Vytautas Kalašinskas
V kursas, 4 grupė
PAAUGLIŲ DANTŲ GYDYMO BAIMĖS, STRESO
MAŽINIMAS PASITELKIANT AUDIO DĖMESIO
NUKREIPIMO SU GARSĄ IZOLIUOJANČIOMIS
AUSINĖMIS METODĄ
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas: Asist. Živilė Kristina Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PAAUGLIŲ DANTŲ GYDYMO BAIMĖS, STRESO MAŽINIMAS PASITELKIANT AUDIO DĖMESIO NUKREIPIMO SU GARSĄ IZOLIUOJANČIOMIS AUSINĖMIS METODĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2021 m. ... 2021 m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
TURINYS SANTRAUKA...8 SUMMARY...9 PAGRINDINĖS SANTRUMPOS...10 ĮVADAS...11 1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1. Dantų gydymo baimės koncepcija...13
1.2. Dantų gydymo baimės etiologija...13
1.3. Dantų gydymo baimės padariniai...14
1.4. Dantų gydymo baimės identifikavimas...16
1.5. Dantų gydymo baimės mažinimo metodai………...17
1.5.1. Aromaterapija...17
1.5.2. Geri santykiai su pacientu...17
1.5.3. Galėjimas kontroliuoti situaciją...18
1.5.4. Psichoterapinis valdymas. Relaksacijos technikos...18
1.5.5. Dėmesio nukreipimo būdai...19
1.6. Pasirinktos temos pagrįstumas...21
2. MEDŽIAGA IR METODAI...22
2.1. Tyrimo metodika...22
2.2. Tiriamųjų atranka...23
2.3. Imties dydžio nustatymas...23
2.4. Statistinė duomenų analizė...24
3. REZULTATAI...25 4. REZULTATŲ APTARIMAS...34 PADĖKA...36 INTERESŲ KONFLIKTAS...36 IŠVADOS...37 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...38 LITERATŪRA...39 PRIEDAI...43
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų gydymo baimė turi įtakos burnos sveikatai, nes tuomet vengiama vizitų pas odontologą, didėja sugedusių dantų skaičius, blogėja periodonto būklė, plinta kariesas. Negatyvų požiūrį į dantų gydymą suformuoja neigiamos gydymo patirtys, emocijos. Svarbu sumažinti patiriamą stresą dantų gydymo metu. Tobulėjant technologijoms atrandama naujų baimės valdymo galimybių. Šiame tyrime siekta nustatyti garsinio fono izoliacijos metodo efektyvumą, mažinant dantų gydymo baimę paaugliams, pasitelkiant garsą išjungiančias/slopinančias ausines naudojant ir nenaudojant muzikos terapiją.
Medžiaga ir metodai: tyrimas atliktas dviejose privačiose Kupiškio rajono klinikose 15 – 18 metų pacientams, atvykusiems dantų restauraciniam, endodontiniam gydymui, bei dantų higienai išdalinus apklausas su M-MDAS klausimynu. Tada pacientai atsitiktinai suskirstyti į 3 grupes: tiriamieji su pasyviai garsą slopinančios ausinėmis (kontrolė), tiriamieji su aktyviai garsą slopinančių ausinių funkcija ir trečia grupė su aktyviai garsą slopinančių ausinių funkcija ir muzika. Rezultatų analizei atrinkti pacientai, kurių baimės lygis ≥10. Patiriamo streso lygis fiksuotas matuojant pulsą pulsoksimetru.
Rezultatai: Atlikus tyrimą nustatyta, kad paauglių vidutinis dantų gydymo baimės lygis buvo 15,49. Merginos tris kartus dažniau nurodė baimę, kaip priežastį, vengti vizito pas odontologą. Išsiaiškinti baimę keliantys veiksniai: skausmo pojūtis, vaistų leidimas, dantų gręžimas, aparatų keliami garsai. Grupės, kuriai taikyta aktyvi garsą slopinančių ausinių funkcija ir muzika, pulsas sumažėjo reikšmingai (7,53 proc.) lyginant su kontroline grupe (pasyvus garso slopinimas).
Išvados: Kupiškio rajone tarp 15-18 metų pacientų, 23,53 proc. turėjo dantų gydymo fobiją, o 49,0 proc. jautė santykinai nedidelę baimę. Tiriamųjų merginų baimės lygis (vid. 16,25) ženkliai didesnis nei vaikinų (vid.13,6). Nerasta sąsajų tarp amžiaus ir baimės lygio. Garsą aktyviai izoliuojančios ausinės efektyvios baimės mažinimui. Ausinės su muzika reikšmingai sumažina pulso dažnį gydymo metu.
Raktiniai žodžiai: dantų gydymo baimė, muzikos terapija, dantų gydymo fobija, paaugliai
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: due to the fear of dental treatment patients tend to avoid dental visits, this leads to the increased number of damaged teeth, and the deterioration of the periodontal space condition. The negative emotions experienced in childhood related to dental treatment forms a negative attitude towards it, which persists in later stages of life. It‘s important to look for ways to reduce the stress experienced during dental treatment. As technology advances, new opportunities for fear management are emerging. The aim of this study was to determine the effectiveness of the background sound isolation method in reducing the fear of dental treatment in adolescents using sound-canceling headphones with and without music therapy.
Materials and methods: surveys with the M-MDAS questionnaire were distributed to the investigated patients between 15–18 years old for dental restorative, endodontic treatment and dental hygiene. Then they were randomly divided into 3 groups: a subject group with a passive sound-absorbing headset (control), a subject group with an active sound-canceling headphone function, and a third with an active sound- canceling headphone function and music. Patients with a fear level ≥10 were selected for analysis of results. The level of stress experienced was recorded by measuring the pulse with a pulse oximeter.
Results: data analysis showed that patients dental fear level mean was 15.49. Girls were more likely to report fear as a reason to avoid a visit to the dentist. Fearful factors were identified: pain sensation, medication, teeth drilling and handpiece sounds. The pulse rate of the group with active sound-canceling headphones and music decreased significantly (7,53 percent) compared to the control group (passive sound damping).
Conclusions: In Kupiškis district, between ages of 15-18 years, who came for dental treatment 23.53 percent. had a dental phobia, and 49.0 percent. felt a relatively small amount of fear. The level of fear of the surveyed girls (mean 16.25) was significantly higher than that of the boys (mean 13.6). No correlations were found between age and fear level. Active sound-insulating headphones are effective for fear reduction.
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
Min. – minutėsModified- MDAS – modifikuotas Modified Dental Anxiety Scale (modifikuota dantų gydymo nerimo skalė)
DGB – dantų gydymo baimė
PNC (passive noise control) - pasyvi triukšmo kontrolė ANC (acctive noise control) - aktyvi triukšmo kontrolė
11
ĮVADAS
Baimė - tai natūrali kiekvieno žmogaus emocija, atliekanti apsauginę funkciją. Šis įgimtas jausmas apsaugo mus nuo galimų pavojų, keliančių grėsmę sveikatai. Instinktyviai bijome netikėtų garsų, ūmaus skausmo, todėl ne retai baimę išgyvename ir odontologinių procedūrų metu. Tobulėjant technologijoms gydymas tampa komfortiškesnis, bet dantų gydymo baimės problema pasaulyje išlieka aktuali. Daugiausia su ja susiduria jaunesnio amžiaus žmonės. Nermo H. su kolegomis teigia, jog gydymo nerimą turi nuo 5,7% iki 19,5% vaikų ir paauglių [1]. Grisolia ir kt. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad bendras dantų gydymo baimės paplitimas - 23,9%. Atitinkamai: ikimokyklinio amžiaus 36,5%, moksleivių 25,8%, paauglių 13,3% [2]. Odontologinių kabinetų aplinkoje pacientai bei darbuotojai pastoviai veikiami įvairių odontologinės įrangos garsų. Dažniausiai diskomforto ir nerimo jausmą sukelia dantų grąžto garsas. Viena pagrindinių priežasčių kodėl pacientai vengia dantų apžiūros vizitų ir yra baimė bei nerimas dėl girdimų garsų [3].
Yra ir kitų stresą keliančių vizito vengimo priežasčių: bijoma skausmo, nerimaujama dėl kvapų, garsų, medicininių medžiagų skonio, nežinomybės. Dėl baimių žmonės vengia profilaktiškai lankytis pas gydytojus odontologus ir ilgainiui turi didesnių burnos sveikatos problemų, o tai turi įtakos visuomenės sveikatai [3,4]. Darbe cituojamų šaltinių tyrimai dažniausia skirti išsiaiškinti veiksniams, keliantiems baimę gydymo aplinkoje, tačiau nedaugelis orientuoti į nerimą keliantį dantų gydymo įrangos, pvz., turbininio antgalio ir ultragarsinio skalerio, poveikį. Odontologinės įrangos garso keliamas stresas - viena iš galimų odontologo vengimo priežasčių [3].
Psichologinis odontologinių instrumentų garso poveikis paauglių dantų gydymo baimei atsirasti nėra moksliškai ištirtas. Tarp studentų analogiškas tyrimas atliktas mokslininkų Mak’o ir jo kolegų Hong Kong‘o universitete. Buvo tirtas dantų grąžto garso efektas tarp jaunimo (virš 18 metų) bei įvertintas ryšys tarp šio efekto ir dantų gydymo baimės [3].
Dantų gydymo baimė pasireiškia fiziologiškai. Baimės jausmas pagreitina širdies ritmą, greitėja kvėpavimas, bei kitos su širdies veikla susijusios funkcijos [5,6]. Fiziologiniai pokyčiai padeda įvertinti baimės ar streso lygį.
12 Taigi, išsiaiškinus paauglių baimės lygį ir problemos mastą, galima būtų numatyti ir siūlyti individualizuotus problemos sprendimo būdus. Šiame darbe norėta išsiaiškinti problemos dydį (nerimo priežastis) ir aptarti sprendimo būdą: aktyvią odontologinių instrumentų keliamo garso kontrolę.
