STIRNŲ KAUKOLIŲ IR PIRMOJO KRŪMINIO DANT IES MORFOMETRIJA ROE DEER SKULLS AND FIRST MOLAR TOOTH MORPHOMETRY

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

KAMILĖS KRAUJALYTĖS

STIRNŲ KAUKOLIŲ IR PIRMOJO KRŪMINIO DANTIES

MORFOMETRIJA

ROE DEER SKULLS AND FIRST MOLAR TOOTH

MORPHOMETRY

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: asist. Ingrida Alionienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Stirnų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometrija“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Kamilė Kraujalytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Kamilė Kraujalytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Ingrida Alionienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Judita Žymantienė

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1 Stirnos biologija ... 8

1.2. Elninių šeimos žinduolių kaukolių palyginamoji anatomija ... 10

1.3. Danties struktūra ... 12

1.4. Stirnų dantys ... 13

1.5. Amžiaus nustatymas pagal dantis ... 15

1.5.1. Danties cemento sluoksniai ... 15

1.5.2. Dantų nudilimas ... 16

1.5.3. Antrinio dentino sluoksniai dantyje ... 17

1.5.4. Nosies pertvaros sukaulėjimas... 17

1.5.5. Žandikaulio dantų ilgis ... 17

1.5.6. Krūminio danties aukštis ... 17

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 19

2.1. Kraniometrija ... 19

2.2. Danties histologinio preparato gamyba ... 20

2.3. Danties cemento sluoksnių skaičiavimas ... 21

2.4. Statistinis duomenų apdorojimas ... 21

3. REZULTATAI ... 22

3.1. Kraniometrija ... 22

3.2. Pirmojo krūminio danties aukštis ... 27

3.3. Pirmojo krūminio danties histologija ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 33

PADĖKA ... 34

LITERATŪRA ... 35

(4)

4

SANTRUMPOS

2Pm-Pt Ilgis nuo antrojo kaplio iki apatinio žandikaulio gumburo ataugos

A-P Kaukolės ilgis

BL Kaukolės pagrindo ilgis CondB Pakauškaulio gumburų plotis

CondBL Kaukolės ilgis nuo pakauškaulio gumburų iki tarpinio žandikaulio pradžios

HL Rago ilgis

ID Tarpo tarp akiduobių ilgis LHB Kairiojo rago plotis

LMDL Kairiojo apatinio žandikaulio diastemos (plataus tarpo tarp dantų) ilgis LMH Kairiojo apatinio žandikaulio aukštis

LML Kairiojo apatinio žandikaulio ilgis LMPmL Kairiojo apatinio žandikaulio kaplių ilgis LTL Apatinio žandikaulio dantų ilgis

NCB Kiaušo (Neurocranium) plotis NCH Kiaušo (Neurocranium) aukštis

NL Nosikaulio ilgis

P-3M Ilgis nuo nosikaulio pradžios iki trečiojo krūminio danties P-N Ilgis nuo tarpinio žandikaulio pradžios iki nosikaulio pabaigos RHB Dešiniojo rago plotis

RL Ilgis nuo akiduobės krašto iki tarpinio žandikaulio pradžios RMH Dešiniojo apatinio žandikaulio aukštis

RML Dešiniojo apatinio žandikaulio ilgis nuo bedančio krašto iki gumburo ataugos RMPmL Dešiniojo apatinio žandikaulio kaplių ilgis

RMDL Dešiniojo apatinio žandikaulio diastemos (plataus tarpo tarp dantų) ilgis UTL Viršutinio žandikaulio dantų ilgis

TB Kaukolės plotis

WNVPB Plačiausios nosikaulio ventralinės dalies plotis ZB Plotis tarp skruostikaulių

(5)

5

SANTRAUKA

Darbo tema: Stirnų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometrija.

Darbo tikslas: įvertinti lyties ir amžiaus įtaką stirnų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometriniams parametrams.

Darbo uždaviniai: atlikti stirnų kraniometriją; išmatuoti apatinio žandikaulio pirmąjį krūminį dantį; atlikti pirmojo krūminio danties histologinį tyrimą; įvertinti lyties ir amžiaus įtaką šiems morfometriniams parametrams.

Metodika: buvo surinktos 24 stirnų kaukolės ir ištirtos. Jos buvo suskirstytos į 4 grupes pagal amžių. Kiekvienoje grupėje buvo po 3 patinus ir pateles. Kraniometrija atlikta slankmačiu, matuojant milimetrais (0,1 mm tikslumu), remiantis Burcu (2013), Serena (2007) ir Pėtelio (2003) mokslinių straipsnių metodika. Pirmasis krūminis dantis buvo išmatuotas milimetrais (0,1 mm tikslumu) ir ištirtas histologiškai. Rezultatai palyginti su kitų tyrėjų duomenimis.

Rezultatai: dauguma kraniometrinių išmatavimų buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Tačiau nosikaulio, apatinio žandikaulio diastemos, viršutinio žandikaulio dantų ilgiai bei plotis tarp skruostikaulių buvo statistiškai patikimi (p<0,05). Pirmasis krūminis dantis žemėja su amžiumi. Patinų yra aukštesnis negu patelių. Šie duomenys buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Raktažodžiai: stirna, kaukolės, pirmasis krūminis dantis, kraniometrija.

Darbo apimtis: 45 puslapiai; Lentelių skaičius: 5; Paveikslų skaičius: 13; Naudotų literatūros šaltinių skaičius: 44; Priedų skaičius: 8.

(6)

6

SUMMARY

Topic of work: Roe deer skulls and first molar tooth morphometry.

Purpose of work: to assess the influence on age and sex from roe deer skulls and first molar tooth morfometric parameters.

Objectives of work: to perform roe deers craniometry; measure first molar tooth of the mandibular; to do first molar tooth histology exam; to assess the influence on age and sex from these morfometric parameters.

Methods: a sample of 24 roe deer skulls were collected and examed. The skulls were divided into 4 groups according to sex and gender. Each group consisted of 3 males and females. The craniometry was taken with trammel in millimeters (0,1 mm accuracy), using Burcu (2013), Serena (2007) and Pėtelis (2003) articles techniques. The first molar tooth were measured in millimeters (0,1 mm accuracy) and histologically examed. The results were compared with others researchers.

Results: the data research showed that most of craniometry measurements were not statistically significant (p>0,05). However, nasal bone, mandibular diastema, maxillar teeth lenghts and cheek width were statistically significant (p<0,05). The first molar height decreased with age. The males tooth heigh was greater than females. These measurements were statistically significant (p<0,05).

Keywords: roe deer, skulls, first molar tooth, craniometry.

Scope of work: 45 pages; Number of tables: 5; Number of pictures: 13; Number of used literature: 44; Number of supplements: 8.

(7)

7

ĮVADAS

Stirna (Capreolus capreolus) yra porakanopių būrio, elninių šeimos žinduolis, plačiai paplitęs Lietuvoje (Navasaitis, 2008).

Nuo senų laikų kaulai buvo istorinis šaltinis, suteikiantis informacijos apie gyvūno amžių, lytį, gyvenimo būdą. Kraniometrija bei dantų histologiniai tyrimai dažnai atliekami lyčiai ir amžiui nustatyti. Tai ypač plačiai taikoma stirnų, elnių ir briedžių tarpe (Wustinger, 2005).

Dauguma mokslininkų svarbų vaidmenį teikia individo identifikavimui. Tai ypač svarbu archeologijoje, antropologijoje, biologijoje, veterinarijoje. Individo lytis ir amžius jau senai yra nustatomi iš skeleto duomenų, ypač kaukolės, ilgųjų kaulų, dantų (Vidya, 2012).

Archeologiniai tyrimai parodo, kad gyvūnų dantys puikiai tinka amžiaus, lyties ir netgi metų laiko, kada gyvūnas gaišo, nustatymui. Taip pat galima įvertinti gyvūno maitinimosi įpročius, kurie suteikia daug naudingos informacijos apie jo fiziologiją ir anatomiją (Sten, 2001).

Temos aktualumas: atliekant kraniometriją, pirmojo krūminio danties histologiją, galima nustatyti gyvūno amžių, lytį, įvertinti gyvenimo būdą ir matinimosi įpročius. Tai svarbu veterinarijoje, nes leidžia daugiau sužinoti apie individą. Veterinarijos gydytojas turi mokėti nustatyti gyvūno amžių. Tai praverčia identifikuojant kritusį ar sergantį gyvūną, perkant gyvulius. Tik gerai išmanant morfologiją, galima atpažinti patologijas ir teisingai diagnozuoti ligas.

Darbo tikslas: Įvertinti lyties ir amžiaus įtaką stirnų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometriniams parametrams.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti stirnų kraniometriją.

2. Išmatuoti apatinio žandikaulio pirmąjį krūminį dantį.

3. Atlikti pirmojo krūminio danties histologinį tyrimą.

(8)

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Stirnos biologija

Stirna (Capreolus capreolus) yra porakanopių būrio, elninių šeimos žinduolis. Remiantis kaukolių ir ragų morfologija, Capreolus capreolus yra kilusi iš Procapreolus genties. Manoma, kad stirnų protėviai migravo iš Azijos į Europą. Populiacija paplitusi visoje Europoje ir Viduriniuosiuose rytuose, išskyrus Korsiką, Sardiniją ir Airiją. Ji apima europinę stirną, paplitusią vakarų Europoje ir sibirietiškąją, gyvenančią rytų regione (Sempere, 1996).

