JUSTĖ DANILAVIČIŪTĖ
V kursas, 7 grupė
RŪKYMO ĮTAKA PERIODONTO LIGOMS
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas Doc. Renata Šadzevičienė
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rūkymo įtaka periodonto ligoms“. 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-14 Justė Danilavičiūtė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-14 Justė Danilavičiūtė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-05-14 Renata Šadzevičienė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)
vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
RŪKYMO ĮTAKA PERIODONTO LIGOMS Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas Darbo vadovas
(parašas) (parašas)
Justė Danilavičiūtė V kursas, 7 grupė Doc. Renata Šadzevičienė
2020
m. 2020 m.
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: Recenzentas:
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data:
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo
būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei
taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos,
analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai
buvo daromi? 0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo
panaudota apibendrinant duomenis? 0,2 0,1 0
15 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo
panaudota apibendrinant duomenis? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0
19 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,6 0,3 0
20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne
mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 rekomendacijPraktinės
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės
rezultatai? +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai) (-5 balai) <15 psl.
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA...,...9
SUMMARY...10
SANTRUMPOS... 11
ĮVADAS...12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA....14
1.1. LITERATŪROS PAIEŠKA……….14
1.2. MOKSLINIŲ SRAIPSNIŲ ATRANKA…….………...14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ………...….16
2.1. ŽMOGAUS DANTENŲ FIBROBLASTAI……….20
2.2. ŽMOGAUS PERIODONTO RAIŠČIO FIBROBLASTAI…….……….20
2.3. NIKOTINO TIRPALAI………20 2.4. CIGAREČIŲ DŪMŲ KONCENTRATAI………21 2.5. CIGAREČIŲ DŪMAI……….………..21 2.6. TYRIMŲ KOKYBĖ……….21 3. REZULTATŲ APTARIMAS………..24 IŠVADOS...27 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...28 LITERATŪROS SĄRAŠAS...29
RŪKYMO ĮTAKA PERIODONTO LIGOMS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Rūkymas yra žinomas daugelio ligų rizikos veiksnys ir vis daugiau įrodymų patvirtina, jog rūkymas turi neigiamos įtakos periodonto ligoms. Pagrindinės periodonto audinius sudarančios ląstelės – fibroblastai, kurių neigiama reakcija į nikotiną yra plačiai nagrinėjama. Šio darbo tikslas išsiaiškinti rūkymo įtaką periodonto ir dantenų fibroblastams.
Medžiaga ir metodai: Paieška atlikta PubMed ir ScienceDirect duomenų bazėse nuo 2019 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2020 metų balandžio mėnesio pabaigos, taikant PRISMA atrankos sistemą.
Rezultatai: Iš viso buvo atrinki 7 in vitro tyrimai. Tiriant nikotino poveikį buvo naudojami žmogaus dantenų ir periodonto raiščio fibroblastai, kurie skirtinguose tyrimuose buvo paveikti cigarečių dūmais, cigarečių dūmų koncentratais arba pagamintais nikotino tirpalais. Gauti rezultatai parodė nikotino toksiškumą periodonto fibroblastams: palyginus su kontroline grupe, didėjant dūmų dozei (nuo 0,5 cigaretės iki 12 cigarečių), mažėja gyvybingų ląstelių procentinė dalis (nuo 97,7 ± 2,7% iki 70,9 ± 15%) bei stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) ląstelių augimo sumažėjimas. Fibroblastus paveikus 50 μg/mL nikotino ir 10% (v/v) P. gingivalis, lyginant su kontroline grupe, 3 tyrimo dieną pastebimas kolageno irimas (p<0,0001), o apoptozinių ląstelių skaičius statistiškai reikšmingai (p≤0,05) didėjo cigarečių dūmų kondensato (CSC) paveiktose grupėse.
Išvados: Tyrimuose buvo įrodyta, kad cigarečių išskiriamas dūmas turi toksinį ir apoptozinį poveikį, daro įtaką fibroblastų gyvybingumui, ląstelių augimui ir remodeliacijai bei slopina fibroblastų adheziją, skatina morfologinius ir tūrio pasikeitimus. Kadangi didžiosios dalies į sisteminę apžvalgą įtrauktų straipsnių rizika buvo vidutinė, gautų rezultatų metodologinė kokybė gali būti mažesnė ir rezultatai nėra visiškai tikslūs.
Raktiniai žodžiai: „tobacco“, „nicotine“, „periodontal disease“, „smoking“, „periodontal fibroblasts“.
INFLUENCE OF SMOKING ON PERIODONTAL DISEASES
SUMMARY
Relevance of the problem and purpose of the work: It is known that smoking is a risk factor for many deseases. More and more evidence confirms that smoking has influence on formation of periodontal diseases. The main cells that make up the periodontal tissues are fibroblasts and its negative reaction to nicotine is being widely discussed. The aim of this work is to elucidate the effects of smoking on periodontal and gum fibroblasts.
Materials and methods: Research was performed on PubMed and ScienceDirect databases from the start of December of 2019 to an end of April of 2020 while applying a selection system.
Results: A total of 7 studies of in vitro were selected. Human gum and periodontal ligament fibroblasts that have been (in different tests) exposed to cigarette smoke, cigarette smoke concentrates or prepared nicotine solutions were used for this study. The results obtained showed nicotine toxicity to periodontal fibroblasts: compared to the control group with increasing smoke dose (from 0.5 cigarettes to 12 cigarettes) the percentage of viable cells decreased (from 97,7 ± 2,7% to 70,9 ± 15%) and a statistically significant (p <0.05) decrease in cell growth was incicated. Compared to the control group, under the influence of 50 μg/mL nicotine and 10% of (v/v) P. gingivalis on day 3 of the study, collagen degradation was observed (p<0,0001) and the number of apoptotic cells statistically significantly increaced (p≤0.05) in groups that were affected by cigarette smoke concentrate (CSC).
