Kaunas, 2019
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
IEVA PILYPIENĖ
MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIO BEI ŽINIŲ APIE ODĄ VEIKIANČIUS RIZIKOS VEIKSNIUS, PAAUGLIŲ AMŽIUJE VYRAUJANČIAS DERMATOLOGINES LIGAS IR JŲ PREVENCIJĄ
VERTINIMAS TAURAGĖS „VERSMĖS“ GIMNAZIJOJE
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Mokslinis vadovas:
Lekt. dr. Lina Škėmienė
2
TURINYS
1 Santrauka ... 3
2 Summary ... 4
3 Interesų konfliktas ... 6
4 Etikos komiteto leidimas ... 6
5 Santrumpos ... 7
6 Sąvokos ... 8
7 Įvadas ... 9
8 Darbo tikslas ir uždaviniai ... 10
9 Literatūros apžvalga ... 11
9.1 Rizikos veiksniai... 11
9.1.1 Ultravioletinė radiacija ... 11
9.1.2 Rūkymas ... 13
9.1.3 Alkoholis ... 15
9.1.4 Antsvoris/nutukimas ... 15
9.1.5 Mityba ... 15
9.1.6 Psichosocialinis stresas ... 16
9.2 Dermatologinės ligos ... 17
9.2.1 Aknė ... 17
9.2.2 Pėdų grybelis ... 17
9.2.3 Virusinės karpos ... 17
9.2.4 Utėlėtumas ... 18
9.2.5 Kontaktinis dermatitas ... 18
10 Tyrimo metodika ir metodai ... 19
11 Rezultatai ... 20
11.1 Demografiniai tiriamųjų duomenys ... 20
11.2 Tyrimo rezultatai ... 20
12 Rezultatų aptarimas ... 36
13 Išvados ... 38
14 Praktinės rekomendacijos ... 39
15 Literatūros sąrašas ... 40
16 Priedas ... 44
3
1 SANTRAUKA
Ieva Pilypienė
Moksleivių požiūrio bei žinių apie odą veikiančius rizikos veiksnius, paauglių amžiuje vyraujančias dermatologines ligas ir jų prevenciją vertinimas Tauragės „Versmės“ gimnazijoje
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti paauglių žinias apie odą veikiančius rizikos veiksnius ir dažniausiai jauname amžiuje pasitaikančias odos ligas bei nustatyti turimų žinių įtaką rizikingam elgesiui.
Tyrimo uždaviniai: nustatyti odą veikiančių rizikos veiksnių paplitimą tarp moksleivių.
Įvertinti moksleivių žinias apie odos ligas sukeliančius rizikos veiksnius ir nustatyti žinių įtaką rizikingam elgesiui. Nustatyti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką polinkiui į žalingus įpročius.
Metodai: tyrimui atlikti ir duomenims surinkti naudotas kiekybinio tyrimo apklausos internetu metodas. Tyrimo dalyviai – 322 Tauragės „Versmės“ gimnazijos moksleiviai. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota SPSS programos 25.0 versija.
Rezultatai: 62,4 proc. moksleivių manė, kad turi nepakankamai žinių apie odą ir ją veikiančius žalingus veiksnius. 8 proc. nepilnamečių lankėsi soliariume. Net 87 proc. moksleivių nežinojo, kad nepilnamečiams lankytis soliariumuose draudžia įstatymai. Rūkė 50 proc. apklaustų nepilnamečių.
Didžiausią įtaką polinkiui į žalingą elgesį turėjo draugai: rūkė 60,3 proc. moksleivių, kurių dauguma draugų rūko, tuo tarpu, iš moksleivių, neturinčių rūkančių draugų, rūkė tik 3,6 proc. Alkoholį vartojo 52 proc. apklaustų nepilnamečių. 95,7 proc. moksleivių lankėsi greito maisto kavinėse, 99,4 proc. – vartojo saldumynus. Net 96 proc. moksleivių patyrė stresą, dauguma – keletą kartų per savaitę ar kasdien.
Įvertinus tiriamųjų žinias apie spuogus nustatyta, kad net 84,3 proc. žinančiųjų, kad spuogų atsiradimas ir sunkumas susijęs su mityba, vis tiek lankėsi greito maisto kavinėse ir vartojo saldumynus. Įvertinus moksleivių žinias apie dažniausių paauglių tarpe užkrečiamųjų odos ligų plitimo būdus, nustatyta, kad apie grybelį žinojo 60,6 proc., virusines karpas – 47,2 proc., utėles – 34,8 proc. moksleivių. Kontaktinį dermatitą sukeliančius veiksnius žinojo 68,6 proc. moksleivių.
Išvados: odą veikiantys žalingi veiksniai yra labai paplitę moksleivių tarpe: 10,6 proc.
moksleivių lankosi soliariumuose, 25,8 proc. rūko, 59,6 proc. vartoja alkoholį, 95,7 proc. lankosi greito maisto kavinėse ir 99,4 proc. vartoja saldumynus. Moksleiviai turi nepakankamai žinių apie odą, ją veikiančius rizikos veiksnius ir dažniausiai paauglių tarpe pasitaikančias odos ligas. Vis dėlto, tie moksleiviai, kurie žino apie neigiamą poveikį odai, žalingų įpročių nevengia. Įstatymų, draudžiančių nepilnamečiams pirkti alkoholio ir tabako gaminius bei lankytis soliariumuose, moksleiviai nepaiso.
Polinkiui į žalingus įpročius didžiausią įtaką turi draugai.
Rekomendacijos: mokyklose daugiau dėmesio skirti moksleivių švietimui apie žalingus įpročius bei jų keliamą žalą sveikatai, taip pat paauglių tarpe plintančias užkrečiamąsias ligas.
Raktiniai žodžiai: dermatologinės ligos, žalingi įpročiai paauglystėje, odai žalingi veiksniai.
4
2 SUMMARY
Ieva Pilypienė
Evaluation of pupils' attitudes and knowledge of risk factors affecting the skin, prevalence of most common dermatological diseases among adolescents and their prevention at Tauragė
„Versmė“ gymnasium
Aim: to ascertain teenagers' knowledge of the risk factors affecting the skin and the most common skin diseases at adolescence and to determine the impact of existing knowledge on risk behavior.
Objectives: to determine the prevalence of risk factors affecting the skin among pupils. To evaluate pupils’ knowledge of the risk factors causing skin diseases and to determine the impact of the existing knowledge on risk behavior. To determine factors that have the biggest impact on predisposition to bad habits.
Methods: an anonymous survey on the internet was used to collect the data. 322 pupils of Tauragė „Versmė“ gymnasium were surveyed. SPSS software version 25.0 was used for the statistical analysis of the research data.
Results: 62.4 % of pupils thought that they do not have enough knowledge about the skin and the harmful factors affecting it. 8 % of minors visited tanning salons. 87 % of pupils were unaware of the fact that minors are prohibited by law from visiting tanning salons. 50 % of surveyed minors were smoking. Friends had the biggest influence on the predisposition to harmful behavior: 60.3 % of pupils, most of whose friends smoked, were smoking themselves, while only 3.6 % of pupils, who had no smoking friends, were smoking. 52 % of surveyed minors were consuming alcohol. 95.7 % of pupils were eating in fast food restaurants, 99.4 % were consuming sweets. 96 % of pupils experienced stress, most of them felt stressed several times a week or even every day. After the evaluation of the pupils’
knowledge about acne, it was found that 84.3 % of those who knew that the occurrence of acne and its severity were linked to nutrition were still eating fast food and sweets. After the evaluation of pupils' knowledge about the ways of spreading of infectious skin diseases most common among adolescents, it was found that 60.6 % knew how onychomycosis is transmitted, 47.2 % knew about the spread of the viral warts and 34.8 % - about lice. 68.6 % of pupils knew what factors caused contact dermatitis.
Conclusions: Skin-damaging factors are very prevalent among pupils: 10,6 % visit tanning salons, 25,6 % smoke, 59,6 % consume alcohol, 95,7 % eat fast food and 99,4 % consume sweets. Pupils’
knowledge of the skin, risk factors affecting it and prevalence of most common skin diseases among
adolescents is insufficient. However, those students who know about the negative effects on the skin do
not avoid harmful habits. Moreover, pupils tend to ignore the laws prohibiting minors from buying
5 tobacco and alcohol products and use of tanning beds. Friends have the biggest influence on predisposition to harmful habits.
Recommendations: schools should give more attention to the education of pupils about harmful habits and their damage for health, as well as infectious diseases common among adolescents.
Key words: dermatological diseases, bad habits in adolescence, risk factors affecting the skin.
6
3 INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
4 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras.
Leidimo Nr. BEC-MF-05 Data: 2018-11-02
7
5 SANTRUMPOS
UVR – ultravioletinė radiacija.
DNR (deoksiribonukleorūgštis) – ląstelės branduolyje esanti nukleorūgštis, kurioje yra tripletiniu kodu užkoduota genetinė informacija.
CDC (Centers for Disease control and prevention) – ligų kontrolės ir prevencijos centras JAV.
AGEs (advanced glycation end products) – baltymai ar lipidai, kurie cukrų poveikyje tampa glikuoti.
FDA (Food and Drug Administration) – maisto ir vaistų administracija JAV.
ESPAD (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) – Europos mokyklų apklausos apie alkoholį ir kitus narkotikus projektas.
ŽPV – žmogaus papilomos virusai.
AKD – alerginis kontaktinis dermatitas.
