LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO KATEDRA
Justina Senikienė
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ IR JŲ PADĖJĖJŲ
NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS SU DARBO APLINKOJE
NAUDOJAMOMIS DEZINFEKUOJANČIOMIS MEDŽIAGOMIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Studentas Mokslinis vadovas:
Justina Senikienė doc. Vidmantas Januškevičius
SANTRAUKA Visuomenės sveikata
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ IR JŲ PADĖJĖJŲ NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS SU DARBO APLINKOJE NAUDOJAMOMIS
DEZINFEKUOJANČIOMIS MEDŽIAGOMIS Justina Senikienė
Mokslinis vadovas doc. V. Januškevičius
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo katedra. Kaunas; 2016. 54 p.
Darbo tikslas - ištirti ir įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimų sveikata sąsajas su darbo aplinkoje naudojamomis dezinfekcinėmis medžiagomis.
Uždaviniai: 1) Įvertinti dezinfekuojančių medžiagų, naudojamų sveikatos priežiūros įstaigose, ypatumus ir galimą jų poveikį slaugytojų ir jų padėjėjų sveikatai. 2) Ištirti ir įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimus sveikata, sveikatos priežiūros įstaigose. 3) Įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimus sveikata ir dezinfekuojančių medžiagų naudojamų darbo aplinkoje sąsajas.
Tyrimo metodika: Vienmomentinės anoniminės anketinės apklausos būdu, apklausta 221 slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, dirbantys X ligoninėje. Atsakomumas - 73 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programa. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami Chi-kvadrato (χ2) kriterijumi. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų laikomi reikšmingais ar priklausomais požymiais, kai klaidos tikimybė p<0,05. Skirstinio normališkumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu.
Rezultatai: Dažniausiai per pastaruosius metus respondentus varginantys simptomai buvo: galvos skausmas (54,8 proc.), galvos svaigimas (20,4 proc.), kosulys (25,8 proc.), sloga (32,1 proc.), akių ašarojimas (24,9 proc.). Dažniausiai respondentams gydytos ar diagnozuotos ligos per pastaruosius metus buvo akių gleivinės uždegimas (9,5 proc.) ir alerginės odos ligos (7,7 proc.). 30 proc. respondentų nurodė turintys sveikatos problemų, sukeltų dezinfekcinių medžiagų, 10,9 proc. nurodė nežinantys. Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp slogos ir alkoholio naudojimo dezinfekcijai (χ2=4,037, p= 0,045), dermatito ir peroksido naudojimo (χ2=4,446, p= 0,035). Chloro junginių naudojimo dezinfekcijai ir sausumo burnoje (χ2= 7,405, p= 0,007), bėrimų odoje (χ2=10,558, p= 0,001), dermatito (χ2=5,088, p= 0,024) ir viduriavimo (χ2=5,088, p= 0.024). Taip pat rasta sąsaja tarp bėrimų odoje ir aldehidų naudojimo (χ2=9,357, p= 0,002). Dažniausiai skundžiamasi buvo bėrimais (χ2= 49,338; p= 0,000), trūkinėjimais (χ2= 55,379; p= 0,000), niežėjimu (χ2= 63,528; p= 0,000) ir paraudimu (χ2= 76,877; p= 0,000) rankų, veido ir kaklo srityse, taip pat kosuliu (χ2= 53,112; p= 0,000) ir sloga (χ2= 52,057; p= 0,000), kurie sukelti dezinfekcinių medžiagų.
Išvados: 1) Alkoholiai, chloro junginiai, aldehidai, peroksidai, fenolio junginiai, ketvirtiniai amonio junginiai sveikatą veikia neigiamai. Jų toksinis, kancerogeniškas, mutageniškas poveikis sukelia astmą, slogą, dusulį, egzemą, kontaktinį ir alerginį dermatitus. 2) 45,9 proc. moterų savo sveikatą įvertino kaip gerą, vidutiniškai savo sveikatą vertino 52,3 proc. Blogai įvertinusių sveikatą buvo mažuma (1,8 proc.). 3) 30 proc. respondentų nurodė turintys sveikatos problemų, sukeltų dezinfekcinių medžiagų. Dažniausiai pasitaikė bėrimai odoje, niežėjimas, paraudimas, trūkinėjimai. Su kvėpavimo sistema susiję nusiskundimai buvo kosulys ir sloga. Pagal gautus rezultatus dažniausiai tai
sukeldavo alkoholiai, ketvirtiniai amonio junginiai, chloro junginiai, aldehidai. Simptomai atsirasdavo pradėjus darbą ir išnykdavo vienos dienos laikotarpyje.
SUMMARY Public health
NURSES’ AND THEIR ASSISTANTS’ HEALTH COMPLAINTS’ CONNECTIONS WITH USED DISINFECTANTS IN WORK ENVIRONMENT
Justina Senikienė
Supervisor V. Januškevičius
Kaunas University of Medicine, Public Health faculty, Environment and work department. Kaunas; 2016. 54 p.
Aim: to research and evaluate nurses and their assistants health complaints connections with used disinfectants in work environment.
Tasks: 1) to evaluate disinfectants, which are used in health care institutions, peculiarities and possible effect on nurses and their assistants health. 2) to research and evaluate nurses and their assistants health complaints in health care institutions. 3) to evaluate nurses and their assistants health complaints and connections with used disinfectants in work environment.
Research methodology: Using one-time anonymous questionnaire, 221 nurses and their assistants working in hospital X were questioned. Responsiveness was 73%. Statistical data analysis was carried out using program SPSS. Connections among attributes were evaluated per Chi-square criterion. The differences between corresponding data are considered significant or dependent attributes, when the possibility of a mistake is p<0.05. Normality distribution was tested using Kolmogorov-Smirnov test. Results: The most common symptoms during last year among the respondents were headache (54.8%), head dizziness (20.4%), cough (25.8%), the snuffles (32.1%), watery eyes (24.9%). The most common cured or diagnosed diseases during last year among the respondents were eye inflammation (9.5%) and allergic skin diseases (7.7%). 30% of respondents advised that they have health problems due to disinfectants and 10.9% of respondents indicated that they do not know. A statistically significant dependence was found between the snuffles and alcohol usage for disinfection (χ2=4.037, p= 0.045), dermatitis and peroxide usage (χ2=4.446, p= 0.035), chlorine compounds usage and dry mouth (χ2= 7.405, p= 0.007), skin rashes (χ2=10.558, p= 0.001), dermatitis (χ2=5.088, p= 0.024) and diarrhoea (χ2=5.088, p= 0.024). Moreover, a correlation between skin rashes and aldehydes usage was found (χ2=9.357, p= 0.002). The most common complaints were related to rashes (χ2= 49.338; p= 0.000), chaps (χ2= 55.379; p= 0.000), itch (χ2= 63.528; p= 0.000) and blush (χ2= 76.877; p= 0.000) on hands, face and neck, also cough (χ2= 53.112; p= 0.000) and snuffles (χ2= 52.057; p= 0.000) which are caused by disinfectants.
Conclusion: 1) Alcohols, chlorine compounds, aldehydes, peroxides, phenol compounds, quaternary ammonium compounds make negative influence on the health. Their toxic, carcinogenic, mutagenic influence causes asthma, snuffles, dyspnoea, eczema, contact and allergic dermatitis. 2) 45.9% of women evaluated their health as good, 52.3% evaluated it as medium. The minority evaluated their health as bad (1.8%). 3) 30% of the respondents indicated that they do have health problems due to disinfectants. The most common problems were skin rashes, itch, blush and chaps. Breathing system related problems were cough and snuffles. According to the research results, the health problems were caused by alcohols, quaternary ammonium compounds, chlorine compounds, aldehydes. The symptoms started to occur immediately after having started to work and vanished in one day.
