Miglė Augūnienė
5 kursas, 6 grupėGYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ
ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIENINIŲ DANTŲ ĖDUONIES
KOMPLIKACIJŲ GYDYMĄ
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
doc. dr. Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIENINIŲ DANTŲ ĖDUONIES KOMPLIKACIJŲ GYDYMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131. 1. Vaikų ir gydytojų bendradarbiavimo reikšmė gydant vaikų dantis ...13
1. 2. Pieninių dantų išsaugojimo svarba ir įtaka nuolatinio sąkandžio vystymuisi ...14
1. 3. Gilaus ėduonies komplikacijos: jų diagnostika ir gydymas... 15
1. 4. Pagrindiniai medikamentai ir nemedikamentiniai būdai, naudojami pieninių dantų ėduonies komplikacijoms gydyti ...17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19 3. REZULTATAI ... 21 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 IŠVADOS ... 34 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 36 PRIEDAI ... 42
8
SANTRUMPOS
BN – bendroji nejautra DI – darbinis ilgis
GO – gydytojas odontologas
GVO – gydytojas vaikų odontologas MTA – mineralinis trioksido agregatas NPG – netiesioginis pulpos gydymas TPP – tiesioginis pulpos padengimas
9 GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į
PIENINIŲ DANTŲ ĖDUONIES KOMPLIKACIJŲ GYDYMĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimas Lietuvoje yra didelis, o ėduonies komplikacijas gydo tiek gydytojai odontologai, tiek vaikų gydytojai odontologai, todėl šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti gydytojų odontologų ir vaikų gydytojų odontologų specialistų požiūrį į pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymą.
Medžiaga ir metodai. Anketinės apklausos metu gauta 314 gydytojų atsakymų. Anketoje buvo pateikti klausimai, kuriais norėta išsiaiškinti gydytojų požiūrį į bendradarbiavimą su vaikais, taip pat gydymo metodų pasirinkimą klinikinėse situacijose bei priemones, kurias jie naudoja pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymui. Statistinei duomenų analizei atlikti buvo naudojamas programinis paketas „IBM SPSS Statistics 17.00“. Siekiant padidinti tyrimo patikimumą iš gydytojų odontologų grupės sudaryta randomizuota imtis. Norint nustatyti kokybinių požymių reikšmių pasiskirstymus bei kokybinių požymių tarpusavio ryšius naudotas chi kvadrato (χ2) testas. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0.05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Nustatyta, jog tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai vaikų odontologai yra linkę bendradarbiauti su vaikais, naudoja elgesio valdymo metodikas (89,1%), o gydymą taikant bendrąją nejautrą laiko priimtinu tik esant sunkioms pažeidimų formoms (90,1%). Gydytojų odontologų bei vaikų gydytojų odontologų dažniausiai pasirenkamas gydymo metodas esant asimptominiam periapikaliniam abscesui buvo rovimas bei vietos užlaikymo aparatas – atitinkamai 56,9% ir 68,1%. Išsivysčius ūmiam periapikaliniam abscesui daugiausiai odontologų rinkosi pulpektomiją (52,1%), o gydytojai vaikų odontologai – šalinimą (55,3%). Pulpotomijai gydytojai odontologai dažniau rinkosi formakrezolį (63,1%), o gydytojai vaikų odontologai – geležies sulfatą (44,4%).
Išvados. Gydytojai odontologai dažniau atsisako gydyti pieninių dantų komplikacijas. Nepaisant to gydytojai odontologai dažniau renkasi endodontinį gydymą, tuo tarpu vaikų odontologai – šalinimą, tai pat skiriasi gydytojų pasirenkamos medžiagos.
10 THE ATTITUDE OF GENERAL DENTISTS AND PAEDIATRIC DENTISTS TO THE
TREATMENT OF THE COMPLICATIONS OF DECIDUOUS TEETH CARIES
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The prevalence of deciduous teeth caries in children is high in Lithuania and caries complications are treated both by general dentists and paediatric dentists, therefore, the aim of this research is to find out the approach of general dentists and paediatric dentists to the treatment of the complications of deciduous teeth caries.
Material and the methods. 314 responses of dental practitioners were received during a questionnaire survey. The questionnaire included questions to clarify the approach of dental practitioners to cooperation with children, as well as the choice of treatment methods in clinical situations and the tools they use to treat the complications of deciduous teeth caries. Statistical data analysis was performed using the IBM SPSS Statistics 17.00 software package. In order to increase the reliability of the research, a randomised sample from the group of dental practitioners was used. Chi square (χ2) test was used to determine the distribution of the values of qualitative attributes and the relationship between qualitative attributes with other qualitative attributes. The significance level of 0.05 was selected for verification of statistical hypotheses.
Results. It has been found that both general dentists and paediatric dentists tend to cooperate with children, use behavioural management techniques (89.1%) and consider treatment with general anaesthesia acceptable only in the cases of severe forms of damage (90.1%). The most commonly used treatment method by general dentists and paediatric dentists in the case of asymptomatic periapical abscess was extraction and site retention apparatus with 56.9% and 68.1%, respectively. After the development of acute periapical abscesses, the majority of general dentists chose pulpectomy (52.1%) and paediatric dentists chose extraction (55.3%). General dentists chose formacresol (63.1%) more often and paediatric dentists chose iron sulphate (44.4%) more often.
Conclusions. General dentists refuse to treat deciduous teeth complications more often. Nonetheless, general dentists tend to prefer endodontic treatment, whereas paediatric dentists choose extraction, also, different materials are used by dentists.
11
ĮVADAS
Pieninių dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas Lietuvoje yra didelis: 2014 metais Razmienės atlikto tyrimo duomenimis, 4 – 6 metų vaikams jis siekė net 89,7 proc. [1]. Dėl prastos burnos higienos ir priežiūros vaikams dažnai išsivysto gilūs karieso pažeidimai, kurie negydomi gali komplikuotis ir pažeisti pulpos bei periodonto audinius [2]. Komplikacijos neretai sukelia skausmą, kuris apsunkina gydymą ir sudėtingų procedūrų atlikimą. Vaikų dantų gydymą apsunkina ir jų nerimas bei baimė, todėl vienas pagrindinių ir svarbiausių aspektų, kurį turi valdyti gydytojas odontologas, gydydamas vaikus – tai mažojo paciento baimė ir nerimas, su kuriais susiduriama visame pasaulyje. Tai yra didelė kliūtis tinkamai burnos ertmės priežiūrai [3]. Jeigu nepavyksta pasiekti gerų rezultatų bendraujant su vaiku, o gydymas yra neįmanomas – ėduonį ir jo komplikacijas renkamasi gydyti taikant bendrąją nejautrą. Tačiau specialistų nuomonės apie vaikų gydymą taikant bendrąją nejautrą yra dviprasmiškos – pagrindiniai privalumai yra patogumas, saugumas ir efektyvumas, taip pat teigiama, kad padarytos restauracijos būna kokybiškos. Tačiau nepaisant šių privalumų, diskutuojama ir apie riziką, kuri gali kilti vaiko sveikatai [4].
Vaikų pieniniai dantys, ypač krūminiai, ir jų išlaikymas dantų lanke iki fiziologinės kaitos yra svarbūs taisyklingo nuolatinio sąkandžio formavimuisi, o šių dantų ėduonies komplikacijų gydymas reikalauja specialių gydytojo žinių tiek bendraujant su pacientu, tiek atliekant gydymą. Ankstyvas pieninių dantų pašalinimas gali sukelti dantų lankų sutrumpėjimą ir nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį. Todėl sprendimas, ar gydyti, ar šalinti ėduonies komplikacijų pažeistus pieninius dantis, turi būti pasirinktas itin atsakingai [5–7].
Teisingos diagnozės nustatymas, esant pažeistai pulpai, vaikams yra sudėtingas, o gydymo rezultatus labai veikia klinikinių ir radiologinių požymių bei simptomų interpretavimas, taip pat tinkamas medikamentų bei technikų naudojimas [8]. Taigi dėl sudėtingo endodontinio gydymo įgyvendinimo, skausmą sukeliančius ar negyvybingus pieninius dantis dažnai renkamasi šalinti [9].
Vaikų pieninius dantis gydo odontologai ir vaikų gydytojai odontologai specialistai, tačiau šių gydytojų pasirenkamos gydymo strategijos, gydymo metodai esant įvairioms karieso komplikacijoms bei pasirenkamos priemonės gydymui gali skirtis [2].
