Remigijus Laurinčikas
5 kursas, 4 grupėAPATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS
MEDŽIAGOS INDEKSO RADIOMORFOMETRINIS
VERTINIMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS IR LYTIES
INDIVIDŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Eglė Jagelavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
APATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS INDEKSO RADIOMORFOMETRINIS VERTINIMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS IR LYTIES
INDIVIDŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas …………...
(parašas) ……….
(vardas pavardė, kursas, grupė)
Darbo vadovas ………...……
(parašas) ………….………
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20… m. ……….….
(mėnuo, diena) 20… m. ……….…. (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir
pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai? 0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _________________________________ Recenzento vardas, pavardė
_______________________________ Recenzento parašas
TURINYS
1. ĮVADAS ... 10
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
2.1.Apatinio žandikaulio kaulinės medžiagos pokyčiai, priklausantys nuo individo amžiaus ir lyties ... 12
2.2. Osteoporozė ... 12
2.3. Medikamentų vartojimas ... 13
2.4. Skeleto kaulų mineralų tankio ryšys su apatiniu žandikauliu ... 14
2.5. Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas ... 14
2.6. Tyrimai kaulų mineralų tankio pokyčiams įvertinti ... 15
2.7. Panoraminis radiografinis tyrimas ... 16
3. APATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS RADIOMORFOMETRINIO INDEKSO TYRIMO METODAI ... 17
3.1. Tiriamųjų apklausa ... 17
3.2. Panoraminis radiografinis tyrimas ... 18
3.3 Radiomorfometrinio apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indekso analizė ... 19
3.4. Statistinė duomenų analizė ... 19
4. REZULTATAI ... 21
4.1.Apklausos rezultatai ... 21
4.2. Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos matavimo rezultatai ... 27
4.2.1. Binarinė logistinė regresinė analizė ... 30
5. DISKUSIJA ... 31 6. PADĖKA ... 33 7. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 33 8. IŠVADOS ... 34 9. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 10. PRIEDAI ... 39
APATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS INDEKSO RADIOMORFOMETRINIS VERTINIMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS IR LYTIES
INDIVIDŲ SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Osteoporozės sukelti patologiniai kaulų lūžiai yra grėsmė
žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tai lėtinė besimptomė liga, todėl svarbu kuo anksčiau nusta-tyti pirmuosius jos požymius bet kuriame skeleto kaulų kauliniame audinyje ir įtraukti individą į profi-laktinę programą. Žandikaulių kaulinio audinio morfologiniams pokyčiams vertinti gali būti naudoja-mas apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas, nustatytas panoraminėje radiogramoje. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžia-gos morfologinius pokyčius tarp 19 – 50 metų amžiaus Lietuvoje gyvenančių individų, atsižvelgiant į skirtingą tiriamųjų amžių, lytį, ligas ir vartojamus vaistus.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 216 individų nuo 19 iki 50 metų amžiaus, kuriems
diagnosti-niais tikslais buvo atliekamas panoraminis radiografinis tyrimas. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, panoraminėse radiogramose analizuota apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas pagal Klemetti (MCI). Nustatytos trys indekso morfologinės grupės (C1; C2; C3). Pagal amžių tiriamieji suskirstyti į tris grupes (1gr. 19-30 m.; 2gr. 31-40 m; 3gr. 41-50 m.). Statistinei analizei atlikti naudotos programos “Excel 2011”, “SPSS 22.0”. Hipotezė laikyta reikšminga kai p≤0,05.
Rezultatai: Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp MCI ir tiriamųjų amžiaus (P=0,01), lyties
(P=0,01), rūkymo (P<0,01), skydliaukės ligų (P=0,05), hormoninų preparatų vartojimo (P<0,01). Trijų nepriklausomų panoraminių radiogramų vertintojų sutariamumo koeficientas κ = [0,81 – 1,00].
Išvados: Apatinio žandikaulio tankios kaulinės medžiagos morfologiniai pokyčiai susiję su tiriamųjų amžiumi, lytimi, skydliaukės ligomis ir hormoninių preparatų vartojimu.
Raktiniai žodžiai: apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas, osteoporozė, apatinis
RADIOMORPHOMETRIC EVALUATION OF MANDIBULAR CORTICAL INDEXAMONG DIFFERENT AGE AND SEX INDIVIDUALS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Pathological bone fractures induced by osteoporosis
are a hudge threat to the human’s health and the quality of life. This disease is chronic and asymtomatic, therefore it is very important to notice the first signs of osteoporosis in any skeletal bone and include the person in profilactic programme. The mandibular cortical index in panoramic radiography could be used to evaluate mandibular morphological changes. The aim of this work was to evaluate the altera-tions in mandibular cortical according to age, sex, diseases and medicaaltera-tions in the group of 19 to 50 years old Lithuanians.
Material and the methods: The study included 216 individuals at the age of 19 to 50 that were
prescribed to have a panoramic radiography with a diagnostic purpose. Anonymous questionare has been used to collect data and mandibular cortical index (MCI) was indicated in the panoramic radiogra-phies using methodics of Klemetti. Three morphological groups were observed an analyzed (C1; C2; C3). According to age, participants have been distributed into three groups (1 group – 19-30 years; 2 group – 31-40 years; 3 group – 41-50 years). “Excel 2011”, “SPSS 22.0” have been used for statistical analysis. The significance level of 0.05 has been chosen.
Results: The statistical significance was established between MCI and individual’s age (P=0,01), sex
(P=0,01), smoking (P<0,01), thyroid disease (P=0,05), hormonal therapy (P<0,01). The koeficient of agreement of three independent observers κ = [0,81 – 1,00].
Conclusions: Morphological changes in mandibular cortical are linked to individual’s age, sex,
smo-king, thyroid disease, hormonal therapy.
1. ĮVADAS
Odontologijoje diagnostiniais tikslais atliekamas panoraminis radiografinis tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų pasaulyje. Žmonės dažniau lankosi odontologinėse nei šei-mos klinikose [1]. Daugumai pacientų, po pirminio odontologinio gydymo plano sudarymo yra atlieka-mas panoraminis radiografinis tyriatlieka-mas, kad būtų galima įvertinti paciento periodonto būklę, karieso-geninius bei periapikalinius pažeidimus, endodontinio gydymo kokybę ar atlikti paciento žandikaulio ištyrimą prieš implantaciją. Tačiau šio tyrimo reikmė vis labiau auga ir šiuo metu jis gali būti taikomas diagnozuoti bendro skeleto kaulinio audinio ligas, tokias kaip osteopenija [2], osteoporozė [3], nustatyti išorinės miego arterijos kalcifikaciją [4], trapių kaulų sindromo (Osteogenesis imperfecta) sunkumo laipsnį [5] ar net pagelbėti atliekant pacientų sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu pirminę diagnostiką [6]. Panoraminis radiografinis tyrimas yra patogus, nes pacientą veikia maža radiacijos dozė, yra trumpa atlikimo trukmė, galima naudoti neišsižiojantiems pacientams, radiogramoje galima matyti apatinį ir viršutinį žandikaulius ir juos supančias struktūras. Pasaulinėje praktikoje apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos pokyčiai [7, 8, 9] nagrinėjami jau seniai [10], jos analizė taikoma bendroje klinikinė praktikoje, tiriant ankstyvuosius skeleto kaulinio audinio pokyčius skirtinguose kauluose bei diagnozuojant osteoporozę [11]. Tačiau paskutiniu metu ypač susidomėta įvairaus amžiaus ir lyties sveikų [12] bei osteopenija [13] sergančių individų pamato tankiosios kaulinės medžiagos tyrimais skirtingose rasėse [14], populiacijose [15], tarp skirtingos lyties [9] bei amžiaus [16] individų, naudojant panoraminius radiomorfologinius indeksus. Iki šiol panašūs tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, tačiau tiek skeleto, tiek žandikaulio kaulinio audinio pokyčių problema ir jų diagnostika yra ir išlieka aktuali odontologinėje ir bendrojoje medicinoje. Tyrimai rodo, kad pokyčiai kaulinėje medžiagoje gali pasireikšti ne tik dėl dantų netekimo, sutrikusios okliuzijos, kramtymo funkcijos, žandikaulio rotacijos, pažeistų raumenų prisitvirtinimo vietų ir pasikeitusios jų lokalizacijos prie apatinio žandikaulio, bet ir lyčių fiziologinių skirtumų kaulų remodeliacijos procesuose, dietos, individo fizinio aktyvumo, paveldimumo faktorių, ligų ar medikamentų poveikio [17]. Panoraminėje radiogramoje visos šios būklės įvardijamos rentgeno spindulių sugerties suma-žėjimu, tankiosios kaulinės medžiagos sluoksnio suplonėjimu ar poroziškumu ir akytosios kaulinės medžiagos netolygiu vaizdu [2].
Apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas (MCI) yra kokybinis rodi-klis, kuriuo yra vertinami pokyčiai už smakrinės angos ir siejami su skeleto kaulų mineralų tankio pokyčiais [18]. Tyrimai rodo, kad moterys ir vyrai kauluose turi skirtingą kaulinę masę, tankį ir dinami-nius procesus [9]. Dauguma atliktų apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos pokyčių
tyrimų, susijusių su osteopozės profilaktika ir gydymu, nagrinėja vyresnio amžiaus populiacijos dalį [13], dažniau moterų, nei vyrų, nes jų organizme kaulinės medžiagos pokyčiai yra greitesni ir ryškesi, o ypač suaktyvėja pomenopauziniu periodu [12]. Šiame tyrime keliame ir siekiame patvirtinti hipotezę, kad tankiosios kaulinės medžiagos rezorbcija, išsisluoksniavimas taip pat gali įvykti pakankamai jauno amžiaus individams ir toliau su metais didėti [19]. Todėl yra aktualu žinoti, kokiame amžiuje ir kaip anksti juos galima aptikti, kaip greitai jie gali vystytis ir kokios yra pagrindinės šių pokyčių priežastys kai dar nėra hormonų pusiausvyros pokyčių įtakos, bet veikia įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip sistemi-nės ligos, gyvenimo būdas ir įpročiai.
Šio tyrimo tikslas įvertinti apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos poky-čius pagal panoramines radiogramas 19–50 metų individams, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, lytį, ligas ir vartojamus vaistus. Tyrime buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Įvertinti MCI ir amžiaus bei lyties ryšį.
2. Įvertinti MCI ir ligų turinčių įtakos kaulo metaboliniams procesams ryšį. 3. Įvertinti MCI ir vartojamų medikamentų ryšį.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Apatinio žandikaulio kaulinės medžiagos pokyčiai, priklausantys nuo individo amžiaus ir lyties
Individui augant, storėja tankiosios kaulinės medžiagos (TKM) sluoksnis ir dėl to didėja kaulų masė [20]. Nuo trisdešimties metų naujai besiformuojančio kaulinio audinio ir rezorbcijos greitis susilygina, o po menopauzės moterims ir po šešto dešimtmečio vyrams kaulo rezorbcija pradeda dominuoti [21]. Tiek vyrų, tiek moterų kaulų mineralų masė per metus sumažėja apie 1 proc. [22]. Vyrų ir moterų organizme kaulų mikroarchitektūros ir morfologijos pokyčiai susiję su amžiniais, o moterų organizme dar ir su pomenopauzinio laikotarpio lytinių hormonų pokyčiais [3]. Per pirmuosius penkerius pomenopauzinio laikotarpio metus kaulinio audinio kiekis moterų organizme gali sumažėti iki 20 proc. [3, 20].
Kai žmogus sensta, susilpnėja osteoblastų migracija ir dėl to sulėtėja kaulinio audinio remode-liacija [23]. Apatiniame žandikaulyje labai sumažėja kaulų mineralų tankis [8], vyksta trabekulių plonėjimas, pakinta jų tarpusavio jungtys ir tarpai [10], o taip pat plonėja visa apatinio žandikaulio tankioji kaulinė medžiaga: prieangio paviršiaus TKM plonėja labiau nei pamato [24]. Su amžiumi susijusius apatinio žandikaulio formos pasikeitimus aprašė Shaw su bendraautoriais, kurie tyrė kompiu-terinės tomografijos vaizdus ir vertino 60 vyrų ir 60 moterų šešių apatinio žandikaulio matmenų amžinius pokyčius [25]. Mokslininkai nustatė, kad didėjant individo amžiui, reikšmingai sumažėja didžiausias apatinio žandikaulio šakos aukštis, apatinio žandikaulio kūno aukštis ir ilgis, statistiškai reikšmingai padidėja žandikaulio kampas. Pastebėti požymiai reikšmingai kito abiems lytims. Tyrime nebuvo vertinti bedančiai žandikauliai.
2.2. Osteoporozė
Osteoporozė (OP) – tai metabolinė liga, kuri pasireiškia kaulų mineralų tankio mažėjimu, dėl to keičiasi skeleto kaulinė struktūra, darosi porėta ir mažiau atspari lūžiams. Osteoporozės metu plonėja tankiosios kaulinės medžiagos (TKM) sluoksnis, susilpnėja akytoji kaulinė medžiaga, padidėja mine-ralų kristalų dydis bei pailgėja kolageno brendimo laikotarpis [3]. Osteoporozė gali paveikti bet kurį organizmo kaulą, tame tarpe ir apatinį žandikaulį [26].
skeleto kaulų mineraliniu tankiu [26]. Todėl sisteminės osteoporozės sukelti skeleto kaulų patologiniai pokyčiai atsispindi apatiniame žandikaulyje.
Individai, sergantys osteoporoze, dažniau turi apatinio žandikaulio TKM erozijų nei sveiki asmenys [13]. Yra įrodyta, kad asmenys, priklausantys apatinio žandikaulio TKM indekso pagal Klemetti C3 morfologinei grupei ir turintys plonesnį nei 3 mm apatinio žandikaulio pamato TKM sluoksnio storį, sutrikusį trabekulinių pertvarų išsidėstymą, apatinio žandikaulio akytosios kaulinės medžiagos vientisumo pažeidimus, turėtų būti įtraukti į osteoporozės aukštos rizikos grupę, nepaisant jų amžiaus ir lyties [3, 6]. Tokiems asmenims yra tikslinga atlikti DXA kaulų mineralų tankio tyrimus ir, jei reikia, pradėti gydymą.
2.3. Medikamentų vartojimas
Kalcis ir vit. D yra laikomi vienomis iš reikalingiausių medžiagų kaulų remodeliacijos procese bei osteoporozės profilaktikoje [27]. Šių elementų trūkumas mityboje gali nulemti skeleto kaulų mineralų tankio mažėjimą bei padidinti kaulų lūžių riziką [28]. Kalcio patekimą į ekstraląstelinius skysčius iš kaulo bei išsiplovimą iš organizmo, kaulo modeliacijos ir metabolizmo sutrikimus gali sukelti estrogenų trūkumas, moterims pasireiškiantis pomenopauziniu laikotarpiu. Tuo atveju dažnai skiriama pakaitinė estrogenų terapija, sumažinanti osteopenijos ir OP riziką [24]. Yra įrodyta, kad vit. D skatina kalcio absorbciją žarnyne [29].
Kortikosteroidiniai preparatai yra plačiai vartojami dėl jų imunosupresinių ir priešuždegiminių savybių. Kai kurie pašaliniai poveikiai ilgai vartojant kortikosteroidus, gali būti grįžtami, jeigu terapija nutraukiama, tuo tarpu kiti, yra negrįžtami. Kortikosteroidų sukelta osteoporozė yra viena dažniausių antrinės osteoporozės priežasčių [30].
Gliukokortikoidai sukelia kaulo rezorbciją [30]. Šie medikamentai stimuliuoja osteoklastų ir osteocitų apoptozę, sumažindami kaulo formavimąsi, ir prailgina osteoklastų gyvavimą, padidindami kaulo rezorbciją, kuri priklauso nuo vartojamo vaisto dozės. Žmonėms, kurie turi padidintą antrinės osteoporozės riziką, vartoja bisfosfonatus ar priešskydinės liaukos hormonus, kortikosteroidus reikėtų skirti labai atsargiai ir su 3 mėn. pertrauka tarp vartojimo kursų [30].
Bisfosfonatai - tai medikamentai, kurie yra skiriami osteoklastų veiklos sukeltam kaulinės masės praradimui (OP), Pedžeto ligai, daugybinei mielomai, piktybinei hiperkalcemijai gydyti, kaulų metastazių plitimui stabdyti [31]. Tačiau neseniai išsiaiškinta, kad bisfosfonatų vartojimas gali sukelti žandikaulių kaulinio audinio nekrozę, sulėtinti kaulų metabolizmą, sukelti patologinius lūžius ir kitus pakitimus minkštuosiuose ir kietuosiuose audiniuose, todėl jų vartojimas pradėtas smarkiai riboti [32].
Borromeo su bendraautoriais mokslinės literatūros apžvalgoje teigia, kad žandikaulio osteonekrozė dažniau pasitaiko pacientams, vartojantiems intraveninius, nei peroralinius bisfosfonatus [33]. Tam pritaria ir Shintani su bendraautoriais, kurie pacientus tyrė kliniškai ir histologiškai [34], Torres su bendraautoriais, kurie matavo MCI panoraminėse radiogramose [35]. Pacientams, vartojantiems bisfos-fonatus, labai svarbus pakankamas vit. D ir kalcio suvartojimas, kurie padeda sumažinti bisfosfonatų sukeliamą riziką [31].