IKD – iritacinis kontaktinis dermatitas.
8
6 SĄVOKOS
Ultravioletinė spinduliuotė – nejonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 400 nm;
Soliariumas – nemedicininiai prietaisai, kurie išskiria ultravioletinę šviesą su tikslu sukurti kosmetinį odos įdegį.
Kancerogenas – bet kokia medžiaga, radionuklidas ar radiacija, kuri sukelia kancerogenezę – vėžio vystymąsi.
Kancerogenezė (onkogenezė, tumorogenezė) – vėžio vystymosi procesas, kai normalios ląstelės paverčiamos vėžinėmis.
Mutagenezė – procesas, kurio metu pakeičiama ląstelės genetinė informacija, kas lemia mutacijos atsiradimą.
Melanoma – odos vėžio tipas, išsivystantis iš pigmento turinčių ląstelių – melanocitų.
Melanomagenezė – melanomos vystymosi procesas.
Nemelanocitinis odos vėžys – epitelinio odos sluoksnio (epidermio) vėžys.
Melanocitas – pigmentą melaniną gaminanti ląstelė, esanti pamatiniame odos epidermio sluoksnyje.
Nevogenezė – apgamų augimo ir vystymosi procesas.
Plokščialąstelinė karcinoma – nekontroliuojamas nenormalių plokščiųjų epidermio ląstelių augimas.
Epidermis – išorinis odos sluoksnis.
Pūkeliniai plaukai – trumpi, ploni, vos pastebimi plaukai, dengiantys didžiąją žmogaus kūno dalį vaikystėje.
Ksenobiozės medžiagų apykaita – aktyvių medžiagų, kurios paprastai nėra gaminamos arba randamos žmogaus organizme, todėl jam svetimų medžiagų apykaita.
Oksidacinis stresas – pusiausvyros tarp reaktyvių deguonies rūšių (laisvųjų radikalų) ir antioksidacinės apsaugos sutrikimas.
Genominis poveikis – poveikis ląstelės genetinei informacijai.
Neovaskulizacija – natūralus naujų kraujagyslių formavimosi procesas.
Dermatozės – odos ir jos priedų ligos.
Glikemijos indeksas - suvalgyto maisto įtaka cukraus kiekiui kraujyje po valgio.
Hipererginė reakcija – imuninė reakcija, kuri prasideda, kai organizmas, kuriame jau yra prieš tam
tikrą antigeną susidariusių specifinių imuninių medžiagų, kartotinai susiduria su tuo antigenu.
9
7 ĮVADAS
Oda yra pats didžiausias žmogaus organas, apsaugantis vidaus organus nuo išorės veiksnių. Ją sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: epidermis, derma (tikroji oda) ir hipoderma (poodis). Oda atlieka šias funkcijas: apsauginę (nuo UV radiacijos, dehidratacijos, mechaninių pažeidimų, mikroorganizmų invazijos), jutimo (joje yra prisilietimo, spaudimo, temperatūros ir skausmo receptoriai), termoreguliacijos, šalinimo (šalina vandenį, šlapalą, šlapimo rūgštį ir amoniaką) ir endokrininę (kaupia vitaminą D). Turėdama tiek savybių, oda atspindi viso organizmo sveikatos būklę, todėl gražios ir sveikos odos siekia kiekvienas. Kasmet odos priežiūros priemonėms išleidžiamos didžiulės sumos pinigų, tačiau pamirštama, kad įtakos odai turi ir gyvenimo būdas. Nuo gimimo oda susiduria su gausybe žalingų veiksnių, veikiančių ją tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Oda jautri mitybos pasikeitimams, aplinkos teršalams, mikroorganizmams, psichosocialiniam stresui ir vidaus organų bei sistemų ligoms.
Į odos pokyčius jautriausiai reaguojama paauglystėje. Tai ne tik laikotarpis, kai itin norisi patikti aplinkiniams ir prie jų pritapti, bet ir laikas, kai brendimo sukelti odos ir viso organizmo pokyčiai išprovokuoja pirmųjų odos problemų ir ligų atsiradimą. Paaugliai susiduria su įvairiomis žalingomis pagundomis: rūkymu, alkoholiu, soliariumais, greito maisto kavinėmis, be to – jaučia bendraamžių spaudimą viską išbandyti. Deja, tokiame amžiuje žinių apie neigiamą žalą organizmui ir to išraišką odoje dažnai trūksta. Tiesa, vedami noro neatsilikti, paaugliai neatsisako žalingų įpročių, net ir žinodami apie jų keliamą pavojų.
Odos ligos gali būti susijusios ne tik su žalingais įpročiais, bet ir netinkama higiena ar žinių apie būtinas apsaugos priemones stoka. Tokios ligos, kaip aknė, pėdų grybelis, virusinės karpos, utėlėtumas ar kontaktinis dermatitas, dažniausiai pasitaiko paauglystėje. Kai kurios odos ligos, įgytos jauname amžiuje, tęsiasi daugelį metų ar net visą gyvenimą. Būtent todėl aktualu šviesti jaunimą apie odą veikiančius žalingus veiksnius ir jų prevenciją.
Mokslinėje literatūroje gausu informacijos apie paauglių amžiuje vyraujančias odos ligas bei riziką jomis susirgti didinančius veiksnius, tačiau ultravioletinės spinduliuotės, rūkymo, alkoholio, netinkamos mitybos, psichosocialinio streso bei kitų veiksnių įtaka moksliniuose tyrimuose nagrinėjama atskirai. Kompleksinės visų rizikos veiksnių analizės viename darbe nėra, o paauglių turimų žinių bei aplinkinių asmenų įtaka odą veikiančiam rizikingam elgesiui taip pat nėra pakankamai išnagrinėta.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių žinias apie odą veikiančius rizikos veiksnius ir
dažniausiai jauname amžiuje pasitaikančias odos ligas bei jų požiūrį į odos priežiūrą ir odos ligų
prevenciją.
10
8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Išsiaiškinti paauglių žinias apie odą veikiančius rizikos veiksnius ir dažniausiai jauname amžiuje pasitaikančias odos ligas bei nustatyti turimų žinių įtaką rizikingam elgesiui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti odą veikiančių rizikos veiksnių paplitimą tarp moksleivių.
2. Įvertinti moksleivių žinias apie odos ligas sukeliančius rizikos veiksnius ir nustatyti žinių įtaką rizikingam elgesiui.
3. Nustatyti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką polinkiui į žalingus įpročius.
11
9 LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 RIZIKOS VEIKSNIAI
Odos problemos įprastai prasideda paauglystėje. Tai susiję ne tik su hormoniniais pokyčiais, bet ir su žinių apie odos priežiūrą bei ją veikiančius rizikos veiksnius stoka. Nepaisydami apribojimų, paaugliai lankosi soliariumuose, rūko, vartoja alkoholį, nesveikai maitinasi – visi šie veiksniai savaip paveikia odą. Vienkartinis kontaktas su žalingu veiksniu ligų nesukelia, tačiau nuolatinė ekspozicija gali turėti itin rimtų pasekmių ateityje. Todėl būtina informuoti paauglius apie dažniausius odos ligas sukeliančius rizikos veiksnius bei jų prevenciją.
9.1.1 Ultravioletinė radiacija
Ultravioletinė radiacija (UVR) yra elektromagnetinė radiacija, randama tarp X-radiacijos ir šviesos elektromagnetiniame spektre. Ji išsiskiria iš saulės ir dirbtinių prietaisų, įskaitant soliariumų lempas. UVR gali būti skirstoma į ultravioletinius A (UVA), B (UVB) ir C (UVC) radiacijos komponentus. 2016 m. Jungtinių Valstijų sveikatos ir žmogaus paslaugų departamento išleistoje ataskaitoje (14 leidimas) nurodoma, kad ultravioletiniai spinduliai yra kancerogenas, galintis sukelti odos vėžį. Plataus spektro UVR sukelia odos vėžį per DNR pažeidimą, imuninės sistemos slopinimą, naviko skatinimą ir p53 naviko supresijos geno mutaciją. Pažeidimo tipas priklauso nuo specifinio UVR bangos ilgio ir nuo paveiktų ląstelių gebos atsinaujinti po pažeidimo. DNR absorbuoja plataus spektro UVR (daugiausia UVB ir UVC) ir šios reakcijos metu susidaro produktai, galintys sukelti mutacijas.
UVA biologiniai poveikiai yra netiesioginiai, o UVB ir UVC, absorbuojami DNR, ją pažeidžia tiesiogiai per bazines modifikacijas. Remiantis pakankamu kiekiu su žmonėmis atliktų tyrimų, įrodyta, kad saulės ar soliariumo lempų spinduliuotės poveikis sukelia piktybinę melanomą ir nemelanocitinį vėžį. Kuo ilgesnis kontaktas, tuo didesnė rizika, ypač asmenims, jaunesniems nei 30 m. amžiaus, ir tiems, kurie yra linkę nudegti [1]. Tyrimų, įrodančių soliariumo lempų ryšį su melanomos ir kitų tipų odos vėžio išsivystymu, mokslinėje literatūroje apstu, todėl pasaulio sveikatos organizacija (PSO) soliariumų skleidžiamą UVR priskiria aukščiausiam vėžio rizikos lygiui [2].