Šie žinduoliai prisitaikę gyventi pievose, pamiškėse ir miškuose. Paprastai vaikšto būriais arba po vieną. Derlingose žemėse užima apie 2 ha plotą. Individai gyvena savo teritorijoje ir dažnai sugrįžta į žemes, kuriose buvo gimę net jeigu yra praėję nemažai laiko (Serena, 2007).

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos regionų, galima išskirti du stirnų ekotipus: miškų ir laukų. Pastarąją galima apibūdinti, kaip ekologišką formą, prisitaikiusią gyventi laukuose.

Lietuvoje stirnos yra mažiausios ir labiausiai paplitusios porakanopių būrio atstovės. Daugiausia gyvūnų yra vidurio lygumų lapuočių bei mišriuose miškuose, kur gausu šakelių, bet mažiau pietrytinių rajonų pūšynuose bei Žemaitijos eglynuose, stokojančiuose natūralių pašarų (Narauskaitė, 2011).

Stirnų kūno ir svorio skirtumai parodo didelę rūšinę įvairovę, priklausančią nuo aplinkos sąlygų. Nustatyta, kad laukų stirna yra didesnė ir sunkesnė už miškų ekotipo (Navasaitis, 2008).

Stirnos priekinės kojos yra trumpesnės už galines, o siauros kanopos leidžia judėti minkštu dirvos paviršiumi. Turi ilgą nosį ir rudimentinę uodegą, bet neturi karčių. Kaukolė yra sudėtingiausia kaulų struktūra ir forma varijuoja, priklausomai nuo genetinės kilmės. Snukis yra sumažintos formos (Navasaitis, 2008).

Stirnos turi 32 dantis, kurie išdygsta iki 12-18 mėnesių amžiaus. Ragai paprastai būna trišakiai (Sempere, 1996).

Stirnos yra monoestriniai gyvūnai, turi vieną rujos ciklą per metus. Lytiškai subręsta 14 mėnesių amžiaus. Nėštumas trunka nuo 264 iki 318 dienų ir dažniausiai stirniukai gimsta kovo arba balandžio mėnesiais. Paprastai gimsta dvynukai, o kartais ir trynukai. Jaunikliai žindo 4 mėnesius, o po metų gimus naujam mažyliui, palieka motiną. Poruojasi liepą-rugpjūtį. Stirniukai būna rudi su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Žinduoliai šeriasi pavasarį ir rudenį (Navasaitis, 2008).

(9)

9 Patinai nuo patelių skiriasi, nes turi ragus ir baltą kuokštą papilvėje. Patelės plaukų kuokštą turi prie beformės baltos dėmės, vadinamos veidrodėliu, ant užpakalio, kuris primena uodegą (Navasaitis, 2008).

Jaunikliams nuo 4 mėn. amžiaus ima dygti ragų kelmeliai. Spalį kelmeliai nustoja augti, o jų viršūnėse susiformuoja sagutės ar kaištelio formos netikrieji ragai. Lapkritį nuo šių ragų nutrinama odelė, o sausį numetami. Antraisiais gyvenimo metais ima dygti pirmieji tikrieji pieštuko formos ragai. Jie nuvalomi gegužę. Subrendę stirninai ragus meta spalį-lapkritį, kiti ragai auga sausį-vasarį. Ragai valomi balandį-gegužę. Senstant jie prastėja ir mažėja perlotumas, šakų skaičius, ragų ir šakų ilgis bei kinta spalva (Navasaitis, 2008).

Gyvūnai minta augaliniu maistu, įvairiomis miško, lauko žolėmis, lapuočių medžių, krūmų šakelėmis, žieve. Vidutinė gyvenimo trukmė apie 10-12 metų (Navasaitis, 2008).

(10)

10 1.2. Elninių šeimos žinduolių kaukolių palyginamoji anatomija

Stirnos, elniai ir briedžiai yra labiausiai paplitę elniniai žinduoliai Lietuvoje. Paprastai kaukolė skirstoma į 2 dalis: kiaušą (neurocranium) ir snukį (splanchnocranium). Kiaušas suformuoja sienas smegenų ertmei, o snukio dalies kaulai- burnos ir nosies ertmėms (König, 2004).

Kaukolė didėja visą gyvūno gyvenimą, tačiau labiausiai padidėja ragų kelmelių skersmuo (Pėtelis, 2003).

Laukų stirnų kaukolės yra stambesnės negu miškų. Patinų šiek tiek masyvesnės negu patelių. Akiduobės išsidėsčiusios kaukolės šonuose kiek nukreiptos į priekį tam, kad stirna galėtų gerai matyti aplinką (Cartuell, 2001).

Labai jauno gyvūno amžius gali būti nustatomas pagal kaukolės siūles, kurios atskiria kaulus. Jos su amžiumi mažiau pastebimos ir vėliau susilieja tarpusavyje (Cartuell, 2001).

(11)

11 Elnių kaukolės struktūra nesiskiria nuo stirnų tik yra šiek tiek didesnė. Elniai, kaip ir stirninai, turi ragus, kurie auga dorsokaudaliai. Ožkų ir avių kaukolėse pastebima panašumų su šiais žinduoliais (Onuk, 2013).

3 pav. Elnio patino kaukolė (www.skullsite.co.uk [žiūrėta 2014 02 05})

Briedžių kaukolėse pastebima daugiausia skirtumų. Pakaušio kaulas labai išgaubtas į išorę ir viršutinis kraštas su įdubimu. Ragai yra masyvūs ir auga į šonus. Žandikaulis turi ilgesnę diastemą (platų tarpą tarp dantų). Kaukolei būdingas gerai išreikštas, išgaubtas nosikaulis (Scott, 1985).

(12)

12 1.3. Danties struktūra

Dantys yra burnos organai, kuriais griebiamas, traiškomas ir trinamas pašaras. Pagal formą, padėtį žandikauliuose ir paskirtį dantys skirstomi į:

1. kandžius (dentes incisivi); 2. iltinius (dentes canini); 3. kaplius (dentes premolares); 4. krūminius (dentes molares).

Nors atskirų dantų kategorijų funkcijos skiriasi, tačiau jų visų sandara tokia pati. Danties viduje yra danties vainiko ertmė, pereinanti į danties šaknies kanalą, kuris baigiasi danties šaknies viršūnės anga (Padaiga, 2006).

Danties struktūra yra apibrėžta genomo ir žinduolių filogenetikos bei dažnai tiriama fosilijose. Forma yra paveldima ir gali morfologiškai kisti priklausomai nuo suėdamo pašaro. Tačiau yra stebima populiacijai būdinga kaita, kurią galima panaudoti nustatant amžių (Nussey, 2007).

Kiekvienas dantis sudarytas iš danties minkštimo ir mineralizuotų audinių: dentino, emalio ir cemento. Dantys turi 3 anatomines struktūras: danties vainiką, kaklelį ir šaknį (Padaiga, 2006).

Dentinas (Dentinum)- tai mineralizuotas danties audinys, kietesnis už kaulinį audinį, tačiau minkštesnis už emalį. Jame nėra kraujagyslių ir nervų. Dentino apsuptas danties minkštimas, išskyrus danties šaknies kanalo angą. Per šią angą į danties minkštimą driekiasi kraujagyslės ir nervai (Padaiga, 2006).

Dentinas yra ne toks kietas kaip emalis, rudas ir padengia didžiają danties dalį bei gali būti jautrus, jeigu emalio sluoksnis pažeistas (Peter, 2004).

Emalis (Enamelum) yra virš dentino. Stirnų dantų kramtomajame paviršiuje emalis ir cementas įsiterpia į dentiną ir formuoja danties piltuvėlį, o krūminių dantų šonuose- emalio klostes ir emalio skiauteres. Emalyje, kaip ir dentine, nėra kraujagyslių ir nervų (Padaiga, 2006).

Cementas (Cementum) yra panašus į kaulą jungiamasis audinys, kuris išsidėsto koncentriškais žiedais aplink danties šaknis. Tai ne tokia kieta medžiaga kaip emalis. Pagrindinė jo funkcija yra pritvirtinti danties šaknį prie apydančio raiščio, palaikyti vainiką tokioje pozicijoje, kad būtų geras sąkandis. Specialios ląstelės– cementoblastai prie apydančio raiščio krašto produkuoja vidinę tarpląstelinę kolageno medžiagą ir apsupa Šarpey skaidulas bei kaupia mineralus tinkliniame sluoksnyje. Cemento mikrostruktūra yra pagrįsta Šarpo skaidulų orientacija pagal jas (Lieberman, 1994).

