Dovilė Girniūtė 5

(1)

Dovilė Girniūtė

5 kursas, 5 grupė

BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR

PERIODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE VITAMINŲ IR

MIKROELEMENTŲ ĮTAKĄ PERIODONTO LIGOMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Asist. Živilė Kristina Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR PERIODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE VITAMINŲ IR MINERALŲ ĮTAKĄ PERIODONTO LIGOMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Kaunas, 2020 Darbą atliko magistrantas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m...

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 6

SUMMARY ... 7

ĮVADAS ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Vitaminų ir mikroelementų įtaka periodonto patologinėms būklėms ... 10

1.2 Oksidacinio streso įtaka patologinių procesų periodonte išsivystymui ... 10

1.3 Vitaminai ir antioksidantai ... 11

1.3.1 Vitaminas C ... 11

1.3.2 Vitaminas E ... 12

1.3.3 Vitaminas A ... 13

1.3.4 Vitaminų B kompleksas ir geležis ... 13

1.3.5 Vitamino D įtaka kaulų metabolizmui ... 13

1.4 Mineralinės medžiagos ... 14 1.4.1 Kalcis ... 14 1.4.2 Magnis ... 15 1.4.3 Cinkas ir varis ... 15 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16 2.1 Tyrimo metodika ... 16 2.2 Tyrimo populiacija ... 16

2.3 Imties dydžio nustatymas ... 16

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 17

3. REZULTATAI ... 18

3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 18

3.2 Dalyvių žinios, kada išryškėja vitaminų ir mikroelementų poveikis periodonto audiniams ... 19

3.3 Gydytojų patirtys, susijusios su periodonto ligomis sergančiais pacientais dėl vitaminų ir mikroelementų įtakos ... 22

(4)

3.4.1 Vitaminų pokyčiai organizme ... 22

3.4.2 Mikroelementų pokyčiai organizme ... 24

3.4.3 Klinikiniai simptomai susiję su vitaminų ir mikroelementų kiekio pokyčiais ... 24

3.5 Dalyvių taktikos, gydant periodonto ligas, atsiradusias dėl vitaminų ir mikroelementų įtakos ... 27

3.6 Dalyvių nuomonės apie turimas žinias palyginimas ... 30

4. DISKUSIJA ... 31 4.1 Padėka ... 32 4.2 Interesų konfliktas ... 32 IŠVADOS ... 33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34 LITERATŪRA ... 35 PRIEDAI ... 40 Priedas Nr. 1 ... 40 Priedas Nr. 2 ... 41

(5)

SANTRUMPOS

BPG – bendrosios praktikos gydytojas BPO – bendrosios praktikos odontologas

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas OS – oksidacinis stresas

ROS – reaktyviosios deguonies rūšys O2− – superoksidas H2O2 – vandenilio peroksidas OH- – hidroksilo radikalas O2 – pavienis deguonis Vit. – vitaminas CRB – C reaktyvusis baltymas n – tiriamųjų imties dydis N – generalinės imties dydis χ 2_{– Chi kvadrato kriterijus}

(6)

BPG ODONTOLOGŲ IR PERIODONTOLOGŲ ŽINIŲ APIE VITAMINŲ IR

MIKROELEMENTŲ ĮTAKĄ PERIODONTO LIGOMS ANALIZĖ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Periodonto ligos yra itin dažnos. Jos vystosi palaipsniui, veikiant daugybei faktorių. Keli iš jų - vitaminų ir mikroelementų koncentracija žmogaus organizme. Šiuo metu apydančio ligomis sergančiųjų daugėja, o jų amžius jaunėja. Lietuvoje mažai atliktų tyrimų ir nėra pakankamai informacijos apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto audiniams. Bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir periodontologų žinios mažai ištirtos ir palygintos. Tema aktuali norint sužinoti, kiek gilios yra BPG odontologų žinios ir ar jie yra suinteresuoti domėtis informacija šia tema. Darbo tikslas: Išanalizuoti BPG odontologų ir periodontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto patologinėms būklėms.

Medžiaga ir metodai: Anoniminėje apklausoje dalyvavo BPG odontologai ir periodontologai, turintys klinikinę praktiką su periodonto ligomis sergančiais pacientais. Respondentai pildė anketą, sudarytą iš 23 klausimų. Iš viso buvo apklausti 135 gydytojai (103 BPG odontologai ir 32 periodontologai). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 programą.

Rezultatai: Remiantis moksliniais straipsniais, vitaminai ir mikroelementai yra būtini audinių sveikatai ir metaboliniams procesams. Teigiamos įtakos periodonto audiniams turi tuomet, kai organizmas jų gauna pakankamai. Esant vitaminų ir mikroelementų stygiui – išryškėja apydančio audinių patologija. Turimų žinių apie vitaminų ir mikroelementų poveikį periodonto audiniams stoką pripažino 81.6% BPG odontologų, bei 68.6% gydytojų periodontologų.

Išvados: Vitaminų ir mikroelementų trūkumas organizme labiau susijęs su periodonto ligomis, nei jų perteklius. Nustatyta, 89.3% BPG odontologų ir 84,4% periodontologų teigusių, kad vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto ligomis. Nedidelis procentas (9.4%) statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau gyd. periodontologų manė priešingai.

(7)

ANALYSIS OF KNOWLEDGE OF GENERAL DENTISTS‘ AND

PERIODONTOLOGISTS‘ ABOUT THE IMPACT OF VITAMINS AND

MICROELEMENTS IN PERIODONTAL DISEASE

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: Periodontal diseases are prevalent above all. It evolves gradually under the influence of many risk factors. One of them is the concentration of vitamins and microelements in human body. Currently, the number of patients with periodontal diseases are increasing and the young age of the patients is observed. There is not much of research has been done and lack of information is published about the influence of vitamins and microelements on periodontal tissues in Lithuania. Insignificantly researched and compared a knowledge of general dentist‘s and periodontologist‘s.

The aim of the work: To analyse the knowledge of general dentists‘ and periodontologists‘ about the impact of vitamins and microelements on periodontal pathological conditions.

Material and the methods: Anonymous survey involved general dentists and periodontologists with clinical practice in patients with periodontal disease. Participants filled out a questionnaire consisting of 23 questions. A total of 135 dentists (103 of general dentists and 32 of periodontologists) were surveyed. Statistical data analysis was performed using „SPSS/w 22.0“ and MS Excel 2016 software.

Results: According to research, vitamins and microelements are essential for tissue health and metabolic processes.In the absence of vitamins and microelements, the pathology of the periodontal tissues exposes. General dentists‘ (81.6%) and periodontologists‘ (68.6%) had recognized their knowledge about the impact of deficiency of vitamins and microelements for periodontal tissue.

Conclusions: Deficiency of vitamins and microelements in the body is more related to periodontal diseases rather than their excess. 89.3% of general dentists‘ and 84,4% of periodontologists‘ have confirmed that the consumption of vitamins and microelements is associated with periodontal disease. A small percentage (9,4%) of more periodontologists‘ thought the opposite(statistically significant result).

(8)

8

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija ragina imtis individualių, visuomenės ir maisto pramonės lygio priemonių, skirtų kovoti su nerimą keliančiu lėtinių ligų paplitimu ir dažniu dėl nuolat augančio riebaus ir daug cukraus turinčio maisto vartojimu. Remiantis Andreeva V. A. ir kt. 2019 m. Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis prasta burnos sveikata buvo susijusi su sumažėjusia dietos įvairove, nepakankamu mikroelementų ir makroelementų suvartojimu [1].

Vitaminai ir mineralai – tai maistinės medžiagos, kurios yra būtinos angliavandenių, baltymų ir lipidų apykaitai [2]. Jie reikalingi nedideliais kiekiais, tačiau atlieka svarbų vaidmenį palaikant žmogaus gyvenseną, augimą ir vystymąsi. Būtinųjų mikroelementų trūkumas ar perteklius gali smarkiai paveikti metabolinius ir fiziologinius procesus [3]. Pavyzdžiui, per didelis vitamino D papildų vartojimas gali būti kenksmingas ir sukelti gyvybei pavojingą hiperkalcemiją, agresyvųjį periodontitą [4, 5]. Priešingai, vitamino D trūkumas lemia kaulų tankio mažėjimą, osteoporozę, periodonto ligų progresavimą [5].

Periodonto ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje [6]. Rumunijoje Funieru C. 2017 m. atliko epidemiologinius klinikinius tyrimus su 10-17 metų vaikais. Rezultatai atskleidė, jog 91% tiriamųjų diagnozuotas gingivitas [7]. Pasak JAV mokslininkų Eke P. I. ir kt., nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis 38% (≥30 metų) ir 64% (≥65 metų) suaugusiųjų sirgo sunkiu ar vidutinio sunkumo periodontitu [8]. Sergančiųjų apydančio ligomis didėja kiekvienais metais [9], o jų amžius jaunėja.

Gingivitas ir periodontitas yra tų pačių uždegiminių apydančio ligų tęsinys ir nors ne visiems gingivitu sergantiems pacientams pasireiškia periodontitas, gingivito gydymas yra ir pirminis periodontito prevencijos būdas [10]. Periodontitas - tai lėtinė uždegiminė liga, kurią sukelia specifiniai burnos mikroorganizmai (pvz., Porphyromonas gingivalis, Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Fusobacterium nucleatum) [6, 9]. Ši liga turi įtakos dantų atraminėms

struktūroms: dantenoms, kaulams, periodonto raiščiams, bei gali prisidėti prie dantų netekimo, sisteminio uždegimo [11], padidinti 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turėti neigiamų padarinių nėštumo metu [12]. Periodonto ligos turi daugybę rizikos veiksnių: sisteminės ligos, tokios kaip diabetas, aterosklerozė, plaučių vėžys, kasos vėžys, psoriazė [13], taip pat alkoholio vartojimas, stresas, rūkymas, genetika ir hormonų pokyčiai, todėl burnos ir apydančio sveikatos išsaugojimas aktualus [6].

