,2 23,1 20,7 49,5 19,8 30,8 58,0 22,2 19,8 35,7 30,6 33,7 54,5 23,9 21,6 0,110 0,901

Šeimos struktūra (proc.) Gyvena su abiem tėvais Gyvena su vienu iš jų

Gyvena su artimaisiais/globėjais 75,4 23,2 1,5 75,7 21,4 2,9 75,0 25,0 0 0,189

Šeimos ekonominė padėtis (proc.) Visiškai užtenka mėnesio pajamų pragyvenimui

Užtenka pajamų pragyventi mėnesį be didesnių problemų Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais

Mėnesio pabaigoje vos suduria galą su galu 38,2 38,6 17,2 6 41,4 34,3 17,2 7,1 35,2 42,9 17,1 4,8 0,588

22 4.2 Šeimos valgymo įpročiai ir jų ryšiai su socialiniais ir demografiniais veiksniais

Šeimos valgymo įpročiams vertinti buvo skirti 35 anketos klausimai. Siekiant sumažinti analizuojamų kintamųjų skaičių, buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant faktorinę analizę, buvo išskirta dešimt bendrųjų šeimos valgymo įpročius charakterizuojančių faktorių: „Kontrolė“; „Gaminimo įpročiai“, „Medijų naudojimas valgant“, „Mokymas sveikai maitintis“, „Spaudimas valgyti“, „Sveikos mitybos skatinimas“, „Vaisių ir daržovių nemėgimas“, „Valgymas kartu“, „Skatinimas maistu“, „Geras vaiko mitybos vertinimas“ (4.2.1 lentelė). Išskirti faktoriai paaiškino 67,1 proc. informacijos apie šeimos maitinimosi įpročius.

4.2.1 lentelė. Šeimos valgymo įpročių bendrųjų faktorių apibūdinimas

Mitybos faktoriai Klausimai Teikiamos

informacijos apie šeimos valgymo įpročius dalis (proc.) Kontrolė 1. Aš kontroliuoju, kad vaikas nesuvalgytų per daug

saldumynų.

2. Aš kontroliuoju, kad vaikas negertų per daug saldintų gėrimų.

3. Aš kontroliuoju, kad vaikas nesuvalgytų per daug nesveikų užkandžių ir ,,greito maisto'' (bulvių, traškučių, sūdytų riešutų, picų, kebabų ir pan.). 4. Aš sąmoningai slepiu tam tikrus maisto produktus (pvz., saldainius) nuo vaiko.

8,3

Gaminimo įpročiai 5. Man patinka išbandyti naujus receptus. 6. Man patinka šeimai gaminti maistą.

7.Gamindamas (a) maistą dažniau renkuosi troškinimą, virimą garuose, kepimą orkaitėje ir pan.

8. Gamindamas (a) maistą renkuosi sveikesnius maisto produktus.

9. Skatinu savo vaiką padėti gaminti maistą.

8,3

Medijų naudojimas valgant

Ar dažnai valgydamas Jūsų vaikas: 10) žiūri televizijos laidas, filmus,

11).žaidžia žaidimus kompiuteriu, telefonus ir kt., 12).susirašinėja su draugais ar kalba telefonu. 13. Ar dažnai būna įjungtas televizorius, kai Jūsų šeima pietauja ir vakarieniauja?

7,4

Mokymas sveikai maitintis

14. Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis?

15. Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie daržovių ir vaisių naudą?

16. Rodau vaikui pavyzdį pats (pati) valgydamas (a) sveikus maisto produktus.

6,8

Spaudimas valgyti 17. Nors vaikas sako, kad nėra alkanas, aš vis tiek raginu jį pavalgyti.

18. Jei nekontroliuočiau, kiek vaikas suvalgo, jis suvalgytų mažiau nei reikėtų.

19. Mano vaikas turi suvalgyti viską, kas įdėta į jo lėkštę.

23 4.2.1 lentelės tęsinys

Mitybos faktoriai Klausimai Teikiamos

informacijos dalis (proc.)

Sveikos mitybos skatinimas

20. Skatinu, kad vaikas pirmiau suvalgytų

sveikesnius, po to - mažiau sveikus maisto produktus. 21. Skatinu savo vaiką paragauti naujų maisto

produktų.

22. Aš skatinu, kad vaikas valgytų įvairius maisto produktus.

6,3

Vaisių ir daržovių nemėgimas

23. Aš dažnai neperku vaisių, nes mano šeima jų nemėgsta.

24. Aš dažnai neperku daržovių, nes mano šeima jų nemėgsta.

6,0

Valgymas kartu 25. Ar dažnai Jūsų šeima pietauja ar vakarieniauja? 26. Mūsų šeimai sunku rasti laiko pietauti ar vakarieniauti visiems kartu.

27. Manau, kad yra svarbu, kad bent kartą per dieną šeima pietautų ar vakarieniautų kartu.

5,9 Skatinimas maistu 28. Už gerą elgesį paskatinu vaiką saldumynais ar

ledais.