Apydantis (Periodontium) yra tarp cemento, dengiančio danties šaknį, ir alveolės kaulinės sienelės. Jis sudarytas iš kolageninių skaidulų pluoštų, kurie formuoja apydančio raištį. Šiuo raiščiu

(13)

13 jungtas šaknies cementas su alveolės kaulu tvirtai fiksuoja dantį alveolėje. Jis gausiai vaskuliarizuotas. Jame yra spaudimo ir skausmo receptorių (Padaiga, 2006)

Kiekvienas dantis ir apydančio raištis turi nervus, todėl yra jautrus įvairiems aplinkos veiksniams. Kraujagyslių dėka dantis yra aprūpinamas maistinėmis medžiagomis (Peter, 2004).

5 pav. Danties struktūra (www.in.gov [žiūrėta 2014 05 06])

1.4. Stirnų dantys

Burna ir dantys yra fukcinė sąlyga leidžianti maitintis ir yra tiesiogiai susieta su aplinka. Pagrindinė krūminių dantų funkcija yra maisto susmulkinimas, kas leidžia geriau įsisavinti maistines medžiagas ir palengvinti bakterijų darbą.

Stirnos priskiriamos atrajotojų klasei. Gyvūnai turi prieskrandžius ir tikrąjį skrandį, dėl to yra prisitaikę virškinti žolinį pašarą. Kramtymas vyksta dalyvaujant apatiniams dantims ir kietąjam gomuriui.

Stirnos turi 32 dantis: kandžiai 0/3, iltiniai 0/1, kapliai 3/3, krūminiai 3/3 (abejose žandikaulių pusėse) (Navasaitis, 2008).

(14)

14 Tokia dantų formulė yra dėl to, kad vienu metu galėtų suėsti didelį kiekį pašaro, kurį galėtų atrajoti ramioje ir saugioje vietoje (Carter, 1997).

Evoliucijos eigoje naminiams gyvūnams susiformavo dviejų tipų dantys: brachiodontiniai ir hipsodontiniai (Padaiga, 2006).

Brachiodontiniai dantys yra trumpi ir išdygę nebeauga. Juose skiriamos 3 dalys: vainikas, kaklelis ir viena ar kelios šaknys. Visi stirnų kandžiai yra brachiodontiniai (Padaiga, 2006).

Arklių, atrajotojų ir kiaulių dantys yra daug ilgesni, auga visą gyvenimą ir neturi ryškaus vainiko ir kaklelio. Tai hipsodontiniai dantys. Jiems priskiriami stirnų krūminiai dantys (Aughey, 2001).

Kalbant apie dantų adaptaciją, ypač atrajotojams yra kalbama apie krūminio danties vainiką arba hipsodonto variaciją. Hipsodontų dantys yra puikiai prisitaikę pašaro apdorojimui. Išoriniai faktoriai, kaip dulkės ar žvyras, patekę kartu su pašaru, taip pat daro įtaką dantų formavimuisi (Kaiser, 2013).

Mokslinėje literatūroje dažnai diskutuojama, kurie faktoriai- vidiniai ar išoriniai, turi didesnės įtakos hipsodontinių dantų formavimuisi. Hipsodontinis indeksas pastebimai koreliuoja su žolės kiekiu gyvūno mityboje. Atlikus variacinę analizę iš 133 išlikusių kanopinių rūšių, Damuth ir Janis (2001) nustatė, kad tiek išoriniai tiek vidiniai faktoriai turi įtakos dantų formavimuisi ir dilimui (Kaiser, 2013).

Stirnų dantims būdingos rudos dėmės išoriniame danties paviršiuje. Skirtingai nuo arklių, elniai ir stirnos neturi viršutinių priekinių dantų (Azorit, 2002).

Stirnos gimsta su trimis kapliais, kurie ilgainiui yra pakeičiami nuolatiniais, gyvūnui suaugus. Jie turi tris viršūnes ir tuo skiriasi nuo suagusių kaplių. Pirma išdygsta nuolatinis pirmas krūminis, tada antras ir trečias. Po jų seka pirmas, antras ir trečias kapliai. Dantų dygimas yra individualus kiekvienai rūšiai ir priklauso nuo jų kilimo vietovės. Tarp skirtingų rūšių gali būti skirtumų. Trečiasis krūminis yra didžiausias ir masyviausias iš visų dantų todėl susiformuoja vėliausiai. Taip pat pagal jį galima identifikuoti jaunus gyvūnus. Jaunų stirnų dantys yra aštrūs, aukšti ir su amžiumi žemėja bei lygėja (Yamazaki, 2012).

(15)

15 1.5. Amžiaus nustatymas pagal dantis

Stirnų amžiaus nustatymas yra svarbus profesionaliems medžiotojams ir megėjams, laukinės gamtos biologams, veterinarams bei trofėjų vertintojams. Kruopštus amžiaus nustatymas yra būtinas vertinant trofėjus ir gali būti tiksliai nustatomas tik vyresniems nei vienerių metų amžiaus gyvūnams (Navasaitis, 2008).

Amžiaus nustatymo būdų yra įvairių:

 pagal cemento sluoksnius danties šaknyje;  dantų nudilimą;

 dentino sankaupas danties šaknyje;  nosies pertvaros sukaulėjimą;  remiantis žandikaulio dantų ilgiu.

1.5.1. Danties cemento sluoksniai

Danties cemento sluoksnių skaičiavimas yra neginčytinai dažniausiai naudojamas metodas vertinant gyvūno amžių. Tam yra naudojami metachromatiniai dažai. Dekalcifikuotos žiedinės struktūros yra aiškiai matomos, jeigu pirma nudažomos. Ankščiau hematoksilinas buvo naudojamas beveik visada, nors Marks ir Erickson (1966) taip pat pamėgino dažyti su alizinu ir tioninu. Lorber (1951) atrado trapląstelinę medžiagą ir kelis kitus elementus, nudažius cementą rūgštiniais (pH3) metileno mėlynojo ir mėlynojo toloudino dažais. Jis nustatė rūgštinius mukopolisacharidus. Metachromazija patvirtino, kad reikia dažyti daugiau negu vienu dažu remiantis audinio chemine struktūra ir dažų koncentracija audiniuose. Intraląstelinė medžiaga ir likusios linijos nusidažo taip pat, todėl reikėjo dažų kurie užgožtų hematoksiliną ir išryškintų skirtumus (Thomas, 1977).

Danties cemento sluoksnių skaičiavimas, kaip amžiaus nustatymo technika, buvo taikytas jūrinių žinduolių tyrimuose, o vėliau ir kitoms žinduolių rūšims. Tyrimų metu buvo mėginta išsiaiškinti ar cemento žiedai ir antrinio dentino kiekis tinkami amžiui nustatyti (Hoye, 2001).

Cemento ar dentino sankaupos danties šaknyje varijuoja kasmet priklausomai nuo mitybos, kuri skatina cemento linijų augimą. Ryškūs pokyčiai stirnos gyvenime, kaip atvedimas, nėštumas, ligos, gali iššaukti cemento linijų augimą. Tyrimui paprastai naudojamas pirmasis krūminis dantis (Hoye, 2001).

Galima paminėti, kad matomiausias sluoksnis, reikalingas amžiui nustatyti, yra randamas skersiniame pirmojo krūminio danties šaknies vingyje, tačiau zonos taip pat gerai matomos

(16)

16 skersiniame antrojo krūminio danties pjūvyje. Bet trečiame krūminiame yra labai prastai matomos. Pasitaiko, kad net danties šaknies vingyje nepastebima jokių linijų. Rezultatai gauti iš dantų parodo, kad cemento žiedai tirštesni ir storesni formuojasi maitinimosi sezonu, o plonesni žiemos laikotarpiu. Histologinis cemento tyrimas dažant hematoksilinu ir eozinu yra tinkama procedūra amžiui nustatyti (Marosan, 2004).

Remiantis mokslininkų stebėjimais, galima teigti, kad Aitken pareiškimas, kad cemento sluoksnyje skaičiuojamos baltos zonos atskleidžia amžių metais yra pagrįstos. Histologinis cemento tyrimas parodė, kad nors dažymas hematoksilinu-eozinu pasiūlytas Klevezal ir Kleinenberg (1967) ir Szabik (1973) bei Kovac ir Felek (1991) yra taikoma procedūra, tačiau pjūviai, dažant Gimzos dažais gali būti daug aiškiau įvertinami ir paruošimo technikos įgyvendinimas nėra sudėtingas. Vertinant pagal cemento zonas, tikslumas yra 78-87,6%, nustačius amžių įvairiose stirnų populiacijose (Marosan, 2004).

Dažniausia tyrimo problema, kad cemento linijos susilieja į vieną, kai kuriose danties šaknies vietose. Jeigu cemento linijos susiformavo iki birželio, tiems individams reikėtų pridėti papildomai 1 metus. Danties cemento linijų augimas yra susijęs su energijos deficitu žiemos metu. Cemento nusėdimas yra kintantis procesas, labai lėtai augant jis būna blyškus, o greitai augant- permatomas (Hoye, 2001).

1.5.2. Dantų nudilimas

Kanopinių gyvūnų pagrindinis senatvės požymis yra dantų dilimas (Loe, 2003).