Visuomenėje kyla susidomėjimas burnos ir sisteminės sveikatos ryšiu. Jau yra žinoma, kad burnos mikroorganizmai sukelia periodonto ligas, tačiau be rizikos veiksnių svarbus ir mitybos vaidmuo. Nagrinėjant dietos svarbą reikėtų atkreipti dėmesį į individo žarnyno mikrobiotą, kuri atsakinga už būtinųjų K ir B grupės vitaminų biosintezę. Komensalinė virškinamojo trakto

(9)

9

mikrobiotos sąveika su žmogumi reguliuoja imuninę sistemą, energetinę homeostazę ir apsaugą nuo patogenų [14].

Vis daugėjant mokslinių ir epidemiologinių duomenų apie mitybos ir burnos sveikatos ryšį dietologai, šeimos gydytojai ir burnos sveikatos priežiūros specialistai turi išmokti patikrinti, informuoti ir bendradarbiauti siekiant visapusiškos paciento sveikatos gerovės. Pakankamas žinių lygis ugdo gydytojų odontologų pasitikėjimą gydant periodonto ligomis sergančius pacientus bei užkerta kelią ligų atsiradimui, teikiant prevencines priemones. Šiuo metu Lietuvoje randama mažai atliktų tyrimų ir nėra pakankamai informacijos apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto audiniams. Bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir periodontologų žinios mažai ištirtos ir palygintos. Tema yra aktuali norint sužinoti, kokia yra BPG odontologų patirtis, įgytos žinios ir ar jie yra suinteresuoti domėtis informacija šia tema.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir periodontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto patologinėms būklėms.

Tyrimo uždaviniai:

1. Analizuojant literatūros šaltinius, sužinoti, ar vitaminai ir mikroelementai turi įtakos periodonto audiniams.

2. Įvertinti ir palyginti BPG odontologų ir periodontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto ligoms.

3. Susieti vitaminų ir mikroelementų vartojimo poveikį su periodonto ligomis.

Hipotezė:

BPG odontologai turi mažiau žinių apie apydančio ligas nei gyd. periodontologai specialistai.

PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI

Paieška atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science Direct, UpToDate, BMJ Journals, Cochrane Library.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vitaminų ir mikroelementų įtaka periodonto patologinėms būklėms

Periodonto ligos yra paplitusios tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Jomis serga apie 20–50% pasaulio gyventojų. Didelis susirgimų paplitimas tarp paauglių, suaugusių ir vyresnio amžiaus žmonių kelia susirūpinimą visuomenės sveikata [12]. Najeeb S. su kolegomis apžvelgdamas mitybos svarbą, išlaikant apydančio audinių sveikatą, nurodė, kad periodontitą galima valdyti pašalinant priežastinius veiksnius bei subalansuojant mitybą. Audinių gyvybingumas priklauso nuo pagrindinių maisto medžiagų suvartojimo, kraujo plazmoje esančių mikroelementų koncentracijos ir jos kitimo [15]. Norint suprasti, kokia yra papildomo vitaminų vartojimo pasekmė, būtinas moksliškai pagrįstas požiūris į tai, kaip skirtinga vitaminų rūšis gali padėti sumažinti apydančio ligų riziką ar pagerinti periodonto sveikatą [6].

1.2 Oksidacinio streso įtaka patologinių procesų periodonte išsivystymui

Periodonto ligos palaipsniui pažeidžia dantį palaikančias struktūras ir pasireiškia dantenų patinimu, kraujavimu valant dantis, dantenų vagelės pagilėjimu, apydančio kišenių susiformavimu, tarpų tarp dantų atsiradimu, dantų netekimu [16, 17]. Nguyen T. ir kt. manymu, vienas iš galimų periodontito atsiradimo mechanizmų yra žmogaus apydančio raiščių fibroblastų oksidacinis stresas (OS), sutrikdantis ląstelių gyvybingumą [18]. Wang Y. ir kiti mokslininkai teigia, jog gramneigiamų anaerobinių bakterijų, Porphyromonas gingivalis, Aggregatibacter actinomycetemcomitans, infekcija inicijuoja periodonto uždegimą, kuris vėliau progresuoja dėl netinkamo organizmo atsako, sukeldamas apydančio audinių destrukciją [6, 18, 19].

Didėjantis susidomėjimas apie oksidacinį stresą paskatino Jungtinių Valstijų mokslininkus Li R. ir kt. atlikti tyrimus, parodančius reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) įtaką uždegiminėms ligoms. Aerobiniai organizmai, naudodami molekulinį deguonį sukuria daug deguonies turinčių reaktyviųjų rūšių, pavyzdžiui: superoksidas (O2−_{), vandenilio peroksidas (H}

2O2 ), hidroksilo radikalas (OH- ),

pavienis deguonis ( O2 ) ir kt. [20]. Vykstant uždegimui ROS smarkiai padidėja dėl imuninės sistemos

ląstelių, pavyzdžiui, neutrofilų, polimorfonuklearinių leukocitų, metabolinių procesų fagocitozės [17, 19]. Dėl neselektyvaus ROS veikimo pažeidžiami ir sveiki audiniai [17].

Tyrimai rodo, kad antioksidantai gali efektyviai atidėti arba slopinti ROS sukeltą oksidaciją ir su ja susijusį audinių pažeidimą [19]. Sumažėjęs antioksidantų aktyvumas arba padidėjusi reaktyviųjų deguonies rūšių koncentracija lemia oksidacinio streso atsiradimą. Vidutinio sunkumo OS gali sutrikdyti ląstelių funkciją, pavyzdžiui, uždegiminių reakcijų reguliavimą, o esant per dideliam oksidaciniam stresui vyksta ląstelių žūtis – apoptozė [21]. Per pastaruosius metus atlikti klinikiniai

(11)

11

ir eksperimentiniai tyrimai parodė stiprų oksidacinio streso ir periodontito ryšį [19]. Sąsaja tarp oksidacinio streso, uždegiminių veiksnių ir audinių atsako parodyta 1 paveiksle.

1 pav. Sąsaja tarp oksidacinio streso, uždegiminių veiksnių ir audinių atsako [17].

Apydančio ligos tai infekcinių ir uždegiminių procesų pasekmė, prie kurios prisideda ROS. Antioksidantai gali pagerinti periodonto audinių sveikatą ir jo terapijos rezultatus sumažindami oksidacinį stresą, kai yra šalinamos reaktyviosios deguonies rūšys [17].

1.3 Vitaminai ir antioksidantai

Antioksidantai skirstomi į dvi grupes pagal jų veikimo būdą. Pirmajai grupei priklauso fermentiniai antioksidantai, (tokie kaip superoksido dismutazė, katalazė). Antrajai - grandininių oksidacinių reakcijų inhibitoriai t. y. nefermentiniai antioksidantai, pavyzdžiui, askorbo rūgštis (vitaminas C), karotinoidai (įskaitant retinolį - vitaminą A), α-tokoferolis (vitaminas E) [19]. Žmogaus mitybos racione galime rastivitamių A, C, E, D kurie moduliuoja apsauginę antioksidacinę sistemą. Jie pagerina periodonto sveikatą, palaikomosios terapijos rezultatus, gijimą, sumažindami reaktyviąsias deguonies rūšis esant oksidaciniam stresui [17].

1.3.1 Vitaminas C

Vitaminas C (askorbo rūgštis) tai maistinė medžiaga svarbi daugelio ligų prevencijai ir jų lėtinimui [22]. Askorbo rūgštis atlieka redukuojantį ir antioksidacinį poveikį, šalina padidėjusią reaktyviųjų deguonies rūšių koncentraciją tarpląsteliniame lygmenyje, skatina apydančio raiščio

(12)

12

kamieninių ląstelių diferenciaciją, dalyvauja kolageno gamyboje hidroksilinant proliną ir liziną, lėtina periodonto ligų progresavimą [6, 22, 23]. Li X. teigia, jog askorbo rūgšties papildų vartojimas pagerina dantų implantų osteointegraciją ir pooperacinį periodonto gijimą pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu [17, 24].

Seniai žinoma, jog vitamino C trūkumas sukelia skorbutą, pasireiškiantį dantenų kraujavimu, ir kitus klinikinius simptomus: dantenų paburkimą, dantų netekimą, gleivinės petechijas, prastą žaizdų gijimą, hiperkeratozę, trapių kaulų lūžius. 18-ojo amžiaus Britų karališkojo laivyno gydytojas Lindas J. paskelbė, jog sergantieji skorbutu pasveiko gydant citrinomis ir apelsinais [23]. Pastaraisiais metais Lee J., Shin M. S. su kolegomis nagrinėjo suvartojamo maistinio vitamino C ryšį su periodontitu. Tyrime dalyvavo 10 930 suaugusiųjų korėjiečių (≥ 19 metų). Vit. C suvartojimas įvertintas 24 valandų įprastos mitybos įrašais prieš patikrinimą, o paros norma (100mg/ per dieną) buvo apskaičiuota naudojantis standartine Korėjos mitybos draugijos nustatyta formule. Rezultatų duomenys atskleidė, jog periodontito paplitimas buvo 1.16 kartų didesnis suvartojusiems nepakankamą kiekį vit. C lyginant su tiriamaisiais, kurių mitybos racione vit. C kiekis buvo pakankamas [25].

