Cukrinio diabeto įtaka viršutinio ir apatinio žandikaulio protezavimo dantų implantais rezultatams

Justinas Pakalnis

V k. 10 gr.

Cukrinio diabeto įtaka viršutinio ir apatinio žandikaulio

protezavimo dantų implantais rezultatams

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Lekt. dr. A. Baltrušaitytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IRŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Cukrinio diabeto įtaka viršutinio ir apatinio žandikaulio protezavimo dantų implantais rezultatams

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

Magistrantas... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ………. (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil

.N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? _{0,2 0,1 0}

2

Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? _{0,2 0.1 0} 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? _{0,4 0,2 0}

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? _{0,4 0,2 0} 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba,

publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų

4 derinius)?

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar,

jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar

supaprastinimai buvo daromi? 0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant

duomenis? 0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? _{0,4 0,2 0}

16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo

stadijoje? 0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

laikotarpis, tiriamųjų tipas)? _{0,6 0,3 0}

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir

pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0 19

Ar pateikti susisteminti publikacijų

duomenyslentelėse pagal atskirus uždavinius? _{0,6 0,3 0} 20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? _{0,4 0,2 0} 21

Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? _{0,6 0,3 0}

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? _{0,2 0,1 0} 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 _Literatūros

sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? _{0,4 0,2 0}

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

5 tinkamas moksliniam darbui?

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai

Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? _{+0,2 +0,1 0}

31

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,

meta-regresija)? +1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos

meta-analizės rezultatai? +2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36

Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? _{-1 balas -2 balai} 37

Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? _{-0,5 balo -1 balas} 38

Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? _{-2 balai -1 balas} 39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? _{-0,2 balo} -0,5 balo

40

Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert. ) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus? -0,2 balo -0,5

balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo

43

Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? _{-0,2 balo}

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)? -0,2 balo -0,5

balo

6

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

7

Turinys

Santrauka ... 8

Summary ... 10

Įvadas ... 12

Straipsnių atrankos kriterijai, medžiaga ir paieškos metodai ... 13

1. Duomenų sisteminimas bei analizė ... 16

2. Rezultatų aptarimas ... 26

2.1 Implantų išgyvenamumas ... 26

2.2 Poimplantacinės žaizdos gijimas bei osteointegracija ... 29

2.3 Pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu periodonto ligų kontrolė ... 33

2.4 Sergamumo cukriniu diabetu trukmės poveikis implantacijai ... 33

2.5 Sergamumas II tipo cukriniu diabetu lemia didesnė implantacijos klaidos tikimybę nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu ... 33

2.6 Resveratrolis skatina osteoblastų diferencijaciją ... 34

2.7 Atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai ... 34

3. Klinikinės rekomendacijos kaip padidinti gydymo dantų implantais sėkmės galimybę pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ... 35

Išvados ... 36

8

Santrauka

Problemos aktualumas: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje plinta vakarietiškas gyvenimo būdas –

sumažėjęs fizinis aktyvumas, riebus ir kaloringas maistas, nuolatinis stresas, o tuo pačiu ir nutukimas bei sergamumas II tipo cukriniu diabetu. I tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius taip pat didėja. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu būdingi periodonto susirgimai bei dantų netekimas [25]. Tuo tarpu gydymas dantų implantais šiandien yra populiarus ir vertinamas kaip vienas iš racionaliausių būdų dalinių ar pilnų dantų defektų atstatymui. Todėl pacientams, sergantiems cukriniu diabetu dažnai protezavimas dantų implantais yra vienas iš racionaliausių sprendimo būdų. Taigi, svarbu žinoti, ar pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, galima taikyti dantų implantų terapiją.

Hipotezė: Sergamumas cukriniu diabetu turi įtakos dantų implantų osteointegracijai bei

ilgaamžiškumui, kai dantų eilių defektai yra atastatomi dantų implantais.

Darbo tikslas: Atlikti mokslinių publikacijų, apie cukrinio diabeto įtaką dantų implantų

osteointegracijai ir jų ilgaamžiškumui, sisteminę apžvalgą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti cukrinio diabeto įtaką atstatant dantų eilių defektus dantų implantais. 2. Išanalizuoti cukrinio diabeto įtaką dantų implantų išgyvenamumo ilgaamžiškumui. 3. Išanalizuoti cukrinio diabeto įtaką dantų implantų osteointegracijai.

Medžiaga ir metodai: Atlikta literatūros apžvalga, kurioje buvo nagrinėjamas ryšys tarp

sergamumo cukriniu diabetu bei dantų eilių defektų atstatymo dantų implantais sėkmės tikimybės. Tai buvo kompiuterizuota paieška elektroninėje duomenų bazėje PubMed. Sisteminės apžvalgos protokolas buvo vykdytas pagal PRISMA reikalavimus. Taikyti trys straipsnių atrankos etapai bei straipsnių atrankos kriterijai. Mokslinių straipsnių atranka apėmė pilnatekstes publikacijas anglų kalba nuo 2006 iki 2016 metų imtinai. Paieška buvo atliekama nuo 2016-08-01 iki 2016-09-07.

Rezultatai: Pacientų, sergančių cukriniu diabetu dantų implantų išgyvenamumas iki 10 – ties metų

statistiškai reikšmingai nesiskiria, lyginant su šia liga nesergančiųjų. Išgyvenamumas tarp 10 – ties ir 20 – ties metų yra trumpesnis, atitinkamai 92,49 proc. ir 73,4 proc. [13, 34]. Tačiau sergamumas cukriniu diabetu nėra kontrindikacija dantų implantacijai pacientams, sergantiems šia liga.

Taip pat, pacientų, sergančių cukriniu diabetu, implantacijos sėkmės rezultatai pasižymi prastesne osteointegracija bei ilgesne pooperacinės žaizdos gijimo trukme. Be to, stebimos dažnesnės implantacijos komplikacijos per pirmuosius metus po kramtomojo spaudimo suteikimo implantui.

9 Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, 2 kartus dažniau serga periodonto ligomis, todėl prieš implantacijos procedūrą svarbu sukontroliuoti periodonto susirgimus.

Išvados:

1. Sergamumas cukriniu diabetu nekoreliuoja su dantų implantų išgyvenamumu iki 10 – ties metų, tačiau pastebima daugiau ankstyvųjų komplikacijų per vienerius metus nuo kramtomojo spaudimo dantų implantams suteikimo.

2. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, dantų implantų ilgaamžiškumas virš 10 – ties metų yra statistiškai reikšmingai trumpesnis, atitinkamai 73,4 proc. [13, 34], nei pacientų, nesergančių šia liga, atitinkamai 92,49 proc. [13, 34].

3. Sergamumas cukriniu diabetu neigiamai koreliuoja su marginaliniu kaulo netekimu bei implanto stabilumu, todėl po implantacijos procedūros reikalingas ilgesnis (5, o ne 4 mėnesių) poimplantacinės žaizdos gijimo periodas iki implanto apkrovos pradžios kramtomuoju spaudimu.

10

Summary

Background: In Lithuania, as in all world western lifestyle is spreading – reduced physical activity,

fatty and calorific food, constant stress, and in addition obesity and sickness rate of type-2 diabetes. Count of people that acquire type-1 diabetes also rise. Patients who have diabetes express periodontal diseases and loss of teeth. Meanwhile dental implant treatment is considered one of the most rational ways of partial or full teeth defects restoration and is very popular. Therefore ,for patients who have diabetes, prosthesis with dental implants is one of the most rational solution. It is important to determine if patients with diabetes can be treated with dental implant therapy.

Hipotezė: diabetes morbidity affects dental implant osseointegration and durability when teeth row

defects are reversed by dental implants.

Objectives: fulfill systematic review of publications of diabetes influence to dental implant

osseointegration and durability.

Work tasks:

1. Analyze diabetes influence to reversing teeth row defects by dental implants. 2. Analyze diabetes influence to survivability and durability of dental implants. 3. Analyze diabetes influence to osseointegration of dental implants.

Material and methods: : literature review was performed, in which connection between morbidity

of diabetes and teeth row reversion by dental implants success rate. It was computerized search in PubMed electronic database. Systemic review protocol was executed by PRISMA requirements. Three article selection stages and article criteria were applied. Scientific article selection included full text publications from 2006 through 2016 in english. Research was done from 2016 08-01 through 2016 09-07.

Results: there is no statistical difference of survivability of dental implants until 10 years of

patients who had diabetes compared to those who didn’t. Survivability between 10 and 20 years differ as in 92.49 and 73.4 percent the latter being shorter survivability. However morbility of diabetes is not contraindication for dental implants for patients who have this disease.