TURINYS
SANTRUMPOS...5
1. ĮVADAS...6
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
3. LITERATŪROS APŽVALGA...9
3.1 Profesinių ligų paplitimas Lietuvoje ir kitose šalyse slaugytojų tarpe...9
3.2 Dezinfekcinių medžiagų poveikis sveikatai...14
3.2.1. Poveikis odai...17
3.2.2. Poveikis kvėpavimo takams...19
3.2.3 Dezinfekcinių medžiagų sudedamosios dalys ir jų poveikis sveikatai...20
4. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI...24
4.1 Tyrimo eiga ir imties apibūdinimas...24
4.2. Anketos turinys ir struktūra...24
4.3. Statistinės duomenų analizės metodai...25
5.TYRIMŲ REZULTATAI...26
5.1. Tiriamųjų charakteristikos...26
5.2. Savo sveikatos būklės vertinimas...26
5.3. Dezinfekuojančių medžiagų darbo aplinkoje naudojimo, slaugytojų ir jų padėjėjų sveikatos pakenkimų sąsajos...31 6. REZULTATŲ APTARIMAS...40 7. IŠVADOS...44 8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...46 9. LITERATŪRA...47 1. PRIEDAS...55 2. PRIEDAS……….59
SANTRUMPOS
m. metai mėn. mėnesis proc. procentai kt. kita pav. paveikslas pvz. pavyzdyst.y. tai yra
Nr. numeris St. Stasys ap. apskritis ES Europos Sąjunga SN Standartinis nuokrypis PI Pasikliautinis intervalas
AKS arterinis kraujo spaudimas
1. ĮVADAS
Darbo aplinka – tai darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Priklausomai nuo pobūdžio ir intensyvumo, darbe esantys veiksniai suskirstyti į: pavojingus, žalingus ir erzinančius. Darbuotojai vis dažniau susiduria su pavojingomis cheminėmis medžiagomis darbo aplinkoje, kurios sukelia profesines ligas.[1]
Sveikatos priežiūros darbuotojai dirba labai įvairioje aplinkoje, kurioje atlieka daugelį darbų, keliančių grėsmę jų sveikatai. ES sveikatos priežiūros sektoriuje iš viso dirba apie 10 proc. ES darbuotojų, iš kurių apie trys trečdaliai yra moterys. Sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys darbuotojai patiria įvairaus pobūdžio sveikatos pakenkimus, kurie pasireiškia anksčiau arba vėliau. Pagrindiniai rizikos veiksniai: biologiniai, cheminiai, fiziniai, ergonominiai, psichosocialiniai. [2] Sveikatos priežiūros darbuotojai darbe susiduria su daugeliu alergenų. Padidėjęs jautrumas alergenams: tiuramui, gliutaradehidui, formaldehidui ir kt., kurie sukelia profesinį kontaktinį dermatitą, jau žinomi ir tyrinėjami nuo 1990 metų. [3] Šiame darbe bus nagrinėjama cheminių veiksnių keliama rizika slaugytojams ir jų padėjėjams, kadangi jie artimiau susiduria su šia problema. Iš cheminių veiksnių išskiriami dezinfekantai, nes daugelyje tyrimų ir darbų jau yra apkalbėta latekso sukeliamos alergijos, antibiotikų ir chemoterapijai skirtų medikamentų žala darbuotojų sveikatai. Dezinfekcinės medžiagos atrodo kaip savaime suprantamas dalykas sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau jos reikšmingos ne tik infekcijų kontrolei, bet ir darbuotojų sveikatai. Sveikatos priežiūros sektoriuje valymo ir dezinfekavimo darbus intensyviai atlieka dauguma įvairių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugytojų ir jų padėjėjų kasdienybė – valyti ir dezinfekuoti paviršius, instrumentus, rankas ir odą. [2]
Dažniausiai dezinfekcinės medžiagos pakenkia kvėpavimo sistemą ir odą. [15,17,31,36,37,38,39,40] Dezinfekuojant paviršius, rankų odą ar instrumentus galima patirti lakiųjų medžiagų poveikį (pvz., aldehidų, fenolio junginių, alkoholio) įkvėpus ir intensyvų poveikį rankų odai. Dėl to atsiranda profesinės ligos. Slaugytojai iš visų dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose turi bene didžiausią riziką susirgti profesinėmis ligomis. [6] Profesinių ligų nustatymas Lietuvoje yra problematiškas, nes ne visi atvejai yra oficialiai pripažįstami. Profesinės ligos dažniausiai nustatomos vėlyvame ar pensijiniame amžiuje, kai liga būna vėlyvos stadijos ar dėl jos žmogus tampa visiškai nedarbingas. Darbuotojai vengia profesinės ligos nustatymo, dėl galimo darbo praradimo, taip pat, dažnai jiems trūksta informacijos apie profesines ligas ir jų nustatymą. Pagal profesinių ligų registro duomenis nuo 2006 m. profesinių ligų Lietuvoje skaičius mažėja, tačiau pasaulyje daugėja. Tai rodo
spragą profesinės sveikatos priežiūros sistemoje. Todėl Lietuvoje ne visos profesinės ligos registruojamos ir statistika atsilieka nuo realybės. Pagal Lietuvos įstatymus darbdavys privalo užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką. Turi įvertinti galimą riziką darbo vietoje, išsiaiškinti žalingus veiksnius ir imtis tam tikrų kontrolės priemonių, jiems mažinti.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Ištirti ir įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimų sveikata sąsajas su darbo aplinkoje naudojamomis dezinfekcinėmis medžiagomis.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti dezinfekuojančių medžiagų, naudojamų sveikatos priežiūros įstaigose, ypatumus ir galimą jų poveikį slaugytojų ir jų padėjėjų sveikatai.
2. Ištirti ir įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimus sveikata sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimus sveikata ir dezinfekuojančių medžiagų,
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 Profesinių ligų paplitimas Lietuvoje ir kitose šalyse
Oficialiai patvirtintų profesinių ligų pokyčius Lietuvoje nuo 1994 metų stebi ir analizuoja Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registras. Profesinių ligų atveju skiriasi ir sergančiųjų žmonių skaičius, kadangi didžiajai daliai žmonių nustatyta viena profesinė liga, o kitiems – 2 ir daugiau profesinių ligų.
Sergamumo oficialiai patvirtintomis profesinėmis ligomis dinamika Lietuvoje 2004–2014 m. pavaizduota 3.1.1. paveiksle. Per pastaruosius dešimt metų didžiausias sergamumas užregistruotas 2006 m. (100,8 atvejo/100 tūkst. užimtų gyventojų), per 2007–2014 m. laikotarpį sergamumas oficialiai patvirtintomis profesinėmis ligomis sumažėjo virš dviejų kartų (77,2–35,9 atvejai 100 tūkst. užimtų gyv.). [4]
*- sergamumo rodiklis/atvejai; **- sergamumo rodiklis/asmenys
3.1.1. pav. Sergamumo dinamika oficialiai patvirtintomis profesinėmis ligomis Lietuvoje 2004-2014 metais 100 000. užimtų gyvenotojų.
Profilaktiškai tikrinant darbuotojų sveikatą 2014 metais buvo įtarta daugiau profesinių susirgimų nei 2013 m. Naujai nustatyti profesinių ligų atvejai Lietuvoje 2015 m. pavaizduoti 3.1.1. lentelėje. [5] 0 20 40 60 80 100 120 10 0 00 0 už im tų g yv en to jų SR/atv.* 65,4 95,8 100,8 77,2 72,2 64,2 37,7 32,1 30,8 31,9 35,9 SR/asm.** 38,9 60,9 70,9 59 51,6 43,2 24,9 20 22,1 16,6 21,5 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
3.1.1. lentelė. Profesinių ligų atvejų skaičius ir jų dalis procentais. Požymiai: ligų grupės (TLK), lytis
Profesinės ligos (TLK-10-AM) Vyrai Moterys Iš viso Struktūra (%) (A00-B99) Tam tikros infekcinės ir parazitų
sukeliamos ligos 1 1 2 0,46%
(F00-F99) Psichikos elgesio sutrikimai 0 1 1 0,23%
(G00-G99) Nervų sistemos ligos 43 16 59 13,50%
(H60-H95) Ausies ir speninės ataugos ligos 61 12 73 16,70%
(I00-I99) Kraujotakos sistemos ligos 1 0 1 0,23%
(J00-J99) Kvėpavimo sistemos ligos 9 6 15 3,43%
(L00-L99) Odos ir poodžio ligos 1 4 5 1,14%
(M00-M99) Jungiamojo audinio bei skeleto ir
raumenų ligos 189 91 280 64,07%
S00-T98) Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikrų
išorinių poveikių padariniai 0 1 1 0,23%
Iš viso: 305 132 437 100%
Lietuvoje dažniausiai ir daugiausiai profesinių ligų nustatoma priešpensinio amžiaus žmonėms. Šios ligos dažniausiai diagnozuoamos pavėluotai, todėl dvigubai viršija „senųjų“ ES šalių vidurkį. Tai vyksta dėl prastai išplėtotos profesinių ligų tarnybų infrastruktūros. Taip pat, dėl mažo žmonių informuotumo. Ir atsainaus darbdavių požiūrio į jų darbuotojų sveikatą. [6] Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, darbuotojai daug dažniau skundžiasi darbo aplinkos sukeltais sveikatos pakenkimais, tačiau daug rečiau dėl jų neatvyksta į darbą. Dažniausiai tai įtakoja baimė prarasti darbą ir gresiantis mažesnis atlyginimas. Taip ūminės ligos tampa lėtinėmis, ir didinamas darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičius šalyje. ES šalyse, iš sveikatos priežiūros įstaigose dirbanšiųjų darbuotojų, apie 40
proc. mano, kad jų darbas turi įtakos jų seveikatai. [7]
Lietuvoje, per 2007 m.–2014 m. rugpjūčio mėn., sveikatos priežiūros sektoriuje 38-iems asmenims buvo nustatytos profesinės ligos (2 paveikslas). Tai sudarė apie 1% visų asmenų, kuriems tuo laikotarpiu buvo diagnozuotos profesinės ligos. 2013 m. profesinių ligų skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų visoje šalyje, siekė 36,1. Sveikatos priežiūros sektoriuje – 4,0. 2014 m. Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta 1336 nauji profesinių odos ligų atvejai, iš kurių, 79 proc. buvo kontaktinis dermatitis, 17 proc. buvo nustatyti vėžiniai odos susirgimai, 4 proc. gyventojų buvo nustatyti kitos
kilmės odos susirgimai, tokie kaip dilgėlinė. [8]
2011–2014 metais 6 slaugytojoms buvo nustatytos profesinės ligos, kurių tikslios diagnozės: L23.5, L23.8, J45, kurios buvo sukeltos dėl cheminių medžiagų poveikio;
A15 dėl tuberkuliozės sukėlėjo;
M50.1, M51.1 dėl krovinių kėlimo rankomis. [9]
3.1.2. pav. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kuriems buvo nustatytos profesinės ligos, pasiskirstymas pagal profesijas 2007 m.–2014 m.
Taip pat, higienos instituto duomenimis, 2007–2014 m. dažniausios sveikatos priežiūros specialistų profesinių ligų priežastys: krovinių tvarkymas, cheminės medžiagos, tuberkuliozė ir kitos nurodytos 3.1.3. diagramoje. Taigi, cheminių medžiagų keliama rizika darbuotojams yra viena iš svarbiausių.
11 25 1 1 3 3 1 1 1 1 1 Slaugytojai Masažuotojas Laborantas Slaugytojo padėjėjai Vairuotojai Odontologas Sandėlininkas Valytojas Dezinfekuotojas Dantų technikas 17 1 8 3 7 1 1 Krovinių tvarkymas rankomis Gyvsidabris Cheminės medžiagos Pasikartojantys judesiai Tuberkuliozė HepatitasB
3.1.3. pav. Sveikatos priežiūros specialistų profesinių ligų priežastys 2007 m.–2014 m.