Conclusions: Studies have shown that cigarette smoke has toxic and apoptotic effects, affects the viability of fibroblasts, cell growth and remodeling. It also inhibits fibroblast adhesion and promotes morphological and density changes. The methodological quality of the results obtained might be lower and the results are not completely accurate as the risk of the articles included in the systematic review was medium.
Key words: „tobacco“, „nicotine“, „periodontal disease“, „smoking“, „periodontal fibroblasts“.
SANTRUMPOS
DNR Deoksiribonukleorūgštis
NS Nikotino sulfatas
CD Cigarečių dūmai
NFBT Nikotino fosfatinis buferinis tirpalas
NM Nikotino mišinys
CDK Cigarečių dūmų koncentratas
ChgA Chromograninas A
n Imtis
LDH Laktato dehidrogenazė
RDR Reaktyvios deguonies rūšys
12
ĮVADAS
Rūkymas yra žinomas daugelio ligų rizikos veiksnys, ir vis daugiau įrodymų patvirtina, jog rūkymas turi neigiamos įtakos periodonto ligoms. Teiginys, jog rūkymas gali skatinti periodonto ligų atsiradimą ar pakenkti jau esančios periodonto ligos eigai, nėra naujas ir pakankamai plačiai išnagrinėtas [1 – 4].
Mokslininkai pateikia pagrindinius periodonto ligų etiologinius ir rizikos veiksnius, pavyzdžiui: cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir be abejo rūkymas [1]. Svarbu paminėti, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas kelia riziką periodonto ligų atsiradimui [5].
Fibroblastai – pagrindinės ląstelės, kurios vyrauja dantenų ir periodonto jungiamajame audinyje. Šios ląstelės yra pagrindinis barjeras, apsaugantis dantenas nuo bakterijų ir kitų aplinkos veiksnių, galinčių sukelti žalingą poveikį, pavyzdžiui, cigarečių dūmų ir nikotino [6]. Nikotinas greitai ir lengvai absorbuojamas į gilesnius burnos gleivinės sluoksnius ir jau po 30 minučių yra metaboliuojamas į kotininą. Šis pagrindinis nikotino metabolitas organizme gali išlikti ilgesnį laiką: nuo 10 iki 30 valandų [7].
Nikotinas ir kitos cigarečių sudedamosios medžiagos, gali daryti įtaką žmogaus fibroblastų funkcijai, proliferacijai ir adhezijai ant šaknies paviršiaus. Tai paaiškina žymiai didesnį periodonto ligų paplitimą tarp rūkančių žmonių [8], o jau esanti periodonto liga gali padidinti nikotino įsiskverbimą pro epitelinį barjerą ir tiesiogiai veikti fibroblastus kur kas didesne nikotino koncentracija [9]. Periodonto ligų sunkumo laipsnis yra siejamas su tabako naudojimo trukme ir per dieną suvartojamu tabako kiekiu [10].
Cigarečių dūmų koncentratas gali daryti įtaką fibroblastų funkcijoms. Maža cigarečių dūmų kondensato koncentracija gali stimuliuoti ląstelių gyvybingumą ir migraciją, o esant didelei koncentracijai- šiuos ląstelės atsakus slopinti [11]. Nikotinas toksiškai veikia žmogaus periodonto raiščio fibroblastus, slopindamas ląstelių proliferaciją ir skatindamas jų apoptozę, kas gali sukelti periodonto jungties epitelio nykimą. Kinijoje atlikto tyrimo duomenimis, nikotinas gali sukelti periodonto raiščio fibroblastų apoptozę, kuri priklauso nuo gaunamo nikotino kiekio, kai jo koncentracija svyruoja nuo 0.5μg /ml iki 4μg/ml [12].
Žmogaus periodonto ląstelėms kontaktuojant su nikotinu, sumažėja ląstelių augimas ir jose esančių baltymų kiekis. Tai sukelia neigiamą poveikį ląstelės membranai, ji yra naikinama ir tokiu būdu fibroblastai įgauna jiems nebūdingą morfologinę formą [11]. Nikotinas skatina fibroblastų destrukciją, sukeldamas hipoksiją ir uždegimą. Kartu su šiais veiksniais bakterijų Porphyromonasgingivalis išskiriami lipopolisacharidai stipriai padidina reaktyvių deguonies rūšių atsiradimą. Net ir mažas arba fiziolginis reaktyvių deguonies rūšių kiekis gali sutrikdyti ląstelės
13 proliferaciją, diferenciaciją ir kitas jos gyvybines funkcijas, pažeisti DNR, riebalus ar baltymus, kas daro didelę įtaką mutacijų atsiradimui arba karcinogenezei [13].
Citotoksinis nikotino poveikis, kurio intraląstelinė veikimo trukmė yra ilgesnė, gali sumažinti ląstelių proliferaciją, sukelti ląstelių aliteraciją ir paskatinti žūtį [9]. Semlali ir bendraautorių teigimu, nikotinas sumažina žmogaus dantenų fibroblastų aktyvumą ir prisitvirtinimą bei priklauso nuo kontakto laiko: tyrime ląsteles nikotinu paveikus 5 minutes, praėjus 4 valandoms po kontakto tik 15% nikotino paveiktų fibroblastų išliko gyvybingi ir pristvirtinę prie kultūros sėjimo lėkštelės, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje šis skaičius siekė 80% [14].
Taigi, nors daugelis mokslininkų ir tyrėjų analizuoja įvairius rizikos veiksnius, kurie sukelia periodonto ligas, tačiau vis dar trūksta duomenų apie konkrečius tabako įtakos veiksnius periodonto ligomis sergantiems asmenims. Norint tiksliai išsiaiškinti mechanizmą, kaip tabakas naikina periodonto ląsteles, reikia atlikti dar daugiau tai analizuojančių tyrimų [15].