Also slower osseointegration and longer duration of postoperative wounds is observed after implantation for patients who have diabetes. Furthemore there are more frequent implantation complications observed in first years after chewing pressure is given to the implant. Patients who have diabetes are prone to get periodontal diseases, so it is important to maintain those diseases before dental implantation procedure.

11

Conclusion:

1. Diabetes morbidity has no correlation with dental implant durability until 10 years, although more early complications are observed after one year of chewing pressure is given to the implant.

2. Dental implant durability between 10 and 20 years of diabetes patients is statistically significantly shorter as in 73.4 to 92.49 of patients who didn’t have diabetes.

3. Morbidity of diabetes correlates negatively with marginal bone loss and stability of the implant, therefore after implantation procedure longer postoperative wound healing (5 not 4 months) is needed until implant is pressured by chewing.

12

Įvadas

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje plinta vakarietiškas gyvenimo būdas – sumažėjęs fizinis aktyvumas, riebus ir kaloringas maistas, nuolatinis stresas, o tuo pačiu ir nutukimas bei sergamumas II tipo cukriniu diabetu. I tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius taip pat tik didėja [25]. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams būdingi kraujagyslių sienelių struktūros pakitimai, sąlygojantys lėtesnį šia liga sergančių pacientų žaizdų gijimą. Taip pat žaizdos lėčiau gyja ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams po dantų implantacijos operacijos [27]. Tuo tarpu gydymas dantų implantais šiandien yra populiarus ir vertinamas kaip vienas iš racionaliausių būdų dalinių ar pilnų dantų defektų atstatymui [25]. Taip pat literatūroje teigiama, kad sergamumas cukriniu diabetu mažina dantų implantų osteointegraciją [2, 3, 4, 9, 29, 30, 31, 33]. Todėl svarbu išsiaiškinti ar sergamumas cukriniu diabetu turi lemiamos įtakos dantų implantų prigijimo sėkmės tikimybei, t. y. ar sergamumas cukriniu diabetu nėra kontrindikacija pilnų ar dalinių dantų eilių defektų atstatymui dantų implantais.

Siekiant pagerinti dantų implantų prigijimo sėkmės tikimybę pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, reikia stengtis kuo geriau sukontroliuoti glikuoto hemoglobino kiekį kraujyje. Jo kiekis kraujyje sveikame organizme turėtų būti 6 proc. (7,5 mmol/l) [2, 20]. Taip pat išskiriami geros, prastos bei itin prastos glikuoto hemoglobino kontrolės rodmenys pacientams, sergantiems cukriniu diabetu [1, 2, 4, 6, 8, 9, 13, 20, 24, 27, 30, 31, 32, 33]:

1. Gera glikuoto hemoglobino kontrolė: 6-8 proc. (7,5-11,5 mmol/l); 2. Prasta glikuoto hemoglobino kontrolė: 8-10 proc. (11,5-15,5 mmol/l);

3. Itin prasta glikuoto hemoglobino kontrolė: 10 ir daugiau proc. (15,5 mmol/l ir daugiau). Labai svarbu išsiaiškinti glikuoto hemoglobino kiekio kraujyje įtaką dantų implantacijos sėkmės tikimybei.

13

Straipsnių atrankos kriterijai, medžiaga ir paieškos metodai

Atlikta literatūros apžvalga, kurioje buvo nagrinėjamas ryšys tarp sergamumo cukriniu diabetu bei dantų implantacijos operacijos dantų implantais sėkmės tikimybės. Tai buvo kompiuterizuota paieška elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Science Direct, Wiley Interscience. Sisteminės apžvalgos protokolas buvo vykdytas pagal PRISMA reikalavimus [26]. Mokslinių straipsnių atranka apėmė pilnas publikacijas anglų kalba nuo 2006 iki 2016 metų imtinai. Paskutinė paieškai atlikta 2016-09-07.

Duomenų bazėje paieškos raktinai žodžiai: diabetes, dental implants, diabetes and

dental implants.

Straipsniai vertinti pagal straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijus (1, 2 lentelės). Lentelė Nr. 1 Straipsnių atrankos kriterijai.

Atrankos kriterijai, kuriais straipsniai įtraukiami į sisteminę analizę

• įtraukti straipsniai nuo 2006 iki 2016 metų, anglų kalba, pilnateksčiai

• įtrauktos klinikinės studijos ir mokslinės apžvalgos, kuriose buvo tiriamas ar apžvelgiamas ryšys tarp sergamumo cukriniu diabetu beidantų implantacijos operacijos dantų implantais sėkmės tikimybės

• įtrauktos studijos tik su žmonėmis

• įtrauktos tiek prospektyvinės, tiek retrospektyvinės atsitiktinių imčių kontrolinės, nekontrolinės studijos, kurių rezultatai yra statistiškai patikimi

14 Lentelė Nr. 2 Straipsnių atmetimo kriterijai.

Kriterijai, kuriais remiantis straipsniai nebuvo įtraukti į sisteminę analizę • ne pilni straipsniai

• straipsniai ne anglų kalba • gyvūnų tyrimai

• klinikiniai tyrimai ar apžvalgos senesni nei 10 – ties metų

• gijimo laikas po implantacijos iki implantų apkrovos trumpesnis nei 4 mėnesiai • pavieniai atvejai

Įvedus raktinius žodžius į duomenų bazę gauti 230 straipsnių. Pritaikius pirmą straipsnių atrankos etapą (metai, anglų kalba, pilni tekstai, tyrimai su žmonėmis) gauti 87 straipsniai. Jiems buvo taikomas antrasis atrankos etapas perskaičius jų pavadinimus ir santraupas. Po šio atrankos etapo buvo atrinkti 54 straipsniai analizei. Trečio etapo metu buvo perskaitytos pilnos publikacijos ir kritiškai įvertintos. Atrinktas 21 straipsnis (3 lentelė).

15 Lentelė Nr. 3 Straipsnių atrankos metodika.

Paieškos metu identifikuoti straipsniai PubMed:

n= 230

Pritaikius metų, “full text”, “Humans”, “10 years” filtrus atmesti netinkami straipsniai: n= 143

Pritaikius metų, “full text”, “Humans”, “10 years” filtrus, atrinkti straipsniai:

n=87 Perskaičius pavadinimus ir santraupas atmesti straipsniai: n= 33

Priežastys :

Temos neatitikimas, pavieniai atvejai, in vivo, gyvūnų studijos

Perskaičius pavadinimus ir santraupas gauti straipsniai: n= 54

Galutinei duomenų analizei atrinktas 21 straipsnis

Perskaičius pilnus straipsnius atmesti straipsniai:

n= 33 Priežastys:

Temos neatitikimas, pavieniai atvejai, in vivo, gyvūnų studijos

16

1. Duomenų sisteminimas bei analizė

Anot Makoto Takizawa ir bendraautorių pacientai sergantys II tipo cukriniu diabetu labiau linkę sirgti osteopenija, taip pat ir osteoporoze. Taip yra todėl, kad sergant II tipo cukriniu diabetu aktyvinami sorbitolio, mineralinio kaulo tankio žymens, tartarui atsparios rūgšties fosfatazės ciklai, didinantys osteoklastų aktyvumą. Labiausiai padidintą osteoklastų funkciją įtakoja pagreitėjęs sorbitolio skaidymas, to pasekoje mažėja kaulų mineralinis tankis [23]. Tačiau dar reikia išsiaiškinti ar sergamumas cukriniu diabetu neigiamai veikia dantų implantacijos sėkmės tikimybę.

V. Moraschini ir bendraautoriai rinko medžiagą ir darė sisteminę apžvalgą apie implantų išgyvenamumo ilgaamžiškumą klinikinių tyrimų su sveikais žmonėmis, kurie turi mažiausiai 10 – ties metų sekimo periodą. Pagal jų surinktą medžiagą implantų prigyjimo (osteointegracijos) sėkmės laipsnis svyruoja nuo 88,8 proc. iki 100 proc. [34].

Pacientams, nesergantiems cukriniu diabetu, implantų išgyvenamumo lygis pagal studijas, kurios turėjo savo sėkmės kriterijus svyruoja nuo 73,4 – 100 proc. studijose, kuriose stebėjimas vyko iki 20 m., o studijose vykusiose iki 10 m. implantų išgyvenamumo lygis svyruoja nuo 92,0 – 100 proc. [34].