Tyrimo tikslas: Nustatyti garsinio fono izoliacijos metodo efektyvumą, mažinant dantų gydymo baimę paaugliams, pasitelkiant garsą išjungiančias/slopinančias ausines.
Tyrimo uždaviniai:
1. Sužinoti dantų gydymo baimės paplitimą Kupiškio rajone/mieste tarp gydymui atvykusių paauglių pacientų.
2. Išsiaiškinti dantų gydymo baimės sukeliamo streso stiprumą tarp skirtingo amžiaus bei lyties pacientų.
3. Nustatyti aktyviai garsą izoliuojančių ausinių efektyvumą gydymo baimės mažinimui (lyginant pacientus gydomus su ir be muzikos)
13
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dantų gydymo baimės koncepcija
Dantų gydymo baimė - emocinė reakcija į specifinius, nemalonius, nerimą keliančius dirgiklius dantų gydymo metu. Pacientų patiriama baimė dėl dantų gydymo yra pernelyg didelė ir nepagrįsta neigiama emocinė būsena [7]. Nerimas, patiriamas stresas, siejamas su mintimi apsilankyti pas odontologą profilaktinei apžiūrai, dantų gydymo procedūromis, vadinamas dantų gydymo baime (DGB) [8]. Šią psichologinę būseną sukelia mintis, kad gydymo metu nutiks kažkas baisaus. Sąvokos: dantų gydymo baimė ir nerimas nusako stiprias neigiamas emocijas, susijusias su dantų gydymu tarp vaikų ir paauglių, bei parodo skirtingą tos pačios psichologinės būklės laipsnį, bet mokslinėje literatūroje dažnai vartojamos netiksliai, sutapatinamos [7].
Yra skiriami keli baimės lygiai: nerimas, baimė ir fobija. Nerimas - emocinė būsena, juntama prieš susidūrimą su grėsmingais dirgikliais, kurių kartais negalima numatyti. DGB yra reakcija į grėsmingus dirgiklius, kylančius dantų gydymo situacijose [2,8]. Fobija yra nuolatinė, nereali ir intensyvi tam tikro dirgiklio baimė, dėl kurios visiškai išvengiama suvokiamo pavojaus [2,4,8]. Didžiulė ir neracionali odontologijos baimė yra vadinama odontofobija [5] ir kaip specifinė fobija diagnozuota pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM) -IV ir Tarptautinę Statistinę ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikaciją (TLK) -10.4 [8].
1.2 Dantų gydymo baimės etiologija
Dantų gydymo baimė dažniausiai atsiranda dar vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir vėliau gyvenime [5,9]. Manoma, kad ji išlieka santykinai stabili per visą individo gyvenimą [9]. DGB gali kilti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip ankstesnė, neigiama ar traumuojanti patirtis, ypač vaikystės [6], šeimos narių ar bendraamžių patirtys, individualios asmeninės savybės, pvz., neurotiškumas [5,8]. Šiuos teiginius patvirtina Cianetti S. ir kt. tyrimas, kad patirtos neigiamos problematiško dantų gydymo vaikystėje ar paauglystėje emocijos turi įtakos vėlesniam nenorui bendradarbiauti su odontologais [7]. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurie reguliariai lankosi pas gydytoją profilaktiškai, turi mažesnę DGB, lyginant su nereguliariai besilankančiais vaikais. Ankstesnė teigiama gydymo patirtis paprastai sumažina dantų baimės atsiradimo riziką net po nemalonaus ar skausmingo gydymo [10].
14 Kai kurios kitos dažnos baimės, sukeliančios stresą, yra: skausmo, sužalojimo, nežinomybės, radiacijos poveikio, užspringimo. Nerimą kelia ir nepasitikėjimas gydytoju, bejėgiškumo odontologo kėdėje jausmas ir negalėjimas kontroliuoti situacijos, kol atliekamos dantų gydymo procedūros [6,8,10]. Nerimą taip pat gali išprovokuoti jutiminiai veiksniai pvz., adatų matymas, oro turbinų grąžtai, gręžimo ir riksmo garsai, eugenolio ir preparuoto dentino kvapas, taip pat aukšto dažnio vibracijų pojūčiai burnoje [6,8]. Įvade minėto Hong Kong‘o universiteto mokslininkų tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad iš pateiktų 73 nerimą/dantų gydymo baimę provokuojančių veiksnių, dantų grąžto ir dentalinio skalerio garsas sukėlė santykinai aukštą dantų gydymo baimės lygį. Labiau į garsą reagavo ne odontologijos studentai (tyrimas buvo atliekamas dviejose grupėse – odontologijos ir ne odontologijos studentų tarpe). O amžius ir lytis abiejų grupių studentų statistiškai reikšmingo skirtumo neturėjo. Taip pat nustatyta, kad dantų gydymo nerimas yra glaudžiai susijęs su ankstesne patirtimi odontologijos klinikose [3].
Pasak Seligman ir kt., pacientai, turintys dantų gydymo fobiją, labiau reaguoja į kitus dantų baimę provokuojančius stimulus (kaip grąžtelio garsas ar danties ekstrakcija), nei į kraują ar injekciją [5]. Milgrom P. su kolegomis Vašingtono universitete nustatė keturias skirtingas nerimaujančių pacientų grupes pagal nerimo kilmę ar baimės šaltinį („Sietlo sistema“). Pacientai jaudinosi: 1) dėl specifinių dantų gydymo dirgiklių, 2) nes nepasitikėjo odontologų personalu, 3) dėl visuminio dantų gydymo, 4) dėl komplikacijų/nelaimių gydymo metu [8]. Stenebrand ir kt. Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad lytis, ankstesni nemalonūs potyriai (skausmai), bendro nerimo ir depresijos simptomai turi įtakos dantų gydymo baimės išsivystymui paaugliams [11]. Vaikų požiūriui į dantų gydymą įtakos turi tėvų, brolių ir seserų bei draugų požiūris. Šis aplinkinių poveikis gali būti stipresnis už gydytojo taikytų elgesio valdymo metodų poveikį [10]. Šeimos įtaką formuojantis dantų gydymo baimėms patvirtina ir Strøm K. ir kolegų tyrimas, kuriame minima ir lyties įtaka, nors ir nelabai reikšminga [12].
1.3 Dantų gydymo baimės padariniai
DGB ar nerimas sukelia individo fizinį, kognityvinį (t.y. suprantame kas vyksta iš garsų), emocinį ir elgesio atsaką. Baimė ar nerimas padidina skausmo suvokimą, todėl tokie pacientai patiria daugiau skausmo, šis trunka ir prisimenamas ilgiau [5,8,9]. Su šia problema dažnai susiduriama odontologinėse klinikose, kai stresuojantys pacientai sukelia įtampą ir gydytojui
15 odontologui. Tuomet gydymas reikalauja daugiau laiko ir išteklių, nes sunkiau bendrauti su pacientu, nustatyti diagnozę ir priimti gydymo sprendimą, padidėja klaidos rizika [7,8,9,13,14].
Baimės ir dantų gydymo vengimo santykis yra sudėtingas ir apima daugelį veiksnių. Stenebrand ir kt. tyrime buvo nustatyta reikšminga koreliacija tarp dantų gydymo baimės ir depresijos. Paaugliai, turintys dantų gydymo baimę, buvo labiau linkę į savikritiką ir depresiją [11]. Beje, tyrimais nustatyta, kad ryšys tarp dantų gydymo baimės ir depresijos būdingas ir suaugusiems [11]. Strøm ir kt. tyrimai parodė, kad koreliuoja nerimas/depresija ir dantų gydymo baimė, ypač tarp merginų [12]. Vengimo gydytis laiku pasekmė – bloga burnos sveikata [1]. Ji gali sutrikdyti miegą, mitybą, sulėtinti augimą bei vystymąsi, taip pat gali turėti įtakos dėmesio koncentracijai ir mokymosi rezultatų prastėjimui. Vaikas gali patirti patyčias dėl dantų išvaizdos [6].
DGB siejama ir su padidėjusia karieso rizika [1]. Bijantys gydymo atidėlioja vizitus, todėl, daugėjant sugedusių dantų, blogėjant periodonto būklei, plinta ligos, prastėja gyvenimo kokybė [1,4,8,13]. Fobija lemia, kad tokie žmonės pas odontologą patenka tik tada, kai jau reikalingos sudėtingos ir traumuojančios gydymo procedūros, o tai dar labiau paaštrina ir sustiprina baimę. Todėl ateityje vėl bus vengiama apsilankyti pas odontologą. Taigi, vyksta ydingas dantų gydymo baimės ratas [8], kurį reikėtų nutraukti dar neįsisukus. 1 pav.