Žmonėms vit. C yra būtinas, rekomenduojama paros norma esant deficitui - iki 300 mg vaikams ir 500 - 1000 mg suaugusiesiems. Geriausias būdas išvengti vitamino trūkumo yra reguliariai valgyti šviežius vaisius ir daržoves, pavyzdžiui: obuolius, apelsinus, citrinas, špinatus, raudonasias paprikas ir kt. [23, 26]. Suvartojus per didelį papildų kiekį vit. C perteklius yra pašalinamas su šlapimu ir turi įtakos inkstų akmenų formavimuisi [22].

1.3.2 Vitaminas E

Vitaminas E (tokoferolis) riebaluose tirpus vitaminas, laikomas vienu pagrindinių tarplastęlinių antioksidantų [17]. Torshabi M. su kolegomis tirdamas nikotino citotoksinį poveikį odontoblastams ir fibroblastams aprašė vit. E naudą ląstelėms. Dėl savo lipofilinių savybių vit. E geba prisijungti prie ląstelių membranų, palaiko jų vientisumą ir apsaugo nuo lipidų peroksidacijos. Jis teigiamai veikia kaulo stiprumą, regeneraciją ir saugo nuo rezorbcijos, gerina žaizdų gijimą [27]. Eksperimentai su žiurkėmis rodo, kad vitamino E papildai stabdo oksidacinį stresą, susijusį su periodontitu [6]. Vitamino E trūkumas žmonėms yra retas reiškinys, kuris atsiranda dėl sutrikusio riebalų pasisavinimo organizme. Vitamino paros norma yra 15 mg per dieną [28]. Pagrindiniai maistiniai α-tokoferolio šaltiniai yra augaliniai aliejai, riešutai, sėklos [29]. Sisteminių ir vietinių papildų vartojimas yra naudingas ir rekomenduojamas apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio [27].

(13)

13

1.3.3 Vitaminas A

Vitaminas A yra riebaluose tirpi medžiaga, kurios aktyvi forma yra retinolis. Retinolis yra svarbus antioksidantas, kuris palaiko epitelio ląstelių vientisumą [17]. Vitaminas A kontroliuoja fiziologines reakcijas: ląstelių proliferaciją, metabolizmą, diferenciaciją ir apoptozę [30].Gossweiler G. su kolega, aprašydamas vitaminų poveikį burnos sveikatai, pastebėjo, jog nedidelis vit. A suvartojimas lėtina burnos epitelio vystymąsi, sutrikdo dantų formavimąsi [31]. Vokietijoje Groegeris S. su kolegomis siekė ištirti retinolio rūgšties įtaką žmogaus dantenų barjerinei funkcijai prieš P.

gingivalis in vitro ir įrodė jos teigiamą poveikį [32].

Vitaminas A yra kaupiamas kepenyse, o jo koncentracija serume yra tiksliai kontroliuojama. Vertės, rodančios vit. A trūkumą kraujo serume susijusios su išeikvotomis kepenų atsargomis [6]. 1.3.4 Vitaminų B kompleksas ir geležis

Vitamino B grupės kompleksą sudaro aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai: tiaminas (vitaminas B1), riboflavinas (vitaminas B2), niacinas (vitaminas B3), pantoteno rūgštis (vitaminas B5),

piridoksinas (vitaminas B6), biotinas (vitaminas B7), folio rūgštis (vitaminas B9) ir kobalaminas

(vitaminas B12) [6]. Šie vitaminai ir geležis gyvybiškai reikalingi ląstelių metabolizmo procesui,

kraujodarai. Najeeb S. ir kt. teigia, kad dėl geležies stokos anemijos sumažėja antioksidantinių fermentų, padidėja oksidacinis stresas ir išryškėja apydančio ligų simptomai [17]. Remiantis Gossweiler G. ir kt., B grupės vitaminų ir geležies trūkumas siejasi su pasikartojančiu aftiniu stomatitu, halitoze, gingivitu, liežuvio spenelių atrofija, stomatitu ir gleivinės blyškumu [31]. Hugar S. M. bei kiti autoriai 2017 m. ištyrė, jog esant vitamino B12 deficitui padidėja vaikų dantų ėduonies

ir dantenų ligų paplitimas [33]. Papildomai vartojant B grupės vitaminus pasiekiamas geresnis gleivinės prisitvirtinimo rezultatas po lopo operacijų [17].

Apie atskirų B grupės vitaminų įtaką periodonto audiniams turėtų būti atlikta daugiau tyrimų [6]. Atsižvelgdami į klinikinius požymius burnoje, odontologai turi žinoti apie galimą vitaminų stoką ir laiku nukreipti pas specialistus [33].

1.3.5 Vitamino D įtaka kaulų metabolizmui

Vitaminas D (vit. D) yra riebaluose tirpus sekosteroidinis hormonas, turintis receptorius beveik kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje [5, 34]. Apie 80 % vit. D organizme yra sintetinama iš 7-dehidrocholesterolio fotocheminės reakcijos metu, veikiant odą ultravioletiniais spinduliais B, o likusi dalis iš maisto, absorbuoto plonajame žarnyne [5, 34, 35]. Vit. D3 hidroksilinamas kepenyse į

(14)

14

Khammissa R. A. G. ir bendraautoriai 2018 m. tyrinėdami vitamino D ryšį su lėtiniu periodontitu išsiaiškino, jog biologiškai aktyvus metabolitas (kalcitriolis) - 1,25(OH)2D3, pirmiausiai,

gerina kalcio (Ca), fosforo (P), magnio (Mg), geležies (Fe) ir cinko (Zn) junginių absorbciją žarnyne ir didina mineralų tankį alveoliniame kaule, taip sumažindamas jo rezorbciją. Antra, 1,25 (OH)2 D3

ir vit. D receptorių (VDR) sąveikos padariniai mažina bakterijų sukeltą periodontito uždegiminį procesą ir skatina žaizdų gijimą. Trečia, biologiškai aktyvus vit. D sukelia vietinį antimikrobinį atsaką prieš periodontopatines bakterijas per VDR tarpusavio ryšius [17, 35].

Didėjantis susidomėjimas straipsniais apie vitamino D svarbą 2018 m. paskatino Lietuvos periodontologus Jagelavičienę E., Šilingaitę D. ir kolegas apžvelgti ryšį tarp 25-hidroksivitamino D3

koncentracijos plazmoje ir periodonto ligų. Rezultatuose nurodoma, jog sumažėjusi vitamino koncentracija yra susijusi su prasta periodonto būkle, didesniu dantenų kraujavimo indeksu, lėtiniu periodontitu. Padidėjusi vit. D koncentracija plazmoje turi ryšį su dantenų kraujavimu ir agresyviu periodontitu [5].

Vitamino D nepakankamumas diagnozuojamas, kai 25 (OH) D lygis plazmoje svyruoja nuo 52,5 nmol/l iki 72,5 nmol/l [35]. Remiantis Laky M. ir kt. straipsniu, padidinus 25 nmol/l 25 (OH) D kiekį serume dantų netekimo rizika sumažėja 13% [2]. Kalcitriolis ir vitamino D receptoriai tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikaudami dalyvauja osteoblastų ir osteoklastų diferencijacijoje bei brendime, kaulų atsistatymui. Vitamino D stygius gali trikdyti kaulų homeostazę, tačiau, kol kalcio kiekis kraujo serume normalus, vit. D trūkumas neturi įtakos kaulų metabolizmui [35]. Pacientams, kuriems buvo taikyta apydančio palaikomoji terapija kalcio ir vitamino D papildais, turėjo teigiamą poveikį jo sveikatai [16].

Veiksniai, reguliuojantys 25 (OH) D3 koncentraciją organizme, yra: saulės poveikis (trukmė ir

intensyvumas), dieta (riebi žuvis, menkių kepenų aliejus, kiaušinio trynys, sviestas ir kt.), vit. D papildų vartojimas, kalcis plazmoje, ligos, pavyzdžiui, malabsorbcijos sindromas, vaistai [35]. 1.4 Mineralinės medžiagos

1.4.1 Kalcis

Kalcis (Ca) reikalingas normaliam organizmo sistemų funkcionavimui, kalcifikuotų audinių (kaulų dantų) formavimuisi ir palaikymui. Kalcio šaltiniai yra pieno produktai, lapinės daržovės, riešutai ir maisto papildai, kuriuos rekomenduojama vartoti su vitaminu D [17, 35]. Ilgą laiką nevartojant kalcio, atsiranda neigiamas jo balansas kraujyje, padidėja Ca pašalinimas iš kaulų, įskaitant ir alveolinį kaulą [36].

Vokietijos mokslininkai Meisel P., Pink C. ir kt. siekė išsiaiškinti ar magnis ir kalcis susiję su periodontito progresavimo procesu ir dantų netekimu. Jie svarstė, jei magnis ir kalcis dalyvauja

(15)

15

gynybiniame uždegimo mechanizme, kuris lemia apydančio audinių destrukciją, tai šių elementų trūkumas ir aukštas C-reaktyvių baltymų (CRB) kiekis yra tarpusavyje susiję. Penkerių metų tyrimo rezultatai atskleidė, kad esant aukštam CRB (>3 mg/l) lygiui kraujyje pastebėtas padidėjęs dantų netekimas, kuris pamažu buvo slopinamas didėjant magnio ir kalcio koncentracijai kraujo plazmoje [37].