Socialiai propaguojamas grožio kultas, kad graži oda turi būti įdegusi, lėmė stipriai išaugusį
poreikį degintis. Buvo manoma, kad saulės ir dirbtinės UVR poveikį būtų galima sumažinti tinkamai
informavus visuomenę apie galimą pavojų. Tačiau tyrimai rodo, kad jaunuoliai jau turi žinių apie UVR
daromą žalą, bet manydami, kad įdegis yra socialiai pageidaujamas, įspėjimų nepaiso [3]. Paaugliai
vengia naudoti kremą nuo saulės, dažniau deginasi saulėje ar lankosi soliariumuose, kas tampa dažnų
nudegimų priežastimi [4]. Prie problemos augimo prisideda įdegio salonų praktika, kuomet nesilaikoma
maisto ir vaistų administracijos (FDA) rekomendacijų dėl deginimosi dažnumo, neigiama UVR keliama
žala, klientai nėra informuojami apie saugaus deginimosi taisykles, o reklamos kampanija nukreipiama
į paauglius žadant nuolaidas „išleistuvių“ ar „naujų mokslo metų“ įdegiui [5]. Siekiant apsaugoti
12 nepilnamečius, jiems lankytis soliariumuose daugelyje pasaulio šalių draudžia įstatymai [6]. Nepaisant draudimų, JAV nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, apytiksliai 1,2 milijono moksleivių JAV kasmet lankosi soliariumuose [7]. Lietuvos respublikoje soliariumų paslaugas teikti jaunesniems nei 18 metų asmenims draudžiama nuo 2009 m. [8]. Tačiau, remiantis VUL Santaros klinikų 2010 m. atlikto tyrimo rezultatais, kurie rodo, kad 52,8 proc. respondentų pirmą kartą deginosi soliariume būdami jaunesni nei 18 metų, o 11,1 proc. – jaunesni nei 16 metų [9], galime daryti išvadą, kad draudimų ne itin paisoma.
Jaunimo poreikis degintis kelia rūpestį, nes jauni žmonės imlesni kancerogeniniam UVR poveikiui [10]. JAV sveikatos ir žmogaus paslaugų departamento Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nurodo šias nesaikingo deginimosi pasekmes: padidėjusi odos vėžio, įskaitant melanomą, rizika;
pastebimi odos pažeidimai, raukšlės ir amžiaus dėmės; pakitusi odos tekstūra. Taip pat CDC paneigia mitą, kad saugiau degintis saulėje, jei prieš tai soliariume įgyjamas „bazinis įdegis“. Įdegis – tai kūno atsakas į UV spindulių sukeltą pažeidimą, todėl įdegis, įgytas soliariume, neapsaugo odos nuo vėlesnio saulės spindulių poveikio, priešingai – didina tikimybę nudegti [11]. Vaikų amžiuje UVR sukelti odos pažeidimai, turintys ilgalaikių žalingų pasekmių, būna užslėpti iki brandos, todėl manoma, kad vaikystės ir paauglystės metu gaunamų saulės spindulių poveikis kelia didesnę melanomos riziką, palyginti su rizika vyresniame amžiuje. Ši teorija paremta tuo, kad jauni melanocitai gerokai jautresni UVR inicijuotai karcinogenezei, vykstančiai dėl melanocitų DNR pokyčių, sukeltų saulės poveikio ir nudegimo su pūslėmis jaunystėje, kai yra pats melanocitų aktyvumo ir nevogenezės pikas. Be to, vaikų odos pūkelinių plaukų folikulai (kuriuose yra kamieninių ląstelių, virsiančių melanocitais) išsidėstę arčiau odos paviršiaus nei suaugusiųjų plaukų folikulai, todėl tam pačiam paviršius plotui tenka didesnė UVR dozė, lemianti ląstelių, kurios vėliau tampa melanocitais, DNR pažeidimą. Visa tai padidina vaikų imlumą melanomagenezei [12].
Verta paminėti, kad kancerogeninį poveikį gali turėti bet kuris UVR šaltinis. Prie UVR
skleidžiančių prietaisų priskiriamos ir geliniam nagų lakui sutvirtinti manikiūro salonų naudojamos
lempos. Ultravioletinių manikiūro lempų, kaip potencialaus kancerogeno klausimas iškeltas 2009 m.,
kai buvo aprašyti du klinikiniai atvejai apie nemelanominio odos vėžio išsivystymą moterims ant
dorsalinio plaštakų paviršiaus. Abi moterys dirbo uždarose patalpose, retai būdavo saulėje ir neturėjo
odos vėžio atvejų šeimoje. Tačiau abi moterys buvo dažnos manikiūro salonų lankytojos,
besinaudojančios gelinio manikiūro paslaugomis [13]. Tiesa, kol kas klausimas dėl manikiūro lempų
gebos inicijuoti odos vėžio vystymąsi išlieka kontroversiškas, nes yra autorių, teigiančių, kad UV lempas
manikiūrui reguliariai naudoti turėtų dešimtys ar šimtai tūkstančių moterų tam, kad bent vienai
dorsaliniame plaštakų paviršiuje išsivystytų plokščialąstelinė karcinoma [14]. Kita vertus, į daugumą
manikiūro lempų kišami tik pirštai, likusi plaštakos dalis UVR negauna, o nago plokštelė nepraleidžia
UVB spindulių ir tik minimalus kiekis UVA spindulių penetruoja nagą [15]. Ir nors skirtingi
13 mokslininkai pateikia prieštaringus įrodymus, susijusius su UV nagų lempų sukeliamo odos vėžio rizikos laipsniu, dėl vieno sutaria visi – naudojantis bet kokiu UVR skleidžiančiu šaltiniu būtina naudoti atitinkamas apsaugos priemones.
9.1.2 Rūkymas
Tabako vartojimas dažnai prasideda ankstyvoje paauglystėje. Dažniausi paauglių rūkymą inicijuojantys veiksniai – socialinis (rūkantys šeimos nariai, bendraamžiai, mokytojai), psichologinio atsipalaidavimo ir ekonominis. Pasaulyje apytiksliai vienas iš penkių 13-15 m. amžiaus paauglių rūko [16].
Tabakas ir jo sudedamosios dalys veikia odą tiek iš išorės (tiesiogiai į epidermį), tiek iš vidaus (per kraują). Įvairios odos ląstelės išskiria tuos nikotininių acetilcholino receptorių (nAChR) potipius, kurie veikia ląstelių išgyvenimą ir funkciją. Odos pokyčius sąlygoja tiek tabako toksinų, tiek nikotininių agonistų poveikis. Šie poveikiai svyruoja nuo senėjimo proceso pagreitinimo iki mutagenezės [17].
Genų raiškos odoje tyrimai atskleidė, kad tabako sudedamosios dalys sustiprina 14 skirtingų genų, dalyvaujančių ksenobiozės medžiagų apykaitoje, oksidaciniame strese ir streso atsake [18].
Tabakas taip pat turi ne genominį poveikį, iš dalies atsirandantį dėl reaktyvių deguonies rūšių aktyvinimo [17]. Nikotinas, kuris gali veikti kaip melanino sintezės pirmtakas, geba negrįžtamai surišti melaniną ir kauptis melanino turinčiuose audiniuose. Šiuose audiniuose kaupiasi ir kitos tabako sudedamosios dalys, ypač kancerogenai: N'-nitrosonornikotinas (NNN), 4-(metilnitrosamino)-1-(3-piridil)-1-butanonas (NNK) ir benzo(a)pirenas. Rūkymo sukelto odos vėžio mechanizmai apima pagreitintą senėjimo, mutagenezės, naviko ląstelių augimo ir invazijos stimuliavimą, neovaskulizaciją ir stromos remodeliaciją. Dauguma tyrimų parodė, kad rūkymas yra nepriklausomas plokščialąstelinės karcinomos vystymosi rizikos veiksnys. [17]
Cigarečių dūmai yra svarbus odos senėjimo proceso veiksnys dėl laisvųjų radikalų susidarymo
ir susijusių patologijų indukcijos. Rūkymas gali išeikvoti ląstelių apsaugos ir atsinaujinimo funkcijas,
dėl ko išsivysto mutacijos ir baltymų veiklos sutrikimai. Taip pat modifikuojama ekstraląstelinės masės
kaita odoje, lemianti pusiausvyros tarp biosintezės ir odos jungiamojo audinio baltymų skilimo
sutrikimą. Inaktyvuojama I ir III tipo kolagenų sintezė - itin svarbus odos senėjimo paspartinimo
veiksnys, pagausėja tropoelastino ir pagreitėja kolageno skilimas. Ilgai ir gausiai rūkant, atsiranda įvairių
odos ir gleivinių pigmentacijos pokyčių. Dėl lėtinio kaitinimo, laikant uždegtas cigaretes, sukeltos
použdegiminės hiperpigmentacijos pakinta pirštų galų bei nagų spalva. Trečdaliui rūkančiųjų pasireiškia
regima burnos pigmentacija. Dažniausia rūkymo išraiška – priešlaikinis odos senėjimas. Raukšlių
atsiradimas paspartėja dėl tiesioginio cigarečių dūmų kontakto, kuris sumažina drėgmės lygį raginiame
epidermio sluoksnyje ir sukelia lengvą uždegiminę reakciją. Oda, paveikta cigarečių dūmų, yra plona ir
trapi, linkusi nukabti [17].