1 pav. Ydingas dantų gydymo baimės ratas Vizitų vengimas Dantų problemos Simptomais pagrįstas gydymas DGB
16 1.4 Dantų gydymo baimės identifikavimas
Pirmas susitikimas su gydytoju odontologu labai svarbus. Jis gali atskleisti nerimo ar baimės buvimą. Tokiose situacijose subjektyvus ir objektyvus įvertinimas gali padėti greičiau nustatyti teisingą diagnozę [8]. Dantų gydymo baimę ar fobiją turinčių pacientų įvertinimo metodikų yra įvairių, pvz., pusiau struktūruotas interviu, nerimo klausimynai, objektyvus stebėjimas. Klausimynai sudaryti iš daugybinių atsakymų. Corah‘o dantų gydymo nerimo skalė (CDAS) (Corah’s Dental Anxiety Scale), modifikuota dantų gydymo nerimo skalė (MDAS) (Modified Dental Anxiety Scale) [29], Kleinknecht ir kt. dantų gydymo baimės apklausa (DFS) (Dental Fear Survey), Stouthard’o ir kt. dantų gydymo nerimo apklausa (Dental Anxiety Inventory), Seatlo dantų gydymo nerimo klausimynas (Seattle Dental Anxiety Question) ir kiti. Keletas populiariausių, dažniausiai naudojamų CDAS, MDAS ir DFS [8]. CDAS plačiai naudojamas, sudarytas iš 5 klausimų apie skirtingas situacijas gydytojo odontologo kabinete. Atsakymai vertinami nuo 1 iki 5 balų, tad galima surinkti iki 25 taškų. Daugiau nei 15 balų surinkę pacientai indikuoja didelę dantų gydymo baimę ar net fobiją. Klausimyno trūkumas, kad nevertinamas klausimas apie anestezijos injekcijas, taip pat nėra pasiūlytų vienodų atsakymų, todėl sunku įvertinti duomenis [8,29]. MDAS trumpas, taip pat dažnai naudojamas 5 klausimų klausimynas. Atsakymai vienodi ir vertinami nuo 1 (nebijantis) iki 5 (labai bijantis) taškų. Maksimalus taškų skaičius 25 [8,29]. Šiame tyrime pasirinktas
modifikuotas MDAS klausimynas.
DFS sudaro 20 punktų, susijusių su fiziologinėmis baimės išraiškomis ir skirtingais baimės dėl dantų gydymo objektais. Šiame klausimyne yra pateikiami penki atsakymo variantai, kurių suvestiniai įverčiai nuo 20 (mažiausiai) iki maksimalaus 100. Didele baime rekomenduojama laikyti surinkus virš ≥ 60 taškų. Skalė turi tris dimensijas: vengimas gydyti dantis, nerimo somatiniai simptomai ir nerimas dėl dantų gydymo dirgiklių [8]. Objektyvios DGB/nerimo matavimo priemonės yra kraujospūdžio, pulso dažnio, pulsoksimetrijos, piršto temperatūros ir odos reakcijų pokyčių fiksavimas. Pastarasis itin tikslus. Iš epidermio prakaito liaukų dėl nerimo išsiskiriantis skysčių kiekis sukelia elektrinių impulsų pokyčius. Prakaitas sukelia nedidelę odos galvaninę reakciją, kuri registruojama [8].
17 1.5 Dantų gydymo baimės mažinimo metodai
Odontologijos klinikos aplinka ir personalas turi sukurti atmosferą, kurioje neliktų galimybės nerimui ir baimėms. Pasak Appukuttan D.P., malonus personalo bendravimas, rami muzika, ryškių šviesų vengimas, malonūs kvapai laukiamajame sukuria neagresyvią atmosferą, o neilgas procedūros laukimas padeda valdyti nerimą. Laukiamajame neturi girdėtis garsų iš gydytojo kabineto [8].
1.5.1 Aromaterapija
Aromaterapija gali padėti užmaskuoti odontologinių medžiagų (eugenolio) kvapą ir teigiamai paveikti pacientą. Aromaterapija - alternatyvus gydymo metodas, kuriame aromatinių augalų esenciniai aliejai naudojami sukurti pozityvų psichologinį atsaką naudojant uoslę. Esencinių aliejų ar kitų malonių kvapų inhaliacija turi anksiolitinį poveikį ir pagerina nuotaiką [8,14]. Premkumar K.S. ir jo kolegos 2019 metais atliko ortodontinių pacientų nuo 15 iki 30 metų tyrimą. Pacientams laukiamajame buvo taikoma levandų ir rožių aliejaus aromaterapija, o gauti duomenys lyginami su kontroline grupe. Nerimas buvo matuojamas tiek objektyviais, tiek subjektyviais metodais. Nustatyta, kad levandų ir rožių eteriniai aliejai pacientams reikšmingai sumažino nerimą [14].
1.5.2 Geri santykiai su pacientu
Kontroliuojant DGB yra svarbūs geri paciento ir gydytojo santykiai. Svarbi abipusė komunikacija. Išklausoma paciento informacija apie dantų problemas, taip pat teiraujamasi apie lūkesčius ir patiriamas baimes. Reikia skatinti pacientus užduoti klausimus apie gydymą ir visapusiškai informuoti apie tai, kas bus daroma prieš pradedant procedūrą ir jos metu. Odontologai turėtų suprantamais žodžiais pateikti visą reikalingą išsamią informaciją apie problemą, gydymo galimybes ir prevencines priemones. Pirmasis susitikimas turėtų didinti paciento pasitikėjimą odontologu. Pacientai vertina aiškius, tikslius, sąžiningus ir tiesmukus atsakymus. Melagingi patikinimai gali sugriauti pasitikėjimą. Neverbalinis bendravimas taip pat turi didelę reikšmę, būtina užmegzti akių kontaktą ir stebėti situaciją, vengti greitų judesių [8]. Paprastai pacientai gerai įvertina draugišką ir užjaučiantį gydytoją.
18 1.5.3 Galėjimas kontroliuoti situaciją
Kontrolės praradimas gydymo procedūros metu yra reikšminga paciento nerimo priežastis [8]. Išsamus ir suprantamas paciento informavimas apie procedūrą ir saugumo priemones gydymą daro visapusiškai patogesnį. Naudojamas situacijos modeliavimo metodas „sakyk-rodyk-daryk“ apima suprantamus pacientui paaiškinimus ir demonstravimą (galima ir naudojant modelį), o pagal tai ir procedūros atlikimą [8]. Svarbu leisti pacientui pajusti, kad jis gali kontroliuoti procesą. Jis gali duoti sutartą signalą odontologui ar dantų higienistui sustabdyti procedūrą. Signalas gali būti paprastas, pvz. pakelta ranka. Konkrečius signalus galima aptarti prieš pradedant gydymą. Pasak Armfield J. M., Heaton L. J., pacientams taip pat gali būti duodami veidrodžiai procedūrai stebėti, kad jie pasijustų kontroliuojantys procesą [16]. Visa tai padidina pasitikėjimą odontologu.
1.5.4 Psichoterapinis valdymas. Relaksacijos technikos
Nerimą sukeliantys dirgikliai sukelia fizinę įtampą, o ši didina paties nerimo suvokimą. Relaksacija – priešinga reakcija nei stresas. Praktikuojama reguliariai ji mažina nerimo lygį. Asmuo gali nuslopinti nerimo ar baimės simptomus. Relaksacijos būseną galima pasiekti giliai kvėpuojant ir atpalaiduojant raumenis [8].
Literatūroje aprašytos kelios atsipalaidavimo technikos. Ost‘o relaksacija, Jakobseno laipsniškas raumenų atpalaidavimas, funkcinis atsipalaidavimas, greitas atsipalaidavimas, autogeninis atsipalaidavimas [8]. Gydytojai odontologai gali jas naudoti klinikinėje praktikoje pacientų streso mažinimui.
Dažniausiai pacientai mokomi laipsniško Jacobseno raumenų atpalaidavimo [8]. Tai pagrindinių raumenų grupių trumpas įtempimas ir ilgesnis atpalaidavimas. Ost‘o relaksacijos metu pacientai išsamiai registruoja jiems nerimą keliančius jausmus, ypač fizinius pojūčius, kad geriau
juos suprastų [8].
Svarbiausias ir pagrindinis būdas padėti pacientams fiziškai atsipalaiduoti yra išmokyti juos tinkamai kvėpuoti. Diafragminis kvėpavimas sumažina krūtinės įtampą ir leidžia įkvėpti daugiau oro. Tai gilaus atsipalaidavimo metodas [8]. Rekomenduojama vienu metu naudoti atpalaiduojamąjį kvėpavimą ir raumenų atpalaidavimą. Pacientas įkvėpdamas įtempia tam tikrų
19 raumenų rinkinį, o iškvėpdamas juos atpalaiduoja. Vaizdų terapija taip pat gali būti derinama su atsipalaidavimo metodais [8].
Gydytojas H. Bensonas iš Harvardo medicinos mokyklos įrodė, kad dar viena efektyvi technika yra meditacija. Ji leidžia geriau kontroliuoti periferinę ir centrinę nervų sistemas. Gydytojas patvirtino hipotezę, kad atsipalaidavimas yra susijęs su pagumburio, tarpinių smegenų, sritimi ir yra atsvara atsakui į stresą. Reguliarus atsipalaidavimo reakcijos sukėlimas ne tik sumažina reakcijos į stresą poveikį, bet yra veiksmingas gydant daugelį sveikatos problemų [8].
1.5.5 Dėmesio nukreipimo būdai
Nukreipiant paciento dėmesį nuo nemalonių procedūrų naudojama distrakcija. Ji leidžia sumažinti nemalonius išgyvenimus ir išvengti neigiamo elgesio. Stresą keliančios procedūros metu veiksmingas išblaškymo būdas galėtų būti trumpos pertraukos. Taip pat galima naudoti foninę muziką, televizorių, kompiuterinius žaidimus, 2-D ir 3-D vaizdo akinius su filmų peržiūros funkcija regėjimui ir klausai nukreipti [8].