PSO asamblėjos patvirtintas „Visuotinis darbuotojų sveikatos veiksmų planas 2008–2017 m.“ – tai dokumentas, nubrėžiantis veiklos gaires ir svarbiausius uždavinius, kuriuos reikia įgyvendinti valstybėse narėse siekiant sumažinti profesinės sveikatos paslaugų netolygumus ir padidinti paslaugų prieinamumą visiems darbuotojams. [10]
PSO veiksmų planas atkreipia dėmesį į dirbančius asmenis, kurie sudaro gyventojų grupę, kuri daugiausiai prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos. Todėl šis planas, visų pirma, yra skirtas darbuotojų sveikatos apsaugai ir stiprinimui darbe. Jis paremtas šiais principais:
- visi darbuotojai turi turėti galimybę siekti kiek įmanoma geresnio fizinės ir psichinės sveikatos bei jiems tinkamų darbo sąlygų;
- darbo vieta neturi būti kenksminga sveikatai ir gerai savijautai;
- prioritetas turi būti skiriamas profesinės rizikos veiksnių pirminei prevencijai;
- visos sveikatos apsaugos sistemų grandys turi būti pajungtos integruotam atsakui į specifinius darbuotojų sveikatos poreikius;
- darbovietė gali būti išnaudota kaip galimybė esminėms visuomenės sveikatos intervencijoms, ypač sveikatai stiprinti;
- veiksmai, susiję su darbuotojų sveikata, turi būti planuojami, įgyvendinami ir vertinami darbuotojų sveikatos netolygumų mažinimo atžvilgiu;
Atsižvelgiant į darbo vietos kenksmingumą darbuotojų sveikatai ir profesinės rizikos veiksnių prevencijai, abejotina ar tinkamai užtikrinami šie principai. Vienas iš dešimties (10 proc.) darbuotojų teigia, kad jis nėra labai gerai ar gerai informuotas apie riziką jo sveikatai ir saugą darbo aplinkoje. ES darbo sąlygų tyrimo duomenimis poveikis sveikatai ir rizikos lygis dirbantiems su cheminėmis medžiagomis, infekuotomis atliekomis, atliekant žmonių kėlimus ir perkėlimus nurodoma, kad tokio pobūdžio rizika kyla retai, tačiau nuo 2006 m. nuolat auga. [12]
Cheminių veiksnių žmogaus sveikatai padaryta žala gali būti pastebima greitai arba po ilgesnio laiko tarpo. Sveikatai nepalankios sąlygos darbe gali sukelti ilgalaikius padarinius ir būti profesinių ligų bei sveikatos problemų, atsiskleidžiančių po daugelio metų priežastis. [13]
Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. [14]
Laikantis higienos reikalavimų, dažnai būtina naudoti dezinfekavimo ir valymo chemines medžiagas. Dažnai reikia atsižvelgti į įvairią riziką, nes naudojant daug cheminių medžiagų gali sumažėti infekcijų rizika, tačiau padidėti cheminių veiksnių keliama rizika sveikatai. [15] Valymas ir dezinfekavimas yra svarbūs faktoriai infekcijų prevencijai. Tačiau pasirodo vis daugiau įrodymų, kad valymo ir dezinfekavimo ekspozicija gali sukelti ūmų ir ilgalaikį poveikį sveikatai, kontakto metu su oda ir kvėpavimo takų dirginimą susijusį su lėtiniu bronchitu, su darbe įgyta astma. Atlikto tyrimo metu iš aštuoniolikos operacinėje dirbančių slaugytojų dviems pasireiškė su darbu susijusi astma, kurią išprovokavo ketvirtiniai amonio junginiai. [16]
Rankų egzema – viena iš priežasčių, kodėl kartais yra nesilaikoma rankų higienos reikalavimų darbo vietoje, nes dėl pažeistos rankų odos stengiamasi kuo mažiau ją papildomai dirginti dezinfekuojančiomis medžiagomis. Tuo tarpu nesilaikant rankų higienos papildomai, sukeliama 20 proc. hospitalinių infekcjų. [17]
Rankų dezinfekcija – tai raktas užkertantis hospitalines infekcijas. [18] Hospitaline (ar nozokomialine) infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris kliniškai ir/ar mikrobiologiškai nustatomas ligoniams ar personalui ir yra susijęs su ligonio paguldymu ar gydymu
ligoninėje ar bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su personalo darbu jose, nepriklausomai nuo to, ar simptomai pasireiškia jiems tebesant minėtose įstaigose ar ne. Europos ligoninėse bent viena hospitaline infekcija užsikrečia daugiau kaip 3,2 milijono ligonių. Lietuvos ligoninėse 3,3 procentai, t.y. trims iš šimto nustatomos hospitalinės infekcijos. [19]
Lietuvoje per pastaruosius metus sveikatos priežiūros sektoriuje dažniausiai profesinės ligos buvo nustatytos slaugytojams. Viena iš profesinių ligų atsiradimo priežasčių, cheminių medžiagų naudojimas darbo vietoje. Sveikatos priežiūros specialistų sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje nėra didelis, tačiau jis nėra didelis ir tarp kitų specialistų. Baimė prarasti darbą ar gauti mažesnes pajamas darbuotojus stabdo kreiptis dėl sveikatos sutrikimų sukeltų kenksmingos darbo aplinkos.
3.2 Dezinfekcinių medžiagų poveikis sveikatai
Dezinfekantų sudėtyje yra daug įvairių veikliųjų ir pagalbinių medžiagų, kurios skirtos mikroorganizmams naikinti ir dažnai yra pavojingos žmonių sveikatai ir saugai. Vokietijoje ištyrus 673 dezinfekantus nustatyta, kad jų įvairių sudedamųjų dalių yra daugiau kaip 150. Dauguma šių dezinfekantų buvo paženklinta vienu ar daugiau pavojaus simbolių (ardanti, ėsdinanti, kenksminga, dirginanti, aplinkai pavojinga), taip pat dezinfekcinės medžiagos pasižymi šiomis savybėmis: degios, kenksmingos prarijus, nedegina, stipriai nudegina, dirgina akis ir odą, gali smarkiai pažeisti akis, labai toksiškos vandens organizmams ir kitiems gyvūnams.[15] Dezinfekcinių medžiagų keliamas pavojus sveikatai priklauso nuo naudojamos dezinfekuojančios medžiagos, darbo pobūdžio, saugos reikalavimų laikymosi, trukmės (atliekant dezinfekciją), darbuotojo jautrumo, dezinfekanto sąlyčio su oda ar patekimo į kvėpavimo takus. [20]
Vykdant infekcijų kontrolę sveikatos priežiūros sektoriuose, ir esant dideliai infekcijų rizikai naudojama didesnės koncentracijos dezinfekuojamos priemonės, negu tada kai atliekama profilaktinė dezinfekcija. Todėl naudojant didesnės koncentracijos priemones kyla didesnis pavojus įkvėpti ir patirti neigiamą poveikį per odą. [15] Norint sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį sveikatai, turi būti naudojamos apsauginės priemonės. Tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti atsparias cheminėms medžiagoms pirštines, tai reglamentuoja higienos norma (HN 47-1:2003). [21] Taigi, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus visomis reikalingomis apsauginėmis priemonėmis:
- galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu);
- akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais); - kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (respiratoriais);
- apsaugine avalyne. [21]
Endoskopijų kabinetuose dirbantys darbuotojai ir atliekantys endoskopų apdorojimo procedūrą turi dėvėti atsparias dezinfekcijos priemonėms pirštines (geriausiai apsaugo nitrilo ir butilo gumos pirštinės), akių/veido apsaugos priemones (apsauginius akinius ir medicininę kaukę arba veido skydelį), apsauginius rūbus (neperšlampantis chalatas ilgomis rankovėmis, arba plastikinė prijuostė). Infekcijų kontrolė endoskopijoje. [22]
Norint ištirti, kaip dažnai darbuotojai naudojasi apsauginėmis priemonėmis atliekant aukšto lygio dezinfekciją endoskopijų kabinte, buvo apklausta 4,657 respondentai. Iš jų dažniausiai dezinfekcijai naudojo: gliutaraldehidą (59 proc.), peroksiacto rūgštį (16 proc.), orto-ftalaldehidą (15 proc.). Iš visų respondentų 12 proc. nurodė, kad turėjo kontaktą su oda atliekant aukšto lygio dezinfekciją. 33 proc. nurodė, kad jie ne visada mūvėjo apsaugines pirštines. Rezultatai rodo, kad apsaugos priemonės ne visada naudojamos ir darbuotojai nesilaiko darbo saugos reikalavimų. [23]. Tyrimo metu 89 (n=307) gydytojai teigė turintys profesinę alergiją . Japonijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti veiksnius, sukeliančius gydytojų profesinę alergiją dermatitą, alerginį rinitą ir astmą ( 3.2.1. lentelė). Pagrindinės medžiagos sukeliančios alergiją buvo: pirštinės, chlorheksidinas, jodidas ir etanolis (3.2.2. lentelė). [24]
3.2.1. lentelė. Profesinių alergijų paplitimas tarp gydytojų (n=307)
Liga Atvejų skaičius (n) %
Kontaktinis dermatitis 77 25,1
Alerginis rinitas 19 6,2
Bronchinė astma 3 1,0
3.2.2. lentelė. Medžiagos sukeliančios alergiją (n=307)
Alergenas Atvejų skaičius (n)
Chlorheksidino glukonatas 23
Jodidas 17
Etanolis 15
Analizė parodė, kad praeityje persirgtos ligos (rinitas, sinusitas, dermatitas) yra reikšmingai susiję su profesine alergija, bet lytis, rūkymas ir fizinis aktyvumas nebuvo reikšmingai susijęs su profesinėmis ligomis. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad anksčiau buvusios alerginės ligos yra veiksnys ir polinkis profesinėms alerginėms ligoms. [24]
3.2.3. lentelė. Poveikis sveikatai atliekant dezinfekcijos darbus
Dezinfekavimo rūšis Poveikis Paviršių dezinfekavimas
(dezinfekavimas šveičiant ir (arba) valant)
Dezinfekuojant paviršius galima patirti tiek lakiųjų medžiagų (pvz., aldehidų, alkoholių, fenolio darinių) poveikį įkvėpus, tiek intensyvų poveikį rankų ir plaštakų odai. Instrumentų
dezinfekavimas Gali susidaryti nepriimtinai didelė medžiagų koncentracija patalpų ore, jeigu dezinfekuojama rankomis, taip pat valant ultragarsiniu valytuvu arba naudojant atviras talpyklas.