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gydytojų odontologų ir vaikų gydytojų odontologų specialistų požiūrį į pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymą
12 Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų požiūrį į vaikų gydymo aspektus, susijusius su bendradarbiavimu.
2. Išsiaiškinti, ar skiriasi gydytojų odontologų ir vaikų gydytojų odontologų gydymo metodo pasirinkimas konkrečiais klinikiniais atvejais.
3. Palyginti gydytojų odontologų ir vaikų gydytojų odontologų pasirenkamas priemones endodontiniam pieninių dantų gydymui.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Vaikų ir gydytojų bendradarbiavimo reikšmė gydant vaikų dantis
Dantų gydymo baimė bei nerimas, kylantis prieš apsilankymus pas odontologą – dvi labai svarbios priežastys, dažnai prisidedančios prie profesionalios burnos ertmės priežiūros vengimo. Nerimas, kuris kyla vaikui dar prieš apsilankymą pas gydytoją odontologą, norint atlikti profilaktines ar gydymo procedūras, yra vadinamas dantų gydymo nerimu (angl. dental anxiety). Agras su bendaautoriais teigimu, tai yra penkta iš visų dažniausių nerimo priežasčių. Nerimas yra apibrėžiamas kaip emocinė būklė, kuri atsiranda prieš susidūrimą su grėsmę keliančiais dirgikliais, kurie kartais net nėra identifikuojami. Tuo tarpu baimė yra reakcija į konkrečius grėsmę keliančius dirgiklius, su kuriais susiduriama odontologo kėdėje [10].
Tiek nerimas, tiek baimė sukelia vaikų fizinio elgesio pakitimus, neigiamas emocijas, sutrikdo pažinimo funkcijas. Tai labai dažna problema, su kuria susiduriama odontologo kabinete. Nerimas gali padidinti jautrumą skausmui, taip pat pacientai dažnai atsimena apie anksčiau patirtą skausmą ir jį itin sureikšmina, dirbtinai jį padidina. Paciento nerimas ir baimė sukelia stresą ir gydytojui, todėl sutrinka bendradarbiavimas, gydymas reikalauja daugiau laiko, reikia daugiau lėšų, o rezultatas neretai suteikia nemalonią patirtį tiek gydytojui, tiek pacientui. Eli teigimu, įtempti gydytojo ir paciento santykiai dėl didžiulio nerimo gali daryti įtaką nustatant neteisingą diagnozę endodontinio gydymo metu, kuomet tikrinama, ar pulpa yra gyvybinga. Dėl stipraus nerimo ir baimės pacientai atvyksta pas odontologus tik esant būtinybei arba skubių atvejų metu – išsivysčius komplikacijoms ar įvykus traumai, dėl to jų nerimas ir baimė tik dar labiau sustiprėja ir lemia absoliutų apsilankymų vengimą ateityje [10]. Tyrimai rodo, kad iš esmės vaikai sugeba lokalizuoti ir apibūdinti jaučiamą dantų skausmą, tačiau baimės jausmo atsiradimą lemia supratimo stoka apie atliekamas procedūras bei būsimus teigiamus rezultatus. Taip pat kartais sėkmingam bendradarbiavimui ir gydymui trukdo neigiama tėvų įtaka ar tai, jog tėvai vaiko tinkamai neparuošia vizitui, nesistengia paaiškinti apsilankymo pas odontologą reikšmės bei jų motyvuoti [11].
Elgesio valdymo metodikų taikymas yra ypatingai svarbus norint atlikti efektyvų vaikų dantų gydymą. Lowe teigimu, dauguma odontologų norėtų ir galėtų gydyti mažus vaikus, jei žinotų, kaip išspręsti jų nerimo ir nebendradarbiavimo problemas [12]. Moksliškai yra įrodyta kognityvinės elgesio terapijos nauda norint spręsti odontologinio nerimo problemas. Porritt ir kitų 2017 metais atlikto tyrimo duomenimis nustatytas reikšmingas nerimo sumažejimas bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pagerėjimas vaikams, kuriems buvo taikyta kognityvinė elgesio terapija [13].
Tam tikrais atvejais vaiko nebendradarbiavimas gali lemti gydymo metodo pasirinkimą. Pacientai, kuriems negali būti atliktas tinkamas gydymas, gali tapti priklausomi nuo farmakologinių
14 metodų, reikalingų jiems nuraminti [13,14]. Dantų gydymas, kuomet taikoma bendroji nejautra, yra vaikų gydytojų odontologų pasirenkamas gydymo būdas, taikomas nebendradarbiaujantiems vaikams [15]. Savanheimo ir Vehkalahti atlikto tyrimo duomenimis dažniausia priežastis, dėl kurios gydytojai siunčia vaikus gydymui bendrojoje nejautroje – nebendradarbiavimas [16]. Koch teigimu, psichologiškai dantų gydymui vaikas subręsta trečiaisiais gyvenimo metais, bet su nebendradarbiavimo ir elgesio valdymo problemomis galima susidurti ir gydant vyresnius vaikus [4]. Daugumoje mokslinių tyrimų teigiama, jog dažniausiai bendrojoje nejautroje yra atliekamos restauracinės dantų gydymo procedūros bei dantų šalinimas, o ėduonies komplikacijų gydymas, kuomet pažeista pulpa, yra gana retas [16,17]. Gydymas bendrojoje nejautroje yra gana radikalus, kadangi visos pagal gydymo planą reikalingos procedūros turi būti atliktos per vieną gydymo seansą, todėl pieniniai dantys, kurie galėtų būti išsaugoti gydant juos endodontiškai, taikant bendrąją nejautrą yra šalinami. Nepaisnat to, skirtingai nei Lietuvje, kitose šalyse, pavyzdžiui Kinijoje, taikant bendrąją nejautrą pieninių dantų gyvos pulpos gydymo procedūros yra atliekamas dažniau nei jų šalinimas [18]. Jankauskienės disertacijoje apibendrintų šaltinių duomenimis, dažniausia pieniniams dantims atliekama procedūra taikant bendrąją nejautrą, kai nustatomas pulpos pažeidimas, yra pulpotomija, tačiau yra keli autoriai, kurių teigimu, dažniausiai yra atliekama pulpektomija [4]. Nors ėduonies komplikacijų gydymas bendrojoje nejautroje atliekamas retai, tačiau Eshghi ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad bendrojoje nejautroje atliktų pulpotomijų sėkmė siekia net 95,7 proc. [19].
1. 2. Pieninių dantų išsaugojimo svarba ir įtaka nuolatinio sąkandžio vystymuisi
Pieninių dantų išlaikymas dantų lanke iki fiziologinės jų kaitos yra esminis vietos užlaikymui ir taisyklingam jų vietą užimsiančių nuolatinių dantų dygimui [20]. Sėkmingai sugydytas dantis, kurio šaknų kanalai tinkamai dezinfekuoti, o vainikas taisyklingai atkurtas, yra laikomas geresniu vietos užlaikymui nei ortodontinis vietos užlaikymo prietaisas [21].
Be jokios abejonės, pieniniai dantys yra būtini normaliai kramtymo funkcijai užtikrinti, tačiau jie atlieka kur kas daugiau svarbių funkcijų: jie yra vedliai bei orientyrai taisyklingam nuolatinių dantų dygimui, taip pat stimuliuoja žandikaulių augimą, pradeda virškinimo procesą bei yra svarbūs vaiko kalbai. Pieninių dantų lankai suformuoja pagrindą taisyklingam nuolatinių dantų lankų vystymuisi [22]. Taigi ankstyvas pieninių dantų netekimas gali sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių ir sutrikdyti normalų stomatognatinės sistemos vystymąsi [22]. Ėduonis yra laikomas pagrindine ankstyvo pieninių dantų netekimo priežastimi visame pasaulyje, o besivystančiose šalyse jų šalinimas išlieka pagrindiniu gydymo būdu [22].