Tinkama muzika turi įtakos žmogaus smegenų veiklai, todėl giliai atpalaiduoja ir malšina skausmą bei nerimą [6]. Kai pacientas įtemptos procedūros metu klausosi malonios muzikos, veikia atsipalaidavimo ir išblaškymo derinys, kuris sumažina neuroendokrininės ir simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Šis dėmesio nukreipimo metodas buvo sėkmingai odontologų pritaikytas tiek pacientams vaikams, tiek suaugusiems [15]. Muzikos terapija gali būti aktyvi arba pasyvi. Pirmojoje dalyvauja interaktyviai bendraujantis muzikos terapeutas, o antroji vyksta pacientui pasyviai klausantis iš anksto įrašytos muzikos [8]. Ausinių naudojimas (kai įmanoma) šiek tiek apsunkina personalo ir paciento bendravimą, tačiau triukšmingais momentais gali padėti pacientui maskuoti dirginančius ar nerimą sukeliančius aplinkos garsus. Per garso kolonėles grojama muzika turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį operacinės personalui: ji gali sutrikdyti efektyvų bendravimą, bet taip pat gali nuraminti darbo aplinką. Viena aišku, kad muzika, nepaisant kylančių praktinių problemų, gali būti veiksminga priemonė, šalinant nerimą atliekamų procedūrų metu [6,15]. Muzikos poveikį nerimui sumažinti gali lemti keli pagrindiniai mechanizmai. Teigiama, kad muzika sumažina nerimą dėl savo įtakos autonominėms nervų reakcijoms. Tiksliau sakant, manoma, kad anksiolitinis muzikos poveikis pasiekiamas ja slopinant simpatinę nervų
20 sistemą, dėl to sumažėja nervų ir raumenų sujaudinimas. Tyrimai parodė kortizolio ir kitų pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies neuropeptidų kiekio sumažėjimą klausantis muzikos [17]. Be to, muzika skatina limbinę sistemą išskirti endorfinus. Šie neuromediatoriai svarbūs stiprinant pasitenkinimo jausmą [15,17]. Neurografiniai tyrimai parodė, kad klausantis malonios muzikos stipriai suaktyvėja ventralinė tegmentalinė sritis ir branduolys (NAc). NAc laikomas svarbiausiu smegenų malonumo centru. Aktyvavus NAc, išsiskiria dopaminas, kuris reguliuoja malonumo ir geros nuotaikos suvokimą [17]. Be to, dopaminas svarbus analgezijoje dėl jo sąveikos su endogeniniais opioidais. Taip pat įrodyta, kad muzika mažina migdolinio kūno, kuris yra pagrindinė kurianti ir aktyvuojanti sąlyginį baimės atsaką smegenų struktūra, aktyvumą [15], sistolinį ir diastolinį kraujospūdį [22]. Taigi dopaminerginės sistemos suaktyvinimas ir migdolinio kūno veiklos slopinimas gydant dantis veikia kaip nerimo ir skausmo suvokimo mažinimas.
Pastaraisiais metais buvo sukurtos kelios technologijomis pagrįstos metodikos, skirtos mažinti dantų gydymo baimę, nerimą, taupyti medikų laiką. Tereikia minimalaus odontologų apmokymo, kad naudotųsi jomis. Tai vaizdo modeliavimas, audio dėmesio nukreipimas, audiovizualinis dėmesio nukreipimas, vaizdinė hipnozė ir progresuojančios raumenų relaksacijos instrukciniai vaizdo klipai, kognityvinė elgesio terapija (keičiant mąstyseną sumažinamas patiriamas psichologinis stresas ir mažai padedantis elgesys pakeičiamas tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas) [9,13].
Kaip minėta anksčiau, vienas iš baimes sukeliančių veiksnių yra dantų gydymo priemonių keliamas triukšmas. Daugelis greitųjų antgalių (turbinų) skleidžia aukšto dažnio garsus (2-14 kHz ribose). Garso bangos lygis uždaroje patalpoje gali pakilti iki 80 dB. Ilgą laiką dirbant tokiomis sąlygomis gali suprastėti klausa. Po 5 metų galima tikėtis liekamųjų reiškinių [18]. Todėl garsų mažinimas padėtų ir specialistams apsisaugoti nuo patiriamos triukšmo taršos, ir nebūtų kliūtimi daliai pacientų dažniau lankytis pas gydytoją. Yra sukurtos kelios garso taršą mažinančios priemonės. Paprastai jos skirstomos į dvi grupes: PNC (pasyvi triukšmo kontrolė) ir ANC (aktyvi triukšmo kontrolė). Pirmoji sumažina garsą pasitelkiant garsą slopinančias priemones (ausų kištukai, ausinės). Antrojoje naudojamas išorinis mikrofonas garsui rasti ir sukuriamas apverstos fazės garsas, kuris pašalina surastą triukšmą. Dantų gręžimo triukšmui mažinti naudojamas PNC ir ANC derinys [18]. Aišku, kad ausinės šiek tiek trukdo veiksmingam odontologo ir paciento bendravimui. Sutartų ženklų kalba padeda šį trukdį eliminuoti.
21 1.6 Pasirinktos temos pagrįstumas
Negalima nuvertinti dantų gydymo baimės klinikinę reikšmę. DGB vienareikšmiškai turi įtakos burnos sveikatai, nes retina lankymąsi pas odontologą, todėl padidina sugedusių dantų skaičių, blogina periodonto būklę, didina karieso paplitimą. Vaikystėje, paauglystėje patirtos neigiamos emocijos gydant dantis suformuoja neigiamą požiūrį į dantų gydymą apskritai [25,28], kuris išlieka ir vėlesniais gyvenimo etapais. Taigi, suprastėja žmonių socialinė ir emocinė gerovė. Tobulėjant technologijoms atsiranda naujų baimės valdymo galimybių, todėl svarbu ieškoti inovatyvių būdų kaip sumažinti patiriamą stresą dantų gydymo metu. Be to, jau minėta, kad psichologinis odontologinių instrumentų garso poveikis paauglių dantų gydymo baimei atsirasti nėra moksliškai ištirtas.
22
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliekamas Kupiškio rajono dviejose privačiose odontologijos klinikose 2020 metų lapkričio – 2021 metų vasario mėnesiais. Naudotos anoniminės anketos ir vykdytas eksperimentas. Tiriamieji 15-18 metų pacientai, atvykę gydytis į klinikas šiuo laikotarpiu, turintys didesnę ar mažesnę dantų gydymo baimę. Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą Nr. BEC-OF-12. (Priedas Nr. 1)
Anoniminę anketą sudarė 16 uždaro tipo klausimų su galimybe pasirinkti vieną ar kelis atsakymo variantus. (Priedas Nr. 2) Klausimais siekta išsiaiškinti demografinius respondentų duomenis, patiriamą baimės lygį, galimas jos priežastis, reakciją į garsus ir kitus labiausiai stresą keliančius dalykus odontologo kabinete bei apie pojūčius gydymo metu. Modified-MDAS skalė baimės lygiui nustatyti leidžia surinkti iki 25 taškų. Pagal baimės lygį respondentus galima suskirstyti į grupes: 10-14 taškų (bijo), 15-19 (labai bijo), 20-25 (fobija) [19]. Tyrime buvo naudota išversta ir mūsų modifikuota, kad būtų paprasčiau suprasti, M-MDAS skalė. Tolesniame eksperimente dalyvavo atrinkti pacientai, kurių baimės skalės (Modified-MDAS) vertės viršijo 10 taškų.
Eksperimentiniam tyrimui pacientai atsitiktinai buvo priskirti vienai iš 3 grupių, kurių gydymo metu panaudoti skirtingi garsų slopinimo metodai:
• pirmos grupės tiriamiesiems naudotos garsą blokuojančios ausinės be muzikos;
• antros grupės - garsą blokuojančios ausinės, su garsą išorėje slopinančia funkcija, be muzikos;
• trečios grupės pacientams - garsą blokuojančios ausinės, su garsą išorėje slopinančia funkcija ir muzika. Ausinių nuotraukos priede Nr. 4.
Pacientams buvo atliekamas restauracinis dantų gydymas, profesionali dantų higiena, endodontinis gydymas. Trečios grupės respondentams per ausines buvo leidžiama raminančio pobūdžio muzika [19, 20]. Viso gydymo proceso metu buvo matuojamas ir fiksuojamas (Q1, Q2, Q3, Q4) paciento pulsas intervalais kas 10 min. pulsoksimetro pagalba (pulsoksimetro nuotrauka priede Nr. 5) [22]. Pacientų patogumui tyrimo trukmė neviršydavo 30 min.
23 Prieš anketos pildymą pacientai buvo informuojami apie atliekamą tyrimą, pasirašė sutikimo formą. Pacientai bei jų tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, metodais (priedas Nr. 3). Taip pat informuoti (žodžiu) apie galimybę nutraukti tyrimą.
2.2 Tiriamųjų atranka
Atitinkantys kriterijus pacientai buvo atrenkami iš atvykusių į dvi privačias odontologines klinikas Kupiškio rajone.
Lentelė Nr.1 Pacientų įtraukimo-atmetimo kriterijai
Įtraukimo kriterijai: Atmetimo kriterijai: Pacientai, kurių baimės suvokimo
skalės rezultatas 10-25 balai
Pacientai kurių baimės suvokimo skalės rezultatas <10. 17 atvykusių.
Tiriamųjų amžius 15 - 18 m. Jaunesni nei 15 ir vyresni nei 18 m. pacientai Sutikę dalyvauti tyrime pacientai Atsisakę dalyvauti tyrime pacientai - 2 Pakankamas tyrimui vizito laikas Trumpesnis vizito laikas negu reikalingas
tyrimui - 7
2.3 Imties dydžio nustatymas
Dviejose klinikose tyrimo laikotarpiu apsilankė 77 15-18 metų pacientai. Iš
apsilankiusiųjų šios grupės pacientų 26 atmesti pagal kriterijus. Tyrime dalyvavo 51 pacientas. Duomenų analizei naudoti neparametriniai analizės kriterijai, todėl tiriamųjų imties skaičius pakankamas, kad duomenys būtų patikimi.
Tyrime dalyvavo 51 pacientas: 15 vaikinų (29,4%) ir 36 (70,6%) merginos. Daugiausia pacientų buvo 15 metų (n=24). Mažiausiai - 18 metų (n=6). Duomenys pateikti 2 lentelėje.