Patel R. M. su kolegomis 2016 m. atliko tyrimą, kurio tikslas įvertinti ir palyginti seilėse esančio kalcio, fosforo, pH lygį trims asmenų grupėms. Pirmąją grupę sudarė sveiki asmenys, kuriems nebuvo diagnozuotos periodonto ligos, antrajai grupei priklausė žmonės, sergantys gingivitu, trečiajai - periodontitu. Anot tyrėjų, kalcio suvartojimas su maistu ir bendri kalcio apykaitos svyravimai atsispindi seilių sudėtyje, kurių pokyčiai reikšmingi burnos sveikatai. Padidėjusi kalcio ir fosforo koncentracija seilėse, lemia šių mineralų absorbciją dantų apnašose ir akmenų susiformavime. Palyginus trijų tiriamųjų grupių seilių mėginius paaiškėjo, kad periodontitu sergančiųjų seilėse fosforo ir kalcio lygis žymiai didesnis lyginant su gingivito ir sveikųjų grupėmis [38].

1.4.2 Magnis

Magnis (Mg) kaip ir kalcis svarbus alveolinio kaulo metabolizmui ir apykaitai [17]. Meiselis P. teigia, kad kasdien vartojamas geriamasis Mg papildas (15 mmol) yra naudingas sergant osteoporoze. Magnis gerina apydančio būklę sumažindamas uždegiminius procesus, ypač sergant sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar hipertenzija [37].

1.4.3 Cinkas ir varis

Cinkas veikia kaip kofaktorius daugelyje fermentinių reakcijų, veikia kaip antioksidantas, neutralizuoja bakterijų toksinus, reaktyviasias deguonies rūšis [17]. Sundaram G. su bendradarbiais nagrinėjo mikroelementų, cinko (Zn) ir vario (Cu), poveikį lėtiniu periodontitu sergantiems pacientams. Autoriai pabrėžė, jog cinkas yra mikroelementas stabilizuojantis ląstelių membranas, o varis būtinas normaliam jungiamojo audinio vystymuisi. Dėl Zn ir Cu mikroelementų trūkumo, pacientams sergantiems 2 tipo diabetu, periodonto ligos progresuoja, nes padidėja jautrumas infekcijai, silpnėja neutrofilų ir makrofagų funkcija, fagocitozė [15].

(16)

16

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo metodika

Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019-11-21 iki 2020-03-09, taikant anoniminės apklausos metodą. Pagrindinis tyrimo įrankis – iš 23 klausimų sudarytas klausimynas (anketa). Anketos klausimai sudaryti siekiant išanalizuoti bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir periodontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto patologinėms būklėms. Žinios vertintos pagal gydytojų klinikinio darbo patirtį. Visi anketoje pateikti klausimai buvo uždaro tipo.

2.2 Tyrimo populiacija

Tyrimas atliktas Kauno mieste. Tyrimo populiaciją sudarė BPG odontologai ir periodontologai, turintys klinikinę praktiką su periodonto ligomis sergančiais pacientais.

2.3 Imties dydžio nustatymas

Atliekant tyrimą, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų duomenimis, Kauno mieste dirbo 695 BPG odontologai ir 35 gydytojai periodontologai specialistai. Apklausta 20% BPG odontologų ir 100% periodontologų. Generalines imtis sudarė 139 BPG odontologai ir 35 periodontologai. Imties dydžiai apskaičiuoti naudojantis Panijoto formule:

n = ____1____ ∆² + 1/N

n – tiriamųjų imties dydis; ∆2_{– imties paklaidos dydis;}

N – generalinės imties dydis;

Paklaidos dydžiui esant 0,05, apskaičiuoti tiriamųjų imčių dydžiai. BPG odontologų imties dydis yra 103.

n = ____1____ = _______1______ = 103 0,05² + 1/139 0,0025 + 0,0072

Periodontologų imties dydis yra 32.

n = ____1____ = _______1______ = 32 0,05² + 1/35 0,0025 + 0,0286

(17)

17

Tyrime dalyvavo 135 gydytojai (103 BPG odontologai ir 32 periodontologai), todėl šio tyrimo imtis yra pakankama.

Tiriamųjų atrankos kriterijus – BPG odontologai ir periodontologai, turintys klinikinę praktiką su periodonto ligomis sergančiais pacientais.

Tyrimo objektas – BPG odontologų ir periodontologų žinios apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto ligoms.

2019-11-21 gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-46 (žr. Priedas Nr. 1)). Dalyviams buvo pateikta anketa (žr. Priedas Nr. 2). Tyrimo dalyviai anketą pildė laisvalaikiu. Surinktos 135 užpildytos anketos.

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams įvertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi kvadrato kriterijus (χ2_{) ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls), poriniai}

palyginimai atlikti taikant z testą su Bonferroni korekcija. Kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Lyginant dvi grupes buvo naudojami neparametriniai rodikliai nedidelėms imtims palyginti (Mann Whitney testas). Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.

(18)

18

3. REZULTATAI

3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika

Statistiškai Lietuvoje BPG odontologų yra daugiau nei periodontologų specialistų. Norėdami išsiaiškinti tyrime dalyvavusių odontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto ligoms, turėjome įvertinti tiriamosios imties charakteristikas. Pasiskirstymas pateiktas diagramoje (žr. 2 pav.).

2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo profesinės kvalifikacijos.

Rezultatai, pateikti 2 paveiksle, atskleidė, jog apklausoje dalyvavusių BPG odontologų skaičius buvo ženkliai didesnis negu gydytojų periodontologų, kurių kiekis sudarė mažiau nei trečdalį visos tyrimo imties.

Klinikinę praktiką turinčių gydytojų darbo stažas yra skirtingas. Mus domino, kelerių metų darbo patirtį turi tyrimo dalyviai. Atlikta palyginamoji darbo stažo ir profesinės kvalifikacijos pasiskirstymo charakteristika (žr. 3 pav.).

χ²=7,6, p=0,023; *-p<0,05, palyginus su BPO (z testas su Bonferroni korekcija) 3 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo stažo (N=135).

(19)

19

Palyginus dalyvių darbo stažą, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai mažesnis gydytojų periodontologų, dirbančių iki penkerių metų, skaičius lyginant su BPG odontologais (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad gydytojų periodontologų pasiskirstymas buvo didesnis nuo penkerių iki penkiolikos metų darbo stažo grupėje (p<0,05).

3.2 Dalyvių žinios, kada išryškėja vitaminų ir mikroelementų poveikis periodonto audiniams Vitaminai ir mikroelementai yra būtinos maistinės medžiagos sveikatai palaikyti. Apklausdami gydytojus norėjome sužinoti, ar jie pritaria teiginiui – „vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto sveikata“. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas 4 pav.

χ²=6,2, p=0,045; *-p<0,05, palyginus su BPO (z testas su Bonferroni korekcija) 4 pav. Skirtingos profesinės kvalifikacijos tyrimo dalyvių nuomonės apie vitaminų ir

mikroelementų vartojimo sąsajas su periodonto sveikata pasiskirstymas.

Matome, jog didžiausią respondentų skaičių sudaro abiejų profesinių kvalifikacijų odontologai pritariantys teiginiui - „vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto sveikata“. Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų periodontologų nepritaria teiginiui lyginant su BPG odontologais (p<0,05).

Netinkamai vartojant vitaminus ir mikroelementus pasireiškia apydančio ligos. Vykdydami odontologų anketinę apklausą siekėme išsiaiškinti, kada išryškėja periodonto patologija dėl netinkamo minėtų medžiagų vartojimo. Rezultatai pateikti Lentelėje Nr. 1.

(20)

20

Lentelė Nr. 1. Gydytojų odontologų nuomonės apie vitaminų ir mikroelementų kiekio sąsajas su periodonto patologija pasiskirstymas.

Vitaminų ir mikroelementų kiekis BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Stygius 97 (94,2%) 30 (93,8%) 0,1 (0,929) Perteklius 41 (39,8%) 15 (46,9%) 0,5 (0,478) Nežino 7 (6,8%) 1 (3,1%) 0,6 (0,442)

Abiejų profesinių kvalifikacijų tyrimo dalyviai mano, jog periodonto patologija išryškėja esant vitaminų ir mikroelementų stygiui. Beveik pusė gydytojų periodontologų mano, jog minėtų medžiagų perteklius taip pat turi įtakos periodonto ligoms.

Su amžiumi periodonto ligų paplitimas didėja. Teiravomės dalyvių, kokio amžiaus grupės pacientai linkę dažniau sirgti apydančio ligomis dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas 5 pav.

χ²=5,1, p=0,277

5 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie vitaminų ir mikroelementų vartojimo sąsajas su periodonto ligomis pagal pacientų amžiaus grupes pasiskirstymas.

Didžioji dalis gydytojų periodontologų mano, jog apydančio ligos dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus nuo amžiaus nepriklauso. BPG odontologų nuomonės išsiskiria. Trečdalis jų pritaria didžiajai daliai periodontologų, 31,1% nurodo, kad labiau serga vyresnio amžiaus grupės pacientai.