29. Už blogą elgesį baudžiu vaiką neduodama (as)

bulvių traškučių, saldumynų, ledų ar pan. 5,8 Geras vaiko mitybos

vertinimas

30. Mano vaikas valgo įvairų maistą.

31. Mano vaikas valgo daug vaisių ir daržovių.

5,7

Visi faktoriai 67,1

24 4.2.2 lentelė. Šeimos valgymo įpročių bendrųjų faktorių įverčiai

Klausimų numeriai atitinka pateiktus 4.2.1 lentelėje.

Atlikus tėvų atsakymų į klausimus, priskirtus „Kontrolės“ faktoriui, analizę, nustatyta, kad didžioji dauguma tėvų (daugiau nei 85 proc.) kontroliuoja, kad vaikas nesuvalgytų per daug saldumynų, negertų per daug saldintų gėrimų, nesuvalgytų per daug nesveikų užkandžių ir ,,greito maisto‘‘, o net 47,3 proc. tėvų sąmoningai slepia tam tikrus maisto produktus (4.2.3 lentelė). Su maisto gaminimo įpročiais susijusių klausimų analizė atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. tėvų patinka išbandyti naujus receptus ir šeimai gaminti maistą. Gamindami maistą, jie dažniau renkasi troškinimą, virimą garuose, kepimą orkaitėje ir sveikesnius maisto produktus, taip pat skatina vaiką padėti

Klausimo numeris

Faktoriai

25 gaminti maistą. Vertinant faktoriui „Medijų naudojimas valgant“ priskirtus klausimus, nustatyta, kad net 28,6 proc. vaikų valgydami dažnai arba beveik visada žiūri televizijos laidas ir filmus, 10 proc. žaidžia kompiuterinius žaidimus, 2,5 proc. kalba su draugais telefonu ir susirašinėja, o 45,9 proc. tėvų teigė, kad dažnai būna įjungtas televizorius, kai jų šeima pietauja ir vakarieniauja.

4.2.3 lentelė. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimus apie šeimos valgymo įpročius

Faktoriai Klausimai Visiškai

nesutinku arba niekada Nesutinku arba labai retai Nei sutinku, nei nesutinku arba kartais Sutinku arba dažnai Visiškai sutinku arba beveik visada Kontrolė Aš kontroliuoju, kad vaikas

nesuvalgytų per daug saldumynų.

Aš kontroliuoju, kad vaikas negertų per daug saldintų gėrimų.

Aš kontroliuoju, kad vaikas nesuvalgytų per daug nesveikų užkandžių ir ,,greito maisto‘‘ (bulvių, traškučių, sūdytų riešutų, picų, kebabų ir pan.).

Aš sąmoningai slepiu tam tikrus maisto produktus (pvz., saldainius) nuo vaiko.

1,4 1,9 1,0 11,2 2,9 1,9 2,4 21,5 10,6 7,2 5,8 20,0 51,4 45,9 48,1 28,8 33,7 43,0 42,8 18,5 Gaminimo įpročiai

Man patinka išbandyti naujus receptus.

Man patinka šeimai gaminti maistą.

Gamindamas (a) maistą dažniau renkuosi troškinimą, virimą garuose, kepimą orkaitėje ir pan.

Gamindamas (a) maistą renkuosi sveikesnius maisto produktus.

Skatinu savo vaiką padėti gaminti maistą. 0 0 1,0 0 0 4,4 1,5 4,4 0 8,3 20,6 13,7 26,7 14,1 30,9 53,4 50,0 46,1 56,1 52,5 21,6 34,8 21,8 29,8 8,3 Medijų naudojimas valgant Ar dažnai valgydamas Jūsų vaikas: žiūri televizijos laidas,

filmus; žaidžia žaidimus

kompiuteriu, telefonus ir kt. susirašinėja su draugais ar

kalba telefonu?

26 4.2.3 lentelės tęsinys

Faktoriai Klausimai Visiškai

nesutinku arba niekada Nesutinku arba labai retai Nei sutinku, nei nesutinku arba kartais Sutinku arba dažnai Visiškai sutinku arba beveik visada Kalbėjimas ir rodymas kaip sveikai maitintis Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis? Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie daržovių ir vaisių naudą?

Rodau vaikui pavyzdį pats (pati) valgydamas (a) sveikus maisto produktus. 1,5 0 0 7,4 6,4 1,9 38,9 32,8 29,1 43,8 53,4 48,5 8,4 7,4 20,4 Spaudimas valgyti

Nors vaikas sako, kad nėra alkanas, aš vis tiek raginu jį pavalgyti.

Jei nekontroliuočiau, kiek vaikas suvalgo, jis suvalgytų mažiau nei reikėtų.

Mano vaikas turi suvalgyti viską, kas įdėta į jo lėkštę.

10,1 13,5 12,7 27,1 30,9 43,9 18,4 16,9 23,4 38,2 27,5 14,1 6,3 11,1 5,9 Skatinimas sveikos mitybos

Skatinu, kad vaikas pirmiau suvalgytų sveikesnius, po to - mažiau sveikus maisto produktus.

Skatinu savo vaiką paragauti naujų maisto produktų. Aš skatinu, kad vaikas valgytų įvairius maisto produktus.