Pastebima, kad stirnos dantys pasikeičia iki 12 mėnesių amžiaus. Įvertinti amžių pagal dantų keitimą, galima tik nuo 1 metų. Tai patvirtina Prior (1969) ir Bieger (1999) tyrimų rezultatai. Amžiaus įvertinimas pagal dantų nudilimą, jeigu atliekamas kruopščiai, gali gana tiksliai parodyti amžių. Remiantis Meak ir Szederjei (1957), amžių nustatant pagal danties pagrindo nusitrynimą galima nustatyti 70-80% tikslumu. Aitken (1975) tyrimai parodo, kad 63,5% tikslumu galima nustatyti amžių pagal dantų nudilimą ir 90,5% pagal cemento sluoksnius (Marosan, 2004).

Pirmiausia danties nudilimas pastebimas ant dantų nuožulnių kraštų ir smailių galiukų, ant nežymios nuokalnės bei krašte tarp smaigalio. Pagal tai galima nustatyti amžių tiems gyvūnams, kurių jis nėra žinomas.

Norint nustati tikslų stirnos amžių nepakanka vien dantų nudilimo įvertinimo. Didesnė koreliacija yra vertinant cemento zonos ir krūminio danties vainiko aukštį (Marosan, 2004).

(17)

17 Yra neigiama koreliacija tarp dantų dilimo ir kūno svorio ar kondicijos. Remiantis tyrimų duomenis, dantų nudilimas didėja su amžiumi (Loe, 2003).

1.5.3. Antrinio dentino sluoksniai dantyje

Histotechninis antrinio dentino įvertinimas amžiui nustatyti duoda tokius pat rezultatus, kaip vertinant cementą. Augimo linijų skaičius mėginiuose patvirtiną Klevazal ir Kleinenberg (1991) išvadą, kad antrinio dentino zonų skaičius dantyje prilygsta stirnos metų skaičiui (Marosan, 2004).

1.5.4. Nosies pertvaros sukaulėjimas

Remiantis Rajnik (1977) tyrimų duomenimis, pagal nosies pertvaros sukaulėjimą galime įvertinti amžių. Stipri koreliacija yra tarp cemento zonų ir nosies pertvaros sukaulėjimo. Koreliacijos koeficientas yra 0,884. Tačiau šis metodas nėra plačiai taikomas (Marosan, 2004).

1.5.5. Žandikaulio dantų ilgis

Žandikaulio dantų ilgio panaudojimas nustatant amžių yra kritiškai vertinamas ir pastebima labai silpna koreliacija tarp stirninų dantų. Amžiaus nustatymas pagal bedančio krašto pakraštį taip pat yra nepatikimas (Marosan, 2004).

1.5.6. Krūminio danties aukštis

Krūminio danties aukščio nustatymas yra dažnai taikomas žinomas metodas. Paprastai matuojamas pirmasis krūminis dantis. Aukščio matavimas yra paprastas metodas ir tinka studijoms, nereikalaujančioms šimtaprocentinio tikslumo. Bet reikia daugiau informacijos, kad išvengti nukrypimų (Mysterud, 2006).

(18)

18 Danties aukščio vaidmuo yra tiesiogiai susietas su atrajotojų senatve. Yra dvi hipotezės paaiškinančios danties aukščio ir nudilimo sąsają. Tai yra mitybos ir gyvenimo anamnezės hipotezės.

Mitybos hipotezė numato padidėjusį dantų nudilimą, ėdant prastą pašarą. Hipotezė nusako, kad patinai gali sunaudoti mažiau maisto kiekio nei patelės, kas joms iššaukia didesnį dantų nudilimą. Nudilimo variacija tarp tos pačios rūšies populiacijos yra dažnai pabrėžiama ir tam turi įtakos maisto kokybė (Veiberg, 2007).

Gyvenimo anamnezės hipotezė sieja krūminio danties aukštį su ilgaamžiškumu. Atrajotojų rūšiniame dimorfizme, patinai yra didesni ir jiems būdingas didesnis mirtingumas visais gyvenimo tarpsniais su mažesniu ilgaamžiškumu (Veiberg, 2007).

Buvo lyginamos žinomo amžiau stirnų populiacijos iš dviejų prieštaringų populiacijų Prancūzijoje su geru arealu ir trumpesne gyvenimo trukme bei Čilėje su skurdžiu arealu ir ilgesne gyvenimo trukme. Remiantis mitybos hipoteze, danties nudilimas populiacijose reikšmingai nesiskyrė. Tačiau nepaisant mažesnio dydžio, Čilės populiacijos krūminis dantis buvo aukštesnis už didesnės populiacijos atstovų iš Prancūzijos. Tai parodo, kad ilgaamžiškumas gali būti siejamas su danties aukščiu (Bertouille, 1995).

Stambūs žinduoliai pereina įvairias amžiaus pakopas, kaip jauniklio, paauglio, pirmieji metai iki įeinant į senėjimo stadiją, susietą su mažesne reprodukcija ir išgyvenamumo galimybe. Pas atrajotojus dantys yra aukštos specializacijos ir plėtojosi priešinantis didelei abrazijos jėgai ir nudilimui, iššauktam augalinio maisto smulkinimo kramtymo metu. Teigiama koreliacija siejama su kūno svoriu, bet ne dydžiu. Danties aukštis didžiausias, priklausomai nuo kūno dydžio, yra 3 metų amžiaus individo, kai dantų nudilimas yra mažiausias. Krūminio danties aukštis gyvūnui senstant mažeja (Loe, 2003).

(19)

19

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimai atlikti 2011 m. birželio mėn.- 2014 m. spalio mėn. LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedroje. Histologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Patologijos centre.

Tyrimui buvo surinktos 24 stirnų kaukolės su apatiniais žandikauliais. Medžiaga rinkta Molėtų ir Kauno miestų rajonuose. Ji suskirstyta į keturias amžiaus grupes: 2 metų, 4 metų, 6 metų ir 8 metų amžiaus. Kiekvienoje grupėje buvo po 3 patinus ir pateles.

Tyrimo metu buvo atlikta kraniometrija, išmatuoti pirmi krūminiai dantys bei atliktas jų histologinis tyrimas.

2.1. Kraniometrija

Kaukolės buvo matuojamos remiantis Burcu (2013), Serena (2007) ir Pėtelio (2003) mokslinių straipsnių metodika. Matuota slankmačiu (0,1 mm tikslumu) ir išmatuoti 28 pagrindiniai rodikliai:

1. Kaukolės ilgis nuo pakaušio gumburų iki tarpinio žandikaulio pradžios; 2. Kaukolės ilgis;

3. Ilgis nuo snukio pradžios iki antrojo kaplio danties; 4. Ilgis nuo snukio pradžios iki trečiojo krūminio danties; 5. Ilgis nuo snukio pradžios iki nosikaulio galo;

6. Kairiojo rago plotis; 7. Dešiniojo rago plotis;

8. Kiaušo (Neurocranium) plotis; 9. Plotis tarp skruostikaulių;

10. Plotis plačiausioje nosikaulio ventralinėje dalyje; 11. Kaukolės pagrindo ilgis;

12. Pakauškaulio gumburų plotis;

13. Kairiojo apatinio žandikaulio ilgis nuo bedančio krašto iki gumburo ataugos; 14. Dešiniojo apatinio žandikaulio ilgis nuo bedančio krašto iki gumburo ataugos; 15. Kairiojo apatinio žandikaulio aukštis;

16. Dešiniojo apatinio žandikaulio aukštis; 17. Kairiojo apatinio žandikaulio kaplių ilgis; 18. Dešiniojo apatinio žandikaulio kaplių ilgis; 19. Kiaušo (Neurocranium) aukštis;

(20)

20 20. Kaukolės plotis;

21. Kairiojo apatinio žandikaulio diastemos (plataus tarpo tarp dantų) ilgis; 22. Dešiniojo žandikaulio diastemos ilgis;

23. Nosikaulio ilgis; 24. Rago ilgis;

25. Viršutinio žandikaulio dantų ilgis; 26. Apatinio žandikaulio dantų ilgis;

27. Ilgis nuo akiduobės krašto iki tarpinio žandikaulio pradžios; 28. Tarpo tarp akiduobių ilgis.

2.2. Danties histologinio preparato gamyba

Dantis buvo dekalcinuojamas, naudojant „Shadon TBD-1“ dekalcinatą. Tada supjaustytas, sudėtas į biopsines kasetes, plautas tekančiu vandeniu, po to sudėtas į audinių įmirkymo procesorių

„Shandon Pathcentre, JAV“, kuriame atlikta jo dehidratacija, skaidrinimas ir inpregnavimas

parafinu.

Kitame etape, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, įlietas į parafininius blokus. Vėliau, naudojant rotacinį mikrotomą „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija”, iš parafininių blokų atpjauti 4 μm storio danties pjūviai, kurie 37 ºC temperatūros vandens vonelėje ištiesinti ir perkelti ant objektinių stiklelių. Juos išdžiovinus, danties pjūviai nudažyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“.

Nudažyti dantų pjūviai uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon

Consul-Mount histology formulatio“.