Rankų ir odos dezinfekavimas
Dezinfekuojant rankas arba odą dažniausiai naudojami didelės koncentracijos
alkoholiniai dezinfekantai, todėl galima įkvėpti etanolio ir propanolio.
Dezinfekavimas
purškiamomis priemonėmis Dezinfekuojant purškiamomis priemonėmis, patalpų ore susidaro didesnė dezinfekavimo medžiagų koncentracija negu tada, kai dezinfekuojama šveičiant (valant). Kadangi šiuo atveju susidaro dideli aerozolių kiekiai, į kvėpavimo takus gali patekti net ir nelakių medžiagų.
Patalpų dezinfekavimas Dezinfekuojant patalpas formaldehidu (dujinė dezinfekcija, atomizacija) susidaro labai didelė formaldehido koncentracija. Kadangi dezinfekuojamos patalpos visiškai užsandarinti neįmanoma, už tos patalpos ribų kitų patalpų ore gali susidaryti koncentracija, iš dalies viršijanti darbo higienos ribą.
Aukšto lygio dezinfekcija naudojama visame sveikatos priežiūros sektoriuje, ją atliekame, kai norime dezinfekuoti daugkartinio naudojimo medicininius prietaisus ar priemones. Slaugytojai turi
didelę riziką susirgti rankų egzema, dėl dažno kontakto su dezinfekantais. [25; 15] Procedūros, kurių metu turimas kontaktas su dezinfekuojančiomis medžiagomis ir jų poveikis nurodytas 3.2.3 lentelėje.
Dezinfektantuose esančios veikliosios medžiagos dažniausiai vienaip ar kitaip pavojingos žmogaus sveikatai. Todėl sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys darbuotojai, kurie atlieka dezinfekciją turi vadovautis įstaigos ir dezinfektantų gamintojo saugos reikalavimais, norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai. O darbdavys darbuotojus privalo aprūpinti visomis reikalingomis apsauginėmis priemonėmis.
3.2.1. Poveikis odai
Oda veikia kaip barjeras tarp organizmo ir aplinkos. Viena iš odos funkcijų – apsauginė. Skirdama organizmą nuo išorės, saugo jį nuo mechaninių, terminių, cheminių ir biologinių veiksnių (pvz., pro sveiką odą neprasiskverbia beveik jokia bakterija). [26]
Apsauginė odos atliekama funkcija nėra neribota, o problemos pradeda pasireikšti, kai aplinkoje susidarę pavojingi reiškiniai viršija normalų odos gynybinį potencialą. Kai pavojingi sveikatai reiškiniai prasilaužia pro odos barjerinę funkciją, gali pasireikšti mažiau ar daugiau sunkios odos ligos ir alerginės reakcijos: eritema, edema, hiperplazija, kontaktinis dermatitas, pagreitėjęs odos senėjimas, egzema, otopinis dermatitas, psoriazė ir kancerogeninis poveikis. [27] Valymo, dezinfekavimo priemonės: vanduo, muilas per dažną sąlytį su oda arba netinkamai jas naudojant gali sudirginti ir įjautrinti odą. [17;2] Kontaktinės alergijos paplitimas didėja visame pasaulyje. Rankų egzema ar kontaktinis dermatitas yra viena labiausiai paplitusių profesinių ligų išsivysčiusiose pasaulio šalyse ir gali sudaryti iki 90% visų profesinių odos ligų. [28; 17] Didžiausią riziką susirgti šiomis ligomis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų turi slaugos personalas. Nyderlanduose tarp sveikatos priežiūros darbuotojų rankų egzemos paplitimas per vienus metus – 24 proc. Lyginant rankų egzemos paplitimą visoje populiacijos per vienus metus yra beveik 10 proc. [17]
Rankų dermatitas gali pasireikšti iki 30 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų. Kurį dažniausiai sukelia plovikliuose esančios medžiagos. [29; 30]
Europos šalyse ji yra antra labiausiai paplitusi profesinė liga po kaulų ir raumenų sistemos. [31] Dažniausios rankų egzemos, kontaktinio dermatito ar alergijos priežastys yra aromatinės medžiagos, konservantai su emulsikliais. [32] Dezinfekcinių medžiagų sukeliami klinikiniai simptomai: eritema, kserozės, infiltracija, trūkinėjimas, papulės, eksudatas, erozijos, nudrėskimai, lichenifikacija, šašai,
hiperkeratozė. Ir individualiai jie pasireiškia: niežuliu, deginimo jausmu, kutenimu, veržimu, jaučiamas skausmas.
Medicinoje dažniausiai profesines odos ligas sukelia cheminės dezinfekuojančios medžiagos. Kurios pagal savo cheminę sandarą skirstomos į turinčias: alkoholio, chloro junginių (chloraminas, hipochloritas), formaldehidų, glutano aldehidų, vandenilio peroksido, jodoformo, peracto rūgšties, fenolio junginių, ketvirtinių amonio junginių. Dėl valymo priemonėse esančio, kartais per didelio alkoholio kiekio, rankų odoje gali sumažėti riebalų sluoksnį. [15] Darbuotojų kontaktinis dermatitas dažnai atsiranda dėl informacijos stokos ir dėl cheminių medžiagų naudojimo reikalavimų nesilaikymo. [30] Laikantis higienos normos tvarkant, valant, dezinfekuojant medicinos prietaisus, gaminius, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines. [34] Dirbant su mažai lakiomis ar nelakiomis medžiagomis be atitinkamų saugos priemonių (pirštinių) didinamas neigiamas poveikis odai.
Europos sąjungoje iš visų odos ligų 10-40 % pripažintos kaip profesinės ligos. Profesines odos ligas sudaro: 70-90% kontaktinis dermatitas, <10% dilgėlinė. Nors daugelis odos ligų nėra pavojingos gyvybei, tačiau gali turėti reikšmingą klinikinę naštą asmenims, paveikti jų gyvenimo kokybę ir turėti ekonominės įtakos sveikatos priežiūros sekoriams. [30]
Kontaktinis dermatitas susijęs su atliekama antiseptika ir dezinfekcija. Jis dažniausiai dominuoja plaštakų srityje, bet gali plisti ir iki dilbių, veido ir kaklo. Vokiečių atlikti tyrimai rodo, kad 34 proc. slaugytojų rankų egzemą sukėlė alergija formaldehidui. [35] Pavyzdžiui, JAV kasmet išleidžiama apie 1 mlrd. dolerių invalidumo išmokoms, nedarbingumui ir medicininei priežiūrai dėl chemikalų sukeltų reiškinių: dermatitai, bėrimai, odos jautrumas. [36]
Cheminių medžiagų sukeltos odos ligos yra antroje vietoje po kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Dažniausi nusiskundimai susiję su odos pažeidimais: niežulys, deginimas, sausumas, veržimas, tempimas ir kiti požymiai, kurie apsunkina darbą. Daugiausiai profesinių odos ligų susirgimų sudaro kontaktinis dermatitas, kuris susijęs stliekama antiseptika ir aplinkos dezinfekcija. Savaime suprantama, kad antiseptikai apsauginių priemonių nerikia. Dezinfekuojant aplinkos paviršius pagal atliktus tyrimus 33 proc. darbuotojų nurodė ne visada naudojantys apsaugines pirštines. [23] Tai gi vienas svarbiausių momentų atliekant dezinfekciją laikytis saugos reikalavimų.
Išsiskiriant lakiosioms medžiagoms ir naudojant purškiamas priemones gresia pavojus patirti garų ir (arba) aerozolių poveikį kvėpavimo takams. Epidemiologiniai tyrimai parodė padidėjusią riziką astmai ir kvėpavimo sistemos simptomų tarp ligoninės darbuotojų, kurie atlieka valymo darbus. [37] Astma – tai kvėpavimo takų liga, kuri paprastai išsivysto dėl alergijos įvairiems cheminiams agentams, įkvepiantiems darbo aplinkoje. Profesiniai veiksniai sudaro 9-15 proc. naujų astmos atvejų. Metinis gyventojų sergamumas astma, susijęs su darbo aplinka, svyruoja nuo 12–170 atvejų vienam milijonui darbuotojų. [38] Ypatingai didelį poveikį kvėpavimo takams turi purškiami dezinfekantai, taip pat jei nėra geros ventiliacijos patalpoje, kurioje atliekama dezinfekcija, net ir po kurio laiko, kai buvo atlikti dezinfekavimo darbai išlieka neigiamas poveikis personalui. [15]
Kai kuriose Švedijos klinikose norint sumažinti alergenų įtaką slaugos personalui ir pagerinti darbo aplinką, buvo įrengtos traukos spintos ir skysčius šalinantys gaubtai. Darbo vietose turi būti gera ventiliacija, oro kokybė turi būti patenkinama ir oro tarša turėtų būti veiksmingai pašalinama. [39] Kai kurios analizės teigia, kad sergamumas profesine astma gali siekti nuo 5 iki 10 proc. ir tie, kurie dirba slaugos personale, turi padidintą riziką susirgti astma. [40]
Dezinfekcinės medžiagos kaip ir daugelis kitų visuomenėje ar buityje naudojamų medžiagų turi intensyvius kvapus, kurie dažnai praneša apie pavojų sveikatai ir aplinkai. Dezinfekcinės medžiagos išsiskiria aitriu, deginančiu, sukeliančiu kosulį, dusulį ir čiaudulį poveikiu. Jas naudojant darbuotojai turėtų naudoti respiratorius ar bent chirurgines kaukes sumažinti poveikį kvėpavimo takams. Taip pat procedūriniuose kur atliekama dezinfekcija turi būti gera ventiliacija, kuri užtikrintų patenkinamą oro kokybę darbo aplinoje.