14 Rūkymas ne tik naujai žeidžia odą, bet ir blogina jau esančių odos ligų būklę. Rūkant paūmėja įvairios dermatozės, įskaitant kontaktinį dermatitą (galintį atsirasti naujai, organizmui įsijautrinant cigaretėse esantiems alergenams: kakavai, mentoliui, saldymedžiui, kolofonijai, formaldehidui), atopinį dermatitą, psoriazę [19] [20], odos raudonąją vilkligę, plaukų ir jų folikulų ligas (rūkymas susijęs su priešlaikiniu žilimu ir plaukų slinkimu, androgenetinės alopecijos paūmėjimu) ir kt. [17].
2004 m. pasirodė elektroninės cigaretės (e-cigaretės), pristatomos kaip nekenksminga alternatyva įprastoms cigaretėms. E-cigaretės - tai elektroniniai įtaisai, išgarinantys skystį, susidedantį iš drėkintuvų (daugiausia propilenglikolio ir glicerolio), kvapiųjų medžiagų ir nikotino (gali būti ir be pastarojo). Pagrindiniai skysčių ingredientai yra junginiai, plačiai naudojami maisto, farmacijos ir kosmetikos gaminiuose. Tačiau reikėtų pažymėti, kad e-cigaretės įveda naują ilgalaikio kasdieninio šių junginių poveikio būdą per įkvėpimą. Duomenys apie šį poveikį – riboti. Susirūpinimas inhaliuojamomis medžiagomis kyla dėl to, kad kai kurie junginiai, nors ir saugūs nuryti, gali būti kenksmingi įkvėpus.
Yra mažai abejonių, kad e-cigaretės yra mažiau kenksmingos nei įprastos, tik nesutariama dėl rizikos
lygio. Epidemiologiniai ilgalaikio poveikio sveikatai įrodymai šiuo metu negalimi, tam prireiks daugelio
metų [21]. Kita vertus, tyrimų, įrodančių e-cigarečių keliamą žalą, vis daugėja. 2017 m. Canistro D. ir
kt. atliktame tyrime su žiurkės plaučių modeliu buvo nustatyta, kad e-cigaretės turi stiprų skatinantį
poveikį I fazės kancerogenus bioaktyvuojantiems fermentams ir padidina deguonies laisvųjų radikalų
susidarymą ir DNR oksidaciją. Taip pat atrasta, kad DNR pažeidžiama ne tik chromosominiame
periferinio kraujo lygmenyje, bet ir genų lygyje. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad e-cigaretės kelia didelį
pavojų žmogaus sveikatai, ypač jaunesniems ir labiau pažeidžiamiems vartotojams [22]. Tai kelia
susirūpinimą, nes jaunimo susidomėjimas šia naujove sparčiai auga. JAV maisto ir vaistų
administracijos (FDA) duomenimis, 2016 m. daugiau nei du milijonai vidurinės mokyklos mokinių buvo
nuolatiniai e-cigarečių vartotojai [23]. Kad paaugliai yra tikslinė e-cigarečių gamintojų grupė įrodo ir
tai, kad į e-cigarečių skysčių sudėtį įeina vaikams patrauklūs skoniai – kramtomos gumos, cukraus vatos,
guminių meškiukų ir šokolado [24], taip pat e-cigaretės reklamuojamos jaunimui skirtuose renginiuose,
kur dalijami nemokami mėginiai [25]. E-cigaretės gaminamos rašiklių ar USB atmintinių pavidalu, kas
daro jas sunkiau atpažįstamas tėvams ir mokytojams. Kai kuriais atvejais, vaikai vartoja šiuos produktus
nežinodami, kad juose yra nikotino. Tai yra didelė problema, nes nikotinas gali sukelti ilgalaikę
priklausomybę [26] ir taip pat paskatinti pereiti prie kitų formų rūkymo [27]. Tyrimų, aprašančių
konkretų e-cigarečių poveikį odai, itin mažai. Tačiau plastikos chirurgai jau nustatė, kad e-cigarečių
vartojimas persodintų odos lopų prigijimą ir žaizdų gijimą sunkina lygiai taip pat, kaip tabako cigarečių
[28]. Turint omenyje, kad e-cigarečių rūkymas skatina pereiti prie įprastinių tabako cigarečių, galima
teigti, kad anksčiau ar vėliau tam tikras neigiamas poveikis odos sveikatai tikrai bus pasiektas.
15 9.1.3 Alkoholis
Europos mokyklų apklausos apie alkoholį ir kitus narkotikus projekto (ESPAD) 2015 m.
ataskaitos duomenimis, iš 15-16 m. amžiaus moksleivių, apklaustų 35-iose Europos šalyse, visose, išskyrus Islandiją, daugiau nei pusė moksleivių bent kartą gyvenime buvo vartoję alkoholio. Net 47 proc.
nurodė, kad yra vartoję alkoholio būdami 13 m. ar net jaunesni. Iki 13 m. imtinai vienas iš dvylikos moksleivių buvo bent kartą apsinuodijęs alkoholiu. Per paskutines 30 d. iki apklausos alkoholio vartojo 48 proc. apklaustų moksleivių, kas trečias (35 proc.) nurodė stiprų epizodinį alkoholio vartojimą, apie 13 proc. buvo juo apsinuodiję [29].
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali įvairiai pasireikšti odoje. Net ankstyvas vartojimas gali sukelti skiriamuosius odos pokyčius arba sustiprinti esamus odos sutrikimus [30]. Alkoholis priskiriamas prie išorinių veiksnių, skatinančių odos senėjimą, t. y. raukšlių, pigmentacijos pakitimų ir aktininės keratozės vystymąsi [31]. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali pasireikšti gelta, niežuliu, hiperpigmentacija ir dilgėline. Dažniausiai pasitaikantys kraujagyslių pokyčiai apima telangiektazijas, angiomas, caput medusae, paraudimą ir delnų eritemą. Su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusios ligos yra psoriazė, porphyria cutanea tarda ir odos mitybos trūkumai. Alkoholio vartojimas taip pat gali predisponuoti odos karcinomų vystymąsi [32].
9.1.4 Antsvoris/nutukimas
Remiantis PSO duomenimis, 20 proc. Europos vaikų ir paauglių turi antsvorio, trečdalis jų yra nutukę. Vienas iš dažnai nutukimo paveikiamų organų – oda. Nutukimas susijęs su daugybe dermatologinių sutrikimų, įskaitant juodąją akantozę, akrochordonus, piliarinę keratozę, hirsutizmą, tempimo strijas, lėtinį venų nepakankamumą, pėdų hiperkeratozę, celiulitą, odos infekcijas, pūlinį hidradenitą ir psoriazę [33]. Boza ir kt. atliktame tyrime dermatozės, kurių ryšys su nutukimu statistiškai reikšmingas, buvo strijos, pėdų hiperkeratozė, akrochordonai, intertrigo, juodoji pseudoakantozė, pliarinė keratozė, limfedema ir bakterinės infekcijos [34].
9.1.5 Mityba
Sveika mityba yra tiesioginis faktorius, lemiantis gerą sveikatą ir odos būklę. Naujausių tyrimų duomenimis, mityba turi įtakos daugelio dermatologinių būklių rezultatams. Dieta gali paveikti odos ligos, pavyzdžiui, aknės, eigą. Taip pat dietos pokyčiai gali veikti kaip prevencijos priemonė, pavyzdžiui, odos vėžiui ir senėjimui. Jei odos liga susijusi su sistemine liga, pavyzdžiui, psoriazė, dieta gali turėti įtakos ligos sunkumui ir komplikacijų pasireiškimui [35].
Aknė. Naujausių tyrimų duomenimis, mitybą galima laikyti potencialia aknės priežastimi.
Įrodytas tam tikrų maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, vaidmuo, taip pat vakarietiško mitybos
modelio, kuriam būdingas gausus cukraus vartojimas, įtaka. Manoma, kad aknės atsiradimą gali
provokuoti piene esantys hormonai. Kadangi pienas skirtas skatinti veršelių augimą, jame natūraliai yra
16 hormonų ir anabolinių steroidų [36]. Be to, pieno produktuose yra angliavandenių, veikiančių serumo insuliną ir insulino augimo faktorių-1 (IGF- 1). Maisto produktai, su aukštu glikemijos indeksu, tokie kaip cukrus, balta duona ir baltieji ryžiai, greitai absorbuojami, todėl serume padidėja gliukozės kiekis ir atitinkamai - insulino kiekis. Insulinas ir IGF-1 skatina riebalų gamybą, stimuliuoja antinksčių androgenų sintezę ir didina androgenų biologinį prieinamumą – visa tai atlieka svarbų vaidmenį aknės patogenezėje [35].
Senėjimas. Odos raukšlėjimasis, nukabimas ir elastingumo praradimas susiję su odos kolageno ir elastinių skaidulų pokyčiais, kuriuos lemia mityba. Cukraus vartojimas gali pagreitinti šiuos senėjimo požymius, nes jis skatina kolageno skaidulų susikryžiavimą. Jis vyksta per procesą, vadinamą glikacija.
Gliukozė ir fruktozė kovalentine jungtimi suriša dermoje esančių kolageno ir elastino aminorūgštis. Tai lemia padidėjusią glikacijos galutinių produktų (AGEs) gamybą. Pastarųjų kaupimasis lemia struktūrinius pokyčius odoje, dėl kurių padidėja standumas ir sumažėja elastingumas [37]. AGEs gamybą slopina vaistažolės ir prieskoniai, tokie kaip raudonėlis, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras ir česnakas, taip pat tam tikruose vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos, pvz., lipoinė rūgštis [38].