A. Conte ir bendraautoriai tyrė sergamumo II tipo cukriniu diabetu koleriaciją su genų plėtra, įtakojančia dantų implantų osteointegraciją. Tirtas alveolės kaulo audinys, kaulo biopsijos paimtos iš tų alveolės kaulo vietų, kuriose planuojama implantacija. Tirta 19 bendrinėmis ligomis nesergančių pacientų bei 35 sergantys II tipo cukriniu diabetu. Iš jų 17 serga gerai kontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma (glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje < 8 proc.), 18 serga prastai kontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma (glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje >8 proc.). Tirtas RANKL (receptor activator of nuclear factor kappa-B ligand), (vėžio nekrozės faktoriaus ligando, aktyvinančio osteoklastų funkciją) ir OPG (osteoprotegenino, inhibuojančio RANKL ir lėtinančio osteoporozės vystymąsi) santykis. Taip pat tirtas MRNA (transliuojančiosios RNR), (RNR transliuojančios vėžio nekrozės faktoriaus ligandus) kiekis. Didesnis RANKL/ OPG santykis bei daugiau MRNA aptikta pas pacientus, sergančius II tipo cukriniu diabetu. Taip pat OPG kiekis pas bendrinėmis ligomis nesergančius pacientus yra 2 kartus didesnis.

RANKL kiekis yra didesnis tiek pas pacientus sergančius kontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma, tiek pas pacientus sergančius nekontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma. Taip pat nesergančių bendrinėmis ligomis pacientų OPG yra 2 kartus didesnis nei sergančiųjų kontroliuojama ar nekortroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma. Tačiau tik sergančiųjų nekontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma pacientų RANKL/OPG santykis yra

17 statištiškai reikšmingai didesnis. Taigi galima daryti išvadą, kad tik pacientų, sergančių nekontroliuojama II tipo cukrinio diabeto forma RANKL/OPG santykis yra statistiškai reikšmingai didesnis, t. y., transliuojama daugiau su kaulo tirpimu susijusio vėžio nekrozės faktoriaus ligando ir lėčiau bei su mažesne sėkmės tikimybe vyksta implantų osteintegracija burnos ertmėje [1].

F. Marchand ir bendraautoriai siekė įvertinti gydymo dantų implantais sėkmę pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Jų teigimu kontroliuojant glikuoto hemoglobino kiekį, pašalinus predisponuojančius veiksnius bei taikant profilaktines priemones sėkmės tikimybę implantuojant pacientus, sergančius cukriniu diabetu, galima padidinti iki 85-95 proc. Vienas iš tokių predisponuojančių veiksnių yra periodontitas [7, 13]. Šios ligos paplitimas tarp sergančiųjų cukriniu diabetu yra dvigubai didesnis nei tarp bendrinėmis ligomis nesergančių žmonių. Sergamumas cukriniu diabetu sąlygoja ir kitas patologijas: gingivito išsivystymą, kserostomiją, taip pat, didesnį karieso bei lėtinio viršūninio periodontito paplitimą. Taip pat gali suprastėti sergančiųjų cukriniu diabetu mityba. Šios priežastys gali lemti dantų netekimą [13].

Pagal F. Marchand ir bendraautorių atliktą sisteminę apžvalgą implantacijos nesekmių skaičius pacientams, sergantiems cukriniu diabetu svyruoja nuo 4,4 proc., iki 14,3 proc., vidutiniškai yra 7,51 proc. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad tarp implantacijos klaidų vyrauja ankstyvosios implantacijos klaidos, įvykusios per pirmuosius metus nuo kramtomojo krūvio implantui suteikimo [13].

Palyginus V. Moraschini ir bendraautorių sisteminės apžvalgos duomenis: implantų nesėkmių skaičius bendrinėmis ligomis nesergančių žmonių populiacijoje po 10 – ties metų vidutiniškai yra 7,8 proc. [34] ir F. Marchand ir bendraautorių sisteminės apžvalgos duomenis: sergančiųjų cukriniu diabetu implantacijos nesėkmės tikimybė vidutiniškai yra 7,51 proc. [13]. F. Marchand ir bendraautorių sisteminėje apžvalgoje buvo stebėta 613 pacientų dantų implantų prigijimas, iš jų 255 pacientai sirgo įvairiomis cukrinio diabeto formomis. Nesergančių bendrinėmis ligomis pacientų dantų implantų atmetimas buvo 6,8 proc., o sergančiųjų cukriniu diabetu 7,51 proc. [13]. Galima daryti išvadą, kad nesergančijų bendrinėmis ligomis pacientų bei sergančijų cukriniu diabetu pacientų dantų implantų iplantacijos sėkmė stikimybė yra panaši. Cukrinis diabetas nėra absoliuti kontrindikacija dalinių ar pilnų dantų eilių defektų atstatymui dantų implantais. Tačiau sergantiesiems cukriniu diabetu ilgiau nei penkerius metus pacientams reikalingas kruopštus ištyrimas, o pacientams, kurių glikuoto hemoglobino kiekis nėra gerai kontroliuojamas taikyti šio terapijos būdo nepatariama [13].

Taip pat anot F. Marchand ir bendraautorių dantų implantų prigijimas priklauso nuo to, ar pacientų, sergančių cukriniu diabetu, glikemijos indeksas yra gerai ar prastai kontroliuojamas [13]. Gerai kontroliuojamų pacientų glikuoto hemoglobino kiekis yra 6-8 proc. Blogos kontrolės

18 cukrinio diabeto pacientų implantų prigijimo tikimybė yra statistiškai reikšmingai mažesnė. Taip pat implantacijos nesėkmių tikimybė priklauso nuo sergamumo cukriniu diabetu trukmės bei implanto ilgio bei pločio [13]. Sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų ilgiau nei penkerius metus dantų implantų prigijimo tikimybė yra statistiškai reikšmingai mažesnė, o platesni ir ilgesni implantai prigyja geriau. Taip pat svarbi infekcijos prevencija. Dviejų savaičių burnos skalavimo ciklas 0,12 proc. chlorheksidinu nesėkmės tikimybę sumažina 4,4 – 13,5 proc., pre- ir post- operacinė antibiotikų terapija nesėkmės tikimybę sumažina 2,9 – 13,4 proc. [13].

Anot F. Marchand ir bendraautorių implantavimo sėkmės tikimybė yra gera, tik reikia pasiruošimo, kontrolės, prevencijos ir bendradarbiavimo tarp odontologo ir cukriniu diabetu sergančio paciento šeimos gydytojo, norint pasiekti geriausią dantų implanto prigijimo sėkmės tikimybę [13].

Anot E. Ajami ir bendraautorių, sergamumas cukriniu diabetu atideda ankstyvąjį kaulo sugyjimą. Taip įvyksta todėl, kad yra lėtinamas osteokondukcijos (kaulo prisitaikymo pagal jį ribojantį paviršių) procesas. Sumažėja implantų osteointegracijos tikimybė. Taip pat, sergančiųjų cukriniu diabetu kaulo gijimas, kaulinių trabekulių formavimasis ir remodeliacijos procesai yra atidėti, lyginant su nesergančiaisiais. Kaulo tankis, sergančiųjų grupėje taip pat nepasiekia tokio tankio, kaip nesergančiųjų grupėje [9].

Anot Thomas W. ir bendraautorių kontroliuojama cukrinio diabeto forma nėra kontrindikacija burnos ertmės protezavimui implantais. Klaidų tikimybė autorių tyrime svyruoja nuo 0 proc. iki 17,6 proc. Autoriai padarė išvadą, kad duomenys statistiškai reikšmingai neparodo ryšio tarp sergamumo cukriniu diabetu ir didesnės implanto netekimo tikimybės, nes nesergančių cukriniu diabetu žmonių implanto nesėkmės tikimybė svyruoja nuo 0 proc. iki 14,3 proc. Taigi ryšys tarp sergamumo cukriniu diabetu ir didesnės implanto nesėkmės tikimybės nenustatytas, tačiau trūksta daugiau tyrimų, kuriuose būtų įtraukti glikemijos kontrolės rezultatai duomenų patikslinimui [32].

Thomas W. ir bendraautoriai siekė ištirti ar prasta glikuoto hemoglobino (HbA1c) kontrolė (> 8 proc.) yra kontrindikacija dantų implantų implantacijai burnos ertmėje pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Tirti 117 bedančių pacientų, kiekvienam iš jų implantuota po du implantus apatiniame žandikaulyje. Iš viso 234 implantai. Implantų prigijimas tikrintas po gyjimo periodo (keturių mėnesių), po to po trijų, šešių bei dvylikos mėnesių nuo to laiko, kai implantui buvo suteikta apkrova (kramtomasis spaudimas). Implantacijos pacientams, nesergantiems cukriniu diabetu (HbA1c < 5,9 proc.) sėkmė siekė 94 proc., pacientams, kurių glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje gerai kontroliuojamas (HbA1C 6-8 proc.) sėkmės tikimybė

19 93,6 proc., pacientams, kuri glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje kontroliuojamas prastai (HbA1c > 8,1 proc.) implantacijos sėkmės tikimybė siekė 95,0 proc. [31].