3.2.3 Dezinfekcinių medžiagų sudedamosios dalys ir jų poveikis sveikatai
Dezinfekcinės priemonės skirstomas į klases pagal jų cheminę sudėtį, kurios skiriasi savo veikimu, poveikiu įvairiems mirkoorganizmams, neigiamu poveikiu sveikatai, toksiškumu. [20]
Etanolio ir izopropilo (alkoholio) pagrindu esantys rankų antiseptikai naudojami sumažinti biologiškai aktyvias bakterijas ant rankų odos ir yra svarbus elementas infekcijų kontrolei sveikatos priežiūros įstaigose. [38] Alkoholiai sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai naudojami vietiniai antiseptikai, bet taip pat gali būti naudojami instrumentų ir mažo ploto paviršių dezinfekcijai. [42; 43]
Dažnai alkoholio pagrindu naudojami antiseptikai sukelia odos sausėjimą, nebent papildomai į antiseptikų sudėtį įeina drėgmę išlaikančių medžiagų pvz. 1-3% glicerolio ar kitų odos kondicionavimo medžiagų. Tačiau kartais, net gerai toleruojamas alkoholio pagrindu antiseptikas su sudėtyje esančiais
drėgmę išlaikančiais priedais gali sukeli trumpalaikį odos gėlimą, perštėjimą pažeistose odos vietose. Padidėjęs jautrumas alkoholiui ar kitiems priedams esantiems sudėtyje, gali pasireikšti alerginiu kontaktiniu dermatitu ar dilgėline. Taip pat alkoholio pagrindo preparatai turi stiprų kvapą, kuris dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti alergiją, paveikti centrinę nervų sistemą. [32;20] Rekomenduojama apsauga nuo dirginančio alkoholio poveikio – emoliantai ir humektantai, kurie reguliuoja odos drėgmę ir gydo pažeistas odos vietas. Naujausios rekomendacijos siūlo nuolatinį rankų plovimą muilu praustuvėje keisti dezinfekcija alkoholio pagrindo dezinfekantais, išskyrus atvejus, kai rankos akivaizdžiai suterštos, taip norint pagerinti darbuotojų rankų sveikatos būklę. [29;17] Aldehidai (formaldehidas, gliutaraldehidas, glioksilas) klasifikuojami kaip labai toksiški ir veikia kancerogeniškai, mutageniškai bei veikia centrinę nervų sistemą. Todėl jie neturėtų būti naudojami paviršių dezinfekcijai. [43] Formaldehidas, paraformaldehidas, gliutaraldehidas, glioksalas yra klasifikuojami kaip labai toksiški aplinkai ir sveikatai. Jie veikia kancerogeniškai, mutageniškai ir neurotoksiškai.[20;43]
Formaldehidas yra bespalvės lakios dujos, turinčios specifinį kvapą, laikomas cheminiu koncaragenu ir alergenu. Jis naudojamas sveikatos priežiūros paviršių dezinfekcijai ir indoskopiniams instrumentams sterilizuoti, taip pat jis įeina į daugelio ploviklių sudėtį. Formaldehidas yra gerai žinomas dėl savo neigiamo poveikio kvėpavimo sistemai, kaip odos ir akių gleivinės dirgiklis. Jis taip pat sukelia odos alergijas, kurios pasireiškia kaip dermatitas ar dilgėlinė. [35] Europos šalyse vis didėja susidomėjimas patalpų oro kokybe, o formaldehidas yra laikomas vienu iš svarbiausių patalpų oro teršalų. Žmogaus organizme šis aldehidas lengvai absorbuojamas per kvėpavimo takus ir virškinimo traktą. Per odą absorbuojamas labai lėtai. Absorbuotas jis labai greitai suskaldomas. Paprastai jis paverčiamas netoksiška chemine medžiaga – formatu, kuris pašalinamas su šlapimu. Taip pat gali būti iškvėptas anglies monoksido pavidalu ar įsisavintas kūno audinių. [44]
Formaldehidui esant ore priklausomai nuo koncentracijos galimi reiškiniai: galima užuosti, jausti diskomfortą, dirgina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivines, juntamas minėtų gleivinių perštėjimas, ašarojimas, didėjant koncentracijai darosi sunku kvėpuoti, „dega“ nosis, gerklė atsiranda kosulys, galima net plaučių edema, pneumonija, mirtis. Formaldegidas yra pripažintas, kaip astmos sukėlėjas. [35] Tarptautinio vėžio tyrimų centro (TVTC) duomenimis farmaldehidas sukelia nosiaryklės vėžį ir galimai leukemiją. [45] Papildomai formaldehidas išsiskiria į patalpų orą, ne tik dezinfekuojant paviršius, bet ir iš baldų esančių patalpoje, kurie yra pagaminti iš medinių gaminių, faneros ir vidutinio tankio medienos plaušų plokštės, kitų statybinių medžiagų. Jei patalpos neseniai rekonstruotos,
formaldehido koncentracija ore yra didesnė nei įprastai.
Gliutaraldehidas skirtas dezinfekuoti ir sterilizuoti medicinos bei stomatologijos įrangą. Paprastai naudojamas „šaltai“ sterilizacijai, pvz. endoskopijų kabinetuose. Dagiausiai su gliutaraldehido neigiamu poveikiu susiduria endoskopijų ir radiologijos kabinetuose dirbančios slaugytojos. Ši cheminė medžiaga veikia ėsdinančiai, veikia odą ir kvėpavimo sistemą. Dirgina nosies gleivinę, sukelia lėtinį bronchitą, akių ašarojimą, astmos simptomus, dusulį, pereinantį į lėtinį, taip pat sukelia dermatitą, dažniausiai plaštakų, rankų ir veido srityje. Šalutinių požymių pasireiškimo sunkumas priklauso nuo gliutaraldedido koncentracijos. Gliutaraldehidas turi didelį toksinį poveikį, taip pat, įskaitant ir kontaktinį dermatitą. Dažnas kontaktas su gliutaraldehidais darbuotojams sukelia nuolatinį odos dermatitą, kuris priverčia keisti darbo pobūdį. [46;47;48;49]
2007m. Tokijuje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti orto-phthalaldehyd (OPA) poveikį sveikatos priežiūros specialistų sveikatai kaip alternatyvią priemonę gliutaraldehidui. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta kontaktinio dermatito, bronchinės astmos ir akių sudirgimo pasireiškimas darbuotojams dirbantiems endoskopijų skyriuje. [50]
Gliutaraldehido koncentracija darbo aplinkoje turi būti kontroliuojama. Kontrolei atlikti turi būti kanalinė traukos spinta arba oro tiekimo sistema, užtikrinanti 7-15 kartų oro pasikeitimų per val. Aplinkoje, kurioje naudojamas gliutaraldehidas, rekomenduojama mažinti jo garų poveikį darbuotojams (0,05 ppm koncentracija darbo zonos). [22]
Chlorheksidinas naudojamas antiseptikai ir dezinfekcijai, darbo aplinkoje atliekant infekcijų kontrolę. Jis veikia bakteriocidiškai, bakteriostatiškai, fungicidiškai. Chlorheksidino antimikrobinis poveikis šiek tiek lėtesnis lyginant su alkoholio poveikiu. [51] Chlorheksidinas įeina į kai kuriuos rankų higienos preparatus. Antibakteriškai jis yra veiksmingesnis už muilą, tačiau yra mažiau veiksmingas už antiseptinius ploviklius. Jei preparatas naudojamas pagal rekomendacijas, jis yra saugus sveikatai. Svarbu, kad būtų išvengta kontakto su akimis, kai naudojamas 1% ar didesnės koncentracijos chlorheksidino tirpalas, kitaip gali sukelti konjungtyvitą ar kitų stiprių regos pažeidimų. Odos dirginimas ir dermatitas gali pasireikšti, kai dažnai naudojama antiseptinių priemonių, kurių sudėtyje yra 4% chlorhesidino.[32]
Chlorheksidinas naudojamas ne tik chirurginiam rankų paruošimui, bet ir instrumentų dezinfekcijai, šlapimo kateterių praplovimui, žaizdų plovimui, naudojamas ginekologijoje, taip pat burnos gleivinei skalauti, centrinių venų kateterių priežiūrai, naudojamas buityje.
darbuotojų buvo atliktas tyrimas, kurio metu iš keturiolikos asmenų keturiems buvo nustatyta alergija, kuri pasireiškė, sloga, niežuliu ir paraudimu rankų ir dilbių srityse. Tyrime buvo naudojamas 4 proc. chlorheksidinas, todėl rekomenduojama 2 proc. ir mažesnė jo koncentracija. [52] Nepaisant puikių antimikrobinių jo savybių, chorheksidinas priskiriamas profesiniams alergenams.