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti rūkymo įtaką periodonto ir dantenų fibroblastams.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie galimą cigarečių išskiriamo dūmo toksinį poveikį dantenų ir periodonto fibroblastams.
2. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie galimą cigarečių išskiriamo dūmo apoptozinį poveikį dantenų ir periodonto fibroblastams.
3. Susisteminti rezultatus ir palyginti, kaip cigarečių dūmas veikia fibroblastų gyvybingumą. 4. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie cigarečių dūmo poveikį ląstelių augimui ir remodeliacijai.
5. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie cigarečių dūmo poveikį adhezijai, morfologijai ir tūrio pasikeitimams.
14
1. STRAIPNSIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Literatūros paieška.
Sisteminei mokslinei apžvalgai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-147. Mokslinės literatūros sisteminė analizė atlikta taikant PRISMA reikalavimus. Straipsnių paieškai buvo naudotos dvi duomenų bazės, t. y. „PubMed“ ir „ScienceDirect“. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėje atlikta pagal pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius žodžius: „tobacco“ IR „periodontal disease“ ARBA „nicotine“ IR „periodontal disease“, „smoking“ IR „periodontal fibroblasts“ ARBA „nicotine“ IR „periodontal fibroblasts“ ARBA „tobacco“ IR „periodontal fibroblasts“.
Duomenų bazėje publikacijų paieška tęsėsi nuo 2019 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2020 metų balandžio mėnesio pabaigos. Straipsnių atranka ir paieška buvo atliekama vieno tyrėjo. Su straipsnių autoriais susiekta nebuvo.
1.2. Mokslinių straipsnių atranka
Mokslinių straipsnių atranka buvo atliekama naudojant PRISMA 2009 Flow Diagram. Atrenkant straipsnius mokslinei sisteminei literatūros analizei buvo naudojami aštuoni pagrindiniai atrankos kriterijai:
1. Straipsnių kalba – anglų.
2. Straipsnių metai – 2010-2020 m. 3. Prieiga prie pilno straipsnio teksto.
4. Straipsniuose analizuojama rūkymo įtaka dantenų ir periodonto fibroblastams.
Straipsnių atmetimo kriterijai: 1. Temos neatitinkantys tyrimai 2. Tyrimai atlikti su gyvūnais 3. In vivo tyrimai
4. Nepilna prieiga prie straipsnių
5. Sisteminės, literatūrinės bei kito tipo apžvalgos ir meta-analizės 6. Tyrimai, analizuojantys rūkymo poveikį ne fibroblastams
15 Paieška „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse atrinko 440 mokslines publikacijas iš kurių 7 atitiko atrankos kriterijus. Į apžvalgą įtrauktos 2010-2020 metais publikuotos studijos, kuriose tirta rūkymo įtaka periodonto ligoms.
Straipsnių atrankos schema pateikta pagal PRISMA flow lentelę ( 1 pav.).
1 pav. Straipsnių atrankos schema pagal PRISMA
P AI E Š KA AT RA NKA T INKAM UM AS ĮT RAUK T I
Straipsniai atrinkti paieškos sistemomis PubMed ir
ScienceDirect n = 440
Įvedus paieškos kriterijus (kalbą, prieiga prie pilno teksto), skaityti pavadinimai ir
santraukos n = 181
Pašalinti besidubliuojantys paieškos sistemoje ir senesni nei
10 metų straipsniai n = 259
Aktualūs straipsniai n = 71
Atmestos literatūrinės, sisteminės ir kitokios apžvalgos
ir meta-analizės. Neįtraukti tyrimai, kurie neatspindi darbo
temos n = 110
Publikacijos įtrauktos į mokslinę literatūros apžvalgą
n =7
Neįtraukti tyrimai, kurie tyrė rūkymo poveikį ne fibroblastams, atlikti in vivo,
tyrimai, kuriuose tirtas elektroninių cigarečių poveikis
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Vykdant mokslinių straipsnių ir literatūros paiešką, buvo rasti 440 straipsnių. Dalis straipsnių buvo atmesti kaip besidubliuojantys arba senesni nei 10 metų. Po šios straipsnių atmetimo dalies liko 259 straipsniai. Įvedus paieškos kriterijus: straipsniai anglų kalba ir straipsniai, turintys pilną prieigą, buvo skaityti pavadinimai ir santraukos bei atmestos literatūrinės, sisteminės ir kitokios apžvalgos, taip pat meta-analizės. Atmesti tyrimai, kurie neatspindėjo darbo temos. Po šios literatūros atmetimo dalies liko 71 straipsnis. Į tyrimą neįtraukti 64 straipsniai, kurie tyrė rūkymo poveikį ne fibroblastams, buvo atlikti in vivo, tyrimai, kuriuose tirtas elektroninių cigarečių poveikis bei tyrimai atlikti su gyvūnais. Publikacijos, įtrauktos į sisteminę mokslinę apžvalgą n=7. Į sisteminę apžvalgą įtrauktuose straipsniuose, žmogaus dantenų arba periodonto raiščio fibroblastai buvo paimti biopsijos būdu, donorams atliekant chirurgines intervencijas arba iš organizacijų, kurių veikla yra ląstelių kultūrų auginimas mikrobiologiniams tyrimams. Tyrimuose žmogaus dantenų arba periodonto raiščio fibroblastai buvo veikiami skirtingų rūšių nikotino koncentratais, tirpalais, cigarečių dūmų koncentratais arba neperdirbtais cigarečių dūmais (lentelė Nr. 1)
17 Lentelė Nr. 1 Tabako poveikio dantenoms ir periodonto fibroblastams tyrimų metodai ir rezultatai.
Tyrimas Tyrimo tipas
Tiriamoji
medžiaga Tiriamosios grupės Rezultatai
Sadaoka ir kiti 2013 m. In vitro Žmogaus apydančio raiščio fibroblastai 1. Kontrolinė
2. Paveikta 10 nM nikotino sulfato (NS)
3. Paveikta 100 nM NS
1. ChgA sekrecija ir ląstelės branduolio bei citoplazmos reakcija į nikotiną statistiškai reikšmingai mažesnė kontrolinėje grupėje (p<0,05) nei nikotino paveiktose grupėse.