15 Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali sukelti tokias problemas, kaip vietos praradimas dantų lankuose, netaisyklinga nuolatinių dantų dygimo vieta ir seka, taip pat nukenčia estetika bei kramtymo funkcija [21,23]. Priešlaikinis viršutinio žandikaulio pieninių kandžių netekimas iki 3 metų turi įtakos kalbos sutrikimams išsivystyti, kurie gali išlikti ir vyresniame amžiuje [24]. Martins-Júnior ir bendraautorių tyrimo duomenimis priešlaikinis viršutinio žandikaulio krūminių dantų netekimas buvo reikšmingai susijęs su dantų susigrūdimu ir padidėjusiu horizontaliu kandžių perdengimu nuolatiniame sąkandyje, priešlaikinis apatinio žandikaulio krūminių dantų netekimas turi įtakos apatinio lanko dantų susigrūdimui [5]. Taip pat gali išsivystyti žalingi įpročiai: liežuvio kišimas tarp dantų, kvėpavimas pro burną. Todėl labai svarbu, kad pieniniai dantys dantų lanke būtų ir funkcionuotų iki fiziologinės kaitos ir taip būtų užtikrintas normalus skeleto, dantų ir psichologinis vaiko vystymasis [21]. Be to, 2019 metais Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis 6 – 9 metų vaikams endodontinis gydymas nesukelia didesnio nerimo ir bendradarbiavimo problemų nei jų šalinimas, tad pieniniai krūminiai dantys esant gydymo indikacijoms turėtų būti gydomi, o ne šalinami [14]. Siekiant išsaugoti pieninius dantis, kuomet išsivysto ėduonies komplikacijos yra taikomi šie gydymo būdai: netiesioginis bei tiesioginis pulpos padengimas, dalinė ar visiška pulpotomija bei pulpektomija [21].
1. 3. Gilaus ėduonies komplikacijos: jų diagnostika ir gydymas
Pieninių dantų pulpa histologiškai yra panaši į nuolatinių dantų pulpą ir gali būti paveikta ėduonies, restauracinių procedūrų bei traumų. Nuo pažeidimo sunkumo priklauso pulpos reakcijos intensyvumas. Skirtingo sunkumo pulpos pažeidimai reikalauja atidžios diagnostikos ir atitinkamo gydymo pasirinkimo [23].
Priimta pieninių dantų endodontinę terapiją skirstyti į dvi pagrindines kategorijas: gyvos pulpos terapiją ir šaknų kanalų gydymą. Gyvos pulpos terapija apima tris gydymo metodus: netiesioginį pulpos padengimą dantims, kurie pažeisti gilaus ėduonies ir yra išsivystęs grįžtamas pulpitas; tiesioginis pulpos padengimas ir pulpotomija, apie kurią svarstoma esant pulpos atvėrimui [23]. Pagrindinis šaknų kanalų endodontinio gydymo tikslas yra atkurti pažeistų dantų funkcinius aspektus gydant arba išsaugant apieviršūninių audinių vientisumą, kartu pašalinant mikroorganizmus iš šaknų kanalų, kad būtų išvengta vėlesnio pakartotinio užsikrėtimo [20].
Anksčiau pulpos uždegimas buvo laikomas nepageidaujamu šalutiniu poveikiu, neišvengiamai sukeliančiu pulpos nekrozę, tačiau remiantis sėkmingų klinikinių tyrimų duomenimis, išsivysčius asimptominiam pieninių dantų pulpitui dėl gilaus ėduonies pažeidimo, tinkama procedūra gydymui yra laikomas netiesioginis pulpos gydymas (NPG), kurį atlikus sėkmingai išlaikomas pulpos gyvybingumas. Šiuo atveju pulpoje kaupiasi lėtinis uždegiminis eksudatas, gausus limfocitų,
16 makrofagų bei plazminių ląstelių, histologiškai įrodantis, kad pulpitas yra išsivystęs, net jei ir nėra klinikinių simptomų [25]. Pagal Amerikos vaikų odontologijos akademijos (angl. American Academy
of Pediatric Dentistry) gaires NPG yra rekomenduojamas pieniniams dantims su giliais ėduonies
pažeidimais ir be pulpos pažeidimo simptomų bei klinikos [26]. Likęs dentino storis po ėduonies pažeistų audinių pašalinimo yra svarbiausias veiksnys, lemiantis pulpos būklę. Taikant NPG ėduonies pažeistas dentinas, esantis šalia pulpos, yra išsaugomas, kad būtų išvengta pulpos atidengimo, ir padengiamas biologiškai suderinama medžiaga. Gruythuysen ir kitų 3 metus trukusių tyrimų duomenimis, vertinant kliniškai ir radiologiškai NPG pienininiuose krūminiuose dantyse sėkmė siekė 96 proc. [25].
Tiesioginis pulpos padengimas (TPP) yra atliekamas tais atvejais, kai sveika pulpa yra mechaniškai ar atsitiktinai pažeidžiama gydymo procedūros ar traumos metu. Pažeistas dantis turi būti besimptomis, o pažeidimo vieta turi būti taškinė ir tiksliai nustatyta bei neužteršta. Pulpa tiesiogiai padengiama bioaktyvia medžiaga tikintis, kad pažeidimo vietoje susidarys reparacinis tretinis dentinas ir bus išlaikytas pulpos gyvybingumas [23]. Tai labiausiai prieštaringas pieninių dantų gydymo būdas. Šio metodo sėkmės rodiklis nėra ypač didelis pieniniams dantims. Šio gydymo metodo nesėkmių priežastimi gali tapti nediferencijuotų mezenchiminių ląstelių virsmas į odontoklastus, kurie sąlygoja vidinės rezorbcijos išsivystymą. Nors gairės, paskelbtos Amerikos vaikų odontologijos akademijos, nerekomenduoja TPP naudoti ėduonies pažeistiems pieniniams dantims, perspektyvūs rezultatai (daugiau kaip 90% sėkmės) neseniai atliktuose klinikiniuose tyrimuose [27,28] ateityje gali užginčyti šią politiką [23].
Pulpotomija yra apibrėžiama kaip chirurginis pažeistos gyvos vainikinės pulpos pašalinimas, siekiant išlaikyti sveiką likusią šakninę pulpą, jos gyvybingumą bei funkciją [29]. Pulpotomija yra viena iš plačiausiai gydytojų taikomų klinikinių procedūrų ėduonies pažeistos pulpos gydymui pieniniuose dantyse, kuomet nėra klinikinių simptomų bei šakninės pulpos patologijos [30,31]. Pulpotomija netaikoma esant vidinei rezorbcijai, tarpšaknio perforacijai, nepakankamam šaknų ilgiui ir apieviršūninei patologijai, kuri gali sutrikdyti nuolatinio danties išdygimą [32]. Pulpotomijos sėkmė priklauso ne tik nuo teisingos pulpos uždegimo diagnozės, bet ir nuo to, kokią biologiškai suderinamą medžiagą pasirinksime likusios sveikos pulpos padengimui. Ideali medžiaga turėtų pasižymėti baktericidinėmis savybėmis, nebūti kenksminga ląstelėms ir aplinkinėms struktūroms, skatinti pulpos audinių gijimą bei netrikdyti fiziologinės pieninių dantų rezorbcijos [30].
Dantų su infekuotais šaknų kanalais, ypač tų, kuriuose infekcija išplitusi aplink viršūninę angą, yra dažnai pasitaikanti pieninių dantų problema [21]. Tais atvejais, kai klinikiniai simptomai leidžia diagnozuoti negrįžtamą pulpitą (savaiminis skausmas), gyvos pulpos gydymo metodai rodo prastus gydymo rezultatus. Tokiais atvejais, siekiant išsaugoti dantį dantų lanke, indikuotina atlikti pulpektomiją [25]. Pulpektomija yra gydymo metodas, kuriuo rekomenduojama gydyti negrįžtamąjį
17 pulpos uždegimą arba nekrozę, kuriuos sukelia dantų traumos ar ėduonis, ir yra laikomas konservatyvia gydymo metodika, lyginant su danties šalinimu [20]. Šio gydymo tikslas – išvengti ankstyvo dantų praradimo ir išvengti žalos nuolatinio danties užuomazgai [33]. Tačiau dėl sunkumų valant ir užpildant morfologiškai sudėtingą šaknų kanalą sistemą, endodontinis gydymas ne visuomet užkerta kelią bakterijų patekimui [25]. Todėl lėtinis viršūninis periodontitas yra pagrindinė ankstyvo pieninių dantų netekimo priežastis ir plačiai pripažįstama, kad ši patologija susijusi su endodontine infekcija [33]. Nepaisant to, remiantis ankstesniais tyrimais ir sisteminėmis apžvalgomis, pieninių dantų šaknies kanalų gydymo sėkmė, atliekant gydymą dantyse su gyvybinga pulpa, yra gana didelė. Toronto studijose užfiksuotas 93 proc. sėkmės rodiklis [25].