1,5 1,5 1,0 3,4 1,5 1,0 13,1 13,2 3,4 53,4 59,8 54,4 28,6 24,0 40,3 Vaisių ir daržovių nemėgimas

Aš dažnai neperku vaisių, nes mano šeima jų nemėgsta. Aš dažnai neperku daržovių, nes mano šeima jų nemėgsta.

37,3 36,3 47,1 46,6 12,7 14,7 2,0 1,5 1,0 1,0 Valgymas kartu

Ar dažnai Jūsų šeima pietauja ar vakarieniauja?

Mūsų šeimai sunku rasti laiko pietauti ar vakarieniauti visiems kartu.

Manau, kad yra svarbu, kad bent kartą per dieną šeima pietautų ar vakarieniautų kartu. 1,0 16,7 0 11,7 40,2 1,0 20,4 16,2 4,4 45,6 17,6 38,5 21,4 9,3 56,1 Skatinimas maistu

Už gerą elgesį paskatinu vaiką saldumynais ar ledais.

Už blogą elgesį baudžiu vaiką neduodama (as) bulvių traškučių, saldumynų, ledų ar pan. 14,2 30,9 37,7 43,1 23,0 15,2 20,6 6,9 4,4 3,9 Geras vaiko mitybos vertinimas

Mano vaikas valgo įvairų maistą.

27 Daugiau nei pusė (52,2 proc.) tėvų teigė, kad jie dažnai arba beveik visada kalba su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis, 60,8 proc. dažnai arba beveik visada kalba apie daržovių ir vaisių naudą ir 68,9 proc. dažnai arba beveik visada rodo vaikui pavyzdį, patys valgydami sveikus maisto produktus. Faktoriui „Spaudimas valgyti“ priskirtų klausimų analizė atskleidė, kad 44,5 proc. tėvų dažnai arba beveik visada ragina vaiką valgyti, nors jis sako, kad nėra alkanas. Daugiau nei trečdalis (38,6 proc.) tėvų manė, kad jei nekontroliuotų, kiek vaikas suvalgo, jis suvalgytų mažiau nei reikėtų. Penktadalis tėvų (20 proc.) teigė, kad vaikas turi suvalgyti viską, kas įdėta į jo lėkštę. Dauguma tėvų (daugiau nei 80 proc.) rūpinosi, kad vaikai sveikai maitintųsi, skatindami, kad jie pirmiau suvalgytų sveikesnius, po to - mažiau sveikus maisto produktus, kad paragautų naujų maisto produktų ir valgytų įvairų maistą. Tik maža dalis tėvų atsakė, kad neperka vaisių (3 proc.) ir daržovių (2,5 proc.), nes šeima jų nemėgsta.

Šeimos stengiasi valgyti kartu (4.2.3 lentelė). Net 67 proc. tėvų teigė, kad jų šeimos dažnai arba beveik visada kartu pietauja ar vakarieniauja ir valgymas kartu joms yra svarbu. Deja, beveik ketvirtadalis (26,9 proc.) tėvų atsakė, kad jų šeimoms yra sunku rasti laiko pietauti ar vakarieniauti visiems kartu. Analizuojant faktorių „Skatinimas maistu“ sudarančius klausimus, nustatyta, kad ketvirtadalis tėvų (25 proc.) už gerą elgesį paskatina vaiką saldumynais ar ledais, o 10,8 proc. už blogą elgesį baudžia vaiką, neduodami bulvių traškučių, saldumynų ar ledų. Vertindami savo vaiko mitybą, dauguma (78,5 proc.) tėvų teigė, kad jų vaikai valgo įvairų maistą, nors daugiau nei pusė (56,4 proc.) manė, kad vaikai valgo nepakankamai daržovių ir vaisių.

Analizuotos šeimos valgymo įpročių sąsajos su socialiniais ir demografiniais veiksniais. Faktoriai, apibūdinantys šeimos valgymo įpročius, nebuvo susiję su mamos ir tėčio amžiumi, tačiau atsakymai į atskirus klausimus priklausė nuo mamų amžiaus (4.2.4 lentelė). Daugiau mamų (85,7 proc.), kurių amžius buvo iki 35 metų, palyginti su vyresnėmis mamomis, atsakė, kad joms patinka išbandyti naujus receptus. Jaunesnės mamos dažniau baudė vaiką, už blogą elgesį neduodamos bulvių traškučių, saldumynų, ledų ar pan., nei vyresnės mamos. Daugiau nei trečdalis jaunesnio amžiaus mamų ir tik penktadalis vyresnių mamų vaikui valgant leido žiūrėti televizijos laidas.

4.2.4 lentelė. Sutikusių su pateiktu teiginiu ar į klausimą atsakiusių „dažnai“ ir „beveik visada“ mamų dalis (proc.), atsižvelgiant į amžių

Teiginys/klausimas Mamos amžius P

Iki 35 m. 35 m. ir vyresnės Man patinka išbandyti naujus

receptus. 85,7 64,4 0,010

Už blogą elgesį baudžiu vaiką neduodama (as) bulvių traškučių, saldumynų, ledų ar pan.

