LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Grėtė Radvinskaitė
KAČIŲ PIENO LIAUKOS IR GINEKOLOGINĖS LIGOS MAMMARY AND GYNECOLOGY DISEASES IN FELINE QUEENS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Jūratė Rudejevienė
Kaunas, 2018
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Kačių pieno liaukos ir ginekologinės ligos “:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Grėtė Radvinskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Grėtė Radvinskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3 TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kačių lytinių organų topografija ir anatomija ... 9
1.1.1. Kiaušidės ... 9
1.1.2. Kiaušintakis ... 9
1.1.3. Gimda ... 10
1.1.4. Makštis ... 10
1.2. Kačių lytinis ciklas ... 11
1.3. Kačių reprodukcinės sistemos funkcijos ... 12
1.4. Dažniausiai pasitaikantys kačių ginekologiniai susirgimai ... 13
1.4.1. Piometra ... 13
1.4.1.1. Priežastys, etiologija, patogenezė ... 14
1.4.1.2. Gydymas ... 15
1.4.1.3. Chirurginis gydymas ... 15
1.4.1.4. Medikamentinis gydymas ... 15
1.4.2. Cistinė endometriumo hiperplazija ... 16
1.4.3. Hidrometra ir mukometra ... 16
1.4.4. Endometritas ... 17
1.4.5. Adenomiozė ... 17
1.4.6 Gimdos navikai ... 17
1.4.7. Distokija ... 18
1.4.8. Pseudonėštumas ... 18
1.4.9. Kiaušidės liekanos sindromas ... 19
1.5. Pieno liaukos topografija ir anatomija ... 19
1.6. Dažniausiai pasitaikantys kačių pieno liaukos susirgimai ... 21
1.6.1. Pieno liaukos navikai ... 21
1.6.1.1. Klasifikacija ... 21
1.6.1.2. Gydymas ... 21
1.6.2. Pieno liaukos hiperplazija ... 22
1.6.3. Mastitas ... 22
1.7. Diagnostiniai tyrimai, naudojami nustatyti kačių reprodukcinio trakto sutrikimus ... 22
4
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimų vieta, laikas ir sąlygos ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Surinktų duomenų analizė ... 26
3.1.1. Kačių sergamumas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje ... 26
3.1.2. Ginekologinių ligų pasireiškimas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje ... 27
3.1.3. Pieno liaukos ligų pasireiškimas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje ... 28
3.1.4. Ginekologinių ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę ... 29
3.1.5. Pieno liaukos ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę ... 30
3.1.6. Ginekologinių ir pieno liaukos ligų susirgimo dažnumas pagal katės amžių ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
5
SANTRAUKA
Kačių pieno liaukos ir ginekologinės ligos Grėtė Radvinskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbas buvo parengtas 2016-2018 metais smulkių gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje.
Darbo tikslas- išanalizuoti ,,x'' klinikoje dažniausiai pasitaikančias kačių ginekologines ir pieno liaukos ligas, pagrindiniai uždaviniai-išanalizuoti kačių pieno liaukos ir ginekologinių ligų ryšį tarp veislės, amžiaus.
Kačių ginekologinės ir pieno liaukos ligos yra vienos iš rečiausiai pasitaikančių, tarp visų kačių susirgimų. Tyrimo laikotarpiu, į ,,x'' kliniką buvo atvestos 284 katės sergančios įvairiomis vidaus ligomis, iš kurių tyrimui buvo atrinktos 27 katės, turinčios reprodukcinių sutrikimų.
Atrinktos 27 katės buvo sugrupuotos į sergančias ginekologinėmis ligomis ir sergančias pieno liaukos ligomis bei suskirstytos į 4 amžiaus grupes: jaunesnes nei 5 metų, 5-10 metų, 10-15metų ir vyresnes nei 15 metų amžiaus kates. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikiusios ginekologinės ligos ,,x'' klinikoje buvo gimdos gleivinės adenokarcinomos. Taip pat, dažniausiai pasitaikiusios pieno liaukos ligos ,,x'' klinikoje buvo pieno liaukos navikai. Pieno liaukos ligomis dažniausiai serga Siamo veislės ir Britų trumpaplaukės katės, o ginekologinėmis-Persų-Egzotinės, Burmos, Siamo ir Birmos veislės katės. Į veterinarijos ,,x'' kliniką, dažniausiai atvestos katės, sergančios
reprodukcinėmis ligomis buvo mišrūnės. Nustatyta, kad ginekologinių ir pieno liaukos ligų sergamumas nepriklauso nuo katės amžiaus.
Raktažodžiai: ginekologinės ligos, katė, reprodukcinė sistema, pieno liauka, veislė, amžius.
6
SUMMARY
MAMMARY AND GYNECOLOGY DISEASES IN FELINE QUEENS
Grėtė Radvinskaitė
MASTER THESIS
The research was done from 2016 until 2018 at Kaunas Veterinary Clinic “X”. The goal of the research is to investigate most common gynecology and mammary gland diseases at Kaunas Veterinary Clinic “X” and analyse predisposition in age and breed.
Feline gynecology and mammary gland disorders are one of the rarest among all feline diseases. During the study time, 284 cats with various diseases were brought to the clinic “X” and 27 cats with reproductive disorders were selected for research.These 27 cats were grouped into ones with gynecology diseases and others with mammary gland diseases and were divided into 4 age groups: younger than 5 years old, 5-10 years old, 10-15 years old and over 15 years old. The most common gynecological disease in clinic “X” was uterus adenocarcinoma. Also, the most common mammary gland disease in clinic “X” was tumors. Mammary gland diseases are most common among Siamese and British Shorthair cats. Gynecological disorders are most common amongst Persian-Exotic, Siamese, and Burmese cats. In the veterinary clinic“X”, the most commonly brought cats with reproductive diseases were crossbreds. It has been established that the morbidity of gynecological and mammary gland diseases does not depend on the age of the cat.
Keywords: gynecology diseases, cat, reproductive system, mammary gland, breed, age.
7
SANTRUMPOS
OHE - ovariohisterektomija
CEH- cistinė endometriumo hiperplazija Proc.- procentai
Mėn.-mėnesiai
PI- pasikliautinis intervalas RBC-eritrocitai
HCT-hematokritas HGB-hemoglobinas WBC-leukocitai NEU-neutrofilai EOS-eozinofilai MONO-monocitai PLT-trombocitai
8
ĮVADAS
Reprodukcinės sistemos organai užtikrina palikuonių atsivedimą. Šios sistemos ligos yra vieni rečiausiai aprašomų susirgimų literatūroje (1). Katėms dažniausiai pasitaikantys
reprodukciniai sutrikimai yra endometritai, piometros, pieno liaukos bei gimdos navikai, cistinės endometriumo hiperplazijos, rečiau-adenomiozės, mukometros, hidrometros, mastitai (32).