Taip pat Thomas W. ir bendraautoriai tyrė implantų stabilumą, naudodami rezonanso dažnį, bei analizuodami tyrimo rezultatus. Šie rezultatai lyginti su glikuoto hemoglobino koncentracija pacientų kraujyje. Matavimams objektyvizuoti buvo naudojamas implantų stabilumo standartas. Pacientų grupės, kurios glikuoto hemoglobino kiekis yra prastai kontroliuojamas, duomenys buvo prastesni nei cukriniu diabetu nesergančių, bei sergančių cukriniu diabetu, tačiau gerai kontroliuojamų pacientų. Pacientų, kurių HbA1c > 8,1 proc. osteointegracija prasideda vėliau, lyginant su kitų dviejų grupių pacientais bei nepasiekia tokio paties osteointegracijos lygmens, t. y., pacientų, kurių HbA1c > 8,1 proc. osteointegracijos procesas suintensyvėja po 2 – jų mėnesių po implantacijos bei po 16 – kos mėnesių pasiekia 66 proc., o kitų dviejų grupių pacientų osteintegracijos procesas suintensyvėja po 12 – kos dienų po implantacijos bei po 10 – ties mėnesių pasiekia 86 proc. [31]. Galima daryti išvadą, jog padidėjęs glikuoto hemoglobino (HbA1c) kiekis pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu nėra susijęs su pakitusiu implantacijos sėkmės tikimybe po 1 m. po kramtomojo krūvio implantui suteikimo (po 1 m. 4 mėn po implantacijos procedūros), tačiau osteointegracijai ir implanto stabilumui padidėjęs glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje turi neigiamos įtakos. Osteointegracija lėtėja bei nepasiekia tokios stabilumo ribos, kokia yra pasiekiama pacientų nesergančių II tipo cukriniu diabetu ar sergančių, tačiau esančių gerai kontroliuojamos glikemijos (HbA1c 6–8 proc.).

B. R. Chrcanovic ir bendraautoriai peržvelgė keturioliką straipsnių. Anot jų sergamumas cukriniu diabetu neturi statistiškai reikšmingos įtakos implantų prigyjimui. Tačiau pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, yra didesnė periodontito bei kraštinės kaulo rezorbcijos išsivystymo rizika bei ilgesnis poimplantacinės žaizdos gijimo periodas. Todėl sergamumas cukriniu diabetu yra sąlyginės implantacijos dantų implantais kontrindikacija. Taip pat, nors, didesnė po operacinė infekcijos tikybė pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, statistiškai reikšmingai nėra įrodyta, autoriai rekomenduoja post operacinę antibiotikų terapiją [4].

Anot V. Moraschini ir bendraautorių sergamumas cukriniu diabetu neturi statistiškai reikšmingos įtakos implantų neprigyjimui ir pacientų, sergančių kontroliuojama cukrinio diabeto forma implanto prigyjimo sėkmės tikimybė yra panaši, kaip nesergančių cukriniu diabetu pacientų. Taip pat nėra statistiškai reikšmingo skirtumo ir tarp pacientų, sergančių I ir II tipo cukriniu diabetu. Tačiau pacientai, sergantys cukriniu diabetu, netenka, statistiškai reikšmingai, daugiau kraštinio kaulo, esančio aplink implantą, nei pacientai, nesergantys cukriniu diabetu. Taip pat V. Moraschini ir bendraautoriai pastebėjo, jog nėštumo diabetas sukelia mažesnę periimplantito tikimybę nei kitų rūšių cukrinis diabetas, kurio metu stebimas ilgalaikis glikemijos padidėjimas [33].

20 Anot Rajendra Kumar Dubey ir bendraautorių sergamumas cukriniu diabetu neturi statistiškai reikšmingos įtakos implantų prigijimui ir pacientų, sergančių kontroliuojama cukrinio diabeto forma implanto prigijimo sėkmės tikimybė yra panaši, kaip nesergančių cukriniu diabetu pacientų. Tik vienu atveju iš aštuoniolikos apžvelgtų klinikinių tyrimų sisteminė apžvalga parodė, kad skirtumas tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų cukriniu diabetu yra statistiškai reikšmingas [8]. Nors hiperglikemija inhibuoja osteoblastų funkciją, sutrikdo parathormono, kalcio bei fosforo apykaitą, taip lėtindama kalogeno formavimąsi. Tokiu būdu mažinamas kaulų tankis bei osteointegracijos greitis. Todėl autoriai pabrėžia, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu labiau būdingas ankstyvas nei vėlyvas implantų atmetimas. Taip pat autoriai rekomentuoja skirti antibiotikus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu prieš ir po implantavimo procedūrą. Anot jų tai padidina implantų išgyvenamumo tikimybę. Tačiau po 10 – ties metų cukriniu diabetu sergančių pacientų implantų išgyvenamumas statistiškai reikšmingai mažėja, lyginant su pacientų, nesergančių cukriniu diabetu implantų išgyvenamumu [8]. Taip pat autoriai pateikia faktorius, kurie gali įtakoti implantų išgyvenamumą, pvz.: diabeto tipas (I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams implantų išgyvenamumas statištiškai reikšmingai didesnis nei II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams), sergamumo diabetu trukmė (ilgėjant trukmei implanto išgyvenamumo tikimybė mažėja), glikuoto hemoglobino kiekio paciento kraujyje bei glikemijos kontrolės, mikro ir makro kraujagyslinių komplikacijų išsivystymo kiekio, hiperglikemijos kortrolės būdo (kontrolė keičiant mitybos rėžimą mažiau patikima nei kontrolė insulinu).

Anot Dieter Busenleher ir bendraautorių implantų išgyvenamumas po implantacijos procedūros yra 97,0 proc. ir nėra statistiškai reikšmingo implantų išgyvenamumo skirtumo dėl implantų ilgio, diametro, implantacijos lokalizacijos žandikaulyje, implanto pozicijos, ankstesnės chirurginės kaulo augmentacijos, osteoporozės, pacientų amžiaus ar sergamumo cukriniu diabetu [7]. Tačiau rūkymas (6,1-28,1 proc.) ar sergamumas periodonto ligomis (0,2-9,2 proc.) statistiškai reikšmingai sumažina implantų prigyjimo tikimybę. Tačiau tarp sergančiųjų cukriniu diabetu pastebėta statistiškai reikšmingai daugiau pacientų sergančių periodonto ligomis. Taip pat pastebėta, kad vyrai dažniau serga cukriniu diabetu nei moterys, atitinkamai 1,3:1. Autoriai padarė išvadą, kad tik labai mažam pacientų procentui negalima taikyti implantų terapijos ir jie negali pasinaudoti geresne protezų retencija. O cukrinis diabetas implantacijos sėkmės procedūros neįtakoja.

Anot Hyun-Yub Jung ir bendraautorių II tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai statistiškai reikšmingai daugiau turi netektų dantų bei serga periodonto ligomis. Tačiau jie taip pat turi statistiškai reikšmingai daugiau įsriegtų implantų. Taip pat mažiau dantų bei daugiau implantų turi vyresnių amžiaus grupių žmonės (ypač nuo 60 – ties m.). Be to, rūkantys pacientai netenka

21 daugiau dantų nei nerūkantys. Pirmo apsilankymo metu cukriniu diabetu nesergantys pacientai vidutiniškai yra netekę 10 – ties dantų, o sergantys cukriniu diabetu pacientai – 15 – kos. Autoriai padarė išvadą, jog vyresni pacientai yra netekę statistiškai reikšmingai daugiau dantų, ypač jei jie serga cukriniu diabetu. Tačiau ši pacientų grupė turi ir daugiau implantų. Tai rodo, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai netenka daugiau dantų, nes jie dažniau serga periodonto ligomis, tačiau sergamumas cukriniu diabetu neturi įtakos implantų prigyjimo tikimybei [15].