17,2 4 0,003

Ar dažnai valgydamas Jūsų vaikas žiūri televizijos laidas, filmus?

28 Šeimos valgymo įpročiais buvo susiję su mamų išsilavinimu (4.2.5 lentelė). Mamos, turinčios aukštesnį ir aukštąjį išsilavinimą, priskirtos tai pačiai aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas grupei Sveikos mitybos mokymas buvo labiau būdingas aukštesnio nei vidurinio išsilavinimo mamoms, atitinkamai 60,5 proc. ir 41,9 proc. Stebima tendencija, kad mamų su viduriniu išsilavinimu buvo geresni maisto gaminimo įpročiai. Joms patiko išbandyti naujus receptus, šeimai gaminti maistą ir kt. Taip pat stebima tendencija, kad skatinti vaikus maistu buvo labiau linkusios mamos, turinčios vidurinį išsilavinimą, palyginti su aukštesniu.

4.2.5 lentelė. Šeimų, kurioms būdingi tam tikri valgymo įpročiai (faktoriaus reikšmės teigiamos), dalis, atsižvelgiant į mamų išsilavinimą

Panašūs duomenys gauti ir analizuojant atsakymus į atskirus klausimus apie šeimos valgymo įpročius (4.2.6 lentelė). Daugiau mamų su viduriniu išsilavinimu nei su aukštesniu atsakė, kad joms patinka šeimai gaminti maistą. Aukštesnio išsilavinimo mamos dažniau nei vidurinio kalbėjosi su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis ir rodė vaikui pavyzdį, valgydamos sveikus maisto produktus.

4.2.6 lentelė. Sutikusių su pateiktu teiginiu ar į klausimą atsakiusių „dažnai“ ir „beveik visada“ mamų dalis (proc.), atsižvelgiant į išsilavinimą

Teiginys/klausimas Mamos išsilavinimas

P Vidurinis Aukštesnis

Man patinka šeimai gaminti

maistą. 94,9 75,9 0,01

Ar dažnai Jūs kalbatės su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis?

37,5 60,7 0,02

Rodau vaikui pavyzdį pats (pati) valgydamas (a) sveikus maisto produktus.

60,3 73,4 0,049 Faktoriai Mamų išsilavinimas P Vidurinis Aukštesnis Kontrolė 48,8 48,2 0,934 Gaminimo įpročiai 54,7 42,1 0,079 Medijų naudojimas valgant 47,7 42,1 0,433 Mokymas sveikai maitintis 41,9 60,5 0,009 Spaudimas valgyti 55,8 45,6 0,153 Sveikos mitybos skatinimas 44,2 50,9 0,348 Vaisių ir daržovių nemėgimas 48,8 51,8 0,683 Valgymas kartu 53,5 59,6 0,384 Skatinimas maistu 52,3 39,5 0,070

Geras vaiko mitybos vertinimas

29 Vienintelis faktorius, „Skatinimas maistu“, buvo susijęs su darbine mamos veikla. Vaiko skatinimas maistu buvo labiau būdingas toms mamoms, kurios nedirbo, nei toms, kurios dirbo, atitinkamai 64,3 proc. ir 38,1 proc. (4.2.7 lentelė).

4.2.7 lentelė. Šeimų, kurioms būdingi tam tikri valgymo įpročiai (faktoriaus reikšmės teigiamos), dalis (proc.), atsižvelgiant į mamos darbinę veiklą

Faktoriai Mama dirba Mama nedirba P

Kontrolė 51,0 39,3 0,135 Gaminimo įpročiai 50,3 39,3 0,159 Medijų naudojimas valgant 40,8 50,0 0,238 Mokymas sveikai maitintis 51,7 53,6 0,811 Spaudimas valgyti 46,3 55,4 0,246 Sveikos mitybos skatinimas 49,0 44,6 0,580 Vaisių ir daržovių nemėgimas 51,7 46,4 0,533 Valgymas kartu 56,5 51,8 0,549 Skatinimas maistu 38,1 64,3 0,001

Geras vaiko mitybos vertinimas

54,4 58,9 0,563

Atskirų klausimų analizė atskleidė, kad net 91,8 proc. dirbančių mamų kontroliuoja, kad vaikas negertų per daug saldintų gėrimų, palyginti su 81,8 proc. nedirbančių mamų (4.2.8 lentelė). Daugiau nedirbančių nei dirbančių mamų atsakė, kad joms patinka šeimai gaminti maistą. Dirbančios mamas buvo labiau linkusios gamindamos maistą rinktis sveikesnius maisto produktus nei nedirbančios mamos. Didesnė dirbančių nei nedirbančių mamų dalis manė, kad yra svarbu šeimai bent kartą per dieną pietauti ir vakarieniauti kartu. Nedirbančios mamos dažniau nei dirbančios buvo linkusios už gerą elgesį paskatinti vaiką saldumynais ir ledais, o už blogą elgesį bausti, neduodamos bulvių traškučių, saldumynų, ledų ir pan.