2.4. Skeleto kaulų mineralų tankio ryšys su apatiniu žandikauliu
Apatinis žandikaulis sudarytas iš tankiosios (80 proc.) ir akytosios (20 proc.) kaulinių medžiagų [20]. Skirtingi kaulai, priklausomai nuo jų funkcijos, turi skirtingą tankiosios ir akytosios kaulinių me-džiagų kiekį.
Apatinio žandikaulio, kaip ir kitų skeleto kaulų, mineralų tankis nuolat mažėja. Kaulinė masė apatiniame žandikaulyje, priklauso nuo dantų skaičiaus ir jį veikiančių kramtymo jėgų [36].
Apatinio žandikaulio akytoji kaulinė medžiaga skeleto mineralų tankio tyrimams yra retai nau-dojama, todėl, kad paveikta osteoporozinių procesų ji tampa nehomogeniška, kinta individualiai ir skirtingai, nepriklausomai nuo individo amžiaus [20, 37]. Tačiau netaisyklingas akytosios kaulinės medžiagos trabekulių išsidėstymas ir smarkiai eroziškas apatinio žandikaulio pamato tankiosios kau-linės medžiagos sluoksnis yra įspėjamieji sumažėjusio kaulų mineralų tankio požymiai [7].
Deguchi su bendraautoriais ištyrė 134 asmenų kaulo formavimosi (S-BAP) ir kaulo rezorbcijos (U-NTX) žymenis ir nustatė, kad skeleto kaulų rezorbcijos žymuo statistiškai reikšmingai susijęs su apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos eroziniais pažeidimais [38]. Tai patvirtino ir Taguchi su bendraautoriais, kurie ištyrė, kad individai, turintys smarkiai (MCI C3 morfologinė grupė) ar vidutiniškai (MCI C2 morfologinė grupė) pažeistą apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos sluoksnį, statistiškai reikšmingai dažniau turi sumažėjusį skeleto kaulų mineralų tankį [39]. Todėl yra rekomenduojama panoraminėje radiogramoje į tai atkreipti dėmesį ir, pastebėjus apatinio žandikaulio pamato TKM pusmėnulinę rezorbciją, išsisluoksniavimą ar ryškų suplonėjimą, papildomai atlikti skeleto kaulų mineralų tankio tyrimą.
2.5. Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas
Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas pagal Klemetti (MCI) yra koky-binis indeksas, kuris nurodo apatinio žandikaulio pamato TKM morfologinius pokyčius už smakro
angos [2]. Tai gana nesudėtingas diagnostinis būdas prognozuoti bendrus skeleto kaulų mineralų tankio pokyčius. MCI indekso vieta už smakrinės angos pasirinkta todėl, kad toje vietoje apatinio žandikaulio nedengia anatominės struktūros, nėra prisitvirtinusių raumenų, kurie veiktų apatinio žandikaulio pama-to augimą bei nėra lokalios osteopenijos rizikos [20]. Dėl šių priežasčių sumažėja artefaktų ir išorinių veiksnių poveikis, kuris galėtų trukdyti teisingos diagnozės nustatymui.
Nagrinėjant MCI ryšį su įvairiais požymiais, galima tiksliau prognozuoti KMT pasikeitimus. Pavyzdžiui, ištyrus 129 pomenopauzinio periodo moteris, buvo nustatyta tiesioginė MCI indekso pri-klausomybė su pomenopauzinio laikotarpio trukme [20]. Khojastehpour su bendraautoriais nustatė MCI indekso sąsajas su tiriamųjų amžiaus vidurkio didėjimu [12]. Kiti autoriai nurodo MCI indekso ryšį su apatinio žandikaulio radiogramos kokybe išmatuota frakcinėmis dimensijomis (pikselių skai-čiumi tankiosios kaulinės medžiagos plote) apatiniame žandikaulyje ir šlaunikaulyje [12], tiriamojo lytimi, dantų skaičiumi, kūno masės indeksu [18], alveolinio kaulo rezorbcija [25]. Todėl diagno-zuojant kaulų mineralų tankio sumažėjimą, šių požymių multikolinearumo įvertinimas gali sumažinti klaidingos diagnozės riziką.
1994 m. Klemetti su bendraautoriais rado priklausomybę tarp MCI ir kaulų mineralų tankio šlaunikaulio kaklelyje bei juosmeninių stuburo slankstelių srityje [37]. Stipresnis ryšys rastas su stuburo slankstelių kaulų mineralų tankiu (p<0,01). Tačiau tyrimo jautrumas buvo tik 16%, o specifiš-kumas – 96%. Verta atkreipti dėmėsį, kad siekdami išskirti tiriamuosius turėjusius labiausiai pažeistą apatinio žandikaulio pamato TKM sluoksnį, tyrėjai sujungė du požymius: MCI C3 morfologinę grupę su <4 mm apatinio žandikaulio pamato TKM storiu (MI - smakro angos indeksu) [37]. Kiti tyrimai patvirtino MCI ir stuburo slankstelių bei šlaunikaulio kaulų mineralinių tankių ryšį [3, 18, 24], tačiau nė viename iš šių tyrimų apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos storis nebuvo jungiamas su MCI morfologinėmis grupėmis, jų specifiškumas buvo nuo 53% Iki 88,88%, o jautrumas nuo 69,4% iki 100% [9, 12, 21]. Jautrumas nurodo, kad apie 30% pacientų su sumažėjusiu kaulų mineralų tankiu gali būti praleista, specifiškumas - kad apytiksliai nuo 50% iki 90% atvejų nustatoma teisinga diagnozė. Todėl būtų galima teigti, kad MCI turi geras diagnostines savybes.
2.6. Tyrimai kaulų mineralų tankio pokyčiams įvertinti
Apatinio žandikaulio akytosios medžiagos struktūrą galima įvertinti išmatavus jos tūrį, tarpus ir jungtis [11]. Tokie matavimai yra atliekami kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso meto-dais. 2015 metais Zhongshuang su bendraautoriais pasiūlė naują akytosios kaulinės medžiagos kokybės vertinimo metodą – mikro kompiuterinės tomografijos histomorfometriją, bet šiam tyrimo metodui
pritaikyti praktikoje reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai [40]. Minėti akytosios kaulinės medžiagos kokybės vertinimo tyrimai yra brangūs ir nepritaikyti kasdieniam naudojimui ir, kaip minėta anksčiau, yra teigiančių, kad akytoji kaulinė medžiaga kinta individualiai ir bendrai skeleto kaulų kokybei nustatyti yra netinkama [20].
Tankiosios kaulinės medžiagos kaulų mineralų tankis nustatomas naudojant histologinius, mikroradiografinius, kiekybinės kompiuterinės tomografijos, vieno fotono absorbciometrijos, dvigubos fotono absorbciometrijos, dvigubos energijos radioabsorbciometrijos ar kiekybinio ultragarso tyrimo metodus [3, 4, 21]. Kaulų mineralų tankio tyrimuose ,,auksiniu standartu” laikoma dvigubos energijos radioabsorbcijometrija (DXA) [8]. Tačiau kaulų mineralų tankis tik iš dalies apibūdina kaulo stiprumą. Kaulo stiprumą lemia kaulo matmenys, kolageno ir mineralų kristalų išsidėstymas [7]. Šiuos požymius patogiausia vertinti kompiuterinės tomografijos tyrimo metodu.
2.7. Panoraminis radiografinis tyrimas
Anksčiau minėtieji tyrimai yra brangūs, kai kurie invazyvūs, lyginant juos su panoraminiu radiografiniu tyrimu. Panoraminis radiografinis tyrimas užtrunka trumpai, yra pigus, pasižymi maža apšvitos doze, galima taikyti žmonėms, kurie negali išsižioti, iš jo sužinoma daug informacijos apie žandikaulius ir kitas struktūras. Tačiau panoraminis radiografas yra stacionarus, panoraminėse radiogramose reikia įvertinti didinimo koeficientą, vertinant kiekybinius rodiklius. Panoraminio radio-grafinio tyrimo diagnostinės galimybės labai susijusios su radiografo jautrumu ir specifiškumu [20]. Šio tyrimo suteikiamos informacijos kiekis ir atlikimo patogumas nusveria jo trūkumus, todėl jis yra kasdien atliekamas odontologo kabinete ir galėtų būti pirminis tyrimas identifikuojant, bet ne diagno-zuojant kaulinio audinio pokyčius organizme.
3. APATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS
RADIOMORFOMETRINIO INDEKSO TYRIMO METODAI
Tyrimas atliktas LSMU Dantų ir burnos ligų klinikoje ir Dantų ir žandikaulių ortopedijos klini-koje, gavus LSMU bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-OF-69). Tyrimo pradžia 2016 metų birželio mėn. 1 diena. Tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteo odontologijos fakulteto 5 kurso 4 grupės studentas Remigijus Laurinčikas. Tyrimui vadovavo doc. dr. Eglė Jagelavičienė.