2017 metais Bansal ir kitų atlikto tyrimo duomenimis dažniausia priežasčių grupė (pagal Kay ir Blinkhorn), dėl kurios pašalinami pieniniai dantys, yra pirminis/antrinis ėduonis bei jo komplikacijos – periapikaliniai abscesai bei pulpotomijų nesėkmės. Šio tyrimo duomenimis dėl minėtų priežasčių buvo pašalinta 64,3 proc. visų dantų [9]. 2015 metais Santatu su bendraautoriais atlikto tyrimo duomenimis, danties šalinimas po nesėkmingo endodontinio gydymo tesudarė 1,2 proc. [34].
1. 4. Pagrindiniai medikamentai ir nemedikamentiniai būdai, naudojami pieninių dantų ėduonies komplikacijoms gydyti
Ansari ir kitų teigimu, pulpotomija ir šiomis dienomis išlieka dažniausiai taikomu gydymo metodu besimptomiams ėduonies pažeistiems pieniniams krūminiams dantims su pulpos pažeidimu. Šio gydymo metu turi būti naudojami medikamentai, kurie pasižymi baktericidinėmis savybėmis ir nesukelti jokių šalutinių reiškinių gyjimo metu. Taip pat medikamentai, kuriais tiesiogiai padengiama pulpos kamera, neturėtų sutrikdyti fiziologinės šaknų rezorbcijos [35]. Pulpotomija gali būti atliekama naudojant kelias technikas: nefarkamoterapinis gydymas lazeriu ar elektrochirurgija bei farmakoterapiniu būdu, kuomet pulpa padengiama įvairiais medikamentais ar biologinėmis medžiagomis [23,36].
Įsitikinus, jog likusi pulpa yra nepažeista ir taikant terapiją medikamentais, toliau ji padengiama tokiais preparatais, kaip formokrezolis ar geležies sulfatas. Taip pat vartojamas kalcio hidroksidas, tačiau gydymo juo ilgalaikė sėkmė yra mažesnė. Šiuolaikinis ilgalaikius gerus rezultatus rodantis medikamentas pulpotomijai yra mineralinis trioksido agregatas (MTA). Klinikinių tyrimų duomenimis, MTA yra lygiavertis arba geresnis už kitus galimus medikamentus pieninių dantų pulpotomijai ir ateityje gali būti pirmo pasirinkimo preparatas. Dar vienas metodas, rodantis sėkmingus rezultatus – elektrochirurgija [36].
18 Formakrezolis, nors ir yra daug prieštaravimų, vis dar naudojamas ir auksiniu standartu laikomas medikamentas pieninių dantų pulpotomijai [8,37]. Šis preparatas buvo pristatytas dar 1904 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau ilgus metus susirūpinimą kelia tai, jog formaldehidas, pagrindinis formakrezolio komponentas, yra pavojinga, kancerogeniška medžiaga [37,38]. Nepaisant didelio sėkmės rodiklio [39–41], yra aprašoma klinikinių atvejų, kai vartojant formakrezolį vietoj to, kad būtų išsaugotas pulpos gyvybingumas, audinyje nustatytas lėtinis uždegimas ar netgi nekrozė [37]. Kaip alternatyva formakrezoliui gali būti naudojamas glutaraldehidas, kuris tai pat pasižymi geromis fiksacinėmis savybėmis, mažu antigeniškumu ir toksiškumu [23].
Šiuo metu labiausiai tinkančiomis medžiagomis pulpotomijai yra laikomos MTA ir geležies sulfatas. MTA rodo puikius tiek klinikinius, tiek radiologinius rezultatus, tačiau yra brangi medžiaga. Tuo tarpu geležies sulfatas yra pigesnė, tačiau taip pat puikius rezultatus demonstruojanti medžiaga. Ilgalaikių klinikinių tyrimų duomeminis, sėkmė naudojant MTA siekia 94 – 100 proc, o naudojant geležies sulfatą – 78 – 100 proc., dažniausiai įvardijama nesėkmė naudojant geležies sulfatą yra vidinė rezorbcija [30].
Elektrochirurgija yra nefarmakologinė homeostatinė technika, pasiūlyta taikyti atliekant pulpotomiją. Tai apima minkštųjų audinių pašalinimą ir koaguliavimą naudojant aukšto dažnio elektros srovę, einančią per audinių ląsteles. Atliktų tyrimų duomenimis pulpotomijos sėkmė taikant elektochirurgiją yra panaši kaip vartojant formakrezolį, tačiau elektrochirurgija turi savų privalumų – geras matomumas ir homeostazė, koaguliacijai nenaudojami cheminiai preparatai ir nėra jokio sisteminio toksiškumo pavojaus. Kitas privalumas – procedūra yra greitesnė [23]. Tačiau kol kas dar yra mažai tyrimų, įrodančių pulpos audinių gijimą bei atsistatymą taikant šį metodą [32].
Pieninių dantų šaknų gydymo (pulpektomijos) sėkmė priklauso ne tik nuo teisingo chemomechaninio paruošimo, bet ir nuo kanalų užpildymui pasirinktos medžiagos, kuri turi rezorbuotis kartu su šaknimi. Užpildanti medžiaga tai pat turėtų pasižymėti antimikrobinėmis savybėmis, būti suderinta su apieviršūniniais audiniais bei saugoti kanalą nuo reinfekcijos. Pieninių dantų kanalų užpildymui siūlomos cinko oksido eugenolio, kalcio hidroksido bei kalcio hidroksido – jodoformo pastos. Naudojant cinko oksido eugenolio pastas gali būti pastebimas vėluojantis nuolatinio danties dygimas, prasta šios medžiagos rezorbcija ar nuolatinio danties dygimas ektopinėje padėtyje [42].
Šiuo metu dažniausiai endodontinis pieninių dantų gydymas atliekamas naudojant rankinius failus ir tirpalus, turinčius dezinfekuojančių savybių. Tačiau kartais likusios bakterijos gali sukelti tolimesnę šaknų kanalų infekciją, o dėl to reikia pergydyti ar net išrauti dantį [33,35].
19
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Prieš pradedant tyrimą buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – OF – 44 (priedas Nr. 1).
Remiantis Lietuvos Odontologų Rūmų 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, yra išduota 3730 licencijų, suteikiančių teisę verstis gydytojo odontologo praktika ir 62 licencijos, leidžiančios verstis gydytojo vaikų odontologo praktika.
Iš viso tyrime buvo apklausta 310 respondentų, kurių reikiamas skaičius nustatytas remiantis Paniotto formule [43]: 𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 kur: n - imties dydis;
∆ - imties paklaidos dydis = 0,06 N - generalinis visumos dydis.
Gydytojų vaikų odontologų imties dydis:
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,062+ 1 62 = 45
Gydytojų odontologų imties dydis:
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,062+ 1 3730 = 258
Kadangi šiuo tyrimu norima išsiaiškinti gydytojų požiūrį bei subjektyvius pasirinkimus, o ne tam tikrus kiekybinius parametrus, paklaidą galima didinti iki 6 proc.
Atlikto momentinio tyrimo duomenys buvo surinkti pateikus respondentams anoniminę anketą (priedas Nr. 2). Tyrimui paruošta 50 popierinių anketų ir elektroninis anketos variantas (Google Docs). Popierinės anketos išdalintos atsitiktiniu būdu pasirinktose Kauno bei Vilniaus miestų klinikose gydytojams odontologams bei gydytojams vaikų odontologams specialistams. Respondentams, kuriems buvo įteiktos popierinės anketos, kartu su jomis buvo įteiktos ir tiriamo asmens informavimo (priedas Nr. 3) bei sutikimo formos (priedas Nr. 4). Gydytojai užpildė ir grąžino 43 anketas (atsako dažnis – 86 proc.) Elektronines anketas siunčiant gydytojams asmeniškai
20 Facebook tinklalapyje bei patalpinus į minėto tinklalapio grupes „Lietuvos odontologai“ bei „Lietuvos vaikų odontologų draugija“ gautas 271 atsakymas. Tyrimas vykdytas nuo 2019 metų sausio 28 dienos iki tų pačių metų kovo 12 dienos.
Anketa, kurią sudaro 17 klausimų, sudaryta tyrėjos, atsižvelgiant į panašia tema publikuotus tyrimus ir jų rezultatus bei šiame tyrime išsikeltus uždavinius. Anketą sudaro 4 dalys: pirmieji penki klausimai yra demografiniai, 6 – 8 klausimais siekiama išsiaiškinti respondentų požiūrį į tam tikrus vaikų gydymo aspektus: vaiko ir gydytojo bendradarbiavimą bei gydymą bendrojoje nejautroje. 9 – 11 klausimai skirti atsakymams apie gydymo metodų pasirinkimą, esant pieninių dantų ėduonies komplikacijoms, o 12 – 17 klausimais norima išsiaiškinti ar respondentai gydo ir kokias priemones dažniausiai naudoja, atlikdami pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymą.