Preparatai buvo analizuojami ir vertinami „Olympus BX43“ mikroskopu, x4, x10, x40 okuliaro padidinimu. Mikroskopinės nuotraukos darytos „Stream essentials“ programa, naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX43“.

(21)

21 2.3. Danties cemento sluoksnių skaičiavimas

Pagaminti preparatai buvo mikroskopuojami ir skaičiuojamos cemento sluosnyje (aplink danties šaknį) esančios baltos linijos. Remiantis linijų skaičiumi buvo vertinamas stirnos amžius.

2.4. Statistinis duomenų apdorojimas

Remiantis tyrimų duomenimis buvo apskaičiuotos Min, Max reikšmės, aritmetinis vidurkis, santykinė ir vidutinė paklaidos bei patikimumas. Šie duomenys buvo apdoroti Microsoft Excel programa. Rezultatai pateikti lentelių ir grafikų pavidalu.

(22)

22

3. Rezultatai

Tyrimo metu buvo išmatuotos 24 stirnų kaukolės ir atitinkamai 24 pirmi apatinio žandikaulio krūminiai dantys. Vėliau palyginti pagrindiniai 6 kraniometriniai rodikliai, anot mokslininkų, labiausiai reikšmingi nustatant individo lytį ir amžių. Stirnos buvo lyginamos pagal amžių ir lytį.

3.1. Kraniometrija

Tyrimo metu buvo išmatuoti 28 kraniometriniai matmenys. Jie suvesti į lenteles, paskaičiuoti vidurkiai. 1-8 prieduose matyti, kad matavimai kinta su amžiumi ir lytimi. Patinų jie šiek tiek didesni.

1-4 lentelėse pateikti pagrindiniai 6 kraniometrinių rodiklių vidurkiai ir apskaičiuotas statistinis patikimumas tarp to paties amžiaus patinų ir patelių. Su amžiumi kaukolės kaulai ilgėja. Patinų šiek tiek greičiau negu patelių. Jų kaukolės būna masyvesnės.

1 lentelė. 2 metų amžiaus stirnų kraniometrija (mm)

Matavimas Patinai (n=3) Patelės (n=3) P

1. CondBl 144,0±0,70 141,33±1,08 0,0724 2. A-P 151,6±0,38 151,0±0,70 0,0415 3. ZB 77,2±0,77 70,66±0,81 0,0012 4. NL 50,6±0,38 50,0±0,00 0,0705 5. LMDL 40,4±0,38 35,66±0,40 0,0003 6. UTL 47,0±0,0 40,66±0,81 0,0109

2 metų amžiaus stirnų kaukolės buvo lyginamos pagal lytį ir amžių. Remiantis gautais duomenimis, statistiškai buvo patikimi (p<0,05) 4 matavimai t.y. bendras kaukolės ilgis (A-P), plotis tarp skruostikaulių (ZB), kairiojo apatinio žandikaulio diastemos (plataus tarpo tarp dantų) ilgis (LMDL) ir viršutinio žandikaulio dantų ilgis (UTL). Kiti matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). A-P patinų yra 151,6 mm, o patelių 0,6 mm trumpesnis (151,0 mm). ZB patelių yra 70,66 mm t.y. 6,5 mm siauresnis negu patinų (77,2 mm). LMDL patinų 4,74 mm ilgesnis negu patelių (35,66 mm). UTL patelių buvo 6,34 mm trumpesnis (40,66 mm) negu patinų (47,0 mm), (1 lentelė).

(23)

23

1. CondBl 2. A-P 3. ZB 4. NL 5. LMDL 6. UTL

Patinas 144 151,6 77,2 50,6 40,4 47 Patelė 141,33 151 70,66 50 35,66 40,66 0 20 40 60 80 100 120 140 160 M atavi m as, m m Kraniometriniai matavimai

2 metų stirnų kraniometrija

Patinas Patelė

6 pav. 2 metų amžiaus stirnų kraniometrija

Matome, kad kraniometriniai patinų ir patelių rodikliai skiriasi labai nežymiai. Mažiausiai skiriasi bendras kaukolės ilgis (A-P). A-P patinų 0,6 mm (151,6 mm) didesnis negu patelių (151,0 mm). Labiausiai skiriasi plotis tarp skruostikaulių (ZB). ZB patinų 6,5 mm (77,2 mm) platesnis negu patelių (70,66 mm), (6 pav.).

1. CondBl 159,66±1,79 159,3±2,16 0,8913 2. A-P 166,33±4,70 164,0±4,63 0,6877 3. ZB 82,0±1,87 83,0±1,87 0,6674 4. NL 49,33±1,08 45,66±0,40 0,0398 5. LMDL 40,33±1,471 36,66±0,40 0,0834 6. UTL 55,0±3,08 48,0±0,00 0,1086

2 lentelėje pavaizduoti 4 metų amžiaus individų kraniometriniai matavimai. Jų tarpe statistiškai patikimas (p<0,05) yra tik nosikaulio ilgis (NL). Kiti matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). NL patinų buvo 3,67 mm (49,33 mm) ilgesnis negu patelių (45,66 mm).

(24)

24

Patinas 159,66 166,33 82 49,33 40,33 55 Patelė 159,3 164 83 45,66 36,66 48 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 M at avim as , m m Kraniometriniai matavimai

4 metų stirnų kraniometrija

Patinas Patelė

Diagramoje matome, kad keturių metų amžiaus individų labiausiai skiriasi viršutinio žandikaulio ilgis (UTL). UTL patelių yra 7,0 mm (48,0 mm) trumpesnis negu patinų (55,0 mm), (7 pav.).

1. CondBl 171,66±4,26 167,33±1,47 0,3401 2. A-P 176,66±6,97 172,33±0,81 0,5269 3. ZB 83,66±2,94 76,33±1,08 0,078 4. NL 56,66±1,47 55,0±0,70 0,3033 5. LMDL 44,66±3,48 41,33±1,47 0,3679 6. UTL 63,0±1,41 61,66±1,08 0,414

Šešerių metų amžiaus stirnų tarpe statistiškai patikimų išmatavimų nebuvo. Visi matavimai yra statistiškai nepatikimi (p>0,05), (3 lentelė).

(25)

25

Patinas 171,66 176,66 83,66 56,66 44,66 63 Patelė 167,33 172,33 76,33 55 41,33 61,66 0 50 100 150 200 M at avim as , m m Kraniometriniai matavimai

6 metų stirnų kraniometrija

Patinas Patelė

8 paveiksle matome, kad labiausiai skiriasi plotis tarp skruostikaulių (ZB). ZB patinų yra 7,3 mm (83,66 mm) platesnis negu patelių (76,33 mm).

1. CondBl 184,33±2,85 182,0±1,41 0,4377 2. A-P 194,66±3,18 189,33±0,81 0,1706 3. ZB 89,66±2,85 86,33±1,08 0,2878 4. NL 59,33±1,08 51,66±0,40 0,0067 5. LMDL 48,33±3,34 47,33±0,46 0,7499 6. UTL 60,33±3,34 52,66±1,08 0,0451

Lentelėje pateikti 8 metų amžiaus individų kraniometriniai išmatavimai. Jų tarpe statistiškai patikimi buvo 2 matavimai t.y. nosikaulio ilgis (NL) ir viršutinio žandikaulio dantų ilgis (UTL). NL patelių yra 7,67 mm (51,66 mm) trumpesnis negu patinų (59,33 mm). UTL patinų 7,67 mm (60,33 mm) ilgesnis negu patelių (52,66 mm), (4 lentelė).

(26)

26

Patinas 184,33 194,66 89,66 59,33 48,33 60,33 Patelė 182 189,33 86,33 51,66 47,33 52,66 0 50 100 150 200 250 M atavi m as, m m Kraniometriniai matavimai

8 metų stirnų kraniometrija

Patinas Patelė

Diagramoje pateikti 8 metų amžiaus stirnų kraniometriniai duomenys. Lyginant patinus ir pateles, labiausiai skiriasi kaukolės ilgis (A-P). A-P patelių 5,33 mm (189,33 mm) trumpesnis negu patinų (194,66 mm), (9 pav.). 42 54,33 78,66 68,33 52,6 51,66 88,66 74,66 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2 4 6 8 M a ta v im a s, m m Amžius, metais

Patinų palyginimas

1. HB 2. HL

10 pav. Patinų kraniometriniai matavimai

10 paveiksle buvo lyginami patinai tarpusavyje. Jie buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes t.y. 2, 4, 6 ir 8 metų amžiaus. Patinus lyginau pagal du tik jiems būdingus matavimus t.y. rago plotį (HB) ir rago ilgį (HL). Iš grafiko matome, kad HL ir HB iki 6 metų amžiaus turi polinkį didėti, o nuo 8

(27)

27 metų laipsniškai mažėti. 6 metų patinų HB yra 36,66 mm (78,66 mm) platesnis negu 2 metų (42,00 mm). HL dviejų metų yra 36,06 mm (52,6 mm) trumpesnis negu 6 metų individų (88,66 mm). 8 metų individo HB yra 10,33 mm (68,33 mm) siauresnis negu 6 metų (78,66 mm). HL yra 14,0 mm (74,66 mm) trumpesnis negu 6 metų (88,66 mm).