Colombo ir kiti 2012 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai 1. Kontrolinė 2. Paveikta 30 ml cigaretės dūmų (CD) 3. Paveikta 120 ml CD 4. Paveikta 300 ml CD 5. Paveikta 720 ml CD
1. Dantenų fibroblastus paveikus CD, padaugėja intraląstelinio reaktyvaus deguonies rūšių ir suaktyvėja karbonilinimas. 2. Fibroblastus paveikus CD, lyginant su kontroline grupe, ląstelių
gyvybingumas mažėjo priklausomai nuo dūmų dozes.
Alamri ir kiti 2014 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai 1. Kontrolinė 2. Paveikta 10 cigarečių dūmų koncentrato (CDK) tirpalu
1. Gyvybingų ląstelių procentinė dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė (p≤0,05) kontrolinėje grupėje nei
CDK paveiktoje grupėje.
2. Didelis kiekis CDK sumažina ląstelių augimą ir išreguliuoja ląstelės gyvavimo ciklą. Kang ir kiti 2011 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai 1. Kontrolinė 2. Paveikta 1 mM fosfatinio buferinio tirpalo su ištirpintu
1. Lyginant su kontroline grupe, nikotinas mažina ląstelių gyvybingumą priklausomai nuo dozės ir poveikio trukmės.
18 nikotinu (NFBT)
3. Paveikta 5 mM tirpalo (NFBT) 4. Paveikta 10 mM tirpalo (NFBT) 5. Paveikta 20 mM tirpalo (NFBT)
3. Lyginant su kontroline grupe, nikotinas skatina ląstelių apoptozę
Takeuchi ir kiti 2009 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai ir periodonto raiščio fibroblastai 1. Kontrolinė 2. Paveikta 0,1 µg/mL koncentracijos nikotino ir tirpinamosios terpės mišiniu (NM)
3. Paveikta 1 µg/mL (NM) 4. Paveikta 10 µg/mL (NM)
1. Esant 0,1 µg/mL nikotino koncentracijai, lyginant su kontroline grupe, statistiškai reikšmigai padidėjo gyvybingumas abiejų tipų ląstelėse (p<0,05).
2. Esant 1 µg/mL nikotino koncentracijai, ląstelių gyvybingumas, lyginant su kontroline grupe, statistiškai reikšmigai sumažėja ir pakinta ląstelių morfologija (P<0,05).
3. Esant 10 µg/mL nikotino koncentracijai, lyginant su kontroline grupe, beveik nebelieka gyvybingų ląstelių.
Zhang ir kiti 2010 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai 1. Kontrolinė 2. Paveikta 50 µg/mL cigarečių dūmų koncentratas (CDK) 3. Paveikta 10% (v/v) P. gingivalis 4. Paveikta 50 µg/mL CDK ir 10% (v/v) P. gingivalis 5. Paveikta 100 µg/mL CDK ir 10% (v/v) P. gingivalis
1. Fibroblastus paveikus 100 µg/mL CDK ir 10% (v/v) P. gingivalis, lyginant su kontroline grupe, 3 tyrimo dieną sumažėjo prisitvirtinusių fibroblastų skaičius.
2. Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingai neigiamas efektas fibroblastų proliferacijai (p = 0,003).
3. Taip pat pastebėtas nikotino toksiškumas fibroblastams (p = 0,0001)
Semlali ir kiti 2011 m. In vitro Žmogaus dantenų fibroblastai 1. Kontrolinė
2. 5 min. veikiama 1 cigaretės dūmais (CD)
1. 1 cigaretės dūmai slopina žmogaus dantenų fibroblastų adheziją ir mažina tūrį. Ilgėjant dūmų paveikimo laikui, palaipsniui mažėją fibroblastų tūris ir adhezija.
19 3. 10 min veikiama 1 CD
4. 30 min veikiama 1 CD
2. Fibroblastus veikiant 1 cigaretės dūmais, lyginant su kontroline grupe yra statistiškai reikšmigai sumažinamas ląstelių gyvybingumas ir augimas (p<0,05)
3. Fibroblastus veikiant 1 ciagertės dūmais yra slopinamas ląstelių gebėjimas remodeliuoti ekstraląstelinę matricą.
Pastaba: NS – nikotino sulfatas, CD – cigarečių dūmai, NFBT – nikotino fosfatinis buferinis tirpalas, NM – nikotino mišinys, CDK – cigarečių dūmų koncentratas, ChgA – chromograninas A, RDR – reaktyvios deguonies rūšys.
20 2.1. Žmogaus dantenų fibroblastai
Colombo tyrime žmogaus dantenų fibroblastai buvo paimti biopsijos būdu iš jauno, sveiko subjekto, kurio dantenos kliniškai buvo normalios, be uždegimo požymių ar hiperplazijos. Sveikatos problemos, narkotikai, alkoholio vartojimas ir rūkymas buvo atmetimo kriterijai. Biopsija buvo paimta nuo prisitvirtinusių dantenų, taikant vietinę anesteziją nedidelės apimties chirurginės intervencijos metu [16]. Alamri tyrime žmogaus dantenų fibroblastai paimti biopsijos būdu nuo sveikos, nerūkančio subjekto dantenų gleivinės [17]. Takeuchi ir kitų atliktame tyrime žmogaus dantenų fibroblastai buvo gauti iš sveikų individo dantenų, atliekant retinuotų trečiųjų dantų šalinimą ( n=4: vienas vyras ir trys moterys nuo 23 iki 34 metų amžiaus) [18]. Zhang ir bendraautorių tyrimui žmogaus dantenų fibroblastai buvo paimti iš kliniškai sveikų dantenų jungiamojo audinio atliekant klinikinę vainiko prailginimo procedūrą [19], o Semlali ir kitų tyrimo metu ląstelės buvo paimtos biopsijos būdu iš dantenų jungties epitelio, o donorai buvo sveiki ir nerūkantys subjektai [14]. Į sisteminę analizę buvo įtrauktas ir vienas tyrimas, kuriam žmogaus dantenų fibroblastai gauti iš Amerikoje esančios organizacijos, kuri augina atskirų ląstelių kultūras mikrobiologiniams tyrimams atlikti. Svarbu paminėti, kad šis tyrimas buvo įvertintas kaip turintis žemą šališkumo riziką [20].