Tyrimas buvo vykdomas pagal numatytą schemą:
1. Tyrimo planavimas ir bioetikos dokumentacijos ruošimas. 2. Atrankos kriterijų formulavimas ir klausimyno sudarymas.
3. Tiriamųjų supažindinimas su tyrimu, sutikimo dalyvauti tyrime gavimas, klausimyno pildymas.
4. Panoraminio radiografinio tyrimo atlikimas.
5. Panoraminių radiogramų analizė MCI indekso nustatymui. 6. Statistinės duomenų analizės atlikimas.
3.1. Tiriamųjų apklausa
Dalyvauti tyrime buvo pasiūlyta 216 asmenų nuo 19 iki 50 metų amžiaus, kurie lankėsi LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje ir kuriems diagnostiniais tikslais buvo paskirta atlikti panora-minį radiografinį ištyrimą. Respondentai buvo individualiai supažindinti su tyrimo tikslais, uždaviniais bei atlikimo metodika, panoraminio radiografo spinduliuotės doze. Gavus sutikimą dėl dalyvavimo tyrime, buvo užpildytas klausimynas (1 priedas). Tiriamojo asmens anonimiškumui išsaugoti, kiekvie-nam klausimynui buvo suteiktas kodas, kuris atitiko tiriamojo asmens panoraminės radiogramos kodą.
Į tiriamųjų grupę buvo atrenkami asmenys pagal nustatytus atrankos kriterijus: individo amžius nuo 19 iki 50 metų, gera ar patenkinama bendra sveikatos būklė, pusė metų iki tyrimo neturėjo odontologinių chirurginių intervencijų apatiniame žandikaulyje ties smakro anga, alveolinėje ataugoje smakro angos srityje turi dantis ir antagonistus viršutiniame žandikaulyje (užtikrinta mechaninė kaulinio audinio apkrova), minėta sritis nėra atstatyta implantais. Siekiant gauti platesnius tyrimo rezultatus nebuvo atsisakyta individų, sergančių ligomis, turinčiomis įtakos kaulinio audinio metabo-lizmui (cukrinis diabetas, osteoporozė, hipertiroidizmas, hipotiroidizmas, hiperparatiroidizmas, reuma-toidinis artritas) bei rūkančių asmenų. Pagrindiniai neįtraukimo į tyrimą kriterijai - motyvacijos trūku-mas dalyvauti tyrime, chirurginis odontologinis gydytrūku-mas, implantacija apatiniame žandikaulyje.
Apklausos metu buvo renkami socialiniai duomenys, taip pat informacija apie tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamają vietą, išsilavinimą, lankymosi pas odontologą dažnumą, profesionalių burnos higienų atlikimo dažnumą, dantenų kraujavimo stiprumą ir laikotarpį, dantų praradimą dėl padidėjusio paslankumo, patirtus žandikaulio ar skeleto lūžius po nestiprių traumų, odontologines operacijas (implantacija, dantų šalinimas, lopo operacija ar kt.), fizinio aktyvumo įpročius, subjektyvų savo sveikatos vertinimą, sirgimą ligomis, turinčiomis įtakos kaulinio audinio metabolizmui (skydliaukės, reumatoidinio artrito, cukrinio diabeto, osteoporozės ar kt.), vartojamus medicininius prepararus (kalcio preparatai, hormonai, bisfosfonatai, kortikosteroidai, vitaminas D ar kt.), pieno produktų vartojimo dažnumą, lauke praleidžiamo laiko trukmę (dėl vit. D sintezės), kaulų mineralų tankio tyrimus, moterys buvo prašomos nurodyti menopauzinio laikotarpio pradžią, žalingus įpročius - rūkymą.
3.2. Panoraminis radiografinis tyrimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje diagnostiniais ir gydymo tikslais pacientams buvo atliktos panoraminės radiogramos. Panoraminių radiogramų vaiz-duose buvo reikalinga atlikti apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos morfologinę analizę distaliau smakro angos ir pagal Klemetti indeksą juos priskirti atitinkamai morfologinei grupei [37]. Panoraminį radiografinį tyrimą vykdė rentgeno kabineto laborantė. Panoraminis radiografinis tyrimas atliktas panoraminiu radiografu CS 9000/CS 9000 3D (2013 m., JAV), naudota “Dental Imaging Software 6.14.7” programa sukurta 2014 m. “Carestream Health, Inc.”. Priklausomai nuo paciento sudėjimo, ekspozicijos trukmė nuo 4 sekundžių iki 16 sekundžių, anoidinė srovė nuo 8 iki 10 mA, anoidinė įtampa nuo 68 iki 74 kV, pašalinė rentgenografo spinduliuotė 130 µGy/h. Panoraminės radiogramos atliktos laikantis įrenginio eksploatacijos instrukcijų ir pagal 2005 m. Dutra [41] aprašytus reikalavimus:
1. Prieš tyrimą tiriamųjų buvo paprašyta nusiimti visus savo sudėtyje metalo turinčius daiktus.
2. Tiriamajam uždėtos kūno ir kaklo švininės apsaugos nuo rentgeno spindulių. 3. Pagal tiriamojo ūgį sureguliuotas įrenginio aukštis.
4. Tiriamojo paprašyta stovėti ar sėdėti tiesiai, nuleidus ir atpalaidavus pečius, rankas uždėti ant specialių laikiklių bei švelniai sukąsti sukandimo blokatorių.
5. Valdymo pultu lazerio spinduliai pozicionuoti taip, kad vertikali linija eitų per tiriamojo veido vidurio liniją, o horizontali - per Frankfurto horizontalę [41].
6. Prieš atliekant tyrimą, dar kartą paprašyta nejudėti, nuryti seiles, liežuvį priglausti prie
gomurio ir kvėpuoti per nosį.
Gauta panoraminė radiograma buvo koduota pagal klausimyno kodą ir išsaugota skaitmeninei analizei išorinėje USB laikmenoje. Panoraminiai radiografiniai vaizdai analizuoti medicinių vaizdų analizės ir redagavimo programa “Digimizer v.4.6.1” 2016 m., “MedCalc Software”.
3.3 Radiomorfometrinio apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indekso analizė
Pagal Klemetti 1994 m. aprašytus kriterijus išanalizuoti apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos segmentai abiejose žandikaulio pusėse distaliai smakro angos. Pagal morfologinius pokyčius tiriamieji buvo skirstomi į tris grupes [37]:
C1 – vidinė apatinio žandikaulio tankiosios kau-linės medžiagos riba yra ryški ir lygi abiejuose apatinio žandikaulio pusėse.
C2 – vidinėje apatinio žandikaulio pamato tan-kiosios kaulinės medžiagos riboje stebimi pusmėnu-liniai defektai (lakuninė rezorbcija) arba išsisluoksnia-vimas nuo 1 iki 3 sluoksnių, vienoje arba abiejose pu-sėse.
C3 – vidinė apatinio žandikaulio pamato tankio-sios kaulinės medžiagos riba yra aiškiai išsisluoksnia-vusi ir porėta (1 pav.) [37].
Tyrimo tikslumui užtikrinti ir sutariamumo koeficientui κ įvertinti, apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos indeksas buvo vertintas trijų tyrėjų (pagrindinio ir dviejų nepriklausomų tyrėjų ).
3.4. Statistinė duomenų analizė
Imties tūris apskaičiuotas bandomosios studijos metu, N=110. Pasirinkta tyrimo jėga β=0,8, pasikliovimo lygmuo α=0,05.
Statistinei analizei atlikti naudota “Excel 2011”, “SPSS 22.0” programinių įrangų paketai. Analizė atlikta naudojant koduotus pacientų duomenis.
1 pav. Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas [37].
Vertinant tolydžiuosius dydžius, buvo taikytos šios statistinės charakteristikos: vidurkis (V), standartinis nuokrypis (SN), moda. Kiekybinių dydžių atitikimas normaliojo skirstinio sąlygoms tikrintas Kolmogorov-Smirnov testu. Neatitikus normaliojo skirstinio sąlygoms, mažų imčių (<20) ar neparametrinių dydžių vidurkių skirtumai buvo lyginti Mann – Whitney U testu. Kai skirstinys buvo normalusis ir imtis pakankamo dydžio, dviejų grupių vidurkių skirtumai buvo lyginti Stjudento (T) kriterijumi. Vienfaktorinės dispersinės analizės metodas (ANOVA) naudotas kelių grupių vidurkiams ir dispersijoms palyginti. Kai lygintinos grupės skyrėsi daugiau nei 4 kartus, didesnioji grupė buvo sumažinta atsitiktinės atrankos būdu, tada buvo atliekamas atrinktos ir neatrinktos grupių palyginimas ir vertinimas.
Ryšio stiprumui tarp dviejų kintamųjų, kurių skirstinys nėra normalusis, įvertinti buvo naudo-jami Spearman ir Kendall koreliacijos koeficientai.
Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksui prognozuoti, esant tam tikriems požymiams, buvo naudota binarinė logistinė vienaveiksnė ir daugiaveiksnė regresinė analizė.
4. REZULTATAI
4.1. Apklausos rezultatai
Tyrime dalyvavo 216 respondentų nuo 19 iki 50 metų amžiaus iš kurių 69,4% (N=150) sudarė moterys ir 30,6% (N=66) vyrai. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 34,1 (SN 8,4), bendras moterų amžiaus vid. 34,6 (SN 8,6), vyrų – vid. 32,7 (SN 8,1). 89,4% (N=193) gyvena mieste, 5,1% (N=11) kaime, 5,1% (N=11) rajono centre, vienas tiriamasis į klausimą neatsakė. Aukštajį išsilavinimą turėjo 71,8% (N=155), vidurinį – 25,5% (N=55), pagrindinį – 2,8% (N=6) individai.
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse
Į klausimą ar rūko, teigiamai atsakė 13,3% (N=20) moterų ir 30,3% (N=20) tyrime dalyvavusių vyrų. Statististiškai reikšmingai daugiau rūko vyrai (P<0,01). Rūkančių pacientų amžiaus vid. 34,0 (SN 7,9). Tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (F=0,50; df=214; P=0,95). Toliau nagrinėto MCI indekso reikšmėms rūkymas turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (χ2 =6,90; df=2; P=0,03). C1 gr. priklausė 93,5% (N=29) nerūkančiųjų, rūkančiųjų 6,5% (N=2), C2 gr. - nerūkančiųjų buvo 83,3% (N=100), rūkančiųjų 16,7% (N=20), C3 gr. nerūkančiųjų buvo 72,3% (N=47), rūkančiųjų 27,7% (N=18). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp MCI indekso C3 morfologinės grupės ir rūkymo (P<0,01).
34,7% (75) 34,7% (75) 30,6% (66) 28% 29% 30% 31% 32% 33% 34% 35% 36% <30 m. 30-40 m. ≥40 m. A p k lau sti eji (N ) Amžiaus grupės
Tiriamųjų rūpinimosi burnos sveikata analizės duomenų rezultatai pateikti 3 pav.
3 pav. Paskutinį kartą lankėsi pas odontologą.
Apsilankymų pas odontologą dažnis neturėjo statistiškai reikšmingos sąsajos su tiriamųjų amžiumi (F=1,97; df=3; P=0,12), lytimi (χ2=3,31; df=3; P=0,35), išsilavinimu (χ2=3,04; df=3; P=0,39), gyvenamaja vieta (χ2=5,46; df=3; P=0,14), rūkymu (χ2=3,52; df=3; P=0,32).
Analizuojant profesionalios burnos higienos atlikimo dažnį (lentelė Nr. 1.) buvo nustatyta, kad individų amžiaus vidurkis tarp skirtingų amžiaus grupių ir profesionalios burnos higienos atlikimo dažnio buvo statistiškai reikšmingas (F=4,46; df=2; P=0,01). Daugiausia profesionalių burnos higienų per metus buvo atliekama jaunesnio amžiaus tiriamiesiems 11,2% (N=24), jų amžiaus vid. 29,70 (SN 7,88), dažniausiai profesionali burnos higiena buvo atliekama kartą per metus 67,8% (N=145), jų amžiaus vid. 35,0 (SN 8,35). 1,4% (3) 64,8% (138) 7,0% (15) 14,6% (31) 12,2%
(26) Prieš tai nesilankė
Mažiau nei prieš 6 mėn. Prieš 6 mėn.
Prieš 1 m.
Lentelė Nr. 1. Profesionalios burnos higienos atlikimo dažnio per metus
Burnos higienos atlikimo dažnumas % (N) Amžiaus vidurkis (SN) 95 % pasikliautinasis intervalas Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė MCI (N) Apatinė reikšmė Viršutinė reikšmė Nei 1 karto 21% (45) (8,49) 33,16 30,61 35,71 20,0 50,0 C1 4 C2 24 C3 17 1 kartą 67,8% (145) 35,00 (8,35) 33,63 36,37 20,0 50,0 C1 23 C2 85 C3 37 2 ir > kartų 11,2% (24) 29,70 (7,88) 26,38 33,03 19,0 50,0 C1 4 C2 11 C3 9 Bendra 100% (214) 34,01 (8,46) 32,87 35,16 19,0 50,0 C1 31 C2 120 C3 63 SN = Standartinis nuokrypis; N = Tiriamųjų skaičius. MCI = Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas; C1; C2; C3 = MCI grupės.
Profesionalios burnos higienos atlikimo dažnis statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo tiria-mųjų lyties (χ2=2,57; df=2; P=0,28), išsilavinimo (χ2=0,40; df=2; P=0,82), gyvenamosios vietos (χ2=0,13; df=2; P=0,94), rūkymo (χ2=2,57; df=2; P=0,28).
61,1% (N=32) tiriamųjų teigė, kad jų dantenos kraujuoja, pastarųjų amžiaus vid. 34,4 (SN 0,7). Buvo nustatyta, kad amžius (P=0,36), lytis (P=0,17) išsilavinimas (P=0,57), gyvenamoji vieta (P=0,50), profesionalios burnos higienos atlikimo dažnis per metus (χ2=2,74; df=2; P=0,25), lankymosi pas
odontologą dažnis (χ2=3,39; df=3; P=0,34) neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos dantenų kraujavimui.
93,2% (N=124) apklaustųjų, nurodė dantenų kraujavimą dantų valymosi metu, 2,3% (N=3) – kandant kietą maistą, 3,0% (N=4) nuolat jaučia kraujo skonį burnoje, visus išvardytus požymius turėjo 1,5% (N=2) tiriamųjų. Į klausimą, kiek laiko stebi dantenų kraujavimą, 35,7% (N=45) teigė, kad dantenos kraujuoja mažiau nei metus, 44,4% (N=56) – daugiau nei metus, 19,8% (N=25) – visą laiką, kiek pamena.
Buvo nustatyta, kad iš viso dėl padidėjusio dantų paslankumo dantų neteko 8,8% (N=19) tiria-mųjų. Kadangi bendroje grupėje individų be šio požymio buvo 10,3 kartų daugiau (neigia N=195) nei tiriamųjų netekusių danties dėl padidėjusio paslankumo (teigia N=19), todėl grupės yra nelygintinos ir atsitiktine tvarka imtis buvo sumažinta: atsakiusiųjų teigiamai – 19, atsakiusiųjų neigiamai – 44 (2,3
karto didesnė). Duomenų analizė parodė, kad danties netekimas dėl padidėjusio paslankumo statistiškai reikšmingai priklauso nuo dantenų kraujavimo (P=0,03).
Kitų analizuotų požymių, susijusių su danties netekimu dėl padidėjusio paslankumo statistinė priklausomybė pateikta lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr.2. Danties netekimo dėl padidėjusio paslankumo analizė
Požymis danties (N) Neteko
Danties netekusių dėl padidėjusio paslankumo (%) Skirtumai tarp grupių Amžius ( χ2=2,90; df=2; P=0,24) < 30 30-40 40 ir > 3 8 8 15,8 42,1 42,1 1 vs 2 P=0,32 1 vs 3 P=0,66 2 vs 3 P=1,00 Rūkymas (P=0,91) Rūko Nerūko 14 5 26,3 73,7 1 vs 2 P=0,91 Lytis (P=0,94) Vyras Moteris 5 14 26,3 73,7 1 vs 2 P=0,94 Išsilavinimas (P=0,73) Aukštasis Vidurinis/pagrindinis 13 6 68,4 31,6 1 vs 2 P=0,73 Gyvenamoji vieta (P=0,61) Miestas Rajono centras/kaimas 18 1 94,7 5,3 1 vs 2 P=0,61 Profesionalių burnos higienų atlikimo dažnumas per metus
(χ2=0,937; df=2; P=0,63) Nei 1 karto 1 kartą 2 kartus ir > 2 13 3 11,1 72,2 16,7 1 vs 2 P=1,00 1 vs 3 P=1,00 2 vs 3 P=1,00 Lankymosi pas odontologą dažnumas per metus
(χ2=4,95; df=3; P=0,18) < nei prieš 6 mėn. Prieš 6 mėn. Prieš 1 m. > nei prieš 1 m. 10 3 3 2 55,6 16,7 16,7 11,1 1 vs 2 P=0,27 1 vs 3 P=1,00 1 vs 4 P=1,00 2 vs 3 P=0,77 2 vs 4 P=0,21 3 vs 4 P=1,00 Dantenų kraujavimas (P=0,30) Taip Ne 14 4 77,8 22,2 1 vs 2 P=0,30
χ2 = Chi Square testas; df = laisvės laipsnių skaičius; P = reikšmingumo koeficientas; N = Tiriamųjų skaičius.