Vėžys. Nemelanominio odos vėžio (NMOV) tumorogenezėje UV spinduliai atlieka svarbų vaidmenį. Mityba gali įvairiais būdais paveikti šį procesą. Antioksidantai gali suskaidyti laisvuosius radikalus, juos neutralizuoti ar stimuliuoti genus, kurie koduoja neutralizuojančius fermentus.
Antioksidantai sumažina UVB sukeltą epidermio pažeidimą ir saugo nuo UVB skatinamos apoptozės.
Tyrimai rodo, kad maisto produktų, kurių sudėtyje yra antioksidantų ir fitochemikalų, ypač vaisių ir daržovių, vartojimas teikia vilčių, norint sumažinti NMOV vystymosi riziką. Tiesa, maisto papildų vartojimas naudos nerodo [35].
9.1.6 Psichosocialinis stresas
Emocinis stresas gali išprovokuoti ar sustiprinti įvairias odos ligas, įskaitant atopinį dermatitą (AD), psoriazę, niežulį, židininį nuplikimą, plokščiąją kerpligę, seborėjinį dermatitą, rožinę ar dilgėlinę [39]. Atlikus tyrimus su universiteto studentais įrodyta, kad išorinių faktorių sukeltas emocinis stresas reikšmingai veikia ir aknės sunkumą – kuo didesnis patiriamas stresas, tuo stipriau paūmėja aknė [40].
Vis daugėja įrodymų, kad stresas įtakoja ligų procesus ir prisideda prie uždegimo per pagumburio-
hipofizės-antinksčių ašies moduliaciją ir neuropeptidų, neurotrofinų, limfokinų ir kitų cheminių
mediatorių atpalaidavimą iš nervų galūnėlių ir dermos ląstelių [39]. Ūmus stresas gali sukelti reikšmingą
limfocitų persiskirstymą iš kraujo į odą, lemiantį padidėjusį odos imunitetą ir sėkmingą adaptaciją prie
streso. Tačiau ilgalaikis stresas slopina imunoprotekciją, didina jautrumą infekcijoms ir sustiprina kai
kurias alergines ir uždegimines ligas. Tai vyksta todėl, kad stresas neigiamai veikia odos barjerinę
funkciją (didindamas jautrumą alergenams ir mikroorganizmams) bei homeostazę (didindamas
transepiderminio vandens praradimą), taip pat prisideda prie imuninės ir uždegiminės funkcijų sutrikimo
[41]. Be to, stresas gali būti siejamas ne tik su odos ligomis, bet ir su odos senėjimu. Tyrimai rodo, kad
17 ilgalaikis psichologinis stresas stimuliuoja autonominę nervų sistemą, renino-angiotenzino sistemą ir pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį, kai organizmas bando išspręsti iškilusią grėsmę homeostazei.
Ilgalaikis šių sistemų aktyvinimas gali sukelti lėtinę imuninę disfunkciją, padidėjusią reaktyviųjų deguonies rūšių gamybą ir DNR pažeidimą, kurie, kaip žinoma, prisideda prie odos senėjimo [42].
9.2 DERMATOLOGINĖS LIGOS
Brendimo metu stipriai padidėja cirkuliuojančių androgenų kiekiai, lemiantys įvairių odos subvienetų brendimą. Stimuliuojamas pirmųjų lytinio brendimo požymių atsiradimas – abiems lytims ima augti plaukai pažastų ir gaktos srityje, berniukams – ir ant veido bei krūtinės. Apokrininės prakaito liaukos, kurių daugiausia pažastų ir tarpvietės srityse, pradeda išskirti bekvapį sekretą, kuris, paveiktas bakterijų, gali sukelti nemalonų kūno kvapą. Riebalinės liaukos padidėja ir gausiai išskiria riebalus, sudarytus iš trigliceridų, virstančių laisvosiomis riebalų rūgštimis, kai juos hidrolizuoja odos bakterijos.
Šie ir kiti odos pokyčiai skatina įvairių odos ligų, būdingų paaugliams, vystymąsi [43].
9.2.1 Aknė
Aknė yra dažniausiai pasitaikanti odos liga vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu (15-19 metų amžiuje), paliečianti iki 95 proc. paauglių. Labiausiai tikėtina, kad jos atsiradimą inicijuoja brendimo pradžia. Šiuo laikotarpiu veikiantys ląstelių mechanizmai daugiausia siejasi su padidėjusiu androgenų kiekiu, galinčių stimuliuoti intranuklearinius receptorius ir aktyvuoti ląstelių proliferaciją plauko- riebaliniame vienete. Vakarų dieta, įskaitant mėsą, pieno produktus ir aukštą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus, gali paveikti šį procesą inaktyvuodama androgenų receptorių reguliaciją. Rūkymas taip pat yra kliniškai svarbus veiksnys, susijęs su aknės išplitimu ir sunkumu [44].
9.2.2 Pėdų grybelis
Odos grybelinės infekcijos dažnos paauglių tarpe. Pėdų grybelis – tai odos infekcija, kurią gali sukelti įvairios grybų rūšys, pavyzdžiui, Trichophyton, Epidermophyton ir Microsporum. Dažniausiai pažeidžiami tarpupirščiai. Grybelis pasireiškia odos įtrūkimais ar žvynais, kurie gali būti paraudę ir niežtintys. Infekcija plinta per kontaktą su pažeistos odos žvynais ar kontaktą su grybais drėgnose vietose (dušuose, persirengimo kambariuose, baseinuose). Grybelio išvengti padeda tinkama higiena. Nagai turi būti trumpai nukirpti ir švarūs, nes po jais gali kauptis ir plisti infekcija. Taip pat būtina vengti vaikščioti basomis persirengimo kambariuose ar bendruose dušuose [45]. Esant galimybei grybeliu užsikrėsti atliekant pedikiūrą salonuose, rekomenduojama rinktis tik itin higienos normų besilaikančius salonus arba nagus tvarkytis namie [46].
9.2.3 Virusinės karpos
Karpos yra gerybiniai odos augliai, kurie vystosi skirtingose kūno dalyse ir gali būti įvairių
formų. Dažniausiai nebūna jokių simptomų, kartais gali pasireikšti niežulys, tempimo, spaudimo
jausmas, skausmas. Kai kuriose karpose matomi juodi taškeliai, atsiradę dėl iš kapiliarų išsiliejusio ir
18 sukrešėjusio kraujo. Karpos yra užkrečiamos ir labai dažnos: dauguma žmonių jų turi bent kartą gyvenime. Dažniausiai karpos pasireiškia vaikams ir paaugliams. Jas sukelia žmogaus papilomos virusai (ŽPV), kurie į odą patenka per mažas žaizdeles. Virusai plinta tiesioginio kontakto būdu, taip pat gali būti perduodami per rankšluosčius ar skutimosi peiliukus. Tam, kad išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama nesidalinti rankšluosčiais, batais, pirštinėmis ar kojinėmis su kitais asmenimis.
Baseinuose, persirengimo kambariuose ir bendruose dušuose būtina avėti avalynę [47].
9.2.4 Utėlėtumas
Galvos utėlės yra žmogaus parazitai, kuriais kasmet užsikrečia daugiau nei 100 milijonų žmonių. Tai viena dažniausių parazitinių infekcijų pediatrinėje populiacijoje. Utėlės sukelia niežtintį skalpo bėrimą, kuris gali komplikuotis antrine infekcija. Parazitai perduodami per glaudų kontaktą ir retai – per drabužius ir kitus aplinkos objektus. Utėlės ropoja ir laipioja, jos negeba šokinėti ar skristi.
Vaikams ir jų tėvams turėtų būti patariama vengti dalintis šukomis, šepečiais, kepurėmis ar kitais plaukų aksesuarais su aplinkiniais. Efektyvus galvinių utėlių gydymas apima pedikulicidinius vaistus, mechaninį šalinimą ir aplinkos dekontaminaciją [45].
9.2.5 Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas yra uždegiminė egzeminė odos liga. Jis skirstomas į iritacinį (IKD) ir
alerginį dermatitus (AKD). IKD yra nespecifinis odos atsakas į tiesioginį cheminį pažeidimą, o AKD
– uždelsta hipererginė reakcija į išorinius kontaktinius antigenus. IKD išsivystymas priklauso nuo odos
kontakto su dirginančia medžiaga trukmės ir dažnio bei medžiagos kiekio ir koncentracijos. Fiziniai
dirgikliai (trintis, abrazija, okliuzija) ir cheminiai detergentai (natrio laurilsulfatas) labiau provokuoja
IKD kombinacijoje nei atskirai. AKD sukelia tokie alergenai, kaip nikelis, vietiniai antibiotikai,
konservantai ir kvapai [48]. Atrasta, kad alergenų yra ir henna tatuiruotėse, akių negraužiančiuose
šampūnuose ir prausikliuose, drabužių dažuose. Pastebėta, kad paauglių tarpe AKD dažniausiai
pasireiškia mergaitėms veido srityje. Manoma, kad jį sukelia auskaruose esantis nikelis bei kosmetikos
produktuose esantys chemikalai ir konservantai [49]. AKD skalpo, veido ir akių vokų srityse gali sukelti
medžiagos, esančios plaukų dažuose (p-fenilenediaminas) [50].
19
10 TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti ir duomenims surinkti buvo naudojamas kiekybinio tyrimo apklausos internetu metodas, naudojantis tinklalapiu www.apklausa.lt (priedas).
Tyrimo dalyviai. Tyrimo dalyviai buvo Tauragės „Versmės“ gimnazijos 1-4 klasių moksleiviai. Iš viso apklausti 322 moksleiviai. Taigi, tyrimo imtis n = 322.