(21)

21

Vitamino D sintezei žmogaus organizme reikalinga saulės spinduliuotė. Lietuvoje skirtingais sezonais saulės šviesos kiekis nevienodas. Atliekant tyrimą, mums buvo įdomu sužinoti, ar sezoniškumas turi įtakos periodonto ligomis sergančių pacientų kiekiui dėl vitaminų trūkumo (žr. 6 pav.).

χ²=0,2, p=0,897

6 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie sezoniškumo įtaką periodonto ligoms pasiskirstymas.

Dauguma abiejų profesinių kvalifikacijų tyrimo dalyvių mano, jog sezoniškumas turi įtakos apydančio ligomis sergančių pacientų kiekiui.

Esant prielaidai, jog sezoniškumas turi įtakos apydančio ligomis sergančių pacientų kiekiui dėl vitaminų stygiaus, nusprendėme išsiaiškinti, kuriuo metų laikotarpiu padaugėja šių pacientų. Rezultatai iliustruoti diagramoje (žr. 7 pav.).

7 pav. Gydytojų odontologų nuomonės apie dažniausią periodonto ligų pasireiškimo sezoną pasiskirstymas (N=105).

(22)

22

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pacientų kiekis padidėja žiemos laikotarpiu.

3.3 Gydytojų patirtys, susijusios su periodonto ligomis sergančiais pacientais dėl vitaminų ir mikroelementų įtakos

Per mažas vitaminų ir mikroelementų pasisavinimas su maistu, ar neatsakingas maisto papildų vartojimas yra vienas iš rizikos veiksnių sirgti apydančio ligomis. Mes siekėme sužinoti, ar tyrimo dalyviams yra tekę susidurti su periodonto ligomis sergančiais pacientais ir artimaisiais dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus bei pertekliaus (Lentelė Nr. 2).

Lentelė Nr. 2. Respondentų patirties su vitaminų ir mikroelementų kiekio poveikiu periodonto patologijai pasiskirstymas.

Vitaminų ir mikroelementų kiekis Patirtis BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Stygius Susidūrė 43 (41,7%) 19 (59,4%) 3,7 (0,159) Nesusidūrė 40 (38,8%) 7 (21,9%) Nežino 20 (19,4%) 6 (18,8%) Perteklius Susidūrė 8 (7,8%) 4 (12,5%) 3,5 (0,173) Nesusidūrė 58 (56,3%) 22 (68,8%) Nežino 37 (35,9%) 6 (18,8%) Stygius artimųjų tarpe Susidūrė 22 (21,4%) 10 (31,30%) 3,6 (0,161) Nesusidūrė 61 (59,2%) 20 (62,5%) Nežino 20 (19,4%) 2 (6,3%)

Išsiaiškinome, jog dauguma abiejų profesinių kvalifikacijų tyrimo dalyvių yra susidūrę su pacientais dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus. Didžioji dalis respondentų nesusidūrė su pacientais dėl minėtų medžiagų pertekliaus ir stygiaus artimųjų tarpe. Statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėjome.

3.4 Pokyčiai periodonte esant skirtingam vitaminų ir mikroelementų kiekiui 3.4.1 Vitaminų pokyčiai organizme

Literatūroje, spaudoje yra daug informacijos apie vitaminus, jų poveikį burnos audiniams. Tyrimo metu mus domino, ar BPG odontologų ir gydytojų periodontologų žinios išsiskiria, kuomet įvertinama konkretaus, dažniausiai sutinkamo vitamino stoka. Statistiškai reikšmingi rezultatai pavaizduoti 8 pav.

(23)

23

χ²=38,6, p<0,001; *-p<0,05, palyginus su BPO (z testas su Bonferroni korekcija)

8 pav. Skirtingos profesinės kvalifikacijos tyrimo dalyvių patirties susiduriant su vitaminų stoka gydant periodonto ligas pasiskirstymas.

Atsakymai į pateiktą klausimą atskleidė, kad gydytojai periodontologai statistiškai reikšmingai daugiau susiduria su pacientais, kuriems yra vitamino D stoka lyginant su BPG odontologais (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai, lyginant su BPG odontologais, periodontologai mažiau sutinka pacientų su vitamino C bei B grupės vitaminų stygiumi organizme (p<0,05).

Vitaminai dalyvauja skirtingose metabolinėse reakcijose, o jų kiekio svyravimai organizme dantis palaikančias struktūras gali paveikti nevienodai. Teiravomės dalyvių, kuriuos periodonto audinius vitaminų kiekio organizme pokyčiai paveikia labiausiai. Statistiškai reikšmingi rezultatai pateikti Lentelėje Nr. 3.

Lentelė Nr. 3. Respondentų patirties su vitaminų kiekio poveikiu periodonto audiniams pasiskirstymas (N=135). Vitaminų kiekis Audinys BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Stygius Alveolinis kaulas 15 (14,6%) 6 (18,8%) 9,7 (0,021) Apydančio raištis 5 (4,9%) 7 (21,9%)* Dantenos 66 (64,1%) 15 (46,9%) Nežino 17 (16,5%) 4 (12,5%) Perteklius Alveolinis kaulas 11 (10,7%) 3 (9,4%) 4,2 (0,240) Apydančio raištis 5 (4,9%) 5 (15,6%) Dantenos 37 (35,9%) 11 (34,4%) Nežino 50 (48,5%) 13 (40,6%)

(24)

24

Lyginant skirtingas profesines kvalifikacijas apie vitaminų kiekio poveikį pacientų periodonto audiniams, gautas statistiškai reikšmingas rezultatas. Nustatyta, kad daugiau gydytojų periodontologų susiduria su pacientų apydančio raiščio pažeidimais, esant vitaminų stygiui, nei BPG odontologai (p<0,05).

3.4.2 Mikroelementų pokyčiai organizme

Pastebėti mikroelementų kiekio pokyčius organizme, pasireiškiančius per periodonto audinius, sudėtinga. Mums buvo įdomu, ar gydytojai žino, kurias dantis palaikančias struktūras mikroelementų kiekis paveikia dažniausiai Lentelė Nr. 4.

Lentelė Nr. 4. Tyrimo dalyvių patirties su mikroelementų kiekio poveikiu periodonto audiniams pasiskirstymas. Mikroelementų kiekis Audinys BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Stygius Alveolinis kaulas 46 (44,7%) 16 (50,0%) 5,0 (0,175) Apydančio raištis 8 (7,8%) 6 (18,8%) Dantenos 18 (17,5%) 5 (15,6%) Nežino 31 (30,1%) 5 (15,6%) Perteklius Alveolinis kaulas 17 (16,5%) 4 (12,5%) 4,1 (0,246) Apydančio raištis 9 (8,7%) 7 (21,9%) Dantenos 28 (27,2%) 7 (21,9%) Nežino 49 (47,6%) 14 (43,8%)

Daugumos respondentų patirtis rodo, jog mikroelementų stygius daugiausiai paveikia alveolinį kaulą, o jų pertekliaus įtaka periodonto audiniams tiriamiesiems yra nežinoma.

3.4.3 Klinikiniai simptomai susiję su vitaminų ir mikroelementų kiekio pokyčiais

Klinikinėje praktikoje svarbu atpažinti periodonto ligų simptomus susijusius su vitaminų ir mikroelementų stygiumi. Siekėme išsiaiškinti, kokie klinikiniai simptomai periodonte leidžia įtarti apie minėtų medžiagų stoką organizme. Atsakymų pasiskirstymas pateiktas Lentelėje Nr. 5.

(25)

25

Lentelė Nr. 5. Gydytojų odontologų nuomonės apie vitaminų ir mikroelementų stokos klinikinius požymius pasiskirstymas.

Simptomai Pasireiškimo dažnis BPO

(n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Dantenų paburkimas Dažnai 52 (50,5%) 17 (53,1%) 3,4 (0,338) Kartais 28 (27,2%) 10 (31,3%) Nepasitaiko 2 (1,9%) 2 (6,3%) Nežino 21 (20,4%) 3 (9,4%) Savaiminis dantenų kraujavimas Dažnai 67 (65,0%) 24 (75,0%) 1,6 (0,650) Kartais 22 (21,4%) 6 (18,8%) Nepasitaiko 1 (1,0%) - Nežino 13 (12,6%) 2 (6,3%) Padidėjęs gleivinės jautrumas Dažnai 41 (39,8%) 15 (46,9%) 2,3 (0,513) Kartais 36 (35,0%) 13 (40,6%) Nepasitaiko 6 (5,8%) 1 (3,1%) Nežino 20 (19,4%) 3 (9,4%) Padidėjęs dantenų paslankumas Dažnai 19 (18,4%) 9 (28,1%) 5,0 (0,175) Kartais 48 (46,6%) 13 (40,6%) Nepasitaiko 7 (6,8%) 5 (15,6%) Nežino 29 (28,2%) 5 (15,6%) Opiniai- nekroziniai pakitimai Dažnai 26 (25,7%) 9 (30,0%) 7,3 (0,063) Kartais 42 (41,6%) 16 (53,3%) Nepasitaiko 33 (32,7%) 4 (13,3%) Nežino - 1 (3,3%) Alveolinio kaulo nykimas Dažnai 15 (14,6%) 10 (31,3%) 5,4 (0,146) Kartais 52 (50,5%) 11 (34,4%) Nepasitaiko 16 (15,5%) 6 (18,8%) Nežino 20 (19,4%) 5 (15,6%) Vėluojantis dantų dygimas Dažnai 15 (14,6%) 6 (18,8%) 0,8 (0,839) Kartais 35 (34,0%) 9 (38,1%) Nepasitaiko 21 (20,4%) 8 (25,0%) Nežino 32 (31,1%) 9 (28,1%)

Susisteminus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog atsakymai tarp dalyvių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Dažniausias klinikinis simptomas periodonte dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus, anot tyrimo dalyvių, yra savaiminis dantenų kraujavimas.