Kadangi šių ligų klinikiniai simptomai yra panašūs ir nespecifiški, sunku tiksliai nustatyti tikrą diagnozę. Katės yra tokie naminiai gyvūnai, kurie retai išreiškia savo klinikinius požymius, dėl to nespėjama laiku suteikti reikalingos pagalbos (2).
Šios ligos dažniausiai siejamos su amžiumi bei veisle. Pastebėta, jog amžius didžiausią įtaką daro navikiniams pieno liaukos susirgimams. Literatūroje rašoma, kad kačių turinčių pieno liaukos navikų amžius svyruoja nuo 10 iki 12 metų (23).
2016 metais, Suomijoje atliktame tyrime, buvo išsiaiškinta, kad ginekologinėmis ligomis dažniausiai sergančios katės yra Persų-Egzotinės, Siamo, Birmos ir Burmos veislės katės. Pieno liaukos ligomis dažniausiai sergančios katės-Siamo bei Britų trumpaplaukės (30).
Taikant chirurginę intervenciją (atliekant ovariohisterektomiją), yra ženkliai sumažinama tikimybė sirgti pieno liaukos ir ginekologinėmis ligomis (9,10,33).
Darbo tikslas:
Išanalizuoti x klinikoje dažniausiai pasitaikančias kačių ginekologines ir pieno liaukos ligas.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti x klinikoje dažniausiai pasitaikančias kačių ginekologines ligas.
2. Išanalizuoti x klinikoje dažniausiai pasitaikančias kačių pieno liaukos ligas.
3. Išanalizuoti kačių pieno liaukos ligų ryšį tarp veislės, amžiaus.
4. Išanalizuoti kačių ginekologinių ligų ryšį tarp veislės, amžiaus.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių lytinių organų topografija ir anatomija
Patelių lytinių organų sistemą sudaro: dvi kiaušidės (Ovarium), kiaušintakiai (Tuba uterina), gimdos ragai (Cornu uteri), gimdos kūnas (Corpus uteri), gimdos kaklelis (Cervix uteri) bei
makštis (Vagina) (1).
1.1.1. Kiaušidės (Ovarium)
Kiaušidė - tai porinė patelių lytinė liauka. Kiaušidės atsakingos už antrinių oocitų
(kiaušialąsčių) subrandinimą bei išskyrimą, taip pat už lytinių hormonų estrogeno ir progesterono gamybą. Kiekviena kiaušidė kabo ant serozinio pasaito (Mesovarium) bei prilaikomojo raiščio (Ligamentum suspensorium ovarii) juosmens srityje, kaudaliai inkstų (apytiksliai ties 3-4 juosmens slanksteliais). Kairė kiaušidė guli kaudaliau nei dešinioji. Prie priekinio kiaušidės galo yra
prisitvirtinęs kiaušintakis, o prie užpakalinio galo prisitvirtinęs raištis (Ligamentum ovarii proprium), jungiantis kiaušidę su gimdos ragu (1,24,25).
1.1.2. Kiaušintakis (Tuba uterina)
Kiaušintakis - porinis vamzdelis, kuriuo iš kiaušidės i gimdą slenka kiaušialąstė.
Kiaušintakis guli tarp kiaušidės ir proksimalinio gimdos rago galo, serozinėje plėvėje
(Mesosalpinx). Kranialinis kiaušintakio galas yra piltuvo formos (Infundibulum tubae), kuris dengia medialinį kiaušidės paviršių ir atlieka oocitų gaudymo funkciją ovuliacijos metu. Kačių serozinė plėvė skirtingai nei kalių, turi mažą kiekį riebalų, todėl nepaisant katės svorio, kiaušidės visuomet yra matomos pro serozinę plėvę (1).
10 1.1.3. Gimda (Uterus)
Gimda sudaryta iš dviejų ragų, vieno kūno ir vieno kaklelio. Gimda guli pilvo ertmėje, o gimdos kaklelis - dubens ertmėje. Iš priekinio gimdos galo išeina du ragai, kurie driekiasi nuo kiaušintakio per visą pilvo ertmę iki dubens ertmės pradžios. Kaudaliai suartėdami ragai sudaro gimdos kūną. Platusis raištis laikantis gimdos ragus ir kūną vadinamas gimdos pasaitu
(Mesometrium). Kaudalinis gimdos kūno galas pereina į gimdos kaklelį, o šis išsikiša į makštį (1).
1.1.4. Makštis (Vagina)
Makštis - tai plonos sienos, raumeningas vamzdelis, kuris tęsiasi kaudaliai nuo gimdos kaklelio ir pereina į šiek tiek siauresnį, makšties prieangį (24). Ventralinėje makšties prieangio sienoje yra porinės didžiosios vestibuliarinės liaukos, kurios išskiria gleives palengvinančias kopuliaciją ir gimdymą bei atsiveria šlapimtakis (Urethra). Makšties prieangis užsibaigia išoriniais lytiniais organais (Vulva). Kopuliacijos metu makštis sudaro sąlygas spermai patekti kuo arčiau gimdos kaklelio (1).
11 1 pav. Katės lytinių organų anatomija (41).
1.2. Kačių lytinis ciklas
Katės lytiškai subręsta apie 6 mėn. amžiaus, nors pasitaiko kačių kurios pradeda rujoti nuo 4 mėn. arba tik nuo 1 metų. Katės ovuliacija yra refleksinė, jai reikalingas lytinis aktas,
ovuliacijai sukelti. Kadangi katės yra poliestriniai gyvūnai, jos periodiškai rujoja visą veisimosi sezoną, kol neprasideda nėštumas. Didelę įtaka rujai turi šviesa. Užsienyje atliktuose tyrimuose išsiaiškinta, jog katės laikytos 10 valandų per parą dirbtinoje šviesoje gali rujoti ištisus metus.
Katės lytinis ciklas susidaro iš tokių fazių: priešrujis, tikroji ruja, tarprujis, porujis ir ramybės fazė.
12 Priešrujis –tai pirmoji lytinio ciklo fazė. Trunka apie 1-2 dienas, kartais tik keletą valandų.
Patelės išoriniai lytiniai organai gali būti truputį patinę ir sudrėkę. Kartais matomas padidėjęs apetitas. Patinai domisi patele, bet patelė dėmesio nerodo.
Tikroji ruja bei folikulinė fazė – šioje fazėje katė prisileidžia patina kergtis. Rują diferencijuoti galima tik iš katės elgesio. Katė daug kniaukia, trinasi į daiktus, voliojasi ant grindų, kelia užpakalį į viršų, sumažėja apetitas. Trunka nuo 3-14 dienų. Neįvykus kergimui, katė po keletos dienų vėl pradeda rujoti.
Tarprujis – trumpa ramybės fazė, trunkanti 2-3 savaites (jei patelė buvo neapvaisinta).
Katė vėl neprisileidžia patino, o patinai nesidomi tokia patele.