Fenolis ir jo junginiai (ksilenolis, krezolis irk t.) radami burnos skalavimo skystyje, muiluose ir paviršių dezinfekantuose. Fenolio turintys dezinfekantai paprastai yra saugūs, bet ilgalaikis sąlytis gali sukelti odos sudirginimus, alergiją, taip pat dirgina akis ir veikia mutageniškai. [42] Įkvėpus ar prarijus fenolio junginių gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą, vėmimą, kolapsą, paralyžių, traukulius, komą. Ilgalaikis poveikis toksiškai veikia reprodukcijos sistemą.[20;43;53]
Ketvirtiniai amonio junginiai plačiai naudojami kaip dezinfekantai, tačiau draudžiami kaip antiseptikai. [39] Laikomi mažai toksiškais. Jie yra gerai toleruojami ir turi mažą alerginį potencialą. Tai lemia jų platų naudojimą namuose ir sveikatos priežiūros įstaigose, nepaisant, kad siauras jų veikimo spektras, tačiau ketvirtiniai amonio junginiai gali sukelti nuo lengvo iki stipraus odos ir gleivinės dirginimo, tai įtakoja naudojamos cheminės medžiagos pasirinkta koncentracija. Naujausi tyrimai rodo, kad benzalkonio chloridas ketvirtinių amonio junginių prototipas gali sukelti stiprų dirginimą – uždegimą, astmą, egzemą kontakto metu ar įkvėpus garų. [20;32;43]
Atlikto mokslinio tyrimo metu iš aštuoniolikos operacinėje dirbančių slaugytojų dviems pasireiškė su darbu susijusi astma, kurią išprovokavo ketvirtiniai amonio junginiai. [16]
Labai svarbu prevencija alerginiams susirgimams darbo vietoje, kurie mažina darbingumą, kelia profesinias ligas, neigiamai paveikiantiems darbuotoją, jo socialinę aplinką. Dėl ligos darbuotojas gali netekti darbo, neigiamai paveikti jo gyvenimo kokybę. Svarbu sumažinti purškiamus ir birius dezinfekantus dėl greitesio kelio patekti į kvėpavimo takus. Turi būti tinkama ventiliacija, darbuotojai privalo laikytis saugos reikalavimų ir instrukcijų dirbant su dezinfekcinėmis medžiagomis. Svarbu, kad darbo aplinkoje cheminės medžiagos, sklindančios ore, neviršytų normos, tai ypač svarbu, kai darbuotujus vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos. Kiekvienas darbuotojas individualiai reaguoja į darbo aplinkos taršą. Vieniems darbuotojams nepasireiškia jokių sveikatos sutrikimų netgi ir viršijus cheminių medžiagų ribines normas darbo vietoje, o kitiems gali sutrikti sveikta ir išsivystyti profesinės ligos esant labai mažai cheminių medžiagų koncentracijai, deja tokių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo kenksmingos cheminės taršos. [54]
4. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
4.1 Tyrimo eiga ir imties apibūdinimasTyrimas atliktas 2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais vienoje Lietuvos ligonine (X). Jo metu buvo apklausiama ligoninėje dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Anketa parengta remiantis klausimynu „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, kuris buvo naudotas atliekant disertacinio darbo tyrimą (Vidmantas Januškevičius „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, Kaunas, 2006).
Apklausta visi (X) ligoninėje dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai ir jų padėjėjai. Apklausos metu buvo siekiama ištirti bei įvertinti slaugytojų ir jų padėjėjų nusiskundimus sveikata ir sąsajas su dezinfekuojančiomis medžiagomis sveikatos priežiūros įstaigose.
Tyrimo imtį sudarė tuo laikotarpiu ligoninėje dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai ir jų padėjėjai. Pagal ligoninės elektroniniame tinklapyje pateiktus 2015 m. duomenis, ligoninėje dirbo 389
slaugytojai, slaugytojų padėjėjų skaičius nenurodytas. Buvo apklausta: reanimacijos ir intensyvios terapijos, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos, anestezijų ir operacinių, chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos, vaikų ligų, neurologijos, kardiologijos, vidaus ligų, diagnostikos, fizinės medicinos ir reabilitacijos, ginekologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai, bei akušerinio skyriaus padėjėjai.
Tyrimo metu iš viso buvo išdalinta 318 anketų. Sugrįžo 232 anketos, iš kurių 221 buvo pilnai užpildytos. Respondentų atsakomumas – 73 proc. Statistinei analizei panaudos pilnai ir teisingai užpildytos anketos. Dėl apklausos vykdymo buvo gautas žodinis ir raštinis leidimai iš (X) ligoninės direktoriaus. Taip pat gautas leidimas atlikti tyrimui iš bioetikos centro. Anketos pateiktos kiekvieno padalinio slaugos administratorėms, kurios jas padalino savo padalinio slaugytojams ir jų padėjėjams. Anketos buvo surenkamos dviem etapais: po vieno ir po dviejų mėnesių.
4.3. Anketos turinys ir struktūra
Tyrimo anketa parengta remiantis klausimynu „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, kuris buvo naudotas atliekant disertacinio darbo tyrimą (Vidmantas Januškevičius „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“, Kaunas, 2006). Anketoje iš pateiktų atsakymų variantų buvo galima pasirinkti tinkamiausią arba įrašyt savo nuomone tinkamą atsakymą. Anketa anoniminė, todėl nebuvo reikalaujama pateikti asmens duomenų: vardo ir pavardės. Klausimyną, kuris susideda iš trijų dalių, sudarė 30 atviro ir uždaro tipo klausimų (1 priedas).
1. Bendroji respondentų informacija – respondentų socialinės, demografinės charakteristikos
(lytis, amžius, išsilavinimas ir kt.).
2. Slaugytojų ir jų padėjėjų sveikatos sutrikimai ir pasireiškiantys simptomai – buvo klausiama,
kaip slaugytojai ir jų padėjėjai vertina savo sveikatą, kokie simptomai susiję su darbo aplinkoje naudojamomis dezinfekcinėmis medžiagomis juos vargino per paskutinius 12 mėn., kada paskutinį kartą lankėsi pas gydytoją, ar profilaktinio patikrinimo metu buvo rasta ligų, dėl kurių reikėtų atsisakyti dabartinio savo darbo, kokios ligos buvo diagnozuotos per pastaruosius 12 mėn. Taip pat įtrauktas klausimas apie žalingus įpročius: ar respondentai rūko ir ar rūko darbe.
3. Dezinfekcinių medžiagų naudojimo ypatumai ir slaugytojų nuomonė apie dezinfekantų keliamą žalą jų sveikatai – respondentų klausiama ar jie naudojasi dezinfekcinėmis medžiagomis, kaip
žino kaip tiksliai jomis dirbti, kokiomis apsauginėmis priemonėmis naudotis, kokią jos daro žalą sveikatai ir kokias sveikatos problemas sieja su dezinfekantų naudojimu, kokios pagrindinės organizacinės problemos iškyla naudojant dezinfekuojnačias medžiagas, ar darbo vietoje yra rankoms skirto losjono ir ar jį naudoja kaip prevencinę priemonę rankų sausėjimui bei skilinėjimui.
4.4. Statistinės duomenų analizės metodai
Tyrimo medžiaga apdorota naudojant SSPS duomenų analizės paketą. Skaičiuotos procentinės dydžių reikšmės (proc.), standartiniai nuokrypiai (SN), 95 proc., pasikliautinieji intervalai (PI), nepriklausomos imtys Kruskal-Wallis H testu ir Mann – Whitney U testu. Ryšiai tarp požymių buvo vertinama Chi-kvadrato (χ2) kriterijumi. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų laikomi reikšmingi ar priklausomi požymiai, kai klaidos tikimybė p<0,05. Skirstinio normališkumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti grafikuose ir lentelėse.
5.TYRIMŲ REZULTATAI
5.1 Tiriamųjų charakteristikosTyrime dalyvavo 154 (69,7 proc.) bendrosios praktikos slaugytojai, iš kurių 153 (99,4 proc.) moterys ir 1 (0,6 proc.) vyras, 67 (30,3 proc.) slaugytojų padėjėjai, iš kurių 65 (97 proc.) moterys ir 2 (3,0 proc.) vyrai. Apklaustųjų (n=221) amžiaus vidurkis – 47,31 metai. Minimalus respondentų amžius yra – 22 metai, maksimalus – 65 metai. Daugiausiai, 117 (52,9 proc.), apklaustųjų yra įgijęaukštesnįjį išsilavinimą, spec. vidurinį 58 (26,2 proc.), aukštąjį 26 (11,8 proc.), pagrindinį/vidurinį 20 (9,0 proc.). Tyrime dalyvavusių respondentų bendras darbo stažo vidurkis – 23,32 metai. Minimalus bendras darbo stažas nesiekė metų (4 mėnesiai), maksimalus – 45 metai. Respondentų darbo stažo vidurkis šioje darbovietėje yra 17,53 metai, minimalus nesiekia metų, maksimalus – 45 metai.
4.2.1. lentele. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį.
Darbo krūvis N Proc.
0,25 etato 4 1,8
0,5 etato 6 2,7
1,0 etato 198 89,6
1,25 etato 5 2,3
1,5 etato 1 0,5
Iš viso: 221 100
Į klausimą kokioje pamainoje dirba, 107 (48,5 proc.) respondentai atsakė, kad dirba tiek dieninėje, tiek ir naktinėje pamainoje. 81 (36,6 proc.) respondentai nurodė dirbantys dieninėje pamainoje ir 33 (14,9 proc.) respondentai nurodė dirbantys tik naktinėje pamainoje.
5.2. Savo sveikatos būklės vertinimas
Savo sveikatą gerai vertino 100 (45,9 proc.) moterų (p=0,001), iš tyrime dalyvavusių vyrų nei vienas savo sveikatos neįvertino gerai. Vidutiniškai savo sveikatą vertino 114 (52, 3 proc.) moterų ir 2 (66,7 proc.) vyrai (p=0,001). Blogai įvertinusių savo sveikatą buvo 4 (1,8 proc.) moterys ir 1 (33,3 proc.) vyras (p=0,001).
Blogai savo sveikatą vertinę respondentai yra įgiję aukšto lygio išsilavinimą. Žemo lygio išsilavinimą įgijusieji savo sveikatą vertino daugiau vidutiniškai, blogai vertinusių nebuvo.