Athiban Inbarajan ir bendraautoliai atliko klinikinį prospektyvinį tyrimą. Atliktas trumpalaikis 90 – ties dienų dantų implantų išgyvenamumo vertinimas cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Penkiems 35-65 m. pacientams vyrams buvo įsriegtas implantas į priekinio viršutinio centrinio kandžio vietą. Visų pacientų glikuoto hemoglobino kontrolė buvo gera. Implanto išgyvenamumas buvo matuojamas 14-20 – tą, 24-40 – tą, 34-60 – tą bei 44-60 – tą dienomis. Matuotas alveolės kaulo aukštis, kraujavimas po zondavimo bei atliktas mikrobiologinis tyrimas. Maksimalus kaulo netekimas siekė 0,5 ± 0,22129 mm. bei nebuvo standartiškai reikšmingai didesnis nei nesergančiųjų cukriniu diabetu pacientų (remiantis panašiais kitų autorių atliktais tyrimais). Dantenų kraujavimas po zondavimo matuotas pagal skalę: 0 – nėra kraujavimo; 1 – izoliuotas taškinis kraujavimas; 2 – kraujas visoje dantenų vagelėje; 3 – sunkus kraujavimas (ir už dantenų vagelės ribų). Pagal šią skalę kraujavimas buvo įvertintas 1,6 ± 0,54772 balais bei nebuvo didesnis nei nesergančių cukriniu diabetu pacientų (remiantis kitų autorių atliktais panašiais klinikiniais tyrimais). Mikrobiologiniam tyrimui naudoti pasėliai trijose skirtingose terpėse: šokolado agare kvėpvimo sistemos, gram teigiamiems kokams bei anaerobiniams mikroorganizmams nustatyti, MacKonkey agare gram neigiamiems mikroorganizmams nustatyti, bei kraujo agare kitiems reikliems mikroorganizmams nustatyti. Pagal šiuos pasėlius nebuvo nustatyta nei vienos rūšies statistiškai reikšmingai didesnės kolonizacijos nei pas pacientus, nesergančius cukriniu diabetu, remiantis panašiais kitų autorių atliktais tyrimais. Įvertinus gautus duomenis, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, lyginant su šia liga nesergančiais pacientais nepadidėja nei alveolinio kaulo rezorbcija, nebūna didesnio dantenų kraujavimo implanto prigyjimo metu, bei nestebima kitokia mikro flora, patvirtinta hipotezė, jog sergamumas cukriniu diabetu nėra kontrindikacija implantacijai [3].

T. W. Oates ir bendraautoriai atliko klinikinį prospektyvinį tyrimą, siekdami palyginti skirtingos glikemijos pacientų implantų stabilumą po dantų implantų įsriegimo. Pacientai suskirstyti į keturias glikemijos grupes [30]:

• Grupę, kurios glikuoto hemoglobino kiekis yra iki 6 proc., imtinai; imtis: 10 pacientų;

22 • Grupę, kurios glikuoto hemoglobino kiekis yra 6,1 – 8,0 proc., imtinai; imtis:

12 pacientų;

• Grupę, kurios glikuoto hemoglobino kiekis yra 8,1 – 10,0 proc., imtinai; imtis: 5 pacientai;

• Grupę, kurios glikuoto hemoglobino kiekis yra didesnis nei 10,1 proc.; imtis: 5 pacientai.

Implantų stabilumas buvo vertintas rezonanso dažnio analizės metodu 4 mėn. po implantų įsriegimo kas savaitę nuo pat įsriegimo dienos. Visiems 32 – dviems pacientams blogiausias implantų stabilumas stebėtas 2-6 savaitėmis. Pas pacientus, kūrių glikuoto hemoglobino kiekis buvo 8,1 proc. ir didesnis buvo stebėtas kraštinio kaulo netekimas bei mažesnis implanto stabilumas, nei pas kitų dviejų grupių pacientus. Taip pat pas didesnio glikuoto hemoglobino kiekio pacientus (daugiau nei 8,1 proc.) stebėtas didesnis implanto stabilumo sumažėjimas 2-6 savaitėmis bei ilgesnis gyjimo (osteointegracijos) procesas iki grįžimo į pradinį stabilumo lygį tik įsriegus implantus. Pradinį stabilumo lygį pacientų grupės atitinkamai pasiekė 4 – tą, 4 – tą, 6 – tą bei 16 – tą savaitėmis. Taip pat įvertintas implantacijos atvejų pradinio implanto pasiekiamumas procentais. Pacientų grupės iki 6,0 proc. glikuoto hemoglobino pradinio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 91,7 proc., pacientų grupės nuo 6,1 iki 8,0 proc. glikuoto hemoglobino pirminio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 83,3 proc., pacientų grupės nuo 8,1 iki 10,0 proc. glikuoto hemoglobino imtinai pirminio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 80,0 proc., pacientų grupės nuo 10,1 proc. glikuoto hemoglobino ir daugiau dantų implantų pradinio stabilumo pasiekiamumas siekia 57,1 proc. Taip pat autoriai pastebėjo, kad pirmų trijų grupių pacientų implantų stabilumo didėjimo šuolis stebimas 4–6 savaitėmis, o ketvirtosios grupės pacientų tik 6–8 savaitėmis. Tačiau nesergančių cukriniu diabetu pacientų (glikuoto hemoglobino kiekis krauyje mažesnis nei 6,0 proc.) grupės implantų stabilumo rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei sergančiųjų cukriniu diabetu. Anot autorių taip yra dėl to, kad hiperglimemija inhibuoja osteoblastų proliferaciją bei kalogeni sintezę pirminio kaliuso formavimosi stadijoje. To pasekoje sumažėja susiformavusio kaulo. Todėl prastėja implantų osteointegracija. Be to, padidintos glikemijos pacientams būdingas padidintas uždegiminis atsakas, taip pat inhibuojantis osteoblastų aktyvumą. Todėl ilgalaikė hiperglikemija neigiamai susijusi su implantų osteointegracija. Mažėja sėkmės tikimybė bei didėja komplikacijų tikimybė, pvz., dažniau išsivysto periimplantitai. Autoriai padarė išvadą, jog šis tyrimas statistiškai reikšmingai įrodė implantų stabilumo sumažėjimą pacientams, sergantiems cukriniu diabetu (glikuoto hemoglobino kiekis 8,1 proc. ir didesnis, imtinai) [30].

23 Ana Malledo ir bendraautoriai atliko mokslinių straipsnių apžvalgą, norėdami įvertinti cukrinio diabeto įtaką dantų implantų osteointegracijai. Taip pat įvertintas ir po implantacinių žaizdų gyjimo greitis pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Anot Anos Malledo ir bendraautorių pacientų, sergančių cukriniu diabetu, dantų implantų stabilumas yra mažesnis nei pacientų, nesergančių cukriniu diabetu. Taip yra todėl, kad hiperglikemija inhibuoja osteoblastų aktyvumą bei trigdo fosforo bei kalcio apkaitą. Taip pat, hiperglikemija lemia mikro bei makro kraujagyslines komplikacijas dėl kurių sulėtėja po implantacinių žaizdų gijimas. Dėl to, lyginant su cukriniu diabetu nesergančiais pacientais, sergančiųjų implantacijos klaidų skaičius yra didesnis. Dauguma iš jų atsiranda per pirmuosius metus po apkrovos implantui suteikimo. Taip pat, autoriai teigia, kad sergamumas II tipo cukriniu diabetu lemia didesnį implantų klaidų skaičių nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu. Taip yra todėl, kad insulinas dalyvauja osteoblastų matricos formavimesi (sergant I tipo cukriniu diabetu insulino kiekis nėra sumažėjęs, sumažėjęs tik organizmo jautrumas insulinui, o sergant II tipo cukriniu diabetu sumažėjęs insulino kiekis). Taigi Ana Malledo ir bendraautoriai padėrė tokias išvadas, kad hiperglikemija turi neigiamą įtaką kaulo formavimuisi bei osteointegracijai, taip pat minkštieji audiniai sergant cukriniu diabetu pažeidžiami dėl kraujagyslinių komplikacijų, žaizdų gijimas ilgesnis bei jos labiau linkusios infekuotis. Tai padidina implantacijos klaidų skaičių pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, lyginant su šia liga nesergančiais pacientais [2].

Anot Khazaei ir bendraautorių Resveratrolis gali pagerinti dantų implantų osteointegraciją pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Resveratrolis yra fitoleksinas, t. y., antibakterinis bei antigrybelinis preparatas, kurį augalai vartoja gynybai nuo mikroorganizmų. Šis preparatas inhibuoja bakterijų bei grybelių fermentines reakcijas. Šio preparato daugiausiai randama vynuogėse bei riešutuose. Tai pat Resveratrolis greitina osteointegraciją, nes pasižymi antiuždegiminiu bei nuskausminančiuoju poveikiais. Taip pat šis preparatas aktyvina osteokalcino genų ekspresiją, kuri savo ruožtu skatina osteoblastų diferencijaciją iš mezenchiminių ląstelių. Taip pat Resveratrolis inhibuoja vėžio nekrozės faktorių, skatinantį osteoklastų funkciją. Anot autorių Resveratrolis gali sumažinti dantų implantų klaidų skaičių pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, nes jis aktyvina kaulo formavimąsi bei pasižymi antiuždegiminiu poveikiu [21].