Porujis – Tai neaktyvumo bei hormoninė fazė. Įvykus ovuliacijai, per 24-48 valandas, kiaušidėse susiformuoja geltonkūniai, išskiriantys progesteroną. Vidutiniškai, geltonkūnis funkcionuoja apie 35-37 dienas.
Porujis – tai progesterono dominantės fazė. Kadangi katės ovuliacija yra refleksinė, tam yra būtinas lytinis aktas ar kitas panašaus pobūdžio makšties dirginimas (pvz. makšties tepinėlio paėmimas citologiniam tyrimui). Praėjus 24-48 valandoms po ovuliacijos, kiaušidėse jau būna susiformavę geltonkūniai, produkuojantys progesteroną. Vidutiniškai, nenėščios katės geltonkūniai funkcionuoja 35-37 dienas.
Anoestrus – ramybės fazė. Šis periodas dažniausiai prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gruodžio mėnesio pabaigos. Šią fazę galima sutrumpinti, laikant katę apšviestose patalpose po 10 ir daugiau valandų per parą (40).
1.3. Kačių reprodukcinės sistemos funkcijos
Kiaušidės išskiria moteriškus hormonus – estrogeną ir progesteroną.
13
Ovuliacijos metu, kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės ir per kiaušintakius nukeliauja i gimdą.
Gimdoje įsitvirtina apvaisinta kiaušialąstė, pilnai subręsta vaisius.
Makštis suteikia spermai kelią i gimdą, atlieka apsauginę funkcija, atsivedant naujagimį bei apsaugo šlaplę.
Išoriniai lytiniai organai apsaugo makštį ir identifikuoja, jog gyvūnas yra moteriškos lyties.
Pieno liauka išskiria pieną, atvestiems naujagimiams maitinti (38).
1.4. Dažniausiai pasitaikantys kačių ginekologiniai susirgimai
1.4.1. Piometra
Piometra - tai ūmus ar chroniškas pūlinis gimdos sienos uždegimas. Ši liga pasireiškia kartu su endometriumo hiperplazija, endometriumo liaukų cistine dilatacija bei pūlinio eksudato
kaupimusi gimdos spindyje. Piometra dažniausiai pasireiškia esant tarprujo (Dioestrus) stadijoje ar netikrojo nėštumo metu. Šios ligos paplitimas dar nėra pilnai išaiškintas katėse (2).
Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad 2,2 proc. nesterilizuotų patelių iki 13 metų sirgo piometra.
Pagrindinė priežastis - katės dažnai neparodo jokių klinikinių simptomų. Taip pat ištirta, jog didesnę tikimybę susirgti piometra turi azijietiškų veislių katės, o mažiausią - mišrūnės (3).
14 2 pav. Katės piometra (34).
1.4.1.1. Priežastys, etiologija, patogenezė
Katės yra sezoniškai poliestriniai gyvūnai. Tikroji ruja (Oestrus) prasideda tarp pavasario ir ankstyvo rudens su sezonine žiemos ramybės faze (Anoestrus). Tikrosios rujos periodas trunka 6-7 dienas. Jei per šias dienas nepasireiškia nėštumas katėms, prasideda progesterono sekrecijos periodas, kuris trunka 40 dienų.
Piometros patogenezė nėra pilnai išaiškinta nei katėse nei kalėse. Etiologija panaši abejose rūšyse, pakilęs progesterono kiekis sukelia gimdos išvešėjimą, gimdoje pradeda kauptis skysčiai, kurie sudaro terpę bakterijoms kauptis. Dažniausiai pasitaikanti bakterija yra Escherichia coli (2,26). Kitos pasitaikančios bakterijų rūšys, sukeliančios piometrą ir esančios natūralioje makšties terpėje yra tokios kaip Staphylococcus aureus, Klebsiella spp., Proteus spp. ir Streptococcus spp.
Šios bakterijos rujos metu patenka iš makšties ar šlapimo trakto natūralios mikrofloros į gimdą, per atvirą gimdos kaklelį (2,4,26).
15 1.4.1.2. Gydymas
Piometra gali būti gydoma chirurginiu ar medikamentiniu būdu. Kai kuriais atvejais naudojama šių dviejų būdų kombinacija, norint pasiekti efektyviausią ir saugiausią gydymo sprendimą (2).
1.4.1.3. Chirurginis gydymas
Ovariohisterektomija, kartu su gimdos kaklelio rezekcija, yra pagrindinis chirurginis
gydymo būdas skirtas katėms, kurių šeimininkai neplanuoja užsiimti veisimu. Prieš anesteziją, katė turi būti sistemiškai sveika, t.y., neturėti tokių sutrikimų, kaip: aritmija, hipotonija, šokas,
elektrolitų disbalansas ar dehidratacija. Nepaisant katės būsenos, gydymo metu yra skiriama
intraveninių skysčių terapija bei antibiotikai. Operacijos metu su gimda reikėtų elgtis itin atsargiai, dėl jos trapumo. Norint užkirsti kelią pūlių patekimui į pilvo ertmę, rekomenduojama į ją dėti fiziologiniame tirpale išmirkytus, sterilius tamponėlius. Po operacijos būtina stebėti gyvūno būklę apie 24-48val.,t.y, ar nėra šoko, dehidratacijos, anemijos, hipoglikemijos, elektrolitų disbalanso, hipoproteinemijos ar sepsio (2).
1.4.1.4. Medikamentinis gydymas
Prieš skiriant medikamentinį gydymą, atliekami: klinikinis, ultragarsinis bei kraujo
morfologinis, biocheminis tyrimai, norint atmesti kitus galimus susirgimus, tokius kaip: peritonitas, inkstų ligos, hepatitas, diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) (2).
Šis gydymas naudojamas katėms su atvira piometros forma ir kurioms nereikia būtinos chirurginės intervencijos. Tokioms katėms naudojami intraveniniai skysčiai bei plataus spektro antibiotikai (pvz. fluorokvinolonas kartu su ampicilinu). Antibiotikų terapijos trukmė mažiausiai 3 savaitės.
Jaunoms katėms iki 5 metų, kurioms norima išsaugoti vaisingumą, naudojami antiprogestino ir/ar prostaglandino preparatai kartu su plataus spektro antibiotikais.
16 Pakartotinos prostaglandino F2α (PGF2α) dozės sukelia geltonojo kūno degeneraciją ir tai sumažina progesterono sekreciją bei atpalaiduoja gimdos kaklelį. Taip pat padeda iš gimdos pašalinti pūlingą eksudatą.
Antiprogestinai tokie kaip aglepristonas yra sintetiniai steroidai, kurie jungiasi prie progesterono receptorių, taip sumažindami progesterono koncentracijas gimdoje. Tai padidina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus ir padeda atverti gimdos kaklelį.
Veisimui naudojamos patelės, kurios pasveiko nuo piometros, turi būti sukergtos artimiausios tikrosios rujos metu. Nesukergus - atsiranda didelė tikimybė piometrai pasikartoti (5,6,7).