30 4.2.8 lentelė. Sutikusių su pateiktu teiginiu mamų dalis (proc.), atsižvelgiant į jų darbinę veiklą

Faktoriai Mama dirba Mama nedirba P

Aš kontroliuoju, kad vaikas negertų per daug saldintų gėrimų.

91,8 81,8 0,044

Man patinka šeimai gaminti maistą.

79,9 96,4 0,040

Gamindamas (a) maistą renkuosi sveikesnius maisto produktus.

88,9 78,2 0,049

Manau, kad yra svarbu, kad bent kartą per dieną šeima pietautų ar vakarieniautų kartu.

96,6 88, 9 0,034

Už gerą elgesį paskatinu vaiką saldumynais ar ledais.

18,8 42,6 0,010

Už blogą elgesį baudžiu vaiką neduodama (as) bulvių traškučių, saldumynų, ledų ar pan.

7,6 18,5 0,027

4.2.9 lentelė. Šeimų, kurioms būdingi tam tikri valgymo įpročiai (faktoriaus reikšmės teigiamos), dalis, atsižvelgiant į šeimos struktūrą

Faktoriai

Šeimos struktūra

P Gyvena su abiem tėvais Gyvena su vienu iš tėvų

Kontrolė 51,9 37,3 0,069 Gaminimo įpročiai 48,7 47,1 0,837 Medijų naudojimas valgant 40,4 54,9 0,070 Mokymas sveikai maitintis 54,5 47,1 0,356 Spaudimas valgyti 51,3 41,2 0,210 Sveikos mitybos skatinimas 45,5 52,9 0,356 Vaisių ir daržovių nemėgimas 53,2 37,3 0,048 Valgymas kartu 55,8 54,9 0,914 Skatinimas maistu 39,7 60,8 0,009

Geras vaiko mitybos vertinimas

54,5 60,8 0,432

31 4.2.10 lentelė. Sutikusių su pateiktu teiginiu ar į klausimą atsakiusių „dažnai“ ir „beveik visada“ šeimų dalis (proc.), atsižvelgiant į šeimos ekonominę padėtį

Teiginys/klausimas Šeimos ekonominė padėtis

P Užtenka mėnesio pajamų pragyvenimui Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais Ar dažnai valgydamas Jūsų

vaikas žaidžia žaidimus kompiuteriu, telefonus ir kt.?

17,8 7,9 0,049

Ar dažnai valgydamas Jūsų vaikas susirašinėja su draugais ar kalba telefonu?

8,9 0,7 0,020

Skatinu, kad vaikas pirmiau suvalgytų sveikesnius, po to - mažiau sveikus maisto produktus.

95,7 79,4 0,049

Mano vaikas valgo įvairų maistą.

68,1 82,5 0,034

Siekiant įvertinti šeimos valgymo įpročių ryšius su visais analizuotais socialiniais ir demografiniais veiksniais, buvo atlikta daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Faktorius ,,Skatinimas maistu‘‘ buvo mažiau būdingas pilnoms nei nepilnoms šeimoms (ŠS 0,37; 95 proc. PI 0,2-0,8) (4.2.11 lentelė). Taip pat dirbančios mamos turėjo 2,6 karto mažesnius šansus skatinti vaikus maistu, lyginant su tomis mamomis, kurios nedirba (ŠS 0,39; 95 proc. PI 0,19-0,8).

4.2.11 lentelė. Faktoriaus „Skatinimas maistu“ šansų santykiai, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius

Charakteristika Šansų santykis 95 proc. PI P

Amžius Iki 34 metų 35 metai ir vyresni 1 1,04 0,5-2,0 0,916 Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis Aukštesnis 1 0,88 0,4-1,7 0,704 Šeimos struktūra Nepilna Pilna 1 0,37 0,2-0,8 0,010

Šeimos ekonominė padėtis Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais

Užtenka pajamų pragyventi

mėnesį be didesnių problemų 1 1,3 0,6-2,7 0,548 Ar mama dirba? Ne Taip 1 0,39 0,19-0,8 0,014

32 4.2.12 lentelė. Faktoriaus „Mokymas sveikai maitintis“ šansų santykiai, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius

Charakteristika Šansų santykis 95 proc. PI P

Amžius Iki 34 metų 35 metai ir vyresni 1 1,4 0,8-2,7 0,281 Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis Aukštesnis 2,8 1 1,4-5,6 0,004 Šeimos struktūra Nepilna Pilna 1 1,6 0,76-3,3 0,225

Šeimos ekonominė padėtis Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais

Užtenka pajamų pragyventi mėnesį be didesnių problemų

1 0,8 0,8-1,6 0,440 Ar mama dirba? Ne Taip 1 0,6 0,3-1,2 0,128

Statistiškai reikšmingas faktoriaus ,,Skatinimas sveikai maitintis‘‘ ryšys nustatytas su šeimos ekonomine padėtimi (4.2.13 lentelė). Šeimos, kurios susiduria su sunkumais, dažniau skatina vaikus sveikai maitintis, nei tos šeimos, kurioms užtenka pajamų.