2.2. Žmogaus periodonto raiščio fibroblastai
Periodonto raiščio ląstelės buvo gautos iš sveikų žmogaus periodonto audinių nuo apatinių nuolatinių prieškrūminių dantų, ištrauktų ortodontinio gydymo tikslu (n=3, ląstelių donorės buvo trys moterys). Visi šie donorai buvo suaugę žmonės, kurie pastaruoju metu nevartojo antibiotikų ir praeityje bei šiuo metu yra nerūkantys. Periodonto raiščio fibroblastai buvo naudoti tik viename tyrime, kurį atliko Takeuchi ir bendraautoriai, o šis straipsnis buvo vertinamas kaip vidutinę šališkumo riziką turintis šaltinis [18].
2.3. Nikotino tirpalai
Sadaoka ir bendraautorių atliktame tyrime kaip reagentas buvo naudotas 5% nikotino sulfato tirpalas (C10H14N21/2H2SO4, Torii Pharmaceutical Co., Ltd., Tokijas, Japonija), kuriuo žmogaus dantenų fibroblastai buvo veikiami naudojant 10 arba 100 nM tirpalo. Tokiu būdu norėta įvertinti pasyvų ir aktyvų rūkymą. Minėtas tirpalas skirtingais kiekiais buvo įdėtas į pasėtas ląsteles ir laikytas 12 valandų [21]. Viename į sisteminę apžvalgą įtrauktame žemos šališkumo rizikos tyrime [20] nikotinas (Sigma N3876, Sent Luisas, MO, JAV) buvo ištirpdytas fosfatiniame
21 buferiniame tirpale (pH 7,4) išgaunant 4 skirtingas koncentracijas: 1, 5, 10 ir 20 mM, kuriomis žmogaus dantenų fibroblastai buvo veikiami 24 valandas. Takeuchi ir bendraautorių atliktame tyrime nikotino tirpalas buvo gaminamas iš 10 μg/ml 0,5% ląstelių sėjimui ir auginimui naudojamo skysčio FBS DMEM/F-12 ir daugiau nei 97% grynumo nikotino. Pagaminto nikotino tirpalo koncentracijis buvo 0; 0,1; 1 ir 10 μg/ml, o fibroblastai veikiami 12, 24 ir 46 valandas [18].
2.4. Cigarečių dūmų koncentratai
Alamri ir bendraautorių tyrime žmogaus dantenų fibroblastai paveikti cigarečių dūmų koncentratu, kuris pagamintas naudojant 200 ml 0,09% natrio chlorido tirpalą su jame ištirpintais dešimties cigarečių dūmais. Pagamintas tirpalas sterilizuotas naudojant filtravimą per 0,22 μm filtrą. Paruoštu mišiniu ląstelės buvo veikiamos ir tiriamos po 5, 7, 10 ir 14 dienų [17]. Zhang ir kitų atlikto tyrimo metu dantenų fibroblastai buvo veikiami naudojant cigarečių dūmų koncentratą („Murty Pharmaceuticals“ Leksingtonas, KY, JAV) ir bakteriją P. gingivalis, juos taikant kartu arba atskirai ir keičiant cigarečių dūmų koncentrato koncentraciją. Kaip reagentai panaudota 50 μg/ml cigarečių dūmų koncentrato, 10% (v/v) P. gingivalis, 50 μg/ml cigarečių dumų koncentrato + 10% (v/v) P. gingivalis, 100 μg/ml cigarečių dūmų koncentrato + 10% (v/v) P. gingivalis. Paveiktų fibroblastų tyrimai atlikti po 1, 3, 5 ir 7 dienų kontakto su reagentais [19].
2.5. Cigarečių dūmai
Colombo ir bendraautorių atliktame tyrime dantenų fibroblastų paveikimui dūmais buvo naudojamas jų pačių sukonstruotas rūkymo prietaisas. Naudojamų cigarečių dūmų kiekis buvo skaičiuojamas įpūtimais, kur vienas įpūtimas lygus 60 ml cigarečių dūmų, o viena pilnai surūkyta cigaretė atitiko 12 įpūtimų. Iš viso buvo tiriami 25 mėginiai: kontrolinė grupė, gavę 0.5, 2, 5 ir 12 įpūtimų. Kontaktas su nikotinu truko 1 minutę [16]. Semlali ir bendraautorių tyrime tyrėjai taip pat patys pasigamino rūkymo prietaisą, kurio pagalba ląstelių mėginiai buvo veikiami cigarečių dūmais. Vienos pilnai surūkytos cigaretės dūmai mėginius veikė 5, 15 arba 30 minučių [14].