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 25.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama Microsoft Excel
®for Office 365 programa. Prieš atliekant detalią statistinę analizę, duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai ir duomenys pateikiami procentais ir dažniais. Statistiškai reikšmingiems skirtumams bei priklausomybėms buvo taikytas χ² kriterijus ir jo reikšmingumas p. Ranginiams kintamiesiems tarp dviejų grupių palyginti buvo taikomas Mann-Whitney testas ir duomenys pateikti vidutiniais rangais.
Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05.
20
11 REZULTATAI
11.1 Demografiniai tiriamųjų duomenys
Iš viso buvo apklausti 322 moksleiviai. Iš jų buvo 32,6 proc. (n = 105) vaikinų ir 67,4 proc.
merginų (n = 217). Tiriamųjų amžius buvo nuo 14 iki 20 metų. Suskirsčius moksleivius į 2 grupes: 14- 16 metų (54 proc.) ir 17-20 metų (46 proc.), tyrime nagrinėsime rezultatus pagal šias amžiaus grupes (atitinka 9-10 klasę ir 11-12 klasę) ir lytį. Duomenys pagal amžių pavaizduoti 1 paveiksle.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
11.2 Tyrimo rezultatai
Tyrimo anketoje buvo klausiama, ar moksleiviai turi pakankamai žinių apie odą, jos priežiūrą ir odą veikiančius žalingus veiksnius. Daugiau nei trečdalis 37,6 proc. (n = 121) moksleivių nurodė, kad jiems žinių pakanka. Vaikinai 41 proc. (n = 43) dažniau nei merginos 35,9 proc. (n = 78) nurodė, kad žinių jiems pakanka, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05. Panašiai mano, kad pakankamai žinių apie odą ir jos priežiūrą turi 14-16 metų (35,6 proc.) ir 17-20 metų (39,9 proc.) moksleiviai. Dažniausiai mano, kad turi pakankamai žinių, 19-mečiai (83,3 proc.) ir 20-mečiai (50 proc.). Duomenys pateikti 2 paveiksle.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinių apie odą ir jos priežiūrą pakankamumą
2,8
26,4 24,8
23,3
19,6
1,9 1,2
0 5 10 15 20 25 30
14 15 16 17 18 19 20
Procentai
37,6
62,4
0 10 20 30 40 50 60 70
Taip Ne
Procentai
21 Moksleivių žinios apie savo odos tipą pasiskirstė beveik vienodomis dalimis – 47,2 proc. (n = 152) nurodė, kad žino savo odos tipą, o 52,8 proc. (n = 170) – nežino. Nustatyta, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau (59 proc.) žino savo odos tipą nei vaikinai (22,9 proc.), nes p < 0,05. Taip pat 17- 20 metų (54,1 proc.) moksleiviai dažniau žino savo odos tipą nei jaunesni, 14-16 metų (41,4 proc.), nes p < 0,05. Dažniausiai iš jų žino 18-mečiai (68,3 proc.). Duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savo odos tipo žinojimą lyties ir amžiaus atžvilgiu
Teiginiai
Lytis χ²; lls;
p
Amžius
χ²; lls; p Vaikinai Merginos 14-16 m. 17-20 m.
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Žino savo odos tipą 24 22,9 128 59 37,062;
1;
<0,001
72 41,4 80 54,1
5,155; 1;
0,025
Nežino 81 77,1 89 41 102 58,6 68 45,9
Tyrimas parodė, kad kremą nuo saulės labai dažnai naudoja tik 3,1 proc. (n = 10) moksleivių, dažnai – 15,2 proc. (n = 49). Beveik trečdalis respondentų – 32,9 proc. (n = 106) – nurodė, kad kremą nuo saulės naudoja tik kartais, 29,5 proc. (n = 95) jį naudoja retai ir 19,3 proc. (n = 62) niekada jo nenaudoja. Nustatyta, kad vaikinai (30,5 proc.) kremo nuo saulės nenaudoja dažniau nei merginos (13,8 proc.), nes p < 0,05 (χ² = 19,438; lls = 4; p = 0,001). Duomenys pateikti 3 paveiksle.
Analizuojant rezultatus pagal amžių nustatyta, kad kremą nuo saulės visos amžiaus grupės naudoja maždaug panašiai: 14-16 m. moksleiviai (vid. rangai – 163,66) naudoja šiek tiek rečiau nei vyresni (vid. rangai – 158,97), tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05. Niekada kremo nenaudoja apie 23,6 proc. 14-16 m. moksleivių ir 14,2 proc. 17-20 metų.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kremo nuo saulės naudojimo dažnumą
Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad daugiau nei pusė moksleivių – 55,9 proc. (n = 180) – pastarąją vasarą saulėje nudegę nebuvo. Trečdalis – 38,8 proc. (n = 125) – respondentų buvo nudegę 1-2 kartus, o 5,3 proc. (n = 17) – net 3 ir daugiau kartų. Analizuojant pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad 61 proc. vaikinų ir 53,5 proc. merginų nudegę nebuvo, 35,2 proc. vaikinų ir 40,6 proc.
3,1
15,2
32,9
29,5
19,3
0 5 10 15 20 25 30 35
Labai dažnai Dažnai Kartais Retai Niekada
Procentai
22 merginų buvo nudegę 1-2 kartus ir 3,8 proc. vaikinų bei 6 proc. merginų buvo nudegę 3 ir daugiau kartų, tačiau šie skirtumai nėra reikšmingi, nes p > 0,05. Skirstant pagal amžių, 55,7 proc. 14-16 m. ir 56,1 proc. 17-20 m. moksleivių nudegę nebuvo, 41,4 proc. 14-16 m. ir 35,8 proc. 17-20 m. moksleivių buvo nudegę 1-2 kartus ir 2,9 proc. 14-16 m. bei 8,1 proc. 17-20 metų moksleivių buvo nudegę 3 ir daugiau kartų. Statistiškai reikšmingas skirtumas pagal amžiaus grupes nenustatytas, nes p > 0,05. Duomenys pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nudegimų saulėje dažnumą
Tik 10,6 proc. (n = 34) respondentų nurodė, kad per pastaruosius metus lankėsi soliariume. Iš apklaustų nepilnamečių soliariume lankėsi 8 proc. Nustatyta, kad merginos soliariume lankėsi dažniau (14,3 proc.) nei vaikinai (2,9 proc.) ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p < 0,05. Taip pat vyresni, 17-20 metų, moksleiviai (16,2 proc.) – dažniau lankėsi soliariume nei 14-16 metų (5,7 proc.), nes p < 0,05. Dažniausiai iš jų lankėsi 18-mečiai (20,6 proc.) ir 19-mečiai (16,7 proc.). Duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankymąsi soliariume lyties ir amžiaus atžvilgiu
Teiginiai
Lytis χ²;
lls; p
Amžius
χ²; lls; p Vaikinai Merginos 14-16 m. 17-20 m.
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Lankėsi soliariume 3 2,9 31 14,3 9,786;
1;
0,002
10 5,7 24 16,2
9,281; 1;
0,003
Nesilankė 102 97,1 186 85,7 164 94,3 124 83,8
Daugiausiai moksleivių 47,5 proc. (n = 19) nurodė, kad lankėsi soliariume, nes įdegę jaučiasi gražesni, 40 proc. (n = 16) mano, kad įdegus odos problemos (pvz. spuogai) tampa mažiau pastebimos, 10 proc. (n = 4) lankosi, nes siekia „bazinio įdegio“ prieš vasarą ir 2,5 proc. (n = 1) lankosi, nes taip elgiasi dauguma draugų. Skirstant pagal lytį, dauguma vaikinų (66,7 proc.) nurodė, kad įdegę jaučiasi gražesni, o 44,1 proc. merginų, – kad jų odos problemos tampa mažiau matomos. Duomenys pateikti 5 paveiksle.
55,9
38,8
5,3 0
10 20 30 40 50 60
Nė karto 1-2 kartus 3 ar daugiau kartų
Procentai
23 5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal priežastis apsilankyti soliariume
Tyrimo pagalba nustatyta, kad 34,5 proc. (n = 111) moksleivių žino, kad vartojant kai kuriuos vaistus (antibiotikus, hormoninės kontracepcijos priemones ir kt.) degintis negalima, nes jų sąveika su ultravioletiniais spinduliais didina odos vėžio riziką. Tiek vaikinai (34,3 proc.), tiek merginos (34,6 proc.) savo žinias vertina panašiai, todėl reikšmingi skirtumai nenustatyti, nes p > 0,05. Skirstant pagal amžiaus grupes, šią riziką žino panašiai 14-16 m. (33,9 proc.) ir 17-20 m. (35,1 proc.) moksleivių.
Daugiausiai iš žinančiųjų – 20-mečiai (75 proc.) ir 17-mečiai (34,7 proc.). Duomenys pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie vaistų ir saulės sąveikos poveikį odai
Respondentų paklausus, ar degintis soliariume yra saugiau nei saulėje, net 90,4 proc. (n = 291) atsakė teisingai, kad tai nėra saugiau. Skirstant pagal lytį, teisingai atsakė 87,6 proc. vaikinų ir 91,7 proc.
merginų, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05. Skirtumas tarp amžiaus grupių taip pat nenustatytas. Visi 20-mečiai atsakė teisingai, taip pat ir dauguma 17-mečių (94,7 proc.).