4.2.13 lentelė. Faktoriaus „Skatinimas sveikai maitintis“ šansų santykiai, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius

Charakteristika Šansų santykis 95 proc. PI P

Amžius Iki 34 metų 35 metai ir vyresni 1 1 0,5-1,8 0,887 Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis Aukštesnis 1 1,2 0,6-2,3 0,593 Šeimos struktūra Nepilna Pilna 1 0,9 0,5-1,9 0,860 Šeimos ekonominė padėtis

Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais

Užtenka pajamų pragyventi mėnesį be didesnių problemų

1 0,5 0,2-0,99 0,049 Ar mama dirba? Ne Taip 1 1,5 0,7-3,1 0,281

33 Šeimos, kurioms užteko pajamų, rečiau atsakė, kad neperka vaisių ir daržovių, dėl to, kad jų nemėgsta, negu tos šeimos, kurios susiduria su sunkumais (ŠS 0,4; 95 proc. PI 0,2-0,9).

4.2.14 lentelė. Faktoriaus „Vaisių ir daržovių nemėgimas“ šansų santykiai, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius

Charakteristika Šansų santykis 95 proc. PI P

Amžius Iki 34 metų 35 metai ir vyresni 1 0,9 0,5-1,6 0,602 Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis Aukštesnis 1 1,1 0,6-2,2 0,764 Šeimos struktūra Nepilna Pilna 1 2,3 1,1-4,7 0,033

Šeimos ekonominė padėtis Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais

Užtenka pajamų pragyventi mėnesį be didesnių problemų

1 0,4 0,2-0,9 0,028 Ar mama dirba? Ne Taip 1 1,4 0,7-3,0 0,325

Taigi išanalizavus šeimos valgymo įpročius, galima teigti, kad dauguma tėvų: kontroliuoja, kad vaikas nesuvalgytų per daug nesveikų užkandžių ir negertų saldintų gėrimų. Taip pat daugiau nei pusė tėvų dažnaikalba su vaiku apie tai, kodėl yra svarbu sveikai maitintis, ir tuo pačiu skatina vaikus sveikai maitintis. Didelė dalis šeimų dažnai kartu pietauja ar vakarieniauja, tačiau beveik kas antroje šeimoje būna įjungtas televizorius, kai šeima valgo. Ketvirtadalis tėvų (25 proc.) už gerą elgesį skatina vaiką saldumynais ar ledais, o 10,8 proc. už blogą elgesį baudžia vaiką, neduodami nesveikų užkandžių ir saldainių. Beveik pusė tėvų ragina vaiką valgyti, kai jis nėra alkanas.

Tarp šeimos valgymo įpročių bei socialinių ir demografinių veiksnių buvo nustatyti ryšiai. Šeimos valgymo įpročiai buvo susiję su mamų išsilavinimu. Aukštesnio išsilavinimo mamos dažniau mokė vaikus sveikos mitybos ir pačios rodė pavyzdį. Nedirbančios mamos dažniau skatino vaiką maistu nei dirbančios. Turtingesnėse šeimose vaikai labiau mėgo daržoves ir vaisius, tačiau valgydami dažniau naudojosi kompiuteriu ar telefonu.

4.3 Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių antropometriniai rodikliai ir mitybos įpročiai

34 4.3.1 lentelė. Pirmos klasės berniukų ir mergaičių antropometriniai rodikliai 2016 metais

Fizinės raidos rodikliai

Lytis SN Procentiliai P

5-tas Mediana 95-tas Svoris (kg) Mergaitės 27,4 5,8 20,4 26,0 39,4 0,074** Berniukai 28,8 6,9 21,5 27,5 39,9 Ūgis (cm) Mergaitės 129,4 6,1 119,9 128,5 142,1 0,178* Berniukai 130,5 6,0 121,2 130,3 139,8 Kūno masės indeksas (kg/m2) Mergaitės 16,2 2,4 13,5 15,5 21,8 0,092** Berniukai 16,8 2,9 13,6 16,1 22,3

*Student t testas; **Mann-Whitney testas

Tyrime dalyvavę Tauragės apskrities pirmos klasės moksleiviai pagal KMI buvo suskirstyti į keturias grupes (nepakankamo svorio, normalaus svorio, turintys antsvorio bei nutukę). Didžiausią grupę (beveik tris ketvirtadalius visų vaikų) sudarė normalaus kūno svorio pirmokai. Antsvorį turinčių vaikų buvo kiek daugiau nei dešimtadalis, nutukusių - 5,8 proc., o liesų - 9,6 proc. Lyginant berniukų ir mergaičių fizinę raidą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=0,883) (4.3.1 pav.).

χ2_{=0,200; lls=3; p=0,978}

4.3.1 pav. Pirmos klasės berniukų ir mergaičių skirstymas (proc.) pagal jų fizinę raidą

Pirmos klasės moksleivių mitybos įpročiai analizuoti, remiantis pirmokų tėvų anketinės apklausos rezultatais. Nustatyta, jog daugiau nei 56 proc. berniukų ir mergaičių kasdien pusryčiauja, o trečdalis pusryčiauja kartais (1-3 dienas per sav.) (4.3.2 pav.).