1.4.2. Cistinė endometriumo hiperplazija
Gimdos sienelės sustorėjimas vadinamas CEH. Šis susirgimas gimdoje sudaro idealias sąlygas veistis bakterijoms, kas vėliau pereina į uždegimą. Sustorėjusi sienelė nepraleidžia baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija. Dažniau diagnozuojama kalėms, bet pasitaiko ir katėms.
CEH suserga tik nesterilizuotos katės ir dėl hormonų disbalanso išsivysto piometra. Po rujos, padidėjus progesterono išskyrimui, gimdos sienelė storėja, nes ruošiasi gimdymui. Ir jei katė nesusilaukia palikuonių, sienelė gali toliau storėti ir išsivystyti CEH (8,27).
1.4.3. Hidrometra ir mukometra
Vandeningų skysčių kaupimasis gimdoje vadinamas hidrometra, o gleivingų – mukometra.
Dažniausia priežastis yra gimdoje atsiradusi obstrukcija, dėl kurios suprastėja skysčių pasišalinimas, išsitempia gimdos kūnas bei ragai. Gimdoje sumažėjusį praeinamumą gali sukelti neoplazijos, cistos, segmentinė aplazija. CEH ir mukometra beveik visada pasitaiko kartu. Susikaupęs eksudatas gimdoje yra beveik skaidrus, vandeningas, be uždegiminių lastelių, jo susikaupti gali iki pusės litro.
Į eksudatą patekus bakterijoms išsivysto piometra (13).
17 1.4.4. Endometritas
Endometritas - gimdos gleivinės uždegimas. Pasikartojantis nevaisingumas yra vienintelis matomas klinikinis simptomas tiek kalėse, tiek katėse. Apie priežastis, dėl kurių pasireiškia endometritas yra labai mažai informacijos literatūroje. Paimti mėginius iš gimdos citologiniam ar bakteriologiniam tyrimui yra labai sunku, nesukeliant kitos patologijos. Gydymui naudojami plataus spektro antibiotikai, tokie kaip: klindamicinas, arba amoksicilinas. Antibiotikai pradedami skirti estrus stadijoje ir naudojami apie 2-3 sav. (14).
1.4.5. Adenomiozė
Adenomiozė tai susirgimas, kada endometriumo audiniai (liaukos ir stroma) įauga į miometriumo audinį. Tai retas susirgimas naminiams gyvūnams, dažniau pasitaikantis žmonių tarpe. Mokslininkai mano, kad adenomiozė pasireiškia dėl endometriumo invaginacijos ir
raumeninių audinių invazijos. Patogenezė iki dabar nėra aiški, nors kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad padidėjęs estrogeno kiekis ir padidėjęs gimdos spindžio spaudimas gali iššaukti adenomiozę (18,19).
1.4.6 Gimdos navikai
Šie navikai sudaro tik 1-2 proc. tarp visų reprodukcinių organų navikų. Pasitaiko epitelinių (adenoma, adenokarcinoma) ir mezenchiminių (fibroma, leiomyoma, leiomyosarkoma, lipoma) navikų. Navikų dydis svyruoja nuo 0,4 cm iki 10 cm dydžio. Dažniausiai pasitaikantys yra
leiomyoma, leiomyosarkoma. Navikai pasireiškia katėms 3-16 metų (21). Tokie navikai aptinkami atliekant OHE arba pomirtinį skrodimą. Klinikiniai simptomai priklauso nuo naviko dydžio ir metastazavimo stadijos. Katėms pasireiškia anoreksija, ascitas, svorio praradimas, vėmimas, konstipacija, išsiskiria skysčiai iš makšties. Naviką galima užčiuopti per pilvo sieną palpuojant.
Augliui metastazavus į krūtinę, atsiranda periodiškas kosulys, o metastazavus į centrinę nervų sistemą - katė apanka, atsiranda motorikos sutrikimų (29). Diagnozuojama palpuojant, atliekant rentgenografinį tyrimą, imant naviko audinio mėginį, histopatologiniam tyrimui.
Ultrasonografinis tyrimas atliekamas esant piometrai.
18 Prieš operaciją, atliekamas krūtinės bei pilvo srities rentenografinis tyrimas, norint įsitikinti jog nėra metastazių. Geriausias gydymas, jei nėra mestastazių, yra OHE. Navikui metastazavus, sėkmingo gydymo nėra. Norint išsaugoti katės vaisingumą, galima pašalinti naviką, neatliekant OHE, tačiau tai taikoma tik tais atvejais, kai gimdoje esantis navikas yra leiomyoma. Prognozė laikoma gera, pasireiškus gerybiniam navikui, o bloga - piktybiniam (20).
1.4.7. Distokija
Distokija - sudėtingas bei komplikuotas gimdymas, kurį sukelti gali daug faktorių. Vienos iš pagrindinių priežasčių yra per mažas gimdymo kanalas, per didelis naujagimis arba nenatūrali naujagimio pozicija gimdoje. Dažniausiai katėms pasitaiko tik dalinai išlindęs naujagimis, jei kačiuko galva driekiasi į kaudalinę gimdos pusę, t.y., nėra išlindusi į išorę ir jei patelei nepavyksta atvesti naujagimio per 10-20 minučių, tuomet atsiranda tikimybė, jog naujagimis uždus.
Distokija įtariama: 1) jei katė anksčiau turėjo problemų gimdydama; 2) kai stiprūs
sąrėmiai/stangos trunka 1-2 valandas, o gimdymo nėra; 3) jei poilsio periodas gimdant trunka 4-6 valandas ar ilgiau; 4) didelis skausmas gimdančiai patelei, pavyzdžiui verkimas ar vulvos
kandžiojimas bei laižymas; 5) nenormalios išskyros, tokios kaip: šviežias kraujas arba tamsiai žalios spalvos išskyros, kačiukams negimus; 6) jei kačiukas negimsta per 24 valandas ir rektinė
temperatūra nukrenta žemiau 37,7 ºC.
Nustačius distokijos priežastį skiriamas atitinkamas gydymas. Ultragarsinis bei rentgenologinis tyrimai parodo esantį vaisių skaičių gimdoje. Medikamentinis gydymas,
palengvinantis gimdymą, gali būti skiriamas tik motinai bei vaisiui esant sveikiems. Jei vaisius ar motina nėra stabilios būklės ar gimdymas neįvyksta natūraliai, tuomet daromas cezario pjūvis (36).
1.4.8. Pseudonėštumas
Tai netikras nėštumas, kuris katėms pasitaiko daug rečiau nei kalėms. Atsiranda tuomet, kai katei yra iššaukiama ovuliacija, bet katė nepastoja. Pseudonėštumas gali atsirasti tik katėms,
kurioms neatlikta OHE, pagrindinė to priežastis-sutrikusi hormonų gamybą. Prasidėjus ovuliacijai, gimdoje susidaro geltonkūnis. Jei kiaušialąstė yra apvaisinama, tuomet geltonkūnis pradeda gaminti
19 hormoną progesteroną bei katės organizmas pradeda ruoštis nešioti, auginti vaisių. Apvaisinimui neįvykus, geltonkūnis išnyksta.