Duomenys pateikti 7 paveiksle.
Nustatyta, kad 85,3 proc. (n = 29) besilankančiųjų soliariume žinojo, kad degintis jame nėra saugiau nei saulėje, bet vis tiek jame lankėsi, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p >
0,05.
10
40 2,5
47,5
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Siekiu "bazinio įdegio" prieš vasarą Įdegus, odos problemos (pvz., spuogai) tampa
mažiau pastebimos
Dauguma draugų/-ių lankosi soliariume Su įdegiu jaučiuosi gražesnis/-ė
Procentai
34,5
65,5
0 10 20 30 40 50 60 70
Žinojo Nežinojo
Procentai
24 7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar degintis soliariume
saugiau nei saulėje?
Penktadalis moksleivių – 21,1 proc. (n = 68) – mano, kad nepilnamečiams lankytis soliariumuose galima visais atvejais, o net 65,8 proc. (n = 212), kad galima lankytis turint tėvų sutikimą.
Tik 13 proc. (n = 42) atsakė teisingai, kad soliariumuose lankytis nepilnamečiams negalima ir tai draudžia įstatymai. Į klausimą teisingai atsakė 12,4 proc. vaikinų ir 13,4 proc. merginų, o skirstant pagal amžių – 11,5 proc. 14-16 m. bei 14,9 proc. 17-20 m. moksleivių, tačiau tiek tarp lyčių, tiek skirtingų amžiaus grupių skirtumai nėra reikšmingi, nes p > 0,05. Duomenys pateikti 8 paveiksle.
Taip pat nustatyta, kad iš teisingai atsakiusių nepilnamečių moksleivių 11,9 proc. (n = 5) vis tiek lankėsi soliariumuose, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05.
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankymąsi soliariume
Beveik pusė moksleivių – 42,9 proc. (n = 138) – tyrimo anketoje nurodė, kad jie nėra net bandę rūkyti, 31,4 proc. (n = 101) nurodė, kad rūkyti bandė, bet nerūko. Apie 7,5 proc. (n = 24) moksleivių rūko kelis kartus per metus, 8,4 proc. (n = 27) – kelis kartus per mėnesį, 4,7 proc. (n = 15) – kelis kartus per savaitę ir 5,3 proc. (n = 17) rūko kasdien. Galime teigti, kad iš viso rūko 25,8 proc. moksleivių. Iš nepilnamečių rūko 50 proc. Duomenys pateikti 9 paveiksle.
Nustatyta, kad rūkančių vaikinų (36,2 proc.) yra daugiau nei merginų (20,7 proc.) ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p < 0,05 (χ² = 9,054; lls = 2; p = 0,011). Taip pat nustatyta, kad
9,6
90,4
0 20 40 60 80 100
Taip Ne
Procentai
21,1
65,8
13
0 10 20 30 40 50 60 70
Galima visais atvejais
Galima, turint tėvų sutikimą
Negalima, draudžia įstatymai
Procentai
25 vyresni, 17-20 metų (32,4 proc.), moksleiviai rūko dažniau nei jaunesni, 14-16 metų (20,1 proc.), nes p
< 0,05 (χ² = 23,448; lls = 2; p < 0,001). Dažniausiai rūkantys buvo 19-mečiai (66,7 proc.) ir 18-mečiai (39,7 proc.).
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūkymo dažnumą
Respondentų paprašius atsakyti, ar jie dažnai būna šalia rūkančių asmenų, kai šie rūko, net 17,4 proc. (n = 56) nurodė, kad būna kasdien, 21,4 proc. (n = 69) – kelis kartus per savaitę, 20,2 proc. (n = 65) – kelis kartus per mėnesį, 24,8 proc. (n = 80) – kelis kartus per metus ir tik 16,1 proc. (n = 52) nurodė, kad šalia rūkančiųjų nebūna. Duomenys pateikti 10 paveiksle.
Vaikinai dažniausiai nurodė, kad šalia rūkančiųjų būna kelis kartus per savaitę (26,7 proc.), o merginos – kelis kartus per mėnesį (19,8 proc.), tačiau tai statistiškai reikšmingai nereikšminga, nes p >
0,05. 14-16 metų moksleiviai dažniausiai nurodė, kad tarp rūkančių būna kelis kartus per metus (26,4 proc.), o 17-20 metų, kad kelis kartus per mėnesį (25,7 proc.), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga, nes p > 0,05.
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal buvimo šalia rūkančiųjų dažnumą
Daugiau nei pusė respondentų – 55,3 proc. (n = 178) – nurodė, kad nerūko nė vienas iš jų tėvų, 33,9 proc. (n = 109) – kad rūko vienas iš tėvų, ir 10,9 proc. (n = 35) nurodė, kad rūko abu tėvai.
42,9 31,4
7,5 8,4 4,7
5,3
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Ne, nesu net bandęs/bandžiusi Bandžiau, bet nerūkau Rūkau kelis kartus per metus Rūkau kelis kartus per mėnesį Rūkau kelis kartus per savaitę Rūkau kasdien
Procentai
16,1
24,8 20,2
21,4 17,4
0 5 10 15 20 25 30
Niekada Kelis kartus per metus Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per savaitę Kasdien
Procentai
26 Nustatyta, kad rūko 23,6 proc. (n = 42) moksleivių, kurių nei vienas iš tėvų nerūko, apie 27,5 proc. (n = 30) moksleivių, kurių vienas iš tėvų rūko, ir 31,4 proc. (n = 11) moksleivių, kurių abu tėvai rūko, tačiau tai nėra reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (χ² = 5,943; lls = 4; p = 0,203). Tačiau galime teigti, kad šiokia tokia tėvų įtaka pastebima. Duomenys pateikti 11 paveiksle.
11 pav. Rūkančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal tėvų rūkymą
Ketvirtadalis moksleivių – 25,8 proc. (n = 83) – nurodė, kad nerūko nė vienas iš jų draugų, 56,2 proc. (n = 181), kad turi daugiau nerūkančių draugų ir 18 proc. (n = 58), kad turi daugiau rūkančių draugų.
Nustatyta, kad rūko 3,6 proc. (n = 3) moksleivių, kurie neturi rūkančių draugų, 24,9 proc. (n = 45) moksleivių, kurių dauguma draugų nerūko, ir 60,3 proc. (n=35) moksleivių, kurių dauguma draugų rūko. Tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p < 0,05 (χ² = 80,759; lls = 4; p < 0,001). Galime teigti, kad draugų įtaka rūkymui yra labai didelė. Duomenys pateikti 12 paveiksle.
12 pav. Rūkančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal draugų rūkymą
Moksleiviams pateikus 5 teiginius apie rūkymą buvo prašoma nurodyti, kuris iš jų yra neteisingas. Net 66,1 proc. (n = 213) teisingai pasirinko variantą „elektroninės cigaretės odai nekenkia“.
Tačiau visi likusieji pasirinko neteisingus teiginius: 9,9 proc. (n = 32) – „rūkymas gali sukelti odos vėžį“, 8,4 proc. (n = 27) – „rūkymas lėtina žaizdų gijimą“, 8,1 proc. (n = 26) – „rūkymas gali sukelti priešlaikinį
23,6
27,5
31,4
0 5 10 15 20 25 30 35
Nerūko nė vienas iš tėvų Rūko vienas iš tėvų Rūko abu tėvai
Procentai
3,6
24,9
60,3
0 10 20 30 40 50 60 70
Nerūko nė vienas iš draugų
Daugiau nerūkančių draugų
Daugiau rūkančių draugų
Procentai
27 plaukų slinkimą“. Teisingai atsakiusių merginų (69,1 proc.) buvo šiek tiek daugiau nei vaikinų (60 proc.), tačiau skirtumas nėra reikšmingas, nes p>0,05. Taip pat teisingai dažniau atsakė vyresni, 17-20 metų moksleiviai (70,9 proc.) nei jaunesni (62,1 proc.), tačiau skirtumas nėra reikšmingas, nes p > 0,05.
Duomenys pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie rūkymą
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie 40,4 proc. (n = 130) moksleivių nevartoja alkoholio.
Tačiau 39,4 proc. (n = 127) jį vartoja keletą kartų per metus, 18,9 proc. (n = 61) – keletą kartų per mėnesį, 0,6 proc. (n = 2) – keletą kartų per savaitę ir 0,6 proc. (n = 2) alkoholį vartoja kasdien. Alkoholį vartoja 52 proc. apklaustų nepilnamečių. Duomenys pateikti 14 paveiksle. Lyginant vartojimo dažnumą tarp lyčių, alkoholį vaikinai (vid. rangai – 165,61) vartoja šiek tiek dažniau nei merginos (vid. rangai – 159,51), tačiau tai nėra reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05. Tačiau nustatyta, kad vyresni, 17-20 metų moksleiviai, alkoholį vartoja dažniau (vid. rangai – 187,3) nei jaunesni (vid. rangai – 139,56), nes p <
0,05 (Z = -4,928; p < 0,001).