Lentelė Nr.2 Lyties ir amžiaus pasiskirstymas
Amžius (metais) Lytis Iš viso: (n (%))
Merginos (n (%)) Vaikinai (n (%)) 15 18 (75) 6 (25) 24 (47,06) 16 6 (75) 2 (25) 8 (15, 69) 17 10 (76,92) 3 (23,08) 13 (25,49) 18 2 (33,33) 4 (67, 67) 6 (11,76) Iš viso: 36 (70,58) 15 (29,42) 51 (100)
24 2.4 Statistinė duomenų analizė
Gauti duomenys buvo analizuojami SPSS statistikos programa (IMB SPSS statistics; Version 26.0). Apskaičiuoti vidurkiai, medianos, procentinės duomenų reikšmės, standartiniai nuokrypiai. Naudotas Kolmogorovo – Smirnovo testas kiekybinio kintamojo reikšmių normaliajam (Gauso) skirstiniui patvirtinti arba atmesti. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant „chi“ kvadrato kriterijų (χ2). [19,30].
Dviejų priklausomų imčių duomenims, kai jie nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį taikytas Vilkoksono testas arba Vilkoksono ženklų testas, tuo atveju, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei dvi, taikytas neparametrinis Kruskalio Voliso kriterijus. Spearman‘o koreliacijos koeficientas taikytas norint įvertinti ryšio tarp dviejų kintamųjų stiprumą. Stebėti skirtumai, priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. [19,30].
Dviejų nepriklausomų imčių palyginimo testo rezultatams gauti naudotas neparametrinis Mano-Vitnio U testas [19,30]. Grafikai braižyti su Microsoft Exel ir SPSS programomis.
25
3. REZULTATAI
Baimės lygiui nustatyti pacientai atsakė į Modified – Modified dental anxiety scale (M-MDAS) 5 klausimus, kurių kiekvieno vertė iki 5 taškų. Tolesniame eksperimentiniame tyrime dalyvavo 51 atrinktas pacientas, kurių baimės lygis apskaičiuotas pagal M-MDAS skalę buvo įvertintas 10 ir daugiau balų. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad daugiausia apklaustųjų pacientų, t.y. 25, jautė santykinai nedidelę baimę (10-14 balų), didesnę baimę – 14 pacientų (15-19 balų), o fobiją turėjo 12 pacientų. (2 pav.).
2 pav. Respondentų dalis pagal baimės lygį proc.
Gauto M-MDAS vidurkis yra 15,49 balo. Tai rodo, jog tyrime dalyvavusių pacientų baimės lygis – aukštesnis nei vidutinis (3 pav.).
3 pav. M-MDAS baimės lygio vidurkis
26 Nustatyta, kad merginos ir vaikinai dėl dantų gydymo nerimauja nevienodai. Tyrime dalyvavusių pacientų vaikinų (n=15; (3,39)) baimės lygis 13,6, o merginų (n=36; (4,94)) baimės lygis 16,25. M-MDAS baimės lygio vidurkių skirtumas 2,65 (p=0,038).
Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paauglių dantų gydymo baimės lygio ir vengimo lankytis pas odontologą (p=0,001). Baimę, kaip priežastį vengti gydyti dantis, nurodė 41,67 proc. merginų. Vaikinų – 13,3 proc. Šis skirtumas reikšmingas (χ2=4,554;
p=0,03).
Analizuotas baimės lygio ir amžiaus ryšys. Sąlyginai nedidelį baimės lygį (10-14 balų) turėjo pusė 15, 16 ir 18 metų apklaustųjų, o 17-mečių šio lygmens buvo 46,15 proc. Fobija pasižymėjo 25 proc. 15 metų, 12,5 proc. 16 metų, 30,77 proc. 17 metų ir 16,67 proc. 18 metų tiriamųjų. Tačiau gauti duomenys gali būti netikslūs dėl 16, 17, 18 metų respondentų mažos imties. Tik 15 metų respondentų buvo 24. Vidutinį baimės lygį turėjo: 15 m. - 25 proc., 16 m. - 37,5 proc., 17 m. - 23,08 proc., 18 m. - 33,33 proc. pacientų.
Anketoje respondentai galėjo nurodyti įvairias, keliančias nerimą ar stresą gydytojo kabinete, priežastis. Tirtos priežasčių sąsajos su amžiumi bei lytimi. Laukimas priimamajame, apsauginiai drabužiai, bejėgiškumo jausmas, ryški šviesa, medžiagų kvapas ir skonis, vaistų leidimas, dantų gręžimas, aparatų keliamas triukšmas, plombavimas jokio ryšio su lytimi neturėjo, t.y. į minėtus dirgiklius panašiai reagavo įvairaus amžiaus merginos ir vaikinai (analizuojant gauta p reikšmė didesnė nei 0,05). Nebuvo rasta sąsajos tarp vaikų amžiaus ir odontologinių paslaugų vengimo dėl ankstesnių nemalonių patirčių odontologo kabinete. Vizito pas gydytoją vengimo priežasčių pasirinkimo grafinis vaizdas pateikiamas diagramoje (4 pav.).
27 4 pav. Vizitų pas odontologą vengimo priežastys
Dauguma visų amžiaus grupių respondentų vaistų leidimą ar adatos dūrį pažymėjo kaip labiausiai keliančius stresą (šios priežasties nepasirinko tik 3,9 proc. apklaustųjų). Daugiau nei pusė tiriamų pacientų (56,86 proc.) nerimo priežastimi nurodė skausmą gręžiant dantį, o 47,06 proc. respondentų danties gręžimą nurodė kaip ypač erzinantį procesą. Penkiolikmečius erzina ryškios šviesos naudojimas. Šią priežastį nurodė 45,83 proc. šio amžiaus respondentų (p = 0,03). Net 87,5 proc. 16 metų tiriamųjų kaip labai erzinantį dalyką gydytojo kabinete pasirinko dantų šaknų kanalų gydymą (p=0,006). Girdimi garsai odontologiniame kabinete taip pat svarbūs pacientams. Kad grąžto ar skalerio keliami garsai erzina nurodė 29,41 proc. visų apklaustųjų. Nerimo priežastimi dantų gręžimo aparato keliamą triukšmą įvardijo 31,57 proc. vyresnių, 17 ir 18 metų pacientų (p = 0,001).
Tiriamieji buvo atskirai klausiami apie pojūčius, kuriuos sukelia dantų gręžimo garsas. Vos 1,92 proc. atsakė, kad šis garsas jokio jausmo nesukelia. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas 5 pav.
28 5 pav. Pojūčio, kurį sukelia dantų gręžimo garsas, vertinimas
Taip pat siekėme išsiaiškinti, ar tiriamieji pacientai jaustųsi geriau, jei dantų gręžimo garsas būtų mažiau girdimas. Į šį klausimą 86,27 proc. respondentų atsakė taip/teigiamai.
Analizuotas lankymosi pas odontologus reguliarumas. Tyrimas atskleidė, kad reguliariai pas gydytoją lankėsi didesnė dalis 16-17 metų paauglių, o 15 metų pacientų tarpe tokių buvo tik 37,5 proc. Kita dalis tiriamųjų nurodė, kad pas gydytojus lankėsi tik kilus problemoms. Duomenys pateikti lentelėje Nr.3.
Lentelė Nr.3 Vizitų pas gydytoją reguliarumas Amžius
(metais)
Vizitai pas gydytoją
Reguliarūs (%) Nereguliarūs (%)
15 37,5 62,5
16 87,5 12,5
17 69,23 30,77
18 50,0 50,0
Tyrimo metu rasta sąsaja tarp baimės lygio ir vaikų skaičiaus šeimoje. Vienturčių baimės lygio vidurkis – 14,11 balo. Paauglių, kurių šeimose yra vyresnių vaikų – 15,68. Rasta tendencija – kuo jaunesni vaikai, tuo jų didesnė dalis kalbasi su vyresniaisiais apie patirtis odontologo kabinete (6 pav.).
1, 92%
37, 25%
29,41% 31,37%
Jokio jausmo Šiek tiek nemalonu Vidutiniškai nemalonu Labai nemalonu
29 6 pav. Respondentų, kalbančių su vyresniaisiais šeimoje apie patirtis odontologo
kabinete, pasiskirstymas pagal amžių
Kadangi stresas pasireiškia fiziologiškai, ir baimės lygis koreliuoja (koreliacija vidutinė) su pulso dažniu, galima teigti, kad pulso dažnio pokytis parodo streso mažėjimą ar didėjimą gydymo metu (7 pav.).
7 pav. Baimės lygio ir pulso dažnio prieš gydymą ryšys 54.5 50,0 42.9 0,0 0 10 20 30 40 50 60 15 16 17 18 B endra ujan čių proc . Amžius r=0,466; p=0,001 p=0,018.
30 Buvo analizuojami pulso pokyčių rezultatai visos imties ir atskirų grupių pacientų, gydytų skirtingomis sąlygomis. Tiriamiesiems dantų gydymo metu kas 10 min. pulsoksimetru buvo matuojamas pulsas. Imties pulso vidurkis (86,94 k/min.), apskaičiuotas matuojant prieš gydymą ir gydymo pabaigoje, reikšmingai sumažėjo (iki 82,88 k/min.). (8 pav.)
8 pav. Imties pulso vidurkių pokyčio grafikas
Atlikus pulso pokyčių analizę atskirose grupėse, išsiaiškinta, kad pirmos grupės pacientų pulsas gydymo metu sumažėjo nereikšmingai, o antros ir trečios grupių pacientų – reikšmingai. Duomenys pavaizduoti 9 paveiksle.