Gydymas nerekomenduojamas, nes pseudonėštumas savaime praeina per 1-3 savaites.
Vaistai gali sukelti tik papildomų šalutinių efektų. Jei katei vis pasikartoja netikras nėštumas, geriausias gydymas yra atlikti ovariohisterektomiją (37).
1.4.9. Kiaušidės liekanos sindromas
Šis sindromas yra OHE komplikacija. Tai po operacijos atsinaujinęs, kiaušidės
funkcionuojantis audinys. Sindromas įtariamas, kai po sterilizacijos katei vėl prasideda lytinis ciklas. Šis sindromas laikomas jatrogeniniu, kuomet sindromas pasireiškia, dėl chirurgo klaidų, kai gydytojas OHE metu nepilnai pašalina kiaušides ir palieka jų dalį, bet tai nėra iki galo įrodyta.
Kartais pasireiškia praėjus keliems metams po OHE. Atliekami laboratoriniai testai, patvirtinti diagnozę. Diagnozei pasitvirtinus, išlikę kiaušidės audiniai pašalinami chirurginiu būdu (39).
1.5. Pieno liaukos topografija ir anatomija
Katės pieno liaukų sistema sudaryta iš keturių porų liaukų, kurios išsidėsčiusios simetriškai iš abiejų pusių, ties baltąja linija (Linea alba). Jos skirstomos pagal savo išsidėstymo vietą į: dvi poras krūtinės (T1,T2) bei dvi poras pilvo srities (A1, A2) pieno liaukas, kai kuriose katėse būna rudimentinės pieno liaukos, randamos kirkšnies srityje.
Pieno liaukos sudarytos iš liaukinio bei jungiamojo audinių, kraujagyslių, latakų ir nervų.
Sekrecinis audinys suaktyvėja nėštumo, pseudonėštumo bei laktacijos metu. Kiekviena pieno liauka turi kūną (Corpus mammae), kuriame yra sekretuojančios alveolės, smulkūs pieno latakėliai ir spenelį (Papillae mammae), kuriame atsiveria iš smulkių pieno latakėlių susidarę stambesni pieno latakai. Krūtinės pieno liaukos aprūpinamos krauju iš arterijos einančios per šonkaulius, o pilvo srities ir rudimentinės pieno liaukos - iš arterijų esančių pilvo srityje (9).
20 +
3 pav. Katės pieno liaukų ir limfinių mazgų išsidėstymo schema. 1-Pažastinis (pirmojo šonkaulio) limfinis mazgas; 2-Pažastinis limfinis mazgas; 3-Pridėtinis pažastinis limfmazgis; 4-Kranialinis
epigastrinis limfinis mazga; 5- Kaudalinis epigastrinis limfinis mazgas; 6-Paviršinis kirkšninis limfinis mazgas; T1-Kranialinė krūtininė pieno liauka; T2-Kaudalinė krūtininė pieno liauka; A1-
Kranialinė pilvo srities pieno liauka; A2- Kaudalinė pilvo srities pieno liauka; (35).
21
1.6. Dažniausiai pasitaikantys kačių pieno liaukos susirgimai
1.6.1. Pieno liaukos navikai
Pieno liaukos augliai yra trečia pagal dažnumą kačių neoplazma. Kadangi didžioji dalis pieno liaukos auglių yra piktybiniai, ankstyvas jų nustatymas ir agresyvi terapija turi didelę reikšmę gelbėjant gyvūno gyvybę (9,22).
1.6.1.1. Klasifikacija
Nepiktybiniai augliai - apytiksliai 10-20 proc. pieno liaukos auglių yra nepiktybiniai.
Argentinoje atliktame tyrime, per 10-ies metų periodą, tik 5 iš 55 pieno liaukos navikų buvo
nepiktybiniai. Visos 5 katės buvo nesterilizuotos; dvejoms buvo po 1 metus, likusios katės buvo 4,7 ir 9,5 metų amžiaus. Dažniausiai pasitaiko tokie gerybiniai augliai: latako papiloma, paprasta bei kompleksinė adenomos ir fibroadenoma.
Piktybiniai augliai - sudaro apie 80 proc. visų pieno liaukos auglių. Daugelis auglių randami pas pateles ir tik 1-5 proc. pas patinus. Apytikslis kačių amžius diagnozuojant karcinomą yra 10-12 metų. Dažniausiai suserga Siamo bei naminės trumpaplaukės katės. Siamo katėms karcinoma taip pat diagnozuojama ankstesniame amžiuje (23). Sterilizuotos katės turi daug mažesnę tikimybę susirgti nei nesterilizuotos (9,10).
1.6.1.2. Gydymas
Chirurginis gydymas yra vienintelis veiksmingas būdas gydant auglius. Kartu dažniausiai šalinami ir kirkšniniai limfmazgiai. Pažąstiniai šalinami, jei palpuojant jaučiamas padidėjimas arba citologinis testas yra teigiamas dėl neoplazijos. Navikų metastazavimo atveju taikoma
chemoterapija, kuri padidina išgyvenimo trukmę (9).
22 1.6.2. Pieno liaukos hiperplazija
Pieno liaukos hiperplazija - tai yra padidėjęs pieno liaukos audinių augimas. Daugeliui kačių yra paveikiami visos liaukos mezenchiminis bei epitelinis audiniai. Dažniausiai pasireiškia jaunoms katėms, kurioms yra prasidėjęs lytinis ciklas. Gali atsirasti ir pseudonėštumo metu arba dėl skirto progestino sterilizuotoms katėms. Tai nėra piktybinė masė. Galima laktacija susirgimo metu (9).
Jaunai katei, kuriai prasidėjęs nėštumas ar pseudonėštumas, didėja progesterono gamyba. Pieno liaukos audiniai turi daug progesterono receptorių, prie kurių jungiasi progesteronas, taip stimuliuodamas pieno liaukos augimą. Tokia stimuliacija dažnai sukelia pieno liaukos tinimą, žaizdeles bei infekcijas. Gydant pašalinamas progesterono šaltinis ir daroma OHE (28).
1.6.3. Mastitas
Tai reprodukcinės sistemos liga, kuria retai serga katės. Kadangi liga gali sukelti jauniklių mirtį, ji laikoma viena svarbesnių reprodukcinių sutrikimų.