2.6. Tyrimų kokybė
Į sisteminą apžvalgą įtrauktų straipsnių vertinimui buvo naudojama autorinė kokybės lentelė, kuri padėjo įvertinti straipsnių šališkumo riziką ir metodologinę kokybę. Iš 7 į apžvalgą įtrauktų straipsnių, 6 mokslinių darbų šališkumo rizika buvo įvertinta kaip vidutinė (85,7%) [14, 16 – 19, 21]. Tik vienas straipsnis buvo įvertintas kaip žemą šališkumo riziką turintis šaltinis (14,3%)
22 [20]. Dažniausiai į sisteminę apžvalgą įtrauktų straipsnių šališkumą lėmė tyrėjų skaičiaus nenurodymas ir per maža arba visai nenurodyta tiriamoji imtis. Informacija pateikta lentelėje Nr. 2
23 Lentelė Nr. 2 Įtrauktų mokslinių straipsnių šališkumo rizikos vertinimas.
Straipsnis Kontrolinė grupė Dviejų ar daugiau tyrėjų buvimas Statistinė analizė Imtis >20 Nurodomi mėginių dydžiai Nurodomas mėginio paėmimas Nurodomas nikotino poveikio laikas Nurodoma nikotino koncentracija Rizika Sadaoka ir kiti
2013 m. Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Taip Vidutinė
Colombo ir
kiti 2012 m. Taip Ne Taip Taip Ne Taip Taip Ne Vidutinė
Alamri ir kiti
2014 m. Taip Ne Taip Ne Taip Taip Taip Taip Vidutinė
Kang ir kiti
2011 m. Taip Ne Taip Taip Taip Taip Taip Taip Žema
Takeuchi ir
kiti 2009 m. Taip Ne Taip Ne Taip Taip Taip Taip Vidutinė
Shang ir kiti
2010 m. Taip Ne Taip Ne Ne Taip Taip Taip Vidutinė
Semlali ir kiti
24
REZULTATŲ APTARIMAS
Nagrinėjant rūkymo įtaką dantenų ir periodonto fibroblastams, įtraukimo kriterijus atitiko 7 straipsniai, iš kurių 6 straipsnių šališkumo rizika buvo įvertinta kaip vidutinė [14, 16-19, 21]. Likusio vieno straipsnio šališkumo rizika buvo įvertinta kaip žema, nes trūko informacijos apie vieno tyrėjų skaičių ir maskavimą [20]. Juose buvo nagrinėjama fibroblastų pokyčiai, kuriuos sukėlė cigarečių dūmai ir juose esantis nikotinas (lentelė Nr. 1).
Iš nagrinėjamų 7 straipsnių, 1 žemos šališkumo rizikos [20] ir 3 vidutinės šališkumo rizikos straipsniuose [14, 17, 21,] buvo įrodytas nikotino toksiškumas fibroblastams. Viename iš straipsnių fibroblastai 24h buvo veikiami skirtingų koncentracijų nikotino tirpalais: 1, 5, 10, 20 mM. Palyginus su kontorine grupe, gautas atitinkamas gyvybingumas: 67,1 ± 2,5%, 42,9± 3,4%, 16,4 ± 3%, 5,6± 0,6%. Galima teigti, kad net ir esant nedidelei nikotino dozei, yra pastebimas jo toksiškumas [20]. Semlali ir bendraautorių teigimu, fibroblastus veikiant dūmais tam tikrą laiką, padidėja laktato dehidrogenazės (LDH) atpalaidavimas [14]. Šie ląstelių morfologiniai pakitimai įrodo nikotino toksiškumą žmogaus dantenų fibroblastams. Tuo tarpu Sadaoka ir kitų tyrimo rezultatais, fikroblastus veikiant nikotinu, statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėja chromogranino A (ChgA) sekrecija ir geno raiška [21]. Šie pakitimai rodo teigiamą ląstelių branduolių ir citoplazmos reakciją kaip atsaką į patiriamą stresą.
Dažniausiai pasirinktuose straipsniuose apie fibroblastams sukeltą cigarečių dūmų ir nikotino poveikį, buvo aprašomas gyvybingumo sutrikimas. 4 vidutinės šališkumo rizikos [14, 16, 17, 18] ir 1 žemos šališkumo rizikos [20] straipsniuose iš 7 į sisteminę apžvalgą įtrauktų straipsnių gyvybingumas statistiškai reikšmingai mažėjo (p<0,05). Trijuose straipsniuose teigiama, kad fibroblastų, kurie yra paveikti cigarečių dūmais, gyvybingumo mažėjimas priklauso nuo dūmų dozės. Palyginus su kontroline grupe, didėjant dūmų dozei (nuo 0,5 cigaretės iki 12 cigarečių), mažėja gyvybingų ląstelių procentinė dalis (nuo 97,7 ± 2,7% iki 70,9 ± 15%) [16]. Alamri ir bendraautorių teigimu, didelis cigarečių dūmų kiekis sutrikdo ląstelės gyvavimo ciklą, prailgindamas G0/G1 fazę ir sutrumpindamas S ir G2/M fazes [17].
Duomenų apie fibroblastų augimą po to, kai jie paveikiami nikotinu, buvo rasta dviejuose vidutinės šališkumo rizikos straipsniuose [14,17]. Teigiama, kad žmogaus dantenų fibroblastus paveikus nikotinu, lyginant su kontroline grupe yra stebimas statistiškai reikšmingas (p<0,05) ląstelių augimo sumažėjimas, o Semlali ir bendraautorių teigimu, tokiam augimo pasikeitimui daug įtakos turi ląstelių kontakto su nikotinu laikas [14].
25 Du moksliniai tyrimai, iš kurių vienas buvo žemos šališkumo rizikos, įrodė, kad žmogaus dantenų fibroblastus paveikus nikotinu, yra skatinama ląstelių apoptozė. Alamri ir kitų teigimu, lyginant su kontroline grupe, apoptozinių ląstelių skaičius statistiškai reikšmingai (p≤0,05) didėjo cigarečių dūmų kondensato (CDK) paveiktose grupėse [17]. Tiriant mikroskopiškai nikotino paveiktus fibroblastus, buvo pastebėta branduolio kondensacija, DNR fragmentacija ir aplink branduolį esantys apoptoziniai kūnai. Tuo tarpu nikotino nepaveiktos ląstelės apoptozės požymių nerodė [20]. Abu tyrimai įrodė, kad nikotinas suaktyvina fibroblastų apoptozinį aktyvumą, skatindamas kaspazių 3, 7, 10 ir Bax apoptozinių genų raišką.