BPG odontologams, periodontologams ir kitiems burnos sveikatos specialistams pravartu įtarti ir žinoti apie apydančio audinių pažeidimus, atsirandančius dėl vitaminų ir mikroelementų pertekliaus

(26)

26

organizme. Nusprendėme išsiaiškinti, ar gydytojų praktikos metu pasitaiko pacientų su išreikštais klinikiniais simptomais periodonte, kai yra šių medžiagų perteklius organizme. Statistiškai reikšmingi rezultatai pateikti Lentelėje Nr. 6.

Lentelė Nr. 6. Respondentų nuomonės apie vitaminų ir mikroelementų pertekliaus klinikinius požymius pasiskirstymas Simptomai Pasireiškimo dažnis BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Alveolinio kaulo kiekio padidėjimas Dažnai 6 (5,8%) 3 (9,4%) 18,5 (<0,001) Kartais 23 (22,3%) 5 (15,6%) Nepasitaiko 23 (22,3%) 19 (59,4%)* Nežino 51 (49,5%) 5 (15,6%)* Apydančio raiščio ir dantenų distrofinė kalcifikacija Dažnai 6 (5,8%) 4 (12,5%) 7,4 (0,060) Kartais 39 (37,9%) 14 (43,8%) Nepasitaiko 14 (13,6%) 8 (25,0%) Nežino 44 (42,7%) 6 (18,8%) Dantų fiziologinio paslankumo sumažėjimas Dažnai 4 (3,9%) 2 (6,3%) 3,5 (0,321) Kartais 36 (25,0%) 11 (34,4%) Nepasitaiko 19 (18,4%) 10 (31,3%) Nežino 44 (42,7%) 9 (28,1%) Dantų cemento perteklius Dažnai 5 (4,9%) 2 (6,3%) 3,9 (0,268) Kartais 38 (36,9%) 16 (50,0%) Nepasitaiko 14 (13,6%) 6 (18,8%) Nežino 46 (44,7%) 8 (25,0%) Mineralizuoto apnašo kaupimasis Dažnai 43 (41,7%) 19 (59,4%) 9,0 (0,030) Kartais 25 (24,3%) 5 (15,6%) Nepasitaiko 6 (5,8%) 5 (15,6%)* Nežino 29 (28,2%) 3 (9,4%)* Vėluojantis dantų dygimas Dažnai 5 (4,9%) 2 (6,3%) 3,3 (0,344) Kartais 22 (21,4%) 6 (18,8%) Nepasitaiko 23 (22,3%) 12 (37,5%) Nežino 53 (51,5%) 12 (37,5%)

*-p<0,05, palyginus su BPO (z testas su Bonferroni korekcija)

Palyginus BPG odontologų ir gydytojų periodontologų patirtį, susidūrus su pacientu, sergančiu apydančio ligomis dėl vitaminų ir mikroelementų pertekliaus, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Nustatyta, jog didesniam skaičiui periodontologų nepasitaiko alveolinio kaulo kiekio padidėjimo atvejų pacientams ir jie mažiau žino apie tokio simptomo pasireškimą nei BPG odontologai (p<0,05).

(27)

27

Dažniausiai tyrimo dalyviams pasitaikantis simptomas apžiūrint pacientų apydančio audinius dėl vitaminų ir mikroelementų pertekliaus yra mineralizuoto apnašo kaupimasis. Tačiau kad ir nedidelis procentas (15,6%) statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau gyd. periodontologų teigė nesusiduriantys su šiuo simptomu arba mažiau žino apie tokį atvejį negu BPG odontologai.

3.5 Dalyvių taktikos, gydant periodonto ligas, atsiradusias dėl vitaminų ir mikroelementų įtakos

Prieš pradedant gydymą, pacientų reikia pasiteirauti apie įprastai vartojamą maistą. Siekėme išsiaiškinti, ar tyrimo dalyviai yra linkę paklausti pacientų apie mitybos įpročius (žr. 9 pav.).

χ²=3,6, p=0,169

9 pav. Skirtingos profesinės kvalifikacijos tyrimo dalyvių patirties apie dėmesį pacientų mitybai pasiskirstymas (N=135).

9 paveiksle pavaizduota diagrama iliustruoja, kad abiejų profesinių kvalifikacijų tyrimo dalyviai dažniausiai tik kartais pasiteirauja pacientų apie jų mitybos įpročius.

Burnos sveikata glaudžiai susijusi su suvartojamo maisto kokybe. Vykdydami anketinę apklausą, mums buvo įdomu sužinoti tiriamųjų nuomonę apie tai, ką valgo pacientai, linkę rečiau sirgti periodonto ligomis (žr. 10 pav.).

(28)

28

χ²=3,6, p=0,306

10 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie periodonto ligomis sergančių pacientų mitybos kokybę pasiskirstymas.

Didžioji dalis tyrimo dalyvių mano, jog subalansuotas maistas yra tinkamiausias pasirinkimas, norint rečiau sirgti periodonto ligomis.

Atlikus paciento, sergančio apydančio ligomis, anamnezę ir išsiaiškinus, jog patologiją ar išryškėjusius klinikinius simptomus sukelia vitaminų ir mikroelementų stygius reikalinga gydytojų pagalba. Klausėme tyrimo dalyvių, ką jie patartų tokiems pacientams. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas Lentelėje Nr. 7.

Lentelė Nr. 7. Gydytojų odontologų patarimų periodonto ligomis sergantiems pacientams pasiskirstymas. Patarimai BPO (n=103) Gydytojai periodontologai (n=32) χ² (p) Keisti mitybos įpročius 88 (85,4%) 27 (84,40%) 0,1 (0,883) Vartoti vitaminų ir mikroelementų

turinčius papildus

77 (74,8%) 25 (78,1%) 0,4 (0,816)

Tepti gelius, tepalus ar skysčius, savo sudėtyje turinčius vitaminų

23 (22,3%) 7 (21,9%) 0,1 (0,957)

Rezultatai, pateikti lentelėje, atskleidė, jog tyrimo dalyviai dažniausiai patartų savo pacientams keisti mitybos įpročius. Taip pat ne maža dalis respondentų rekomenduotų vartoti vitaminų ir mikroelementų papildus, norėdami padėti pacientams sumažinti minėtų medžiagų stoką organizme.

(29)

29

Gydant pacientus, pranešusius apie tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumą ar perteklių, odontologai bendradarbiauja su šeimos gydytojais. Teiravomės gydytojų nuomonės apie BPG odontologų ir periodontologų bendradarbiavimo su šeimos gydytoju gydant minėtus pacientus reikalingumą (žr. 11 pav.).

χ²=0,1, p=0,771

11 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie bendradarbiavimą su šeimos gydytojais gydant periodonto ligas dėl vitaminų ir mikroelementų stokos pasiskirstymas.

Beveik visi tyrimo dalyviai patvirtino, kad gydant pacientus, kurie suserga apydančio ligomis dėl vitaminų ir mikroelementų kiekio jų organizme, reikia bendradarbiauti su šeimos gydytoju.

BPG odontologai, periodontologai ir kiti burnos sveikatos specialistai privalo domėtis ir sekti savo pacientų sveikatos pokyčius. Siekėme išsiaiškinti, ar tyrimo dalyviai pastebėjo pokyčius pacientų apydančio audiniuose taikant vitaminų ir mikroelementų terapiją (žr. 12 pav.).

χ²=4,3, p=0,118

12 pav. Tyrimo dalyvių pacientų periodonto pokyčių po vitaminų ir mikroelementų vartojimo patirties pasiskirstymas.

(30)

30

Matome, jog 50% gydytojų periodontologų pastebėjo teigiamus pacientų periodonto pokyčius po vitaminų ir mikroelementų vartojimo. Beveik pusė BPG odontologų nežino, ar taikoma terapija sukėlė apydančio audinių pokyčius.

3.6 Dalyvių nuomonės apie turimas žinias palyginimas

Atliekant tyrimą, mus domino, ar skirtingų profesinių kvalifikacijų gydytojai odontologai pasitiki savo žiniomis apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto ligoms. Rezultatus iliustruoja 13 pav.

χ²=3,4, p=0,181

13 pav. Skirtingos profesinės kvalifikacijos tyrimo dalyvių nuomonės apie jų žinias apie vitaminų ir mikroelementų stokos įtaką periodonto ligoms pasiskirstymas.

(31)

31

4. DISKUSIJA

Vitaminai ir mikroelementai yra svarbios maistinės medžiagos, kurių vartojimas nedideliais kiekiais palaiko sveiką periodonto audinių būklę. Atlikdami tyrimą norėjome sužinoti, ar BPG odontologai ir periodontologai pritaria, jog vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto sveikata. Beveik 90% BPG odontologų ir 84,4% periodontologų teigė, jog šios medžiagos turi įtakos periodonto sveikatai. Išnagrinėję literatūros šaltinius, Lopez A. V., Giampieri F. ir kt. apžvalginiame straipsnyje rašė, kad vitaminai, kurie turi antioksidacinių savybių, veikia imuninę sistemą ir dalyvauja kaulų metabolinėse reakcijose, yra naudingi periodonto ligų prevencijai ir gerinimui [6].