Pagrindiniai sukėlėjai yra bakterijos: Escherichia coli, Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. Mastitas skirstomas į 3 formas: labai ūmi, ūmi ir lėtinė. Pagrindiniai klinikiniai kačių mastito simptomai: audinių sukietėjimas, paraudimas, patinimas, pasikeitimai sekretuojančiose alveolėse ir sutrikusi pieno sekrecija. Sergančios katės nemaitina jauniklių, tampa vangios, sutrinka apetitas, pasireiškia depresija, pakyla kūno temperatūra (17). Pieno liaukoje gali susiformuoti abcesai arba gangrena. Gangrenos atveju, vaikai turi būti atskirti nuo motinos ir maitinami atskirai.
Mastitas diagnozuojamas remiantis ligos istorija, klinikinių ir mikrobiologinių tyrimų rezultatais bei piene randamais pakitimais (16). Gydoma antibiotikais, kurie skiriami pagal sukėlėją (12).
1.7. Diagnostiniai tyrimai, naudojami nustatyti kačių reprodukcinio trakto sutrikimus
Kraujo bei šlapimo tyrimai naudojami ieškant infekcijų.
23
Pilvo rentgenografinis tyrimas naudojamas, norint nustatyti ar gimda padidėjusi. Jei gimdos ir kiaušidžių dydis yra normos ribose, tuomet rentgenogramoje gimda nesimato.
Krūtinės rentgenografinis tyrimas yra atliekamas, norint įsitikinti ar nėra išplitusių metastazių.
Vaginoskopija taikoma, ieškant auglių bei uždegimų makštyje ar makšties gleivinėje.
Citologiniai tyrimai naudojami, norint aptiki uždegimus bei infekcijas. Imamas vaginalinis tepinėlis, kuris vėliau vertinamas mikroskopiniu tyrimu. Taip pat, citologiniam tyrimui, galima imti ir pieno mėginį.
Ultragarsinis tyrimas naudojamas, nėštumui patvirtinti bei ieškant reprodukcinių organų pakitimų, kurių nematome rentgenografiniame tyrime (38).
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimų vieta, laikas ir sąlygos
Magistrinis darbas atliktas smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje, analizuojant 2016-2018 metų duomenis. Tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin.1997-11-28, Nr. 108-2728) ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin. 2010-12-18, Nr. 148-7563).
,,X'' klinikoje kiekvieno atvejo metu, buvo renkama išsami anamnezė, fiksuoti katės amžius, veislė, atliekamas klinikinis tyrimas. Apžiūros metu, buvo tikrinama junginių ir gleivinių spalva, vertinamas kapiliarų prisipildymo greitis, matuojama kūno temperatūra. Apčiuopos metu, buvo atliekama pilvo ir dubens srities palpacija, vertinamas skausmingumas, pilvo dydis, atsiradę pieno liaukos pakitimai. Auskultacijos metu, buvo skaičiuojamas katės kvėpavimo ir širdies darbo dažnis.
Kraujas tyrimams buvo imamas iš v.cephalica, morfologiniam tyrimui kraujas buvo
surenkamas į mėgintuvėlį su antikoaguliantu EDTA. Kraujo mėginiai buvo tiriami su ,,MINDRAY BC-2800 Vet'' morfologiniu kraujo analizatoriumi. Išanalizuoti kraujo rodikliai: eritrocitai (RBC), hematokritas (HCT), hemoglobinas (HGB), leukocitai (WBC), neutrofilai (NEU), eozinofilai (EOS), monocitai (MONO), trombocitai (PLT).
Taip pat buvo atliekamas ultragarsinis tyrimas, naudojant ,, MINDRAY'' echoskopą. Šio tyrimo metu, gyvūnas buvo guldomas ant nugaros į specialų gultą arba paguldomas ant apžiūros stalo. Pilvo srityje esantis kailis buvo nukirptas kirpimo mašinėle, o paruoštas tiriamasis plotas buvo patepamas ultragarsiniu geliu.
Tyrimui buvo atrinktos 27 katės, kurios buvo sugrupuotos į: 8 sergančias ginekologinėmis ligomis ir 19 sergančių pieno liaukos ligomis. Tarp sirgusių ginekologinėmis ligomis kačių, pasitaikė šios veislės: Rusų mėlynoji (1), Siamo (1), Persų (2), Britų trumpaplaukė (1) ir mišrūnės (3) katės. Tarp sirgusių pieno liaukos ligomis kačių, pasitaikė šios veislės: Rusų mėlynoji (1), Siamo (1), Britų šinšilinė (1) ir mišrūnės (16) katės.
Katės pagal amžių buvo suskirstytos į 4 grupes:
1. Jaunesnes nei 5 metų amžiaus,
25 2. nuo 5 iki 10 metų amžiaus,
3. nuo 10 iki 15 metų, 4. į vyresnes nei 15 metų.
Gauti tyrimo duomenys buvo apdorojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2007. Buvo skaičiuojamas statistinis patikimumas, naudojant CHITEST funkciją, remtasi pasikliautiniu intervalu Cl 95proc. pagal Wilsono metodą. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,001, p<0,01, p<0,05. Jei p>0,05, tai rezultatai laikomi statistiškai nepatikimais.
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Surinktų duomenų analizė
3.1.1. Kačių sergamumas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje
Smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje katėms buvo diagnozuotos įvairių rūšių ligos (4 pav.). Didžiausią procentinę dalį sudarė kitomis vidaus ligomis sergančios katės - 90,49 proc., o mažiausią- ginekologinėmis, t.y., 2,82 proc. (PI 95proc. 1,4-5,5 proc.). Ginekologinės ir pieno liaukos sudarė 9,51 proc. (PI 95 proc. 6,6-13,5 proc.).
4 pav. Ginekologinių, pieno liaukų ir kitomis ligomis sergančių kačių ligų pasiskirstymas smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje 2016 - 2018 metais.
2.82%
6.69%
90.49%
Ginekologinėmis ligomis sergančios katės
Pieno liaukų ligomis sergančios katės
Kitomis ligomis sergančios katės
27 3.1.2. Ginekologinių ligų pasireiškimas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje
5 paveiksle matoma, jog dažniausiai ,,x'' klinikoje pasireiškė gimdos gleivinės adenokarcinomos, kurios sudaro 37,5 proc. (PI 95proc., 13,7-69,4proc.). Rečiausiai pasitaikė mukometrų, adenomiozių bei endometritų atvejai, šios ligos sudaro po 12,5 proc. (PI 95proc. 2,2- 47,21 proc.).
5 pav. Dažniausiai pasitaikančios kačių ginekologinės ligos smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje.
12.50%
25%
37.50%
12.50%
12.50%
Mukometra
Piometra
Gimdos gleivinės adenokarcinoma
Adenomiozė
Endometritas
28 3.1.3. Pieno liaukos ligų pasireiškimas smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje
6 paveiksle matyti, kad dažniausiai, tarp pieno liaukos susirgimų, klinikoje pasireiškė pieno liaukos navikai , kurie sudaro 78,95 proc. (PI 95 proc. 56,7-91,5 proc.). Rečiausiai buvo sergama pieno liaukos hiperplazija bei pseuodolaktacija , šios ligos sudaro 5,26 proc. (PI 95 proc. 0,9-24,6 proc.). Tai rodo, jog šiomis ligomis smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje katės serga 7,5 karto rečiau, lyginant su pieno liaukų navikiniais susirgimais.