5.1.1.pav. Respondentų savo sveikatos vertinimas pagal išsilavinimo lygį
5.1.2. pav. matome, kad vertinę blogai savo sveikatą buvo: 41, 42, 50, 52, 55 metų respondentai. Gerai savo sveikatą vertino dažniausiai 22-30 metų ir 40-55 metų apklaustųjų. Daugiausiai vidutiniškai savo sveikatą vertinusių buvo nuo 40-62 metų amžiaus respondentai.
0 0 1 1 5 17 29 2 4 9,5 22,62 9 0 20 40 60 80 100 Pagrindinis/vidurinis Spec. vudurinis Aukštesnysis/nebaigtas aukštasis Aukštasis Proc. Gera Vidutiniška Bloga
5.1.2. pav. Respondentų savo sveikatos vertinimas pagal amžių
Per pastaruosius 12 mėnesių dažniausiai respondentus vargino galvos skausmas 121 (54,8 proc.), galvos svaigimas 45 (20,4 proc.), kosulys 57 (25,8 proc.), sloga 71 (32,1 proc.), akių ašarojimas
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 22 25 27 30 32 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63 65 A m ži us Re s ponde ntai Vidutinska Bloga 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 22 25 27 30 32 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63 65 A m ži u s Respondentai Gera
55 (24,9 proc.), padidėjęs AKS 46 (20,8 proc.), nemiga 36 (16,3 proc.), sausumas burnoje 30 (13,6 proc.), dažna nuotaikų kaita 29 (13,1 proc.) bėrimai odoje 25 (11,3 proc.), mieguistumas darbe 21 (9,5 proc.), dusulys 11 (5,0 proc.), pykinimas 8 (3,6 proc.), depresija 7 (3,2 proc.), dermatitas 3 (1,4 proc), viduriavimas 2 (0,9 proc.).
Savo sveikatos būklės vertinimo ir per pastaruosius metus respondentus varginusių simptomų sąsajos 5.1.1. lentelėje.
5.1.1. lentelė. Sveikatos būklės vertinimo ir per pastaruosius metus respondentus varginusių simptomų sąsajos.
Simptomas Savo sveikatos būklės vertinimas Statistinė
priklausomybė
Bloga Vidutiniška Gera
Galvos skausmas 2 75 44 χ2=9,698 p=0,008 Galvos svaigimas 2 28 15 χ2=3,982 p=0,137 Kosulys 0 34 23 χ2=2,895 p=0,235 Sloga 0 40 31 χ2=2,720 p=0,257 Dusulys 1 7 3 χ2=3,478 p=0,175 Sausumas burnoje 1 20 9 χ2=3,289 p=0,193 Bėrimai odoje 1 14 10 χ2=0,614 p=0,736 Akių ašarojimas 2 35 18 χ2=4,710 p=0,095
Dažna nuotaikų kaita 2 19 8 χ2=6,549 p=0,038
Dermatitas 0 0 2 χ2=2,442 p=0,295 Pykinimas 0 5 3 χ2=0,456 p=0,796 Viduriavimas 0 1 1 χ2=0,058 p=0,971 Padidėjęs AKS 1 34 10 χ2=12,350 p=0,002 Depresija 2 2 3 χ2=22,913 p=0,000 Mieguistumas darbe 1 11 6 χ2=1,832 p=0,400 Nemiga 1 24 11 χ2=3,749 p=0,153
Dažniausiai diagnozuotos ar gydytos ligos per pastaruosius 12 mėnesių buvo: akių gleivinės uždegimas 21 (9,5 proc.), alerginės odos ligos 17 (7,7 proc.) ir migrena 9 (4,1 proc.).
5.1.2. lentelė. Diagnozuotos ligos per pastaruosius 12 mėnesių.
Liga N proc.
Pneumonija 4 1,8
Bronchinė astma 3 1,4
Akių gleivinės uždegimas 21 9,5
Nealerginės kilmės odos ligos 3 1,4
Apsinuodijimai chemikalais 1 0,5
Migrena 9 4,1
Alerginės kilmės odos ligos 17 7,7
Kraujo ligos 6 2,7
Lėtinis inkstų uždegimas 2 0,9
Kepenų uždegimas (hepatitas) 2 0,9
Depresija 4 1,8
89,6 proc. respondentų paskutinį kartą sveikatą tikrinosi per paskutiniuosius metus. 9 proc. prieš 1-2 metus ir 1,4 proc (n=3) respondentų daugiau nei prieš 2 metus. Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu 14 (6,3 proc.) respondentų buvo rasta sveikatos pakenkimų, iš kurių 7 (3,2 proc.) rekomenduota pakeisti darbą.
Į klausimą ar respondentai rūko, dauguma (76,5 proc) atsakė, kad niekada nerūkė. Iš viso rūko 45 (20,3 proc.), kažkada rūkė 7 (3,2 proc.). Iš rūkančiųjų, darbe rūko 34 (75,5 proc.) respondentai. Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp rūkančiųjų ir besiskundžiančių kosuliu, sloga ir dusuliu per pastaruosius metus.
5.1.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vidutiniškai išdirbamas valandas per dieną.
40,7 proc respondentų teigia, jog darbe praleidžia nuo 11–12 valandų per dieną. 33,9 proc nurodė darbe praleidžiantys 7–8 valandas. 17,6 proc. teigia praleidžiantys daugiau nei 12 valandų per dieną.
5.2. Dezinfekuojančių medžiagų darbo aplinkoje naudojimo, slaugytojų ir jų padėjėjų sveikatos pakenkimų sąsajos.
97,3 proc. respondentų nurodė esą dirbantys dezinfekuojančiomis medžiagomis Iš jų, turinčių kontaktą su dezinfekuojančiomis medžiagomis nuo kelių iki 10 kartų per dieną, buvo 84 (38 proc.), nuo 10 iki 50 kartų per dieną – 81 (36,7 proc.), kelis kartus per savaitę – 25 (11,3 proc.), daugiau nei 50 kartų per dieną – 23 (10,3 proc.) ir kelis kartus per mėnesį – 8 (3,6 proc.) respondentai.
Nurodant procedūras, kurių metu apklaustieji turi kontaktą su dezinfekuojančiomis medžiagomis, dažniausiai, 197 (89,1 proc.), jas naudoja dezinfekuojant rankas, 162 (73,3 proc.) dezinfekuojant aplinkos paviršius, 138 (62,4 proc.) valant medicininę įrangą, 133 (60,2 proc.) dezinfekuojant paciento odą ar žaizdas, 118 (53,4 proc.) dezinfekuojant instrumentus, 107 (48,4 proc.) atliekant medicininės įrangos dezinfekciją, 98 (44,3 proc.) valant instrumentus, 22 (10 proc.) atliekant medicininių atliekų dezinfekciją ir 10 (4,5 proc.) atliekant aukšto lygio cheminę dezinfekciją.
Respondentų kasdienis kontaktas su dezinfekuojančiomis medžiagomis, atliekant aplinkos paviršių dezinfekciją (χ2= 10,711, p= 0,005) ir paciento odos ir žaizdų dezinfekciją (χ2=9,045,p= 0,11), turi statistiškai reikšmingą priklausomybę tarp sveikatos problemų sukeltų dezinfekantų. Tarp kitų procedūrų, kurių metu kontaktuojama su dezinfekantais ir sveikatos sutrikimų sukeltų dezinfekantų
1 2 75 14 90 39 0 20 40 60 80 100 1-3 val. 4-6 val. 7-8 val. 9-10 val. 11-12 val. Daugiau kaip 12 val.
statistinės priklausomybės nerasta.
99,1 proc. respondentų atliekant dezinfekciją naudojo vienkartines pirštines, trečdalis naudojo chirurgines kaukes ir vienkartinius chalatus.
Kas šeštas asmuo nurodė, kad nėra pakankamai informuotas apie darbo vietoje naudojamų dezinfekcinių medžiagų keliamą pavojų jų sveikatai ir apie darbo saugos reikalavimus. Didžioji dalis – 84,2 proc. teigia, kad jie yra pakankamai informuoti. Du respondentai nurodė, kad jie nėra informuoti apie keliamą pavojų jų sveikatai ir nėra supažindinti su darbo saugos reikalavimais. 97,7 proc. apklaustųjų nurodė, jog jų darbo vietoje yra dezinfekcijos medžiagų naudojimo instrukcijos. Likusieji 2,3 proc. (n=5) nežinojo, ar jų darbo vietoje yra tokios instrukcijos.
Į klausimą kokiomis cheminėmis dezinfekcijos medžiagomis jums tenka dirbti, daugiau nei pusė (68,3 proc.) respondentų nurodė naudojantys alkoholį, trečdalis (31,2 proc.) nurodė peroksidą. Kas aštuntas (26,2 proc.) respondentas nežino, su kokiomis cheminėmis dezinfekcinėmis medžiagomis jiems tenka dirbti darbe. Su aldehidais dirba 10,4 proc., chloro junginiais 7,7 proc. ir amonio junginiais 7,2 proc. respondentų. 5.2.1. paveiksle pavaizduota slaugytojų ir jų padėjėjų pasiskirstymas tarp naudojamų cheminių medžiagų darbo aplinkoje. Pasiskirstymą taip pat įtakoja ir mažesnis slaugytojų padėjėjų dalyvavimo tyrime skaičius.
5.2.1.pav. Slaugytojų ir jų padėjėjų pasiskirstymas pagal cheminių dezinfekcinių medžiagų naudojimą darbe. 15 10 111 55 8 40 8 6 40 14 9 18 Aldehidai Amonio junginaiai Alkoholis Peroksidais Chloro junginiais Nežino Re sponde ntai
Ieškant sąsajų tarp per pastaruosius metus respondentus varginusių simptomų ir procedūrų, kurių metu kontaktuojama su dezinfekcinėmis medžiagomis, rasta sąsaja tarp slogos ir respondentų nežinojimo kokiomis dezinfekcinėmis medžiagomis jie dirba (χ2=6,247, p=0,012), slogos ir alkoholio naudojimo dezinfekcijai (χ2=4,037, p= 0,045), viduriavimo ir amonio junginių naudojimo (χ2=5,495, p= 0,019), dermatito ir peroksido naudojimo (χ2=4,446, p= 0,035) Chloro junginių naudojimo dezinfekcijai ir sausumo burnoje (χ2= 7,405, p= 0,007), bėrimų odoje (χ2=10,558, p= 0,001), dermatito (χ2=5,088, p= 0,024) ir viduriavimo (χ2=5,088, p= 0.024). Taip pat rasta sąsaja tarp bėrimų odoje ir aldehidų naudojimo (χ2=9,357, p= 0,002).