Trijuose vidutinės šališkumo rizikos [14, 17, 18] tyrimuose buvo minimas žmogaus dantenų fibroblastų prisitvirtinimas, morfologija ir tūrio pasikeitimai, tačiau tik dviejuose buvo įrodytas glaudus ryšys tarp šių ląstelių pakitimų. Žmogaus dantenų fibroblastus paveikus cigaretės dūmais yra slopinama jų adhezija ir stebimas ląstelės tūrio sumažėjimas, kurie laipsniškai kinta ilgėjant nikotino paveikimo laikui. Semlali ir bendraautorių teigimu, adhezija mažėja todėl, kad yra paveikiamos adhezijos ląstelės (β1 integrinas), kurios yra svarbus fibroblastų prisitvirtinimo
faktorius. Kuo ilgesnis dūmų veikimo laikas, tuo labiau mažėja β1 integrino veikimo lygis [14].
Dviejuose straipsniuose, iš kurių vienas buvo žemos šališkumo rizikos [20] teigiama, kad žmogaus dantenų fibroblastus paveikus nikotinu, statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėja intraląstelinių reaktyvių deguonies rūšių (RDR) gamyba. Šio proceso pikas pasiekiamas fibroblastus veikiant nikotinu 2 valandas [20]. Colombo ir bendraautorių tyrimo duomenimis, dantenų fibroblastus paveikus 120 ml ir daugiau cigaretės dūmų, yra pastebimas 2,4-dinitrofenolio imunoaktyvumas visoje citoplazmoje, kas parodo baltymų karbonilinimą [16].
Moksliniuose straipsniuose aprašomas nikotino poveikis žmogaus dantenų fibroblastų remodeliacijai ir kolageno irimui. 2 iš 7 vidutinės šališkumo rizikos straipsnių teigiama, kad fibroblastai, kurie yra paveikti cigarečių dūmų, nebegali remodeliuoti tarpląstelinės matricos ir atnaujinti audinio [14, 19]. Pažymima tai, kad nors kontaktas su dūmais buvo trumpalaikis, tačiau neigiamas efektas po kontakto išliko ilgam. Zhang ir kitų tyrimo duomenimis, fibroblastus paveikus 50 μg/mL nikotino ir 10% (v/v) P. gingivalis, lyginant su kontroline grupe, 3 tyrimo dieną pastebimas kolageno irimas (p<0,0001), o 5 tyrimo dieną buvo suiręs visas kolagenas [19].
Šioje sisteminėje apžvalgoje buvo tiriama rūkymo įtaka periodontui ir jungiamojo audinio ląstelėms. Svarbu suprasti, kad nikotino toksiškumas ir žala pasireiškia daugybiniais sutrikimais, tokiais kaip fibroblastų augimo, dauginimosi, gyvybingumo, adhezijos sutrikimais, skatinama ląstelių apoptozė, sutrinka kolageno sintezė ir aktyvinama degradacija.
26 Šis darbas turėjo keletą trūkumų: dėl nepilnos prieigos prie visų straipsnių, į tyrimą galėjo nebūti įtraukti straipsniai, turintys stiprią metodologinę kokybę. Dar vienas trūkumas, kad tyrimuose buvo naudojamas skirtingas fibroblastų paveikimui taikytas nikotino panaudojimo metodas, kas lėmė straipsnių heterogeniškumą ir galėjo turėti įtakos galutiniams rezultatams. Taip pat svarbu, kad sisteminėje apžvalgoje lyginti tyrimai buvo atlikti in vitro, todėl jų metodologinė kokybė gali būti mažesnė, nei klinikinių in vivo atliktų tyrimų metu. Tyrimuose buvo naudojamos mažos tirtų pavyzdžių imtys bei nebuvo pateiktos informacijos apie vieno ar daugiau tyrėjų buvimą ir maskavimą, kas sumažina rezultatų svarumą ir didina šališkumo riziką. Dėl šių priežasčių, gauti tyrimo rezultatai turėtų būt vertinami kritiškai.
Šios analizės rezultatai gali turėti teigiamos įtakos klinikinėje praktikoje, šviečiant pacientus apie rūkymo sukeliamą žalą periodontui ir dantenoms.
27
IŠVADOS
1. Keturiuose iš septynių straipsnių yra patvirtinamas cigarečių išskiriamo dūmo toksinis poveikis dantenų ir periodonto fibroblastams. Trys straipsniai buvo vidutinės kokybės, o vienas iš jų – žemos šališkumo rizikos. Taigi, galima patvirtinti hipotezę, tačiau vis dar trūksta daugiau stiprios kokybės tyrimų.
2. 2 iš 7 tyrimai patvirtina cigarečių išskiriamo dūmo apoptozinį poveikį dantenų ir periodonto fibroblastams. Vienas iš straipsnių yra žemos šališkumo rizikos, o kitas – vidutinės kokybės, taigi tyrimų kiekis yra per mažas, kad galėtume patvirtinti poveikį.
3. Penkiuose iš septynių straipsnių, iš kurių vienas yra žemos šališkumo rizikos, o keturi vidutinės šališkumo rizikos, yra patvirtinama, kad didelis cigarečių dūmų kiekis sutrikdo ląstelės gyvavimo ciklą. Šią hipotezę galima patvirtinti, tačiau tyrimų vis dar trūksta.