6 pav. Dažniausiai pasitaikančios kačių pieno liaukos ligos smulkiųjų gyvūnų ,,x'' klinikoje.
10.53%
5.26%
5.26%
78.95%
Mastitas Pseudolaktacija
Pieno liaukos hiperplazija Pieno liaukos navikai
29 3.1.4. Ginekologinių ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę
Ginekologinės ligos ,,x'' klinikoje pasireiškė įvairių veislių katėms (7 pav.). Daugiausiai ginekologinėmis ligomis sergančių kačių buvo mišrūnai (37,5 proc. (PI 95 proc. 13,7-69,4 proc.)), antros pagal dažnumą sirgo Persų veislės katės (25 proc. (PI 95 proc. 7,1-59,1 proc.)), o mažiausią dalį sergančių pacientų sudarė: Britų trumpaplaukės, Rusų mėlynoji bei Siamo veislės katės (po 12,5 proc. (PI 95 proc. 2,2-47,1 proc.)).
7 pav. Dažniausiai pasitaikančių, smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje, ginekologinių ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę.
0 0.5 1 1.5 2 2.5
Mukometra Piometra Gimdos
gleivinės adenokarcinoma
Adenomiozė Endometritas
Rusų mėlynoji Siamo
Persų Mišrūnas
Britų trumpaplaukė
Ginekologinės kačių ligos
Kačiųginekologinių ligų skaičius
30 3.1.5. Pieno liaukos ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę
,,X'' klinikoje pasireiškė pieno liaukos susirgimai įvairių veislių katėms (8 pav.).
Daugiausiai pieno liaukos susirgimų pasitaikė mišrūnams (84,21 proc. (PI 95 proc. 62,4-94,5 proc.)), mažiausią dalį sergančių sudarė: Rusų mėlynoji, Siamo ir Britų šinšilinės veislės katės (po 5,26 proc. (PI 95 proc. 0,9-24,6 proc.)).
8 pav. Dažniausiai pasitaikančių, smulkių gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje, pieno liaukos ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veislę.
1 1
1 2
1
13
0 2 4 6 8 10 12 14
Mastitas Pseudolaktacija Pieno liaukos
hiperplazija
Pieno liaukos navikai
Rusų mėlynoji
Siamo
Britų šinšilinė Mišrūnas
Kačių pieno liaukos ligos
Kačiųpieno liaukos ligų skaičius
31 3.1.6. Ginekologinių ir pieno liaukos ligų susirgimo dažnumas pagal katės amžių
Remiantis tyrimo duomenimis, daugiausiai ginekologinių ligų pasireiškė 5-10 metų amžiaus katėms, o mažiausiai - 10-15 metų amžiaus katėms; senesnėms nei 15 metų - ginekologinės ligos, smulkių gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje, tyrimo metu nebuvo užfiksuotos. Pieno liaukos ligų daugiausiai pasireiškė - 10-15 metų katėms, o mažiausiai pasitaikė tiekjaunesnėms nei 5 metų, tiek 5-10 metų katėms. Pieno liaukos ligų (p=0,3174) ir ginekologinių ligų (p=0,1718) sergamumas, remiantis tyrimo statistiniais duomenimis, nuo kačių amžiaus nepriklauso, p>0,05. (9 pav.)
9 pav. Dažniausiai pasitaikančių, smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje ,,x'' klinikoje, ginekologinių ir pieno liaukos ligų skaičiaus priklausomybė pagal amžių.
2
5
1
3 3
8
5
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
≤5 5-10 10-15 ≥15
Ginekologinės ligos
Pieno liaukos ligos
Kačių amžius, m.
Ginekologinių ir pieno liaukos ligų skaičius
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginekologinės ir pieno liaukos ligos yra vienos iš rečiausiai pasitaikančių susirgimų kačių tarpe. Suomijoje 2016 metais, buvo vykdoma apklausa, kurios metu nustatyta, jog iš 5415 sergančių kačių, reprodukcinėmis ligomis sirgusios katės sudarė 17 proc.(30).
Taip pat buvo užfiksuota, kad smulkių gyvūnų ,,x'' klinikoje, dažniausiai pasireiškusios kačių reprodukcinės ligos buvo gimdos gleivinės adenokarcinomos 37,5 proc. (PI 95proc., 13,7- 69,4proc.) ir pieno liaukų navikai 78,95 proc. (PI 95 proc. 56,7-91,5 proc.). Literatūroje teigiama, kad gimdos navikai sudaro 1-2 proc. visų reprodukcinių organų navikų katėse (21). O pieno liaukos navikai sudaro 17 proc. visų kačių navikinių susirgimų (31).
Literatūroje nurodyta, kad reprodukcinės sistemos ligomis dažniau serga grynaveislės katės (19 proc.), nei mišrūnės (5 proc.). Didžiausią tikimybę sirgti ginekologinėmis ligomis turi Persų- Egzotinės, Burmos, Siamo ir Birmos veislės katės (30), o pieno liaukos ligomis dažniausiai serga Siamo bei Britų trumpaplaukės katės (23).
Tačiau atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad smulkių gyvūnų ,,x'' klinikoje, ginekologinėmis ir pieno liaukos ligomis dažniau sirgo mišrūnai (70,4 proc. (PI 95 proc. 51,5-84,1 proc.)), nei veislinės katės (29,6 proc. (PI 95 proc. 15,9-48,5 proc.)). Taip yra todėl, kad Lietuvoje žmonės dažniau augina neveislines kates.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, mažą imtį ir atlikus statistinę analizę (su Microsoft Office Excel, naudojant CHITEST funkciją), buvo nustatyta, jog kačių amžius neturi įtakos ginekologinių ir pieno liaukų ligų sergamumui (p= 0,0894), p>0,05.
33
IŠVADOS
1. Dažniausiai pasitaikiusios kačių ginekologinės ligos x klinikoje yra gimdos gleivinės adenokarcinomos.
2. Dažniausiai pasitaikiusios kačių pieno liaukos ligos x klinikoje yra pieno liaukų navikai.
3. Pieno liaukos ligomis dažniausiai sirgo mišrūnės katės. Taip pat pasitaikė šios veislės: Siamo, Rusų mėlynoji ir Britų šinšilinė. Pieno liaukos ligų daugiausiai pasireiškė - 10-15 metų katėms, o mažiausiai pasitaikė tiekjaunesnėms nei 5 metų, tiek 5-10 metų katėms. Pieno liaukos ligų sergamumas nepriklauso nuo katės amžiaus.