Katyayan PA ir bendraautoriai apžvelgė septynis klinikinius tyrimus ir tik viename iš jų buvo įrodyta statistiškai reikšminga 1,94±0,2 proc. didiesnė dantų implantų klaidos tikimybė pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Taigi autoriai padarė išvadą, kad sergamumas cukriniu diabetu nėra kontrindikacija dantų implantų implantacijai šiems pacientams. Tačiau pastebėtas didesnis sergančiųjų cukriniu diabetu sergamumas periodonto ligomis. Pastebėti dažnesni bei sunkesni periodonto susirgimai bei didesnė periodonto destrukcija. Taip par sergančiųjų cukriniu

24 diabetu patologinės kišenės gilesnės bei jose pastebima didesnė mikrobiomos įvairovė. Dėl šeimininko imuninio atsako sumažėjimo patogenams bei kitokios patologinių kišenių mikrobiomos stebima didesnė periodonto audinių destrukcija [20].

Chen H. ir bendraautoriai tyrė radioterapijos, rūkymo, cukrinio diabeto bei osteoporozės įtaką dantų implantų išgyvenamumo tikimybei. Anot autorių rūkymas ir radioterapija turi neigiamą įtaką dantų implantų išgyvenamumo tikimybei. Osteoporozė įtakos neturi, o cukrinis diabetas tyrimo duomenimis netgi turėjo teigiamą įtaką. Tačiau literatūroje randami duomenys, kad osteoporozė bei cukrinis diabetas turi neigiamą įtaką dantų implantų išgyvenamumo tikimybei, taigi pacientus, sergančius šiomis ligomis reikia nuodugniai ištirti, ypač sergančius blogai kontroliuojamomis cukrinio diabeto formomis. Taip Chen H. ir bendraautoriai pastebėjo, kad sergamumas II tipo cukriniu diabetu turi didesnę neigiamą įtaką dantų implantų išgyvenamumui nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu [6].

Sun DC ir bendraautoriai in vitro tyrė pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu osteoblastų aktyvumą. Šių pacientų osteoblastai auginti ant titaninių plokštelių, turinčių sriegius. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti prastesnės pacientų osteointegracijos, sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu mechanizmą. Sun DC ir bendraautoriai pastebėjo, kad II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų osteoblastai lėčiau auga, lėčiau kalcifikuojasi bei yra mažiau aktyvūs. Jie užaugo tokios pačios morfologijos, tačiau prastesnės osteointegracijos bei lėčiau. Padaryta išvada, jos II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų osteoblastai auga lėčiau ir prasčiau osteointegrauojasi prie titaninių implantų sriegių [29].

Oates TW ir bendraautoriai apžvelgė 13 klinikinių tyrimų apie cukrinio diabeto ir dantų implantų klaidų skaičiaus ryšį. Bendras kontrolinių grupių pacientų klaidų skaičius buvo 5,6 proc., o sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų skaičius buvo 6,4 proc. Taip pat, tik viename ir trylikos tyrimų buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas implantų neišgyvenamumo padidėjimas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Buvo padaryta išvada, kad cukrinis diabetas nėra kontrindikacija dantų implantų implantacijai pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Tačiau svarbi glikuoto hemoglobino kiekio kontrolė. Prastai kontroliuojamas cukrinis diabetas (8-10 proc. glikuoto hemoglobino) dar nėra kontrindikacija dantų implantacijai, tačiau blogai kontroliuojamo glikuoto hemoglobino kiekio pacientams (10 proc. ir daugiau) dantų implantų implantuoti nepatartina [24].

Dubey RK ir bendraautoriai apibendrino penkioliką klinikinių tyrimų, kuriuose buvo aprašyta implantų išgyvenamumo tikimybė pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Nei viename tyrime nepastebėta, kad implantų išgyvenamumas sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų grupei būtų statistiškai reikšmingai mažesnis. Trijuose klinikiniuose tyrimuose pastebėtas didesnis ankstyvųjų

25 klaidų skaičius (per vienerius metus nuo implanto apkrovos), nei vėlyvųjų. Implantų išgyvenamumas iki vienerių metų siekė 88,8 – 100 proc. Išgyvenamumas iki penkerių metų taip pat siekė nuo 88,8 proc. ir daugiau. Išgyvenamumas iki dešimties metų pagal Petter Moy pacientų sergančių cukriniu diabetu buvo statistiškai reikšmingai mažesnis (68,7 proc.) [27].

26

2. Rezultatų aptarimas

Lyginant V. Moraschini ir bendraautorių [34] bei F. Marchand ir bendraautorių [13] klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose atitinkamai aprašyta cukriniu diabetu nesergančių pacientų implantų išgyvenamumas iki 10 – ties metų ir cukriniu diabetu sergančių pacientų implantų išgyvenamumas iki 10 – ties bei 20 – ties metų, implantų išgyvenamumas tarp pacientų, sergančių cukriniu diabetu ir kontrolinių grupių nėra statistiškai reikšmingai skirtingas. Vidutinis nesergančiųjų cukriniu diabetu pacientų implantų išgyvenamumas 10 m. yra 92,2 proc., o sergančiųjų 92,9 proc. Tačiau 20 metų išgyvenamumas statistiškai reikšmingai skiriasi ir kontrolinės grupės išlieka panašus, o sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų siekia tik 73,4 proc.

Sergančiųjų cukriniu diabetu dantų implantacijos nesėkmės tikimybė 0-17,6 proc., o nesergančiųjų šia liga – 0-14,3 proc. Ryšys tarp sergamumo cukriniu diabetu bei didesnės implantacijos nesėkmės tikimybės nenustatytas [32].

B. R. Chraconovic ir bendraautoriai apžvelgė 14 klinikinių tyrimų. Nei viename iš jų sergančiųjų cukriniu diabetu implantacijos sėkmės tikimybė nebuvo statistiškai reikšmingai mažesnė nei nesergančiųjų [4].

Cukrinis diabetas nėra kontrindikacija dantų eilių defektų atstatymui dantų implantais pacientams, sergantiems cukriniu diabetu [3, 9,13].

Tačiau šiuose straipsniuose taip pat teigiama, jog siekiant sėkmingos implantacijos cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikalinga gera glikuoto hemoglobino kontrolė kraujyje. Taigi cukrinis diabetas nėra kontrindikacija pilnų ar dalinių dantų eilių defektų atstatymui dantų implantais, tačiau norint taikyti šį metodą, reikalinga gera glikuoto hemoglobino kontrolė.

Taip pat pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, lyginant su šia liga nesergančiais pacientais nepadidėja nei alveolinio kaulo rezorbcija, nebūna didesnio dantenų kraujavimo implanto prigyjimo metu, bei nestebima kitokia mikro flora [3].

4 – toje lentelėje pateikiamas visų šioje mokslinėje apžvalgoje apžvelgtų straipsnių, turėjusių tiek cukriniu diabetu sirgusiųjų, tiek kontrolines grupes implantacijos dantų implantais sėkmės tikimybė. Tikimybių skirtumas tarp nesergnčiųjų cukriniu diabetu ir sergančiųjų cukriniu diabetu svyruoja nuo 0 iki 6,22 proc. Vidutiniškai implantų išgyvenamumas nesergančiųjų cukriniu diabetu pacientų grupėje yra 94,88 proc. Tuo tarpu sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų grupėje – 93,39 proc. Vidutinis skirtumas tarp sergančiųjų cukriniu diabetu ir nesergančiųjų cukriniu diabetu pacientų grupių yra 1,49 proc.

27 Lentelė Nr. 4 Implantacijos dantų implantais sėkmės tikimybė pagal analizuotus straipsnius turėjusius tiek cukriniu diabetu sergančiųjų, tiek kontrolines grupes.

Šaltinis Metai Imtis Tyrimo

charakteristikos Ilgalaikis/Trum palaikis* tyrimas A (proc.) Cukrinio diabeto tipas B (proc.) A - B F. Marchand ir kiti 2011 434 Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Ilgalaikis 93,2 N. d. 92,49 0,71 V. Moraschi ni ir kiti 2012 N. d. Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Trumpalaikis 94,4 II tipo 93,6 0,8 Thomas W. Oates ir kiti 2013 234 Klinikinisatsitik tinių imčių, atvejo kontrolės, prospektyvinis Trumpalaikis 94,61 II tipo 90,59 4,02 H. Chen ir kiti 2013 6574 Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Trumpalaikis 94,74 II tipo 95,32 -0,58 D. Busenlec hner ir kiti 2014 4316 Klinikinis, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, prospektyvinis Trumpalaikis 97,0 II tipo 97,0 0 V. Moraschi ni ir kiti 2014 N. d. Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo Ilgalaikis 92,2 - (nesergant ys N. d.