X 8,7 74,8 10,7 5,8 10,4 72,6 11,3 5,7 9,6 73,7 11 5,8 0 20 40 60 80 100 Nepkankamo svorio

Normalaus svorio Turintys antsvorio Nutukę

P

roc

.

35 χ2_{=0,143; lls=2; p=0,931}

4.3.2 pav. Pirmokų skirstymas (proc.) pagal pusryčiavimo dažnį ir lytį

Analizuojant pirmos klasės moksleivių cukraus vartojimą, nustatyta, jog beveik pusė vaikų dėjo 1 šaukštelį cukraus į arbatos puodelį. Net 37,6 proc. berniukų ir 40,6 proc. mergaičių naudojo du šaukštelius cukraus. Į arbatą cukraus nedėjo dešimtadalis moksleivių (4.3.3 pav.).

χ2_{=0,543; lls=2; p=0,762}

4.3.3 pav. Pirmokų skirstymas (proc.) pagal į arbatą dedamų cukraus šaukštelių skaičių, atsižvelgiant į lytį 32,4 10,8 56,9 34,3 9,5 56,2 0 20 40 60 Kartais (1-3 dienas per sav.) Dažniausiai (4-6 dienas per sav.)

Kasdien P roc . Berniukai Mergaitės 9,9 52,5 37,6 11,9 47,5 40,6 0 20 40 60

0 šaukšelių cukraus 1 šaukštelis cukraus 2 šaukšteliai cukraus

36 Pirmokų tėvai apklausos anketoje buvo klausiami, kaip dažnai per įprastą savaitę jų vaikai vartoja tam tikrus maisto produktus ir gėrimus (4.3.2 lentelė). Tyrimas atskleidė, jog šviežius vaisius kasdien valgė 17,5 proc. berniukų ir 12,3 proc. mergaičių. Trečdalis pirmokų vaisius valgė 4-6 dienas per savaitę.

Žalias ir virtas daržoves kasdien valgė 10,8 proc. berniukų ir 12,7 proc. mergaičių; 44,6 proc. pirmokų jas valgė 1-3 dienas per savaitę. Tėvai nurodė, kad 2,9 proc. berniukų ir 3,9 proc. mergaičių niekada nevalgo daržovių.

Košes ir dribsnius kasdien vartojo tik 4 proc. berniukų ir 3,8 proc. mergaičių. Beveik pusė tirtų pirmokų košes ir dribsnius vartojo 1-3 dienas per savaitę, o ketvirtadalis juos vartojo rečiau. Net 8 proc. berniukų ir 4,8 proc. mergaičių niekada nevalgo košių ir dribsnių.

Pieno produktus, tokius kaip jogurtą, varškę, baltą sūrį ir kitus kasdien valgė 17,8 proc. berniukų ir 10,6 proc. mergaičių. Trečdalis pirmokų juos vartojo 1-3 dienas per savaitę. Liesą ar vidutinio riebumo pieną (1-2,5 proc.) kasdien vartojo 21,6 proc. berniukų ir 18,8 proc. mergaičių. Ketvirtadalis pirmokų jį gėrė 1-3 dienas per savaitę, o net 16,7 proc. berniukų ir 19,8 proc. mergaičių niekada nevartojo lieso ar vidutinio riebumo pieno. Natūralių naminį ar pirktą parduotuvėje riebų pieną (3,5 proc.) kasdien gėrė 8,9 berniukų ir 11,5 proc. mergaičių, o net 30,7 proc. berniukų ir 36,5 proc. mergaičių jo niekada nevartojo. Fermentinį sūrį 1-3 dienas per savaitę valgė 35,3 proc. berniukų ir 34 proc. mergaičių, rečiau nei kartą per savaitę - atitinkamai 30,4 proc. ir 33 proc.

Analizuojant vaikų maisto produktų vartojimo dažnį, nustatyta, jog gaiviuosius gėrimus su cukrumi kasdien gėrė 3 proc. berniukų. Beveik pusė (52,3 proc.) pirmokų gaiviuosius gėrimus su cukrumi vartojo rečiau nei kartą per savaitę. Sūrius užkandžius (bulvių traškučius, spragintus kukurūzus, žemės riešutus ir kt.) rečiau nei kartą per savaitę valgė 72,8 proc. pirmokų. Daugiau nei 42 proc. pirmokų saldainius, šokoladą, sausainius, pyragaičius, spurgas, pyragus arba tortus valgė 1-3 dienas per savaitę, o 74,8 proc. berniukų ir 69,2 proc. mergaičių picas, bulvytes ,,fri’’, skrudintas bulves, mėsainius, čeburėkus, kibinus, dešrainius valgė rečiau nei kartą per savaitę.