14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo dažnumą
Moksleiviams pateikus 3 teiginius apie alkoholį buvo prašoma nurodyti, kuris iš jų yra neteisingas. Apie 62,7 proc. (n = 202) teisingai pasirinko variantą „tam, kad alkoholis pakenktų odai, reikia jį vartoti daug metų“. 14,6 proc. (n = 47) pasirinko variantą „alkoholio vartojimas skatina odos
66,1 9,9
8,4 8,1 7,5
0 10 20 30 40 50 60 70
Elektroninės cigaretės odai nekenkia Rūkymas gali sukelti odos vėžį Rūkymas lėtina žaizdų gijimą Rūkymas gali sukelti priešlaikinį plaukų slinkimą Rūkymas sukelia priešlaikinį odos senėjimą
Procentai
40,4 39,4
18,9
0,6 0,6
0 10 20 30 40 50
Niekada Keletą kartų per metus
Keletą kartų
per mėnesį Keletą kartų per savaitę
Kasdien
Procentai
28 senėjimą“, 22,7 proc. (n = 73) – „alkoholio vartojimas gali sukelti odos vėžį“. Duomenys pateikti 15 paveiksle. Merginos teisingai atsakė šiek tiek dažniau (65,9 proc.) nei vaikinai (56,2 proc.), tačiau skirtumas nėra reikšmingas, nes p > 0,05. Taip pat dažniau teisingai atsakė vyresni, 17-20 m., moksleiviai (68,9 proc.) nei jaunesni, 14-16 m. (57,5 proc.), tačiau skirtumas taip pat nereikšmingas, nes p > 0,05.
15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie alkoholį
Tyrimas parodė, kad dauguma – 73,6 proc. (n = 237) – moksleivių žino, kad antsvoris ir nutukimas gali sukelti odos ligas. Merginos teisingai atsakė šiek tiek dažniau (76 proc.) nei vaikinai (68,6 proc.), tačiau skirtumas yra nereikšmingas, nes p > 0,05. Tarp skirtingų amžiaus grupių taip pat nustatytas panašus teisingai atsakiusiųjų procentas. Duomenys pateikti 16 paveiksle.
16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar nutukimas gali sukelti odos ligas?“
Kaip matome iš 17 paveikslo duomenų, greito maisto kavinėse 4 proc. (n = 13) moksleivių lankosi kasdien, 15,5 proc. (n = 50) – keletą kartų per savaitę, 47,8 proc. (n = 154) – keletą kartų per mėnesį, 28,3 proc. (n = 91) – keletą kartų per metus ir tik 4,3 proc. (n = 14) moksleivių niekada nesilanko greito maisto kavinėse. Nustatyta, kad vaikinai greito maisto kavinėse lankosi dažniau (vid. rangai –
62,7
14,6
22,7
0 10 20 30 40 50 60 70
Tam, kad alkoholis pakenktų odai, reikia jį
vartoti daug metų
Alkoholio vartojimas skatina odos senėjimą
Alkoholio vartojimas gali sukelti odos vėžį
Procentai
73,6
26,4
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Taip Ne
Procentai
29 178,89) nei merginos (vid. rangai – 153,09), nes p < 0,05 (Z = -2,508; p = 0,012). Tarp amžiaus grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, nes p > 0,05.
17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankymąsi greito maisto kavinėse dažnumą
Analizuojant rezultatus nustatyta, kad ketvirtadalis – 26,7 proc. (n = 86) – moksleivių saldumynus vartoja kasdien, 47,5 proc. (n = 153) – keletą kartų per savaitę, 21,4 proc. (n = 69) – keletą kartų per mėnesį, 3,7 proc. (n = 12) – keletą kartų per metus ir tik 0,6 proc. (n = 2) niekada nevartoja saldumynų. Merginos saldumynus vartoja statistiškai reikšmingai dažniau (vid. rangai – 168,94) nei vaikinai (vid. rangai – 146,12), nes p < 0,05 (Z = -2,219; p = 0,026). Jaunesni, 14-16 metų, moksleiviai dažniau (29,3 proc.) saldumynus valgo kasdien nei vyresni, 17-20 metų (23,6 proc.), tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05. Duomenys pateikti 18 paveiksle.
18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal saldumynų vartojimo dažnumą
Moksleiviams pateikus 4 teiginius apie mitybą buvo prašoma nurodyti, kuris yra neteisingas.
Tik trečdalis – 36,6 proc. (n = 118) – teisingai pasirinko variantą „prieskoniai (cinamonas, imbieras, česnakas) stabdo odos senėjimą“. 31,7 proc. (n = 102) pasirinko variantą „vaisių ir daržovių vartojimas mažina UV spindulių sukelto odos vėžio riziką, 20,5 proc. (n = 66) – „didelis cukraus kiekis mityboje skatina odos senėjimą“ ir 11,2 proc. (n = 36) – „pienas ir produktai, turintys daug cukraus, skatina aknės atsiradimą“. Duomenys pateikti 19 paveiksle. Merginos (35,9 proc.) ir vaikinai (38,1 proc.) teisingai
4
15,5
47,7
28,3
4,3 0
10 20 30 40 50 60
Kasdien Keletą kartų
per savaitę Keletą kartų
per mėnesį Keletą kartų per metus
Niekada
Procentai
0,6 3,7
21,4
47,5
26,7
0 10 20 30 40 50
Niekada Keletą kartų per metus
Keletą kartų
per mėnesį Keletą kartų per savaitę
Kasdien
Procentai
30 atsakė maždaug po lygiai, o vyresni šiek tiek dažniau (39,2 proc.), nei jaunesni (34,5 proc.), tačiau tai nėra reikšminga, nes p > 0,05.
19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie mitybą
Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 28,9 proc. (n = 93) moksleivių stresą patiria kasdien, 37,6 proc. (n = 121) – keletą kartų per savaitę, 21,1 proc. (n = 68) – keletą kartų per mėnesį, 8,4 proc. (n = 27) – keletą kartų per metus ir tik 4 proc. (n = 13) nurodė, kad streso niekada nepatiria. Duomenys pateikti 20 paveiksle. Vaikinai (10,5 proc.) dažniau nei merginos (0,9 proc.) nurodė, kad niekada nepatiria streso ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p < 0,05 (χ² = 18,785; lls = 4; p = 0,001).
Vyresni, 17-20 metų, moksleiviai dažniau patiria stresą (vid. rangai – 172,9) nei 14-16 metų (vid. rangai – 151,81), nes p < 0,05 (Z = -2,120; p = 0,034).
20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal streso pasireiškimo dažnumą
Moksleiviams pateikus 3 teiginius apie stresą buvo prašoma nurodyti, kuris iš jų neteisingas.
Net 64 proc. (n = 206) teisingai nurodė variantą „laikinas ūmus stresas odai kenkia labiau nei ilgalaikis, prie kurio priprantama“. 20,5 proc. (n = 66) moksleivių pasirinko variantą „ilgalaikis stresas silpnina odos imunitetą ir didina įvairių odos ligų riziką“ ir 15,5 proc. (n = 50) – „ilgalaikis stresas skatina odos
20,5 11,2
36,6 31,7
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Didelis cukraus kiekis mityboje skatina odos senėjimą
Pienas ir produktai, turintys daug cukraus, skatina aknės atsiradimą
Prieskoniai (cinamonas, imbieras, česnakas) stabdo odos senėjimą
Vaisių ir daržovių vartojimas mažina UV spindulių sukelto odos vėžio riziką
Procentai
28,9
37,6
21,1
8,4
4 0
5 10 15 20 25 30 35 40
Kasdien Keletą kartų per savaitę
Keletą kartų per mėnesį
Keletą kartų per metus
Niekada
Procentai
31 senėjimą“. Duomenys pateikti 21 paveiksle. Merginos teisingai atsakė dažniau (66,4 proc.) nei vaikinai (59 proc.), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga, nes p > 0,05. Tačiau statistiškai reikšmingai dažniau teisingai atsakė vyresni, 17-20 metų, moksleiviai (71,6 proc.) nei 14-16 metų (57,5 proc.), nes p < 0,05 (χ² = 10,342; lls = 2; p = 0,006).
21 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinias apie stresą
Analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta, kad net 43,2 proc. (n = 139) moksleivių spuogų turi nedaug ir jie pasitaiko retai, todėl įtakos gyvenimui neturi. Apie 36,6 proc. (n = 118) nurodė, kad turi nemažai spuogų ir jie nežymiai apsunkina gyvenimą, 10,2 proc. (n = 33) turi daug spuogų ir jie labai apsunkina gyvenimą, 4 proc. (n = 13) nurodė, kad spuogų turi daug, bet jie gyvenimo negadina ir problemų nesukelia. Taip pat 4,9 proc. (n = 19) nurodė, kad spuogų neturi. Duomenys pateikti 22 paveiksle. Merginoms spuogai dažniau labai apsunkina gyvenimą (12 proc.) nei vaikinams (6,7 proc.), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga, nes p > 0,05. Vyresniems, 17-20 metų, moksleiviams spuogai dažniau labai apsunkina gyvenimą (13,5 proc.) nei 14-16 metų (7,5 proc.), tačiau tai taip pat nėra reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05.
Nustatyta, kad 71,5 proc. (n = 108) moksleivių, turinčių daug spuogų, kurie apsunkina gyvenimą, dažnai lankosi greito maisto kavinėse, tačiau tai nėra reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05.
Taip pat 93,4 proc. (n = 141) tų, kurie turi problemų dėl spuogų, dažnai valgo saldumynus, tačiau tai taip pat nėra reikšmingas skirtumas, nes p > 0,05.
64 20,5
15,5
0 10 20 30 40 50 60 70
Laikinas ūmus stresas odai kenkia labiau nei ilgalaikis, prie kurio priprantama Ilgalaikis stresas silpnina odos imunitetą ir
didina įvairių odos ligų riziką Ilgalaikis stresas skatina odos senėjimą
Procentai