4. Ginekologinėmis ligomis dažniausiai sirgo mišrūnės katės. Taip pat pasitaikė šios veislės: Rusų mėlynoji, Siamo, Persų ir Britų trumpaplaukė. Daugiausiai ginekologinių ligų pasireiškė 5-10 metų amžiaus katėms, o mažiausiai - 10-15 metų amžiaus katėms. Ginekologinių ligų sergamumas nepriklauso nuo katės amžiaus.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lola Hudson, William Hamilton Atlas of Feline Anatomy for Veterinarians, 2nd Edition. 2010.
P. 186-187
2. Hollinshead F., Krekeler N. Pyometra in the queen to spay or not to spay? Journal of Feline Medicine and Surgery 2016. 18, P.21–33
3. Hagman R, Ström Holst B, Möller L, et al. Incidence of pyometra in Swedish insured cats.
Theriogenology 2014. 82, P. 114–120
4. Agudelo CF. Cystic endometrial hyperplasia-pyometra complex in cats. A review. Vet Q. 2005.
27, P.173–182
5. Andrea Harvey and Séverine Tasker. BSAVA Manual of A Foundation Manual Feline Practice.
2013. 15, P. 408-410
6. Little S. Feline reproduction: problems and clinical challenges. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2011. 13, P. 508–515
7. Michelle Anne Kutzler. Section 9: Reproductive System. 60: Pyometra. 2014. P.627-629 8. D.H. Schlafer, A.T. Gifford / Theriogenology 70. 2008. P.349–358
9. Fernanda Giménez. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2010. 12, P. 214-224
10. Antony S. Moore and Angela E. Frimberger. Oncology for Veterinary Technicians and Nurses.
2010. P. 269-273
11. Gary D. Norsworthy, Sharon Fooshee Grace, Mitchel A. Crystal and Larry P. Tilley. The Feline Patient, 4th Edition. 2011. 133, P. 317
12. Ömer AKGÜL, Abdullah KAYA. Microbiological Analysis of Acute Mastitis in a Van Cat.2015. P. 1-4
13. Schlaferd Hand Gifford AT. Cystic endometrial hyperplasia, pseudo-placentational endometrial hyperplasia, and other cystic conditions of the canine and feline uterus. Theriogenology 2008; 70:
349–358.
14. Fontaine E, Levy X, Grellet A, et al. Diagnosis of endometritis in the infertile bitch: a new approach. Reprod Domest Anim 2009; 44 Suppl 2: P. 196–199.
15.Dyce K.M., Sack W.O., Wensing C.J.G. Text book of veterinary anatomy. Elsevier Saunders, USA. 2010. P. 459 - 465.
35 16. Jutkowitz LA. Reproductive emergencies. Vet Clin Small Anim. 2005. 35, P. 397–420.
17. Nelson RW, Couto CG. Small Animal Internal Medicine. 4th ed. St Louis, Missouri: Mosby Elsevier; 2009. P. 946.
18. Ferenczy A. Pathophysiology of adenomyosis. Hum Reprod Update : Eur Soc Hum Reprod Embryol. 1998. 4, P. 312–322.
19. CanVet J. A rare case of uterine adenomyosis in a Siamese cat. Bulman-Fleming J1. 2008 Jul;49 T, P. 709-12.
20. Margaret V. Root Kustritz, Shirley Dianne Johnston, Patricia Schultz Olson. Canine and Feline Theriogenology. 2001.P. 470-472.
21. Miller, M. A., Ramos-Vara, J. A., Dickerson, M. F., Johnson, G. C., Pace, L. W., Kreeger, J.
M.,Turk, J. R. (2003). Uterine Neoplasia in 13 Cats. Journal of Veterinary Diagnostic Investigation, 15(6), P. 515–522.
22. Matos, A. J. F., Baptista, C. S., Gärtner, M. F., & Rutteman, G. R. (2012). Prognostic studies of canine and feline mammary tumours: The need for standardized procedures. The Veterinary
Journal, 193(1), 24–31.
23. Zappulli, V., Rasotto, R., Caliari, D., Mainenti, M., Peña, L., Goldschmidt, M. H., &Kiupel, M.
(2014). Prognostic Evaluation of Feline Mammary Carcinomas. Veterinary Pathology, 52(1), 46–
60.
24. Aspinal V. Reproductive system of the dog and cat Part 1 – the female system. 2011, Veterinary Nursing Journal. Vol 26 issue 2. P. 43 – 45.
25. Aspinal V. The complete text book of veterinary nursing. Elsevier Ltd, London, 2011, Vol. 2. P.
77 – 78.
36 26. Couto G. C., Nelson W. R. Small animall internal medicine. 2003, P. 877-881.
27. Feldman E.C., Nelson R.W. Canine and feline endocrinology and reproduction. Elsevier Saunders, USA. 2004. P.1016 - 1043.
28. Deborah S. Greco & Autumn P. Davidson. Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult Clinical Companion Small Animal Endocrinology and Reproduction P. 408-416
29. Jane M. Dobson., B. Duncan X. Lascelles. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology, 3rd Edition .USA. 2011. P.257-259.
30. Katariina Vapalahti, Anna-Maija Virtala, Tara A. Joensuu, Katriina Tiira, Jaana Tähtinen, and Hannes Lohi. Health and Behavioral Survey of over 8000 Finnish Cats. 2016; 3: 70.
31. Giménez F, Hecht S, Craig LE, Legendre AM. Early detection, aggressive therapy: optimizing the management of feline mammary masses.2010 Mar;12(3):214-24
32. Foster RA. Surgical pathology of the canine female reproductive tract. 2012
33. Reichler, I. (2009). Gonadectomy in Cats and Dogs: A Review of Risks and Benefits.
Reproduction in Domestic Animals, 44, 29–35.
34. Dr. Huffman's Veterinary Advice. Orchard Road Animal Hospital-Montgomery, Aurora, Oswego, Sugar Grove, IL. https://orahblog.wordpress.com/2015/02/10/the-amazing-cat-uterus-in- picturesor-why-to-spay-your-animal/
35. F. Raharison and J. Sautet. Lymph Drainage of the Mammary Glands in Female Cats..2005. P.2.
36. S.D. Pretzer.. Medical management of canine and feline dystocia. 2008. Theriogenology 70.
P.332–336
37. Tsutsui, T., Stabenfeldt, G.H., 1993. Biology of ovarian cycles, pregnancy and pseudopregnancy in the domestic cat., P. 29–35
38. Dr. Rhea Morgan. Structure and Function of the Female Feline Reproductive Tract 3 Aug, 2015.
P.1-2.
39. Doris M. Miller. J Vet DiagnInvest 7:572-574 (1995) .Ovarian remnant syndrome in dogs and cats: 46 cases (1988-1992).
37 40. Griffin, B., 2001. Prolific cats: the estrous cycle. P. 1049–1056.
41. https://www.catster.com/wp-content/uploads/2015/06/repro-sys-cartoon.jpg