28 kontrolės, retrospektyvinė pacientai) Thomas W. Oates ir kiti 2014 137 Klinikinis, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, prospektyvinis Trumpalaikis 94,0 I tipo/ II tipo 93,6/ 95,0 (viduti niškai 93,8) 0,2 B. R. Chrcanov ic ir kiti 2015 N. d. Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Trumpalaikis 96,67 II tipo 95,48 1,12 V. Moraschi ni ir kiti 2016 N. d. Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Trumpalaikis 96,44 II tipo 92,87 3,57 R. K. Dubeu ir kiti 2016 N. d. Apžvalga, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, retrospektyvinė Trumpalaikis 95,58 II tipo 89,36 6,22 Vid.**: 94,88 Vid.: 93,39 Vid.: 1,49

A – implantacijos nesergantiems cukriniu diabetu pacientams sėkmės tikimybė. B – implantacijos sergantiems cukriniu diabetu pacientams sėkmės tikimybė. A - B – tikimybių skirtumas.

* – ilgalaikis tyrimas – trukęs 10 metų arba daugiau, trumpalaikis tyrimas – trumpesnis nei 10 metų. N. d. – nėra duomenų.

29

2.2 Poimplantacinės žaizdos gijimas bei osteointegracija

Pacientų sergančių blogai kontroliuojama arba nekontroliuojama cukrinio diabeto forma RANKL/OPG (vėžio nekrozės faktoriaus ligando, aktyvinančio osteoklastų funkciją) / (osteoprotegenino, inhobuojančio RANKL ir lėtinančio osteoporozės vystymąsi) santykis yra statistiškai reikšmingai didesnis, t. y., transliuojama daugiau su kaulo tirpimu susijusio vėžio nekrozės faktoriaus ligando ir lėčiau bei su mažesne sėkmės tikimybe vyksta implantų osteointegracija burnos ertmėje [1].

Pacientų, kurių HbA1c > 8,1 proc. osteointegracija prasideda vėliau, lyginant su kitų grupių pacientais bei nepasiekia tokio paties osteointegracijos lygmens, t. y., pacientų, kurių HbA1c > 8,1 proc. osteointegracijos procesas suintensyvėja po 2 – jų mėnesių po implantacijos bei po 16 – kos mėnesių pasiekia 66,0 proc., o kitų grupių pacientų osteintegracijos procesas suintensyvėja po 12 – kos dienų po implantacijos bei pasiekia 86 proc. Galima daryti išvadą, jog padidėjęs glikuoto hemoglobino (HbA1c) kiekis pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu nėra susijęs su pakitusiu implantacijos sėkmės tikimybe po 1 m. po kramtomojo krūvio implantui suteikimo (po 1 m. 4 mėn po implantacijos procedūros), tačiau osteointegracijai ir implanto stabilumui padidėjęs glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje turi neigiamos įtakos. Osteointegracija lėtėja bei nepasiekia tokios stabilumo ribos, kokia yra pasiekiama pacientų nesergančių II tipo cukriniu diabetu ar sergančių, tačiau esančių gerai kontroliuojamos glikemijos (HbA1c 6–8 proc.) [31].

T. W. Oates ir bendraautoriai tyrė implantų stabilumą rezonanso dažnio analizės metodu. Visiems 32 – dviems pacientams blogiausias implantų stabilumas stebėtas 2 -6 savaitėmis. Pas pacientus, kūrių glikuoto hemoglobino kiekis buvo 8,1 proc. ir didesnis buvo stebėtas kraštinio kaulo netekimas bei mažesnis implanto stabilumas, nei pas kitų dviejų grupių pacientus. Taip pat pas didesnio glikuoto hemoglobino kiekio pacientus (daugiau nei 8,1 proc.) stebėtas didesnis implanto stabilumo sumažėjimas 2-6 savaitėmis bei ilgesnis gyjimo (osteointegracijos) procesas iki grįžimo į pradinį stabilumo lygį tik įsriegus implantus. Pradinį stabilumo lygį pacientų grupės atitinkamai pasiekė 4 – tą, 4 – tą, 6 – tą bei 16 – tą savaitėmis. Taip pat įvertintas implantacijos atvejų pradinio implanto pasiekiamumas procentais. Pacientų grupės iki 6 proc. glikuoto hemoglobino pradinio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 91,7 proc., pacientų grupės nuo 6,1 iki 8,0 proc. glikuoto hemoglobino pirminio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 83,3 proc., pacientų grupės nuo 8,1 iki 10,0 proc. glikuoto hemoglobino imtinai pirminio dantų implantų stabilumo pasiekiamumas siekia 80,0 proc., pacientų grupės nuo 10,1 proc. glikuoto hemoglobino ir daugiau dantų implantų pradinio stabilumo pasiekiamumas siekia 57,1 proc. Taip

30 pat autoriai pastebėjo, kad pirmų trijų grupių pacientų implantų stabilumo didėjimo šuolis stebimas 4 – 6 savaitėmis, o ketvirtosios grupės pacientų tik 6 – 8 savaitėmis [30].

Pacientus, sergančius cukriniu diabetu, ypač sergančius prastai ar blogai kontroliuojamomis jo formomis, reikia nuodugniai ištirti prieš implantacijos procedūrą, bei kiek įmanoma subalansuoti glikuoto hemoglobino kiekį [6].

Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, dantų implantų stabilumas yra mažesnis nei pacientų, nesergančių cukriniu diabetu. Taip yra todėl, kad hiperglikemija inhibuoja osteoblastų aktyvumą bei trikdo fosforo bei kalcio apkaitą. Taip pat, hiperglikemija lemia kraujagyslių sienelių struktūros pakitimus dėl kurių sulėtėja po implantacinių žaizdų gijimas. Dėl to, lyginant su cukriniu diabetu nesergančiais pacientais, sergančiųjų implantacijos klaidų skaičius yra didesnis. Dauguma iš jų atsiranda per pirmuosius metus po apkrovos implantui suteikimo. Taigi hiperglikemija turi neigiamą įtaką kaulo formavimuisi bei osteointegracijai, taip pat minkštieji audiniai sergant cukriniu diabetu pažeidžiami dėl kraujagyslinių komplikacijų, žaizdų gijimas ilgesnis bei jos labiau linkusios infekuotis. Taigi sergančiųjų cukriniu diabetu implantų stabilumas yra mažesnis [2].

Sergamumas cukriniu diabetu atideda ankstyvąjį kaulo gijimą, todėl osteokondukcijos procesas lėtesnis, prastesnė implanto osteointegracija, kaulinių trapekulių formavimasis bei remodeliacija atidėti [9].

Taip pat pacientams, sergantiems cukriniu diabetu labiau būdingas ankstyvas dantų implantų atmetimas (per vienerius metus po dantų implantų apkrovos kramtomuoju spaudimu). Taip pat burnos skalavimas 0,12 proc. chlorheksidino tirpalu bei antibiotikų terapija gali pagerinti implantacijos rezultatus [8].

5 – toje lentelėje pateikiamas dantų implantų osteointegracijos laipsnis pagal

analizuotus straipsnius turėjusius tiek cukriniu diabetu sergančiųjų, tiek kontrolines grupes. Pagal turimus duomenis galima teigti, jog pacientų, nesergančių cukriniu diabetu osteointegracijos laipsnis yra didesnis, o osteointegracijos procesas greitesnis nei pacientų, sergančių

nekontroliuojama cukrinio diabeto forma (atitinkamai 86/91,7 proc. ir nuo keturių iki dėšimties mėn. nesergančiųjų grupėje ir 66/57,1 proc. ir šešiolika mėn. sergančiųjų grupėje). Tuo tarpu, sergamumas kontroliuojama cukrinio diabeto forma osteointegracijos laipsnio nesumažina bei trukmės nepadidina (86/83,3 proc. ir nuo keturių iki dėšimties mėn.). Taip pat RANKL/OPG (vėžio nekrozės faktoriaus ligando, aktyvinančio osteoklastų funkciją/ osteoprotegenino, inhibuojančio RANKL ir lėtinančio osteoporozės vystymąsi) santykis nesergančiųjų cukriniu diabetu pacientų grupėje yra 3,19 karto mažesnis nei pacientų, sergančių nekontroliuojama cukrinio diabeto forma grupeje (atitinkamai 0,16 ± 0,13 ir 0,51 ± 0,06).

31 Lentelė Nr. 5 Dantų implantų osteointegracijos laipsnis pagal analizuotus straipsnius turėjusius tiek cukriniu diabetu sergančiųjų, tiek kontrolines grupes.