9 pav. Pulso dažnio vidurkiai grupėse prieš gydymą (Q1) ir gydymo pabaigoje (Q4)
80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 Q1 Q2 Q3 Q4 P u lsas k /m in Matavimai 85,82 85,88 89,12 85,47 82,59 82,41 78 80 82 84 86 88 90
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Puls o daž ni o vi dur ki s (k /m in) Q1 Q4 p = 0,02 p1=0,522; p2=0,027; p3=0,008
31 Pulso pokyčiai atskirose grupėse palyginti tarpusavyje. Rastas reikšmingas skirtumas tarp pirmos (kontrolinės) grupės pacientų pulso ir trečios grupės (ausinės + muzika) pacientų pulso sumažėjimo. Pirmos grupės pulso vidurkio skirtumas (Q1-Q4) – 0,35 k/min., o trečios grupės – 6,71 k/min. Palyginus porinius grupių rezultatus Mano-Vitnio testu išsiaiškinta, kad šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Grupių pulso pokyčių stačiakampė diagrama 10 pav.
p=0,041
10 pav. Visų grupių pacientų pulso gydymo pradžioje (Q1)ir pabaigoje (Q4) stačiakampė diagrama
Po gydymo pacientai atsakė į anketos klausimus apie gydymo metu jaustos baimės trukmę, apie tai, kaip jautėsi uždėjus ausines ir apie norą jas naudoti kito vizito metu. Išanalizavus pirmojo klausimo atsakymus sužinota, kad viso gydymo metu baimę jautė dalis pirmos ir antros grupių pacientų, kiekvienoje po 35,3 proc. Trečioje grupėje tokių pacientų nebuvo. Dauguma trečios grupės tiriamųjų pažymėjo, kad baimę jautė pradžioje, o gydymo pabaigoje ne (n=13, 76,5 proc.). (11 pav.)
32 11 pav. Atsakymų apie baimės trukmę gydymo metu pasiskirstymas grupėse (n)
Taip pat buvo klausiama kaip pacientai jautėsi gydymo metu su uždėtomis ausinėmis. Antros ir trečios grupių respondentai jautėsi geriau (atitinkamai 47,1 proc. ir 76,5 proc.). Pirmos grupės pacientai šio atsakymo nepasirinko. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmos ir antros grupių, pirmos ir trečios grupių pacientų atsakymų. Išsiaiškinta, kad lyginant su pirma (kontroline) grupe, kurios pacientams buvo naudojamos paprastos ausinės, kitų grupių pacientai su ausinėmis, blokuojančiomis garsą iš išorės (su muzika ar be), jautėsi geriau (12 pav.).
12 pav. Atsakymų apie jauseną gydymo metu naudojant ausines pasiskirstymas grupėse (n) Į klausimą, ar kito vizito metu norėtų naudotis ausinėmis garsui sumažinti, grupių nariai pateikė įvairius atsakymus, bet galima teigti, kad reikšmingai labiau ausines naudoti norėtų antros (daugiau kaip 70 proc.) ir trečios (daugiau kaip 80 proc.) grupių pacientai. Pirmoje grupėje beveik pusė respondentų (47,1 proc.) atsakė nežinantys, antroje grupėje tokių buvo 23,5 proc. Kad norėtų
0 2 4 6 8 10 12 14
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Atsa ky mą pa sirinkus ių ska ičius
Viso gydymo metu jaučiau baimę Baimę jaučiau pradžioje, paskui ne Gydymo metu buvau įsitempęs/usi, bet baimės nejaučiau 0 5 10 15
1 grupė 2 grupė 3 grupė
A tsa ky m ą pas ir ink usi ų sk ai či us Jaučiausi geriau Jokio skirtumo nepajutau Jaučiausi prasčiau Nežinau/naujas pojūtis p=0,001 p1-2=0,038; p1-3=0,001
33 naudoti ausines, trečioje grupėje atsakė dvigubai daugiau respondentų nei pirmoje grupėje (lentelė Nr.4). Ausinių kitų vizitų metu nenorėtų naudoti tik 6, t.y.11,76 proc. visų respondentų. Jie pažymėjo, kad ausinės trukdė.
Lentelė Nr.4 Respondentų pasiskirstymas pagal norą kito vizito metu naudoti ausines
Grupė
Kito vizito metu ausines
Norėtų Nežino Nenorėtų
n % n % n %
1 7 41,1 8 47,1 2 11,8
2 12 70,6 4 23,5 1 5,9
3 14 82,3 0 0 3 17,6
p1=0,18; p2=0,003; p3=0,013
Išanalizavus anketos duomenis, rastas reikšmingas skirtumas tarp skirtingą baimės lygį turinčių pacientų grupių ir baimės pojūčio gydymo metu. Iš fobiją turinčių pacientų (baimės lygis 20-25) 66,67 proc. baimę jautė viso gydymo metu (p=0,005). Iš 14 vidutinį baimės lygį turinčių pacientų 7 baimę jautė gydymo pradžioje, vėliau ne. Pacientų turinčių mažą baimės lygį (n=25) 52 proc. gydymo metu buvo įsitempę, bet baimės nejautė.
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tobulėjant technologijoms yra kuriama vis naujų jų pritaikymo būdų, net ir netradicinėse vietose. Pavyzdžiui, garsą slopinančios ausinės imtos taikyti daugelyje sričių, apsaugodamos mūsų sveikatą nuo pašalinio triukšmo poveikio. Šios ausinės gali padėti įveikiant dantų gydymo baimę, sumažindamos girdimą triukšmą. Gali sumažinti patiriamą nerimą, sutrumpinti vizito trukmės pojūtį, padėti nukreipti dėmesį ir vizitą pas gydytoją padaryti komfortiškesnį. Šiame tyrime buvo analizuojamas paauglių dantų gydymo baimės paplitimas konkrečiame rajone, baimės priežastys, baimės ir pulso tarpusavio sąsajos bei garsą slopinančių ausinių įtaka baimės valdymui. Tyrimo metu naudotas išsamesnis, išverstas į lietuvių kalbą ir mūsų modifikuotas, kad būtų aiškesnis, MDAS klausimynas.
Tyrimų su aktyviai garsus slopinančių ausinių naudojimu baimės mažinimui nebuvo rasta. Kaip ir mūsų tyrime, Nermo ir kt. tyrė to paties amžiaus, 15-18 metų pacientų, dantų gydymo baimę ir jos padarinius. Jame dalyvavo kur kas daugiau respondentų - 1038 merginos ir vaikinai. Baimė buvo vertinama Corah‘s Dental Anxiety Scale (DAS) klausimynu, kuriame daugiausiai buvo galima surinkti 20 balų. Tyrimas parodė, kad Tromso regione, šiaurės Norvegijoje 11,6 proc. paauglių turėjo aukštą baimės lygį (DAS≥13) . Mažiau nei 10 proc. iš jų praleido paskirtą vizitą dėl baimės [1]. Tarp mūsų tyrime dalyvavusių 15-18 metų paauglių 27 proc. turėjo aukštą baimės lygį (M-MDAS ≥15) ir 24 proc. jautė fobiją (M-MDAS ≥20). Tyrimas atskleidė, kad reguliariai pas gydytojus lankėsi didesnė dalis 16-17 metų paauglių, o 15 - mečių tik 37,5 proc. Kita dalis tiriamųjų lankėsi- tik kilus problemoms. Taigi, pas odontologus nereguliariai lankėsi daugiau nei pusė (51,71%) tirtų pacientų ir 43,1 proc. baimę nurodo kaip vieną iš galimų nesilankymo priežasčių. Tyrime buvo nustatyta, kad merginos tris kartus dažniau nurodė baimę kaip priežastį vengti vizito pas gydytojus odontologus (41,67 proc.), nei vaikinai (13,3 proc.) (p=0,006). Rastas reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų baimės lygio (p=0,038). Šį faktą patvirtina Katanec ir kolegų tyrimas, kuriame nustatytas reikšmingas skirtumas tarp 15-18 amžiaus merginų patiriamos baimės ir vaikinų (p<0,001) [25]. Nermo ir kolegų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad merginos turėjo didesnį baimės lygmenį (15,9%) nei vaikinai (7,5%) [1]. Rodiklių skirtumams galėjo įtakos turėti maža tiriamųjų imtis ir skirtingas baimės lygio nustatymo klausimynas.
35 Kupiškio rajone atliekant tyrimą, gydymo aparatų garsų slopinimui buvo naudojamos ausinės ir muzika. Muzikos terapija buvo naudojama ir kituose tyrimuose. Goodingo ir kt. atliktas muzikos terapijos įtakos mažinant vaikų nerimą tyrimas parodė, kad muzikos terapija gali sumažinti baimės lygį. Tame tyrime be kitų dalyvavo ir pacientai, laukiantys dantų restauracinio gydymo ar jų šalinimo [23]. Lahmann ir kt. tyrimo išvadose nurodoma, kad dėmesio nukreipimas muzika buvo efektyviausias vidutiniškai nerimaujantiems dalyviams [15]. Šių tyrimų rezultatus patvirtina ir mūsų atliktas tyrimas, nes tarp turinčių vidutinį baimės lygį pacientų 85,71 proc. iš pradžių jautė baimę, vėliau ne. Tarp mažo baimės lygio respondentų taip teigė 57,14 proc. Visi pacientai, kurių baimės lygis labai didelis, pasijuto geriau, kai dantys buvo gydomi naudojant ausines ir muziką.
Muzika turi įtakos ir fiziologiniams organizmo pokyčiams. Rubalcava ir kt. tyrime, buvo naudotos paprastos pasyviai garsą slopinančios ausinės. Tirtas raminančios muzikos efektas prieš dantų šalinimą seilėse esančiam kortizolio kiekiui (sumažėjimas). Rasti reikšmingi skirtumai pagal Piersono koreliaciją tarp kortizolio seilėse, sistolinio, diastolinio kraujo spaudimo, širdies ritmo [21]. Gautus rezultatus patvirtina Rajwinder ir kolegų tyrime rastas reikšmingas skirtumas tarp kontrolės ir grupės, kuriai naudotas dėmesio nukreipimas. Muzika padėjo sumažinti nemalonų instrumentų keliamą triukšmą ir kitus nerimą sukeliančius dirgiklius [20]. Abiejų tyrimų gauti rezultatai patvirtina hipotezę, kad muzika turi reikšmingą poveikį širdies ritmui, kuris atspindi patiriamą stresą ir baimę. Šiame tyrime išanalizavus gautus pulso dažnio atskirų grupių duomenis, išsiaiškinta, kad pulso dažnis statistiškai reikšmingai sumažėjo tik antros ir trečios grupių pacientų (p=0,027) (p= 0,008). Antroje grupėje taikyta aktyvi garsą slopinančių ausinių funkcija, o trečioje - aktyvi garsą slopinančių ausinių funkcija su muzika.