37 4.3.2 lentelė. Berniukų ir mergaičių skirstinys (proc.) pagal maisto produktų vartojimo dažnį

Maisto produktai Lytis Niekada

Rečiau nei kartą per sav. Kartais (1-3 dienas) Dažnai (4-6 dienas) Kasdien P

Švieži vaisiai Berniukai 4,9 3,9 39,8 34,0 17,5 0,107

Mergaitės 0 7,5 42,5 37,7 12,3 Žalios ir virtos daržovės Berniukai 2,9 14,7 46,1 25,5 10,8 0,977 Mergaitės 3,9 13,7 43,1 26,5 12,7

Košės ir dribsniai Berniukai 8 26,0 42,0 20,0 4,0 0,655

38 Norint sumažinti analizuojamų kintamųjų (maisto produktų) skaičių, buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant faktorinę analizę, buvo išskirti penki bendrieji mitybos faktoriai: „Užkandžiai“, „Pieno produktai ir žuvis“, „Mėsa“, „Vaisiai ir daržovės“ bei „Košės ir pienas“, kurie paaiškino 56,7 proc. informacijos apie vaikų mitybos įpročius (4.3.3 lentelė).

4.3.3 lentelė. Vaikų mitybos bendrųjų faktorių apibūdinimas Vaikų mitybos faktoriai Produktai Teikiamos informacijos apie vaikų mitybos įpročių įvertinimas (proc.)

Nesveiki užkandžiai Sūrūs užkandžiai

Gaivieji gėrimai su cukrumi Sausainiai, pyragaičiai Saldainiai, šokoladas Pica, bulvytės

15,7

Pieno produktai ir žuvis Jogurtas, varškė, baltas sūris Fermentinis sūris

Žuvis

11,1

Mėsa Paukštiena

Raudona mėsa 10,1

Vaisiai ir daržovės Švieži vaisiai

Žalios ir virtos daržovės 10,2

Košės ir pienas Liesas ar vidutinio riebumo pienas Košės ar dribsniai

9,01

Visi faktoriai 56,7

Vaikų mitybos bendrųjų faktorių įverčiai pateikti 4.3.4 lentelėje.

4.3.4 lentelė. Vaikų mitybos bendrųjų faktorių įverčiai Klausimo

numeris

39 Apibendrinant galima teigti, kad 16,8 proc. Tauragės apskrities pirmos klasės moksleivių yra per didelio ir 9,6 proc. per mažo kūno svorio. Didelės dalies pirmokų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, nes beveik pusė vaikų kasdien nepusryčiauja, valgo nepakankamai daržovių ir vaisių, košių ir dribsnių; nemažai vaikų nesveikai užkandžiauja saldumynais, sūriais užkandžiais, valgo greitą maistą ir geria saldintus gėrimus.

4.4 Šeimos valgymo įpročių sąsajos su vaikų mityba bei jų kūno svoriu

Atlikus koreliacinę analizę tarp šeimos valgymo įpročių ir vaikų mitybos faktorių, nustatyta, kad „Kontrolės“ faktorius buvo atvirkščiai susijęs su vaikų nesveikų užkandžių vartojimu ir tiesiogiai – su daržovių ir vaisių vartojimu (4.4.1 lentelė). Tie vaikai, kurių tėvai kontroliavo, ką jie valgo, rečiau užkandžiavo saldumynais, greito maisto produktais, sūriais užkandžiais, rečiau vartojo saldintus gėrimus. Tuo tarpu daržoves ir vaisius kontroliuojami vaikai valgė dažniau. ,,Gaminimo įpročių‘‘ faktorius buvo susijęs su mėsos valgymu. Vaikai, kurių mamos mėgo gaminti maistą, dažniau valgė „Mėsos“ faktoriui priskirtus produktus. Vaikai, kurie valgant naudojo medijas, dažniau valgė nesveikus užkandžius. ,,Spaudimo valgyti“ faktorius buvo atvirkščiai susijęs su daržovių ir vaisių valgymo dažniu ir tiesiogiai su mėsos valgymu. Tie vaikai, kuriuos tėvai spausdavo valgyti, dažniau valgė mėsą, bet rečiau daržoves ir vaisius.

4.4.1 lentelė. Spearman koreliacijos koeficientai tarp šeimos valgymo įpročių ir vaikų mitybos faktorių

Šeimos valgymo įpročių faktoriai

Vaikų mitybos faktoriai

Nesveiki užkandžiai Pieno produktai ir žuvis Mėsa Vaisiai ir daržovės Košės ir pienas Kontrolė -0,145* -0,007 0,074 0,179** 0,063 Gaminimo įpročiai -0,133 0,037 0,56* 0,115 0,046 Medijų naudojimas valgant 0,161* -0,066 -0,100 -0,96 0,056 Mokymas sveikai maitintis -0,128 0,069 0,052 0,107 0,128 Spaudimas valgyti -0,018 0,125 0,141* -0,199** -0,024 Sveikos mitybos skatinimas -0,017 0,079 -0,028 0,057 0,084 Vaisių ir daržovių nemėgimas 0,133 -0,056 -0,10 -0,137* 0,015 Valgymas kartu -0,009 -0,007 0,058 0,082 0,077 Skatinimas maistu 0,257** 0,065 -0,034 -0,104 0,040

Geras vaiko mitybos vertinimas

-0,133 0,209** 0,104 0,207** 0,106