4. Dviejuose vidutinio šališkumo straipsniuose yra patvirtinama, kad nikotinu paveikus fibroblastus jų augimas sulėtėja ir fibroblastai nesugeba remodeliuoti tarpląstelinės matricos bei atnaujinti audinio. Taigi, turėtų būti atlikta daugiau tyrimų, kad patvirtinti šias hipotezes.
5. Ryšys tarp fibroblastų paveikimo nikotinu ir adhezijos, morfologijos, bei tūrio pasikeitimų įrodomas 3 iš 7 vidutinės šališkumo rizikos tyrimuose, tačiau glaudus ryšys stebimas tik dviejuose tyrimuose. Hipotezė išlieka neaiški.
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys visuomenės švietimui apie rūkymo daromą žalą, ypatingai orientuojantis į jauno amžiaus asmenis.
2. Svarbu skatinti prevenciją, pasitelkiant įvairias informacijos sklaidos priemones.
3. Gydytojai savo klinikinėje praktikoje turėtų informuoti pacientus ne tik dėl neigiamo tabako poveikio, bet ir apie tai, kokius privalumus turi rūkymo nutraukimas.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bergström J, Eliasson S, Dock J. Exposure to tobacco smoking and periodontal health. Journal of clinical periodontology. 2010 Jan;27(1):61-8.
2. Yamada, S., Tomoeda, M., Ozawa, Y., Yoneda, S., Terashima, Y., Ikezawa, K., Ikegawa, S., Saito, M., Toyosawa, S. & Murakami, S. (2007) PLAP‐ 1/asporin, a novel negative regulator of periodontal ligament mineralization. Journal of Biological Chemistry 282, 23070–23080.
3. Krieger, E., Hornikel, S. & Wehrbein, H. Age-related changes of fibroblast density in the human periodontal ligament. Head Face Med 9, 22 (2013).
4. Madianos PN, Bobetsis YA, Kinane DF. Generation of inflammatory stimuli: how bacteria set up inflammatory responses in the gingiva. J Clin Periodontol. 2005;32 Suppl 6:57‐ 71.
5. Zhang Y, He J, He B, Huang R, Li M. Effect of tobacco on periodontal disease and oral cancer. Tob Induc Dis. 2019;17:40. Published 2019 May 9.
6. Jiang Q, Yu Y, Ruan H, Luo Y, Guo X. Morphological and functional characteristics of human gingival junctional epithelium. BMC Oral Health. 2014 Apr 3;14:30.
7. Torshabi M, Rezaei Esfahrood Z, Jamshidi M, Mansuri Torshizi A, Sotoudeh S. Efficacy of vitamins E and C for reversing the cytotoxic effects of nicotine and cotinine. Eur J Oral Sci. 2017 Dec;125(6):426-437.
8. Wyganowska-Swiatkowska M, Nohawica MM. Effect of tobacco smoking on human gingival and periodontal fibroblasts. A systematic review of literature. Przegl Lek. 2015;72(3):158‐ 160. 9. Milanezi de Almeida J, Bosco AF, Bonfante S, Theodoro LH, Nagata MJ, Garcia VG. Nicotine-induced damage affects gingival fibroblasts in the gingival tissue of rats. J Periodontol. 2011;82(8):1206‐ 1211.
10. Malhotra R, Kapoor A, Grover V, Kaushal S. Nicotine and periodontal tissues. J Indian Soc Periodontol. 2010;14(1):72‐ 79.
11. Silva D, Cáceres M, Arancibia R, Martínez C, Martínez J, Smith PC. Effects of cigarette smoke and nicotine on cell viability, migration and myofibroblastic differentiation. J Periodontal Res. 2012;47(5):599‐ 607.
12. GAO Li, LIU Qi, GE Song. Study on Apoptosis of Human Periodontal Ligament Fibroblasts Induced by Nicotine. Journal of Oral Science Research, 2010.
13. Gölz L, Memmert S, Rath-Deschner B, et al. LPS from P. gingivalis and hypoxia increases oxidative stress in periodontal ligament fibroblasts and contributes to periodontitis. Mediators Inflamm. 2014;2014:986264.
30 14. Semlali A, Chakir J, Rouabhia M. Effects of whole cigarette smoke on human gingival fibroblast adhesion, growth, and migration. Journal of Toxicology and Environmental Health, Part A. 2011; 1;74(13):848-62.
15. César Neto JB, Rosa EF, Pannuti CM, Romito GA. Smoking and periodontal tissues: a review. Braz Oral Res. 2012;26 Suppl 1:25‐ 31.
16. Colombo G, Dalle-Donne I, Orioli M, Giustarini D, Rossi R, Clerici M, Regazzoni L, Aldini G, Milzani A, Butterfield DA, Gagliano N. Oxidative damage in human gingival fibroblasts exposed to cigarette smoke. Free Radical Biology and Medicine. 2012; 1;52(9):1584-96.
17. Alamri A, Semlali A, Jacques É, et al. Long-term exposure of human gingival fibroblasts to cigarette smoke condensate reduces cell growth by modulating Bax, caspase-3and p53 expression. J Periodontal Res. 2015;50(4):423‐ 433.
18. Takeuchi H, Kubota S, Murakashi E, et al. Nicotine-induced CCN2: from smoking to periodontal fibrosis. J Dent Res. 2010;89(1):34‐ 39.
19. Zhang W, Song F, Windsor LJ. Effects of tobacco and P. gingivalis on gingival fibroblasts. J Dent Res. 2010;89(5):527‐ 531.
20. Kang SW, Park HJ, Ban JY, Chung JH, Chun GS, Cho JO. Effects of nicotine on apoptosis in human gingival fibroblasts. Arch Oral Biol. 2011;56(10):1091‐ 1097.
21. Sadaoka S, Yagami K, Maki S. Nicotine in cigarettes promotes chromogranin A production by human periodontal ligament fibroblasts. Archives of oral biology. 2013; 1;58(8):1029-33.