Statistinei duomenų analizei naudotas „IBM SPSS Statistics 17.00“ programinis paketas, o grafiniai duomenys pavaizduoti naudojant „Microsoft Office Word 2016“ programą. Naudojama aprašomoji statistika – absoliutūs dydžiai (n), procentinės reikšmės (proc.) Norint nustatyti kokybinių požymių reikšmių pasiskirstymus bei kokybinių požymių tarpusavio ryšius naudotas chi kvadrato (χ2) testas. Ryšys laikomas reikšmingu, jei statistinis reikšmingumas p < 0,05. Siekiant padidinti tyrimo patikimumą lyginant gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų grupes iš gydytojų odontologų grupės sudaryta randomizuota imtis, atsitiktinumo principu atrinkti 182 tiriamieji.
21
3. REZULTATAI
Šiame tyrime iš viso dalyvavo 314 gydytojų: 267 gydytojai odontologai (GO) (257 moterys ir 10 vyrų) ir 47 gydytojai vaikų odontologai (GVO) (46 moterys ir 1 vyras). Aktyviausiai tyrime dalyvavo gydytojai odontologai, kurių darbo patirtis mažesnė nei 5 metai, o mažiausiai į klausimus atsakė tokių, kurių patirtis siekė nuo 15 iki 20 metų, tuo tarpu gydytojų vaikų odontologų daugiausiai dalyvavo turinčių 5 – 10 metų patirtį, o mažiausiai – turinčių 10 – 15 metų patirtį (1 pav.). Siekiant padidinti tyrimo patikimumą lyginant gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų grupes atsitiktinumo principu iš gydytojų odontologų grupės atrinkta 182 tiriamųjų, todėl visi statistiškai reikšmingi rezultatai toliau paveiksluose ir lentelėse pateikiami suskaičiavus juos tiek pilnoje (pirmasis skaičius), tiek randomizuotoje (antrasis skaičius) gydytojų odontologų imtyje, kuri patvirtina rezultatų patikimumą.
*- p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais 1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal darbo patirtį
12/9,3* 6,7 10,9 20,6/19,8* 49,8/51,1* 25,5 14,9 4,3 36,2 19,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Daugiau nei 20 metų 15 - 20 metų
10 - 15 metų 5 - 10 metų Mažiau nei 5 metai
Proc. Darbo patirtis
22 Dauguma apklaustų gydytojų odontologų teigė gydantys vaikus iki 18 metų kasdien arba kelis kartus per savaitę, o didžiajai daliai gydytojų vaikų odontologų, beveik 81 proc., vaikus iki 18 metų tenka gydyti kasdien. Pieninius dantis gydytojams odontologams dažniausiai tenka gydyti tik vieną ar kelis kartus per savaitę, o gydytojams vaikų odontologams – kasdien (1 lentelė).
Lentelė Nr. 1. GO ir GVO vaikų iki 18 metų ir vaikų pieninių dantų gydymo dažniai
Gydymo dažnis
Vaikai iki 18 metų Pieniniai dantys
Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai
n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.)
Kasdien
111 (41,6)/
79 (43,4)* 38 (80,9)
72 (27)/
51 (28)* 34 (72,3)
Vieną ar kelis kartus per savaitę
105 (39,3)/
71 (39,0)* 8 (17,0)
136 (50,9)/
95 (52,2)* 13 (27,7)
Vieną ar kelis kartus per mėnesį
43 (16,1)/
25 (13,7)* 1 (2,1)
44 (16,5)/
26 (14,3)* 0
Vieną ar kelis kartus
per metus 8 (3,0) 0 12 (4,5) 0
Netenka visai 0 0 3 (1,1) 0
* - p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
Į klausimą apie elgesį su nebendradarbiaujančiu 4 metų vaiku, kuris atvyko į vizitą su skaudančiu dantimi, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp GO ir GVO atsakymų nerasta, tiek vienų, tiek kitų dažniausias sprendimas būtų paaiškinti ir parodyti vaikui, kaip bus atliekama tam tikra reikalinga procedūra (2 pav.).
2 pav. Gydytojų elgesio taktikos pasirinkimas 89,1% 2,9% 8%
Paaiškinčiau ir parodyčiau vaikui, kaip bus atliekama procedūra
Paskirčiau kitą vizitą ir tikėčiausi, kad kitą kartą vaikas leisis apžiūrimas Pasiūlyčiau vykti pas kitą specialistą
23 Požiūriai į vaikų pieninių dantų gydymą taikant bendrąją nejautrą (BN) taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Daugumos nuomone tai priimtinas būdas tik esant būtinybei – kai yra sunkios pažeidimų formos, o kiti gydymo būdai neefektyvūs arba negali būti pritaikyti (3 pav). Tik 6 GO ir 1 GVO požiūris yra neigiamas, kadangi iškyla rizika ir pavojus bendrai vaiko sveikatai. 18 GO ir 6 GVO iš visų apklaustųjų požiūris į BN yra teigiamas – jų manymu, tai pirmo pasirinkimo nejautros būdas nebendradarbiaujantiems vaikams, užtikrinantis gerus gydymo rezultatus.
3 pav. Gydytojų požiūris į vaikų pieninių dantų gydymą taikant bendrąją nejautrą
Tyrime išsiaiškintas ne tik gydytojų požiūris į vaikų pieninių dantų gydymą taikant bendrąją nejautrą, bet ir tai, kokios procedūros jų nuomone dažniausiai atliekamos, taikant šį nejautros metodą. Atsakydami į šį klausimą gydytojai galėjo pasirinkti keletą, jų manymu, tinkamiausių variantų. Dažniausiai pasirenkama procedūra buvo pieninių dantų rovimas, kurį pasirinko 95,2 proc. visų gydytojų. Gydytojų nuomone, rečiausiai atliekamas plieninių vainikėlių uždėjimas – šią procedūrą rinkosi 39,8 proc. gydytojų. Statistiškai reikšmingai skyrėsi GO ir GVO atsakymai apie plombavimą ir plieninių vainikėlių uždėjimą (4 pav). Vaikų odontologai rinkosi pastaruosius du atsakymus dažniau, nei odontologai.
*- p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
4 pav. GO ir GVO manymu dažniausiai bendrojoje nejautroje atliekamos pieninių dantų gydymo procedūros
7,6% 2,2%
90,1%
Teigiamas Neigiamas
Priimtinas tik esant sunkioms pažeidimų formoms 94,4 58,4 65,2/64,8* 34,8/32,4* 100 55,3 85,1 68,1 0 20 40 60 80 100
Rovimas Endodontinis gydymas Plombavimas Plieninių vainikėlių uždėjimas
Proc.
24 Gydytojų klausta, kokią nejautrą pasirinktų patys, jei reikėtų gydyti apatinio žandikaulio pirmąjį pieninį krūminį dantį su simptominio pulpito diagnoze. Gydytojai galėjo pasirinkti keletą iš jų manymu tinkamų nejautros metodų. Dažniausiai gydytojai rinkosi infiltracinę nejautrą (89,5 proc.), o rečiausiai – gydymą taikant bendrąją nejautrą (3,5 proc.). Lyginant GO ir GVO rezultatus gauta statistiškai reikšmingų skirtumų – skiriasi laidinės nejautros pasirinkimas – ją atlikti dažniau renkasi gydytojai vaikų odontologai, tuo tarpu odontologų tarpe populiaresnė yra intrapulparinė najautra (5 pav.).
* - p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
5 pav. GO ir GVO nejautros būdo pasirinkimas gydant apatinio žandikaulio pirmąjį pieninį krūminį dantį su simptominio pulpito diagnoze
31,5/30,8* 88 29,2 3 48,9 97,9 17 6,5 0 20 40 60 80 100
Laidinė nejautra Infiltracinė nejautra Intrapulparinė nejautra Bendroji nejautra
Proc.
25 Toliau gydytojams buvo pateiktos dvi klinikinės situacijos ir pateikti galimi gydymo būdai. Pirmojoje klinikinėje situacijoje klausiama, kokį gydymą pasirinktų gydytojas, jei 6 metų linkusiam bendradarbiauti vaikui diagnozuotų periapikalinį abscesą 75 dantyje, kuris yra asimptominis. Taip pat pateikta radiograma (žr. anketą, 10 klausimas). Tiek gydytojų odontologų, tiek vaikų gydytojų odontologų dažniausias pasirinkimas šioje situacijoje buvo danties šalinimas ir vietos užlaikymo aparato panaudojimas (58,6 proc.), tuo tarpu rečiausiai gydytojai rinkosi stebėjimą ir sekimą (4,5 proc). Statistiškai reikšminų skirtumų tarp GO ir GVO atsakymų nagrinėjant šios klinikinės situacijos atsakymus nerasta (6 pav).