3.2. Pirmojo krūminio danties aukštis

Tyrimo metu išmatavau 24 pirmus apatinio žandikaulio krūminius dantis. Juos suskirsčiau pagal amžių ir lytį t.y. 2, 4, 6 ir 8 metų amžiaus. Kiekvienoje amžiaus grupėje buvo po 3 patino ir patelės dantis. Jie buvo išmatuoti mm, (0,1 mm tikslumu) naudojant slankmatį. Tada paskaičiuoti vidurkiai ir statistinis patikimumas. Duomenys pateikti lentelės ir grafiko pavidalu.

5 lentelė. Stirnų pirmojo krūminio danties aukštis (mm)

PATELĖS PATINAI

AMŽIUS MAX MIN VIDURKIS MAX MIN VIDURKIS P

2(n=3) 9 9 9±0,00 11 10 10,4±0,01 0,0046

4(n=3) 8 7 7,4±0,54 10 8 8,8±0,59 0,0169

6(n=3) 7 5 6±0,70 8 7 7,4±0,38 0,0323

8(n=3) 4 3 3,4±0,38 6 5 5,4±0,38 0,0004

5 lentelėje matome, kad patinų pirmojo krūminio danties aukštis yra didesnis negu patelių. Šie rezultatai yra statistiškai patikimi (p<0,05) ir galima daryti prielaidą, kad danties aukščiui turi įtakos amžius ir lytis.

Patinų dantis aukštesnis negu patelių, o su amžiumi jis trumpėja. Dviejų metų amžiaus patelių dantis 1,4 mm (9,0 mm) žemesnis negu patinų (10,4 mm). 4 metų patinų dantis 1,4 mm (8,8 mm) aukštesnis negu patelių (7,4 mm). 6 metų patelių dantis 1,4 mm (6,0 mm) žemesnis negu patinų (7,4 mm). 8 metų patelių dantis 2,0 mm (3,4 mm) trumpesnis negu patinų (5,4 mm).

(28)

28 9 7,4 6 3,4 10,4 8,8 7,4 5,4 0 2 4 6 8 10 12 2 4 6 8 M atavi m as (mm) Amžius, metais

Pirmojo krūminio danties aukštis

Patelė Patinas

11 pav. Pirmojo krūminio danties aukščio kitimas pagal individo amžių ir lytį

Grafike matome, kad gyvūnui senstant, dantis žemėja. Taip pat patinų pirmasis krūminis dantis yra aukštesnis negu patelių.

Lyginant 2 metų pateles su 8 metų patelėmis, dantis sutrumpėjo 5,6 mm t.y. nuo 9 mm iki 3,4 mm. Tarp 2 ir 8 metų patinų, jis sutrumpėjo 5,0 mm t.y. nuo 10,4 mm iki 5,4 mm. Tai yra 0,6 mm mažiau negu patelių. Kaip matome krūminis aukščiausias 2 metų individų ir kas dvejus metus laipsniškai žemėja. Patelių dantis vidutiniškai sutrumpėja po 1,9 mm kas dvejus metus, o patinų 1,6 mm t.y. 0,3 mm mažiau.

3.3. Pirmojo krūminio danties histologija

Pagaminus danties histologinį preparatą, buvo padarytos danties pjūvio histologinės nuotraukos. Danties cemento sluoksnyje esantys cemento žiedai siejami su individo amžiumi. Viena linija prilygsta vieneriems gyvenimo metams. 12 ir 13 paveiksluose cemento žiedai atrodo, kaip baltos linijos, išsidėsčiusios koncentriškais žiedais aplink danties šaknis.

Prieš histologinį tyrimą buvo nustatytas amžius pagal dantų nudilimą. Šio tyrimo tikslas buvo pažiūrėti ar amžiaus nustatymas pagal cemento sluoksnius yra patikimesnis už paprastai naudojamus kitus metodus.

(29)

29 12 pav. 4 metų stirnino pirmojo krūminio danties cemento žiedų (rodyklės) mikroskopinis

vaizdas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x 10.

Matome 4 metų stirnino pirmojo krūminio danties skersinį pjūvį, x10 okuliaro padidinimu. Rodyklėmis pažymėti cemento žiedai išsidėstę koncentriškai aplink danties šaknį. Vienas žiedas prilygsta vieneriems gyvenimo metams. Galime teigti, kad tai 4 metų individas. Skaičiuojant amžių pagal dantų nudilimą, rezultatas nesiskyrė, (12 pav.).

(30)

30 13 pav. 6 metų stirnino pirmojo krūminio danties cemento sluoksnių (rodyklės)

mikroskopinis vaizdas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x 4.

13 paveiksle matome 6 metų stirnino pirmojo krūminio danties skersinį pjūvį, x4 okuliaro padidinimu. Rodyklėmis parodyti 6 cemento žiedai išsidėstę aplink danties šaknies spindį. Galime teigti, kad tai 6 metų individas. Įvertinant amžių pagal dantų nudilimą buvo nustatyta, kad tai 5 metų individas. Danties cemento sluoksnių skaičiavimas yra patikimesnis metodas ir leidžia patikslinti gautų tyrimų duomenis, taikant paprastesnius metodus.

(31)

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Kaukolės matavimai – kraniometrija yra taikoma identifikuoti gyvūno rūšį ir aptikti tarprūšinius skirtumus. Kaukolės morfologija skiriasi tarp skirtingų rūšių individų, todėl plačiai taikoma individų diferencijavimui.

Atlikus stirnų kraniometriją, tik keli matavimai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Dauguma rezultatų buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Lyginant 2 metų individus pagal lytį, statistiškai buvo patikimi (p<0,05) 4 matavimai t.y. bendras kaukolės ilgis (A-P), plotis tarp skuostikaulių (ZB), kairiojo apatinio žandikaulio diastemos (LMDL) ir viršutinio žandikaulio dantų ilgis (UTL). Todėl galima daryti prielaidą, kad jie gali būti naudojami lyčiai nustatyti.

Lyginant 4 metų individus, statistiškai patikimas (p<0,05) buvo tik nosikaulio ilgis (NL), o tarp 6 metų individų statistiškai patikimų rezultatų nebuvo.

8 metų amžiaus individų statistiškai patikimi (p<0,05) buvo 2 matavimai t.y. NL ir UTL. Galima daryti prielaidą, kad stirnų lytį galima nustatyti pagal NL, UTL, A-P, ZB ir LMDL ilgius. Stirninus galima skirstyti į amžiaus grupes pagal ragų plotį (HB) ir ilgį (HL). HB su amžiumi platėja, o HL ilgėja. Didžiausi matavimai buvo 6 metų patinų.

Anot Stodart (1974), prie reikšmingų parametrų priskiriami nosikaulio ilgis (NL), kiaušo pločio (NCB), pločio tarp skruostikaulių (ZB) bei tarpo tarp akiduobių (ID) ilgis. Šie parametrai buvo panašūs tarp rūšių gyvenančių šiauriniuose ir pietiniuose regionuose, todėl tinka identifikuoti lyčiai, bet ne gyvūno rūšiai (Stodart, 1974).

Anot Onuk (2013), didžiausi skirtumai buvo aptikti pločio tarp skruostikaulių, tarpo tarp akiduobių, kiaušo ir nosikaulio ilgių matmenyse.

Anot Pėtelio (2003), statistiškai patikimi kraniometriniai skirtumai buvo nustatyti tarp kaukolės bendrojo, apatinio žandikaulio diastemos ir nosikaulio ilgių.

Remiantis atliktais kraniometriniai matavimais galima teigti, kad patinų kaukolės kaulai yra didesni negu patelių (1-8 priedai).

Lyginant stirnų kraniometrinius matavimus su jau atliktais elnių ir briedžių tyrimais, aptikta daug panašumų. Labiausiai panaši elnių ir stirnų kaukolės struktūra ir matmenys. Labiausiai skiriasi stirnų ir briedžių.

Elninių žinduolių bei kitų atrajotojų amžiaus nustatymas, vaidina svarbų vaidmenį medžiojant, įvertinant populiacijos mirtingumą bei sergamumą (Kiedorf, 1996).

(32)

32 Remiantis jau atliktais tyrimais bei taikant amžiaus nustatymą iš pirmojo krūminio danties, tyrimų tikslumas siekia 99%. Tuo tarpu naudojant kandžius arba kraniometriją, tikslus amžius nustatytas tik 49% tirtų individų (Sten, 2001).

Rezultatai gali skirtis, taikant skirtingas technikas ir metodus. Taip pat įtakos turi sezoninis maistinis svyravimas, geografinis paplitimas ir fiziologiniai skirtumai tarp skirtingų rūšių.

Cemento sluoksniai dantyje per pirmus 3 metus mažiau skiriasi negu suformuoti vėlesniu laikotarpiu. Stirna nugaišusi spalio mėnesį, turi plačią paskutinę cemento danties juostą, o nugaišusi nuo sausio iki vasario su plona juosta, kuri vis dar auga likusius 9 mėnesius ar ilgiau kol susiformuoja galinė linija (Azorit, 2004).