Dantų gydymo nerimą jaučia vaikai, turintys vyresnių brolių ar seserų.[] Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp vaikų skaičiaus šeimoje ir vaistų leidimo baimės odontologinių procedūrų metu (p=0,042). Todėl galima teigti, kad daugiavaikėse šeimose vaikai tarpusavyje dalinasi ir neigiama patirtimi (sukeliamas skausmas leidžiant vaistus) ir tai turi įtakos jų psichologinei būsenai prieš vizitą pas gydytoją. Tai patvirtina ir apklausos duomenys.
Grisolia BM ir kt. atliktame tyrime randame ir daugiau veiksnių, turinčių įtakos atsirasti DGB. Tai amžius, lytis, kultūrinis kontekstas, socialinė ir ekonominė padėtis, dantų ėduonis, dantų
36 skausmas ir ankstesnis dantų gydymas [2]. Muppa ir kt. tyrimo atveju nurodomi grąžto ir atsiurbėjo garsai, kvapai, procedūrų laukimas ir kt. [26]. Girdimi garsai odontologiniame kabinete svarbūs ir mūsų tirtiems pacientams. Kad grąžto ar skalerio keliami garsai erzina nurodė net 31,37 proc. apklaustųjų. Vyresnieji labiau nerimavo dėl dantų gręžimo aparato keliamo triukšmo (p = 0,001), o penkiolikmečiai - dėl ryškios šviesos naudojimo (p = 0,03). Darbe analizavome ir kitas priežastis, keliančias stresą gydytojo kabinete. Nustatyta, kad visų grupių nariams nerimą kelia vaistų leidimas arba adatos dūris, kaip ir Sarapultsevos tyrimo atveju [27]. Daugiau nei pusė mūsų tirtų pacientų nerimavo dėl skausmo dantų gręžimo metu, o didelė dalis danties gręžimą nurodė kaip labai erzinantį procesą. Kaip ir Staugaard tyrime, skausmas ir fizinis diskomfortas užėmė aukščiausią vietą tarp pasirinkimų [28].
PADĖKA
Dėkoju savo mokslinio darbo vadovei Živilei Kristinai Matulaitienei už įžvalgas ir pagalbą ruošiant baigiamąji magistrinį darbą. Taip pat klinikų kolektyvui prisidėjusiems prie tyrimo.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.37
IŠVADOS
1. Kupiškio rajone tarp 15-18 metų jaunuolių, atvykusių dantų gydymui, 23,53 proc. turėjo labai didelę dantų gydymo baimę (fobiją), o 49,0 proc. jautė santykinai nedidelę baimę (10-14 balų).
2. Nustatyta, kad merginos ir vaikinai dėl dantų gydymo nerimauja skirtingai. Tyrime dalyvavusių merginų baimės lygis (vid. 16,25) ženkliai didesnis nei vaikinų (vid.13,6). Nerasta sąsajų tarp amžiaus ir baimės lygio. Pastebėta, kad pusė visų amžiaus grupių jaunuolių turi nedidelę/vidutinę (10-14 balų) dantų gydymo baimę.
3. Garsą izoliuojančios ausinės efektyvios baimės mažinimui. Ausinės su muzika reikšmingai sumažina pulso dažnį gydymo metu.
38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1) Baimės mažinimui rekomenduojama naudoti ausines su muzikos intervencija.
2) Siūloma ausines naudoti trumpais intervalais, siekiant sumažinti diskomforto jausmą, dėl ausinių spaudimo į ausis/ausų sritį.
3) Naudojant ausines ir besiklausant muzikos pašalinamas nuobodulys, padedamos nukreipti mintys, pasimiršta laikas, todėl jas galima panaudoti tariamai trumpinant vizito laiką.
4) Didelė dalis pacientų atvyksta jausdami stresą dėl būsimo gydymo, todėl rekomenduotini bet kokie dėmesio nukreipimo būdai odontologiniame kabinete.
39
Literatūra
1) Nermo H, Willumsen T, Johnsen JK. Prevalence of dental anxiety and associations with oral health, psychological distress, avoidance and anticipated pain in adolescence: a cross-sectional study based on the Tromsø study. Fit Futures, Acta Odontologica Scandinavica 2019
Mar;77(2):126-134.
URL: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/00016357.2018.1513558
2) Grisolia BM, Dos Santos APP, Dhyppolito IM, Buchanan H, Hill K, Oliveira BH. Prevalence of dental anxiety in children and adolescents globally: A systematic review with meta-analyses. Int J Paediatr Dent. 2021 Mar;31(2):168-183.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33245591/
3) Mak CM, Wong HM, Chu YJ. Effect of the sound of dental equipment on dental anxiety and noise control techniques. The 12th ICBEN Congress on noise as a Public Health Problem. 2017 URL:
http://www.icben.org/2017/ICBEN%202017%20Papers/SubjectArea04_Mak_P18_3508.pdf 4) Vermaire JH, Houtem CM, Ross JN, Schuller AA. The burden of disease of dental anxiety: generic and disease-specific quality of life in patients with and without extreme levels of dental anxiety. Eur J Oral Sci. 2016 Oct;124(5):454-458.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/eos.12290
5) Seligman LD, Hovey JD, Chacon K, Ollendick TH. Dental anxiety: An understudied problem in youth. Clinical Psychology Review. 2017, 55, 25–40.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0272735816302331?via%3Dihub 6) Ainscough SL, Windsor L, Tahmassebi JF. A review of the effect of music on dental anxiety in children. Eur Arch Paediatr Dent. 2019 Feb;20(1):23-26
URL: https://link.springer.com/content/pdf/10.1007/s40368-018-0380-6.pdf
7) Cianetti S, Lombardo G, Lupatelli E, Pagano S, Abraha I, Montedori A, Caruso S, Gatto R, De giorgio S, Salvato R. Dental fear/anxiety among children and adolescents. A systematic review. European Journal of Paediatric Dentistry 2017, 18(2), pp. 121-130.
URL: https://ejpd.eu/virtual/download/EJPD_2017_2_6.pdf
8) Appukuttan DP. Strategies to manage patients with dental anxiety and dental phobia: literature review. Clinical, Cosmetic and Investigational Dentistry, 8, pp. 35-50. 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4790493/
9) Gujjar KR, Wijk A, Kumar R, Jongh A. Are technology-based interventions effective in reducing dental anxiety in children and adults? – A Systematic Review. Journal of Evidence Based Dental Practice. 2019 Jun;19(2):140-155. 2019.
40 URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1532338218302896?via%3Dihub
10) Nydell HA, Rolander B, Koch G. Attitudes to dental visits in a child population attending public dental health care in Jönköping, Sweden—trends over 40 years. Eur Arch Paediatr Dent. 2020.
URL: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs40368-020-00552-8
11) Stenebrand A, Boman UW, Hakeberg M. Dental anxiety and symptoms of general anxiety and depression in 15-year-olds. Int J Dent Hyg. 2013;11:99–104.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22498171/
12) Strøm K, Skaare AB, Willumsen T. Dental anxiety in 18-year-old Norwegians in 1996 and 2016. Acta Odontol Scand. 2020 Jan;78(1):13-19.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31287346/
13) Porritt J, Rodd H, Morgan A, Williams C, Gupta E, Kirby J, Marshman Z. Development and Testing of a Cognitive Behavioral Therapy Resource for Children’s Dental Anxiety. JDR
Clinical & Translational Research, 2(1), 23–37. 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5576043/
14) Premkumar KS, Aafaque S, Sumalatha S, Narendran N. Effect of Aromatherapy on Dental Anxiety Among Orthodontic Patients: A Randomized Controlled Trial. Cureus, 11(8). 2019. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6773455/
15) Bradt J, Teague A. Music interventions for dental anxiety. Oral Diseases, 24(3), 300–306. 2017.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/odi.12615
16) Armfield JM, Heaton LJ. Management of fear and anxiety in the dental clinic: a review. Aust Dent J. 2013;58(4):390–407
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/adj.12118
17) Schaefer HE. Music-Evoked Emotions—Current Studies. Frontiers in Neuroscience, 11. 2017.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5705548/
18) Khemwong J, Tangsangiumvisai N. A two-step adaptive noise canccelation system for dentall-drill noise reduction. Engineering journal volume 22 issue 4. 2018.
URL:
https://www.researchgate.net/publication/327068847_A_TwoStep_Adaptive_Noise_Cancellatio n_System_for_Dental-Drill_Noise_Reduction
19) Maulina T, Djustiana N, Shahib NM. The Effect of Music Intervention on Dental Anxiety During Dental Extraction Procedure. The Open Dentistry Journal, 11(1), 565–572. 2017.
41 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5712637/
20) Rajwinder K, Jindal R, Dua R, Mahajan S, Sethi K, Garg S. Comparative evaluation of the effectiveness of audio and audiovisual distraction AIDS in the management of anxious pediatric dental patients. Journal of Indian Society of Pediaatrics and Preventive dentistry 2015 Jul; 33(3):192-203.
URL:
https://www.researchgate.net/publication/279965871_Comparative_evaluation_of_the_effective ness_of_audio_and_audiovisual_distraction_AIDS_in_the_management_of_anxious_pediatric_d ental_patients
21)Mejía-Rubalcava C, Alanís-Tavira J, Mendieta-Zerón H, Sánchez-Pérez L. Changes induced by music therapy to physiologic parameters in patients with dental anxiety. Complement Ther Clin Pract. 2015 Nov;21(4):282-6.
URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S174438811530013X?via%3Dihub 22) Tshiswaka KS, Pinheiro LS. Effect of music on reducing anxiety in children during dental treatment. RGO - Revista Gaúcha de Odontologia Jan 68(4). 2020.
URL:
https://www.researchgate.net/publication/344200324_Effect_of_music_on_reducing_anxiety_in _children_during_dental_treatment
23) Gooding LF, Yinger O, Iocono J. Preoperative Music Therapy for Pediatric Ambulatory Surgery Patients: A Retrospective Case Series. Music Therapy Perspectives, Volume 34, Issue 2, Pages 191–199. 2016.
URL: https://academic.oup.com/mtp/article/34/2/191/2583051?login=true
24) Packyanathan JS, Lakshmanan R, Jayashri P. Effect of music therapy on anxiety levels on patient undergoing dental extractions. J Family Med Prim Care. 2019 Dec; 8(12): 3854–3860. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6924244/#ref15
25) Katanec T, Singh S, Majstorovic M, Klaric I, Herman N, Moursi A. Gender Differences in Dental Anxiety and Medical Fear in Croatian Adolescents. Journal of Clinical Pediatric
Dentistry, 42(3), 182–187. 2018.
URL:https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29698137/
26) Muppa R, Bhupatiraju P, Duddu M, Penumatsa NV, Dandempally A, Panthula P.
Comparison of anxiety levels associated with noise in the dental clinic among children of age group 6-15 years. Noise Health. 2013 May-Jun;15(64):190-3.
URL:
42 27) Sarapultseva M, Yarushina M, Kritsky I, Ibragimov R, Sarapultsev A. Prevalence of Dental Fear and Anxiety among Russian Children of Different Ages: The Cross-Sectional Study. European Journal of Dentistry. 2020.
URL: https://www.thieme-connect.com/products/ejournals/abstract/10.1055/s-0040-1714035 28) Staugaard RS, Jøssing M, Krohn C. The role of negative and positive memories in fear of dental treatment. Journal of Public Health Dentistry, 77(1), 39–46. 2016.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27527832/
29) Saima A, Shivalingesh K, Arunendra C, Mandar T, Mayank D. Assessment of dental anxiety among patients visiting a dental college in Bareilly city. 5. 1-4. 2019.
URL:
https://www.researchgate.net/publication/332220485_Assessment_of_dental_anxiety_among_pa tients_visiting_a_dental_college_in_Bareilly_city
30) Pukėnas K. Sportinių tyrimų duomenų analizė spss programa. Mokomoji knyga. Kaunas. 2005 m. 116-148 psl.; 180-187 psl.
43 PRIEDAS Nr.1
44 PRIEDAS Nr. 2
ANONIMINĖS APKLAUSOS ANKETA
LSMU MA OF 5 kurso studentai vykdo moksleivių apklausą baigiamąjam darbui tema- ‚‚Paauglių dantų gydymo baimės, streso ir skausmo suvokimo mažinimas pasitelkiant audio dėmesio nukreipimo su garsą slopinančiomis ausinėmis metodą“. Maloniai prašome Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus. Gauti rezultatai bus skelbiami tik statistiškai apibendrinti. Klausimynas yra anoniminis, konfidencialumas garantuotas, visi duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslams. Tinkamą atsakymo varianto langelį pažymėkite X arba savo nuomonę įrašykite nurodytoje vietoje. Dėkojame už Jūsų atsakymus ir bendradarbiavimą! Iškilus neaiškumams galite kreiptis el. paštu k.vytautasank@gmail.com
1) Jūsų lytis:
Vyras/Vaikinas Moteris/Mergina 2) Jūsų amžius (pažymėkite metus):
15 16 17 18
3) Kiek vaikų auga Jūsų šeimoje? 1
2
Daugiau nei 2
4) Ar turite vyresnių brolių/seserų? (jei atsakymas „Ne“, praleiskite 5 klausimą) Taip
Ne
5) Ar kalbate su jais apie patirtis odontologo kabinete? Taip
Kartais Ne
6) Kaip dažnai lankotės pas odontologą?
Lankausi tik tada, kai suskauda dantį ar turiu kitų odontologinių problemų Kas 6 mėn.
Kartą per metus Lankausi nereguliariai
Lankausi tik pasitikrinti profilaktiškai Nesilankau
Kita (įrašykite)...
7) Kokios priežastys vengti vizito pas odontologą? (galimi keli atsakymų variantai) Nerimas
45
Baimė
Ankstesnio dantų gydymo nemalonios patirtys Dantų gręžimo aparato keliamo triukšmo baimė Kita (įrašykite)...
8) Kas verčia jus jaustis nepatogiai odontologo kabinete? (galimi keli atsakymų variantai) Dantų gręžimo garsas
Seilių siurbimo aparato garsas Dantų klinikos kvapai
Laukimas klinikos priimamąjame Kita (įrašykite)...
9) Modifikuota dantų gydymo nerimo skalė (pažymėkite Jums tinkamus atsakymus) Atsakymas Klausimas Jaučiuosi gerai Šiek tiek nerimauju Man neramu Šiek tiek bijau Bijau
1. Kaip jaučiatės, jei ryt
reikia vykti pas odontologą dantų gydymui?
2. Kaip jaučiatės
odontologo priimamajame, laukdamas gydymo?
3. Kaip jaučiatės, kai jums
ruošiasi gręžti dantį?
4. Kaip jaučiatės, kai jums
gydytojas ruošiasi valyti dantų akmenis ir poliruoti dantis?
5. Kaip jaučiatės, kai
gydytojas ruošiasi leisti nuskausminamuosius vaistus į dantenas?
10) Ar lengvai priprantate prie naujų aplinkos garsų? (*aplinkos garsai: statybų garsai, kaimynų keliamas triukšmas, eismo sukeliamas triukšmas ir pan.)
Nekreipiu dėmesio/man nesvarbu Greitai priprantu
Reikia daugiau laiko priprasti Nepriprantu
Mane tai erzina
Kita (įrašykite)...
11) Kaip vertintumėte pojūtį, kurį sukelia dantų gręžimo garsas? Jokio jausmo
46 Šiek tiek nemalonu
Vidutiniškai nemalonu Labai nemalonu
12) Ar jaustumėtės geriau dantų gydymo metu, jei dantų gręžimo garsas būtų mažiau girdimas? Nejausčiau jokio skirtumo
Būtų šiek tiek geriau Vidutiniškai geriau Ženkliai geriau Nežinau
13) Iš pateikto sąrašo pasirinkite 5 labiausiai erzinančius dalykus odontologo kabinete gydymo metu ir įvertinkite juos balais nuo 1 (mažiausiai erzinantis/ mažiausiai keliantis nerimą) iki 5 (labiausiai erzinantis/keliantis nerimą) pažymėdami x.
Nr. Stimulas 5 balai 4 balai 3 balai 2 balai 1 balas
1 Laukimas priimamąjame 2 Atsisėdimas į odontologinę kėdę 3 Apsauginiai gydytojų drabužiai 4 Nepakankamas gydytojo paaiškinimas, ką ruošiasi daryti 5 Bejėgiškumo jausmas
6 Ryškios šviesos naudojimas
7 Adatos dūris
8 Vaistų leidimas
9 Nepakankamas
nuskausminimas
10 Skausmo pojūtis gręžiant 11 Vaistų sukelta nejautra 12 Danties gręžimo
skleidžiamas garsas 13 Danties gręžimas 14 Dantų šaknies kanalų
gydymas
15 Danties plombavimas
16 Burnos higienos aparato (skalerio) skleidžiamas garsas
17 Burnos higienos aparato vibracija dantyse 18 Skausmas atliekant
higienines procedūras
19 Naudojamų medžiagų skonis
47 14) Ar gydymo metu jautėte baimę?
Viso gydymo metu jaučiau baimę Baimę jaučiau pradžioje, paskui ne
Gydymo metu buvau įsitempęs/usi, bet baimės nejaučiau Viso gydymo metu buvau ramus/i
15) Gydymo metu Jums buvo uždėtos ausinės. Kaip jautėtės? Jaučiausi geriau
Jokio skirtumo nepajutau Jaučiausi blogiau
Nežinau/ naujas pojūtis
16) Ar kito vizito metu norėtumėte naudoti ausines, kad sumažintumėte garsus odontologo kabinete? Taip, tada mažiau nerimo
Taip, nes nuima stresą Ne, man jos trukdo Nežinau
48 PRIEDAS Nr. 3
TIRIAMOJO ASMENS ir TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto odontologijos fakulteto studentas magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti garsinio fono izoliacijos metodo efektyvumą, mažinant dantų gydymo baimę paaugliams, pasitelkiant garsą išjungiančias/slopinančias ausines. Tyrimo metu, anketų pagalba, bus apklausiami 15-18 m. moksleiviai, siekiant išsiaiškinti jų patiriamą baimę ir stresą dantų gydymo proceso metu. Tada tyriamieji atsitiktinai suskirstyti į tris grupes. Vienos grupės pacientams bus uždėtos ausinės su garsą slopinančia funkcija ir paleidžiama muzika, kitoms grupėms bus uždėtos ausinės su garsą slopinančia funkcija be muzikos. Viso gydymo
proceso metu bus matuojamas paciento pulsas.
Tyrimo metu taikant šiuos tyrimo metodus, rizikos bei žalos tiriamieji nepatirs. Pacientų apklausa gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti ir panaudoti tyrimo tikslais.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto, odontologijos studijų programos – V k., 4gr. studentas Vytautas Kalašinskas. El. paštas: k.vytautasank@gmail.com
Tiriamasis asmuo ………. ……….. Tiriamojo asmens tėvai ... ...
(parašas) (vardas, pavardė)
Studentas: ... Vytautas Kalašinskas
50 PRIEDAS Nr. 4
51 PRIEDAS Nr. 5