6 pav. GO ir GVO gydymo metodo pasirinkimas gydant asimptominį 75 danties periapikalinį abscesą 6 metų bendradarbiaujančiam vaikui
Antrojoje klinikinėje situacijoje buvo klausiama, ką gydytojai darytų, jei 7 metų vaikui diagnozuotų 84 danties ūmų periapikalinį abscesą. Analizuojant šios klinikinės situacijos atsakymus rasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp GO ir GVO gydymo metodo pasirinkimų (7 pav). Reikšmingai išsiskyrė tai, jog gydytojai odontologai šioje situacijoje dažniau rinktųsi atlikti pulpektomiją, o gydytojai vaikų odontologai – danties šalinimą.
* - p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
7 pav. GO ir GVO gydymo metodo pasirinkimas gydant 84 danties ūmų periapikalinį abscesą 7 metų vaikui 28,5 56,9 4,9 9,7 14,9 68,1 2,1 14,9 0 20 40 60 80 100
Endodontinis gydymas Rovimas ir vietos užlaikymo aparatas
Stebėjimas, sekimas Rovimas ir stebėjimas, sekimas
Proc.
Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai
10,5 52,1/54,4* 37,5/35,2* 14,9 29,8 55,3 0 20 40 60 80 100
Pulpotomija Pulpektomija Danties šalinimas
Proc.
26 Taip pat tyrimo metu ieškota sąsajų tarp gydytojų darbo patirties ir klinikinėse situacijose pasirenkamų gydymo metodų. 2 lentelėje pateikiamos tik statistiškai reikšmingos sąsajos gautos tarp gydymo metodų, kurie buvo siūlomi pirmojoje klinikinėje situacijoje, ir gydytojų darbo patirties (p<0,01; p<0,05). Gauti duomenys rodo, kad mažesnę darbo patirtį turintys GO dažniau rinktųsi atlikti endodontinį gydymą, o didėjant darbo patirčiai (nuo 10 iki daugiau nei 20 metų) dažniau pasirenkamas sprendimas dantį rauti ir stebėti bei sekti. Tuo tarpu 5 – 15 metų patirtį turintys GVO vienareikšmiškai rinkosi rovimą ir vietos užlaikymo aparatą (2 lentelė).
Lentelė Nr. 2. Pirmojoje klinikinėje situacijoje pasirinkto gydymo metodo priklausomybė nuo darbo patirties Darbo patirtis Gydymo metodas Mažiau nei 5 metai (proc.) 5 – 10 metų (proc.) 10-15 metų (proc.) 15-20 metų (proc.) Daugiau nei 20 metų (proc.) GO p<0,01 Endodontinis gydymas 38,3 36,4 3,4 16,7 3,1 Rovimas ir stebėjimas, sekimas 4,5 1,8 17,2 22,2 31,3 GVO p<0,05 Endodontinis gydymas 11,1 0 0 14,3 41,7 Rovimas ir stebėjimas, sekimas 33,3 0 0 57,1 0 Rovimas + vietos užlaikymo aparatas 55,6 100 100 28,6 50
Antrojoje klinikinėje situacijoje taip pat rasta reikšmingų sąsaju tarp gydymo metodo pasirinkimo ir darbo patirties (p < 0,05). GO turintys 5 – 10 metų patirtį labiau linkę dantį gydyti, o ne šalinti. GVO, kurių darbo patirtis 5 – 15 metų taip pat labiau linkę dantį minėtoje situacijoje gydyti, nei šalinti, tuo tarpu visi mažesnę nei 5 metų patirtį turintys GVO dantį šalintų (3 lentelė).
Lentelė Nr. 3. Antrojoje klinikinėje situacijoje pasirinkto gydymo metodo priklausomybė nuo darbo patirties Darbo patirtis Gydymo metodas Mažiau nei 5 metai (proc.) 5 – 10 metų (proc.) 10-15 metų (proc.) 15-20 metų (proc.) Daugiau nei 20 metų (proc.) GO p<0,05 Pulpektomija 54,1 70,9 31,0 50,0 31,3 Danties šalinimas 36,1 18,2 62,1 38,9 53,1 GVO p<0,05 Pulpotomija 11,1 0 0 42,9 25,0 Pulpektomija 0 52,9 100 0 25,0 Danties šalinimas 88,9 47,1 0 57,1 50,0
27 Likusiais anketos klausimais norėta išsiaiškinti ar gydytojai gydo (8 pav.) ir kokias priemones bei medikamentus naudoja gydydami pieninių dantų ėduonies komplikacijas. 34 GO ir 2 GVO nurodė negydantys pieninių dantų ėduonies komplikacijų savo praktikoje, todėl jų paprašyta į sekančius klausimus neatsakinėti ir pereiti prie paskutiniojo klausimo, kuriame klausiama, dėl kokių priežasčių jie atsisako gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas.
8 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar gydo pieninių dantų ėduonies komplikacijas
Savo praktikoje gydančių pieninių dantų ėduonies komplikacijas gydytojų klausta, kokiu būdu jie nustato darbinį ilgį (DI) atlikdami pieninio danties endodontinį gydymą. Dažniausiai DI gydytojai nustato radiologiškai, o rečiausiai pasirinktas atsakymas buvo DI nustatymas elektroniniu šaknies viršūnės ieškikliu. Statistiškai reikšmingai skiriasi GO ir GVO pasirinkimas DI nustatyti popieriniais kaiščiais – šį būdą dažniau naudoja gydytojai odontologai (9 pav).
* - p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais 9 pav. GO ir GVO DI nustatymo būdai gydant pieninius dantis
43,3%
11,5% 45,2%
Taip Ne
Priklauso nuo klinikinės situacijos 15,9 28,3 9 20,2/19,7* 26,6 13,3 37,8 13,3 6,7 28,9 0 20 40 60 80 100 Apskaičiuojamasis DI DI nustatymas radiologiškai Elektroniniu šaknies viršūnės ieškikliu
Popieriniais kaiščiais Nei vienas iš šių metodų
Proc.
28 Į klausimą, ar naudoja koferdamo sistemą atlikdami pieninių dantų endodontinį gydymą, didžioji dauguma (67,6 proc.) atsakė, kad jo nenaudoja niekada (10 pav.). Reikšmingai daugiau gydytojų vaikų odontologų teigė, jog spręsdami, ar naudoti koferdamo sistemą, atsižvelgia į klinikinę situaciją.
* - p < 0,01 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
10 pav. GO ir GVO koferdamo sistemos naudojimas endodontiškai gydant pieninius dantis
Tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai vaikų odontologai dažniausiai pieninių dantų endodontiniam gydymui naudoja rankinius instrumentus (88,8 proc.). Tokių gydytojų, kurie naudotų vien mašininius instrumentus nei vienoje, nei kitoje grupėse nepasitaikė visai (11 pav.).
11 pav. Gydytojų pasirenkami instrumentai pieninių dantų endodontiniam gydymui 3 23,6/21,7* 73,4/75,8* 8,9 53,3 37,8 0 20 40 60 80 100
Visada Atsižvelgia į klinikinę situaciją Niekada
Proc.
Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai
88,8% 3,6%
7,6%
Rankiniai instrumentai Ir rankiniai, ir mašininiai
29 Šiuo metu yra siūloma daugybė medikamentų, skirtų pieninių dantų gyvos pulpos gydymui, todėl paklausus, kokią medžiagą gydytojai dažniausiai renkasi atlikdami pieninių dantų vitalinę pulpos amputaciją (pulpotomiją), atsakymai pasiskirstė įvairiai. Nemedikamentinio gydymo – elektrokoaguliacijos – nepasirinko nei vienas gydytojas (12 pav.). Lyginat GO ir GVO atsakymus paaiškėjo, jog gydytojai odontologai dažniausiai naudoja formakrezolį, o gydytojai vaikų odontologai – geležies sulfatą, o šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
* - p < 0,01 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
12 pav. GO ir GVO pasirenkami medikamentai pieninių dantų vitalinei pulpos amputacijai
Kadangi medikamentai išrasti ir pritaikyti pieninių dantų gydymui skirtingais laikotarpiais, buvo ieškota sąsajų tarp darbo patirties ir dažniausiai pasirenkamo medikamento pulpotomijai. Daugiau nei 80 proc. GO, turinčių 15 – 20 metų patirtį naudoja formakrezolį ir nenaudoja MTA. Tuo tarpu iš GVO grupės iki 5 metų patirtį turintys gydytojai dažniausiai naudoja formakrezolį, o iki 10 metų patirtį turintys – geležies sulfatą. GVO, kurių patirtis iki 15 metų nenaudoja kalcio hidroksido, o kurių patirtis iki 10 metų – nenaudoja MTA (4 lentelė).