Šaltinis Metai Imtis Tyrimo charakteris tikos HbA1c* < 6 proc. grupės osteointegrac ija (proc.) ir maksimalios osteointegrac ijos laikas (mėn) 6 proc. < HbA1c < 8 proc. grupės osteointegr acija (proc.) ir maksimali os osteointegr acijos laikas 8,1 proc. < HbA1c < 10 proc. grupės osteointegraci ja (proc.) ir maksimalios osteointegraci jos laikas 10 proc. < HbA1c RANKL**/ OPG*** HbA1c < 6 proc. RANKL/OP G 6 proc. < HbA1c < 8 proc. RANKL**/ OPG 8,1 proc. < HbA1c Thomas W. Oates ir kiti 2014 137 Klinikinis, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, prospekty vinis 86 proc.; 10 mėn. 86 proc.; 10 mėn. 66 proc.; 16 mėn. N. d. N. d. N. d. N. d.

32 T.W. Oates ir kiti 2009 32 Klinikinis, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, prospekty vinis 91,7 proc.; 4 mėn. 83,3 proc.; 4 mėn. 80,0 proc.; 6 mėn. 57,1 proc.; 16 mėn. N. d. N. d. N. d. A. Conte ir kiti 2015 54 Klinikinis, atsitiktinių imčių, atvejo kontrolės, prospekty vinis N. d. N. d. N. d. N. d. 0,16 ± 0,13 0,18 ± 0,06 0,51 ± 0,06 * – glikuotas hemoglobinas.

** – vėžio nekrozės faktoriaus ligandas, aktyvinantis osteoklastų funkciją.

*** – osteoprotegeninas, inhibuojantis RANKL ir lėtinantis osteoporozės vystymąsi. N. d. – nėra duomenų.

33

2.3 Pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu periodonto ligų kontrolė

Reikia sukontroliuoti sergamumą periodonto ligomis pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir tuomet sergamumas cukriniu diabetu dantų implantacijos sėkmės tikimybei įtakos neturės. Tačiau sergantieji cukriniu diabetu du kartus dažniau serga periodonto ligomis, nei cukriniu diabetu nesergantieji. Taip pat sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų implantacijos sėkmės tikimybė yra 92,49 proc. ir nėra statistiškai reikšmingai mažesnė nei nesergančiųjų šia liga [13].

Anot Dieter Busenleher ir bendraautorių implantų išgyvenamumas po dantų implantacijos operacijos yra 97,0 proc. ir nėra statistiškai reikšmingo išgyvenamumo skirtumo dėl implantų ilgio, diametro, lokalizacijos žandikaulje, imlanto pozicijos, ankstesnės chirurginės kaulo augmentacijos, osteoporozės, pacientų amžiaus ar sergamumo cukriniu diabetu. Tačiau tarp sergančiųjų cukriniu diabetu pastebėta statistiškai reikšmingai daugiau pacientų sergančių periodontologinėmis ligomis [7].

2.4 Sergamumo cukriniu diabetu trukmės poveikis implantacijai

Ilgesnis sergamumo cukriniu diabetu (hiperglikemijos tęsimosi laikas) lemia prastesnius dantų implantų osteointegracijos rezultatus. Dėl šios priežasties trumpalaikis hiperglikemijos padidėjamas neturi įtakos dantų implantacijai – nėštumo diabetas neturi įtakos osteointegracijai [33].

Išskiriami veiksniai įtakojantys dantų implantų išgyvenamumą: diabeto tipas (I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams implantų išgyvenamumas didesnis nei II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams), sergamumo diabetu trukmė (ilgėjant trukmei implanto išgyvenamumo tikimybė mažėja), glikuoto hemoglobino kiekis paciento kraujyje bei glikemijos kontrolė, mikro ir makro kraujagyslinių komplikacijų išsivystymo kiekis, hiperglikemijos kortrolės būdas (kontrolė keičiant mitybos rėžimą mažiau patikima nei kontrolė insulinu) [8].

2.5 Sergamumas II tipo cukriniu diabetu lemia didesnė implantacijos klaidos tikimybę nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu lemia didesnį implantų klaidų skaičių nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu [2]. Taip yra todėl, kad insulinas dalyvauja osteoblastų matricos formavimesi (sergant I tipo cukriniu diabetu insulino kiekis nėra sumažėjęs, sumažėjęs tik organizmo jautrumas insulinui, o sergant II tipo cukriniu diabetu sumažėjęs insulino kiekis).

34 Sergamumas II tipo cukrini diabetu turi didesnę neigiamą įtaką dantų implantacijai nei sergamumas I tipo cukriniu diabetu [6].

2.6 Resveratrolis skatina osteoblastų diferencijaciją

Resveratrolis greitina osteointegraciją, nes pasižymi antiuždegiminiu bei nuskausminančiuoju poveikiais. Taip pat šis preparatas aktyvina osteokalcino genų ekspresiją, kuri savo ruožtu skatina osteoblastų diferencijaciją iš mezenchiminių ląstelių. Taip pat Resveratrolis inhibuoja vėžio nekrozės faktorių, skatinantį osteoklastų funkciją. Be to, Resveratrolis gali sumažinti dantų implantų komplikacijų skaičių pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, nes jis aktyvina kaulo formavimąsi bei pasižymi antiuždegiminiu poveikiu [21].

2.7 Atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai

Atliktoje sisteminėje apžvalgoje trūksta ilgo laiko dantų implantų išgyvenamumo sėkmės kontrolės tyrimų (pacientų, sergančių cukriniu diabetu, virš 10 – ties metų). Rastas ir apžvelgtas tik vienas straipsnis apie cukriniu diabetu sergančius pacientus, kuriame pacientai stebėti ilgiau nei 10 m. (iki 20 – ties metų). Taip pat trūksta daugiau tyrimų į kuriuos būtų įtrauktas cukrinio diabeto tipas bei glikemijos kontrolės rezultatai duomenų patikslinimui.

35

3. Klinikinės rekomendacijos kaip padidinti gydymo dantų

implantais sėkmės galimybę pacientams, sergantiems cukriniu

diabetu

1. Reikia kontroliuoti bendrinę organizmo būklę, t. y., kontroliuoti gretutines ligas, pvz., cukrinį diabetą, stabilizuoti glikuoto hemoglobino kiekį. Siekiamybė yra apie 7 proc. [1, 2, 4, 6, 8, 9, 13, 20, 24, 27, 30, 31, 32, 33].

2. Reikia pašalinti predisponuojančius uždegimą faktorius, t. y., išmokyti pacientą laikytis geros burnos higienos, paskatinti mesti rūkyti, gydyti esamą gingivitą, periodontitą ar kitas burnos ligas [13, 15].

3. Gydytojas odontologas turi kruopščiai suplanuoti implantacijos procedūrą bei konsultuotis su paciento šeimos gydytoju ar kitu gydytoju, kontroliuojančiu cukriniu diabetu sergančio paciento bendrinę būklę [8, 9, 13, 27].

4. Implantuoti ilgesniais bei platesniais implantais [13].

5. Infekcijos prevencijai taikyti apie 2 sav. skalavimų 0,12 proc. chlorheksidinu ciklą [2, 13, 20].

6. Infekcijos prevencijai taikyti pre- ir post- operacinę antibiotikų terapiją [2, 4, 8, 13, 20, 24]. 7. Prieš implantaciją siekti geresnės metabolizmo kontrolės net ir esant gerai glikuoto

hemoglobino kontrolei [13].

8. Tinkamai pasirinkti implantą ir chirurginę techniką [9, 13].

9. Perspėti pacientus, kad jie turi padidintą periimplantito riziką ir paskatinti juos laikytis kiek įmanoma geresnės burnos higienos [13].

10. Pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu stengtis nenaudoti poantkaulinių implantų, nes jie didina kraštinio kaulo netekimą ir mažina implantų ilgaamžiškumą [33].

11. Taikyti postchirurginę priežiūrą [8].

12. Naudoti Resveratrolį po implantacijos kaip preparatą, aktyvinantį kaulo formavimąsi bei pasižymintį antiuždegiminiu poveikiu [21].

36

Išvados

1. Sergamumas cukriniu diabetu nekoreliuoja su dantų implantų išgyvenamumu iki 10 – ties metų, tačiau pastebima daugiau ankstyvųjų komplikacijų per vienerius metus nuo kramtomojo spaudimo dantų implantams suteikimo.

2. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, dantų implantų ilgaamžiškumas virš 10 – ties metų yra statistiškai reikšmingai trumpesnis, atitinkamai 73,4 proc. [13, 34], nei pacientų, nesergančių šia liga, atitinkamai 92,49 proc. [13, 34].

3. Sergamumas cukriniu diabetu neigiamai koreliuoja su marginaliniu kaulo netekimu bei implanto stabilumu, todėl po implantacijos procedūros reikalingas ilgesnis (5, o ne 4 mėnesių) poimplantacinės žaizdos gijimo periodas iki implanto apkrovos pradžios kramtomuoju spaudimu.