Veido traumą su žandikaulio lūžiu buvo patyręs 1 tiriamasis. Chirurginių procedūrų anksčiau nei pusė metų iki tyrimo, kurių metu buvo šalinamas dantis, sriegiamas implantas ar atliekama lopo operacija turėjo 51,9% (N=112) apklaustųjų, 47,2% (N=102) nurodė neturėję, 0,9% (N=2) į klausimą neatsakė. Turėję chirurginių operacijų tiriamieji (amžiaus vid. 36,8 (SN 8,3) buvo statistiškai reikš-mingai vyresni (P<0,01), lyginant su tais, kurie chirurginių operacijų neturėjo (vid. 31,1 (SN 7,6), tarp lyčių šis požymis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (P=0,45).
Kadangi mechaninis krūvis yra siejamas su aktyviais metaboliniais procesais kauliniame audinyje, buvo analizuojamas tiriamųjų fizinis aktyvumas (4 pav.), kuris statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo gyvenamosios vietos (χ2=1,12; df=2; P=0,57) bei lyties (χ2=1,54; df=2; P=0,46). Fiziškai aktyvių aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamųjų buvo 17,4%, vidurinį ir pagrindinį – 30,0% tiriamųjų. Žemesnį išsilavinimą turėję tiriamieji statistiškai reikšmingai sportuodavo ilgesnį laiką – 31-60 min (χ2=6,01; df=2; P=0,05).
4 pav. Tiriamųjų paros fizinio aktyvumo analizė.
Į klausimą kaip vertina savo sveikatą, 56,9% (N=123) atsakė, kad vertina labai gerai, 42,1% (N=91) vidutiniškai, 0,9% (N=2) blogai. Vyresnio amžiaus respondentai įvardijo blogesnę sveikatos būklę (P<0,01): labai gerai sveikatą vertinusių amžiaus vid. 32,02 (SN 8,31), vidutiniškai ar blogai – vid. 36,75 (SN 7,87). Gyvenantys mieste sveikatą įvertino geriau nei gyvenantys kaime ar rajono centre (P=0,01): sveikatą labai gerai įvertino 60,1% miesto gyventojų ir 31,8% rajono centro ar kaimo gyventojų, o vidutiniškai ar blogai – 39,9% miesto ir 68,2% rajono centro ar kaimo gyventojai. Apklaustųjų lytis sveikatos būklės vertinimui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (P=0,11).
Į klausimą apie sergamumą ligomis, po vieną tiriamąjį atsakė, kad sirgo bronchine astma ir celiakija, tačiau šios ligos nėra priskiriamos ligoms, kurios turi įtakos kaulinio audinio metaboliniams
9,3% (20) 41,6% (90) 10,2% (22) 17,6% (38) 10,7% (22) 10,2% (22) 0,5%
(1) Nedirba ar dirba namuose
Į darbą vyksta automobiliu ar autobusu <15 min. per dieną
1-30 min. per dieną 3-60 min. per dieną >60 min. per dieną
procesams. 4 tiriamieji, kurie nurodė, kad serga kitomis ligomis, ligos pavadinimo nenurodė. Skyd-liaukės ligomis sergančiųjų 5,1% (N=11) ir nesirgusiųjų 94,9% (N=205) grupės buvo nelygintinos (nesirgusiųjų grupė didesnė 18,6 karto), todėl nesirgusiųjų grupė sumažinta atsitiktinės atrankos būdu (N=28) (nesirgusiųjų grupė didesnė apie 2,5 karto). Nors skydliaukės ligomis sirgo tik tyrime dalyvavusios moterys (N=11), vyrai nesirgo, tačiau buvo gauta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp skydliaukės ligų ir moteriškos lyties (P=0,02), sirgusios moterys buvo vyresnio amžiaus (P=0,04). Ligų pasiskirstymas tarp tiriamųjų pateiktas 5 paveiksle.
5 pav. Ligų pasiskirstymas tarp tiriamųjų.
Vartojamų preparatų pasiskirstymas pavaizduotas 6 paveiksle.
6 pav. Vartojami preparatai.
Iš tiriamųjų, kurie vartojo medikamentus, nepaminėtus klausimo formuluotėje, tik vienas tiriamasis nurodė, kad vartoja kalio prepararus, kiti nieko nenurodė. Kalcio preparatus vartojo tik 4
5,1% (11) 1,4% (3) 0,9% (2) 0,9% (2) 2,8% (6) 0,0% 1,0% 2,0% 3,0% 4,0% 5,0% 6,0% Skydliaukės ligos Reumatoidinis artritas Cukrinis diabetas
Osteoporozė Kitos ligos
S er gan ti eji (N ) Ligos 1,9% (4) 4,6% (10) 0,0% (0) 0,0% (0) 8,8% (0) 8,8% (0) 0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0% V ai stu s var tojan ti eji (N ) Preparatai
asmenys, grupė buvo per maža, todėl kalcio preparatų įtaka toliau nebuvo nagrinėjama. Tarp apklaustųjų nebuvo asmenų, vartojusiųjų bisfosfonatus bei kortikosteroidus. Nagrinėjant hormoninių preparatų ir vit. D vartojusiųjų grupes, nevartojusiųjų grupės buvo sumažintos atsitiktinės atrankos būdu, kadangi vaistus vartojusiųjų ir nevartojusiųjų grupės buvo nelygintinos, nevartojusiųjų grupė buvo sumažinta atsitiktinės atrankos būdu ir tada tikrinta jų priklausomybė nuo pacientų amžiaus. Bendroje grupėje hormonius preparatus vartojo 26,3% (N=10), nevartojo 73,7% (N=28) (F=0,37; df=36; P=0,26); vitaminą D vartojusiųjų 45,2% (N=19), nevartojusiųjų 54,8% (N=23) (F=0,01; df=40; P=0,42). Hormoninius preparatus statistiškai reikšmingai dažniau vartojo moterys (4 iš jų priklausė MCI C2 gr., 6 - MCI C3 gr.) nei vyrai (P<0,01). Vartojusių kortikosteroidus nustatyta nebuvo, todėl daroma prielaida, kad vartoti hormoniniai preparatai buvo kontraceptiniai hormonai.
29,2% (N=63) apklaustųjų vartoja pieno produktus kelis kartus per dieną; 28,7% (N=62) kartą per dieną; 24,1% (N=52) 2-3 kartus per savaitę; 11,1% (N=24) kartą per savaitę; 6,9% (N=15) kartą per mėnesį arba visiškai nevartoja.
2% (N=3) iš apklaustų moterų menopauzė įvyko anksčiau nei 45 metų amžiaus. Iš jų MCI C2 morfologinei grupei priklausė 2 moterys, C3 grupei – 1 moteris.
7,4% (N=16) apklaustųjų teigė, kad yra susilaužę kaulą po nesmarkios traumos. Iš jų MCI C1 morfologinei grupei priklausė 4 tiriamieji, C2 gr.– 7 tiriamieji, C3 gr. – 5 tiriamieji. Nė vienas iš jų nevartoja hormoninių preparatų ar vitamino D. 1,4% (N=3) apklaustųjų teigė, kad jiems anksčiau buvo tirtas kaulų mineralų tankis, tačiau tyrimo rezultatų nenurodė.
4.2. Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos matavimo rezultatai
Matavimus panoraminėse radiogramose atliko trys nepriklausomi tyrėjai, kurių sutariamumas buvo vertintas Cohen kappa. Pirmasis ir antrasis tyrėjai – κ=0,93 (P<0,01), antrasis ir trečiasis - κ=0,92 (P<0,01), trečiasis ir pirmasis - κ=0,90 (P<0,01). Kadangi sutariamumo koeficientas buvo κ=[0,81– 1,00] intervalo ribose, todėl buvo vertintas kaip beveik idealus, tolimesnei duomenų analizei buvo naudoti pagrindinio vertintojo duomenys.
Išanalizavus panoramines radiogramas, bendra tiriamųjų grupė pagal MCI indeksą buvo suskirstyta į morfologines grupes: C1 gr. 14,4% (N=31), amžiaus vid. 31,42 (SN 7,14); C2 gr. 55,6% (N=120) amžiaus vid. 33,45 (SN 8,20); C3 gr. 30,0% (N=65) amžiaus vid. 36,43 (SN 8,98).
Lentelė Nr. 3. MCI grupių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį.
MCI = apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas; C1, C2, C3 = MCI grupės.
MCI analizė parodė, kad tiriamųjų lytis yra statistiškai reikšmingai susijusi su MCI morfo-loginėmis grupėmis (χ2=16,22; df=2; P<0,01). C1 morfologinės grupės požymiai labiau būdingi moteriškai lyčiai (P<0,01) (bendroje grupėje - 4,5% vyrų, moterų – 18,7%), C2 morfologinėje grupėje statistiškai reikšminga priklausomybė nustatyta nebuvo (P>0,05) (bendroje grupėje - 48,5% vyrų, mo-terų - 58,7%), o C3 morfologinei grupei budingi požymiai statistiškai reikšmingai (P<0,01) susiję su vyriška lytimi (bendroje grupėje - 47,7% vyrų; moterų 22,7%).