Respondentams nurodant jų darbo vietoje kylančias problemas, susijusias su dezinfekcinių medžiagų naudojimu, išryškėja svarbiausia kylanti problema – netinkamas darbo patalpų vėdinimas. Antroje vietoje labiausiai svarbios problemos: nepakankamas aprūpinimas asmens apsaugos priemonėmis ir netinkamas dezinfekcinių medžiagų laikymas darbo vietose. Netinkamas technologinis procesas (ekspozicija, eiliškumas, koncentracijos) ir nepakankamas dezinfekcinių medžiagų aprašymas, respondentų nuomone nesukelia problemų arba jos nėra tokios svarbios.
5.2.2.pav. Respondentų pasiskirstymas pagal keliamų problemų, susijusių su dezinfekcinių medžiagų darbo vietoje naudojimu
89,1 56,7 83,3 90,5 5 36,7 12,7 86,9 4,1 3,2 3,2 3,6 5,9 6,3 10
Nepakankamas dezinfekcijos medžiagų aprašymas/ instrukcija lietuvių kalba
Netinkamas darbo patalpų vėdinimas Nepakankamas aprūpinimas asmens apsaugos
priemonėmis
Netinkamas technologinis procesas (ekspozicija, eiliškumas, koncentracijos) Netinkamas dezinfekcijos medžiagų laikymas
darbo vietose
Proc.
Į klausimą ar respondentai turėjo ar turi sveikatos problemų, kurias galėtų sieti su dezinfekcinių medžiagų naudojimu darbo vietoje, 30 proc. atsakė turintys problemų, 10,9 proc. nurodė nežinantys ar turi ir 60,1 proc. nurodė, kad neturisveikatos problemų, siejamų su dezinfekcinėmis medžiagomis.
5.2.3. pav. Slaugytojų ir jų padėjėjų pasiskirstymas pagal sveikatos problemas, sukeltas dezinfekcinių medžiagų.
Kaip matome 5.2.3. paveiksle, daugiausiai sveikatos problemų, sukeltų dezinfekuojančių medžiagų, turi slaugytojai. Rezultatai rodo, kad slaugytojų padėjėjai dvigubai rečiau skundžiasi sveikatos problemomis, sukeltomis dezinfekcinių medžiagų, tačiau galime pastebėti, kad slaugytojų padėjėjų tyrime dalyvavo dukart mažiau.
5.2.1.lentelė. Dirbančiųjų dezinfekuojančiomis medžiagomis nusiskundimų sveikata ir odos pažeidimų simptomų sąsajos (n=64)
Odos pažeidimas
Sveikatos problemos, siejamos su
dezinfekcinių medžiagų naudojimu Satistinėnė prilausomybė Ne Nežinau Taip Bėrimai 4 10 25 χ2= 49,338 p= 0,000 Trūkinėjimai 1 10 23 χ2= 55,379 p= 0,000 Niežėjimas 4 10 31 χ2= 63,528 p= 0,000 Deginimas - 2 11 χ2= 23,726 p= 0,000 Paraudimas 3 12 24 χ2= 76,877 p= 0,000 89 21 44 44 3 20 Ne Nežinau Taip Respondentai
22,2 proc. visų respondentų skundžiasi odos paraudimu, kurį sieja su dezinfekcinių medžiagų naudojimu darbe, odos niežėjimu (20,4 proc.), bėrimais odoje (17, 6 proc.), trūkinėjimais (15,4 proc.), odos pleiskanojimu (13,1 proc.) ir deginimu (6,3 proc.).
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp nusiskundimų sveikata dėl dezinfekcinių medžiagų naudojimo darbe ir odos pažeidimų lokalizacijos rankų srityje (χ2= 130,001, p= 0,000), veido srityje (χ2= 55,351, p= 0,000), kaklo srityje (χ2= 16, 531, p= 0,000). Nėra statistinės priklausomybės tarp nusiskundimų sveikata, siejamų su dezinfekcinių medžiagų naudojimu, ir odos pažeidimų lokalizacijos blauzdų, šlaunų ir žastų srityse.
Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp nusiskundimų sveikata dėl dezinfekantų naudojimo ir odos pažeidimų atsiradimo iš karto pradėjus darbą (χ2= 20,943, p= 0,000), po 1–2 darbo valandų požymiai pasireiškia pusei (n=32) respondentų. Kas aštuntas respondentas nurodė, kad dirginantys požymiai odoje atsiranda po 2–4 darbo valandų (χ2= 13,649, p= 0,001), ir po 1–2 darbo dienų (χ2= 23,190, p= 0,000). Statistinė priklausomybė nenustatyta odą dirginantiems požymiams, atsiradusiems po 1–2 darbo savaičių.
Respondentų pasiskirstymas tarp odos pažeidimų požymių lokalizacijos dėl dezinfekantų naudojimo darbe ir požymių išnykimo laiko 5.2.2. lentelėje.
5.2.2. lentelė. Respondentų pasiskirstymas tarp odos pažeidimų požymių lokalizacijos dėl dezinfekantų naudojimo darbe ir požymių išnykimo laiko.
Lokaliza-cija
Požymiai išnyksta (n) Neišnyksta Per kelias
valandas Per 1 dieną Per 2–4 dienas
Per 1–2 savaites Rankos 5* 18* 24* 22* 4* Veidas 2 13* 7 12* 3* Kaklas 1 5* 4* 2 -Žastai - - 1* - -Šlaunys - 1 1 - -Blauzdos 1* 1 1 - -*p<0,05
Respondentai (n=8), nurodę turintys odos pažeidimų, kuriuos sieja su dezinfekcinių medžiagų naudojimu, taip pat nurodė, kad yra anksčiau sirgę odos ligomis. 72 respondentai nurodė anksčiau nesirgę odos ligomis.
34 72 8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Sirgę odos ligomis Nesirgę odos R es p on d en ta i
5.2.4. pav. Respondentų, turinčių odos pažeidimų, pasiskirstymas pagal anksčiau sirgusius ir nesirgusius odos ligomis.
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp dirbančiųjų su dezinfekcinėmis medžiagomis ir jų naudojimo dažnumo bei per pastaruosius metus persirgtomis ligomis – akių gleivinės uždegimu (χ2=11,993, p= 0,017), alerginėmis odos ligomis (χ2=28,794, p= 0,000). Kitoms persirgtoms ligoms statistinės priklausomybės nerasta.
Respondentai dažniausiai skundėsi kvėpavimo sistemos sutrikimais: kosuliu (14,9 proc.), sloga (12,7 proc.), dusuliu (7,7 proc.) ir balso prikimimu (5 proc.), kuriuos siejo su dezinfekcinių medžiagų naudojimu darbe.
5.2.3. lentelė. Dirbančiųjų su dezinfekuojančiomis medžiagomis nusiskundimų sveikata ir kvėpavimo sistemos sutrikimų sąsajos (n=64)
Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Sveikatos problemos, siejamos su
dezinfekcinių medžiagų naudojimu Statistinė priklausomybė Ne Nežinau Taip Kosulys 1 8 24 χ2= 53,112 p= 0,000 Dusulys 2 5 10 χ2= 18,682 p= 0,000 Balso prikimimas - 3 8 χ2= 17,496 p= 0,000 Sloga - 5 23 χ2= 52,057 p= 0,000
5.2.3. lentelėje pateiktuose duomenyse matyti, kad kas penktam respondentui, siejančiam savo sveikatos problemas su dezinfekantų naudojimu, sloga ir kosulys dažniausiai atsiranda po vienos ar
dviejų darbo valandų, o išnyksta dažniausiai per vieną dieną. Kas septintam respondentui prasidėjusi sloga ir kosulys tik pradėjus darbą išnyksta dažniausiai per kelias valandas.
5.2.4. lentelė. Respondentų, kurie savo sveikatos problemas sieja su dezinfekantų naudojimu, pasiskirstymas tarp kvėpavimo sistemos sutrikimų ir jų atsiradimo laiko.
Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Požymiai atsiranda (n) Požymiai išnyksta (n) Iš karto pradėjus darbą Po 1–2 val. Po 2–4 val. Po 1–2 darbo dienų Po 1–2 darbo sav. Per kelias val. Per vieną dieną Per 2–4 dienas Per 1–2 sav. Sloga 9* 11* 4 3* 1 9* 12* 3* 1 Kosulys 8* 12* 11* 2 1 9* 12* 6* 3* Dusulys 6* 6* 4* 2* - 5* 7* 3* -Balso prikimimas 2 4* 1 3* - 2 1 5* -*p<0,05
Dauguma respondentų, siejančių kvėpavimo sistemos sutrikimus su dezinfekantais, nurodė nesergantys kvėpavimo sistemos ligomis. Mažoji jų dalis anksčiau sirgo bronchine astma arba šiuo metu serga alergine sloga. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė, lyginant kvėpavimo sistemos pažeidimus, sukeltus dezinfekcinių medžiagų su anamnestiniais duomenimis (bronchinė astma, alerginė sloga) kosulys (χ2=113,146, p= 0,000), dusulys (χ2=68,809, p=0,000), balso prikimimas (χ2=76,917, p= 0,000), sloga (χ2= 103,388, p=0,000). 3 7 47 0 10 20 30 40 50 Anksčiau esu sirgęs bronchine atsma Sergu alergine sloga Nesergu kvėpavimo sistemos ligomis R es po nd en ta i