Amžiaus interpretacija, pagal cemento sluoksnius varijuoja priklausomai nuo metų laiko ir mitybos, todėl rezultatai gali skirtis ir nevisada būna tikslūs (Lieberman, 1994).

Lyginant su mokslininkų darbais, krūminio danties aukštis kito su amžiumi ir lytimi. Patelių buvo mažesnis negu patinų. Jauniklių- didesnis nei senų stirninų. Patelių mažesnis aukštis gali būti nustatomas dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir nėštumo, kurio metu yra priversta daugiau maitintis.

Atlikus tyrimus ir remiantis moksline literatūra buvo nustatyta, kad patikimesnis amžiaus nustatymas yra pagal dantis, o ne remiantis kraniometriniais duomenimis ar dantų matavimais.

(33)

33

IŠVADOS

1. Atlikus stirnų kraniometriją, dauguma rodiklių buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Patinų kaukolės buvo masyvesnės negu patelių. Taip pat patelių ir patinų išmatavimai skyrėsi. Patinų jie buvo didesni.

2. Lyginant 2 metų patinus su patelėmis, statistiškai reikšmingi (p<0,05) buvo 4 matavimai t.y. bendras kaukolės ilgis (A-P), plotis tarp skruostikaulių (ZB), kairiojo apatinio žandikaulio diastemos ilgis (LMDL) ir viršutinio žandikaulio dantų ilgis (UTL). Tarp 4 metų individų statistiškai patikimas (p<0,05) buvo tik nosikaulio ilgis (NL). 6 metų stirnų matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). 8 metų amžiaus stirnų statistiškai patikimi matavimai buvo du t.y. nosikaulio ilgis (NL) ir viršutinio žandikaulio dantų ilgis (UTL).

Galima daryti prielaidą, kad reikšmingiausi rodikliai, atskiriant individus pagal lytį ir amžių, yra NL, ZB, A-P, LMDL ir UTL.

Pagal kraniometrinius matavimus šešerių metų individus identifikuoti sunku.

3. Lyginant patinus tarpusavyje pagal 2 rodiklius t.y. rago ilgį (HL) ir rago plotį (HB), išryškėjo amžiaus įtaka šiems parametrams. Iki 6 metų amžiaus matomas tolygus ragų augimas ir platėjimas. Nuo 8 metų amžiaus prasideda tolygus jų trumpėjimas ir siaurėjimas.

4. Aiškiai matomi cemento žiedai aplink danties šaknį leido nustatyti individo amžių. Šiuo metodu galima tiksliai suskaičiuoti stirnos metus. Vertinant dantų nudilimą tiksliai nustatyti amžių sunku.

5. Analizuojant stirnas pagal krūminio danties aukštį, rezultatai tarp patinų ir patelių, didėjant amžiui, buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Rezultatui turi įtakos amžius ir lytis. Krūminio danties aukštis su amžiumi mažėja. Patelių jis būna žemesnis.

(34)

34

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju LSMU VA Patologijos centrui, leidusiam pasinaudoti įranga ir patalpomis, atliekant histologinius tyrimus. Taip pat informatikos ir statistikos dėstytojai dr. Sigitai Kerzienei bei darbo vadovei asist. Ingridai Alionienei už pagalbą rašant magistrinį darbą.

(35)

35

LITERATŪRA

1. Aitken J. R. Cementum layers and tooth wear as criteria for ageing roe deer. Journal of zoology. 1975. Vol. 175. P.15-28.

2. Aughey E. Comparative veterinary histology with clinical correlates. London. 2001. P. 104. 3. Azorit C. Teeth eruption pattern in red deer in southern Sapin. Anales de Biologia. 2002. P.

107-114.

4. Bertouille B.S. Body mass and lower jaw development of the female red deer as indices of habitat quality in the Ardennes. Acta theriologica 40(2).1995. P. 145-162.

5. Bertouille B.S. Fertility of red deer in relation to area, age, body mass and mandible length. Z.Jagdwiss. 2002. P. 42.

6. Brown B.A.W. The dentition of red deer: a scoring scheme to assess age from wear of the permanent molariform teeth. Journal of zoology.1991. Vol. 224. P. 519-536.

7. Brown B.A.W. Age assessment of fallow deer (Dama dama): from a scoring scheme based on radiographs of developing permanent molariform teeth. Journal of zoology.1991. Vol. 224. P. 367-379.

8. Carter. J. R. Age estimation of the roe deer (Capreolus capreolus) mandibles from the Mesolitic state of Star Carr, Yorkshire, based on radiographs of mandibular tooth development. Journal of zoology. 1997. Vol. 241. P. 495-502.

9. Cooper M. S. Dentine method:a white-tailed deer by tooth measurements. Wildlife society bueletin 87(2). 2013. P. 451-457.

10. Daugnora L. ir kt. Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai. Kaunas. 2013. P. 17-23; 44.

11. Fandos P. Tooth wear and its relation to kind of food: the repercussion on age criteria in

Capra pyrenaica. Acta theriologica 38(1):93.1993. P.102.

12. Hoye T. T. Growth dynamics and cohort variation in phenotyp traits-evidence of a Silver Spoon effect in roe deer. Denmark. 2001. P. 28.

13. Hoye T. T. Failure of the molar cementum ageing technique on known age danish roe deer. Denmark. 2001. P.14-18.

14. Hoye T. T. Age determination in roe deer- a new approach to tooth wear evaluated on known age individuals. Acta Theriologica 51(2). 2006. P. 205-214.

(36)

36 15. Kaiser M. T. Hypsodonty and tooth facet development in relation to diet and habitat in herbivorous ungulates: implications for understanding tooth wear. Mamals review 43. 2013. P. 34-46.

16. Kiedorf H. A. A scanning electron microscopic study on the distribution of peritubular dentine in cheek teeth of Cervidae and Suidae. 1992. AnatEmbryol 186. P. 319-326.

17. Kierfor V. Mineralization and wear of mandibular first molars in red deer (Cervus elaphus) of known age. 1997. Journal of zoology Vol. 241. P.135-143.

18. König H. Veterinary anatomy of domestic mammals. Germany. 2004. P. 61.

19. Langvath R. Relationships in red deer Cervus elaphus mandibles. 2004. Acta theriologica 49(4). P. 527-542.

20. Lieberman E. D. The biological basis for seasonal increments in dental cementum and their application to Archeological research. 1994. Journal of Archaeological science 21. P. 525-539.

21. Loe E. L. Decelerating and sex-dependent tooth wear in Norwegian red deer. 2003. Ecologia 135. P. 345-353.

22. Lundervold M. A comparison of age estimation methods for the saiga antelope saiga tatarica. 2003.Wildlife biology 9. P. 3.

23. Marosan M. A comparative study of different age estimation methods and age-related Marksin roe deer (Capreolus capreolus). Sopron. 2004. P. 15-16.

24. Mysterud A. Comparing simple methods for ageing roe deer Capreolus capreolus: are any of them useful for management. 2006. Wild. Biol.12. P. 107.

25. Narauskaitė G. Šilutė region seacoast roe deer Capreolus capreolus population quality. 2011. Acta Biol. 11. P. 1.

26. Navasaitis A. Miško žvėrys. 2008. Vilnius. P. 27-29.

27. Nussey H.D. The relationship between tooth wear, habitat quality and late-life reproduction in a wild red deer population. 2007. Journal of animal ecology 76. P. 402-412.

28. Padaiga A. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija. Kaunas. 2006. P. 25-30.

29. Pėtelis K. Morphometric data on the field ecotype roe deer in Southwest Lithuania. 2003. Acta Zoologica Lithuanica. Vol.13. P. 1.

30. Portier C. Groth of European roe deers patterns and rates. 2000. Acta theriologica 45 (1). P. 87-94.

31. Scott B. W. Cervales Americanuss. A fossil moose, or elk, from the quaternary of New Jersey. 1985. Vol. 37. P. 181.

(37)

37 33. Sheremetyeva N. I. Skull variation in the siberian roe deer Capreolus pygargus from the far east:a revision of the distribution of the subspecies. 2008. Eur J. Wildl. Res. 54. P. 557-569. 34. Serena C.S. Roe deer (Capreolus capreolus) in Parma province: morphological characterzation of animals with known mitochondrial haplotype. 2007. Vol. 27. Ann. Fac. Medic. Vet. Di Parma. P. 28-29.

35. Severinghaus N.C. Tooth development and wear as criteria of age in white-tailed deer. New york. 1989. P. 112-114.

36. Stoddart M.D. Age determination of Roe deer (Capreolus capreolus) from annual growth layers in the dental cementum. 1974. Journal of zoology. Vol. 174. P. 511-537.

37. Thomas C.D. Metachromatic staining of dental cementum for mammalian age determination. 1977. J. Wildl. Manage 41. P. 2.

38. Veiberg V. Bigger teeth for longer life. Longevity and molar height in two roe deer populations. 2007. Biol. Lett. P. 3.

39. William J. How old is my deer. 1996. Dakota outdoors 56(4). P. 2-6.

40. Wustinger J. An osteometric study on recent roe deer (Capreolus capreolus), 1758). 2005. Folia Morphol. Vol 64, No. 2. P. 97-100.