MCI morfologinių grupių amžiaus vidurkiai pateikti lentelėje Nr.4.
Lentelė Nr. 4. Amžiaus vidurkiai (SN) MCI morfologinėse grupėse
MCI grupės N Amžiaus vidurkis (SN) 95 proc. vidurkių pasikliautinasis intervalas Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė Skirtumai tarp grupių Apatinė
riba Viršutinė riba
C1 31 (7,14) 31,42 28,80 34,04 20,0 45,0 C2 P=0,68 C3 P=0,02 C2 120 33,45 (8,20) 31,97 34,93 20,0 50,0 C1 P=0,68 C3 P=0,06 C3 65 36,43 (8,98) 34,21 38,66 19,0 50,0 C1 P=0,02 C2 P=0,06 Bendra 216 (8,44) 34,06 32,92 35,19 19,0 50,0
SN = Standartinis nuokrypis; N = Tiriamųjų kaičius; P = reikšmingumo koeficientas; MCI = apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indeksas; C1, C2, C3 = MCI morfologinės grupės.
Amžiaus grupė
Lytis MCI grupės N
C1 C2 C3 <30 Mot. 11 33 6 50 Vyr. 1 12 12 25 30-40 Mot. 12 28 10 50 Vyr. 2 15 8 25 40 ir > Mot. 5 27 18 50 Vyr. 0 5 11 16 Viso Mot. 28 88 34 150 Vyr. 3 32 31 66 Viso 31 120 65 216
MCI morfologinės grupės statistiškai reikšmingai susijusios su tiriamųjų amžiumi (F=4,54; df=2; P=0,01). Analizuojant MCI morfologinių grupių ir amžiaus grupių sąsajas buvo gauta, kad C3 gr. būdingi požymiai statistiškai reikšmingai nustatyti 40 ir vyresnių amžiaus grupėje (F=10,19; df=4; P=0,04).
MCI pasiskirstymas pagal požymius pateiktas lentelėje Nr.5.
Lentelė Nr. 5. MCI morfologinių grupių pasiskirstymas pagal požymius
Požymis (N) C1 (N) C2 (N) C3 Ben-dra (N) Skirtumai tarp grupių Lytis Vyr. 3 32 31 66 C1 vs C2 P=0,18 C1 vs C3 P<0,01 C2 vs C3 P=0,01 Mot. 28 88 34 150 Bendra 31 120 65 216 Fizinis aktyvumas Nedirba/dirba namuose/į
darbą važiuoja automobiliu 14 68 28 110 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=1,00 C2 vs C3 P=0,70 <30 min. per dieną 13 26 21 60
31-60 min. per dieną ir > 4 26 15 45 Burnos higienos atlikimo dažnis per metus 0 k. 4 24 17 45 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=0,91 C2 vs C3 P=1,00 1-2 k. 23 85 37 145 2-3 k. ir > 4 11 9 24 Bendra 31 120 63 214 Dantenų kraujavimas Kraujuoja Vyr. 2 20 14 36 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=1,00 C2 vs C3 P=1,00 Mot. 15 57 24 96 Nekraujuoja 14 43 26 83 Skydliaukės ligos Serga Vyr. 0 0 0 0 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=0,17 C2 vs C3 P=0,41 Mot. 0 5 6 11 Neserga 31 115 59 205 Preparatai Hormonai Vartoja Vyr. 0 0 0 0 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=0,13 C2 vs C3 P=0,21 Mot. 0 4 6 10 Nevartoja 31 116 59 206 Vit. D Vartoja Vyr. 3 8 4 15 C1 vs C2 P=1,00 C1 vs C3 P=1,00 C2 vs C3 P=1,00 Mot. 0 1 3 4 Nevartoja 28 111 58 197 Pieno produktai Kartą per d. 11 33 18 62 C1 vs C2 P=0,83 C1 vs C3 P=1,00 C2 vs C3 P=1,00 Kelis k. per d. 10 35 18 63
Kartą per sav. 2 16 6 24
2-3 k. per sav. 7 29 16 52
Kartą per mėn./nevartoja 1 7 7 15 Rūkymas Rūko Vyrai 0 8 12 20 C1 vs C2 P=0,57 C1 vs C3 P=0,04 C2 vs C3 P=0,19 Moterys 2 12 6 20 Nerūko 29 100 47 176
N = Tiriamųjų skaičius; C1, C2, C3 = MCI morfologinės grupės; P = reikšmingumo koeficientas.
Statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp MCI C3 gr. ir vyriškos lyties (P<0,01), skydliaukės ligų (P=0,05), hormoninių preparatų vartojimo (P=0,05) bei rūkymo (P<0,01).
4.2.1. Binarinė logistinė regresinė analizė
Binarinė logistinė vienaveiksnė regresinė analizė parodė, kad individas turės apatinio žandikau-lio tankiosios kaulinės medžiagos indekso C3 gr. būdingus požymius (šansų santykis 95% didesnis) kai jis yra vyriškos lyties (pasikliautinumo intervalas 3,02 [1,63-5,60]), padidėjus amžiui 1 metais (PI 2,48 [1,21-5,09]), jeigu sirgs skydliaukės ligomis (PI 4,35 [1,05-18,03]), jeigu vartos hormoninius prepara-tus (PI 3,74 [1,02-13,72]), jeigu rūkys (PI 2,25 [1,11-4,55]).
Kad moteriškos lyties tiriamasis turės apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos indekso C3 morfologinei grupei būdingus požymius šansų santykis 95% mažesnis (PI 0,33 [0,18-0,61]).
Įvertinę kintamųjų multikolinearumą gavome tris binarines logistinės regresinės analizės modelius (žiūr. Lentelę Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Binarinė logistinė daugiaveiksnė regresinė analizė
Požymis P Galimy-bių santykis 95 % Pasikliautinumo intervalas Teisingai klasifi-kuotų respon-dentų procentas Žemutinė riba Viršutinė riba I Lytis <0,01 4,11 2,10 8,01 73,6% Amžius <0,01 1,06 1,02 1,10 Skydliaukės ligos 0,04 3,87 1,07 14,05 II Lytis <0,01 4,26 2,17 8,36 73,1% Amžius <0,01 1,06 1,02 1,11 Hormoniniai preparatai 0,01 5,94 1,50 23,54 III Amžius <0,01 1,05 1,01 1,09 72,7% Rūkymas 0,02 2,34 1,14 4,81 P = reikšmingumo koeficientas.
5. REZULTATŲ APTARIMAS
MCI indeksas dažniau tiriamas pomenopauzinio laikotarpio moterų apatiniame žandikaulyje, apytikslai nuo 50 iki 74,9 metų amžiaus [20, 27], tačiau pastaruoju metu kaulinio audinio pokyčiai nustatomi vis jaunesniems asmenims. Literatūros šaltiniai skelbia apie naujas atliktas studijas, kai skirtingose populiacijose yra nustatomi ir vertinami įvairūs panoraminiai radiomorfometriniai apatinio žandikaulio indeksai, skeleto kaulų mineralų tankis ir jų ryšys su tiriamųjų amžiumi bei lytimi [9].
Iki šiol Lietuvoje panašus tyrimas atliktas nebuvo. Šiuo tyrimu siekėme patvirtinti, kad apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos rezorbcija bei išsisluoksniavimas gali įvykti pakan-kamai jauno amžiaus individams ir toliau su metais didėti, kaip jau yra teigiama moksliniuose straips-niuose [19].
Surinkti anketiniai duomenys leido atlikti ypač plačią ir reikšmingą tiriamosios imties analizę. Tyrime dalyvavo vyriškos ir moteriškos lyties individai, iš kurių didesnė dalis subjektyviai gerai įvertino savo sveikatą, daugiau tokių individų gyveno mieste ir priklausė jaunesnei tiriamųjų amžiaus grupei. Tyrime daugiau dalyvavo moterų nei vyrų, ir jų amžiaus vidurkis taip pat buvo nustatytas didesnis. Didžioji dalis respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, rūpinosi burnos sveikata. Statistinės analizės metu buvo įrodyta, kad tiriamųjų išsilavinimas, amžius, lytis, gyvenamoji vieta neturėjo jokios įtakos individo burnos sveikatai. Tačiau jaunesnio amžiaus asmenys turėjo daugiau žinių ir reikšmin-gai dažniau lankydavosi odontologinėse klinikose atlikti profesionalios burnos higienos procedūras. Daugiau nei šešiasdešimt procentų tiriamųjų klausimyne pažymėjo, kad jų dantenos kraujuoja, keli asmenys nurodė, kad yra praradę dantis dėl per didelio dantų paslankumo. Šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiriamųjų grupėje buvo asmenų, sergančių periodonto ligomis. Minėti požymiai nebuvo susiję su tiriamųjų amžiumi, lytimi, išsilavinimu, gyvenamąją vieta, profesionalios higienos atlikimo dažniu, tačiau buvo nustatyta statistiškai reikšmingi sąlyčio taškai tarp dantenų kraujavimo ir paslankių dantų praradimo. Odontologinių chirurginių procedūrų yra turėję vyresnio amžiaus tiriamieji.