Vykdydami apklausą, siekėme išsiaiškinti, kada išryškėja periodonto patologija dėl vitaminų ir mikroelementų kiekio suvartojimo. Didžioji dalis BPG odontologų ir periodontologų manė, jog apydančio ligos susijusios su minėtų medžiagų stygiumi, tačiau 46,9% periodontologų papildė, kad šių medžiagų perteklius taip pat svarbus periodonto ligų progresavimui. Taip pat klausėme, kokios amžiaus grupės pacientai dažniau serga apydančio ligomis dėl vitaminų ir mikroelementų stygiaus. Trečdalis BPG odontologų ir daugiau nei pusė periodontologų teigė, jog periodonto ligos dėl minėtų medžiagų stygiaus nuo amžiaus nepriklauso. Najeeb S. ir kt. aprašė mitybos vaidmenį periodonto sveikatai. Anot tyrėjų, dėl didesnio vaistų suvartojimo ir sulėtėjusio organizmo metabolizmo senstant pablogėja mitybos būklė. Pavyzdžiui, folio rūgšties trūkumas ir susijusių komplikacijų rizika buvo didesnė senyvo amžiaus žmonėms. Sveikatos sutrikimai ir medikamentų vartojimas trikdo maistinių medžiagų, tarp jų ir vitaminų bei mikroelementų pasisavinimą, todėl periodonto patologija išryškėja esant šių medžiagų trūkumui [17]. Ebersole J. L. su kolegomis tyrė maistinių medžiagų kiekį serume ir senėjimo poveikį periodontitui. Žemas vit. D lygis serume nustatytas visose amžiaus grupėse, o žemiausias vitamino kiekis išmatuotas pacientams sergantiems vidutinio sunkumo periodontitu, ypač vyresniems nei 50 metų. Taip pat žemas vit. B9 ir vit. E lygis buvo nustatytas žmonėms vyresniems

nei 30 metų. Mažesnė vitaminų koncentracija serume susijusi su periodontito sunkumo laipsniu ir amžiumi [39].

80% vitamino D organizme yra gaunama iš ultravioletinių spindulių B sukeltos fotocheminės reakcijos paveikiant odą [35]. Kadangi Lietuvoje skirtingais metų laikais saulės kiekis nevienodas, klausėme respondentų, ar sezoniškumas turi įtakos periodonto ligomis sergančių pacientų kiekiui. Didžioji dalis skirtingų profesinių kvalifikacijų tyrimo dalyvių manė, jog sezoniškumas turi įtakos. Paklausus, kuriuo metų laikotarpiu padaugėja šių pacientų, 57,1% respondentų atsakė, kad žiemą ir nei vienas nepažymėjo vasaros laikotarpio. Remiantis Austrijos mokslininkų Laky M. ir kolegų straipsniu, nustatyta, kad periodonto ligos dažniau nustatomos žiemą, palyginus su kitais metų laikais. Aiškinama, jog tai gali būti susiję su vitamino D kiekio kraujo serume stygiumi dėl sumažėjusios dienos šviesos poveikio [16].

(32)

32

Vitaminai D ir C yra daugiausiai aprašomi vitaminai moksliniuose straipsniuose. Jie susiję su apydančio sveikata. Lygindami skirtingų profesinių kvalifikacijų respondentų atsakymus, išsiaiškinome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau periodontologų (75%) susidūrė su pacientais besiskundžiančiais dėl vit. D stokos negu BPG odontologai. BPG odontologai (57,3%) dažniausiai stebėjo pacientus turinčius nusiskundimų dėl vit. C stokos. Remiantis Najeeb S. ir kt. tyrimu, vitaminas D veikia kalcio, magnio ir fosfatų absorbciją žarnyne ir yra susijęs su kaulų metabolizmu [39]. Esant šių mikroelementų trūkumui, Meisel P. ir kt. 5 metų stebėjimo tyrimo duomenimis, buvo nustatytas padidėjęs dantų netekimas [37]. Dantenų paburkimas, kraujavimas ir skausmas yra vitamino C trūkumo simptomai, pasireiškiantys apydančio audiniuose [17]. Mūsų tyrime dalyvavę BPG odontologai pažymėjo, kad su šiais klinikiniais simptomais jie susidurė dažniausiai gydant pacientus dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo.

Mums buvo įdomu sužinoti, ką patartų tyrimo dalyviai pacientui, sergančiam periodonto ligomis dėl vitaminų ir mikroelementų stokos. Didžioji dalis respondentų pirmiausiai nurodytų pacientui keisti mitybos įpročius ir tik vėliau vartoti maisto papildus. Mitybos gerinimas, vitaminų, ypač vit. D, vit. C, ir mineralų, tokių kaip magnis bei kalcis, vartojimas gali padėti pagerinti periodonto sveikatą [6, 17, 37]. Remiantis Jagelavičienės E. ir kt. apžvalginiu straipsniu, norint pagerinti pooperacinius periodonto chirurgijos rezultatus, patariama prieš gydymą ištirti vitamino D kiekį paciento kraujyje ir skirti šio vitamino papildus, esant deficitui [5]. Tačiau norint išsiaiškinti tiesioginę maisto papildų vartojimo naudą ir riziką periodonto ligų pasėkmėms, reikia gerai suplanuotų, ilgalaikių tyrimų [6, 17].

4.1 Padėka

Mokslinio darbo vadovei Živilei Kristinai Matulaitienei.

4.2 Interesų konfliktas

(33)

33

IŠVADOS

1. Remiantis literatūros šaltiniais, vitaminai ir mikroelementai yra svarbūs audinių sveikatai ir metaboliniams procesams. Teigiamos įtakos periodonto audiniams turi tik tuomet, jei organizmas jų gauna pakankamai. Jei vitaminų ir mikroelementų suvartojame per mažai – išryškėja apydančio audinių patologija.

2. Beveik vienodas skaičius BPG odontologų (89.3%) ir periodontologų (84.4%) teigė, jog vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto ligomis. Tačiau kad ir nedidelis procentas (9.4%) statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau gyd. periodontologų manė priešingai. Turimų žinių apie vitaminų ir mikroelementų poveikį periodonto audiniams stoką pripažino 81.6% BPG odontologų, bei 68.6% gydytojų periodontologų.

3. Vitaminų ir mikroelementų trūkumas organizme yra labiau susijęs su periodonto ligomis, nei jų perteklius. Tai patvirtina informacija moksliniuose straipsniuose, BPG odontologų ir periodontologų žinios.

Atsakymas į hipotezę

Hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes statistiškai reikšmingų skirtumų tarp BPG odontologų ir periodontologų žinių apie vitaminų ir mikrolementų įtaką periodonto ligoms nedaug.

(34)

34

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Dažniau rengti kursus, paskaitas, seminarus, kuruose gydytojai odontologai turėtų galimybę praplėsti žinias apie vitaminų ir mikroelementų teikiamą naudą gydant periodonto ligomis sergančius pacientus, ar taikyti prevencines priemones šių ligų atsiradimui.

2. Atlikti daugiau klinikinių tyrimų, padedančių suprasti vitaminų ir mikroelementų poveikį periodonto audiniams ilgalaikėse perspektyvose.

3. Ruošiant gydytojus odontologus universitetuose daugiau gilintis į maistinių medžiagų poveikį burnos sveikatai bei imunitetui.

(35)

35

LITERATŪRA

1. Andreeva V. A., Egnell M., Galan P., Feron G., Hercberg S., Julia C. Association of the Dietary Index Underpinning the Nutri-Score Label with Oral Health: Preliminary Evidence from a Large, Population-Based Sample. Nutrients. 2019 Aug 23;11(9).

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6769435/

2. Park J. A., Lee JH., Lee HJ., Jin BH., Bae KH. Association of Some Vitamins and Minerals with Periodontitis in a Nationally Representative Sample of Korean Young Adults. Biol Trace Elem Res. 2017 Aug;178(2):171-179.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28035581

3. Gupta A., Khenduja P., Pandey RM., Sati HC., Sofi NY., Kapil U. Dietary Intake of Minerals, Vitamins, and Trace Elements Among Geriatric Population in India. Biol Trace Elem Res. 2017 Nov;180(1):28-38.

https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs12011-017-0972-8

4. Ketha H., Wadams H., Lteif A., Singh RJ. Iatrogenic vitamin D toxicity in an infant--a case report and review of literature. J Steroid Biochem Mol Biol. 2015 Apr;148:14-8.

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0960076015000345?via%3Dihub 5. Jagelavičienė E., Vaitkevičienė I., Šilingaitė D., Šinkūnaitė E., Daugėlaitė G. The

Relationship between Vitamin D and Periodontal Pathology. Medicina (Kaunas). 2018 Jun 12;54(3).

6. Varela-López A., Navarro-Hortal MD., Giampieri F., Bullón P., Battino M., Quiles JL. Nutraceuticals in Periodontal Health: A Systematic Review on the Role of Vitamins in Periodontal Health Maintenance. Molecules. 2018 May 20;23(5). pii: E1226.

7. Funieru C., Klinger A., Băicuș C., Funieru E., Dumitriu HT., Dumitriu A. Epidemiology of gingivitis in schoolchildren in Bucharest, Romania: a cross-sectional study. J Periodontal Res. 2017 Apr;52(2):225-232.