Lentelė Nr. 4. Sąsajos tarp dažniausiai pulpotomijai pasirenkamo medikamento ir darbo patirties Darbo patirtis Medikamentas Mažiau nei 5 metai (proc.) 5 – 10 metų (proc.) 10-15 metų (proc.) 15-20 metų (proc.) Daugiau nei 20 metų (proc.) GO p<0,01 Formakrezolis 69,2 52,9 76,0 84,6 33,3 MTA 4,3 23,5 0 0 40,7 GVO p<0,05 Kalcio hidroksidas 0 0 0 28,6 20,0 Formakrezolis 66,7 23,5 0 28,5 30,0 Geležies sulfatas 33,3 76,5 50,0 28,6 10,0 MTA 0 0 50,0 14,3 40,0 13,7 63,1/62,7* 11,2/10,6* 12 8,9 33,3 44,4 13,3 0 20 40 60 80 100
Kalcio hidroksidas Formakrezolis Geležies sulfatas MTA
Proc.
30 Galiausiai tiek gydančių, tiek pasirinkusių, kad negydo pieninių dantų ėduonies komplikacijų, gydytojų buvo prašoma pažymėti, dėl kokių priežasčių atsisako tai daryti (13 pav.). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų odontologų atsisako gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas, o dažniausia to priežastis – vaiko elgesys ir nebendradarbiavimas. Kita reikšminga priežastis – žinių bei kompetencijos trūkumas.
* - p < 0,05 lyginant su gydytojais vaikų odontologais
13 pav. Priežastys, dėl kurių gydytojai atsisako gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas
Gydytojai, negydantys pieninių dantų ėduonies komplikacijų, dažniausia atsisakymo priežastimi įvardija vaiko elgesį ir nebendradarbiavimą (14 pav.). Nei vienas iš gydytojų nepažymėjo, kad gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas atsisako dėl to, kad gydymas reikalauja per daug laiko ir pastangų.
14 pav. Priežastys, dėl kurių gydytojai atsisako gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas 47,2/47,8* 65,5 14,6 7,5 16,9/14,3* 68,1 68,1 6,4 4,3 0 0 20 40 60 80 100
Neatsisakau Vaiko elgesys ir nebendradarbiavimas
Sudėtinga šaknų kanalų anatomija
Gydymas reikalauja per daug laiko ir
pastangų
Neturiu tam pakankamai žinių ir
kompetencijos
Proc.
Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai
61,8 29,4
58,8
0 20 40 60 80 100
Vaiko elgesys ir nebendradarbiavimas Sudėtinga šaknų kanalų anatomija Neturiu tam pakankamai žinių ir kompetencijos
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu nustatyta, kad vaikus, turinčius pieninius dantis, GO savo praktikoje gydo reikšmingai rečiau, nei GVO, kurių didžiajai daliai tai yra kasdienė praktika, todėl buvo tikimasi įvairių skirtumų tarp GO ir GVO pasirenkamų vaikų gydymo taktikų – nuo bendradarbiavimo su vaiku iki konkrečių priemonių pasirinkimo gydant pieninių dantų ėduonies komplikacijas.
Tyrime išsiaiškinta, jog tiek GO, tiek GVO linkę ieškoti būdų susibendrauti su nerimaujančiais bei nebendradarbiaujančiais, skausmu besiskundžiančiais vaikais ir naudoja elgesio valdymo metodikas, aiškina ir rodo vaikui, kas bus atliekama, o gydymą taikant bendrąją nejautrą laiko priimtinu būdu tik esant būtinybei, kuomet pažeidimai yra sunkūs ir kitų gydymo būdų pritaikyti neįmanoma. Be to, Pezzini Soares ir bendraautorių 2019 metais atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad tiek pienininų dantų endodontinis gydymas, tiek jų šalinimas 6 – 9 metų amžiaus vaikams sukelia panašaus dydžio nerimą ir baimę, kadangi tai yra invazyvios procedūros, tuo tarpu profilaktiniai vizitai nesukelia nerimo, dėl to su vaiku lengva bendradarbiauti. Taigi tiek GO, tiek GVO siekiamybė turėtų būti pažintį su vaiku pradėti tuomet, kai šiam dar nereikia gydymo procedūrų, kurios gali sukelti nerimą bei skausmą. Tokiu būdu vėliau vaikui bus lengviau suvokiamas gydymo reikalingumas ir užtikrinamas bendradarbiavimas bei tinkamas elgesys odontologo kabinete bei išvengiama gydymo atliekant bendrąją nejautrą [14].
Tyrimo metu nustatyta, kad GVO nuomonės apie tai, kokios procedūros dažniausiai yra atliekamos taikant BN yra tikslesnės. Jankauskienės atlikto tyrimo duomenimis Lietuvoje, LSMU KK, taikant bendrąją nejautrą vaikų pieniniai dantys dažniausiai yra plombuojami (ėduonies gydymas) ir šalinami, čia plieniniai vainikėliai nėra dedami. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, plieninių vainikėlių uždėjimas yra dažnas ir rekomenduotinas restauracijos tipas stipriai ėduonies pažeistiems pieniniams dantims ar dantims po pulpotomijos [4]. Vokietijoje atlikto retrospektyvinio tyrimo duomenimis taikant bendrąją nejautrą pieniniai dantys dažniausiai yra šalinami (49 proc.) ir restauruojami plombinėmis medžiagomis arba plieniniais vainikėliais (11 proc.), tuo tarpu pietų Korėjoje daugiausiai dantų restauruojama, šiek tiek rečiau šalinama, trečioje vietoje lieka endodontinis gydymas ir tik nedideliai daliai dedami vainikėliai [44,45].
Šiame tyrime apatinio žandikaulio pirmojo pieninio krūminio danties nuskausminimui prieš endodontinį gydymą gydytojai dažniausiai rinkosi infiltracinę nejautrą. Acharya atlikto pilotinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dažniausiai renkamasi atlikti infiltracinę nejautrą, tačiau Patil ir bendraautorių atliktame tyrime gydytojai dažniausiai rinkosi laidinę nejautrą [2,46]. GVO reikšmingai dažniau rinkosi atlikti laidinę nejautrą. Tai gali būti susiję su tuo, jog norint sėkmingai atlikti laidinę nejautrą vaikui reikia specialių anatomijos žinių – vaikų apatinio žandikaulio anga (lot.
32
foramen mandibulae) yra žemiau ir distaliau, nei suaugusiųjų, o jos pozicija keičiasi vaikui augant
[47].
Pirmosios klinikinės situacijos rezultatai patvirtino Patil ir bendraautorių tyrime gautus rezultatus. GO dažniau rinkosi endodontinį gydymą nei šalinimą ir vietos užlaikymo aparatą, o GVO – atvirkščiai [2]. Šioje situacijoje didelės reikšmės turi tai, jog nuolatinis pirmasis krūminis dantis jau yra išdygęs ir jį būtina apsaugoti nuo medialinės rotacijos ir migracijos, kuri sumažintų bendrą dantų lanko ilgį. Daugelyje tyrimų minima, jog geriausiai vietą nuolatiniams dantims išlaiko jų pieniniai pirmtakai, o tik tuomet, kai neįmanoma jų išsaugoti turi būti pritaikytas vietos užlaikymo aparatas. Taigi šioje situacijoje svarbu arba išsaugoti dantį arba pritaikyti vietos užlaikymo aparatą, kadangi antrojo nuolatinio kaplio dygimo laikas yra 11 – 12 metų. Antrosios klinikinės situacijos rezultatai atskleidė, jog pieninių dantų ūmų periapikalinį židinį GO labiau linkę gydyti atlikdami pulpektomiją, nei šalinti, tuo tarpu GVO dažniau rinkosi šalinimą. Prieš atliekant tyrimą buvo tikėtasi, jog GVO dažniau rinksis dantų gydymą ir išsaugojimą, nei šalinimą. Gydymo metodo pasirinkimui įtakos galėjo turėti dantis – pirmojo krūminio danties netekimas nesukelia tokių didelių lanko pločio pokyčių kaip antrojo netekimas. Situacijoje nurodoma, kad vaikui yra 7 metai, o pirmieji krūminiai dantys apatiniame žandikaulyje natūraliai iškrenta 9 – 11 metų, todėl situacijoje pateiktas amžius taip pat turi reikšmės gydymo metodų pasirinkimo įvairovei. Žinoma, pasirenkant gydymo metodiką šioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į bendrą paciento būklę, skausmo pobūdį bei intensyvumą, danties vainiko bei šaknų būklę todėl šios situacijos gydytojų atsakymai pateikus platesnę anamnezę galėtų skirtis. Abiejų klinikinių situacijų rezultatai susieti su gydytojų specializacija bei darbo patirtimi atskleidžia, kokius metodus renkasi jauni gydytojai, o kokius turintys didesnę patirtį, tad tikėtina, jog didesnę patirtį turinčių gydytojų metodai yra sėkmingai pritaikomi praktikoje ilgesnį laiką.