41. Yamazaki T. Estimation of age at death of Sika deer (Cervus nippon) from an archaeological site based on radiographs of mandibular molariform tooth development. 2012. Int. J. Oesteoarchaeol. 22. P. 185-193.

42. http://galleryhip.com/female-moose-skull.html [žiūrėta 2014 05 02] 43. www.skullsite.co.uk/Fallow/fallow.htm [žiūrėta 2014 05 02]) 44. www.thedeerinitiative.co.uk [žiūrėta 2013 12 04].

(38)

38

PRIEDAI

1 priedas. 2 metų stirninų (n=3) kraniometriniai išmatavimai (mm)

MATAVIMAS 1 2 3 MIN MAX VIDURKIS

1. CondBl 143 145 144 143 145 144,0±0,71 2.A-P 151 152 152 151 152 151,6±0,39 3. 2Pm-PT 55 56 57 55 57 56±0,71 4. P-3M 88 88 85 85 88 86,8±1,16 5. P-N 31 32 30 30 32 31,0±0,71 6. RHB 40 44 42 40 44 42,0±1,41 7.LHB 40 44 42 40 44 42,0±1,41 8.NCB 60 60 58 58 60 59,2±0,77 9. ZB 76 78 78 76 78 77,2±0,77 10. WNVPB 32 32 32 32 32 32,0±0,00 11. BL 143 144 143 143 144 143,4±0,39 12. CondB 28 29 29 28 29 28,6±0,39 13. LML 126 126 125 125 126 125,6±0,39 14. RML 126 126 125 125 126 0,54±0,39 15. LMH 72 74 72 72 74 72,8±0,77 16. RMH 72 74 72 72 74 72,8±0,77 17. LMPmL 24 24 23 23 24 23,6±0,39 18. RMPmL 24 24 23 23 24 23,6±0,39 19. NCH 66 67 65 65 67 66,0±0,71 20. TB 80 81 80 80 81 80,4±0,39 21. LMDL 40 41 40 40 41 40,4±0,39 22. RMDL 40 41 40 40 41 40,4±0,39 23. NL 51 51 50 50 51 50,6±0,39 24. HL 52 53 53 52 53 52,6±0,39 25. UTL 47 47 47 47 47 47,0±0,00 26. LTL 47 47 47 47 47 47,0±0,00 27. RL 70 71 70 70 71 70,4±0,39 28. ID 44 44 45 44 45 44,4±0,39

(39)

39 2 priedas. 4 metų stirninų (n=3) kraniometriniai išmatavimai (mm)

1. CondBl 157 162 160 157 162 159,66±1,78 2.A-P 159 172 168 159 172 166,33±4,71 3. 2Pm-PT 56 62 58 56 62 58,66±2,16 4. P-3M 100 104 101 100 104 101,66±1,47 5. P-N 56 51 54 51 56 53,66±1,78 6. RHB 64 49 50 49 64 54,33±5,93 7.LHB 64 49 50 49 64 54,33±5,93 8.NCB 56 63 60 56 63 59,66±2,48 9. ZB 81 85 80 80 85 82,0±1,87 10. WNVPB 38 36 37 36 38 37,0±0,71 11. BL 146 152 149 146 152 149,0±2,12 12. CondB 37 35 35 35 37 35,66±0,82 13. LML 140 153 151 140 153 148,0±4,95 14. RML 140 153 151 140 153 148,0±4,95 15. LMH 82 86 85 82 86 84,33±1,47 16. RMH 82 86 85 82 86 84,33±1,47 17. LMPmL 26 28 28 26 28 27,33±0,82 18. RMPmL 26 28 28 26 28 27,33±0,82 19. NCH 68 65 67 65 68 66,66±1,08 20. TB 82 90 85 82 90 85,66±2,86 21. LMDL 38 42 41 38 42 40,33±1,47 22. RMDL 38 42 41 38 42 40,33±1,47 23. NL 48 51 49 48 51 49,33±1,08 24. HL 51 52 52 51 52 51,66±0,41 25. UTL 50 58 57 50 58 55,0±3,08 26. LTL 50 58 57 50 58 55,0±3,08 27. RL 68 76 77 68 77 73,66±3,49 28. ID 50 52 52 50 52 51,33±0,82

(40)

(41)

(42)

42 5 priedas. 2 metų stirnų (n=3) kraniometriniai išmatavimai (mm)

1. CondBl 140 141 143 140 143 141,33±1,08 2.A-P 152 150 151 150 152 151,00±0,70 3. 2Pm-PT 52 55 56 52 56 54,33±1,47 4. P-3M 89 87 88 87 89 88,00±0,70 5. P-N 30 31 30 30 31 30,33±0,40 6. RHB - - - - 7.LHB - - - - 8.NCB 55 57 58 55 58 56,66±1,08 9. ZB 72 70 70 70 72 70,66±0,81 10. WNVPB 33 31 32 31 33 32,00±0,70 11. BL 136 138 139 136 139 137,66±1,08 12. CondB 24 28 27 24 28 26,33±1,47 13. LML 120 122 125 120 125 122,33±1,77 14. RML 120 122 122 120 122 121,33±0,81 15. LMH 68 70 72 68 72 72,00±1,41 16. RMH 68 70 72 68 72 72,00±1,41 17. LMPmL 20 22 23 20 23 21,66±1,08 18. RMPmL 20 22 23 20 23 21,66±1,08 19. NCH 58 60 65 58 65 65,00±2,54 20. TB 75 77 78 75 78 76,66±1,08 21. LMDL 36 35 36 35 36 35,66±0,40 22. RMDL 36 35 36 35 36 35,66±0,40 23. NL 50 50 50 50 50 50,00±0,00 24. HL - - - - 25. UTL 40 42 40 40 42 40,66±0,81 26. LTL 40 42 40 40 42 40,66±0,81 27. RL 67 68 69 67 69 69,00±0,70 28. ID 41 42 45 41 45 42,66±1,47

(43)

1. CondBl 160 162 156 156 162 159,33±2,16 2.A-P 165 170 157 157 170 164,00±4,63 3. 2Pm-PT 55 60 54 54 60 56,333±2,27 4. P-3M 100 102 98 98 102 100,22±2,22 5. P-N 56 52 56 52 56 54,666±1,63 6. RHB - - - - - - 7.LHB - - - - - - 8.NCB 56 58 54 54 58 56,00±1,41 9. ZB 84 85 80 80 85 10. WNVPB 39 39 38 38 39 38,666±0,40 11. BL 148 146 145 145 148 146,33±1,08 12. CondB 37 37 36 36 37 36,666±0,40 13. LML 140 139 138 138 140 140,11±1,11 14. RML 140 139 138 138 140 140,11±1,11 15. LMH 82 80 81 80 82 82,11±1,11 16. RMH 82 80 81 80 82 82,11±1,11 17. LMPmL 25 26 25 25 26 25,333±0,40 18. RMPmL 25 26 25 25 26 25,333±0,40 19. NCH 67 66 66 66 67 66,333±0,40 20. TB 83 82 83 82 83 82,666±0,40 21. LMDL 37 37 36 36 37 36,666±0,40 22. RMDL 37 37 36 36 37 36,666±0,40 23. NL 46 46 45 45 46 45,666±0,40 24. HL - - - - - - 25. UTL 48 48 48 48 48 48,00±0,00 26. LTL 48 48 48 48 48 48,00±0,00 27. RL 65 67 66 65 67 65,11±1,11 28. ID 52 50 51 50 52 52,11±1,11

(44)

1. CondBl 165 169 168 165 169 167,33±1,47 2.A-P 171 173 173 171 173 172,33±0,81 3. 2Pm-PT 60 63 62 60 63 61,66±1,08 4. P-3M 102 104 105 102 105 103,66±1,08 5. P-N 38 43 42 38 43 41,00±1,87 6. RHB - - - - 7.LHB - - - - 8.NCB 55 57 56 55 57 56,00±0,70 9. ZB 78 75 76 75 78 76,33±1,08 10. WNVPB 34 36 35 34 36 35,00±0,70 11. BL 150 158 155 150 158 154,33±2,85 12. CondB 36 40 38 36 40 38,00±1,41 13. LML 142 144 143 142 144 143,00±0,70 14. RML 142 144 143 142 144 143,00±0,70 15. LMH 87 89 88 87 89 88,00±0,70 16. RMH 87 89 88 87 89 88,00±0,70 17. LMPmL 27 27 26 26 27 26,66±0,40 18. RMPmL 27 27 26 26 27 26,66±0,40 19. NCH 66 66 65 65 66 65,66±0,40 20. TB 84 88 87 84 88 86,33±1,47 21. LMDL 39 43 42 39 43 41,33±1,47 22. RMDL 39 43 42 39 43 41,33±1,47 23. NL 54 56 55 54 56 55,00±0,70 24. HL - - - - 25. UTL 60 63 62 60 63 61,66±1,08 26. LTL 60 63 62 60 63 61,66±1,08 27. RL 78 80 79 78 80 79,00±0,70 28. ID 51 55 54 51 55 53,33±1,47