8. Eke PI., Dye BA., Wei L., Slade GD., Thornton-Evans GO., Borgnakke WS., Taylor GW., Page RC., Beck JD., Genco RJ. Update on Prevalence of Periodontitis in Adults in the United States: NHANES 2009 to 2012. J Periodontol. 2015 May;86(5):611-22.

9. Mesa F., Magan-Fernandez A., Castellino G., Chianetta R., Nibali L., Rizzo M. Periodontitis and mechanisms of cardiometabolic risk: Novel insights and future perspectives. Biochim Biophys Acta Mol Basis Dis. 2019 Feb 1;1865(2):476-484.

(36)

36

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0925443918304873?via%3Dihub 10. Chapple IL., Van der Weijden F, Doerfer C, Herrera D, Shapira L, Polak D, Madianos P,

Louropoulou A, Machtei E, Donos N, Greenwell H, Van Winkelhoff AJ, Eren Kuru B, Arweiler N, Teughels W, Aimetti M, Molina A, Montero E, Graziani F. Primary prevention of periodontitis: managing gingivitis. J Clin Periodontol. 2015 Apr;42 Suppl 16:S71-6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25639826

11. Kinane DF., Stathopoulou PG., Papapanou PN. Periodontal diseases. Nat Rev Dis Primers. 2017 Jun 22;3:17038.

12. Muhammad AN. Prevalence of periodontal disease, its association with systemic diseases and prevention. Int J Health Sci (Qassim). 2017 Apr-Jun; 11(2): 72–80.

13. El Tantawi M, AlAgl A. Association between gingivitis severity and lifestyle habits in young Saudi Arabian males. East Mediterr Health J. 2018 Jul 29;24(6):504-511.

http://applications.emro.who.int/emhj/v24/06/EMHJ_2018_24_06_504_511.pdf

14. Mills S, Stanton C, Lane JA, Smith GJ, Ross RP. Precision Nutrition and the Microbiome, Part I: Current State of the Science. Nutrients. 2019 Apr 24;11(4). pii: E923.

15. Sundaram G, Ramakrishnan T, Parthasarathy H, Moses J, Lalitha T. Evaluation of Micronutrient (Zinc, Magnesium, and Copper) Levels in Serum and Glycemic Status after Nonsurgical Periodontal Therapy in Type 2 Diabetic Patients with Chronic Periodontitis. Contemp Clin Dent. 2017 Jan-Mar;8(1):26-32.

16. Laky M, Bertl K, Haririan H, Andrukhov O, Seemann R, Volf I, Assinger A, Gruber R, Moritz A, Rausch-Fan X. Serum levels of 25-hydroxyvitamin D are associated with periodontal disease. Clin Oral Investig. 2017 Jun;21(5):1553-1558.

17. Najeeb S, Zafar MS, Khurshid Z, Zohaib S, Almas K. The Role of Nutrition in Periodontal Health: An Update. Nutrients. 2016 Aug 30;8(9). pii: E530.

18. Nguyen TT, Huynh NN, Seubbuk S, Nilmoje T, Wanasuntronwong A, Surarit R. Oxidative stress induced by Porphyromonas gingivalis lysate and nicotine in human periodontal ligament fibroblasts. Odontology. 2019 Apr;107(2):133-141.

(37)

37

19. Wang Y., Andrukhov O., Rausch-Fan X. Oxidative Stress and Antioxidant System in Periodontitis. Front Physiol. 2017; 8: 910.

20. Li R., Jia Z., and Trush MA. Defining ROS in Biology and Medicine. React Oxyg Species (Apex). 2016; 1(1): 9–21.

21. Chitsazi M, Faramarzie M, Sadighi M, Shirmohammadi A, Hashemzadeh A. Effects of adjective use of melatonin and vitamin C in the treatment of chronic periodontitis: A randomized clinical trial. J Dent Res Dent Clin Dent Prospects. 2017 Fall;11(4):236-240. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5768956/

22. Tada A, Miura H. The Relationship between Vitamin C and Periodontal Diseases: A Systematic Review. Int J Environ Res Public Health. 2019 Jul 11;16(14). pii: E2472. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6678404/

23. Maxfield L, Crane JS. Vitamin C Deficiency (Scurvy). 2019 Nov 19. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29630239

24. Li X, Tang L, Lin YF, Xie GF. Role of vitamin C in wound healing after dental implant surgery in patients treated with bone grafts and patients with chronic periodontitis. Clin Implant Dent Relat Res. 2018 Oct;20(5):793-798.

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cid.12647

25. Lee JH, Shin MS, Kim EJ, Ahn YB, Kim HD. The association of dietary vitamin C intake with periodontitis among Korean adults: Results from KNHANES Ⅳ. PLoS One. 2017 May 10;12(5):e0177074.

26. Phillips KM, Tarrago-Trani MT, McGinty RC, Rasor AS, Haytowitz DB, Pehrsson PR. Seasonal variability of the vitamin C content of fresh fruits and vegetables in a local retail market. J Sci Food Agric. 2018 Aug;98(11):4191-4204.

27. Torshabi M, Rezaei Esfahrood Z, Jamshidi M, Mansuri Torshizi A, Sotoudeh S. Efficacy of vitamins E and C for reversing the cytotoxic effects of nicotine and cotinine. Eur J Oral Sci. 2017 Dec;125(6):426-437.

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/eos.12375 28. Kemnic TR, Coleman M. Vitamin E Deficiency. 2019 Nov. 16.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK519051/

29. Lee GY, Han SN. The Role of Vitamin E in Immunity. Nutrients. 2018 Nov 1;10(11). https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30388871

(38)

38

30. Fawzy El-Sayed KM, Hein D, Dörfer CE. Retinol/inflammation affect stemness and differentiation potential of gingival stem/progenitor cells via Wnt/β-catenin. J Periodontal Res. 2019 Aug;54(4):413-423.

31. Gutierrez Gossweiler A, Martinez-Mier EA. Chapter 6: Vitamins and Oral Health. Monogr Oral Sci. 2020;28:59-67.

https://www.unboundmedicine.com/medline/citation/31940621/Chapter_6:_Vitamins_and _Oral_Health.

32. Groeger S, Jarzina F, Windhorst A, Meyle J. Influence of retinoic acid on human gingival epithelial barriers. J Periodontal Res. 2016 Dec;51(6):748-757.

33. Hugar SM., Dhariwal NS., Majeed A., Badakar Ch., Gokhale N., Mistry L. Assessment of Vitamin B12 and Its Correlation with Dental Caries and Gingival Diseases in 10- to 14-year-old Children: A Cross-sectional Study. Int J Clin Pediatr Dent. 2017 Apr-Jun; 10(2): 142– 146.

34. Pfotenhauer KM, Shubrook JH. Vitamin D Deficiency, Its Role in Health and Disease, and Current Supplementation Recommendations. J Am Osteopath Assoc. 2017 May 1;117(5):301-305.

35. Khammissa RAG, Ballyram R, Jadwat Y, Fourie J, Lemmer J, Feller L. Vitamin D Deficiency as It Relates to Oral Immunity and Chronic Periodontitis. Int J Dent. 2018 Oct 1;2018:7315797.

36. Agrawal AA, Kolte AP, Kolte RA, Chari S, Gupta M, Pakhmode R. Evaluation and comparison of serum vitamin D and calcium levels in periodontally healthy, chronic gingivitis and chronic periodontitis in patients with and without diabetes mellitus - a cross-sectional study. Acta Odontol Scand. 2019 Nov;77(8):592-599.

37. Meisel P, Pink C, Nauck M, Jablonowski L, Voelzke H, Kocher T. Magnesium/Calcium Ratio in Serum Predicts Periodontitis and Tooth Loss in a 5-Year Follow-up. JDR Clin Trans Res. 2016 Oct;1(3):266-274.

38. Patel RM., Varma S., Suragimath G., Zope S. Estimation and Comparison of Salivary Calcium, Phosphorous, Alkaline Phosphatase and pH Levels in Periodontal Health and

(39)

39

Disease: A Cross-sectional Biochemical Study. J Clin Diagn Res. 2016 Jul; 10(7): ZC58– ZC61.

39. Ebersole JL., Lambert J., Bush H., Huja PE., Basu A. Serum Nutrient Levels and Aging Effects on Periodontitis. Nutrients. 2018 Dec 15;10(12). pii: E1986.

(40)

40

PRIEDAI

(41)

41

Priedas Nr. 2

Gerbiami bendrosios praktikos gydytojai odontologai bei periodontologai,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, MA, OF V kurso studentai atlieka tyrimą, kurio tikslas – įvertinti klinikine praktika besiverčiančių bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir periodontologų žinias apie vitaminų ir mikroelementų įtaką periodonto ligoms.

Maloniai prašome Jūsų atsakyti į žemiau pateiktus klausimus. Apklausa yra anoniminė. Surinkta bei apibendrinta informacija bus konfidenciali ir panaudota tik mokslo tikslais. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų bendradarbiavimą. Iškilus klausimams galite kreiptis el. paštu [email protected] arba [email protected]

1. Jūsų lytis:  Moteris  Vyras

2. Jūsų profesinė kvalifikacija:

 Bendrosios praktikos gydytojas odontologas

 Gydytojas periodontologas (arba periodontologijos rezidentas) 3. Jūsų darbo stažas:

 Iki 5 metų

 Nuo 5 iki 15 metų  15 ir daugiau metų

4. Ar pritariate teiginiui „Vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra susijęs su periodonto sveikata“?

 Taip, pritariu  Ne, nepritariu  Nežinau