Šio tyrimo rezultatai patvirtina, Acharya bei Patil ir bendraautorių tyrimų rezultatus, jog tiek GO, tiek GVO dažniausiai DI nustato radiologiškai, naudoja rankinius instrumentus, o koferdamą visada naudoja tik maža dalis respondentų, nors tai yra privaloma, atsižvelgiant į Amerikos vaikų odontologijos akademijos ir Jungtinės Karalystės klinikines gaires [2,46,48]. Tuo tarpu 2018 metų Cohrane literatūros apžvalgos duomenimis pieninių dantų ėduonies komplikacijos su koferdamo sistema buvo gydomos 67 klinikiniuose atvejuose, tai sudarė net 77 proc. visų apžvelgtų atvejų [49]. Vitalinės pulpos gydymui skirtų medikamentų pasirinkimas šiais laikais yra labai platus. Tyrime norėta išsiaiškinti kurie medikamentai yra populiariausi, todėl buvo prašoma išsirinkti tik vieną iš pateiktų, tad rezultatai nereiškia, jog gydytojai visose situacijose naudoja tik vieną pasirinktą medikamentą. Formakrezolis yra populiariausia ir seniausiai naudojama medžiaga pulpotomijai, todėl vis dar yra populiariausias vyresnių GO pasirinkimas. Tuo tarpu didesnę patirtį turintys GVO dažniau renkasi geležies sulfatą, tikėtina dėl to, jog jų žinios apie šias dvi medžiagas, jų privalumus bei trūkumus yra gilesnės. MTA panaudojimas tarp Lietuvos gydytojų vis dar nėra dažnas, galimai
33 dėl to, jog ši medžiaga yra brangesnė, lyginant su prieš tai minėtomis. Smail-Faugeron ir bendraautorių atliktos literatūros apžvalgos duomenimis MTA yra pranašesnis už formakrezolį, o reikšmingų skirtumų tarp MTA ir geležies sulfato naudojimo vertinant ilgalaikius (12 – 24 mėnesiai) klinikinius ir radiologinius rezultatus nerasta [49].
Tyrime išsiaiškinta, jog dažniausia priežastis, dėl kurios GO atsisako gydyti pieninius vaikų dantis ir jų komplikacijas, yra elgesys ir nebendradarbiavimas. Tokie patys rezultatai gauti ir Jungtinėje Karalystėje bei Suomijoje atliktuose tyrimuose [50,51]. Priešingai nei Indijoje atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gydytojai nesureikšmina to, jog pieninių dantų komplikacijų gydymas reikalauja daug laiko ir pastangų ir dėl to gydyti atsisako tik nedidelė dalis gydytojų [2,46]. Neigiamas vaiko elgesys yra svaresnė priežastis nei žinių bei kompetencijos trūkumas, todėl GO turėtų skirti laiko tobutinti žinioms apie vaikų elgesio valdymą, mokėti pritaikyti tai praktikoje ir tokiu būdu kiek įmanoma dažniau išvengti gydymo taikant bendrąją nejautrą.
PADĖKA
Dėkoju šio mokslinio darbo vadovei doc. dr. Vilijai Andruškevičienei bei statistinę analizę padėjusiai rengti Irenai Nedzelskienei.
INTERESŲ KONFLIKTAS
34
IŠVADOS
1. Tiek gydytojų odontologų, tiek gydytojų vaikų odontologų požiūris į vaikų dantų gydymą yra teigiamas – gydytojai linkę bendradarbiauti su vaikais, o pieninių dantų gydymą atliekant bendrąją nejautrą laiko kraštutinumu. Nepaisant to, klinikinėje praktikoje pagrindine priežastimi negydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijų išlieka vaiko elgesys ir nebendradarbiavimas.
2. Gydytojų odontologų ir vaikų gydytojų odontologų pasirenkami gydymo metodai klinikinėse situacijose skiriasi – gydytojai odontologai dažniau pieninius dantis linkę gydyti endodontiškai, o gydytojai vaikų odontologai – šalinti.
3. Tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai vaikų odontologai savo praktikoje dažniausiai pieninių dantų šaknų kanalų DI nustato radiologiškai, koferdamo sistemą naudoja atsižvelgdami į klinikinę situaciją o dantų šaknų kanalų formavimui naudoja rankinius instrumentus. Tačiau gyvos pulpos gydymui gydytojų pasirenkamos medžiagos skiriasi: gydytojai odontologai dažniausiai renkasi formakrezolį, o gydytojai vaikų odontologai – geležies sulfatą.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Odontologijos klinikose, kuriose teikiamos paslaugos vaikams, sudaryti standartizuotus pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymo protokolus ir jais vadovautis.
2. Gydytojams odontologams, teikiantiems paslaugas vaikams, periodiškai atnaujinti žinias apie medžiagas, naudojamas pieninių dantų ėduonies komplikacijų gydymui.
3. Gydytojams odontologams, atsisakantiems gydyti pieninių dantų ėduonies komplikacijas dėl vaiko nenoro bendradarbiauti, pagilinti žinias apie naujas elgesio valdymo metodikas.
36
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Razmienė J. Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi [disertacija]. LSMU;2014.
URL: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:2193182/index.html
2. Patil Pd, Katge Af, Rusawat Db. Knowledge and attitude of pediatric dentists, general dentists, postgraduates of pediatric dentistry, and dentists of other specialties toward the endodontic treatment of primary teeth. J. Orofac. Sci. 2016;8(2):96.
URL: http://www.jofs.in/text.asp?2016/8/2/96/195917
3. Pandiyan N, Hedge A. Strength and difficulties questionnaire: A tool as prerequisite to measure child′s mental health problems attending dental clinics. J. Indian Soc. Pedod. Prev. Dent. Medknow Publications and Media Pvt. Ltd. 2016; 34(4):354-8.
URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27681399
4. Jankauskienė B. Ankstyvos vaikystės dantų ėduonies gydymo bendrojoje nejautroje ypatumai ir įtaka pacientų gyvenimo kokybei [disertacija]. LSMU;2015.
URL: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:13605902/
5. Martins-Júnior PA, Ramos-Jorge ML, de Paiva SM, Pereira LJ, Marques LS. Premature deciduous tooth loss and orthodontic treatment need: a 6-year prospective study. J. Public Health (Bangkok). Springer Berlin Heidelberg. 2017;25(2):173–9.
URL: http://link.springer.com/10.1007/s10389-016-0775-y
6. Moda A, Saroj G, Sharma S, Gupta B. Knowledge and Awareness among Parents and General Dental Practitioners regarding Rehabilitation with Full Coverage Restoration in Children: A Multi-centric Trial. Int. J. Clin. Pediatr. Dent. 2016;9(2):177–80.
URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27365944
7. Nayak UA, Wadhwa S, Kashyap N, Prajapati D, Mahuli A V., Sharma R. Knowledge and practice of, and attitudes toward, pulp therapy in deciduous teeth among pediatric dentists in India. J. Investig. Clin. Dent. John Wiley & Sons, Ltd. 2018;9(1):e12284.
URL: http://doi.wiley.com/10.1111/jicd.12284
8. Park JS, Jasani B, Patel J, Anthonappa RP, King NM. Efficacy of alternative medicaments for pulp treatment in primary teeth in the short - t erm: meta - analysis. J. Evid. Based Dent. Pract. Mosby. 2019;18(2):99-192.
URL:https://www.sciencedirectcom.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/science/article/pii/S15323382 1830277X