Kaulinio audinio tyrimuose visuomet yra kreipiamas dėmesys į individo mitybos ir fizinio aktyvumo analizę. Šiame tyrime dalyvavę asmenys nepasižymėjo dideliu paros fiziniu aktyvumu, reikšmingai daugiau juda žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Fizinis krūvis skeleto kaulams, o okliuzinės jėgos žandikauliams padeda išsaugoti normalią kaulinę masę, sutrikus funkciniam aktyvumui, kinta kaulo metaboliniai procesai. Taip pat bendra tiriamoji grupė nepasižymėjo dažnu pieno produktų vartojimu. Pieno produktai yra vit. D ir kalcio šaltisnis, todėl į jų vartojimą tyrimuose yra kreipiamas nemažas dėmesys.
rūkantys asmenys, reikšmingai daugiau rūko vyrai nei moterys. Nagrinėjant duomenis, buvo ieškota sąlyčio taškų tarp MCI indekso ir rūkymo, ir buvo nustatyta, kad MCI indekso morfologiniai pokyčiai reikšmingai susiję su rūkymu: daugiausiai nerūkančių asmenų priklausė C1 gr., daugiausiai rūkančių asmenų turėjo porėtą tankiosios kaulinės medžiagos vidinį kraštą ir priklausė C3 gr. Atlikus mokslinės literatūros analizę, nepavyko rasti duomenų apie šių rodiklių ryšį, ankstesniuose tyrimuose jie nagrinėti nebuvo, todėl šios priklausomybės su kitų autorių duomenimis palyginti negalima.
Tyrime dalyvavo tiriamieji, kurie sirgo skydliaukės ligomis. Buvo nustatyta, kad šiomis ligomis reikšmingai daugiau serga vyresnio amžiaus moterys, o MCI indekso grupių morfologiniai pokyčiai ir skydliaukės ligos yra susiję. Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali sukelti antrinę osteoporozę [42]. Šio tyrimo rezultatai patvirtina antrinės osteoporozės riziką, sergant skydliaukės ligomis. Bendroje tiria-mųjų grupėje, kitomis ligomis sergantys asmenys buvo vyresni nei keturiasdešimties ir dauguma jų priklausė MCI indekso C3 grupei. Reumatoidiniu artritu, cukriniu diabetu sergančiųjų kiekis tyrime buvo per mažas, todėl šių ligų įtaka apatinio žandikaulio TKM nebuvo nagrinėta. Nustatytų ir aptartų analogiškų sąsajų literatūroje neradome.
Taip pat negalime išnagrinėti ir palyginti duomenų apie vaistų vartojimą. Nebuvo įrodyta vit. D vartojimo įtaka MCI indekso grupėms: vartojusieji priklausė visoms trims morfologinėms grupėms. Tyrime dalyvavo asmenys, kurie vartojo hormoninius preparatus. Jau buvo minėta, kad šie vaistai ilgai juos vartojant turi reikšmės kaulinio audinio pokyčių atsiradimui. Buvo nustatyta, kad hormoninius preparatus reikšmingai dažniau vartojo moterys nei vyrai, ir vartojusieji priklausė C2 ir C3 morfo-loginių pokyčių grupėms. Daroma prielaida, kad tai buvo kontraceptiniai hormonai. Kaip teigia Lopez su bendraautoriais, peroraliniai kontraceptikai gali sukelti KMT sumažėjimą, šis tyrimas tai patvirtina [43]. Manome, kad šie rezultatai gali būti diskutuotini, atsižvelgiant į tai, kad yra autorių, teigiančių, kad peroraliniai kontraceptikai netgi turi teigiamą įtaką KMT [44]. Tarp MCI ir hormoninių preparatų vartojimo buvo nustatyta reikšminga sąsaja. Apie tai mokslinėje literatūroje duomenų nėra.
Prie rizikos grupės reikia priskirti menopauzinio amžiaus moteris, dalyvavusias tyrime. Šių moterų pamato tankiosios medžiagos pokyčiai buvo būdingi C2 ir C3 morfologinių grupių pokyčiams. Tyrimais yra įrodyta, kad MCI indeksas duomenys reikšmingai priklauso nuo pomenopauzinio periodo trukmės, tiriamosioms gali būti nustatyti abiejų jau minėtų grupių morfologiniai kaulinės medžiagos pokyčiai [24].
Išanalizavus pamato tankiosios kaulinės medžiagos morfologinius duomenis buvo nustatyta, kad C1 grupei daugiausia buvo priskirti jauni, C3 grupei – vyresnio amžiaus individai. Daugiausiai ras-ta individų, turinčių pamato TKM vidinio paviršiaus išsisluoksniavimą (C2 gr.). Tokie asmenys buvo vidutiniškai 33 m. amžiaus. Indekso sąsajas su individų amžiumi tyrė Poornima su bendraautoriais [19],
Kavitha su bendraautoriais [9], Khojastehpour su bendraautoriais [12] bei Bajoria su bendraautoriais [21]. Buvo nustatyta, kad indekso grupės reikšmingai susijusios su tiriamųjų amžiumi ir lytimi. Poornima su bendraautoriais tyrė (21-60 m.) populiaciją ir nustatė, kad C1 grupės požymiai buvo dažnesni tarp jaunesnio amžiaus vyrų ir moterų, C2 ir C3 grupių požymiai buvo dažniau sutinkami tarp vyresnių moterų: C2 gr. - 26-30 metų moterų grupėje, 31-35 metų vyrų grupėje, C3 gr. - apie 40 moterims ir apie 50 metus vyrams [19]. Šio tyrimo rezultatai identiškai atitinka minėtos tyrėjos rezultatus ir moterų grupėse, ir vyrų amžiaus grupėse. Kavitha su bendraautoriais tyrė populiaciją nuo 15 iki 90 m., joje C3 grupė turėjo statistiškai reikšmingai didesnį amžiaus vidurkį nei C1 ar C2. C1 grupės amžiaus vidurkis buvo apie 35 m. moterų ir apie 40 m. vyrų grupėje, C2 apie 63 m., o C3 apie 68 m. tiek vyrų, tiek moterų grupėse [9]. Khojastehpour su bendraautoriais tyrė 39-91 m. amžiaus populiaciją, kurioje buvo tik moterys, tačiau tendencija, kad amžiaus vidurkiui didėjant, didėja ir apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos pažeidimai, išliko. C1 grupės amžiaus vidurkis buvo apie 51 m., C2 apie 58 m., o C3 apie 63 m [12]. Bajoria su bendraautoriais tyrime C1 grupė dominavo <40 m. amžiaus vyrų grupėje, C2 >40 m. vyrų grupėje, o C3 turėjo tik moterys >40 m. amžiaus grupėje [21]. Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad C3 grupei būdingas didesnis amžiaus vidurkis nei C1 ar C2, tačiau šio tyrimo amžiaus vidurkis MCI grupėms yra mažesnis nei aprašytas Kavitha su bendraautoriais [9] ar Khojastehpour su bendraautoriais [12] tyrime, tačiau panašus kaip Bajoria su bendraautoriais [21] tyrime, bet minėtuose tyrimuose apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos smarkūs pažeidimai būdingesni moteriškai lyčiai, o šiame tyrime – vyriškai. Tai galėjo nulemti skirtingas lyčių pasiskirstymas tyrimuose.
6. PADĖKA
Dėkoju Dantų ir burnos ligų klinikos inžinierei – statistei Irenai Nedzelskienei už pagalbą ir rekomendacijas atliekant statistinę duomenų analizę bei dėkoju Dantų ir žandikaulių ortopedijos klini-kos laborantei Jolantai Michalskienei už pagalbą ir bendradarbiavimą tiriamųjų radiografinių nuotraukų rinkime.
7. INTERESŲ KONFLIKTAS
8. IŠVADOS
1. Apatinio žandikaulio tankios kaulinės medžiagos indeksas reikšmingai susijęs su tiriamųjų amžiumi ir lytimi: vidinė apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos riba išsi-sluoksniavusi ir porėta labiau būdinga vyrams, keturiasdešimties ir vyresnio amžiaus indivi-dams.
2. Tarp apatinio žandikaulio tankios kaulinės medžiagos indekso ir skydliaukės ligų buvo nusta-tyta statistiškai reikšminga sąsaja.
3. Apatinio žandikaulio tankios kaulinės medžiagos vidinio krašto pokyčiai reikšmingai priklauso nuo hormoninių preparatų vartojimo.
